LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO IR KOMISIJŲ NARIŲ ATLYGIO UŽ DARBĄ ĮSTATYMO NR. XIII-198 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3187(3)

 

2023-12-13 Nr. 103-P-51

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Audrius Petrošius (pavaduojantis Gintarę Skaistę), Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vita Baliukevičienė – Darbo teisės grupės vadovė, Vytautas Šilinskas – viceministras, Indrė Vaicekauskaitė – Darbo teisės grupės patarėja.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str.d.

p.

 

 

 

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-11

5

1

3

1.    Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsniu dėstomo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio sudėtinių dalių yra „piniginė išmoka už atliktą darbą, nustatyta šalių susitarimu“. Pažymėtina, kad tokia formuluotė implikuoja, kad tai būtų išmoka už atskirai su darbdaviu sutarto darbo atlikimą, kuris nebūtinai būtų susijęs su darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, už kurių atlikimą ir mokamas sulygtas darbo užmokestis. Svarstytina, ar toks ir yra projekto tikslas, o jeigu taip – abejotina, ar mokėjimai už papildomus darbdavio ir darbuotojo susitarimus dėl tam tikrų funkcijų (darbo) atlikimo galėtų būti laikomi kaip darbo užmokesčio už priimant į darbą sulygtą ir pareigybės aprašyme numatytą darbą. Galbūt šia nuostata siekiama numatyti  galimą tam tikrų skatinamųjų išmokų (premijų), skiriamų paskatinti darbuotoją už veiklos rezultatus, mokėjimą (kas detalizuojama keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose). Kita vertus, galima suprasti, kad ši „piniginė išmoka“ yra darbo užmokesčio už darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas sudedamoji dalis, nes ji galėtų būti mokama pagal „darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą“. Šiame kontekste pažymėtina, kad samprata „piniginė išmoka“ yra bendrinio pobūdžio, neatskleidžia šios išmokos paskirties, neaiškus jos santykis su darbo užmokesčio struktūros dalimis ir keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatytomis priemokomis. Siūlome šios išmokos apibrėžtį sukonkretinti, nes tai svarbu ne tik įgyvendinant keičiamo įstatymo normas, bet ir taikant Lietuvos Respublikos darbo kodekso, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisinius santykius reguliuojančių įstatymų nuostatas.

Pritarti.

Pasiūlymas:

Siūlome 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą dėstyti taip:

„3) piniginė išmoka, už atliktą darbą, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą;“.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-11

5

5

 

2.    Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą piniginė išmoka gali būti mokama pagal darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatančias darbo apmokėjimo sistemos turinį (šioje sistemoje turėtų būti nustatomi ir piniginių išmokų dydžiai bei jų mokėjimo atvejai). Keičiamo įstatymo 5 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant ir į tai, kad iš jo turinio neaišku, kaip reikėtų taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 straipsnio 2 dalies taisykles.

Pritarti.

Pasiūlymas:

Siūlome 5 straipsnio 5 dalį dėstyti taip:

„5. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties, darbo apmokėjimo sistemą privalo nustatyti ir padaryti ją prieinamą susipažinti visiems darbuotojams biudžetinės įstaigos vadovas. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijas. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (darbo patirtis, išsilavinimas, veiklos sudėtingumas, atsakomybės ir savarankiškumo lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo sąlygos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir jos skyrimo tvarka (jeigu tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta), piniginių išmokų dydžiai, skyrimo atvejai (už atliktą darbą ar siekiant paskatinti) ir tvarka. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nustato savo valdymo sričiai priskirtų biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą; joje detalizuojami biudžetinės įstaigos vadovo pareiginės algos koeficiento nustatymo kriterijai (biudžetinės įstaigos veiklos pobūdis, jos dydis, jos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos ar kiti kriterijai) ir, atsižvelgiant į juos, nustatomi pareiginės algos koeficientų dydžiai ar jų intervalai, taip pat priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka, kintamosios dalies dydžiai ir skyrimo tvarka (jeigu tokia darbo užmokesčio sudėtinė dalis yra numatyta), piniginių išmokų dydžiai, skyrimo atvejai (už atliktą darbą ar siekiant paskatinti) ir tvarka. Prieš biudžetinės įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, Darbo kodekso nustatyta tvarka turi būti atliktos informavimo ir konsultavimo procedūros.“.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-11

6

4,

6

 

3.    Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti šios nuostatos turinį, t. y. reikėtų nurodyti, ar šioje dalyje siekiama nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistemoje jau detalizuoti, atsižvelgiant į A1 lygio pareigybėse dirbančių asmens darbo patirtį, išsilavinimą, veiklos sudėtingumą, atsakomybės ir savarankiškumo lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo sąlygas ar kitus kriterijus, konkretūs pareiginės algos koeficientai kažkokiu pagrindu dar turėtų būti didinami 20 procentų, ar siekiama nustatyti, kad A1 lygio pareigybėms pareiginių algų minimalūs koeficientai, numatyti įstatymo 1 priede, didinami 20 procentų, ar, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad 20 procentų didinami būtent keičiamo įstatymo 2 priede numatyti konkretūs koeficientai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 6 daliai, kurioje numatyti trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo atvejai. Pažymėtina, kad šio straipsnio 5 dalyje socialinių paslaugų srities darbuotojų pareiginės algos koeficientų didinimo sąlygos išdėstytos aiškiai.

Pritarti.

Pasiūlymas:

Siūlome 6 straipsnio 4 dalį dėstyti taip:

„4. A1 lygio pareigybių pareiginės algos koeficientai darbo apmokėjimo sistemoje didinami 20 procentų, palyginus su to paties lygmens (pakopos) pareigybėmis, nereikalaujančiomis magistro išsilavinimo (išskyrus biudžetinių įstaigų vadovus).“.

 

Siūlome 6 straipsnio 6 dalį dėstyti taip:

„6. Nustatant pareiginės algos koeficientą, papildomai įvertinamas nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių kultūros ir meno įstaigų aukščiausio profesinio meninio lygio kultūros ir meno darbuotojų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgytas pripažinimas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas tam tikrų profesijų atstovų trūkumas Lietuvos Respublikos darbo rinkoje, trenerių ir socialinių paslaugų srities darbuotojų aukšta kvalifikacinė kategorija, nustatyta pagal tam tikrai darbuotojų grupei keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Šiais atvejais biudžetinės įstaigos darbuotojui pagal įstaigos darbo apmokėjimo sistemą nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje nustatytas pareiginės algos koeficientas gali būti didinami didinamas iki 100 procentų Šiais atvejais nustatyti pareiginės algos koeficientai biudžetinės įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje gali būti didinami iki 100 procentų.

Trenerio pareiginės algos koeficientas didinamas atsižvelgiant į jo turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją: jeigu trenerio kvalifikacinė kategorija pirma, jo pareiginės algos koeficientas didinamas 45 procentais, jeigu antra, – 55 procentais, jeigu trečia, – 65 procentais, jeigu ketvirta, – 75 procentais, jeigu penkta, – 90 procentų, jeigu šešta, – 100 procentų. Treneriams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai gali būti didinami iki 40 procentų. Socialinių paslaugų srities darbuotojo pareiginės algos koeficientas didinamas atsižvelgiant į jo turimą galiojančią kvalifikacinę kategoriją: jeigu socialinių paslaugų srities darbuotojo kvalifikacinė kategorija pirma (žemiausia), jo pareiginės algos koeficientas didinamas 15 procentų, jeigu antra (aukštesnė), – 20 procentų, jeigu trečia (aukščiausia), – 30 procentų. Socialinių paslaugų srities darbuotojams, neturintiems kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai gali būti didinami iki 10 procentų.“.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-11

9

9

1

4.         Pažymėtina, kad nesuprantamos keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatos, numatančios, kad, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį kaip 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, turinys bei jos galimas įgyvendinimas, nes nėra aišku nei apie kokį santykinį „1,4“ dydį kalbama, nei apie šio dydžio pritaikymą (matematinį veiksmą) konkrečių 2 priede nurodytų koeficientų atžvilgiu.

Pritarti.

Pasiūlymas:

Siūlome tikslinti 9 straipsnio 9 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

1) biudžetinės įstaigos vadovui ar darbuotojui, atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau ne didesnį, negu nustatytas tos pareigybės didžiausias pareiginės algos koeficientas, o mokyklos vadovui, jo pavaduotojui ugdymui, mokyklos ugdymą organizuojančio skyriaus vedėjui, švietimo pagalbos įstaigos vadovui, jo pavaduotojui ir švietimo pagalbos įstaigos skyriaus vedėjui, kurių darbas laikomas pedagoginiu, gali būti nustatomas didesnis pareiginės algos koeficientas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, tačiau padidintas pareiginės algos koeficientas negali viršyti  ne didesnį kaip 1,4 šio įstatymo 2 priede nustatyto pareiginės algos koeficiento, padauginto iš 1,4, arba „

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2023-12-11

2

26

 

5. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, nereikėtų suderinti įstatymo projekto 2 straipsnio 25 ir 26 dalių, t. y. ar nereikėtų patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 26 dalies, kad būtų aišku, kuri kintamoji dalis galioja iki 2024 metų veiklos vertinimo (manytina, kad turėtų būti nurodyta ne iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta, o po 2023 metų veiklos vertinimo įstatymo projekto 2 straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka nustatyta kintamoji dalis).

Pritarti.

Pasiūlymas:

Siūlome 2 straipsnio 26 dalį dėstyti taip:

„26. Biudžetinių įstaigų darbuotojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta šio straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka paskirta pareiginės algos kintamoji dalis galioja iki 2024 metų biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo (nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjams – iki 2024 metų pirmojo nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų atlikėjų mėnesio (mėnesių), atsižvelgiant į nacionalinių ir valstybinių kultūros ir meno įstaigų repertuaro programą, vertinimo) metu priimto sprendimo įsigaliojimo dienos, išskyrus šio straipsnio 27 dalyje nurodytą atvejį.“.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str.d.

p.

 

 

 

1.

Seimo nariai G.Kindurys, L.Kukuraitis ir kt.

2023-12-11

6

5

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 projektu įstatymas išdėstomas nauja redakcija ir pavadinamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą
įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo 1 priede nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai didinami 21 procentu. Pažymėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme yra nustatyta, kad socialinių paslaugų srities darbuotojams nustatyti minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 30 procentų.

Skaičiuojame, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų algos koeficientą nuo 30% sumažinus iki 21%, socialinių darbuotojų ir kitų socialinių paslaugų srityje dirbančiųjų darbo užmokesčiai  santykyje su visu biudžetiniu sektoriumi mažinami apie 7%.

Taigi, Įstatyme pažeidžiami teisėti (šiuo metu teisiškai veikiantys) lūkesčiai socialinių paslaugų srities darbuotojams gauti didesnį darbo užmokestį nei kitų pareigybių darbuotojams.

 

1. Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip:

„5. Socialinių paslaugų srities darbuotojų šio įstatymo 1 priede nustatyti minimalūs pareiginės algos koeficientai didinami 21 procentu 30 procentų.“.

Nepritarti.

Argumentai:

Įstatymo projektu didinami visų Įstatymo 1 priede numatytų pareigybių minimalūs koeficientai. Todėl tam, kad išlaikyti neblogėjančią socialinių paslaugų srities darbuotojų padėtį, palyginti su dabar galiojančia, minimalūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai turėtų būti didinami vidutiniškai 21 procentu. Didesnius nei minimalius koeficientus įstaigos vadovas gali numatyti įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje, kuri tvirtinama suderinus su darbuotojų atstovais.

Be to, paminėtina, kad socialinių paslaugų srities darbuotojams išlieka pareiginės algos padidinimo galimybė už įgytą kvalifikacinę kategoriją, išlaikant tuos pačius didinimo procentus, priklausomai nuo turimos kvalifikacinės kategorijos, kai tuo tarpu kitiems biudžetinių įstaigų darbuotojams pareiginės algos koeficientų diferencijavimo pagal profesinio (ar vadovaujamo darbo patirtį) projekte atsisakoma.

Tokio siūlymo įgyvendinimui reikėtų

apie 7,7 mln. EUR iš valstybės biudžeto, kurie kitų metų biudžete nėra numatyti.

 

Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 5 (komiteto pirmininko balsas lėmė sprendimą)

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Justas Džiugelis

SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė