LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo ir mokslo komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL Švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 4, 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. xivp-2680

2023-12-13  Nr. 106-P-50

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-27	1			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.     Projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 16^1 ir 25^1 dalyse siūlomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai turi būti suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-27	4			2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, mokymo lėšos skiriamos ne tik vadovėliams, bet ir kitoms mokymo priemonėms, siekiant teisinio reguliavimo suderinamumo, siūlytume projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,privalomais literatūros kūriniais“ įrašyti žodžius ,,kitomis mokymo priemonėmis“. Taip pat pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas dėl nemokamo naudojimosi privalomos literatūros kūriniais yra ne tik perteklinis, tačiau ir klaidinantis, galintis sukelti problemų praktiniame jo taikyme. Atkreiptinas dėmesys, kad ir taip aišku, kad privalomos literatūros kūriniai, kuriuos mokiniai esant galimybei pasiima iš mokyklos bibliotekos ir skaito, teikiami jiems nemokamai. Tačiau siūloma formuluotė implikuoja, kad visi mokiniai turės teisę privalomos literatūros kūriniais naudotis tokia pačia tvarka kaip ir vadovėliais, t.y. turės teisę reikalauti, kad kartu su vadovėliais ugdymo poreikiams mokslo metams jiems būtų suteikiami ir visi privalomos literatūros kūriniai. Toks nuostatos aiškinimas ir taikymas pareikalautų didelių, ir mūsų nuomone, neproporcingų valstybės biudžeto lėšų.	Pritarti iš dalies	Valstybės lėšomis skaitmeninami kūriniai jau dabar yra prieinami nemokamai. Nemokama prieiga prie privačių leidyklų leidžiamų elektroninių knygų  pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurios nėra numatytos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Žr. Švietimo ir mokslo komiteto (ŠMK) 7 pasiūlymo formuluotę.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-27	1, 2, 3, 4, 5			3. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 3.1. Projekto 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžio ,,papildymas“ įrašytinas žodis ,,pakeitimas“; šio straipsnio 1 dalies pakeitimo esmė formuluotina taip: „Papildyti 2 straipsnį 16^1 dalimi:“; šio straipsnio 2 dalies pakeitimo esmė formuluotina taip: „Papildyti 2 straipsnį nauja 25^1 dalimi:“; šio straipsnio 3 dalyje po žodžio ,,Buvusią“ įrašytinas skaičius ir žodis ,,2 straipsnio“. 3.2. Projekto 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo esmėje vietoj žodžio ,,Papildyti“ įrašytinas žodis ,,Pakeisti“. 3.3. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.	Pritarti	Redakcinės pastabos.
4.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-05-12				Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 4, 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2680 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų neturime.	Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga, 2023-05-09	4			Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga, reaguodama į pasiūlytas Švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalies pataisas, teikia savo siūlymus, kuriais siekiama užtikrinti sklandų atnaujintų bendrųjų programų diegimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyto švietimo skaitmenizavimo prioriteto įgyvendinimą. Esama formuluotė teikime: „Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais ir privalomais literatūros kūriniais naudojasi nemokamai, o skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis – nemokamai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Siūloma formuluotė: „Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais, reikalingais skaitmeniniais literatūros kūriniais ir prieiga prie reikiamų kūrinių duomenų bazių naudojasi nemokamai, o skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis – nemokamai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Pagrindimas Svarbus sąvokos „privalomais literatūros kūriniais“ pakeitimas. A) Atnaujintos ugdymo programos suteikia mokytojui laisvę rinktis literatūros kūrinius. Vyresnėse klasėse „privalomų“ kūrinių lieka po du per vienerius metus. Daugiausiai tai klasikiniai kūriniai – „Altorių šešėly“, „Metai“ ir pan. Visus kitus kūrinius programa leidžia ir skatina rinktis savo nuožiūra. Sąvokos „privalomų kūrinių“ įvedimas ženkliai sumažintų galimybę rinktis analizuojamus kūrinius ir prieigą prie jų. Šiame kontekste tinkamesniu ir talpesniu laikytinas žodis „reikalingų“ arba „ugdymo procese reikalingų“. Jis apimtų tiek privalomus, tiek visus kitus kūrinius, kuriuos mokytojai su mokiniais skaitys besimokydami. B) formuluotę „ugdymo procese reikalingais literatūros kūriniais“ papildyti sąvoka „skaitmeniniais“ ir nurodyti, kad tokie kūriniai pasiekiami prisijungiant prie reikalingus skaitmeninius literatūros kūrinius talpinančių duomenų bazių. Toks detalizavimas kartu pasiūlo ir sprendimą, t.y. išnaudojant skaitmeninio formato teikiamas galimybes aprūpinti skaitmenine ir garsine literatūra kiekvieną mokinį ir mokytoją.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus ir siūlomą formuluotę prie ŠMK 7 pasiūlymo.
2.	Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga, 2023-05-09	5			Įsigaliojimas Siūlytume ankstinti pataisų įsigaliojimą, nes rugsėjo 1-ą jau pasitiksime turėdami atnaujintas ugdymo programas. Atitinkamai aprūpinimo reikalingais skaitmeniniais literatūros kūriniais klausimas turėtų būti išspręstas iki šios datos.	Nepritarti	Kadangi jau praėjo siūloma įstatymo įsigaliojimo data, tai paankstinimas nebeįmanomas. Žr. argumentus ir siūlomą formuluotę prie ŠMK 8 pasiūlymo.
3.	Greta Bugytė, 2023-10-12	1	2		Siūlau skaitmenine mokymosi priemone nelaikyti suskaitmenintų vadovėlių, dokumentų ar pan. Dažniausiai tai būna įprastos mokymo priemonės dirbtinai perkeltos į elektroninį formatą (pvz. pdf formatu pateikiamos knygos ar kt.), jos yra lengvai ir dažniausiai nemokamai prieinamos visiems ir neatitinka skaitmeninės mokymosi priemonės sąvokos (galbūt galima vadinti tai elektroninėmis priemonėmis). Skaitmeninė mokymosi priemonė savo esme turėtų būti interaktyvi ir jau nuo pat pradžių rengta būti naudojama tik skaitmeniniu formatu. 1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas „25(1). Skaitmeninė mokymo(si) priemonė – tiesiogiai mokymui(si) ir ugdymui(si) naudojama mokymo(si) programinė įranga, kita taikomoji programinė įranga, skaitmeniniai ar suskaitmeninti (reikia išbrauti žodį suskaitmeninti) vadovėliai, knygos, albumai ir internetinės mokymosi platformos.“	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus ir siūlomą formuluotę prie ŠMK 3 pasiūlymo.
4.	Valdemaras, 2023-10-27	1	1		Siūlau sąvokos paaiškinime išbraukti žodį "interaktyvi" ir palikti ...tai kompiuterinė programinė įranga, sukurta... Mano manymu, programinė įranga nebūtinai turi būti "interaktyvi". Mokymo(si) programinė įranga - tai interaktyvi kompiuterinė programinė įranga, sukurta bendrosiose ugdymo programose nustatytų mokomųjų dalykų mokymui(si).	Pritarti	Žr. argumentus ir siūlomą formuluotę prie ŠMK 2 pasiūlymo.
5.	Rasa, 2023-10-27	4			Pagal įstatymą, mokiniams yra suteikiama teisė vadovėliais naudotis nemokamai. Vaikams, besimokantiems pagal pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, yra platesnės galimybės rinktis papildomas mokymo priemones. Yra daugiau alternatyvų. O štai pradinukams pratybos yra tarsi privaloma mokymo priemonė, kuri oficialiai yra pasirenkama mokymo priemonė, o realybėje tampa privaloma. Naujų pratybų įsigijimas yra didėlė finansinė našta pradinukų tėvams. Tai sudaro didžiąją mokinio paruošimo mokyklai išlaidų dalį. Todėl siūlau suteikti pradinukams pratybas nemokamai. Siūlau papildyti 4 straipsnį (70 straipsnio 3 dalį):  „3. Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais ir privalomais literatūros kūriniais naudojasi nemokamai, o skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis – nemokamai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio ugdymo programą, pratybomis naudojasi nemokamai“.	Nepritarti	Šis siūlymas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurios nėra numatytos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
6.	Laura, 2023-10-28	4			Kad būtų užtikrintos visiems mokiniams vienodos galimybės naudotis mokymosi priemonėmis, siūlau, kad skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis mokiniai taip pat naudotųsi nemokamai, kaip ir vadovėliais ir kt. 4 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas. "3. Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, vadovėliais, privalomais literatūros kūriniais ir skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis naudojasi nemokamai.	Nepritarti	Siūloma formuluotė reikštų, kad visi mokiniai turės teisę reikalauti, kad kartu su vadovėliais ugdymo poreikiams mokslo metams jiems būtų suteikiami ir visi privalomos literatūros kūriniai ir skaitmeninės mokymo(si) priemonės. Tokia nuostata pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurios nėra numatytos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
7.	Arminas Bartulis, 2023-10-28	4			Siūlau išplėsti 4 straipsnį dėl 70 straipsnio pakeitimo taip, kad būtų užtikrinta nemokama prieiga ne tik prie privalomų literatūros kūrinių, bet ir prie privalomų kūrinių autorių platesnės kūrybos. Siūlau neapsiriboti tik privalomais kūriniais. Mokiniams turėtų būti užtikrinta nemokama prieiga prie platesnio spektro nagrinėjamų autorių kūrinių, kad jie galėtų susipažinti su platesniais žymių autorių kūrybos kontekstais. Tai būtų naudinga tais atvejais, kai mokiniai susidomi tam tikro autoriaus kūryba, tačiau neturi finansinių ar kitų galimybių savarankiškai gauti daugiau jo parašytos literatūros. Siūlau išplėsti nemokamą prieigą iki mažiausiai trijų privalomojo autoriaus kūrinių/leidinių, nurodant, kad jie yra neprivalomi.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus ir siūlomą formuluotę prie ŠMK 7 pasiūlymo.
8.	Kotryna Dacytė, 2023-10-29	1	2		Rinkoje nuolat gali atsirasti įvairių naujų skaitmeninių produktų, kadangi technologijos yra viena iš sparčiausiai kintančių ir atsinaujinančių sričių. Siūlau pritarti Vyriausybės nuomonei nevardinti pačių skaitmeninių mokymo(si) priemonių apibrėžiant skaitmeninių mokymo(si) priemonių sąvoką (2 straipsnio 25^1 dalį išdėstyti taip: „25^1. Skaitmeninė mokymo(si) priemonė – tiesiogiai ugdymui naudojama mokymo(si) priemonė, apimanti mokymo(si) programinę įrangą.“).	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus ir siūlomą formuluotę prie ŠMK 3 pasiūlymo.
9.	Lina T., 2023-10-30				Įvairių dalykų pamokų metu naudojamas ir tiek mokinių, tiek mokytojų mėgstamas Kahoot - jau kyla poreikis tobulinti šį įrankį plečiant jo galimybes, kuriant alternatyvas. Būtų reikalinga patraukli priemonė refleksijoms, testams su patogia saugojimo vieta.	Nepritarti	Siūlymas nėra tiesiogiai susijęs su įstatymo projektu.
10.	Liudvikas Vilkaitis, 2023-10-30	4			Siūlau papildyti įstatymą nuostata, kad mokiniai, kurie mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, turėtų nemokamą prieigą ne tik prie vadovėlių ir privalomosios literatūros kūrinių, bet ir prie suskaitmenintų rekomenduojamos literatūros klasikos kūrinių, kurie atitinka Autorių teisų ir gretutinių teisių įstatymo 35 straipsnio nuostatas. Tai yra, kai yra praėję 70 metų po autoriaus mirties ir yra pasibaigusios turtinės teisės. Nemokama prieiga prie suskaitmenintų rekomenduojamos literatūros klasikos kūrinių sudarytų vienodas galimybes visiems mokiniams per išmaniuosius įrenginius perskaityti Lietuvos ir kitų valstybių rašytojų kūrinius. Tai padėtų gerinti mokinių skaitymo įgūdžius, lavintų kūrybinį mąstymą ir skatintų platesnį grožinės literatūros pažinimą.	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus ir siūlomą formuluotę prie ŠMK 7 pasiūlymo.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-09-20 nutarimas Nr. 744	1	1			Argumentai: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. SV-S-930 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 4, 40 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2680 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Įstatymo projekte apibrėžiant mokymo(si) programinės įrangos sąvoką yra siekiama programinę įrangą, naudojamą ugdymo procese, susieti su mokyklose įgyvendinamomis bendrosiomis programomis, tačiau toks apibrėžimas susiaurina technologinius sprendimus, kurie gali būti apibrėžiami kaip mokymo(si) programinė įranga. Pavyzdžiui, mokyklos naudoja kompiuterinius įrankius ir programinę įrangą mokinių mokymosi pasiekimams įsivertinti ir (ar) mokymosi patirtims reflektuoti, karjerai planuoti ir šie įrankiai ar programinė įranga nebūtinai yra susieta su konkrečiu mokomuoju dalyku, ji gali būti skirta ir konkrečioms tarpdalykinėms temoms mokyti(s) arba ugdomosioms veikloms atlikti. Taip pat apibrėžime vartojamas žodžių junginys „interaktyvi kompiuterinė“ yra perteklinis, nes visa programinė įranga yra interaktyvi, o programinė įranga kaip kompiuterinės sistemos veikimo logika ar kalba yra naudojama įvairiuose įrenginiuose. Pasiūlymas: Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, siūlytume Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 16^1 dalį išdėstyti taip: „16^1. Mokymo(si) programinė įranga – tai programinė įranga, naudojama ugdymo turiniui kurti, tvarkyti, atvaizduoti, mokymo(si) tikslams pasiekti.“	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus ir siūlomą formuluotę prie ŠMK 2 pasiūlymo.
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-09-20 nutarimas Nr. 744	1	2			Argumentai: 2. Mokymo(si) priemonės yra spausdintos (vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, knygos, plakatai ir pan.), skaitmeninės (skaitmeniniai vadovėliai, skaitmeniniai žemėlapiai, mokymosi platformos, kuriose galima atlikti pateiktas užduotis ir pan.) ar suskaitmenintos (spausdinto vadovėlio elektroninė versija, kurią galima tik perskaityti ir pan.), todėl skaitmeninė mokymo(si) priemonė yra mokymo(si) priemonė, pažymint jos formą. Skaitmeninės mokymo(si) priemonės apima ir mokymo(si) programinę įrangą, kuri leidžia skaitmeninėje aplinkoje skatinti mokinio dalyvavimą, bendradarbiavimą, teikti grįžtamąjį ryšį, stebėti pažangą ir pan. Skaitmeniniai yra vadovėliai, pratybų sąsiuviniai, knygos, albumai, žemėlapiai, mokymosi platformos ir kitos priemonės, todėl įvertinant, kad rinkoje nuolat atsiranda ir specialiai švietimui kuriami įvairūs skaitmeniniai produktai, apibrėžiant skaitmeninės mokymo(si) priemonės sąvoką, svarbu įvardinti jos savybes ar formas, nevardinant pačių skaitmeninių mokymo(si) priemonių. Pasiūlymas: Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, siūlytume Įstatymo projektu keičiamo Švietimo įstatymo 2 straipsnio 25^1dalį išdėstyti taip: „25^1. Skaitmeninė mokymo(si) priemonė – tiesiogiai ugdymui naudojama mokymo(si) priemonė, apimanti mokymo(si) programinę įrangą.“	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus ir siūlomą formuluotę prie ŠMK 3 pasiūlymo.
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-09-20 nutarimas Nr. 744	3				Argumentai: 3. Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja švietimo, mokslo ir sporto ministrą nustatyti vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą. Kadangi vadovėliai ir mokymo priemonės yra tiek skaitmeniniai, tiek suskaitmeninti, tiek spausdinti, todėl, siekiant užtikrinti visų ugdymo procese naudojamų vadovėlių ir mokymo priemonių kokybę, turi būti nustatyti reikalavimai visų tipų vadovėliams ir mokymo priemonėms. Pasiūlymas: Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, siūlytume Įstatymo projektu keičiamo Švietimo įstatymo 40 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina bendrojo ugdymo dalykų spausdintų, suskaitmenintų ir skaitmeninių vadovėlių ir mokymo priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą, nustatyta tvarka derina sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas mokyklų higienos normas.“	Pritarti iš dalies	Žr. argumentus ir siūlomą formuluotę prie ŠMK 6 pasiūlymo.
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-09-20 nutarimas Nr. 744	4				Argumentai: 4. Švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamoje lietuvių kalbos ir literatūros bendrojoje programoje, kuri pradėta įgyvendinti nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. nelyginėse klasėse, o nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. bus įgyvendinama visose klasėse, iš dalies atsisakyta privalomų literatūros kūrinių sąrašų. Mokytojui yra pateikiami rekomenduojami analizuoti autoriai, tačiau taip pat paliekama teisė pasirinkti kitus autorius ir jų kūrinius nagrinėjamai temai atskleisti. Todėl patvirtinus siūlomą reglamentavimą bus neaiški privalomų literatūros kūrinių samprata ir poreikio apimtis. Be to, mokyklas įpareigojus užtikrinti mokinio teisę nemokamai naudotis privalomais literatūros kūriniais, mokytojo galimybes parinkti mokymo turinį, atsižvelgiant į mokinių poreikius ir galimybes, mokymosi stilių skirtumus, socialinį ir kultūrinį kontekstą, nepagrįstai ribos mokyklos bibliotekos fondas, nors mokiniai gali naudotis visų viešųjų bibliotekų teikiamomis nemokamomis paslaugomis. Švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, vadovėliais naudojasi nemokamai. Seimo nario pasiūlymas, kad „mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vadovėliais ir privalomais literatūros kūriniais naudojasi nemokamai“, pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų (4,614 mln. Eur kasmet) ir, priešingai nei teigiama Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, dabar skiriamų lėšų šio pasiūlymo įgyvendinimui nepakaks. Lėšų poreikis apskaičiuotas numatant, kad vienam mokiniui kasmet skiriama lėšų bent vienai grožinės literatūros knygai įsigyti. Vidutinė grožinės literatūros knygos kaina apskaičiuota atsitiktiniu būdu elektroninėse knygynų parduotuvėse atsirinkus šimtą vaikams ir paaugliams skirtų grožinės literatūros knygų. Be to, Įstatymo projekte numatytas jo įsigaliojimo terminas šiuo metu yra neaktualus, nes jau yra praėjęs. Tačiau Įstatymui įgyvendinti reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos turi būti numatytos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Priešingu atveju reguliavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, bylos Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03), kad „teisės norma, kuria valstybė prisiima atitinkamą įsipareigojimą, <...> turi būti paremta materialiniais ir finansiniais ištekliais“ (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 12 d. nutarimas, bylos Nr. 8/96). Įstatymo projektu keičiamo Švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje taip pat siekiama nustatyti valstybės pareigą mokinius skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis aprūpinti nemokamai. Nuo 2021 m., atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, bendrojo ugdymo mokykloms yra skiriamos lėšos skaitmeninio ugdymo plėtrai (2021 m. skirtai 10 Eur vienam mokiniui metams, 2022 m. skirta 30 Eur vienam mokiniui metams, 2023 m. – 10 Eur vienam mokiniui metams). Mokyklos, atsižvelgdamos į turimas skaitmenines mokymo(si) priemones, informacinių komunikacijų technologijų įrangą, mokinių poreikius, mokytojų kvalifikaciją, mokyklos specifiką, savarankiškai sprendžia, kam ir kiek lėšų panaudoti. Remiantis Nacionalinės švietimo agentūros atliktos apklausos duomenimis (apklausoje dalyvavo 873 bendrojo ugdymo mokyklos), 2022 m. skaitmeninio ugdymo plėtrai bendrojo ugdymo mokyklos išleido 9,210 mln. Eur. Iš šios sumos 42,6 proc. lėšų buvo skirta kompiuteriams įsigyti, 40,9 proc. – skaitmeniniam ugdymo turiniui įsigyti (licencijoms), 13,5 proc. – kitai technikai įsigyti. 3 proc. lėšų buvo panaudota mokytojų mokymams, juose iš viso dalyvavo 9 392 mokytojai. Nacionalinės švietimo agentūros apklausoje dalyvavusios bendrojo ugdymo mokyklos nurodė už 3,76 mln. Eur įsigijusios 65 mokamas skaitmenines mokymo(si) priemones. Populiariausios – „EDUKA klasė“, kurios įsigyta daugiau kaip 160 tūkst. licencijų, ir „EMA elektroninė mokymosi aplinka“ – daugiau kaip 95 tūkst. licencijų. Taip pat bendrojo ugdymo mokyklose naudotasi daugiau kaip 441 tūkstančių nemokamų skaitmeninių mokymo(si) priemonių licencijų. Įstatymo projektu keičiamo Švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje siūloma suteikti įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui nustatyti mokinio, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, naudojimosi skaitmeninėmis mokymo(si) priemonėmis nemokamai tvarką. Šiuo metu vadovėlių ir mokymo(si) priemonių, kuriomis aprūpina mokykla, naudojimosi tvarka nustatoma mokyklos lygmeniu, numatant mokinių ir jų tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigas tiek mokyklos vidaus teisės aktuose, tiek mokymosi sutartyse. Esamas šio klausimo reguliavimas atliepia konkrečios mokyklos bendruomenės poreikius ir galimybės, sudaro prielaidas kiekvienam mokytojui priimti sprendimus dėl mokymo(si) priemonių, įskaitant ir skaitmenines, reikalingumo ir tinkamumo konkrečios pamokos tikslams pasiekti. Skaitmeninių mokymo(si) priemonių naudojimosi tvarkos nustatymas nacionaliniu lygmeniu ribos mokytojo teisę pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas, kaip tai numato Švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Todėl siūlymas įtvirtinti nuostatą, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato skaitmeninių mokymo(si) priemonių naudojimosi nemokamai tvarką yra netikslingas ir neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto tikslingumo principo, reiškiančio, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Taip pat Įstatymo projektu keičiamo Švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje iš mokymo(si) priemonių pagal jų formą yra išskiriamos tik skaitmeninės mokymo(si) priemonės, kuriomis mokiniams turi būti sudarytos galimybės naudotis nemokamai. Toks vienos formos mokymo(si) priemonių išskyrimas nėra pagrįstas, nes visos mokymo(si) priemonės yra reikalingos šiuolaikiškam mokinio ugdymui(si). Taip pat skaitmeninės mokymo(si) priemonės gali būti individualios, kurias ribotą laiką naudoja mokinys, mokydamasis konkrečioje klasėje, ir kurios yra skirtos jo įgytoms žinioms ir (ar) gebėjimams įtvirtinti. Įstatymo projektu keičiamo Švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje siūlomas reguliavimas neatitinka Švietimo įstatymo 70 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis), mokinį aprūpina tėvai (globėjai, rūpintojai). Pasiūlymas: Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, siūlytume Švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalies nekeisti.	Nepritarti	Siūloma ne atsisakyti  keičiamo įstatymo 70 straipsnio 3 dalies keitimo, o jį patobulinti, nustatant, kad nemokamai naudojamasi švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame sąraše išvardintomis elektroninėmis knygomis ir interaktyviomis virtualiosiomis mokymo(si) priemonėmis. Žr. argumentus ir siūlomą formuluotę prie ŠMK 7 pasiūlymo.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-13	1	1		N	Argumentai: Atsižvelgiant  į įstatymo projekto tikslą, kad  mokyklos lėšos, skirtos skaitmeninio ugdymo plėtrai, būtų naudojamos kuo efektyviau, siūloma papildyti „mokymo lėšų“ apibrėžimą. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: “15. Mokymo lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos lėšos: – darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams, elektroninėms knygoms, interaktyvioms virtualiosioms mokymo(si) priemonėms ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos.““	Pritarti
2.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-13	1	2			Argumentai: Atsižvelgus į gautą piliečio pasiūlymą(4), Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabą(1), siūloma patobulinti sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas: Buvusią įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį laikyti 2 ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 2 straipsnį 16^1dalimi: „16^1. Mokymo(si) programinė įranga - programinė įranga, skirta ugdymo programose nustatytų mokomųjų dalykų mokymui(si) ir mokymo(si) tikslams pasiekti.““	Pritarti
3.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-13	1	3			Argumentai: Komiteto klausymuose dalyvavę mokslininkai pagrindė, kad žodį „skaitmeninė“ vertėtų keisti žodžiu „virtuali“, nes tai apimtų bet kokią ne apčiuopiamą, o informacinių technologijų pagrindų sukurtą priemonę. Pasiūlymas: Buvusią įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį laikyti 3 ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 2 straipsnį 37^1 dalimi: „37^1. Virtualioji mokymo(si) priemonė – mokymo(si) programinė įranga ar kita informacinių technologijų pagrindu sukurta mokymosi priemonė.““	Pritarti
4.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-13	1	4		N	Argumentai: Atsižvelgiant  į įstatymo projekto siekį įtvirtinti naujausias edukacines technologijas, kurios sąveikauja su vartotoju, kad jos taptų neatsiejama bendrojo ugdymo dalimi, siūloma apibrėžti naują sąvoką „virtualiosios mokymo(si) priemonės interaktyvumas“. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Papildyti 2 straipsnį 37^2 dalimi: “37^2.Virtualiosios mokymo(si) priemonės interaktyvumas – virtualiosios mokymo(si) priemonės savybė palaikyti abipusę sąveiką su ugdymo proceso dalyviu ir reaguoti į jo veiksmus.““	Pritarti
5.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-13	2				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte „skaitmeninės mokymo(si) priemonės“ sąvoka keičiama į „virtualiosios mokymo(si) priemonės“ sąvoką, reikia pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų laikomasi rengiant ikimokykliniam, priešmokykliniam ugdymui, bendrajam ugdymui, profesiniam mokymui, studijoms aukštosiose mokyklose skirtas švietimo programas ar jų modulius, ugdymo planus ar studijų krypčių reglamentus, mokymosi pasiekimų patikrinimų programas, vadovėlius, virtualiąsias mokymo(si) priemones, kitas mokymo priemones, papildomą ugdymo medžiagą.““	Pritarti
6.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-13	3				Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte „skaitmeninės mokymo(si) priemonės“ sąvoka keičiama į „virtualiosios mokymo(si) priemonės“ sąvoką, reikia pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Švietimo ir mokslo ministras tvirtina bendrojo ugdymo dalykų spausdintų ir įvairių interaktyvumo lygių virtualiųjų vadovėlių ir mokymo(si) priemonių atitikties teisės aktams įvertinimo ir aprūpinimo jais tvarkos aprašą, nustatyta tvarka derina sveikatos apsaugos ministro tvirtinamas mokyklų higienos normas.““	Pritarti
7.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-13	4				Argumentai: Valstybės lėšomis skaitmeninami kūriniai jau dabar yra prieinami nemokamai. Nemokama prieiga prie privačių leidyklų leidžiamų elektroninių knygų  pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, kurios nėra numatytos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Siūloma švietimo, mokslo ir sporto ministrui palikti teisę nustatyti, kokiomis priemonėmis ir pan. mokinys naudojasi nemokamai. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į TD 2 pastabą siūloma išbraukti žodžius ,,privalomais literatūros kūriniais“ ir keičiamo įstatymo 70 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, nemokamai naudojasi vadovėliais naudojasi nemokamai ir švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintame sąraše išvardytomis elektroninėmis knygomis ir interaktyviomis virtualiosiomis mokymo(si) priemonėmis.“	Pritarti
8.	Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-12-13	5				Argumentai: Projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data jau praėjusi, todėl būtina ją pakeisti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.   Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2024 m. vasario 1 d. 2.   Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. 2024 m. sausio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Artūras Žukauskas

ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė