LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO II (PAVASARIO) SESIJOS DARBŲ PROGRAMOS patvirtinimo“

PROJEKTO NR.XIVP-1372(2)

2022-03-16  Nr. 111-P- 9

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai O. Leiputė, M. Danielė, P. Kuzmickienė, J. Džiugelis, pavaduojantis Komiteto narę M. Navickienę, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai B. Sesickienė, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministrė D. Jankauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-03-09				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, siūlome atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (nauja redakcija nuo 2021-11-19) penktojo skirsnio 61 punkto nuostatas, reglamentuojančias teisės aktais tvirtinamų dokumentų dėstymą.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai E. Sabutis,

O. Leiputė,

K. Vilkauskas,

G. Paluckas,

V. Kanopa,

T. Bičiūnas,

L. Jonaitis,

A. Sysas, 2022-03-10

6

3

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Prezidento 2022 m. vasario 24 d. dekretu Nr. 1K-872 „Dėl nepaprastosios padėties paskelbimo“ nepaprastoji padėtis, Seimui pritarus, buvo įvesta visoje Lietuvos teritorijoje nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2022 m. kovo 10 d. Atsižvelgdamas į prastėjančią saugumo situaciją regione, Seimas, vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymu, Seimo nutarimu „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ (toliau – Nutarimas) 2022 m. kovo 10 d. pratęsė nepaprastąją padėtį iki 2022 m. balandžio 20 d., taip pat nustatė atitinkamų teisių ir laisvių ribojimus bei nustatė papildomas nepaprastosios padėties metu taikytinas nepaprastąsias priemones.

Pabrėžtina, kad Nutarimo aiškinamajame rašte buvo nurodoma, jog nuo nepaprastosios padėties įvedimo ne tik išlieka grėsmė visuomenės rimčiai, bet ji nuo nepaprastosios padėties įvedimo žymiai padidėjo t. y., Rusijos karinė agresija Ukrainoje ne tik nemažėja, bet ir intensyvėja, dėl Ukrainoje vykdomos Rusijos karinės agresijos yra daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolatiniai tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, ir tai lėmė nepaprastai didelio masto humanitarinę bei pabėgėlių iš Ukrainos krizę.

Atsižvelgiant į nuolat besikeičiančias aplinkybes, būtina sudaryti užtikrintas prielaidas humanitariniam asmenų, besitraukiančių nuo karo, priėmimui. Šiuo metu turi būti svarstomos visos galimybės, kaip Lietuva gali padėti karo veiksmų apimtai Ukrainai su iš to išplaukiančiomis visomis pasekmėmis ir pagalbos priemonėmis, įskaitant gydymo paslaugų užtikrinimą ir prieinamumą visoje Lietuvos teritorijoje.

Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad šiuo metu Lietuvoje esantis ligoninių tinklas iš esmės gali priimti didelį kiekį nukentėjusiųjų nuo karo asmenų. Didėjant humanitarinei krizei, neatmestina, kad sveikatos sistema  gali susidurti su dideliu poreikiu suteikti medicinines paslaugas karo pabėgėliams, o tą padaryti bus įmanoma tik tuo atveju, jeigu dalinai bus apribotos tam tikros gydymo paslaugos Lietuvos piliečiams. Reaguojant į situaciją ir užtikrinant priimančiosios valstybės statusą, Lietuva turės numatyti reabilitacijos lovų kariuomenei ir civiliams po jų gydymo.

Jau šiuo metu turi būti aiškiai konstatuojama, kad sveikatos sistema gali susidurti su aukščiausio lygio įtampa ir problemomis, todėl nesuprantamas Vyriausybės noras, šios nepaprastosios padėties laikotarpiu, toliau tęsti neišdiskutuotą ir daug kritikos sulaukiančią Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką.

Teikdama su pertvarka susijusius teisės aktų projektus, Vyriausybė galimai neįvertina visus įmanomus scenarijus dėl tolesnių Rusijos veiksmų ir toliau eskaluoti karą ne tik Ukrainoje, bet ir kitose valstybėse, įskaitant ir Lietuvą. 

Įvykdžius Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką ir kilus grėsmėms nacionaliniam saugumui, gali susidaryti situaciją, kai įvairiuose Lietuvos regionuose  pritrūks ne tik gydytojų ar medicinos specialistų, bet ir gydymui skirtų įstaigų – paslaugos bus nebeprieinamos ne tik bėgantiems nuo karo, bet ir Lietuvos piliečiams.

