LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. I-1691 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-849

 

2022-05-25  Nr. 103-P-25

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Juozas Baublys (pavaduojantis Joną Varkalį), Algimantas Dumbrava,  Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Edmundas Pupinis (pavaduojantis Justą Džiugelį) Algirdas Sysas; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėjos Renata Liekienė, Indrė Žukauskaitė; kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vytautas Šilinskas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Martynas Šiurkus – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, Dovilė Ščiukaitė – Pensijų grupės patarėja; Julita Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė, Audrius Šilgalis – Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vadovas.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2021-09-17

 

 

*

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime.

Atsižvelgti.

 

2.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2021-10-05

 

 

*

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. I-1691 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-849 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

 V. Jurevičienė,

2021-10-29

Nr. g-2021-11004

 

 

*

Prašyčiau paskatinti valstiečių Vyriausybės priimtos tvarkos II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukauptų lėšų  išmokėjimo tvarkos pakeitimą ir leisti mokėti visą sukauptą sumą iš karto, kai tam yra ypač svarbios aplinkybės, kurias galima patikrinti skaitmeninėje erdvėje.

Pvz. vyksta daugiabučio renovacija. Sukauptos sumos visiškai pakanka jai apmokėti, bet pensininkas to negali padaryti, nes jam nuo sukauptos sumos trupinami trupiniai. Kadangi privalo skolintis, mokėti palūkanas, yra priverstas atsisakyti renovacijos ir gyventi įtampoje. Yra daugybė ir kitų priežasčių dėl kurių kaupė būsimieji pensininkai: būsto atnaujinimas, laiduotuvės, kapavietės sutvarkymas, liga, svajonės kelionė, ne taršaus automobilio įsigijimas ir t.t.   

 Kol  žmonės kaupė ir mokėjo įmokas buvo vispročiai, kai tik išėjo į užtarnautą poilsį, tokių banko darbuotojų kaip Gudaitis ir t.t., viešai vadinami nevispročiais, finansų valdymo beraščiais.  Kas gali paneigti ir tai, kad toks fondų nenoras grąžinti žmonių nuosavus pinigus yra susijęs su tuo, kad reikiamų sumų jie tiesiog neturi ir paprašė politikų pagalbos.

 Šiuo metu galiojanti tvarka griauna pasitikėjimą II pakopos pensijų kaupimo fondais.

Viliuosi, kad užteks politinės išminties, valios ir sutarimo, kad padaryta klaida būtų greitai ištaisyta bendru sutarimu ir  padirbėta rinkėjams, o ne bankams.

Taip pat tikiuosi, kad nebūsiu pavadinta Lietuvos valstybės prieše, nes esu tik ŽEMAITĖ ir tuo ypač didžiuojuosi.

Nepritarti.

Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl įstatymo projekto (žr. išvados 7.2 punktą).

 

 

2.

 J. Kažienė,

2021-11-15

Nr. g-2021-11495

 

 

 

 

 

*

 Dėl II PAKOPOS pensijos kaupimo

Laba diena, esu pensijų kaupimo II pakopos dalyvė. Artėjant pensijai esu labai susirūpinusi, kad sukaupus daugiau nei (virš) 5 tūkst. Eur, mano sukaupta suma nesieks 10 tūkst. Eur, bus išmokami tik priedai 20-30 Eur prie gaunamos pensijos. Manau kad tai neteisingas valdžios sprendimas būsimų pensininkų atžvilgiu, tam tuos pinigus ir kaupėme, kad turėtume didesnę sumą pinigų susimokėti už dantų protezavimą (vieno danties įstatymas) kainuoja apie 1500 Eur. Dabar planuojama namo renovacija, kuri kainuos apie 10 000 Eur, tai iš kur paimti tuos pinigus, jeigu mano sukauptų pinigų neplanuojama atiduoti, iš kurių galėčiau padegti nors dalį renovacijos išlaidų, ar nors dantis protezuotis. Nors esu dirbanti darbo stažas 43 metai, tačiau iš gaunamų 900 Eur, užtenka būtiniausioms reikmėms įsigyti, susimokėti komunalinius mokesčius, iš kokių pinigų reikės padengti renovacijos išlaidas .Manau, kad valdžios požiūris į žmogų nėra teisingas, argi dabar man turint sukaupus pinigų apie 6000 tūkst. reikia skolintis iš banko ir iki amžiaus pabaigos būti skolingam bankui. Jeigu žmogus kaupė pinigus svarbiems dalykams, kurių negali sutaupyti ir apmokėti iš gaunamo atlyginimo tai jam ir priklauso tuos pinigus išmokėti sulaukus pensijinio amžiaus. Taip mąsto daug būsimų pensininkų, ar numatomas to mano manymo neteisingo pensijų kaupimo įstatymo peržiūrėjimas, kuris būtų naudingas žmogui ilgus metus kaupusiam ir laukusiam geresnės ateities.

Nepritarti.

Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl įstatymo projekto (žr. išvados 7.2 punktą).

 

 

 

 

 

3.

 O. Prušinskienė,

Nr.g-2021-12-09 Nr. 12376

 L. Pavlovska

Nr.g-2021-12-05 Nr. 12634

 

 

*

PASIŪLYMAS                                 

Siūlau pakeisti pensijų kaupimo  įstatyme nustatytas periodines išmokas, kad asmenims sukaupusiems iki 10000 eur būtų galimybė šiuos pinigus išmokėti kaip vienkartinę  pensijų išmoką.

Nepritarti.

Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl įstatymo projekto (žr. išvados 7.2 punktą).

 

4.

