LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO
NR. I-2044 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
1.1. Įstatymo 23 str. 1 d. numato, kad Komisija nagrinėja ir sprendžia ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taigi Komisija veikia aiškiai apibrėžtoje – negalios nustatymo srityje. Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Įstatymo 23 str. 2 d.). Komisijos pirmininką ir Komisijos narius 5 metams skiria į pareigas ir atleidžia iš jų socialinės apsaugos ir darbo ministras. Komisijos pirmininku ir Komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisės ar sveikatos mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį pagal šioje dalyje nurodytą išsilavinimą (Įstatymo 23 str. 3 d.). Įstatymo 23 str. 5 d. imperatyviai numatyta, kad Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams draudžiama eiti kitas pareigas, išskyrus dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą. Vadovaujantis Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2 str. 3 d. 9 p., Komisijos pirmininkas ir nariai yra valstybės pareigūnai.
Vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 1 d., 3 str., 4 str. 1 d., Komisijos pirmininkas ir nariai, kaip ir kiti valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys (karjeros, pakaitiniai, politinio pasitikėjimo ir statutiniai valstybės tarnautojai, valstybės politikai ir kt.), yra įpareigoti vykdyti atitinkamas prievoles (pareigas), užtikrinančias viešųjų interesų viršenybę (pvz., vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, deklaruoti privačius interesus, esant interesų konfliktui pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. ir kt.).
Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. 3 d., Seimo ar Respublikos Prezidento paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams taikomi tik Valstybės tarnybos įstatymo 4, 38 ir 39 str., t. y. teisės normos, reglamentuojančios teisės dirbti kitą darbą suteikimo valstybės tarnautojams tvarką, nustatytos minėto įstatymo 18 str., Komisijos pirmininkui ir nariams netaikomos.
Taigi, iš Komisijos veiklą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų matyti, kad Komisijos pirmininkui ir nariams, nepaisant to, kad jie, kaip ir kiti valstybės tarnyboje dirbantys asmenys, privalo deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto, priešingai nei valstybės tarnautojams taikomi papildomi itin griežti papildomos darbinės (profesinės) veiklos apribojimai, neleidžiantys eiti jokių kitų pareigų, išskyrus dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą.
1.2. Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų veiklą, darytina išvada, kad nėra vieningo teisinio reglamentavimo, nustatančio papildomos darbinės veiklos apribojimus pagal specialius įstatymus paskirtų komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, pvz.:
a) Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 11 str. 1, 2 d. leidžia VTEK nariams, gavus VTEK sutikimą, dirbti kitą darbą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir netrukdo tinkamai atlikti pareigų;
b) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatai šios komisijos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui draudžia dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose bei gauti kitą atlyginimą, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, nesusijusią su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjais ir (ar) jų dalyviais, taigi analogiški absoliutūs draudimai šios komisijos nariams nėra nustatyti;
c) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 4 str. 2 d. nustato, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose ir kitų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių darbas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje, o imperatyvus ir vienareikšmiškas draudimas šios komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį nėra nustatytas.
Taigi, iš atliktos teisės aktų analizės matyti, kad nepaisant specifinės Komisijos veiklos srities, Komisijos pirmininkui ir nariams taikomi vieni griežčiausių apribojimų, susijusių su papildoma darbine veikla.
Konstitucijos 29 str. 1 d. įtvirtintas asmenų lygybės principas, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, kad konstitucinio asmenų lygybės principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Vertinant, ar pagrįstai yra nustatytas skirtingas reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes. Pirmiausia turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1997 m. lapkričio 13 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Manytina, kad nesama tokių esminių padėties skirtumų tarp Komisijos pirmininko ir narių bei kitų aptartų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių, kad būtų objektyviai pateisinami tokie griežti Įstatymo 23 str. 5 d. Komisijos pirmininkui ir nariams nustatyti papildomos darbinės (profesinės) veiklos apribojimai.
Taigi, manytina, kad Komisijos pirmininko bei narių viešųjų ir privačių interesų konfliktų prevencijai bei valdymui visiškai pakanka efektyviai taikomų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, todėl tikslinga atsisakyti absoliutaus draudimo Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams eiti kitas pareigas, tačiau, įvertinus Komisijos veiklos specifiką (ginčų negalios nustatymo procese nagrinėjimas), nustatyti draudimą Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams dirbti kitą darbą asmens ir mišriose sveikatos priežiūros įstaigose (t. y. privačiose ir valstybinėse ligoninėse, pirminės sveikatos priežiūros centruose (poliklinikose), odontologų kabinetuose ir kt.) ar tais atvejais, kai kitas darbas sukelia nuolatinio pobūdžio viešųjų ir privačių interesų konfliktą arba trukdo tinkamai atlikti Komisijos pirmininko ar Komisijos nario pareigas (pvz., yra nesuderinamas pagrindinių pareigų Komisijoje ir kitoje darbovietėje darbo laikas).
Papildomai pažymėtina, kad Komisijos pirmininko ir Komisijos narių pareiginės algos koeficientai yra vieni mažiausių iš Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme reglamentuojamų: Komisijos pirmininko – pareiginės algos koeficientas 9, Komisijos narių – 7 (pvz., Mokestinių ginčų komisijos pirmininko prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės – koeficientas 12,3, narių – 9,5, Administracinių ginčų komisijos pirmininko – 18, narių - 16). Komisijos narių pareiginių algų koeficientai nekonkurencingi net gi su Valstybės tarnybos įstatymu reglamentuotais valstybės tarnautojų atlyginimais (pvz., vyriausiojo specialisto pareiginės algos koeficientas II įstaigų grupei priskirtoje įstaigoje gali būti nustatomas Įstaigos vadovo nuožiūra nuo 7,1 iki 13, kai tuo tarpu valstybės pareigūno Komisijos nario, kaip minėta, pareiginės algos koeficientas yra 7), todėl esant tokiems griežtiems papildomos darbinės veiklos apribojimams ir sąlyginai žemiems pareiginių algų koeficientams (lyginant su valstybės tarnautojais ir kitais valstybės pareigūnais) sunku pritraukti Komisijoje dirbti naujus ir išlaikyti esamus Komisijos narius.
Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu teisės aktais nėra reglamentuota, kad Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams atostogos suteikiamos ir materialinės pašalpos skiriamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka, todėl, atsižvelgiant į Komisijos pirmininko ir narių statusą (valstybės pareigūnai) siūloma išspręsti šią problemą, nustatant, kad kasmetinių atostogų suteikimo tvarka ir materialinės pašalpos skyrimo tvarka ir sąlygos Komisijos pirmininkui ir nariams nustatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. Tokiu būdu Komisijos pirmininko ir narių socialinės garantijos bus priartintos prie valstybės tarnautojų socialinių garantijų.
Projekto tikslai ir uždaviniai:
Projektu siekiama panaikinti neproporcingą draudimą Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams eiti bet kokias kitas pareigas, nustatant Komisijos veiklos specifika pagrįstą draudimą Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams dirbti kitą darbą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir mišriose sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat eiti kitas pareigas valstybės tarnyboje. Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams leidžiama dirbti kitą darbą, išskyrus darbą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir mišriose sveikatos priežiūros įstaigose, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir netrukdo tinkamai atlikti Komisijos pirmininko ar Komisijos nario pareigų. Taip pat reglamentuoti Komisijos pirmininko ir narių kasmetinių atostogų suteikimo bei materialinių pašalpų skyrimo tvarką ir sąlygas taip pat, kaip tai reglamentuota Valstybės tarnybos įstatyme.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Gediminas Vasiliauskas.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
3.1. Šiuo metu Komisijos nariams uždrausta eiti bet kokias kitas pareigas (išskyrus dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą), toks papildomos darbinės veiklos ribojimas yra vienas griežčiausių, prilygstantis teisėjams (Teismų įstatymo 48 str. 1 d.) nustatytiems darbinės veiklos apribojimams ir nėra pagrįstas aiškiai apibrėžta Komisijos kompetencija, konkrečioje srityje.
