LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 368
STENOGRAMA
2019 m. gruodžio 17 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pavaduotojai G. KIRKILAS ir A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF*). Kolegos, pradedame vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 59 Seimo nariai.
16.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų, 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-4015(2) (priėmimas)
Kolegos, vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-10.1 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3787. (Balsai salėje) Atsiprašau, atsiprašau. Darbotvarkės 2-1 klausimas. Atsiprašau, kolegos, ne čia atsiverčiau.
2-1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų, 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIIIP-4015. Reikėtų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko V. Ąžuolo. (Balsai salėje) Jau švenčia! Kas galėtų iš Biudžeto ir finansų komiteto? Čia yra kelios pataisos. (Balsai salėje) V. Ačienė galėtų? Prašom, Vida, kviečiame. Pataisos dėl 1 straipsnio. (Balsai salėje) Taip, 1 straipsnis. Aš galiu perskaityti. (Balsai salėje) Prašom.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Čia kalbama apie V. Ąžuolo pasiūlymą dėl 1 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip, 1 straipsnis. Priėmus biudžetą, koreguojami skaičiai. 1 straipsnis. Nuo 2020 metų – 13 mln. 630 tūkst. 600 eurų, antras, 2021 metų – 14 mln. 246 tūkst. 100 ir 2022 metų – 14 mln. 610 tūkst. 200.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Čia yra 1 straipsnio korekcija?
PIRMININKAS. Taip, čia V. Ąžuolo pasiūlymai. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. 2 straipsnis.
V. AČIENĖ (LVŽSF). 2 straipsnis. Patvirtinti šiuos 2021 metų…
PIRMININKAS. Atsiprašau, dar dėl 1 straipsnio reikia. Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Gal galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame dėl 1 straipsnio. Kas pritaria 1 straipsniui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Čia pakoreguoti skaičiai, kolegos, pagal priimtą biudžetą. Tik tiek. Iš esmės formalumo įtvirtinimas.
Kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 57, prieš – 7, susilaikė 19. Pritarta.
2 straipsnis. Pasiūlymai pakoreguoti. 2020 metai – 14 mln. 848 tūkst. 100 eurų.
V. AČIENĖ (LVŽSF). 2021 metai – 14 mln. 958 tūkst. 500 eurų ir 2022 metai – 15 mln. 70 tūkst. 400.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti šiems pasiūlymams? Galime. Bendru sutarimu? Ir visam 2 straipsniui galime? (Balsai salėje)
Dėl viso. Ar yra norinčių kalbėti? K. Glaveckas. Nėra. A. Sysas. Prašom. Prieš norėtų kalbėti. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Jeigu žiūrėtume grynai pragmatiškai į šiuos skaičius, viskas su tais skaičiais gerai. Apskritai tik šešios eilutės. Viena eilutė – 2021-ų, kita – 2021-ų, 2022-ų. Bet jeigu prisimintume, kiek daug buvo šnekama apie dideles ambicijas, vis dėlto dabartinė dauguma baigia ketverių metų kadenciją. Ar po tokių skaičių yra didesnis perskirstymas per biudžetą? Ar mes galime tikėtis, kad Lietuva iš paskutinių vietų pagal socialinius ir ekonominius rodiklius Europoje pakils aukščiau? Tikrai jokių ambicijų nėra. Čia nulinės ambicijos. Eina skaičiai, subalansuojame pajamas, išlaidas ir tuo džiaugiamės. To, mano galva, yra per mažai.
Daug buvo šnekėta apie atskirtį. Ar toks biudžetas sumažins atskirtį žiūrint į ateitį? Vargu bau. Rimtų mokestinių pakeitimų nėra, rimtų didesnių įplaukų į biudžetą nėra. Taigi pasroviui, kaip Neryje nusekusioje, plaukiame į ateitį ir jokios perspektyvos gražios. Todėl aš balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Man iš tiesų labai keista girdėti kolegos pasakymus, kad nėra…
PIRMININKAS. Per mikrofoną.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …nieko rimto, kad nėra jokių rimtų pasikeitimų mokestinių pajamų prasme. O kaip kitaip didėja perskirstymas, kaip kitaip plečiama mokestinė bazė, jeigu ne priimant sprendimus? Pavyzdžiui, mes šiandien priėmėme sprendimą dėl papildomo pelno mokesčio bankams. Taip, jis galbūt neidealus, galbūt pajamos galėjo būti ir 30 mln., bet 22 mln. yra įspūdinga suma ir jos beveik visos pakanka sparčiau didinti bazinę pensiją. Tai yra labai rimtas mokestinis pasikeitimas, kuris šiandien buvo padarytas, jeigu aš neklystu, taip pat ir jūsų balsais. Nežinau, ar mes galime šokti aukščiau bambos ir padidinti, padvigubinti biudžeto perskirstymą per vienus ar trejus metus, bet akivaizdu, kad ir didindami išlaidas, ir plėsdami mokestinę bazę, ir keisdami tarifus, aš tik priminsiu, tabako akcizai, taršos mokestis, kurį mes, ačiū Dievui, šiandien jau ramiai galime vadinti taršos mokesčiu, nes vis dėlto labai panašių pavyzdžių Europoje yra… Nežinau, kodėl jūs tai vadinate nerimtais pasikeitimais, nes pasikeitimai yra rimti. Ir svarbiausia, kad paprasti žmonės, išskyrus galbūt situaciją dėl tabako rūkymo arba automobilio pakeitimo, iš esmės nepajus jokio mokestinės naštos didėjimo, pajus per NPD dar ir mažesnę mokestinę naštą, o visos naudos ateis per kitus sprendimus.
PIRMININKAS. Laikas! Ačiū.
J. Sabatauskas – prieš. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, klausiausi, ką kalbėjo gerbiamas kolega mano iš kitos pusės, ir nustebau. Vis dėlto, tai ką, nėra ambicijų, vietoj 30 % BVP perskirstyti 35? Jeigu suskaičiuosime, kiek tai susidaro, tai arti 3 mlrd. Tai kodėl padidinimas 2020 metams, pavyzdžiui, tik 1 mlrd. papildomai, palyginti su tais metais, kur dabar tvirtiname? Įvertinus tas peripetijas, apie kurias kalbėjome šiandien, dėl tų siūlymų dėl biudžeto paskirstymo, ir įvertinus pažadus viešajam sektoriui, kurie vis dėlto nebuvo įgyvendinti, kaip išėjo šiandien ugniagesiai nusivylę, nes gavo tik trečdalį to, kas yra būtinai būtiniausia, ir visi kiti, kai mes priimame biudžetą, kai aplinkui protestuoja žmonės tiek švietimo, tiek medicinos sektorių, tiek statutiniai, ši trejų metų perspektyva, kuri numatyta šiame nutarime, atrodo gana liūdnai, atrodo gana pasyviai ir matyti, kad joks proveržis nenusimato.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Budbergytė – prieš.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Tikrai tie skaičiai neįkvepia tikėti, kad mes pasitikime savo žmonėmis. Mes kalbame apie tai, kad, patvirtindami šį biudžetą, padalinome po trupinėlį visiems žmonėms, ar tai būtų pensininkai, ar tai būtų vaikai. Supriešinome tuo įvairias interesų grupes ir sakome – pasitenkinkite, nes biudžeto skaičiai yra tokie, kad leidžia mums kovoti su socialine atskirtimi. Aš labai norėčiau išgirsti, kada mes iš tiesų turėsime ambiciją turėti skaičius, kurie pasakys – mes turime biudžetą, kuris yra orientuotas į pajamų nelygybės mažinimą, tai yra biudžetas, kuris yra orientuotas į mokslą, tai yra iš tiesų biudžetas, orientuotas į mūsų vaikų ateitį. Dabar šie skaičiai yra tik menka paguoda mūsų žmonėms. Todėl aš tikrai negaliu balsuoti už šį nutarimą, patvirtinantį šiuos skaičius.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Masiulis – prieš. Prašau, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip reta neambicingas biudžetas ir rodikliai. Iš tikro valstybės ekonominė situacija yra puiki, pajamos auga ir tikrai būtų galima užsibrėžti įvykdyti vienoje ar kitoje srityje strateginį pokytį. Labai to pageidaučiau ir palaikyčiau tokią ambiciją. Tačiau, kaip ir kiti kolegos pastebėjo, yra pasielgta labai paprastai: įvairioms sritims padalinta po truputį, kad visur būtų po truputį gausiau. Kas labiausiai šokiruoja ir nuvilia, tai, kad daug kur numatyta, kaip turėtų būti biudžetuojamos tos sritys ir tada, kada valstiečių koalicijos jau nebebus, bus visai kitos koalicijos. Tai reiškia, kad yra bandoma įsipareigoti už kitas vyriausybes, kuriose valstiečiai gal bus, gal nebus, greičiausiai nebus.
Tai štai, visiems patrupinant, iššvaistant šitaip pinigus ir prisiimant įsipareigojimus į ateitį, yra padaroma meškos paslauga valstybei, nes faktiškai kitos vyriausybės, jeigu jos nuosekliai vykdytų šitą politiką, nebegalėtų jokių pokyčių vykdyti. Aš matau čia netgi žalingą tokių rodiklių visumą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame, nes nėra bendro sutarimo, dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4015… dėl Seimo nutarimo dėl konsoliduotųjų biudžeto rodiklių. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 100 Seimo narių: už – 67, prieš – 18, susilaikė 15. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.00 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4038(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2020 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4038. Komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė kviečiama į tribūną. Prašau. 1 straipsnis, pirmininke. M. Navickienė ir kiti kolegos siūlo dėl 1 straipsnio pataisas. Komitetas nepritarė. Prašau, pirmininke.
Kolegė M. Navickienė. Prašau pristatyti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų pasiūlymas buvo įgyvendinti Lietuvos Respublikos Prezidento valią ir pensijas kelti jau nuo sausio 1 dienos tiek, kiek buvo pirminiame Lietuvos Respublikos Prezidento siūlyme. Mūsų pasiūlymas komitete buvo svarstytas, bet jam nebuvo pritarta dėl neteisingai nurodyto šaltinio, bet mūsų siūlymą atkartoja gerbiamųjų R. Šalaševičiūtės ir R. Baškienės pasiūlymas.
PIRMININKAS. Prašau. Jūs atsiimate?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Ne, neatsiimate. Tada minutėlę, Rimante.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Atsiimu. Mes atsiimame.
PIRMININKAS. Ai, atsiimate? Tai viskas gerai. Tada Seimo narių R. Baškienės, R. Šalaševičiūtės pataisa. Kas pateiks? Rimante, jūs ar?..
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gal R. Baškienė.
PIRMININKAS. R. Baškienė. Dėl 1 straipsnio. Prašom, kolege.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, išties reikėjo papildyti ir patikslinti skaičius, kad jie atitiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų pajamų ir išlaidų subalansavimą, įvertinant tai, kad mes turėjome padidinti dėl prisiimtų savo įsipareigojimų dėl pensijų padidinimo 1,83 koeficientu, procentu. Čia yra ne tik pačiai idėjai, kuriai jau mes pritarėme kitu įstatymo projektu, pritarimas, bet ir turi atitikti finansines išlaidas ir pajamas. Todėl prašau pritarti tiesiog techniniam suredagavimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, reikalingi…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Balsavimo rezultatai: už buvo 9, prieš nebuvo, susilaikė 1. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Iš pradžių, ar turime 29 balsus? Galime? Bendru sutarimu? Gerai. Galime pritarti pataisai bendru sutarimu? Taip. Ir dėl 1 straipsnio…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Dar yra pakeisti projekto priedą ir grynai suderinant su…
PIRMININKAS. Mes kartu, mes jau jį patvirtinome.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, čia irgi buvo pritarta.
PIRMININKAS. Šitas priedas, taip? Lentelė? Taip, mes kartu su pataisa patvirtinome.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, čia buvo kartu 9 balsais už pritarta, nes čia yra techninis dalykas – buvo pataisyti skaičiai.
PIRMININKAS. Taip pat vienbalsiai pritarta.
Kolegos, 1 straipsnis. Galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsnis, kolegos. Yra taip pat R. Baškienės, R. Šalaševičiūtės visas priedas. Gal R. Baškienė pakomentuos?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia išties yra susiję dalykai ir priede mes turėjome pakoreguoti skaičius.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Ačiū. Visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime 3 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio taip pat nėra. Galime 4 straipsniui pritarti? Pritarta. Dėl 5 straipsnio yra R. Šalaševičiūtės siūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, čia yra pasiūlymas, kurį šiandien komitetas svarstė, buvo pritarta bendru sutarimu. Iš tikrųjų reikėjo techniškai pataisyti skaičius, buvo netikslumų, bet tai tik dėl 26 tūkst. eurų. Tą mes padarėme. Komitetas pataisymams pritarė, kaip minėjau, bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis. Atsiprašau. 5 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Taip pat Seimo narė M. Navickienė…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia atsiėmė.
PIRMININKAS. Atsiimate šį, taip? 6 straipsniui galime pritarti tokiu atveju? Ne. (Balsai salėje) Dar yra. Atsiprašau, dar viena pataisa. R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kai mes sujungėme bazinės pensijos indeksavimo koeficientus, padidindami juos, tai atitinkamai didėja bazinė pensija, kuo galime išties pasidžiaugti. Vietoj buvusių 177,9 dabar bazinė pensija jau bus 180,95, ir tai yra visiems senatvės pensiją gaunantiems asmenims. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir komiteto nuomonė. Taip pat visi vienbalsiai… ai, 1 susilaikė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Galime visam pasiūlymui pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Ir visam 6 straipsniui? Galime. Ačiū.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? (Balsai salėje) Dėl 7 straipsnio nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Dėl 8 straipsnio yra, bet jį jau reikia atsiimti, kaip suprantu pagal viską. Atsiėmė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia atsiėmė Monika.
PIRMININKAS. Taip, aš tai ir kalbu. Vėl kolegė R. Baškienė. 8 straipsnio pataisa. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėl 8 straipsnio mes prašome, kad įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., prašydami išbraukti anksčiau numatytą… buvo planuota nuo 2020 m. liepos 1 d. Rasta lėšų, 15,9 mln., todėl mes sėkmingai šią žinią pranešame, kad jis prasidėtų, įsigaliotų nuo sausio 1 dienos. Pensijų didinimas.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nebuvo, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti visam 8 straipsniui? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Ne, jau pritarėme šiam pasiūlymui. Ar pritariame pasiūlymui? Pritariame. Ir visam 8 straipsniui pritariame? Pritariame. Ačiū. (Balsai salėje)
Dėl viso. G. Skaistė – už. Prašau. Nėra. K. Glaveckas – už. Nėra. A. Sysas – už. Prašau, Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai „Sodros“ biudžetas reikalingas ir aš jam pritariu, bet per daug metų, kiek man teko priimti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, niekados nebuvo tokio komplikuoto priėmimo. Kai kurie skaičiai keisti dešimt kartų, aš manau, dėl to blaškymosi, kurį valdantieji įleido į tokių rimtų dokumentų priėmimą.
Labai sveikinu, kad atsitraukta nuo noro stiprinti gyvulių ūkį ir sumažinti įmokas savarankiškai dirbantiesiems. Aš suprantu, kad iškyla vėlgi problema, nes į šį biudžetą įkalkuliuotos mažesnės pajamos. Aš nežinau, kaip čia dėl skaičių, nes jie realiai, ko gero, gali neatitikti, nes, kiek aš suprantu, šiandien iš darbotvarkės buvo išbrauktas projektas Nr. XIIIP-4039, tai yra minus 15 mln. biudžetui nuostolingas įstatymas. Galbūt net ir daugiau nei 15 mln. Kaip tie skaičiai dabar balansuos biudžete, neaišku iki galo.
Bet kuriuo atveju sveikinu sveiką protą, kuris suveikė Seimo daugumoje, galbūt dėl tos kritikos, kuri pasigirdo visuomenėje, kad kai kurie nori gyventi kitų sąskaita. Taigi siūlau pritarti tokiam įstatymo projektui, kuris yra pritartas… pateiktas.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Čia labiau ne prieš, bet pasidalinti abejonėmis.
PIRMININKAS. Per mikrofoną, būkite geras.
P. URBŠYS (MSNG). Čia labiau ne prieš, bet pasidalinti abejonėmis, nes valstybėje yra 11 % gyventojų, kurie gyveno absoliučiame skurde, 23 %, tai yra kas penktas, patiria skurdo riziką. Kaip jūs paaiškinsite tą faktą, kad 2018 metais 117,5 mln. eurų buvo nepanaudota pagal socialinę paskirtį, buvo panaudota à la pagal socialinę paskirtį, kuri buvo labiau susijusi su administraciniu gerovės kūrimu ar administracinių resursų kaupimu. Iš jų net 12 mln. liko nepaskirstyti. Man atrodo, iš tikrųjų mes apie tai turime galvoti, kad mes skiriame lėšas socialinei atskirčiai mažinti, bet iš tikrųjų matome, kaip neracionaliai tos lėšos yra panaudojamos, ir, negana to, jos nepasiekia tiesiogiai to žmogaus, kuriam tos lėšos skirtos. Skandalinga tai, ką nustatė Valstybės kontrolė, kad 82 % socialinių pašalpų gavėjų papildomos pašalpos įsidarbinti negavo. O kodėl negavo? Todėl, kad paprasčiausiai jų neinformavo. Man atrodo, tikrai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turėtų skirti didesnį dėmesį būtent toms skiriamoms lėšoms socialinei atskirčiai mažinti ir, kas svarbiausia, imtis lyderystės, ypač ten, kur savivaldybės tarsi atsakingos už tų lėšų paskirstymą.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys – už. Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Norėčiau pataisyti gerbiamąjį kolegą, dabar kalbame, čia ne apie tą biudžetą, čia mes kalbame apie Socialinio draudimo fondo biudžetą, todėl reikėtų kalbėti būtent apie jį. Kas yra gerai ir kas yra ne visai gerai šitame biudžete? Aišku, dabar, kai priėmėme Prezidento pataisas, tai pataisėme vieną ydą, kad pensijos anksčiau pagal tą indeksavimo formulę vis tiek santykinai, lyginant su vidutiniu uždarbiu, turėjo nuvertėjimo tendenciją, ir gana ryškią. Dabar praktiškai perspektyva išsilygina ir to nuvertėjimo neturėtų būti, bet dar nėra to kilimo, kuris turėtų priartinti prie europinio lygmens. Čia jau yra ateities darbas. Bet kuriuo atveju tai yra pliusas.
Šiuo atveju lieka nesubalansuotos pajamos ir išlaidos, ypač nesureguliavome individualios, mažos ūkinės veiklos, individualios veiklos ir kitų. Kol kas šitos pajamos nesubalansuotos ir faktiškai finansuojamos iš kitų mokesčių mokėtojų. Tai nėra gerai, nes „Sodros“ biudžetas turi veikti pagal principą, balanso principą, arba tai turėtų būti padengta iš valstybės biudžeto, to irgi nėra padaryta. Bet iš principo judame teisinga linkme, tiktai, ką A. Sysas teisingai pažymėjo, mes dabar kitaip nubalsavome, tai skaičiai, mano galva, turėjo irgi būti pakoreguoti. Nežinau, kaip iš tos kebeknės išeis mūsų ministras, iš tų visų mūsų šiandien nenubalsuotų dalykų, bet iš principo reikėtų pritarti, nes iš tikrųjų „Sodros“ klausimai eina teigiama linkme.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Baškienė – už.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, nelabai gal būčiau ir kalbėjusi, bet tikrai noriu pasakyti, kad kolegos, kurie galvoja dėl savarankiškai dirbančiųjų, tai yra į dar kitus metus ateinančios pajamos. Todėl nereikėtų dėl to baimintis. O pasidžiaugti mes išties galime tuo, kad ieškoma kompromisų, galvojama apie darbo grupes, galvojama apie tikslą, kaip galima padaryti, kad visi būtų įvertinti ir pamatyti, ir savarankiškai dirbantys, ir tie, kurie šiuo atveju socialinio draudimo biudžeto pagrindu gaus didesnes išmokas, didesnes pensijas. Matydami augantį rezervą, kuris jau ir šiais metais sudarė tam tikrą dalį, o, kaip matote, 2020 metams yra numatyta 344 mln. eurų papildomai rezervo, tai jau bendra suma sudarys apie 0,5 mlrd., mes galime sakyti, kad štai žmonės gali ramiau gyventi, žinodami, kad „Sodra“ neminusinė, kad kažkada buvusi 3,7 mlrd. skola yra likviduota, kad mes galime oriai galvoti apie pensijas. Didėjimas yra. Kartu su Prezidentu – štai 8,11 plius 1,3 bazinė dalis, o nuo kitų metų dar ir kintamoji. Vadinasi, einame teisingu keliu ir aš siūlau pritarti ir balsuoti už šį biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, nėra bendro sutarimo. Balsuojame dėl 2020 metų „Sodros“ rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4038. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 97, prieš nėra, susilaikė 10. Pritarta. (Gongas)
17.15 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4219(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4219(2). Kviečiu A. Širinskienę. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta.
2 straipsnis. Yra Seimo narės A. Širinskienės pasiūlymas. Prašom, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolegos, priėmimo stadijoje reikia suderinti blanketines nuorodas. Šitas pasiūlymas ir yra susijęs su tuo, nes kitas komitetas svarstydamas tiesiog sumažino punktų skaičių ir atitinkamai turime keisti Sveikatos draudimo įstatyme numeraciją. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKAS. Čia redakcinė iš esmės, taip? Taip. Kolegos, komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. 2 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pataisų nėra. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai. M. Puidokas – už. Prašom.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkoju. Gerbiami kolegos, iš tiesų pažangi valstybė privalo rūpintis visais žmonėmis, įskaitant ir socialinėje atskirtyje esančią visuomenės dalį. Akivaizdu, kad suimtieji, bausmę atliekantys asmenys, deja, bet priskirtini prie socialinės atskirties. Šiais įstatymo pakeitimais siekiama suimtuosius ir nuteistuosius asmenis integruoti į nacionalinę sveikatos sistemą. Manau, kad šis įstatymo pakeitimas tikrai yra svarbus žingsnis socialinės atskirties mažinimo link ir dar vienas svarbus žingsnis, siekiant efektyviau užtikrinti žmogaus teises.
Noriu atkreipti visų jūsų dėmesį, kad jau daug metų Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą reikalauja iš Lietuvos valstybės atlikti šiuos pakeitimus. Noriu pasveikinti šio projekto iniciatorius pagaliau šį reikalavimą išgirdus ir kviečiu jus visus, kurie gerbiate žmogaus teises, palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Martinėlis – prieš.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau tik paminėti, kad iš Teisingumo ministerijos valdymo srities sveikatos priežiūros paslaugos finansavimas perkeliamas į PSDF. Vis dėlto valstybė, delegavusi funkcijas, turėtų skirti ir finansavimą. O šito bent jau šitame biudžete nėra ir valstybės deleguotos funkcijos yra nefinansuojamos. Valstybės deleguotoms funkcijoms jau trūksta 80 mln. PSDF biudžete ir dar prisidėtų 7 mln. dabar. Tai iš principo gal ir gera tendencija, bet vis dėlto reikėtų prisirišti ir prie finansavimo, kad nebūtų našta Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, kuris ir dabar yra nepakankamas, kad galėtų tenkinti ir medikų, ir pacientų teisėtus interesus. Aš siūlyčiau, sakykime, galbūt tuo aspektu, kad nėra skiriamas finansavimas kaip valstybės deleguotai funkcijai, tai tikrai, manyčiau, kad ir susilaikyti būtų galima.
PIRMININKAS. A. Matulas – prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties turime paradoksalią situaciją, kada valstybė apsiima drausti privalomuoju sveikatos draudimu nuteistuosius, bet pinigų tam visiškai neskiria. Konstitucinis Teismas 2013 metais aiškiai buvo pasakęs, kad kiekvienas žmogus turi mokėti įmokas į Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir tos įmokos turi priklausyti nuo gyventojų pajamų. Valstybė, drausdama valstybės draudžiamus asmenis ir mokėdama 2,5 karto mažesnę įmoką negu vidutiniškai dirbantis asmuo, jau pažeidžia, mano manymu, Konstituciją. Bet šiuo atveju turime labai įdomią situaciją.
Šiandien, kaip minėjo kolega R. Martinėlis, kalinių medicininė priežiūra kainuoja apie 7 mln. Už draudžiamus asmenis PSDF galėtų gauti 2,6 mln., bet tų pinigų, kaip minėjau, valstybė neskiria nei per asignavimus, nei per valstybės draudžiamus asmenis. Ir turime tokią situaciją, kad, be abejonės, apie 7 mln. eurų bus nuskriausti medikai ir pacientai dėl to, kad mes prisiimame tam tikrus įsipareigojimus, bet pinigų visai nėra. Aš manau, kad šis sprendimas, jeigu jūs už jį balsuosite, be abejonės, vertas būti nagrinėjamas Konstitucinio Teismo, todėl mes rengiame tekstą ir bandysime kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar gali būti taip, kad PSDF biudžetui pavedama drausti asmenis, finansuoti jų sveikatos priežiūrą, o pinigų tam niekas neskiria. Tarp kitko, jokių…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). …pakeitimų pakeisti sistemos finansavimą, jokių įpareigojimų Europos Sąjunga nėra pasakiusi ir pavedusi.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Šiaip tai čia toks labai įdomus siūlymas. Šiuo keliu einant galima labai daug ką iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuoti, čia tik kad nepritrūktų fantazijos. Bet Privalomojo sveikatos draudimo fondo prigimtis yra tokia, kad jis yra draudimo fondas, vadinasi, surenka pinigus iš žmonių, kurie draudžiasi, o kai suserga – gauna gydymą. Tai tikrai būtų nekaip, jeigu iš tų žmonių būtų paimta dalis sumos ir išleista visai nedraustiems asmenims gydyti. Tai čia galima daug ką taip finansuoti. Todėl tikrai neįmanoma pritarti šiam siūlymui. Labai kviečiu visus, net ir R. Šarknicką, kuris nieko nesupranta, ką čia veikia, balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl Sveikatos draudimo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4219. Priėmimas. (Balsai salėje) Kas pasisako už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 85, prieš – 4, susilaikė 24. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.22 val.
Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4049(2) (priėmimas)
Lydimasis projektas, 2-3.2 klausimas – Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4049(2). Priėmimas. Kviečiu kolegę A. Širinskienę. R. Šarknickas kažko norėjo. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tai tik padėkosiu, norėčiau ateiti į jūsų paskaitas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, Agne.
1 straipsnis. Yra Seimo Teisės departamento pastaba.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mes nepritarėme pastabai, nes analogiška pastaba jau buvo įvertinta ir atitinkamai argumentuota. Šiuo atveju manome, kad tikrai tokio modelio pasirinkti nereikėtų.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti visam 1 straipsniui? Galime. Ačiū.
2 straipsnis. Taip pat Seimo Teisės departamento pastaba.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Lygiai taip pat analogiška pastaba buvo ir per svarstymą, ir komitetas jai taip pat nepritarė.
PIRMININKAS. Galime pritarti nepritarimui? Ir 2 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. Nėra norinčių kalbėti.
Dėl viso. Balsuojame, kolegos, priėmimas. Kas palaiko Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4049(2), balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 89, prieš – 1, susilaikė 19. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.24 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4050(2) (priėmimas)
Dar turime vieną lydimąjį, 2-3.3 klausimas – Suėmimo vykdymo įstatymo projektas. Taip pat kviečiu A. Širinskienę. Gerbiama Agne!
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4050. 1 straipsnis. Teisės departamento pastaba.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nepritarta. Kaip ir ankstesnio projekto atveju, argumentai yra tie patys – subjektai yra gana aiškūs. Būtent dėl to anksčiau komitetas taip pat tai pastabai nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu 1 straipsniui pritarti? Galime. 2 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pastabos. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento pirmajai pastabai dėl 2 straipsnio 2 dalies mes pritarėme ir papildėme. Tai buvo techninio pobūdžio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime bendru sutarimu 2 straipsniui su pataisomis pritarti? Galime. Vienai pataisai pritarta, kitai – ne.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kitai yra nepritarta. Analogiški argumentai – dėl subjektų, kurie yra įvardinti kitur.
PIRMININKAS. Ačiū. Nėra norinčių kalbėti.
Kolegos, balsuojame dėl Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4050. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 107 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 19. Įstatymui (projektas Nr. XIIIP-4050) pritarta. (Gongas)
17.26 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4051(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-3.4 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4051. Du straipsniai. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Pritarta.
Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4051. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Sveikatos sistemos įstatymo 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 105 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4051) priimtas. (Gongas)
17.27 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4052(2) (priėmimas)
Ir 2-3.5 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4052. Vėl kviečiu A. Širinskienę. Kolege, prašom. Yra pasiūlymų dėl 1 straipsnio – A. Matulo, R. Martinėlio, A. Strelčiūno, I. Degutienės ir J. Liesio. Kas pateiks? A. Matulas? Prašom. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dabar įstatymas numato, kad savivaldybių pirminės sveikatos priežiūros centrai privalo sudaryti sutartis su nuteistųjų ligonine arba izoliatoriais. Jūs dabar, suprantate, kaip galima įstatymu įpareigoti medikus, dirbančius pirminėje sveikatos priežiūroje, eiti į kalėjimus ir teikti paslaugas? Tai yra pareigų instrukcija, yra tam tikras savanoriškumo principas. Aš dar suprantu dėl laikino sulaikymo izoliatorių, kur išties, jeigu steigėjas pritartų, galbūt galima surasti gydytoją, kuris ten sutiktų eiti ir tikrinti sveikatą, bet kaip galima įstatyme uždarai įstaigai pavesti, kad turi sudaryti įstaiga ir paskui ką nors turi įpareigoti? Tai yra uždara įstaiga, turi būti rastas gydytojas, sutinkantis savanoriškai eiti į tą įstaigą ir teikti paslaugas. Mes siūlome, kad nebūtų įstatyme nuostatos, kad privalo sudaryti sutartis, bet, pritarus steigėjui, gali būti sudaryta sutartis. Steigėjai supranta šią situaciją, išanalizuos situaciją vietoje ir tada priims. Galbūt iš anksto suderins su kai kuriais medikais, sutinkančiais teikti tas paslaugas, ir tada, steigėjui pritarus, būtų galima sudaryti tą sutartį. Mūsų yra toks siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar, kolegos, ar turime 29 Seimo narius? Kurie remiate, balsuokite už, kad svarstytume.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymui nepritarta.