 N. Kraujelienė,

2022-01-14

 

 

 

*

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO

Kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kaip į įstatymų leidžiamąją ir įstatymų vykdomąją institucijas dėl galimai teisės viršenybės principui prieštaraujančio, Lietuvos Respublikos piliečių teisėtus lūkesčius pažeidžiančio ir socialiai neteisingo Lietuvos Respublikos Pensijų kaupimo įstatymo NR. IX-1691 pakeitimo įstatymo (toliau  ̶  Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymas).

Dėl esamų pensininkų, kuriems šiuo metu taikomas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymas, socialinės padėties

2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris pakeitė nuo 2003 m. liepos 4 d. iki 2018 m. birželio 28 d. galiojusį Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą. 2010 m. spalio 15 d. mano mama su Lietuvoje įregistruota  gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrove  UAGDPB „Aviva“ sudarė pensijų kaupimo sutartį (toliau- Sutartis). Pagal 2010 m. spalio 15 d. galiojusią Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo redakciją, t.y. Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 22 straipsnio 1 d., asmenims sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, pensijų išmokos                                                               galėjo būti išmokamos dvejais būdais: 1) Įstatymo nustatyta tvarka nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimo veiklą; 2) išmokant vienu kartu (vienkartinę pensijų išmoką)                                                                           ar dalimis (periodinę pensijų išmoką) (teisės akto nuoroda: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.215829/geKpbjMCaE?jfwid=aytc39v7l). UAGDPB „Aviva“ Valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo konservatyvaus investavimo pensijų fondo „Europensija“ taisyklių (toliau – AVIVA taisyklės), kurios parengtos sutinkamai su tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo redakcija ir kurios buvo taikomos Sutarties pasirašymo metu, 21 punkte buvo nurodyta, kad „Pensijų išmoka gali būti mokama pensijų fondo dalyviui, sulaukusiam senatvės pensijos amžiaus, šiais būdais: 1) nuperkant pensijų anuitetą draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimo veiklą; 2) išmokant vienu kartu ar dalimis (periodinę pensijų išmoką)“. Kitaip kalbant, pagal 2010 m. spalio 15 d. galiojusį  teisinį reglamentavimą, draudėjas, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, galėjo savarankiškai rinktis tris pensijų  išmokų būdus: a) anuitetą, b) vienkartinę išmoką (vienu kartu sumokama visa draudiminė išmoka), c) išmokos išdėstymą dalimis. Mano mama, kaip ir daugelis 2010 m. balandžio 3 d.- 2011 m. gruodžio 31 d. galiojusios Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo redakcijos metu pensijų kaupimo sutartis sudariusių Lietuvos Respublikos piliečių, turėjo pagrįstą lūkestį, kad kai jie sukaks senatvės pensijos amžiaus, galės rinktis savarankiškai pensijų išmokos būdus.

Deja, 2018 m. birželio 28 d.  priėmus Pensijų kaupimo įstatymo NR. IX-1691 pakeitimo įstatymą, pensijų kaupimo sutartis 2010 m. balandžio 3 d.- 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu sudarę asmenys neteko galimybės savarankiškai rinktis pensijos išmokos būdo.  Vadovaujantis šiuo metu galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi,  pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios: 1) pensijų anuitetas; 2) vienkartinė pensijų išmoka; 3) periodinės pensijų išmokos.

Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 3 - 6 dalyse nustatyta, kad:

„3. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 5 000 eurų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka.

4. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos.

5. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.“

Mano mama 2021-11-09 sulaukusi senatvės pensijos amžiaus kreipėsi į UAGDPB „Aviva“ dėl pensijų kaupimo sutarties sąlygų vykdymo, tikėdamasi, kad jai išmokės, taip, kaip buvo nurodyta Sutartyje ir Sutarties sudarymo metu  galiojusioje AVIVA taisyklių redakcijoje, t.y. vienkartine draudimine išmoka. Tačiau UAGDPB „Aviva“ nurodė, kad draudikas negali išmokėti draudimo išmokos pagal mano mamos reikalavimą, kadangi pasikeitė Pensijų kaupimo įstatymas, t.y. draudikas gali išmokėti tik anuitetu ar periodinėmis išmokomis (draudėjos išmoka patenka į Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies taikymo sritį.). Toks reglamentavimas galimai prieštarauja teisės principui Lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja), prieštarauja teisėtų lūkesčių principui, yra nesąžiningas ir neteisingas, o ir labai nuviliantis, nes įmokas mano mama, kaip ir daugelis būsimų pensininkų mokėjo savarankiškai, t.y. pati atskaitydama nuo savo atlyginimo kas mėnesį tam tikrą sumą pinigų pagal tuo metu žadamas sąlygas. Ir kaip daugelis, sudarę pensijų kaupimo sutartis žmonių, tikėjosi gauti vienkartinę išmoką. Šiai dienai, mano mamai ir kitiems tokio paties likimo pensininkams gauti vienkartinę išmoką yra svarbu, ne tik dėl turėtų lūkesčių, o ir dėl to, kad mano mama serga onkologine liga, ir šie pinigai jai reikalingi gydymui čia ir dabar, o ne periodinėmis išmokomis, kurios bus mokamos iki 85 m., t.y. amžiaus, kurio tokie ligoniai mažai turi vilčių sulaukti. Kyla klausimas, kokiais argumentais remiantis keičiant Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, buvo nuspręsta pabloginti Lietuvos piliečių padėtį lyginant su buvusiu reglamentavimu. Teisės teorijoje išskiriama, kad įstatymas gali galioti atgal tik tais atvejais, kai taikoma baudžiamoji ir administracinė atsakomybė, t.y. 1) kai  normos panaikina veikos baudžiamumą; 2) ir švelnina bausmę, t.y. kalbama apie tuos atvejus, kai palengvinama  teisės subjekto padėtis. Nuostata „įstatymas galioja atgal, jei tai pasakyta pačiame įstatyme“, yra atėjusi iš totalitarinių rėžimų sampratos, kai buvo skelbiama ne teisės, bet įstatymo viršenybė. Tuo tarpu pilietinėje teisės sampratoje pripažįstama ne įstatymo, o teisės viršenybė, t.y, įstatymas negali galioti atgal. Tokie įstatymai yra neteisiniai ir turėtų būti pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Kas ir kodėl sugalvojo, kad periodinių išmokų vietoje vienkartinės vienos išmokos gavimas yra asmens padėties gerinimas? Taip pat kyla klausimas, kodėl būtent asmenims, kurių sukauptos pensijų išmokų dalis yra nuo 5000 Eur iki 10000 Eur, buvo pritaikyta periodinių išmokų tvarka. Kodėl, asmenys, kurie sukaupė iki 5000 Eur arba kurie sukaupė virš 60 000 Eur ( tai, kas virš 60 000 Eur jiems bus išmokama vienkartine išmoka, o suma iki 60 000  Eur- anuitetu) turi teisę į vienkartinę išmoką, o asmenys, sukaupę nuo 5000  Eur iki 1000 Eur, - neturi. Vadinasi, pagal galiojantį šiuo metu įstatymą (neapsiribojant konkrečia gimimo data) kažkam pasiseks gauti 5000 Eur vienkartinę, kitiems 10 000 Eur ir didesnę vienkartinę, o kai kas turės tenkintis tik periodinėmis išmokomis. Kodėl? Kodėl negalima bent žmoniškai suvienodinti pensininkų teisinės padėties, nustatant, kad pvz. iki 10 000 Eur sukaupus asmuo galėtų savarankiškai rinktis išmokos būdą (visą sumą, anuitetu ar periodinėmis išmokomis)? Kodėl valstybė pasilieka diskreciją sau, ne savarankiškai sukauptų pensijų savininkams spręsti, kokiu būdu pensininkas, kaupęs pensijai iš savo asmeninių lėšų (kalbu apie savanorišką papildomą, ne valstybinių pensijų kaupimą), gaus savo paties sukauptus pinigus? Jei 1957 m. ir vėliau gimę Lietuvos piliečiai būtų žinoję, kad jiems sudarius papildomas pensijų kaupimo sutartis pasikeis įstatymas ir vietoje teisės rinktis gauti vienkartinę išmoką, anuitetą ar periodines išmokas, sulaukus pensijos amžiaus jie negalės savarankiškai rinktis išmokos būdų, manau dauguma būtų tiesiog kaupę banke arba liaudiškai kalbant „kojinėje“.

Klausimas:  Ar rengiant Pensijų kaupimo įstatymo NR. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo NR. IX-1691 pakeitimo įstatymo  nuostatų atitikimo teisės viršenybės principui ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai?

                Prašymas: Labai prašau atsižvelgti į socialiai neteisingą savarankiškai pensijai kaupusių ir patenkančių į šiuo metu galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalį asmenų padėtį bei pakeisti minėtą įstatymą siūlant pataisą, kad visiems senatvės pensijos sulaukusiems ir sukaupusiems iki 10 000 Eur sumą, būtų paliekama galimybė rinktis išmokėti anuitetu, dalimis, arba vienkartine išmoka, paliekant galioti kitas 29 straipsnio nuostatas.

Nepritarti.

1.Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl įstatymo projekto (žr. išvados 7.2 punktą).

2. Kartu pastebėtina, kad asmens ir pensijų kaupimo bendrovės sutarties turinys išplaukia iš įstatymo ir sutartyje negali būti įstatymui prieštaraujančių nuostatų.

Įvertinus asmenų turėtus teisėtus lūkesčius, buvo nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos, kuomet nesutinkantys su išmokų ribų  pakeitimu asmenys turėjo galimybę nutraukti pensijų kaupimo sutartis ir sugrąžinti sukauptas lėšas į Valstybinio socialinio draudimo fondą.

 

 

5.

V. Beinoris,

2022-03-24

 

 

*

Pakeitus pradinę Pensijų kaupimo įstatymo nuostatą ir sumažinus sumą, kurią galima atsiimti vienkartine išmoka iki 3000 EUR (dabar - 5000 EUR) buvo padaryta didžiulė žala teisėtiems interesams asmenų, pensijų kaupime dalyvaujančių nuo pat pradžios. Per laiką iki pensijos sukaupiau apie 9900 EUR, gaunu 40 EUR mėnesines išmokas ir tai nėra bent kiek ženklesnės pajamos. Sukauptą sumą ir išmokų vertę sparčiai mažina dviženklė infliacija. Mano pradinis kaupimo tikslas buvo sukaupti pakankamą sumą kad įsirengti saulės elektrinę ir neefektyvią malkų-durpių briketų - anglies krosnį pakeisti šiuolaikine geotermine oras-vanduo sistema naudojančia saulės elektrinės energiją. Gavus paramą saulės elektrinei reikėtų prisidėti 5000-6000EUR, geoterminiam šildymui 3000-4000 EUR, taigi, sukauptos sumos užtektų. Šiuo metu už elektrą moku (už vasarį) 70 EUR, šildymas kainuoja apie 130 EUR, viso 200 EUR. Palyginus su gaunamais 40 EUR, ekonominis efektas būtų didžiulis. Siūlyčiau papildyti projektą ir leisti sukauptus pinigus iki 10 000 EUR panaudoti investiciniams projektams prisidedantiems prie žaliojo kurso ir leidžiantiems žymiai efektyviau ir su didesne grąža panaudoti sukauptas lėšas.

Nepritarti.

Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl įstatymo projekto (žr. išvados 7.2 punktą).

 

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos bankas,

2021-11-08

Nr. g-2021-11269

 

 

*

Lietuvos bankas gavo Jūsų 2021 m. spalio 15 d. paklausimą (toliau – Paklausimas) dėl šios informacijos pateikimo: 1) 2020 metais išmokėtų II pakopos pensijų fondų dalyviams per mėnesį periodinių išmokų vidutinius dydžius ir periodinių išmokų gavėjų skaičių, kai periodinė išmoka mokama pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalį; 2) skaičių pensijų fondų dalyvių, kurie 2021 m. sausio 1 d. jau yra įgiję teisę gauti pensijų išmoką (yra sukakę senatvės pensijos amžių arba jiems paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija), bet jie raštu nesikreipė į pensijų kaupimo bendrovę dėl periodinės pensijų išmokos sutarties sudarymo ir dėl to negauna periodinės pensijų išmokos. Paklausime taip pat prašoma Lietuvos banko pateikti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. I-1691 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-849 (toliau – Projektas) siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.

Informuojame, kad Lietuvos bankas jūsų prašomų duomenų nerenka ir nevaldo, todėl  siekdamas pateikti tikslią informaciją, kreipėsi į Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociaciją (toliau – LIPFA). Toliau pateikiama LIPFA surinkta informacija:

1) 2020 metais išmokėtų II pakopos pensijų fondų dalyviams per mėnesį periodinių išmokų vidutinis dydis – 30,96 EUR. Tai sudaro 7 proc. nuo vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą (2021 m. rugsėjo mėn. Sodros pateiktais duomenimis). Išmokų gavėjų skaičius 2020 m. pabaigoje, kai periodinė išmoka mokama pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 4 dalį – 1 305 gavėjai.

2) Pensijų fondų dalyvių skaičius, kurie 2021 m. sausio 1 d. buvo įgiję teisę gauti pensijų išmoką (buvo sukakę senatvės pensijos amžių arba jiems buvo paskirta išankstinė socialinio draudimo senatvės pensija), bet jie raštu nesikreipė į pensijų kaupimo bendrovę dėl periodinės pensijų išmokos sutarties sudarymo ir dėl to negavo periodinės pensijų išmokos – 849 dalyviai.

Vertinant Projektu siūlomų reguliavimo pokyčių poveikį Lietuvos pensijų sistemai, Lietuvos banko nuomone, tokie pakeitimai nebūtų efektyvūs ir naudingi, t. y. neigiamai paveiktų 2019 m. pensijų sistemos reformos metu įvykdytų pokyčių tęstinumą. Lietuvos banko nuomone, turi būti siekiama užtikrinti pensijų kaupimo sistemos stabilumą Lietuvoje. Primename, kad vykdant 2019 m. reformą vienkartinės pensijų išmokos riba jau buvo keista, padidinta nuo 3 tūkst. EUR iki 5 tūkst. EUR, o dažni teisės aktų pakeitimai tik didina visuomenės nepasitikėjimą visa pensijų sistema. Toliau teikiame argumentus Lietuvos banko nuomonei pagrįsti.

Pirma, 2019 m. I pusmetį, įvykdžius pensijų kaupimo sistemos reformą ir įdiegus gyvenimo ciklo pensijų fondų koncepciją, buvo peržiūrėta ir išmokų sistema. Išmokos, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, nustatytos remiantis pensijų kaupimo sistemos tikslais: užtikrinti reguliarias išmokas pensijų kaupimo dalyviams. Buvo nustatytos šios išmokų rūšys: vienkartinė pensijų išmoka (sukaupus 5 tūkst. EUR ar mažiau), periodinės pensijų išmokos (sukaupus daugiau kaip 5 tūkst. EUR, bet mažiau kaip 10 tūkst. EUR) ir pensijų anuitetas (sukaupus 10 tūkst. EUR ar daugiau). Svarbu pažymėti, kad vienkartinės išmokos ribos dydis nustatytas remiantis tuo, kad sukaupta suma yra per maža užtikrinti reguliarias išmokas ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu, periodinės išmokos atveju sudaroma galimybė dalyviui gauti nuo 20 iki 40 EUR dydžio mėnesines išmokas. Palyginus šios mėnesinės išmokos dydį su vidutine socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą (2021 m. rugsėjo mėn. Sodros pateiktais duomenimis), tai atitinkamai sudarytų 4,5 ir 9,1 proc. nuo vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kas laikytina pakankamai reikšmingais gaunamų lėšų dydžiais, kurie daro teigiamą poveikį išmokas gaunančių asmenų pakeitimo koeficiento dydžiui.

Antra, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme (toliau – PKĮ) jau yra numatytas išmokų ribų, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, peržiūros mechanizmas: pirmą kartą šie pokyčiai numatyti 2025 m. Detalizuojant šį argumentą teikiame PKĮ 29 straipsnio 8 dalyje pateiktą nuostatą: išmokų dydžiai kas 5 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. Taigi, bet kokie pokyčiai, susiję su išmokų dydžio ribų keitimu, turėtų būti siejami su PKĮ numatytais terminais ir atliekami sistemiškai.

Trečia, iki 2019 m. dalis įmokų į pensijų fondus buvo mokama iš Sodros, todėl II pakopos pensijų fonduose kaupiantiems asmenims mažėjo Sodros pensijos dalis. Nusprendus suteikti galimybę asmenims, sukaupusiems daugiau kaip 5 tūkst. EUR, bet mažiau kaip 10 tūkst. EUR, sukauptą sumą atsiimti vienkartine išmoka, šie asmenys ne tik gautų sumažintą Sodros pensiją, bet ir negautų papildomos kasmėnesinės išmokos (kuri, kaip minėta šiuo metu sudaro nuo 4,5 iki 9,1 proc. nuo vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos) iš pensijų fondo. Pažymime, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos, kartu su Sodros mokama pensija, turėtų būti skirtos užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas, o ne būti panaudotos didesniems pirkiniams ar išleistos per trumpą laikotarpį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Projektu siūlomo teisinio reguliavimo pokyčius vertintume neigiamai.

Pritarti.

 

2.

Lietuvos banko

Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyrius,

2022-05-23

1

(29)

 

(8)

 

Dėstant Lietuvos banko poziciją nurodytais klausimais1), informuojame, kad Lietuvos bankas palaiko antrąjį pasiūlymą (kuriame dydžiai indeksuojami kas 3 m., pradedant 2023 m. ir tam naudojamas 3 m. vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 3 paskutinių metų rodiklį).

 

Pažymime, kad klausimą dėl išmokų būdo ir ribų jau yra svarstęs BFK ir dėl kurio Lietuvos bankas jau yra teikęs savo nuomonę. Toliau dėstoma Lietuvos banko nuomonė.

 

Pateikiant nuomonę dėl Pensijų kaupimo įstatymo Nr. I-1691 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-849 (toliau – Projektas), kuriuo siūloma nustatyti, kad pensijų fondo dalyvis pats pasirinktų, kokią renkasi gauti pensijų išmokos rūšį, atsisakant jų priklausomybės nuo sukaupto turto, dar kartą norėtume atkreipti dėmesį, kad vertinant Projektu siūlomų reguliavimo pokyčių poveikį Lietuvos pensijų sistemai, Lietuvos banko nuomone, tokie pakeitimai nebūtų efektyvūs ir naudingi, t. y. neigiamai paveiktų 2019 m. pensijų sistemos reformos metu įvykdytų pokyčių tęstinumą. Lietuvos banko nuomone, turi būti siekiama užtikrinti pensijų kaupimo sistemos stabilumą Lietuvoje. Primename, kad vykdant 2019 m. reformą vienkartinės pensijų išmokos riba jau buvo keista, padidinta nuo 3 tūkst. EUR iki 5 tūkst. EUR, o dažni teisės aktų pakeitimai tik didina visuomenės nepasitikėjimą visa pensijų sistema. Toliau teikiame argumentus Lietuvos banko nuomonei pagrįsti.

 

Pirma, 2019 m. I pusmetį, įvykdžius pensijų kaupimo sistemos reformą ir įdiegus gyvenimo ciklo pensijų fondų koncepciją, buvo peržiūrėta ir išmokų sistema. Išmokos, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, nustatytos remiantis pensijų kaupimo sistemos tikslais: užtikrinti reguliarias išmokas pensijų kaupimo dalyviams. Buvo nustatytos šios išmokų rūšys: vienkartinė pensijų išmoka (sukaupus 5 tūkst. EUR ar mažiau), periodinės pensijų išmokos (sukaupus daugiau kaip 5 tūkst. EUR, bet mažiau kaip 10 tūkst. EUR) ir pensijų anuitetas (sukaupus 10 tūkst. EUR ar daugiau). Svarbu pažymėti, kad vienkartinės išmokos ribos dydis nustatytas remiantis tuo, kad sukaupta suma yra per maža užtikrinti reguliarias išmokas ilgesnį laikotarpį. Tuo tarpu, periodinės išmokos atveju sudaroma galimybė dalyviui gauti nuo 20 iki 40 EUR dydžio mėnesines išmokas. Palyginus šios mėnesinės išmokos dydį su vidutine socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą (2021 m. rugsėjo mėn. Sodros pateiktais duomenimis), tai atitinkamai sudarytų 4,5 ir 9,1 proc. nuo vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kas laikytina pakankamai reikšmingais gaunamų lėšų dydžiais, kurie daro teigiamą poveikį išmokas gaunančių asmenų pakeitimo koeficiento dydžiui.

 

Antra, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme (toliau – PKĮ) jau yra numatytas išmokų ribų, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, peržiūros mechanizmas: pirmą kartą šie pokyčiai numatyti 2025 m. Detalizuojant šį argumentą teikiame PKĮ 29 straipsnio 8 dalyje pateiktą nuostatą: išmokų dydžiai kas 5 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. Taigi, bet kokie pokyčiai, susiję su išmokų dydžio ribų keitimu, turėtų būti siejami su PKĮ numatytais terminais ir atliekami sistemiškai. Kaip minėjome, pritariame šį indeksavimą atlikti dažniau, t. y. kas 3 metus, pradedant 2023 m.

 

Trečia, iki 2019 m. dalis įmokų į pensijų fondus buvo mokama iš Sodros, todėl II pakopos pensijų fonduose kaupiantiems asmenims mažėjo Sodros pensijos dalis. Nusprendus suteikti galimybę asmenims, sukaupusiems daugiau kaip 5 tūkst. EUR, bet mažiau kaip 10 tūkst. EUR, sukauptą sumą atsiimti vienkartine išmoka, šie asmenys ne tik gautų sumažintą Sodros pensiją, bet ir negautų papildomos kasmėnesinės išmokos (kuri, kaip minėta šiuo metu sudaro nuo 4,5 iki 9,1 proc. nuo vidutinės socialinio draudimo senatvės pensijos) iš pensijų fondo. Pažymime, kad pensijų fonduose sukauptos lėšos, kartu su Sodros mokama pensija, turėtų būti skirtos užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas, o ne būti panaudotos didesniems pirkiniams ar išleistos per trumpą laikotarpį.

 

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Projektu siūlomo teisinio reguliavimo pokyčius vertintume neigiamai.

 

1) Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus paprašyta pateikti motyvuotą nuomonę Komitetui dėl Seimo nario A. Dumbravos 2022-04-26 ir jo 2022-05-17 pasiūlymų, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymo – dėl įstatymo 29 straipsnio 8 dalies pakeitimo.

Pritarti.

Pritarta Komiteto pasiūlymui dėl įstatymo projekto (žr. išvados 7.2 punktą), kuriame įtrauktos Seimo nario A. Dumbravos 2022-05-17 pasiūlymo nuostatos.

 

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2021 m. lapkričio 10 d. nutarimas

Nr. 927

 

 

 

 

 

*

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. spalio 8 d. sprendimą Nr. SV-S-228 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Nepritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-849 (toliau – Įstatymo projektas) dėl toliau nurodytų priežasčių:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, naudodamasis diskrecija pasirinkti pensijų sistemą, įstatymų leidėjas gali nustatyti įvairius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamų senatvės pensijų sistemos modelius, inter alia grindžiamus senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, jo pakeitimo ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas pensijų reformą, priėmė Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, įsigaliojusius 2003 metais, kuriais nustatė galimybę Lietuvos Respublikos gyventojams, draudžiamiems valstybiniu socialiniu draudimu, nuo 2004 m. sausio 1 d. kaupti šio draudimo įmokos dalį pasirinktose pensijų kaupimo bendrovėse ir teisę iš jose sukauptų lėšų (sukaupto pensijų fondo turto) įstatymų nustatytomis sąlygomis gauti tam tikras pensijų išmokas kartu su proporcingai mažesne socialinio draudimo senatvės pensija, apskaičiuota atsižvelgiant į pensijų kaupimui skirtą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį.

Pritarus Įstatymo projektu siūlomai teisinio reguliavimo priemonei, būtų paneigta pensijų kaupimo esmė – suteikti darbingo amžiaus žmonėms daugiau galimybių pasirūpinti geresne apsauga senatvėje, gauti didesnę pensiją ir garantuoti stabilų socialiai priimtiną kompromisą tarp socialinio solidarumo ir individualių interesų, nes asmuo ne tik negautų periodinės pensijos išmokos, bet ir jo socialinio draudimo senatvės pensija dėl dalyvavimo pensijų kaupime būtų mažesnė, palyginti su šios pensijos dydžiu, jei jis nebūtų dalyvavęs pensijų kaupime.

2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad, jeigu įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę priedermę laiduoti asmens teisę į senatvės pensiją, nustato, jog senatvės pensija ar jos dalis kaupiama specialiuose valstybinių ar privačių ūkio subjektų administruojamuose pensijų fonduose, iš Konstitucijos 46, 52 straipsniuose įtvirtintų imperatyvų jam kyla pareiga reguliuoti šių subjektų ūkinę veiklą taip, kad būtų derinami asmens (ūkinės veiklos subjekto) ir visuomenės interesai: inter alia privalu nustatyti šios veiklos licencijavimą ir kontrolę, į pensijų fondus pervedamų lėšų administravimo (inter alia jų investavimo) apribojimus, pensijų išmokų mokėjimo sąlygas, kitas būtinas pensijų fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos sąlygas (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo, jo pakeitimo ir papildymo įstatymų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).

Pensijų įmokų, pervedamų į pensijų fondus, dydis nėra vienintelis veiksnys, nuo kurio priklauso būsimos pensijos išmokos dydis. Pakankamas pensijų fonduose sukauptų lėšų dydis – viena iš prielaidų pasiekti, kad šiuos fondus administruojančių ūkio subjektų ūkinės veiklos (inter alia investavimo) rezultatai, turintys įtakos būsimos pensijos išmokos dydžiui, būtų geri, ir taip būtų sukaupiama daugiau pensijų turto pensijų fonde.

Pagal galiojančio Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, vienkartines išmokas gali atsiimti tik mažiau kaip 5 000 eurų pensijų fonde sukaupę asmenys, t. y. kai sukaupta pensijų turto suma yra per maža, kad būtų galima užtikrinti reguliarias periodines pensijų išmokas, ir jų administravimo kaštai pensijų kaupimo bendrovei yra per dideli. Dvigubai padidinus pensijų fonde sukauptų lėšų sumą, kurią galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką (nuo 5 000 eurų iki 10 000 eurų), darant prielaidą, kad dauguma pensijų kaupimo dalyvių nuspręs pasirinkti vienkartinę išmoką, sumažės pensijų fonduose sukauptų lėšų, kurias būtų galima investuoti, todėl suprastės pensijų kaupimo fondų veiklos rezultatai ir sumažės asmenų sukaupto pensijų turto suma, kuri lemia pensijos išmokos dydį.

3. Vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 29 straipsnio 8 dalimi, pensijų fonde sukaupto pensijų turto dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 5 metus (pradedant nuo 2025 metų) bus indeksuojami pagal vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Taip bus užtikrinta, kad pensijų fonduose sukaupto pensijų turto, kurį asmenys galės atsiimti kaip vienkartinę išmoką, dydžiai, įvertinus šalies ekonominius rodiklius, taip pat didės.

4. Asmenys, kurių pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, įgiję teisę į periodinę pensijų išmoką, kurios dydis, jų vertinimu, yra per mažas, gali pasirinkti toliau dalyvauti pensijų kaupime ir taip padidinti savo pensijų išmokos dydį, nes Pensijų kaupimo įstatyme nurodytas baigtinis pensijų kaupimo pabaigos pagrindų sąrašas, iš kurio matyti, kad tik nuo pensijų kaupime dalyvaujančio asmens valios priklauso, ar asmuo, įgijęs teisę į pensijų išmoką, tokią teisę realizuos sudarydamas pensijų išmokos sutartį, ar pasinaudos teise ir toliau pensiją kaupti.

Pritarti.

 

2.

Seimo nariai

I. Kačinskaitė– Urbonienė,

V. Bukauskas,

V. Fiodorovas,

A. Skardžius,

M. Puidokas,

V. Giraitytė–Juškevičienė,

A. Mazuronis,

A. Gedvilas,

V. Jukna,

V. Gapšys,

2021-11-04

1

(29)

 

 

 

Argumentai: Pasiūlymo tikslas – užtikrinti visiems pensijų fondų dalyviams galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką ir nebedalyvauti pensijų fondo veikloje, neatsižvelgiant į sukaupto pensijų turto dydį.

Įvertinę pensijų fondo veiklos rezultatą ir matydami, kad įgytų teisę į periodinę pensijų išmoką, kurios dydis jų netenkina, pensijų fondų dalyviai (ypač gaunantys mažas pajamas) dažnai nebenori dalyvauti pensijų kaupime, tačiau laisvai to padaryti neturi teisės, jei nėra sukaupę pakankamos lėšų sumos.

Siūloma nustatyti, kad pensijų fondo dalyvis pats pasirinktų, kokią renkasi gauti pensijų išmokos rūšį, atsisakant jų priklausomybės nuo sukaupto turto.

Pasiūlymas

1. Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„29 straipsnis. Pensijų išmokos

1. Pensijų išmokų rūšys, mokėtinos dalyviams atsižvelgiant į jų vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:

1) pensijų anuitetas;

2) vienkartinė pensijų išmoka;

3) periodinės pensijų išmokos.

2. Dalyvis turi teisę pasirinkti įsigyti pensijų anuitetą, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką.

2 3. Pensijų anuitetų rūšys yra šios:

1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metų amžių, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;

2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienkartinė išmoka apskaičiuojama pensijų anuitetų mokėtojo nustatyta tvarka.

3. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 5 000 eurų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka.

4. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos.

5.  Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.

7. Asmuo, įgijęs teisę į vienkartinę pensijų išmoką ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, gali vietoj vienkartinės pensijų išmokos ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą.

8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 5 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas.

9 4. Pensijų anuitetų mokėtojas yra VSDF valdyba. Vienkartines ir periodines išmokas jų gavėjams moka pensijų kaupimo bendrovės.“

Nepritarti.

1. Pasiūlymas, kuriuo siekiama sudaryti galimybę visiems pensijų fondų dalyviams (o ne tik sukaupusiems mažiau kaip 10 000 eurų, kaip siūloma projekte) galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką ir nebedalyvauti pensijų fondo veikloje, neatitinka pensijų kaupimo sistemos tikslo - užtikrinti reguliarias išmokas pensijų kaupimo dalyviams.

2. Pritarus siūlymui apsisprendimą dėl mokėtinos išmokos rūšies palikti pačiam pensijų fondo dalyviui taptų neprognozuojama   išmokų mokėjimą vykdančių subjektų veikla.

3. Atsižvelgiant  į tai, iki 2018 m. gruodžio 31 d. į pensijų fondą už dalyvius buvo pervedama socialinio draudimo įmokos dalis, o nuo 2014 m.  valstybė skatina dalyvauti pensijų kaupime (iš valstybės biudžeto mokamos pensijų įmokos už dalyvį), konstatuotina, kad šiuo metu didžioji dalis asmenų pensijų  fondo sąskaitose esančių lėšų yra įmokėta ne paties asmens, o viešųjų finansų lėšomis. Dėl šios priežasties ir  dėl paties pensijų kaupimo tikslo (asmenų pensinis aprūpinimas) lėšų išmokėjimo tvarka, atsižvelgiant į sukauptą pensijų turtą, nustatyta įstatymu.

 

 

3.

Seimo narys

A. Dumbrava,

2022-04-26

1

(29)

 

(8)

 

 

Argumentai: taikyti pensijų kaupimo įstatyme numatytą išmokų ribų, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, peržiūros mechanizmą pirmą kartą nuo 2023 metų.

Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 5 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal  Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 2023 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas.“

Nesvarstyta

(atsiėmė pasiūlymą Komiteto posėdžio metu).

 

4.

Seimo narys

A. Dumbrava,

2022-05-17

1

(29)

 

(8)

 

 

Argumentai: taikyti pensijų kaupimo įstatyme numatytą išmokų ribų, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, peržiūros mechanizmą pirmą kartą nuo 2023 metų.

Pasiūlymas: Siūlau pakeisti įstatymo projekto 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 5 3 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal  Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 3 paskutinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 2023 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas.”

Pritarti.

Pritarus Seimo nario A. Dumbravos 2022-05-17 pasiūlymui kartu patikslinti įstatymo projektą (žr. Komiteto pasiūlymą išvados 7.2 punkte).

 

 

 

 

5.

Seimo nariai

I. Kačinskaitė– Urbonienė,

V. Bukauskas,

V. Fiodorovas,

A. Skardžius,

M. Puidokas,

V. Giraitytė–Juškevičienė,

A. Mazuronis,

A. Gedvilas,

V. Jukna,

V. Gapšys,

2021-11-04

2

(30)

 

(2)

 

N

Argumentai: kaip ir prie pasiūlymo dėl įstatymo projekto 1 straipsnio.

 

2. Pasiūlymas

2. Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu:

„2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė dalyviui informaciją apie jo vardu sukauptą pensijų turtą ir mokėtinos pensijų išmokos rūšį pateikia remdamasi paskutine paskelbta pensijų fondo vieneto verte. Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–7 dalimis. Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį (įsigyjančiam pensijų anuitetą – pensijų anuiteto rūšį) ir nurodžius ją prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis nebegali būti keičiama, išskyrus atvejį, kai dalyvis vienašališkai atsisako pensijų išmokos sutarties.“

Nepritarti.

Žr. argumentus prie Seimo narių I. Kačinskaitės –Urbonienės ir kt. pasiūlymo dėl projekto 1 straipsnio.

6.

Seimo nariai

I. Kačinskaitė– Urbonienė,

V. Bukauskas,

V. Fiodorovas,

A. Skardžius,

M. Puidokas,

V. Giraitytė–Juškevičienė,

A. Mazuronis,

A. Gedvilas,

V. Jukna,

V. Gapšys,

2021-11-04

3

(31)

 

(1)

 

N

Argumentai: kaip ir prie pasiūlymo dėl įstatymo projekto 1 straipsnio.

 

3. Pasiūlymas

3. Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu:

„3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Dalyvio, įgijusio teisę į vienkartinę pensijų išmoką, pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos mokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos.“

Nepritarti.

1. Žr. argumentus prie Seimo narių I. Kačinskaitės –Urbonienės ir kt. pasiūlymo dėl projekto 1 straipsnio.

2.Įstatymo projekto iniciatoriai siūlo galimybę asmenims pasirinkti gautinos išmokos rūšį, tačiau kartu nustatyti, kad visais atvejais pensijų fondo vienetai į pinigus konvertuojami kitos darbo dienos po  prašymo pateikimo dienos verte.

Siūlymas iš esmės blogina periodines išmokas pasirinksiančių asmenų situaciją, nes tai reikštų, kad per visą periodinės išmokos mokėjimo laikotarpį lėšos nebūtų investuotos ir nuvertėtų.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Biudžeto ir finansų komitetas,

2022-03-23

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

*

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į LR Vyriausybės išvadą, Lietuvos banko pateiktą nuomonę bei komiteto pasiūlymus dėl įstatymo projekto.

Pritarti iš dalies.

 

 

 

Pritarta Komiteto patobulintam įstatymo projektui (atsižvelgus į  Vyriausybės ir Lietuvos banko pareikštas nuomones).

Pritarta iš dalies Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymui (žr. Komiteto nuomonę prie BFK pasiūlymo dėl keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies).

2.

Biudžeto ir finansų komitetas,

2022-03-23

 

1

(29)

 

(8)

 

 

6.2. Pasiūlymai: Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PKĮ) 29 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išmokų dydžiai kas 5 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 paskutinių metų rodiklį. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą apsvarstant galimybę taikyti PKĮ numatytą išmokų ribų, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, peržiūros mechanizmą pirmą kartą ne nuo 2025 m. kaip dabar numatyta PKĮ, o nuo 2023 m., taip pat keisti PKĮ 29 straipsnio 8 dalį, nustatant, kad išmokų dydžiai kas 2 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 2 paskutinių metų rodiklį.

Pritarti iš dalies.

 

1. Pritarta Seimo nario A. Dumbravos 2022-05-17 pasiūlymui dėl keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies, pagal kurį išmokų ribų dydžiai indeksuojami kas 3 m., (o ne kas 2 metus, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas) pradedant 2023 m. ir tam naudojamas 3 m. vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminis 3 paskutinių kalendorinių metų rodiklis), o ne 2 paskutinių metų, kaip siūlo Biudžeto ir finansų komitetas.

2. Pritardamas Seimo nario A. Dumbravos 2022-05-17 pasiūlymui Komitetas atsižvelgė į Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus 2022-05-23 rašte pareikštą nuomonę dėl keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies (žr. Komiteto nuomonę prie LB Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus 2022-05-23 rašto, išvados 4 punkte).

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

7.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2022-05-25

 

1

(29)

 

(8)

 

 

Argumentai: pritarus Seimo nario A. Dumbravos 2022-05-17 pasiūlymui, kartu pritariant Vyriausybės 2021 m. lapkričio 10 d. nutarime Nr. 927 ir Lietuvos banko 2021 m. lapkričio 8 d. ir 2022 m. gegužės 23 d. pareikštoms nuomonėms, siūloma patikslinti įstatymo projektą.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektą iš jį išdėstyti taip:

,,1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

     Pakeisti 29 straipsnio 4 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

    „4. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, turi teisę pasirinkti gauti vienkartinę pensijų išmoką arba šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka gauti periodinę pensijų išmoką.

       8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 5 3 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 5 3 paskutinių kalendorinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2025 2023 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas.

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“

Pritarti.

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 4.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Mindaugas Lingė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Mindaugas Lingė

 

                                                                                   

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė