LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ekonomikos komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-614 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP–3353

 

 

2024-05-22 Nr. 108-P-31

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Karolis Žemaitis, ES ir tarptautinių reikalų grupės vadovė Aurelija Janušauskė, ES ir tarptautinių reikalų grupės patarėjas Rokas Navickas, „Google“ atstovaujantis lobistas META atstovas Laurynas Gečas, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė; Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos grupės vadovas Deividas Velkas, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narys Vygintas Vaitkus, Teisės ir vartotojų teisių apsaugos grupės vyriausioji specialistė Laura Vareikienė; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

 

;

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(3)

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Nėra aišku, kodėl projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje įvardijus 13 reguliavimo principų, kitose aptariamo straipsnio nuostatose yra paaiškinami tik 3 iš jų.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projektu nėra keičiamos šiuo metu galiojančios 3 straipsnio nuostatos. Kiti šioje dalyje nurodyti principai įtvirtinti kituose teisės aktuose, todėl jiems papildomi paaiškinimai nepateikti.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(4)

3

3

 

2

2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatoje iki dvitaškio reglamentuojama priežiūros institucijos teisė su prašymu kreiptis į Regionų administracinį teismą, o šios dalies punktuose nustatomos tokio prašymo teikimo sąlygos. Tačiau šios dalies 2 punkte jau nurodoma, kad priežiūros institucijos prašymą gauna Ryšių reguliavimo tarnyba (o ne teismas). Jeigu turima omenyje, kad priežiūros institucija, prieš teikdama prašymą teismui (t. y. prieš kreipdamasi į teismą) dėl priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas Lietuvos Respublikoje, taikymo, turi kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ji, savo ruožtu, kreiptųsi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, tą reikėtų aiškiai ir nurodyti. Galbūt būtų tikslinga šias skirtingas teisines procedūras apibrėžiantį veiksmą įvardinti naudojant skirtingas sąvokas, pvz., „kreipimasis į teismą“ bei „prašymas Ryšių reguliavimo tarnybai kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę“ ar panašiai. Atitinkamai šiame punkte vietoj žodžių „jei prašymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba“ galėtų būti įrašomi, pavyzdžiui, žodžiai „o jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba – savo iniciatyva“.

Pritarti

Pasiūlymas 1:

Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Priežiūros institucija turi teisę kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir numatytų taikomųyti paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje. Šios priemonės apima įpareigojimus paslaugų teikėjams nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti tam tikrus veiksmus, jeigu jų neatlikimas padarytų kitiems paslaugų teikėjams, paslaugos gavėjams ar visuomenės interesams esminės žalos ar atsirastų nepataisomų pasekmių. Šioje dalyje nurodytas kreipimasis į Regionų administracinį teismą prašymas teikiamas, kai:“

 

Pasiūlymas 2:

Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi priežiūros institucijos prašymą kreiptis į Europos Sąjungos valstybę narę, jei kreipimąsi į teismą inicijuoja pati Ryšių reguliavimo tarnyba – savo iniciatyva, jei prašymą teikianti institucija nėra pati Ryšių reguliavimo tarnyba, kreipiasi į Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, su prašymu imtis priemonių, tačiau ši Europos Sąjungos valstybės narė tokių priemonių nesiima arba, priežiūros institucijos vertinimu, taikomos priemonės yra nepakankamos;“

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(4)

 

3

2

3. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra numatoma, priežiūros institucija teisė „į Regionų administracinį teismą su prašymu imtis priemonių, apribojančių laisvę teikti informacinės visuomenės paslaugas ir numatytų taikyti paslaugų teikėjams, paslaugas teikiantiems Lietuvos Respublikoje“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamo reguliavimo nėra aišku ką paslaugų teikėjams turi numatyti Regionų administracinis teismas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, nuostata tikslintina pašalinant šį neaiškumą.

Pritarti

Žr. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies redakciją prie 2 TD pastabos (Pasiūlymas 1).

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(4)

4

 

4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje po žodžių „didelę žalą visuomenei“ vietoj jungtuko „ir“ siūlome įrašyti jungtukus „ir (ar)“.

Pritarti

Pasiūlymas 1:

Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Skubiu atveju, kai vykdomas pažeidimas kelia didelę žalą visuomenei ir (ar) yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui,<...>.“

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(4)

3

2

5. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoje žodžio „ši“ įrašytini žodžiai „Europos Sąjungos valstybė narė“.

Pritarti

Žr. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakciją prie 2 TD pastabos (Pasiūlymas 2).

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(4)

5

 

6. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje vietoj žodžio „kompetentinga“ įrašytinas žodis „priežiūros“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5.<...>. Nusprendusi, kad priemonės, dėl kurių ketinama kreiptis ar kreiptasi į teismą arba kurių jau imtasi, atsižvelgiant į Europos Komisijos prašymą, neturėtų būti taikomos, kompetentinga priežiūros institucija nesikreipia į teismą, o jeigu tai jau buvo padaryta, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo sprendimo priėmimo dienos, kreipiasi į Regionų administracinį teismą prašydama panaikinti šias priemones ir (arba) pati panaikina pačios priežiūros institucijos priimtas priemones.“

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(4)

7

 

7. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje gali būti vadovaujamasi ar atsižvelgiama ne į bet kokias tarptautines sutartis, o tik į tokias tarptautines sutartis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje prieš žodžius „tarptautinės sutartys“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:

„7. Paslaugų teikėjo, kuris nėra įsisteigęs Europos Sąjungoje, informacinės visuomenės paslaugų teikimo laisvę Lietuvos Respublikoje riboja šio įstatymo, Reglamento (ES) 2022/2065 ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos, reglamentuojančiosų informacinės visuomenės paslaugų teikimą nuostatos, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir (ar) Europos Sąjungos teisė nenustato kitaip.“

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(4)

8

 

8. Pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalį kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų paskirtus teisinius atstovus vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį. Manytina, kad pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 1 dalį teisiniai atstovai gali būti paskirti bet kurioje valstybėje narėje, kurioje paslaugų teikėjas siūlo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, aptariamoje projekto nuostatoje, mūsų vertinimu, tiksliau būtų nurodyti, kad kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip:

„8. Kompetentingos institucijos, įgyvendindamos Reglamentą (ES) 2022/2065, turi teisę kreiptis į tarpininkavimo paslaugų teikėjų Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį paskirtus teisinius atstovus paskirtus teisinius atstovus vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių pagal Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnį. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nusprendžia paskirti teisinį atstovą Lietuvos Respublikoje, šis tarpininkavimo paslaugų teikėjas pateikia Ryšių reguliavimo tarnybai reikalingus duomenis apie teisinį atstovą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2022/2065 13 straipsnio 4 dalyje. Paskirti teisiniai atstovai yra atsakingi už tarpininkavimo paslaugų teikėjo pareigų pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 neatlikimą, nedarant poveikio tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami tarpininkavimo paslaugų teikėjo atžvilgiu.<...>“

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(4)

8

 

9. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies trečiasis sakinys tikslintinas, prieš žodį „pareigų“ įrašant žodžius „tarpininkavimo paslaugų teikėjų“.

Pritarti

 

Žr. Įstatymo projekto 4 straipsnio 8 dalies redakciją prie 8 TD pastabos.

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(6)

1

2

10. Atsižvelgiant į tai, kad informacinės visuomenės paslaugų teikimas nėra betarpiškai susijęs su paslaugų teikėjo gyvenamąja vieta, o asmens duomuo - asmens gyvenamosios vietos adresas - teikiamų paslaugų aspektu nėra ypatingai svarbus, asmens duomenų apsaugos požiūriu pakankamu galėtų būti laikomas ir adresas, kuriuo galima būtų pasiekti fizinį asmenį - paslaugų teikėją, įteikti jam dokumentus ir pan. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyti, kad nurodomas ne fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas, o kitas fizinės vietos adresas – jo korespondencijos adresas.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip:

„2) paslaugų teikėjo buveinės adresą (jei paslaugų teikėjas yra fizinis asmuo, – jo gyvenamosios vietos korespondencijos adresą);“

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(6)

1

4

11. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotėje “paslaugų teikėjo valstybės registras“ brauktini žodžiai „paslaugų teikėjo“, nes paslaugų teikėjai jokių valstybės registrų nevaldo ir netvarko.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip:

„4) informaciją apie tai, koks yra paslaugų teikėjo valstybės registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie tą paslaugų teikėją, jo registracijos numerį ar panašią identifikavimo priemonę šiame registre, jeigu paslaugų teikėjas privalo būti įregistruotas valstybės registre;“

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(6)

1

5

12. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatoje iki dvitaškio ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodomos skirtingos priežiūros institucijos, siekiant teisinio aiškumo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą siūlytume suformuluoti taip: „5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai - informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją;“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip:

„5) kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai –  informaciją apie šią paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją informaciją apie paslaugų teikėjo veiklą prižiūrinčią instituciją: šios institucijos pavadinimą, buveinės adresą ir kontaktinius duomenis, kai teisės aktai, reglamentuojantys informacinės visuomenės paslaugų teikimą, išskyrus šį įstatymą, vertimąsi tam tikra veikla paveda prižiūrėti konkrečiai priežiūros institucijai;“

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(7)

2

 

13. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra reglamentuojama, kad Ryšių reguliavimo tarnyba teikia pagrįstus prašymus labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, tuo tarpu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje Ryšių reguliavimo tarnyba šiems paslaugų teikėjams teikia motyvuotus prašymus. Atsižvelgiant, kad minimose nuostatose yra vartojamos skirtingos formuluotės, siūlytina šias formuluotes suvienodinti.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Ryšių reguliavimo tarnyba, gavusi Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės tyrėjų prašymą, kuriame pagrindžiamas poreikis konkretaus mokslinio tyrimo tikslais suteikti prieigą prie duomenų, suteikia patikrintų tyrėjų statusą ir pagal šio straipsnio 1 dalį teikia pagrįstą motyvuotą prašymą labai didelių interneto platformų ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjui, įsisteigusiam Lietuvos Respublikoje, dėl prieigos prie duomenų suteikimo, jei tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba pateiktą tyrėjų prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti priima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Patikrintų tyrėjų statuso suteikimo ir prieigos prie duomenų panaikinimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai nereglamentuota Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8, 10 ir 11 dalyse.“

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(7)

2

3

 

14. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje po žodžių „dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo“ įrašytini žodžiai „ar atsisakymo jį suteikti“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 3 daliai.

Pritarti

Pasiūlymas 1:

Žr. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies redakciją prie 13 TD pastabos.

 

Pasiūlymas 2:

Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Tyrėjai, kurie yra Lietuvos Respublikoje įsikūrusių įsisteigusių mokslinių tyrimų organizacijų nariai, turi teisę pateikti prašymą Ryšių reguliavimo tarnybai gauti prieigą prie duomenų iš kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą, ar tyrėjai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8 dalyje nurodytus reikalavimus. Ryšių reguliavimo tarnyba šį pradinį vertinimą ir tyrėjų prašymą kartu su pateiktais dokumentais perduoda įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kuris priima sprendimą dėl prieigos prie duomenų patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti. Ryšių reguliavimo tarnyba atlieka pradinį vertinimą ir priima sprendimą dėl prašymo kartu su pateiktais dokumentais perdavimo įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos.<...>“.

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(7)

3

 

15. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „mokslinių tyrimų organizacija“ reikėtų arba suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme vartojama terminija, arba aiškiau atskleisti tokį statusą turinčių asociacijų kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad teisėkūroje neturėtų būti vartojama tokia neteisinio turinio formuluotė kaip „Lietuvos Respublikoje įsikūrusi organizacija“ (galbūt turimas omenyje juridinio asmens įsteigimo, įregistravimo juridinis faktas).

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Sąvoka „mokslinių tyrimų organizacija“ yra apibrėžta Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje: „Mokslinių tyrimų organizacija – universitetas (įskaitant jo bibliotekas), mokslinių tyrimų institutas, taip pat kitas pelno nesiekiantis arba visą pelną į savo mokslinius tyrimus reinvestuojantis juridinis asmuo arba su viešuoju interesu susijusius uždavinius įgyvendinantis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas yra vykdyti švietimo veiklą, apimančią ir mokslinius tyrimus. Mokslinių tyrimų organizacija nelaikoma organizacija, kuriai pelno siekiantis juridinis asmuo daro esminę, galimybe kontroliuoti pasireiškiančią įtaką, atsirandančią dėl savo kaip akcininkų ar narių vaidmens arba kitų struktūros ypatumų, galinčių suteikti pirmenybę susipažinti su mokslinių tyrimų rezultatais“. Įstatymo projekto 2 straipsnio 12 dalyje yra daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, todėl nėra tikslinga papildomai aiškinti ir apibrėžti sąvoką.

