LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 127
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 5 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas)
15.03 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1074(2) (svarstymas)
Pirmas darbotvarkės klausimas – Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1074(2). Pranešėjas – E. Jovaiša. Išvados. O kol ateis, galima užsiregistruoti, matau, kad norite.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė patobulintą Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektą ir siūlo Seimui jį svarstyti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ekonomikos komitetas – G. Landsbergis arba kas nors kitas gal galėtų pavaduoti iš Ekonomikos komiteto. Galime ir mes perskaityti. Kas galėtų iš Ekonomikos komiteto pristatyti?
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ekonomikos komiteto išvada – pritarti bendru sutarimu. Virginijus Sinkevičius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaimo reikalų komitetas – A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymą ir jam pritarė. Siūlo pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas pristatys G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė, pritarė įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį atsižvelgiant į išvadoje pateiktas ekspertų, specialistų pastabas ir pasiūlymus, taip pat į mūsų komiteto pateiktus pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijoje kalbėti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmas – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt šiandieną turėtume pasidžiaugti, kadangi darbas nemažas yra padarytas. Įstatymo apimtis nemaža, nemažai lydimųjų aktų, tikrai tiek komitete, tiek kuratoriams teko nemažai padiskutuoti, susitikti su įvairiais socialiniais profesinio mokymo partneriais. Ko gero, tikrai būtų galima džiaugtis, jeigu iš anksto žinotume, kad viskas sėkmingai bus įgyvendinta. Deja, gyvename žemėje, ir turbūt visiems aišku, kad profesinis mokymas yra visos bendros švietimo sistemos dalis.
Tvarkant vieną sistemą atskirai sudėtinga būtų tikėtis sėkmės, nes, kaip žinote, šiuo metu vyksta tam tikros pertvarkos aukštojo mokslo sistemoje, taip pat vyksta pertvarka ir noras patobulinti bendrąjį lavinimą. Kas be ko, dėl savo vietos, būklės ir poreikių kovoja ir kolegijos, kurios taip pat nori išgyventi. Deja, gyvenime yra taip, kad po šia saule galime turėti tiek darbo, koks yra poreikis, o poreikį dažniausiai formuoja tie, kuriuos turime mokyti. Turbūt ir prasideda grandinė su visomis problemomis, taip pat ir profesinio mokymo nuo to bendrojo lavinimo…
Čia buvo įregistruota gerbiamo M. Adomėno pataisa, kad galbūt turėtų būti naujas požiūris, galbūt į tą profesinio mokymo sistemą turėtų pereiti, bent pirmines profesijas įgyti daugiau jaunimo, kuris mokytųsi ne tik bendrųjų dalykų, ką suteikia gimnazijos, progimnazijos, bet, ko gero, jau tuo momentu daugiau atkreiptų dėmesį į galimą savo profesinį pasirengimą, jau nekalbant apie profesinį orientavimą, kas įstatyme taip pat yra numatyta, nuo vaikystės. Iš tikrųjų žmonės turi suprasti, kad be darbo, be profesijos, be nuolatinio tobulėjimo jie negalės išgyventi.
Turbūt reikėtų laukti, kalbant apie profesinio mokymo sistemą, tam tikrų pertvarkymų ir bendrojo lavinimo sistemoje, nes ne paslaptis, kad nemažai jaunimo, kuris galėtų greičiau ateiti į profesinį mokymą, būna daugiau bendrojo lavinimo sistemoje. Kai kada tas buvimas kelia daugiau problemų, negu kad yra poreikis išlaikyti toje sistemoje. Kalbant apie profesinį mokymą, norėtųsi, kad ir bendrojo lavinimo sistema persitvarkytų, ir kad vaikai greičiau pakliūtų į profesinio mokymo sistemą. Galbūt čia reikės kalbėti ir apie modelio pakeitimą, bet komitetas pasiliko šią dalį pavasariui. Tikiuosi, kad svarstymai bus.
Kalbant apie tolesnį kelią, visi žinome, kad neteisinga, kai žmogus, baigęs aukštąjį mokslą, patenka į profesinio mokymo sistemą, ir tas patekimo lygis labai aukštas. Čia tyrimai buvo pristatyti ir atliktos analizės, kad vis dėlto ateity taip neturėtų būti. Vis dėlto mokymas turėtų būti nuoseklesnis, o ne taip, kaip galbūt kam nors reikia formuojant mokymo kontingentą.
Kalbu čia apie aukštąjį mokslą. Visiems ne paslaptis, kad šalyse, iš kurių mes imame pavyzdį, maždaug 50 % baigę aukštąjį mokslą, 50 % baigę profesinį mokslą. Deja, pas mus kol kas 29 %, kurie baigia profesinį mokymą. Čia vėlgi, nors kalbame apie Profesinio mokymo įstatymą ir norą pagerinti profesinio mokymo lygį, bet tikrai negalėsime pagerinti per profesinį mokymą lygio, jeigu tie žmonės, kurie tikrai galėtų būti profesinio mokymo gerais moksleiviais, pakliūna kažkur į aukštąjį mokslą ir būna prastais studentais. Vėlgi čia turbūt ir susitarimas. Aišku, norėtųsi konkretesnių Vyriausybės sprendimų, kad būtų apsispręsta ir kad ta visa sistema būtų padaryta nuosekliai, teisingai, o ne po vieną sistemos dalį imant ir tvarkant atskirai.
Norėčiau turbūt ir ministerijai, ir Vyriausybei palinkėti šiek tiek griežtesnės rankos, nes, suprantama, visų mūsų lėšos, visi mūsų pinigai turi būti naudojami racionaliai tiek profesiniam mokymui, tiek bendrajam mokymui, tiek aukštajam mokslui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti kviečiu G. Steponavičių.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, komiteto pirmininkas labai lakoniškai pristatė komiteto išvadą, o išties praėjo keletas mėnesių nuo to momento, kai Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiamas sisteminis profesinio mokymo sektoriaus pertvarką numatantis įstatymų paketas šiandien jau svarstymo stadijoje yra čia ir, atrodo, didesnės intrigos, ginčo, kuria linkme sukti profesinio mokymo vežimą, nėra.
Vis dėlto, naudodamasis proga, aš noriu akcentuoti keletą dalykų, kurie leidžia teigti, kad šitas įstatymas numato esminius profesinio mokymo sektoriaus pokyčius, leidžiančius juos visų pirma priartinti labiau prie darbo rinkos poreikių. Svarbus aspektas yra tas, kad po įvykusių klausymų, po įvairių asocijuotų struktūrų pateiktų pasiūlymų projektas, kuris Respublikos Prezidentės komandos buvo parengtas, vienas iš tų atvejų šiandien, yra geresnės būklės, nei buvo pirminis pateikimo stadijoje pateiktas Profesinio mokymo įstatymo variantas. Iš tiesų kartu dirbdami su skirtingomis pusėmis radome, mano supratimu, formuluotes, kurios yra tikslesnės.
Noriu pasakyti penkias priežastis, kodėl Profesinio mokymo įstatymas yra pozityvus pokytis mūsų visai švietimo sistemai.
Pirma. Apie tai jau buvau užsiminęs, kad įstatymas numato aiškius mechanizmus, būdus, kaip susieti profesinio mokymo sektoriuje dalyvaujančius, labiau orientuojant visą veiklą į darbo rinkos poreikius, į tuos įgūdžius, kurių reikia būsimiems skirtingų sričių specialistams.
Antras punktas. Vienas iš svarbiausių dalykų yra pameistrystės įtvirtinimas įstatymu. Kaip žinote, pameistrystė Lietuvoje yra paplitusi itin menkai – iki 1 % profesiniu mokymu užimtų besimokančiųjų mokosi pameistrystės būdu. Iš tiesų ta vakarietiška įsitvirtinusi pozityvi dualinio mokymo praktika šiuo įstatymu turės aiškius teisinius pagrindus.
Visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju nėra numatyta jokių finansinių paskatų verslui pačiam tiesiogiai būti suinteresuotam ir gauti lengvatas ar išmokas už pameistrystės būdu įmonėse dirbančius, bet nemaža dalis verslo sakė, kad mes šiandien jau esame tiek brandūs, kad mums taip reikia ir trūksta specialistų, kad mes esame pasirengę įdarbinti, realioje darbo vietoje apmokyti būsimus specialistus, nes tai yra pačių interesas. Tai buvo antras pozityvas.
Trečias punktas yra gilesnis ir sistemingesnis verslo įsitraukimas į profesinio mokymo veiklą, ir tai yra daroma keletu būdų. Sektorinių profesinių komitetų stiprinimas – 17 komitetų turės kur kas platesnius įgaliojimus formuluoti ir specialistų poreikį, ir tvirtinti svarbiausius sisteminius dokumentus. Tai yra tikrai pozityvu.
Profesinių mokyklų valdymo modelis taip pat keičiasi. Lietuvoje kol kas apie trečdalis profesinių mokyklų buvo ir yra tapusios viešosiomis įstaigomis. Tai atidaro vartus lanksčiau tvarkytis pačioms mokykloms, vadovams, bet kartu tai yra ir kelias pritraukti kaip dalininkus asocijuotas struktūras arba stiprias įmones. Tai iš esmės yra pozityvi praktika – per metus nuo įstatymo priėmimo visos profesinės mokyklos turės tapti viešosiomis įstaigomis. Kas taip pat dar svarbu dėl verslo įtraukimo, tai, kad bus daugiau socialinių partnerių tarybų veikloje ir tai prisidės…
Finansavimo tvarka irgi išskaidrinama. Nebus prirašymų, mirusių sielų, ne daugiau dviejų kvalifikacijų įgijimas valstybės lėšomis, o tiems, kas su aukštuoju mokslu, bent jau viena galimybė taip pat grįžti į profesinį mokymą turint valstybės finansavimą.
Aš, gerbiamas pirmininke, pridursiu, kad nėra pasisakančių nuo Mišrios grupės, tai aš dar minutę, pusantros pridurčiau frakcijos teisėmis.
Penktas punktas yra išties lankstesnės svarbių klausimų derinimo procedūros. Kartais, pavyzdžiui, naujų profesinių standartų tvirtinimas užtrukdavo dėl tarpinstitucinio derinimo iki dvejų metų. Dabar mes radome formuluotes ir mechanizmus, kaip pačiu žemiausiu lygiu per maksimaliai trumpą laiką pasiekti, kad atskirų verslo sričių, pramonės sektorių standartai būtų nustatomi kuo greičiau ir lanksčiau prisiderinant prie rinkos poreikių. Štai šios priežastys man leidžia sakyti, kad įstatymo projektas nusipelno kuo greitesnio priėmimo Seime, mūsų, Seimo narių, palaikymo.
Dar kartą noriu pridurti, kad, be abejo, didžioji dalis iššūkių laukia įgyvendinant įstatymą, sykį jau čia ir švietimo ir mokslo ministrė dalyvauja, – ant jos vadovaujamos ministerijos pečių guls įgyvendinimo našta tiek dėl tinklo, tiek dėl daugelio poįstatyminių teisės aktų priėmimo. Tokios mano pastabos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiu A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šio įstatymo projekto rengimas galėtų tapti chrestomatiniu visam Seimui, nes jį rengiant dalyvavo visos institucijos – tiek prezidentūra, tiek Vyriausybė, tiek Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
Kita vertus, labai džiugu pasakyti, kad būtent rengiant šį dokumentą labai aktyviai dalyvavo ne tik pozicijos, bet ir opozicijos atstovai. Todėl nenuostabu, kad prieš mane kalbėję teigiamai įvertino šitą dokumentą būtent opozicijos atstovai.
Tai yra dalis visos švietimo reformos, kurią mes žadėjome daryti dar prieš rinkimus. Iš tikrųjų Profesinio mokymo įstatymo projekte yra tokių revoliucinių vietų, kurių iki šiol nebuvo, todėl, be abejonės, Vyriausybei teks nelengva užduotis jį realizuoti praktikoje. Manau, kad šis įstatymas tikrai parengtas labai atsakingai, nuolat bendraujant su socialiniais partneriais, juos įtraukiant į svarstymo procesus ir leidžiant būtent socialiniams partneriams ne tik išreikšti savo mintis, bet ir dalyvauti koreguojant patį dokumento tekstą. Taigi kviečiu balsuoti už šį dokumentą.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Jovaišą kviečiu į tribūną. Svarstysime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pirmas pasiūlymas dėl 2 straipsnio, tai yra Seimo narių A. Bauros, V. Rinkevičiaus, P. Valiūno ir S. Jovaišos. Kas iš autorių galėtų pateikti? A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Labai atsiprašau, tuoj pat. Kurgi čia, pasiklydau truputį, atsiprašau.
Tiek mano, tiek kolegų šitam pasiūlymui nebuvo pritarta, o kadangi pritarta kitam Seimo narių siūlymui, kuris yra geresnis, tai mes atsiimame.
PIRMININKAS. Atsiimate?
A. BAURA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kitas pasiūlymas – Ekonomikos komiteto.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Vėlgi susijęs su tuo pačiu, kadangi jau pritarta šitam pasiūlymui, tai nebereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Ar Gabrielius sutinka su siūlymu? Sutinka. Ačiū. Komiteto redakcijai pritariame bendru sutarimu.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarta iš dalies. Taip, yra patenkinta.
PIRMININKAS. Pritariame. Kitas siūlymas – Seimo nario M. Adomėno.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šis M. Adomėno pasiūlymas, kurį jis pats pristatys, ar?..
PIRMININKAS. Nėra autoriaus.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš trumpai galiu pakomentuoti. Gerbiamojo Seimo nario M. Adomėno pasiūlymas yra reikšmingas. Tai yra sisteminis pasiūlymas, kada galvojama į profesinį ugdymą įtraukti bendrojo ugdymo mokyklą. Bet dėl to, kad jis yra sisteminis, ir dėl to, kad jis gali labai keisti mūsų dabartinę sistemą, kurią mes matome profesinio mokymo, mes prašome Švietimo ir mokslo ministeriją įvertinti šitą pasiūlymą iki 2018 m. kovo 1 d. ir pateikti pasiūlymus dėl tolesnio tobulinimo. Bet dabartiniu metu tai gali iškreipti mūsų sistemą, todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Taip, išklausėme. Ar galime bendru sutarimu nepritarti? (Balsai salėje) Siūlote balsuoti. Gerai, balsuojame. Kas palaikote M. Adomėno siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Prieš. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Balsavo 87 Seimo nariai: už – 18, prieš – 30, susilaikė 39. Siūlymui nepritarta.
Kitas siūlymas yra Seimo narių A. Bauros, V. Rinkevičiaus, P. Valiūno ir S. Jovaišos.
A. BAURA (LVŽSF). Tiek mano su kolegomis, tiek komiteto buvo mintis išplėsti profesinio mokymo teikėjų sąvoką plačiau. Kadangi mūsų siūlymui iš dalies pritarta, mes irgi neprašome jokio kitokio balsavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas siūlymas taip pat A. Bauros, V. Rinkevičiaus, P. Valiūno ir S. Jovaišos.
A. BAURA (LVŽSF). Lygiai taip pat, tokia pat formuluotė, pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Pritariame komiteto nuomonei. Gerai.
Toliau taip pat tų pačių narių siūlymas.
A. BAURA (LVŽSF). Atsižvelgdami į tai, kad, pasirodo, mūsų siūlymas yra perteklinis, mes savo siūlymą atsiėmėme.
PIRMININKAS. Atsiėmėte. Dėkoju. Žiūrime toliau. Dėl II skyriaus 5 straipsnio E. Jovaiša, A. Papirtienė ir E. Pupinis su G. Steponavičiumi siūlo pakeitimus. Kas galėtų pristatyti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gal G. Steponavičius?
PIRMININKAS. G. Steponavičius gal galėtų pristatyti dėl 5 straipsnio.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarta iš dalies.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Tai atitinka mūsų lūkesčius, nereikalaujame balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ekonomikos komiteto siūlymas. Ar Gabrielius sutinka su komiteto išvada?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš dalies. Iš dalies, taip.
PIRMININKAS. Sutinka, tai dėl to nesiūlo balsuoti. Toliau. Dėl III skyriaus 13 straipsnio yra Seimo narių E. Jovaišos, A. Papirtienės, E. Pupinio ir G. Steponavičiaus siūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ar autoriai sutinka? Matau linkčiojant galvas, sutinka.
Toliau 14 straipsnis – A. Bauros, V. Rinkevičiaus, P. Valiūno ir S. Jovaišos siūlymas.
A. BAURA (LVŽSF). Čia tikriausiai apie teikėją yra šnekama. Irgi yra pritarimas iš dalies, todėl mes irgi sutinkame.
PIRMININKAS. Taip, dėkojame. Kitas – dėl 8 straipsnio. Taip pat A. Bauros, V. Rinkevičiaus, P. Valiūno. Komiteto išvada – nepritarti.
A. BAURA (LVŽSF). Čia mes siekėme šiek tiek pratęsti terminus, tačiau šiuo konkrečiu atveju su tuo, kas buvo komiteto projekte, sutinkame ir savo siūlymą atsiimame.
PIRMININKAS. Dėkojame, atsiimate. Ekonomikos komiteto. Vėl žiūriu į Gabrielių. Gabrielius pritaria. Dėkoju.
Toliau Seimo narių A. Bauros, V. Rinkevičiaus, P. Valiūno ir t. t.
A. BAURA (LVŽSF). Kadangi pritarta iš dalies, su tuo sutinkame ir neprašome balsuoti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dar pratęsta iki dvejų metų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau dėl 6 punkto – taip pat A. Bauros, V. Rinkevičiaus, P. Valiūno ir S. Jovaišos.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, lygiai tas pats, kadangi pritarta iš dalies, tai neprašome siūlyti. Sutinkame.
PIRMININKAS. Dėl 16-to – taip pat A. Baura, V. Rinkevičius, P. Valiūnas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, tas pats.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, tas pats. Dėl terminų pirma jau buvo balsuota ir pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Taip, žiūrime toliau. 18 straipsnio 2 punktas. Taip pat Seimo narių E. Jovaišos, A. Papirtienės, E. Pupinio ir G. Steponavičiaus siūlymas. Pritarti iš dalies. Ar autoriai sutinka? Matau, sutinka.
E. Jovaiša, A. Papirtienė, E. Pupinis ir G. Steponavičius dėl 2-o. Taip pat sutinka, matau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Sutinka.
PIRMININKAS. Dėl 8 punkto Ekonomikos komitetas. Gabrielius, matau, irgi sutinka. Nepritarti. Ar sutinkate su komiteto išvada? Gal norite pasisakyti? Ne, nenori. Ačiū. Komiteto pirmininkas gal galėtų pakomentuoti, kodėl nepritariate. 8 punktas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia mes kaip tiktai pakeliame į aukštesnį lygį, mes siūlome atsižvelgti į profesinio mokymo teikėjo galimybes kokybiškai suteikti kvalifikaciją, todėl siūlome Vyriausybės nustatyta tvarka.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas sutinka.
Tai galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Taip.
Toliau 19 straipsnis. Seimo nariai A. Baura, V. Rinkevičius, P. Valiūnas ir S. Jovaiša. Žiūriu į A. Baurą.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, taip. Kadangi pritarta iš dalies, mes neprašome balsuoti.
PIRMININKAS. Taip, komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Gerai. 27 straipsnis. (Balsai salėje) Oi, atsiprašau. Ekonomikos komitetas, sakė, nereikia balsuoti. Pritaria.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepraleidome.
PIRMININKAS. Viskas gerai. 27 straipsnis. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar norėtų pristatyti R. Šalaševičiūtė?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti iš dalies. Bet kadangi dėl šitos sistemos yra atsakingos Švietimo ir Socialinės apsaugos ministerijos, tai siūlome, kad būtų derinama su šiomis dviem įstaigomis.
PIRMININKAS. Ar Rimantė sutinka su komiteto išvada?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerai.
PIRMININKAS. Ar sutinkate su išvada?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Oi! Sutinku, sutinku.
PIRMININKAS. Dėkoju. 34 straipsnis. Seimo nariai A. Baura, V. Rinkevičius, P. Valiūnas ir S. Jovaiša dėl 8 punkto.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, dėl šio straipsnio siūlymą atsiimame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau dėl 36 straipsnio taip pat A. Baura, V. Rinkevičius, P. Valiūnas ir S. Jovaiša.
A. BAURA (LVŽSF). Lygiai taip pat prašome nebalsuoti, atsiimame šį siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. 40 straipsnis. Seimo narių A. Bauros, V. Rinkevičiaus, P. Valiūno ir S. Jovaišos siūlymas.
A. BAURA (LVŽSF). Taip pat ir dėl šio straipsnio prašome nebalsuoti. Siūlymą atsiimame.
PIRMININKAS. Čia dėl 1 dalies, nes yra ir dėl 2 dalies?
A. BAURA (LVŽSF). Taip. O dėl 2 dalies, kadangi pritarimas yra iš dalies, tai irgi su juo sutinkame ir neprašome balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ir dar turime Socialinių reikalų ir darbo komiteto… (Balsai salėje)
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkojame. Galime pritarti komiteto siūlymui. Motyvai dėl viso. G. Skaistė – nuomonė už.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš tiesų jau daug ką pasakė kolegos diskutuodami, problema gana aiški. Lietuvoje profesinis mokymas yra gana nepatrauklus tiek studentams, tiek darbdaviams, nes tiek vieni, tiek kiti išsako gana dideles šios sistemos problemas. Matomas nepatrauklumas, mokiniai nesirenka, o darbdaviai nemato ten besimokančiųjų motyvacijos ir noro dirbti. Akivaizdu, kad sistema turėjo būti keičiama, todėl Prezidentės pasiūlytas įstatymų projektų paketas tikrai yra labai vertintinas ir laiku.
Akivaizdu, kad dėl šio įstatymo bus daugiau skatinama pameistrystė ir didesnis pačių darbdavių įsitraukimas tiek į programų formavimą, tiek į pačių įstaigų valdymą. Laukiami tokie rezultatai, kad tikrai bus didesnė, intensyvesnė sąveika tarp profesinio mokymo įstaigų, verslo ir pačios situacijos darbo rinkoje. Smagu, kad pati valstybė įsitrauks nustatant, kokių programų šiandien reikia, atsižvelgs į nacionalinių žmogiškųjų išteklių sistemos informaciją, taip pat socialiniai partneriai daugiau įsitrauks į programų rengimą ir jų vertinimą, jų kokybę, kad iš tikrųjų ne tik mokytume, bet ir būtų rezultatas iš tų mokslų – juos būtų galima pritaikyti darbo vietoje. Taip pat malonu, kad bus kryptingai skatinama partnerystė… pameistrystė, atsiprašau, ir praktinis mokymas realioje darbo vietoje, kad tie įgūdžiai, kurių žmogus išmoksta profesinio mokymo metu, tikrai būtų pritaikomi ir konkrečioje darbo vietoje.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prieš niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 95, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Kartu svarstome ir lydimuosius. (Balsai salėje) E. Jovaiša – per šoninį.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau labai padėkoti už šį balsavimą. Ypač norėčiau padėkoti tiems, kurie dirbo prie šito tikrai sudėtingo, didžiulio įstatymo projekto. Jis iš esmės tikrai keičia profesinį mokymą ir, atrodo, jį darys šiuolaikiškesnį. Dėkoju Tėvynės sąjungai, dėkoju Mišriai grupei, dėkoju Liberalų sąjūdžiui, dėkoju visiems valstiečiams, visiems, kurie taip aktyviai dirbo prie šito… dėkoju socialdemokratams, visiems, kurie taip aktyviai dirbo prie šio projekto. Be abejo, labai dėkoju Prezidentės komandai, kuri atliko milžinišką darbą. Ačiū visiems!
15.33 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 561, 62, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1075(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkojame. Kartu svarstome ir lydimuosius. Švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 561, 62, 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1075(2). E. Jovaiša pristato Švietimo ir mokslo komiteto išvadas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, dėl šio Švietimo įstatymo komitetas balsavo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. G. Skaistė pristato Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą, pritarė įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir mūsų komiteto pasiūlymus.
PIRMININKAS. Kviečiu Eugenijų į tribūną. Svarstysime pastraipsniui. Yra siūlymų dėl 7 straipsnio. Seimo narys M. Adomėnas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip. Gerbiamieji kolegos, Seimo nario M. Adomėno dabar nematau, bet, žinote, čia yra ta pati problema, kuri buvo aptarta priimant pagrindinį Profesinio mokymo įstatymą. Jį aš jau esu pakomentavęs ir komiteto nuomonė yra aiški, kodėl nepritarti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kadangi autoriaus nėra, ar turėtume balsuoti? Kaip jūs galvojate?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš manau, kad nereikia balsuoti, nes vieną kartą jau balsavome. Čia yra lygiai tokios pačios pataisos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nepritariame visiems teikimams dėl šio straipsnio. Tada ir dėl 9 straipsnio taip pat?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti. Kas palaikote šį projektą, balsuokite už.
Balsavo 91 Seimo narys: 91 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo projektui pritarta.
15.37 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1076(2) (svarstymas)
Kitas lydimasis – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1076(2). Pranešėja – G. Skaistė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymą, pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš Ekonomikos komiteto kas galėtų pristatyti? Gal G. Landsbergis galėtų pristatyti Ekonomikos komiteto išvadas?
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ekonomikos komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektui. Pasiūlymų nėra. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Jovaiša pristatys Švietimo ir mokslo komiteto išvadas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas pritarė įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. (Balsai salėje) Diskutuoti niekas neužsirašė. Siūlymų taip pat neturime. Motyvai už. Tik G. Skaistė viena už, prieš nėra. G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tik trumpai noriu atkreipti dėmesį ir pasidžiaugti, kad šiuo įstatymu sudaromos sąlygos ne tik darbo netekusiems žmonėms ar tiems, kurie planuoja jo netekti, bet taip pat ir tiems, kurie planuoja keisti darbą į geresnį, kad jie taip pat galėtų pasinaudoti ir pakeisti, įgyti kitą profesinę kvalifikaciją, kuri galbūt jam atneštų didesnį darbo užmokestį pas kitą darbdavį.
PIRMININKAS. Kadangi prieštaraujančių nėra, gal galėčiau pasiūlyti priimti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.40 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1077(2) (svarstymas)
Kitas lydimasis – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1077(2). Pranešėjas – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. G. Skaistė – Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Siūlo pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui tobulinti jį, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir komiteto siūlymą, kad įstatymas įsigaliotų ne nuo 2018 m. sausio 1 d., bet nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. E. Jovaišą kviečiu į tribūną dar kartelį. Turime vieną Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą dėl 3 straipsnio.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Lydimasis įstatymo projektas Viešųjų įstaigų įstatymo. Komitetas svarstė ir pritarta bendru sutarimu. Taip.
PIRMININKAS. Pritarti iš dalies. Gerai. Kaip Skaiste, ar sutinkate pritarti iš dalies?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti iš dalies. Mes vis dėlto komitete galvojome, kad to laiko užteks, kad nuo vasario 1 dienos.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog mūsų nuomonė buvo ta, kad nuo naujųjų mokslo metų būtų tikslingiau pradėti. Vasario 1 diena, jūsų siūloma, iš tikrųjų labai mažai laiko pasirengti. Nežinau, jeigu pagrindinis komitetas mano, kad tikrai tiek gana, gal ir nesiūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti? Dėkoju. Dėkojame E. Jovaišai. Nuomonė už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kad suprastumėte, už ką balsuojame. Mokslo ir studijų įstatymo nedideliu pakeitimu yra siūloma ne tik aukštųjų mokyklų studentams, bet ir profesinių mokyklų besimokantiesiems leisti gauti, imti valstybės arba valstybės remiamas paskolas ir taip didinti besimokančiųjų prieinamumą tobulėti, įgyti reikiamas kvalifikacijas. Atitinkamai su šiuo įstatymo projektu taip pat yra koreguojama, derami įgaliojimai suteikiami Valstybiniam studijų fondui. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonės prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta.
15.44 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1078(2) (svarstymas)
Ir paskutinis lydimasis – Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1078(2). Pranešėjas E. Jovaiša pristato Švietimo ir mokslo komiteto išvadas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas apsvarstė lydimąjį Viešųjų įstaigų įstatymo projektą ir balsavo už bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ekonomikos komiteto išvadas pristato G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir siūlo pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Ekonomikos komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskutuoti niekas neužsirašė. Siūlymų taip pat nėra. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė, tai gal galime pritarti bendru sutarimu šiam projektui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
15.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl žiniasklaidoje paskelbtos informacijos, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys Artūras Skardžius galimai gavo asmeninės naudos darydamas poveikį Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų sprendimams, išvados“ projektas Nr. XIIIP-1326(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Dabar grįžtame prie klausimo – projektas Nr. XIIIP-1326 – liko motyvai ir balsavimas po svarstymo. Prašom. Ar nori kas nors po svarstymo kalbėti už ar prieš? Nėra norinčių kalbėti. Kviečiu balsuoti. Matau, šiek tiek kilo chaosas salėje tarp konservatorių. Norėčiau priminti, kad J. Razmos pasiūlymas bus svarstomas dabar, priėmimo metu. Dėl vedimo tvarkos, prašom.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, visų pirma ne tik kad nepasakėte aiškiai klausimo, dėl kurio mes balsuojame, esmės, tik numerį, kadangi tai nėra pagal darbotvarkę iš eilės einantis klausimas, o klausimas, dėl kurio buvo padaryta pertrauka, tai būtų gerai, salėje esant tam tikram chaosui, tiksliai įvardinti klausimą, už kurį mes balsuojame. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas, mes, svarstydami dėl komitetų, pirmiau buvome padarę pertrauką, o dėl išvados vėliau buvome padarę pertrauką. Kodėl dabar šis klausimas įpuolė prieš tą, aš nelabai suprantu. Kodėl jūs padarėte tokį keistą jovalą?
PIRMININKAS. Kviečiu posėdį sekti atidžiau. Mano pasakymas buvo pakankamai aiškus. Kviečiu…
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš manau, kad taip, kaip jūs pristatėte šitą klausimą balsuoti, buvo pakankamai nekorektiška, nes dauguma Seimo narių net nesuprato, už ką balsuoja. Šitas balsavimas… Aš manau, kad tikrai skelbdamas klausimą, jūs turėjote įvardinti, kas, kaip, pavadinimą, kada pataisos ir t. t. Jūsų pirmininkavimas šiuo atveju buvo tikrai nekorektiškas.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Skelbiu priėmimą. R. Morkūnaitę-Mikulėnienę kviečiu į tribūną. Atsiprašau, galite iš vietos, jūsų siūloma pataisa.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadijoje pateikta pataisa dėl nutarimo. Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Antikorupcijos komisijos atliekamo tyrimo metu nebuvo atsakyta į esminius tyrime iškeltus klausimus, siekiama pratęsti Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimą, siekiant pilnai ir išsamiai atsakyti į tyrimui iškeltus klausimus. Pataisos esmė – pratęsti komisijos darbą. Šiandien mes jau apie tai diskutavome, kad yra naujų aplinkybių tiek viešojoje erdvėje, tiek neišsamiai atsakytų klausimų tyrimo metu.
PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl pataisos prieš užsirašė P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad tikrai dabartinė Antikorupcijos komisija turi daug rimtesnių darbų. Vien tik aš pateikiau prašymus, kad būtų ištirta, nes saulės baterijoms pagal įstatymą buvo galima leisti už 10 megavatvalandžių per VIAPʼą sumokėti jų sistemų turėtojams, tačiau Energetikos ministerija leido išmokėti dešimt kartų didesnį kiekį ir dabar visiems vartotojams per metus reikia sumokėti 20 mln. eurų. Tai buvo konservatorių laikais.
Kaip sustabdyti šią aferą? Aš manau, pinigai yra didžiuliai. Kaip jūs žinote, A. Skardžius nepadarė jokio nuostolio valstybei. Jūsų aferistiniai įstatymai neša didžiulę naštą valstybei. Aš dar kartoju: 20 mln. eurų papildomai į savų kišenes sukrinta dėl to, kad saviems leidote įsisteigti saulės baterijų sistemas.
Premjeras pristatė biudžetą. Jeigu nebūtų skolinamasi po 10 procentų metinių palūkanų, beveik 8 mlrd. eurų, šiandien biudžetas turėtų daugiau papildomai 600 mln. eurų. Taip pat reikia atlikti tyrimą, išsiaiškinti, galbūt priimti sprendimus ir perskolinti tas sumas po 3, po 2 %, kaip darė latviai ir estai. Tikrai Antikorupcijos komisijai yra labai rimto darbo, ir manau, kad nuoširdžiai imsis, o ne kažkur blusinėsis, todėl – prieš.
PIRMININKAS. R. Juknevičienė – už.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš labai nuoširdžiai kviečiu Seimą labai gerai pagalvoti, ką mes darome, nes ši istorija man niekuo nesiskiria nuo M. Basčio istorijos iš esmės – tos pačios Rusijos įtakos, tik gal su didesniu korupcijos kvapu. Dalykai, dėl kurių ir valdančioji dauguma – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga ėjo į rinkimus ir sakė, kad šis Seimas bus kitoks, kad šiame Seime nebus slepiami dalykai. O dabar… Kaip supras žmonės?
Dėl vieno balso daugumoje yra bandoma akivaizdžiai užsiūti, kaip čia pasakyti, užraukti šitą klausimą, kad jis daugiau nebebūtų tiriamas, nors atsakymo taip ir nėra. Antikorupcijos komisijos medžiagoje yra daug faktų sudėliota, tačiau išvados yra politinės todėl, kad turbūt buvo tam tikrų susitarimų.
Todėl vien dėl valstiečių ir žaliųjų reputacijos, vien dėl to, kad žmonės visai nenusiviltų šia valstybe, nes į jus dėjo labai daug vilčių, aš labai kviečiu bent jau pratęsti šį tyrimą, kad mes galėtume ištirti visas tas papildomas aplinkybes. Man tikrai labai skauda širdį dėl Seimo reputacijos. Ir neduoti dar vieno preteksto tam, kad žmonės vadintų mus tam tikra grupe, kurioje slepiami draugų kažkokie įtartini dalykai. Todėl kviečiu tikrai pasinaudoti šita galimybe, mūsų įregistruota pataisa, ir pratęsti šį tyrimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio siūlymo. Kas pritariate šiam siūlymui, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 34, prieš – 21, susilaikė 45. Siūlymui nepritarta.
P. Urbšys – replika po balsavimo.
P. URBŠYS (LVŽSF). Vis dėlto man liko neaišku po gerbiamos R. Juknevičienės pasisakymo. Jeigu yra pavesta Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui tirti politikų sąsajas su verslo grupuotėmis ir išaiškinti tuos korupcinius ryšius, jūs esate šito komiteto narė, tai jūs turite visas galias nukreipti komiteto žvilgsnį į tuos santykius, kurie jums kelia… Bet jeigu jūs siekiate ne rezultato, o imitavimo, tai, be abejo, taip, reikia dar būtent komisijai (…) ir kad ta plokštelė vėl iš naujo suktųsi. O jeigu jūs norite iš tikro ištirti, prašome, tirkite komitete.
PIRMININKAS. P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiami konservatoriai, jūs čia drabstotės vis rusišku kvapeliu, bet, pasirodo, tą rusišką kvapelį vežiojo… 500, beveik pusę milijono eurų gavo M. Saakašvilis, kurį jūs vedžiojotės po Seimą. Tai gal ir jums atvežė čia su čemodanėliu kiek nors? Man atrodo, ką ką, bet žinote, kas yra: kurie didžiausi patriotai, tai tuos labiausiai ir verbuoja – tokius kaip M. Saakašvilis ir jus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Replika po balsavimo – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū. Noriu tik priminti ir gerbiamam Povilui lygiai taip pat, kad rytinėje sesijoje mes balsavome dėl galimybės suteikti ypatingos komisijos statusą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Ir jeigu aš teisingai atsimenu, jūs palaikėte šitą mūsų pasiūlymą. Gaila, deja, bet jam nebuvo pritarta.
Mes taip pat manėme, kad būtų tikslinga šį tyrimą tęsti išplečiant jo ribas ir galbūt net prijungiant prie kitų jau vykstančių tyrimų.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomones. Kadangi nutarimą sudaro vienas straipsnis, keturi – už, keturi – prieš. Pirmasis už – J. Razma. Nėra Jurgio. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad šita korupcinė listerija niekur nedingo. Daug kas nuo to pavargo. Išties kalbėtis su tais žmonėmis, kurie nesupranta, kas yra padori politika, o kas ne, yra sudėtinga. Todėl aš kreipiuosi ne į tuos, kurie čia man rėkia į ausį, bet kreipiuosi į tuos, kurie žiūri transliaciją. Pamatys tuos žmones iš arti, turės dar kartą galimybę juos įvertinti.
Valstybės saugumo departamentas yra paskelbęs viešą ataskaitą dėl grėsmių nacionaliniam saugumui. Tarp kitų grėsmių buvo aiškiai įvardintas ir siekis diskredituoti svarbiausius strateginius energetinius projektus Lietuvoje. Apie juos buvo pasakyta ir dabar ne per seniausiai pakartota daug dezinformacijos ir melo. Netiesa iš tikrųjų lydi šių personažų politinę veiklą nuolat.
Taip, Antikorupcijos komisija nebaigė savo tyrimo. Taip, dar negautos ir Mokesčių inspekcijos tyrimo išvados. Taip, mes dabar priversti kalbėti apie tas išvadas, kurioms suformuluoti dar net negauti visi dokumentai.
Bet vis dėlto turiu pasidžiaugti, kad jeigu mes politiškai negalime apsispręsti, tai tie žurnalistai, kurie atskleidė visas šias istorijas, atskleidė visus tuos slaptus verslo sėkmių šaltinius…
PIRMININKAS. Laikas!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). … padarė didelį darbą ir mums, ir Lietuvai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Išties, kada vyksta demokratinėje valstybėje šimtmečio išvakarėse tokie politinio terorizmo procesai, kada konservatoriai save sutapatina su valstybe, kada iš energetinių projektų bandoma lupikauti, sudarinėti sutartis su Bermudais, pinigus pumpuoti į Bermudus, į Kiprą, į kitas ofšorines zonas, iš ten maitinti galimai tą pačią purvasklaidą, kurią jūs samdote, kuri dirba konkrečiai jums, registruota net ne Lietuvoje, tai tikrai aš esu labai dėkingas, dėkingas ir, sakykime, tiems visiems, kurie tiek dėmesio skyrė mano kukliai personai. Aš dabar darausi pats pavojingiausias žmogus konservatoriams dėl to, kad visos aferos 2013–2014 metais buvo atskleistos, nukeliavo į prokuratūrą, dėl ko prokuratūra vilkina tyrimus. Bet kontroliuoti tą tyrimų, išvadų įgyvendinimo esmę dėl visų energetinių projektų, dėl „Nukemo“, dėl atominės uždarymo, dėl VAE pinigų iššvaistymo, dėl sutarčių su Bermudais, dėl 9 bloko statybos aferų Elektrėnuose atiduota prokuratūrai ir tą turi kontroliuoti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, jam pavesta Seimo protokoliniu nutarimu.
Gerbiamieji Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, jūsų sutartis su rusų kompanija, kuriai atidavėte strateginį objektą „Klaipėdos naftą“, ji vadinasi LITASCO, valdyti, yra didžių didžiausia afera ir veidmainystė talkinant rusams. Aš nekalbu apie R. Juknevičienės brolį G. Urboną, kuris ir pelnosi iš geležinkelio biznio, artimo Kremliui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė už – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tik chronologija. 2009 metų balandžio mėnesį ponas A. Skardžius deleguojamas kaip konsultantas nuo UAB „Baltic energy group“ ir mums užduotis įrodyti, ar jis ir šiame parlamente veikė konkretaus juridinio asmens interesais, naudodamasis savo parlamentaro mandatu. Duomenys, chronologiškai surinkti mūsų komisijos išvadoje, pasiekė iki šio parlamento, tačiau netikėtai pasikeitusi Energetikos ministerijos pozicija kai kuriuos komisijos narius suglumino ir mums reikėjo priimti sprendimą. Taip, mes priėmėme sprendimą, kad jis turėjo interesų konfliktą ir praeitos kadencijos paskutiniais mėnesiais darė viską, kad sustabdytų Vyriausybės teikiamus projektus, kurie buvo naudingi būtent tam juridiniam asmeniui, su kuriuo jį sieja ryšys nuo asociacijos ir nuo 2005 metų per tos įmonės vadovus. Mums tereikia įrodyti, kad tas pats vyko ir šioje kadencijoje, kad parlamentaro mandatu konkretaus juridinio asmens naudai buvo naudojamasi ir šioje kadencijoje. Nepadėjo mums Energetikos ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba padėjo.
Gerbiami kolegos, prokuratūra atlieka tyrimą, mokesčių administratorius atlieka tyrimus. Mūsų sprendimas – dėl nuolatinio interesų konflikto kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Seimo Etikos ir procedūrų komisija yra tinkamas vienas iš dviejų subjektų inicijuoti apkaltos procedūrą, kitas yra viena ketvirtoji Seimo narių. Jeigu mes bendromis pastangomis įrodome, kad jisai veikė ir po priesaikos, šio parlamento laikotarpiu konkretaus juridinio asmens naudai, mes turime galimybę pradėti apkaltos procesą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, vyksta raganų medžioklė – pasiimamas tas žmogus, kuris turi kitą nuomonę nei konservatoriai, kuris atskleidžia nemažai konservatorių energetinių aferų. Lietuvoje įsigalėjo viena tiesa – liberalbolševizmas. Neduok Dieve, žmogus turi kitą nuomonę ir ją garsiai išsako – arba keliamos bylos, arba žiniasklaida, arba purvasklaida, šitą žmogų suniekina. Dar taip nebuvo net sovietiniais laikais, kai pas mus vyrauja konservatoriška socialliberalistinė nuostata.
Aš nenoriu teisinti A. Skardžiaus, bet, ponai komisijos nariai, pasakykite, kokią žalą padarė A. Skardžius? Deja, ponas Vitalijus man į šį klausimą neatsakė. Aš jums, pone Vitalijau, jums Antikorupcijos komisijos pirmininke, sakau: vien tik dabartinė sistema suskystintųjų dujų terminalo, kad per brangiai perka dujas ir per didelį kiekį, ir pigiai pardavinėja, daro 90 mln. eurų žalą. Jūs neužsiimate tuo tyrimu. Vien tik per saulės baterijas, vien, kai įstatyme buvo numatyta 10 kilovatvalandžių kompensuoti, o kompensuojama 70 ir papildomai 20 mln. eurų moka visi elektros vartotojai, jūs nematote! Jūs nematote esminių problemų, kurios daro žalą mūsų valstybei, jūs taip pat nematote, kaip ir kalbėjo premjeras, pakartosiu, jeigu būtų skolinamasi ne po 10 % metinių palūkanų, beveik 8 mlrd. eurų, šiandien biudžete papildomai būtų 600 mln. eurų įvairioms socialinėms reikmėms.
PIRMININKAS. Laikas.
P. GRAŽULIS (TTF). Bet jūs to nematote! Jūs matote ne esmę, o esmės nematote ir netiriate, ir nenorite jos matyti! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Teikiamos išvados akivaizdžiai parodo, kad tie prasimanymai, kad iš politinio išskaičiavimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir mūsų koalicijos partneriai socialdemokratai eis į sandėrį ir dangstys A. Skardžių, visiškai nepasiteisino. Tai, kad balsų dauguma būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos priimtos išvados, tai yra faktas. Tai, kad buvo bandoma net mesti šešėlį ant komisijos pirmininko V. Gailiaus, neva jis yra papirktas ministerijos posto, irgi, pasirodo, yra melas.
Tai dabar tos išvados iš tikro leidžia gilinti šią temą, kaip minėjo komisijos pirmininkas, Mokesčių inspekcija turi duoti atsakymą, Generalinė prokuratūra turi duoti atsakymą. Dėl politinės atsakomybės yra Etikos ir procedūrų komisijos kompetencija, jai irgi suteikta galimybė įvertinti tai. Galų gale, jeigu kalbėtume apie Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, tai pagal tą nutarimą, kuriuo pavesta jam atlikti laikinosios komisijos funkciją, jis tikrai turi visas galias pasirinkti kaip taikinį A. Skardžių ir jo ryšius ir, jeigu jie kelia abejonių, juos ištirti. Tas Seimas iš tikrųjų yra kitoks ir ta dauguma yra kitokia, ji vis dėlto nesivadovauja politiniais sandėriais, o žiūri tiesai į akis tiesiu žvilgsniu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti dėl viso Seimo nutarimo projekto. Dovanokite, dar R. Juknevičienė – nuomonė už.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kai čia purvai pilstomi ant kolegų, tai dar galima tą iškentėti, tačiau šiandien aš išgirdau ir nesulaukiau reakcijos iš abiejų valdančiųjų frakcijų, kai A. Skardžius iškoneveikė žiniasklaidos atstovus, žmones, kurie iš tikrųjų atlieka rimtus tyrimus, apdovanoti tarptautiniais apdovanojimais, ir ant jų buvo papilta taip, kaip nepila netgi Kremliaus propagandistai iš savo Kremliaus propagandinių kanalų.
Aš manau, kad taip neturime palikti, ir aš labai prašau abiejų valdančiųjų frakcijų atstovų, vadovų pasakyti, ar tai yra ir jų nuomonė, kokia buvo pasakyta A. Skardžiaus, kadangi jie jį gina, tuo labiau kad pono S. Skvernelio patarėjas yra išėjęs kaip tik iš tos „purvinos“ žiniasklaidos. Tai gal tada reikia… Aš čia kabutėse sakau tai, ką kalbėjo A. Skardžius. Aš taip nemanau, tačiau jeigu paliksime be reakcijos, ką kalba jūsų ginamas Seimo narys, manau, kad demokratijai ir žiniasklaidos laisvei tai yra ne pati geriausia žinia Lietuvoje. Todėl labai prašau, kad šitie žodžiai būtų arba paneigti, arba atsiprašyta frakcijų vardu.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl šio Seimo nutarimo projekto. Kas palaikote, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 73, prieš – 1, susilaikė 5. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Ai, replika po balsavimo – G. Landsbergis. (Balsai salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Replika po nebalsavimo. Gerbiamieji, ką mes šiandien matėme – dabar įvykęs balsavimas tam tikra prasme buvo prisiimta atsakomybė. Dalis Seimo nusprendė, kad išplauti eilinį A. Skardžių yra reikšminga, būtina ir prasminga šio vakaro mūsų Seimo programoje. Taip tą reikėtų įvertinti.
Man yra likę tiktai keli įdomūs klausimai. Premjeras S. Skvernelis buvo ne sykį išsakęs savo labai aiškią, suprantamą, argumentuotą nuomonę dėl to, kaip jo frakcija, kurios narys jis yra, turėtų balsuoti. Ar premjeras tiktai savo nuomonę sakė, ar jo įtaka iš tikrųjų yra tokia menka frakcijos nariams, kad jie jos net nesiklausė? Iš tikrųjų yra keistas aspektas ir aš tai norėčiau pabrėžti, kad tai būtų akcentuota. Ar premjeras, manipuliuodamas visuomenės nuomone, pasakė, tiktai kalbėjo apie save, ar iš tikrųjų jo autoritetu jo frakcija yra stipriai sudvejojusi?
PIRMININKAS. S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš stebiuosi būdamas Seime kolegų elgesiu, kada galima kalbėti, po penkių minučių kitaip padaryti. Dar kartą norėčiau labai aiškiai jums pasakyti: Antikorupcijos komisija konstatavo labai rimtus faktus. Kodėl yra tokios išvados ir kas kokių kompromisų siekė, reikia klausti komisijos pirmininko, nes Valstiečių ir žaliųjų frakcija ir aš asmeniškai jokių kompromisų nesiekėme.
Dar daugiau. Vieną kartą reikėtų baigti jums tą politinį spekuliavimą, kad ar aš, ar Valstiečių ir žaliųjų frakcija suinteresuota bet kokia kaina išsaugoti vieną ar kitą Seimo narį. Mums nėra jokio skirtumo – 68, 69 ar 67 balsai. Bet nereikia iš to daryti tokio politinio šou.
Yra labai aiškiai pasakyta ir konstatuoti Antikorupcijos komisijos veikloje trys labai svarbūs dalykai: mokestinis patikrinimas, Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamas ikiteisminis tyrimas ir trečias dalykas – perduota Etikos ir procedūrų komisijai, tam subjektui, kuris gali inicijuoti, jeigu mato pagrindą apkaltai. Tai yra esminiai sąžiningi dalykai.
Bandymas pasinaudoti čia ir interpretuoti, ką jūsų frakcijos nariai reiškia, kalbėdami apie pokalbius su ponu V. Gailiumi, bandydami prikibti, kad mes su ponu V. Gailiumi kažką sutarėme dėl vienokio ar kitokio posto, kad būtų išsaugotas V. Gailius, tai yra melas, šmeižtas, neturintis jokio pagrindo. Turėkime, kolegos, vieną kartą padorumo kalbėdami čia, kalbėdami, kaip norime balsuoti, kaip iš tos situacijos išeiti.
Kodėl jūs ištraukėte korteles? Vadinasi, jūs norėjote dabar (…) susitarimų vedami išsaugoti poną A. Skardžių, nes nebalsavote už komisijos išvadas, kurių konstatuojamojoje dalyje yra labai aiškiai išvardyti faktai, kurie tikrai leidžia daryti ir kitus teisinius sprendimus. Kalbėti apie tai, kad toje išvadoje ko nors trūksta ir mes jos dabar netvirtiname, jūs tai ir stengėtės padaryti. Užsiėmėte paprasčiausiai manipuliavimu. Tai nėra geras dalykas. Išvada yra patvirtinta, teisėsauga atlieka savo darbą, atlieka savo darbą Mokesčių inspekcija. Yra pagrindai, net neabejoju, kad jie bus, tokia mano, kaip žmogaus, asmeninė nuomonė, atlikti tolesnes teisines procedūras ir įvertinimus. Kaltinti visokiomis sąmokslo teorijomis, tai gal jūs pagal save ir darote tokius sutarimus? Aš asmeniškai to nedariau, niekada nedarysiu ir tikiuosi, kad mano frakcija to nepadarė.
PIRMININKAS. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Antikorupcijos komisijos paskutiniame posėdyje dėl šitų išvadų aš siūliau įtraukti punktą, kad siūlome A. Skardžiui atsisakyti verslo Baltarusijoje. Dabar matau, kad reikia siūlyti atsisakyti verslo Lietuvoje, nes jeigu jis eina į Aplinkos apsaugos komitetą, tai akivaizdu, kad ten daugiau procentų klausimų bus susiję su atsinaujinančiais ištekliais. Labai gaila, kad tam klausimui, mano šitam pasiūlymui pritarė tik I. Šimonytė. Bet aš matau, kad gal R. Juknevičienė ir kiti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete esantys Seimo nariai pasižiūrės į šitą klausimą principingai. Vis dėlto A. Skardžius, tebeturėdamas per žmoną dalį akcijų Baltarusijos atsinaujinančių išteklių įmonėje, tikrai yra nesaugus ir galimai gali patekti į Baltarusijos saugumo struktūrų rankas. Aš labai prašau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, jūs padarykite tą tyrimą ir galbūt pateiksite į viešumą griežtesnes išvadas negu mūsų komisija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Iš tiesų konservatorių sprendimas ištraukti korteles gali būti traktuojamas dvejopai. Kadangi žinau jūsų tikrąją nuomonę, tiesiog linkiu jums pasiaiškinti, kad neliktų tokios dviprasmybės, į kurią atkreipė dėmesį ir premjeras.
Bet, kolegos, nesusipykime dėl A. Skardžiaus. Aš manau, kad kokios išvados padarytos, tokios. Dabar žiūrime toliau. Mano manymu, yra pagrindai ir yra mechanizmai kalbėti apie tikrąją politiko politinę atsakomybę, t. y. apie apkaltą. Ar mes dabar čia pešdamiesi didiname galimybes tą politinį savo siekį pasiekti? Manau, ne. Siūlau ne peštis, o sėsti ir aptarti, ar yra 36 parašai dėl apkaltos, nes tai vienas iš galimų instrumentų. Kitas, kur kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją, nes aš bijau, kad kai kas tik ir džiaugiasi, kad tuoj čia kibirkštys lakstys, užuot įvertintume principingai. Mano manymu, A. Skardžius pagal tas turimas išvadas yra vertas apkaltos.
Klausimas: kas jungiamės prie tokios pozicijos?
PIRMININKAS. Matau, kad diskusijos įsisiūbuoja, tai paskutiniam leidžiu pasakyti G. Landsbergiui.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš, matyt, buvau neteisingai suprastas. Tiesą sakant, jūs buvote vienas iš tų, atrodo, penkių frakcijos narių, kurie balsavo už tyrimo pratęsimą, ir už tai aš esu jums dėkingas ir lygiai taip pat dėkingas tiems jūsų frakcijos nariams, kurie palaikė tokį sprendimą. Aš nematau kaltinimo jums. Aš tik sakau – aš esu nustebęs, kodėl jūsų nuomonė yra tiek menkai palaikoma jūsų frakcijos. Ir tai yra vienintelis mano nusistebėjimas. Tiek to! Ta nuomonė tokia buvo, mes ją supratome ir ją gerbiame. Dabar tiesiog pasiliekame sau teisę politiškai tai įvertinti, kaip kad galbūt gali susidaryti įspūdis, kad žmonės norėjo švelnesnių išvadų, negu jos būtų buvusios, jeigu tyrimas būtų buvęs pratęstas, kaip mes esame ir kalbėję pristatydami savo pataisą.
PIRMININKAS. Dėkojame.
16.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1449 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kitas klausimas, kurio padarėme pertrauką, grįžtame prie svarstymo. Tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1449.
Motyvai. Nuomonė prieš – J. Razma. Nėra. N. Puteikis – nuomonė prieš. Taip pat nėra.
Po svarstymo kviečiu balsuoti.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 50, prieš – 25, susilaikė 22. Po svarstymo pritarta.
Replika po balsavimo – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kadangi aš nelabai galėjau pasisakyti prieš tai, aš tik pratęsiu trumpai diskusiją.
Iš tikrųjų mes pasinaudosime tais patarimais, kurie nuskambėjo Seimo posėdžių salėje. Tai yra mes, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, atstovaujantys Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams, kartu su Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovais pagal atliekamo parlamentinio tyrimo rėmus inicijuosime tyrimą šituo pono A. Skardžiaus kampu, susijusiu su „Gazpromu“, susijusiu su Baltarusija, nes tai akivaizdžiai veda prie visų geopolitinių grėsmių. Pažadame visiems. Labai gaila, kad V. Bako nėra salėje, mes tikrai turime visą galimybę tai daryti komiteto viduje. Iš esmės fiksuokime, kad mes iš tikrųjų tokią iniciatyvą darysime. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Toliau priėmimas. A. Skardžius dar norėtų.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Aš labai dėkingas konservatoriams, bet aš siūlau pradėti nuo sutuoktinių ir būtent nuo A. Landsbergienės, dėl ko šiandien Socialdemokratų frakcija ir kreipėsi, iš to amžino šėrimo iš „Lietuvos energijos“, „NT valdų“, nes gruodžio 20 dieną jis vėl bandys nusipirkti šitą objektą. Tai yra aukcione jau paduotas kažkada A. Kubiliaus pradėtas projektas 2010 metais. Valstybės turtas perduotas Gervėčių g. 4. Ten, netoli Aušros vartų, šventoje vietoje, ir dabar nusipirkti šitą objektą turės išskirtinę galimybę. Pirmą kartą nepavyko parduoti 2016 metais dėl to, kad neatsirado pirkėjo, nes realiai valstybės turtas perduotas nuosavybės teise valdyti de facto Landsbergio verslui, kuris įkurtas „Lietuvos energijos“ valdomoje įmonėje. Tai siūlau pradėti nuo A. Landsbergienės.
PIRMININKAS. Dėkoju už siūlymus. Žiūrime toliau. Dėl 1 straipsnio yra siūlymas – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo pataisą. Gal galėtų pristatyti?
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Jau prieš pietus mes kalbėjome apie tai, ar iš tikrųjų išmintinga ir morali, sakykime, taip, mintis, pono A. Skardžiaus frakcijos siūlymas jį patį deleguoti iš Ekonomikos komiteto į Aplinkos apsaugos komitetą. Keistai atrodo, kai žmogus, turintis reikalų su vėjo energetika, atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir susijęs su galimai įvairiais neskaidriais dalykais, yra skiriamas būtent į tą komitetą, kur, tikėtina, labai daug klausimų gali būti ir yra susijusių su atsinaujinančiais energijos šaltiniais ir energetikos plėtojimu Lietuvoje. Su kolegomis manytume, kad iš tikrųjų ne vieta tokiam Seimo nariui būti Aplinkos apsaugos komitete. Galima dar plėtoti apskritai, kuris komitetas tiktų, bet, matyt, čia jau ateities klausimas. Tai labai kviesčiau kolegas atsižvelgti ir nepadaryti tokios klaidos paskiriant žmogų su tam tikrais interesais į Aplinkos apsaugos komitetą.
PIRMININKAS. Taip, motyvai dėl šio Radvilės siūlymo. Nuomonė už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena, nenorėčiau moralizuoti gerbiamųjų socialdemokratų, bet jie kadencijos pradžioje padarė vieną didelę klaidą – išsiuntė gerbiamą A. Salamakiną, prieš tai buvusį Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką, į Žmogaus teisių komitetą. Na, lyg ir labai kompetentingas žmogus, bet išsiunčiamas į visiškai naują veiklos barą.
Šiuo atveju galiu atsiliepti tik geriausiais žodžiais apie R. Sinkevičių, buvusį ministrą, komitete spindi tikrai kompetencija. Tikiu, spindėtų ir A. Skardžius, bet dabartinis fonas leidžia tikėtis, kad bus diskutuojama apie viską, bet ne apie aplinkosaugą.
Todėl apeliuoju iš tikrųjų į gerbiamus valstiečius. Pažvelkite, kaip balsavo jūsų gerbiamas premjeras ir kaip balsavo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas. Abudu balsavo iš esmės, kad nereikėtų skirti šio asmens į komitetą. Na, jeigu jūs iš tikrųjų klausotės šakinio komiteto pirmininko, turite suteikę autoritetą ir lyderystę premjerui, gerbiami valstiečiai, atsižvelkite, ką kalba jūsų lyderiai. Prašau leisti komitetui dirbti normaliai, gerbiamas Artūras tikrai ras sau parankų komitetą. Leiskite komitete diskutuoti dalykiškai, o ne asmeniškai. Siūlyčiau pritarti R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasiūlymui.
PIRMININKAS. Nuomonę prieš dėl šio pasiūlymo – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Kolegos, mane ypač stebina jaunieji parlamentarai, ką tik atėję į Seimą. Aš Seime ėjau visas pareigas, išskyrus Seimo Pirmininko. Ir tai pavaduodavau turbūt savaitėmis jį, eidamas ir Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Neapšilę kojų, aš suprantu, seniai, Seimo senbuviai, moka meluoti, žaisti politinius žaidimus, bet kai jauni žmonės, kaip Radvilė ir ką tik kalbėjęs kolega Gentvilas Simas, pradeda meluoti, dar kartą sakau, pasiklausykite, gerbiama Radvile, neturiu Lietuvoje jokio verslo nei su energetika, nei su niekuo. Sakykime, jums vertinti, kad yra interesų konfliktas… Tai mums reikėtų tada, A. Skardžiui galbūt negalima būtų Kaimo reikalų komitete dirbti, nes žmona nuomoja žemę. Jeigu mes sutuoktiniams pradėsime taikyti tolygius reikalavimus, kaip Seimo nariams, aš kreipiausi į Etikos ir procedūrų komisiją, kad jie perkeltų į Statutą, pirmas dalykas, į kitus teisės aktus ir kad taikytų Seimo narių sutuoktiniams tokius pat reikalavimus, kaip ir Seimo nariui. Štai, gerbiamieji, būkime nuoširdūs, nesielkime selektyviai, bet įsiklausykite.
Dar kartą sakau, neturiu jokio verslo ir nesu susijęs su jokiu verslu, juo labiau su atsinaujinančia energetika. O kas antras konservatorius realiai valdo šiandien iš 70 megavatų tų išdalintų, remiamų saulės elektrinių… vienaip ar kitaip susijęs. Šitą tyrimą būtent koalicijos partneriai pavasario sesijoje ir numarino, bet aš siūlau sugrįžti prie jo.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė dėl šio siūlymo, kas palaikote Radvilės siūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 40, prieš – 19, susilaikė 34. Siūlymui nepritarta. Replika po balsavimo.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ar galėtumėte mano balsą įskaityti už?
PIRMININKAS. Taip, įrašysime į protokolą – už.
Ar norite kas kalbėti dėl 1 straipsnio? Niekas nenori, tai gal galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Balsuojame dėl viso…
Motyvai dėl viso. Ar užsirašė kas nors? Užsirašė. Prieš – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, kodėl gerbiamo A. Skardžiaus kandidatūra yra, švelniai tariant, abejotina į Aplinkos apsaugos komitetą? Jau buvo išsakyta daug argumentų ir aš tikrai jų nekartosiu, nes kolegos viską pasakė. Mane stebina valdančiųjų, nes jūs, mielieji, sudarote darbotvarkę, šios dienos įvairūs viražai Seimo darbotvarkėje. Kodėl lygiagrečiai yra svarstomi du klausimai: tai yra labai rimtas klausimas dėl Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl minėto gerbiamojo A. Skardžiaus ir prieš tai yra svarstomas į darbotvarkę įtrauktas klausimas dėl komitetų sudėties? Negi negalima buvo palaukti, negi negalima buvo pirmiausia apsvarstyti šį klausimą? Ir dar, jis nesibaigs su šiomis išvadomis, kaip mes matome. Jeigu net pats premjeras, nekalbant apie kitus Seimo narius, pasakė, kad taip, pagal šias išvadas labai didelė tikimybė, kad bus pradėtas apkaltos procesas, tai kodėl mes kaitaliojame komitetus? Tai visiškai nesusijęs klausimas, ministro paskyrimas, jūs į Vyriausybę skirkite valdžią, čia jūsų prerogatyva, tvarkykitės, kaip sau norite, bet čia yra Seimo komiteto klausimas. Aš pirmiausia nesuprantu socialdemokratų, kodėl jie parenka būtinai tą žmogų, kuriam gretimai eina vos ne apkaltos procedūra.
Antras dalykas, aš nesuprantu valdžios, kodėl jie priima šią kandidatūrą nieko neapsvarstę. Mielieji, atsibuskite, jums teisingai sako, pasižiūrėkite, kaip balsuoja Aplinkos apsaugos komitetas, tai jūsų pirmininkas, tai jūsų žmogus, kaip balsuoja premjeras. Atsibuskite! Ką jūs darote? Kol neapsvarstėme šito klausimo, kol nepasibaigs apkaltos procedūra, na, nekeiskime mes dabar komitetų sudėties.
PIRMININKAS. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, čia nekaltai pradėtos partijos nariai labai moralizuoja. Bet jūs prisiminkite patys, kad jus Seimas… Seimas sudarė komisiją, komisija išnagrinėjo jūsų veiklą ir Seimas patvirtino, kad jūs esate teroristinė organizacija. Bet jūs labai greit tą pamirštate – ir šiandien tas nutarimas galioja, ir jūs šiandien visus teisiate ir smerkiate. Pažiūrėkite, kas yra. Kiek spauda rašė, kad G. Landsbergis yra susijęs su energetinėmis įmonėmis ir iš energetinių įmonių lengvatinėmis sąlygomis jo žmona nuomoja patalpas, lengvatinėmis sąlygomis išsipirks tas patalpas – ir čia niekas: nei prokuratūra, niekas. O kaip poną V. Matuzą išteisino? A. Kubilius, kaip premjeras, pasikvietė pas save į Vyriausybę prokurorus, davė nurodymą vilkinti bylą ir išteisinti, viskas taip įvyko. Kitas premjeras būtų buvęs pasodintas už šitokias aferas, už tai, kad daro spaudimą prokurorams ir teisėtvarkai, bet konservatoriams viskas galima. Ponai konservatoriai, kiek jūs šiandien teikiate įstatymų pataisų ir kiek buvo atmesta? Jeigu jūs matysite, kad ponas A. Skardžius teikia kažkokius antilietuviškus įstatymus, nepritarkime, balsuosime prieš. Ko jūs čia bijote? Čia yra tuščias politikavimas. Pirmiausia pasižiūrėkite į save, jūs kito akyje matote krislą, o savo akyje nematote rąsto. Jūs esate fariziejai.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Kiek teko žydiškus dalykus studijuoti, tai, be fariziejų, buvo dar baisesni, tokie sadukiejai. Gal čia kas galėtų patikrinti, kas čia fariziejai, kas sadukiejai. Bet šiaip man visada smagu klausyti P. Gražulio, jis visada tą patį šneka, bet man visada įdomu, nes ne ant mūsų varo, ant kitų varo. Smagu! (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Ant jūsų tie patys prokurorai varė.
E. GENTVILAS (LSF). Per mikrofoną prašyčiau.
P. GRAŽULIS (TTF). Ponai liberalai, ant jūsų tie patys pasamdyti konservatorių prokurorai varo.
E. GENTVILAS (LSF). Čia buvo P. Gražulio žodis. O dabar bus mano žodis. (Balsai salėje) Gerbiamieji Socialdemokratų darbo frakcijos nariai, aš tikrai kreipiuosi į jus, negi jums naudinga dabar atsidurti tokioje kontroversiškoje situacijoje, tiesą sakant, prieš kuriant naują partiją ir taip toliau? Aš linkiu jums, užkulisiuose ne kartą esame šnekėję, sėkmės, nenoriu aš kištis į jūsų tarpusavio socialdemokratiškus reikalus, bet kokia jums prasmė A. Skardžių vėl turėti tokioje nuolatinio viešųjų ir privačių interesų konflikto zonoje? Tai jūsų kolega bus linksniuojamas. Aš balsuosiu, natūralu, prieš tokį siūlymą, bet aš niekaip nesuprantu jūsų. Ar tai A. Skardžius jus priverčia nominuoti jį į šito komiteto narius, kai yra dar bent dešimt komitetų, kur žmogus be jokios galimybės atsidurti interesų konflikto zonoje galėtų būti nominuotas ir Seimas paskirtų. Mielieji, aš jūsų iš tiesų nesupratau, kam jūs sau neriate kilpą ant galvos? Ar kad G. Kirkilo čia nėra? Yra G. Kirkilas. Kodėl G. Kirkilas jūsų nepaprotina, nesupratau. Bet kuriuo atveju, jeigu tai jūsų sprendimas, tai sėkmės!
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – N. Puteikis. Nėra. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų jeigu būtų melo matuoklis, matyt, kalbant ką tik palikusiam salę Petrui, jisai tiesiog sulūžtų, nes neišlaikytų, net technika neišlaikytų, bet aš stebiuosi ramiais mūsų frakcijos nariais, kurie taip telefonus skrolina ir žiūri, ką rašo apie tai spauda. Bet mes dar išlaikome ir išlaikysime ir aš manau, kad nepaisant visų šitų nesąmonių, melų ir nuolatinio melavimo mes būsime čia, niekur nedingsime. Taigi, manau, ir tai, apie ką buvo paskelbta, kad bus ir tyrimas tęsiamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dėl būsimo Aplinkos apsaugos komiteto nario, aš taip suprantu, jau dėl to yra apsispręsta… (Balsai salėje) Taip, bet bet kokiu atveju aš manau, kad vis dėlto dėl šio reikalo visos frakcijos, matyt, vieną kartą turėtų rimtai apsispręsti, kokioje vietoje baigiasi tas melo toleravimas. Aš manau, kad jau ne vieną kartą buvo paminėtas konservatorių vardas, jis nėra šventas, bet vis dėlto tyrimai buvo atlikti, Antikorupcijos komisija praeitoje kadencijoje išnagrinėjo po kaulelį, kiekvieną kaulelį visų šitų vardintų istorijų, nieko nerado. Aš mačiau, kaip nepatogu tos komisijos nariams, kai jų pačių iškviesti…
PIRMININKAS. Laikas!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …pareigūnai minėjo, kad negali rasti jokių korupcijos ar juo labiau piktnaudžiavimo elementų. Taigi manau, kad vis dėlto verta nusipirkti tą aparatą, kuris matuotų melo lygį.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė… (Balsai salėje)
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Oooo! Aš turiu kalbėti!
PIRMININKAS. V. Kamblevičius. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielieji kolegos, daug laiko mes čia leidžiame ginčydamiesi. Aš asmeniškai kreipiuosi į gerbiamąjį A. Skardžių. Artūrai, būk protingas, atsisakei Energetikos komisijos, atsisakei Ekonomikos komiteto, atsisakyk ir šito, pereik į Kultūros komitetą, ten tik septyni žmonės. Su savo energija sustabdysi Gedimino kalno griūtį! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio Seimo nutarimo. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikykite.
Balsavo 94: už – 44, prieš – 30, susilaikė 20. Nutarimas nepriimtas. (Triukšmas salėje)
Kitas darbotvarkės klausimas. Matau sumaištį salėje, pakartosiu – nutarimas nepriimtas. (Balsai salėje) Liko tame pačiame komitete. (Balsai salėje)
Kito klausimo iš eilės pranešėjo nematau, tai skelbiu 2-5 klausimą. Bet prieš tai nori pasisakyti R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, į tokią nesmagią padėtį dabar papuolėme dėl tų komitetų ir A. Skardžiaus. Aš siūlau vis tiek priimti tokią nuostatą Statute, jeigu atsitinka taip, kad Seime kas nors dirba skardžiumi, tada tas žmogus gali į jokį komitetą neiti. (Balsai salėje)
16.38 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Kęstutį Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIIP-1414 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Kęstutį Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ projektas Nr. XIIIP-1414. Pranešėjas – A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 ir 23 straipsniais ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. Pašilio pranešimą… Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį Kęstutį Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“ 2017 m. lapkričio 24 d. išvada. Nutaria sutikti, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys K. Pūkas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė, ir pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl sutikimo Lietuvos Respublikos Seimo narį K. Pūką patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę darbą baigė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra norinčių paklausti? Ne, nėra. Diskusija. Du – už, du – prieš. Tuojau įsijungs. Taip pat niekas neužsirašė.
Kviečiame K. Pūką į tribūną.
K. PŪKAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į jus, kad prieš nuspręsdami balsuoti dėl sutikimo mane patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti mano laisvę, labai gerai pagalvotumėte, nes mano situacijoje galite atsidurti bet kuris. Manau, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija savo darbo tinkamai neatliko ir net nesugebėjo išsireikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagos, kad galėtų tinkamai atlikti jai pavestas funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Seimo statuto 23 straipsnyje.
Venecijos komisija 2014 m. kovo 21–22 d. 98 plenarinėje sesijoje priėmė ataskaitą apie parlamento nario imuniteto apimtį ir panaikinimą. Ataskaitoje suformuluoti parlamento nario imuniteto panaikinimo kriterijai ir gairės. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste paminėtos šios ataskaitos nuostatos. Parlamento nario imuniteto paskirtis – apsaugoti parlamentą nuo nepagrįsto vykdomosios valdžios ar teismo spaudimo. Parlamento nario neliečiamybę nustatančios taisyklės visais atvejais turi būti aiškinamos siaurai, turi būti nustatytos jų taikymo sąlygos ir ribojimai. Parlamento nario imuniteto panaikinimo procedūra turi būti aiški ir suderinta su bendraisiais proceso principais, įskaitant abiejų šalių teisę būti išklausytomis. Visais atvejais turi būti laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos. Nacionaliniu lygmeniu reguliuojant parlamento nario neliečiamybės panaikinimo procedūrą, prašymas panaikinti neliečiamybę turi būti svarstomas specialiai sudarytame parlamento komitete. Komitetas turėtų pateikti pagrįsto sprendimo, ar panaikinti neliečiamybę, pasiūlymą ir paaiškinti kriterijus, kuriais remiasi išvada.
Šiuo atveju komisija visiškai nesprendė, ar yra, ar nėra pagrindas patenkinti generalinio prokuroro prašymą. Turėjo nustatyti, ar nėra akivaizdu, kad veika, tariamai mano įvykdyta, nėra nusikalstama, ar ji nėra mažareikšmė baudžiamosios teisės tvarka, ar aš kaip Seimo narys nesu persekiojamas dėl politinių ar kitų panašių motyvų, susijusių su mano kaip Seimo nario veikla. Aš kategoriškai nesutinku, kad mano atžvilgiu būtų duotas sutikimas patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti mano laisvę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje 2017 m. kovo 16 d. pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 022 00154-17 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalies ir 255 straipsnio 1 dalies. Šios veikos yra kvalifikuotos ne kaip nusikaltimai, o tik kaip baudžiamieji nusižengimai. Iš pateikto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašymo Lietuvos Respublikos Seimui matyti, kad nėra nurodyta nei viena aplinkybė, leidžianti daryti išvadą, kad aš siekiau seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais. Nors vienos iš merginų atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad merginos su manimi į Seimo viešbutį ėjo tik susipažinti su jame esančia kompiuterine technika, kuri turėjo būti naudojama Seimo darbui viešinti. Šias aplinkybes patvirtino rašytiniai įrodymai, komiteto raštas.
Aš niekada nesu pažeidęs teisėtai turimų šaudmenų, ginklų bei šaudmenų laikymo taisyklių, nors turėjau virš dešimt metų. Niekada nesuteikiau jokios galimybės kitam asmeniui neteisėtai jais pasinaudoti. Jokio šaunamojo ginklo niekada nesu laikęs seife, esančiame Seimo I rūmuose, 122 kabinete. Iš pateikto prokuroro prašymo akivaizdžiai matyti, kad man inkriminuojamos veikos nėra nusikalstamos, tačiau Seimo laikinoji tyrimo komisija net neišreikalavo iš prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagos, kuria vadovaudamasi būtų galėjusi padaryti objektyvias išvadas. Todėl laikytina, kad tyrimo komisijos išvada yra nepagrįsta svariais argumentais, nes priimta nesusipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taip pat Konstituciniam Teismui atsirado pateikta LNK visa filmuota medžiaga, kaip buvo vykdoma provokacija mano kabinete, taip pat pateikus sakė, kad tai jiems nesvarbu.
Neanalizuodamas įrodymų šiame tyrime, kurie tik patvirtintų mano nekaltumą ir paneigtų mano atžvilgiu sufabrikuotus nepagrįstus kaltinimus, aš kategoriškai teigiu, kad šis ikiteisminis tyrimas yra politinis susidorojimas su manimi ikiteisminio tyrimo pareigūnų rankomis. Tą faktą, kad mano atžvilgiu yra siekiama politiškai su manimi susidoroti, patvirtina visų pirma inicijuotas tam tikrų Lietuvos Respublikos Seimo narių pareiškimas ikiteisminio tyrimo pareigūnams, neturint jokių, net menkiausių įrodymų, pradėti mano atžvilgiu teisminį tyrimą. Negalima neatsižvelgti ir į kitas svarbias aplinkybes. Visos merginos, kurios yra pripažintos nukentėjusiomis šiame tyrime, elgiasi neteisėtai. Tai ir slaptas dokumentų nuorašų darymas man priklausančiame kabinete be mano žinios, o vėliau jų perdavimas tretiesiems asmenims.
PIRMININKAS. Laikas.
K. PŪKAS (MSNG). Ribojamas šiek tiek. Jeigu trumpiau, tai dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui, visos merginos jau buvo atstovaujamos vieno ir to paties advokato, kuris koordinavo veiksmus, buvo rengiamos televizijos laidos, iš anksto parašyti straipsniai, kad mano įvaizdis būtų sugadintas ir visuomenės, ir Seimo narių, ir kaip politiko atžvilgiu. Tai aš įvertinu kaip politišką susidorojimą, kam ta provokacija ir buvo paruošta. Todėl prašau įsigilinti į mano nurodytus faktus ir nepritarti tyrimo komisijos išvadai dėl sutikimo mane patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti mano laisvę, nes tokia padėtis, kai negali pats naudotis nekaltumo prezumpcija, yra nonsensas. Bet šiandieną taip yra, ir įrodyti, kad nėra jokių liudininkų, nieko, kaip ten buvo, tai, aišku, visada sakys, ta auka, kuri pasakė, taip ir yra. Labai norėčiau sąžiningai pažiūrėti į mano situaciją.
PIRMININKAS. Dėkojame. Priėmimas. Motyvai už – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tai noriu pirmiausia labai pasidžiaugti gerbiamojo K. Pūko sveikata, kuri taip staigiai sušlubavo po birželio 29 dienos, kada generalinis prokuroras atėjo ir paprašė leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Taip ilgai sirgus, paskui sveikata, matyt, tiek pasitaisė, kad jau buvo galima vadovauti ir tėvų sodybos namų remontui, labai džiaugiamės, kad pagaliau sulaukėme Seime ir komisijoje.
Ir dabar jau rimčiau. Norėčiau pasidžiaugti ir darbu pačios komisijos, kuri principingai pažiūrėjo į savo pareigą ir vis dėlto nusprendė, kad teisėsauga yra įgali nuspręsti, ar žmogus yra kaltas, ar nekaltas. Tuo tarpu ponui K. Pūkui atsakyti, kaltinti kitus politiniu susidorojimu dėl jo kaip Seimo nario veiklos tai mažų mažiausiai keista vien todėl, kad asmeniškai aš nežinau jokios Seimo nario veiklos, kurią vykdo K. Pūkas. Gal labai slaptai ką nors ir darė, bet tikrai nemanau, kad dėl to kažkokių ketinimų kažkam kiltų kažkaip su juo susidoroti. Tai labai sveikinu komisiją ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonė už – A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi K. Pūkas iš Seimo tribūnos buvo užsiminęs, kad laikinoji tyrimo komisija neišsireikalavo, tarkime, to, to ir to, tai aš noriu tiesiog pacituoti Seimo statuto 23 straipsnio 6 dalį, kuri skamba taip: „Svarstant Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą, apsiribojama tik generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu.“ Tą mūsų komisija ir padarė, todėl tikrai aš nemanau, kad yra kokių nors rimtų priežasčių netvirtinti ir nebalsuoti už mano pateiktą nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Nuomonė už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, nieko naujo aš nepasakysiu, neanalizuosiu, ko ten K. Pūkas vedėsi – kompiuterinės technikos, būtent miegamajame apžiūrėti tą kompiuterinę techniką. Manau, antraeiliai dalykai.
Yra teisėsaugos institucijų prašymas ir mano sena pozicija, kiek esu parlamente, laikytis tos nuostatos: Seimo nario mandatas negali būti dangstymasis. Galima galvoti, kad kokios nors provokacijos, kad keturios ar penkios merginos, iš anksto susitarusios, veikdamos grupėje, nors tarpusavyje nepažįstamos, sukūrė štai tokią provokaciją prieš K. Pūką. Mano manymu, teisėsauga turi, matyt, pagrindo taip teigti ir mes, Seimo nariai, turime pasakyti – reikia leisti teisėsaugai atlikti savo darbus. Dar kartą pakartosiu, yra buvę precedentų, kai buvo pasakyta ir gana greitai pasakyta: kaltė nenustatyta, šis asmuo nekaltas. Linkiu Kęstučiui šito, bet ne mums, politikams, spręsti kaltas ar nekaltas. Tam yra teisėsaugos institucijos, kurios ir turėtų priimti verdiktą.
PIRMININKAS. V. Vingrienė pasisako už.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aš tada pratęsiu gerbiamo kolegos E. Gentvilo mintį, kad suteiktume galimybę teisėsaugos institucijoms priimti sprendimus ir spręsti dėl Seimo nario kaltės ar ne kaltės. O mes, kaip Seimo nariai, turėtume pasižiūrėti principingai ir suteikti tokią galimybę teisėsaugos institucijoms. Juo labiau kad ne vieną kartą skambantys gerbiamo kolegos pasiteisinimai dėl politinio susidorojimo skamba labai keistai. Iš tiesų manau, kad mes turbūt visi turime dirbti savo darbą ir parodyti galiausiai visuomenei, kad tos pačios moterys, kurios dažniausiai nukenčia, pasižiūrėtų taip, kad kiekvieną kartą gali kreiptis pagalbos, ir mes, kaip Seimo nariai, turime suteikti galimybę, kad tikrai netoleruojame tokių dalykų ir suteikiame galimybę atimti neliečiamybę savo kolegai.
PIRMININKAS. Motyvai visi išsakyti, todėl kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo. Minutėlę, aš suformuluosiu tiksliai. Kas už tai, kad sutiktume, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys K. Pūkas būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip būtų suvaržyta jo laisvė, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio protokolinio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 74, prieš – 1, susilaikė 5. Protokolinis nutarimas priimtas. (Gongas)
16.53 val.
Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1410 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1410. Pranešėjas – viceministras R. Bakšys.
R. BAKŠYS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476 pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siūloma atidėti Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476, kuris įsigalios 2018 m. sausio 1 d., nuostatų, numatančių Vilniaus regiono apylinkės teismo Elektrėnų rūmų steigimą, įsigaliojimą iki 2020 m. sausio 1 d. Iki nurodytos datos išlaikyti iš esmės esamą padėtį – Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų veiklos teritorija ir toliau apimtų Elektrėnų savivaldybės teritoriją ir Trakų rajono savivaldybės teritoriją. Pažymėtina, kad ir toliau bus užtikrinama prieiga prie teismo Elektrėnų savivaldybės gyventojams, juridiniams asmenims, kadangi šie asmenys toliau galės kreiptis į teismą Trakuose.
Siekiant ateityje užtikrinti geresnę prieigą prie teismo Elektrėnų savivaldybės subjektams, taip pat siekiant efektyviau organizuoti Elektrėnų savivaldybėje veikiančių teisėsaugos institucijų, taip pat ir advokatų, notarų, antstolių veiklą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Elektrėnų rūmų steigimo nesiūloma atsisakyti visiškai, o tik inicijuojamas šių rūmų įsteigimo ir veiklos pradžios atidėjimas. Iki 2020 metų būtų sudarytos prielaidos realiai įgyvendinti Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo nuostatas – tinkamai įrengti Vilniaus regiono apylinkės teismo Elektrėnų rūmų patalpas ir užtikrinti šių rūmų veiklą.
Dėl įstatymo projekto yra pateikta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Teisės departamentas dėl įstatymo projekto pastabų neturi. Prašome Seimą svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka, atsižvelgiant į tai, kad Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo įsigaliojimo data yra 2018 m. sausio 1 d., nurodytas teisės akto projektas turėtų būti priimtas iki šios datos.
PIRMININKAS. Dėkoju už išsamų pristatymą. Jūsų nori paklausti A. Sysas, tačiau jo salėje nematau. Tada klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, sakykite, kaip suprasti jūsų siūlymą atidėti šio įstatymo įgyvendinimą? Ar tai yra vengimas įgyvendinti įstatymo nuostatą, kad būtų įsteigti Elektrėnų rūmai, ar tai yra iš tiesų aplaidumas Teisingumo ministerijos tam tikrų tarnautojų, kurie galbūt vėlavo dėl kažkokių priežasčių parengti reikalingus teisės aktus, nes jūs teikiate gruodžio mėnesį atidėjimą ir prašote, kad šis atidėjimas būtų svarstomas skubos tvarka?
R. BAKŠYS. Ačiū už klausimą. Iš esmės tai yra susiję su biudžeto planavimu, biudžeto projekto rengimu. Jokių teisės aktų iš Teisingumo ministerijos nebuvo vėluojama pristatyti. Kaip jūs žinote, po 1999 m. gruodžio 21 d. konstitucinio nutarimo rengiant teisminės valdžios biudžetą Teisingumo ministerija nedalyvauja. Tai yra teisminė valdžia pati veda derybas dėl biudžeto su Finansų ministerija, ir chronologiškai galėtume pasakyti, kad būtent derybos dėl biudžeto prasideda birželio mėnesį, kada surenkami poreikiai, toliau vyksta lėšų planavimas. Teisėjų taryba informavo, kad derybų dėl biudžeto metu pagal kontrolinius skaičius Elektrėnų teismo rūmams buvo nenumatytas finansavimas.
Vyriausybės kanceliarija Ministro Pirmininko pavedimu pavedė Finansų ministerijai dar kartą įvertinti Elektrėnų savivaldybės mero ir Teisėjų tarybos raštu pateiktą informaciją dėl galimo finansavimo. Finansų ministerija rugsėjo 8 dieną pateikė savo nuomonę. Rugsėjo 18 dieną Vyriausybės kanceliarija Ministro Pirmininko pavedimu pavedė Teisingumo ministerijai, atsižvelgiant į Finansų ministerijos išvadą, įvertinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Elektrėnų rūmų išlaikymo galimybes 2018 metais ir prireikus pateikti Vyriausybei siūlymus dėl Elektrėnų rūmų įsteigimo atidėjimo.
Teisingumo ministerija pateikė derinti šį projektą, kurį aš jums dabar pristatau, spalio 5 dieną. Atlikusi visas derinimo procedūras ir surinkusi nuomones suinteresuotų institucijų, Teisingumo ministerija pateikė Vyriausybės posėdyje svarstyti šį klausimą ir Vyriausybė lapkričio 22 dieną nutarimu pritarė Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimams, kuriuos aš jums pristatau. Iš esmės skuba yra dėl to, kad įgyvendinimas numatytas nuo 2018 metų, tačiau pačios biudžeto planavimo ir įstatymo projekto rengimo procedūros laiku taip pasislenka, kad mes gavę tą informaciją reagavome nedelsdami.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas viceministre, ar Teisingumo ministerija šaiposi iš Seimo, iš Elektrėnų savivaldybės gyventojų, pagaliau iš visų, kurie turi lūkesčių dėl teisingumo sistemos pertvarkos, t. y. dėl apylinkių teismų struktūrinės pertvarkos, kuria siekiama, kad gyventojams nereikėtų važiuoti į kitos savivaldybės teritoriją dalyvauti byloje. Šiandien, kai Elektrėnų savivaldybė surado daugiau kaip 500 kv. metrų patalpas, prieš pusę metų pasirašyta sutartis, įstatymas priimtas prieš pusantrų metų, trūksta, kaip sakote, 170 tūkst., o prokurorams, jūs neseniai pateikėte įstatymo pataisas, atlyginimams didinti kiekvienais metais, vien atlyginimams, reikės skirti 5,5 mln. Aš nekalbu apie „Sodros“ ir sveikatos draudimo lėšas.
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kodėl nepateikėte tokio projekto prieš metus, kai tik pradėjo dirbti nauja Teisingumo ministerijos vadovybė, o dabar, kai liko trys savaitės iki įsigaliojimo, kai reikia pradėti vykdyti?
R. BAKŠYS. Aš, aišku, atsakysiu į jūsų klausimą, kiek man suteikiama įgaliojimų atsakyti pristatant šį įstatymą. Aš dar kartą jums pasakysiu, kad matymas tų galutinių skaičių ir prioritetų valstybės biudžete yra tik dabar, kai aš išvardinau šitą chronologiją. Jame buvo matyti, kad teisminei valdžiai neskiriama. Šiuo atveju, kaip minėjau, teisminė valdžia veda biudžetines derybas, o mūsų yra ta faktinė padėtis, kurią aš šiandien jums pristatau ir dėl kurios prašau skubos tvarka priimti įstatymo projektą svarstyti.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas viceministre, aš gal pratęsiu tai, ko klausė J. Sabatauskas. Nors jūs čia akcentuojate, kad teisminė valdžia turi atskirai derėtis dėl biudžeto ir panašiai, bet aš noriu tik priminti, kad vis dėlto įstatymas buvo priimtas prieš pusantrų metų steigti Elektrėnų rūmus. Tai ar pusantrų metų neužteko, ar jūs, ateidamas mums pristatyti, kad dabar skubiai reikia kitaip, nepasidomėjote, ar buvo tada įstatyme numatyta, kiek reikės pinigų tam įstatymui įgyvendinti, nes pateikiant įstatymo projektą visada turi būti ekonominis skaičiavimas? Aš dabar, aišku, neatsimenu, bet gal jūs žinote. Praėjo pusantrų metų ir tikrai buvo sočiai laiko prašyti Vyriausybės ir Finansų ministerijos, kad tie pinigai būtų numatyti. O dabar išeina taip, kad kairė nežino, ką daro dešinė, o kalčiausias kaip visada liks Seimas.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
R. BAKŠYS. Taip, šitas įstatymas dėl teismų pertvarkos Seimo narių iniciatyva dėl Elektrėnų rūmų buvo priimtas 2016 metais. Kadangi jo įsigaliojimas yra 2018 metais, tai biudžeto planavimas ir projektavimas prasidėjo būtent 2017 metais ta chronologine tvarka, kaip aš jums išdėsčiau. Kada mes turėjome šitas indikacijas, Vyriausybė priėmė tokį sprendimą iš viso nesteigti, o atidėti, kad būtų tam tinkamai pasiruošta tiek dėl finansinių, tiek dėl techninių išteklių.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pone pranešėjau, jūs čia taip biurokratiškai pasakote, kad nusprendė Vyriausybė, ir lyg ir neturite… Aš noriu paklausti labai konkrečiai. Kokia buvo ir yra Teisingumo ministerijos pozicija, nes teismai Vyriausybei neatstovauja? Kokiai pozicijai atstovavo Teisingumo ministerija, ar ji manė, kad reikia 170 tūkst. Elektrėnų teismų rūmams įsteigti, ar ji manė, kad galima be to apsieiti ir yra svarbesnių prioritetų?
R. BAKŠYS. Sprendimas dėl biudžeto priimtas Vyriausybėje ir pagal prioritetus, kaip jūs ir patys svarstėte Biudžeto įstatymo projektą, kur turbūt indikacijos yra daug reikalingesnės finansuoti. Šiuo atveju sprendimas yra toks, koks yra.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Daugiau klausiančių nėra. Galite užimti savo vietą. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad tikrai tokiam įstatymo projektui negalima pritarti. Pusantrų metų, kai priimtas įstatymas, prieš pusę metų pasirašyta sutartis dėl patalpų perdavimo, patalpos surastos, jos atlaisvintos, jau didžioji dalis patalpų perduota, skirti pinigai patalpoms pritaikyti teismo darbui. Trūksta tik 170 tūkst. metams ir sakoma, kad tai dideli pinigai!
Prieš pusę metų mes svarstėme įstatymo projektą dėl pakeitimo Telšių ir Mažeikių rūmų, iš Telšių apylinkės teismo bus neperkelti į Mažeikius ir buvo pasakytas argumentas, kad jau per vėlu, nes sausio 1 dieną įsigalioja. Dabar, likus trims savaitėms, ne per vėlu, pats tas? Ką darė pusantrų metų? Čia yra nusikalstamas neveiklumas nieko nedaryti ir likus trims savaitėms atnešti įstatymo projektą. Tai yra tikrai šaipymasis ir iš Seimo, ir iš tų gyventojų, kurie turi teisėtų lūkesčių, kad jų savivaldybės teritorijoje būtų teismo rūmai. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Kadangi motyvai visi išsakyti, kviečiu balsuoti. Kas palaikote šį projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 34, prieš – 11, susilaikė 35. Projektui nepritarta. Siūlau balsuoti alternatyviai. Kas siūlote tobulinti, balsuojate už, kas siūlote atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 52, prieš – 26. Iniciatoriams siūloma tobulinti.
17.09 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimo dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1407 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimo dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIIP-1407. Pranešėja – ministrė J. Petrauskienė.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo vicepirmininkė I. Šiaulienė.
J. PETRAUSKIENĖ. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, noriu pristatyti Lietuvos Respublikos įstatymo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos ir Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) susitarimo dėl CERN asocijuotojo nario statuso suteikimo ratifikavimo“. Lietuvos Respublikos ir CERN susitarimas dėl Lietuvos asocijuotos narystės CERN’e yra labai svarbus Lietuvos mokslui ir verslui siekiant didinti Lietuvos mokslo tarptautiškumą ir verslo konkurencingumą. CERN ne tik atlieka priešakinius mokslo eksperimentus, bet ir prisideda prie technologinės pažangos. Būtent CERN buvo sukurtas internetas ir daugelis kitų labai svarbių išradimų.
Narystė Lietuvos mokslui ir verslui atvers platesnes galimybes dalyvauti kuriant pasaulinio lygio inovacijas mokslininkams, doktorantams ir studentams, taip pat atsivers didesnės galimybės dirbti ir stažuotis CERN, o pramonės įmonės galės dalyvauti, kai CERN atliks pirkimus. Lietuvos įsteigtas CERN branduolinės ir eksperimentinės dalelių fizikos centras, vadovo konkursas jau įvyko, tai padės parengti tarptautinio lygio Lietuvos mokslininkus, inžinierius ir informacinių technologijų specialistus, kurie dalyvautų dideliuose tarptautiniuose moksliniuose, technologiniuose projektuose fizikos, informacinių technologijų, radiobiologijos, medicinos, fizikos, taip pat branduolinės fizikos srityse.
Šiuo metu veikia CERN tinklynas, kuris yra viena iš pajėgiausių skaičiavimo sistemų pasaulyje. Šis susitarimas numato Lietuvos Respublikos atstovo paskyrimą į CERN tarybos Finansų ir Mokslinės politikos komitetus. CERN narystės mokesčio mokėjimas numatytas iš įsitraukimo į tarptautines infrastruktūras priemonės. Šiuo metu CERN narėmis yra 21 valstybė, CERN dirba apie 2,5 tūkst. nuolatinių darbuotojų ir 12 tūkst. 300 vizituojančių mokslininkų, atstovaujančių 608 universitetams ir mokslo institutams iš 113 šalių.
Iki šiol bendradarbiavimas su CERN grindžiamas 2004 m. lapkričio 9 d. Ženevoje pasirašytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir CERN bendradarbiavimo susitarimu dėl tolesnio mokslinio ir techninio bendradarbiavimo plėtojimo didelių energijų fizikos srityje. Šis susitarimas leido Lietuvos mokslininkams dalyvauti kai kuriose CERN programose ir projektuose, kuriuose kasmet dalyvauja keliolika ir daugiau, 2015 metais dalyvavo 22 Lietuvos mokslininkai ir tyrėjai bei dešimtys studentų. Tai taip pat atveria galimybes tobulintis mūsų mokytojams, moksleiviams, nes CERN aktyviai dalyvauja ir edukacinėje veikloje. Manau, kad Lietuvai tapti CERN nare yra tikrai labai svarbus istorinis žingsnis, todėl siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Dėkojame, ministre. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji ministre, šį pavasarį turėjome galimybę su Seimo Pirmininku profesoriumi V. Pranckiečiu dalyvauti Ženevoje… kaip tik lankėmės CERN. Aš asmeniškai tikrai agituoju kolegas balsuoti, pasisakyti už tai, tuo labiau kad ir Seimo Pirmininkas, kiek žinau, pažadėjo ir yra tokios pat nuomonės. Tai tikrai fundamentiniams tyrimams be galo svarbus mokslinių tyrimų ir inovacijų centras. Beje, ten jau dirba 32 lietuvaičiai. Aš tikiu, kad dabar jau daugiau, negu prieš pusmetį (pavasarį) dirbo.
Tačiau kai kalbėjote apie tą asocijuoto nario mokestį, jūs paminėjote iš kažkokio ten fondelio. Tai čia prie Vyriausybės tas fondas? Ar pinigai jau yra numatyti, nes tai apie 1 mln. eurų? Ar šiuo metu, sakysim, Seimas poryt priima įstatymą, reikia mokėti mokestį ir jau yra tie pinigai?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą ir už palaikymą. Finansavimas narystės mokesčiui yra numatytas. Jau kitų metų biudžete yra numatoma iš specialios priemonės, kuri yra susijusi su jungimusi į tarptautines mokslines infrastruktūras.
PIRMININKĖ. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų pritariu idėjai, džiaugiuosi, kad nuo 2004 metų dar socialdemokratų Vyriausybės pradėtu ir šiandien pasirašytu susitarimu žengiame į naują etapą. Mano rūpestis yra dėl to, ką jūs paminėjote dėl mūsų padalinio, kur sakėte, kad yra įvykęs konkursas. Kada tas padalinys pradės veikti ir kada numatytas jo finansavimas?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Manau, kad tai tikrai yra išskirtinė galimybė Lietuvai turėti Lietuvoje kompetencijos centrą. CERN remia šią veiklą ir, ratifikavus sutartį, yra kuriamas tas padalinys. Manau, tai galėtų įvykti jau kitais metais. Parengiamieji darbai jau yra daromi, yra pasirašyta sutartis su Vilniaus universitetu ir kitais metais tai startuoja.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama ministre, liko neaišku dėl finansinių įsipareigojimų. Ar yra už statusą tam tikras mokestis ir finansinis įnašas kiekvienais metais? Galite pasakyti konkrečiai, kokios tai sumos?
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Tai yra kasmetinis asocijuotos narės mokestis. Tai sudaro apie 1 mln. Šveicarijos frankų ir tai yra mokestis visų narių. Tiesiog mes, tapdami CERN nariais ir rengdami bendradarbiavimo sutartį, turime kuo aktyviau dalyvauti – įtraukti mūsų mokslininkus, mūsų verslą, taip pat mūsų švietimo įstaigas, kad pasinaudotų CERN teikiamomis galimybėmis. Papildomo finansavimo nėra, atvirkščiai – mūsų mokslui ir verslui atsiveria galimybė dalyvauti tarptautiniuose CERN konkursuose.
PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Motyvus už nori išsakyti M. Adomėnas. Prašom.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Aš matau, kad prieš pasisakančių nėra, tai tikiuosi, kad nebus ir balsuojančių prieš, nes tai yra nepaprastai svarbi galimybė mūsų mokslui įgyti kontaktus, dalyvauti projektuose, pritaikyti mokslinę veiklą čia. Iš tikrųjų mes gausime daug daugiau, negu įmokame. Aš tikrai kviečiu kolegas tiesiog palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, prieš motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojate. Prašau, balsavimas pradėtas.
Balsavo 79 Seimo nariai ir visi bendru sutarimu balsavo už. Taigi už – 79. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstymo data…
Seimo Pirmininkas – per šoninį mikrofoną. Prašom.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, komitetai turbūt čia nėra būtini, o šito nutarimo skuba tikrai yra būtina. Aš siūlyčiau ypatingos skubos tvarka priimti šį nutarimą, nes nėra kitokių nuomonių. 12 dieną susirenka CERN taryba svarstyti šio mūsų pageidavimo. Jeigu mes esame nusprendę dalyvauti, turėtume pritarti ypatingai skubai.
PIRMININKĖ. Ačiū, Seimo Pirmininke. Bet siūloma svarstyti data yra ketvirtadienis, manau, mes nepavėluotume. Tada rytoj komitetai ir viskas pagal Statutą, nes, šiaip ar taip, jeigu ypatingos skubos tvarka, mes turime turėti trijų valandų pertrauką. Ar sutinkate? Dėkoju. Bet ypatingai skubai pritariame, kad ketvirtadienį tikrai šitas klausimas būtų darbotvarkėje ir mes galėtume spręsti dėl priėmimo.
17.19 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 312 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1394 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 312 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1394. Teikėjas yra Susisiekimo ministerijos viceministras P. Martinkus. Prašom pristatyti.
P. MARTINKUS. Dėkoju, pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, norėčiau labai trumpai pristatyti Valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Esminis siekis yra mažinti administracinę naštą ir siekti efektyvumo. Esminis pakeitimas būtų iš tikro šiandien dėl uosto terminalo apsaugos klausimų, būtent dokumentų pratęsimo – išduoda ir pasirašo susisiekimo ministras. Pačią komisiją formuoja Uosto direkcija. Atsižvelgiant į tai, kad ministro ar ministerijos yra papildomas dalyvavimas ir parašo užtvirtinimas dėl dokumentų galiojimo pratęsimo, vis dėlto yra siūloma, kad Uosto direkcijos generalinis direktorius galėtų pasirašyti pratęsimo dokumentus. Atitinkamai būtų mažinama administracinė našta ir reikėtų mažiau ministerijos dalyvavimo būtent dėl dokumentų atitikties tvirtinimo. Tai leistų sutaupyti tiek ministerijos darbo laiką, tiek ir uosto direkcijos. Tiek labai trumpai apie patį projektą. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Baura. Prašom.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamas viceministre, šiuo jūsų teikiamu įstatymo projektu atsisakoma tos perteklinės ministerijos kontrolės atliekant Klaipėdos uosto terminalo patikrinimą ir kartu daugiau galių suteikiame, ką jūs ir minėjote, pačiai Uosto direkcijai. O įdomu, kaip yra pas mūsų kaimynus, tarkime, Ventspilio, Rygos, Talino uostuose? Ar irgi tokios nuostatos įstatymuose buvo įtvirtintos ir ar yra?
P. MARTINKUS. Aš iš tikrųjų tiksliai pasakyti dėl šito negaliu, bet dėl pačios procedūros. Kontrolė yra, nes vis dėlto yra komisija, kuri tikrina atitiktį. Kas iš tikro vis dėlto lieka ministerijos atsakomybė, tai būtent dokumentų išdavimas. Bet dokumentai išduodami penkeriems metams ir kasmet yra pratęsiami. Šiuo projektu mes iš tikrųjų siekiame, kad kiekvienais metais, kai vyksta pratęsimas, už tai kaip ir būtų, pasirašytų Uosto direkcijos vadovas. Tačiau komisija kaip tokia vertinimą atlieka, ne vien tiktai Uosto direkcija. Tai kontrolė kaip tokia išlieka.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas viceministre, iš tiesų yra toks tarptautinis dokumentas vadinamasis ISPS Code (International Sea and Port Security), kodeksas, kuris reglamentuoja tuos standartus ir ten yra standartizuota sistema. Kai jūs kalbate apie administracinių kaštų taupymą, tai nėra sudėtinga procedūra, tačiau praktikoje man teko susidurti, pavyzdžiui, atleisti uosto apsaugos vadovą iš darbo, bylinėjosi žmogelis, pralošė teismą. Tai bijau, kad gali būti per mažai to filtro pačios Uosto direkcijos, toks papildomas atsakingas filtras iš ministerijos atrodytų lyg ir yra prasmingas, jis tikrai nėra biurokratizuotas tas darbas, jūs gal ir dabar susiduriate ir turbūt sutinkate, kad tai nėra labai didelė administracinė našta nei Uosto direkcijai, nei uosto teritorijoje veikiančioms įmonėms. Tai gal dar yra kokių nors argumentų, kodėl čia taip decentralizuojant nuleisti ir patikėti viską Uosto direkcijai, ministerijai nusišalinant nuo atsakomybės? Beje, negi dėl „Lietuvos geležinkelių“ saugumo reikalų ar kelių transporto įmonių saugumo reikalų ministerija irgi nusišalina?
P. MARTINKUS. Dėkoju už klausimą. Dar kartą pakartosiu, ką minėjau atsakydamas į A. Bauros klausimą. Patys dokumentai yra išduodami su ministro parašu, ministerijai dalyvaujant, tai yra mes šitame pakeitime kalbame tiktai apie pratęsimą. Kaip minėjau, iš pačios procesinės pusės tai yra komisija, kuri sudaroma iš Susisiekimo ministerijos atstovų, Uosto direkcijos atstovų, muitinės ir sienos apsaugos atstovų, tai kontrolė kaip tokia nemažėja, tiesiog, sakykime, pats administracinis veiksmas, kai yra komisijos patvirtinta, dar tada yra teikiama ministerijai, tada tiktai pasirašoma ir vėl grąžinama uostui. Tai čia pats tas žingsnis dėl pratęsimo. Kaip minėjau, per penkerius metus, tai reiškia keturi pratęsimai yra, būtent dėl to pratęsimo palikti Uosto direkcijos vadovo žiniai šitą klausimą, tačiau kontrolės mechanizmas, tai yra komisija, išlieka. Šita dalis iš tikrųjų nesikeičia.
PIRMININKĖ. Klausia R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, kiek pamenu, uosto apsaugos planas yra tvirtinamas ministro. Dabar išeitų, kad planą tvirtina ministras, o pačią apsaugos procedūrą, kaip ji vykdoma, tikrina komisija ir tą aktą patvirtina Uosto direkcija. Tai kaip čia išeitų, kadangi daugelį to plano dalių yra įpareigota Uosto direkcija įvykdyti, o dabar, vadinasi, pasitikrina pati, pasitvirtina. Na, išeina taip, kad pats šoku, pats groju. Gal tai nėra labai gerai? Ar aš čia ne taip traktuoju?
P. MARTINKUS. Dar kartą norėčiau akcentuoti, kad yra komisija, kuri sprendžia dėl atitikties ir būtent komisija užtikrina tą papildomą kontrolę, tai yra ne pati Uosto direkcija patikrina. Komisija susideda iš daugelio institucijų atstovų, kurie iš tikrųjų ir teikia išvadas dėl atitikties. Tai atitinkamai, jeigu jau uosto terminalui buvo išduoti, kaip minėjau, atitikties dokumentai, mes čia kalbame tiktai apie kasmetį pratęsimą, t. y. jeigu kokių nors sisteminių pakeitimų nebuvo, tai čia, ko gero, tai irgi neturėtų kisti. Bet kaip įstatyme ir numatyta, jeigu komisija pastebi kokių nors neatitikimų, yra suteikiamas terminas būtent uosto įmonėms ištaisyti neatitikimus ir vėl grįžti, taip sakant, pereiti visą procedūrą. Tai vis dėlto sakyčiau, kad ministerija neatsitraukia, nes ministerija vis tiek turės atstovą šitoje komisijoje, tik tiek, kad yra administracinės naštos kaip tokios mažinimas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, išties, mano supratimu, jeigu teisingai supratau jūsų pristatymą, tai tam tikras vengimas atsakomybės ir to atsakomybės balanso nebuvimas, kas, beje, gali lemti ir tam tikras spragas ir sugedusio telefono, vadinkime, tą sistemą. Aš norėjau paklausti dėl to paties vis dėlto, o kaip su draudimu? Kiek pamenu, Energetikos ministerijos ypač buvusi valdybos pirmininkė, atsakinga už Ignalinos atominę elektrinę ir t. t., būdavo astronominėmis sumomis apsidraudę, išleisdavo 100 tūkst. eurų draudimui, kad draustų savo atsakomybę. Ar dabar ši sistema egzistuoja? Ar egzistuoja šituo konkrečiu atveju dėl Klaipėdos jūrų uosto? Aš kalbu apie ministerijos pareigūnų atsakomybės draudimą.
P. MARTINKUS. Tai iš tikro norėčiau patikslinti. Jeigu gerai supratau jūsų klausimą, jūs kalbate apie valdybos narių ir vadovų atsakomybės civilinį draudimą. Tai iš tos perspektyvos, mano nuomone, čia yra Ūkio ministerijos kompetencijos ribos. Ji nustato šitas rekomendacijas ir, kiek žinau, įmonės iš tikro turi tą draudimą kaip tokį, bet čia yra visiškai atskiras klausimas šiuo atveju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Viceministre, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti Seimo narių klausimus. Motyvus išsakyti norinčių nėra. Prašome balsuoti po pateikimo dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1394.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Komitetai. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas, papildomo nėra. Siūloma svarstymo data Seimo pavasario sesija.
17.29 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 341, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1356 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 17, 19, 22, 24, 341, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1356. Pranešėja – kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson. Prašom, ministre, į tribūną.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai… (Balsas salėje: „Atsiprašau!“)
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – R. Šarknickas per centrinį mikrofoną. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėl klausimo Nr. XIIIP-1356 aš norėčiau paprašyti 30 minučių pertraukos.
PIRMININKĖ. Siūlote pusvalandžio pertrauką?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prašome apsispręsti. Jūs frakcijos vardu siūlote?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Prašome apsispręsti dėl pertraukos. (Balsas salėje: „O su kuo čia susiję?“)
Balsavo 74 Seimo nariai: už pertrauką 42, prieš – 11, susilaikė 21. Pusvalandžio pertrauka. (Balsai salėje) Prašom. Per šoninį mikrofoną – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ar mes teisingai čia traktuojame (gal ir viskas gerai), kad jau buvo prasidėjęs klausimo pateikimas, pristatymas, nes klausimas apie tai, kiek pertraukų galima prašyti? Jau vieną kartą buvo prašyta. Ar čia pagal Statutą – jau paskelbus klausimą buvo traktuojama, kad prasidėjo klausimo pristatymas?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Seimo nary, pertraukos ir galima prašyti tik paskelbus įstatymo projektą. Ministrė nepradėjo pristatymo. (Balsai salėje: „Kaip nepradėjo!?“) Tik atsistojo į tribūną ir buvo paprašyta.
Kolegos, dėl pusvalandžio mes balsavome ir nepradėsime debatų.
17.32 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1399 (pateikimas)
2-10 klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1399. Pranešėjas – vidaus reikalų ministras E. Misiūnas. Prašome, ministre, į tribūną.
E. MISIŪNAS. Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Norėčiau pristatyti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Esmė yra tokia. Naujai reglamentuoti gyvenamosios vietos deklaravimą paskatino susidariusi situacija, kai vis dar dalis Lietuvos gyventojų yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nors iš tikrųjų gyvena, turi kur gyventi, tačiau dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos. Šiandien, turiu omenyje 2017 m. gruodžio 1 d., tokių asmenų yra 65 tūkst., tuo tarpu 2016 m. sausio 1 d. tokių asmenų buvo beveik 110 tūkst. Situacija tokia, kad asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, iš esmės mažėja, bet kad tuo pačiu tempu didėtų asmenų, deklaravusių savo gyvenamąją vietą, taip nėra. Ką tai rodo? Tai rodo, kad dalis arba didžioji dalis tų asmenų yra išvykę iš Lietuvos.
Įstatymo projekto tikslas – nustatyti galimybę asmenims, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos, būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena, nurodant savo faktinę gyvenamąją ar lankymosi vietą toje savivaldybėje. Norėčiau pabrėžti, kad 2018 m. sausio 1 d. sueis terminas, kai asmenų, kurie nėra benamiai ar nenurodyti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, duomenys bus panaikinti, todėl tas pataisymas yra svarbus ir reikalingas.
Siūlomi esminiai pakeitimai. Keletą aš norėčiau pristatyti. Pirmiausia tiksliname sąvoką. „Neturinčių gyvenamosios vietos asmenų“ sąvoką pakeisti į „nedeklaravusių gyvenamosios vietos asmenų“ sąvoką, nes, kaip ir minėjau, didžioji dalis tų asmenų tikrai gyvena, turi kur gyventi ir nėra tie tipiniai faktiniai asmenys, kurie neturi gyvenamosios vietos. Taip pat siūlome įtvirtinti, kad asmenys, kurie dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos toje savivaldybėje, kurioje gyvena, gali būti įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą šešiems mėnesiams. Po šešių mėnesių, asmeniui nepateikus prašymo, toks asmuo gali būti išbrauktas iš sąrašo, asmenys įtraukiami į apskaitą, duomenys gali būti panaikinti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad siekiant nustatyti teisinio reglamentavimo sisteminimą, tokios nuostatos yra suderintos su Civilinio kodekso antros knygos 12 straipsniu, tai faktiškai yra numatyta, kad asmuo deklaravo arba faktiškai yra susijęs su savivaldybe ekonominiais, socialiniais ar asmeniniais… toje savivaldybėje turi asmeninių interesų.
Taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys, teikiantys prašymą įtraukti juos į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nurodytų savo kontaktinį adresą. Taigi tiek benamiai, tiek ir asmenys, negalintys deklaruoti savo gyvenamosios vietos, prireikus būtų pasiekiami. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai reikia vaiko teisių apsaugos tarnyboms surasti nepilnamečius vaikus dėl tam tikrų priežasčių. Taip pat siūloma panaikinti naudingojo būsto ploto apribojimą. Šiuo metu yra numatyti penki kv. metrai asmeniui.
Siūloma nustatyti ilgesnį terminą deklaruoti savo gyvenamąją vietą, t. y. vietoje 15 darbo dienų siūloma nustatyti 1 mėnesio terminą. Siekiant kuo tiksliau apibrėžti situaciją, kad asmuo nurodytų savo gyvenamąją vietą, siūloma nustatyti ir riboti, kad į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą negalėtų būti įtraukti asmenys, toje savivaldybėje turintys nuosavybės teise ar gyvenamąsias patalpas, ar tam tikrus pastatus. Taigi tokie pagrindiniai yra siekiai. Prašau Seimo pritarti teikimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, už pristatymą. Jūsų nori klausti keletas Seimo narių. Pirmoji klausia R. Budbergytė. Prašom.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš prašyčiau jūsų patikslinti, ar teisingai suprantu, kad į šitą apskaitą bus galima įtraukti ir tuos asmenis, kurie gyvena nuomojamame bute ir kurio savininkas nesutinka deklaruoti to gyventojo tame bute? Ar jų nelies šitie pakeitimai?
E. MISIŪNAS. Taip, asmenys, kurie neturi nuosavybės ar, sakykime, šiuo atveju neturi dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, sakykim, nepriklausančių priežasčių, galėtų nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą. Ir štai ta apskaita, į kurią būtų įtraukti asmenys, net negalintys deklaruoti savo gyvenamosios vietos, ten būtų aiškiai nurodyta to asmens faktinė gyvenamoji vieta. Visi tie, kurie gyvena butuose ar nuomojamuose butuose, ar pas draugus, ar panašiai, galėtų patekti į tokią apskaitą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip suprantu, tie asmenys, kurie negali deklaruoti faktinės gyvenamosios vietos, ir toliau liks kaip ir vienu adresu savivaldybėje?
E. MISIŪNAS. Ne, tokie asmenys turėtų būti įtraukti į asmenų, nedeklaravusių savo gyvenamąją vietą, apskaitą. Ten turėtų būti nurodyta jų faktinė gyvenamoji vieta. Tie duomenys, aišku, nebus Registrų centre, bet bus savivaldybėje.
J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo atveju, jeigu aš galėčiau pratęsti, kaip bus dėl rinkimų? Iki šiol būdavo, aišku, paradoksas, kad jie, nors gyvena įvairiausiose vietose, bet turi balsuoti toje apylinkėje, kur yra savivaldybė. Ar čia jūs teikiate lydinčias pataisas, kad jie pagal tą faktinę gyvenamąją vietą būtų prirašyti į apylinkes?
E. MISIŪNAS. Iš principo jisai pagal faktinę savo gyvenamąją vietą ir turėtų ateiti ir balsuoti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų jūs minėjote, kad jie galės būti įtraukti tik pusei metų į tą sąrašą, o kas atsitiks po pusės metų?
E. MISIŪNAS. Žinote, asmenims yra nustatyta pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą. Jeigu asmuo neturi galimybės deklaruoti, po pusės metų jis turi vėl ateiti, parašyti prašymą, kad būtų pratęstas laikotarpis dar pusei metų, t. y. tas terminas yra pusę metų. Jeigu jis nepateikia prašymo, jisai iš to apskaitos sąrašo yra išbraukiamas, o jeigu pateikiamas… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, nedebatuojame. Norite papildyti klausimą? Prašom, Ąžuolai.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų yra tokia situacija, kad daug žmonių gyvena namuose, kurie neturi dokumentų ir niekada neturės, jie kas pusę metų dabar turės vaikščioti ir vis pratęsinėti. Ar nebūtų paprasčiau, kad, pavyzdžiui, seniūnas ar kažkokia sudaryta komisija įvertintų jo gyvenamąją vietą, pateiktų kažkokią pažymą ir tam žmogui nereikėtų kas pusę metų vis eiti ir sakyti, kad aš vis tiek neturiu dokumentų?
E. MISIŪNAS. Aš suprantu. Matote, ką jūs dabar pasakėte, reglamentuoja Statybos įstatymas ir reglamentuoja įvairūs STR’ai, kuriuose nustatyta, kas yra baigtas būstas šimtu procentų, baigtas būstas, ir t. t. Tikrai atėjęs seniūnas ar, kaip jūs sakote, komisija negalėtų įvertinti to namo baigimo ir pasakyti, kad dabar viskas, gyveni ir turi teisę deklaruoti. Tai būtų šiuo metu pagal galiojančius įstatymus negalimas faktas. Aš žinau tokią faktinę situaciją, tikrai yra, ir kai kurie žmonės tikrai piktnaudžiauja dėl to, kad nemokėtų tam tikrų mokesčių. Yra tokia situacija, faktas, kad nebaigta statyba, asmuo gyvena 10 ir 15 metų ir t. t.
Bet mes tos problemos šituo įstatymu nesprendžiame. Mes sprendžiame tą problemą, kad asmenų, kurie yra tarsi šiuo metu benamiai, gyvena savivaldybėse, tarsi deklaravę savivaldybėse savo gyvenamąją vietą, dabar mes norime sužinoti faktinę gyvenamąją vietą. Iš principo savivaldybės įstaigos, savivaldybės pareigūnai žinos, kad štai tas asmuo, vienoks ar kitoks, faktiškai gyvena vienokiu adresu ar kitokiu. Tai nėra gyvenamosios vietos deklaravimas, nes jeigu neturi nuosavybės teise priklausančio būsto, tu neturi teisės ten deklaruotis, bet nurodyti faktinę vietą tikrai yra galimybė. Mes šiuo įstatymu ir siekiame būtent reglamentuoti, nustatyti teisinį reglamentavimą tiems 65 tūkst. asmenų, kurie iš principo kažkur gyvena, nėra benamiai, bet į tą teisinį reglamentavimą nepataiko.
PIRMININKĖ. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamasis ministre, jūs beveik ir atsakėte mano kolegai. Bet mes žinome, koks tai yra sudėtingas kontingentas, benamiai, kurių gyvenimas sudėtingas, kurie atsiranda, dingsta po keletą mėnesių. Ar neįmanoma, kad ne šešiems mėnesiams, o metams būtų galima taip padaryti?
E. MISIŪNAS. Tikrai, tiek ministerijos darbo grupėje, tiek ir Vyriausybėje buvo apie tai kalbėta, bet mes nusprendėme, kad paliekame terminą šešis mėnesius. Seime, komitetuose, būtų galima diskutuoti dėl to termino. Mes kalbėjome ir apie galimą padidėjusią administracinę naštą ir t. t. Tikrai dėl to termino galima diskutuoti.
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis ministre, čia S. Tumėnas įvardino, kaip tie sudėtingi asmenys, tai aš esu tas sudėtingas asmuo, gal padėtumėte išspręsti mano problemą? Atvykau į Vilnių dirbti Seime, gyvenu Seimo viešbutyje, kas yra negyvenamosios patalpos. Tai negyvenamosiose patalpose negali būti deklaruota gyvenamoji vieta, todėl esu priverstas falsifikuoti savo gyvenamąją vietą ir registruoti savo vaikus, kad jie gautų darželį, kitur, pas draugus. Tai čia kalbama ne tik apie benamius, bet apie tokius benamius kaip ir aš.
Ministre, aš einu prie klausimo. Aiškinamajame rašte jūs pateikėte Latvijos pavyzdį, kur nereikalaujama būsto savininko leidimo, tas pats yra tiek Danijoje, tiek Švedijoje, tiek Norvegijoje, kurių jūs neminėjote kaip pavyzdžių. Kiek būtų išvengta administracinės naštos, jeigu būtų leista, negavus leidimo deklaruoti, o tai leistų iš esmės nurodyti tikrąją faktinę vietą, ar nemąstėte iš esmės atsisakyti ir pažiūrėti moderniau – lygiai taip, kaip daro skandinavai? Dėkui.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Pradėsiu nuo linksmosios dalies. Pagal įstatymo raidę jūs galėtumėte nurodyti savo gyvenamąją vietą Seimo viešbutyje, faktinė jūsų gyvenamoji vieta. (Balsai salėje) Taip, bet kas pusę metų turėtumėte eiti ir iš naujo deklaruoti. Taip, ką jūs kalbate apie gyvenamosios vietos deklaravimą be savininko sutikimo, mes kalbėjome, tikrai rengiame įstatymo projektą, tačiau Vyriausybėje ir darbo grupėje kilo diskusijų, ar vis dėlto mes galime tikėtis palaikymo tiek Seime, tiek ir Vyriausybėje, vengdami šiuo atveju konflikto su savininkais. Buvo atsisakyta tokio pavyzdžio, kaip jūs minėjote, ir Latvijoje, ir Švedijoje, ir kitose šalyse, kai be savininko sutikimo yra deklaruojama faktinė gyvenamoji vieta, deklaruojama to asmens, pavyzdžiui, sudaryta nuomos sutartis ir asmuo gyvena toje vietoje pagal nuomos sutartį, ir turi teisinį pagrindą deklaruoti. Tai mes to varianto atsisakėme. Bet aš manau, kad tai yra puikus žingsnis nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą, ir po kurio laiko tikrai būtų galima diskutuoti jau apie vietos deklaravimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Norinčių išsakyti motyvus… Atsirado, J. Liesys. Prašom.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ką pasakė dabar ministras, tai aš manau, kad vis dėlto tie pusę metų tikrai bus sunkumas, administracinė našta ir seniūnams, ir savivaldybės administracijai vien todėl, kad tik didelės eilės. Imkime Trakų rajoną, butų laukia 300 žmonių, įsivaizduokite, kiek reikia resursų. Aš manau, kad būtinai reikalinga pataisa, kad nors metams arba trejiems, ir nežiūrėti į Statybos įstatymą, mes tikrai nesprendžiame šito klausimo. Manyčiau, kad vieni ar treji metai, tai būtų galima taisyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 78, prieš nėra, susilaikė 3. Kolegos, šį įstatymo projektą Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Svarstymo data būtų gruodžio 19 diena. Pagrindiniu komitetu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Po pateikimo mes esame pritarę.
17.48 val.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1011(2), Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 17, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1012(2) (svarstymas)
Imsimės darbotvarkės 2-2a klausimo – Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1011(2). Svarstymo stadija. Kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę A. Širinskienę, pateikite komiteto išvadą. Ir lydimasis – Administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 20 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1012(2). Prašome.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1011(2), įvertino Specialiųjų tyrimų tarnybos bei Teisės departamento išvadas. Pritarėme patobulintam variantui, balsuodami aštuoniais balsais už. Prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat komiteto posėdyje buvo svarstomas Administracinių bylų teisenos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1012(2). Taip pat įvertinome tiek Teisės departamento, tiek Vyriausiojo administracinio teismo pastabas ir patobulintam variantui buvo pritarta aštuoniais balsais balsuojant už. Prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvų nematau norinčių sakyti. Kolegos, apsisprendžiame po svarstymo dėl abiejų įstatymų projektų. Prašome balsuoti.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 70, susilaikė – 1 ir prieš nėra. Taigi po svarstymo abiem įstatymų projektams yra pritarta.
17.51 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1423 (pateikimas)
Keliaujame toliau. Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1423. Pateikimo stadija. Kviečiame Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką E. Jovaišą. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, siūlau jūsų dėmesiui Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą įstatymo projektą dėl tyrėjų atlyginimų didinimo. Kaip žinoma, šiuo metu pagal esamus tyrimus Lietuvos tyrėjų vidutinis atlyginimas yra keturis kartus mažesnis negu Europos Sąjungos šalyse. Todėl nauju įstatymo projektu siūloma išdėstyti 711 straipsnio 5 dalį ir numatyti naujus pareiginių algų koeficientus institutų direktoriams, moksliniams sekretoriams, vyriausiesiems moksliniams darbuotojams, vyresniesiems mokslo darbuotojams, tyrėjams ir jaunesniesiems mokslo darbuotojams. Pagal skaičiavimus efektas turėtų būti maždaug 20 % ir numatoma, kad, pavyzdžiui, vyriausiasis mokslo darbuotojas turėtų gauti maždaug apie 226 eurais daugiau, vyresnysis – 183 eurais, mokslo tyrėjas – 156 eurais ir jaunesnysis – 106 eurais daugiau.
Kartu noriu pasakyti, kad papildomų lėšų dėl šio projekto nereikalaujama. Jūs esate gavę dokumentą, pasirašytą švietimo ir mokslo ministrės, kuriame patikinama, kad reikalinga suma, t. y. 2,7 mln., yra iš tos pačios dalies, kur numatyta aukštajam mokslui 22,6, nes jie yra taip paskirstyti: institutams – 2,7 mln. eurų, universitetams – 16,9 mln. eurų ir kolegijoms – 3 mln. eurų.
Taigi labai prašyčiau pritarti šitam pasiūlymui, kurio tikslas yra tikrai gerinti mūsų tyrėjų padėtį. Bet labai noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad čia kalbame apie valstybinių institutų tyrėjus.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pristatymą. Jūsų niekas nenori paklausti. Ar, kolegos, po pateikimo galime?.. R. Budbergytė, prašom tada klausti.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš vis dėlto norėčiau paklausti ir pasitikslinti, ar tikrai šitų intervalo šakučių padidinimas neduodant papildomo finansavimo gali padėti mūsų tyrėjams, juolab dirbantiems ir tuose institutuose, šiek tiek išspręsti dėl tokių žemų algų, kokias jie šiuo metu turi, ir, kaip jūs minėjote, mūsų mokslo įstaigos dėl tos priežasties yra ir tokios nekonkurencingos? Ar tikrai viduje bus surasti tie resursai, kurie galės prisidėti prie 20 % jų darbo užmokesčio padidinimo?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš tikrųjų yra taip. Yra skirti papildomi pinigai – 2,7 mln. iš biudžeto ir jie turėtų užtikrinti šį padidėjimą. Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte tikrai dabar jau į visus Seimo narių klausimus. Motyvų niekas sakyti nenori. Ar galėtume teikiamam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Supratau, kad pritariame. (Balsai salėje) Balsuoti norite? Prašau, šventa pareiga.
Balsavo 78 Seimo nariai ir visi balsavo už. Taigi po pateikimo Mokslo ir studijų įstatymo projektui yra pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – gruodžio 12 diena.
17.57 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1424 (pateikimas)
Kitas klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1424. Prašom, komiteto pirmininke, pateikti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, teikiu dar vieną Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotą įstatymo projektą, kuris yra skirtas pagerinti padėtį tiems studentams, kurie studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, pirmos, antros pakopos ir vientisųjų studijų, ir kurie yra parodę pačius geriausius mokymosi rezultatus. Kaip suprantu, pagal šį projektą turėtų atsirasti didesnis skaičius studentų, kurie turėtų galimybę gauti tą kompensaciją, jei labai gerai mokosi. Jų turėtų būti daugiau, nes būtų skaičiuojama ne tik nuo finansuojamų vietų skaičiaus, bet apskritai nuo viso bendro studentų skaičiaus.
Kita vertus, čia sakoma, kad yra techninio pobūdžio viena detalė – atsisakoma datų, nuo kada jis priimtas, ir taip suvienodinamos sąlygos visiems šiems studentams.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke, už įstatymo pateikimą. Jūsų nori klausti E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pirmininke, vienas klausimas, kad mes labai dažnai tą Mokslo ir studijų įstatymą kilnojame. Keliame ir keliame. Suprantu, kad jūsų iniciatyva beribė.
Antras klausimas iš tikrųjų dėl finansavimo. Ar nebūtų galima papildyti apskritai to fondo kokiu nors būdu, padidinti tas galimybes, jei yra poreikis, nes, kaip žinome, žmonės turi planuoti savo studijas, bet ne visada išeina dėl finansų? Tai ar negalima būtų paprasčiausiai padidinti? Ačiū.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kaip suprantu, čia kaip tik ir norima palengvinti padėtį, nes anksčiau ta kompensacija buvo nekasmetinė. O dabar šio įstatymo projektu siekiama kasmet jiems kompensuoti tuos pinigus, kuriuos jie sumokėjo už mokslą, jeigu jie labai gerai mokėsi. Tai jau yra didelis palengvinimas. Pradiniame etape, taip, kuriems bus nesumokėta, tai mokės už pirmuosius dvejus metus, paskui trečiuosius, ketvirtuosius, bet paskui susilygins. Tai mūsų studentijai iš tikrųjų yra palengvinimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvų išsakyti niekas nenori. Prašom balsuoti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 78, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi po pateikimo Mokslo ir studijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, papildomo nenumatyta, svarstymo data – gruodžio 12 diena.
18.01 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 341, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1356 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, yra praėjęs pusvalandis paprašytos pertraukos dėl Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Ir vėl kviečiame į tribūną ministrę L. Ruokytę-Jonsson pratęsti šio įstatymo projekto pateikimą.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, kova su korupcija, siekis pažaboti prekybą įtaka, visuomenės informavimo aplinkos skaidrumo ir atsparumo informacinėms grėsmėms stiprinimas yra vienas mūsų Vyriausybės tikslų. Vyriausybė teikia Kultūros ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 341, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, jam buvo pritarta spalio 31 dieną vykusiame Ministrų kabineto posėdyje.
Šio įstatymo projekto pagrindas yra toks: pirma, Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 648 patvirtintas Nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinės veiklos planas. Viena jo priemonių – 1.1.4 nustato: viešai ir neatlygintinai skelbti duomenis apie viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, juridinio asmens akcininkus, vadovus, leidinius, pajamas ir pajamų šaltinius, išlaidas ir naudos gavėjus skatinant visuomenės informavimo priemonių viešumą ir skaidrumą.
Antras pagrindas. XVII Vyriausybė savo programos įgyvendinimo plane yra įsipareigojusi sukurti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės stebėsenos ir analizės sistemos viešąją prieigą.
Įstatymo projektu siekiama užtikrinti didesnį visuomenės informavimo procesų skaidrumą ir viešosios informacijos objektyvumą įsteigiant viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą VIRSIS. Ši sistema kaups ir neatlygintinai atvers duomenis apie viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus ir jų veiklą. Naujas įstatymas leis suderinti tarpusavyje Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas taip, kad jų priežiūra būtų efektyvesnė, o taikymas nuoseklesnis. Bus galima geriau užtikrinti asmenų su negalia teisių ir interesų apsaugą, taip pat nekaltumo prezumpcijos principą, bus sudaryti vienodi pagrindai viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams taikant kraštutinio poveikio priemones. Sumažės ir Vyriausybės priimamų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų skaičius.
Ko tikimės steigdami VIRSIS? Pirma, bus sudarytos prielaidos skaidresnei viešosios informacijos steigėjų ir skleidėjų veiklai bei visuomenės informavimo procesui. Antra, mažės prielaidų rastis, plėtosis korupcijos veiksmams viešajame ir privačiame sektoriuose. Trečia, deklaruojami duomenys bus geriau tarpusavyje suderinti, patikimesni ir saugesni. Ketvirta, sumažės administracinė našta viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. Penkta, perkančiosios organizacijos, vykdančios viešosios informacijos sklaidos viešuosius pirkimus, galės sklandžiau organizuoti pirkimus. Šešta, tai pasitarnaus efektyvesnei asmens teisių ir teisėtų interesų apsaugai, bus sudarytos sąlygos ugdyti didesnį visuomenės kritinį mąstymą.
Įstatymo projektas buvo aptartas ir suderintas su (…) sektoriaus dalyviais. Iš viso surengti šeši pasitarimai, iš jų trys vyko su visuomenės informavimo sektoriaus dalyviais, siekiant išklausyti ir aptarti jų pastabas ir pasiūlymus. Įvertinus Konkurencijos tarybos išvadą, atsisakyta duomenų viešinimo apie viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų sandorius su privačiais juridiniais ir fiziniais asmenimis. Šią teisėsaugos iniciatyvą Kultūros ministerija atskyrė prašydama Teisingumo ministerijos kartu su Tarpžinybine komisija kovai su korupcija koordinuoti pasiūlyti nuostatas dėl minėto antikorupcinės priemonės įgyvendinimo proporcingumo.
Yra keturios priežastys. Baigdama aš norėčiau paminėti keturias priežastis, kodėl reikia kurti atskirą viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą VIRSIS. Pirma, Lietuvoje iki šiol nėra bendros viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos, kurioje būtų renkami, kaupiami, stebimi, analizuojami ir nemokamai visuomenei bei suinteresuotoms valstybės ir savivaldybės institucijoms ir įstaigoms skelbiami įstatyme nustatyti duomenys apie visuomenės informavimo veiklą vykdančius viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į jų veiklos specifiką, šiuo metu duomenys apie juos yra konsoliduoti įvairiose informacinėse sistemose arba duomenų bazėse, kurių tvarkytojai yra skirtingos valstybės institucijos ir įstaigos. Apie tokią viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą (iš pradžių ji buvo vadinama Visuomenės informavimo priemonių registru) kalbėta nuo 2006 metų, tačiau jos kurti realiai nebuvo imtasi.
Antra priežastis, dėl ko reikia tos sistemos. Šiuo metu nėra galimybės vienoje informacinėje sistemoje vykdyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų paiešką ar duomenų pasikeitimo stebėseną pagal visuomenės informavimo priemonės pavadinimą. Duomenys apie šiuos subjektus nėra skelbiami atviru duomenų formatu. Esamos informacinės sistemos neturi technologinių duomenų sąsajų, kurios užtikrintų duomenų tikslumą ir patikimumą. Kadangi duomenys tvarkomi skirtingose informacinėse sistemose, viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams neproporcingai didėja deklaravimo našta ir šių sistemų administravimo, eksploatavimo ir palaikymo kaštai.
Trečia, nors tam tikra dalis juridinių asmenų duomenų yra kaupiama Registrų centro Juridinių asmenų registre (JAR) ir Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), šios sistemos neturi atskiros viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų posistemės. Nemokamai pateikiami tik ribotos apimties duomenys apie juridinius asmenis, viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus.
Ir ketvirtoji priežastis, nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius yra sukūręs viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazę STIRNA, kurioje pavaizduoti jų ryšiai su kitais ūkio subjektais ir asmenimis, tačiau esminė šio projekto problema yra ta, kad pateikti duomenys neturi sąsajų su pagrindiniais valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis, kaip JAR, JADIS, todėl duomenų patikimumas yra labai menkas. Dėkoju už suteiktą galimybę pristatyti mūsų projektą ir labai prašyčiau Seimo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Pritarimas bus, kai atsakysite dar į klausimus. Pirmasis klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama ministre, už projekto pristatymą. Prieš dvi savaites Klaipėdoje laikiau laikraštuką, kuris vadinasi „Bundanti Klaipėda“, ir jame buvo tiktai Seimo narių valstiečių ir jų aplinkos žmonių veidai. Laikraštukas leidžiamas 10 tūkst. tiražu. Prieš tris savaites laikiau kitą žurnaliuką, kuris leidžiamas 200 tūkst. tiražu, ir tai buvo „Naisių žemė“. Patikrinau, nė vienas iš jų nėra atspindėtas jūsų viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų duomenų bazėje. Kaip jie galėjo apeiti šitai ir ar būtent į tokias žiniasklaidos priemones nutaikytos jūsų antikorupcinės priemonės, nes visiškai neaišku, nei vienos reklamos (…) leidiniuose, kas juos finansuoja? Dėkoju.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Visi viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, t. y. labai konkrečiai žurnalai, laikraščiai, ar tai vietinės regioninės, ar valstybinės reikšmės, jeigu tai yra pagal tuos parametrus, kas yra aprašoma, tai yra nurodomas jų periodiškumas, jie privalo registruoti duomenis. Čia tikrai nėra išimčių.
Jūsų pateikti pavyzdžiai… Tikrai aš negaliu dabar pateikti jums atsakymo, nes iš tikrųjų reikėtų patikrinti duomenis sistemoje, ar tikrai tie duomenys yra nepateikti. Tačiau aš norėjau tiesiog atkreipti jūsų dėmesį, kad šis projektas būtent ir pažabos iš tikrųjų tą tokį chaotišką duomenų teikimą dabar į atskiras sistemas ir duomenų registrus. Galiausiai turėsime vieną vieningą, visiems viešai prieinamą duomenų sistemą, kurioje tikrai labai bus matomi visi nesklandumai ir visi netikę veiksmai, galvojant apie korupciją ir apie prekybą įtaka, ir panašiai. Kaip žinote, yra padaryti tyrimai, kad apie 60 % mūsų gyventojų nepasitiki žiniasklaida, mano, kad yra labai daug joje korupcijos. Aš manau, kad… Ir iš tikrųjų po susitikimų labai aiškiai matyti, žiniasklaidos atstovai iš tikrųjų patys labai skatina šio projekto teikimą, nes tokiu būdu netgi ir bus kilstelta viršun šitas skaidrumas ir žiniasklaidai tikrai pagerės gyvenimas. Aš manau, kad šis projektas kaip tik jūsų minimus atvejus eliminuos.
PIRMININKĖ. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, viskas gerai, tikrai pritartina deklaravimui tų dalykų, kurie turi kokią nors konkrečią prasmę, visuomeninę reikšmę. Sakykim, tikslus savininkų deklaravimas iki pačių jau galutinių. Biudžetinių užsakymų apimtys. Bet vis dėlto turbūt neturėtume ir to spaudos verslo apsunkinti papildomais deklaravimais, kurie gal nelabai turi kokią nors prasmę. Pavyzdžiui, kokia prasmė deklaruoti licencijuojamą veiklą, jeigu kuris nors leidinys ją turi? Kokia prasmė rodyti tuos balansus? Ar mes čia nagrinėsime, kuris leidinys geriau laikosi, kuris blogiau? Čia jų problema. Ar jūs pasižiūrėjote tuo žvilgsniu, ar tikrai visi tie išvardyti punktai yra prasmingi, reikalingi ir kas kontroliuos tą įgyvendinimą? Pavyzdžiui, dabar Kultūros ministerija turėtų kontroliuoti leidinių tiražą, koks deklaruojamas. Gal galite pasakyti, kada paskutinį kartą jūs kontroliavote tą leidinių tiražą? Juk deklaruoja, ką nori, tie leidiniai dabar.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū už klausimą. Aš galbūt datos dabar tikrai nepaminėsiu, nes tas klausimas – tiražo kontrolės data šiek tiek nesusijęs dabar su tuo pirmuoju klausimu. Aš gal jums atsakysiu į tą pirmąjį klausimą.
Kaip tik ir norima sumažinti tą deklaravimo naštą, nes iš tikrųjų iš tų egzistuojančių sistemų valstybės įmonėse (aš minėjau ir JADIS, ir JAR, ir kitos sistemos, duomenų registrai) bus paimti duomenys. Nereikės dvigubo deklaravimo. Iš tikrųjų tam ir daroma vieninga sistema, į kurią sueis visi duomenys. Dvigubai nereikės to paties darbo atlikti. Tiesiog automatu jie pereis į šitą naują kuriamą sistemą ir tokiu būdu bus susisteminti visi absoliučiai reikalingi duomenys ir bus viešai prieinami, ir nemokamai visiems prieinami. Bet deklaravimo našta tikrai nepadidės.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kernagis. Prašom.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš turėsiu du klausimus. Vieną klausimą turiu apie naują Kultūros ministerijos tradiciją klausti Seimo narių, kokiu pagrindu jie ima pertraukas Kultūros ministerijos teikiamų įstatymų metu. Ar jūs galėtumėte įvardyti, kokiu pagrindu kolega R. Šarknickas paėmė pertrauką? Jeigu jūs to pagrindo nežinote, ar jūs irgi raštu kreipsitės į Seimo narį ir prašysite jo pasakyti savo argumentus, kodėl jis paėmė šitą pusvalandžio pertrauką, nes Seimo salėje to nebuvo įvardyta? Čia vienas klausimas.
Antras klausimas. Gal galėtumėte įvardyti sumą, kiek kainuos visas šitas projektas, visa ta bazė ir iš kur tie pinigai bus paimti?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū už du klausimus. Į pirmąjį klausimą trumpai atsakysiu. Mūsų raštas, pateiktas klausimas gerbiamam Seimo nariui V. Juozapaičiui, yra susijęs su jo nuskambėjusia informacija kaip tik plenarinio posėdžio metu, kai viceministras norėjo pristatyti šį projektą, tai buvo įvardyta, paskelbta, kad neva ministerija nepateikė kažkokios informacinės medžiagos. Tikėdami, kad galbūt kur nors gerbiamo Seimo nario raštas, paklausimas pasimetė pakeliui, mes, iš tikrųjų paieškoję savo sistemose, neradome jokio paklausimo, todėl kreipėmės pakartotinai į gerbiamą Seimo narį tiesiog klausdami, ar tikrai viskas yra, visa informacija yra pateikta. Tačiau Seimo narys atsakė, kad taip, buvo paimta pertrauka. Tiesiog čia prasilenkimas… Mes klausėme vieno, gavome kitą atsakymą. Išgirdome vieną, o iš tikrųjų jūs dabar klausiate visai kito klausimo. Gal tada mes… Tiesiog tas klausimas mažiau susijęs su turiniu, tai gal ir palikime jį, jeigu galima. Čia ne jokia ne tradicija.
Dabar antras jūsų klausimas išties labai svarbus apie kaštus, apie tai, kiek kainuos ši nauja sistema valstybei. Galiu pasakyti. Biudžeto reikia tokio: 460 tūkst. eurų bus išleista informacinei sistemai sukurti, jai įdiegti ir eksploatuoti. Šios sistemos palaikymas kasmet kainuos 30 tūkst. eurų. Registrų centras kartu su ministerija aplikavo į Europos socialinio fondo agentūrą dėl šios šimtaprocentinės paramos ir lapkričio mėnesio pabaigoje, atrodo, gavome jau patvirtinimą, kad ši suma sistemai sukurti bus skirta. Tai tiek.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, iš tikrųjų prieš ketverius metus man teko registruoti ne visai tokį, bet panašų projektą dėl informacinės sistemos įstatymo 24 straipsnio ir tai buvo registruota pagal tuometinę Nacionalinės kovos su korupcija programą teikiant žurnalistų etikos inspektoriui. Dabar įstatymo projekto naujas variantas apaugintas papildomais straipsniais. Prašau pasakyti, ką be tos bendros informacinės sistemos tais papildomais straipsniais vis dėlto numatoma įvesti tikrai naujo ir koks tai gali būti dalykas? Minėjote nekaltumo prezumpcijos ten kai kuriuos klausimus. Kas vis dėlto bus naujo?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai ačiū už klausimą. Taip, aš net ir buvau pasiruošusi paminėti jūsų teiktą projektą. Aš, tikėdamasi to klausimo, net ir pasirašiau trumpai. Aš pasakysiu. Galbūt aš labai trumpai, tik keturis punktelius paminėsiu.
Pirmasis skirtumas arba kas yra naujo, tai yra siūlomos platesnės įstatymo pataisos ne tik 24 straipsnio, kuris susijęs su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų viešinimu, bet ir kitos.
Toliau antras toks skirtumas – tai yra siūlomos tikslesnės duomenų formuluotės: dalyvių sąrašas, informacija apie licenciją, kontaktinė informacija, informacija apie pažeidimus, lėšos, gautos iš viešųjų subjektų, ir papildomi duomenys kaip visuomenės informavimo priemonės tipas, kategorija, metinė įmoka.
Trečia. Mūsų projekte numatyta, kad pareigą nurodyti tuos duomenis viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi tik tais atvejais, kai šie duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.
Ketvirta, ką galėčiau paminėti, pataisos buvo derinamos su visuomenės informavimo sektoriaus dalyviais, labai daug pastabų ir pasiūlymų buvo atsižvelgta į žiniasklaidos sektoriaus nuomonę.
Jūs minėjote dėl prezumpcijos. Dabartiniame įstatyme yra draudžiama skleisti informaciją, kuri pažeidžia nekaltumo prezumpciją ir kartu kliudo teisminės valdžios nešališkumui. O siūlymas mūsų projekte yra geriau saugoti nekaltumo prezumpciją, išbraukiant teisminės valdžios nešališkumą, kuris yra saugomas kitais įstatymais. Tai toks būtų mano trumpas atsakymas į jūsų klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama ministre, jeigu jūs būtumėte kalbėjusi savais žodžiais, tai visiems būtų buvę aiškiau, negu kad jūs viską tvarkingai perskaitėte, bet iškilo labai daug neaiškių klausimų. Pirmas klausimas man kyla, kas dabar tvarko ir kur tas registras yra? Tai mums, kolegoms, čia pasitarus taip ir neaišku.
Antras klausimas. O jeigu vienas ar kitas leidinys neatsiras tame kokiame nors registre, galbūt tai Registrų centras administruos, kaip kolegos klausia, tai kas bus tada?
Ir dar viena, kadangi labai daug neaiškumų. Pinigai dideli, ar jūs nebijote, kad su šita nauja registrų sistema ir su šiuo naujo registro sukūrimu negali būti taip, kaip įvyko kažkada su e. sveikata, nes mes po šiai dienai neturime jokio normalaus e. sveikatos įgyvendinto projekto ir kiekvienais metais vis daugiau ir daugiau išleidžiame lėšų. Ačiū.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Paskaityti verta, nes tai yra labai jautrus įstatymo projektas ir yra tam tikros formuluotės, gali net vienas žodis daug reikšti. Bet atsakysiu dabar į jūsų klausimą trumpai reaguodama, kas dabar tvarko tuos duomenis. Duomenys, kaip ir minėjau, aš pirmoje dalyje minėjau, kad yra kaupiami atskiruose registruose, kurie yra atskirose valstybinėse institucijose. Kaip minėjau, JAR, JADIS ir panašiai yra duomenų registrai, yra informacinės sistemos.
Tie duomenys yra išmėtyti po visur, jų vienoje vietoje nėra ir ne visi duomenys pateikti, pavyzdžiui, Juridinių asmenų registre yra tiktai dalis tų duomenų, kurių mums reikia. Tokia sistema įgalintų tuos duomenis iš tikrųjų susisteminti, sukaupti į vienas rankas, būtų viena prieiga, labai aiškiai matytųsi visi pjūviai, techninės sąsajos ir būtų galima tą sistemą matyti tokią šiuolaikišką, kurią būtų lengva apdoroti, stebėti, analizuoti ir panašiai.
Antras jūsų klausimas buvo, o kas bus, ar susitvarkysime. Kadangi Registrų centras kartu su Kultūros ministerija yra šio projekto paraiškovai, šio projekto vykdytojas bus Registrų centras ir bus savininkas šio registro arba, tiksliau, informacinės sistemos VIRSIS, nemanau, kad tai bus sudėtinga, tai yra labai paprastai padaroma sistema, tad kokios nors rizikos mes neįžvelgiame. O tos lėšos, kadangi 100 procentų ateis iš Europos socialinio fondo, tai tikrai valstybei nieko nekainuoja. Ši sistema nepaprastai reikalinga, be jos mes negalėsime atlikti stebėsenos.
Tos informacinės grėsmės, kurios šiuo metu yra ypač aktualios, ir aiškiai bujojanti korupcija, ir rizikos prekyba įtaka, tikrai nedaro garbės mūsų valstybei ir juo labiau žiniasklaidos atstovams. Kaip žinote, visuomenės informacijos rengėjai ir skleidėjai iš tikrųjų patys suinteresuoti, kad atsirastų ta tvarka ir skaidrumas. Būtų prievolė deklaruoti ne tiktai savininkams, kurie turi 10 ir daugiau procentų akcijų juridiniame subjekte, bet ir tiems, kurie turi ir 1 %, ir 2 %, t. y. absoliučiai visiems tai bus prievolė.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visų norinčių klausti Seimo narių klausimus. Motyvai už ir prieš.
Motyvus už nori pareikšti R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Turbūt kiekvieną kadenciją kiekviena partija laiko savus laikraščius ir tai tęsiasi 27 metus. Kad tokio reiškinio nebūtų, tai būtent šis pasiūlymas ir yra mums svarbus dėl skaidrumo. Siūlyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, mūsų Prezidentė, skaitydama metinį pranešimą šioje salėje, kalbėjo apie praeitus metus. Praeiti metai buvo K. Griniaus metai ir buvo keturios atakos prieš laisvąją žiniasklaidą. Šiandien mūsų kultūros ministrė, kuri iš principo yra humanitarė ir žavi tikrai įdomiais projektais, savo pranešimą apie žiniasklaidą pradėjo žodžiais: „mes kovosime su korupcija“. Šitie žodžiai labai panašiai skambėjo, kai A. Skardžius kalbėjo apie 15min, kad papirkta, nupirkta ir t. t. Man atrodo, ko mums labai trūksta – iš esmės pasitikėjimo žiniasklaida. Būtent žiniasklaida iškėlė du skandalus, t. y. LNK iškėlė K. Pūko skandalą, kurį mes šiandien aptarinėjome ir panaikinome apkaltą, ir A. Skardžiaus skandalą, ir kurių mes ėmėmės po to. Man atrodo, visa, kas turėtų būti Kultūros ministerijos nukreipta, tai yra iš esmės į žiniasklaidos sustiprinimą.
Ką šiandien matome? Tai iš tikrųjų projektas, kurio pagrindinis motyvas, jeigu pasižiūrėsime Vyriausybės protokolus, yra iš esmės žinoti visą informaciją apie žiniasklaidą, tai yra visus sandorius virš 3 tūkst. eurų. Konkurencijos taryba pasakė, kad iš esmės tai yra labai jautri informacija ir jinai neturėtų būti atskleidžiama. Tik tada Kultūros ministerija atsitokėjo ir atsitraukė, ir pasakė, mums reikia viešųjų finansuotojų informacijos. Bet jeigu jūs iš tikrųjų rūpintumėtės, gerbiama kultūros ministre, žiniasklaidos laisve, tai jūs užsiimtumėte valstybinių tarnybų, viešųjų įstaigų, jų deklaravimo prievole, o ne žiniasklaidos laisvės kontrole.
Šiandien Lietuva užima 36 vietą pasaulyje pagal žiniasklaidos laisvę. Aš beveik garantuoju ir tikrai atsiprašysiu jūsų, ministre, jeigu mes nenukrisime. Aš manau, tikrai nukrisime kitais metais po šito registro įvedimo. Jis nėra būdingas laisvoms valstybėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. (Balsai salėje) Prašome apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto. Ministre, galite grįžti į savo vietą.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 56, prieš – 4, susilaikė 17. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Kultūros komitetas. Svarstymo data – Seimo pavasario sesija.
Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Jaunasis Gentvilas užmiršo paminėti liberalų kyšininkavimą, prekybą poveikiu, korupcijos skandalą, kuris sudrebino Lietuvą tiek, kiek turbūt nei vienas skandalas dar nesudrebino – viršijo visas kyšių, pagautų už rankos, sumas. Tai padarė jūsų pirmininkas.
Turbūt dar laukia didžiulis skandalas vis dėlto dėl kaušais semiamų pinigų gilinant Jūrų uostą, taip pat ir Smiltynės, atsiprašau, Juodkrantės uostą. Todėl šitie pinigai, kurie buvo semiami kaušais iš jūros dugno, turbūt dar tikrai sudrebins šitą mūsų Lietuvėlę. Ir noriu paminėti, gerbiamasis jaunasis Gentvilai, kad dar vis dėlto mes panagrinėsime šitą atvejį, susijusį su laivyno pardavimu, nes parduoti laivyną už sumą, kuri palikta laivyno sąskaitoje, ir už ją nusipirkti naujus laivus (…) turbūt irgi skandalo tikrai laukiantis dalykas ir tikrai reikėtų prie to grįžti. Aš, manau, grįšime.
PIRMININKĖ. Per centrinį mikrofoną, prašome, R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Vis dėlto aš norėčiau pasakyti gerbiamajam Simonui, kad taip nereikėtų šnekėti, kad žiniasklaida visiškai uzurpuojama, ir taip toliau. Čia šiek tiek atsiduoda absurdu. Ir aš labai norėčiau paprašyti, kad mes gerbtume žiniasklaidos atstovus, kurie taip pat prašo to skaidrumo ir ramybės. Patys Lietuvos žmonės mato, kas vyksta toje Lietuvoje, ir jau ne vieną dešimtmetį dėstytojai, kurie rengia studentus žurnalistų profesijos, neatpažįsta savo studentų po penkerių ar dešimties metų. Sako, ne mes mokėme juos tokių dalykų. Prašytume šiek tiek objektyvumo.
PIRMININKĖ. Per kairįjį šoninį – vyresnysis Gentvilas – Eugenijus.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Beje, kalba buvo apie žiniasklaidos išviešintus korupcijos skandalus, tai mūsų, mums skausmingas tikrai ne su žiniasklaidos pagalba, o teisėsaugai reikia dėkoti, ir čia ne vietoje šita replika, gerbiamasis Artūrai.
Dėl uosto gilinimo, kaušais semiamų, juk, Artūrai, pats žinai, visų pirma tai ne Klaipėdos ir ne Juodkrantės uostas, Šventosios uostas, apie tai turbūt kalbi, nes esi rašęs. Jūsų socialdemokratai kreipėsi į prokuratūrą, pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nutrauktas. Jūsų, socialdemokratų, užpraeitoje kadencijoje prašymu atnaujintas ir vėl nutrauktas, nes nebuvo sumokėta nė cento klaidų pridariusiems latvių rangovams. Jeigu jūs čia norite eskaluoti senojo E. Gentvilo tariamas nuodėmes, aš jau esu sakęs – darykite laikinąją tyrimo komisiją – „E. Gentvilo valdymo uosto laikotarpis“. Nė kiek nebijau. O dėl laivyno privatizavimo irgi esate rašęs, ant manęs užvaręs. Gavote atsakymą. R. Pakso ir, beje, vėliau tapusio jūsų koalicijos ministru D. A. Barakausko sprendimai ir dokumentai, o rašote ant manęs, ką darysi! Tai jūsų reikalas pliurpalus paleisti, čia tauta turi pasakymų, bet necituosiu.
PIRMININKĖ. Replikas baigs, tikiuosi, S. Gentvilas. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai trumpa žinutė Robertui. Robertai, jeigu jūs tikrai nesuvaldote savo kolegų A. Kirkučio, D. Kepenio ir R. Karbauskio per jūsų galimai finansuojamus laikraščius „Naisių vasara“ ir „Bundanti Klaipėda“, tai, deja, aišku, reikia įstatymo. Bet jeigu jūs parodysite bent nors vieną liberalų laikraštį, kuriame būtų neparodytas nei rėmėjas, nei apmokėtojas, aš mielai užsiimsiu šito laikraščio išviešinimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, baigėsi replikos. (Balsai salėje) Baigėsi posėdžiui skirtas laikas. Turime Seimo narių pareiškimus. Kviečiame pareiškimą perskaityti Seimo Pirmininką V. Pranckietį.
18.33 val.
Seimo narių pareiškimai
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, mes dažnai sakome – nemoralizuokite, aš atėjau moralizuoti. Mes dažnai kalbame apie tai, kaip mes atrodome, ir šiandien kas skamba Seime: prašymas sėsti, Lietuvos Respublikos Seime prašymas užtilti, prašymas dirbti tai, ko nori mūsų žmonės. Nepagarba atskirai nuomonei, kurioje buvo sakoma… Nepagarba pirmiausia Antikorupcijos komisijos sprendimui. Mes daug diskutavome apie tai, bet pirmiausia diskutuojant apie šios komisijos atliktą darbą ir bandant ką nors sakyti apie tai, kad jie parašė ne taip, kaip mano, manau, tai yra nepagarba ir ji reiškiama viešumai. Nepagarba atskirajai V. Bako nuomonei, kuri buvo parašyta, kad Seimo narys A. Skardžius turėtų išeiti, gal nepacituosiu tiksliai, iš Ekonomikos komiteto ir iš Energetikos komisijos.
Šiandien mes pabandėme tai padaryti, kad jo nebūtų Ekonomikos komitete. Sprendimas buvo priešingas mūsų daugumos, tokios, kokia susiformavo tuo metu. Nepagarba visuomenei, kurios lūkestis baigti tyrimus. Mes šiandien baigiame tą tyrimą kaip nors, kurį vis skatindavo, kad baikite ir baikite tuos ginčus, ir dirbkite Lietuvai, susitelkite darbui. Nepagarba buvo komisijos darbo pabaigai.
Nepasitikėjimas STT, VMI tyrimais, nepasitikėjimas Etikos ir procedūrų komisija, kuriai pavesta tirti, vadinasi, dar ką nors kurkime ant viršaus. Kai vyksta tyrimai, Seimas vilkina, visą laiką būname kaltinami, kad vilkina. Kai baigiame tyrimą, mes sakome – blogai ištyrė. Galų gale turime apsispręsti, ar dirbame, ar vėl tiktai kuriame aplink save kažkokią opiniją.
Šiandien buvo pasakyta: „Jei dirbi skardžiumi“… Žinote, aš jo vietoje būčiau labai įsižeidęs ir tikiuosi, kad tai yra žmogiška, negalima turbūt padaryti bendriniu… žmogaus pavardės. Profesorius A. Vinkus kažkada labai jautriai kalbėjo apie tai, kad mano pavardė yra mano nuosavybė, lygiai taip pat ir šiandien čia būtų galima kalbėti apie tai ir dar pasakyti, kad taisykime Statutą, kad kuris nors Seimo narys neturėtų vietos jokiame komitete. Apie komitetus jau mes kalbėjome. Pataisyti Statutą ir įrašyti persona non grata, tam yra mūsų specialūs tyrimai. Kas nustatys tą persona non grata, kas turi tokią valią, galią ar tokį autoritetą, kad pasakytų – aš geresnis už kitus?
Vykdomi tyrimai – tai yra apsivalymas. Adventas yra tas metas, kada mes galime galvoti. Aš sakiau, kad moralizuosiu, aš moralizuoju. Žmonės tikisi iš mūsų dalykiškumo. Ar mes kiekvieną kartą sakydami savo įvairias replikas galvojame apie tai, kaip mes dalykiškai atrodome? Ar mes galvojame, kaip aš atrodysiu gudriai? Ir dar viena pasakysiu: visada siūlyčiau kiekvienam pagalvoti sakant bet ką, ar aš nesišaipau. Mes kalbame apie pašaipas nuo pat pradžių šito Seimo. Ir kiekvieną kartą, kai aš matau tokią šypseną žmogaus veide, aš galvoju, tu gi šaipaisi ir tu pats tą žinai, ir tu pats kalbi apie tai, kad šaipymasis yra lyg ir ne mūsų moralės dalis. Norėčiau pasiūlyti mums galvoti kiekvienam apie save, taip pat ir man apie save: ar aš esu dalykiškas, ar aš esu rakštis, ar aš esu dalykiška rakštis? Leiskime sau nebūti reputacijos mokytojais, savimi kurkime reputaciją. Atsakykime sau, ar aš nesišaipau. Manau, kad visi dėmesingai išklausėme, ir dabar turime apie ką pagalvoti ateityje. Labai dėkoju jums už skirtą laiką. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, mes esame ir šiaip pratęsę posėdžio laiką. Taigi Seimo Pirmininko pareiškimu siūlau šios dienos posėdį baigti. (Balsai salėje) Registruojamės.
Užsiregistravo 73 Seimo nariai. Darbotvarkės, kurios nebaigėme, iš esmės liko vienas klausimas, jis bus ketvirtadienio darbotvarkėje. Vakarinį posėdį skelbiu baigtą. Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.