3.2. Šiuo metu nėra tinkamai reglamentuota Komisijos pirmininko ir narių kasmetinių atostogų suteikimo bei materialinių pašalpų skyrimo tvarka ir sąlygos – todėl šie valstybės pareigūnai turi mažesnes socialines garantijas nei valstybės tarnautojai.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma:
4.1. panaikinti neproporcingą draudimą Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams eiti bet kokias kitas pareigas, nustatant Komisijos veiklos specifika pagrįstus proporcingus papildomos darbinės veiklos apribojimus;
4.2. Be to, siūloma Įstatymą papildytas naujomis nuostatomis dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir materialinių pašalpų Komisijos pirmininkui ir nariams (t. y. valstybės pareigūnams) skyrimo sąlygų ir tvarkos. Siūloma numatyti, kad kasmetinės atostogos suteikiamos ir materialinės pašalpos Komisijos pirmininkui ir nariams skiriamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
Priėmus projektą, laukiama šių teigiamų rezultatų:
1. Pagerės tarnybos sąlygos valstybės pareigūnams – Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams, nes bus panaikintas neproporcingai griežtas papildomos darbinės veiklos apribojimas, ir nustatytas Komisijos veiklos specifika pagrįstas darbinės veiklos apribojimas (draudimas dirbti kitą darbą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir mišriose sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat eiti kitas pareigas valstybės tarnyboje) ir nuostata, kad Komisijos pirmininkui ir nariams leidžiama dirbti kitą darbą, išskyrus darbą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir mišriose sveikatos priežiūros įstaigose, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto ir netrukdo tinkamai atlikti Komisijos pirmininko ar Komisijos nario pareigų). Siūlomas teisinis reguliavimas yra pakankamas siekiant užtikrinti Komisijos narių nepriklausomumą, taip pat šių valstybės pareigūnų viešų ir privačių interesų derinimo kontrolę;
2. Padidės Komisijos, kaip valstybės institucijos, patrauklumas naujiems ekspertinių žinių turintiems ir keliose darbovietėse dirbantiems specialistams (teisininkams, medikams ir kt.);
3. Pagerės tarnybos sąlygos valstybės pareigūnams – Komisijos pirmininkui ir Komisijos nariams, nes šių valstybės pareigūnų socialinės garantijos dėl atostogų suteikimo ir materialinių pašalpų skyrimo sąlygų ir tvarkos bus tokios pačios, kokios garantuojamos visiems valstybės tarnautojams. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nuo 2019-01-01 galiojančiojoje Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. redakcijoje nebeliko nuorodos į kasmetines atostogas reglamentuojantį 42 straipsnį, pagal kurį Komisijos narių atostogų trukmė buvo nustatoma ta pačia tvarka kaip ir valstybės tarnautojams ir dėl šios priežasties susidarė teisinio neaiškumo situacija. Laikantis nuomonės, kad esant įstatymo spragai, turi būti taikomas Darbo kodeksas, yra susidariusi situacija, dėl kurios sutrumpėjo Komisijos narių atostogų minimali trukmė ir panaikinta galimybė jas ilginti, atsižvelgiant į stažą valstybės tarnyboje, taip kaip numatyta Valstybės tarnybos įstatyme. Tokia situacija pažeidžia teisinių santykių stabilumo, lygybės ir teisėtų lūkesčių principus bei mažina pareigūnų motyvaciją. Komisijos nariai yra atsidūrę blogesnėje padėtyje, lyginant su kitais valstybės pareigūnais (pvz., VTEK nariais) ir valstybės tarnautojais.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta
Poveikis atitinkamai sričiai:
Neigiamo poveikio negalios nustatymo sričiai Įstatymo projektas neturės.
Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų finansinių valstybės resursų.
Poveikis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų administracinei naštai
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas nedidins administracinės naštos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, t. y. juo nėra nustatomi papildomi informaciniai įpareigojimai valstybės institucijoms ir įstaigoms.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės.
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų keisti ar priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)?
Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų finansinių valstybės resursų.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
-
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Valstybės pareigūnas, papildoma darbinė veikla.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Teikia
Seimo narys Gediminas Vasiliauskas