LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-02-08 Nr. XIVP-2414
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad, siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro atskiras sutartis „su specialiai parengtais advokatais, kurie teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytais atvejais“.
Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas šiais aspektais.
Pirma, siūlymas pakeisti 17 straipsnio 1 dalį, išskiriant atskirai sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, nes pagal galiojančio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, sutartys diferencijuojamos pagal teisinės pagalbos teikimo tvarką – sudaromos su advokatais, nuolat teikiančiais antrinę teisinę pagalbą ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, o ne pagal tai, kokiam subjektui ar kokio pobūdžio bylose advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Be to, pagal 17 straipsnio 2 dalį, advokatų sąrašuose nurodoma, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Todėl siūlytume atsisakyti 17 straipsnio 1 dalies papildymo 3 punktu. Atkreiptinas dėmesys, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumus baudžiamosiose bylose reglamentuoja galiojančio įstatymo 21 straipsnis, kuriame, mūsų nuomone, ir turėtų būti dėstomos projekto 1 straipsniu siūlomos nuostatos dėl advokato (įgaliotojo atstovo) skyrimo vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. Pavyzdžiui, papildant keičiamo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį sakiniu: „Kai byloje nukentėjusiuoju yra galimai patyręs seksualinį smurtą nepilnametis vaikas, jo įgaliotuoju atstovu skiriamas specialiai parengtas advokatas“. (Pastabos dėl termino „specialiai parengtas advokatas“ pateiktos žemiau).
Antra, nėra pakankamai aiškus nuostatos ,,specialiai parengti advokatai” turinys. Neaišku, ar ji apimtų advokatus, kurie, kaip yra siūloma nustatyti kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 366 straipsniu įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 (toliau – projektas reg. Nr. XIVP-2413) 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, turėtų būti tik išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, ar specialių advokatų parengimas apimtų ne tik minėto kurso išklausymą, bet ir kitas advokatų rengimo priemones. Siekiant aiškumo, siūlytina nurodytą projekto nuostatą patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.
Tuo atveju, jeigu specialiai parengtais advokatais būtų laikomi tie advokatai, kurie yra išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, tai vertinamoji projekto nuostata tikslintina, atsisakant nuostatos ,,specialiai parengti”, nurodant, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba sudaro sutartis su advokatais, kurie yra išklausę aukščiau minėtą mokymo programą.
Antra, pagal vertinamojoje projekto nuostatoje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą ,,specialiai parengti advokatai” teiktų teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą Vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatytais atvejais. Atkreipiame dėmesį, kad kartu teikiamo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnyje dėstomose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje ir 366 straipsniuose numatyti ne keli, bet vienas atvejis, kai vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas ,,specializuotą valstybės antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas”. Atsižvelgiant į tai, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Kartu svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atvejai, kai vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, valstybės garantuojamai antrinei teisinei pagalbai teikti būtų skiriamas ,,specialiai parengtas advokatas”, neturėtų būti nustatyti viename įstatyme, t. y. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme, kurio paskirtis būtent ir yra nustatyti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo atvejus ir tvarką, bet ne Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Tuo atveju, jeigu aukščiau išdėstytai pastabai nebūtų pritarta, būtina suderinti teikiamame įstatymo projekte ir projekte reg. Nr. XIVP-2413 vartojamas sąvokas.
Trečia, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, turi nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ,,specialiai parengti advokatai“ neturėtų būti skiriami ne tik tais atvejais, kai vaikai galimai patyrė seksualinį smurtą, bet ir kitais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų yra nukentėję nepilnamečiai vaikai, taip, kaip yra nurodyta keičiamo įstatymo 12 straipsnio 12 punkte.
2. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą „specialiai parengtiems advokatams“ už antrinės teisinės pagalbos teikimą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinio smurto, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), būtų mokamas ne mažesnis kaip dvigubas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, nei yra mokamas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams, t. y. tiems advokatams, kurie antrinę teisinę pagalbą teikia prireikus.
Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.
Pirma, atkreipiame dėmesį, kad nei iš projekto aiškinamojo rašto, nei iš projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma „specialiai parengtiems advokatams“, kurie teiks antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokėti ne mažesnį nei dvigubo dydžio užmokestį negu mokamas už antrinės teisinės pagalbos teikimą advokatams, prireikus teikiantiems teisinę pagalbą. Pažymėtina, kad pastarieji irgi gali specializuotis teikti teisinę pagalbą atitinkamų kategorijų bylose, turėti ilgametę darbo patirtį ginant ar atstovaujant asmenis, įskaitant nepilnamečius, sudėtingose bylose, būti kėlę savo kvalifikaciją įvairiuose mokymuose ir pan. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar advokatams, kurie specializuotųsi teisinės pagalbos teikimu vienos kategorijos bylose, t. y. bylose, kuriose vaikai galimai būtų patyrę seksualinį smurtą, pagrįstai turėtų būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubo dydžio užmokestis. Pažymėtina ir tai, kad advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, išklausę atitinkamą mokymo kursą, taip pat galėtų būti skiriami vaikų, kurie galimai patyrė seksualinį smurtą, advokatais (įgaliotaisiais atstovai), tačiau projektu nesiūloma juos skatinti (nuostatos, kad jiems mokamas pastovus mėnesinis mokestis keisti nesiūloma). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar analizuojama projekto nuostata nepažeidžia asmenų lygiateisiškumo principo.
Antra, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad ,,specialiai parengtų advokatų“, kurie teiktų valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, užmokestis turėtų būtent ne mažiau negu dvigubai, o ne kitu dydžiu didesnis už advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą prireikus, užmokesčio dydį.
3. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo rašytiniu sutikimu sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytas advokatas gali pas jį praktiką atliekančiam advokato padėjėjui pavesti teikti antrinę teisinę pagalbą. Taigi, pagal keičiamame įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai nukentėjusiems nuo smurtinių nusikaltimų, galėtų teikti ir advokato padėjėjai, kurie neturi specialaus pasirengimo ir nebūtų išklausę specialaus kurso pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant projekto tikslų, keičiamame įstatyme nereikėtų įtvirtinti, kad atitinkamus mokymus turėtų būti išklausę ir advokatų padėjėjai, jeigu jiems ,,specialiai parengtas advokatas” pareiškėjo sutikimu paveda atstovauti patyrusiems seksualinį smurtą vaikams, arba keičiamame įstatyme nustatyti išimtį, kad seksualinio smurto prieš vaikus atvejais ,,specialiai parengtas advokatas” teisinės pagalbos teikimo advokato padėjėjui pavesti neturi teisės.
4. Projekto 2 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalį nustatant terminą, per kurį turi būti paskirtas advokatas galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje jau yra nustatytas antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato paskyrimo baudžiamojoje byloje, kai advokato dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį[1], terminas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio atsisakyti. Kitu atveju įstatyme būtų įtvirtintos dvi konkuruojančios tarpusavyje teisės normos.
5. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šios straipsnio 2 dalį įsigalioja, 2023 m. balandžio 1 d. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalių nuostatas bei kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2413 2 straipsnio 1 dalimi siūlomas Vaiko teisių pagrindų įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatas vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, antrinę teisinę pagalbą teiktų „specialiai parengti advokatai”, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Pažymėtina, kad tokios programos parengimas, taip pat advokatų mokymai pagal tokią programą užtruktų tam tikrą laiko tarpą. Atsižvelgus į tai siūlytina projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, kad iki jos būtų pakankamas laiko tarpas tinkamai pasiruošti įstatymo taikymui.
6. Tikslintina projekto 3 straipsnio 2 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi.
7. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 1 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies paskutiniojo sakinio nuostatas, teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra, turėtų nustatyti sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarką. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą ir nurodyta nuostata būtų palikta projekte, teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų papildyti, įrašant teisingumo ministrą. Tokiu atveju, teisingumo ministras turėtų teisinį pagrindą iki įstatymo įsigaliojimo parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantį teisės aktą, kuriame būtų nustatyta sutarčių su ,,specialiai parengtais advokatais“ sudarymo tvarka.
8. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją bei į tai, kad pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas teisinę pagalbą seksualinį smurtą patyrusiems vaikams teiktų „specialiai parengti advokatai“, kurių parengimui galimai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, taip pat į tai, kad valstybės biudžeto lėšų papildomai gali reikėti ,,specialiai parengtų advokatų“ padidintam užmokesčiui mokėti, manytina, kad dėl projektu siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.
9. Jeigu nebūtų pritarta šios išvados 4 pastabai, projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija): projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių ir žodį ,,5 dalimi” reikėtų įrašyti žodį ,,nauja”.
10. Pažymėtina, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 11, 17, 18, 19, 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2416), kuriuo siūloma kiek kitaip nei teikiamame projekte išdėstyti keičiamo įstatymo nuostatas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.“.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,
laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]