PIRMININKAS. Agne, dar nereikia. Palaukite! Neaišku, ar turime 29 Seimo narius. Kas nori paremti, balsuoja už. (Balsai salėje) Seimo nario A. Matulo ir kitų pataisą. (Balsai salėje) Kad svarstytume, taip.
Lygiai 29. Prašau, komiteto nuomonė. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas Seimo nario A. Matulo ir jo kolegų pasiūlymui nepritarė atkreipdamas dėmesį, kad viename iš lydimųjų teisės aktų – Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalyje yra siūloma reglamentuoti, kad sprendimą dėl konkrečios pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios savivaldybės asmens sveikatos priežiūros įstaigos priima savivaldybės taryba. Viena vertus, tai yra perteklinis reguliavimas, antra vertus, jis savo turiniu skiriasi, dėl ko greičiausiai būtų problemų taikant ir praktikoje, nes Bausmių vykdymo kodekse yra, priima taryba, o čia, pritarus steigėjui, gali sudaryti. Yra siūlomos skirtingos normos.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų nėra. Kolegos, balsuojame dėl A. Matulo ir kitų Seimo narių pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Kas pritaria Seimo nariams, tas balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 101 Seimo narys: už – 36, prieš – 19, susilaikė 46. Nepritarta. Kolegos, gal galime 1 straipsniui bendru sutarimu?.. Ačiū. Ir dėl 2 straipsnio nėra pataisų. Galime bendru sutarimu? Galime.
Dėl motyvų dėl viso. R. Šarknickas – už. Prašau, Robertai. Nenori, atsisako. A. Matulas – prieš. (Balsai salėje) Atsisakė. A. Matulas – prieš. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš vėlgi nekartosiu tų pačių argumentų, bet, sakau, situacija yra paradoksali, kada yra pavedama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo finansuoti paslaugas asmenims, už kuriuos niekas nemoka. Vadinasi, Privalomojo sveikatos draudimo fondas praras apie 7 mln., vadinasi, pacientams galimybė įsigyti naujus vaistus, gydytojų atlyginimas, paslaugų prieinamumas – taip negali būti. Vis tiek mes turime atsižvelgti pagaliau į Konstitucinio Teismo nutarimus, kad kiekvienas žmogus, kuris draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu, turi mokėti įmokas arba už jį kažkas turi mokėti įmokas. Akivaizdu, kad mes pažeidžiame Konstituciją, bet tiesiog išlaužote rankas ir priimate valinį sprendimą, įpareigojate medikus steigti paslaugas ten, kur galbūt jie nenori ir negalės steigti. Vis dėlto paslaugų teikimas įkalinimo įstaigose turi savo specifiką, turi savo riziką. Aš tikrai raginu nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4052. Kas palaiko, balsuoja už, (priėmimas), kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 103 Seimo nariai: už – 71, prieš – 3, susilaikė 29. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.34 val.
2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043. Kviečiu ministrą. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu noriu paprašyti pusės valandos pertraukos dėl šito klausimo.
PIRMININKAS. Balsuojame. Frakcijos vardu prašoma valandos pertraukos dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4043. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiami kolegos, balsavo 104 Seimo nariai: už – 67, prieš – 27, susilaikė 10. Pertrauka iki 18 val. 35 min.
Prašom, A. Matulas. Replika.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, keistas kolegos A. Verygos prašymas. Mes nesiruošėme, nestovėjome prie mikrofonų ir nesiruošėme prašyti pertraukos nei iki kito posėdžio, nei pusės valandos. Tai kam reikia trečią valstybės biudžetą svarstyti naktį? Aš suprantu, galbūt jaučiate, kad tas siūlymas, kurį mes, nemažai Seimo narių, pateikėme, yra iš esmės teisingas, ir, matyt, laukiate, kad kuo daugiau parlamentarų išeitų iš salės, kad galėtumėte lengviau priimti. Tai yra tikrai nelogiškas, nesąžiningas pasiūlymas naktį svarstyti privalomojo sveikatos draudimo biudžetą.
17.37 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4202(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4202. Prašom, J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, buvo prašymas dėl pusės valandos pertraukos. Jūs paskelbėte, kad valandos.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Pertrauka pusės valandos – iki 18 val. 5 min.
Kviečiu K. Bartkevičių. Prašom. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 2 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pataisų nėra. Galime pritarti? Atsiprašau, yra Seimo nario A. Verygos. Ministre, prašom pristatyti pataisą.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kolegos, pataisos, pasiūlymo tikslas yra paprastas – siekiama apsaugoti pacientų turtinius interesus, užtikrinti teisinį aiškumą, apskaičiuojant atlygintiną žalos pacientui dydį, išvengiant dvigubos kompensacijos ir dvigubo apmokėjimo. Pasiūlyme yra detalizuojama, kokia būtų ta dviguba kompensacija ir ko mes norime išvengti. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Kolegos, ar turime 29 Seimo narius, kurie remia? Turime. (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kas remia šitą pataisą, balsuoja už, kad būtų svarstoma. Komitetas po to pasakys savo nuomonę. Už, kad būtų svarstoma. Čia ne balsavimas, čia tik žiūrima, ar yra 29 Seimo nariai, kurie remia pataisą, kad būtų svarstoma.
Yra 69. Prašom, komiteto nuomonė. K. Bartkevičius.
K. BARTKEVIČIUS (LGF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarti?
K. BARTKEVIČIUS (LGF). Taip.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti pataisai bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.
Dėl viso R. Šarknickas – už. Atsisakote? Ačiū.
Kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4202. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 102 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-4202) priimtas. (Gongas)
17.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“ projektas Nr. XIIIP-4218(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“ projektas Nr. XIIIP-4218. Svarstymas.
Kviečiu V. Ąžuolą į tribūną. Prašom, kolega. Ai, ne. Jūs papildomas. Kviečiu R. Sinkevičių, Ekonomikos… Jūs pagrindinis, pasirodo. Atsiprašau V. Ąžuolo. Prašau, Rimai. Laikysimės nuosekliai.
Seimo nutarimas „Dėl valstybės garantijos suteikimo Šiaurės investicijų bankui“. Jūs turite? Medžiagą galite duoti? Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Gerbiamas pirmininke, Ekonomikos komitetas svarstė minėto nutarimo projektą, teiktą Vyriausybės, ir bendru sutarimu nutarė pritarti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Netriukšmaujame.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Paaiškinsiu kolegai komiteto nariui. Pirmuoju balsavimu mes sprendėme, ar iš esmės pritarti, ar atmesti projektą. Tada balsai buvo pasiskirstę 7:2. Po to, kai aptarėme pasiūlymus, bendru sutarimu pritarėme.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu V. Ąžuolą į tribūną. Prašom. Biudžeto ir finansų komitetas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė. Už – 6, prieš – 3, susilaikė 1. Buvo daug diskusijų. Pagrindinė diskusija dėl to, ar reikia dabar išpirkti laivą, dėl kurio sprendimą turėsime priimti tik 2022 metais? Turės priimti kita Vyriausybė.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Kviečiu į diskusiją E. Gentvilą. Frakcijos vardu. Prašom, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, tikrai sudėtingas projektas, jį reikia savotiškai paaiškinti. „Klaipėdos nafta“ prašo valstybės garantijos dviem paskoloms. Viena paskola imama 135 mln. eurų tam, kad išdėstytų nuomos mokestį ne iki 2025 m. sausio 1 d., kaip numatyta sutartyje su Norvegijos kompanija „Höegh“, bet iki 2044 metų. Taigi kiekvienais metais reiks mokėti truputį mažiau, nes išdėstome 5 metų planuojamą saugumo dedamąją į 25 metus. Kiek čia ekonomiškai pagrįsta, nežinau, tik noriu pasakyti, kad likus 5 metams iki sutarties pabaigos pratęsti ją dar 20 metų?..
Kita paskolos dalis – 160 mln. eurų, yra užsirezervuojama iš Šiaurės investicijų banko tam, kad turėtume pinigų 2024 m. pabaigoje, tada, kai nutarsime išsipirkti laivą, šį arba kitą. Vėlgi kodėl prieš 5 metus mes tą darome? Sakoma: dėl to, kad šiandien rinkose yra geros paskolų sąlygos, geros paskolų palūkanos. Čia reikėtų specialios analizės.
Tačiau pateiksiu savo keletą kitų pastebėjimų. Seime šis projektas pradėtas svarstyti lapkričio 28 dieną. Taigi realiai mes svarstome, ar suteikti valstybės garantiją didžiausiai šios kadencijos laikotarpiu ir praėjusios kadencijos laikotarpiu paskolai su valstybės garantija, ir mums, Seimui, paliekama 3 savaitės laiko, nors pati paskola bus reikalinga po 5 metų. Bet mums sakoma: balsuokite iki šventų Kalėdų.
Maža to, šių metų lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje „Ignitis“, valstybinė monopolinė įmonė, informavo visus dujų vartotojus, kad nuo sausio 1 dienos dujos Lietuvoje pigs, nes ta saugumo dedamosios restruktūrizacija išsimėto ne per 5 metus, bet per 25 metus. Taip, pigs, tačiau sąžininga būtų pasakyti kitą dalyką: o nuo 2025 m. sausio 1 d. dujos brangs labiau, negu jos brangtų, jeigu nebūtų imama ši paskola. Restruktūrizavus paskolos lėšomis dujų saugumo… SGD terminalo saugumo dedamąją, dalis kaštų atsiranda po 2025 metų iki 2044 metų pabaigos, ir tos paskolos grąžinimas brangins dujas nuo 2025 metų.
Dar vienas dalykas, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba parašo savo nutarimu, juo visuomenei, aišku, nepraneša, kad dujos pigs nuo sausio 1 dienos tuo atveju, jeigu Seimas pritars šitos paskolos ėmimui. O jeigu nepritars, gerbiami dujų vartotojai, kaltas liks Seimas, nes štai jau paskelbta visiems gyventojams, visiems vartotojams, kad dujos pigs, tik begėdžiai Seime, drausdami imti šitą paskolą arba nesuteikdami valstybės garantijos šitai paskolai, liks kalti, jeigu dujos nepigs. Aš nemanau, kad Seimas gali būti šitaip šantažuojamas. Ir kas šantažuoja? Ne privati bendrovė, o valstybinė bendrovė arba valstybinė institucija. Dar kartą pabrėžiu, ypač apie antrąją paskolos dalį – 160 mln., ji bus reikalinga anksčiausiai 2022 metų gruodį. Šiandien mums sakoma, duokite valstybės garantiją šitai paskolos daliai, o kol kas nėra išanalizuota, kaip keisis dujų poreikis Lietuvoje arba regione. Sakoma, jis šiek tiek mažės, tačiau, žinote, pastatysime GIPL jungtį su Lenkija ir mes varysime SGD dujas į Lenkiją. O lenkai planuoja, kad iš savo Svinouiscio SGD terminalo pumpuos dujas į Lietuvą. Nepasverta rizika, kuri neduoda galutinio atsakymo. Viskas aišku be analizių ir tai tikrai kelia nerimą.
Dar vienas dalykas – neužtikrintas ir toliau neužtikrinamas mūsų SGD terminalo regioniškumas. Nei Latvija, nei Estija neplanuoja prisidėti, jie šiandien gauna nedideles SGD dujų siuntas iš Lietuvos ir labai maloniai jas perka, nes visą saugumo dedamąją sumoka dujų vartotojai Lietuvoje, nei latviai, nei estai už tai neturi mokėti. Mes juos savotiškai dotuojame, jie patenkinti šita situacija ir nenori tapti mūsų terminalo akcininkais, dalininkais ar panašiai. Lietuva ir toliau išlieka socializuotų kaštų orbitoje, kai SGD saugumo dedamąją padengia visi dujų vartotojai, ir tokiu būdu socialiniais kaštais, vartotojų kaštais yra padengiama saugumo dedamoji. Noriu pabrėžti, kad nevyko jokios realios derybos su kitomis tarptautinėmis finansinėmis institucijomis, tokiomis kaip EIB arba IBRD, nes šitos institucijos atsisako finansuoti ir investuoti, skolinti pinigus projektams, susijusiems su iškastiniu kuru. Man tame kontekste patiko G. Landsbergio straipsnis „Į ką tu vynioji šitą sūrį?“, kuriame parašyta, kaip Vokietija per „Nord Stream“ vamzdį prisirišo prie iškastinio kuro. Cituoju: „Nord Stream“ surišo Vokietiją su Rusija amžinais dujiniais saitais, bet ką jis bendro turi su carbon neutral, su CO2 emisijos išvengimu?“ O mes prisirišame iki 2044 metų. Man sunku suprasti, kodėl mes taip skubiai prisirišame.
Ir paskutinis dalykas. „Klaipėdos naftos“ konsultantai nustatė, kad antros paskolos dalies reikia skolintis 140 mln. eurų. Nepaisant to, „Klaipėdos nafta“ paprašė, kad Šiaurės investicijų bankas suteiktų 160 mln. eurų, ir mes svarstome šiandien 160 mln. eurų. Kokiu pagrindu? Tai jūs suprantate, kokius signalus mes duodame terminalo-laivo pardavėjui, kuris žino – valstybė garantavo 160 mln. eurų paskolą „Klaipėdos naftai“. Tas pats, kaip aš ponui V. Pranckiečiui pasakyčiau, pirksiu jūsų butą po penkerių metų už kažkokią sumą ir tą sumą jau šiandien pasiskolinu iš banko. Kaip mes derėsimės? Aišku, jūs žinosite, kad aš jau turiu tokios sumos paskolą. Tai štai kaip neatsargiai elgiasi „Klaipėdos nafta“ ir ką mes turime daryti šioje situacijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu A. Skardžių. Prašom. Kolega A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, kalbėsiu savo vardu kolegos J. Bernatonio pageidavimu. Šiandien „Klaipėdos nafta“ pateikė Seimui projektą, kurį mes svarstome, projektas vadinasi – investicinis projektas, kaip sumažinti kaštus, kaštus, kuriuos mes kiekvienas mokame, tai yra saugumo dedamoji, mokame mums privalomą mokestį. Kai kurie kolegos ir visuomenės nariai ne visi žino, koks tai mokestis, todėl aš vis dėlto norėčiau įvardinti, kas moka, kodėl mes jį mokame ir už ką mes jį mokame. Tai yra vartojimo mokestis, kurį moka elektros vartotojai, dujų vartotojai, šilumos vartotojai ir pramonė. Beje, pramonės vienintelė įmonė, kuri Lietuvoje naudoja daugiausia dujų, tai yra „Achema“, sunaudojanti apie 60 % iš tų 22 teravatvalandžių, arba 22 mln. megavatvalandžių. Pusė dujų yra importuojama į Lietuvą vamzdžiu.
Kariaujame su „Gazpromu“, bet pasirodo, kad karas yra netikras. Pernai, šiemet ir visais metais, kada pradėjo veikti terminalas, daugiau negu pusę dujų tiek mūsų paskirtasis tiekėjas „Lietuvos dujų tiekimas“, tiek „Achema“ perka per vamzdį iš mūsų didžiausio priešo „Gazpromo“. Kodėl jis taip elgiasi? Todėl, kad mūsų tas verslo projektas, kurį dabar mes norime ištempti dar 25 metams, kiekvienai megavatvalandei iš 22 mln. kainuoja po 4 eurus už vieną megavatvalandę, kai dujų rinkos kaina yra tarp 15–18 eurų už megavatvalandę. Tai išties ženkli suma. Todėl mes esame nekonkurencingi, todėl privalome pirkti iš vamzdžio.
Projektas buvo pradėtas įgyvendinti kaip komercinis, bet staiga, dar 2012 metų birželio mėnesį, jis tapo socializuotu, tai yra kaštus dengiame mes visi. Tas noras mus pakinkyti dabar, nesulaukus, kol pasibaigs sutartis su „Statoilu“, kol pasibaigs sutartis su „Höegh LNG“ dėl laivo nuomos, tai yra 2024 metai, iš karto norima sukalti kuoliukus ir priversti mus toliau tarnauti ir penėti tą mūsų išsvajotąją „Nepriklausomybę“.
Kodėl taip elgiamasi? Todėl, kad labai patogu. Sustatyti savi žmonės į „Litgasą“, kuris neseniai pakeitė kailiuką – tapo „Ignitis“. Taip pat į SGD terminalo vadovus, kaip žinote, pateko faktiškai be konkurso arba fiktyvaus konkurso būdu Prezidentės patarėjas A. Molis, kuris patarinėjo energetikos klausimais, greičiausiai ir dėl paties terminalo.
Tai štai, mūsų kaštai yra nei dideli, nei maži – 98 mln. per metus. (Balsai salėje) Tokius kaštus mes dabar siūlome, kadangi nepajėgia mokėti dujų vartotojai, projekto esmė – mokėjimą likusiems penkeriems metams nukelti į ateitį. Tai yra paprasčiausias triukas, yra investicinis projektas, kaip mažinti. Skolinamės 135 mln., po 27 mln. dengiame iš tų 98 mln., iš paskolintų pinigų. Tai yra vartojimo kreditas, kurį pravalgome. Mokės mūsų vaikai, bet ne čia pagrindinė esmė.
Pagrindinė esmė, kad mes liktume SGD terminalo saugumo dedamosios mokėtojai iki 2044 metų. Iš to lobtų dvi įmonės, tai yra dujas tiekianti, terminalą nuomojanti, tai yra „Klaipėdos nafta“, kur susikelia visus net kapitalo grąžos kaštus, pelno kaštus į šitą sumą. Tai palaukite! Kada baigsis tas tautos prievartavimas, jeigu projektas komercinis? Dirbkite komerciniais pagrindais ir tikrai mes visi padėsime kariauti su visais konkurentais.
Tačiau latviams, estams parduodame dujas kur kas pigiau, negu mes jas patys įsigyjame. Vadinasi, mes dotuojame juos. Kadangi jie nemoka jokių infrastruktūrinių kaštų, jie taip pat nemoka jokių pridėtinių mokesčių, jie gauna švarią kainą ir dėl to visus kaštus dengiame mes. Paprasčiausiai mus nori pakinkyti. Ir jokio čia 300 mln… Šiandieną galime nupirkti net du tokius laivus, kuriuos prie Adrijos jūros neseniai ruošėsi kitos Europos Sąjungos valstybės statyti, ne vieną, o net du už tuos 300. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J. Bernatonis. Prašau.
J. BERNATONIS (LSDDF). Mieli kolegos, kai kalbėjo mano bičiulis Artūras, galėjo susidaryti įspūdis, kad aš pageidavau, kad jis pasisakytų. Aš pageidavau, kad jis pasakytų, kad tai yra jo asmeninė nuomonė, nes mūsų frakcijos pozicija yra kitokia.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną V. Poderį. Prašau. (Šurmulys salėje)
V. PODERYS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Mieli kolegos!
PIRMININKAS. Netriukšmaujame!
V. PODERYS (LVŽSF). Aš, kaip ir kolega…
PIRMININKAS. Ne frakcijos vardu prieš tai kalbėjo. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Aš, kaip ir kolega…
PIRMININKAS. V. Poderys – frakcijos vardu. Prašom.
V. PODERYS (LVŽSF). Aš, kaip ir kolega S. Gentvilas, buvau išvadų teikėjas Ekonomikos komitete. Be abejo, prisijungiu prie jo išvados ir pasakymo, kad buvo labai skubiai teikiama, nepateikiant visų reikiamų dokumentų įsigilinti, ir pats posėdis buvo sušauktas kaip neeilinis, nepaisant to, kad mes nedarėme suplanuotų klausymų. Dėl to turėčiau priekaištą dėl viso proceso ir dėl skubos, ir dėl informacijos neišsamumo, šiuo atveju tai buvo labai būtina. Čia yra procedūriniai klausimai.
Iš esmės 300 mln. eurų. Kokie galėtų būti pagrindiniai nuogąstavimai? Keli dalykai. Dabartinė sutartis dėl terminalo mums leidžia priimti sprendimą dėl to, kokiu keliu eisime 2022 metų pabaigoje. Išnagrinėjus dabartinį nutarimo projektą, SGD įstatymą ir kitus teisės aktus bei įmonės verslo projektą, matyti, kad mes jau dabar atsistojame ant bėgių ir keliaujame, ir viešai paskelbiame, kad eisime, pirksime, pasakome sumą ir iš verslo plano galima suprasti, kad pirksime šį terminalą. Man atrodo, šiuo atveju mes nesuvaldome rizikos. Kodėl mes turime skelbti? Mano pozicija šiuo atveju – sustoti ir pagalvoti, ir savo pozicijos neskelbti įstatymų forma, mes neprivalome sakyti, kad pirksime.
Kodėl? Mes galime ir nuomotis, ir lizinguoti. Kodėl dabar užsidarome kontraktais arba procesais? Mes tai galime 2022 metų pabaigoje padaryti. Tuo labiau kad prarandame derybų poziciją ir su regioniniais partneriais, kurie naudojasi ir naudosis, be abejo, terminalu, nes, kaip žinome, jeigu mes pasakome, kad mes jį dar išlaikysime ir subsidijuosime iki 2044 metų, kas rašoma dokumentuose, kitaip sakant, iš regioninių partnerių niekada nesulauksime prisidėjimo prie išlaikymo.
Šiuo atveju mes vėl atiduodame derybų pozicijas. Taip pat derybų pozicijas atiduodame (…) privatus verslas. Po metų, po dvejų apie 70 % dujų vartos visai ne energetikai, vartos privati pramonė ir regioniniai partneriai. Kodėl mes iš jų nereikalaujame prisidėti prie išlaikymo arba prie garantijų? Šiuo atveju viską įrašydami į įstatymą ir parodydami savo poziciją mes taip pat užsirakiname kontraktu, kuris mūsų prie gero neprives.
Tuo labiau jeigu žinome ar dėl neprofesionalumo, ar dėl skubos lygiai taip pat prieš ketverius ar prieš penkerius metus užsirakinome dujų pirkimo kontraktu ir iki 2025 metų permokėsime apie porą šimtų milijonų eurų. Šiuo atveju mano raginimas kolegoms mokytis iš savo klaidų, iš savo istorijos. Šiuo atveju mano pasiūlymas būtų, jeigu yra įmanoma, sustoti šioje vietoje, pasižiūrėti ir pakeisti teisės aktus taip, kad turėtume lanksčią poziciją ir kad Vyriausybė turėtų visas galias 2022 metų pabaigoje spręsti taip, kaip tuo metu atrodys, nes rinka keičiasi labai dramatiškai ir audringai. O įstatyme, be abejo, turi būti geležinė arba granite iškalta nuostata, kad šalis po 2024 metų bet kuriuo atveju privalo turėti galimybę apsirūpinti SG dujomis. Kokiu būdu? Mes turime pasilikti sau atvirą derybų poziciją. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu D. Kreivį į tribūną. Prašom, kolega. (Šurmulys salėje)
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, šiandien mes svarstome be galo svarbų klausimą. Priėmę šį teisės aktą, kurį teikia Vyriausybė, teikia Energetikos ministerija, mes leisime Vyriausybei suteikti garantiją išpirkti mūsų energetinės nepriklausomybės simbolį ir garantą laivą „Independence“, kuris kartu yra mūsų SGD terminalo širdis.
Taip pat šiuo teisės aktu mes garantuosime ilgalaikę paskolą, kuri leis ilguoju periodu išdėstyti vartotojams terminalo mokesčius ir padarys visą mūsų dujų ūkį konkurencingesnį, gebantį konkuruoti regioniniu mastu tiek su „Gazprom“, tiek su kitų šalių dujų tiekėjais. Terminalas yra viena iš esminių mūsų energetinės nepriklausomybės kolonų. Šio projekto tęstinumą ir gyvybingumą užtikrina jau trečioji Vyriausybė. Tai geriausias pavyzdys per mūsų visą 30 metų nepriklausomybės istoriją, kaip išlaikyti politikos tęstinumą. Tik dėl terminalo sukurtos konkurencijos šiandien mūsų piliečiai moka už dujas beveik 30 % mažesnę kainą. Noriu pabrėžti, kad Suomija, neturinti tokio terminalo, už dujas moka 57 % brangiau negu mes. Terminalas panaikino „Gazpromo“ monopolį ir nuosekliai stumia šios įmonės dujas iš mūsų šalies rinkos. Vystant atsinaujinančią energetiką, kaip yra numatyta mūsų priimtoje Energetikos strategijoje iki 2050 metų, dujos taip pat taps viena iš svarbiausių galimybių, kaip užtikrinti stabilų elektros sistemos veikimą, tai yra jos rezervavimą ir balansavimą. SGD vartojimas jau ir dabar vis plačiau yra taikomas tiek laivyboje, tiek transporte.
Taigi, šis Vyriausybės sprendimas užtikrins ilgalaikį viso suskystintųjų dujų terminalo projekto tvarumą. Juo taip pat mūsų elektros energijos gamintojai, kurių veikla būtina energijos saugumui užtikrinti, pramonės įmonės turės galimybę teikti savo prekes ir paslaugas rinkoms patrauklesnėmis ir tvariomis kainomis. Pagaliau, šis sprendimas leis plėsti dujų eksportą. Paskolos sąlygos yra labai patrauklios – ypač žemos palūkanos, žemesnės negu 1 %. Taip pat nereikia nuosavų lėšų, nes visą projektą bus galima finansuoti skolintomis lėšomis, tai yra šimtu procentų.
Taip pat mes nesame garantuoti, kad šį klausimą užgaišę spręsti ilgesnį ar trumpesnį laiką gausime tas pačias skolinimosi sąlygas, ypač turint omeny, kokia yra pasaulinė ekonomikos situacija. Taigi, argumentas, kad reikia palaukti, pasiskolinti vėliau, neatlaiko jokios kritikos.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad iki 2022 metų gruodžio mėnesio nedavus (iki 2022 metų, ne iki 2025 metų, kaip buvo minima kai kurių mano kolegų) atsakymo kompanijai „Höegh“ dėl laivo išpirkimo laivas paprasčiausiai išplauks iš mūsų uosto. Tai reiškia, kad jis išplauks kartu su visomis žemomis kainomis, kurias šiandien gauna mūsų vartotojai.
Taigi, gerbiamieji, siūlau ir kviečiu balsuoti už. Nerizikuokime mūsų piliečių gerove. Vyriausybė, ypač kreipiuosi į valstiečius, jūsų Vyriausybė teikia šį projektą, mes, opozicija, jį palaikome. Tikrai tęstinumas yra visų trijų Vyriausybių. Taigi negriaukime to, ką kartu nuosekliai statome jau dešimtmetį. Labai ačiū.
P. GRAŽULIS (MSNG). Replika!
PIRMININKAS. Petrai!
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, nėra balsavimo, bet, gerbiami Seimo nariai, konservatoriai sugalvojo šitą amžiną aferą, A. Kubilius pasirašė sutartį, įtraukė A. Butkevičiaus Vyriausybę ir dabar nori įtraukti valstiečius. Ar reikia logikos? Ar reikia logikos? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jeigu norite dalyvauti diskusijoje, užsirašykite. (Balsai salėje) Kolegos, laikas diskutuoti baigėsi. Einame prie nutarimo pasiūlymų. Kviečiu Ekonomikos komiteto, kaip pagrindinio, pirmininką. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių A. Skardžiaus, V. Rinkevičiaus pasiūlymai. A. Skardžius pristato pasiūlymus dėl 1 straipsnio.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Dėl paskolos išpirkti laivui. Mes iš paskolos matome, būtent sutartyje, kurią pasirašė R. Masiulis, kurią Seimas turi savo specialioje raštinėje, aiškiai yra išdėliota suma, opciono kaina, tai yra pirmumo teisė, pasibaigus nuomos sutarčiai, už kokią sumą mes galime išsipirkti. E. Gentvilas pristatė tą sumą, kad tai yra 140 mln. eurų. Skolinamasi 160! Vidury dienos bandoma mus apgauti tam, kad mes iki 2045 metų mokėtume duoklę šiam monstrui. Kodėl? Kodėl „Klaipėdos nafta“ skolinasi daugiau, negu reikės?!
