LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VIII (PAVASARIO) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 353

STENOGRAMA

 

2016 m. gegužės 19 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS

 

 

 

PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, pra­dė­si­me ge­gu­žės 19 die­nos, ket­vir­ta­die­nio, va­ka­ri­nį ple­na­ri­nį po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 69 Sei­mo na­riai. P. Gra­žu­lis. Pra­šom.

P. GRAŽULIS (TTF*). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, dėl ve­di­mo tvar­kos. Frak­ci­jos var­du siū­lau iš dar­bo­tvarkės iš­brauk­ti dis­ku­si­jų klau­si­mą, nes kon­ser­va­to­riai ne­ži­no, ku­riuo ke­liu ei­ti, ar Grai­ki­jos, ar Ai­ri­jos. Ka­da jie ap­si­spręs, ku­riuo ke­liu ei­ti, ta­da mes ga­lė­si­me ši­tą dis­ku­si­ją pa­da­ry­ti ir Sei­me. O da­bar dar jie te­gul pa­dis­ku­tuo­ja par­ti­jo­je. To­dėl frak­ci­jos var­du siū­lau iš­brauk­ti.

PIRMININKĖ. Ne­sta­tu­ti­nis pra­šy­mas, bet aš esu įsi­ti­ki­nu­si, kad Lie­tu­va tu­ri ei­ti Lie­tu­vos ke­liu.

 

Opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos dar­bo­tvarkė

 

15.04 val.

Dis­ku­si­ja „Lie­tu­vos eko­no­mi­kos il­ga­lai­kė per­spek­ty­va: Ai­ri­jos ar Grai­ki­jos ke­liu?“

 

Tai­gi po­pie­ti­nė dar­bo­tvarkė yra opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos dar­bo­tvarkė.

Pir­ma­sis klau­si­mas yra dis­ku­si­jos te­ma: „Lie­tu­vos eko­no­mi­kos il­ga­lai­kė per­spek­ty­va: Ai­ri­jos ar Grai­ki­jos ke­liu?“ Pra­ne­šė­jai yra A. Ku­bi­lius ir D. Krei­vys. Da­bar yra pra­šy­mas. Dar yra Se­niū­nų su­ei­gai ir Pir­mi­nin­kei pra­šy­mas, bet šį klau­si­mą spren­džia ne Se­niū­nų su­ei­ga ir ne vie­na Pir­mi­nin­kė, o vi­sas Sei­mas pa­gal mū­sų nu­si­sto­vė­ju­sią prak­ti­ką. Tai yra pra­šo­ma, va­do­vau­da­mie­si Sei­mo sta­tu­to 104 straips­niu, jie in­for­muo­ja, kad pa­grin­di­nį pra­ne­ši­mą skai­tys eko­no­mis­tas P. Kun­či­nas. To­kiu at­ve­ju rei­kia ap­si­spręs­ti pa­čiam Sei­mui, ar mes su­tei­kia­me žo­dį, nes dėl kiek­vie­no sve­čio pa­si­sa­ky­mo yra bal­suo­ja­ma Sei­me. Tai­gi kvie­čiu bal­suo­ti. Kas su­tin­ka­te, kad eko­no­mis­tas pri­sta­ty­tų pra­ne­ši­mą, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 70 Sei­mo na­rių. Už – 28, prieš – 8, su­si­lai­kė 34. Tai­gi ne­pa­tvir­tin­ta. P. Gra­žu­lis ta­da…

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ta­da dar kar­tą, jau čia bus ma­no sta­tu­ti­nis pa­siū­ly­mas. Ka­dan­gi kon­ser­va­to­riai be pro­fe­so­riaus net pra­ne­ši­mo ne­ga­li pa­da­ry­ti ir tik­rai ne­pa­si­ruo­šę, to­dėl frak­ci­jos var­du siū­lau iki ki­to po­sė­džio da­ry­ti per­trau­ką. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Nė­ra to­kios Sta­tu­to nor­mos. Pra­šom. A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš tik­rai tu­riu ap­gai­les­tau­ti, kad ir so­cial­de­mok­ra­tai el­gia­si vi­siš­kai ne­so­li­džiai. P. Kun­či­nas yra ne tik šiaip eko­no­mis­tas. Pir­mi­nin­kė ne­lei­do net pri­sta­ty­ti. Yra „Ox­ford Bu­si­ness Group“ Azi­jos re­gio­no re­dak­to­rius, pro­jek­to „Le­mia­mas šuo­lis“ ini­cia­to­rius, vi­suo­me­nės iš tik­rų­jų svar­baus pro­jek­to, ir Sei­mas, pa­si­ro­do, bi­jo. Tai kas čia yra? Kas čia per… Bi­jo žmo­nių iš šalies, bi­jo pro­to, bi­jo šiek tiek ki­to­kios nuo­mo­nės ar tam tik­rų idė­jų. Ger­bia­mi ko­le­gos, Pir­mi­nin­ke, aš siū­lau per­bal­suo­ti ir elg­tis so­li­džiai ir at­sa­kin­gai. Aš ne­su­pran­tu ši­to­kio el­ge­sio. Tai Sei­mas yra kaž­koks vi­siš­kai už­si­da­ręs nuo žmo­nių. Ne­no­ri ma­ty­ti to, kas vyks­ta vi­suo­me­nė­je, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je. Bi­jo žo­džio iš iš­orės. Nuo ka­da Sei­mas pa­si­da­rė toks už­si­ba­ri­ka­da­vęs? Pir­mi­nin­ke, pra­šom per­bal­suo­ti.

PIRMININKĖ. Ge­rai, ačiū. Sei­mas ap­si­spren­dė aiš­kia bal­sų dau­gu­ma. Iš tie­sų Sei­mas at­vi­ras dis­ku­si­jo­mis, ir Kon­sti­tu­ci­jos sa­lė­je vyks­ta dis­ku­si­jos, ir Eu­ro­pos cen­tre. Ga­li­te įvai­rių for­mų tu­rė­ti, ir ma­nau, kad jū­sų frak­ci­ja iš­skir­ti­nai panau­do­ja tas prie­mo­nes, skir­tin­gai nuo ki­tų frak­ci­jų. Ger­bia­mo­jo V. A. Ma­tu­le­vi­čiaus ei­lė.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ma­nau, kad jei­gu žmo­gų pa­si­kvie­tė­me į sa­lę ar vie­na iš frak­ci­jų, tai yra ne­pa­gar­ba ši­tam žmo­gui. (Bal­sai sa­lė­je) Aš no­rė­čiau at­si­pra­šy­ti po­no P. Kun­či­no, jūs ki­tą sy­kį at­ei­ki­te su ki­ta par­ti­ja. Jūs pa­da­rė­te lem­tin­gą klai­dą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, sve­čiai, ku­rie esa­te bal­ko­ne, yra tai­syk­lės, emo­ci­jų rei­k­š­ti ne­ga­li­ma.

Dir­ba­me to­liau, tas dis­ku­si­jas bai­gia­me. Nu­trau­kiam. Vis­kas! Dis­ku­si­ja pa­skelb­ta ir į tri­bū­ną kvie­čiu A. Ku­bi­lių. Pra­šom. (Bal­sai sa­lė­je) Pet­rai, tau bu­vo du kar­tus žo­dis su­teik­tas. Vis­kas!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, gai­la, kad taip pra­si­dė­jo dis­ku­si­ja, ku­rio­je mes no­rė­jo­me su­teik­ti ga­li­my­bę Sei­mui šiek tiek ati­trūk­ti nuo kas­die­ny­bės ir pa­si­žiū­rė­ti į Lie­tu­vos iš­šū­kius, at­ei­ties, per­spek­ty­vų iš­šū­kius šiek tiek pla­čiau, ne tik pa­si­klau­sant čia P. Gra­žu­lio ar dar ki­tų ko­kių nors vie­ti­nių iš­min­čių, bet iš­girs­tant ir nuo­mo­nę žmo­nių, ku­rie ma­to pla­čiau pa­sau­lį. Ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad iš tik­rų­jų rim­tos par­ti­jos, tarp jų ir so­cial­de­mok­ra­tai, pa­si­ro­do, bi­jo to. Tai yra iš tik­rų­jų la­bai cha­rak­te­rin­gas bruo­žas bū­tent šian­die­ni­nės si­tu­a­ci­jos. Ma­no la­bai trum­pas pra­ne­ši­mas yra skir­tas tam, kad jums pri­sta­ty­čiau ke­le­tą la­bai aiš­kių da­ly­kų, ką tu­ri Lie­tu­va da­ry­ti, kad ji spar­čiau ženg­tų pa­žan­gos ke­liu. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tam, kad Lie­tu­va ženg­tų pa­žan­gos ke­liu, rei­kia dvie­jų da­ly­kų: rei­kia idė­jų, aiš­kių idė­jų, aiš­kiai su­for­mu­luo­tų idė­jų, ką to­liau rei­kia da­ry­ti, – ne­už­ten­ka vien tik mi­ni­ma­lią al­gą di­din­ti, ir rei­kia ly­de­rys­tės. Ly­de­rys­tė ne­tu­ri bi­jo­ti ki­to­kios nuo­mo­nės ar nuo­mo­nės iš ša­lies. Aš net ne­ži­nau, ką P. Kun­či­nas bū­tų kal­bė­jęs, jis iš tik­rų­jų tu­ri la­bai ge­rą pro­jek­tą, kur ra­gi­na vi­sus pa­rem­ti, pa­si­ra­šy­ti, taip pat ir dėl so­cia­li­nio mo­de­lio. Prem­je­ras, kiek ži­nau, yra ben­dra­vęs su juo ir re­mia jo ini­cia­ty­vą, tuo tar­pu so­cial­de­mok­ra­tai ne­no­ri iš­klau­sy­ti jo pra­ne­ši­mo čia, Sei­mo sa­lė­je. Na, kaž­koks ab­sur­das, už­te­mi­mas gal.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš kal­bė­siu tai, ką no­riu ir tu­riu pa­sa­ky­ti. Jei­gu Sei­mas bi­jo idė­jų, tai va čia ir yra di­džio­ji Lie­tu­vos pro­ble­ma. Jei­gu Sei­mo dau­gu­ma bi­jo idė­jų, tai ir yra di­džiau­sia pro­ble­ma. To­dėl Lie­tu­vos žmo­nės iš tik­rų­jų tu­ri ieš­ko­ti gy­ve­ni­mo ge­res­nio ne Lie­tu­vo­je, o kur nors Ai­ri­jo­je. Ma­no pra­ne­ši­mas iš tik­rų­jų yra apie tai, ką tu­ri­me da­ry­ti mes, žiū­rė­da­mi į il­ga­lai­kę per­spek­ty­vą, kad Lie­tu­va bū­tų to­kia sėk­mės ly­di­ma, ko­kia yra Ai­ri­ja, ir kad lie­tu­viams ne­rei­kė­tų iš­va­žiuo­ti iš Lie­tu­vos ir ieš­ko­ti ai­riš­kos sėk­mės, ai­riš­ko at­ly­gi­ni­mo, ai­riš­kų dar­bo vie­tų kur nors Ai­ri­jo­je, bet kad jie ras­tų tai čia.

Aš tu­riu pa­sa­ky­ti, kad iš tik­rų­jų Eu­ro­po­je ma­to­me ir ki­to­kios pa­tir­ties. Ša­lys, ku­rios įsto­jo į Eu­ro­pos Są­jun­gą bū­da­mos ne­tur­tin­gos, to­kios kaip Lie­tu­va ar­ba, pa­vyz­džiui, Grai­ki­ja, ar­ba Por­tu­ga­li­ja, kaip ro­do vi­sa pa­tir­tis, iš pra­džių spar­čiai au­go, ta­čiau to­liau su­sto­jo. Su­sto­jo maž­daug ties 80–85 % ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to, ten­kan­čio vie­nam gy­ven­to­jui, ly­gio, pa­ly­gin­ti su Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kiu. Lie­tu­va jau yra ar­ti ši­to lyg­mens ir to­liau ne­be­si­vys­to. To­dėl es­mi­nis klau­si­mas: ką tu­ri da­ry­ti Lie­tu­va, kad ei­tų ne Grai­ki­jos ke­liu, o Ai­ri­jos ke­liu, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, yra Lie­tu­vos at­ei­ties klau­si­mas ir Lie­tu­vos žmo­nių vil­ties klau­si­mas. Apie tai rei­kia kal­bė­ti at­vi­rai, drą­siai, ne­ven­giant ir ne­bi­jant žmo­nių, ku­rie ga­li at­ei­ti ir pa­si­sa­ky­ti iš ša­lies. Tai, kad val­dan­čio­ji dau­gu­ma bi­jo, yra la­bai cha­rak­te­rin­gas bruo­žas.

Ko­kias šian­dien ma­to­me pro­ble­mas? Iš tik­rų­jų yra dvi pa­grin­di­nės pro­ble­mos, į ku­rias ne­ga­li­me ne­kreip­ti dė­me­sio. Pir­mas da­ly­kas yra su­sto­jęs eks­por­to au­gi­mas. Aš pa­ro­dy­siu, kaip bu­vo su­kur­ta Ai­ri­jos sėk­mė bū­tent to­dėl, kad spar­čiai au­go eks­por­tas. Ir ant­ras da­ly­kas – skur­s­tan­ti pro­vin­ci­ja, skurs­tan­tys re­gio­nai, ir dėl to iš tie­sų ma­to­me di­de­lius emig­ra­ci­jos srau­tus.

 Pa­žiū­rė­ki­me į gra­fi­kus. Aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į šį gra­fi­ką, kaip tik ir cha­rak­te­ri­zuo­jan­tį šian­die­ni­nę si­tu­a­ci­ją. Tai yra Lie­tu­vos eks­por­to skai­čiai. Ten­ka pa­sa­ky­ti, kad ly­giai nuo 2012 me­tų pa­bai­gos su Sei­mo rin­ki­mais šia­me gra­fi­ke ma­to­me lū­žį, kur iki tol eks­por­to au­gi­mas bu­vo pa­kan­ka­mai spar­tus, kri­to šiek tiek į duo­bę kri­zės lai­ko­tar­piu, bet iš kri­zės iš­trau­kė kaip tik spar­tus eks­por­to au­gi­mas. 2012 me­tų pa­bai­go­je eks­por­to au­gi­mas su­sto­jo. Daug kas aiš­ki­na, kad Ru­si­jos kri­zė, Ru­si­jos em­bar­gas ir t. t.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pa­žiū­rė­ki­te į Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tų pro­duk­tų eks­por­to skai­čių ir pa­ma­ty­si­te, kad Ru­si­jos rin­ka yra tik 15-oje Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tų pro­duk­tų eks­por­to vie­to­je. Iš es­mės pro­ble­mos ky­la vi­sai ne dėl to, o to­dėl, kad ar­ba su­sto­jo ir ne­be­au­ga, ar­ba krin­ta eks­por­tas į pa­grin­di­nes rin­kas, pa­vyz­džiui, į Vo­kie­ti­ją, kai­my­ni­nę Lat­vi­ją. Čia yra pro­ble­ma. Ir ta pro­ble­ma ky­la dėl mū­sų struk­tū­ri­nių eko­no­mi­kos pro­ble­mų. Ky­la dėl to, kad eks­por­tas lė­tė­ja, nes pra­lai­mi­me dėl tarp­tau­ti­nės kon­ku­ren­ci­jos, o pra­lai­mi­me dėl tarp­tau­ti­nės kon­ku­ren­ci­jos to­dėl, kad di­dė­jant at­ly­gi­ni­mams, kas ir tu­ri vyk­ti, mū­sų eko­no­mi­kos pro­duk­ty­vu­mas au­ga žy­miai lė­čiau ir to­dėl pra­de­da­me pra­lai­mė­ti dėl tarp­tau­ti­nės kon­ku­ren­ci­jos ir, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, tai yra pa­ti di­džiau­sia pro­ble­ma.

Ant­ras da­ly­kas. Pa­žiū­rė­ki­me į ne­dar­bą, ne­dar­bo sta­tis­ti­ką. Ne­dar­bas iš tik­rų­jų yra tai, kas pjau­na vi­są pro­vin­ci­ją, ne­dar­bas di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se po kri­zės šiek tiek yra su­ma­žė­jęs, ta­čiau pa­im­ki­me Ig­na­li­nos, Laz­di­jų, Aly­taus ra­jo­nus, Za­ra­sus ir t. t. Šia­me gra­fi­ke ma­to­me, kad ne­dar­bas lie­ka la­bai di­de­lis ir ne­dar­bo su­ma­žė­ji­mą lė­mė ne nau­jų dar­bo vie­tų at­si­ra­di­mas re­gio­nuo­se, o emig­ra­ci­ja.

Mes iki šiol ne­tu­ri­me po­li­ti­kos, ku­ri bū­tų re­a­li re­gio­nų vys­ty­mo po­li­ti­ka, ku­ri net tik gat­ves gra­žin­tų re­gio­nuo­se, bet pa­dė­tų kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas tuo­se pa­čiuo­se re­gio­nuo­se. Tai­gi eks­por­to ne­au­gi­mas ir re­gio­nų at­si­li­ki­mas, tą pa­tį ga­li­ma pa­ma­ty­ti žiū­rint į vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį. Vil­niaus ap­skri­ty­je net su vi­sais Šal­či­nin­kais ir ki­tais ne taip iš­si­vys­čiu­siais ra­jo­nais at­ly­gi­ni­mai yra maž­daug 112–115 %, pa­ly­gin­ti su Lie­tu­vos vi­dur­kiu, o Tau­ra­gės ap­skri­ty­je – tik 77–80 %, ir skir­tu­mas ne ma­žė­ja, o, at­ro­do, tik di­dė­ja.

Tai­gi, ko­le­gos, tai, ką mes kal­ba­me ir ban­do­me su­da­ry­ti ga­li­my­bę jums apie tai dis­ku­tuo­ti, ma­tant ne tik šian­die­ną, bet ir il­ga­lai­kę per­spek­ty­vą, yra Lie­tu­vos at­ei­ties di­džiau­si iš­šū­kiai. Apie tai kal­ba ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja sa­vo re­ko­men­da­ci­jo­se, pa­skelb­to­se pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis. Jei­gu mes ne­si­im­si­me rim­tų struk­tū­ri­nių per­mai­nų ir ne­tu­rė­si­me aiš­kaus pla­no, ką rei­kia da­ry­ti, tai po 15 me­tų Lie­tu­vo­je bus 35 % ma­žiau dar­bin­gų žmo­nių ir vi­siš­kai aki­vaiz­du, kad tai taps di­džiau­siu stab­džiu vi­sam to­les­niam Lie­tu­vos vys­ty­mui­si.

Šio­je vie­to­je, ką mes vi­są lai­ką ir kar­to­ja­me, yra pa­vyz­džių, ku­riais tik­rai ga­li­me sek­ti, bet tam rei­kia ra­cio­na­lu­mo, tam rei­kia idė­jų, tam rei­kia su­si­tar­ti dėl aiš­kių idė­jų, il­ga­lai­kių idė­jų, tam rei­kia ly­de­rys­tės, ne­bi­jo­ti tų idė­jų įgy­ven­din­ti, ne tik tryp­čio­ti dėl mi­ni­ma­lios al­gos. Mi­ni­ma­lią al­gą rei­kia di­din­ti, bet tiek, kiek au­ga eko­no­mi­ka, bet eko­no­mi­kos au­gi­mui rei­kia mū­sų vi­siš­kai ki­to­kių nau­jų ir drą­sių idė­jų. De­ja, to mes la­bais stip­riai pa­si­gen­da­me.

Pa­vyz­dys yra Ai­ri­ja. Iki 1990 me­tų ma­si­nė emig­ra­ci­ja iš Ai­ri­jos, eko­no­mi­kos stag­na­ci­ja, ne­si­vys­ty­mas ir t. t. Per 10 me­tų Ai­ri­ja, no­riu pa­brėž­ti, per 10 me­tų, fak­tiš­kai per 10-ąjį de­šimt­me­tį, nuo 1992 me­tų iki 2004 me­tų (tai yra lai­ko­ma Ai­ri­jos ste­buk­lo de­šimt­me­čiu), Ai­ri­ja iš Eu­ro­pos at­si­li­kė­lės ta­po Eu­ro­pos pir­mū­ne. Per 10–12 me­tų. Tai nė­ra ko­kia nors 60–70 me­tų per­spek­ty­va. Ga­li­ma pa­da­ry­ti tai da­bar ir dar pa­tiems pa­ma­ty­ti tuos re­zul­ta­tus, bet tam rei­kia, dar kar­tą kar­to­ju, idė­jų ir ly­de­rys­tės.

Pa­grin­di­nės idė­jos yra la­bai aiš­kios. Pir­mas da­ly­kas yra eks­por­to au­gi­mas, ką tu­ri­me pa­da­ry­ti, kad au­gų eks­por­tas, ir ant­ras da­ly­kas, tą taip pat rei­kia su­pras­ti, kad eks­por­tas augs tik ta­da, jei­gu spar­čiau augs mū­sų eko­no­mi­kos pro­duk­ty­vu­mas. O pro­duk­ty­vu­mas augs ta­da, jei­gu žy­miai ak­ty­viau ieš­ko­si­me už­sie­nio ka­pi­ta­lo, ku­ris at­ei­na ir su nau­ju know-how, ir su nau­jo­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, ir su nau­jo­mis rin­ko­mis, ir iš tik­rų­jų at­ei­na su di­des­niu pro­duk­ty­vu­mu.

Štai pa­vyz­dys, ko­dėl mes tu­ri­me ei­ti Ai­ri­jos ke­liu, o ne Grai­ki­jos ke­liu. Ai­ri­jos sėk­mę, Ai­ri­jos de­šimt­me­čio sėk­mę (jei­gu pa­žiū­rė­si­te į ši­tą gra­fi­ką, pa­ma­ty­si­te) nuo 1993 me­tų iki 2003 me­tų lė­mė la­bai spar­čiau au­gęs eks­por­tas. Ko­dėl au­go eks­por­tas? To­dėl, kad su­ge­bė­jo pri­trauk­ti la­bai daug už­sie­nio ka­pi­ta­lo, vi­sų pir­ma – Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ka­pi­ta­lo, aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų įmo­nių. Štai kur yra es­mi­nis skir­tu­mas.

Eks­por­to au­gi­mas, dar kar­tą kar­to­ju, ma­to­me, kaip spar­čiau au­go eks­por­tas Ai­ri­jo­je ir kaip lė­tai jis au­go Grai­ki­jo­je. Štai ši­tas gra­fi­kas – kaip tik apie eks­por­tą ir tai pa­ro­do tą di­džiau­sią skir­tu­mą, kas le­mia sėk­mės is­to­ri­ją. Na, čia ga­liu la­bai trum­pai pa­ro­dy­ti, kaip at­ro­do štai tas Ai­ri­jos ste­buk­las, tas de­šimt­me­tis, kai Ai­ri­ja iš stag­na­ci­jos ir iš ne­la­bai be­si­vys­tan­čios ša­lies pa­šok­ti su­ge­bė­jo iki Eu­ro­pos pir­mū­nų. Ma­to­me sa­vo – apa­ti­nė krei­vė yra mū­sų BVP vie­nam gy­ven­to­jui. Mes vis dar tu­ri­me šiek tiek di­na­mi­kos, bet ta di­na­mi­ka, de­ja, pa­vo­jin­gai lė­tė­ja. Jei­gu mes su­ge­bė­tu­me iš­lai­ky­ti di­na­mi­ką, ga­li­ma prog­no­zuo­ti, jei­gu iš­lai­ky­tu­me tie­siai to­kią pat di­na­mi­ką, ko­kią ro­dė­me per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį, tai iš tik­rų­jų mes ga­lė­tu­me la­bai aiš­kiai ma­ty­ti per­spek­ty­vą apie 2030 me­tus pa­si­vy­ti to­kais iš­si­vys­čiu­sias Eu­ro­pos ša­lis, kaip ta pa­ti Šve­di­ja ar Vo­kie­ti­ja. Čia tik mū­sų pa­čių drą­sos, ryž­to ir aiš­kių idė­jų rei­ka­las – ne tryp­čio­ti vie­to­je, o ei­ti į prie­kį. Ko­le­gos, mes, ži­no­te, pa­ren­gė­me pla­ną. Ga­li­me jums jo ko­pi­jas ir­gi iš­da­lin­ti, jei­gu tu­rė­tu­mė­te no­ro pa­stu­di­juo­ti ir pa­skai­ty­ti, ką iš tik­rų­jų rei­kia da­ry­ti, kad bū­tent to­kiu ke­liu ei­tu­me. Aš ti­kiu, kad ši­ta rin­ki­mų kam­pa­ni­ja ga­li bū­ti iš tik­rų­jų idė­jų kam­pa­ni­ja ir dis­ku­si­jų dėl aiš­kių idė­jų, ku­rios ves­tų Lie­tu­vą į prie­kį.

Mes drą­siai kal­ba­me apie sa­vo idė­jas. De­ja, aš ne­ga­liu pa­sa­ky­ti apie ki­tų par­ti­jų aiš­kes­nes idė­jas, bet mes drą­siai kal­ba­me apie idė­jas ir štai ši­ta­me pla­ne pa­tei­kia­me la­bai aiš­kų pen­kių da­lių pla­ną, ką rei­kia to­liau da­ry­ti, kaip vys­ty­ti aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų eko­no­mi­ką, ku­ri, kaip ir Ai­ri­jo­je, ga­lė­tų lem­ti spar­tų eko­no­mi­kos au­gi­mą; kaip kur­ti ge­riau ap­mo­ka­mas dar­bo vie­tas re­gio­nuo­se – ant­ro­ji da­lis; kaip reng­ti kva­li­fi­kuo­tą dar­bo jė­gą, ypač re­gio­nuo­se, nes nuo to pri­klau­sys, ar re­gio­nai su­ge­bės kur­ti, pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jas ir su­da­ry­ti ga­li­my­bes ten kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas; kaip kon­ku­ruo­ti dėl ta­len­tų – tiek sa­vų, tiek sve­ti­mų, kaip juos pri­trauk­ti ir ne­bi­jo­ti juos įsi­trauk­ti. Dar sy­kį grįž­tu prie to, kad bi­jo­me P. Kun­či­no iš­klau­sy­ti Sei­me. Ir, ga­lų ga­le, kaip su­kur­ti stip­rų in­ves­ti­ci­nį in­stru­men­tą, ku­ris leis­tų pa­rem­ti štai to­kį pla­ną la­bai aiš­kiais fi­nan­si­niais in­stru­men­tais.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ką reikš­tų to­kio pla­no įgy­ven­di­ni­mas, ga­li­me pa­si­žiū­rė­ti žmo­gaus aki­mis į at­ly­gi­ni­mų ga­li­my­bę. Jei­gu mums pa­vyk­tų ga­ran­tuo­ti per ar­ti­miau­sius ket­ve­rius pen­ke­rius me­tus to­kį au­gi­mą, ko­kį de­monst­ra­vo Ai­ri­ja, pri­trauk­da­ma už­sie­nio ka­pi­ta­lą ir vys­ty­da­ma sa­vo re­gio­nus, tai ga­li­me pa­žiū­rė­ti, kaip au­go jų at­ly­gi­ni­mai, ir, ly­gia­gre­čiai brėž­da­mi mū­sų at­ly­gi­ni­mų krei­vę, ga­lė­tu­me pa­siek­ti, kad 2021 me­tais ar­tė­jant ki­tiems rin­ki­mams bru­to at­ly­gi­ni­mai siek­tų maž­daug 1250 eu­rų. Jei­gu to ne­da­ry­tu­me… No­riu pa­ste­bė­ti, kad jei­gu lik­tų au­gi­mas tik­tai toks, ko­kį ma­tė­me per pas­taruosius ket­ver­tą me­tų, at­ly­gi­ni­mas lik­tų ties 940 eu­rų. Skir­tu­mas yra apie 300 eu­rų vi­du­ti­nio bru­to at­ly­gi­ni­mo au­gi­mas. Aš ma­nau, tai žmo­nėms yra tik­rai reikš­min­gas da­ly­kas.

Ką tu­ri­me da­ry­ti? Pir­mas da­ly­kas yra di­die­ji mies­tai, did­mies­čiai, ypač Vil­nius, Kau­nas ir Klai­pė­da, ku­rie tu­ri sa­vo in­te­lek­ti­nį po­ten­cia­lą. Mes esa­me stip­rūs sa­vo in­te­lek­ti­niu po­ten­cia­lu. Tu­ri­me ne­bi­jo­ti kon­cen­truo­ti sa­vo re­sur­sus į to po­ten­cia­lo pa­nau­do­ji­mą žy­miai spar­tes­niam eko­no­mi­kos au­gi­mui. De­ja, mū­sų di­de­lė pro­ble­ma yra ta, kad mes ne­su­ge­ba­me aiš­kiai su­for­mu­luo­ti ryš­kaus vals­ty­bės už­sa­ky­mo, ar kaip no­ri pa­va­din­ki­me, ar­ba aiš­kių pri­ori­te­tų, to­dėl tuos re­sur­sus, ku­rie yra ga­na ne­ma­ži, bet vis dė­to ne­be­ga­li­niai, iš­da­li­na­me, iš­bars­to­me po tru­pu­tį vi­siems ir ta­da ne­ma­to­me pro­ver­žio to­se sri­ty­se, ku­rio­se tą pro­ver­žio pa­grin­dą jau šian­dien tu­ri­me.

Yra trys ke­tu­rios sri­tys, ku­rio­se mū­sų moks­li­nė min­tis ga­li duo­ti la­bai stip­rų au­gi­mą į prie­kį. Be abe­jo, tai yra IT. Ma­to­me sėk­mę IT pa­slau­gų cen­truo­se. Mes pra­dė­jo­me, mū­sų Vy­riau­sy­bė, da­bar tai tę­sia­si. Apie 50 cen­trų jau yra į Vil­nių at­si­kraus­tę. Klau­siau Ta­li­ne bu­vu­sio prem­je­ro, kiek jie tu­ri to­kių cen­trų, sa­ko, at­ro­do, kad nė vie­no ne­tu­ri. Lie­tu­vo­je tu­ri­me apie 50 ir jau apie 15–17 tūks­t. nau­jų dar­bo vie­tų tuo­se cen­truo­se su­kū­rę. Tu­ri­me mil­ži­niš­ką po­ten­cia­lą to, kas pa­sau­ly­je brėš XXI am­žiaus eko­no­mi­kos sėk­mę, tai yra bio­tech­no­lo­gi­jos, bet jas rei­kia plės­ti žy­miai stip­riau, ne­gu iki šiol bu­vo plė­to­ja­mos. Ly­giai taip pat ga­li­me tu­rė­ti stip­rų po­ten­cia­lą la­ze­rių ir fo­to­ni­kos. Kad pa­siek­tu­me, kad iš tik­rų­jų Lie­tu­va ga­lė­tų la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti po pen­ke­rių me­tų, kad tam­pa­me bent jau Šiau­rės Bal­ti­jos re­gio­no hubais ši­tas sri­tis vys­tant, t. y. cen­trais, mes tu­ri­me ke­le­tą da­ly­kų. Vi­sų pir­ma drą­siai kon­cen­truo­ti į ši­tų sri­čių vys­ty­mą­si dau­giau eu­ro­pi­nių lė­šų ne­bi­jant, kad ki­tos sri­tys gal­būt skų­sis, kad jos yra san­ty­ki­nai nu­skriau­džia­mos.

Ant­ras da­ly­kas. Tu­ri­me tu­rė­ti la­bai aiš­kius pla­nus, aiš­kias ši­tų sri­čių vys­ty­mo kom­plek­si­nes pro­gra­mas pra­de­dant nuo ba­ka­lau­rų ren­gi­mo ne tik­tai Lie­tu­vo­je, bet siun­čiant juos ir į Ma­sa­čiu­set­są ar Oks­for­dą, ar ki­tus uni­ver­si­te­tus, pro­fe­sū­ros pri­trau­ki­mą, la­bo­ra­to­ri­jų kū­ri­mą, dau­ge­lį ki­tų da­ly­kų. Apie tai mes ir­gi la­bai de­ta­liai kal­ba­me. Iš Iz­ra­e­lio ga­lė­tu­me pa­si­mo­ky­ti to, kad to­kį vals­ty­bės už­sa­ky­mą ga­lė­tu­me su­for­mu­luo­ti ir re­a­li­zuo­ti. Iz­ra­e­lis tu­ri la­bai ge­rą ins­ti­tu­ci­ją, va­di­na­mą­jį „Chief Scien­tist“ ins­ti­tu­tą, ar­ba vy­riau­sio­jo moks­li­nin­ko ins­ti­tu­tą. Mes esa­me įsi­ti­ki­nę, kad Lie­tu­vos vals­ty­bė, de­ja, ne­su­ge­ba la­bai aiš­kiai for­mu­luo­ti, ko ji no­ri iš moks­li­nių ty­ri­mų, moks­li­nės ino­va­ty­vios min­ties, ir čia tu­ri­me taip pat siek­ti ne­ma­žų per­tvar­kų vi­sų pir­ma įgy­ven­din­da­mi sa­vo po­li­ti­ką.

Aš jau sa­kiau, ką reiš­kia už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai. Tai – di­des­nės al­gos, kon­ku­ren­ci­ja dėl dar­bo jė­gos, eks­por­to rin­kos, know-how, va­ka­rie­tiš­ka dar­bo kul­tū­ra. Vi­sa tai ga­li­ma pa­ma­ty­ti ar­ba per­skai­ty­ti skai­tant Ai­ri­jos sėk­mės is­to­ri­ją. Nie­ko nau­jo mes ne­no­ri­me čia at­ras­ti. Mes tik sa­ko­me – pa­ban­dy­ki­me pa­da­ry­ti taip, ką ai­riai pa­da­rė ir kas jiems pa­si­se­kė.

To­liau – re­gio­nai. Tu­ri­me ir­gi la­bai aiš­kų pla­ną, kaip plė­to­ti ir vys­ty­ti vi­sų pir­ma de­šimt tra­di­ci­nių pra­mo­nės cen­trų, prie ku­rių jau yra su­kur­tos ir dar mū­sų pra­dė­tos kur­ti lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos. Esa­me įsi­ti­ki­nę, kad iš tik­rų­jų ga­li­ma žy­miai efek­ty­viau į ši­tas zo­nas pri­trauk­ti taip pat už­sie­nio ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jas, tik­tai gal ne aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų, o ga­my­bi­nes in­ves­ti­ci­jas. Ir da­bar jau ma­to­me pa­vyz­džių ir pri­va­čių in­dust­ri­nių par­kų, la­bai sėk­min­gai vei­kian­čių.

Ką mes ma­to­me? Kad iš tik­rų­jų la­bai sėk­min­gai ga­li­ma pri­trauk­ti skan­di­na­viš­ką ver­slą. Jie yra ne­to­li, jiems yra pa­žįs­ta­ma mū­sų dar­bo kul­tū­ra, jie ži­no mū­sų dar­bo rin­kos si­tu­a­ci­ją. Tik­rai ga­li­ma pa­da­ry­ti, kad jų at­ei­tų žy­miai dau­giau į Lie­tu­vą, bet tam vėl rei­kia tam tik­rų ir ins­ti­tu­ci­nių per­tvar­kų Lie­tu­vo­je, rei­kia „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ pa­da­li­nių tiek re­gio­nuo­se, tiek to­se pa­čio­se Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se, ir ma­nau, kad tik­rai ga­li­ma pa­ma­ty­ti čia la­bai stip­rų pro­ver­žį vys­tant re­gio­nus. Tam, kad su­kles­tė­tų ne tik­tai re­gio­nų cen­trai, bet ir žmo­nės pa­jus­tų ge­res­nį gy­ve­ni­mą ir ap­link re­gio­nus iš­si­dės­čiu­siuo­se ra­jo­nuo­se, rei­kia su­da­ry­ti ga­li­my­bę žmo­nėms gy­ven­ti vie­na­me ra­jo­ne, bet at­va­žiuo­ti į re­gio­no cen­trą ir ten dirb­ti. Rei­kia su­kur­ti pro­gra­mas, ku­rios ska­tin­tų jau­nus, kva­li­fi­kuo­tus žmo­nes lik­ti re­gio­nuo­se. Tai to­kios pro­gra­mos, kaip Pir­mo būs­to pro­gra­ma, Ta­len­tų pri­trau­ki­mo pro­gra­ma tiek į Lie­tu­vą, tiek į at­ski­rus re­gio­nus. Čia vėl ga­li­ma ma­ty­ti la­bai šau­nių re­gio­nų pa­vyz­džių, pa­čių ini­cia­ty­vų, kai vals­ty­bė pa­ti ne­daug ką da­ro, to­kia, pa­vyz­džiui, iš Tau­ra­gės ki­lu­si ini­cia­ty­va, ge­rai ži­no­ma jau Lie­tu­vo­je, kaip Backto.lt, tai yra grįž­kim į Lie­tu­vą, iš tik­rų­jų la­bai sėk­min­gai vei­kia. „Kurk Lie­tu­vai“ pro­gra­ma ga­lė­tų bū­ti žy­miai stip­riau iš­vys­ty­ta pri­trau­kiant tuos jau­nus žmo­nes, ku­rie, bai­gę moks­lus kur nors už­sie­niuo­se, ga­lė­tų grįž­ti su sa­vo ži­niom į Lie­tu­vą. Be abe­jo, ra­jo­nuo­se rei­kia ko­ky­biš­kes­nių vie­šų­jų pa­slau­gų ir in­fra­struk­tū­ros tam, kad žmo­nių gy­ve­ni­mas sa­vo ko­ky­be ne­at­si­lik­tų nuo did­mies­čių.

No­rint pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jas, la­bai svar­bu yra kva­li­fi­kuo­tų dar­bo žmo­nių bu­vi­mas to­se vie­to­se, kur ga­li bū­ti su­kur­tos nau­jos dar­bo vie­tos. Iš tie­sų tu­ri­me pa­ma­ty­ti jau šian­dien di­de­les pro­ble­mas. Sa­ky­si­me, tiek did­mies­čiuo­se, tiek ir ypač re­gio­nuo­se daž­nai ten­ka gir­dė­ti nu­si­skun­di­mų iš in­ves­tuo­to­jų, kad jie ne­ran­da kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos, nes tos įstai­gos, ku­rios tu­rė­tų ruoš­ti – ar pro­fe­si­niai mo­ky­mo cen­trai, ar ko­le­gi­jos, nė­ra glau­džiai su­si­ju­sios su vie­tos dar­bo rin­kos po­rei­kiais. Ren­gia tai, ko­kių tu­ri dės­ty­to­jų, bet ne tai, kas yra rei­ka­lin­ga tam re­gio­nui. Čia rei­kia ir im­ti pa­vyz­dį iš Vo­kie­ti­jos ir Aust­ri­jos pro­fe­si­nio ren­gi­mo sis­te­mos. Rei­kia tuos vie­ti­nes pro­fe­si­nio ren­gi­mo cen­trus per­tvar­ky­ti taip, kad juo­se žy­miai di­des­nį bal­są tu­rė­tų vie­ti­nis ver­slas, pa­meist­rys­tės die­gi­mas, tai yra mo­ky­mas kon­kre­čio­se dar­bo vie­to­se ir­gi bū­tų tai, ko šian­dien la­bai trūks­ta no­rint iš tik­rų­jų pa­siek­ti tą pro­ver­žį, ku­rį mes va­di­na­me ai­riš­ku ke­liu.

Pas­ku­ti­nis da­ly­kas. Iš tik­rų­jų mes ma­to­me vi­sas ga­li­my­bes, pa­nau­do­jant ir eu­ro­pi­nes lė­šas, ši­to lai­ko­tar­pio eu­ro­pi­nes lė­šas, kur­ti stra­te­gi­nių in­ves­ti­ci­jų fon­dą, ku­ris tiek pa­nau­do­jant eu­ro­pi­nes lė­šas, tiek pri­trau­kiant ban­kų pi­ni­gus, pri­va­čių in­ves­tuo­to­jų pi­ni­gus, Eu­ro­pos ki­tų fon­dų lė­šas… Ga­lė­tu­me tu­rė­ti tik­rai di­de­lės ap­im­ties stra­te­gi­nių in­ves­ti­ci­jų fon­dą, ku­ris bū­tų ne­ vien­kar­ti­nių in­ves­ti­ci­jų, o grįž­tamasis fon­das, il­ga­lai­kis in­stru­men­tas iš tie­sų pa­rem­ti štai tiems pla­nams, apie ku­riuos kal­ba­me. Iš tik­rų­jų eu­ro­pi­nius pi­ni­gus rei­kė­tų nu­sto­ti da­lin­ti kaip sub­si­di­jas, rei­kė­tų in­ves­tuo­ti į ka­pi­ta­lą ir kre­di­tus ver­slui, plė­to­jant ri­zi­kos ka­pi­ta­lą ir taip su­ku­riant stip­rų in­stru­men­tą, ku­ris pa­dė­tų pa­ska­tin­ti tą eko­no­mi­kos au­gi­mą, orien­tuo­tą į eks­por­tą, ir pro­duk­ty­vu­mo au­gi­mą, ku­rio rei­kia to­kiam eks­por­tui. Čia, ma­nau, ga­li­ma vėl­gi la­bai rim­tai gal­vo­ti apie to­kio in­stru­men­to su­kū­ri­mą.

Na, ir mes skai­čia­vo­me, ką pa­siek­tu­me įgy­ven­di­nę to­kį pla­ną. Tai aš jau sa­kiau: 1 tūkst. 250 eu­rų vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas, bru­to da­bar yra 758, jei­gu nie­ko ne­kei­si­me, liks 944. Ati­tin­ka­mai vi­du­ti­nė pen­si­ja įgy­ven­di­nus vi­są pla­ną su kon­kre­čio­mis prie­mo­nė­mis – 400 eu­rų, da­bar yra 265 eu­rai, jei­gu nie­kas ne­si­keis­tų, jei­gu pen­si­jų au­gi­mo tem­pai lik­tų to­kie, ko­kie bu­vo pas­taruosius ket­ve­rius me­tus, tai pen­si­ja lik­tų tik­tai 288. 147 tūkst. nau­jų dar­bo vie­tų ir­gi su­si­kur­tų įgy­ven­di­nant štai to­kį pla­ną. Ma­no­me, jog tai leis­tų pa­siek­ti es­mi­nį emig­ra­ci­jos srau­tų, ar­ba žmo­nių ju­dė­ji­mo srau­tų, lū­žį.

No­riu pri­min­ti, kad Ai­ri­ja per 10 me­tų pa­sie­kė ne tik­tai la­bai stip­rų eko­no­mi­nį au­gi­mą, bet ir iš es­mės pa­kei­tė žmo­nių ju­dė­ji­mo kryp­tį. Iki tol Ai­ri­ja bu­vo la­bai stip­riai emig­ruo­jan­ti ša­lis, o per tą de­šimt­me­tį ne tik ai­riai pra­dė­jo grįž­ti į Ai­ri­ją, bet, kaip ži­no­te, iš pas­kos ir lie­tu­viai va­žia­vo, ir dau­ge­lis ki­tų, nes eko­no­mi­kos au­gi­mas pa­rei­ka­la­vo daug nau­jos dar­bo jė­gos. Na, ir su­kur­tu­me be­veik 7 mlrd. pa­pil­do­mų stra­te­gi­nių in­ves­ti­ci­nių in­stru­men­tų, ku­rie Lie­tu­vos eko­no­mi­kai taip pat bū­tų la­bai svar­būs.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tuo bai­giu. Tu­riu ap­gai­les­tau­ti, kad la­bai sun­ku or­ga­ni­zuo­ti Sei­mo sa­lė­je dis­ku­si­jas, ku­rio­se bū­tų ban­do­ma ra­cio­na­liai pa­žiū­rė­ti į to­les­nę at­ei­tį. Ta at­ei­tis pri­klau­so nuo mū­sų veiks­mų šian­dien. Gai­la, kad Sei­me ne­už­ten­ka pa­pras­to pa­do­ru­mo leis­ti žmo­nėms, ku­rie tu­ri aiš­kių, gra­žių min­čių apie Lie­tu­vos at­ei­tį, apie tai kal­bė­ti. Tai ro­do, kad mes, ši­tas Sei­mas, ši­to Sei­mo dau­gu­ma yra di­džiau­sia Lie­tu­vos at­ei­ties plėt­ros pro­ble­ma ir di­džiau­sia pro­ble­ma, ku­ri ne­lei­džia Lie­tu­vo­je for­muo­tis nei nau­joms idė­joms, nei nau­jiems ly­de­riams im­tis rei­ka­lin­gos Lie­tu­vai ly­de­rys­tės.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ra­gi­nu baig­ti su ši­tuo už­da­ru­mu ir mąs­ty­mu, kad Sei­mas yra vi­sa­ga­lis, ir dau­giau nie­kam, taip sa­kant, už­si­da­rius čia, jo­kių nau­jų idė­jų Sei­mui ne­be­rei­kia. At­si­ver­ki­me žmo­nėms pa­ga­liau!

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs su­tau­pė­te ly­giai dvi mi­nu­tes. Da­bar dis­ku­si­jo­je už­si­ra­šę kal­bė­ti aš­tuo­ni Sei­mo na­riai… (Bal­sas sa­lė­je: „Pa­pil­do­mas pra­ne­ši­mas…“) Koks dar pa­pil­do­mas? Vi­są lai­ką iš­nau­do­jo. (Bal­sas sa­lė­je: „Ne, ne. Pir­mi­nin­ke, iš pra­džių A. Ku­bi­lius, o pas­kui D. Krei­vys.“) Bet tai čia… Jam at­ski­ro lai­ko nė­ra? (Bal­sas sa­lė­je: „Ne, nė­ra…“) Kiek lai­ko? Sep­ty­nios mi­nu­tės?

Taip, iš­si­aiš­ki­no­me pro­ce­dū­ras. Kvie­čiu pir­miau­sia Sei­mo na­rį D. Krei­vį kal­bė­ti frak­ci­jos var­du, jums sep­ty­nios mi­nu­tės.

D. KREIVYS (TS-LKDF). La­bai ačiū, kad sky­rė­te lai­ko. Jau bu­vau iš­si­gan­dęs.

Ger­bia­mi ko­le­gos, džiau­giuo­si, kad čia, Sei­me, mes tu­ri­me pa­ga­liau rim­tą dis­ku­si­ją apie mū­sų ša­lies at­ei­tį. Kaip ma­to­me, Lie­tu­va pra­gy­ve­ni­mo ly­giu vis la­biau at­si­lie­ka nuo Va­ka­rų ša­lių. At­ly­gi­ni­mų ir pen­si­jų dy­džiu mū­sų ša­lį len­kia ne tik­tai Va­ka­rų vals­ty­bės, bet ir ar­ti­miau­si mū­sų kai­my­nai, o mū­sų ša­liai tai reiš­kia to­les­nę jau­nų, dar­bin­gų žmo­nių emig­ra­ci­ją ir vis la­biau sens­tan­čią ir skurs­tan­čią vi­suo­me­nę. Dėl ma­žo gims­ta­mu­mo, grei­tai sens­tan­čios vi­suo­me­nės ir ma­si­nės emig­ra­ci­jos per at­ei­nan­čius 15 me­tų Lie­tu­va ri­zi­kuo­ja ne­tek­ti kas tre­čio dar­bin­go am­žiaus žmo­gaus. Tai­gi ši pa­dė­tis pa­ti sa­vai­me nesu­si­tvar­kys, ji tę­sis tol, kol po­li­ti­kai nu­stos mie­go­ti ir im­sis la­bai aiš­kių ir tvir­tų žings­nių tą pa­dė­tį keis­ti.

Aš ti­kiuo­si, kad jūs vi­si ma­tė­te tre­čia­die­nį pa­skelb­tą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ata­skai­tą. Ši ata­skai­ta pui­kiai at­spin­di tai, apie ką kal­bė­jo A. Ku­bi­lius. Ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ci­jos Lie­tu­vai per at­ei­nan­čius 12–18 mė­ne­sių yra la­bai aiš­kios. Ko­mi­si­ja pa­žy­mi, kad po di­de­lio 2009 me­tų nuos­mu­kio Lie­tu­vos eko­no­mi­ka įspū­din­gai at­si­ga­vo. Bū­tent dėl to at­si­ga­vi­mo Lie­tu­va pa­ty­rė tik­rai aukš­tą kon­ver­gen­ci­ją ir tik dėl to mes ga­lė­jo­me pri­si­jung­ti prie eu­ro zo­nos. Ta­čiau pas­ta­ruo­ju me­tu, ra­šo to­liau Ko­mi­si­ja, po­ten­cia­lus eko­no­mi­kos au­gi­mas su­ma­žė­jo dėl ne­pa­lan­kių de­mo­gra­finių po­ky­čių ir van­gių in­ves­ti­ci­jų, tarp jų ir Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šų panaudoji­mo. Žvel­giant į at­ei­tį, vėl Ko­mi­si­ja kal­ba, aiš­kiai ma­ty­ti, kad ša­ly­je yra ne­iš­nau­do­tų ga­li­my­bių, pir­miau­sia su­si­ju­sių su dar­bo jė­ga, moks­li­niais ty­ri­mais, ino­va­ci­jo­mis. Ir ap­skri­tai Lie­tu­va pa­da­rė la­bai ne­di­de­lę pa­žan­gą įgy­ven­din­da­ma pra­ėju­sių me­tų Ko­mi­si­jos rei­ka­la­vi­mus. Yra ir ne­ma­žai ki­tų pa­sta­bų, ta­čiau aš ne­no­riu to­liau gi­lin­tis į tas pa­sta­bas. Re­ko­men­da­ci­jos yra la­bai aiš­kios.

Pir­miau­sia mes tu­ri­me ge­rin­ti nau­jų tech­no­lo­gi­jų įdie­gi­mą ir naudoji­mą vi­suo­se eko­no­mi­kos sek­to­riuo­se, ge­rin­ti ino­va­ci­jų po­li­ti­kos ko­or­di­na­vi­mą, ska­tin­ti pri­va­čias in­ves­ti­ci­jas ir plė­to­ti al­ter­na­ty­vius šal­ti­nius. Vi­sa tai, jūs ma­tė­te A. Ku­bi­liaus pre­zen­ta­ci­jo­je.

Pa­grin­di­nis klau­si­mas mums vi­siems – ar mes, kaip vals­ty­bė, tu­ri­me aiš­kią po­li­ti­nę va­lią im­tis prie­mo­nių, prie­mo­nių, ku­rios iš­ves­tų mū­sų ša­lį iš to už­bur­to ra­to, kai kas­met mes ne­ten­ka­me po vie­ną ra­jo­ną? Ar tai bū­tų Ma­ri­jam­po­lės dy­džio, ar Jo­na­vos.

Grįž­da­mas prie te­mos, ku­rią no­ri­me pri­sta­ty­ti, no­riu pa­sa­ky­ti, kad au­gan­čią ge­ro­vę Lie­tu­vo­je ga­li už­tik­rin­ti tik­tai spar­tus eks­por­to au­gi­mas. Bū­tent tai de­monst­ra­vo, ką ir mi­nė­jo A. Ku­bi­lius, Ai­ri­ja. Mū­sų tiks­las, įgy­ven­di­nus mū­sų nau­ją­jį pla­ną, bū­tų pa­nau­do­ti ak­ty­vias eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo prie­mo­nes, tą pa­tį Stra­te­gi­nį in­ves­ti­ci­jų fon­dą, pa­dė­ti Lie­tu­vo­je vei­kian­čioms įmo­nėms di­din­ti dar­bo na­šu­mą, kur­ti ge­rai ap­mo­ka­mas dar­bo vie­tas. Šio­je sri­ty­je mes tik­rai esa­me su­kau­pę ga­na so­li­džios pa­tir­ties.

2008–2012 me­tais į Lie­tu­vą esa­me at­ve­dę di­džiu­lį bū­rį aukš­tą, vi­du­ti­nę ir pri­dė­ti­nę ver­tę ku­rian­čių in­ves­tuo­to­jų. Jei­gu jūs pa­si­žiū­rė­si­te čia, ap­link Sei­mą pro lan­gus, pa­ma­ty­si­te ne­ma­žai pa­slau­gų cen­trų, ku­rie at­ėjo bū­tent to­dėl, kad mū­sų Vy­riau­sy­bė ak­ty­viai ėmė­si ini­cia­ty­vos Vil­nių ir di­džiuo­sius Lie­tu­vos mies­tus kur­ti kaip Šiau­rės Bal­ti­jos ša­lių pa­slau­gų cen­trą.

Taip pat ver­ta pri­si­min­ti, kad 2009 me­tais pra­dė­tas įgy­ven­din­ti Eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo įgy­ven­di­ni­mo pla­nas, ku­rio ap­im­tis bu­vo 5 mlrd., pa­dė­jo Lie­tu­vai iš eko­no­mi­nio sun­kme­čio iš­lip­ti pir­mie­siems, pa­ly­gin­ti su mū­sų kai­my­nais. Įgy­ven­di­nus mū­sų kar­tu su fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos eks­per­tais pa­reng­tą pla­ną Lie­tu­vai, Lie­tu­va iki 2021 me­tų ga­lė­tų pa­siek­ti 1 tūkst. 250 eu­rų bru­to dar­bo už­mo­kes­tį, į ran­kas tai bū­tų apie 950 eu­rų. Šiuos skai­čius skel­bia­me rem­da­mie­si kar­tu su vie­šų­jų fi­nan­sų eks­per­tais at­lik­tais skai­čia­vi­mais, taip pat iš­ana­li­za­vę 1990 me­tų Ai­ri­jos eko­no­mi­kos au­gi­mo fe­no­me­ną. Kaip bu­vo mi­nė­ta, įgy­ven­di­nus šį pla­ną apie 80 tūkst. iš vi­sų į Lie­tu­vą at­ėju­sių ir vie­tos ver­slo su­kur­tų dar­bo vie­tų bū­tų su­kur­tos aukš­tos ir aukš­tes­nės pri­dė­ti­nės ver­tės sek­to­riuo­se, tai reiš­kia, kad al­ga ati­tin­ka­mai bū­tų ir taip ge­ro­kai aukš­tes­nė ne­gu vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas mū­sų ša­ly­je.

Taip pat pa­žy­mė­ti­na, kad nie­ko ne­kei­čiant per ar­ti­miau­sius pen­ke­rius me­tus at­ly­gi­ni­mas aug­tų apie 5 %, ta­čiau to Lie­tu­vo­je ne­už­ten­ka. Vi­sai ne­se­niai pro­fe­so­rius R. Rudz­kis la­bai aiš­kiai pa­sa­kė: no­rint, kad žmo­nės grįž­tų į Lie­tu­vą, at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas tu­ri siek­ti 10–12 %. Bū­tent ši­tas au­gi­mas ga­li už­tik­rin­ti ir iš­ves­ti Lie­tu­vą iš to už­bur­to ra­to, kai žmo­nės, ne­tu­rė­da­mi oraus pra­gy­ve­ni­mo mū­sų ša­ly­je, ieš­ko jo ki­tur.

Bet rei­kia pa­sa­ky­ti, kad spar­tus dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mas nė­ra pa­na­cė­ja. Ji­sai tu­ri bū­ti pa­rem­tas spar­čiu dar­bo na­šu­mo au­gi­mu, tu­ri bū­ti pa­rem­tas įmo­nių in­ves­ti­ci­jo­mis į nau­jas tech­no­lo­gi­jas, tu­ri bū­ti pa­rem­tas įmo­nių in­ves­ti­ci­jo­mis ga­my­bos pro­ce­so ir pa­slau­gų pro­ce­so ge­res­nis val­dy­mas, nes prie­šin­gu at­ve­ju mes ga­li­me pa­pul­ti į…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

D. KREIVYS (TS-LKDF). …spąs­tus. Nė­ra dar 7 mi­nu­čių?

PIRMININKĖ. 7 mi­nu­tės. Jau bu­vo 7 min. 26 sek.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ge­rai.

PIRMININKĖ. Pra­šom pas­ku­ti­nį sa­ki­nį.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ge­rai. Kad taip ne­įvyk­tų, mes vi­si tu­ri­me, ne­pai­sy­da­mi po­li­ti­nių pa­žiū­rų, ne­pai­sy­da­mi po­li­ti­nių pre­fe­ren­ci­jų, aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad tai yra mū­sų vi­sų tiks­las ir už­da­vi­nys. Ne­pai­sant nei kai­rės, nei de­ši­nės, to tiks­lo rei­kia vie­nin­gai siek­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. La­bai ačiū. Da­bar, ka­dan­gi dis­ku­si­jų for­ma, tai pa­gal frak­ci­jų dy­dį dis­ku­si­­jos. Pra­šo­m, So­cial­de­mok­ra­tų frak­ci­jos var­du kvie­čiu kal­bė­ti B. Vė­sai­tę. Ruo­šia­si K. Dauk­šys.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, no­riu pa­sa­ky­ti, kad la­bai ati­džiai per­skai­čiau P. Kun­či­no pub­li­ka­ci­ją ži­niask­lai­do­je. Su kai ku­rio­mis min­ti­mis su­tin­ku, su kai ku­rio­mis ne­la­bai. Dė­ko­ju už Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos rin­ki­mų pro­gra­mos da­lies pri­sta­ty­mą. Bet šiaip dis­ku­si­ja yra tik­rai ge­ras lai­kas pa­kal­bė­ti apie tai, ko­kias ma­to­me Lie­tu­vos eko­no­mi­kos per­spek­ty­vas. Iš tik­rų­jų tam, ką sa­kė Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, aš pri­ta­riu, kad au­gan­ti ne­ly­gy­bė Lie­tu­vo­je ir­gi yra eko­no­mi­kos ir de­mo­kra­tijos stab­dis. Aš ne­su­pran­tu, ko­dėl, pa­sie­kus 75 % Eu­ro­pos Są­jun­gos vi­dur­kio per BVP, mū­sų darb­da­viai ne­su­ge­ba da­lin­tis su dir­ban­čiai­siais.

Kal­bant apie emig­ra­ci­jos srau­tus. Iš tik­rų­jų pa­gal tie­sio­gi­nes in­ves­ti­ci­jas 50 % per mū­sų val­dy­mo lai­ko­tar­pį ėjo į di­džiuo­sius mies­tus, 50 % – į pro­vin­ci­ją. Su­pran­ta­ma, emig­ra­ci­ja iš pro­vin­ci­jos yra tas va­rik­lis, nes dar­bo yra tik vals­ty­bės ar­ba sa­vi­val­dy­bės įstai­go­se. Ki­tas emi­g­ra­ci­jos va­rik­lis – kad žmo­nės ne­si­jau­čia oriai dar­bo rin­ko­je, darb­da­viai iš tik­rų­jų ne­lai­ko jų, tie­są sa­kant, ver­tais ku­riant pri­de­da­mą­ją ver­tę.

Mū­sų eko­no­mi­ka tu­ri dvi su­dė­ti­nes da­lis. Vis dėl­to rei­kia iš­nau­do­ti tą pra­mo­nės po­ten­cia­lą, ku­ris Lie­tu­vo­je iš­li­ko dar nuo ta­ry­bi­nių lai­kų ar­ba bu­vo su­kur­tas nau­jai, ir apie ką kal­ba Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, kad kai ku­rios Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lys ei­tų bū­tent šia lin­kme, dėl in­dust­ria­li­za­ci­jos. Aiš­ku, pa­slau­gos ir­gi yra ta sri­tis, į ku­rią ver­tė­tų at­kreip­ti dė­me­sį.

Ta­čiau ma­ny­čiau, kad su­si­ti­ki­muo­se… Štai šian­dien mū­sų po­sė­dį ste­bi moks­lei­viai. Man taip pat te­ko mo­kyk­lo­se su­si­tik­ti su moks­lei­viais ir aš pa­pra­šiau jų už­si­merk­ti ir pa­gal­vo­ti, ką jie no­rė­tų veik­ti 2030 me­tais. Ta­da pa­klau­siau, ko jie no­rė­tų iš po­li­ti­kų, kad jų sva­jo­nė bū­tų įgy­ven­din­ta? Ži­no­te, ką jie pa­sa­kė: „Mes no­rė­tu­me di­des­nių al­gų.“

Ką reiš­kia no­rė­ti di­des­nių al­gų? Ma­ny­čiau, kad nuo dar­že­lio, nuo mo­kyk­los suo­lo mes tu­rė­tu­me ug­dy­ti moks­lei­vių ver­sli­nin­ko gys­le­lę. Ver­sli­nin­ko gys­le­lę, kad ga­li­ma val­dy­ti gy­ve­ni­mą pa­čiam ir už­si­dirb­ti pa­čiam. Aš ma­ny­čiau, mums rei­kia dirb­ti ir su švie­ti­mo sis­te­ma, ku­ri ga­lė­tų už­tik­rin­ti ši­tą da­ly­ką.

Dar no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kas vyks­ta da­bar pa­sau­ly­je ir apie ką mes dar men­kai gal­vo­ja­me – tai pa­sau­lio eko­no­mi­kos skait­me­ni­nimas. Pa­sau­lio eko­no­mi­kos skait­me­ni­nimas vy­ko jau se­niai, bet įvy­ko pro­ver­žis. Sa­ky­čiau, da­bar ir mes, kaip vi­suo­me­nė, kaip val­dan­tie­ji ar­ba esan­tys par­la­men­tuo­se, tu­ri­me į tai re­a­guo­ti. Tai yra laz­da su dviem ga­lais. Ves­tu­vės tarp di­džių­jų duo­me­nų plat­for­mos plius ro­bo­ti­za­ci­ja – tai nau­jo­jo pa­sau­lio eko­no­mi­ka ir nau­jai re­gu­liuo­ja­ma dar­bo rin­ka. Ko­kiu laips­niu nau­jo­ji skait­me­ni­nė eko­no­mi­ka su­kurs, su­nai­kins ar pa­keis dar­bo vie­tas, dar kol kas nė­ra aiš­ku. Ku­rie sek­to­riai bus la­biau­siai pa­veik­ti?

Jūs tur­būt ži­no­te, kad pas mus at­ėjo „Uber“, ta­čiau „Uber“ cen­tras yra JAV ir liū­to da­lis su­kur­tos pri­dė­ti­nės ver­tės nu­eis bū­tent ten. Žiū­rė­ki­te, pa­sau­ly­je vei­kia mi­li­jo­nai šiuo­lai­ki­nių in­for­ma­ci­nių ga­le­rų ver­gų…

PIRMININKĖ. Lai­kas, Bi­ru­te!

B. VĖSAITĖ (LSDPF). …ku­rie dir­ba Fi­li­pi­nuo­se, Bra­zi­li­jo­je, In­di­jo­je.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mo­ji Bi­ru­te, pas­ku­ti­nį sa­ki­nį.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). …feis­bu­kas, gūg­lė – jie, tos su­per­žvaigž­dės, var­to mi­li­jo­nus, o ki­tiems lie­ka nuo­grau­žos ir kau­lai.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Štai kas at­ei­na ir apie ką mes, ger­bia­ma­sis Ku­bi­liau, tu­rė­tu­me kal­bė­ti, kal­bė­da­mi apie mū­sų eko­no­mi­ką, dar­bo rin­ką.

PIRMININKĖ. Lai­kas, Bi­ru­te!

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Tą jau jau­čia ki­tos ša­lys. Tą jau­čia ir mū­sų, tar­kim, tak­sis­tai, vieš­bu­čiai ir vi­si ki­ti.

PIRMININKĖ. Vis­kas, iš­jung­tas mik­ro­fo­nas. Tris ke­tu­ris kar­tus sa­kiau, kad lai­kas. Pra­šau ne­pik­tnau­džiau­ti, nes tik­rai vi­siems bus tai­ko­mos vie­no­dos są­ly­gos.

Dis­ku­si­jo­je da­ly­vau­ja Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos va­do­vas K. Dauk­šys. Ruo­šia­si K. Gla­vec­kas, Li­be­ra­lų frak­ci­ja.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pir­miau­sia no­rė­čiau pa­dė­ko­ti A. Ku­bi­liui, kad lei­do šian­dien vi­soms po­li­ti­nėms par­ti­joms pri­sta­ty­ti sa­vo eko­no­mi­nes pro­gra­mas šio­je sa­lė­je, ir ti­kiuo­si, nors ir ma­žai lai­ko tu­rė­da­mi, at­si­liep­si­me į tą kvie­ti­mą.

Pir­miau­sia Dar­bo par­ti­ja ma­no, kad svar­biau­sias da­ly­kas yra gy­ve­ni­mo ko­ky­bės, Lie­tu­vos žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mas. Tą ge­ri­ni­mą rei­kia pa­siek­ti tiek di­di­nant gy­ven­to­jų pa­ja­mas, tiek ma­ži­nant iš­lai­das. Pa­ja­mų di­di­ni­mas bū­tų per gy­ven­to­jų pa­ja­mų ne­ap­mo­kes­ti­ni­mą iki mi­ni­ma­lios al­gos, per mi­ni­ma­lios al­gos di­di­ni­mą ir al­gų di­di­ni­mo ska­ti­ni­mą. O iš­lai­dų ma­ži­ni­mas bū­tų per PVM ta­ri­fo bū­ti­niau­siems mais­to pro­duk­tams ir vais­tams su­ma­ži­ni­mą. Ki­to­je ka­den­ci­jo­je mes skir­si­me tam ypa­tin­gą dė­me­sį.

Da­bar daug kas sa­kys, iš kur pi­ni­gų ra­si­me? Mes šiuo at­ve­ju bū­si­me so­li­da­rūs su kon­ser­va­to­riais sa­ky­da­mi, kad yra trys ban­gi­niai, ku­riais Lie­tu­va tuos pi­ni­gus ga­li pa­da­ry­ti. Ir aš ma­nau, kad mes su­ge­bė­si­me tai jums įro­dy­ti.

Pir­mas da­ly­kas, mū­sų ma­ny­mu, re­gio­nų stip­ri­ni­mas, ver­slo re­gio­nuo­se stip­ri­ni­mas, ga­li­my­bių su­da­ry­mas re­gio­nams at­si­gau­ti. Tam tu­rė­si­me ir spe­cia­lią pro­gra­mą, ir įstai­gas, ku­rios pa­dės smul­kioms įmo­nėms tuo­se re­gio­nuo­se vers­tis, ir spe­cia­lią būs­to pro­gra­mą re­gio­nams, kur ga­lė­tų bū­ti mu­ni­ci­pa­li­nis būs­tas pa­sta­ty­tas, kad jau­ni žmo­nės ga­lė­tų va­žiuo­ti ten gy­ven­ti, da­ry­ti sa­vo dar­bus ir ver­slą.

Ki­tas da­ly­kas, aiš­ku, yra smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis ver­slas, ku­ris su­da­ro Lie­tu­vos eko­no­mi­kos pa­grin­dą, to­dėl siū­lo­me, kad įmo­nės, ku­rio­se dir­ba iki 10 žmo­nių ir jos tu­ri iki 700 tūkst. eu­rų apy­var­tą, iš vi­so pel­no mo­kes­čio ne­mo­kė­tų, jo­kių mo­kes­čių. Kad ma­žoms įmo­nėms, ku­rios įsi­kū­ru­sios re­gio­nuo­se, bū­tų spe­cia­lios INVEGA ga­ran­ti­jos, kad da­ly­vau­da­mos vie­šuo­siuo­se pir­ki­muo­se ma­žos įmo­nės tu­rė­tų 30 % re­zer­vą, tai yra 30 % vie­šų­jų pir­ki­mų vyk­tų ma­žoms įmo­nėms spe­cia­liai skir­to­je da­ly­je, ir taip pat su­pap­ras­tin­ti in­di­vi­du­a­lios veik­los ap­mo­kes­ti­ni­mo są­ly­gas ir ad­mi­nist­ra­ci­nę naš­tą.

Ir, aiš­ku, ša­lies kon­ku­ren­cin­gu­mo di­di­ni­mas, tai yra eks­por­to ska­ti­ni­mo pro­gra­ma, vie­na aiš­ki vals­ty­bi­nė ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri ko­or­di­nuo­ja, aukš­tu ly­giu ko­or­di­nuo­ja vi­są eks­por­to plėt­rą. To­liau, ener­ge­ti­kos sek­to­riaus su­tvar­ky­mas taip, kad ne­siek­tų dvi­gu­bai pa­di­din­ti sa­vo ver­tę, ša­kos ver­tę, o leis­tų ki­tų pra­mo­nės ša­kų ver­tę di­din­ti ir kon­ku­ren­cin­gu­mą dėl to, kad pas mus ener­ge­ti­ka bus vie­na iš pi­giau­sių re­gio­ne. Ir tik­rai su­tin­ku, kad ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šos bū­tų ski­ria­mos aukš­tą pri­dė­ti­nę ver­tę su­ku­rian­čioms ša­koms, tarp jų bio­tech­no­lo­gi­joms, la­ze­riams ir ki­tiems da­ly­kams.

In­ves­ti­ci­jos. In­ves­ti­ci­jo­se pir­miau­sia siū­ly­si­me ne­ap­mo­kes­tin­ti įmo­nių rein­ves­tuo­ja­mo pel­no. Su­si­sie­ki­mas, ką ne vie­nas in­ves­tuo­to­jas sa­ko, kad į Lie­tu­vą at­skris­ti ki­tą kar­tą yra su­dė­tin­ga, nes rei­kia per dvi ar­ba tris ša­lis skris­ti. Trans­por­to ko­ri­do­rius Rytai–Vakarai ir jo ga­li­my­bių iš­plė­to­ji­mas, ir mo­kes­čių ko­dek­sas, ku­ris bū­tų aiš­kus, ku­ris ne­leis­tų įvai­riai trak­tuo­ti, bū­tų sta­bi­lus ir su­da­ry­tų in­ves­ti­ci­joms ge­rą pa­grin­dą. Tai yra es­mi­niai da­ly­kai, ku­riuos mes no­ri­me įgy­ven­din­ti, ir ži­no­me, kad mes juos ga­li­me įgy­ven­din­ti, ka­dan­gi jau šių me­tų šios mū­sų ka­den­ci­jos už­si­brėž­ti tiks­lai pa­ro­dė, kad, pa­vyz­džiui, mes bu­vo­me nu­ma­tę mi­ni­ma­lios al­gos au­gi­mą ir iš tik­rų­jų jis už­au­go 54 %, nes mū­sų par­ti­ja bu­vo to­kią pro­gra­mą nu­ma­čiu­si. Mes ma­no­me, ši­to­je vie­to­je lin­kė­tu­me, kad ir kon­ser­va­to­rių pro­gra­ma bū­tų taip pat ge­rai įgy­ven­di­na­ma, nes iki šiol, pa­vyz­džiui, vi­du­ti­nė mė­ne­si­nė pen­si­ja, apie ku­rią da­bar An­drius la­bai ge­rai kal­bė­jo, esant jū­sų val­džiai, bu­vo su­ma­žė­ju­si net­gi 10 %. Da­bar mums ten­ka už­au­gin­ti at­gal apie 20 % į vir­šų. O jei­gu ne­bū­tų rei­kė­ję grą­žin­ti jū­sų nu­sa­vin­tų pen­si­jų, tai ga­lė­jo­me ir dau­giau pa­di­din­ti. Ly­giai tas pats su ne­dar­bu. Kad ir kaip bū­tų keis­ta, bet kaž­ko­dėl kon­ser­va­to­riams esant val­džio­je jau­ni­mo ne­dar­bas bu­vo 27 %, o ben­dras 12 %. Ir nie­kaip to ne­ga­lė­jo­me ki­taip pa­sa­ky­ti, kad at­si­tin­ka. To­dėl tik­rai lin­kiu tą pro­gra­mą jū­sų par­ti­jai, kai ga­lė­si­te, įgy­ven­din­ti. Lin­kiu, kad vi­si Lie­tu­vos žmo­nės gy­ven­tų ge­riau, kad ne­rei­kė­tų iš­va­žiuo­ti iš Lie­tu­vos. Kad ir ku­ri par­ti­ja tai da­ry­tų, mes, kaip Dar­bo par­ti­ja, pri­tar­si­me, pa­rem­si­me ir dirb­si­me kar­tu.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu K. Gla­vec­ką. Ruo­šia­si P. Gra­žu­lis.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų la­bai rei­ka­lin­ga dis­ku­si­ja ir aš ma­nau, kad A. Ku­bi­lius la­bai rim­tai įvar­di­jo, ką rei­kė­tų da­ry­ti, tik vi­suo­met eko­no­mi­ko­je ir po­li­ti­ko­je lie­ka dar vie­nas pa­pil­do­mas klau­si­mas, ne tai, ką sa­kė po­nas K. Dauk­šys, kas kal­tas iš tik­rų­jų, bet ką da­ry­ti ir, kas svar­biau­sia, kas tai pa­da­rys. Nes vi­si dar­bai pa­pras­tai yra ne­pa­da­ro­mi dėl vie­nos pa­pras­tos prie­žas­ties, ne dėl to, kad yra ne­ži­no­ma, kaip rei­kia da­ry­ti, ką nau­do­ti, ko­kias tech­no­lo­gi­jas, ar ga­lų ga­le kaip in­ves­tuo­ti ir t. t., bet tie­siog pri­trūks­ta po­li­ti­nės va­lios. Po­li­ti­nės va­lios įveik­ti ne tik tuos da­ly­kus, ku­rie yra pa­trauk­lūs, bet ir pa­da­ry­ti tai, kas yra iš tik­rų­jų ne­pa­trauk­lu, tai yra re­for­mas. Re­for­mų pa­da­ry­mas yra iš tik­rų­jų ne ma­žiau svar­bus ne­gu tai, ką mes kal­bė­jo­me, ką mi­nė­jo po­nas A. Ku­bi­lius. Tu­rė­ki­te ome­ny, mes gy­ve­na­me eu­ro zo­no­je, ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ir eu­ro zo­no­je. Mes ne­ga­li­me, bū­da­mi eu­ro zo­no­je, ben­dra­me ka­ti­le, iš­vir­ti at­ski­rą sriu­bą, kaip at­ski­ros ša­lys – Is­pa­ni­ja, Ita­li­ja, Por­tu­ga­li­ja ar ki­tos Pie­tų ša­lys – iš es­mės pra­dė­jo vir­ti at­ski­rą sriu­bą, skir­tin­gai nuo Šiau­rės ša­lių kaip Vo­kie­ti­ja, iš da­lies Pran­cū­zi­ja, Olan­di­ja, Skan­di­na­vi­jos ša­lys. Iš tik­rų­jų pro­ble­mų eu­ro zo­no­je yra daug, juo la­biau „Bre­xi­tas“ ar­tė­ja, ku­ris, aš ma­nau, iš­spręs vis dėl­to ne­iš­ei­ti Bri­ta­ni­jai, bet jei­gu Bri­ta­ni­ja ir iš­eis, tai Eu­ro­pa, eu­ro zo­na tu­ri tu­rė­ti dau­ge­lį at­sa­ky­mų. Bet, de­ja, šiuo me­tu iš tik­rų­jų, jei­gu kas da­ly­vau­ja­te dis­ku­si­jo­se ir ste­bi­te Eu­ro­pos Są­jun­gos ir pa­sau­lio spau­dą, į dau­ge­lį klau­si­mų iš es­mės nė­ra at­sa­ky­mo. Iš da­lies dėl to gal kal­ta ne tik, aš ne­gra­žų žo­dį pa­sa­ky­siu, at­pe­nė­ta Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir eu­robiu­ro­kratija, ir pa­ra­gra­fai, ku­rie yra, bet po­li­ti­nės va­lios sto­ka, su­ta­ri­mo tarp Eu­ro­pos Są­jun­gos, dau­ge­lio eu­ro zo­nos ša­lių. Jei­gu pa­im­tu­me Lie­tu­vą kaip eu­ro zo­nos da­lį, tai, be abe­jo, mes eko­no­mi­nį au­gi­mą, tą, koks bu­vo ir pra­ei­tais me­tais, už­pra­ei­tais, iš es­mės pa­sie­kė­me dėl eu­ro­pi­nės pa­ra­mos: pra­ei­ti me­tai – 1,7 %. Jei­gu at­mes­tu­me eu­ro­pi­nę pa­ra­mą, in­ves­ti­ci­jas, ku­rios bu­vo, tai iš es­mės mes tu­rė­tu­me mi­nu­si­nį eko­no­mi­kos au­gi­mą. Tai vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas, in­ves­ti­ci­jos, ku­rios, taip gal­vo­ja­ma ir bent jau ra­šo­ma, Lie­tu­vo­je la­bai smar­kiai iš­au­go. Jei­gu jūs pa­žiū­rė­tu­mė­te į jų tu­ri­nį, tai pa­ma­ty­si­te, kad dau­giau ne­gu 60 % vi­sų in­ves­ti­ci­jų, tie­sio­gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų, TUI’ų va­di­na­mų­jų, su­da­rė in­ves­ti­ci­jos į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. Ką tai reiš­kia? Tai reiš­kia, kad vie­naip iš re­zi­den­tų, ne re­zi­den­tų, tai reiš­kia, kad iš Eu­ro­pos Są­jun­gos, iš ki­tų eu­ro zo­nos vals­ty­bių iš es­mės ar­ba lie­tu­viai, ku­rie ten gy­ve­na, in­ves­ta­vo ne į dar­bo vie­tų su­kū­ri­mą, ne į moks­lą, ne į ži­nias, bet į ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą. Ki­taip sa­kant, tai, kas jiems at­ro­dė la­biau per­spek­ty­vu. Ir per pra­ei­tus me­tus, pa­vyz­džiui, in­ves­ti­ci­jos į moks­lą ir švie­ti­mą su­ma­žė­jo 31 mln. eu­rų. Iš tik­rų­jų tie skai­čiai daug ką pa­sa­ko.

Pa­sa­ko tai, kad Lie­tu­vo­je iš tik­rų­jų si­tu­a­ci­ja yra la­bai su­dė­tin­ga, kad mū­sų eks­por­tuo­ja­mos pro­duk­ci­jos iš es­mės Lie­tu­vo­je vie­nas dir­ban­ty­sis su­ku­ria tik vie­ną su tru­pu­čiu eu­ro pri­de­da­mo­sios ver­tės per va­lan­dą. Vo­kie­tis su­ku­ria apie 8 eu­rus su vir­šum per va­lan­dą. Ka­pi­ta­lo ap­rū­pi­ni­mas, ar­ba dar­bo ap­rū­pi­ni­mas ka­pi­ta­lu, ka­pi­ta­li­za­ci­ja dar­bo vie­tos ar­ba ap­rū­pi­ni­mas fon­dais to­je pa­čio­je Vo­kie­ti­jo­je, na­tū­ra­lu, yra 8 kar­tus di­des­nis, dėl to ir na­šu­mas di­des­nis. Da­bar pa­siek­ti tą, ką mes po­li­ti­kai sa­ko­me, kad per ki­tus me­tus už­au­gin­si­me tiek ir tiek to dar­bo už­mo­kes­čio, tai vis­kas pri­klau­sys nuo to, kiek mes in­ves­tuo­si­me į eko­no­mi­ką, kiek mes iš­plė­si­me sa­vo rin­kas. Rin­kų su­si­trau­ki­mas ir nau­jų pa­ieš­ka vals­ty­bei są­ly­gi­nai at­si­ei­na di­de­lius pi­ni­gus. Bet tai yra vi­siš­kai įvei­kia­ma. Įvei­kia­ma, vi­sų pir­ma, ką ir mi­nė­jo A. Ku­bi­lius, tai pasitelkus moks­lą. Ir da­bar­ti­niu me­tu iš tik­rų­jų kon­cen­truo­jant vi­są dė­me­sį, ne ma­ži­nant, bet di­di­nant in­ves­ti­ci­jas į moks­li­nius ty­ri­mus ir ypač į jų įgy­ven­di­ni­mą, bio­tech­no­lo­gi­jas, la­ze­rius ir ki­tas. Mes ki­to pa­si­rin­ki­mo ne­tu­ri­me. Iš tik­rų­jų de­mo­gra­finė si­tu­a­ci­ja, ku­ri šiuo me­tu yra Lie­tu­vo­je, mums yra la­bai ne­pa­trauk­li. La­bai ne­pa­trauk­li. Ir jei­gu mes ne­iš­nau­do­si­me, mes tu­rė­si­me ne­pa­pras­tai daug pro­ble­mų.

Dar vie­na, ką no­riu pa­sa­ky­ti, kad į eu­ro zo­nos pro­ble­mas, ku­rios yra, aiš­ku, dau­ge­liu at­ve­ju mes ne­tu­ri­me at­sa­ky­mų. Ko­dėl ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas Lie­tu­vo­je yra toks po­pu­lia­rus? Tai, kad Eu­ro­pos cen­tri­nis ban­kas kiek­vie­ną mė­ne­sį lei­džia 80 mlrd. eu­rų į rin­ką, pa­pil­do­mai ant­ri­nę rin­ką, iš­pir­ki­mą ver­ty­bi­nių po­pie­rių, iš es­mės reiš­kia ir kar­tu vyks­ta de­flia­ci­ja eu­ro zo­no­je, tai ro­do, kad eu­ro zo­nos eko­no­mi­ka kol kas ne­pa­tai­ko į vė­žes, ne­pa­tai­ko į eko­no­mi­kos au­gi­mą. Šia pras­me mes tai ir­gi tu­ri­me tu­rė­ti ome­ny, nes po ke­le­rių me­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma, Lie­tu­vai pa­sie­kus 75 %, iš tik­rų­jų la­bai su­ma­žės. Kom­pen­suo­ti tą pa­ra­mą bus la­bai la­bai sun­ku, nes mes užuo­dir­bio esam ne­pa­da­rę. Ne­pa­da­rė­me ta pras­me, kad mes ne­tu­ri­me na­šes­nių, pel­nin­ges­nių pro­duk­tų, ne­tu­ri­me pa­pil­do­mų rin­kų su­kū­rę, ver­tin­gų rin­kų, iš ku­rių ga­li­ma už­dirb­ti daug dau­giau ne­gu eks­por­tuo­jant ko­kius nors pri­mi­ty­vius ar­ba pa­pras­tus že­mės ūkio pro­duk­tus, be tų pa­čių tech­no­lo­gi­jų ir ki­tų da­ly­kų. Jei­gu mes to ne­įveik­si­me, aki­vaiz­du, bus ga­na su­dė­tin­ga ir to­liau mums ką da­ry­ti. Tai­gi tų prie­mo­nių yra daug, bet pa­grin­di­nis klau­si­mas, ak­cen­tas, ku­rį li­be­ra­lai vi­suo­met sa­kė, tai yra po­li­ti­nė va­lia. Ar už­ten­ka po­li­ti­nės va­lios tai įgy­ven­din­ti? Jei­gu jos nė­ra, tai vi­si re­cep­tai, ne­svar­bu, kie­no iš­ra­šy­ti, kad ir No­be­lio pre­mi­jos lau­re­a­tų, yra vi­siš­kai be­reikš­miai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kvie­čiu P. Gra­žu­lį. Ruo­šia­si ger­bia­mas A. Na­kas.

P. GRAŽULIS (TTF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš jau ma­tau, kad ši­ta dis­ku­si­ja nė­ra to­kia vai­sin­ga ir gal­būt dis­ku­si­jos dau­giau skir­tos rin­kė­jams. Kon­ser­va­to­riai pri­sta­tė sa­vo pro­gra­mą rin­kė­jams, bet, de­ja, mes ma­to­me, ka­da kon­ser­va­to­riai pro­gra­mas, tik­rai rei­kia pri­pa­žin­ti, mo­ka ra­šy­ti, gra­žiai pieš­ti mo­ka, bet re­a­ly­bė­je, ka­da at­ei­na jie į val­džią, pa­im­ki­me pra­ei­tą, ne tik pra­ei­tą, dar už pra­ei­tą lai­ko­tar­pį, ka­da kon­ser­va­to­riai bu­vo val­džio­je, tai apė­mė ne tik Lie­tu­vą kri­zė, bet ir Ru­si­ją kri­zė apė­mė.

Pra­ei­tą ka­den­ci­ją, kai at­ėjo, tai apė­mė ne tik Lie­tu­vą, bet vi­są Eu­ro­pą ir Ame­ri­ką kri­zė. Tai pa­grin­di­nis da­ly­kas, kad ne­vyk­tų kri­zės, tai Lie­tu­vos žmo­nės tu­ri ži­no­ti: ne­ga­li­ma bal­suo­ti už kon­ser­va­to­rius ir li­be­ra­lus. Da­bar Eu­ro­pa, ma­to­me, blaš­ko­si, ne­ga­li dau­ge­lio pro­ble­mų iš­spręs­ti, to­kių pa­bė­gė­lių pro­ble­mų, sie­nų pro­ble­mų, o to­dėl, kad pa­si­rin­ko vi­siš­kai li­be­ra­lią po­li­ti­ką. Štai čia ir yra pro­ble­ma. Aš ma­nau, kad kon­ser­va­to­riai čia ana­li­za­vo Ai­ri­jos, ana­li­za­vo Grai­ki­jos, mi­nė­jo Iz­ra­e­lį, ki­tas tau­tas, Vo­kie­ti­ją. Yra dar kai­my­nė Len­ki­ja ir į ją gal rei­kė­tų pa­si­žiū­rė­ti. Čia daug ar­čiau. Ga­li­ma nu­va­žiuo­ti, ma­ty­ti, pa­ana­li­zuo­ti, ko­dėl ten vis dėl­to eko­no­mi­ka daug ge­riau vys­to­si ir dar­bo vie­tos ku­ria­mos, ir nė­ra to­kios emig­ra­ci­jos.

Tas pro­gra­mas, kaip dar pa­si­kar­to­siu, ga­li pa­ra­šy­ti vi­si, bet jas įgy­ven­din­ti la­bai su­dė­tin­ga. Pri­si­min­ki­me, ką at­ėję kon­ser­va­to­riai… Im­ki­me jų se­ną­sias pro­gra­mas, ką jie ra­šė, kaip jie dirbs, ko­kius įsta­ty­mus pri­ims, kad ma­žins mo­kes­čius, kels at­ly­gi­ni­mus, o at­virkš­čiai, – be abe­jo­nės, ne­dar­bas di­dė­jo, at­imi­nė­jo pen­si­jas, ma­ži­no pen­si­jas. Dar­buo­to­jams at­imi­nė­jo at­ly­gi­ni­mus. Vis­kas bu­vo da­ro­ma ki­taip. Ma­ži­no kraš­to ap­sau­gos lė­šas ir pa­na­šiai. Tai mums pa­lik­tas toks sun­kus pa­li­ki­mas, kad val­dan­čio­ji dau­gu­ma tik da­bar per vi­są šią ka­den­ci­ją tą to­kį sun­kų pa­li­ki­mą su­ge­bė­jo, kaip čia pa­sa­ky­ti, iš­mėž­ti. Jei­gu dar vie­nai ka­den­ci­jai žmo­nės pa­ti­kės, ir ši val­dan­čio­ji dau­gu­ma bus dar vie­ną ka­den­ci­ją dau­gu­mo­je, tai aš ma­nau, kad mes tik­rai di­de­lį pro­gre­są pa­da­ry­si­me eko­no­mi­nia­me sek­to­riu­je į prie­kį. Juk pa­žiū­rė­ki­me dėl tų stra­te­gi­nių ob­jek­tų. Dėl ato­mi­nės elek­tri­nės už­da­ry­mo bu­vo tik kal­ba­ma, mo­ka­ma kon­sul­tan­tams, ato­mi­nė elek­tri­nė ne­bu­vo už­da­ro­ma.

Im­ki­me tas jung­tis su Ry­tais, su Šve­di­ja ir su Len­ki­ja. Apie jas tik bu­vo ra­šo­ma, kal­ba­ma, bet ne­bu­vo da­ro­ma. At­ėjo ir pa­da­rė mū­sų val­dan­čio­ji dau­gu­ma. Ži­no­ma, pri­da­ry­ta klai­dų, ypač dėl su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lo. Apie jį ir­gi bu­vo kal­ba­ma, da­ro­ma, pro­jek­tuo­ja­ma, bet ne­da­ro­ma. At­ėju­si val­dan­čio­ji dau­gu­ma jau kai ku­rių su­tar­čių ne­su­ge­bė­jo per­ra­šy­ti, pa­ė­mė, įgy­ven­di­no ir pa­sta­tė tą su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lą. Ne tik kad mes pa­sta­tė­me, bet mes ir iš­tai­sė­me da­lį jū­sų pa­da­ry­tų klai­dų, nes tas su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­las bu­vo to­kia naš­ta mū­sų vals­ty­bei, kad kiek­vie­ną die­ną mo­kė­jo­me pu­sę mi­li­jo­nų li­tų. Mes, mū­sų Vy­riau­sy­bė, per­si­de­rė­jo, su­ma­ži­no du­jų kai­ną treč­da­liu, su­ma­ži­no treč­da­liu du­jų kie­kį ir da­bar dar ban­do iš­tai­sy­ti pas­ku­ti­nę jū­sų A. Ku­bi­liaus klai­dą, nes per 10 me­tų mes su­mo­kė­si­me nuo­mos tiek, kiek kai­nuo­ja du su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lai. O mes da­bar sten­gia­mės iš­pirk­ti ir, gal, duok Die­ve, pa­vyks mums iš­pirk­ti. Tai yra mi­li­jar­dai. Tai pa­dė­ki­te šian­dien tas mi­li­jar­di­nes su­mas mums į biu­dže­tą ir, be abe­jo­nės, už tuos pi­ni­gus ga­lė­si­me daug nu­veik­ti, pri­trauk­ti įvai­riau­sių, mo­der­niau­sių tech­no­lo­gi­jų, su­kur­ti daug dar­bo vie­tų ir pa­na­šiai. Tai­gi aš sa­ky­čiau – į kal­bas ne­žiū­rė­ki­me. Žiū­rė­ki­me į dar­bus. Ir pa­grin­di­nis da­ly­kas, krei­piuo­si į žmo­nes, į rin­kė­jus, jei­gu no­ri­te, kad at­ei­tų ne tik Lie­tu­vo­je kri­zė, o gal ir pa­sau­li­nė, tai bal­suo­ki­te už kon­ser­va­to­rius.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kvie­čiu A. Na­ką. Ruo­šia­si M. Ado­mė­nas.

A. NAKAS (MSNG). Ačiū. Ne­su eko­no­mis­tas, bet kas skai­čiuo­ja pi­ni­gus, vis tiek yra eko­no­mis­tas. Pa­si­klau­sius dis­ku­si­jos, ku­ri yra la­bai pras­min­ga, tam­pa iš tik­rų­jų ne­aiš­ku, kur 25 me­tus ėjo Lie­tu­va, kad vo­kie­tis už­dir­ba aš­tuo­nis eu­rus pri­dė­ti­nės ver­tės, o Lie­tu­vos gy­ven­to­jas tik eu­rą, pra­ėjus ket­vir­čiui am­žiaus. No­rė­čiau pa­klaus­ti, čia tur­būt at­sa­ky­mo ne­bus iš po­no A. Ku­bi­liaus, ko­dėl siū­lo­mas tik Ai­ri­jos ke­lias kaip ge­ras pa­vyz­dys ar­ba Grai­ki­jos ke­lias kaip blo­gas pa­vyz­dys? Juk tų pa­vyz­džių yra kur kas dau­giau. Ga­lų ga­le gal­būt ne vi­siems pa­tin­ka Ai­ri­ja.

Pa­vyz­džiui, man as­me­niš­kai la­bai pa­tin­ka Ka­na­da, man la­bai pa­tin­ka Ny­der­lan­dai, man la­bai pa­tin­ka Sin­ga­pū­ras, kur yra vien­par­ti­nė sis­te­ma, man pa­tin­ka Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja. Ir čia man ky­la toks klau­si­mas, tie­siog pa­mąs­ty­mas. Juk tur­būt nie­kas ne­si­gin­čys, kad eko­no­mi­nė ge­ro­vė kles­ti ten, kur yra la­bai stip­ri tei­sė­sau­ga. Vie­ni anks­čiau su­si­tvar­kė su tais rei­ka­lais, ki­ti vė­liau, bet tie, ku­rie su tuo su­si­tvar­kė, ten žmo­nių gy­ve­ni­mas yra la­bai ge­ras, kad ir to­se ša­ly­se, ku­rias aš pa­mi­nė­jau.

Aš as­me­niš­kai ne­ži­nau, ko­kia si­tu­a­ci­ja yra Ai­ri­jo­je dėl tei­sė­sau­gos. Apie tai kon­ser­va­to­riai ne­kal­ba. Bet tur­būt bū­tų la­bai įdo­mu pa­ly­gin­ti. Aš as­me­niš­kai ma­nau, kad ten yra pui­ki si­tu­a­ci­ja, to­kia, kaip ir Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, ir dau­ge­ly­je Va­ka­rų ša­lių. Tai gal vis dėl­to pri­sta­tant rin­ki­mų pro­gra­mas, o ma­nau, kad kon­ser­va­to­rių pro­gra­ma šiuo at­ve­ju yra la­bai ge­ra, aš ją an­trą kar­tą gir­džiu, pir­mą kar­tą su­si­pa­ži­nau, kai ji bu­vo pri­sta­ty­ta tie­sio­giai vir­tu­a­lio­je erd­vė­je, ir pri­sta­tė ją kon­ser­va­to­rių pir­mi­nin­kas, gal­būt rei­kia kal­bė­ti apie es­mę, ko­dėl ši­ta vals­ty­bė skęs­ta. Aš ma­nau, kad eko­no­mis­tų, ir la­bai ge­rų, Lie­tu­vo­je yra. Jų yra ne tik Lie­tu­vo­je, jų ga­li­ma ir pa­si­kvies­ti. Bet yra pro­ble­mos, ku­rių už mus, lie­tu­vius, ab­so­liu­čiai nie­kas ne­iš­spręs, tik mes pa­tys. Ir bū­tent aš tu­riu ome­ny­je mū­sų la­bai abe­jo­ti­ną tei­sė­sau­gą. Nors, aiš­ku, pas­ta­ra­sis at­ve­jis su li­be­ra­lais yra ne­ei­li­nis, ta­čiau ir čia tur­būt vi­siems ky­la daug klau­si­mų, ko­dėl tik su jais ir kaip čia taip vis­kas at­si­ti­ko? Aiš­ku, įdo­mu. Ki­taip ta­riant, no­riu at­kreip­ti dė­me­sį ir pa­kvies­čiau vi­sas par­ti­jas – vi­sas sa­vo pro­gra­mo­se at­kreip­ti dė­me­sį į, ma­no gal­va, čia tik ma­no gal­va, į di­dži­ą­ją po­li­ti­nę ko­rup­ci­ją. Ne tą smul­ki­ą­ją, su ku­ria pui­kiai tvar­ko­si mū­sų tei­sė­sau­gi­nin­kai. Ir net­gi vėl­gi žiū­rint į li­be­ra­lus, ope­ra­ci­ja prieš li­be­ra­lus bu­vo pui­kiai suor­ga­ni­zuo­ta, tei­sė­sau­ga pa­ro­dė, kad jie dir­ba ypač pro­fe­sio­na­liai ir kruopš­čiai. Aiš­ku, mes ne­ži­no­me, kaip ten vis­kas bus iš tik­rų­jų, ar E. Ma­siu­lis kal­tas, ar ne­kal­tas, tai ant­ra­ei­lis da­ly­kas. Žo­džiu, pri­si­dė­da­mas prie kon­ser­va­to­rių pro­gra­mos, ku­rio­je yra tik­rai daug pui­kių da­ly­kų, pa­kvies­čiau vi­sas par­ti­jas ypa­tin­gą dė­me­sį skir­ti bū­tent tam, apie ką aš čia kal­bė­jau. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kvie­čiu M. Ado­mė­ną. Ruo­šia­si R. J. Da­gys.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ko­le­gos, gė­da! Gė­da už to­kį Sei­mą, ku­ris ne­no­ri leis­ti kal­bė­ti la­biau iš­si­la­vi­nu­siems, ge­riau ma­tan­tiems, dau­giau pa­sie­ku­siems, blai­viau ver­ti­nan­tiems žmo­nėms. Gė­da, kad gra­žu­liz­mas tam­pa Sei­mo mąs­ty­mo nor­ma ir kad aka­de­mi­kai klau­so to, ką jiems dik­tuo­ja tik vi­du­ri­nį var­gais ne ga­lais įgi­jęs Sei­mo na­rys. Bu­vau pa­si­ruo­šęs kal­bė­ti ką ki­ta, bet iš tie­sų žmo­gus, ku­ris ger­bia Sei­mą tiek, kad at­skren­da spe­cia­liai, kad ga­lė­tų kal­bė­ti Sei­mo po­sė­dy­je ir jam tai ne­leis­ta, aš per­skai­ty­siu jo kal­bą.

Tai­gi skai­tau P. Kun­či­no kal­bą. No­riu pa­brėž­ti, kad jis nė­ra nei kon­ser­va­to­rių, nei ko­kios ki­tos par­ti­jos na­rys ir pats jis pra­šė tą pa­kar­to­ti. Tai­gi ci­tuo­ju:

„Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, par­ti­jų ir Sei­mo frak­ci­jų at­sto­vai, kaip gir­dė­jo­te, ma­no var­das yra Pau­lius Kun­či­nas. Šiuo me­tu gy­ve­nu ir dir­bu Azi­jo­je. Esu eko­no­mis­tas ir fi­nan­sų ana­li­ti­kas, Lie­tu­vos ir Ma­lai­zi­jos ver­slo ta­ry­bos įkū­rė­jas. Esu ini­cia­ty­vos „Le­mia­mas šuo­lis“ ini­cia­to­rius. Iš anks­to at­si­pra­šau už sa­vo kiek pri­ki­mu­sį bal­są, mat tik prieš po­rą va­lan­dų nu­si­lei­dau Vil­niaus ore, kur at­skri­dau tie­siai iš Ma­ni­los.

Vi­sų pir­ma no­riu la­bai aiš­kiai de­kla­ruo­ti, kad ma­no bu­vi­mas Lie­tu­vo­je yra nie­kaip ne­su­si­jęs su ar­tė­jan­čiais Sei­mo rin­ki­mais. Ne­kan­di­da­tuo­ju ir ne­kan­di­da­tuo­siu į Sei­mą. Ne­su jo­kios po­li­ti­nės par­ti­jos na­rys. Prieš jus šian­dien esu tam, kad pri­sta­ty­čiau tris la­bai pa­pras­tus žings­nius, ku­rie jau da­bar pri­trauk­tų in­ves­tuo­to­jus į Lie­tu­vą, ku­rie kurs nau­jas ge­rai ap­mo­ka­mas dar­bo vie­tas ir su­da­rys ge­ras są­ly­gas vi­sų dir­ban­čių­jų at­ly­gi­ni­mų au­gi­mui. Tie trys žings­niai yra: „Sod­ros“ lu­bų įve­di­mas, ta­len­tų vi­zų aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jams įtei­si­ni­mas ir sta­ty­bų lei­di­mų tvar­kos su­pap­ras­ti­ni­mas. Ti­kiuo­si, kad man pa­vyks jus įti­kin­ti, kad šie trys žings­niai yra bū­ti­ni Lie­tu­vai.

Per pas­ta­rą­sias ke­lias sa­vai­tes te­ko pa­si­kal­bė­ti su vi­sų svar­biau­sių par­la­men­ti­nių par­ti­jų at­sto­vais ir ly­de­riais. Džiu­gu, kad ab­so­liu­ti dau­gu­ma pa­lai­ko šiuos žings­nius, ta­čiau man ne­ra­mu, kad kal­bos ga­li lik­ti kal­bo­mis ir ga­li pri­trūks­ti po­li­ti­nės va­lios pri­im­ti svar­bius stra­te­gi­nius spren­di­mus.

Aš bu­vau su­si­ti­kęs su Mi­nist­ru Pir­mi­nin­ku ger­bia­muo­ju A. But­ke­vi­čiu­mi. Su­si­ti­ki­me jis pa­kar­to­jo tai, ką yra ne sy­kį pa­sa­kęs vie­šai: jis pa­lai­ko „Sod­ros“ lu­bų įve­di­mą dar šios Sei­mo ka­den­ci­jos me­tu. Pa­lai­ky­mą „Sod­ros“ lu­bų įve­di­mui iš­gir­dau ir iš Dar­bo par­ti­jos, Li­be­ra­lų są­jū­džio, Tė­vy­nės są­jun­gos at­sto­vų. „Sod­ros“ lu­bas pa­lai­kan­čių yra kiek­vie­no­je par­ti­jo­je. Ky­la klau­si­mas, ko­dėl šis klau­si­mas yra vis ati­de­da­mas į ša­lį, ko­dėl yra bi­jo­ma pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę ir pa­ga­liau ženg­ti šį žings­nį? Man daug kas sa­ko: liau­dis ne­su­pras, gal­vos, kad tar­nau­ja­me ver­slui, at­sto­vau­ja­me tik tur­tin­gie­siems. Ta­čiau tai juk ne­tie­sa. „Sod­ros“ lu­bų rei­kia vi­siems dir­ban­tie­siems: gy­dy­to­jams, vai­ruo­to­jams, par­da­vė­jams, gais­ri­nin­kams ir ki­tiems. Vi­si dir­ban­tie­ji lai­mės, jei Lie­tu­vo­je bus pra­dė­tos kur­ti ge­rai ap­mo­ka­mos dar­bo vie­tos. Ma­nau, kad dėl klai­din­go įspū­džio, kad „Sod­ros“ lu­bos rei­ka­lin­gos tik tur­tin­gie­siems, kal­ta kon­struk­ty­vios di­s­ku­si­jos sto­ka ir pa­pras­čiau­sias ne­su­si­kal­bė­ji­mas.

At­sa­ky­ki­me į klau­si­mą, kaip „Sod­ros“ lu­bos su­si­ju­sios su dar­bo vie­tų kū­ri­mu ir ar tai svar­bu tik ver­slo eli­tui? Dar­bo vie­tos su­kū­ri­mas yra in­ves­ti­ci­ja, ku­ri yra pa­rem­ta tais pa­čiais eko­no­mi­niais dės­niais, kaip ir bet ku­ris spren­di­mas, su­si­jęs su pi­ni­gų ir ka­pi­ta­lo per­skirs­ty­mu. Ku­riant dar­bo vie­tą yra pa­sve­ria­ma jos kai­na, ri­zi­ka ir po­ten­cia­li grą­ža. Šiuo me­tu, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, kur­ti ge­rai ap­mo­ka­mas dar­bo vie­tas yra per bran­gu. Kaip ir tie ne­lem­ti ka­la­fio­rai, ge­rai ap­mo­ka­mos dar­bo vie­tos mū­sų ša­ly­je yra eg­zo­ti­ka. Sig­na­las, ku­rį siun­čia­me jau­ni­mui yra toks: ge­riau eik į Vil­niaus oro uos­tą, už ke­lias­de­šimt eu­rų sėsk į „Wi­zz Air“ ar „Ryan­air“ lėk­tu­vą, ieš­kok lai­mės Lon­do­ne, Dub­li­ne, Ber­ly­ne ar ki­tuo­se Eu­ro­pos mies­tuo­se. Ten įver­tins ta­vo ta­len­tą, Lie­tu­vo­je tau nė­ra ką veik­ti, pas mus at­ly­gi­ni­mai vi­sa­da bus že­mi, kam mums tie in­ves­tuo­to­jai, mus ten­ki­na to­kia si­tu­a­ci­ja.

Ta­čiau to­kia si­tu­a­ci­ja tik­rai ne­ten­ki­na šim­tų tūks­tan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių, ku­rie iš­vy­ko lai­mės ieš­ko­ti sve­tur, tarp jų ir ma­nęs, ir ki­tų lie­tu­vių, ku­riems yra ne tas pats, ko­kia at­ei­tis lau­kia Lie­tu­vos. Taip, už­sie­ny­je mus ver­ti­na, bet mes no­ri­me gy­ven­ti sa­vo tė­vy­nė­je ir pri­si­dė­ti ku­riant jos at­ei­tį. Mums, už­sie­ny­je dir­ban­tiems lie­tu­viams, yra ne tas pats, kad Lie­tu­vos de­mo­gra­finė si­tu­a­ci­ja pa­sie­kė kri­ti­nę būk­lę, mums ne tas pats, kad tu­ri­me kal­bė­ti apie ta­len­tų vi­zas aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jams, nes Lie­tu­vo­je ne­be­li­ko pa­kan­ka­mai IT spe­cia­lis­tų, fi­nan­si­nin­kų, ana­li­ti­kų. Ir tai tik pra­džia. Ar­ti­miau­siu me­tu pra­dės trūk­ti gy­dy­to­jų, in­ži­nie­rių. Net tie pa­tys dar­bo vie­tas ku­rian­tys ver­sli­nin­kai jau žval­go­si į Mins­ką, Ry­gą ar Var­šu­vą, kur są­ly­gos mo­kė­ti di­de­lius at­ly­gi­ni­mus yra pa­lan­kes­nės. Be­veik 70 % ap­klaus­tų už­sie­ny­je dir­ban­čių lie­tu­vių sa­ko, kad jie su­grįž­tų į Lie­tu­vą, jei čia bū­tų ga­li­my­bė gau­ti ge­rą at­ly­gi­ni­mą. Dau­giau nei 90 % už­sie­nio in­ves­tuo­to­jų ma­to Lie­tu­vą kaip tin­ka­mą ša­lį kur­ti ge­rai ap­mo­ka­mas IT, fi­nan­sų, svei­ka­tos, lo­gis­ti­kos ir aukš­tų­jų tech­no­lo­gi­jų sek­to­riaus dar­bo vie­tas. Tai yra dar­bai mū­sų gy­dy­to­jams, vai­ruo­to­jams, moks­li­nin­kams, pa­ga­liau tai yra pa­pil­do­mos pa­ja­mos į biu­dže­tą, jos leis kel­ti at­ly­gi­ni­mus mo­ky­to­jams, gais­ri­nin­kams, slau­gėms ar biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jams.“ (Bal­sai sa­lė­je) Pir­mi­nin­ke, ar ga­liu baig­ti, du pus­la­piai li­kę? (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Tai­gi aš ne­stab­dau, pra­šom.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). „Skai­čia­vi­mai ro­do, kad „Sod­ra“ yra pa­smerk­ta ban­kro­tui, jei­gu ne­bus nau­jų dar­bo vie­tų ir nau­jų įplau­kų. Iš­lai­ky­ti šią gęs­tan­čią, gen­dan­čią, grioz­diš­ką ma­ši­ną tu­ri 850 tūkst. Lie­tu­vos dir­ban­čių­jų, tuo tar­pu de fac­to „Sod­ros“ lu­bos jau eg­zis­tuo­ja 160 tūkst. Lie­tu­vos dir­ban­čių­jų, ku­rie dir­ba in­di­vi­du­a­liai, tai yra 16 % vi­sų Lie­tu­vos dir­ban­čių­jų. Net ir šie žmo­nės no­rė­tų ma­ty­ti „Sod­ros“ lu­bas. Jau dau­gy­bę me­tų IT spe­cia­lis­tai dir­ba po vie­nu sto­gu, ta­čiau jie stei­gia daug in­di­vi­du­a­lių įmo­nių, jie no­ri plės­tis, im­ti kre­di­tus ver­slui vys­ty­ti, ta­čiau to pa­da­ry­ti jie ne­ga­li – be „Sod­ros“ lu­bų dar­bo vie­tų kū­ri­mo kai­na jiems yra per aukš­ta. Aš jau ne­kal­bu apie nau­jus in­ves­tuo­to­jus, ku­rie su­kurs nau­jas dar­bo vie­tas ply­na­me lau­ke. Vien aš as­me­niš­kai pa­žįs­tu bent še­šis in­ves­tuo­to­jus, ku­rie jau bū­tų Lie­tu­vo­je, jau da­bar tu­rė­tu­me ma­žiau­siai 2 tūkst. la­bai ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų, ku­rios ga­lė­tų fi­nan­suo­ti ma­žiau­siai 4 tūkst. dar­bo vie­tų gy­dy­to­jams, mo­ky­to­jams, po­li­ci­nin­kams ar vals­ty­bės tar­nau­to­jams. Vien per PVM šios dar­bo vie­tos kom­pen­suo­tų ne­di­de­lius bu­hal­te­ri­nius pra­ra­di­mus, ku­rie yra vi­siš­kai ne­žy­mūs žiū­rint iš stra­te­gi­nės pu­sės.

To­dėl, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, aš šian­dien spe­cia­liai at­skri­dau iš Piet­ry­čių Azi­jos 48 va­lan­dom tam, kad ga­lė­čiau čia ir da­bar kreip­tis į jus, į ly­de­rius, ku­riais pa­si­ti­kė­jo tau­ta. Jūs tu­ri­te vi­sas ga­li­my­bes dar šios ka­den­ci­jos me­tu pa­da­ry­ti tai, kas yra bū­ti­na, kad į Lie­tu­vą pra­dė­tų plauk­ti in­ves­ti­ci­jos. Jei šis klau­si­mas ir vėl bus nu­kel­tas, in­ves­tuo­to­jai ne­lauks, jie rink­sis ki­tas ša­lis. Mes stra­te­giš­kai at­ro­dy­si­me sil­pni ir ne­pa­trauk­lūs. To­dėl krei­piuo­si į jus: pa­da­ry­ki­te tai, kas yra bū­ti­na, pa­bai­ki­te šią ka­den­ci­ją su pa­si­di­džia­vi­mu, kad pa­da­rė­te vis­ką, kas įma­no­ma dėl Lie­tu­vos ir vi­sų dir­ban­čių­jų ge­ro­vės. Pa­ti­kė­ki­te ma­ni­mi, Lie­tu­vos žmo­nės, iš­ei­vi­ja, jau­ni­mas bei mū­sų tė­vai jū­sų tei­sin­gą spren­di­mą tik­rai įver­tins. Ačiū.“ Bai­giu skai­ty­ti P. Kun­či­no kal­bą. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Ge­rai. Gal­būt be emo­ci­jų, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Jums taip pat ga­lio­ja ben­dros tai­syk­lės. (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šom. R. J. Da­gys. Ruo­šia­si K. Ma­siu­lis.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, gai­la, kad mes to­kias fun­da­men­ti­nes dis­ku­si­jas nu­lei­džia­me į tam tik­ro ap­si­kei­ti­mo vie­nas ki­tam kal­ti­ni­mais ir ki­to­kiais da­ly­kais ly­gį, kai iš tik­rų­jų si­tu­a­ci­ja, ku­rią mes da­bar tu­ri­me, yra dra­ma­tiš­ka. To epi­te­to aš tik­rai ne­si­gė­dy­čiau. Ką reiš­kia pas­ta­ruo­ju me­tu ten­den­ci­ja, kad mū­sų emig­ra­ci­ja iš­au­go šiais me­tais pus­an­tro kar­to, prie­do – ji at­jau­nė­jo? Anks­čiau emig­ra­vo vi­du­ti­nio am­žiaus žmo­nės, da­bar emig­ruo­ja jau­ni žmo­nės, jau­ni­mas iki 25–29 me­tų. Per die­ną mes pra­ran­da­me 111 žmo­nių, sau­sio mė­ne­sio I ket­vir­čio sta­tis­ti­ka. 111 žmo­nių pra­ran­da­me per die­ną! Tai jau vi­są įmo­nę pra­ran­da­me. 46 dėl de­mo­gra­finės si­tu­a­ci­jos tie­siog iš­mirš­ta, 65 jau­ni žmo­nės iš­va­žiuo­ja. Ko dar mums rei­kia, kad vi­si su­si­im­tu­me ir ras­tu­me spren­di­mo bū­dus? Vi­si, aš tu­riu ome­ny. Nuo mū­sų ne­pri­klau­so­my­bės pra­džios mes jau pra­ra­do­me 200 tūkst. žmo­nių dėl iš­mi­ri­mo, dėl pras­to gims­ta­mu­mo ir 600 tūkst. dėl emig­ra­ci­jos.

Da­bar svars­to­me so­cia­li­nį mo­de­lį. Kad pen­si­jas sta­bi­li­zuo­tu­me be pa­pil­do­mų mo­kes­čių, vi­sa ki­ta, vien tik dar­bo jė­ga, rei­kia įsi­leis­ti dar­bo jė­gos per 400 tūkst., kad mes sta­bi­li­zuo­tu­me iki 2035 me­tų. To­kio mas­to rei­kia įsi­leis­ti dar­bo jė­gą su są­ly­ga, kad jie vi­si dirbs! Ar mes su­vo­kia­me, ko­kia si­tu­a­ci­ja yra?

Ką da­ro mū­sų kai­my­nai? Jie tik­rai mus len­kia. Vi­sos Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­bės mus len­kia. Veng­rai tu­ri spe­cia­lią mi­nis­te­ri­ją dar­bo iš­tek­liams, rū­pin­tis jais, gims­ta­mu­mo at­ski­rą mi­nis­te­ri­ją, ieš­ko kon­kre­čių pro­gra­mų, ir ne tik pro­gra­mų. Ir kai­my­nai len­kai tą pa­tį da­ro – ne tik pro­gra­mas, kad pri­trauk­tų di­džiu­lius in­ves­tuo­to­jus, bet pri­trau­kia in­ves­tuo­to­jus į kiek­vie­ną kai­mą, į kiek­vie­ną se­niū­ni­ją ir taip su­si­grą­ži­na dar­bo jė­gą. Kon­kre­čios pro­gra­mos… Se­niū­nai ra­šo už­sa­ky­mus, at­ei­na Vy­riau­sy­bė ir siū­lo, ką ga­li pa­dė­ti struk­tū­ros, in­ves­tuo­to­jų ieš­kan­čios struk­tū­ros. Taip ieš­ko­ma dar­bo jė­gos, ku­ria­mos spe­cia­lios pro­gra­mos mū­sų darb­da­viams, kad jie su­si­grą­žin­tų dar­bo jė­gą.

Tai mes tu­ri­me bent jau da­lį dar­bo jė­gos su­si­grą­žin­ti. Ko­kia bus eko­no­mi­ka ir fi­nan­sai, jei­gu dar­bo jė­gos klau­si­mo ne­iš­sprę­si­me? Juk ne­bū­na taip, eko­no­mi­ka be žmo­nių ne­ku­ria­ma. Tai čia sku­biai rei­kia su­si­rū­pin­ti, nes bran­giai tu­rė­si­me mo­kė­ti. Kad gims­ta­mu­mą šiek tiek iš­trauk­tu­me iš duo­bės (…) me­tais pa­lei­do­me bran­gią Mo­ti­nys­tės ir tė­vys­tės atos­to­gų pro­gra­mą. Pa­na­šių pro­gra­mų rei­kės būs­to sri­ty­je ir dėl vai­ko pi­ni­gų, ką len­kai da­ro – 500 zlo­tų per mė­ne­sį ant­ram ir tre­čiam vai­kui. Ne­iš­ven­gia­mai, di­džiu­liai pi­ni­gai. Čia ne vie­nos Vy­riau­sy­bė pa­stan­go­mis tą rei­kia da­ry­ti.

So­cia­li­nio būs­to pro­gra­ma ir­gi ne­ma­žiau kai­nuos, ir­gi bus di­džiu­liai pi­ni­gai, pen­si­joms sta­bi­li­zuo­ti at­ei­ty­je vėl rei­kės di­džiu­lių pi­ni­gų. Mes tu­ri­me su­si­tar­ti dėl ši­to, nes tai ne­at­ku­ria­ma per vie­ną ki­tą die­ną, per vie­ną Vy­riau­sy­bė ka­den­ci­ją, per ke­lias ka­den­ci­jas tą da­ly­ką tik ga­li­ma pa­da­ry­ti. Tu­rė­ki­me ome­ny, kad vie­nas ne­iš­lei­di­mas emig­ran­to į už­sie­nį ar­ba jo su­si­grą­ži­ni­mas, eko­no­mis­tų skai­čia­vi­mu, yra 1 mln. li­tų pel­no į biu­dže­tą per jo dar­bin­gą am­žių. Tai yra ver­tos pa­stan­gos, ir mes tu­ri­me tai pa­da­ry­ti. Mū­sų kai­my­nai lat­viai, es­tai rū­pi­na­si dar­bo iš­tek­liais ieš­ko­da­mi jų kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­se – Bal­ta­ru­si­jo­je, Uk­rai­no­je. Mū­sų kai­my­nai len­kai, žiū­riu, len­kų kor­tą taip iš­plė­tė, kad iš es­mės mes vi­si ga­li­me ją gau­ti, vi­si, gy­ve­nę Di­džio­jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je. Siū­lo at­va­žiuo­ti dirb­ti pas juos. Vi­si ieš­ko iš­ei­čių, o mes gin­či­ja­mės, klau­so­me čia P. Gra­žu­lio pa­si­sa­ky­mų ar dar ko nors. Ne pa­si­sa­ky­mai da­bar tu­rė­tų rū­pė­ti. Mes tu­ri­me su­si­tar­ti. Aš ma­nau, tai yra mū­sų prie­der­mė. Jei­gu mes to ne­pa­da­ro­me, iš to Sei­mo tik­rai jo­kios nau­dos nė­ra. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš tik no­riu pri­min­ti, kad Sei­mas, par­la­men­tas – tai ins­ti­tu­ci­ja, o Sei­mo na­riai yra tik da­lis vi­sos ins­ti­tu­ci­jos.

K. Ma­siu­lis. Pra­šom. Rei­kė­tų kal­bė­ti apie kon­kre­čius Sei­mo na­rius.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, dar li­kę sa­lė­je, tie pro­ce­sai, apie ku­riuos mes čia ban­do­me kal­bė­ti, yra be ga­lo svar­būs. Man te­ko po­ky­čių va­dy­bą dės­ty­ti ir uni­ver­si­te­to au­di­to­ri­jai. Vie­no­je iš pir­mų­jų pa­skai­tų aš pa­klaus­da­vau stu­den­tų, kaip daž­nai ir kaip il­gai jie mą­s­to apie sa­vo po­ky­čius, ku­rių no­ri pa­siek­ti gy­ve­ni­me, ir kaip to­li sie­kia jų po­ky­čiai. Su­si­da­ry­da­vo toks pras­tas vaiz­das, kad ne­la­bai to­li jie ma­to ir ne­la­bai tų po­ky­čių no­ri. Jei­gu tu ne­la­bai to­li sa­vo kar­je­rą ma­tai, tai ji ir bus ne­to­li­ma ar­ba ne ka­žin ko­kia. Vis­kas pra­si­de­da nuo to, kad nie­ko ne­gal­vo­ji apie at­ei­tį, o kai ne­gal­vo­ji, tai at­ei­ties ir nė­ra. Ko­kia at­ei­na, to­kią ir tu­ri­me.

Vaiz­das dir­bant Sei­me yra dar blo­ges­nis ne­gu uni­ver­si­te­to au­di­to­ri­jo­je, nes mes per ket­ve­rius me­tus gal pir­mą kar­tą kal­ba­me apie to­kią svar­bią te­mą. Aiš­ku, kad au­di­to­ri­ja daug tuš­tes­nė ne­gu uni­ver­si­te­te, nes čia nie­kas eg­za­mi­nų ne­pa­rei­ka­laus iš to kur­so. Ne­ži­no­ji­mo bar­je­rai yra pa­tys di­džiau­si. Jie yra glu­mi­na­mai bai­sūs. Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Kon­gre­so na­riai la­bai daug dė­me­sio ski­ria sa­vo iš­si­la­vi­ni­mui, la­vi­ni­mui­si, nes jie gal bu­vo anks­čiau mo­ky­to­jai, gy­dy­to­jai, dar kaž­kas, bet jie vals­ty­bės val­dy­ti ne­si­mo­kė ir jie (…) pa­čia grei­čiau­sia ir pa­žan­giau­sia kryp­ti­mi ne­si­mo­kė. Jiems rei­kia mo­ky­tis. Mes apie tai net ne­kal­ba­me. Ge­rai. Ne­ži­no­ji­mo bar­je­rai glu­mi­na, bet glu­mi­na ir ne­no­ras kaž­ką keis­ti.

Ki­tas klau­si­mas, ko­kia kryp­ti­mi mes tu­rė­tu­me ei­ti, jei­gu pra­dė­tu­me rim­tai dis­ku­tuo­ti ir tar­tis? Yra tas ži­no­mas Pa­re­to prin­ci­pas 20–80. Tik 20 % rei­kia įdė­ti pa­stan­gų, kad pa­siek­tum 80 % re­zul­ta­to. Rei­kia at­ras­ti, kaip čia bu­vo P. Kun­či­no pra­ne­ši­me, jis siū­lo kreip­ti dė­me­sį į tris ker­ti­nius da­ly­kus. Gal į tuos, gal į ki­tus, mes ne­dis­ku­tuo­ja­me. Ne­daug rei­kia pa­stan­gų įdė­ti, bet rei­kia įdė­ti tei­sin­ga lin­kme, kad pa­siek­tum 80 % re­zul­ta­to, ir vi­siš­kai ne­ap­si­mo­ka siek­ti 100 %, blaš­ky­tis ir vis­ką to­bu­lai re­a­li­zuo­ti. Ne­rei­kia to tam, kad mes pa­siek­tu­me le­mia­mą per­si­lau­ži­mą. To­kia yra te­ori­ja, to­kia yra prak­ti­ka. Taip gy­ve­na sėk­min­gi žmo­nės, gy­ve­na sėk­min­gos įmo­nės.

Svar­bus yra ir ki­tas as­pek­tas, apie ku­rį mes vi­sai ne­dis­ku­tuo­ja­me, tai yra dvi pi­ni­gi­nės. Rei­kė­tų tu­rė­ti at­ski­rą pi­ni­gi­nę stra­te­gi­niams tiks­lams stu­den­tui šei­mo­je, tuo la­biau vals­ty­bė­je. Stra­te­gi­niams tiks­lams tu­rė­tu­me tu­rė­ti at­ski­rą pi­ni­gi­nę. Apie tai mes ne­dis­ku­tuo­ja­me, neš­ne­ka­me. Tai be ga­lo svar­būs da­ly­kai. Jei­gu apie tai ne­su­si­mąs­to­me, ko­dėl taip yra, tai ir ne­bus jo­kių po­ky­čių. Mū­sų biu­dže­tai su­si­mai­šo su ru­ti­ni­niais po­rei­kiais. Ru­ti­ni­niai po­rei­kiai vi­sa­dos pra­ry­ja vis­ką. Taip yra vi­sur.

Kas val­do tuos po­ky­čius, yra ki­tas klau­si­mas. Ar val­do žmo­nės, ku­rie su­pran­ta, kaip jie val­do­mi? Rei­kia su­pras­ti, kad po­ky­čiai vi­sa­da su­ke­lia pa­si­prie­ši­ni­mą. Pa­ban­dy­ki­te mankš­tin­tis, jei­gu iki šiol ne­si­mankš­ti­no­te. Pa­ma­ty­si­te, kaip sun­ku pra­dė­ti. Pa­ban­dy­ki­te po­ky­tį. Jūs pats prie­šin­si­tės, ne kas nors ki­tas. Taip yra vi­sur. Pa­ban­dy­ki­te keis­ti sa­vo įmo­nę ir pa­ma­ty­si­te, kad dar­buo­to­jai ne­la­bai no­ri. Vi­sur taip bus. Va­di­na­si, mes tu­ri­me su­pras­ti, kad la­bai svar­bu, kas val­do ir kaip val­do. Tam, kad įveik­tu­me pa­si­prie­ši­ni­mą, rei­kės tam tik­rų tech­ni­kų ir te­ch­no­lo­gi­jų.

Pa­žiū­rė­ki­me į ki­tus da­ly­kus. Mes daug kur esa­me daug ką pa­sie­kę. Man trūks­ta lai­ko. Tar­kim, e. val­džios in­stru­men­tai la­bai to­li pra­len­kę, bet į e. val­džią įdie­gė­me biu­ro­kratines pro­ce­dū­ras. Biu­ro­kratija e. val­džios in­stru­men­tams vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­ga, tai yra ydin­ga prak­ti­ka. Daug kas ga­lė­tų bū­ti vi­sai ki­taip da­ro­ma. Dau­gy­bė pi­ni­gų taip iš­švais­to­ma, žmo­nės pra­ran­da pi­ni­gus. Tai kas, kad ga­li­ma elek­tro­ni­niu bū­du biu­ro­kratijai pa­si­tar­nau­ti? At­si­pra­šau, pri­trū­ko lai­ko.

PIRMININKĖ. Ačiū, kad jūs tik­rai la­bai tvar­kin­gai bai­gė­te sa­vo kal­bą. Dis­ku­si­jo­je už­si­ra­šę vi­si kal­bė­jo. Ga­lė­jo­me iš­sa­ky­ti sa­vo min­tis, nuo­mo­nes.

 

16.26 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl efek­ty­ves­nės po­li­ti­nių par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo ir fi­nan­si­nės veik­los prie­žiū­ros“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4426(2) (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Da­bar dar­bo­tvarkės 2-2 klau­si­mas, pro­jek­tas Nr. XIIP-4426. (Bal­sai sa­lė­je) Kaip sa­ko­te? (Bal­sai sa­lė­je) Da­bar nei to­je vie­to­je, nei ta re­gist­ra­ci­ja. Jau pa­skel­biau nu­me­rį. Ga­lė­si­te bal­suo­ti už pa­tei­ki­mą. Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl efek­ty­ves­nės po­li­ti­nių par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo ir fi­nan­si­nės veik­los prie­žiū­ros“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4426. Pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas. Pra­ne­šė­jas – A. Ku­bi­lius. Pra­šom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lo­me šian­dien ap­svars­ty­ti re­zo­liu­ci­ją, ku­ri spręs­tų vie­ną ne tik ak­tu­a­lią, bet ir il­ga­lai­kę pro­ble­mą Lie­tu­vo­je, ku­ri su­si­ju­si, taip drįs­tu pa­va­din­ti, su po­li­ti­ne ko­rup­ci­ja, ku­rią mes vi­si tu­ri­me ma­ty­ti kaip di­de­lę bė­dą ir la­bai ra­cio­na­liai svars­ty­ti, ką rei­kia pa­da­ry­ti, kad tos pro­ble­mos bū­tų ma­žiau. Aš ne­no­riu čia kal­bė­ti ir sie­ti su ko­kiais nors pas­tarųjų die­nų įvy­kiais. Iš tik­rų­jų ga­li­me var­din­ti ir var­din­ti dau­gy­bę tų ne­ge­rų da­ly­kų, ne­ge­rų is­to­ri­jų, ku­rias čia, Sei­me, svars­ty­da­vo­me pro­ku­ro­rui sto­vint tri­bū­no­je ir rei­ka­lau­jant pa­nai­kin­ti vie­no ar ki­to Sei­mo na­rio ar par­ti­jos ly­de­rio imu­ni­te­tą.

Tu­ri­me la­bai aiš­kiai pa­ma­ty­ti vie­ną la­bai pa­pras­tą da­ly­ką. 2011 me­tais Sei­mas kar­tu su Pre­zi­den­te ir tuo me­tu mū­sų Vy­riau­sy­be taip pat rė­mė to­kią ini­cia­ty­vą – iš an­tro kar­to pri­ėmė la­bai svar­bų spren­di­mą ir ap­ri­bo­jo ver­slui rem­ti po­li­ti­nes par­ti­jas se­kant Vo­kie­ti­jos ar Skan­di­na­vi­jos pa­vyz­džiu.

Net ir kri­zės lai­ko­tar­piu ra­do­me ga­li­my­bių skir­ti biu­dže­te pa­na­šios ap­im­ties lė­šų, kiek par­ti­jos de­kla­ruo­da­vo, kad jos iš­leis­da­vo kiek­vie­nais me­tais. Taip pa­sie­kė­me la­bai svar­baus da­ly­ko – par­ti­joms, par­ti­jų ly­de­riams su­ma­žė­jo po­rei­kis ei­ti ir ieš­ko­ti iš­ties­ta ran­ka ver­slo pa­ra­mos, kar­tu ne­iš­ven­gia­mai ir ver­slas tu­rė­da­vo ko­kių nors vie­no­kių ar ki­to­kių pa­gei­da­vi­mų.

Tai­gi par­ti­jos ta­po kur kas lais­ves­nės nuo to, ta­čiau, kaip ir bet ko­kiu ki­tu at­ve­ju, jei­gu nė­ra tin­ka­mos prie­žiū­ros, tai pa­gun­dos elg­tis ne­tin­ka­mai vi­sa­da lie­ka. De­ja, taip jau žmo­gus yra su­rė­dy­tas. Ne vel­tui aš tai vis kar­to­ju, kad kiek­vie­ną sek­ma­die­nį tie, kas ei­na­me į baž­ny­čią, mel­džia­mės sa­ky­da­mi „Tė­ve mū­sų“ ir sa­ko­me tuos žo­džius „Ir ne­leisk mū­sų gun­dy­ti“. Jau šimt­me­čius ar tūks­tant­me­čius žmo­nės pra­šo­si ap­sau­gos nuo gun­dy­mo. Par­ti­joms to­kia ap­sau­ga iš tik­rų­jų tu­ri bū­ti griež­ta ir efek­ty­vi, ra­cio­na­li par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo prie­žiū­ra. Pa­gal ga­lio­jan­tį Po­li­ti­nių kam­pa­ni­jų fi­nan­sa­vi­mo ir fi­nan­sa­vi­mo kon­tro­lės įsta­ty­mą to­kia prie­žiū­ra yra su­teik­ta įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka Vy­riau­sia­jai rin­ki­mo ko­mi­si­jai. Bet ten­ka pa­sa­ky­ti, kad Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja dėl įvai­rių prie­žas­čių, gal as­me­ni­nių, gal dėl to, kad Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos su­dė­ty­je yra vi­sų par­ti­jų at­sto­vų, tą prie­žiū­rą re­a­li­zuo­ja, ma­no ma­ny­mu, tik­rai ne­pa­kan­ka­mai efek­ty­viai.

Aš ga­liu pri­min­ti la­bai kon­kre­čius mū­sų vie­šai ra­šy­tus pa­reiš­ki­mus per pra­ei­tų me­tų sa­vi­val­dos rin­ki­mus, kai vie­na par­ti­ja Vil­niaus mies­te, na, čia ne pa­slap­tis, Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tai, daug kan­di­da­tų pa­gal vie­šai de­kla­ruo­tas iš­lai­das rin­ki­mams, pa­gal vie­šai de­kla­ruo­tus in­dė­lius į sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­jas de­monst­ra­vo, kad jie sa­vo par­ti­jos, sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­jai Vil­niaus mies­te kaip kan­di­da­tai įne­ša vos ne dvi­gu­bai di­des­nes su­mas, ne­gu yra de­kla­ra­vę sa­vo san­tau­pų. Na, at­ro­do, aki­vaiz­dus da­ly­kas. Aki­vaiz­du, kad žmo­nės, tie kan­di­da­tai tuos pi­ni­gus ga­vo iš kaž­ko­kių, ne­ži­nau, juo­dų­jų bu­hal­te­ri­jų ar pil­kų­jų bu­hal­te­ri­jų, ar dar ko nors. Mes pra­šė­me, kad Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja efek­ty­viai im­tų­si šio klau­si­mo ty­ri­mo. Iki šiol tas ty­ri­mas vis dar tę­sia­si ir nė­ra jo­kių at­sa­ky­mų. Nie­ko ne­gir­dė­jau, kad kas nors bū­tų nu­baus­tas, kad kas nors bū­tų įver­tin­ta.

Ką tai reiš­kia? Tai reiš­kia, kad iš tik­rų­jų po­li­ti­kams yra siun­čia­mas sig­na­las, kad ta prie­žiū­ra yra la­bai la­bai sky­lė­ta ir kiau­ra. Ir ta­da iš tik­rų­jų kart­kar­tė­mis nu­stem­ba­me, kad kaž­kas pa­si­duo­da tai pa­gun­dai, kad prie­žiū­ra yra tiek sil­pna, kad ga­li­ma gal ir su­ri­zi­kuo­ti, pa­im­ti ko­kią nors ne­tei­sė­tą pa­ra­mą iš ko­kio nors ver­slo, ir ši­to­kiu bū­du iš tik­rų­jų pa­da­ro­ma ža­la ne tik kon­kre­čiai par­ti­jai, ne tik kon­kre­čiam po­li­ti­kui ma­to­me ža­lą, bet ir vi­sai vals­ty­bei.

Aš ne­no­riu čia il­gai tęs­ti, mū­sų siū­ly­mas yra la­bai pa­pras­tas – ma­ty­ti at­vi­ro­mis aki­mis tą pro­ble­mą, pra­šy­ti Sei­mo val­dy­bos, kad bū­tų su­da­ry­ta spe­cia­li gru­pė, ku­ri per­žiū­rė­tų, kaip yra reg­la­men­tuo­ta par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo ir fi­nan­si­nės veik­los prie­žiū­ra. Mū­sų įsi­ti­ki­ni­mu, tą prie­žiū­rą bū­tų ge­rai per­duo­ti di­des­nę pa­tir­tį ir di­des­nius įga­lio­ji­mus ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos rei­ka­luo­se tu­rin­čioms ins­ti­tu­ci­joms, kad ir tai pa­čiai STT. Ži­nau, daug kas čia abe­jo­ja, kaip čia, iš kar­to par­ti­jos at­ro­dys kaip nu­si­kal­tė­lės. Ga­li­ma gal­vo­ti apie ko­kius nors ki­tus me­cha­niz­mus, bet ne­ga­li­ma pa­lik­ti taip, kaip yra da­bar, nes aš tik­rai nuo­gąs­tau­ju, kad tuo at­ve­ju, ar­tė­jant ši­tiems Sei­mo rin­ki­mams, mes to­kių įvai­rių la­bai ne­ge­rų ir ne­gra­žių is­to­ri­jų ma­ty­si­me tik­rai ne vie­ną. Ge­riau iš tik­rų­jų pre­ven­ty­viai su­si­rū­pin­ti tuo, kad po­li­ti­kai ir par­ti­jos ne­tu­rė­tų net to­kių pa­gun­dų, kad ga­li­ma elg­tis ne­skaid­riai, o tam iš tik­rų­jų rei­kia, kad po­li­ti­kai ir par­ti­jos ži­no­tų, jog jų vi­sų fi­nan­si­nės veik­los prie­žiū­ra yra tik­rai daug efek­ty­ves­nė, ne­gu yra da­bar.

PIRMININKĖ. Ačiū, la­bai iš­sa­miai čia pa­pa­sa­ko­jo­te, bet jū­sų vis tiek no­ri klaus­ti de­šimt Sei­mo na­rių. Bet jei­gu pa­dė­tų jū­sų tas žo­dis „ap­sau­go­ti“, tai mes čia ga­li­me di­de­lė­mis rai­dė­mis pa­ra­šy­ti, kad tik vi­sus ap­sau­go­tų kiek­vie­ną die­ną.

Pir­ma­sis klau­sia A. Ma­zu­ro­nis. Ne­ma­tau. K. Ma­siu­lis. Ruo­šia­si M. Bas­tys.

K. MASIULIS (TS-LKDF). No­rė­čiau pa­klaus­ti, VRK ga­vo, at­ro­do, 20 nau­jų eta­tų, tai ar ne­tu­rė­tų šių eta­tų pa­skir­ti šiai funk­ci­jai at­lik­ti?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik­rai ne­si­i­mu spręs­ti, aš tik ma­tau, sa­kau, ne­ži­nau, čia ga­li­ma bū­tų, be abe­jo, svars­tant to­liau re­zo­liu­ci­ją ar­ba su­da­rius dar­bo gru­pę kvies­tis ir VRK, kas jai truk­do bū­ti kur kas efek­ty­ves­nei šio­je veik­lo­je. Aš ga­liu spė­lio­ti tik dėl tam tik­rų sis­te­mi­nių da­ly­kų. Gal­būt truk­do tai, kad VRK di­de­lę da­lį na­rių su­da­ro par­ti­jų at­sto­vai. Kaip ro­do ne vie­nos sri­ties si­tu­a­ci­ja, kai yra pa­ti­ki­ma pa­tiems sa­ve pri­žiū­rė­ti, ar tai bū­tų ži­niask­lai­da, ar tai bū­tų kad ir tos pa­čios par­ti­jos, tai ta prie­žiū­ra, ma­no ma­ny­mu, ne­bū­na efek­ty­vi, mes dar ne­sa­me tiek už­au­gę ir su­bren­dę, kad ši­to­kiu bū­du ga­lė­tu­me la­bai efek­ty­viai sa­ve pri­žiū­rė­ti ir baus­ti pa­tys sa­ve. Tai ge­riau dau­giau iš­ori­nės prie­žiū­ros, ne­gu taip, kaip yra da­bar.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Bas­tys. Ruo­šia­si S. Brun­dza.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, jūs ir pa­tys pri­pa­žįs­ta­te, dar pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je bu­vo pri­im­tas įsta­ty­mas dėl Par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mo, taip pat dėl ju­ri­di­nių as­me­nų, už­drau­džiant ju­ri­di­niams as­me­nims fi­nan­suo­ti par­ti­jas rin­ki­mų kam­pa­ni­jų me­tu, ir ap­skri­tai yra už­draus­ta tai da­ry­ti. Kaip ir vi­si su­ta­ria­me čia, kad yra ge­rai pa­da­ry­ta.

Ma­no klau­si­mo es­mė yra ta, kad jė­gos struk­tū­ros ir taip, mes ma­no­me, kar­tais ga­li­mai ki­ša­si į rin­ki­mų pro­ce­sus ir tai yra pa­vo­jin­ga de­mo­kra­tinėms ša­lims. Tai­gi toks siū­ly­mas, ma­ny­čiau, bū­tų ri­zi­kin­gas, pa­žeis­tų ben­drus de­mo­kra­tinės vals­ty­bės prin­ci­pus. Dė­ko­ju.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). De­mo­kra­tija, ku­rios pa­grin­das yra rin­ki­mai, pa­grįs­ta ne­šva­riais pi­ni­gais, nė­ra jo­kia de­mo­kra­tija. Ne­va­din­ki­me to de­mo­kra­tija, tai yra to žo­džio vi­siš­ka dis­kre­di­ta­ci­ja. Ly­giai taip, kaip ne­ga­li­me va­din­ti kur nors, pa­vyz­džiui, Bal­ta­ru­si­jo­je ar to­je pa­čio­je Ru­si­jo­je, pro­ce­sų, ku­rie tu­ri rin­ki­mų pa­va­di­ni­mą, kad tai yra rin­ki­mai. Na, ne­iš­kreip­ki­me es­mės. Jei­gu no­ri­me gy­ven­ti tik­rai de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je, tai pa­si­rū­pin­ki­me, kad rin­ki­mai vyk­tų skaid­riai, t. y. kad ne­bū­tų nau­do­ja­mi ne­tei­sė­ti pi­ni­gai ir kad tie, ku­rie pri­žiū­ri, bū­tų efek­ty­vūs, kad vi­sos par­ti­jos ži­no­tų, kad ban­dy­mas pa­si­nau­do­ti ko­kiais nors ne­tei­sė­tais pi­ni­gais bus iš kar­to pa­ste­bė­tas ir bus bau­džia­ma.

Da­bar Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja ne pir­mi me­tai tu­ri įga­lio­ji­mą ste­bė­ti ir par­ti­jų fi­nan­sa­vi­mą, ir rin­ki­mų kam­pa­ni­jas, mo­ni­to­rin­gą da­ry­ti, kiek kas iš­lei­džia pi­ni­gų. Tai da­bar pa­žiū­rė­ki­me į Dar­bo par­ti­jos tą pa­čią gar­si­ą­ją by­lą, vėl čia ne dėl to, kad kal­bė­čiau prieš Dar­bo par­ti­ją, bet pa­žiū­rė­ki­me į Dar­bo par­ti­jos by­lą.

Teis­mas kon­sta­ta­vo, kad per dve­jus me­tus par­ti­ja iš­lei­do 24 mln. ne­tei­sė­tų pi­ni­gų. Tie pi­ni­gai bu­vo iš­leis­ti par­ti­jos veik­lai, tie pi­ni­gai bu­vo iš­leis­ti re­kla­mai. Ar VRK pa­ma­tė tai? Tai net ne 100 tūkst., o 24 mln. Ir ne­pa­ma­tė. Tai apie ką mes šne­ka­me? Ga­li­me to­liau vaiz­duo­ti, kad štai yra prie­žiū­ra, kad par­ti­jos yra pri­žiū­ri­mos, bet re­a­liai tai ne­pri­žiū­ri­mos. Ir tai reiš­kia, kad nė­ra de­mo­kra­tijos.

PIRMININKĖ. Aš no­riu pri­min­ti, klaus­ti – mi­nu­tė, at­sa­ky­ti – dvi mi­nu­tės.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Bū­ti­nai.

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Brun­dza. Ruo­šia­si N. Pu­tei­kis.

S. BRUNDZA (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų pro­ble­ma eg­zis­tuo­ja, bet, da­bar kal­bant apie Rin­ki­mų ko­mi­si­ją, jai tik­riau­siai pa­kan­ka ki­tų dar­bų ir tik­riau­siai nė­ra ge­rų spe­cia­lis­tų. Bet klau­si­mas, ar bū­tų tei­sin­ga pa­da­ry­ti vi­sus, kad jau iš anks­to vi­si, vi­sos par­ti­jos jaus­tų­si lyg ir pra­si­kal­tu­sios?

Pra­šau pa­sa­ky­ti, yra ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri kon­tro­liuo­ja vals­ty­bės pi­ni­gus, o da­bar liū­to da­lis yra vals­ty­bės pi­ni­gai, tai ko­dėl to ne­ga­li da­ry­ti Vals­ty­bės kon­tro­lė?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš ne­si­i­mu spręs­ti, už tai čia iš tik­rų­jų… Aš su­pran­tu tas abe­jo­nes, ar STT, jei­gu pa­ski­ria­me STT, tai ar ta­da ne­at­ro­dy­si­me vi­si kaip nu­si­kal­tė­liai. Bet aš tu­riu pa­sa­ky­ti, kad kai to­kios kon­tro­lė nė­ra, dar la­biau vi­si at­ro­do­me kaip nu­si­kal­tė­liai, nes nė­ra kas net pa­si­žiū­ri, ir nie­kas ne­ga­li pa­ti­kė­ti tos prie­žiū­ros, ko­kia yra da­bar, efek­ty­vu­mu. Aš su­tin­ku, kad ga­li­ma svars­ty­ti pa­čius įvai­riau­sius va­rian­tus, bet bū­tų svar­bu su­pras­ti ir su­tar­ti, kad ne­ga­li­me pa­lik­ti taip, kaip yra da­bar. To­dėl ir siū­lo­me Sei­mo val­dy­bai su­da­ry­ti dar­bo gru­pę ir jai pa­ves­ti ieš­ko­ti efek­ty­vaus ir tin­ka­mo spren­di­mo nie­ko ne­lau­kiant.

PIRMININKĖ. Klau­sia N. Pu­tei­kis, ruo­šia­si A. Mit­ru­le­vi­čius.

N. PUTEIKIS (MSNG). Aš no­rė­jau pa­si­džiaug­ti šia ini­cia­ty­va ir šios re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tu, no­rė­jau tie­siog pa­pra­šy­ti, kad jū­sų frak­ci­jos at­sto­vai, aš ti­kiu, kad mes pri­tar­si­me to­kiai re­zo­liu­ci­jai, kad bus su­da­ry­ta to­kia dar­bo gru­pė, no­rė­jau pra­šy­ti įtrauk­ti to­kį klau­si­mą kaip va­di­na­mie­ji pie­ta­vi­mai. Štai šian­dien ži­niask­lai­da ra­šo, kaip R. Ši­ma­šius su kon­cer­no „MG Bal­tic“ ke­tu­riais pa­grin­di­niais ar tri­mis as­me­ni­mis pie­ta­vo. Aš at­si­me­nu, kad prieš 15 me­tų Lie­tu­vo­je bu­vo ra­šo­mi straips­niai apie po­li­ti­ką, kad tu­ri­me im­ti ge­rus pa­vyz­džius iš va­ka­rie­tiš­kos kon­tro­lės sis­te­mos. Pa­vyz­džiui, štai A. Ab­ro­ma­vi­čius, lie­tu­vis Uk­rai­no­je, ra­šo „Lie­tu­vos ry­te“, kad jei­gu ka­bi­ne­te yra pri­va­taus ver­slo at­sto­vas, vi­sa­da da­ly­vau­ja du – po­li­ti­kas ir ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jas ir pa­na­šiai. R. Ši­ma­šiaus at­ve­jis ro­do, kad li­be­ra­lai la­bai gar­siai ki­tiems šau­kia, ko­kie mes tu­ri­me bū­ti va­ka­rie­tiš­kų stan­dar­tų, o re­a­ly­bė, de­ja, pa­si­ro­dė prie­šin­ga. Aš no­rė­čiau, kad jūs ini­ci­juo­tu­mė­te ir to­kių da­ly­kų at­si­ra­di­mą dar­bo gru­pė­je.

Kar­tu no­riu dar pri­min­ti ir pa­klaus­ti, ar vis dėl­to ne lai­kas mums įves­ti ne tik pa­ja­mų, bet ir iš­lai­dų de­kla­ra­vi­mą? Ta­da, pa­vyz­džiui, Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai, ku­rie per pra­ei­tus rin­ki­mus įne­šė su­mas, pri­lygs­tan­čias vi­sam jų me­ti­nių pa­ja­mų dy­džiui… To­kie at­ve­jai bū­tų ne­ga­li­mi. Tai­gi klau­si­mas dėl…

PIRMININKĖ. Lai­kas! Lai­kas!

N. PUTEIKIS (MSNG). …taip pat dėl iš­lai­dų de­kla­ra­vi­mo.

PIRMININKĖ. Ne­pik­tnau­džiau­ki­me!

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš ga­liu at­sa­ky­ti ger­bia­ma­jam N. Pu­tei­kiui, kad yra ir dau­giau da­ly­kų, ką rei­kė­tų svars­ty­ti. Šiuo at­ve­ju mes pa­siū­lė­me spręs­ti pir­mą klau­si­mą, to­kį pa­tį la­biau­siai de­gan­tį – tai kas gi pri­žiū­ri tuos par­ti­jų pi­ni­gus. Bet ša­lia to, pa­vyz­džiui, mes ma­no­me, kad la­bai pa­dė­tų, jei­gu ta pa­ti VRK ar ki­ta ins­ti­tu­ci­ja su­da­ry­tų ga­li­my­bes, daug leng­ves­nes ga­li­my­bes pla­tes­nei vi­suo­me­nei ma­ty­ti par­ti­jų ata­skai­tas. Tos ata­skai­tos tu­rė­tų bū­ti de­ta­les­nės ir iš tik­rų­jų žmo­nės pa­tys ga­lė­tų spręs­ti, ką da­ro par­ti­jos. Ly­giai taip pat daug dau­giau vie­šu­mo ga­lė­tų bū­ti ir dėl par­ti­jų su­tar­čių su įvai­riais, sa­ky­sim, rin­ki­mų kam­pa­ni­jų vyk­dy­to­jais, bet tai yra ki­ti da­ly­kai. Dėl to aš pri­ta­riu.

Dėl lo­biz­mo per­tvar­kos į tai, kad iš tik­rų­jų nuo tų for­ma­lių da­ly­kų bū­tų per­ei­ta prie re­a­lių da­ly­kų, t. y. kad bū­tų fik­suo­ja­ma, ką po­li­ti­kai, su kuo jie ben­drau­ja, aš ma­nau, kad tai yra ir­gi la­bai stip­riai pri­bren­dęs rei­ka­las. Aš sa­ky­čiau, aš pa­me­nu iš tų, kaip jūs sa­ko­te prieš 15 me­tų dis­ku­si­jų, taip pat ir dis­ku­si­jos apie Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų pa­tir­tį su va­di­na­mai­siais Suns­hi­ne – sau­lės švie­sos, jie taip mėgs­ta skam­biai pa­va­din­ti, įsta­ty­mais, ku­rie taip tik rei­ka­la­vo, kad vi­si su­si­ti­ki­mai bū­tų fik­suo­ja­mi, bū­tų aiš­ku, su kuo su­si­tin­ki.

PIRMININKĖ. Lai­kas at­sa­ky­ti… Aš pra­šiau neiš­si­plės­ti.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ge­rai, ban­dom trum­pin­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Mit­ru­le­vi­čius. Ir pas­ku­ti­nis ruo­šia­si V. A. Ma­tu­le­vi­čius. La­bai pla­čiai at­sa­ki­nė­ja­te, ne­už­ten­ka lai­ko vi­siems. Pra­šom.

A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, kaip jūs Sei­mo re­zo­liu­ci­jo­je tei­gia­te, kad Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja dėl fi­nan­si­nių re­sur­sų sto­kos ar ele­men­ta­raus ne­no­ro tai da­ry­ti ne­už­tik­ri­na tin­ka­mos par­ti­jų ir rin­ki­mų kam­pa­ni­jos fi­nan­sa­vi­mo kon­tro­lės. Gal jūs tu­ri­te pa­vyz­džių, kad bū­tent Vy­riau­sio­ji rin­ki­mų ko­mi­si­ja tie­siog ma­to aki­vaiz­džius pa­žei­di­mus ir to ne­da­ro? Ar fi­nan­sų? Jie nie­ka­da ne­si­krei­pia, kad jiems trūks­ta fi­nan­sa­vi­mo.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš ne­ži­nau, ko jiems trūks­ta, bet aš dar kar­tą kar­to­ju, kad ma­ne tik­rai ste­bi­na ir ke­lia ne­ri­mą, ga­liu var­to­ti čia ko­kį no­ri žo­dį, tai, kad dau­giau nei prieš me­tus vy­ko sa­vi­val­dos rin­ki­mai, mes krei­pė­mės, ką čia ir ko­le­ga N. Pu­tei­kis tuos pa­čius fak­tus mi­ni, kai Vil­niaus mies­te vie­nos par­ti­jos kan­di­da­tai fi­nan­sa­vo sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją, aki­vaiz­džiai skai­čiai, pli­ka aki­mi ma­ty­ti, vie­ni su ki­tais ne­su­ei­na. Rin­ki­mų ko­mi­si­ja lyg ir pra­dė­jo ty­ri­mą, o at­sa­ky­mo po me­tų nie­kas ne­tu­ri­me. Ko­kia čia kon­tro­lė? Čia yra ska­ti­ni­mas – ei­ki­te ir to­liau taip el­ki­tės.

Da­bar kas truk­do tą pa­da­ry­ti? Aš tik­rai ne­tu­riu at­sa­ky­mų, ko­dėl tai nė­ra pa­da­ro­ma. Aiš­ku, bus pa­sa­ky­ta, kad trūks­ta eta­tų, trūks­ta pi­ni­gų, dar ko nors trūks­ta ar­ba kad kaž­ku­rios ins­ti­tu­ci­jos per lė­tai da­ro tuos ty­ri­mus. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, trūks­ta po­li­ti­nės va­lios.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. A. Ma­tu­le­vi­čius. Ir per­ei­si­me prie ki­tos sta­di­jos.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, rei­kė­tų su­tik­ti su jū­sų min­ti­mi, kad bū­ti­na ką nors šio­je si­tu­a­ci­jo­je da­ry­ti, bet man vis dėl­to šiek tiek skau­du, nors ne­su par­ti­jos na­rys, už pa­si­rink­tą ke­lią, nes taip pat bū­tų ga­li­ma sėk­min­gai, kad Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas mus vi­sus pri­žiū­rė­tų. (Juo­kas sa­lė­je)

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne­tu­riu ką at­sa­ky­ti, hu­mo­ras ge­ras, su­pran­tu po­teks­tę. Iš tik­rų­jų kar­tais at­ro­do taip, kad žmo­nės taip ir gal­vo­tų, kad ge­rai bū­tų vi­sus už­da­ry­ti ir po to iš­leis­ti po vie­ną, ku­ris įro­dys, kad ge­rai dir­ba.

Bet dar sy­kį tik no­riu pa­kar­to­ti, kad, ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, pa­lie­kant taip, kaip yra da­bar, tai yra to­kia stru­čio po­zi­ci­ja. Įki­ša­me gal­vą į smė­lį ir gal­vo­ja­me, kad žmo­nės ne­ma­to, kaip čia vis­kas at­ro­do. O pro­ble­ma tik­rai yra, to­dėl aš ma­tau, kaip par­ti­jos ar po­li­ti­kai pa­slys­ta ant ši­tos pa­gun­dos, pa­slys­ta la­bai skau­džiai ne tik pa­tys sau, bet ir vi­sai vals­ty­bei. Mes tu­ri­me at­sa­ko­my­bę ši­tą pro­ble­mą spręs­ti, o ne lauk­ti, ar mes čia pa­tys drą­siai sa­ky­ti, kad mū­sų tai ne­su­gun­dys. Iš­spręs­ki­me ši­tą pro­ble­mą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ti­kiuo­si, kad jūs ne­pa­sly­si­te ant to, ko ki­tiems pa­lin­kė­jo­te. No­riu tik pa­sa­ky­ti, jei­gu re­zo­liu­ci­jo­je kon­sta­tuo­ja­ma apie blo­gą Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos dar­bą, tai Sei­mas pats tvir­ti­na va­do­vą. Gal­būt rei­kia kal­bė­ti, kad ne­tin­ka va­do­vas? Kuo čia dė­ta sis­te­ma, jei­gu ne­pa­da­ro? Ten įsta­ty­me la­bai daug tei­sių su­teik­ta ir Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­nybai, ir Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bai, ir vi­siems ki­tiems. Tik­tai rei­kia mo­kė­ti or­gani­zuo­ti.

Dis­ku­si­jo­je už­si­ra­šė da­ly­vau­ti K. Ma­siu­lis. Pra­šom. At­si­sa­ko­te. N. Pu­tei­kis. (Bal­sai sa­lė­je) Dis­ku­tuo­ti pra­šom čia, į tri­bū­ną. A. Na­kas. A. Na­kas. Pra­šom.

A. NAKAS (MSNG). Ma­no nuo­mo­ne, tai ne­rei­ka­lin­ga ini­cia­ty­va. Iš tik­rų­jų vis­kas vei­kia pui­kiai ir pri­tar­čiau po­no V. A. Ma­tu­le­vi­čiaus pa­sa­ky­mui, kad tu­rė­tų, kas ten, Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas rū­pin­tis ar kas. Iš tik­rų­jų pas­ku­ti­niai įvy­kiai ir bū­tent STT veiks­mai pa­ro­dė, kad tie, ku­rie su­si­gun­do ne­šva­riais pi­ni­gais, juos mėgs­ta im­ti, tam ir yra tar­ny­bos, ku­rios pri­čium­pa. Juk Lie­tu­vo­je la­bai daug prie­žiū­ros tar­ny­bų ir vi­so­kių ki­to­kių prie­žiū­ros bū­rių. To­dėl aš ma­nau, kad ši ini­cia­ty­va yra tie­siog to­kia tuš­to­ka. Vis­kas vei­kia ir vei­kia la­bai ge­rai. Ačiū.

PIRMININKĖ. La­bai ačiū. Da­bar pa­gal pro­ce­dū­ras per­ei­na­me prie re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mo. Mo­ty­vai už – J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ma­nau, kad kai at­si­tin­ka tam tik­ri su­krė­ti­mai, taip, ma­tyt, mes ga­li­me api­bū­din­ti ir pas­ta­ruo­sius įvy­kius, ge­riau­sias at­sa­kas yra kon­struk­ty­vus re­a­ga­vi­mas ir ieš­ko­ji­mas spren­di­mų, ku­rie ša­lin­tų es­mi­nes to­kių įvy­kių prie­žas­tis. Aš ma­nau, re­zo­liu­ci­ja tą ir siū­lo. Ir ne­žiū­rė­ki­me, kas da­bar ko čia klau­sia­me, at­sa­kom, tie­siog ga­li­me pa­ro­dyt to­kį ben­drą kon­struk­ty­vų re­a­ga­vi­mą ir, na, pa­da­ry­ti tam tik­rą re­a­ga­vi­mą tei­sės ak­tų rei­kia­mu to­bu­li­ni­mu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nė prieš – A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ge­riau­sias re­a­ga­vi­mas į tai, kas vyks­ta, to ne­da­ry­ti ir ta­da ne­rei­kės to­kių re­zo­liu­ci­jų ir ap­skri­tai apie tai ne­rei­kės kal­bė­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Ne­vir­pin­ki­me tuš­čiai oro ir ne­pri­im­ki­me tuš­čiai re­zo­liu­ci­jų. To­dėl siū­lau bal­suo­ti prieš.

PIRMININKĖ. Ke­tu­ri už. (Bal­sai sa­lė­je) Nuo­mo­nė už – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš tik­rų­jų yra ką veik­ti šio­je sri­ty­je. Jei­gu bū­tų su­da­ry­ta, kaip čia ir siū­lo­ma, tam tik­ra vei­kė­jų gru­pė, ku­rie pa­teik­tų mums siū­ly­mus, tai mes ga­lė­tu­me pa­to­bu­lin­ti. Tar­ki­me, VRK gal ga­lė­tų bū­ti su­da­ro­ma ne par­ti­jų, o kie­no nors ki­to, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų, pi­lie­čių ir pa­na­šiai. Gal ta­da ir tas no­ras bū­tų di­des­nis kon­tro­liuo­ti po­li­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas rin­ki­mų me­tu ir pa­na­šiai. Aš ma­nau, kad rei­kia pri­im­ti to­kią re­zo­liu­ci­ją.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nė už – N. Pu­tei­kis.

N. PUTEIKIS (MSNG). Aš no­rė­jau pa­ra­gin­ti pri­im­ti ši­tą re­zo­liu­ci­ją ir pri­min­ti ko­le­goms, kad Sei­mas prieš ke­le­tą me­tų jau yra svars­tęs ši­tą pa­siū­ly­mą, es­mi­nį pa­siū­ly­mą, kad par­ti­jų fi­nan­sus kon­tro­liuo­tų FNTT ar pa­na­ši ins­ti­tu­ci­ja, bet tą­syk Sei­mo dau­gu­ma at­me­tė. To­dėl iš tik­rų­jų la­bai gai­la ir da­bar­ti­niai įvy­kiai ro­do, kad pre­ven­ci­nės prie­mo­nės bū­ti­nos. Aš ti­kė­jau­si iš ger­bia­mo­jo A. Sy­so vis dėl­to prie­šin­gos po­zi­ci­jos. Kaip tik ši­tie įvy­kiai ro­do, kad ne­pa­kan­ka­ma prie­žiū­ra, ypač iš kon­cer­no per­da­vi­mo gry­nų­jų pi­ni­gų, įne­ši­mas per kan­di­da­tus ar par­ti­jos ak­ty­vis­tus į le­ga­lias są­skai­tas, ši­tą vie­tą bū­ti­na už­kar­dy­ti ir to­dėl aš ra­gi­nu ko­le­gas bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Nuo­mo­nė prieš – A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (LSDPF). Pra­šo­me ne­si­pik­tin­ti, ger­bia­ma­sis Kęs­tu­ti, vi­si tu­ri tei­sę iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę. Aš ma­nau, kad vis dėl­to ne re­zo­liu­ci­jo­mis rei­kia pa­dė­tį tai­sy­ti, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, o sa­vo pa­vyz­džiu. Tai ir siū­lau da­ry­ti.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Nuo­mo­nė už – A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, iš tik­rų­jų ne­ži­nau, ko­dėl pik­ti­na­tės, juk čia dar ne spren­di­mas – dar­bo gru­pė. Aš ma­nau, kad šiai val­dan­čia­jai dau­gu­mai, ku­ri yra su­da­riu­si de­šim­tis dar­bo gru­pių, yra pri­im­ti­na dar­bo for­ma. Bus pa­teik­ti pa­siū­ly­mai, ku­riuos mes ga­lė­si­me svars­ty­ti. Aš ma­nau, kad į tą dar­bo gru­pę iš­ties bus pa­kvies­ti spe­cia­lis­tai, ku­rie įver­tins vie­ną ar ki­tą for­mą, tin­ka­mes­nę tiems fi­nan­sams kon­tro­liuo­ti, juo­lab kad ne­men­ka da­lis par­ti­jų fi­nan­sų da­bar su­da­ro biu­dže­ti­nis fi­nan­sa­vi­mas. To­dėl siū­lau pa­lai­ky­ti dar­bo gru­pės su­da­ry­mą ir im­tis dar­bo.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Ačiū. Nuo­mo­nė prieš – A. Na­kas.

A. NAKAS (MSNG). Aš tik pa­si­kar­to­siu, kad kai kal­ba­me apie už­kar­dy­mą, tai pas­ta­ra­sis įvy­kis pui­kiai pa­ro­dė, kaip vis­kas bu­vo už­kar­dy­ta, tar­ny­bos dir­ba, rei­kia elg­tis są­ži­nin­gai, o jei­gu VRK kaž­ko ne­pa­da­ro iki ga­lo, tai čia rei­kia kal­bė­ti apie VRK ir pri­vers­ti juos, kad jie at­lik­tų sa­vo dar­bą iki ga­lo ar­ba pa­sa­ky­tų, ko jiems dar trūks­ta.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nės iš­sa­ky­tos, bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te, kad to­kia re­zo­liu­ci­ja bū­tų pri­im­ta, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 71 Sei­mo na­rys: už – 28, prieš – 3, su­si­lai­kė 40. Re­zo­liu­ci­jai ne­pri­tar­ta.

Rei­kia bal­suo­ti al­ter­na­ty­viai: re­da­guo­ti re­zo­liu­ci­ją ar­ba at­mes­ti. Kas už re­da­ga­vi­mą, bal­suo­ja­te už, kas už at­me­ti­mą – prieš. Al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Ne­bū­ki­te to­kie tik­ri, kad į jū­sų ga­li ne­pa­si­bels­ti. Nie­ka­da ne­rei­kia ki­tam kas­ti duo­bės, nes pa­tys ga­li­te įgriū­ti. Čia An­drius vi­są lai­ką mus gąs­di­na, vi­są die­ną.

Bal­sa­vo 67 Sei­mo na­riai: už – 30, prieš – 37. Re­zo­liu­ci­ja yra at­mes­ta. Tris­de­šimt še­šių…

Dar­bo­tvarkės 2-3 klau­si­mas – Stra­te­gi­nę reikš­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui tu­rin­čių įmo­nių ir įren­gi­nių bei ki­tų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių įmo­nių įsta­ty­mo Nr. IX-1132 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4372. Pa­tei­ki­mas. Kvie­čiu R. Ju­k­ne­vi­čie­nę. Ne­ma­tau. Ta­da D. Krei­vys. Nė­ra. Ką tik bu­vo. (Bal­sai sa­lė­je) At­gal ne­grį­ši­me.

2-4 klau­si­mas. Du žmo­nės pa­teik­ti. (J. Raz­ma: „Ko­man­di­ruo­tė­je“). Tu­rė­jo­te prieš tai iš­si­spręs­ti klau­si­mą.

 

16.54 val.

Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo Nr. I-533 14 ir 15 straips­nių pa­kei­ti­mo, 19 straips­nio papil­dy­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 111 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4409 (patei­ki­mas)

 

2-4 klau­si­mas – Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo Nr. I-533 14 ir 15 straips­nių pa­kei­ti­mo, 19 straips­nio pa­pil­dy­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 111 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4409. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas – A. Ku­bi­lius. Pra­šom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš ap­gai­les­tau­ju, kad jūs taip ne­si­rū­pi­na­te de­mo­kra­tijos skaid­ru­mu ir tvir­tu­mu, ypač so­cial­de­mok­ra­tai. Tai ma­ne ste­bi­na. Bet ne­nu­steb­siu, jei­gu įvy­kiai pa­ro­dys, kad bu­vo dėl ko ste­bė­tis jums taip bal­suo­jant.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dar vie­nas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­rį no­ri­me pa­siū­ly­ti tam, kad iš­spręs­tu­me ir ki­tą su de­mo­kra­tija su­si­ju­sią pro­ble­mą, t. y. su tam tik­rų de­mo­kra­tinių nor­mų įtvir­ti­ni­mu sa­vi­val­dy­bių lyg­me­niu. Iš tie­sų mes daug dė­me­sio ski­ria­me, kaip skaid­rin­ti po­li­ti­ką na­cio­na­li­niu lyg­me­niu, ta­čiau į tai, kas da­ro­si sa­vi­val­dy­bė­se, la­bai daž­nai ne­krei­pia­me dė­me­sio. Į tai dė­me­sį pra­de­da at­kreip­ti Lie­tu­vos moks­li­nin­kai.

Aš no­riu pri­min­ti, kad ne­se­niai bu­vo skelb­ta Lie­tu­vos TSPMI moks­li­nin­kų gru­pės, va­do­vau­ja­mos A. Ra­mo­nai­tės at­lik­ta ana­li­zė, kaip at­ro­do de­mo­kra­tija kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se. A. Ra­mo­nai­tė pa­var­to­jo to­kią la­bai įti­ki­na­mą me­ta­fo­rą, pa­sa­kė: „kaip ana­na­si­nis obuo­lys“. Iš­orė at­ro­do gra­žiai, o vi­du­rys vi­siš­kai su­pu­vęs. Ir tai, ką ma­to­me iš di­des­nio sa­vi­val­dy­bių skai­čiaus, aš ne­no­riu čia var­din­ti, ypač ten, kur yra su­si­klos­čiu­si to­kia pa­dė­tis, jog me­ras jau­čia­si tvir­tai ir tu­ri di­de­lę val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, tai apie de­mo­kra­tiją ten kal­bė­ti da­ro­si vis sun­kiau. Aš ne­no­riu var­din­ti, čia ga­li­ma var­din­ti dau­gy­bę. To­dėl mes vėl­gi ma­no­me, jog tam, kad to­kia si­tu­a­ci­ja ne­tap­tų to­kia lė­ti­ne li­ga, rei­kia im­tis spren­di­mų, ku­rie iš tik­rų­jų už­tik­rin­tų tam tik­rų skaid­res­nių pro­ce­sų ga­li­my­bę pa­čio­se sa­vi­val­dy­bė­se. Tu­riu ome­ny pir­miau­sia stip­ri­nant opo­zi­ci­jos tei­ses. Čia nie­ko nau­jo aš jums ne­pa­sa­ky­siu, mes jau ne pir­mą kar­tą tą siū­lo­me.

Rem­da­mie­si skan­di­na­vų, kon­kre­čiai šve­dų, pa­tir­ti­mi, kur kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je opo­zi­ci­jos ly­de­ris, t. y. tas, kas va­do­vau­ja gru­pei, ku­ri ne­įei­na į val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą, tu­ri tei­ses, pa­rei­gas, iš es­mės ati­tin­kan­čias vi­ce­me­ro sta­tu­są, bet jo pa­rei­gos ir tei­sės yra vyk­dy­ti tai, ką bū­tų ga­li­ma va­din­ti, ką mes Sei­me va­di­na­me par­la­men­ti­ne kon­tro­le… Tai ne­ži­nau, kaip pa­va­din­ti sa­vi­val­dy­bių lyg­me­niu ar po­li­ti­ne kon­tro­le, po­li­ti­ne prie­žiū­ra. Iš tik­rų­jų tai su­teik­tų daug dau­giau ga­li­my­bių sa­vi­val­dy­bė­se tu­rė­ti re­a­lias dis­ku­si­jas, ne­per­se­kio­jant me­rui ar dau­gu­mai tų, kas kri­tiš­kai ver­ti­na jo veik­lą. Tai čia vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras da­ly­kas, ką mes siū­lo­me, taip pat nu­sta­ty­ti, jog opo­zi­ci­ja tu­ri tu­rė­ti ir re­sur­sų, pri­klau­so­mai nuo to, ko­kį tu­ri ta­ry­bos na­rių skai­čių, tu­ri tu­rė­ti re­sur­sų tam, kad ga­lė­tų iš­ko­mu­ni­kuo­ti sa­vo po­zi­ci­ją, kad ko­mu­ni­ka­ci­ja ne­lik­tų vien tik dau­gu­mos ar me­ro ran­ko­se. Tai ir­gi tu­ri bū­ti spren­džia­ma, nes aki­vaiz­džiai ma­ty­ti, kad vis dau­giau sa­vi­val­dy­bių val­dan­čio­sios dau­gu­mos šio­je vie­to­je ne­ma­to opo­zi­ci­jos ir ne­no­ri ma­ty­ti – vi­sus re­sur­sus pa­si­ski­ria tik sau.

Dar dau­giau, yra to­kių pa­pras­tų da­ly­kų, kur, at­ro­dy­tų, net nu­stem­bi. Įsta­ty­me įra­šius, kad Eti­kos ir an­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos ir Kon­tro­lės ko­mi­te­to pir­mi­nin­kus tu­ri skir­ti opo­zi­ci­ja, tai jūs ži­no­te… Yra ne­ma­žai sa­vi­val­dy­bių, kur val­dan­čio­ji dau­gu­ma pik­ty­biš­kai ig­no­ruo­ja to­kią įsta­ty­mo nuo­sta­tą, ne­lei­džia opo­zi­ci­jai pa­siū­ly­ti kan­di­da­to, ku­rį pa­ti opo­zi­ci­ja iš­si­ren­ka, pra­de­da ma­ni­pu­liuo­ti, ieš­ko­ti tarp opo­zi­ci­jos me­rui pa­lan­kes­nių kan­di­da­tų, taip sa­kant žai­džia žai­di­mus, kol ga­lų ga­le bai­gia­si taip, kad vėl tuo­se pa­čiuo­se… Pa­mi­nė­siu vie­ną pa­vyz­dį. Tuo­se pa­čiuo­se gar­siuo­se Drus­ki­nin­kuo­se pra­ei­tą ka­den­ci­ją pats me­ras va­do­va­vo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jai. Tai apie ką mes kal­ba­me? Vi­si tu­ri­me ma­ty­ti tą re­a­lią si­tu­a­ci­ją. To­dėl baig­da­mas aš tik no­riu pa­sa­ky­ti dar kar­tą, kad štai įsta­ty­mas, ku­ria­me mes siū­lo­me vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se, ten, kur tu­ri dau­gu­mą Tė­vy­nės są­jun­ga, ypač to­se sa­vi­val­dy­bė­se, ten, kur tu­ri dau­gu­mą so­cial­de­mok­ra­tai ar li­be­ra­lai, ar dar­bie­čiai, mes siū­lo­me vi­sur tai­ky­ti vie­no­dą prin­ci­pą – ne­si­aiš­kin­ti, ku­rie čia yra ge­res­ni ir šven­tes­ni, o iš tik­rų­jų su­teik­ti vi­siems ga­li­my­bes, opo­zi­ci­jai tu­rė­ti sa­vo ly­de­rį ir tu­rė­ti jam tei­ses, re­sur­sus ir ši­to­kiu bū­du su­stip­rin­ti de­mo­kra­tiją.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad 1996 me­tais, kai Sei­me įsteigė­me opo­zi­ci­jos ly­de­rio sta­tu­są, tuo me­tu tu­rė­jo­me dau­gu­mą, ma­ne ko­le­gos kri­ti­ka­vo, kam aš čia rū­pi­nuo­si tuo opo­zi­ci­jos ly­de­riu, nes tai tu­rė­jo ati­tek­ti tuo­me­ti­nei opo­zi­ci­jai. Aš sa­kiau, jei­gu mes esa­me tik­ri de­mok­ra­tai, tai ta­da ži­no­ki­me, kad at­eis toks me­tas, kai mes ne­bū­si­me val­dan­čio­ji dau­gu­ma, o ta­da jau bus vė­lu rū­pin­tis opo­zi­ci­jos tei­sė­mis. Tai­gi gal­vo­ki­me la­bai re­a­lis­tiš­kai, ir siū­lau im­tis štai to­kių veiks­mų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs la­bai il­gai, pla­čiai at­sa­ki­nė­ja­te, bet jū­sų la­bai daug Sei­mo na­rių no­ri klaus­ti, o lai­ko li­ko ne tiek jau ir daug.

Pir­ma­sis klau­sia J. Raz­ma. Ruo­šia­si K. Gry­baus­kas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis tei­kė­jau, da­bar pa­si­žiū­rė­jus į sa­vi­val­dy­bes, jos yra la­bai skir­tin­go dy­džio. Kai ku­rio­se ma­žo­se sa­vi­val­dy­bė­se net eta­ti­nio vi­ce­me­ro nė­ra. Pa­vyz­džiui, Rie­ta­ve yra me­ras ir vi­suo­me­ni­nis vi­ce­me­ras. Ar jūs ma­ty­tu­mė­te ga­li­my­bę, kad opo­zi­ci­jos ly­de­riui bū­tų di­fe­ren­ci­juo­tas ap­mo­kė­ji­mas, pri­klau­so­mai nuo sa­vi­val­dy­bės dy­džio, sa­ky­ki­me, gal­būt ma­žo­se sa­vi­val­dy­bė­se nuo kaž­ko­kio sim­bo­li­nio, vie­nos ar dvie­jų de­šim­tų­jų vi­ce­me­ro dy­džio prie­do iki vi­so vi­ce­me­ro al­gos dy­džio di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se, kur jau yra ke­li vi­ce­me­rai?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš ma­nau, kad pa­siū­ly­mas yra ra­cio­na­lus, ga­li­me to­liau svars­ty­da­mi įsta­ty­mą su­dė­lio­ti to­kį po­žiū­rį, to­kias nuo­sta­tas.

PIRMININKĖ. Ge­rai. Klau­sia K. Gry­baus­kas. Ruo­šia­si A. Mit­ru­le­vi­čius.

K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Su­si­ti­ki­muo­se su rin­kė­jais daž­nai klau­sia­ma, ko­dėl ir Sei­mo na­riai ne­vyk­do sa­vo prie­sai­kos ir kar­tais vie­toj al­ter­na­ty­vių įsta­ty­mų pro­jek­tų ren­gi­mo, o juos tu­rė­tų reng­ti ir opo­zi­ci­jos at­sto­vai, po­sė­džius pa­ver­čia be­tiks­liu sa­vo ir par­ti­jos san­ty­kių aiš­ki­ni­mu­si su ki­tų par­ti­jų at­sto­vais ar­ba tar­pu­sa­vy­je. Ta­da tai tam­pa be­tiks­liu lai­ko švais­ty­mu. Ar ne­ma­no­te, kad to ne­at­si­tiks ir sa­vi­val­dy­bė­se ir ar jū­sų pa­siū­ly­tas va­rian­tas ne­su­kels pa­pil­do­mos įtam­pos? Kai kas iš ma­te­ria­li­nių pa­ska­tų ga­li pa­si­siū­ly­ti opo­zi­ci­jos ly­de­riu, nors to vi­siš­kai sa­vi­val­dy­bė­se ne­rei­kia, nes sa­vi­val­dy­bės yra ūki­nių klau­si­mų ta­ry­bos, ūki­nių klau­si­mų spren­dė­jos. Kiek tai pa­rei­ka­lau­tų lė­šų, kiek tai kai­nuo­tų mū­sų biu­dže­tui?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Vi­si klau­si­mai yra ūki­niai, tik klau­si­mas kaip jie spren­džia­mi. Ne­rei­kia gal­vo­ti, kad val­dan­tie­ji vi­sa­da yra tei­sūs siū­ly­da­mi vie­ną ar ki­tą spren­di­mą, kad jie yra vi­siš­kai skaid­rūs ir kad tai, ką ke­lia opo­zi­ci­jos at­sto­vai sa­vi­val­dos lyg­me­niu, yra nie­ko ver­ti da­ly­kai. Tai de­mo­kra­tija yra iš tik­rų­jų pa­rem­ta są­ži­nin­gos kon­ku­ren­ci­jos prin­ci­pu, at­vi­ros dis­ku­si­jos prin­ci­pu ir ne­rei­kia bi­jo­ti tos dis­ku­si­jos. Čia tik Mask­vo­je, Ru­si­jo­je, Dū­mos pir­mi­nin­kas yra sa­kęs, kad Dū­ma – ne vie­ta dis­ku­si­joms. Mes iš tik­rų­jų vis dar ga­li­me sa­ve trak­tuo­ti jau­na de­mo­kra­tija ir, de­ja, jau­no­je de­mo­kra­tijoje kai kam at­ro­do, jog dis­ku­si­ja ar­ba pa­grįs­ta kri­ti­ka yra ne­pri­im­ti­nas da­ly­kas. Mes siū­lo­me su­da­ry­ti ga­li­my­bes tai mū­sų de­mo­kra­tijai kur kas spar­čiau bręs­ti. Kaip sa­kau, bran­džio­je de­mo­kra­tijoje – Šve­di­jo­je – tai yra ga­lio­jan­tis ir vei­kian­tis prin­ci­pas ir ma­nau, kad šve­dų de­mo­kra­tija yra bran­des­nė ne­gu mū­sų de­mo­kra­tija. Jie to­kiu bū­du ir su­bran­di­no sa­vo de­mo­kra­tiją.

O kai­nuos, aš ma­nau, ma­žiau kai­nuo­ja… Lie­tu­va pa­tirs ma­žiau nuos­to­lių, su­stip­rin­da­ma de­mo­kra­tiją sa­vi­val­dos lyg­me­niu, ne­gu leis­da­ma įsi­kles­tė­ti vi­siš­kai ne­de­mok­ra­ti­niams sa­vi­val­dos re­ži­mams vis di­des­niam kie­ky­je sa­vi­val­dy­bių.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia A. Mit­ru­le­vi­čius. Ruo­šia­si K. Dauk­šys.

A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Kaip ma­ty­ti iš pa­teik­tos me­džia­gos, šio įsta­ty­mo pro­jek­to ini­cia­to­rius yra ir A. Vyš­niaus­kas, ku­ris yra jū­sų pa­dė­jė­jas. Šiuo me­tu jis yra Ma­ri­jam­po­lės ta­ry­bos na­rys ir dir­ba opo­zi­ci­jo­je. Kiek aš ži­nau, ta­ry­bos na­riams Ma­ri­jam­po­lės sa­vi­val­dy­bė­je yra mo­ka­ma 230 eu­rų toms, va­din­ki­me, kan­ce­lia­ri­nėms iš­lai­doms. Aš ma­nau, kad tam yra Vy­riau­sy­bės at­sto­vai, kad sa­vi­val­dy­bė­se kon­tro­liuo­tų, kaip yra lai­ko­ma­si įsta­ty­mų ir pri­ima­mi sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos įvai­rūs spren­di­mai. Tai dėl ko dar opo­zi­ci­jos ly­de­riui rei­kia mo­kė­ti at­ly­gi­ni­mą, kad mes iš­leis­tu­me 800 tūkst. eu­rų ši­tam rei­ka­lui? Kaž­kaip su svei­ka lo­gi­ka ne­su­si­ję ši­tie klau­si­mai.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Mit­ru­le­vi­čiau, aš ti­kiuo­si, kad su­lauk­siu lai­ko, kai Ma­ri­jam­po­lė­je dau­gu­ma bus ne­be so­cial­de­mok­ra­tų, ir jūs ta­da kaip tik šio­je sa­lė­je kreip­si­tės, ką da­ry­ti, kad so­cial­de­mok­ra­tai, bū­da­mi Ma­ri­jam­po­lės opo­zi­ci­ja, tu­rė­tų to­kias tei­ses, ko­kias mes ža­da­me ši­tuo įsta­ty­mu. Gal­vo­ki­te tru­pu­tį į at­ei­tį. Ne­bū­si­te am­ži­nai dau­gu­ma. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Čia spren­džia rin­kė­jai. Klau­sia K. Dauk­šys. Ruo­šia­si E. Šab­lins­kas.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, ar ga­lė­čiau pa­klaus­ti, jūs čia taip įman­triai įvar­di­no­te to­kias blo­gą­sias sa­vi­val­dy­bes, ku­rio­se kaž­kas įsi­ga­lė­ję. Ar jūs tu­rė­jo­te min­ty­je Rad­vi­liš­kį, Laz­di­jus, ki­tas sa­vi­val­dy­bes?

Ir gal jūs ga­lė­tu­mė­te ta­da man pa­sa­ky­ti, kas truk­do da­bar tų sa­vi­val­dy­bių reg­la­men­te įra­šy­ti, kad yra opo­zi­ci­jos ly­de­ris, kad jis ga­li gau­ti tam tik­rą iš­mo­ką, tik di­des­nę ne­gu ki­ti ta­ry­bos na­riai? To­kiu bū­du pa­ro­dy­tu­mė­te la­bai gra­žų pa­vyz­dį ir mes ti­kė­tu­mė­te jū­sų nuo­šir­du­mu, nes iš es­mės aš tam įsta­ty­mui pri­ta­riu, bet šiuo at­ve­ju aš šiek tiek ne­su­pran­tu, ko­dėl jūs ne­pa­ro­do­te pa­vyz­džio, ne­pa­da­ro­te sa­vo par­ti­jo­je kaip Šve­di­jo­je?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, aš tik no­riu pri­min­ti, kad anks­čiau vi­si kal­bė­da­vo­me apie tai, ko­kį blo­gą pa­vyz­dį ro­do Kė­dai­nių sa­vi­val­dy­bė su do­mi­nuo­jan­čia dau­gu­ma. Ge­rai, kad si­tu­a­ci­ja šiek tiek pa­si­kei­tė. Bet tai iš­spren­dė rin­kė­jai, o ne vals­ty­bė, reg­la­men­tuo­da­ma aiš­kiai tam tik­ras nuo­sta­tas. Aš ma­nau, jog iš tik­rų­jų ga­li­ma pa­ska­tin­ti, aš ma­nau, kad ga­li­ma bū­tų ši­tą įsta­ty­mą ap­tar­ti ir su Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, gal­būt jie im­tų­si ati­tin­ka­mų ini­cia­ty­vų pa­čio­je sa­vi­val­do­je. Bet vals­ty­bė, šiuo at­ve­ju Sei­mas, ne­tu­ri nu­si­ša­lin­ti nuo pro­ble­mų, jei­gu jos la­bai ryš­kiai ma­ty­ti. Jūs pa­kvies­ki­te ar ga­li­me pa­kvies­ti į Sei­mą, ga­li­me dar vie­ną dis­ku­si­ją or­ga­ni­zuo­ti, kad A. Ra­mo­nai­tė pri­sta­ty­tų sa­vo at­lik­to ty­ri­mo me­džia­gą. Ji tie­sa, ty­rė tik ke­le­tą kon­kre­čių sa­vi­val­dy­bių, tarp jų Šir­vin­tas. (Bal­sai sa­lė­je) Jūs ga­lė­si­te pa­klaus­ti, ko­dėl Šir­vin­to­se su de­mo­kra­tija yra pro­ble­mų. Mes ten esa­me kaž­ko­kia keis­ta ko­a­li­ci­ja su vie­nu sa­vo at­sto­vu. Mums tas ne­la­bai pa­tin­ka. Bet mes su­tin­ka­me pa­si­kvies­ti ir čia vie­šai ap­tar­ti kar­ti su A. Ra­mo­nai­te, ką ji ra­do Šir­vin­to­se. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Klau­sia E. Šab­lins­kas. Ruo­šia­si V. Mi­ka­laus­kas. Ir grei­čiau­siai jau bus pas­ku­ti­nis.

E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, ma­ty­ti, kad tur­būt vi­sas ši­tas pa­tai­sas ra­šė tas, ku­ris vi­sai ne­my­li sa­vi­val­dos ir ne­si­do­mi net jos is­to­ri­ja. Kaip pa­ste­bė­jau, kol esa­te opo­zi­ci­ja (ir tur­būt po Lie­tu­vą ne­ma­žai yra), jūs tiek sau pos­tų pri­sis­ki­ria­te, ne­ma­ty­da­mi, kiek pa­di­dės iš­lai­dos. Net opo­zi­ci­jos pir­mi­nin­ko, tai yra va­do­vo, po­zi­ci­ja – ir ka­bi­ne­to rei­kės, ir vi­so ki­to. Bet žiū­rė­ki­te, ten, kur jūs ra­šo­te apie opo­zi­ci­ją ir jos pos­tus, jei­gu opo­zi­ci­ją ma­žo­se sa­vi­val­dy­bė­se su­da­rys trys žmo­nės, tai vis tiek liks lais­vų pos­tų pa­gal jū­sų nu­ma­ty­tas pa­rei­gy­bes. Ką ta­da da­ryt? Vėl žiū­rėt, kaip keis­ti įsta­ty­mą?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, ga­li­ma pri­si­fan­ta­zuo­ti ko­kiu no­ri klau­si­mu. O kas bus, jei­gu Sei­me bus vien­par­ti­nė dau­gu­ma, kas ta­da bus opo­zi­ci­jos ly­de­ris? Ga­li­ma to­kių te­ori­nių klau­si­mų klau­si­nė­ti, bet jei­gu jūs ne­ma­to­te pro­ble­mų, tai aš tu­riu pa­sa­ky­ti, kad mes ma­to­me pro­ble­mų. Ir Drus­ki­nin­kuo­se ma­to­me pro­ble­mų. Jūs pa­kal­bė­ki­te su opo­zi­ci­ja Drus­ki­nin­kuo­se, ką jie tu­ri, kaip jie te­nai, ko­kio­mis są­ly­go­mis gy­vuo­ja. Gal­būt yra ir ki­tų sa­vi­val­dy­bių, aš jau mi­nė­jau Šir­vin­tas. Žiū­rė­ki­me re­a­liai į gy­ve­ni­mą. Taip, stip­rin­ti de­mo­kra­tiją kai­nuo­ja. Na­tū­ra­lu. Ga­li­ma ne­si­rū­pin­ti de­mo­kra­tija. Ir ta­da pa­ma­ty­si­me, ko­kie dėl to yra nuos­to­liai. Apie ką mes čia kal­ba­me?

PIRMININKĖ. Bū­tų ge­riau, kad sa­vas sa­vi­val­dy­bes var­din­tu­mė­te, tur­būt vi­sur tas pats. V. Mi­ka­laus­kas.

V. MIKALAUSKAS (LSDPF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas opo­zi­ci­jos ly­de­ri, aš ma­nau, kad šis siū­ly­mas iš tik­rų­jų yra ori­gi­na­lus ir to­pi­nis, na, kai kam bū­tų sun­ku ir su­gal­vo­ti. Aš ma­nau, kad šian­dien sa­vi­val­dy­bė­se net ir vi­ce­me­rų kai kur yra per daug, nes ki­ti nuo­bo­džiau­ja ir už­si­i­ma par­ti­ne veik­la, su ad­mi­nist­ra­ci­niu po­li­ti­niu dar­bu kai ku­rie tu­ri ma­žai ga­li­my­bių ir kom­pe­ten­ci­jų, bet ką pa­da­ry­si, to­kia de­mo­kra­tija. Jūs kal­bė­da­mas sa­kė­te, kad opo­zi­ci­ja tu­ri tu­rė­ti re­sur­sų. Ar yra ap­skai­čiuo­ta, kiek tų re­sur­sų rei­kė­tų sa­vi­val­dy­bei, ir kaip jūs įsi­vaiz­duo­ja­te jų, tų opo­zi­ci­jos ap­mo­ka­mų spe­cia­lis­tų, dar­bo spe­ci­fi­ką, ar jie ko­kius nors pa­si­klau­sy­mo lai­dus ve­džios ir rinks in­for­ma­ci­ją? Juk ir da­bar opo­zi­ci­ja tu­ri ga­li­my­bę veik­ti ir pri­im­ti ati­tin­ka­mus spren­di­mus, bent juos teik­ti.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Mi­ka­laus­kai, man at­ro­do, kad per vi­są sa­vo po­li­ti­nę kar­je­rą ma­žai bu­vo­te opo­zi­ci­jo­je tiek sa­vi­val­dos ly­giu, tiek Sei­me, to­dėl ne­la­bai ži­no­te, ką tu­ri da­ry­ti opo­zi­ci­ja ir kaip ji tu­ri dirb­ti. Aš lin­kiu jums tos pa­tir­ties dau­giau, ta­da su­pra­si­te, ko­dėl rei­kia to­kio įsta­ty­mo. Dar kar­tą ga­liu pri­min­ti, kad, man at­ro­do, Šve­di­ja yra mums tin­ka­mas bran­džios de­mo­kra­tijos pa­vyz­dys, tai ko­dėl ji tu­ri to­kius įsta­ty­mus ir to­kius reg­la­men­ta­vi­mus ir džiau­gia­si, kad iš tik­rų­jų jų de­mo­kra­tija yra tvir­ta, or­ga­niš­ka, tik­rai su­bren­du­si, o mes sa­ko­me: ne, mums to ne­rei­kia. Mes tur­būt ne­pri­au­gę iki šve­dų ir gal­vo­ja­me, kad pa­tys ne­aug­da­mi ir ne­sek­da­mi šve­dų pa­vyz­džiu mes kaip nors ste­buk­lin­gai stai­ga su­brę­si­me.

Pro­ce­sas ei­na prie­šin­gai. Aš dar kar­tą kar­to­ju. Jei­gu prieš 10 me­tų vi­si kal­bė­da­vo­me tik apie vie­ną Kė­dai­nių sa­vi­val­dy­bę, vi­so­kius epi­te­tus var­to­ja­me, da­bar tų sa­vi­val­dy­bių ma­to­me kur kas dau­giau. Ir dar tu­riu pa­sa­ky­ti, kad tai, dėl ko nuo­gąs­ta­vo­me, kad tie­sio­gi­niai me­rų rin­ki­mai ga­li dar la­biau su­var­žy­ti tą tam tik­rą de­mo­kra­tijos at­mo­sfe­rą sa­vi­val­dos ly­giu, taip ir įvy­ko. Ar­ba mes tas pro­ble­mas ma­to­me ir ban­do­me jas spręs­ti, ir ko­mi­te­tas, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, čia ga­lė­tų ras­ti, kaip kai ku­rias nuo­sta­tas mo­di­fi­kuo­ti, ar­ba mes sa­ko­me – ne, vis­kas yra pui­ku, tik kaž­ko­kie Lie­tu­vos moks­li­nin­kai čia įžvel­gė pro­ble­mą, bet Sei­mas sa­ko: ne, nė­ra jo­kių pro­ble­mų.

PIRMININKĖ. Lai­kas! (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Ačiū. Nuo­mo­nė už – K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Man te­ko ne­ma­žai me­tų dirb­ti sa­vi­val­do­je ir ad­mi­nist­ra­ci­jo­je, bū­ti iš­rink­tam ir ta­ry­bos na­riu, ir vi­ce­me­ru, ir bū­ti opo­zi­ci­jo­je. Per­ėjau tą vi­są ke­lią. 1992 me­tais, kai bu­vo vyk­do­mas pro­jek­tas „De­mo­kra­tijos vys­ty­mas“, jį mums pri­sta­tė Skan­di­na­vi­jos ša­lys, aš pir­mą kar­tą iš­vy­kau į Šve­di­ją, į Vek­šio sa­vi­val­dy­bę, ir pa­ma­čiau štai to­kį mo­de­lį. 1992 me­tai. Man ir­gi iš pra­džių bu­vo šiek tiek keis­ta, kaip čia da­bar yra – po­zi­ci­ja, opo­zi­ci­ja, yra vi­ce­me­ras iš opo­zi­ci­jos. Po kiek me­tų at­va­žia­vau, tie me­rai su­si­kei­tę ir tie, kas bu­vo opo­zi­ci­jo­je, da­bar yra po­zi­ci­jo­je. Ta­da jie ga­na ge­rai pa­aiš­ki­no vi­sus pri­va­lu­mus. Tai, kad opo­zi­ci­ja tu­ri re­sur­sus, kai jie nė­ra val­džio­je ir ga­li už­si­im­ti sa­vi­val­dos kon­tro­le, tik­rą­ja kon­tro­le, tuo me­tu esan­čiai val­dan­čia­jai dau­gu­mai pa­de­da iš­veng­ti es­mi­nių klai­dų. Vis dėl­to pri­pa­žin­ki­me, sa­vi­val­dy­bė­se tik me­rai, vi­ce­me­rai, ku­rie bū­na iš po­zi­ci­jos, gau­na al­gą ir dir­ba pro­fe­sio­na­liai, o šiuo at­ve­ju ir opo­zi­ci­jos at­sto­vas dir­ba pro­fe­sio­na­liai. Man jie ir­gi ta­da sa­kė: su­pras­ki­te, kad de­mo­kra­tija kai­nuo­ja, ir no­rint tu­rė­ti re­zul­ta­tų į prie­kį, rei­kia tai pa­da­ry­ti. Aš tik­rai ne­su­pran­tu me­rų, ku­rie il­gai dir­bo me­rais, o da­bar yra prie­šin­gos nuo­mo­nės. Aš ma­nau, jei­gu šian­dien mes ne­pri­im­si­me, tai tik­rai ar­ti­miau­siu me­tu šis įsta­ty­mas bus pri­im­tas. Gai­la, kad tik šian­dien, po 27 me­tų, mes pra­de­da­me apie tai dis­ku­tuo­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nė prieš – V. Gap­šys.

V. GAPŠYS (DPF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų čia tas pro­jek­tas yra įdo­mus. Kol ne­kal­bė­jo A. Ku­bi­lius, jis skam­bė­jo kur kas ge­riau, bet kai jis pra­dė­jo pri­sta­ti­nė­ti, vis­kas su­si­pai­nio­jo. Na, sa­ky­ki­me, tie pa­tys Kė­dai­niai. Pa­žiū­rė­ki­te, koks chres­to­ma­ti­nis pa­vyz­dys. Kė­dai­niuo­se vis­kas bu­vo ge­rai, vi­si gy­ven­to­jai bu­vo pa­ten­kin­ti, kol ne­at­ėjo ki­ta val­džia. Da­bar vi­si pro­jek­tai pra­dė­jo strig­ti, pi­ni­gų pa­nau­do­ji­mas strin­ga. Aš su­pra­tau, kad tą opo­zi­ci­ją gal ir rei­kė­jo mo­ky­ti, kol ji ne­at­ėjo į val­džią, nes da­bar ji vi­siš­kai sutriku­si ir vi­siš­kai nie­ko ne­mo­ka. Aš ma­nau, gal ir ga­li­ma po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti, bet tur­būt rei­kės la­bai rim­tai to­bu­lin­ti ir žiū­rė­ti, nes kol kas iš pri­sta­ty­mo ma­ty­ti, kad pro­jek­tas yra iki ga­lo ne­ap­gal­vo­tas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuo­mo­nės už, prieš iš­sa­ky­tos. Bal­suo­ja­me. Kas pri­ta­ria­te, bal­suo­ja­te už, kas tu­ri­te ki­tą nuo­mo­nę, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vo 65 Sei­mo na­riai: už – 41, prieš – 6, su­si­lai­kė 18. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas yra Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas, siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Da­bar aš no­riu pa­klaus­ti J. Raz­mos, ar jis su­tin­ka, kad ger­bia­mas D. Krei­vys pa­teik­tų sa­vo pro­jek­tą, ku­rį pra­lei­do? (Bal­sai sa­lė­je) Pra­šom ta­da.

 

17.17 val.

Stra­te­gi­nę reikš­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui tu­rin­čių įmo­nių ir įren­gi­nių bei ki­tų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių įmo­nių įsta­ty­mo Nr. IX-1132 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4372 (pa­tei­ki­mas)

 

Stra­te­gi­nę reikš­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui tu­rin­čių įmo­nių ir įren­gi­nių bei ki­tų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių įmo­nių įsta­ty­mo Nr. IX-1132 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4372. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

D. KREIVYS (TS-LKDF). La­bai ačiū, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, kad lei­do­te man pa­teik­ti pro­jek­tą.

Kaip ži­no­te, pa­aiš­kė­jo, kad ar­ti­miau­siu me­tu yra pla­nuo­ja­ma pri­va­ti­zuo­ti Gi­rai­tės gin­k­luo­tės ga­myk­lą, ku­ri ga­mi­na šo­vi­nius ir ku­rios pro­duk­ci­ja yra ypač aukš­tos ko­ky­bės. Ga­liu tik pa­sa­ky­ti, kad dau­ge­lio Va­ka­rų ša­lių spe­cia­lio­sios pa­jė­gos nau­do­ja bū­tent Gi­rai­tės pro­duk­ci­ją. Trum­pi­nys GGG, už­ra­šy­tas ant šo­vi­nio, yra di­džiu­lis ko­ky­bės žen­klas. Šian­dien Gi­rai­tės ga­myk­la yra stra­te­gi­nių įmo­nių są­ra­še, ta­čiau že­mes­nio ly­gio są­ra­še, ku­rios ak­ci­jas lei­džia­ma pri­va­ti­zuo­ti, jei­gu tai ati­tin­ka trans­at­lan­ti­nius kri­te­ri­jus. Ta­čiau mes ži­no­me, kad ge­o­po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja yra ga­na įtemp­ta, ži­no­me, kad re­gio­ne vei­kia įmo­nės, ku­rios kon­ku­ruo­ja su mū­sų ga­myk­la, yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kad ta ga­myk­la ga­li bū­ti nu­pirk­ta ir už­da­ry­ta ir per­im­ta rin­ka, ku­riai ta ga­myk­la dir­ba. Mes siū­lo­me ak­ci­nę ben­dro­vę Gi­rai­tės gin­kluo­tės ga­myk­lą pa­kel­ti į aukš­tes­nį ly­gį ir įra­šy­ti ją į stra­te­gi­nę reikš­mę na­cio­na­li­niam sau­gu­mui tu­rin­čių įmo­nių są­ra­šą. To­kiu at­ve­ju šios įmo­nės ka­pi­ta­lo taip pat ga­lės įsi­gy­ti pri­va­tūs na­cio­na­li­niai už­sie­nio as­me­nys, ati­tin­kan­tys na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sus, ta­čiau pa­lie­kant spren­džia­mą­ją ga­lią vals­ty­bei. Tai yra vals­ty­bei pri­klau­sys dau­giau ne­gu vie­na ant­ro­ji šios įmo­nės ak­ci­jų.

Bū­tų toks trum­pas pri­sta­ty­mas. Kvie­čiu Sei­mo na­rius pa­lai­ky­ti.

PIRMININKĖ. At­ro­do, ji bu­vo, ka­da mes čia ją iš­brau­kė­me?

D. KREIVYS (TS-LKDF). Mes ne­iš­brau­kė­me, ji yra že­mes­nia­me…

PIRMININKĖ. Ki­ta­me są­ra­še, su­pra­tau. Ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti sep­ty­ni Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia K. Gry­baus­kas. Ruo­šia­si M. Bas­tys.

K. GRYBAUSKAS (LSDPF). Aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te jūs ra­šo­te tai, kad šią ga­myk­lą nu­ma­to­ma pri­va­ti­zuo­ti ir kad tai bū­tų klai­da. Ar ga­lė­tu­mė­te pa­aiš­kin­ti, kas kal­tas, kad ga­myk­la pra­dė­jo dirb­ti nuos­to­lin­gai, nes ma­nau, kad tai pa­grin­das pri­va­ti­zuo­ti, ir ko­dėl ne­bu­vo rei­kia­mos vals­ty­bi­nės kon­tro­lės nuo pat jos pa­sta­ty­mo pra­džios? Tuo la­biau kad da­bar mū­sų fi­nan­sa­vi­mas kraš­to ap­sau­gai yra žen­kliai iš­au­gęs, aš ma­nau, ji tu­rė­tų ką veik­ti.

D. KREIVYS (TS-LKDF). No­riu pa­sa­ky­ti, kad ga­myk­la nė­ra nuos­to­lin­ga, ga­myk­la yra pel­nin­ga. Pro­ble­ma yra di­džiu­lės ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jos, ku­rias vals­ty­bė įdė­jo į tą ga­myk­lą jos sta­ty­bos pe­ri­odu, ir tos sko­los ka­bo mū­sų Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, no­rė­da­ma pa­si­deng­ti šias iš­lai­das, nes jos bu­vo pa­da­ry­tos, kaip tei­sin­gai mi­nė­jo­te, la­bai se­niai, no­ri šią ga­myk­lą pri­va­ti­zuo­ti. Ji yra pel­nin­ga.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Bas­tys. Ruo­šia­si K. Dauk­šys. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas V. Ged­vi­las.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, įmo­nė šian­die­ną vei­kia nuos­to­lin­gai. Ji ne­pa­jė­gia grą­žin­ti tų pa­sko­lų, ku­rias bu­vo pa­ė­mu­si vals­ty­bės var­du, ar­ba, ki­taip ta­riant, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja jai pa­sko­li­no lė­šų. Jūs esa­te at­ėjęs iš ver­slo ir pui­kiai su­pran­ta­te, ką reiš­kia pa­sko­lin­ti… kaip rei­kia už­dirb­ti, no­rint grą­žin­ti sko­las. Jei­gu yra pa­sko­lin­ti pi­ni­gai, tuos pa­sko­lin­tus pi­ni­gus rei­kia grą­žin­ti, ne­svar­bu, iš ko­kios ki­še­nės pa­im­ti, nes tai šiuo at­ve­ju yra mo­kes­čių mo­kė­to­jų. Ga­li bū­ti ir taip. Taip pat rei­kia tuos pi­ni­gus ati­dirb­ti. Šiuo at­ve­ju nie­ko ne­kei­čia, jei­gu tą įmo­nę mes įra­šo­me prie stra­te­gi­nę reikš­mę tu­rin­čių įmo­nių. Tai nie­ko ne­kei­čia. Iš es­mės ta įmo­nė tu­ri pra­dė­ti ar­ba dirb­ti pel­nin­gai ir grą­žin­ti sko­las, ar­ba tie­siog ją rei­kia pri­va­ti­zuo­ti ar par­duo­ti, ir tiek. Dė­ko­ju.

D. KREIVYS (TS-LKDF). La­bai tei­sin­gai sa­ko­te, kad įmo­nė tik­rai tu­ri grą­žin­ti sko­las, ta­čiau jū­sų pir­mas tei­gi­nys yra ne­tei­sin­gas. Ši įmo­nė, dar kar­tą pa­kar­to­siu, iš veik­los yra pel­nin­ga. At­si­pra­šau, sko­los yra ir pe­rin­ves­ta­vi­mas, ku­ris yra pa­da­ry­tas, iš­lai­dos, ku­rios pa­da­ry­tos tai ga­myk­lai pa­sta­ty­ti, tais to­li­mais me­tais grei­čiau­siai bu­vo pa­da­ry­tos per di­de­lės ir, be abe­jo… (Bal­sai sa­lė­je) Pa­lau­kit! Įmo­nė tų sko­lų ne­ga­li ati­duo­ti, ta­čiau no­riu pa­sa­ky­ti vie­ną da­ly­ką, kad in­ves­ti­ci­jos, pa­da­ry­tos į tą įmo­nę, bu­vo tech­no­lo­giš­kai ne­tei­sin­gos, nes rei­ka­lin­gos dvi pa­pil­do­mos in­ves­ti­ci­jos įreng­ti dar vie­ną li­ni­ją, kad ga­myk­la bū­tų ypač pel­nin­ga. Kal­ba­ma apie, pa­vyz­džiui, de­vin­to ka­lib­ro šo­vi­nius, ku­rių už­sa­ky­mų, pa­da­rius vie­nos li­ni­jos pa­pil­do­mą pra­plė­ti­mą, ga­myk­la tu­rė­tų pen­ke­rius, še­še­rius me­tus į prie­kį. Kal­ba­ma apie tai. Mes tų da­ly­kų ne­žiū­ri­me. Ge­riau pa­im­ki­me ir ga­myk­lą par­duo­ki­me, ku­ri tik­rai yra pui­ki ga­myk­la. Mes sa­ko­me, kad tik­rai ga­li­ma pri­va­ti­zuo­ti, bet pa­si­li­ki­me kon­tro­lę – šios įmo­nės 51 %, kad ji ne­bū­tų už­da­ry­ta, nes re­gio­ne vei­kia įmo­nių, ku­rios su­in­te­re­suo­tos, kad jos ne­lik­tų.

PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF). Dė­ko­ju už at­sa­ky­mą. Klau­sia ko­le­ga K. Dauk­šys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų Gi­rai­tės gin­klų ga­myk­la yra rim­tas ob­jek­tas ir sta­ty­tas kaip stra­te­gi­nis Lie­tu­vos vals­ty­bei in­ves­tuo­jant spe­cia­liai pi­ni­gus. Pra­šau pa­sa­ky­ti, ko­dėl, kai jūs bu­vo­te ūkio mi­nist­ras, tos sko­los ta­da ko­kiu nors bū­du ne­bu­vo su­ma­žin­tos? Gal ga­lė­jo vals­ty­bei per­ei­ti? Ta­da šian­dien ne­tu­rė­tu­me to­kios kal­bos. Iš tik­rų­jų aš pri­ta­riu tam stra­te­giš­ku­mui ir ma­nau, kad ne­rei­kia jos pri­va­ti­zuo­ti.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Kęs­tu­ti, pui­kus klau­si­mas. No­riu pa­sa­ky­ti, kad man bū­nant mi­nist­ru ši­ta ga­myk­la pa­kei­tus va­do­vus ta­po pel­nin­ga iš veik­los, pra­dė­jo duo­ti pel­no. Ji pra­dė­jo tuo me­tu pa­kei­tus va­do­vus dirb­ti pel­nin­gai, bet tos se­nos sko­los, CAPEXʼo sko­los, nie­kur ne­din­go, nes įmo­nė yra ne­įga­li. Jei­gu mes ma­no­me, kad kas nors su­mo­kės vi­są CAPEXʼą, vi­sas ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jas, ne­su­mo­kės, nes ten bu­vo pa­da­ry­tas, kaip sa­ko an­gliš­kai, over spen­ding.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­gė V. M. Čig­rie­jie­nė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū pir­mi­nin­kui. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pro­duk­ci­ja yra tik­rai aukš­tos ko­ky­bės, bet tais šaud­me­ni­mis mū­sų ka­riuo­me­nė ne­si­nau­do­ja. Pra­šau pa­sa­ky­ti, ko­dėl mes ne­įė­jo­me, ne­su­ge­ba­me įei­ti į tarp­tau­ti­nę rin­ką su sa­vo tais ko­ky­biš­kais šo­vi­niais, nes, ne­įė­jus į tarp­tau­ti­nę rin­ką, ga­myk­la vi­sa­da tu­rės nuos­to­lį. Ma­tyt, mū­sų ka­riuo­me­nė tų šo­vi­nių ne­nau­do­ja. Koks čia ta­da yra rei­ka­las? Kaip jūs ma­no­te, ko­kia ta­da tu­rė­tų bū­ti stra­te­gi­ja?

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ga­myk­la vei­kia tarp­tau­ti­nė­se rin­ko­se ir vi­sa pro­duk­ci­ja, ku­ri yra pa­ga­mi­na­ma, par­duo­da­ma. Pro­ble­ma yra ta, kad, kaip mi­nė­jau, no­rint pa­deng­ti se­nas sko­las, ku­rios yra įsi­se­nė­ju­sios, rei­ka­lin­gos pa­pil­do­mos in­ves­ti­ci­jos. Čia tik vie­nas da­ly­kas. Šiaip įmo­nė už­sa­ky­mų tu­ri pa­kan­ka­mai tos ga­my­bos da­lies, ku­rią su­ge­ba pa­ga­min­ti.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ne­ži­nau. Ko­dėl mū­sų ka­riuo­me­nė?..

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už at­sa­ky­mą. Klau­sia E. Šab­lins­kas. Ruo­šia­si A. Pa­lio­nis.

E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, pir­miau­sia šiek tiek mums ir skau­do­ka. Mes vi­sa tai ap­ta­rė­me Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te. Aš pra­ne­šiau, kad ne­įvy­ko auk­cio­nas, ir mes ga­li­me tą pa­tį da­ry­ti, ką jūs da­bar siū­lo­te, tik ne­spė­jo ko­mi­te­te pa­ruoš­ti me­džia­gos.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Kar­tu da­ro­me.

E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Mi­nu­tę! To­liau. Ga­myk­la, ku­ri da­bar da­ro šaud­me­nis, yra ne­ren­ta­bi­li, nes ta vie­na li­ni­ja nie­ka­da ne­su­ge­bės grą­žin­ti sko­los vals­ty­bei. Skau­du ir tai, kad jūs, bū­da­mas ūkio mi­nist­ru, vis dėl­to ne­su­ge­bė­jo­te (o gal ne­ga­lė­jo­te) su­ma­žin­ti tų sko­lų. Jei­gu da­bar su­teik­si­me jiems lei­di­mą im­ti pa­sko­lą, kad jie įreng­tų an­trą li­ni­ją, ta­da bū­tų ga­li­ma kal­bė­ti apie tai, kad ji tap­tų ren­ta­bi­li ir šaud­me­nis tokiu kie­kiu pirk­tų vi­sas pa­sau­lis, nes ten iš es­mės pas­ku­ti­nis ele­men­tas su­ren­kant šaud­me­nis per­žiū­ri­mas, ran­ko­mis iš­čiu­pi­nė­ja­mas. Štai šiuo at­ve­ju, jei­gu at­si­ras an­tra li­ni­ja ir iš tik­rų­jų vals­ty­bė ne­si­kiš (ten pui­kus di­rek­to­rius), jie tik­rai ga­li tap­ti ren­ta­bi­lūs. O bu­vęs va­do­vas, ku­ris iš­si­ne­šė ir kai ku­rias su­tar­tis… šiuo me­tu iš es­mės šaud­me­nis su­per­ka tik mū­sų ka­riuo­me­nė.

PIRMININKAS. Ko­le­ga, lai­kas!

E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Ir ji per daug… Dė­kui.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiū­rė­ki­te, dar kar­tą pa­kar­to­siu. Pir­mas da­ly­kas. Aš tik­rai kvie­čiu vi­sus. Čia tur­būt nė­ra mes, jūs, aš. Aš sten­giuo­si nie­ka­dos ne­skirs­ty­ti par­la­men­te ir ypač prieš tai sa­ky­da­mas pra­ne­ši­mą. Mes vi­si tu­ri­me da­ry­ti tai, kas ge­riau­sia yra vals­ty­bei. Šiuo at­ve­ju aš ma­nau, kad ge­riau­sias va­rian­tas vals­ty­bei iš­sau­go­ti 51 % ak­ci­jų sa­vo ran­ko­se, kad ga­lė­tu­me pa­pil­do­mai in­ves­tuo­ti. Įmo­nė yra ren­ta­bi­li, jei­gu iš­me­si­me se­nas sko­las. Tei­sin­gai, su pa­pil­do­mo­mis in­ves­ti­ci­jo­mis, jei­gu Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja leis­tų to­liau in­ves­tuo­ti, tu­rė­tu­me vi­sai ne­blo­gą re­zul­ta­tą.

Tai­gi vėl pa­kar­to­siu, ar mes no­ri­me, kad ta ga­myk­la pa­pul­tų į kon­ku­ren­tų ran­kas ir gal­būt bū­tų už­da­ry­ta, ar mes no­ri­me iš­lai­ky­ti to­kią ga­myk­lą sa­vo ran­ko­se, ku­ri ka­ro at­ve­ju ar ag­re­si­jos at­ve­ju bus pir­mas ob­jek­tas, ku­ris ga­lės pa­gel­bė­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei? (Bal­sas sa­lė­je) Gal.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Pas­ku­ti­nis, ku­ris tu­ri ga­li­my­bę pa­klaus­ti, yra A. Pa­lio­nis. Klaus­ti, at­sa­ky­ti lai­kas bai­gė­si.

A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš no­riu pa­klaus­ti jū­sų, kaip bu­vu­sio ūkio mi­nist­ro, kaip ver­sli­nin­ko. Jei­gu to­kiai ga­myk­lai bū­tų pa­sko­la, ar ji bū­tų su­teik­ta ko­mer­ci­nio ban­ko? Ir jei­gu bū­tų su­teik­ta ko­mer­ci­nio ban­ko, ar šian­dien mes tu­rė­tu­me dar ši­tą ga­myk­lą?

D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiū­rė­ki­te, aš ma­nau, kad ko­mer­ci­nio ban­ko pa­sko­la ga­li bū­ti su­teik­ta. Kal­ba­ma, kad įren­gus de­vy­nių mi­li­met­rų ka­lib­ro li­ni­ją, kur už­sa­ky­mų bū­tų ke­le­tą me­tų į prie­kį, tik­rai ne­bū­tų jo­kių pro­ble­mų gau­ti ko­mer­ci­nę pa­sko­lą. (Bal­sas sa­lė­je) Šiuo me­tu ji ne­ga­li grą­žin­ti vals­ty­bės pa­sko­los. Taš­kas! (Bal­sas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ko­le­ga, la­bai…

D. KREIVYS (TS-LKDF). To­dėl, kad ji ne­tei­sin­gai su­kom­plek­tuo­ta. Bet iš veik­los… Ir ne­ga­li grą­žin­ti ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­jų. Aš dar kar­tą sa­kau.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me ger­bia­mam ko­le­gai už įsta­ty­mo pro­jek­to pri­sta­ty­mą…

D. KREIVYS (TS-LKDF). Kaip čia yra, kad so­cial­de­mok­ra­tai…

PIRMININKAS. …už at­sa­ky­mus į klau­si­mus. Pa­tei­ki­mo pro­ce­dū­ra to­liau tę­sia­ma. Nuo­mo­nė už – J. Raz­ma. Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ma­nau, iš­ties mums rei­kia rū­pin­tis sa­vo gy­ny­bi­nės pra­mo­nės bent iš­sau­go­ji­mu, jei­gu ne stip­ri­ni­mu. Tik­rai ji kol kas kuk­li iš es­mės šios vie­nos mi­nė­tos įmo­nės pa­vi­da­lu. Aš kvie­čiu pri­tar­ti pro­jek­tui ir ne­sku­bė­ti su­da­ry­ti są­ly­gų pri­va­ti­zuo­ti, keis­ti pro­fi­lį ir pa­na­šiai.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, vi­sus kvie­čiu bal­suo­ti. Kas už tai, kad pri­tar­tu­me įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4372 po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja­te už, kas ki­taip ma­no­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 34, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 19. Po pa­tei­ki­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4372 yra pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas siū­lo­mas, kad bus Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Taip? Ger­bia­mi ko­le­gos, ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui? Pri­tar­ta. Pa­pil­do­mas – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas. Dėl pa­pil­do­mo ko­mi­te­to prieš­ta­ra­vi­mų nė­ra? Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je. Dėl svars­ty­mo lai­ko­tar­pio nė­ra prieš­ta­ra­vi­mų? Nė­ra.

Dėl ko­mi­te­tų kaž­kas, ger­bia­mas V. A. Ma­tu­le­vi­čius. Pra­šom.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš vis dėl­to siū­ly­čiau, čia yra na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mas vi­sų pir­ma, o po to – eko­no­mi­nis ūki­nis klau­si­mas, to­dėl aš siū­ly­čiau, kad Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas bū­tų pa­grin­di­nis, nes ten pa­žiū­rės per pi­ni­gų priz­mę ir šo­vi­nių ga­myk­los ne­be­tu­rė­si­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Aš ma­tau, kad lo­giš­kas pa­siū­ly­mas, juo la­biau kad pra­ne­šė­jas, ma­tau, pri­ta­ria sa­vo ju­de­siais. Tai pa­grin­di­niu ko­mi­te­tu ski­ria­me Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tą. Kaip tik pir­mi­nin­kas už­ėmė sa­vo vie­tą, ma­tau, kad ir jis pri­ta­ria. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas, o pa­pil­do­mas – Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Tai ben­dru su­ta­ri­mu pri­ima­me spren­di­mą, taip? Spren­di­mas pri­im­tas.

 

17.33 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. ko­vo 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-2251 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4422 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-5a klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. ko­vo 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-2251 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4422. Pra­ne­šė­jas – J. Raz­ma. Pa­tei­ki­mas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu pra­šy­ti jū­sų pri­ta­ri­mo pro­jek­tui dėl dar­bų pro­gra­mos pa­pil­dy­mo, kad ga­lė­čiau pa­teik­ti kuk­lią įsta­ty­mo pa­tai­są, ku­ri re­a­guo­tų į tą ne­se­ną, tur­būt jums ži­no­mą keis­tą fak­tą, kai Rin­kos re­gu­lia­vi­mo agen­tū­ra pa­da­rė iš­va­dą, jog pie­no su­pir­ki­mo kai­nas ga­li­ma dar la­biau ma­žin­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mų jums ne­tu­ri ko­le­gos. Tai po pa­tei­ki­mo ga­li­me su­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­jam? Ge­rai. Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti, kad pri­tar­tu­me nu­ta­ri­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4422, bal­suo­ja­te už, kas ki­taip ma­no­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 24, prieš – 1, su­si­lai­kė 28. Nu­ta­ri­mui yra ne­pri­tar­ta.

Da­bar al­ter­na­ty­viai bal­suo­ja­me, ar grą­ži­na­me to­bu­lin­ti ar­ba at­mes­ti? (Bal­sai sa­lė­je: „At­mes­ti! At­mes­ti!“) Tai ben­dru su­ta­ri­mu at­me­tam? Taip? (Bal­sai sa­lė­je) Ben­dru su­ta­ri­mu at­me­tam. Ačiū.

Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi mes ne­pri­ta­rė­me dėl dar­bo­tvarkės pro­gra­mos pa­pil­dy­mo, dar­bo­tvarkės 2-5b klau­si­mas nė­ra svars­to­mas.

 

17.35 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. ko­vo 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-2251 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4421 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau 2-6a – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. ko­vo 15 d. nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4421. Pra­ne­šė­jas J. Raz­ma. Pra­šom ko­le­ga.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš la­bai ap­gai­les­tau­ju, kad kar­tais da­bar­ti­niai val­dan­tie­ji ro­do tar­si la­bai di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą dėl ma­žų pie­no kai­nų, bet bal­sa­vi­mas ro­do ką ki­ta, kad ne­no­ri­ma net dis­ku­tuo­ti dėl siū­ly­mų, ku­rie, na, ne­ži­nau, ne­bū­ti­nai ką nors iš es­mės iš­spręs­tų, bet bū­tų pa­ieš­ka pa­pil­do­mų spren­di­mų.

Da­bar ki­tas siū­ly­mas yra vėl dėl dar­bų pro­gra­mos pa­pil­dy­mo, kad bū­tų su­da­ry­tos ga­li­my­bės pa­teik­ti vie­šų ir pri­va­čių… Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos pa­tai­sas, dar ki­tas vie­šų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo ne­di­de­les pa­tai­sas, bet ne­ži­nau, ar čia yra koks nors de­mo­k­ra­tiškesnis nu­si­tei­ki­mas bent duo­ti ga­li­my­bę opo­zi­ci­jos at­sto­vams iš­sa­ky­ti sa­vo siū­ly­mus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga, už nu­ta­ri­mo pro­jek­to pri­sta­ty­mą. No­rin­čių kal­bė­ti už, prieš nė­ra. Kvie­čiu bal­suo­ti. Kas už tai, kad pri­tar­tu­me nu­ta­ri­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4421, bal­suo­ja­te už, kas ki­taip ma­no­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 23, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 30. Nu­ta­ri­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta. Taip pat ben­dru su­ta­ri­mu siū­lau at­mes­ti. (Bal­sai sa­lė­je) At­mes­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Tai­gi nė­ra pras­mės ir 2-6b klau­si­mą pa­teik­ti. (Bal­sai sa­lė­je)

 

17.38 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. ko­vo 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-2251 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4420 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-7a klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. ko­vo 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-2251 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4420. Pra­ne­šė­jas ger­bia­mas J. Raz­ma. Pa­tei­ki­mas. Pra­šau, ko­le­ga.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš vėl iš pra­džių ap­gai­les­tau­ju dėl ano bal­sa­vi­mo, kai, at­ro­do, daug kas reiš­kia su­si­rū­pi­ni­mą dėl da­bar­ti­nio skan­da­lo, su­si­ju­sio su tuo ga­li­mai ko­rup­ci­niu at­ve­ju, ir kai spau­do­je dis­ku­tuo­ja­ma, gal tai ir su­si­ję su vie­šai­siais pir­ki­mais kai ku­rių čia sta­ty­bų, ba­sei­nų ir pa­na­šiai. Tai, ži­no­ma, prie­lai­dos. Ma­no prieš tai bū­tų bu­vęs siū­ly­mas, kad jei­gu ku­rio nors po­li­ti­ko įmo­nė lai­mi vie­šuo­sius pir­ki­mus, kad tai tie­siog reik­tų de­kla­ruo­ti. Pa­pras­tas kuk­lus siū­ly­mas, bet jo ne­lei­do­te pa­teik­ti.

Da­bar ki­tas siū­ly­mas, jis gal ir ma­žiau reikš­min­gas, tai yra su­si­ję su Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos for­ma­vi­mu, to­bu­li­ni­mu, jos ne­pri­klau­so­mu­mo di­di­ni­mu, kad bū­tų ma­žiau su­si­ję tos ko­mi­si­jos na­riai su po­li­ti­kais. Bet vėl aš ne­tu­riu, ma­tyt, daug op­ti­miz­mo, kad val­dan­tie­ji leis šį pro­jek­tą pa­teik­ti. Kaž­ko­dėl to­kių po­li­tiš­kai reikš­min­ges­nių pro­jek­tų yra bi­jo­ma.

PIRMININKAS. Dė­ko­jam, ko­le­ga. Nuo­mo­nė už, nuo­mo­nė prieš dėl šio nu­ta­ri­mo pro­jek­to. Nė­ra. Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas už tai, kad pri­tar­tu­me po pa­tei­ki­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4420, bal­suo­ja­te už, kas ki­taip ma­no­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už 22, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 29. Nu­ta­ri­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4420 ne­pri­tar­ta. At­mes­tas ben­dru su­ta­ri­mu, taip? At­mes­tas ben­dru su­ta­ri­mu.

2-7b klau­si­mo taip pat nė­ra ga­li­my­bės. Ir ga­li­my­bės, ir pras­mės. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai.

 

17.40 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. ko­vo 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-2251 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4427 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-8a klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. ko­vo 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-2251 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4427. Pra­ne­šė­jas – S. Šed­ba­ras. Pa­tei­ki­mas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, aš pra­šy­čiau pri­tar­ti nu­ta­ri­mui ir pa­pil­dy­ti se­si­jos dar­bų pro­gra­mą. Dis­ku­si­jo­se su įka­li­ni­mo įstai­gų va­do­vais, ypač di­des­niuo­se mies­tuo­se, bu­vo iš­kel­ta pro­ble­ma, kad rei­kė­tų pa­svars­ty­ti ir, ko ge­ro, pa­pil­dy­ti prieš me­tus, fak­tiš­kai prieš me­tus, pri­im­tas Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so pa­tai­sas. Ne­pa­pil­džius se­si­jos dar­bų pro­gra­mos, ne­bū­tų ga­li­ma pa­pil­dy­ti ši­tos nor­mos. Ji­nai nė­ra di­de­lė, nė­ra pla­ti, ta­čiau, kaip bu­vo dis­ku­si­jo­se pa­žy­mė­ta, la­bai svar­bi dir­bant su nu­teis­tai­siais, ypač ka­da ky­la ma­si­niai ne­ra­mu­mai, ka­da rei­kia skir­ti sank­ci­jas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­si­mų nė­ra. Nuo­mo­nių už, prieš dėl šio nu­ta­ri­mo pro­jek­to nė­ra. Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas už tai, kad bū­tų pri­tar­ta nu­ta­ri­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4427, bal­suo­ja už, kas ki­taip ma­no, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Ge­rai. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 31, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 18. Nu­ta­ri­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta.

Svars­ty­mas. Po svars­ty­mo ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me.

Ir pri­ėmi­mas. Ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Ne, pri­ėmi­mas, rei­kia bal­suo­ti.

Kas už tai, kad pri­im­tu­me nu­ta­ri­mo pro­jek­tą Nr. XIIP-4427, bal­suo­ja už, kas ki­taip ma­no, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 32, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 17. Nu­ta­ri­mas (pro­jek­tas Nr. XIIP-4427) yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

17.44 val.

Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so 145 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4394 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-8b klau­si­mas – Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so 145 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4394. Pra­ne­šė­jas – ger­bia­ma­sis S. Šed­ba­ras. Pa­tei­ki­mas. Pra­šom, ko­le­ga.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, kaip aš jau ir mi­nė­jau, 2015 me­tų bir­že­lį bu­vo pri­im­ta Baus­mių vyk­dy­mo ko­dek­so pa­tai­sų gru­pė, taip pat ir 145 straips­nis. Bu­vo nu­ma­ty­ta, kad nu­teis­tie­ji, ku­rie gau­na griež­čiau­sią baus­mę, po­pu­lia­riai va­di­nant kar­ce­rį, ka­me­rų ti­po pa­tal­po­se lai­ko­mi po vie­ną ir į dar­bą ne­ve­da­mi. Esant da­bar­ti­nei si­tu­a­ci­jai, ka­da jo­kių pa­pil­do­mų es­mi­nių in­ves­ti­ci­jų įka­li­ni­mo įstai­go­se ne­vyk­do­ma, na, ne­iš­ke­lia­mas Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mas, taip pat Vil­nius pa­tai­sos na­mų si­tu­a­ci­ja yra to­kia pa­ti, gal­būt leng­ves­nė si­tu­a­ci­ja yra Pra­vie­niš­kių įka­li­ni­mo įstai­go­se, su­si­da­ro si­tu­a­ci­ja, ka­da nė­ra ga­li­my­bės po vie­ną įka­lin­tą as­me­nį lai­ky­ti tai­kant ši­tą nuo­bau­dą.

Kas yra: ar­ba pa­tai­sų na­mų įstai­gų ad­mi­nist­ra­ci­ja to­kios nuo­bau­dos ne­ga­li skir­ti, jei­gu tai yra ant­ras, tre­čias as­muo, nes jei­gu yra tik vie­na ka­me­ra, va­di­na­si, ji­nai yra už­im­ta. Ki­tas da­ly­kas, jei­gu ke­le­tas as­me­nų pa­da­rė vie­no­dus pa­žei­di­mus ir ne­už­ten­ka vie­tos, tai ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­ga­li ap­skri­tai to­kios nuo­bau­dos skir­ti, nes jei­gu vie­nam, pa­da­riu­siam to­kį pa­tį pa­žei­di­mą, pa­skir­si, o ki­tam nė­ra kur, va­di­na­si, nė vie­nam ne­ga­li skir­ti, ar­ba bus teis­mi­nė by­la. To­dėl siū­ly­mas yra ir, kaip mi­nė­jau, tą siū­ly­mą tei­kia ir pa­tai­sos įstai­gų va­do­vai. Rei­kia pa­pil­dy­ti žo­džiais: „esant ga­li­my­bei“. Va­di­na­si, ben­dra tai­syk­lė iš­lik­tų, kad lai­ko­mi po vie­ną, bet jei­gu yra ga­li­my­bė. Jei­gu to­kios ga­li­my­bės nė­ra, kad ne­bū­tų ap­ri­bo­ta va­do­vų tei­sė skir­ti to­kią nuo­bau­dą, na, ir lai­ky­ti, sa­ky­kim, po du. Aš ma­nau, kad kol in­ves­ti­ci­jos į ka­lė­ji­mų sis­te­mą ne­bus pa­kan­ka­mai fi­nan­suo­ja­mos, tik­rai bū­tų pras­min­ga ir ne­pa­žeis­tų nei įka­lin­to­jo tei­sių, nei ap­ri­bo­tų įstai­gų va­do­vų ga­li­my­bių pa­si­rink­ti to­kią sank­ci­ją. Tik toks bū­tų pa­siū­ly­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga, už įsta­ty­mo pro­jek­to pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti du Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia D. Pet­ro­šius. Pra­šom, ko­le­ga.

D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, šiek tiek pla­tes­nis klau­si­mas. Žiū­rė­ki­te, jūs pats la­bai de­ta­liai ana­li­za­vo­te ir skai­tė­te, ir pra­ne­ši­mus da­rė­te dėl Par­la­men­ti­nių ty­ri­mų de­par­ta­men­to at­lik­tos ana­li­zės, dėl mū­sų įsta­ty­mų lei­dy­bos, kur Lie­tu­va tik­rai iš­krin­ta iš ben­dro Eu­ro­pos Są­jun­gos kon­teks­to. Daug pa­tei­ki­mų, daug svars­ty­mų – re­zul­ta­tų nė­ra. Da­bar ir­gi: Baus­mių vyk­do­mo ko­dek­sas pri­im­tas prieš me­tus, ir ta pro­ble­ma tik­rai… nei kar­ce­riai, at­si­pra­šau, ger­bia­ma­sis Do­mai, pa­si­kei­tė, nie­kas, ar mes ne­gir­di­me, ko­dėl pra­lei­džia­me to­kias klai­das ir dar nor­ma­liai ne­ga­lio­jan­tį tu­ri­me tai­sy­ti įsta­ty­mą?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). La­bai ge­ras klau­si­mas, ko­le­ga Da­riau. Ži­no­te, mes ir da­bar dis­ku­ta­vo­me su Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos tar­nau­to­jais. Jie te­oriš­kai ma­no, kad vis­kas čia gra­žu. Te­oriš­kai. Ir pro­jek­tas bu­vo pri­sta­ty­tas gry­nai te­oriš­kai. Gal­būt blo­gai, kad mes ne­pa­klau­sė­me va­do­vų. Ži­no­te, yra de­par­ta­men­to di­rek­to­rius, yra mi­nist­ras, gal­būt va­do­vai ne­la­bai ir drįs­ta reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, yra sta­tu­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja da­bar, tai štai jie ne­pa­sa­kė, o to ne­įver­ti­no­me ir da­bar ma­to­me, kad si­tu­a­ci­ja to­kia, kad nė­ra ga­li­my­bės. Taip, aš čia ir­gi pa­gal sa­vo pa­skai­tas ar pub­li­ka­ci­jas ga­liu pa­sa­ky­ti: štai ei­li­nis kar­tas, kad gal pas­ku­bė­jo­me, ne­pa­kan­ka­mai iš­dis­ku­ta­vo­me, ar­ba kas nors ir­gi ne­pa­sa­kė lai­ku. Taip, iš tie­sų taip.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga G. Ja­ka­vo­nis.

G. JAKAVONIS (DPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, vi­sai ne­to­li Sei­mo yra to­kia S. Šed­ba­ras ad­vo­ka­tų kon­to­ra. Ar jūs, teik­da­mas to­kias įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­tai­sas, ne­pa­žei­džia­te vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). S. Šed­ba­ro ad­vo­ka­tų kon­to­ros, ko­le­ga, nė­ra nuo 2008 me­tų. S. Šed­ba­ras nie­ka­da ne­gy­nė bau­džia­mo­sio­se by­lo­se nė vie­no nu­teis­to­jo, nes tai bu­vo ma­no prin­ci­pi­nė po­zi­ci­ja, ta­pus ad­vo­ka­tu, kaip bu­vu­sio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro, nie­ka­da ne­si­im­ti gin­ti bau­džia­mo­sio­se by­lo­se nu­teis­tų­jų. Aš dir­bau tik su ci­vi­li­nė­mis ir ad­mi­nist­ra­ci­nė­mis by­lo­mis.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ko­le­ga, jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus, pa­tei­kė­te įsta­ty­mo pro­jek­tą. Nuo­mo­nės už, nuo­mo­nės prieš. Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas už tai, kad po pa­tei­ki­mo pri­tar­tu­me įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4394, ba­luo­ja už, kas ki­taip ma­no, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 42, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 12. Įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4394 po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai, pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Ko­le­gos, pri­ta­ria­te pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui? Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu. Ir siū­lo­ma svars­ty­ti Sei­mo IX (ru­dens) se­si­jo­je. Svars­ty­mo lai­ko­tar­pis tin­ka? Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti? Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

17.50 val.

Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322 ir 324 straips­nių pa­kei­ti­mo, 34 straips­nio ir XXX sky­riaus pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įstaty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4116 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-9 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 3, 22, 57, 58, 256, 293, 312, 317, 320, 322 ir 324 straips­nių pa­kei­ti­mo, 34 straips­nio ir XXX sky­riaus pri­pa­ži­ni­mo ne­te­ku­siais ga­lios įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4116. Pra­ne­šė­jas – ger­bia­ma­sis S. Šed­ba­ras. Pa­tei­ki­mas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, šiaip jau ši­tas pro­jek­tas yra įtrau­k­tas į se­si­jos dar­bų pro­gra­mą, tai yra šiek tiek dis­ku­tuo­ta ir ko­mi­te­te, nors mes su ko­le­ga V. Gai­liu­mi pa­si­ra­šė­me, bet pri­ta­ri­mas bu­vo ir dau­giau ko­le­gų, ku­rie kol kas ne­pa­si­ra­šė. Sis­te­ma ar­ba klau­si­mas yra es­mi­nis. Dis­ku­si­jos bu­vo 2013 me­tais, 2015 me­tais mes čia, Sei­me, tu­rė­jo­me ir­gi la­bai di­de­lę kon­fe­ren­ci­ją dėl Pri­va­taus kal­ti­ni­mo ins­ti­tu­to, kaip for­mos, li­ki­mo. Ir štai 2015 me­tų va­sa­rio mė­ne­sį, sa­ky­čiau, tiek ad­vo­ka­tai, tiek tei­sė­jai, net­gi pro­ku­ro­rai vie­nin­gai su­ta­rė, kad ši­tas ins­ti­tu­tas yra ydin­gas ir kad jį rei­kia ar­ba iš es­mės re­for­muo­ti, ar­ba jį ša­lin­ti iš Lie­tu­vos tei­si­nės sis­te­mos.

Par­la­men­ti­nių ty­ri­mų de­par­ta­men­tas, taip pat bu­vo at­li­kęs ir yra at­li­kęs ty­ri­mą, mes tą me­džia­gą tu­ri­me. Si­tu­a­ci­ja yra to­kia, kad iš 28 Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bių jis yra li­kęs 15-oje, bet įdo­mu, kad jį pa­nai­ki­no, jo ne­bė­ra to­se vals­ty­bė­se, ku­rios šiek tiek pa­gal sa­vo tei­si­nę sis­temą yra tam tik­ra pras­me po­sto­ku­pa­ci­nės ar po­stso­vie­ti­nės. Tai Es­ti­ja, Lat­vi­ja, Če­ki­ja, Bul­ga­ri­ja, Ru­mu­ni­ja, Slo­va­ki­ja ir dar 7 Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lys at­si­sa­ko ši­to ins­ti­tu­to. Kur čia yra pro­ble­ma?

Pro­ble­ma yra ta, kad žmo­gus, at­ėjęs su pri­va­taus kal­ti­ni­mo skun­du, tu­ri su­rink­ti įro­dy­mus. Kaip jis tuos įro­dy­mus tu­ri rink­ti? Jis ver­čia tei­sė­ją tai da­ry­ti. Aš pats, bū­da­mas tei­sė­ju, esu tu­rė­jęs ke­le­tą pri­va­taus kal­ti­ni­mo by­lų, nė­ra ką da­ry­ti – įro­dy­mų ša­lys ne­ren­ka, jie ir ne­la­bai ga­li su­rink­ti, tei­sė­jas nė­ra nei po­li­ci­nin­kas, nei pro­ku­ro­ras ir jis to­kių ga­li­my­bių ne­tu­ri. To­kios by­los yra tie­siog teis­mui di­džiu­lis krū­vis, trun­ka kar­tais il­gą lai­ką ir ne­la­bai sėk­min­gai pa­si­bai­gia. Aš tu­riu vi­są sta­tis­ti­ką, jei­gu bus pri­tar­ta, mes ko­mi­te­te ana­li­zuo­si­me, tuo la­biau esa­me šiek tiek ir dis­ku­ta­vę. Da­bar, jei­gu as­muo, ku­ris no­ri pa­teik­ti skun­dą, no­ri jį kva­li­fi­kuo­tai pa­teik­ti teis­mui, yra rei­ka­la­vi­mai, jis grei­čiau­siai tu­rės sam­dy­tis ad­vo­ka­tą. Jis yra nu­ken­tė­ju­sy­sis, bet tam, kad at­ei­tų į teis­mą, jei­gu jį tik­rai su­mu­šė, daž­niau­siai tai bus tik smur­ti­nio po­bū­džio, nes ki­ti (…) kri­mi­na­li­za­vi­mo at­ve­jai, jis tu­ri sam­dy­ti ad­vo­ka­tą, ad­vo­ka­tas jam tu­ri pa­dė­ti kaž­ko­kiu bū­du, bet, kaip mi­nė­jau, la­bai ri­bo­tom ga­li­my­bėm, gin­ti jo tei­ses teis­me pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka.

Da­bar to­kių by­lų, ku­rios ga­li bū­ti ke­lia­mos pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka, fak­tiš­kai be­veik ne­li­ko, ka­dan­gi mes vi­sus at­ve­jus, ku­rie yra su­si­ję su smur­tu ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, jau pa­da­rė­me to­kius, kad tu­ri bū­ti at­lie­ka­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Mes taip pat jau dek­ri­mi­na­li­za­vo­me, ko­le­gos, čia mū­sų ben­dru spren­di­mu, šmei­ži­mo ir įžei­di­mo at­ve­jus, ku­rie bu­vo taip pat pri­va­taus kal­ti­ni­mo. To­kiu at­ve­ju fak­tiš­kai te­lie­ka tik ke­le­tas ga­li­my­bių, ir čia aš at­krei­piu dė­me­sį, kaip tei­sė­jai, ypač tei­sė­jai, kai mums dis­ku­si­jo­se kal­bė­jo iš kon­kre­čių by­lų, at­si­ran­da ga­li­my­bių ir pik­tnau­džiau­ti ši­tuo ins­ti­tu­tu. Žo­džiu, as­muo pa­duo­da skun­dą, įro­dy­mų ne­ren­ka, bet by­la teis­me yra. Ki­tas as­muo jau yra kal­ti­na­ma­sis pa­gal pro­ce­są, ly­giai taip pat, kaip ko­le­ga N. Pu­tei­kis, be­je, bet ku­ris iš mū­sų taip ga­li bū­ti. To­kiu as­me­niu ga­li bū­ti at­sa­ko­vas ar­ba at­sa­ko­vė iš­tuo­kos by­lo­je, vai­ko gy­ve­na­mo­sios vie­tos nu­sta­ty­mo by­lo­je. To­dėl kai ku­rie tei­sė­jai siū­lo, kad gal ši­to­se by­lo­se, bent jau pir­mi­nius veiks­mus tu­rė­tų at­lik­ti pa­rei­gū­nai ir tik pas­kui pa­siū­ly­ti kreip­tis pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka, o kai ku­rie tei­sė­jai ap­skri­tai siū­lo jį nai­kin­ti ir šiuo at­ve­ju įro­dy­mus bū­tent to­kia tvar­ka ir rink­ti.

Štai ma­no pa­siū­ly­mas toks ir yra, il­gai dis­ku­tuo­tas, jau an­tra ka­den­ci­ja, su vi­sų sri­čių spe­cia­lis­tais. Aš siū­lau pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo. Ži­no­ma, ko­mi­te­te dar kar­tą ana­li­zuo­si­me. Man at­ro­do, kad ši­tas ins­ti­tu­tas ki­tų mū­sų pa­na­šių ša­lių pa­grin­du tu­rė­tų bū­ti pa­ša­lin­tas iš Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga už įsta­ty­mo pro­jek­to pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti pen­ki Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, iš tie­sų ši­tas va­rian­tas to­kią min­tį, to­kią prie­lai­dą lei­džia da­ry­ti – ar ne­bus ta­da aukš­to ran­go po­li­ti­kų, ki­to­kių pa­rei­gū­nų ini­ci­juo­ja­mos by­los ir ver­čia­mi tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ty­rė­jai, pro­ku­ro­rai pa­lai­ky­ti vals­ty­bi­nį kal­ti­ni­mą ir rink­ti įro­dy­mus prieš pi­lie­čius? Mes to­kį pa­vyz­dį jau esa­me tu­rė­ję. Jūs pui­kiai pri­si­me­na­te tą pa­vyz­dį, aš ne­no­riu da­bar jo var­din­ti.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ko­le­ga, bet juk ir da­bar nie­kas ne­truk­do aukš­tas pa­rei­gas už­iman­čiam as­me­niui pa­duo­ti skun­dą pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka ir nie­ko ne­da­ry­ti. Tai jei­gu kreip­sis į tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­ją kaž­koks aukš­tas pa­rei­gas už­iman­tis as­muo ir tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­ja pa­sa­kys, ger­bia­ma­sis tams­ta, be pa­grin­do krei­pia­tės, o me­la­gin­gas įskun­di­mas tai ga­li bū­ti ir bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė, tai, pa­da­vęs skun­dą pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka ir iš­vis nie­ko ne­da­ry­da­mas, tu ga­li ins­pi­ruo­ti spau­dą ir ra­šy­ti apie tai, kad štai ši­tas as­muo yra kal­ti­na­ma­sis ir sie­kia sa­vo tiks­lų dar ki­to­kio­mis prie­mo­nė­mis, daug sėk­min­ges­nė­mis. To­dėl aš ir sa­kau, kaip tik čia dau­giau vie­tos pik­tnau­džia­vi­mui.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga už at­sa­ky­mą. Klau­sia K. Dauk­šys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, į ma­no klau­si­mus at­sa­kė.

PIRMININKAS. Klau­sia ko­le­ga G. Ja­ka­vo­nis.

G. JAKAVONIS (DPF). Į ma­no ir­gi.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Pet­ro­šius.

D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, vie­nas jums ge­rai ži­no­mas laik­raš­tis Tau­ra­gė­je kaž­ka­da bu­vo pa­ra­šęs ne­tei­sin­gą in­for­ma­ci­ją apie ma­ne. Kaip jūs ir mi­nė­jo­te, pro­ku­ra­tū­ra iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pra­dė­jo, pri­pa­ži­no sa­vo nu­ta­ri­me, kad tai bu­vo šmeiž­tas, ta­čiau pa­lai­ky­ti kal­ti­ni­mą teis­me jie at­si­sa­kė, ka­dan­gi, bi­jau tiks­liai pa­ci­tuo­ti, esu vi­sai pa­jė­gus pa­da­ry­ti tai pats. Kaip to­kia si­tu­a­ci­ja keis­tų­si? Aš, aiš­ku, nė­jau to­liau, nes ne­tu­riu lai­ko, kaip jūs sa­ko­te, ir t. t. Kaip po jū­sų pa­tai­sos ši­ta si­tu­a­ci­ja keis­tų­si?

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ma­no prin­ci­pi­nis da­ly­kas, gal aš ne­pa­sa­kiau, yra toks, jei­gu yra nu­si­kals­ta­ma vei­ka, ger­bia­mie­ji, tai yra vals­ty­bės rei­ka­las iki ga­lo įver­tin­ti pa­gal Bau­džia­mą­jį ko­dek­są, jei­gu tai yra ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­si­žen­gi­mas, pa­gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­są. Vals­ty­bės pa­rei­ga, mo­kant mo­kes­čius žmo­nėms, štai ma­no toks at­sa­ky­mas. To­dėl ma­no yra toks… Tai jei­gu da­bar yra nu­si­kals­ta­ma vei­ka, mes pa­lie­ka­me fi­zi­niam as­me­niui spręs­ti, jei­gu jis ne­tu­ri pi­ni­gų, ne­tu­ri ge­bė­ji­mų, ta vei­ka lie­ka ne­įver­tin­ta. Aš ne­ma­nau, kad tai yra ge­rai.

PIRMININKAS. Klau­sia ko­le­ga V. A. Ma­tu­le­vi­čius.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, pro­jek­tas la­bai su­dė­tin­gas ir sun­ku iš kar­to vis­ką pa­sver­ti. Bet man ky­la toks klau­si­mas, ar tuo, ką jūs siū­lo­te, ne­bus iš tik­rų­jų su­siau­rin­tos žmo­gaus ga­li­my­bės gin­ti sa­vo gal­būt ne­pa­grįs­tai pa­žeis­tas tei­ses, in­te­re­sus? Ir gal­būt ne­at­si­tik­ti­nai, kaip jūs pa­mi­nė­jo­te, mū­sų li­ki­mo vals­ty­bė­se yra šis ins­ti­tu­tas, kad žmo­nėms sun­kiau pa­vyks­ta ap­gin­ti sa­vo tei­ses ir in­te­re­sus ki­tais bū­dais.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kaip aš ir mi­nė­jau, kaip tik mū­sų ap­lin­kos vals­ty­bės at­si­sa­ko. Pa­vyz­džiui, jei­gu aš ne­klys­tu, lat­viai 2010 me­tais, ir­gi ma­ty­da­mi ar pik­tnau­džia­vi­mus, ar be­pras­miš­ku­mą at­si­sa­kė. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je toks ins­ti­tu­tas bu­vo po ka­ro, bet nė vie­nos by­los, mes pa­tik­ri­no­me, ne­bu­vo. Jo veiks­min­gu­mas ar­ba ga­li­my­bė yra vi­siš­kai be­pras­mė. Tai yra dau­giau ben­dro­sios tei­sės ins­ti­tu­tas… bri­tų. Ne­ži­nau, kaip ten ame­ri­kie­čių tei­sė, kiek yra li­kę… Vos ne ci­vi­li­nio pro­ce­so tvar­ka bau­džia­muo­sius rei­ka­lus ana­li­zuo­ja.

Da­bar dėl tei­sių gy­ni­mo, aš jau mi­nė­jau, smur­to ar­ti­mo­jo­je ap­lin­ko­je klau­si­mą iš­spręs­ti, pri­va­lo bū­ti at­lik­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, gar­bės ir oru­mo klau­si­mai dau­ge­liu at­ve­ju per­kel­ti į ci­vi­li­nę erd­vę jau mū­sų pra­ei­tų me­tų spren­di­mais, va­di­na­si, kas čia lie­ka? Smū­gio su­da­vi­mas, iš es­mės ne­di­de­lės ža­los pa­da­ry­mas. Ma­to­te, kur yra pa­vo­jus. Jei­gu yra pa­da­ry­ta ne­di­de­lė ža­la, ir kol žmo­gus pa­duos skun­dą, kol kas nors kur nors už­fik­suos įro­dy­mus, o dar ne­aiš­ku, kaip juos fik­suo­ti ei­li­niam žmo­gui, iš es­mės li­ki­mas to­kios by­los, nie­ko ten ne­be­lie­ka. Jei­gu at­va­žiuo­tų pa­rei­gū­nas, čia pat už­fik­suo­tų, nu­fo­tog­ra­fuo­tų, tas klau­si­mas ga­lė­tų bū­ti iš­spręs­tas per dvi tris die­nas ar­ba sa­vai­tę. O žmo­gui tą da­ry­ti ga­li tek­ti sa­vai­tė­mis ir re­zul­ta­tas ga­lė­tų bū­ti toks, kad įro­dy­mai bus su­nai­kin­ti. Aš čia kal­bu tei­sė­jų lū­po­mis, ku­rie iš kon­kre­čių by­lų tą sa­ko.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. At­sa­kė­te į vi­sų Sei­mo na­rių klau­si­mus. Tai­gi nuo­mo­nės už, nuo­mo­nės prieš nė­ra. Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas už tai, kad po pa­tei­ki­mo pri­tar­tu­me įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4116, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. (Bal­sai sa­lė­je)

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 51, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 4. Įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4116 po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas.

Dėl pa­grin­di­nio ko­mi­te­to prieš­ta­ra­vi­mų nė­ra? Ben­dru su­ta­ri­mu su­ta­rė­me. Su­tar­ta. Siū­lo­ma svars­ty­ti Sei­mo ru­dens se­si­jo­je. Dėl svars­ty­mo lai­ko­tar­pio prieš­ta­ra­vi­mų nė­ra, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

 

18.02 val.

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.24 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3606(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Ci­vi­li­nio ko­dek­so 2.24 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-3606(2). Pra­ne­šė­jas – ger­bia­mas S. Šed­ba­ras. Pa­tei­ki­mas. Pra­šom, ko­le­ga.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, iš tie­sų tai yra ma­no ir tur­būt ko­mi­te­to se­na sko­la, nes kai mes 2015 m. bir­že­lio 25 d. pa­tai­sė­me Bau­džia­mą­jį ko­dek­są ir pri­pa­ži­no­me ne­te­ku­siais ga­lios Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 155 ir 290 straips­nius, tai yra dek­ri­mi­na­li­za­vo­me įžei­di­mą ir ne­pa­pil­dė­me Ci­vi­li­nio ko­dek­so, o tą aš ža­dė­jau iš tri­bū­nos, dis­ku­si­jos dėl to kaž­kaip už­si­tę­sė ir už įžei­di­mą ne­li­ko jo­kios at­sa­ko­my­bės ne­pai­sant kai ku­rių at­ski­rų as­me­nų. Mes siū­lo­me, su­ra­do­me bū­dą, ku­ris pri­im­ti­nas ir Tei­sės de­par­ta­men­tui, ir ži­niask­lai­dai, kad ša­lia šmei­ži­mo at­si­ras­tų ga­li­my­bė ci­vi­li­ne tvar­ka siek­ti at­sa­ko­my­bės ir už įžei­di­mą. Tai šiek tiek su­si­ję su prieš tai svars­ty­tu klau­si­mu, ta­čiau tai yra dau­giau su­si­ję, kaip mi­nė­jau, su pra­ei­tų me­tų bir­že­lio 25 die­ną pri­im­to­mis Bau­džia­mo­jo ko­dek­so pa­tai­so­mis, ku­rios la­bai su­si­ju­sios su ma­no da­bar siū­lo­ma pa­tai­sa.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga. No­ri jū­sų pa­klaus­ti V. A. Ma­tu­le­vi­čius. Pra­šom, ko­le­ga.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ka­dan­gi kal­ba­ma apie ža­lą, pa­da­ry­tą raš­tu ir žo­džiu, tai la­bai tie­sio­giai su­si­ję ir su ži­niask­lai­da. Kaip ga­li jai at­si­liep­ti ši­ta nau­ja nor­ma? Ačiū.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Čia tas pats, kas ir šmei­ži­mas. Šmei­ži­mo yra, tik kas yra šmei­ži­mas? Šmei­ži­mas tai yra ne­tie­sos pa­sklei­di­mas, o čia ga­li bū­ti ir tie­sa, tik įžei­džia­ma for­ma. Čia, ma­tyt, su ži­niask­lai­da su­si­ję daug ma­žiau, bet čia gal ko­men­ta­rai, fi­zi­nių as­me­nų veiks­mai, kai sa­ko­ma, sa­ky­ki­me, ne­įga­liam as­me­niui, nors jis yra toks žmo­gus, bet jam kaž­ko­kia for­ma vi­siems gir­dint pri­ki­ša­ma, kad jis yra štai toks. Čia yra tik to­kios for­mos da­ly­kas. Ko­dek­se šmei­ži­mo sam­pra­ta tik pa­pil­do­ma įžei­di­mu. Ir, kaip mi­nė­jau, ski­ria­si. Ten – ne­tie­sa, o čia – kad ir tie­sa, bet įžei­džia­ma for­ma. Ži­niask­lai­do­je da­bar, kaip ma­to­te, jo­kių re­ak­ci­jų ne­ky­la, mes pa­tai­sė­me for­mu­luo­tes, ku­rios anks­čiau bu­vo su­ra­šy­tos, yra su­de­rin­ta ir su ži­niask­lai­dos moks­li­nin­kais, ku­rie ra­šo to­mis te­mo­mis. Tei­sės de­par­ta­men­tas jo­kių pa­sta­bų ne­tu­rė­jo. At­ro­do, kad tai yra vi­siems pri­im­ti­na tai­syk­lė.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga. Tai­gi no­rin­čių kal­bė­ti už, prieš nė­ra. Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas pri­ta­ria­te įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-3606 po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 53, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-3606 po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas – Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Dėl pa­grin­di­nio ko­mi­te­to prieš­ta­ra­vi­mo nė­ra, ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Siū­lo­ma svars­ty­ti Sei­mo IX ru­dens se­si­jo­je. Dėl svars­ty­mo lai­ko­tar­pio taip pat, ma­tau, prieš­ta­ra­vi­mų nė­ra. Tai­gi pa­tei­ki­mo pro­ce­dū­ra baig­ta.

 

18.05 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 227 straips­nio pakei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4000 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 227 straips­nio pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4000. Pra­ne­šė­jas – J. Raz­ma. Pa­tei­ki­mas. Ko­le­ga, kvie­čiu jus. Čia dėl Sta­tu­to.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Sei­mo sta­tu­tas, ku­ris reg­la­men­tuo­ja mū­sų vi­daus pro­ce­dū­ras, ne­tu­rė­tų nu­sta­ty­ti ko­kių nors ri­bo­jan­čių są­ly­gų, jei­gu to nė­ra Kon­sti­tu­ci­jo­je, kur ati­tin­ka­mas klau­si­mas reg­la­men­tuo­ja­mas. Šiuo at­ve­ju kal­ba­ma apie tai, kad Kon­sti­tu­ci­jo­je yra pa­ra­šy­ta, jog kai Sei­mo na­rys su­lau­kia ga­lu­ti­nio teis­mo spren­di­mo, įsi­ga­lio­ju­sio dėl jo kon­sta­ta­vi­mo, kad jis yra pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, tai tu­ri bū­ti Sei­me pro­ce­dū­ra ir nė­ra jo­kių iš­ly­gų, kad tai bū­tų sie­ja­ma su tuo, ka­da yra pir­mi­nė pa­da­ry­mo da­ta, ar šio­je ka­den­ci­jo­je, ar anks­tes­nė­je.

Kaip, to­liau vyk­dant pro­ce­dū­rą, bū­tų at­si­žvelg­ta į tas ap­lin­ky­bes, čia yra ki­tas klau­si­mas. Kaip Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas į tai pa­žiū­rė­tų, ga­vęs ati­tin­ka­mą Sei­mo krei­pi­mą­si dėl Sei­mo na­rio man­da­to, tai ir­gi yra ki­tas klau­si­mas, bet mes Sta­tu­te ne­tu­rė­tu­me nu­sta­ty­ti to­kių ap­ri­bo­ji­mų, ir pa­ga­liau dis­ku­tuo­ti­nas klau­si­mas, ką lai­ky­ti ta pa­da­ry­mo da­ta. Ar kai iš tik­rų­jų nu­si­kal­ti­mas bu­vo pra­dė­tas, ar kai jo pa­da­ry­mas fik­suo­tas teis­mo nu­ta­ri­mu? Siū­lau ati­tin­ka­mą Sta­tu­to pa­tai­są, iš­brau­kiant to­kią ri­bo­jan­čią nuo­sta­tą, ku­ri šiuo at­ve­ju svar­bi ir mū­sų kon­kre­čiu prak­ti­niu at­ve­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga, už pa­tei­ki­mą. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ke­tu­ri Sei­mo na­riai. Klau­sia ko­le­gė I. Šiau­lie­nė. Pra­šom.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, kam pra­dė­si­te pra­džio­je tai­ky­ti pro­ce­dū­rą – sa­viems ar ki­tiems?

J. RAZMA (TS-LKDF). Na, jei­gu kas nors bū­tų iš­kė­lęs tą klau­si­mą, kai tos pro­ce­dū­ros vie­naip ar ki­taip ga­lė­jo bū­ti tai­ky­tos anks­tes­niais at­ve­jais, aš ne­abe­jo­ju, kad aš ly­giai to­kią pa­čią po­zi­ci­ją bū­čiau iš­sa­kęs. De­ja, vie­šo­jo­je erd­vė­je ne­iš­ki­lo to­kia dis­ku­si­ja. Kon­sti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vai, tei­si­nin­kai, kiek pri­si­me­nu, ne­įsi­trau­kė į dis­ku­si­ją. Šiuo at­ve­ju yra ki­taip. To­kia dis­ku­si­ja vyks­ta ir ži­no­me bu­vu­sio Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jo V. Sin­ke­vi­čiaus po­zi­ci­ją, ku­ri, ma­nau, ati­tin­ka tai, ką aš iš­sa­kiau. Šian­dien to­kia nuo­sta­ta su­bran­din­ta tei­ki­mui ir ne­svar­bu, kam ji tai­ko­ma. Šian­dien yra vie­nas prak­ti­nis at­ve­jis, ry­toj ga­li būt ki­tas šian­dien val­dan­čių­jų, ki­tą sy­kį ga­li bū­ti opo­zi­ci­jos. Nie­kas nė­ra ap­sau­go­tas ir ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad tai­ko­ma tik vie­nam at­ve­jui, nes kas ži­no, ko­kių at­ve­jų at­ei­ty­je bus.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už at­sa­ky­mą. Klau­sia ko­le­ga K. Dauk­šys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, pra­šom pa­sa­ky­ti, kas šiuo at­ve­ju yra aukš­čiau, ar rin­kė­jai, ku­rie, ži­no­da­mi vie­ną ar ki­tą fak­tą, tą Sei­mo na­rį iš­rin­ko į Sei­mą, ar ko­le­gos Sei­mo na­riai, ku­rie ga­li vie­naip ar ki­taip in­ter­pre­tuo­ti? Aš su­pran­tu, kai tos ka­den­ci­jos me­tu yra pa­da­ro­mas nu­si­kal­ti­mas, ta­da taip, rin­kė­jai ne­ži­no­jo, ne­ga­lė­jo pa­si­rink­ti ir gal­būt jie (…). Bet kai rin­kė­jai jau rink­da­mi žmo­gų ži­no­jo apie tam tik­rus fak­tus, ko­dėl jūs no­rė­tu­mė­te po to ko­kiu nors bū­du tų rin­kė­jų va­lią pa­neig­ti ar dar ką nors pa­da­ry­ti?

J. RAZMA (TS-LKDF). Ko­le­ga, aš ne­sa­kiau, kad to­kiais at­ve­jais bū­ti­nai tu­ri bū­ti pri­im­tas spren­di­mas at­im­ti man­da­tą. Aš kal­bė­jau apie tai, kad ne­tu­ri­me kaip nors Sei­mo sta­tu­tu su­siau­rin­ti Kon­sti­tu­ci­jos ga­li­my­bės pra­dė­ti pro­ce­są. O Sei­mo na­riams bal­suo­jant, kai yra ga­lu­ti­nis bal­sa­vi­mas, vi­sos jū­sų pa­mi­nė­tos ap­lin­ky­bės ga­li bū­ti reikš­min­gos, jos ga­li bū­ti reikš­min­gos ir Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me nag­ri­nė­jant pra­šy­mą. Bet šian­dien mes įra­šė­me į Sta­tu­tą to­kią ri­bo­jan­čią nuo­sta­tą, kad net ne­ga­li­me pra­dė­ti pro­ce­dū­ros, ku­ri be ap­ri­bo­ji­mų nu­sta­ty­ta Kon­sti­tu­ci­jo­je. Aš tik tą no­riu pa­sa­ky­ti, o ne skel­biu, ko­kie ga­li bū­ti Sei­mo ga­lu­ti­niai spren­di­mai vie­nu ar ki­tu at­ve­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, kaip jūs ma­no­te, Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui svar­bu, kas pa­sa­ky­ta Sta­tu­te, kai jis pir­miau­sia žiū­ri ati­tik­tį Kon­sti­tu­ci­jai? Šiuo at­ve­ju vie­nas toks at­ve­jis jau bu­vo pa­tik­rin­tas Kon­sti­tu­ci­nia­me Teis­me, ir Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pa­sa­kė, kad šiuo klau­si­mu tik­rai ne­ga­li to­kio spren­di­mo pri­im­ti, ki­ta ver­tus, ne­ga­li pri­im­ti spren­di­mo dėl to, ar tas Sei­mo na­rys ga­li to­liau lik­ti Sei­mo na­riu.

J. RAZMA (TS-LKDF). Man at­ro­do, čia jau pra­si­de­da to Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mo in­ter­pre­ta­ci­jos. Aš ne taip in­ter­pre­tuo­ju, aš ma­nau, kol Sta­tu­te yra to­kia ga­lio­jan­ti nuo­sta­ta, Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui yra la­bai pa­pras­ta pa­sa­ky­ti, kad mes pro­ce­dū­rą vyk­dė­me tie­siog pa­žeis­da­mi Sei­mo sta­tu­tą. Mums rei­kia su­si­tvar­ky­ti Sei­mo sta­tu­tą. Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas ne­si­ė­mė nag­ri­nė­ti, yra tik at­ski­ras Sei­mo na­rių krei­pi­ma­sis dėl to, ar ši Sta­tu­to nuo­sta­ta ati­tin­ka Kon­sti­tu­ci­ją. Kai tą iš­nag­ri­nės, be abe­jo, mes gau­si­me at­sa­ky­mą, ir ta­da, aš ti­kiuo­si, mes bū­si­me pri­vers­ti tą pa­tai­są pa­da­ry­ti. Bet tu­rė­da­mi įsi­ti­ki­ni­mą, kad tik­rai toks ne­ati­ti­ki­mas Kon­sti­tu­ci­jos yra, mes, ne­lauk­da­mi to nu­ta­ri­mo, ku­ris gal bus ne­ži­nia ka­da, nes tai yra ne vi­so Sei­mo nu­ta­ri­mu krei­pi­ma­sis, siū­lo­me da­bar pa­tiems su­si­tvar­ky­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Klau­sia ko­le­ga V. A. Ma­tu­le­vi­čius.

V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, jei jūs čia tik­rai tu­ri­te tą at­ve­jį, ku­rį kai kas įta­ria, bet ne­įvar­di­ja, tai ar čia nė­ra pro­ble­ma?.. Aš tu­riu ome­ny, kad yra Kon­sti­tu­ci­jos pa­aiš­kė­ju­si nor­ma, kad pa­da­rė nu­si­kal­ti­mą. Tai Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas tur­būt į ją ir ape­lia­vo, kai krei­pė­si gru­pė Sei­mo na­rių. Ta nor­ma eg­zis­tuo­ja. Ar čia yra dar ko­kia nors pa­pil­do­ma ko­li­zi­ja? Ačiū.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ko­li­zi­ja yra, kad į Sei­mo sta­tu­tą mes įra­šė­me są­ly­gą, ri­bo­jan­čią nuo­sta­tą dėl to nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo mo­men­to. Kon­sti­tu­ci­jo­je nė­ra pa­sa­ky­ta, kad tuo at­ve­ju, kai pa­aiš­kė­ja, ir jei­gu tai bu­vo bū­tent to­je ka­den­ci­jo­je. Nė­ra to­kios są­ly­gos Kon­sti­tu­ci­jo­je. Mes tie­siog tu­ri­me su­si­tvar­ky­ti, kad ta tei­siš­kai, kon­sti­tu­ciš­kai la­bai svar­bi nuo­sta­ta Sei­mo sta­tu­te ne­skam­bė­tų ki­taip, siau­riau, ne­gu yra pa­čio­je Kon­sti­tu­ci­jo­je. Vi­so la­bo ma­no tik toks siū­ly­mas.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga. Jūs pri­sta­tė­te įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ko­le­gų, no­rin­čių kal­bėti už, prieš, nė­ra. Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas už tai, kad pri­tar­tu­me įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4000, bal­suo­ja už, kas ma­no ki­taip, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 16, prieš – 11, su­si­lai­kė 28. Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta.

Dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mas.

Tie­sa, dėl at­me­ti­mo ar­ba to­bu­li­ni­mo. Ben­dru su­ta­ri­mu at­me­ta­me? (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū. To­bu­li­na­me? Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad bū­tų to­bu­li­na­ma, bal­suo­ja už, kas už at­me­ti­mą, bal­suo­ja prieš.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 17, prieš – 38. Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4000 yra atmes­tas.

 

18.17 val.

Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 43 straips­nio pakei­ti­mo, 611 straips­nio iš­brau­ki­mo ir pa­pil­dy­mo nau­ju 641 straips­niu“ pro­jek­tas Nr. XIIP-3059(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-12 klau­si­mas – Sei­mo sta­tu­to „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-399 43 straips­nio pa­kei­ti­mo, 611 straips­nio iš­brau­ki­mo ir pa­pil­dy­mo nau­ju 641 straips­niu“ pro­jek­tas Nr. XIIP-3059. Pra­ne­šė­jas – M. Ado­mė­nas. Pa­tei­ki­mas. Pra­šom, ko­le­ga.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, gy­ve­na­me pa­sau­ly­je, kur vals­ty­bė­je nuo­lat pri­rei­kia re­for­mų. Da­bar svars­to­me so­cia­li­nį mo­de­lį, prieš tai bu­vo ener­ge­ti­ka, moks­lo ir stu­di­jų sek­to­rių lau­kia įvai­rios re­for­mos, ta­čiau Sei­me ne­tu­ri­me ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri nag­ri­nė­tų re­for­mas, vals­ty­bės trans­for­ma­ci­jas, vals­ty­bės kai­tą vi­su­mi­niu žvilgs­niu, ku­ri ma­ty­tų glo­ba­les­nį vaiz­dą ir kal­bė­tų apie vals­ty­bės at­ei­ties rai­dos pro­jek­ci­jas. Tu­ri­me In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tą, tai yra pui­kus ko­mi­te­tas. In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės kū­ri­mas bu­vo vie­na iš svar­biau­sių XXI a. pra­džios – XX a. pa­bai­gos re­for­mų, ku­ri mus pa­lie­tė, ku­ri te­be­vyks­ta. Iš tik­rų­jų jos prin­ci­pų die­gi­mas tu­ri tęs­tis to­liau, bet rei­kia su­pras­ti, kad tai yra vie­na iš dau­ge­lio la­bai svar­bių re­for­mų, į ku­rias mes žiū­ri­me la­bai frag­men­tiš­kai, vie­nu pa­ski­ru as­pek­tu, iš vie­no ko­mi­te­to, ne­ko­or­di­nuo­da­mi jų veiks­mų.

Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma trans­for­muo­ti esa­mą In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­tą į Stra­te­gi­nių re­for­mų ir ino­va­ci­jų ko­mi­te­tą, ku­ris sa­vo veik­la ga­lė­tų pri­si­dė­ti prie kon­ku­ren­cin­gos, di­na­miš­kos, ge­ban­čios glo­ba­liai kon­ku­ruo­ti Lie­tu­vos kū­ri­mo. Jam bū­tų su­teik­ta kom­pe­ten­ci­ja reng­ti ir svars­ty­ti tei­sės ak­tus, reng­ti ir teik­ti ra­por­tus, vyk­dy­ti, už­sa­ky­ti stu­di­jas ir ki­tus veik­los klau­si­mus, ku­rie su­si­ję su vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės at­ei­ties rai­dos pro­jek­ci­jo­mis, su mo­de­lia­vi­mu, su il­ga­lai­kio stra­te­gi­nio rai­dos mo­de­lio kū­ri­mu, ino­va­ci­jo­mis ir tech­no­lo­gi­ne pa­žan­ga.

Ma­no su­pra­ti­mu, tai sva­riai pri­si­dė­tų prie il­ga­lai­kės Lie­tu­vos rai­dos stra­te­gi­jos įgy­ven­di­ni­mo, prie ma­ty­mo, kur mes esa­me, kur ju­da­me, ko­kie iš­šū­kiai lau­kia, kad ga­lė­tu­me orien­tuo­tis ne į ar­ti­miau­sios se­si­jos ar dvie­jų se­si­jų, ar pro­jek­ci­ją iki rin­ki­mų, bet žiū­rė­ti į de­šimt­me­čių per­spek­ty­vą, ku­ri iš tie­sų rei­ka­lin­ga, jei­gu no­ri­me šia­me la­bai ašt­riai kon­ku­ruo­jan­čia­me glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je ne tik iš­lik­ti, bet ir bū­ti sėk­min­gi. Tai mus įga­lin­tų ope­ra­ty­viai re­a­guo­ti į iš­ky­lan­čius iš­šū­kius ir iš anks­to pa­si­reng­ti bū­si­mie­siems.

Ren­giant šią kon­cep­ci­ją, rem­ta­si la­bai sėk­min­gai vei­kian­čio ir vi­sam pa­sau­liui pa­vyz­džiu ro­do­mo Suo­mi­jos at­ei­ties ko­mi­te­to pa­vyz­džiu, taip pat pa­na­šio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, ku­rios vei­kia įvai­riu sta­tu­su dau­ge­ly­je pa­žan­gių, kon­ku­ren­cin­gų Va­ka­rų vals­ty­bių par­la­men­tų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga, už įsta­ty­mo pro­jek­to pri­sta­ty­mą. Tai­gi jū­sų no­ri pa­klaus­ti du Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia M. Bas­tys.

M. BASTYS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, jau jūs vie­ną kar­tą… Jau ne vie­ną kar­tą, jau ke­lin­tą kar­tą pa­na­šaus po­bū­džio ini­cia­ty­vą ro­do­te, ir Sei­mas jū­sų ini­cia­ty­vas at­me­tė. Taip pat tur­būt jūs at­krei­pė­te dė­me­sį ir į Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas dėl jū­sų siū­ly­mo, nes iš es­mės su to­kiu siū­ly­mu jūs iš­vis nai­ki­na­te vie­ną ko­mi­te­tą, o ka­da ki­tas bus įkur­tas, nė­ra aiš­ku. Taip pat jūs iš es­mės, ko ge­ro, ir su­siau­ri­na­te tas funk­ci­jas, ku­rias da­bar at­lie­ka šis ko­mi­te­tas, nes, pa­vyz­džiui, ino­va­ci­jos… Ino­va­ci­jos ir taip yra įra­šy­tos į mū­sų par­la­men­ti­nės kon­tro­lės są­ra­šą Sta­tu­te ir ko­mi­te­te, to­kį su­siau­ri­ni­mą, ma­ny­čiau, nė­ra tiks­lin­ga da­ry­ti. Ka­da kal­ba­me apie stra­te­gi­nius klau­si­mus, kiek­vie­nas ko­mi­te­tas tu­ri sa­vo sri­tis ir ap­ta­ri­nė­ja…

PIRMININKAS. Min­dau­gai, klau­si­mas!

M. BASTYS (LSDPF). …stra­te­gi­jas. Aš tie­siog ma­nau, kad ta ini­cia­ty­va tik­rai ne vie­to­je ir ne lai­ku. (Bal­sai sa­lė­je) Ką čia pa­to­bu­li­no­te? Nie­ko ne­pa­to­bu­li­no­te. (Bal­sai sa­lė­je)

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, ne­bi­jo­ki­te, ši ini­cia­ty­va ge­riau­siu at­ve­ju įsi­ga­lios nuo ki­to Sei­mo pra­džios. Tai­gi ne­rei­kia taip bi­jo­ti dėl to, kad jū­sų va­do­vau­ja­mas ko­mi­te­tas bus trans­for­muo­tas. O sa­ky­ti, kad in­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ra yra pla­tes­nė ne­gu stra­te­gi­jų val­dy­mas ap­skri­tai vi­suo­me­nė­je ir kad ino­va­ci­jų už­ten­ka, kad jos pa­ten­ka į par­la­men­ti­nės kon­tro­lės ap­ra­šą, to tik­rai ne­ga­na. Rei­kia gal­vo­ti apie tai, kaip vi­są vals­ty­bės po­li­ti­ką vi­so­se sri­ty­se ho­ri­zon­ta­liai orien­tuo­ti į ino­va­ci­jas ir ino­va­ci­jų pri­ėmi­mą, kaip pa­si­ruoš­ti stra­te­gi­nėms re­for­moms, ku­rios ap­rė­pia tik­rai ne vie­ną sri­tį ir ku­rios tu­ri pa­sek­mių ir ki­toms sri­tims.

Tai­gi to­kios ko­or­di­nuo­jan­čios ins­ti­tu­ci­jos tik­rai rei­kia. Jei­gu ne lai­ku, tai ne­bent tik­tai, kad per anks­ti ši­tą ka­den­ci­ją, ku­rie ne­no­ri iš­klau­sy­ti to­kių spe­cia­lis­tų kaip P. Kun­či­nas. Tur­būt dar per anks­ti kal­bė­ti apie tai, kad rei­ka­lin­ga to­kia ins­ti­tu­ci­ja, bet aš vis tiek esu op­ti­mis­tas, ape­liuo­ju į svei­ką pro­tą. Man at­ro­do, kad tai, kas da­bar vyks­ta su so­cia­li­niu mo­de­liu, la­bai aiš­kiai pa­ro­dė, kad rei­kia to­kio vi­su­mi­nio re­for­mų ma­ty­mo, ku­ris ga­lė­tų tuos skir­tin­gus in­te­re­sus su­jung­ti į vie­ną, su­de­rin­ti ir pa­teik­ti sin­te­ti­nį tam tik­rą vaiz­dą, kur mū­sų vals­ty­bė ei­na ir ko­kio mo­de­lio jai rei­kia.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju už at­sa­ky­mą. Klau­sia ko­le­ga K. Dauk­šys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Iš tik­rų­jų aš tu­riu to­kį pus­an­tri­nį klau­si­mą. Man da­bar la­bai įdo­mu, ko­dėl kai jūs bu­vo­te val­džio­je, tai ne­iš­vys­tė­te sa­vo ši­tos idė­jos iki to, kad bū­tu­mė­te įkū­ręs at­ei­ties mi­nis­te­ri­ją? Ta­da gal­būt ne­rei­kė­tų da­bar jums su ša­kėm ten kaž­kur prie Kau­no sto­vė­ti. Bū­tu­me mes vi­sai ki­to­je vie­to­je ir vis­kas bū­tų ge­rai.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Su­mai­šy­ti me­ta­fo­ras yra vie­nas iš blo­giau­sių re­to­ri­nės prak­ti­kos pa­vyz­džių. Čia kal­ba­ma ne apie at­ei­ties ko­mi­te­tą – apie stra­te­gi­nių re­for­mų. Su ša­kė­mis… Džiau­giuo­si, kad ma­no kuk­lus pla­ka­tas ta­po jū­sų dė­me­sio cen­tre ir kad tai tam­pa me­ta­fo­ra. Taip, rei­kia su ša­kė­mis iš­mėž­ti at­si­li­ki­mą, ku­rio, de­ja, mū­sų vals­ty­bės rai­do­je yra daug. Tam ir rei­kia stra­te­gi­nio ko­mi­te­to. O kad tos min­tys… Suo­mių ko­mi­te­tas yra pa­ly­gin­ti nau­jas. Įsi­ti­kin­ti jo sėk­me rei­kė­jo lai­ko. Ne vis­kas at­ei­na iš kar­to ir rei­kia lai­ko. Na­tū­ra­lu, kad pri­bren­do po­rei­kis ir to­kiam ko­mi­te­tui kaip tik dir­bant su kon­kre­čio­mis re­for­mo­mis, ma­tant, su ko­kiais sun­ku­mais su­si­du­ria aukš­to­jo moks­lo re­for­ma, su ko­kiais sun­ku­mais da­bar su­si­du­ria so­cia­li­nio mo­de­lio re­for­ma, la­bai aiš­kiai ma­ty­ti ko­or­di­nuo­jan­čios ins­ti­tu­ci­jos po­rei­kis. Aš ma­nau, kad ko­le­gos, ku­rie su tuo su­si­dū­rė, tu­rė­tų tam siū­ly­mui pri­tar­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga. Jūs at­sa­kė­te į vi­sus klau­si­mus, ku­rių no­rė­jo pa­klaus­ti Sei­mo na­riai.

Nuo­mo­nės už, nuo­mo­nės prieš nė­ra.

Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas už tai, kad pri­tar­tu­me įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-3509, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. (Bal­sai sa­lė­je)

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 16, prieš – 7, su­si­lai­kė 27. Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tui yra ne­pri­tar­ta. At­me­ta­me ar grą­ži­na­me to­bu­lin­ti? (Bal­sai sa­lė­je) To­bu­lin­ti.

Bal­suo­ja­me. Bal­suo­ja­me. Kas už tai, kad at­mes­tu­me, bal­suo­ja­te už, kas už tai, kad to­bu­lin­tu­me, bal­suo­ja­te prieš. (Bal­sai sa­lė­je) Kas at­mes­ti, bal­suo­ja­te už, kas to­bu­lin­ti, bal­suo­ja­te prieš. (Bal­sai sa­lė­je)

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 33, prieš – 18. Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tas yra at­mes­tas. Grą­žin­tas to­bu­lin­ti. Taip. (Bal­sai sa­lė­je) Nė­ra 36, ger­bia­mi ko­le­gos. Rei­kia 36, kad at­mes­tu­me. Bu­vo 33. Įsta­ty­mo pro­jek­tas grą­ži­na­mas to­bu­lin­ti.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – ger­bia­mas M. Ado­mė­nas. Pra­šom.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. In­for­ma­ci­nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas bu­vo ne­tei­sus. Šis pa­na­šus pro­jek­tas bu­vo teik­tas vie­ną kar­tą siū­lant įkur­ti, pa­vyz­džiui, at­ei­ties ko­mi­te­tą. Da­bar trans­for­muo­tas, pa­va­din­tas Stra­te­gi­nių re­for­mų plėt­ros ir ino­va­ci­jų. Gal­būt tre­čią kar­tą jį pa­va­di­nus stag­na­ci­jos ir at­si­li­ki­mo, net ir da­bar­ti­nei dau­gu­mai jis bus pri­im­ti­nas. (Bal­sai sa­lė­je)

 

18.27 val.

Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-549 7, 13 ir 16 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4425 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ju­da­me į prie­kį. Dar­bo­tvarkės 2-13 klau­si­mas – Vals­ty­bi­nių so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­mo Nr. I-549 7, 13 ir 16 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIP-4425. Pra­ne­šė­jas – R. J. Da­gys. Pa­tei­ki­mas. Pra­šom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ti­kiuo­si, kad mes ši­tą ma­no pa­siū­ly­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą svars­ty­si­me ne per daug emo­cin­gai, nes tai tur­būt lie­čia mus vi­sus. Šio įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las pa­ska­ti­no tai, kad mes da­bar pra­dė­jo­me so­cia­li­nio mo­de­lio svars­ty­mą ir jo me­tu iš­ki­lo daug kon­tro­ver­si­jų ir skir­tin­gų ver­ti­ni­mų. Ir šian­dien klau­san­tis Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko at­sa­ky­mų ir jo klau­si­mų, už­duo­da­mų pa­čiai mi­nist­rei, ko­kia ta vi­du­ti­nės pen­si­jos at­ei­tis bus ly­gi­nant su vi­du­ti­ne al­ga, mi­nist­rė pa­sa­kė, kad 41 %, nors jų pa­teik­ti duo­me­nys ro­do 36 % ir to­liau ma­žė­ja. Tai žmo­nėms ke­lia tik­rai tam tik­rą bai­mę dėl sa­vo at­ei­ties, ko­kios tos pen­sijos bus.

To­dėl ma­no pro­jek­to es­mė yra ta, kad mes įkel­tu­me į jau da­bar ga­lio­jan­tį Pen­si­jų įsta­ty­mą (jei­gu rei­kės, la­bai leng­vai in­teg­ruo­ja­mą nau­jo įsta­ty­mo ruo­ši­mo pro­jek­to svars­ty­mą) to­kį įsi­pa­rei­go­ji­mą, ku­ris tik­rai pa­grįs­tas ir skai­čia­vi­mais, ir tam tik­ra ana­li­ze. Iš es­mės da­bar čia ga­lio­ja so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mų nuo­sta­tos, tik­tai ne­su­ra­šy­ta im­pe­ra­ty­viai, kad Sei­mas, ver­tin­da­mas sep­ty­ne­rių me­tų ten­den­ci­jas, „Sod­ros“ ten­den­ci­jas, įtvir­ti­na tam tik­rą in­dek­sa­vi­mą ir pa­si­žiū­ri: jei­gu „Sod­ros“ pen­si­jos krin­ta že­miau ne­gu nu­ma­ty­tos mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mo vi­du­ti­nės pen­si­jos ri­bos, ly­gi­nant su vi­du­ti­ne al­ga, to­kiu at­ve­ju pa­lei­džia­mas pa­ra­mos me­cha­niz­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to, pri­va­lo­mas pa­ra­mos me­cha­niz­mas, už­tik­ri­nan­tis mū­sų pri­im­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų lyg­me­nį. Tar­kim, 33 % ar 34 %, ly­gi­nant su vi­du­ti­ne al­ga. Kad žmo­nės bū­tų ra­mūs, kad iš tik­rų­jų že­miau tos ri­bos ne­nu­ei­si­me. O me­cha­niz­mas pa­siū­ly­tas… Jei­gu mū­sų ko­e­fi­cien­tas ro­dys, kad tai yra di­des­nės ga­li­my­bės iš sep­ty­ne­rių me­tų prog­no­zės, tas ko­e­fi­cien­tas iš kar­to su­žais taip, kad fak­tiš­kai ir pa­di­dins au­to­ma­tiš­kai tas pen­si­jas. Tie­siog mes ne­lei­džia­me nu­kris­ti že­miau. Du da­ly­kai – in­dek­suo­ja­me…

Tik­ra­sis in­dek­sa­vi­mas yra ir ne­nu­krin­ta ji­sai že­miau mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mų tam tik­ro lyg­mens. Tai tik­rai nu­ra­min­tų tam tik­ras dis­ku­si­jas, nes pa­sa­ky­ti žmo­nėms, kad at­ei­ty­je jū­sų pen­si­jos nu­ver­tės, tai da­bar­ti­niams pen­si­nin­kams tik­rai ne­su­kels di­de­lio en­tu­ziaz­mo ir juo la­biau ne­su­kels en­tu­ziaz­mo ir bū­si­miems pen­si­nin­kams. Jie ta­da ieš­kos, kur tą pen­si­ją rei­kė­tų už­dirb­ti. To­dėl siū­lau po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti. O ko­kia for­ma jis iš­vys, ar kaip at­ski­ras ga­lu­ti­nis įsta­ty­mas ga­lio­jan­čio įsta­ty­mo, ar at­eis su so­cia­li­niu mo­de­liu, jei­gu mes spė­si­me jį pri­im­ti, tai čia, taip sa­kant, jau pri­klau­so nuo mū­sų svars­ty­mo tem­pų. Ma­nau, bet ku­riuo at­ve­ju to­kia ga­ran­ti­ja tu­rė­tų at­si­ras­ti, ta­da žy­miai ra­miau bū­tų ga­li­ma žiū­rė­ti į at­ei­tį ir nu­ra­min­ti mū­sų žmo­nes, nes čia tik­rai mes, be­si­var­žy­da­mi rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­se vie­nas su ki­tu, pa­mirš­ta­me, dėl ko mes kar­tais dir­ba­me. Vi­suo­me­nė tu­rė­tų nu­rim­ti, ki­to­kiu at­ve­ju mes tie­siog pra­ran­da­me žmo­nes, jie iš­vyks­ta ki­tur.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga, už įsta­ty­mo pro­jek­tą pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti du Sei­mo na­riai.

V. M. Čig­rie­jie­nė klau­sia pir­mo­ji.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū pir­mi­nin­kui. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, kaip jūs ma­no­te, ko­kiu ka­len­do­ri­niu me­tu, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, bus per­skai­čiuo­ja­mos drau­di­mo ba­zi­nės pen­si­jos dy­dis ir drau­džia­mo­sios pa­ja­mos?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai čia aki­vaiz­du, pri­imant biu­dže­tą…

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Na, tai ar pra­džio­je, ar vi­du­ry­je, ar me­tų ga­le? Čia la­bai svar­bu.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, čia kiek­vie­nais me­tais, kai mes pri­im­si­me biu­dže­tą, tai mes tą tu­rė­si­me pa­da­ry­ti taip, kaip mes da­bar nu­sta­to­me ir mi­ni­ma­lią al­gą, ba­zi­nius, val­di­nin­ko at­ly­gi­ni­mus ir pa­na­šiai. Mes tu­rė­si­me tą pa­da­ry­ti. Ir pa­ra­šy­tas me­cha­niz­mas, kad re­mian­tis sep­ty­ne­rių me­tų ten­den­ci­ja. Ne taip, kad šo­vė į gal­vą, aš ėmiau ir pa­di­di­nau, ir čia vis­kas ge­rai. Tai yra tre­ji me­tai prieš, da­bar tre­ji me­tai per­spek­ty­vo­je, kad bū­tų tva­rus da­ly­kas, ne šau­tų į gal­vą, čia stai­ga aš pa­siū­liau, ži­no­te, di­des­nį tą ko­e­fi­cien­tą. Jis yra… Skai­čia­vi­mo for­mu­lė yra ga­na kie­ta, ne­ga­li jo­kių fan­ta­zi­jų pa­da­ry­ti. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja vi­są lai­ką tei­kia tre­jų me­tų prog­no­zę į prie­kį, mes ta­ria­mės ir tu­ri­me taip pat ket­ve­rių me­tų fak­tą, kaip vi­sa tai vy­ko. To­dėl prog­no­zė yra kie­ta, tas ko­e­fi­cien­tas yra la­bai aiš­kus, ma­žiau rei­kė­tų tie­siog mums gin­čy­tis. Ir jei­gu ma­to­me, kad „Sod­ros“ biu­dže­tas ne­trau­kia, o to­kia ga­li­my­bė iš tik­rų­jų yra, jei­gu ne­su­stab­dy­si­me de­mo­gra­finės pras­tos ten­den­ci­jos, štai pa­ti So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja prog­no­zuo­ja, kad 2035 me­tais dir­ban­čių­jų ir pen­si­nin­kų san­ty­kis bus 1,17:1, tai pa­tys su­pran­ta­te, kaip tas pen­si­jas bus ga­li­ma iš­lai­ky­ti, aiš­ku, kad rei­kės ta­da to­kiu at­ve­ju įtrauk­ti jau vals­ty­bės biu­dže­tą, kad bū­tų už­tik­rin­tos tos mi­ni­ma­lios lu­bos. O jei­gu su­si­do­ro­si­me su de­mo­gra­fine kri­ze, su­si­grą­žin­si­me mig­ran­tus, tai tas me­cha­niz­mas ga­li ir nie­ka­da ne­įsi­jung­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga. Klau­sia R. Sar­gū­nas.

R. SARGŪNAS (DPF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, jū­sų idė­ja yra to­kia ga­na ge­ra, ga­li­ma sa­ky­ti, ir ji­nai rei­ka­lin­ga. Anks­čiau ar vė­liau ji­nai tik­rai bus tai­ko­ma. Ta­čiau ar jums ne­te­ko pa­skai­čiuo­ti, ko­kie čia fi­nan­si­niai re­sur­sai bus rei­ka­lin­gi vals­ty­bei iš biu­dže­to maž­daug, įver­ti­nant pro­gre­so au­gi­mą, BVP au­gi­mą ir pa­na­šiai. Kiek lė­šų ga­li rei­kė­ti in­dek­sa­ci­jai?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šiaip tur­būt nie­ko ne­rei­kė­tų, jei­gu ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, šią mi­nu­tę, jei­gu mes nu­sta­ty­si­me, kad ta mi­ni­ma­li ri­ba, ku­rią mes už­tik­ri­na­me, na, sa­ky­ki­me, yra, nu­sta­ty­si­me, kiek da­bar yra, 36 da­bar yra, šiuo me­tu yra 35 %, jei­gu mes nu­sta­ty­si­me, kad ri­ba yra 34, tai mums nie­ko ne­rei­kės da­bar, bet tai bus tam tik­ra ri­ba, gal­būt iš­šū­kis 2018, 2019, 2020 me­tams. Tai ši­to tik­rai ne­rei­kės. Mes tu­ri­me ap­si­spręs­ti dėl ri­bos. O skai­čiuo­jant per­spek­ty­vo­je, kiek pen­si­jos tu­rė­tų di­dė­ti pa­gal tą sep­ty­ne­rių me­tų prog­no­zę, tai čia iš­vis nė­ra jo­kios di­de­lės šiuo me­tu grės­mės, nes yra re­mia­ma­si re­a­lia sta­tis­ti­ne prog­no­ze, kaip mes ir da­ro­me Biu­dže­to san­da­ros įsta­ty­me, tie­siog rem­da­mie­si ta prog­no­ze. Jei­gu mū­sų prog­no­zė tre­jiems me­tams yra tei­sin­ga, tai mes ta­da klai­dos ne­pa­da­ry­si­me ir nie­ko ne­rei­kia da­ry­ti. Na, o jei­gu su­kly­do­me, tai mes kar­tais ir su biu­dže­tu su­klys­ta­me, va­di­na­si, į vie­ną ar ki­tą pu­sę rei­kia tiks­lin­ti. Bet šiuo at­ve­ju, jei­gu klai­dos nė­ra, tai šiuo me­tu tik­rai to ne­rei­kė­tų, bet ga­li at­si­ras­ti ten tre­čiais, ket­vir­tais me­tais, jei­gu mes tą ri­bą pa­da­ry­si­me la­bai aukš­tą, tai ta­da ga­li at­si­ras­ti tas da­ly­kas. Bet aš ne­ma­nau, kad mes elg­si­mės ne­iš­min­tin­gai ir vis dėl­to pa­da­ry­si­me su­si­var­žy­mus vi­siš­kai la­bai to­kius ne­lanks­čius. Mes tu­ri­me re­a­liai pa­sver­ti ir tą pa­da­ry­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ko­le­ga, jūs pri­sta­tė­te įsta­ty­mo pro­jek­tą, at­sa­kė­te į klau­si­mus. No­rin­čių kal­bė­ti už, prieš. J. Raz­ma. Nuo­mo­nė už. Nė­ra jo.

Kvie­čiu vi­sus bal­suo­ti. Kas už tai, kad po pa­tei­ki­mo pri­tar­tu­me įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4425, bal­suo­ja­te už, kas ki­taip ma­no­te, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 18, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 28. Įsta­ty­mo pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo ne­pri­tar­ta.

Da­bar at­mes­ti ar grą­žin­ti to­bu­lin­ti. Jei­gu at­mes­ti, bal­suo­ja­me už, jei­gu to­bu­lin­ti, bal­suo­ja­me prieš. Jei­gu at­mes­ti, bal­suo­ja­me už, jei­gu to­bu­lin­ti – prieš.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 11, prieš – 29. Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tas to­bu­li­na­mas. Pra­šom, ko­le­ga R. J. Da­gys. Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, ši­ta pa­tai­sa, ku­ri bu­vo pa­teik­ta, tie­siog bu­vo ga­li­my­bė iš­gel­bė­ti jū­sų vei­dą prieš rin­kė­jus. Bet jū­sų bal­sa­vi­mas prieš pa­ro­dė, kad jūs tie­siog ir ža­da­te nu­ver­tin­ti pen­si­jas – aki­vaiz­džiai ir ne­grįž­ta­mai. Dau­giau to­kių da­ly­kų čia su ju­mis dis­ku­tuo­ti nė­ra ką. Jūs tie­siog ei­na­te tuo ke­liu ir da­bar tą at­vi­rai pa­ro­dė­te!

 

18.37 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. ko­vo 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-2251 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4424 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 2-14a klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2016 m. ko­vo 15 d. nu­ta­ri­mo Nr. XII-2251 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo VIII (pa­va­sa­rio) se­si­jos dar­bų pro­gra­mos“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIP-4424. Pra­ne­šė­jas M. Ado­mė­nas. Pa­tei­ki­mas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šau jū­sų lei­di­mo įtrauk­ti į Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų pro­gra­mą įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo bū­tų at­kur­ta ne­tei­sy­bė, te­be­li­ku­si mū­sų įsta­ty­muo­se ir mū­sų vals­ty­bės gy­ve­ni­me po to, kai, nu­ta­rus kom­pen­suo­ti nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų pen­si­jas, bu­vo nu­spręs­ta, kad jos kom­pen­suo­tos bus ne­vi­siš­kai. Pra­ra­di­mus nu­tar­ta kom­pen­suo­ti tik­tai dir­ban­tiems ir vals­ty­bi­nes pen­si­jas gau­nan­tiems pen­si­nin­kams, o nu­ken­tė­jo tie, ku­rie gy­ve­no, taip pat ir tie, ku­rie gy­ve­no tik iš pen­si­jos, nes jiems nu­tar­ta ne­kom­pen­suo­ti pra­ras­tos pen­si­jos da­lies. Tai­gi siū­lo­mu įsta­ty­mo pro­jek­tu bus sie­kia­ma, kad vi­siems nu­ken­tė­ju­siems as­me­nims bū­tų kom­pen­suo­tos kri­zės me­tu pra­ras­tos pen­si­jos, nes tai yra ypač jaut­ri so­cia­li­nė gru­pė, ypač pri­si­dė­ju­si prie mū­sų vals­ty­bės at­kū­ri­mo, ir pra­šau pa­lai­ky­ti, kad mes šį klau­si­mą ga­lė­tu­me pa­teik­ti. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Ko­le­gos, kas už tai, kad pri­tar­tu­me nu­ta­ri­mo pro­jek­tui Nr. XIIP-4424 po pa­tei­ki­mo, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te prieš ar­ba su­si­lai­ko­te.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 16, prieš – 2, su­si­lai­kė 24. Nu­ta­ri­mo pro­jek­tas yra at­mes­tas. Ne­pri­tar­ta. At­si­pra­šau, ne­pri­tar­ta. Da­bar ga­li­me at­mes­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Na, ki­to šan­so nė­ra. Bal­suo­jam? Ge­rai, bal­suo­jam.

Kas už tai, kad bū­tų at­mes­ta, bal­suo­ja už, kas ki­taip ma­no, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko. Čia dar­bų pro­gra­mos pa­pil­dy­mas. At­mes­ti – bal­suo­ja­te už, kas ki­taip ma­no, bal­suo­ja prieš ar­ba su­si­lai­ko.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 16, prieš – 25, su­si­lai­kė 3. Va­di­na­si, lie­ka to­bu­lin­ti.

Ki­to klau­si­mo mes taip pat ne­tu­ri­me ga­li­my­bės pri­sta­ty­ti. Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – ger­bia­ma­sis M. Ado­mė­nas. Dar tu­ri­me vie­ną klau­si­mą, neiš­si­skirs­to­me.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ką gi, šis pas­ku­ti­nis spren­di­mas, aš tu­riu ome­ny­je ne dėl to­bu­li­ni­mo, bet iš prin­ci­po dėl ga­li­my­bės pa­teik­ti, gra­žiai už­bai­gia tria­dą: pir­miau­sia at­im­ti žo­dį iš po­no P. Kun­či­no, at­vy­ku­sio čia, pas­kui no­rė­ti pa­si­lik­ti be Stra­te­gi­nių re­for­mų ko­mi­te­to ir da­bar, man at­ro­do, Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių ben­druo­me­nė la­bai aiš­kiai su­pras, kas yra tie, ku­rie ne­no­ri, kad oru­mas ir tei­sin­gu­mas bū­tų at­kur­tas. Svei­ki­nu, Sei­mas šian­dien pa­si­ro­dė nuo­sta­biai jū­sų, val­dan­tie­ji, dė­ka! (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, mi­nu­tė­lę dė­me­sio! Fak­tiš­kai vi­siš­kai prie pa­bai­gos mū­sų… K. Dauk­šys – re­pli­ka po bal­sa­vi­mo. Pra­šom.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tik­rų­jų man la­bai keis­ta, ka­da ko­le­ga M. Ado­mė­nas to­kius prie­kaiš­tus sa­ko Sei­mui, pa­sa­ky­ki­te sa­vo frak­ci­jai. Jū­sų dar­bo­tvarkė, jū­sų čia sė­di 12 ge­riau­siu at­ve­ju žmo­nių su vir­šum iš 30 ir aiš­ki­na­te, koks Sei­mas blo­gas.

 

18.40 val.

Sa­vai­tės (nuo 2016-05-30) – 2016 m. ge­gu­žės 31 d. (ant­ra­die­nio) ir bir­že­lio 2 d. (ketvir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

PIRMININKAS. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, dar­bo­tvarkės pri­sta­ty­mas. No­riu pra­neš­ti, kad ki­tą sa­vai­tę ple­na­ri­nių po­sė­džių ne­bus. Penk­ta­die­nį taip pat ple­na­ri­nio po­sė­džio ne­bus.

Mums šian­dien rei­kia pa­tvir­tin­ti ge­gu­žės 31 die­nos ir bir­že­lio 2 die­nos dar­bo­tvarkės pro­gra­mą. Ga­liu pa­sa­ky­ti taip, ge­gu­žės… Leis­ki­te man pri­sta­ty­ti, nes Sei­mo Pir­mi­nin­kės nė­ra. Aš iš vie­tos ban­dy­siu pri­sta­ty­ti jums dvie­jų po­sė­džių pro­gra­mas. Ge­gu­žės 31 dieną fak­tiš­kai bus la­bai daug klau­si­mų ir įsta­ty­mų pro­jek­tų, ku­rie yra svars­ty­mo sta­di­jos. Yra gau­tos ko­mi­te­tų iš­va­dos. To­liau bus Vy­riau­sy­bės va­lan­da. Po pie­tų bus pa­tei­ki­mai, ku­rie yra iš­ra­šy­ti iš pro­gra­mos, ši­tos se­si­jos pro­gra­mos. Vi­si tie klau­si­mai, ku­rie pa­gal pro­gra­mą tu­ri bū­ti įtrauk­ti į ši­tą se­si­ją. Dėl ge­gu­žės 31 die­nos ar tu­ri­te ko­kių nors klau­si­mų, pa­sta­bų, pa­siū­ly­mų? Ga­li­me pri­tar­ti ge­gu­žės 31 die­nos dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Abiem… Tie­siog už­si­ra­šy­ki­te, jei­gu no­ri­te pa­klaus­ti. Už­si­ra­šy­ki­te.

Dar bir­že­lio 2 die­nos pri­sta­ty­siu, ta­da klau­si­mai ir dėl tos, ir dėl tos dar­bo­tvarkės, ge­rai? Bir­že­lio 2 die­ną (ket­vir­ta­die­nį) iki pie­tų bus fak­tiš­kai vie­ni pri­ėmi­mai ir dau­ge­liui pri­ėmi­mų yra tai­ko­ma sku­bos tvar­ka. Fak­tiš­kai dar­bo­tvarkė… Taip pat bus Vy­riau­sy­bės va­lan­da nuo 13 iki 14 va­lan­dos. Ir po to bus pa­tei­ki­mai. Tra­di­ciš­kai po pie­tų bus įvai­rių įsta­ty­mų pro­jek­tų pa­tei­ki­mai. Dau­giau ko nors ypa­tin­go kaip ir nė­ra.

Taip pat pa­gal dar­bų pro­gra­mą vi­si įsta­ty­mų pro­jek­tai, ku­riuos pri­klau­so įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę, yra įtrauk­ti. Pra­šo­me klaus­ti. V. Sau­lis.

V. SAULIS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis pir­mi­nin­ke. Aš la­bai no­rė­čiau pa­pra­šy­ti. Į šios die­nos dar­bo­tvarkės re­zer­vi­nį klau­si­mą bu­vo įtrauk­tas Sei­mo nu­ta­ri­mas, re­gist­ra­ci­jos Nr. XIIP-2426(2), kaž­ko­dėl vė­liau jis bu­vo pa­juo­din­tas, gal bū­tų ga­li­my­bė šiam Sei­mo nu­ta­ri­mui at­ras­ti vie­tos ki­tą sa­vai­tę. (Bal­sai sa­lė­je) Pro­jek­tas Nr. XIIP-2426(2).

PIRMININKAS. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad įtrauk­tu­me? Tik rei­kė­tų pa­si­žiū­rė­ti Se­niū­nų su­ei­go­je, ar iš ry­to, ar po pie­tų, pa­gal ga­li­my­bes.

V. SAULIS (LSDPF). Ne­svar­bu man.

PIRMININKAS. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu įtrau­ki­mui? Pri­ta­ria­me.

Ger­bia­mo­ji I. Šiau­lie­nė, pa­siū­ly­mas ar klau­si­mas.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dė­ko­ju. No­rė­čiau, kad į sa­vai­tės dar­bo­tvarkę bū­tų įtrauk­ti pro­jek­tas Nr. XIIP-2420 dėl dau­gia­vai­kių mo­ti­nų ir pro­jek­tai Nr. XIIP-3352, Nr. XIIP-3359 dėl tur­to ver­ti­ni­mo.

PIRMININKAS. Čia pa­tei­ki­mai?

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Tik pa­tei­ki­mai.

PIRMININKAS. Pa­tei­ki­mai. Gal ben­dru su­ta­ri­mu įtrau­kia­me pa­tei­ki­mus į po­pie­ti­nę bir­že­lio 2 die­nos dar­bo­tvarkę, jei­gu nie­ko?.. Bir­že­lio 2 die­nos dar­bo­tvarkė yra trum­pes­nė.

Dar ko­kių bus pa­siū­ly­mų? A. Pit­rė­nie­nė, pra­šom.

A. PITRĖNIENĖ (DPF). Aš no­rė­jau pa­klaus­ti, nes ne­ma­tau dar­bo­tvarkės ir ne­iš­gir­dau, ar Moks­lų ir stu­di­jų įsta­ty­mas ki­tą sa­vai­tę yra?

PIRMININKAS. Bir­že­lio 2 die­ną bus, jei­gu kal­ba­ma apie val­dy­mą, taip?

A. PITRĖNIENĖ (DPF). Apie vi­są, nes Sei­mas bu­vo at­me­tęs.

PIRMININKAS. Bus, bus.

A. PITRĖNIENĖ (DPF). Tai tu­rė­jo būti ge­gu­žės 31 die­ną, bu­vo­me su­ta­rę. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. 31?

A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip, nes tai yra di­džiu­lis pa­ke­tas.

PIRMININKAS. Aš ne­ži­nau, gal ko­kių nors… Ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas pa­klaus, tuoj at­saky­sim.

R. PALIUKAS (DPF). Ger­bia­mo­ji Aud­ro­nė tei­sin­gai sa­ko, mes ra­šė­me raš­tą, kad ge­gu­žės 31 die­ną bū­tų įtrauk­tas Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mas.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ga­li­me…

R. PALIUKAS (DPF). Pir­mi­nin­kė ža­dė­jo, aš su Pir­mi­nin­ke kal­bė­jau.

PIRMININKAS. Jei­gu yra toks pra­šy­mas, ma­nau, nė­ra pro­ble­mų…

R. PALIUKAS (DPF). Bu­vo su Pir­mi­nin­ke de­rin­ta…

PIRMININKAS. Ar bir­že­lio 2 die­ną, ga­li­ma pa­anks­tin­ti ge­gu­žės 31 die­ną.

R. PALIUKAS (DPF). Ne, ne, 31 die­ną.

PIRMININKAS. 31 die­ną, ar ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me pri­tar­ti, kad į ge­gu­žės 31 die­ną bū­tų įtrauk­tas Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mas? (Bal­sai sa­lė­je) At­ro­do, į vi­sus, ku­rie tei­kė pa­siū­ly­mus bu­vo at­si­žvelg­ta, įtrauk­ta į dar­bo­tvarkę. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu dar­bo­tvarkei? (Bal­sai sa­lė­je)

Pa­reiš­ki­mų nė­ra. (Bal­sai sa­lė­je) Skel­biu šios die­nos… (Bal­sai sa­lė­je) Tie­sa, re­gist­ra­ci­jos no­ri­te, čia ma­lo­niau­sias da­ly­kas, tie, ku­rie sė­di iki ga­lo, už­si­re­gist­ruo­ja­te pas­ku­ti­nį kar­tą. Taip, pra­šom.

Už­si­re­gist­ra­vo 37 Sei­mo na­riai. Skel­biu ge­gu­žės 19 die­nos, ket­vir­ta­die­nio, ple­na­ri­nio po­sė­džio pa­bai­gą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partij­os frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos social­demokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.