2018-03-29

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1343 2, 26, 30, 31, 33, 34, 39 STRAIPSNIŲ  IR V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO, 36 IR 37 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS  IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 341, 342 IR 343 STRAIPSNIAIS

ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-793(3)

 

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1.

2

(26)

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į š. m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 122 ir 261 straipsniais įstatymą Nr. XIII-736, kuriuo 26 straipsnis papildytas 3 punktu, atitinkamai turi būti pakoreguotas Projekto 2 straipsniu keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis.

Pasiūlymas:

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų bei teritorinių ligonių kasų ir vaistinių sutartys

1. Apdraustųjų asmens sveikatos priežiūros išlaidos apmokamos vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartimis, išlaidos už vaistinėse išduotus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones – vadovaujantis teritorinės ligonių kasos ir vaistinių sutartimis. Teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Su šia sutartimi turi teisę susipažinti visi apdraustieji.

2. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka atsižvelgus į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones.

3. Teritorinės ligonių kasos ir sveikatos priežiūros įstaigos sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo sveikatos priežiūros įstaiga įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apmokėti įstaigai sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.

4. Teritorinės ligonių kasos ir vaistinės sutartis yra rašytinis susitarimas, kuriuo vaistinė įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis parduoti (išduoti) apdraustiesiems  kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, o teritorinės ligonių kasos įsipareigoja šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis atsiskaityti su vaistine už parduotus (išduotus) kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis visiškai ar iš dalies kompensuodama jų įsigijimo išlaidas.

5. Sutarčių formas tvirtina sveikatos apsaugos ministras.

Šiame straipsnyje nurodytų sutarčių tipines formas, kuriose nurodytos esminės sutarties sąlygos: sutarties šalių teisės ir pareigos, teisės aktuose nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimai ar reikalavimai dėl išlaidų už vaistinėse išduodamus kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kainodaros taisyklės, atsiskaitymų tvarka, sutarties šalių atsakomybė, ginčų sprendimo tvarka, sutarties nutraukimo tvarka, sutarties galiojimas, papildymas ar sustabdymas, tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.“

2.

4

(31)

 

 

 

1

(11)

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 83 pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui, siūloma patikslinti Projekto 4 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 11 punkto formuluotę.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 31 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

Papildyti 31 straipsnį nauju 11 punktu:

„11) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose įstatymuose  nustatytas poveikio priemones;“

3.

6

(34)

1

(10)

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 83 pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui, siūloma patikslinti Projekto 6 straipsniu keičiamo Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 10 punkto formuluotę.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 34 straipsnio 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„Papildyti 34 straipsnį nauju 10 punktu:

„10) taikyti šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose įstatymuose  nustatytas poveikio priemones;“

4.

7

(341)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 83 pateiktas pastabas bei pasiūlymus, Projekto 7 straipsnį, kuriuo Sveikatos draudimo įstatymas papildomas 341 straipsniu, siūloma išdėstyti taip:

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsniu pildomą Sveikatos draudimo įstatymo 341 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„341 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimai, priimami vykdant sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą priimami sprendimai dėl poveikio priemonių

 1. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys, vykdydami sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių veiklos priežiūrą, priima šiuos sprendimus taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones:

1) sprendimą nutraukti sutartį, kai nustatoma Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys nustato, kad įstaigos licencijos sveikatos priežiūros ar farmacinei veiklai galiojimas panaikinamas, taip pat kai neteikia nevykdo esminio įsipareigojimo teikti apdraustiesiems valstybės laiduojamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą;

2) sprendimą pateikti  įteikti rašytinį nurodymą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei dėl įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;

3) sprendimą skirti šiame įstatyme numatytas baudas sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei už nustatytus įstatymų ir  (arba) kitų teisės aktų pažeidimus;

43) sprendimą dėl iš apdraustojo neteisėtai paimto papildomo mokesčio už asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus grąžinimo, jei asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir (ar) vaistus jis turėjo gauti nemokamai;

54) sprendimą sustabdyti mokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už visas arba dalį asmens sveikatos priežiūros paslaugų ar vaistų, kai nustatomi įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų pažeidimai, bei vaistų, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, skyrimo, išdavimo teisėtumo pažeidimai, taip pat kai nustatomi kiti su tuo susijusios sveikatos priežiūros įstaigų ir vaistinių pažeidimai.

2. Nustačius įstatymų ir (arba) kitų teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima priežiūrą atliekančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei gali būti pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas ne ilgesnis kaip 14 dienų terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu mažareikšmis teisės aktų reikalavimo pažeidimas nepašalinamas, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateiktas pateikti. Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais tvirtinami Valstybinės ligonių kasos direktoriaus.

3. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų sprendimas tvirtinamas individualiu administraciniu teisės aktu.

4. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų individualus administracinis aktas  sprendimai taikyti šiame straipsnyje nurodytas poveikio priemones turi būti priimtas priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo patikrinimo atlikimo dienos.

5. Valstybinės ligonių kasos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, teritorinių ligonių kasų direktoriai ar jų įgalioti asmenys prieš priimdami  šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, nustato 14 dienų terminą tikrintai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei paaiškinimams pateikti.

6. Apie posėdžio, kuriame bus priimami šio straipsnio 1 dalyje nustatyti sprendimai, datą ir laiką tikrinamai sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki posėdžio.

7. Sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės įgaliotų asmenų paaiškinimų nepateikimas ar neatvykimas į posėdį netrukdo priimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus, jei apie tai sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė buvo tinkamai informuotos.

Posėdžio metu sprendimai, nustatyti šio straipsnio 1 dalyje, gali būti priimami nesant sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės atstovui tik tada, kai jiems tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą ir jie nepateikia dokumentų, pateisinančių savo neatvykimą. Tinkamu pranešimu laikytinas šaukimas, išsiųstas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba šaukimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu.

8. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei  suteikiama teisė apklausti juos, taip pat siūlyti savo liudytojus, teikti kitus įrodymus.

9. Jeigu bet kuriuo proceso metu priimant šio straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimus paaiškėja naujų aplinkybių ar įrodymų, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei suteikiama teisė ne mažiau kaip per 5 darbo dienas su jais susipažinti ir pateikti savo paaiškinimus dėl jų.

10. Valstybinės ligonių kasos direktoriaus ar jo įgalioto asmens, teritorinių ligonių kasų direktorių ar jų įgaliotų asmenų priimtas individualus administracinis aktas sprendimas taikyti šio straipsnio 1 dalyje poveikio priemones per 3 darbo dienas įteikiami sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei.“

 

5.

8

(342)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 83 pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui, siūloma išbraukti Projekto 8 straipsnį.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 8 straipsnį dėl įstatymo papildymo 342 straipsniu:

„342 straipsnis. Baudos

1. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė nepagrįstai gavo apmokėjimą ar nepagrįstai gavo didesnį apmokėjimą, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus nepagrįstai gauto apmokėjimo ar skirtumo tarp turėto gauti apmokėjimo ir nepagrįstai gauto didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis dvigubai sumai.

2. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei jų apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, dėl kurių sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė negavo nepagrįsto apmokėjimo ar negavo nepagrįstai didesnio apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus dešimties bazinių socialinių išmokų dydžiui.

3. Už teisės gauti valstybės laiduojamą (nemokamą) asmens sveikatos priežiūrą pažeidimą sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei skiriama piniginė bauda, kurios dydis yra lygus neteisėtai iš paciento paimto papildomo mokesčio dvigubam dydžiui.

4. Šio straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta bauda gali būti skiriama iki 50 procentų mažesnė nei nustatytoji, jei nustatoma atsakomybę lengvinačių aplinkybių. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, padarę pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms; padėjo Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai tyrimo metu; atlygino nuostolius; pašalino padarytą žalą; savo valia nutraukė pažeidimą; Valstybinei ligonių kasai ar teritorinei ligonių kasai patikrinimo metu pateikdami rašytinį pripažinimo pareiškimą pripažino pažeidimą ir numatytą baudą, taip sudarydami sąlygas efektyviau atlikti patikrinimą; pripažino Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos patikrinimo metu nustatytas aplinkybes; taip pat tai, kad pažeidimą sudarantį elgesį nulėmė valdžios institucijų veiksmai.“.

 

6.

9

(343)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgus į 2018 m. sausio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 83 pateiktas pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui bei į aukščiau esantį pasiūlymą išbraukti iš įstatymo projekto 8 straipsnį (siūloma atsisakyti teisės Valstybinei ligonių kasai ir teritorinėms ligonių kasoms skirti ekonomines sankcijas ūkio subjektams, kurie pažeidė sveikatinimo veiklą reglamentuojančius teisės aktus), atitinkamai siūloma išbraukti projekto 9 straipsnį, reglamentuojantį paskirtų ekonominių sankcijų  vykdymo tvarką.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 9 straipsnį dėl įstatymo papildymo 343 straipsniu:

 

„343 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtų poveikio priemonių vykdymas

1. Sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, paskirtą baudą privalo sumokėti į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo gavimo dienos.

2 Sveikatos priežiūros įstaigai ar vaistinei, sudariusioms sutartis su teritorine ligonių kasa, nesumokėjus baudos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.  Palūkanos neskaičiuojamos šio straipsnio 3 dalyje nustatytu baudos ar jos dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpiu.

3. Jeigu yra motyvuotas sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymas, Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių.

4. Sveikatos priežiūros įstaiga ar vaistinė, sudariusios sutartis su teritorine ligonių kasa, privalo įvykdyti Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimus juose nustatytomis sąlygomis ir terminais, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą atvejį. Motyvuotu sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, prašymu Valstybinė ligonių kasa ar teritorinė ligonių kasa turi teisę įpareigojimų įvykdymo terminą atidėti iki dvigubai ilgesnio termino, negu buvo numatytas sprendime, jeigu įvykdyti nustatytų įpareigojimų laiku negalima dėl objektyvių priežasčių.

5. Sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės, sudariusių sutartis su teritorine ligonių kasa, nesumokėtos baudos ir palūkanos išieškomi į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl priverstinio baudos ir palūkanų išieškojimo yra vykdomasis dokumentas, kuris pateikiamas vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ne vėliau kaip per vienerius metus nuo Valstybinės ligonių kasos ar teritorinės ligonių kasos sprendimo, kuriuo buvo skirta bauda, priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tiek laiko, kiek buvo atidėtas baudos mokėjimas ir sustabdytas baudos ir palūkanų priverstinis išieškojimas.“

 

7.

11

(37)

 

 

Argumentai:

2018 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 14, 21, 23 straipsnių pakeitimo ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, todėl Projekto 11 straipsniu siūlomas pakeitimas yra neaktualus.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti Projekto 11 straipsnį:

„11 straipsnis. 37 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

 

Pripažinti netekusiu galios 37 straipsnį.“

 

 

Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, atitinkamai įstatymo projekte turi būti turi būti patikslinta straipsnių numeracija.

 

8.

(VI)

 

Y

Argumentai:

Siekiant aiškesnio reglamentavimo, tikslinamas Sveikatos draudimo įstatymo VI skyriaus pavadinimas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti VI skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 

„VI SKYRIUS

GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKA“

 

 

9.

 

(391)

 

 

N

Argumentai:

Siūloma nustatyti privalomą ikiteisminį ginčų dėl ligonių kasų (tiek teritorinių ligonių kasų, tiek dėl Valstybinės ligonių kasos) priimtų sprendimų, individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat dėl šių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nagrinėjimą; šiuos ginčus nagrinėtų centrinė privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija – Taikinimo komisija. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Projektą 391 straipsniu, reglamentuojant Taikinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos nariams keliamus reikalavimus, kadencijas, Taikinimo komisijos pirmininko išrinkimą ir kitus Taikinimo komisijos veiklos pagrindus.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projektą 391 straipsniu:

„391 straipsnis. Taikinimo komisija

1. Taikinimo komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus, nurodytus šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje. Taikinimo komisiją sudaro, jos sudėtį ir Išankstinio ginčų ne teismo tvarka nagrinėjimo taisykles bei Taikinamojo tarpininkavimo taisykles tvirtina Valstybinės ligonių kasos direktorius.

2. Taikinimo komisiją sudaro 6 nariai: trys valstybės institucijų atstovai – po vieną Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir  teritorinių ligonių kasų atstovą; trys visuomeninių asociacijų atstovai: po vieną pacientų interesus ginančių organizacijų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų organizacijų ir vaistinių asociacijos atstovą. Taikinimo komisijos nariu gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Taikinimo komisijos  nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Taikinimo komisijos narių kandidatūrų pateikimo, atrankos tvarką tvirtina Valstybinė ligonių kasa.

3. Taikinimo komisija sudaroma dvejų metų kadencijai. Taikinimo komisijos nariu  asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

4. Taikinimo komisijos pirmininkas išrenkami pirmojo posėdžio metu Taikinimo komisijos narių balsų dauguma. Taikinimo komisijos pirmininku negali būti  Valstybinės ligonių kasos atstovas.

5. Taikinimo komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 4 Taikinimo komisijos nariai. Taikinimo komisijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, Taikinimo komisijos  pirmininko arba jam nesant, jį pavaduojančio asmens balsas yra lemiamas.“

 

10.

 

(40)

 

 

N

Argumentai:

Siūloma patikslinti galiojantį Sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnį jame numatant, kad Taikinimo komisija yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija (jos sudarymo ir veiklos pagrindai būtų reglamentuoti Projekto siūlomame papildyti 391 straipsnyje), nagrinėjanti ginčus dėl Valstybinės ligonių kasos ir teritorinių ligonių kasų priimtų sprendimų, kuriuos galėtų skųsti tiek draudžiamieji, tiek asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir vaistinės); taip pat Taikinimo komisijai suteikti teisę vykdyti ir mediacijos funkciją, o skundą pateikusiems asmenims galimybę  pasinaudoti alternatyviu ginčo sprendimo būdu – mediacija.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„40 straipsnis. Ginčų dėl Valstybinės ligonių kasos, teritorinių ligonių kasų priimtų sprendimų, individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat dėl šių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nagrinėjimo tvarka

1. Ginčus dėl Valstybinės ligonių kasos direktoriaus, teritorinių ligonių kasų direktorių priimtų sprendimų, individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo), taip pat dėl šių institucijų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus nagrinėja Taikinimo komisija, kuri yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija. Taip pat Taikinimo komisija įgyvendina administracinio ginčo šalių sutaikinimo galimybę.

2. Taikinimo komisija privalo per 30 dienų nuo draudžiamojo, sveikatos priežiūros įstaigos ar vaistinės kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti ginčą ir priimti sprendimą.

3. Taikinimo komisijos sprendimai gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo, jei teismas nenustato kitaip“

11.

 

(41)

 

 

N

Argumentai:

Siūloma įstatymo projektą papildyti Sveikatos draudimo įstatymo 41 straipsnio pakeitimu. T. y. įstatymo  41 straipsnio formuluotę siūloma papildyti, kad teritorinio valstybinio administravimo subjekto priimti sprendimai galėtų būti skundžiami Taikinimo komisijai – centrinei privalomai ikiteisminei ginčų nagrinėjimo institucijai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 41 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„41 straipsnis. Ginčų tarp draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų dėl privalomojo sveikatos draudimo nagrinėjimo tvarka

1. Draudžiamųjų ir sveikatos priežiūros įstaigų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo garantuojamų paslaugų sprendžia teritorinės ligonių kasos. Teritorinė ligonių kasa privalo per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų, išnagrinėti prašymą ir priimti sprendimą.

2. Teritorinės ligonių kasos sprendimą draudžiamasis ar sveikatos priežiūros įstaiga  gali apskųsti Taikinimo komisijai.“

 

11.

14

 

 

Argumentai:

Būtina patikslinti įstatymo projekto įsigaliojimo datą.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

,,14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. birželio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos  direktorius iki 2017 m. rugsėjo 30 d. 2018 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

15.

 

 

*

Atsižvelgus į siūlomus pakeitimus, atitinkamai įstatymo projekte turi būti turi būti patikslinta straipsnių numeracija.

 

 

 

Teikia Seimo nariai:

 

 

Rimantė Šalaševičiūtė                                                                                               

 

 

Andrius Palionis

 

 

Irena Šiaulienė

 

 

Ričardas Juška

 

 

Jonas Liesys