LIETUVOS RESPUBLIKOS
BAUDŽIAMOJO KODEKSO 270, 2711 IR 2771 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių (53 straipsnis), taip pat draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją bei gyvūniją (54 straipsnis). Šioms nuostatoms įgyvendinti priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, svarbus saugant aplinką nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius. Natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugos užtikrinimas bei gamtos išteklių racionalus naudojimas ir gausinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti pareigą saugoti aplinką, be kitų priemonių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai“ yra nustatęs baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie pavojingomis ir teisei priešingomis veikomis daro didelę žalą aplinkai ar atskiriems jos elementams. Nors praktikoje baudžiamosios atsakomybės taikymas už nusikalstamas veikas aplinkai nepasižymi bylų skaičiaus gausa[1] palyginti su kitų kategorijų bylomis, tačiau atvejai, kai nesilaikant teisės aktų reikalavimų aplinkai padaromas neigiamas poveikis, sukelia itin sunkias ir ilgalaikes žalingas pasekmes, neretai tokiomis veikomis padaromas toks poveikis, kuris aplinkos būklę pažeidžia nepataisomai. Tai reiškia, kad efektyvus nusikalstamų veikų aplinkai išaiškinimas bei kaltų asmenų patraukimas atsakomybėn neabejotinai yra viešasis interesas.
Valstybės kontrolės 2020 m. gegužės 4 d. pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje dėl aplinkos apsaugos taršos ir prevencijos veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo[2] kaip viena svarbiausių problemų išskiriama žalos aplinkai apskaičiavimą reglamentuojančių teisės aktų spragos, atitinkamai ataskaitoje pateikiama rekomendacija Aplinkos ministerijai peržiūrėti šiuos teisės aktus. Be minėtoje ataskaitoje nurodomų žalos aplinkai prevencinių priemonių (aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos tobulinimo), joje taip pat pateikiama teisėsaugos institucijų informacija apie rizikas ir problematiką aplinkos apsaugos srityje, kur nurodoma, kad teisės aktuose, įskaitant BK, nėra konkrečių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti neigiamų padarinių aplinkos elementams mastą. Iš esmės analogiškos BK nustatyto teisinio reguliavimo problemos akcentuojamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. atliktoje 2016–2019 m. nutrauktų ikiteisminių tyrimų ir teismuose išnagrinėtų baudžiamųjų bylų analizėje[3]. Viena pagrindinių kliūčių operatyviam ir kokybiškam baudžiamajam procesui, kurią pripažįsta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos bei Generalinė prokuratūra, yra tai, kad BK XXXVIII skyriuje esančiuose 270 ir 2711 straipsniuose numatytas „didelės žalos“ aplinkai ar atskiriems jos elementams požymis yra grynai vertinamojo pobūdžio, t. y. jo turinys BK yra visiškai neatskleistas. Dėl to šio požymio inkriminavimas bei BK taikymo ribos priklauso ne nuo pačiame BK aiškiai ir suprantamai išvardintų kriterijų, kokia žala aplinkai ar atskiriems aplinkos elementams laikytina „didele“, o išimtinai nuo teismų praktikos konkrečiose baudžiamosiose bylose. Remiantis galiojančios redakcijos BK nustatytu teisiniu reguliavimu bei tyrimus atliekančių ir juos organizuojančių institucijų praktine patirtimi, konstatuotina, kad toks teisinio reguliavimo modelis gerokai apsunkina įrodinėjimo procesą ir nėra pakankamas siekiant užtikrinti tyrimų operatyvumą, rezultatyvumą bei sklandų nusikalstamų veikų kvalifikavimo procesą, todėl tikslinga baudžiamajame įstatyme (konkrečiai – BK 2771 straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindines BK XXXVIII skyriaus sąvokas) atskleisti BK 270 ir 2711 straipsniuose įtvirtinto požymio „didelė žala“ turinį.
Rengiant teikiamo įstatymo projektą buvo nustatyta ir tai, kad šiuo metu galiojanti BK 270 straipsnio redakcija neapima kai kurių Aplinkos apsaugos įstatyme numatytų aplinkos elementų. Pavyzdžiui, BK 270 straipsnyje nėra kriminalizuota didelės žalos padarymas dirvožemiui, organinėms, neorganinėms medžiagoms ir t. t. Būtent tai lemia, kad didelės žalos padarymas šiems Aplinkos apsaugos įstatyme išvardintiems, bet BK 270 straipsnyje nepaminėtiems aplinkos elementams pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą lieka už nusikalstamos veikos sudėties ribų ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijoje expressis verbis įtvirtinto imperatyvo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, taip pat kitų Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotų aplinkos apsaugai skirtų nuostatų. Šią problemą galima išspręsti tik papildžius BK 270 straipsnį aplinkos elementais, įtvirtintais Aplinkos apsaugos įstatyme, atitinkamai sistemiškai suderinant ir BK 2711 straipsnyje esantį nusikalstamos veikos sudėties požymių aprašymą su BK 270 straipsnio pakeitimais bei Aplinkos apsaugos įstatymo sąvokomis.
Analizuojant įstatymo projektu keičiamo BK 2711 straipsnio turinį taip pat buvo pastebėtos ir kitos akivaizdžios šiame straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo spragos, kurias siūloma ištaisyti. Pirma, pagal šiuo metu galiojančią BK 2711 straipsnio redakciją asmuo, vykdęs savavališką statybą ar kitaip pažeidęs statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik tokiu atveju, jeigu išvardinti padariniai sukelti tyčia. Jeigu nurodyti padariniai kilo dėl neatsargumo, baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį nekyla, nepaisant to, kad praktikoje tokios situacijos nustatomos ir vertinamos kaip atitinkančios nusikalstamai veikai būdingą pavojingumo lygį. Antra, BK 2711 straipsnio 1 dalis numato akivaizdžiai per švelnias bausmes (bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų) už kito žmogaus gyvybės atėmimą bei sunkų sveikatos sutrikdymą, kai šie padariniai kilo dėl savavališkos statybos arba kitokio statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Trečia, BK 2711 straipsnyje nepagrįstai kriminalizuotas didelės turtinės žalos asmeniui padarymas, nes BK XXXVIII skyriaus, kuriame yra ir BK 2711 straipsnis, rūšinis objektas apima tik žalą aplinkai bei žalą žmonių sveikatai.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija bendradarbiaudama su Generaline prokuratūra.
3. Dabartinis įstatymo projekte aptartas teisinių santykių reguliavimas
3.1. Galiojančios redakcijos BK 2771 straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindines BK XXXVIII skyriaus sąvokas, nėra apibrėžta, kas laikytina „didele žala“ aplinkai ar atskiriems aplinkos elementams BK 270 ir 2711 straipsnių kontekste.
3.2. Galiojančios redakcijos BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“. BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse vardijamas baigtinis sąrašas aplinkos elementų (oras, žemė, vanduo, gyvūnai, augalai), kuriems padarius didelę žalą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, apima tik dalį aplinkos elementų, kurie numatyti Aplinkos apsaugos įstatyme.
3.3. Galiojančios redakcijos BK 2711 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“. Pabrėžtina, kad pagal galiojančias BK nuostatas atsakomybė už šią veiką kyla tik tada, kai asmuo veikė tyčia, t. y. neatsargi kaltės forma baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2711 straipsnį apskritai neužtraukia. Tai suponuoja akivaizdžias teisinio reguliavimo spragas, nes, viena vertus, didelės žalos aplinkai padarymas dėl neatsargumo lieka apskritai nebaudžiamas, kita vertus, žmogaus žūtis (t. y. žmogaus nužudymas) arba tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas užtraukia neadekvačiai švelnią ir sistemiškai su kitomis BK nuostatomis (BK 129, 135 straipsniais) nederančią bausmę – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Galiojančios redakcijos BK 2711 straipsnis taip pat pasižymi tuo, kad jame vartojama abstrakti formuluotė „didelė žala aplinkai“ sistemiškai nedera su BK 270 straipsniu, kuriame vardijami konkretūs aplinkos elementai.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
4.1. Dėl BK 2771 straipsnio pakeitimų
Minėta, kad šiuo metu galiojančios redakcijos BK 270 ir 2711 straipsniuose įtvirtintas „didelės žalos“ aplinkai ar atskiriems aplinkos elementams požymis yra grynai vertinamojo pobūdžio, jo turinys BK yra visiškai neatskleistas, todėl tai lemia neapibrėžtas baudžiamosios atsakomybės ribas, sukelia teisinio netikrumo būseną visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ikiteisminio tyrimo subjektams ir Aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms, taip pat apsunkina prokurorų ir tyrėjų procesinę kontrolę. Ikiteisminio tyrimo įstaigų praktikoje fiksuojami atvejai, kai dėl ydingo galiojančios redakcijos BK nustatyto teisinio reguliavimo laiku nepradedami ikiteisminiai tyrimai ir prarandami baudžiamajam procesui reikšmingi duomenys (įrodymai). Žalos aplinkai masto vertinimas neretai yra nenuoseklus ir skirtingų instancijų teismuose nagrinėjant baudžiamąsias bylas (pavyzdžiui, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-489/2020). Tai patvirtina, kad žalos masto apibrėžties klausimą paliekant spręsti išimtinai tik teismų praktikai kyla problemų, be kita ko, dėl priimamų sprendimų teisinių kriterijų aiškumo ir teismų praktikos nuoseklumo, todėl reikalinga pačiame BK aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma „didele žala“ aplinkos elementams BK 270 ir 2711 straipsnių kontekste.
Atsižvelgiant į tai, BK 2771 straipsnio, apibrėžiančio pagrindines BK XXXVIII skyriaus sąvokas, 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Šio kodekso 270 ir 2711 straipsniuose numatyta žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, arba bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL“.
Taip pat pažymėtina, kad BK 270 straipsnis numato du alternatyvius padarinius apibūdinančius požymius, kiek tai susiję su kilusia ar potencialia žala aplinkai: didelę žalą ar kitus sunkius padarinius. Šio projekto tikslas yra konkretizuoti (formalizuoti) pirmąjį požymį – didelę žalą. Projektu siūloma BK 2771 straipsnyje pateikti išaiškinimą, kas laikytina didele žala tokių nusikalstamų veikų padarymo atveju, nustatant konkrečius didelės žalos identifikavimo kriterijus: a) piniginę didelės žalos išraišką – žala laikytina didele, kai bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL, kas pagal galiojančius teisės aktus atitinka daugiau nei 12 500 Eur; b) didele žala tam tikram aplinkos elementui taip pat būtų laikomas atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Aplinkos apsaugos įstatyme.
Kalbant apie piniginę didelės žalos išraišką, paminėtina, kad projekte siūlomas įtvirtinti būtent 250 MGL dydis atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu didele turtine žala BK paprastai pripažįstama būtent 250 MGL dydžio žala (pavyzdžiui, BK 192, 199, 1991, 1992, 200, 217 ir kt. straipsniai). Tokiu būdu bus užtikrintas teisinio reguliavimo nuoseklumas ir sistemiškumas. Antrasis alternatyvus didelės žalos kriterijus yra blanketinio pobūdžio, nes sprendžiant, ar žala atitinkamam aplinkos elementui yra didelė, reikėtų vadovautis reikšmingo neigiamo poveikio sąvoką reglamentuojančiu Aplinkos apsaugos įstatymu. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos įstatymo 323 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Neigiamas poveikis žemei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje ar grunte aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame dirvožemio ar grunto plote ar tūryje; 2) iškilo didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą“. Nustačius bent vieną iš šių Aplinkos apsaugos įstatyme nurodytų sąlygų, būtų laikoma, kad žemei padaryta didelė žala, ir, atitinkamai, būtų pagrindas inkriminuoti BK 270 ar 2711 straipsnį.
4.2. Dėl BK 270 straipsnio pakeitimų
Galiojančios redakcijos BK 270 straipsnis kaip vieną iš alternatyvių padarinių numato didelę žalą (ar didelės žalos grėsmę) „orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams“. Šią formuluotę lyginant su Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis galima pastebėti, kad ne visi Aplinkos apsaugos įstatyme vardijami aplinkos elementai patenka į BK 270 straipsnyje dėstomą nusikalstamos veikos sudėtį. Šiuo požiūriu aktuali Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punkte įtvirtinta aplinkos elementų sampratą atskleidžianti „aplinkos“ sąvoka, kuri apibrėžiama kaip „gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos“; taip pat aptariamu aspektu svarbus to paties straipsnio 21 punktas, kuriame nustatyta, kad „žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas“. Akivaizdu, jog galiojančios redakcijos BK 270 straipsnis apima tik dalį iš visų Aplinkos apsaugos įstatyme vardijamų aplinkos elementų. Tai sudaro teisines prielaidas nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą žalą tam tikriems aplinkos elementams vien tik dėl tos aplinkybės, kad šiuo metu BK nėra suderintas su Aplinkos apsaugos įstatymu.
Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, siūlytina nusikalstamų veikų padarinius apibūdinančią formuluotę BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstyti taip: „padaryta didelės žalos orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų“.
4.3. Dėl BK 2711 straipsnio pakeitimų
4.3.1. Projekte siūloma suvienodinti BK 2711 straipsnyje vartojamą formuluotę „didelė žala aplinkai“ su BK 270 straipsniu, ją išdėstant taip: „<...> buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų“. Taigi BK 2711 straipsnyje išvardinami visi tie patys aplinkos elementai, kurie numatomi ir projektu keičiamame BK 270 straipsnyje. Tai leis užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir aiškesnę BK 270 ir 2711 straipsnių taikymo praktiką.
4.3.2. Šiuo metu BK 2711 straipsnis „Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“ sudaro prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai jame numatytas veikas asmuo daro tyčia. BK 2711 straipsnyje numatyti padariniai, kilę dėl neatsargumo, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o tai yra didelė teisinio reguliavimo spraga. Ši spraga taisytina, nustatant, kad baudžiamoji atsakomybė už savavališką statybą ar kitokį statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, dėl kurių įvyko statinio avarija ir buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, kyla ne tik tada, kai asmens veikoje nustatoma tyčia, bet ir tada, kai nustatoma neatsargi kaltės forma (nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas). Šis pakeitimas užtikrintų visapusiškesnę aplinkos ir atskirų jos elementų apsaugą, taip pat sistemiškai atitiktų Baudžiamojo kodekso XXXVIII skyriaus nuostatas (BK 270 straipsnio 4 dalis, 2703 straipsnio 2 dalis, 271 straipsnio 2 dalis, 272 straipsnio 6 dalis, 274 straipsnio 4 dalis, 275 straipsnio 3 dalis, 276 straipsnio 4 dalis, 277 straipsnio 3 dalis), pagal kurias ir už neatsargų atitinkamų padarinių sukėlimą įtvirtinama baudžiamoji atsakomybė.
4.3.3. Kartu pažymėtina, kad projektu iš BK 2711 straipsnio 1 dalies į savarankišką 2 dalį perkeliamos veikos, dėl kurių žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Toks pakeitimas reikalingas siekiant: a) aiškiai įtvirtinti, kad, priešingai nei didelės žalos aplinkos elementams padarymo atveju, atsakomybė už žmogaus žūtį arba sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusias veikas pagal BK 2711 straipsnio 2 dalį būtų galima tik tada, kai padariniai kilo dėl neatsargumo, nes jei asmens veikoje būtų nustatyta tyčia, tai tokia veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 2711 straipsnį, kaip kad numatyta galiojančioje BK redakcijoje, o pagal BK 129 straipsnį kaip tyčinis nužudymas arba pagal BK 135 straipsnį kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. pagal gerokai griežtesnes ir veikų pavojingumą atitinkančias bausmes[4] numatančius BK straipsnius; b) sugriežtinti sankciją ir ją sistemiškai sulyginti su BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija už neatsargų gyvybės atėmimą, kuris kilo dėl teisės aktuose nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo, t. y. nustatyti, kad jei dėl savavališkų statybų ar dėl kitokio statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo įvyko avarija ir dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tai neatsargia kaltės forma veikusiam asmeniui pagal BK 2711 straipsnio 2 dalį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų.
4.3.4. Galiojančios redakcijos BK 2711 straipsnyje numatytas „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymis neatitinka šio BK straipsnio vietos BK specialiojoje dalyje, nes jis visiškai nedera su BK XXXVIII skyriaus rūšiniu objektu (aplinka ir žmonių sveikata). Dėl to didelę turtinę žalą asmeniui kaip vieną iš alternatyvių padarinių teikiamame įstatymo projekte siūloma išbraukti. Kartu pabrėžtina, kad didelės turtinės žalos asmeniui padarymas, kurį sąlygojo savavališkos statybos vykdymas ar statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, nebūtų dekriminalizuotas, nes tokia veika priėmus siūlomus BK pakeitimus būtų kvalifikuojama pagal „bendruosius“ BK straipsnius, numatytus BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ (pavyzdžiui, pagal BK 187 ar 188 straipsnį, numatančius baudžiamąją atsakomybę už tyčinį (neatsargų) svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą).
5. Numatomo teisinio reguliavimo vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, siūlomomis baudžiamojo įstatymo pataisomis bus pašalintos akivaizdžios teisinio reguliavimo spragos, sudarančios kliūtis efektyviems nusikalstamų veikų aplinkai tyrimams.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Numatoma, kad priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Siūlomi BK 270, 2711 ir 2771 straipsnių pakeitimai užtikrins galimybę veiksmingiau taikyti baudžiamąją atsakomybę už itin pavojingas ir aplinkos elementams didelę žalą darančias veikas, o tai turėtų daryti prevencinį poveikį potencialiems teisės pažeidėjams.
7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymo projektą, priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais kitų teisės aktų nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūloma naujų sąvokų.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai
Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų.
13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projektas 2021 m. buvo pateiktas suinteresuotoms institucijoms derinimui. Derinimo metu buvo gautos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Nacionalinės teismų administracijos nuomonės. Į daugelį šių subjektų pateiktų pastabų buvo atsižvelgta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Baudžiamasis kodeksas“, „nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai“, „didelė žala aplinkai“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindiniai paaiškinimai
Nėra.
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda[1] Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. balandžio 7 d. ikiteisminių tyrimų ir teismų praktikos dėl nusikalstamų veikų aplinkai (BK 270–274 straipsniai) apibendrinime nurodoma:
„Per paskutinius 4 metus, t. y. nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31, buvo pradėta 90 ikiteisminių tyrimų pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 270-274 straipsniuose: 2016 m. - 24 ikiteisminiai tyrimai, 2017 m. - 29; 2018 m. - 19, 2019 m. - 18, tai yra vidutiniškai per metus pradedama po 22-23 ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamų veikų aplinkai (BK 270-274 straipsniai).
Per paskutinius 4 metus, t. y. nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31, buvo priimti 64 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 270-274 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų: 2016 m. priimta 19 sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2017 m. - 15, 2018 m. - 21, 2019 m. - 9, tai yra vidutiniškai po 16 sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per metus.
Neatsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamų veikų aplinkai (BK 270-274 straipsniai) pradėjimo datą: 2016 m. buvo baigti 34 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 26 nutraukti, 8 bylos perduotos į teismą; 2017 m. buvo baigti 38 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 27 nutraukti, 11 bylų perduota į teismą; 2018 m. buvo baigti 25 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 18 nutraukti, 7 bylos perduotos į teismą; 2019 m. buvo baigti 30 ikiteisminių tyrimų, iš jų 27 nutraukti, 3 bylos perduotos į teismą. Skaičiuojant statistiškai, vidutiniškai per metus baigiami 32 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų aplinkai (BK 270-274 straipsniai), iš jų vidutiniškai 25 ikiteisminiai tyrimai nutraukiami, 7 bylos perduodamos į teismą.“
[2] Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas“ Nr. VAE-3.
[3] Konsultuojantis su Generalinės prokuratūros atstovais buvo išsiaiškinta, jog nurodytos analizės aktualumas yra lygiai toks pat ir dabar, t. y. 2023 m.
[4] Pavyzdžiui, BK 129 straipsnio 1 dalyje už „paprastą“ (t. y. nužudymą be jokių kvalifikuojančių požymių) numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų, o to paties straipsnio 2 dalyje už „kvalifikuotą“ nužudymą – laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.