Ir dar daugiau. Svarstymo metu Ekonomikos komitete „Klaipėdos naftos“ vadovas pasakė, kad jis skelbs konkursą, nors sutartis numato aukciono teisę.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega! Apie jūsų pasiūlymą…
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Kodėl jam reikia 2021 metais skelbti konkursą? Aš pristatau tą pasiūlymą dėl 160 mln. eurų paskolos, kad tai per didelė, reikia tik 140, nereikalingas joks konkursas, tuo labiau skelbti 2021 metais, mums dabar atskleisti savo kortas, kiek mes pasirengę mokėti. Tai greičiausiai ta 20 mln. suma bus pasidalinta tarp pirkėjo ir, sakykime, pardavėjo. Aš sakau, tai apgavystė, tai yra pinigų plovimo mechanizmas, atskleidžiant derybines pozicijas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komitetas nepritarė pateiktam pasiūlymui, nes pritarė Vyriausybės pateiktam variantui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū. Kitas. Motyvai dar yra, atsiprašau. P. Gražulis – už. Prašom.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš remiu pasiūlymą ir aš manau, kad galų gale sustokime jau mes mokėti įvairiausioms kompanijoms ir bankams. Dar 25 metai! Paskaičiuokite, kad 1 % metinių palūkanų, dar vieną kartą už laivą sumokėsite per 25 metus. Užtenka! Man atrodo, kad valstybė yra pajėgi tą laivą per metus ar kelis lizingo būdu, jeigu jis reikalingas, išsipirkti. Kas čia dabar vyksta, kokios nuomos iki 2044 metų dar 25 metams, absurdas, afera, tautos nurenginėjimas ir apgaudinėjimas! Kiek galima apgaudinėti tautą? Pono R. Masiulio, tai yra konservatorių ministro, ši visa afera sugalvota ir užtai konservatoriai gula už ją toliau. O dabartinis energetikos ministras yra jo statytinis. Ir D. Grybauskaitės, ir konservatorių statytinis. Pusę tokių ministrų turi valstiečiai ir turėjo, kur visą Vyriausybę ir valdančiąją daugumą tempė į dugną, o kaltino valdančiąją daugumą. Nepasiduokite šitai konservatorių aferai ir balsuokite už šitą pataisą.
PIRMININKAS. J. Razma – prieš. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal būtų galima ir taip balsuoti, kaip siūlo autoriai, jei iš tikrųjų būtų galimybė tą paskolą imti per du kartus. Bet Ekonomikos komiteto posėdyje dalyvavęs energetikos ministras labai aiškiai pasakė, jeigu negarantuojama antroji paskolos dalis, tai ir apie pirmąją nėra ko svajoti. Tada visi tie planai išdėstyti per ilgesnį laikotarpį saugumo dedamąją ir tokiu būdu sumažinti dujų kainas irgi atkrenta arba nukeliami tolesniam laikotarpiui. Dėl to, kad tos dvi garantijos yra neatskiriamai susijusios, ir tenka balsuoti prieš tą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl Seimo narių A. Skardžiaus, V. Rinkevičiaus pataisos. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Dėl A. Skardžiaus ir V. Rinkevičiaus pataisos, kuriai komitetas nepritarė.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 20, prieš – 37, susilaikė 44. Nepritarta.
Seimo narių S. Gentvilo, L. Balsio, V. Vingrienės pataisa. Kas pristatys? S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, teikiame pasiūlymą kartu su L. Balsiu, V. Vingriene dėl pirmos paskolos dalies, kuri apima subalansavimą saugumo dedamosios tarp 2020 ir 2025 metų. Priežastis yra paprasta. Tikroji nepriklausomybė yra atsinaujinanti energetika. Ir pasaulis kalba, ir Europa kalba apie tai, kad iškastinis kuras, o suskystintos gamtinės dujos yra iškastinis kuras, neturi būti subsidijuojamas. Ir šiuo atveju 5 metus mes mokėsime gerokai mažesnį tarifą, perkeldami dujų suvartojimą mūsų ateities kartoms, mano vaikams, kitaip tariant. Kai jie taps mokesčių mokėtojais, jie turės mokėti už šitos valstybės prisiimtus įsipareigojimus, mūsų sunaudotas dujas, ir tai nėra teisinga.
G. Tunberg, visas pasaulis, Tarptautinis valiutos fondas kalba apie tai, kad kiekvieną minutę 10 mln. dolerių yra subsidijuojamas iškastinis kuras. Mūsų pasiūlymas yra neimti paskolos. Suskystintų dujų kaina turi atspindėti natūralią kainą, nes ji konkuruoja su atsinaujinančiais ištekliais, tokiais kaip vėjo energetika, saulės energetika, biodujos ir kiti biokuro elementai, kurie yra naudojami Lietuvoje energijai gauti. Tai neturi tapti konkurencingesne… energetikos pirmu šaltiniu, lyginant su kitais čia išgaunamais kuro šaltiniais. Juo labiau kad mes Lietuvoje neturime net dujų akcizo, priešingai negu mūsų kaimynai latviai ar estai, kurie dujų akcizą turi tris, keturis kartus didesnį.
Šitas nusikaltimas – paskolos ėmimas ir sunaudojimas šiandien neturi būti užkrautas ateities kartoms iki 2044 metų, nes tai nėra teisinga. Tą mes turime deklaruoti Europos Komisijai…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …gruodžio 20 dieną deklaruojamame Nacionaliniame energetikos ir klimato kaitos plane.
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Tai neturi būti Lietuvos ateitis.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komitetas apsvarstė S. Gentvilo, L. Balsio ir V. Vingrienės pasiūlymą. Jam nepritarė, kadangi pritarė Vyriausybės pasiūlytam sprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra norinčių kalbėti už pataisą. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Paprasčiausias triukas yra tai, kad paimame paskolą ir manome, kad tai bus projektas, ekonomiškai pagrįstas. Tačiau koks yra ekonominis pagrindimas, Seime niekas nematė, niekam jis nebuvo pristatytas. Jeigu galima pavadinti ekonominiu pagrindimu tuos dokumentus, kurie pateikti, ten nėra net kaštų ir naudos analizės, galimų rizikų analizės. 25 metus truksiančio investiciniu vadinamo projekto esmė yra valstybės garantijos, valstybės pagalbos ir saugumo dedamoji. O kad būtų nors žodis pasakytas apie SGD terminalo pajamas – nėra. Tai reiškia, kad socialiai projektas komercinis, o kaštus apmokame mes. Tada galime žaisti įvairiausius karus.
Tai yra tiesiog nesąžininga prieš mūsų vaikus. Mokės ne tik mūsų vaikai, bet mokės dar ir tie, kurie šiandien nėra net gimę, iki 2045 metų. Tai už menkavertį daiktą, lyginant su 1 mlrd. 300 mln. eurų, kuriuos nuo 2015 metų iki 2045 metų sumokėsime. Laivo, naujo laivo, tokio pat – FSRU 170 tūkst. kub. metrų su išdujinimo įranga – kaina viso labo yra 220 mln.
Tai yra projektas, kaip išplauti milijardą. Kur keliauja pinigai? Šiandien svarstėme biudžetą. Į Bermudus, į Kiprą, šeria įvairiausius pensinius fondus, 20 % akcininkų apskritai nėra atskleista, kas tokie yra, net tyrimo metu nepavyko nustatyti.
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Tai štai tokie, gerbiami kolegos, yra mūsų paskolos ir nepriklausomybės kaštai – milijardas išplaunamas.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Pono A. Skardžiaus pasisakymo, matyt, komentuoti ir neverta, kaip ir pono P. Gražulio, bet liberalų, matyt, verta. Čia tas momentas, kai galima paaiškinti, kuo skiriasi, ir labai aiškiai matyti, kuo skiriasi liberalai ir konservatoriai.
Liberalams ir pagal liberalų ideologiją yra viskas komercinis projektas. Lietuvos nepriklausomybė mums nėra komercinis projektas, lygiai kaip ir SGD terminalas tuo pačiu pavadinimu nėra komercinis projektas. Aš tik priminsiu, kad 25 % šalies kuro ir energijos sąnaudų sudaro gamtinės dujos. Jeigu mes nieko nedarysime, 2025 metais tas laivas tiesiog išplauks ir mes turėsime visas gamtines dujas pirkti iš „Gazpromo“ tokia kaina, kokios jis iš mūsų pareikalaus.
Utopinis liberalų įsivaizdavimas, kad staiga bus prigaminta atsinaujinančios energijos ir čia mes visi labai gražiai gyvensime, yra tiesiog žalia svajonė, kuri, man atrodo, dabar yra neįgyvendinama. Galime svajoti, bet šiandien mes turime rūpintis Lietuvos nepriklausomybe, saugumu ir vartotojais. Šis sprendimas buvo priimtas A. Kubiliaus Vyriausybės, buvo tęstas A. Butkevičiaus Vyriausybės. S. Skvernelis taip pat tęsia. Aš labai tikiuosi, kad valdantieji čia, Seime, ją palaikys ir pratęs taip, kad ir dar ateinančios vyriausybės galėtų džiaugtis Lietuvos energetine nepriklausomybe. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl Seimo narių S. Gentvilo, L. Balsio, V. Vingrienės pataisos. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas nepritarė.
Gerbiami kolegos, balsavo 105 Seimo nariai: už – 23, prieš – 33, susilaikė 49. Nepritarta.
Kolegos, dėl 2 straipsnio pataisų nėra. Dėl 3 straipsnio – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Trumpa replika po balsavimo. Mykolai ir kiti, mes nesakome neišpirkti laivo, šio ar kito. Šioje kolegų pataisoje, pasiūlyme taip pat kalbama ne apie išpirkimą, o apie pirmąją paskolos dalį – restruktūrizavimą. Aš pasisakau, kaip pasakyta Lietuvos energetikos strategijoje – užsitikrinti iki 2045 metų SG dujas. Klausimas dėl paskolos ėmimo terminų ir sąlygų. Ar galima tiek suprasti, ar nepajėgus, tamsta? Gal pavargęs?
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū. Kolegos, kaip sakiau, dėl 2 straipsnio pataisų nėra. Dėl 3 straipsnio yra S. Gentvilo, L. Balsio, V. Vingrienės. S. Gentvilas pristatys? Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Čia iš esmės irgi tie patys siūlymai, kurie pratęsiami kituose straipsniuose dėl paskolos, kuri yra skirta subalansuoti saugumo dedamąją 2020–2025 metų laikotarpiu. Kadangi 3 straipsnyje ji irgi atsispindi, mes esame pateikę visus straipsnius. Aš tik naudodamasis proga noriu paskatinti – nebūkime įtarūs. Gerbiamas…
PIRMININKAS. Tai jūs nereikalaujate balsuoti? Taip?
S. GENTVILAS (LSF). Aš prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Ai, prašote balsuoti. Gerai.
S. GENTVILAS (LSF). Prašau balsuoti, kad nebūtų priimti papildomi įsipareigojimai vaikams…
PIRMININKAS. Gerai.
S. GENTVILAS (LSF). …apmokėti už mūsų ateinančių penkerių metų suvartojimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas nepritarė.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Komitetas pasiūlymui nepritarė pritardamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimui.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš prieš siūlymą. Man čia labai gražiai nuskambėjo A. Skardžiaus pasakymas, kad jis nėra pasirengęs maitinti mūsų išsvajotosios nepriklausomybės. Aš manau, nepriklausomybė yra to verta, kad mes ją maitintume. Taip pat ir energetinė nepriklausomybė.
Aš sveikinu Vyriausybę, kuri iš tikro pratęsė tos nepriklausomybės maitinimą. Būtent laivo „Nepriklausomybė“ atplaukimas davė tai, kad dujų kainos Lietuvoje sumažėjo ir dramatiškai nukrito. Mes turėjome tą situaciją anksčiau, kai vamzdis, kuris irgi simboliškai vadinosi „Draugystė“… tuo vamzdžiu į Lietuvą turėjo tekėti ne gamtinės dujos, bet nafta, bet jis ėmė ir surūdijo, ir nustojo tekėti. Vis dėlto energetinė nepriklausomybė yra to verta, kad mes ją gerbtume ir būtume pasirengę finansuoti. Aš reiškiu pagarbą valdančiųjų kolegoms, kurie tai nuosekliai daro. Tikrai už tai dėkoju.
PIRMININKAS. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties labai paprastas klausimas: kodėl Vyriausybė nespaudžia norvegų, o ateina į Seimą kaulyti pinigų? Juk aiškiai energetikos ministras Ekonomikos komitete pasakė: mums nebereikalingas privalomas pirkti kiekis iš „Statoilo“. Nebereikalingas. Skirtumas, kurį mes nuperkame ir parduodame už rinkos kainą, kiekvienais metais kainuoja 30 mln. Dešimt metų – 300 mln.
Kodėl mes taip elgiamės? Kodėl nesiderame su norvegais? Kodėl esame įkinkyti į ilgalaikes, neatšaukiamas sutartis? Štai yra pagrindinė visos šios pinigų plovimo schemos esmė.
Sutartis, po kuria suraitė parašą ponas R. Masiulis užimdamas dvejas pareigas 2010–2014 metais, tai „Klaipėdos naftos“ vadovo, kai pasirašė sutartį su Bermuduose registruota „Höegh LNG Ltd“, ir kartu jis buvo ir „Litgaso“ vadovas. Kaip žinote, „Litgaso“ dujų aprašas jau po rinkimų 2012 metų spalio mėnesį buvo priimtas A. Kubiliaus Vyriausybės, jį sėkmingai įgyvendino R. Masiulis, po to perdavė D. Tučkui. Kas yra D. Tučkus, visi puikiai žinome. Jis ir dalina tuos 30 mln. iki šiol visiems Lietuvos dujų vartotojams, tai yra reguliuojamiems, kad jie apmokėtų 30 mln. Dešimt metų – 300 mln. Laivo kaina – 700 mln. šiandien. Taip, skaičiuoja Energetikos ministerija, su visais kaštais bus 2025 metais. Štai tokia dovanėlė. Jeigu norime plauti pinigus… Ką tik verkėme dėl centų, gaisrininkams nedavėme pinigų…
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
A. SKARDŽIUS (LSDDF). …nedavėme kitoms socialinėms reikmėms, o čia lengva ranka atiduodame Bermudų pensijų fondams.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame dėl S. Gentvilo ir kitų pataisų dėl 3 straipsnio. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Primenu, kad komitetas nepritarė, pagrindinis Ekonomikos komitetas.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 24, prieš – 31, susilaikė 51. Nepritarta.
Kolegos, ar galime bendru sutarimu po svarstymo? Galime. Ačiū. (Balsai salėje) Negalime. A. Butkevičius – už. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai buvo šiek tiek keistoka klausytis kai kurių kalbų, aš tikrai jų nevertinsiu, bet keletą aspektų norėčiau pasakyti. Tikriausiai pamiršome, kada liejosi tam tikra kritika, kad perkame dujas tik iš „Gazpromo“, kad vienas monopolistas į Lietuvą tiekia dujas ir kaina buvo 500 dolerių už 1 tūkst. kub. metrų. Verta būtų visa tai priminti.
O dabar konkrečiai dėl paskolos. Mielieji, ar laivą išpirktume 2024 metais, ar rytoj, vis tiek mums reikėtų paskolą paimti, kad išpirktume. Vadinasi, paimta paskola turi būti grąžinama ir jinai būtų įskaičiuojama į sąnaudas arba į vadinamąją energetinio saugumo dedamąją. O energetinio saugumo dedamoji priklausytų nuo to, kokia kaina mes gautume paskolą. Paskolos kaina yra pati racionaliausia. Kiekvienas ekonomistas žino ir finansininkas žino, kuo ilgesniam terminui yra gaunama paskola, antras faktorius, su kuo mažesnėmis palūkanomis, tai yra vadinama paskolos kaina. Ar jinai yra didelė, ar maža? Aš galiu pasakyti, kad apie tai diskutuojama nuo 2016 metų. Šitas Vyriausybės pasiūlytas variantas yra pats idealiausias, dėl to jau yra iš esmės beveik susitarta. Kodėl 140 ar 160 mln.? Todėl, kad nėra galutinio pasirašyto kontrakto, kol mes nedavėme pritarimo. Jeigu mes dar ilgiau patriūbinsime iš šitos tribūnos, kad tai yra grėsmės, kad tai yra našta ateičiai, tai gal reikės ir 180 mln., nes kiekvieno politiko kalba veikia ir paskolos kainos, kaip pasakyti, dydį.
Kitas dalykas. Kodėl saugumo dedamoji yra vienokia ar kitokia? Tai yra modeliavimas. Jeigu tu gausi…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega! Atsiprašau.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Ačiū. Gaila, kad negalėjau užsirašyti, kada buvo diskusija.
PIRMININKAS. Ačiū. S. Gentvilas – prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos ir gerbiamas Algirdai Butkevičiau, parlamentas yra nuo žodžio „parler“ ir diskusijos, ir argumentai čia turi būti. Vienas iš argumentų yra valstybinės įmonės „Lietuvos energija“, kuri jau savo strategijoje nebeturi SGD, nes „Lietuvos energija“, dabartinis „Ignitis“, investuoja net į vandenilio inovacijas, kurios galbūt gali pakeisti net trąšų verslo kai kuriuos aspektus, kas padarys SG dujas visiškai nereikalingas ateityje. Tai čia yra tik spėliojimai, bet mes tiksliai žinome, kad jau kitais metais dvi kogeneracinės jėgainės startuoja Lietuvoje, ir jeigu mes dujas dirbtinai atpiginsime pirmąja paskola, tai grės, kad kai kuris biokuras, kai kurios atliekos gali būti nukonkuruotos dujų, kurios yra absoliutus importas. Ir mūsų nepriklausomybė gali virsti priklausomybe, nes mes savo iškastinio kuro suvartojimą atidedame savo vaikams.
Antrasis klausimas yra išpirkimo klausimas. Aš nesivelsiu į diskusiją, nes diskusijai visiškai nesuplanuota laiko. Matau, net posėdžio pirmininkas skubina visus sprendimus. Bet trys savaitės parlamentui apsispręsti dėl tokios sutarties – tai, gerbiamieji, einant dėl būsto paskolos daugiau dokumentų duodama, negu čia parlamentarai yra gavę. Aš labai kviesčiau prablaivyti akis ir iš tikrųjų duoti laiko parlamentui apsispręsti, nes kai kurie europiniai bankai jau yra pasakę, kad tokios paskolos iškastinio kuro terminalams ir vartojimui nefinansuos. Tai tas pats europinis bankas, Europos investicijų bankas, ir IBRD.
Yra daug neatsakytų klausimų, kurie privalo būti atsakyti. Skubūs komitetai, tokie kaip penktadieninis Ekonomikos komitetas, sukviestas iš vakaro…
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …neduoda garbės šitam projektui. Kviečiu susilaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame po svarstymo dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIIIP-4218. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 77, prieš – 5, susilaikė 24. Pritarta po svarstymo.
18.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Daivos Raudonienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4343 (pateikimas)
Kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP-4343. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Seimo nutarimo „Dėl Daivos Raudonienės atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4343. Pateikimas. Prašom, Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Labas vakaras, kantrusis Seime. Teikiu. Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko siūlymą, nutarė: pirma, atleisti D. Raudonienę iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų pasibaigus kadencijai. Nutarimas įsigaliotų gruodžio 23 dieną, kadangi kadencija yra prasidėjusi prieš penkerius metus taip pat gruodžio 23 dieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, mūsų frakcija siūlė gerbiamą kanclerę D. Raudonienę į kanclerės poziciją naujai kadencijai. Kodėl nebūtų galima pasvarstyti tokio varianto? Jūs, kaip Seimo Pirmininkas, turite teisę teikti tokį pasiūlymą.
V. PRANCKIETIS. Būtų galima pasirašyti ir tokį siūlymą, bet reikia daugiau frakcijų sutarimo, vienos frakcijos neužtenka, nes vis dėlto slaptu balsavimu turėsime paskirti naują kanclerę ar kanclerį, o atleidimo procedūra yra privaloma, kitaip elgtis mes negalime.
PIRMININKAS. V. Bako nematau. Klausia A. Nekrošius. Atsisako. E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Nepaisant rotacijos, kanclerė yra nuveikusi labai aiškių, ryškių, teigiamų darbų. Ir aš čia norėčiau kalbėti ne kaip opozicijos atstovas, o kaip šio Seimo senbuvis. Ar šitas pakeitimas reiškia, kad kanclerė nekandidatuos, ar kaip? Ar čia galutinis atsisveikinimas su ja, ar jai yra galimybė toliau būti? Prašom pasakyti.
V. PRANCKIETIS. Šiandien teikiamo nutarimo dalykas, turinys yra procedūros užbaigimas pabaigus kadenciją. Bet kokiu atveju, jeigu ji būtų ir teikiama kitai kadencijai, procedūra turėtų prasidėti nuo pateikimo dėl įdarbinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majausko nematau. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, norėjau pasitikslinti. Žiniasklaidoje pasirodė ir būsimų kandidatų pavardės. Kiek tai yra patikima informacija?
V. PRANCKIETIS. Nenugirdau. Ar patikima informacija, kuri pateikta viešojoje erdvėje? Raštu tokio teikimo negavau, tik turėčiau pasakyti, kad, atrodo, Statuto 31 straipsnis sako, kad Seimo nariai kancleriu skirti negali būti.
PIRMININKAS. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš gal pasikartosiu. Aš puikiai suprantu, kad jūs privalote dabar teikti atleisti pagal procedūrą, tačiau vis tiek jūs turite turėti ir savo, kaip Seimo Pirmininko, nuomonę. Jūs galite pasitarti. Bet kokia jūsų nuomonė apie dabartinę kanclerę gerbiamą D. Raudonienę? Ar jūs nemanote, kad tai būtų tikrai tinkama kandidatūra toliau tęsti jai savo pareigas? Bet čia jūsų asmenine nuomone.
V. PRANCKIETIS. Manau, kad ji yra tinkama ir pareigas vykdė patenkinamai. Jeigu būtų tokia iniciatyva tęsti, manau, ji galėtų būti pretendentė.
PIRMININKAS. Ačiū, Pirmininke. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už nėra norinčių kalbėti. Prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Aš suprantu, kad yra tam tikrų protokolinių dalykų. Man, kaip Seimo Pirmininko pavaduotojui, teko dirbti su gerbiama kanclere ir aš tikrai manau, kad ji tikrai galėtų tęsti tą darbą. Todėl aš ir balsuosiu prieš šį siūlymą.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Balsuojame po pateikimo dėl įstatymo projekto, Seimo nutarimo šiuo atveju, projekto Nr. XIIIP-4343 dėl atleidimo iš kanclerio pareigų. Nors tai formalumas, balsuoti reikia. Prašom. Balsavimas pradėtas, kolegos.
Gerbiami kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 59, prieš – 7, susilaikė 21. Pritarta po pateikimo. Siūloma svarstyti ketvirtadienį, tai yra gruodžio 19 dieną.
Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius.
18.32 val.
2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4043(3) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, praėjo pusvalandis po pertraukos, todėl kviečiu toliau svarstyti 2020 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4043(3). Kviečiu A. Kubilienę į tribūną. Yra pasiūlymų. Einame pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių A. Matulo, I. Degutienės, M. Majausko, I. Šimonytės, I. Haase, V. Čmilytės-Nielsen, J. Sabatausko, A. Armonaitės, R. Žemaitaičio ir J. Liesio pasiūlymas. Kas pristatys? A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties drįstu teigti, kad tvirtinant valstybės biudžetą, tvirtinant privalomojo sveikatos draudimo biudžetą labiausiai nukentėjo ir labiausiai, drįstu taip teigti, apvogti yra medikai ir pacientai dėl to, kad biudžetas didėja 240 su viršum milijonų, 200 mln. iš esmės yra padedama į rezervą.
PSDF biudžetas, grįžęs iš Vyriausybės, iš esmės yra dar pablogintas todėl, kad supriešinti pacientai su medikais, nes išlaidos vaistams sumažintos ir atiduotos paslaugoms apmokėti. 36 mln. iš rezervo yra paimta vaistams, nes viršyta prieš mėnesį. Vakar iš PSDF rezervo paimta dar 19 mln., vadinasi, iš viso 55 mln. išlaidos vaistams viršytos, o kitų metų biudžete numatoma iš esmės pagal šių metų planą.
Mes siūlome 100 mln. paimti iš rezervo, dalį – 54 mln. skirti paslaugoms apmokėti, dalį skirti vaistams, nes vis dėlto kitais metais negali taip būti, kad 36 arba, kaip dabar, 55 mln. mažės išlaidos vaistams, vadinasi, turėsime sumažinti kompensavimo lygį ir vaistų kiekį. Taip pat iš tų 100 mln. siūlome skirti 5 mln. programoms ir 5 mln. reabilitacijai.
Kolegos, tai yra būtina priemonė. Aš tikiuosi, kad visi pritarsime, nes negalima taip elgtis, kad PSDF biudžeto sąskaita turime subalansuoti valstybės fiskalinį deficitą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti, nes galiojantis reglamentavimas numato galimybę PSDF biudžeto rezervo rizikos valdymo dalies lėšas naudoti einamaisiais metais išlaidoms kompensuoti atsižvelgiant į realų išlaidų poreikį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime sutarti, kad yra 29, palaikantys šį siūlymą? Galime. Ačiū, pritarta.
Ir pataisų svarstymas. Nuomonė už – M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš priminsiu, kad ir valdančioji dauguma yra registravusi analogišką siūlymą per pirmąjį svarstymą, bet dabar staiga apsigalvojo. Vis dėlto čia būtų realus sprendimas, kuris spręstų sveikatos sektoriaus didelę dalį problemų, tai yra nepakankamą finansavimą, ir taip pat užtikrintų, kad būtų įgyvendinami duoti pažadai. Šiandien mes turime situaciją, kai iš tiesų Sveikatos draudimo fondo biudžetas surenka daugiau pinigų, negu išleidžia. Tai arba mes turime sakyti, kad mokesčiai yra per dideli ir mažinkime mokesčius, arba mes turime užtikrinti, kad tie žmonės, kurie naudojasi sveikatos sistemos paslaugomis, man atrodo, kad absoliučiai visi daugiau ar mažiau naudojasi, mokėdami už sveikatos paslaugas nori ir turi žinoti, kad tie pinigai nukeliaus ne į kokius nors rezervus, o nukeliaus konkrečiai medikams, tiems, kurie suteikia tas paslaugas. Šis sprendimas konkrečiai ir užtikrintų, kad medikai gautų tai, kas jiems priklauso, gautų tai, už ką mes, kaip pacientai, visi susimokėjome. Taigi tai yra mūsų visų interesas ir tai yra vienintelis sąžiningas ir atsakingas sprendimas. Todėl kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai visi išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl Seimo narių pasiūlymo dėl 1 straipsnio.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 40, prieš – 10, susilaikė 49. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. (Balsai salėje)
Motyvai dėl viso. Ar yra kas nors užsirašę? Nuomonė už – R. Šarknickas. Nėra. A. Veryga. Prašom. Nuomonė už. Dėl viso.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, iš tiesų ne pirmą kartą girdime tuos apokalipsinius pasakymus, kad ir pacientai bus nuskriausti, ir medikai bus nuskriausti, ir visi bus nuskriausti. Keista girdėti tokius pasakymus, kai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tiek įplaukos, tiek išlaidos auga. Didėja išlaidos paslaugoms, didėja išlaidos vaistams. Aš kviesčiau vis dėlto neklaidinti pacientų ir nešnekėti apie kokius nors kompensavimo lygio mažinimus ar panašius dalykus, nes iš tikrųjų niekas nesiruošia to daryti, pacientai tikrai nebus palikti be vaistų. Jeigu iškils faktinis poreikis tuos net ir naujus vaistus įtraukti ar juos padengti, visada yra galimybė tą patį rezervą panaudoti, bet tą reikia daryti tada, kada bus realus poreikis. Niekas neatsisako ketinimo didinti medikams atlyginimus, yra įtraukta ir naujų paslaugų. Vis dėlto kviesčiau nepasiduoti tai skleidžiamai panikai ir iš tiesų balsuoti už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Martinėlis. Prašom.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. PSDF biudžetas šių metų bus 2,3 mlrd., didėja 240 mln., kai tuo pačiu yra siūloma 200 mln. kelti į rezervą, o poreikis rezervui yra tik apie 70 mln., kai dar iš 2019 metų lieka beveik 400. PSDF rezervas bus arti 600 mln., o tai sudaro daugiau kaip 26 % viso PSDF. Taigi į PSDF biudžetą lėšos renkamos tikslinio mokesčio būdu, mokama už sveikatos apsaugą, todėl ir turi būti naudojamos sveikatos apsaugai finansuoti, o ne šalies fiskalinei drausmei išlaikyti. Neturėtų medikai ir pacientai mokėti už fiskalinės drausmės išlaikymą. Be to, nėra visiškai tenkinami ir teisėti pacientų ir medikų lūkesčiai ir interesai, kai trūksta lėšų už suteiktas paslaugas apmokėti, atlyginimams ir valstybės deleguotoms funkcijoms yra skiriama tiktai trečdalis lėšų, kiek yra valstybės deleguotų funkcijų, 80 mln. trūkumas, kai medikų atlyginimams trūksta 40 mln.
Be to, kompensuojamiems medikamentams jau šių metų antrą pusmetį 50 mln. paimta iš PSDF rezervo, kas kitais metais gali būti ir visas 100. Taigi mane stebina tokia Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija, kai visą PSDF svarstymo laikotarpį Sveikatos reikalų komitete buvo ypač intensyviai kovojama, kad lėšos būtų perkeliamos į rezervą. Tai iš principo ar tokią ministerijos vadovybę ir tokią poziciją, ir ministeriją galima laikyti Sveikatos apsaugos? Juk kovojama, kad mažėtų PSDF ir nebūtų tinkamai tenkinami teisėti pacientų ir medikų interesai.
Be to, įsipareigojimams reikalingas lėšas iš karto reikėtų sudėti į atitinkamas PSDF išlaidų eilutes, kas būtų garantuotai aišku visiems, kad tai bus ir atlyginimams, ir pacientams, ir už kompensuojamus medikamentus, ir visoms kitoms reikmėms kaip reabilitacija, programos ir visa kita. Vis dėlto aš siūlyčiau nepalaikyti tokio PSDF biudžeto.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Skaistė. Atsiprašau, atsirado už – T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau balsuoti už. Mane tikrai žavi ministro A. Verygos gebėjimas vis dėlto susitarti su svarbiausiomis interesų grupėmis ir socialiniais partneriais šioje srityje. Iš esmės kasmet per šią kadenciją mes girdėjome ir streiko pavojų, ir įvairiausius nepasitenkinimus, tačiau sprendimai visada buvo surandami. Mano žiniomis, mediko vidutinė alga iki šių metų padidėjo apie 400 eurų į rankas ir kitais metais numatomas aiškus augimas. Slaugytojų algos auga apie 30 %. Tai tikrai yra reikšmingi pasiekimai, todėl mes neturime tokio pasipriešinimo ir tokių protestų šioje srityje, nes kompromisai randami ir įsipareigojimų yra laikomasi.
Aš, taip pat pasisakydamas dėl valstybės biudžeto, tiesiog neturėjau galimybės, bet noriu tikrai labai padėkoti mūsų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui V. Ąžuolui už didžiules pastangas dėl valstybės biudžeto. Jos buvo vaisingos. Papildomi sprendimai, padaryti ir Vyriausybėje, ir Seime, tikrai padės daugeliui gyventojų grupių matyti geresnį gyvenimą jau kitais metais.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Labai žavu klausytis, kaip T. Tomiliną žavi A. Veryga ir V. Ąžuolas, bet mane asmeniškai daug labiau žavi tvarkingas biudžetų planavimas ir pažadų laikymasis, o jie taip pat buvo duoti. Sakymas, kad įsipareigojimų yra laikomasi, yra netiesa, nes kai mes kalbėjome Biudžeto ir finansų komitete ir buvo paklausta Sveikatos apsaugos ministerijos, kiek reikėtų pinigų, kad būtų įvykdytas pažadas medikams ir slaugytojams atlyginimus padidinti pagal Vyriausybės strategijoje numatytą dydį nuo liepos 1 dienos, tai buvo pasakyta, kad tam reikia 79 mln. eurų. Papildomai buvo surasta 40 mln. eurų. Akivaizdu, kad arba atlyginimai augs perpus mažiau, arba jie augs perpus vėliau, negu buvo pažadėta.
Kitas dalykas, kuris turbūt kelia nerimą ir jau ne kartą buvo apie tai kalbėta, tai yra rezervo formavimas, kuris akivaizdžiai yra perteklinis. Kaip minėjau, PSDF rezervo formavimas ir taip turi anticiklinį mechanizmą ir jisai krizės atveju… pajamos krizės atveju krenta ne taip sparčiai, kaip kituose biudžetuose, todėl ir tokio didelio rezervo numatyti nėra jokios prasmės. Dabar numatoma, kad metų gale ten bus 570 mln. eurų. Tai yra milžiniški pinigai. Papildomai įdedama 200 mln., kai poreikis, numatytas ligonių kasų, yra 70 mln.
Akivaizdu, kad rezervo poreikis formuojamas visiškai dirbtinis. Realus poreikis yra visai ne rezervą formuoti, o balansuoti valstybės biudžetą, kad būtų galima išleisti visai kitur.
Mano nuomone, taip paprasčiausiai supriešinate pacientus su medikais ir kuriate priešpriešą ten, kur jos visai nereikia.
PIRMININKAS. Motyvai už – J. Džiugelis. Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų daugiau nei dvejus metus man tenka važinėti po Lietuvą, ypač po regionus, ir bendrauti su medikais taip pat. Aš iš tiesų kviesčiau jus balsuoti už šitą įstatymo projektą, PSDF biudžetą, ypač valdančiuosius, ir taip parodyti medikų bendruomenei, kad per šį laikotarpį jūs negebėjote sveikatos apsaugos srityje ne tik atlikti reformų, kurių tiek pacientai, tiek medikai laukia iš jūsų, taip pat parodyti, kad valstybės biudžetą jūs gebate naudoti kaip politinį instrumentą. Balsuokite už tai ir parodykite tikruosius savo kėslus kitais metais rinkimuose.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties turėjome ir turime unikalią galimybę, kad privalomojo sveikatos draudimo biudžetui galėtume pritarti (galėjome, galbūt taip reikia sakyti, pritarti) kaip ir „Sodros“ biudžetui. Tik reikėjo pritarti pataisai, kurią pradžioje įregistravo pati dauguma. Komitete visi iš esmės komiteto nariai buvo ryžtingi, drąsūs, kol neatėjo A. Veryga. Kažkokia baimė yra komiteto medikų, kai jį pamato, iš karto plaukai, kai kam likę, kai kam nelikę, pasišiaušia ir jie iš karto pakeičia savo nuomonę. Man labai gaila.
Dabar žiūrėkite, kas darosi. Yra 2013 metų Konstitucinio Teismo sprendimas, kad būtinoji pagalba turi būti apmokama iš valstybės biudžeto. Tai nevykdoma. Asignavimai turi būti apmokami. Įmoka už valstybės draudžiamus jūsų kadencijos pradžioje buvo 2,5 karto mažesnė, negu moka asmenys savarankiškai, taip ir liko. Nieko nepadarėte. Ir dabar į uždarą biudžetą žmonės suneša savo pinigėlius tam, kad gautų laiku paslaugas, kad sustabdytų medikų emigraciją, nes realiai finansiškai yra galimybė ženkliai pakelti atlyginimus, įtraukti naujus vaistus ir panašiai, ir panašiai.
Mes atiduodame 200 mln. eurų į valstybės rezervą dėl to, kad ministras tiek minkštas, kad jį kočioja kaip nori ir teisingumo ministras, kuris sugebėjo permesti kalinių draudimą be pinigų, ir finansų ministras, kuris sveikatos draudimo sąskaita subalansuoja valstybės biudžetą. Dabar ministras sako: jeigu iškils poreikis, tai mes vaistams paimsime. Tai jau dabar poreikis yra minus 55 mln., nes šiais metais viršyta. Techniškai net negalime balsuoti už tą biudžetą dėl to, kad po pirmojo svarstymo buvo minusuoti iš rezervo 36 mln., kurie paimti vaistams, o kur vakar 19 mln. jau panaudojo vaistams, šiais metais viršytos išlaidos, tai tas net neminusuota, netgi skaičiai neatitinka šitame biudžete. Kolegos, už ką mes balsuojame?
PIRMININKAS. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Dieve, tu mano Dieve! Iš kur tokia išmintis konservatorių? Prisiminkite, jūs 3 mlrd. nuostolį palikote šitame biudžete. Skolingas buvo šitas biudžetas. Per šitą kadenciją šito biudžeto rezervas yra jau 0,5 mlrd. eurų. Ko jūs čia dabar šaukiate? Jau man galvą skauda nuo jūsų riksmo! Ponai konservatoriai, baikite jūs čia!
O A. Matului sakau: būsi ministras kitą kadenciją, galėsi visą biudžetą ištratinti, vėl 3 mlrd. skolos palikti „Sodros“ biudžete. Džiaukis, kad tau palieka šitokį rezervą valstiečiai. (Balsai salėje) Dėkok ir balsuok už!
PIRMININKAS. Motyvai prieš – I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Žvelgiant į visus šituos biudžetus, kuriuos svarstėme, kažkaip neapleidžia jausmas žodžio, kurį sunku taikliai išversti į lietuvių kalbą, tas žodis yra fake. Fake perteklius, apsimetant, kad nebus tų išlaidų, kurios tikrai bus. Jau kalbėta apie minusą dabartinėje vaistų eilutėje. Fake turto mokestis, nepanašus į turto mokestį Vakaruose. Fake progresiniai mokesčiai, kai turčius yra tas, kas daugiau uždirba algos. Fake solidarumas, kai skirtumai tarp skirtingų grupių ne tik nemažinami, bet dar ir privilegijos paliekamos. Fake žalieji, nepanaikinę nė vienos mokestinės subsidijos iškastiniam kurui ir dabar taupantys, tiesa, irgi fake Klimato kaitos programos lėšas.
Suprantama, kad reikia prasimanyti lėšų trumpai distancijai. Gal tikitės ateityje kaip nors pradėti iš naujo, kaip nors teisingiau, nes dabar reikia tiesiog išlikti. Dabar reikia ką nors paistyti apie tai, kas buvo prieš dešimt metų, tarsi jūs dirbtumėte ne ekonomikos augimo, o ekonomikos kolapso laikais, kai jums kažkas padegė namus ir pabėgo.
O iš dabar pasisakančių girdime, kad pinigų yra tiek, kad tų pinigų tiesiog nėra kur dėti. Čia turbūt labiausiai padeda įtikėjimas, kad jeigu gana ilgai teigsi, vis tiek nugalėsi. Fake it till you make it, kaip sakoma.
Visgi kitas aplinkkoalicinis, taip sakyčiau, trubadūras, kuris klijavo snarglius po palange, irgi manė, kad niekas šito nemato. Bet ne veltui pasakyta, kad galima visus klaidinti dalį laiko, dalį klaidinti visą laiką, bet negalima visų klaidinti visą laiką.
Ir čia yra tikrai proga padaryti ką nors nemeluojant sau, Europos Komisijai, medikams ir pacientams. Todėl siūlau nepalaikyti šio biudžeto.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, išsakyti motyvai. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai, balsavo 63: už – 61, prieš nėra, susilaikė 2. Balsavimas atidedamas kitam kartui.
18.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-786(4) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkėje – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-786(4). Pranešėjas – R. J. Dagys. Turime pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio. Taip, nuostatos yra…
R. J. DAGYS (MSNG). Dėl 1 straipsnio Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms mes pritarėme: pirmai pritarėme ir antrai pritarėme, trečiai pritarėme. Beveik, pasižiūriu, visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms yra pritarta iki 1.8 – pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, gal ir mes galime bendru sutarimu visiems Teisės departamento pasiūlymams, kuriems komitetai pritarė, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Taip, žiūrime tada iš eilės. 10 puslapyje yra R. Tamašunienės siūlymas. Galime sutarti, Seimo nariai, kad yra 29 palaikantys? Ačiū, pritarta.
R. Tamašunienė siūlo… Ar pristatys? Rita Tamašuniene, prašom pristatyti savo siūlymą dėl projekto. (Balsai salėje) Gal gerbiamas pirmininkas galėtų?
R. J. DAGYS (MSNG). Iš esmės mes suredagavome dabar taip, kaip R. Tamašunienė norėjo, nes ji buvo užregistravusi dėl ankstesnio projekto, o šiame projekte dabar faktiškai yra ta pati nuostata, kurią yra pasiūliusi gerbiama R. Tamašunienė.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau yra Seimo nario A. Syso siūlymas. Bet čia komitetas siūlo jam…
R. J. DAGYS (MSNG). Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, bet gal Algirdas pristatys savo… Aš nematau jo salėje. Jo pasiūlymo mintis yra ta, kad jis siūlo į šeimų organizacijų, kurios turėtų galimybę dirbti šioje taryboje, rangą įtraukti ir buvusius Seimo narių klubo atstovus. Komitetas mano, kad čia ne visai ta organizacija, kuri yra skėtinė organizacija, atstovaujanti šeimos interesams, todėl nepritarė.
PIRMININKAS. Kitaip tariant, reikėtų teikti įstatymo pakeitimo projektą.
R. J. DAGYS (MSNG). Taip, reikėtų keisti iš esmės pagrindinį įstatymą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti. Ar galime pritarti tai komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau yra kitas Seimo narės R. Tamašunienės siūlymas. Ar pristatys autorė? Ne. Tai gal komiteto nuomonė? Prašom.
R. J. DAGYS (MSNG). Komiteto nuomonę iš esmės aš jau minėjau. Kai gerbiama R. Tamašunienė siūlė, jos pastabos rėmėsi dar ankstesne versija, mūsų tas pritarimas iš dalies beveik atitinka jos nuostatas. Mes manome, kad komitetas turėtų pats atsirinkti, gauti Savivaldybių asociacijos rekomendacijas dėl narių, kurie deleguojami, nes mes tikrai nenagrinėsime komitete visų savivaldybių siūlomų kandidatų. Mes tiesiog įklimptume į tą tokią kebeknę. Prasidėtų simpatijos ne pagal dalykines savybes, kurių mes nelabai žinotume, o pagal tai, kas kokiam regionui atstovauja. Siūlome palikti šitą redakciją – Lietuvos savivaldybių asociacijos rekomenduotų savivaldybių šeimų tarybų pirmininkų atstovų… mes išsirinktume, kas jiems atstovauja.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Toliau yra Teisės departamento siūlymai. Gal galime juos irgi kartu visus įvardinti?
R. J. DAGYS (MSNG). Jiems iš esmės mes pritariame.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, žiūrėkite, yra nemažai Teisės departamento pasiūlymų, o komiteto nuomonė pritarti ir kai kur pritarti iš dalies. Galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta komiteto nuomonei.
R. J. DAGYS (MSNG). Išskyrus, kad 21 straipsniui nepritariame…
PIRMININKAS. Taip, taip. Toliau dabar žiūriu, iš esmės visiems Teisės departamento siūlymams pritariame, jie yra dėl bendrųjų nuostatų.
R. J. DAGYS (MSNG). Vienai Teisės departamento pastabai mes nepritariame. Kadangi Teisės departamentas… Mes pakeitėme įstatyme ir jau numatėme lėšas tarybai funkcionuoti, tai tada Teisės departamento pastaba dėl asignavimų kaip ir išsprendžiama, todėl tai pastabai nepritariame.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei ir suredaguoti, kaip komitetas yra nusprendęs? Dėkui.
Dabar dėl viso 1 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento du siūlymai. Komiteto nuomonė yra abiem pritarti.
R. J. DAGYS (MSNG). Pritarta abiem.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti visiems Teisės departamento siūlymams, kaip komitetas siūlo? Ačiū, pritarta. Atsiprašau, trys siūlymai. Pritarta. Ir visam 2 straipsniui galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl viso. Pažiūrime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Motyvai už – P. Urbšys. Nėra. V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Galiu atsisakyti žodžio kitų naudai. Visi žino, kad aš pritariau ir šitam įstatymui, pritariu ir nuostatoms.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – motyvai už.
R. J. DAGYS (MSNG). Taip. Trumpinsiu kalbą.
PIRMININKAS. Dėkui. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Išties labai džiaugiuosi, kad mes šį Seimo nutarimą priimsime ir kad nėra kolegių, kurios labai išgyvena dėl to, kad šiek tiek daugiau dėmesio bus skirta šeimos politikai. Galiausiai mes neišbraukėme iš darbotvarkės šio klausimo ir galime sėkmingai priimti, tad trumpinu savo kalbėjimą ir skatinu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai prieš – A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (MSNG). R. Baškienė apsidžiaugė, kad nėra salėje jos kolegių, tai štai – sveiki, esu. Kodėl nepritariu? Ne todėl, kad šeima nerūpi, ar ne? Kaip tik, matyt, šeimos nereikia sprausti į rėmus, į biurokratiją, kas ir daroma šiuo įstatymo projektu. Aš tiesiog siūlau nepolitizuoti ir nerėminti šeimos, dėl to nepalaikysiu.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl šio nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 5. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-786) priimtas. (Gongas)
19.00 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4228(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4229(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4228(2). Pranešėjas A. Vinkus pristatys Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Kartu ir dėl lydimojo, jeigu galite, pristatykite. Svarstymas.
A. VINKUS (LSDDF). Pagrindiniu komitetu paskirtas Sveikatos reikalų komitetas 2019 m. gruodžio 13 d. posėdyje Farmacijos įstatymo ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektams pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti P. Urbšį. Nėra.
A. Veryga. Prašom į tribūną.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų šitas įstatymas yra be galo svarbus. Jis yra svarbus tiek mūsų pacientams, tiek biudžetui, bet jis yra labai svarbus ir farmacijos kompanijoms.
Kiek jis yra svarbus, buvo pademonstruota per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį, kai buvo bandoma griauti kvorumą, dabar yra bandoma skųstis Etikos ir procedūrų komisijai ir bandyti daryti viską, kas įmanoma, kad tik šita nuostata nebūtų priimta. Žinote, kas yra juokingiausia, kad šitą nuostatą trukdo priimti tie, kurie kreipėsi į teismą ir teismas pasakė, kad šitą nuostatą reikia perkelti į įstatymą. Dabar tie patys žmonės, kurie susuko visą procesą, kad teismas mums duotų tokį įpareigojimą, trukdo teismo įpareigojimą priimti.
Kas yra dalykiškai svarbu? Kaip ir minėjau, šituo įstatymo pakeitimu būtų įgyvendinamas teismo sprendimas, kuris nurodė, kad tokia vaistų skyrimo tvarka turi būti nustatoma ne ministro įsakymu, bet įstatymu. Šitais įstatymo pakeitimais vaistų skyrimo tvarka yra nekeičiama, ji yra tik įtvirtinama įstatymo nuostatose.
Kas labiausiai nenori šitų pakeitimų? Tai yra kai kurios farmacijos kompanijos. Aš ilgą laiką galvojau, kodėl vis dėlto tų pačių generinių vaistų gamintojai nenori tokios tvarkos. Atrodytų, viskas čia yra gerai, jie turėtų būti patenkinti, nes čia kaip ir skatinama generinių vaistų rinka, bet paskui aš supratau, kur čia šuo yra pakastas. Panašu, kad šitos kompanijos yra pasidalinusios rinką ir jos visai nenori konkuruoti dėl jokių pirmo paskyrimo vaistų, nes šiandien yra viskas pasidalinta, pelnai yra aiškūs ir tas konkuravimas ir spaudimas nuleisti kainą ir būti pirmu kompensuojamu vaistu verstų didžiąją dalį tų kompanijų dalies pelno atsisakyti.
Kas yra dar labai svarbu, tai už trukdymą konkuruoti, aš tą minėjau ir pristatydamas šitas įstatymo nuostatas, už trukdymą konkuruoti Europos Sąjungos įvairios konkurencijos institucijos, farmacijos kompanijos yra nubaudusios virš milijardo eurų dolerių baudų, paskyrę tiek baudų už trukdymą konkuruoti rinkose. Kompanijos, tą žinodamos, pačios į tuos procesus ir nesivelia, jos įvelia Seimo narius.
Aš vis dėlto kviesčiau, kolegos, nepasiduoti šitai demagogijai. Jokie čia medikų apsisprendimai ir vaistų skyrimai nėra suvaržomi, niekas jiems netrukdė, netrukdo ir netrukdys parinkti pacientui reikalingą gydymą. Medikai jau daugybę metų nerašo jokių firminių pavadinimų, rašo veikliąsias medžiagas, šita tvarka yra nekeičiama. Jeigu mes šitų sprendimų nepriimsime, farmacijos kompanijos galės kelti kainas, vadinasi, mes turėsime daugiau pinigų išleisti ten, kur konkurencija yra neužtikrinta, o tai reiškia, kad tai trukdys įtraukti kompensuoti naujus vaistus ir mes tada išleisime pinigus ten, kur jų visai nereikėtų išleisti. Tikrai kviečiu palaikyti šias įstatymo nuostatas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kalbėsiu frakcijos vardu. Man yra labai gaila, kad mes… Aš jau dirbu su, atrodo, devynioliktu ministru ir tokio įtaraus žmogaus, kuris… Jeigu yra ne taip, kaip jis nori, vadinasi, kažkas kažkam atstovauja, kažkas kažką proteguoja ir panašiai. Aš tikrai raginu atsisakyti tokių įtarimų. Aš suprantu, kad jūs gal pagal savo profesiją, nors mažai ten ir dirbote, bet galite galbūt taip galvoti, bet patikėkite – mes esame tie žmonės, su kuriais galima susitarti, su kuriais galima ir reikia ieškoti kompromisų.
Akivaizdu, kad tai, ką jūs dabar pasakėte, kad įstatymas yra be galo svarbus, taip, be galo svarbus dėl to, kad jau, atrodo, dveji metai nelegaliai galioja tvarka, kai žmogui ir gydytojui ribojama teisė parinkti ir pasirinkti tinkamą gydymą, nes teismas pripažino, kad jūs viršijote savo įgaliojimus. Mes komitete ne kartą minėjome, kad daugybę kartų teismai yra pasisakę dėl kitų sričių, kad ministrai negali nustatyti tokių tvarkų, kurių nenustato įstatymas. Jūs nereagavote. Seniai galėjome susitarti.
Kaip dabar paaiškinti žmonėms, kurie nukentėjo dėl to, kad buvo jiems pakeistas gydymas, dėl to, kad atsidūrė reanimacijoje, atsidūrė ligoninėse? Matome tą situaciją, nes labai padaugėjo komplikacijų žmonėms, kurie serga epilepsija, Parkinsonu. Jūs pakeitėte tvarką, ir dabar dėl kai kurių ligų galioja kita tvarka. Kaip suprasti?
Dabar jūs teigiate, kad teismas pavedė jums perkelti tą patį į įstatymą. Tai yra melas. Teismas pasakė, kad jūs viršijote savo įgaliojimus. Aiškiai savo nutarime pasakė, kad yra ribojama paciento ir gydytojo teisė pasirinkti ir parinkti gydymą, bet dėl to, kad nustatė, jog jūs viršijote savo įgaliojimus, tos dalies dėl pirmo vaisto paskyrimo ir ribojimo nesvarstė, bet aiškiai tekste pasakė. Paskaitykite 25–27 puslapius. Dabar, užuot ieškojęs kompromiso, nes tas siūlymas leisti pacientui prisimokėti vaistų skirtumą, jeigu paskirtas vaistas turi kitą terapinį poveikį, apie ką kalbėjo ir pasisakė teisme ir raštu profesoriai, mokslininkai, absoliučiai visos organizacijos, į kurias kreipėsi, Onkologijos institutas, Santariškių klinikos, pacientų organizacijos, atskirų klinikų vadovai, išskyrus tik Kauno klinikas (kažkodėl jiems viskas buvo gerai), štai dabar jūs tvirtinate, kad jūs nieko nesuvaržote.
Taip, farmacijos kompanijos jau dabar mus tildo. Čia prieš mėnesį sutiko mane ir vos nepradėjo kolioti. Sako: klausykite, mes irgi galvojome, kad čia mums bus riesta, bet jūs baikite ant A. Verygos rėkauti, nes mes taip niekada negyvenome. Ministerijos duomenimis, 54 mln. pacientai sumokėjo už vaistus (čia ministerijos pranešimo duomenys), kurie buvo sąraše, bet jų dabar nebeliko, 54 mln. dėl to, kad žmonės labai dažnai vartoja tą patį vaistą, kuris yra subalansuotas, suderintas ir panašiai. Dar 55 mln. yra permokėta iš PSDF biudžeto. Kaip sakiau, vakar paimta dar 19 mln. Iš viso rinka išaugo 105 mln. Koks skirtumas toms kompanijoms, bet visoms joms absoliučiai paaugo, o labiausiai paaugo vienai kompanijai, dėl kurios VTEKʼas prieš kurį laiką buvo rekomendavęs vienai iš ministerijos vadovybės kolegei pakeisti kuravimo sritį. Kaip tą reikėtų vertinti, aš nežinau.
Gerbiami kolegos, dabar dėl to bandymo sužlugdyti posėdį. Taip, šeštadienį buvo… penktadienį buvo posėdis, aš asmeniškai informavau paskutinę sekundę dėl to, kad buvau pas gydytoją dėl akmenligės, galiu tą įrodyti. Bet, kolegos, taip forsuoti įstatymų projektų negalima! Statuto 147 straipsnis aiškiai sako, kokias stadijas įstatymų svarstymas turi pereiti komitete. Turi būti pasirengimo stadija. Aš šiandien išklausiau, pasižiūrėjau tą skundą, kurį kažkas parašė, rytoj pradėsime nagrinėti Etikos ir procedūrų komisijoje, pasirodo, trečiadienį buvo pasakyta tiktai tiek, kad, kolegos, yra dar įstatymo projektas, kuriam reikia parinkti du išvadų rengėjus. Tai paskyrė mane ir kolegą A. Vinkų, mano kolegą, amžiną draugą, su kuriuo mes iš tikrųjų daug bendradarbiavome ir visada susitardavome dėl įvairių dalykų ir kai jis buvo ministru, ir kai jis buvo Santariškių klinikų direktoriumi. O Statutas numato, kad turi būti paskirti ekspertai, į kokias organizacijas mes kreipėmės, kada turi būti gauti atsakymai. Nieko to nebuvo, jokio rašto nebuvo. Kolegos, jeigu mes balsuosime už tą įstatymą ir priimsime, vėl, akivaizdu, skųsime mes ir teismui, Konstituciniam Teismui, ir prašysime Prezidento, nes buvusi Prezidentė ne kartą vetavo įstatymų projektus, kurie priimti pažeidus Statutą. Ar mes negalime imti ir susitarti? Tuo labiau kad ministras daug kartų kartoja, jeigu žmogui leidžiame pasirinkti gydymą ar gydytojui parinkti gydymą, PSDF išlaidos neauga, o kitų būdų kompanijoms numušti vaistų kainą yra daugybė, bet jos arba jų nesupranta, arba jų nenori naudoti. Kolegos, yra registruotos (ačiū visiems, kurie pasirašėte, daugybė norinčių buvo, bet jau neturėjome laiko, norėjome registruoti) pataisos, dėl kurių bus siūloma balsuoti priėmimo stadijoje. Tai yra mūsų garbės reikalas prieš gydytojus ir pacientus. Todėl labai, kolegos, prašau ir šiandien nepritarti įstatymo projektui, tuo labiau priėmimo stadijoje pritarti pataisoms, nes finansiškai nenukentės, o mes nesuvaržysime pacientų.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, laikas jau!
A. MATULAS (TS-LKDF). Ir dar kartą sakau, kolega Veryga, sėskime, šnekėkime, kalbėkime. Politika yra derybų menas. Jūs niekada nebuvote pakvietę nei… Premjeras buvo pakvietęs opozicijos atstovus kalbėti…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). …ir tartis dėl sveikatos dalykų. Čia situacija yra sunkiai suvokiama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar buvo užsirašęs K. Masiulis. Kviečiu į tribūną. Kol ateina, replika ar dėl vedimo tvarkos? A. Kubilienė. Prašau. Trumpai.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš tik noriu savo nuostabą pasakyti, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas arba tikrai yra neįsigilinęs į šį projektą, arba jis kalba akivaizdžiai netiesą. Iš tikrųjų…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai gal tegul užsirašo diskutuoti ir…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Čia ne diskusija! Aš noriu paneigti melą!
PIRMININKAS. Tai greičiau.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Noriu pasakyti, kad projektas buvo registruotas lapkričio 26 dieną, buvo paskirti išvadų rengėjai, negana to, buvo ir pertrauka, visi, kas norėjo, pateikė, taip pat ir kai kurie vaistų gamintojai pateikė savo pasiūlymus. Nekalbėkite netiesos.
PIRMININKAS. Gerai. Prašau, Kęstuti Masiuli.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nesu joks čia specialistas, tiesiog labai įdėmiai klausau. Klausau A. Verygos ir girdžiu, kad čia sąmokslas, vaistų pramonė už mūsų nugarų rezga sąmokslus, mus papirkinėja, mes tuoj pat jiems pasirengę tarnauti ir panašiai. Jisai, žmogus, taip giliai įžvelgia. Giliai žvelgia, tik nemato, ką jo sekretorė išdarinėja. Turi gilų įžvalgos talentą, bet su sekretore… kiekvieną dieną praeina ir nemato, kaip jinai paveiksluojasi. Paklausau kolegos A. Matulo, pasirodo, kad niekada tie vaistininkai taip gerai negyveno, kaip dabar. Vadinasi, tos ministro įžvalgos yra pro šoną, ne tik su sekretore.
PIRMININKAS. Gerai, diskusija baigėsi. Dėl viso dėl motyvų ar yra užsirašiusiųjų, tuoj pažiūrėsime. Nuomonė už – A. Veryga. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Suprantu, kad kai baigiasi argumentai, nusišnekėjimai apie sekretores ir panašius dalykus. Tai jeigu neturite ką pasakyti, gal geriau neikite į tribūną.
O kolegai, kuris prieš tai kalbėjo, norėčiau pasakyti, kad jūs esate absoliutus melagis tiek dėl visų reanimacijų, tiek dėl visų pašalinių reakcijų, kurių skaičius yra sumažėjęs 20 %. Ir tai kalba žmogus, kuris turėtų vertinti kitų parlamentarų melą ir panašius dalykus. Jūsų pasakymai apie absoliučiai visas organizacijas, apie absoliučiai visus profesorius… Jūs žinote, koks skaičius jų yra, visas susikvietėte, visų paklausėte? Kiek aš žinau, tai jūs pasikviečiate tų organizacijų atstovus, kurie pagal jūsų sąrašus dalyvavo rinkimuose. Tada jums išeina absoliučiai visos ir absoliučiai visi profesoriai. O gal, kolega, kadangi esate drąsus, tai pasakykite, kurių kompanijų atstovai ar teisininkai jums ruošia ieškinius teismams, nes nei jūs, nei jūsų kolegė akivaizdžiai neturite tokios kompetencijos farmacijos teisės srityje ir, matyt, drąsiai reikėtų pasakyti, kas už to stovi. Kaip jūs sakote, kažkas pasiskundė Etikos ir procedūrų komisijai dėl Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio. Tai tas kažkas sėdėjo posėdyje ir bandė aiškinti apie Konstituciją, kada jau baigėsi visi argumentai. Bet tas kažkas yra farmacijos kompanijų teisininkai, kurie ruošia visus šiuos ieškinius, kurie ruošia skundus ir taip toliau. Kolegos, nepasiduokite akivaizdžiam farmacijos kompanijų lobizmui ir balsuokite už šitas pataisas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tikrai, išklausius ministro, man labai keista tokia retorika, agituojant už, kai visi yra kaltinami. Matote, teismo sprendimas yra… iš tikrųjų teismo sprendime nepasakyta, kad reikia, kad tas įsakymas, kuris yra jau daugiau nei pusę metų ir kuris, akivaizdžiai matosi, yra pasirinkimą mažinantis ir pacientams, ir medikams, lygiai toks pat būtų perkeltas į įstatymą.
Dabar, šnekant apie cheminį pavadinimą, tai cheminė medžiaga – ta pati, bet gamintojas, sakykime, ir generikų 20 % ribose gali keisti koncentraciją, ir dar pridėtinės medžiagos, kurios yra, irgi keičia medikamentų įsisavinimą ir koncentraciją kraujyje. Be to, pati ministerija po to padarė išimtis ir diabetu sergantiems, epilepsija. Tai patys pripažįsta, kad tas medikamentas nėra tas pats, kuris turi tą pačią cheminę sudėtį, bet skirtingo gamintojo. Tai jie patys sau prieštarauja sakydami, kad tai yra tas pats.
Ir dėl pasirinkimo ribojimo yra akivaizdu. Anksčiau buvo dengiama bazinė kaina, ligoniai primokėdavo. Tai faktiškai ta bazinė kaina buvo dengiama irgi cheminio pavadinimo, cheminės medžiagos. Galima nustatyti mažiausią bazinę kainą, pacientai primokėtų, nebūtų jokios konkurencijos ir trukdymo konkuruoti. Aš sakyčiau, kad šitie visi argumentai, kuriuos išsakiau, rodo, kad kaip tik reikia nepalaikyti šito įstatymo.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti po svarstymo dėl abiejų projektų.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 55, pieš – 4, susilaikė 20. Pritarta po svarstymo.
19.19 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Prano Januškaičio peticijos“ (projektas Nr. PNP-85) priėmimas
Gerbiami kolegos, kviečiu į tribūną P. Čimbarą, kuris mums pristatys du rezervinius klausimus, kadangi jis turi skubiai išvykti. Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Prano Januškaičio peticijos“ projektas Nr. PNP-85. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Komisija šių metų gruodžio 11 dieną posėdyje iš esmės išnagrinėjo P. Januškaičio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Socialinio draudimo pensijų įstatymą, sumažinant senatvės pensijos amžių vyrams iki 60 metų, moterims iki 55 metų, taip pat nustatyti, kad būtinasis stažas senatvės pensijai yra 25 metai.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę ir manydama, kad senatvės pensijos amžiaus ilginimas ir būtinojo stažo didinimas yra neišvengiamos priemonės, kuriomis, atsižvelgiant į ilgalaikes demografinių pokyčių prognozes, siekiama ilguoju laikotarpiu sumažinti demografinės situacijos įtaką finansiniam valstybinio socialinio draudimo sistemos tvarumui.
Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti motyvuodamas balsuoti prieš. O kodėl mes atsisakome pagrindinės darbotvarkės, kurioje yra daug svarbesnių klausimų, ir puolame čia taip kūlversčiais P. Čimbarui pataikauti? Jis ką, namo nori labiau negu mes? Tegul pasėdi iki posėdžio pabaigos.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, kalbėkite iš esmės apie siūlymą. Daugiau pasisakančių nėra. Galime pritarti Peticijų komisijai ir atmesti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
19.21 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ernesto Jasaičio peticijos“ (projektas Nr. PNP-86) priėmimas
Toliau kitas klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Ernesto Jasaičio peticijos“ projektas Nr. PNP-86. Prašom pristatyti.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Peticijų komisija šių metų gruodžio 11 dienos posėdyje iš esmės išnagrinėjo E. Jasaičio peticiją, priėmė sprendimą atmesti joje pateiktą pasiūlymą pakeisti Darbo kodekso įstatymo 138 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad darbuotojams, auginantiems du ir daugiau vaikų, būtų suteikiamos atitinkamai viena ar dvi poilsio dienos, iki jauniausiam vaikui sukaks ne 12, bet 14 metų.
Komisija šį sprendimą priėmė, atsižvelgusi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę ir dėl šių motyvų. Naujajame Darbo kodekse buvo įtvirtinta, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Kodekse jau yra nustatyta tikrai nemažai lengvatų šeimoms, auginančioms vaikus.
Atsižvelgus į visa tai, prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir vis dėlto Seimas yra ganėtinai rimta institucija. Neturėtų būti taip subjektyviai elgiamasi. Aš dabar žiūrėsiu ir visų prašau pažiūrėti, kaip P. Čimbaras išsėdės iki posėdžio pabaigos.
PIRMININKAS. Gerai. Galime, gerbiami kolegos, pritarti Peticijų komisijos siūlymui atmesti? Siūlote balsuoti. Gerai, balsuojame dėl peticijos. Peticijų komisija siūlo atmesti. Tie, kas balsuojate už, pritariate Peticijų komisijos nuomonei, bus atmesta. Kas balsuojate už, pritariate Peticijų komisijai – atmesti.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 65, prieš – 4, susilaikė 7. Peticijų komisijai pritarta.
19.23 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3787(2), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3788(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3789(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3787(2) kartu su lydimaisiais.
J. Jarutis – per šoninį mikrofoną. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau dėl paskelbto klausimo ir lydimųjų pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Pusės valandos pertraukos dėl klausimo ir kartu dėl lydimųjų. Galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlote balsuoti. Balsuojame dėl šio siūlymo. Kas pritariate pusės valandos pertraukai, balsuojate už.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 56, prieš – 14, susilaikė 6. Pertraukai pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – A. Bilotaitė. Prašau per šoninį mikrofoną.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, kad pastebėjote. Kažkaip mes čia mojavome, mojavome, tikrai nepastebėjote. Mūsų prašymas taip pat buvo dėl pertraukos, bet tikrai ne pusės valandos, nes klausimai yra labai svarbūs, kaip žinote, papildomi komitetai yra išbraukti, reikia įsigilinti, todėl man labai pikta, kad jūs pirmiausia tikrai nepastebite ir kažkokius žaidimus žaidžiate. Labai liūdna.
PIRMININKAS. Čia žaidžia žaidimus gal kiti. Gerai, dar replika. Dėl vedimo tvarkos?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, aš noriu jūsų paklausti, kaip jums atrodo, ką reiškia žodis „rezervinis“? Kaip jūs galvojate, kokia yra reikšmė šito žodžio? Man atrodo, kad „rezervinis“ reiškia klausimą, kuriam lieka laiko po to, kai yra apsvarstyti kiti klausimai. Čia pirmas dalykas. Man būtų įdomu, ką jūs galvojate dėl šito. Mes net neapsvarstėme Farmacijos įstatymo lydimojo projekto, kuris buvo pagrindinėje darbotvarkėje, ir jūs perėjote kažkodėl prie rezervinio klausimo. Man įdomu, kaip jūs suprantate ir iššifruojate žodį „rezervinis“. Pirmas dalykas.
Antras dalykas, dėl įrašo norėčiau pasakyti, kad A. Bilotaitė prie šoninio mikrofono stovėjo pirma negu ponas J. Jarutis.
PIRMININKAS. Ką pamačiau pirmą, tą ir paskelbiau. Nutraukiu diskusijas ir skelbiu kitą klausimą. (Balsai salėje)
19.25 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4243(2) (svarstymas)
Kitas klausimas yra Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4243(2). Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – P. Nevulis. Prašau.
P. NEVULIS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, dėl šio klausimo frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Pusės valandos pertrauka dėl šio klausimo. (Balsai salėje) Siūlote balsuoti? Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad pusės valandos pertrauka būtų dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4243(2)?
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 56, prieš – 11, susilaikė 9. Pertraukai pritarta.
Replika po balsavimo – A. Matulas. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gal aš ne repliką, o dėl vedimo tvarkos. Gerbiamas posėdžio pirmininke, kompiuteriai rodo, kad už Farmacijos įstatymo lydimąjį Sveikatos draudimo įstatymą nėra balsuota, nėra patamsintas. Tai gal jūs galite bent paaiškinti, ar mes už jį balsavome, ar nebalsavome? Mes suprantame, kad už jį nebalsavome, nes kompiuteris rodo, kad už jį nebalsuota.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, dar kartą jus agituoju sekti balsavimus, nes jūs ne pirmą kartą pasimetate ir nežinote, už ką balsuoti. Buvo balsuojama dėl abiejų projektų. Nutraukiu diskusijas. (Balsai salėje) Jeigu ne dėl vedimo tvarkos, nutrauksiu. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Būkite malonus, negąsdinkite manęs, ir aš frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos dėl A. Nekrošiaus pirmininkavimo, nes akivaizdu, kad jis nei atsako į klausimus, nei mato, dėl ko balsuojama…
PIRMININKAS. Ne dėl vedimo tvarkos. A. Širinskienė. Prašau. Per šoninį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kadangi kyla žmonėms… ir neatsimena, už ką balsavome, na, mes galime pakartoti balsavimą dėl lydimojo. Aš nematau problemos, dėl ko negalėtume to padaryti.
PIRMININKAS. Labai prašote? Gerai, galime balsuoti dėl Farmacijos įstatymo lydimojo, tai yra projektas, tuoj įvardinsiu numerį, Nr. XIIIP-4229(2). Kviečiu balsuoti.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 58, prieš – 6, susilaikė 13. Pritarta po svarstymo projektui Nr. XIIIP-4229(2).
19.29 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4244(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą klausimą – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4244(2). Svarstymas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristato… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos. Prašau. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, frakcijos vardu norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo. Mums reikia daugiau laiko įsigilinti į jo turinį.
Taip pat norėčiau pasakyti pastabą ir klausimą dėl to, kaip buvo balsuojama dėl paskutinio įstatymo projekto. Ir aš, ir gerbiamas A. Matulas prašė dėl jo balsuoti, o jūs sutikote teikti balsuoti tik po to, kai to paprašė A. Širinskienė.
PIRMININKAS. Kai paprašė daugiau Seimo narių, natūralu, kad jeigu trys, keturi, penki Seimo nariai prašo, reikia pakartoti. (Balsai salėje)
Dėl vedimo tvarkos – R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, aš labai nuoširdžiai norėčiau paprašyti ir M. Navickienės, ir Tėvynės sąjungos frakcijos neprašyti pertraukos dėl šio įstatymo projekto, nes iš tikrųjų čia yra datos suderinimas. Jeigu nuo sausio 1 dienos mums nepavyktų priimti, čia yra anuitetai… Tikrai labai prašome, kolegos. Ministras prašė asmeniškai. Jeigu mes šiandien jo nesvarstome, vadinasi, mes penktadienį jo negalime priimti. Aš prašau jūsų tokio labai asmeniško, dalykiško supratimo, nes priešingu atveju mes turėsime rengti posėdį gruodžio 23 dieną.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Būkite geri, labai prašau, gal galite frakcijos vardu atsiimti šitą prašymą?
PIRMININKAS. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiama kolege, aš tik pakartosiu – mūsų frakcijos buvo du prašymai. Vienas buvo pusvalandžio pertraukos dėl A. Nekrošiaus pirmininkavimo, nes akivaizdu, kad jis piktnaudžiauja savo padėtimi ir kursto nesantaiką čia, Seime. Vien dėl to mes siūlome tokius siūlymus, kokius siūlome. Mano siūlymas yra jums pasikalbėti su tuo, kas pirmininkauja, ir įvertinti situaciją, ar iš tikrųjų šis žmogus yra tinkamas tokiais jautriais momentais pirmininkauti. Jūs, gerbiama ponia Rima Baškiene, daug labiau tiktumėte ir sugebėtumėte suvaldyti situaciją. Taigi pakartoju prašymą pertraukos dėl gerbiamo A. Nekrošiaus pirmininkavimo ir taip pat pertraukos dėl šio klausimo iki kito posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tokiu atveju turiu pasiūlymą grįžti prie vidaus sandorių klausimo, kad pirmininkas korektiškai pirmiausia išklausytų ir teiktų balsuoti dėl A. Bilotaitės siūlymo. Lygiai taip pat.
PIRMININKAS. R. Šalaševičiūtė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš pritardama R. Baškienei noriu pasakyti, kad Pensijų kaupimo įstatymo projektas yra labai svarbus. Posėdyje mūsų komitete dalyvavo ir Tėvynės sąjungos atstovės ir buvo pritarta bendru sutarimu, o gerbiama pranešėja Paulė turėjo pristatyti mūsų komiteto išvadą. Aš manau, kad iš tiesų, jeigu pas mus buvo bendru sutarimu pritarta, tai nėra problemos ir gal tikrai nereikėtų pertraukos daryti.
PIRMININKAS. Prašau. R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, kartais mūsų žaidimai peržengia tam tikrą sveiką logiką ir apskritai mūsų pareigos jausmą. Jeigu mes nepriimame šito įstatymo dėl anuitetų, tai nuo sausio mėnesio anuitetai turėtų pereiti mokėti „Sodrai“, o tai neįmanoma padaryti, tiesiog paprasčiausiai jie neveiks. Ką mes tada pasakysime žmonėms, kurie gauna pensijas? Tiesiog toleruojami tam tikri žaidimai, mes čia visokių prižaidžiame, bet yra klausimai, su kuriais siūlyčiau tikrai nešposyti. Yra tų klausimų, kuriuos galima nukelti, bet tikrai ne šitą klausimą.
PIRMININKAS. Prašau. Dar S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami konservatoriai, gerbiama Rima Baškiene, aš iš tikrųjų siūlau nedaryti pertraukos. Ko ministras paprašė, kadangi pati ministerija nesusitvarko, tai pratęsti privačių anuitetų galiojimą. Aš manau, kad tai yra teisingas žingsnis, nes „Sodra“ nėra pasiruošusi, ir neužkirskime tam kelio.
PIRMININKAS. Dar kartelį kreipiuosi į M. Navickienę. Kokia jūsų pozicija? (Balsai salėje)
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog norėčiau paprašyti jūsų atkreipti dėmesį į savo paties pirmininkavimą ir tegul jums dėl tokio pirmininkavimo būna gėda. Aš atsiimu savo prašymą… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kad visiems būtų ramiau, taika ir ramybė pasaulyje, tai pirmininkavimą perduodu Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Klausimas 2-12 yra paskelbtas – Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4244. Svarstymas. Į tribūną kviečiu Seimo narę P. Kuzmickienę. Svarstymas.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Komitetas gruodžio 11 dieną svarstė šį klausimą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Tada balsuojame, kad būtų pritarta įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 79 Seimo nariai. Vienbalsiai 79 pritarė projektui Nr. XIIIP-4244 po svarstymo.
19.36 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3514(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3514. Svarstymas. SRDK pranešėja R. Šalaševičiūtė jau eina į tribūną. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas apsvarstė pateiktą projektą, jį patobulino iš esmės, pateikė savo pasiūlymus ir išvadą. Tobulinimo esmė ta, kad atsižvelgta į Teisės departamento pastabą ir siekiant, kad įstatymo projekto nuostatos būtų vertinamos sistemiškai visame viešojo sektoriaus darbuotojų, taip pat įstaigų vadovų darbo apmokėjimo peržiūrėjimo kontekste, įvertinus Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą nutarė, nepritarė visiems pateiktiems siūlymams dėl lygių galimybių, dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atlyginimo nustatymo ir kitiems prieduose pateiktiems koeficientams. Taigi komitetas pritarė tiktai savivaldybių merų ir merų pavaduotojų pagal savivaldybės teritorijoje gyvenančių piliečių skaičių gradacijai ir atitinkamai numatė koeficientus atlyginimų, nedidinant esamų atlyginimų, tačiau peržiūrint, priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, koeficientus. Ir už tokį mūsų sprendimą balsavo: 8 – už, prieš nebuvo, susilaikė 1 komiteto narys.
PIRMININKAS. Dėkoju. G. Burokienę prašysiu paskelbti VVSK išvadą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas lapkričio 5 dieną svarstė įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėti užsirašęs Seimo narys A. Sysas. Nematau salėje. Kitas užsirašęs – K. Masiulis. Prašau į tribūną.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vėlus metas, bet įstatymas rimtas. Paaiškinsiu esmę, kaip aš ją suprantu.
Prieš kurį laiką būtent aš ir organizavau kreipimąsi į Konstitucinį Teismą klausdamas, ar merų atlyginimai atitinka Konstituciją, nes merų atlyginimai tuo metu buvo nustatomi pagal vieną kriterijų: ar miestas, tiksliau, savivaldybė, turi 100 tūkst. gyventojų, ar neturi. Vienintelis kriterijus, 100 tūkst. riba yra vienintelis sprendimas. Ir du atlyginimai: iki 100 tūkst. ir virš 100 tūkst. Viskas. Konstitucinis Teismas išaiškino… Aš maniau, kad toks atlyginimų nustatymas yra neteisingas, tokius dalykus dėsčiau studentams, tiesą sakant. Seniai, bet mes nepriaugome iki tų dalykų, kokius dėsčiau.
Konstitucinis Teismas taip ir pasakė, kad antikonstitucinis dalykas nustatyti merų atlyginimus pagal vieną kriterijų. Vienas ir išlieka – gyventojų skaičius. Viskas, vienas ir išlieka. Dabar jūs, valdantieji, siūlote priimti antikonstitucinį įstatymą. Aš esu pateikęs savo siūlymus įvesti bent antrą kriterijų. Tiesą sakant, aš galvojau, kad reikėtų svarstyti. Jūs sugalvokite kitokį, mano kriterijus labai aiškus – pajamų vidurkis toje savivaldybėje. Kad savivaldybės administracija ir politikai pradėtų rūpintis pajamomis, kurias gauna savivaldybėje gyvenantys žmonės, nuo jų labai daug kas priklauso. Ateina investicijos, neateina. Kokios ateina? Yra daug šešėlio ar mažai šešėlio. Ištraukiame iš šešėlio, neištraukiame iš šešėlio. Ten susigyvenę su daug kuo. Suinteresuotumas darbuotojo savo atlyginimu, kuris priklauso nuo darbo rezultatų, yra Alfa ir Omega bet kokiame versle. O viešajame sektoriuje kaip? Čia nereikalinga taip? Norite – įveskite kitokį, bet įveskite. Negali likti taip, kaip dabar yra siūloma. Jeigu Konstitucinis Teismas pasakė, kad turi būti daugiau kriterijų, negali likti vienas vienintelis kriterijus – gyventojų skaičius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę į tribūną, svarstysime pasiūlymus. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlo naują 1 straipsnį. Prašom, komiteto nuomonė. Pristato G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas dėl pirmo pasiūlymo siūlo tiesiog praplėsti straipsnio pavadinimą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Antrasis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, taip pat lapkričio 5 dienos, kur yra naujas 1 straipsnis, 5 straipsnio pakeitimas. G. Burokienę prašome pakomentuoti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi komitetas nepriėmė, mes atsiimame.
PIRMININKAS. Jūs atsiimate. Dėkoju. Kitas yra Seimo narės G. Burokienės lapkričio 13 dienos pasiūlymas. Prašom pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, mano pasiūlymas yra, jį aš atsiėmiau.
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, taip pat lapkričio 5 dienos, penkto puslapio viršuje.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kaip aš suprantu, čia dėl visų atlyginimų.
PIRMININKAS. Taip, lentelės. Komitetas pritarė iš dalies.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes siūlome visiems peržiūrėti. Komitetas siūlė visiems nuosekliai peržiūrėti algas ir pakelti koeficientus.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su komiteto pritarimu iš dalies?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau Seimo narės R. Šalaševičiūtės ir R. Baškienės siūlymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Tas sprendimas, kuris buvo priimtas, kai mes pasigilinome, reikia pripažinti, buvo tam tikra klaida. Nustačius koeficientus, kadangi, kaip minėjau, kriterijai buvo gyventojų skaičius, pasirodė, kad penkių savivaldybių merų atlyginimai sumažėtų, nes dviejų kategorijų savivaldybių merams jie truputį padidėtų. Todėl mūsų pasiūlyme su Seimo nare R. Baškiene yra peržiūrėti koeficientai labai neženkliai. Sumažėjimo jokio neliko. Komitete bendru sutarimu buvo pritarta mūsų pateiktam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar yra 10 Seimo narių, kad būtų svarstoma? Manau, kad yra. Rima Baškiene, norėtumėte dar komentuoti? Prašom.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, prieš tai buvęs pasiūlymas iš tikrųjų turėjo tik esmę ir pagrindinį tikslą, kad būtų vykdomas Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl merų. Kiti atlyginimai, kitų pareigūnų, ir ankstesniu įstatymu nėra didinami. Mūsų teikiamas pasiūlymas, ką pasakė ir gerbiama kolegė R. Šalaševičiūtė, yra nedidinti atlyginimų, tiesiog įgyvendinti Konstitucinio Teismo reikalavimą. Bet kadangi per 500 tūkst. gyventojų, o merų atlyginimai buvo 19, tai 19,1 – siūlomas toks padidėjimas. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu galime pritarti šiam pasiūlymui, kuriam komitetas taip pat pritarė. Ar K. Masiulis nori kalbėti dėl pasiūlymo? (Balsas salėje) Dėl pasiūlymo. Gerai, prašom. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, nežinau, ar taip galima elgtis. Ieškoma būdų, kaip (aš nežinau, kokį čia žodį surasti, na, gerai, pavartosiu tokį negražų žodį) išdurti Konstitucinį Teismą. Kadangi Konstitucinis Teismas pasakė, kad negali būti vienas kriterijus, tai galvojate, kad jeigu keletą laiptelių padarysite, tai čia du kriterijai? Vis tiek yra pagal gyventojų skaičių. O dėl to, kad čia niekas iš esmės nesikeistų, Konstitucinis Teismas pasakė – turi keistis, keistis iš esmės. Tai dėl to, kad niekas nesikeistų, dabar ir stename, kaip padaryti, kad niekas nesikeistų arba beveik nesikeistų? O turi keistis esmė. Kodėl mes taip elgiamės? Aš tikrai organizuosiu, dar kartą kreipsiuosi į Konstitucinį Teismą, ir pamatysite, kad jūs būsite čia savo tais sprendimais pažeidę Konstituciją. Esate davę kitokią priesaiką.
PIRMININKAS. Motyvai už pasiūlymą – E. Pupinis.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Komitetas…
PIRMININKAS. Atsiprašau, dar E. Pupinis nori kalbėti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia ginčas galbūt ir geras būtų konferencijoje. Tačiau kai kuriuos kriterijus sugalvoti šiuo metu, pavyzdžiui, dėl verslo sėkmės… iš tikrųjų savivaldybės nėra vienoje pozicijoje, tarkime, sudėtinga būtų pagalvoti apie kokią nors didelę verslo plėtrą turistinėse vietose ir panašiai. Manyčiau, kad vis dėlto turėtume priimti šį įstatymą. Galbūt suorganizuoti konferenciją ir žiūrėti, kalbėti apie kitus galimus kriterijus, galbūt teritorijos plotus, nors vėlgi tada, tarkime, teritorijos plotas nieko nereiškia. Pavyzdžiui, nustatyti kokius nors kriterijus, kurių paskui nebus galima įgyvendinti, sudėtinga. Tarkime, nėra jau tokios paklausios turbūt ir merų pozicijos. Ieškome visada gerų žmonių, kurie eitų į tas pozicijas. Deja, kai kurie žmonės neina į politiką todėl, kad tai yra vargo vakarienė kai kada. Manome, kad sudarė tam tikras sąlygas, kaip ir mokyklų direktoriams. Jeigu uždedame kartelę, tai automatiškai jų nerandame. Tas pats ir čia. Kiekvienai partijai turbūt nėra lengva rasti ir pritraukti žmonių, vadybininkų, kurie ateitų į tas pozicijas. Ne visada taip lengva rasti populiarių ir patikimų žmonių.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonę jūs jau sakėte.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip, komitetas atmetė kolegos K. Masiulio pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ne K. Masiulio pasiūlymą, atsiprašau, svarstome. Dabar svarstome jūsų ir R. Baškienės pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė 7 balsais, prieš nebuvo, susilaikė 1. Ir dabar mes dėl to pasiūlymo turime balsuoti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Čia toliau K. Masiulio, tai…
PIRMININKAS. Toliau bus K. Masiulio, o dabar kalbame apie jūsų pasiūlymą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerai. Balsuojame tada.
PIRMININKAS. Bendro sutarimo, atrodo, nėra, tai turime balsuoti dėl šio pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 59, prieš – 1, susilaikė 9. Pasiūlymui yra pritarta, todėl kiti Seimo narių K. Masiulio, G. Burokienės pasiūlymai pasidaro nebeaktualūs, nes jie buvo alternatyvūs, ir komiteto pasiūlymas taip pat, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto.
Dėl viso. Motyvai prieš – Seimo narys K. Masiulis. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kiek norėsiu, tiek plepėsiu, gerbiamas Palangos donžuane…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, prašom apie reikalą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kiek norėsiu, tiek plepėsiu. O kiek tu gali pas mergas vaikščioti? (Balsai, juokas salėje) Tai aš norėčiau ponui P. Gražuliui pasakyti, kad yra svarbių dalykų, kuriuos mes galėtume valstybėje imti ir padaryti. Mero atlyginimas, jeigu mes orientuosimės į vadybinius principus, o tokių principų viešajame sektoriuje įdiegimas yra naudingas… Štai valdybas, tarkime, viešojo sektoriaus įmonių valdybas, mes jau organizuojame pagal tuos principus ir sėkmingai pasiteisino. Lygiai taip pat reikėtų organizuoti ir atlygį. Aš pasiūliau pusę atlyginimo nuo rezultato. Gerai, diskutuokime, tegul būna 20 %, 10 %, bet nuo darbo rezultatų. Ne, neįdomu! Tai dabar pagal priimamą įstatymą, jūs žinote, kurio mero atlyginimas bus didžiausias Lietuvoje? Nė vienas nežinote. Birštono! Birštono! Ten sunkiausia, ten geriausi rezultatai. Aš abejoju.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš tikrai noriu pritarti E. Pupinio mintims. Gal gerbiamas K. Masiulis nėra dirbęs savivaldybėje ir nėra susipažinęs su visa savivalda, kas tai yra savivalda, kokie ten merai dirba, kokie ten direktoriai dirba, kažkoks šešėlis vaidenasi, dar kažkokie santykiai, proporcijos kažkokios. Tai paklauskite savo kolegos E. Pupinio, jis dirbo meru ir viską žino. Balsuokite už.
PIRMININKAS. Balsuokime po svarstymo dėl projekto Nr. XIIIP-3514.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 61, prieš – 1, susilaikė 8 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, labai aiškia balsų dauguma po svarstymo šiam projektui pritarta. Nebediskutuokime, taupykime laiką. (Balsai salėje) Turime laiko. K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau ponui J. Varžgaliui pasakyti, kad dvi kadencijas dirbau Vilniaus savivaldybėje ir netgi buvau vicemeru. (Balsai salėje, P. Gražulis: „…vieną sakinį…“)
PIRMININKAS. P. Gražulis vieną sakinį, neminėdamas pavardžių.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, neminėsiu vardų, o tik pasakysiu – ponai konservatoriai pakeitė savo politinę orientaciją ir vaikščioja pas bernus, o ne pas mergas. (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKAS. Eikime tiesos keliais ir grįžkime prie darbotvarkės. Praėjo pusė valandos dėl trijų projektų.
19.54 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3787(2), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3788(2), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3789(2) (svarstymo tęsinys)
Tai yra darbotvarkės 2-10 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3787(2). Svarstymas. Toliau lydimieji – Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3788 ir Vietos savivaldos įstatymo 9 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3789. Svarstymas. Kviečiu komiteto pirmininkę G. Burokienę pateikti išvadas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Visus tris įstatymų projektus komitetas apsvarstė ir yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskutuoti kviečiu Seimo narį E. Gentvilą. Nėra. E. Pupinis. Prašau į tribūną.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Tiksliau, labas vakaras. Iš tikrųjų turbūt pasiilgome tokių ilgų posėdžių. Vėl reikėtų krizės, kad vėl galėtume pasėdėti iki ryto.
Man turbūt labiausiai įdomus toks reikalas šio klausimo – kurstomas nepasitikėjimas tarp atskirų politikų ir politinių struktūrų, tokių kaip Seimas, tauta nepasitiki. Jau, žiūriu, savivaldybėmis ir mes nepasitikime, nors kai kada keliame partijos lyderius ir po to, po kiek laiko, pasakome, kad tai yra kažkas negero, nešvaru.
Iš tikrųjų šis įstatymas turbūt šiek tiek trukdo gyventi savivaldai, nes yra daug neapibrėžtumų. Pavyzdžiui, iš tikrųjų vienas iš jų, ką reiškia, kai galima padaryti sandorį išimtiniais atvejais? Sunku įrodyti, ar tas atvejis yra išimtinis, ar neišimtinis. Pavyzdžiui, maitinimo sfera arba šildymo sfera. Galiu pasakyti, kad 1998 metais buvo negeras žmogus, kuris į šią šildymo sferą neįsileido privataus verslo. Deja, po kiek laiko pamatėme, kad iš tikrųjų tas paslaugas ne visada sekasi teikti privačiam verslui, ir dabar po 15 metų bando atsikratyti savivaldybės pagalbos privataus verslo. Ta reputacija, kuri liko, sukėlė nepasitikėjimą kai kuriais verslo subjektais ir tai dabar atsiliepia.
Arba, pavyzdžiui, kita sfera. Vėlgi buvau negeras, jau būdamas Utenos rajono tarybos nariu, kai kreipėsi žmonės ir sakė, kad iš tikrųjų būkite žmonės, neįsileiskite į savivaldybės struktūrą privataus maitintojo. Vilniuje daugiau yra, Lietuvoje yra dvi įmonės, kurios tarpusavyje susijusios, visi jas žino, visi žino, kuo maitina ligoninėse, bando kovoti dėl kokybės, bet, deja, tos kokybės nepasiekia.
Visai neseniai taip pat gavau tokį laišką, pagalbos šauksmą iš didelio miesto. Pacituosiu, kad jums būtų aiškiau: „Labas. Pagelbėk, paieškok, kas galėtų patikrinti maitinimą mokykloje. (Nesakysiu adreso, nes aš jau perdaviau šitą informaciją kam priklauso. Manau, susitvarkys.) 10 val. 35 min. – pirma ilgoji pertrauka. Absoliučiai viskas eina į atliekų konteinerius. Antra ilgoji – vėl tas pats. Užsitampiau su tais kibirais. Direktorius (vardas, pavardė) ir trys pavaduotojai maitinami nemokamai. UAB dosni, o vaikams jau penktadienį iškepė paplotėlių pirmadieniui.“
Tiek žinių. Mes labai pasitikime ir paleidžiame į rinką kai kurias paslaugas, o po to pabandyk pagal šitą įstatymą įrodyti. Kai perka viešojo pirkimo būdu, neįmanoma. Įmanoma! Viską įmanoma nupirkti.
Galiu pasakyti pavyzdį (aišku, tai yra ne iš viešojo sektoriaus), kas dabar atsitiko su renovacija. Ateina įmonės, laimi konkursus, daro kažką, išima langus, bankrutuoja, žmonės šūkauja, savivaldybė skelbia antrą konkursą. Antrą konkursą laimi įmonė, kuri vėl bankrutuoja. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu ta įmonė būtų laimėjusi miesto tvarkymo arba šiukšlių vežimo paslaugą. O yra tokių. Jeigu tokiomis laukinėmis sąlygomis, kad tik laimėtų – kaip bus, pažiūrėsime po to, iš tikrųjų ką daryti savivaldybei? Surikiuoti visą savivaldybę ir kibirais bandyti nešti šiukšles arba šluoti gatves?
Iš tikrųjų yra kelios paslaugos, kai normaliai savivaldybės žiūri, tyrinėja rinką, ar gali rinkoje konkuruoti, ar negali, ir perka paslaugas. Ar mes čia iš Seimo galime pasakyti, kad būtinai jūs kvailiai, jūs nemokate, paleiskite viską į rinką ir rinka jums išspręs? Na, neišspręs.
Gerbiami kolegos, pavyzdžiui, yra išsiųsti laiškai. Suprantu, verslui trūksta veiklos, jiems reikia kokių nors objektų, užsakymų. Dabar rašo: oi, kas atsitiko, 2018 metais vidaus sandoriai – 11 mln., 2011–2017 metais – 0,9. Aš džiaugiuosi, galų gale savivaldybės atsiėmė šilumos ūkius, pradėjo normaliai ūkininkauti. Iš tikrųjų ta sritis padidėjo. Ar tai nusikaltimas?
Dabar, pavyzdžiui, kita sritis – žmonių pavėžėjimo paslauga. Turbūt ne vienas išbandėte, aš irgi išbandžiau. Galvojau, viskas susitvarkys. Atiduodi visą miesto rinką, paskui ateina pas tave ir sako, žinai, šis maršrutas man tinka, kiti netinka. Duodi į teismą. Teismas vyksta dvejus metus, bylinėjamės. Jis važiuoja tik centriniu maršrutu, kiti maršrutai… Reikia vėl atkurti ūkį, vėl pavežti tuos žmones. Ar tai išeitis? Ne išeitis. Iš tikrųjų verslas visada dirba dėl pelno, ir savivaldybės gali visiškai nuspręsti, jos prisiima atsakomybę ir atsako gyventojams, kaip ir mes. Iš tikrųjų pritariu tam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėti turėtų Seimo narys J. Razma. Nėra salėje. Kviečiu J. Jarutį į tribūną.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, nedaug čia liko iš tikrųjų mūsų.
Pasirašau po visais kolegos Edmundo teiginiais, nes mes esame nuėję tuos kelius ir puikiai suprantame, kas yra. Iš pradžių noriu pasakyti, kad tai nėra prievolė, tai yra tik galimybė pasirinkti viešosios paslaugos teikėją, ir savivaldybės politikai, savivaldybės taryba pati nusprendžia. Aš nemanau, kad yra savivaldybių merų ar savivaldybių tarybų narių, kurie specialiai didintų paslaugų kainas piliečiams, kad toliau nelaimėtų ateinančių rinkimų.
Šią mūsų iniciatyvą palaiko Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, dauguma Seimo frakcijų narių, jums žinoma Savivaldybių asociacija ir savivaldybių valdomos įmonės. Natūralu, kad šios iniciatyvos nepalaiko privataus verslo asociacijos, kritikuojančios esamas ar menamas rizikas, natūralu, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba, Valstybės kontrolė ar Specialiųjų tyrimų tarnyba. Taip pat norėčiau pasakyti, kad vis tiek politiką formuoja parlamentas. Taip, šios mano išvardintos institucijos turi pareikšti mūsų nuomonę, bet jau mūsų teisė įvertinti tas galimas rizikas ir priimti vienokius ar kitokius sprendimus.
Taip pat noriu pasakyti, kad nelabai daug yra Europoje šalių, kuriose būtų uždrausti vidaus sandoriai. Yra vienokių ar kitokių tam tikrų apribojimų. Visur jų yra, saugikliai įdėti. Jeigu mes priimtume šios redakcijos įstatymą, vis tiek liktume labiausiai reglamentuojantys ir labiausiai turintys tam tikrų užkardų šiam įstatymui galioti. Nesinorėtų eiti Europos klaidų keliu. Prieš turbūt 30–40 metų Europa nuėjo tuo keliu, perduodama viešąsias paslaugas privačiam sektoriui. Dabar matyti visai kitos tendencijos, ypač tokiose ekonomikose, gerovės valstybėse kaip Didžioji Britanija, Norvegija, Danija, Švedija, Suomija. Šiose natūraliose monopolijose grįžtama prie viešojo sektoriaus šilumos, vandens, atliekų tvarkymo, pašto paslaugų teikimo. Pavyzdžiui, Prancūzijoje vandens tiekimas grąžintas viešajam sektoriui 106 atvejais, Didžiojoje Britanijoje – 61, Ispanijoje – 27. Energetikos tiekimo grąžinimo viešajam sektoriui tendencija labiausiai pastebima Vokietijoje, tai yra net 284 atvejai.
Visi šie pavyzdžiai… Nekalbėsiu, ką kolega ponas Edmundas sakė, kaip yra sunku numatyti viešąsias atliekų tvarkymo ar aplinkos tvarkymo paslaugas. Visų gyvenimo atvejų nesurašysi į sutartį. Yra keletas pavyzdžių Anykščiuose. Vėtra išlaužė medžius, įmonė, kuri tvarko aplinką, yra kažkur Kaune, ir pusę paros ar visą parą žmonės be elektros ir negali išvažiuoti. Vietinė įmonė iš karto sureaguotų, administracijos direktorius duotų nurodymus ir būtų per keletą valandų sutvarkoma.
Taip pat norėčiau pateikti keletą pavyzdžių, kokią įtaką kainų formavimui turi privatus ir viešasis sektorius. Pavyzdžiui, šilumos kainos keliose įmonėse, kurias valdo savivaldybė arba keletas savivaldybių ir privatus… Pavyzdžiui, yra Utenos šilumos tinklai. 2019 m. lapkričio 19 d. kaina už kilovatvalandę – 3,85 euro cento.
Akcinės bendrovės „Panevėžio energija“, kurią sudaro 6 savivaldybės kaip steigėjai, tos paslaugos kaina 5,09 cento už kilovatvalandę, Ignalinos šilumos tinklai, kur visą valdo savivaldybė – 6,55 cento. Noriu pasakyti, kad visos mano išvardintos įmonės daugiausia naudoja biokurą. O yra toks „Litesko“ filialas „Biržų šiluma“ – 8,91. Tai yra du su puse karto daugiau negu šilumos tinklai. Šitie pavyzdžiai rodo, kad ne visada privatus veikia naudingai vietos bendruomenei. Žinoma, yra gerų pavyzdžių kaimyninėje Lenkijoje, aš pabrėžčiau, viešosios ir privačios partnerystės būdu pastatyti keliai, autostrados tikrai veikia. Galbūt kai kuriose srityse ir mes galime eiti. Bet tas sritis, kuriose yra…
PIRMININKAS. Laikas.
J. JARUTIS (LVŽSF). …natūralios monopolijos, manau, turi turėti galimybę taryba nuspręsti tvarkyti pati. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu… D. Kreivio nėra. A. Bilotaitė. Prašom į tribūną.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai vėlyvas metas. Žinote, kalbant šita tema pirmiausia labai pikta, kad tokie svarbūs dalykai yra taip skubinami ir kad ta tokia įprastinė mūsų parlamente tvarka, kai apsvarsto komitetai, šiuo atveju Ekonomikos komitetas, Audito komitetas, kuris turi didžiulį įdirbį, yra tiesiog išbraukiamas, nes jo nereikia. Aš manau, kad, taip, buvo galima ieškoti kompromisų, paanalizuoti situaciją žymiai įdėmiau, bet buvo pasirinktas kitas kelias.
O kalbant apie vidaus sandorius, tai jūs gerai žinote, kad dar 2017 metais mes uždraudėme vidaus sandorius valstybės valdomoms įmonėms. Žinote kodėl? Labai gerai žinote tuos skandalus, kurie buvo „Lietuvos geležinkeliuose“, bet palikome išimtį savivaldybėms, nors tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba, tiek Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba, Viešųjų pirkimų tarnyba aiškiai pasakė, kad tai nėra gerai, tai yra taip pat problemos. Bet mes kažkaip nereaguojame. Tos institucijos, jos, ką, nesupranta, jos nekompetentingos? Kodėl mes negirdime jų nuomonės? Girdėjau, kad dabartinis reglamentavimas labai apsunkina savivaldybėms sudaryti vidaus santorius. Labai keista. Dabar yra tokia tvarka, kad savivaldybės tokį sandorį gali sudaryti. Aišku, prieš tai jos turi atlikti konkurencingą procedūrą, pasitikrinti, ar rinkoje nėra privačių subjektų, galinčių teikti tokias viešąsias paslaugas. Taip pat turi išsiaiškinti, ar atitinka nepertraukiamumo paslaugos, geros kokybės ir prieinamumo principus. Kas čia tokio ypatingo? Atrodo, nieko ypatingo, bet paanalizavę situaciją Audito komitete mes pamatėme, kad dabar sandoriai sudaromi 5 ar 15 metų. Įsivaizduojate, 15 metų. Taip pat pažiūrėjome į dokumentus ir matome, kad kai kurios net nesivargina įvardinti, kas yra perkama. Ką kalbėti apie kažkokį skaidrumą? O ką sako skaičiai? Jau buvo paminėta, kad nuo 2011 iki 2017 metų vidaus sandorių buvo sudaryta už 431 mln. eurų. O vien per 2018 metus – už 446 mln. eurų. Kaip buvo taip pat šiandien minėta, sandorių vertės vidurkis 2011–2017 metais būdavo 0,9 mln., o dabar – 11 mln.
Žinote, tas buldozeris, kuris dabar eina, yra pagrindinė problema. Mes Audito komitete buvome užklausę institucijų, kad jos pateiktų siūlymus, kaip būtų galima patobulinti, kad ta sistema būtų skaidresnė. Valstiečiai, jūs eidami į Seimo rinkimus kalbėjote apie skaidrumą, apie skaidrumo vėliavą. Kodėl dabar jos atsisakote? Aš suprantu, yra Seimo rinkimai, gerai, aš suprantu, savivalda daro spaudimą. Nenoriu kaltinti šiuo atveju savivaldos, kad ji yra visa korumpuota, yra visokių pavyzdžių, yra ūkiškai besitvarkančių merų, yra ir neskaidrių atvejų. Bet kad dabartinis reglamentavimas nėra skaidrus, tai yra faktas. Tai kodėl mes negalime susėsti normaliai, išgirsti pasiūlymus ir patobulinti šitą sistemą? Juolab kad tyrimai, ką sako ekspertai, kai perkama iš vieno tiekėjo, permokama nuo 20 iki 40 %. Konkurencijos tarybos atlikti tyrimai rodė, kad už kai kurias paslaugas yra permokama net 100 %. Ir kas sumoka? Sumoka paslaugos gavėjas, tai mūsų žmonės sumoka.
Kolegos, aš tikrai nenoriu nieko kaltinti ir piktintis sakydama, kad savivalda yra korumpuota, noriu pabrėžti, bet norėtųsi konstruktyvios diskusijos parlamente. Norėtųsi to skaidrumo, kad jis būtų ne tik deklaratyvus.
Tikrai nepalaikysiu šito projekto. Jeigu jis bus priimtas, kreipsimės į prezidentūrą prašydami vetuoti šitą projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju kalbėtojams. Yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas dėl pirmo projekto 1 straipsnio. Jo nėra.
Kęstuti Masiuli, norite pristatyti?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, aš noriu paklausti. Aš irgi esu užsirašęs kalbėti diskusijose, konkrečiai prie įstatymų projektų. Jūs leisite diskutuoti ar ne?
PIRMININKAS. Sąraše jūsų čia nebuvo. Gerai, kviečiu į tribūną. Prašom kalbėti. (Balsai salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, vėlus metas, bet mūsų toks darbas yra. Į įstatymus reikia gilintis ir diskutuoti iš esmės. Labai svarbus yra įstatymas ir labai svarbi diskusija.
Aš suprantu kolegę A. Bilotaitę ar kolegą D. Kreivį, kurie yra prieš. Ir suprantu paskatas, dėl ko jie yra prieš, jos tikrai ne kokios smerktinos ar blogos. Bet lygiai taip pat labai gerai suprantu E. Pupinį, nes pats irgi buvau savivaldybėje, dirbau savivaldybėje, nors kai kas gali man priekaištauti, kad tokios patirties neturiu. Ne tik dirbau, bet ir knygas verčiau iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą savo studentams apie tai, kas yra naujoji viešoji vadyba (New Public Management).
Tai štai, nėra jokios gėdos, kad savivaldybė ar kokia kita viešoji institucija užsiima verslu. Tai, kas yra verslas, teikia viešąsias paslaugas. Tuo būdu, ką čia Edmundas gražiai pasakė ar kitas kolega gražiai pasakė, galima net kryžmiškai subsidijuoti, tarkime, nepelningą maršrutą, kurio vis dėlto reikia, kad važiuotų bent kartais autobusėlis ir žmones pavėžėtų iki ligoninės ar kitais reikalais. Jį iš dalies padengia pelningesnis maršrutas. Verslas tą numarins, ir panašiai. Taip yra. Juo labiau kaip, tiesą sakant, visą valstybę tampė „rubikoninės“ įmonės, „Litesko“ ir panašiai, paėmusios už jautrios vietos. Čia irgi gražiai buvo pateiktas pavyzdys, kad savivaldybė ūkininkaudama turėtų lyg ir nemokėti ir teikti brangesnes paslaugas. Taip neišeina.
Vadinasi, galima tą daryti, bet klausimas kaip? Tikrai tada yra svarbūs kai kurie instrumentai, kuriuos mes ne iki galo išdiskutavę ir įvedame. Turi būti valdybos, tos valdybos turi būti labai nepriklausomos. Turi būti tam tikras konkursiškumas įvestas, kad viename ar kitame etape pasitikrintume, ar mūsų kainos, kurias mes čia turime, vis dar rinkoje išlaikomos, ar neišlaikomos. Yra keletas dalykų, ko mes nepadarome. Tai čia tikrai reikėtų dar tobulinti.
PIRMININKAS. Kolegos, tai yra sistemos klaida, ją pažadėjo po Naujųjų metų pataisyti, nes kada užsirašėte prie kitų projektų, mes jų čia nematėme. Dar turi teisę kalbėti A. Matulas ir po to A. Vinkus.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, išties irgi noriu šiek tiek pakalbėti apie tuos vidaus sandorius, nes teko dirbti ne vieną kadenciją savivaldybės taryboje, teko dirbti miesto tarybos pirmininku. Ir dabar, kadangi atstovauju dviem rajonams, matau didžiulius skirtumus ir galimybes tarp didžiųjų miestų ir mažų miestų.
Paminėsiu kelis pavyzdžius. Pavyzdžiui, dėl sniego valymo, kelių priežiūros paslaugų. Viename rajone, gal neminėsiu rajono pavadinimo, yra samdomos paslaugos, iš esmės yra viena įmonė, kuri turi du greiderius, ir savivaldybė laimėjo konkursą visose seniūnijose valyti sniegą nuo kelių, greideriuoti. Kas išeina? Kai užsninga, kai kurios seniūnijos laukia savaitę, kol tie du greideriai sugebės visus kelius nuvalyti. Tuo tarpu kitoje savivaldybėje seniūnijose yra… kas antra savivaldybė iš esmės turi savo greiderius ir susitvarko faktiškai per vieną dieną, prižiūri kelius, ir situacija yra kur kas geresnė.
Dėl vandens įmonių. Čia jau paminėsiu, kad Pasvalio rajono savivaldybei priklauso vandens įmonė, ir vanduo yra pigiausias Lietuvoje. Perėmėme visas vandenvalos sistemas iš buvusių kolūkių, seniūnijos dabar priklauso vienai įmonei, ir visose virš 40 seniūnijų yra įsteigtos vandens geležies naikinimo sistemos, vandens valymo sistemos, o tai žmogaus sveikatai yra labai svarbu, ir vanduo yra pats pigiausias Lietuvoje. Kaimyniniame rajone situacija visiškai kitokia.
Pavyzdžiui, dėl ligonių maitinimo. Mes Pasvalyje esame išsaugoję tai, kad ligonius maitina vietos ligoninės darbuotojai, kitas rajonas gretimai yra išnuomojęs tas paslaugas, ir dabar negali atsikratyti, kaip kolega E. Pupinis minėjo, žmonės iš to paties įkainio dar turi turėti pelną. Deja, apyvarta yra labai maža, tų ligonių skaičius yra gana mažas, tai tikrai nereikėtų visko spręsti pagal didžiųjų miestų galimybes.
Autobusų parkai. Vėlgi neminėsiu pavadinimų, viena savivaldybė paskelbė konkursą, laimėjo privatininkai, ir tikrai mažesnė kaina. Po dvejų metų savivaldybės įmonės neliko, autobusai išparduoti, darbuotojai išsilakstė, po dvejų metų kaip užkosėjo kainą, maža nepasirodė. Ar reikia?
Tas pats knygynas. Pasvalyje paskelbėme, kad atsisakome savivaldybės knygyno, netgi tokia smulkmena, niekas nesutiko verstis tuo verslu, o knygų, įvairių mokymo priemonių ir panašiai – nieko neatsirado. Žmonės pradėjo panikuoti, skųstis. Aš pats asmeniškai kreipiausi į vieną žinomą prekių ženklą Lietuvoje, skambinau ir prašiau: gal galite Pasvalyje atidaryti įmonę, mes ten bandysime taikyti jums lengvatas, kad tik tokia įstaiga kaip knygynas atsirastų. Žinote, jie už tą savo prekių ženklą kai paprašė tokios kainos, kad mes vos… pats knygynas už tiek išsilaiko. Vien už prekių ženklą tiek paprašė, o daugiau jūsų darbuotojai ir visa kita, mes duodame prekių ženklą ir galbūt knygų pristatysime. Tai aš tokių pavyzdžių galėčiau minėti labai daug.
Aš manau, kad čia daugiau problema ne iš viso atsisakyti vidaus sandorių, bet reikia efektyviau kontroliuoti. Ir dėl tos pačios Pasvalyje veikiančios vandens įmonės aš galiu pasakyti, kad ne kartą esu patyręs spaudimą, ne kartą pas mane yra atėję privatūs verslininkai, gal jūs galite įtaką padaryti ir privatizuoti tą verslą, ir panašiai, ir panašiai. Kolegos, mes turime visi atsispirti, turime kontroliuoti. O ten, kur yra galimybių paskelbti konkursą ar apklausą, kur gali verslas tas paslaugas atlikti efektyviai, greitai, kur yra konkurencija, taip, turime eiti tuo keliu, bet apskritai atsisakyti vidaus sandorių tikrai negalima.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, noriu kreiptis į jus ir siūlau pratęsti posėdį dar 1 val. 15 min. Turėtume suspėti pabaigti darbotvarkę. (Balsai salėje) Darbotvarkę mes esame pasitvirtinę. Jeigu nenorite pritarti, tada aš siūlau, kad pats pritariu tam, ir turiu teisę kaip Pirmininkas tai padaryti.
Toliau kviečiu kalbėti A. Vinkų. Atsisakote. Ačiū jums už laiko taupymą. Tada kviečiu komiteto pirmininkę, yra pasiūlymų, juos turime apsvarstyti. (Balsai salėje) J. Razmos pasiūlymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). J. Razmos pasiūlymas. Pasikeitė straipsniai, jis ne dėl to pateikė, mes pritarėme iš dalies. Buvo komitete, pritarė komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Ir tokiam pritarimui iš dalies, su komitetu suderintam tekstui turbūt bendru sutarimu galime pritarti.
Dėl viso. Motyvai dėl viso. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, nėra turbūt kalbančių prieš, tai aš siūlau balsuoti už. Ačiū. (Balsai salėje) Yra? Tada…
PIRMININKAS. Yra kalbančių…
E. PUPINIS (TS-LKDF). …gerbiami kolegos, čia buvo pasakyta keletas faktų dėl skaidrumo. Galime žaisti tuo skaidrumu, bet kai kada skaidrumas išeina už protingumo ribų, kai paslaugos tampa labai skaidrios, bet labai brangios. Manau, kad kai kada reikia pasiklausyti proto balso, ar rizikuoti, ar nerizikuoti atiduodant kai kurias paslaugas. Deja, kai kada buvo tikrai padaryta nemažai klaidų turbūt.
Kitas dar atvejis. Turbūt reikia vis dėlto kai kam apriboti apetitą. Jeigu pasaulyje dirbančios įmonės taiko pelno maržą iki 3 %, tai mūsiškiai kai kada nori ir 15 %. Iš tikrųjų su tokiomis sąlygomis negalima sutikti. Čia buvo pasakyta, kad kai kurios įmonės pasirašo kontraktus dėl vidaus sandorių 15 metų. Tai taip pat irgi jokia naujiena. Tos įmonės investuoja. Ir savivaldybės skatina, kad vis dėlto įmonės būtų atnaujintos, kad imtų paskolas, kad vis dėlto investuotų tiek ir šilumos ūkis, tiek ir komunalinis ūkis. Todėl savivaldybei, kuri laiduoja už paskolas, už savo įmonę, taip pat rizikuoti kaip ir neišeina. Čia dėl kainos. Žinote, faktiškai turbūt ir kaina skiriasi nuo kokybės. Jeigu nori kokios nors kokybės, turi mokėti. Mes turbūt ir drabužių nenešiojame pačių pigiausių, nors galbūt kaina kai kada skiriasi penkiais kartais. Tai vėlgi turbūt protingumo kriterijai šiuo atveju yra labai svarbūs.
Dar noriu pasakyti. Ko gero, turėtume atkreipti dėmesį į kitus dalykus, nes kai kurios įmonės, statančios namus, dabar kai kuriuos žmones padaro vergais. Kartu su butu įteikia sutartį dėl visų paslaugų, kurios gali būti viešosios, juos pririša visam gyvenimui, ir paskui pasižiūri…
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …30 eurų kaina, kai rinkoje visai kita kaina. Tie žmonės, nežinau…
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …daugelį metų gyvendami butuose vergaus ir mokės dideles kainas.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, yra kita nuomonė. Mano nuomonė, man atrodo, yra ne vienintelė, kuri yra prieš šitą. Lietuva jau 30 metų bando mokytis viešajame sektoriuje partneriauti su privačiu verslu. Taip, būna atvejų, kai tiesiog verslas išduria. Išduria savivaldybes, išduria valstybę, bet tai turi būti pamoka, kurią turime išmokti, ir tai neturi būti atsakas ir priežastis, kad turėtume nutraukti partnerystę su verslu. Yra šiandieniame įstatyme paliktos sąlygos, kada galima įsteigti ir vykdyti vidaus sandorius. Tai yra, kai neįmanoma teikti nepertraukiamos paslaugos – čia sniego valymas ar dar kas nors, jeigu neįmanoma geros kokybės užtikrinti arba paslaugos prieinamumo. Dažniausiai savivaldybės net nepabando pasitikrinti dėl šių paslaugų ir eina lengviausiu būdu, tai yra išplečia išimčių ratą. Yra toks geras pasakymas, kurį aš, kaip liberalas, labai mėgstu sakyti – monopolija yra biurokrato draugas, demokrato priešas. Kaip iš tribūnos sakė Agnė, kai 15 metų galima užtikrinti sandorį savai įmonei, tai kartais yra ir nepatikrinama, ar ta paslauga yra gera, pigi ir ar jinai teikiama geriausiu būdu. Kartais ji net aplimpa savais žmonėmis, kurie yra įdarbinami. Didmiesčiuose mažiau, regionuose daugiau, tai kartais yra ir neišvengiama. Man atrodo, kad nereikėtų eiti į radikalumus ir įteisinti tokios valstybinės santvarkos, kai negali patikrinti ir saugiklių įdiegti, nes šiandieniai saugikliai yra geri ir juos buvo galima įgyvendinti. Sutinku, kad regionuose yra sunkiau nusipirkti kai kurias paslaugas, bet tai nėra pretekstas monopolizuoti rinką vien viešuoju sektoriumi. Atėjęs V. Putinas Rusijoje…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …valstybinį sektorių padarė didesnį negu privatų sektorių. Šiandien Rusijoje valstybinis sektorius yra žymiai didesnis negu po „perestroikos“. Ar mes norime to?
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). Ne! Ypač, kai V. Sinkevičius pradėjo kadencijos pradžią… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, 11 sekundę išjungiame, kaip ir buvome pažadėję ryte.
Balsuojame dėl šio projekto po svarstymo. Dėl projekto Nr. XIIIP-3787.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 59, prieš – 4, susilaikė 3 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3787 pritarta.
Antrasis projektas – Nr. XIIIP-3788. Dėl jo pasiūlymų nėra. Manau, kad galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo. Pritariame. (Balsai salėje) Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 59, prieš – 3, susilaikė 4. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-3788 pritarta.
Trečiasis projektas aptartas, bet yra dėl jo pasiūlymų. Kviečiu G. Burokienę į tribūną. Svarstysime pasiūlymus. Yra du Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymai dėl 1 straipsnio. Prašau pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Būsiu lakoniškas – siūlau grąžinti įstatymą į pradinę stadiją, tai yra kad savivaldybės turėtų prievolę pasitikrinti kiekvieną kartą steigdamos naujus savo juridinius asmenis, ar tikrai neįmanoma gauti tą pačią kokybę už tą pačią kainą privačiame sektoriuje.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė jūsų pasiūlymui, kaip ir sakote, nes grąžinate į pirmykštį būvį, kas neatitinka įstatymo tikslų. Dažniausiai pateikiami argumentai daugiausia siejami su tariamai galinčiomis kilti problemomis dėl sąžiningos konkurencijos pažeidimo, viešojo sektoriaus subjektų dominuojančios padėties įtvirtinimo, korupcijos, skaidrumo stokos ir panašiai. Tam pagrįsti yra remiamasi tik neigiama ankstesne vidaus sandorių sudaryta praktika, kai tinkamai nereguliuojant ir nekontroliuojant vidaus sandorių instituto susiklostė įvairios nepriimtinos situacijos. Ir keli neigiami pavyzdžiai dažnai klaidingai interpretuojami, siekiant sudaryti neigiamą įspūdį apie vietos savivaldos institucijų kompetencijas, siekius bei tikslus.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo, Mykolai Majauskai, norite nuomonę reikšti?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Aš siūlau kolegoms labai nelaužyti iečių, pasižiūrėti į balsavimo rezultatus, kurie rodo, kad yra žmonių, kurie turi patirties savivaldybėje, ir žmonių, kurie dar turės patirties savivaldybėje. (Balsai salėje) Siūlau labai iečių nelaužyti. Nepritarti šiam siūlymui ir pritarti bendram visam projektui.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tu matai kaip!..
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Seimo nario S. Gentvilo pasiūlymas – grąžinti įstatymą į pradinę padėtį. Tie, kurie pritaria S. Gentvilui, balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 10, prieš – 35, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas – taip pat Seimo nario S. Gentvilo. Prašau pristatyti.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip parlamentaras, turėjęs penkerių metų praktiką Klaipėdos savivaldybėje, dirbęs Vakarų Lietuvos savivaldybių asociacijoje direktoriumi, siūlau, kad kiekviena savivaldybė periodiškai, kas ketverius metus turėtų vis tiek įsivertinti, ar paslauga, kurią perka vidaus sandorio būdu, yra už gerą kainą ir kokybę, o galbūt atsirado ir privačiame sektoriuje pasiūla tokios paslaugos, kurią iš tikrųjų galėtų nupirkti. Kviečiu pritarti, tuo labiau kad jūsų buvęs ūkio ministras V. Sinkevičius, dar tada, kol nebuvo paskirtas, būtent tokias nuostatas teikė 2016 metų pabaigoje.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė pasiūlymui, kadangi pritarė Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymams.
PIRMININKAS. Dėl pasiūlymo nuomonė už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi vis tiek bus įstatymas, kuris suvaržymų kiekį labai stipriai sumažins, aš irgi taip maniau ir palaikyčiau tokią linkmę, tokią kaitą, bet su viena sąlyga – turi būti nuolat pasitikrinama. Tai geras siūlymas, reikia tam pritarti, kad tikrai periodiškai reikėtų pasitikrinti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, protingumo kriterijai turi būti. Jeigu mato reikalą, gali ir pasitikrinti. Mes paprastai pasitikriname dažnai ir pagal panašių kaimyninių ūkių kainas, ir panašiai. Vis dėlto savivaldybės tarpusavyje konkuruoja paslaugų sektoriuje ir, tarkime, jeigu tik sužino, kad kur nors kaina gerokai mažesnė, tada rodo pirštu – žiūrėkite, kas atsitiko, ką nors darykite, kodėl vienoje savivaldybėje kainos vienokios, kitoje – kitokios.
Aišku, būtų galima ir konkursus sužaisti. Turbūt nelabai įsivaizduojame, kaip šilumos ūkyje arba vandens ūkyje konkursus vykdyti. Galbūt komunaliniame ūkyje galėtume įsivaizduoti. Tačiau vėlgi, galiu pasakyti, savivaldybės, kurios turi savo ūkius, laiduoja už tam tikras paskolas atnaujinant techniką ir panašiai. Šiuo atveju yra tam tikri kriterijai, kurie ir suvaržo pasitikrinimą laikas nuo laiko. Manau, savivaldybės nenori mokėti didelės kainos, kadangi daugiausiai dėl paslaugų kainų prieinamumo ir balsuoja už tuos visus politikus. Šiuo atveju, manau, būkime ramūs, nes iš tikrųjų žmonės nėra kvaili – atsirenka ir kokybę, ir kitką. Jeigu pamato, kad kur nors netvarka su maitinimu, tai pirmieji atbėga ir pasako: žiūrėkite, kas čia darosi.
Iš tikrųjų siūlau daugiau pasitikėti savivaldybe, ten yra žmonės, kurie protauja, yra pozicijos, yra opozicijos, kurios nesusitarusios, ten tikrai iš vidaus vyksta gana gera kontrolė. Jeigu kas seniai buvote, siūlau dalyvauti tarybų rinkimuose, galėsite dalyvauti iš vidaus.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 10, prieš – 17, susilaikė 43 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Norite balsuoti? Balsuojame.
Balsavo 69 Seimo nariai: už – 63, prieš – 3, susilaikė 3 Seimo nariai. Projektui Nr. XIIIP-3789 pritarta po svarstymo.
20.34 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4243(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame prie darbotvarkės 2-11 klausimo, taip pat baigėsi pertraukos laikas. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4243. Pranešėjas – A. Skardžius, Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymas. Komiteto išvada.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė komitetui pateiktą siūlymą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 projekto ir pastaboms… pataisoms pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu diskutuoti S. Gentvilą.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, kadangi Pirmininkas ryžtingai pratęsė posėdžio laiką dar valandą, tai, rodos, turime laiko, ar ne? Bet tilpsiu į minutę.
Man atrodo, šis įstatymas yra šiek tiek žalingas ir ne šiek tiek žalingas Lietuvai, nes sąvartynai liks pigiausia alternatyva. Gerbiama Virginija dažnai šneka apie žiedinę ekonomiką, kol kas, man atrodo, šioje kadencijoje rimtų pastangų dėl žiedinės ekonomikos neatsiras. Tiesiog neapsimokės perdirbti perdirbamų produktų, nes pigiausia bus nuvežti į sąvartyną.
Nuo sausio 1 dienos turėjo įsigalioti 27,2 euro sąvartynų taršos mokestis už kiekvieną atliekų toną, kuri yra atvežama į sąvartyną. Tačiau šiuo įstatymu siūloma palikti 5 eurų mokestį, kas yra penkiais kartais… iš esmės daugiau nei penkiais kartais mažinamas mokestis. (Balsai salėje) Turėsite laiko išsakyti nuomonę. Ir tai bus vienas mažiausių Europoje sąvartynų taršos mokesčių. Pavyzdžiui, toje pačioje Estijoje jau yra 20–30, Suomijoje, Švedijoje yra per 100 eurų mokestis, ir sąvartynuose ten paliekama vos 1–2 % atliekų, nes visa kita yra arba sudeginama, arba perdirbama.
Aš prašau taip pat atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadas, kad Vyriausybės pateiktame biudžete yra numatytos pajamos iš taršos mokesčio ir dėl šio įstatymo prašoma Vyriausybės išvados. Komitete jos atsisakyta, kas reiškia, kad biudžetas negautų pajamų. O kartu tai reikštų ir didelę demotyvaciją perdirbėjams, tvarkytojams ir rimtą signalą rinkai, kad toliau Lietuva netvarko atliekų, o tiesiog jas padeda į vietą, tai yra į sąvartynus.
Primenu valdantiesiems, kad dar 2018 metais buvo svarstoma, kad sąvartynų vartų mokestis būtų reguliuojamas Kainų energetikos komisijos, dabartinio VERT’o. Tačiau šis įstatymo projektas vis dar neišvysta šviesos, ir kol jis neišvysta, nėra tikimybės, kad atliekos yra teisingai tvarkomos už teisingą kainą sąvartynuose.
Kviesčiau iš tikrųjų pritarti mano kompromisiniam 7 eurų variantui. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Skardžių į tribūną. Svarstysime S. Gentvilo pasiūlymą. S. Gentvilas pristatys pasiūlymą.
S. GENTVILAS (LSF). Kolegos, siūlau taikyti ne 5 eurų, o 7 eurų taršos mokestį. To prašė patys sąvartyno administratoriai, atsiųsdami laišką sausio 5 dieną Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos komitetui, patys sutikdami su 7 eurų mokesčiu, o jūs, kaip valdantieji, siūlote dar iki 5 eurų numažinti. Man atrodo, tai nėra nei ekologiška, nei racionalu. Kviesčiau pritarti 7 eurų mokesčiui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Komitetas šiam siūlymui – 7 eurų už toną sąvartyno mokesčiui – nepritarė, nes jau buvo pritaręs kitų kolegų Seimo narių siūlymui palikti 2020 metais 5 eurų mokestį, kaip ir buvo 2018, 2019 metais. Beje, komitetas, svarstydamas Teisės departamento išvadą, taip pat atkreipė dėmesį, kad biudžeto pajamos nėra planuojamos iš sąvartyno mokesčio, nes negalima prognozuoti kiekio sąvartyne. Šis mokestis negali būti nukreiptas kitoms socialinėms reikmėms. Todėl ta pastaba ir išsakytos mintys išties prasilenkia su biudžeto formavimo principais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Pareikšti nuomonę Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame dėl S. Gentvilo pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 9, prieš – 12, susilaikė 45 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame, kad po svarstymo būtų pritarta projektui Nr. XIIIP-4243.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 57, prieš – 1, susilaikė 7 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-4243 pritarta.
20.41 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3200(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3200(2). Svarstymas. A. Dumbrava paskelbs Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Po to J. Varžgalys – Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
A. DUMBRAVA (LGF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Kviečiu J. Varžgalį į tribūną paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas balsavo šiuo klausimu ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį A. Sysą. Nėra. G. Vasiliauskas. Prašom.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įstatymo projektu siūloma visiems muitinėje tarnaujantiems pareigūnams numatyti pareigūnų valstybines pensijas. Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato pareigūnų pensiją tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnams, muitinės postų pareigūnams ir pareigūnams, atliekantiems kriminalinę žvalgybą arba vykdantiems ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad projektu nėra kuriamas naujas precedentas, o ištaisoma 2007 metais Seimo padaryta klaida, kai muitinės pareigūnus įtraukus į pareigūnų valstybinių pensijų sistemą pensija buvo numatyta tik pirmiau minėtų keturių grupių muitinės pareigūnams. Tokiu būdu dalis muitinės pareigūnų buvo diskriminuojami. Jokioje kitoje statutinėje tarnyboje, išskyrus muitinę, pareigūnai nebuvo skirstomi į pareigūnus, gaunančius valstybinę pensiją ir negaunančius, nors įstatymas buvo keistas 41 kartą gerinant kitų tarnybų pareigūnų padėtį.
Vyriausybė iš esmės pritarė projektui, tačiau pasiūlė projekte numatyti, kad muitinės pareigūnai teisę į pareigūnų valstybinę pensiją įgyja tik nuo naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto įsigaliojimo datos, tai yra nuo 2019 m. sausio 1 d. Tai reiškia, kad muitinės pareigūnams stažas pensijai gauti bus skaičiuojamas tik nuo šių metų sausio 1 dienos, nors panaikinus Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą nuo 2019 m. sausio 1 d. pareigūnai toliau tęsia tarnybą tose pačiose pareigose, tik pagal Vidaus tarnybos statutą. Apima dvejopas jausmas. Pirmas geras, kad pagaliau po 29 nepriklausomybės metų muitininkai nebus skirstomi į gaunančių valstybines pensijas pareigūnų ir negaunančiųjų grupes.
O antras slogus, nes tuos, kurie 1990 metais ant kelių kūrė postus statybiniuose vagonėliuose, – Kriminalinė tarnyba, dirbo statutiniais pareigūnais, norima įteisinti kaip eilinius asmenis, nors jiems atkūrus Lietuvos muitinę, atskaitingą Vyriausybei iki 1993 metų, tuo metu galiojusiame Muitinės įstatyme buvo įtvirtintas teisėtas lūkestis, jog muitinės pareigūnams taikomos karinę tarnybą atliekančio asmens valstybinio draudimo sąlygos. Deja, 1994 metais priimtame Pareigūnų pensijų įstatyme muitininkai nepaminėti dėl įstatymo leidėjo valios stokos.
Seimas, priėmęs Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą, 2019 m. sausio 1 d. pripažino, kad muitininkai niekuo nesiskiria nuo vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, todėl garantijos ir stažas pareigūno pensijai gauti turi būti skaičiuojamas nuo tarnybos muitinėje pareigūno pareigose pradžios. Pareigūnų pensijų įstatymas numato, kad į stažą pareigūno pensijai gauti įskaitomas gaisrininkų darbas pagal darbo sutartį, jei jie vėliau tapo statutiniais pareigūnais. Tuo tarpu Vyriausybė siūlo statutinių muitinės pareigūnų stažo iki šių metų sausio 1 dienos neįskaityti, nors tarp gaisrininkų ir muitinės pareigūnų statuso nėra jokių skirtumų, kad šias pareigūnų grupes įstatymas traktuotų kaip skirtingas pareigūno pensijos atžvilgiu. Be to, į stažą pareigūno pensijai gauti įskaitomi tokie laikotarpiai kaip tarnyba sovietinėje kariuomenėje, darbas milicijoje, o siūloma neįskaityti laiko, kai muitininkai, tarnavę Lietuvos valstybei, iš nieko sukūrė visą infrastruktūrą, kęsdami užsienio šalies karinių struktūrų fizinį, psichologinį smurtą ir nuolatinę grėsmę.
Dėl lėšų. Muitinės departamento duomenimis, realus lėšų poreikis pensijoms tiems pareigūnams, kurie išeis į pensiją 2020 metais, yra viso labo 17 tūkst. 400 eurų. Tik tiek lėšų reikia teisėtiems lūkesčiams atkurti. Svarbiausia, šios lėšos jau yra numatytos biudžete. Projekto kritikai teigia, kad pensija skiriama kabinetiniams pareigūnams, bet policijos komisarai, prokurorai ir kitų tarnybų padalinių vadovai, ne gatvėje pareigas vykdantys pareigūnai…
PIRMININKAS. Laikas!
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). …jau seniai turi teisę į pensijas.
Tad kreipiuosi, gerbiamieji kolegos, ir prašau jūsų šiandien priimti palankius sprendimus muitininkams, kurie… priklausys jų pasitikėjimas valstybe ir mūsų teise.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu Seimo narį R. J. Dagį.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiami kolegos, mes susiduriame su tokiu labai keistu šito įstatymo projekto svarstymu ir komitete, ir visur kitur. Kolega minėjo, kad mes esame padarę įvairiausių išlygų, įtraukę įvairius skaičiavimo laikotarpius žmonėms ir kitų tarnybų, o tai tarnybai, kuri sukurta mūsų nepriklausomybės metais, kuria turėtume pasirūpinti, mes taikome visiškai kitus kriterijus. Gaila, čia nėra kolegos A. Syso, kuris labai nemėgsta šitos tarnybos, nežinau kodėl.
Atkreipsiu dėmesį į kai kuriuos dalykus, kuriuos mūsų valioje padaryti. Dabar mes įteisinome modelį, kad tiktai nuo dabar daliai žmonių bus skaičiuojamas stažas, nors pamėginkite muitinėje atsekti, kur tas statutinis pareigūnas, kur ne. Kokį darbą dirba muitininkai? Jie gi nebėgioja po gatves, nesišaudo. Jie dirba muitinės postuose. Daugelis dirba su dokumentais ir panašiai. Kai mes anksčiau priiminėjome įstatymą, buvo padaryta tam tikra išlyga, kad buvo galima ir tuos 300 žmonių įtraukti ir teikti jiems valstybines pensijas. Deja, niekas nesugebėjo paaiškinti, kodėl tas jiems netaikoma, nes kažkokie pavadinimai keitėsi, ne ten papuolė, ta sistema buvo kažkaip pamiršta ir tie 300 žmonių pakibę ore.
Jeigu mes dabar iš tikrųjų norime įteisinti ir atitaisyti savo klaidą, valstybinės pensijos (čia ne socialinio draudimo lėšos) yra politinės valios klausimas. Aišku, tai nebus paminėti 60 tūkst., nes yra 300 pareigūnų, neaišku, kiek jų išeis į pensiją, pensijos yra didesnės, skaičiavimo galbūt reikėtų tikslesnio, bet bet kuriuo atveju tai nėra labai dideli pinigai. Taip būtų įteisinta jiems valstybinė pensija už tai, kad jie tarnavo, jeigu mes pripažįstame, kad ta tarnyba iš tikrųjų atitinka statutinio pareigūno apibrėžimą. Ir tai turi būti padaryta nuo pradžių, ne nuo kada nors, ir mes visą laiką taip darėme.
Prisiminkime valstybines pensijas, kur motinoms ir kitoms skyrėme. Buvo dešimt, kur buvo pasakyta – daugiavaikės, iš pradžių buvo nuo dešimt, paskui atėjome iki penkių, ir visiems jų neįskaitėme. Viskas buvo daroma atgaline data. Valstybinė pensija – tai pensija, kurią valstybė skiria už nuopelnus. Tai yra politinis aktas ir mūsų teisė nuspręsti, už kokius nuopelnus ir kokiomis sąlygomis mes ją suteikiame. Viskas priklauso nuo mūsų politinės valios.
Nėra čia kokių nors pavojų, mes turime jas įvertinti ir jeigu manome, kad žengiame žingsnį ir reikia tiems žmonėms suteikti galimybę gauti pensiją, tai ne nuo dabar, o nuo tarnybos pradžios, tai būtų teisingas požiūris, nes sunku paaiškinti žmonėms, kodėl nuo dabar staiga pasikeitė sąlygos. O anksčiau ta jų tarnyba buvo nestatutinė? Jie gi tas pačias pareigas atliko. Aš siūlau vis dėlto ryžtis priimti šį sprendimą ir sutvarkyti tiems žmonėms valstybines pensijas taip, kaip ir dera, ir tvarkingai.
PIRMININKAS. Motyvai dėl viso po svarstymo. A. Dumbrava – motyvai už.
A. DUMBRAVA (LGF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Labai trumpai. Tai tikrai klausimas lyg ir iš vienos pusės nesudėtingas, iš kitos pusės, na, mes visi matome, kad muitinės pareigūnai yra nuskriausti ir galbūt neveikia tas mechanizmas, nes jie priklauso Finansų ministerijai, bet labai gerai susitvarkė Vidaus reikalų ministerija, labai gerai susitvarkė Teisingumo ministerija, būtent Kalėjimų departamentas ir policija bei Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Tikrai mes turime rasti būdų, kad ir Finansų ministerijai pavaldi organizacija – muitininkai galėtų gauti valstybinę pensiją.
Aš manau, per priėmimą mes turėtume pagalvoti dar, susirinkti visi drauge, apsitarti ir priimti tokį sprendimą, kad ši grupė žmonių, kur tikrai… Aš puikiai atsimenu, nuo Zarasų esu, Smėlynės punktas buvo sudegintas visai, buvo grasinama žmonėms, tas pats Lavoriškėse. Tikrai muitininkai pirmiausia stojo ginti Lietuvos, kaip sakant, ir teritorijų, ir sienų. Ir dabar jie kažkaip… Niekas tada nežiūrėjo, ar tu dirbi poste, ar nedirbi, nes visi viršininkai buvo šalia, nebuvo kokių nors atskirų, kaip sakant, Vilniuje. Tikrai mes turime tai įvertinti, prisiminti tuos dalykus ir priimti gerus sprendimus jau būtent per priėmimą, o šiam po svarstymo siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, siūlau pritarti bendru sutarimu. Buvo tik teigiami kalbėjimai. (Balsai salėje) Dėkoju. Po svarstymo šiam projektui pritarta bendru sutarimu.
20.54 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1851 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-15.1 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 3, 6, 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1851. Pranešėjas Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai paskelbti – Seimo narys A. Dumbrava. Svarstymas.
A. DUMBRAVA (LGF). Gerbiami kolegos, labai labai trumpa išvada. Komiteto sprendimas – įstatymo projektą Nr. XIIIP-1851 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu Nr. XIIIP-3200 siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis iš esmės būtų įgyvendintas įstatymo projekto Nr. XIIIP-1851 aiškinamajame rašte nurodytas tikslas ir muitinės pareigūnams, kaip ir kitiems statutinių įstaigų pareigūnams, užtikrinama teisė gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Apie ką mes ir kalbėjome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei atmesti šį projektą? (Balsai salėje) Prašau?
A. DUMBRAVA (LGF). Ir lydimąjį taip pat.
PIRMININKAS. Ir lydimąjį… (Balsas salėje) Tada pabūkite truputį tribūnoje. Pritariame bendru sutarimu komiteto nuomonei atmesti.
20.55 val.
Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 ir 531 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1852 (svarstymas)
Kitas – Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 ir 531 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1852. Taip pat svarstymas. Prašom. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LGF). Komiteto sprendimas – įstatymo projektą Nr. XIIIP-1852 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 790 pateiktą nuomonę bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Siūlau pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei atmesti šį projektą. Pritarta bendru sutarimu. Dėkoju.
20.56 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3724(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3724. Svarstymas. Pranešėja – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs projektą, kuriuo numatoma, kad savivaldybės būsto fonde esantys būstai negali būti subnuomojami, įvertinęs Teisės departamento, STT, Savivaldybių asociacijos siūlymus, bendru sutarimu pritarė pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų dėl viso taip pat neužsirašė. Siūlau pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiam projektui. (Balsai salėje: „Pritariame.“) Pritariame projektui Nr. XIIIP-3724.
20.57 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo N. XIII-1281 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2949(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2949. Svarstymas. Pranešėjas – J. Varžgalys. Prašau paskelbti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui, atsižvelgė į pateiktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, Seimo narių pasiūlymus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir po J. Varžgalio kviečiu J. Varkalį paskelbti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
J. VARKALYS (LSF). Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė šį projektą, įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymus, Seimo narių siūlymus ir pritarė šiam projektui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Diskutuoti neužsirašė. Siūlau bendru sutarimu pritarti po svarstymo šiam projektui. Prieštaraujančiųjų nematau. Pritariame bendru sutarimu po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2949.
20.59 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 3, 16, 591, 592, 593, 594, 595, 596, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4185(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5, 45, 50 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4186(2), Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 15 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4187(2), Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1, 2, 6, 7, 8, 11, 12, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4189(2), Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1, 2, 6, 7, 8, 11, 12, 20, 21, 22, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 241 straipsniais įstatymo Nr. XIII-735 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4190(2), Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 5 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2381 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4191(2), Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4192(2), Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 122, 15, 21, 261, 27, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4193(2), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4194(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-18.1 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4185. Svarstymas. Pranešėjas R. Martinėlis paskelbs Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Ir lydimieji projektai: Nr. XIIIP-4186, Nr. XIIIP-4187, Nr. XIIIP-4189, Nr. XIIIP-4190, Nr. XIIIP-4191, Nr. XIIIP-4192, Nr. XIIIP-4193, Nr. XIIIP-4194. Prašom.
R. MARTINĖLIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė Sveikatos sistemos įstatymo pakeitimo įstatymą ir pritarė bendru sutarimu, kaip ir visiems kitiems devyniems lydimiesiems pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų neužsirašė. Ir bendru sutarimu galime pritarti visiems paminėtiems… Atsiprašau, A. Vinkus – motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Labai trumpai. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su Sveikatos sistemos įstatyme nustatytų medicinos priemonių rinkos subjektų veiklos reguliavimu ir priežiūra. Tai yra medicinos priemonių pateikimas rinkai, platinimas, naudojimas, techninės būklės tikrinimas, medicinos priemonių rinkos subjektų pareigos, teisės, poveikio priemonės ir panašiai. Reglamento nuostatos yra tiesioginio taikymo ir jas tinkamai ir visiškai suderinus su nacionalinių teisės aktų nuostatomis bus užtikrintas vienodas teisinis reguliavimas visoje Europos Sąjungoje. Tai padės išvengti skirtingų teisės aktų interpretacijų, užtikrins vienodas ir skaidrias medicinos priemonių rinkos priežiūros subjektų veiklos ir konkurencijos sąlygas, prisidės prie didesnio medicinos priemonių saugos užtikrinimo.
Kadangi siūlomi įstatymų pakeitimai išplaukia iš Europos reglamento reikalavimų, jie nekelia didesnių diskusijų ir abejonių. Pritariu šiam įstatymų paketui ir kviečiu kolegas balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir aš kviečiu, kolegos, visam paketui pritarti bendru sutarimu po svarstymo. Pritariame.
21.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Masioko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4258(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Vytauto Masioko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-4258(2). Svarstymas. Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, komitetas svarstė teisėjo atleidimo klausimą ir pritarė bendru sutarimu jo atleidimui.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė, dėl motyvų – taip pat. Siūlau pritarti po svarstymo bendru sutarimu nutarimo projektui. Pritariame. Dėkoju.
21.03 val.
Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 7, 12, 13, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 9, 101, 102, 22, 221, 23, 34, 40, 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo naujais 102 ir 104 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4136(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 6, 8, 11, 12, 13, 14, 15, 22, 27, 28, 29, 30, 34, 35, 36, 39 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4137(2) (svarstymas)
Klausimas 2-20 – vienas, du, trys, tai yra trys projektai: Advokatūros įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4135(2), svarstymas, Notariato įstatymo straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo naujais 102 ir 104 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4136(2), taip pat svarstymas, ir Antstolių įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4137(2). Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, svarstėme Advokatūros ir lydimųjų įstatymų projektų paketą. Advokatūros įstatymo projektui, kuris yra patobulintas, ir komiteto išvadoms pritarėme 6 balsais už, 5 susilaikius.
Tuo tarpu Antstolių įstatymui buvo pritarta – 4 už ir 6 susilaikė, Notariato įstatymui – 7 už ir 3 susilaikė.
PIRMININKAS. Diskutuoti užsirašė Seimo narys E. Gentvilas. Jo nėra. Nediskutuojame. Dėl pirmo projekto yra pasiūlymų. Pranešėją prašysime atgal į tribūną. Yra pasiūlymas V. Aleknaitės-Abramikienės, I. Haase, S. Šedbaro. Pristato I. Haase. Tuoj įjungsime.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Mūsų pasiūlymai būtų identiški dėl visų trijų projektų. Mes siūlome Advokatų garbės teismo nariais, Notarų garbės teismo nariais ir Antstolių garbės teismo nariais kaip visuomeninius atstovus siūlyti žmones, kurie turi aukštąjį teisinį išsilavinimą.
Pagrindiniai motyvai būtų tokie. Antstolių rūmai, Notarų rūmai ir Lietuvos advokatūra veikia savivaldos principu. Tų savivaldų veikia ir garbės teismai, jie nagrinėja savo narių drausmės bylas. Garbės teismai, jau žinome, įvertina veiklos ir profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė tam tikros savivaldos nariai.
Mes manome, kad visuomenės atstovai, kurie neturi teisinio išsilavinimo, teisinio darbo stažo, nagrinėjant drausmės bylas gali iškreipti antstolių, notarų ar advokatų profesinės veiklos ir etikos pažeidimų vertinimą ir taip lemti neteisingus Garbės teismo sprendimus. Notarų, antstolių, advokatų veiklos ir etikos pažeidimai vertinami ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygiu. Juo labiau, manau, jeigu visuomenės atstovai, kurie įeis į garbės teismus, turės teisinį išsilavinimą, tai vis dėlto nesumenkins garbės teismų, būtent šitų institucijų, vaidmens, nes yra kalbama, kad turi sustiprinti visuomenės pasitikėjimą šiais savivaldos organais.
PIRMININKAS. Laikas.
I. HAASE (TS-LKDF). Manau, kad atvirkščiai. Aš prašau pritarti šitiems pasiūlymams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, tikrai ilgai diskutavęs, nepritarė Seimo narių pasiūlymui dėl tų priežasčių, jog iš tikrųjų norima advokatūrą, notariatą ir antstolių bendruomenę, jų savivaldą atverti visuomenei ir padaryti mažiau uždarą. Mes vis dėlto manome, kad ne tik teisinį išsilavinimą, bet ir kitą išsilavinimą turintys žmonės, tarkime, etikos specialistai, nes tai yra garbės teismai, galėtų praturtinti teisininkų bendruomenę savo įžvalgomis. Kokios nors rizikos, kad visuomenės dalyvavimas iškreips ar pakenks advokatūrai, notariatui ar antstolių bendruomenei, nėra, nes advokatūroje buvo atitinkamai padidintas ir Garbės teismo narių skaičius, tiesiog didinant proporciją tarp advokatų ir visuomenės atstovų. Kaip komitetas tikrai siūlytume nepritarti Seimo narių pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvų nėra. Balsuojame dėl pasiūlymo. Jam komitetas nepritarė.
Balsavo 52 Seimo nariai: už – 8, prieš – 5, susilaikė 39 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas, tačiau jo salėje nėra.
Gerbiami kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu šiam projektui po svarstymo? Pritariame.
Notariato įstatymo projektas Nr. XIIIP-4136. Taip pat kviečiu A. Širinskienę. Yra Seimo nario S. Šedbaro pasiūlymai. Jo nėra. Gal pirmininkė pristatys?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Šiuo atveju analogiškas pasiūlymas, kaip ir ponia I. Haase pristatė, bet iš tiesų komitetas taip pat nepritarė S. Šedbaro siūlymui. Juo labiau kad mes siekiame suvienodinti savivaldai – tiek notarų, tiek antstolių, tiek advokatų – reikalavimus. Kaip ką tik pritarėme, kad nebūtinai teisinį išsilavinimą turintys žmonės, taip atitinkamai nuosekliai, matyt, ir čia turėtume pritarti tai pačiai tendencijai. Bent jau komitetas, priimdamas sprendimą nepritarti Seimo nario pasiūlymui, tą reguliavimo vienodumo tendenciją norėjo išlaikyti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Buvo S. Šedbaro pasiūlymas.
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 8, prieš – 10, susilaikė 39 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Siūlau pritarti bendru sutarimu šiam projektui po svarstymo. Pritariame.
Projektas Nr. XIIIP-4137. Taip pat yra pasiūlymų. Kviečiu pranešėją. Yra Seimo narių I. Haase, V. Aleknaitės-Abramikienės ir S. Šedbaro pasiūlymas. Pristato I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. To pasiūlymo argumentai yra tokie pat kaip ir dėl Advokatūros įstatymo projekto, kaip ir S. Šebdaro dėl antstolių.
Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad vis dėlto tai bus visuomeniniai atstovai, bet jie turės teisinį išsilavinimą. Vis tiek ta bendruomenė ir taip bus atvira, nesvarbu, ar koks nors kitoks, bet teisininkas vis tiek gal daugiau turėtų kompetencijos spręsti Garbės teisme būtent drausmines bylas dėl veiklos ir profesinės etikos pažeidimų. Čia yra specifinės bylos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė tokia pati, tai yra nepritarti Seimo narių pasiūlymui, vėlgi vertinant tai, kad ir kitų profesijų, kaip mano minėtų etikos specialistų, buvimas tikrai gali būti labai naudingas Garbės teismui.
PIRMININKAS. Dėl motyvų dėl pasiūlymo nėra užsirašiusių Seimo narių. Balsuojame. Balsuojame dėl pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Yra priešingos nuomonės, todėl turėtume balsuoti.
Balsavo 58 Seimo nariai: už – 13, prieš – 10, susilaikė 35 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. O čia jau galėtume pritarti ir visam projektui po svarstymo bendru sutarimu. Pritariame.