Atkreiptinas dėmesys, kad pertvarka skaudžiai palies medicininės reabilitacijos paslaugas. Jų prieinamumas dabartinėje situacijoje tampa itin svarbiu elementu visoje medicininių paslaugų grandinėje.

Šiuo metu tvyro visuotinis nerimas, neapibrėžtumas, abejonės dėl deklaruojamų reformos tikslų ir rezultatų bei jos praktinio vykdymo ne tik tarp medikų, bet ir pačioje visuomenėje, o paaštrėjusi saugumo situacija prie NATO rytinių sienų, šį nerimą tik skatina.

Reikia konstatuoti, kad pertvarkoje numatyti pertekliniai reikalavimai ne tik uždarys kai kurias rajonines ligonines, bet ir paskatins procesus, kurie privers uždaryti ir atskirus skyrius gydymo įstaigoje. Pavyzdžiui, mažindami rajonuose paros chirurgijos paslaugas, greičiausiai bus netekta ir priėmimo skyriaus, nes gydymo įstaiga techniškai nebegalės užtikrinti budinčio chirurgo ar budinčio pediatro paslaugų. Taip pat rajonuose bus prarasti vaikų, akušerinių, terapinių skyrių, o pacientams teks prašyti pavėžėjimo paslaugų į didmiesčiuose  esančias ligonines. Pavėžėjimo paslaugų prieinamumas sulaukė daug pagrįstos kritikos dar iki nepaprastosios padėties įvedimo, o šiuo laikotarpiu jis tampa sunkiai įsivaizduojamas, kai nuo karo nukentėję ir savo naująją gyvenamąją vietą regionuose deklaravę Ukrainos piliečiai, taip pat ir Lietuvos piliečiai bus priversti gydytis ne savo gyvenamojoje teritorijoje. 

Konstatuotina ir tai, kad SAM nuolat disponuoja galimai nepagrįstais skaičiais ir nesuteikia aiškios informacijos dėl reformos tikslų.  Šį faktą tik patvirtina 2022 m. sausio 31 d. SAM išsiųstas oficialus raštas su konkrečiais klausimais dėl reformos gairių, jos finansavimo ir laukiamų rezultatų įvairiais reformos įgyvendinimo etapais. Pabrėžtina, kad SAM, pažeisdama galiojančius įstatymus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją iš valstybinių institucijų, neatsako į minėtame kreipimesi nurodytus klausimus, taip galimai slėpdama duomenis apie reformą.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome iš Seimo pavasario sesijos darbų programos išbraukti įstatymų projektus Nr. XIVP-1302 ir Nr. XIVP-1303.

Pasiūlymas:

Išbraukti Nutarimo projekto 6 skirsnyje pateiktos lentelės 3 punktą, o 4 punktą atitinkamai laikyti 3 punktu:

3.

XIVP-1302, XIVP-1303

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 10, 11, 151, 39 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymas ir jo lydimasis teisės aktas

Vyria

Nepritarti

Įstatymų projektų svarstymas Seimo pavasario sesijoje neturės įtakos asmenų, besitraukiančių nuo karo, sveikatos priežiūros užtikrinimui.

Pažymėtina, kad palyginti su kitomis Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėmis, prastesni Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai reikalauja sisteminės sveikatos sistemos peržiūros.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:.

6.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): iš esmės pritarti Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-1372(2) ir siūlyti jį tobulinti, atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

1. Papildyti Seimo nutarimo projektu  Nr. XIVP-1372(2) siūlomos patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos aštuntojo skirsnio ,,SVEIKATOS APSAUGA”  1 punktą:

Eil. Nr.	Projekto Nr.	Teisės akto projekto pavadinimas	Teikia	Siūlo	Svarstymo mėnuo
1.	XIVP-257, XIVP-348, XIVP-1396 XIVP-1397 nereg.	Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymai ir jų lydimieji teisės aktai	Vyriausybė, Seimo nariai	SRK, TS-LKDF	kovas–balandis

2. Papildyti Seimo nutarimo projektu  Nr. XIVP-1372(2) siūlomos patvirtinti Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos aštuntojo skirsnio ,,SVEIKATOS APSAUGA”  5 punktą:

5.

XIVP-403, XIVP-278, XIVP-865, XIVP-1298, XIVP-1394 XIVP-1395 nereg.

Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. I-1343 pakeitimo įstatymai ir jų lydimieji teisės aktai

Seimo nariai

SRK, LRF, LVŽSF, TS-LKDF

balandis-birželis

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Matulas, R. Žemaitaitis.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Antanas Matulas

Biuro vedėja Jolanta Bandzienė