image001

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJA

 

Biudžetinė įstaiga, Gedimino pr. 30, 01104 Vilnius,

mob. tel. 8 600 38 904, el. p. [email protected], https://tm.lrv.lt.

Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188604955

 

 

Lietuvos Respublikos Seimui

  2023-08-          Nr.

 

  Į 2023-08-28      Nr.  S-2023-3734-XIVP-3021

 

dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto nr. xivp-3021 ATIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3021 (toliau – Projektas)  atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabas ir pasiūlymus.

Projekto nuostatomis siekiama išplėsti asmenų ratą, kuriam būtų taikomas Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 7, 8, 9 straipsnio nuostatos, t. y., siekiama nustatyti, jog valstybės paslaptį sudarančia informacija nėra laikomi duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavimo valstybės tarnautojai ar kandidatai į šias pareigas, taip pat, nustatyti, jog informacija apie šiuos asmenis išslaptinama ir viešai skelbiama, kai asmuo eina valstybės tarnautojo pareigas ar į jas kandidatuoja, taip pat, įtvirtinti draudimą asmenims, Komisijos pripažintais slapta bendradarbiavusiais su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybos, eiti savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų ir pareigų valstybės tarnyboje, įtvirtinti nuostatą, kuria, valstybės tarnautojo pareigas einančių asmenų, neprisipažinusių Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikusių žinomai melagingas žinias apie save ir kitus asmenis, specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją slėpusių, įgaliojimai pripažįstami nutrūkusiais nepasibaigus nustatytam įgaliojimų terminui, taip pat, įtvirtinti naują punktą (klausimą) dėl asmens slapto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintoje Atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams deklaracijoje, taikomoje asmeniui, pretenduojančiam į valstybės tarnautojo pareigas.

Pažymime, kad Projekto nuostata, pagal kurią duomenys apie tai, kad buvusios SSRS specialiosiose tarnybose tarnavo ar su jomis slapta bendradarbiavo valstybės tarnautojai ar kandidatai į šias pareigas, nėra laikoma valstybės paslaptį sudarančia informacija, taip pat nuostata, kad informacija apie šiuos asmenis išslaptinama ir viešai skelbiama, kai asmuo šias pareigas eina ar į jas kandidatuoja, kelia abejonių pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos požiūriu. Teisė į asmens duomenų apsaugą, kuri yra glaudžiai susijusi su teise į privatų gyvenimą, yra garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (22 straipsnis), tiek Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – EŽTK; 8 straipsnis), tiek Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija; 7 ir 8 straipsniai). Chartijos 8 straipsnis grindžiamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsniu ir Europos Sąjungos sutarties 39 straipsniu, bei įgyvendinamas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – BDAR). Pažymėtina, kad teisė į privataus gyvenimo gerbimą tvarkant asmens duomenis siejama su visa informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba gali būti nustatyta.

Vadovaujantis BDAR 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis, pavyzdžiui, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės. Vadovaujantis BDAR 5 straipsnio 1 dalies b punktu, asmens duomenys turi būti tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu. Taigi teisės akte turi būti nurodytas viešinimo tikslas, kuris turi būti nurodytas konkrečiai ir aiškiai: jis turi būti pakankamai išsamus, kad būtų galima nustatyti, kokios rūšies duomenų tvarkymas yra įtrauktas ir nėra įtrauktas į nurodytą tikslą. Tikslas, kuris yra neaiškus arba bendras, pvz., „užtikrinti viešumą“ be išsamios papildomos informacijos, neatitinka BDAR įtvirtinto buvimo „aiškiu ir konkrečiu“ tikslu kriterijaus.

Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas. Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas).

Pažymime, jog Projekto aiškinamajame rašte nurodomas tikslas, kad Projekto nuostatomis siekiama užtikrinti teisinį reguliavimą „užtikrinantį, kad valstybės tarnyboje dirbtų tik Lietuvos Respublikai lojalūs asmenys, kurių ištikimybė, patikimumas ir reputacija nekelia jokių abejonių“, remiantis Teisingumo Teismo praktika nėra pakankamas, o alternatyvios priemonės neįvertintos.

Taigi vadovaujantis prieš tai paminėtu Teisingumo Teismo išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateikti lydimojoje medžiagoje. Pažymime, jog būtina pateikti pagrindžiančius argumentus, kodėl šiuo atveju tokio masto teisės į duomenų apsaugą ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje.

 

 

Teisingumo ministrė

 

Ewelina Dobrowolska

 

Livija Gedrimaitė, tel. 8 671 85510, el. p. [email protected]