21.14 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 68, 691, 73, 79, 791 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 791 straipsniu įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4160(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Teismų įstatymo 68, 691, 73, 79, 791 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 791 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4160. Svarstymas. Pranešėja Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai paskelbti – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, svarstėme įstatymo projektą ir bendru sutarimu, dešimčia balsų už, jam pritarėme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame arba pritariame po svarstymo bendru sutarimu. Pritariame.
21.15 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3904(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-22 klausimas – Švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3904. Pranešėjas – Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Garbus Seime, komitetas svarstė šitą projektą ir jam iš esmės pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Po svarstymo išvadą paskelbs Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė projektą, iš esmės pritarė jam ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti užsirašė Seimo narė A. Papirtienė. Po jos L. Jonaitis.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ši Švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo iniciatyva atsirado todėl, kad susidarė situacija, kai po 2017 metais teiktų ir 2018 metais įsigaliojusių Prezidentės pataisų didelėje dalyje Lietuvos mokyklų nebeliko nuolatinių vadovų, o jų vietas užėmė laikinieji. Ir tų laikinųjų skaičius tiktai auga. Tik atskirais atvejais laikinaisiais tampa tos pačios švietimo įstaigos vadovai, visais kitais atvejais laikinaisiais tampa kiti asmenys. Beveik du trečdaliai konkursų 2019 metais neįvyko, nes tiesiog neatsirado nė vieno kandidato.
Mokyklų vadovai nebeturi motyvacijos būti mokyklų vadovais. Kodėl? Todėl, kad terminuota penkerių metų sutartis sukuria socialinį mokyklų vadovų nesaugumą. Terminuotos penkerių metų pareigos yra laikinos, tačiau tos laikinos pareigos vis dėlto susijusios su labai didžiule atsakomybe ir aukštais reikalavimais vadovui ir tai tikrai vadovams nėra koks nors svajonių darbas. Taip pat penkerių metų kadencija per trumpa naujai atėjusiam vadovui atlikti situacijos analizę, susitarti su švietimo įstaigos bendruomene dėl mokyklos ir švietimo įstaigos vizijos ir tikslų, susitarti dėl mokyklos veiklos prioritetų, nusistatyti, susidėlioti veiksmų planą, jį įgyvendinti, pasitikrinti, kaip sekėsi pasiekti tikslus.
Šia įstatymo pataisa žengiamas žingsnis, kuris iš dalies sprendžia per trumpos vadovo kadencijos problemą. Jeigu vadovas dirba gerai ir labai gerai, atsiranda galimybė vadovą be konkurso, jam sutikus, skirti dar vienai penkerių metų kadencijai, tai yra gerai dirbančio mokyklos vadovo kadencija tampa nebe penkerių, o dešimties metų trukmės. Ši įstatymo pataisa sprendžia ir laikinųjų vadovų skaičiaus didėjimo problemą. Šia pataisa siūloma, pasibaigus visai, tai yra dešimties metų, vadovo kadencijai, vadovui sutikus, jo įgaliojimus pratęsti iki tol, kol įvyks švietimo įstaigos konkursas į vadovo pareigas ir bus paskirtas švietimo įstaigos vadovas. Vadinasi, pasibaigus dešimties metų kadencijai vadovas toliau vadovauja mokyklai, kol į jo vietą paskiriamas konkursą laimėjęs kandidatas, jeigu toks konkursas įvyko.
Ir pabaigai. Priimant pataisas dėl vadovų kadencijų 2017 metais tikslai buvo geri, buvo tikslas išskaidrinti vadovų skyrimo tvarką, pritraukti geriausius kandidatus vadovauti mokykloms. Tačiau jei tikslo, pavyzdžiui, pritraukti geriausius kandidatus dalyvauti konkursuose nepavyksta pasiekti, tai keiskime ne tikslą, o keiskime priemones, kuriomis šis tikslas siekiamas. Ši pataisa yra viena iš tų naujų priemonių, tai yra žingsnis į priekį. Pritarkime šiam įstatymo projektui ir toliau ženkime po to ir kitus žingsnius, vedančius link pasitikėjimo vadovų, pasitikėjimo mokytojų kultūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį L. Jonaitį.
L. JONAITIS (LSDPF). Gerbiamas Pirmininke, mieli kolegos, prieš jus – ilgametis ugdymo įstaigos vadovas. Po paskutinio Prezidentės D. Grybauskaitės tokio užmojo, kad reikia statyti naują švietimo namą, ir laikyta, kad vadovai, kurie pradirbę daugiau kaip 15 metų, netinkami eiti šias pareigas, Lietuvoje susidarė tokia situacija, kad trūksta 270 ugdymo įstaigų vadovų.
Aišku, gal miestuose nėra problemos, tačiau provincijoje, ypač kaimo mokyklose, kaimo darželiuose, iš tikrųjų niekas neina dirbti vadovais. Vienas dalykas – terminuota darbo sutartis, kai vadovai negali gauti nei kredito, nei lizingu nusipirkti automobilio. Ir, be abejonės, šiandien labai gaila, kad mes nepatvirtinome siūlytos vadovams didesnės motyvacijos – padidinti atlyginimus. O vadovų atlyginimas iš tikrųjų neadekvatus jų atsakomybei. Dabar vadovas, laimėjęs konkursą, gauna tik 900 – 1 tūkst. eurų. Mokytojas gauna 1 tūkst. 500 – 1 tūkst. 600 eurų.
Mes visą laiką žiūrime, kaip gyvena estai, kaip gyvena mūsų kaimynai latviai. Noriu pasakyti, kad estai prieš kiek laiko buvo įvedę kadencijas, bet jas panaikino, latviai iš viso neįvedė ugdymo įstaigose kadencijų. Taigi šitas pirmas žingsnis – mes šiandien kviečiame balsuoti už įstatymo pataisą, tai būtų jau šioks toks vadovų pritraukimas eiti dirbti. Be abejonės, mes turime peržiūrėti ir kompetencijų vertinimą, ten yra dar tokių negerų dalykų.
Mielieji, kviečiu pritarti šitam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pranešėją. Yra pasiūlymų. Pirmasis yra R. Juškos pasiūlymas. Jo nėra salėje. Gal jūs trumpai referuosite?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gal aš visus pereisiu.
PIRMININKAS. Mes vis tiek turime svarstyti kiekvieną atskirai ir turime balsuoti, ypač dėl tų, kurie… Dabar dėl R. Juškos.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji, pirmiausia – Teisės departamento pastabos dėl 59 straipsnio 4 dalies. Komiteto nuomonė yra pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmininke, pas mus parašyta: komiteto nuomonė – nepritarti. (Balsai salėje)
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Seimo narių? Labai atsiprašau, aš pradėjau nuo to, nuo ko, atrodo, reikėjo. Seimo narių yra nepritarti, nes komitetas jau apsisprendė dėl pagrindinio dalyko ir iš esmės tai atitinka Seimo narių pasiūlymus. (Balsai salėje) Komitetas nepritarė, aš jau pasakiau. Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar mes galime bendru sutarimu nepritarti, kaip komitetas nepritarė? Gerai. Bendru sutarimu nepritarta šiam pasiūlymui.
Kitas pasiūlymas – R. Šarknicko.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). R. Šarknicko.
PIRMININKAS. R. Šarknickas pristatys?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Robertai, prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Aš atsiimu savo pasiūlymą, nes iš dalies mano dalį paėmėte prie to bendrojo projekto. Tikrai tai labai sėkmingas projektas ir dėkoju jums, pirmininke, už tai, kad komitete taip priėmėte. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kitas pasiūlymas – Seimo narių V. Ąžuolo, A. Palionio, V. Kravčionok. Pristato V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Trumpai – pritariame komiteto pritarimui iš dalies, taupome laiką, nes atsižvelgė komitetas į mūsų pasiūlymus.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su komiteto redakcija ir su tokiu pritarimu mes pritariame bendru sutarimu. Kitas pasiūlymas taip pat R. Šarknicko. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. R. Šarknickas turi pasakyti savo nuomonę. Tuoj įjungsime.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Pritariu – taip pat analogiškai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ir komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Trumpai pakomentuokite, ką siūlėte.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal galite, pirmininke, perskaityti? Šalia dabar neturiu pasidėjęs.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia kalbama apie tai, kad likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki valstybės arba savivaldybės švietimo įstaigos vadovo kadencijos pabaigos skelbia viešąjį konkursą šios švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti, išskyrus atvejus, kai vadovas paskiriamas be konkurso antrajai penkerių metų kadencijai šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Tai yra patenkinta tai, ką buvo norėta padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pritariame bendru sutarimu šiam pasiūlymui, suredaguotam komiteto. Ir dėl 2 straipsnio yra Vyriausybės nutarimas, jam komitetas pritarė iš dalies. Bet pakomentuokite to pasiūlymo esmę.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Švietimo ir mokslo komitetas iš dalies pritarė Vyriausybės nutarimui, nes palaiko tą tikslą. Bet kelius, kaip sakoma, kaip tą tikslą pasiekti, komitetas pasirinko savo.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pritariame tokiai redakcijai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. J. Razma – motyvai už. Nėra. E. Pupinis – motyvai už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, turbūt čia tikrai toks tarpinis variantas, kuriam reikia pritarti, nors ir Vyriausybė kažką kuria, kol kas nelabai aišku, ką ten kuria. Bet turbūt esmė vis kitoje vietoje, kad vis dėlto reikia kurti tam tikrą gerai apmokamą direktorių skyrimo, direktorių parengimo mechanizmą. Iš tikrųjų kelios vietos, kurios trukdo, tai yra ganėtinai sudėtinga atrankos procedūra buvusi, gal dabar paprastės šiek tiek. Ir, aišku, pagrindinis dalykas, kad nepatraukli darbo vieta dėl… Atsakomybė tikrai didelė, o atlyginimai maži. Manau, kad vis dėlto turėsime grįžti prie šio klausimo, tą poziciją daryti kuo patrauklesnę, kad vis dėlto atsirastų tam tikra konkurencija dėl direktoriaus pareigų. Ačiū. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Kadangi prieštaraujančių nėra, siūlau pritarti bendru sutarimu po svarstymo Švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Pritariame? (Balsai salėje: „Taip.“) Ačiū, pritariame.
21.28 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4204 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4204. Pranešėjas – V. Bukauskas. Projektas įrašytas privaloma tvarka, surinkus 47 parašus.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų jau vėlyvas laikas, aš labai trumpai. Įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti galimybę mokėti Seimo narių patarėjams ir padėjėjams valstybės tarnautojo pareiginę algą. Valstybės tarnybos įstatymas garantuoja Seimo nariui tam tikrą atlyginimų savo padėjėjams ir patarėjams „krepšelį“, jį, savo ruožtu, nenukrypstant nuo koeficientų intervalo, galima paskirstyti savo patarėjams ir padėjėjams. „Krepšelis“ skaičiuojamas imant koeficientų intervalo vidurkį (trijų dydžių), kaip ir minėjau, Valstybės tarnybos įstatyme yra užfiksuota – 8,85 dauginti iš 3, tai sudaro iš viso 26,55.
Kaip ir pateikimo stadijoje, norėčiau pabrėžti, kad mano pataisos esmė – kad nebūtų mažesnė kaip Seimo nariui įsteigtų politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybių koeficientų intervalo vidurkių suma. Prašyčiau po pateikimo pritarti. Noriu papildyti, kad reikės papildomų lėšų, tai jeigu po pateikimo būtų pritarta, reikės ir Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Jūsų nori klausti Seimo narys R. Šarknickas. Jūsų mikrofonas įjungtas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tikrai ne tik socialiai teisingas šis klausimas, bet ir dėl motyvacijos dirbti, ateiti specialistams. Mes matome, kad faktiškai jau 29 metus ta problema yra, vis stengiamės visaip apžaisti, kad tik neišeitų tie mūsų geri specialistai, patarėjai, kurie yra teisininkai, ir ši problema ir toliau egzistuoja. Aš norėčiau tik pasakyti, kad šis klausimas išties buvo gal kur kas anksčiau reikalingas. Ar jis buvo anoje Vyriausybėje svarstomas taip pat, kaip dabar jūs teikiate?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, kolega. Noriu pakartoti ir pasakyti, kad 2018 metais Seimas priėmė naują Valstybės tarnybos įstatymą, nustatė koeficientų apatinę ribą kaip konstantą 8,85 dauginti iš 3. Įsigaliojo nuo 2019 metų. Bet Seimo valdyba būtent savo sprendimu sumažino minėto įstatymo konstantą iki 19,88. Mano pataisa siejasi su tuo, kad būtų užtikrintas tas įstatymo nustatytas koeficientas, kuris yra kaip imperatyvinė nuostata.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančiųjų nėra. Ačiū pranešėjui.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl motyvų taip pat Seimo nariai neužsirašė. Siūlau pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Pritariame.
Siūlomi komitetai: Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti Seimo VIII (pavasario) sesijoje. Pritariame bendru sutarimu tokiems pasiūlymams.
Gerbiami kolegos, liko labai nedaug. Šiaip ar taip sėdime, tai dar pasėdėkime. Kviečiu bendradarbiauti ir pabaigti visą posėdžio darbotvarkę. (Balsai salėje) Ačiū už jūsų geranoriškumą. Tęsiame posėdį.
21.32 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 27, 34, 420, 422, 423, 424 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 311 ir 693 straipsniais įstatymo Nr. XIII-2027 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4174(2), Administracinių nusižengimų kodekso 53, 247, 256, 305, 385 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2167 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4175(2) (svarstymas)
Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo straipsniais įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4174. Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, bendru sutarimu komitetas yra pritaręs tiek vienam, tiek kitam projektui. Iš Teisės departamento jokių pastabų neturėjome.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat. Kolegos, galime pritarti projektui po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame.
Grįžtant prie V. Bukausko pristatyto projekto, neatkreipiau dėmesio, jūs prašėte Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Mums skambina protokoluotoja ir sako, kad jūsų žodžiuose buvo toks prašymas. (Balsai salėje) Tai ar reikia išvados? (Balsas salėje: „Nereikia.“) Nereikia, nebeprašote. Gerai, ačiū.
Gerbiami kolegos, lydimajam projektui Nr. XIIIP-4175 taip pat pritariame po svarstymo. A. Širinskienė pristatė abu projektus.
21.34 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 4, 5, 14, 21, 25 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3364(2) (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Kredito unijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3364.
Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto narys J. Varžgalys. Svarstymas. Prašau.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Pataisų nėra. Dėl motyvų taip pat neužsirašė. Siūlau pritarti po svarstymo bendru sutarimu. Pritariame. Balsuojame. (Balsai salėje) Buvo vienas balsas, kad balsuotume.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 50, prieš – 1, susilaikė 5 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta.
21.36 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4184(2) (svarstymas)
Kitas rezervinis klausimas – Centrinių kredito unijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4184. Taip pat kviečiu pranešėją J. Varžgalį. Svarstymas. Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Balsavimo rezultatai tie patys: už – 6, prieš – 2.
PIRMININKAS. Dėkoju už išvadą. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų taip pat neužsirašė. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu? Pritariame. Balsuojame. M. Majauskas kviečia balsuoti.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 49, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta.
21.38 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1943(2) (svarstymas)
Rezervinis 4 klausimas – Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1943. Svarstymas.
V. Ąžuolas – dėl vedimo tvarkos.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Prašau pertraukos iki kito posėdžio, nes reikia išsiaiškinti tam tikras formuluotes.
PIRMININKAS. Jūs prašėte frakcijos vardu. (Balsai salėje)
21.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Vaikų emocinės gerovės metais“ projektas Nr. XIIIP-4261 (pateikimas)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo Vaikų emocinės gerovės metais“ projektas Nr. XIIIP-4261. Pranešėjas – ministras A. Veryga. Pateikimas.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų toks ilgas, vėlyvas darbas prie emocinės sveikatos neprisideda, bet vis dėlto, manau, verta šiek tiek paaukoti savąją dėl problemų, kurias reikia išspręsti vaikų srityje, nes iš tiesų tenka konstatuoti, kad susiduriame su labai rimtais vaikų emocinės gerovės, emocinės sveikatos iššūkiais. Vis dar turime labai didelius patyčių rodiklius, turime vis dėlto išliekančius vaikų savižudybių atvejų skaičius. Neturime tinkamo sisteminio požiūrio į vaikų su raidos sutrikimais integraciją ugdymo įstaigose, tėvystės įgūdžių ugdymą ir daugybę kitų problemų. Todėl norėčiau kreiptis į jus su prašymu pritarti iniciatyvai 2020 metus paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais ir, jei būtų vis dėlto apsispręsta ir pritarta tokiai idėjai, įpareigoti Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją parengti vaikų emocinės gerovės stiprinimo veiksmų planą ir suplanuoti lėšas tam planui įgyvendinti.
Mano paminėtas problemas, deja, vienas atskiras sektorius nėra pajėgus išspręsti. Tai nėra tik sveikatos sektoriaus klausimas. Tam, kad mes galėtume sutelkti visas institucijas ir tikrai sutelktai į šitas problemas pasižiūrėti, kviesčiau pritarti šitai idėjai, palaikyti ją ir pritarti 2020 metų paskelbimui Vaikų emocinės gerovės metais.
PIRMININKAS. Norėdami pritarti, jūsų nori paklausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, yra tokia tvarka Seime, kurią patvirtino Seimo valdyba, dėl metų paskelbimo. Faktiškai jūs išvis į tuos rėmus netelpate. Aš dar suprasčiau, kad būtų biudžetas nepriimtas, bet jau ir biudžetas šiandien priimtas. Ar jūs negalėtumėte apsiriboti, pavyzdžiui, bendru kokių trijų ministerijų projektu ir nebūtinai skelbti tuos metus? Iš tikrųjų jau viskas baigiasi ir neaišku, kada čia tą patvirtinsime. Visos datos praėjo.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų sutinku su jūsų pastaba, kad mes iš tų rėmų iškrentame, bet vis dėlto drįsčiau prašyti jūsų pritarti, nes problema iš tikrųjų peržengia net ir tų dviejų, trijų ar keturių institucijų rėmus. Vis dėlto manau, kad ir parlamentinė kontrolė daugeliu atvejų galėtų įsitraukti ir pademonstruoti tam tikrą požiūrį į problemas, kurias aš paminėjau. Vis dėlto manau, kad toks sprendimas – metų paskelbimas – yra tam tikra prasme simbolinis, bet tuo pačiu metu suteikiantis Seimui papildomų galių, kartu ir Vyriausybei papildomų įpareigojimų sutelkti daugiau negu tik kelias institucijas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų problema yra svarbi, bet ar sprendimo būdas svarbus? Metai, mėnuo baigiasi ir paskui ką, grįžtame vėl atgal? Iš tikrųjų, manau, čia pagrindinis klausimas yra finansavimo klausimas, kaip mes sugebame, tarkime, mokyklose įdarbinti pakankamą kiekį specialistų, psichologų. Tai turėtų būti turbūt ne metų, o ištisa kokia nors programa. Ar numatote daug finansavimo, nes, pavyzdžiui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nepakankamai numato prevenciniam finansavimui. Iš kur bus finansuojama ir kokie skaičiai, ar numatyta biudžete, kaip čia buvo klausta? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų nesutikčiau, kad čia yra tik finansų klausimas. Jie, be abejo, yra svarbūs, bet dažnu atveju tai yra tiesiog požiūrio dalykai ir kai kur, kur mes netgi turime specialistų, tose pačiose mokyklose, dažnu atveju jie šitoms problemoms net ir prioriteto neskiria. Toks sutelktas planavimas ir ypatingas dėmesio koncentravimas būtent į tą sritį leistų net ir institucijoms, kurios turi ir žmonių, turi finansų, tiesiog tam skirti prioritetą. Yra mechanizmų, kaip mūsų, sakykim, Sveikatos stiprinimo fondas ir kiti dalykai, kurie tikrai nėra labai griežtai priklausomi nuo biudžetinių metų. Ten dar galima aplikuoti ir institucijos gali aplikuoti dėl tam tikrų veiklų.
Aš manau, metai yra pakankamas laikas ir tikrai daug galimybių, daug dalykų galima padaryti per metus. Galų gale sudėlioti labai aiškiai kad ir tuos pačius planus, tam tikriems specialistams aiškiai sudėlioti prioritetus, kad jie galėtų veikti ir pasibaigus metams.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas ministre, problema neblogai žinoma. Apie ją esame diskutavę, turbūt jau dantis pravalgėme trejus metus kalbėdami apie tai, kad nėra psichologinės pagalbos prieinamumo vaikams, ypač rajonuose, kad užsirašius pas psichiatrą reikia laukti kelis mėnesius, nes jų tiesiog nėra kai kuriuose rajonuose. Dabar kaip pasityčiojimas atrodo Vaikų emocinės gerovės metų paskelbimas, kai realiai nėra jokios emocinės pagalbos rajonuose. Ar nesusimąstėte, užuot skelbus simbolinius metus, iš tikrųjų skirti reikalingą finansavimą, kad būtų prieinama ta pagalba?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą, bet jūs turbūt puikiai suprantate, kad ir kokį finansavimą skirtume, nuo to psichiatrų staiga nepadaugės. Tai yra labai ilgas procesas, jeigu mes norime, kad jie atsirastų tuose pačiuose regionuose. Tai nereiškia, kad mes sėdime ir laukiame. Mes ne kartą esame sakę, kad padarysime penkis regioninius vaiko raidos centrus, kad jie taptų geografiškai artimesni gyventojams. Kiekviename rajone tokių net ir techniškai nėra galimybės padaryti, nes nėra tiek specialistų.
Bet aš minėjau ir kitas problemas, kurios ne tik su psichiatrija ir su psichologija yra susijusios, – su tėvystės įgūdžių ugdymu, su patyčių prevencija, su daugybe kitų dalykų, kur nereikia psichiatro ir psichologo, o reikia tam tikro požiūrio. Galų gale požiūrio, kad tie patys vaikai, kurie turi raidos sutrikimų… kad iš jų nebūtų tyčiojamasi, kad jie nebūtų vaikomi iš tų pačių ugdymo įstaigų. Jų tiesiog dabar nepriima. Ne dėl to, kad nėra specialistų, o dėl to, kad nesupranta, kokių problemų tie vaikai turi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ministre, man patiko jūsų žodis „požiūris“. Akivaizdu, kad jo jau labai seniai reikėjo politiniu aspektu.
Prieš keletą savaičių Seime vyko tarptautinė konferencija ir turėjome galimybę iš Japonijos išgirsti gerą žinią. Jie pristatė projektą, kaip dirba ir mažina savižudybių skaičių Japonijoje. Devyneri metai jis krenta žemyn. Pas juos yra būtent tokia sistema, kad visos savivaldybės turi kiekvienais metais turėti savo darbo grupę ir planus ir metų gale atsiųsti į Vyriausybę savo ataskaitas kelioms ministerijoms. Jos išanalizuoja ir stebi, kurioms savivaldybėms kitais metais vėl reikės labiau tos pagalbos.
Ką jūs manytumėte apie šią sistemą, ar būtų galimybė, nes matau, kad iš Japonijos pavyzdį ima ir Pietų Korėja, kuri dabar pasaulyje pirmauja savižudybių skaičiumi? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų mes esame bendravę su japonų ekspertais, jie yra skaitę ir pranešimus pas mus, dalinęsi patirtimi dėl savižudybių prevencijos. Iš tikrųjų yra gerų dalykų, kurių galima iš jų pasimokyti.
Tiesa, reikia pažymėti, kad Lietuva ir pati yra padariusi labai didelę pažangą. Viskas prasidėjo nuo vienos savivaldybės, nuo Kupiškio. Dabar ta praktika, vadinamasis Kupiškio projektas, yra išplitusi po daugybę rajonų, regionų, kur yra toks koordinuotas požiūris ir darbas. Bet iš tiesų, jūs teisingai sakote, mes galime pasimokyti ir mokomės ir iš tų šalių, su kuriomis partneriaujame, o Japonija yra viena iš tokių šalių, kur mes turime ir formalizavę bendradarbiavimą sutartimi. Tikrai keičiamės patirtimi ir mūsų specialistai bendrauja su jais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas ministre, džiugu iš tiesų, kad paskelbiami Vaikų emocinės gerovės metai ir tuo rūpinamasi. Bet iš principo, jeigu jau metai būtų paskelbiami, gal išties… Ar yra kokių nors priemonių, kaip užtikrinti mokyklose tas pačias patyčių prevencijos programas, gal kas nors yra numatyta, kad būtų ugdoma ir užtikrinama, būtent visus tuos metus skirti prevencijai, apsaugai, mokymams ir taip toliau? Ir ne vien tik tarp vaikų, bet kartu ir pedagogų mobingo klausimus sprendžiant. Juk iš principo vaikai irgi mokosi toje patyčių aplinkoje, tikrai ne paslaptis, kad mobingo atvejai tarp pedagogų stipriai paplitę. Kokių yra priemonių, galbūt paskelbus tuos metus imtis kompleksinių, sisteminių priemonių šiai problemai išties spręsti?
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Jūs tikrai teisingai pastebėjote, kad patyčios prasideda ne nuo vaikų, o nuo suaugusiųjų, ir pirmiausia suaugusiųjų elgesį jie mato ir kopijuoja. Tikrai geras pastebėjimas, aš manau, kad į jį bus būtina atsižvelgti, dėliojant tas priemones.
Dalis jų jau yra faktiškai parengta, nes tam tikras įdirbis jau yra padarytas, bet dabar nedrįsčiau pasakyti už švietimo sistemą, ką jie yra numatę čia. Bet tikrai yra gera pastaba. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimai visi. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu reikėtų balsuoti pagal ministro atsakymus, tai aš nebalsuočiau. Bet aš paskaičiau ir dokumentą. Iš tikrųjų šiek tiek ministras sako, kad finansų tam nereikia, tam reikia tik gerų norų. Tačiau dokumente, kur kalbama apie rezultatus, tai konkrečiai nurodyta: psichologinės pagalbos prieinamumas mokyklose, švietimo pagalba, toliau, moksleivių ir pedagogų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymas bendrojo lavinimo įstaigose, psichologinių problemų, krizių, psichikos sutrikimų ankstyvas atpažinimas. Iš tikrųjų aš neįsivaizduoju, kaip tą galima daryti be finansų. Šiuo atveju, nežinau, ministre, ieškokite finansų ir įgyvendinkite šiais metais bent tą, o kitiems metams planuodami biudžetą ieškokite lėšų, kad ta iniciatyva, kuri rasis šiais metais, tikėsimės, nenutrūktų, būtų tęstinė. Iš tikrųjų manau, kad reikėtų vis dėlto pritarti, nes, kaip ir sakiau, dokumente nurodyti gana konkretūs ir geri tikslai, bet manau, kad tam tik reikalingas finansavimas. O kaip švietimo ministras ir sveikatos ministras suras, tai man mažiausiai rūpi. Ačiū. Pritarkite.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Man tai atrodo, kad kuo daugiau ministras kalba, tuo daugiau abejonių. Ministras A. Veryga sako, kad nereikia psichologų, nereikia psichiatrų, reikia tiesiog mažiau patyčių. Tai leiskite, gerbiamas ministre, paklausti, ką daryti tiems vaikams, kuriems jau reikia pagalbos? Ką daryti tiems vaikams, kurių šeimos narys galbūt nusižudė? Ką daryti tiems vaikams, kurie patiria smurtą šeimoje? Ką daryti tiems vaikams, iš kurių dabar tyčiojasi? Tai jiems susidėti daiktus ir, ką, skristi į mėnulį? Jiems nebereikia jokios pagalbos? Važiuoti į Vilnių, stoti į eiles? Aš nelabai suprantu ministro požiūrio į smurto prevenciją ir man atrodo, kad tokiais simboliniais pareiškimais – emocinės gerovės metų paskelbimais problemos neišspręsi. Pirma, turi būti labai rimta programa, atitinkamas finansavimas ir, visų pirma, reikalingos, efektyvios, kokybiškos, laiku pagalbos užtikrinimas, ko dabar rajonuose nėra. Ypač vaikų psichiatrų nėra. Etatai yra ir pagal tokį finansavimą, koks yra numatytas, tiesiog niekas neateina dirbti. Ministre, jūs labai gerai žinote problemą, tiesiog jūs jos nesprendžiate.
PIRMININKAS. Motyvuoja po vieną ir balsuojame, kad būtų pritarta po pateikimo projektui Nr. XIIIP-4261.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 48, prieš nebuvo, susilaikė 7 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta. Siūlomas komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Pritariame. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną. Pritariame. Dėkoju, kolegos.
Dėkoju kantriesiems Seimo nariams. Dirbome pagal šūkį „Nelaužykite žodžio!“ ir posėdį užsiregistravę pabaigsime.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
R. Baškienė nori dėl vedimo tvarkos.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, mes visi norime pasidžiaugti. Šiandien diena buvo labai darbinga. Ačiū visiems, geros nuotaikos. Neišsineškime nuoskaudų, o išsineškime gerus žodžius. Būtų labai gerai, kad nuimtume tuos visus sulaužytus. Ačiū tariu visiems. Iki pasimatymo.
PIRMININKAS. O rytoj darbo…
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Aišku, jeigu prisimintume, tai dar, Pirmininke, anais laikais išeidavome pusę keturių arba pusę penkių. Čia yra vienas kitas, kuris tai prisimena.
PIRMININKAS. Ryte?
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Taip, E. Pupinis atsimena. Taip būdavo, taip ir buvo, išėjome pusę penkių ryte. Ačiū Dievui, šiandien anksčiau. Ačiū, Pirmininke.
PIRMININKAS. Anais laikais, tai aname šimtmetyje ir aname tūkstantmetyje. O dabar baigiame beveik 22 valandą. Ačiū visiems. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.