 

Pasiūlymas:

Žr. Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies redakciją prie 14 TD pastabos

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05

8

 

 

16. Siekiant aiškumo, keičiamo įstatymo 8 straipsnio nuostatoje vietoj formuluotės „nacionalinių teisės aktų“ įrašytina formuluotė „Lietuvos Respublikos teisės aktų“.

Pritarti

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 8 straipsnį išdėstyti taip:

„8<...>Priežiūros institucijos, šiame įstatyme nustatyta tvarka teikdamos ir gaudamos jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, privalo laikytis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų.“

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-05

1(15)

1

 

17. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytos dvi savo turiniu beveik identiškos sužinojimo apie neteisėtą turinį sąlygos: 1) kai paslaugų teikėjas turi faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį ir 2) kai paslaugų teikėjas sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Svarstytinas tokių analogiškų savo turiniu alternatyvių sąlygų įtvirtinimo keičiamame įstatyme tikslingumas ir poreikis. Pažymėtina, kad Reglamento 2022/2065 6 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad paslaugų teikėjo sužinojimo apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti yra taikoma tiek, kiek tai susiję su gautais reikalavimais atlyginti žalą.

Nepritarti

Argumentai:

Reglamentas (ES) 2022/2065 nenustato sąlygų, kada tarpininkavimo paslaugų teikėjas yra laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį. Tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybę nustato nacionaliniai teisės aktai. Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalyje yra įvardijami du skirtingi atvejai, kada laikoma, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas sužinojo apie neteisėtą turinį. Pirmuoju atveju pabrėžiama, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas savo duomenų bazėse, serveriuose turi duomenų apie neteisėtą turinį, antruoju atveju apibrėžiamos situacijos, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas imasi iniciatyvos analizuoti padėtį, atlieka tyrimą ir sužino apie perduodamą arba saugomą neteisėtą turinį.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(15)

1

 

18. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies paskutinysis sakinys dėstytinas taip: „Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. <...> Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimamsus mutatis mutandis nustato taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(16)

1

 

19. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pareigą vertinti ir mažinti Reglamento (ES) 2022/2065 nurodytas sistemines rizikas, neturėtų būti pateikta blanketinė nuoroda ne tik į šio Reglamento 34 straipsnį (kuriame nustatomos rizikos vertinimo nuostatos), tačiau ir į Reglamento 35 straipsnį, nustatantį rizikos mažinimo priemones.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. <...> Siekdami sumažinti atsiradusias sistemines rizikas pagal Reglamento (ES) 2022/2065 35 straipsnį, šie paslaugų teikėjai turi atlikti algoritminių sistemų veikimo peržiūrą, į kurią yra įtraukiami paslaugų teikėjo darbuotojai ir (ar) ekspertai, gebantys įvertinti sistemines rizikas, lietuvių kalbos normas ir vartoseną.“

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(16)

1(29)

2

2

 

20. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje reikėtų patikslinti, kokios „nacionalinės“ nevyriausybinės organizacijos – Lietuvos Respublikos ar kitų valstybių narių – turimos mintyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 daliai.

Pritarti

Pasiūlymas 1:

Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų,<...>.“

 

Pasiūlymas 2:

Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Kompetentingos institucijos taip pat turi teisę pradėti tyrimą ir (ar) patikrinimą, remdamosi visuomenės, paslaugos gavėjų, valstybės institucijų ir įstaigų, kitų Europos Sąjungos valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Europos Komisijos, tarptautinių organizacijų, nacionalinių Lietuvos Respublikos ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ar kitų šaltinių pateikta informacija tarpininkavimo paslaugų klausimais.“

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(18)

2

 

21. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti vartojamos sąvokos „Europos Sąjungos institucijų nuorodos“ turinį.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. <...>turi atsižvelgti į kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomus atitinkamus elgesio kodeksus, ypač į asociacijų, jungiančių asmenis, kurie dirba pagal reglamentuojamą profesiją Europos Sąjungos valstybėse narėse, parengtus elgesio kodeksus ir į Europos Sąjungos institucijų parengtas gaires nuorodas bei rekomendacijas.“

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(18)

7

 

22. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 7 dalies, nustatančios, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, kad verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, pakeistų jų parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities, pagrįstumas yra svarstytinas. Manytina, kad kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos, nustačiusios elgesio kodeksų neatitikimą reglamentuotai sričiai, turėtų tiesiog kreiptis į elgesio kodeksą patvirtinusį subjektą, siūlydama pakeisti kodeksą suderinant jį su reglamentuota sritimi. Nepataisius elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių imperatyvioms reglamentuotos srities teisės normoms, paslaugų teikėjai turėtų būti atleidžiami nuo pareigos laikytis atitinkamų elgesio taisyklių. Kitaip sakant, svarstytinas tikslingumas ir pagrįstumas kreiptis į teismą dėl privalomo dokumentų, kurių rengimas, tvirtinimas ir jų laikymasis yra išimtinai savanoriškas, turinio keitimo. Taip pat nėra aišku, ar šioje dalyje turimi omenyje būtent tie elgesio kodeksai, kuriuos paslaugų teikėjai jau yra pasirinkę ir deklaravę atitiktį jų nuostatoms, ar, vis dėlto, būtų kreipiamasi dėl visų parengtų ir Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje paskelbtų elgesio kodeksų.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 18 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:

„7. Kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu, kad verslo, profesineės ir vartotojų asociacijaos, atstovaujančiaos paslaugų teikėjams ar paslaugos gavėjams, kad šios asociacijos pakeistų jų parengtus paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančius elgesio kodeksus, jei jie neatitinka reglamentuotos srities. Jei verslo, profesinės ir vartotojų asociacijos, atstovaujančios paslaugų teikėjams ar paslaugų gavėjams, nepataiso elgesio kodekso nuostatų, prieštaraujančių reglamentuotos srities teisės normoms, kompetentingos institucijos ir (ar) priežiūros institucijos atleidžia paslaugų teikėjus nuo pareigos laikytis šio elgesio kodekso.“

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(19)

2

3

4

 

23. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje yra vartojama „ginčus susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantis subjektas“ formuluotė, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse atitinkamai yra vartojamos formuluotės „ginčus susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka sprendžiantys subjektai“ ir „sertifikuoti ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai“. Tuo tarpu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje yra numatoma, kad Ryšių reguliavimo tarnyba sertifikuoja subjektus, kurie ne teismo tvarka nagrinėja ginčus dėl interneto platformų paslaugų teikimo. Iš teikiamų keičiamo įstatymo nuostatų reguliavimo nėra aišku ar turimi omenyje skirtingi ne teismo tvarka ginčus nagrinėjantys subjektai, ar visgi šie subjektai turi būti suprantami kaip tie patys. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, vartojamos formuluotės, apibrėžiančios ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančius subjektus, turėtų būti suvienodintos arba atitinkamai patikslintos pašalinant šiuos neaiškumus.

Pritarti

Argumentai:

Pažymėtina, kad Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnis taikomas tik interneto platformoms. Įstatymo projekto 19 straipsnio 1 dalyje yra nustatomos bendros nuostatos dėl ne teismo tvarka nagrinėjamų ginčų, kurie yra susiję su visomis informacinės visuomenės paslaugomis.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 19 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis išdėstyti taip:

„2. Ryšių reguliavimo tarnyba nustato subjektų, ne teismo tvarka nagrinėjančių Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje nurodytus ginčus, sertifikavimo ir sertifikato panaikinimo tvarką (toliau – Sertifikavimo tvarka), kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje ir šiame įstatyme. Ryšių reguliavimo tarnyba, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo subjekto Sertifikavimo tvarkos reikalavimus atitinkančio tinkamai parengto prašymo sertifikuoti arba pratęsti sertifikavimo laikotarpį ir visų dokumentų, reikalingų įvertinti subjekto atitiktį Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 3 dalyje nustatytiems reikalavimams gavimo dienos, įvertina, ar subjektas atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus ir priima sprendimą sertifikuoti subjektą, pratęsti sertifikavimo laikotarpį neilgesniam nei 5 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti sertifikuoti arba pratęsti sertifikavimo laikotarpį ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienos nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį subjektą. Sertifikavimo laikotarpio pratęsimų skaičius nėra ribojamas.

3. Teismai ir ginčus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugų teikimu, ne teismo tvarka nagrinėjantys sprendžiantys subjektai turi teisę informuoti Europos Komisiją ir Ryšių reguliavimo tarnybą apie reikšmingus jų sprendimus, susijusius su informacinės visuomenės paslaugomis, ir perduoti šioms institucijoms informaciją, kaip sprendžiami ginčai, susiję su elektronine komercija.

4. Pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnį ginčus ne teismo tvarka nagrinėjantys subjektai, kuriuos ir Ryšių reguliavimo tarnybaos sertifikavouoti, subjektai Ryšių reguliavimo tarnybai kartą per metus pateikia nagrinėtų ginčų dėl interneto platformų paslaugų teikimo ataskaitą. Ryšių reguliavimo tarnyba kas dvejus metus parengia sertifikuotų ne teismo tvarka ginčus nagrinėjančių subjektų, kuriuos sertifikavo, veiklos ataskaitą pagal Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnio 4 dalį.“

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(21)

1

 

24. Keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „tų straipsnių“ įrašytini žodžiai „šiuose straipsniuose nustatytais“, o šio straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei“ įrašytini žodžiai „civilinį ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 ir 4 dalis išdėstyti taip:

„1. Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, teikdamos nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį, kaip jis apibrėžtas Reglamento (ES) 2022/2065 3 straipsnio h punkte, ar pateikti informaciją pagal Reglamento (ES) 2022/2065 9 ir 10 straipsnius, vadovaujasi tų šiuose straipsniuoseų nustatytais nurodymų teikimo reikalavimais. Nurodymai gali būti teikiami tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurių įsisteigimo vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kurie teikia tarpininkavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra tų tarpininkavimo paslaugų teikėjų įsisteigimo vieta. Teisminių ar priežiūros institucijų nurodymų teikimą tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų dėl konkretaus neteisėto turinio elementų ir nurodymų nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę.“

<....>

„4. Šiame straipsnyje išdėstytos nuostatos nedaro poveikio civilinį ir baudžiamąjį procesą Lietuvos Respublikoje reglamentuojančioms nuostatoms nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei, kitoms Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, kuriose numatomos taisyklės imtis veiksmų dėl konkrečios rūšies neteisėto turinio ribojimo ir kontrolės.“

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(2)

8

N

25. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje yra vartojamas terminas „patikimas pranešėjas“, kuris niekur nėra atskleidžiamas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo sąvokų turinio gali priklausyti tam tikrų asmenų teisių ir pareigų apimtis. Pažymėtina, kad sąvokų įstatyminis turinys turi būti aiškus ir negali būti nustatomas poįstatyminiais teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, minėta sąvoka arba turėtų būti aiškiai apibrėžta keičiamame įstatyme, arba jame turėtų  būti pateikta nuoroda į kitą teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta (nurodant, jog ji suprantama, kaip tai nustatyta nurodytame įstatyme arba kitame įgyvendiname Europos Sąjungos teisės akte).

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja 28 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Patikimas pranešėjas – subjektas, kuriam dėl konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos, aptinkant ir nustatant neteisėtą turinį, yra suteiktas specialus statusas, įpareigojantis interneto platformų paslaugų teikėjus šio subjekto pateiktus pranešimus dėl neteisėto turinio nagrinėti pirmumo tvarka.“

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(26)

 

 

26. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio pavadinime išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 26 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:

„26 straipsnis. Lietuvos Respublikos Eekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotos institucijos funkcijos“

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(28)

 

5

27. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje prieš žodį „pažeidimą“ įrašytinas žodis „galimą“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 28 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:

„5) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti dokumentus ir daiktus, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant galimą pažeidimą. Šiuo atveju paliekamas motyvuotas sprendimas dėl dokumentų ir (ar) daiktų paėmimo ir paimtų dokumentų ir (ar) daiktų aprašas; išreikalauti padaryti nurodytų dokumentų, kurie būtini ar turi įrodomąją reikšmę tiriant pažeidimą, kopijas.“

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(29)

1

 

28. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti kompetentingų institucijų sprendimu galimų atlikti „konfidencialių tyrimų“ turinį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 35 straipsnio 4 daliai.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad tyrimai gali būti laikomi konfidencialiais tol, kol išnyksta grėsmė tyrimo eigai. Tai reiškia, kad informavus tarpininkavimo paslaugų teikėją, kitus asmenis apie atliekamą tyrimą gali būti pakenkta tyrimo vykdymui, nuslėpti pažeidimai ir jų padariniai. Tokia pati formuluotė dėl konfidencialių tyrimų yra naudojama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje.

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(30)

 

 

29. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje po žodžio „įstatymo“ įrašytini žodžiai „galimo pažeidimo“. Taip pat siūlome šio straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „gali būti atliekamas ne ilgiau kaip 3 mėnesius“ siūlome įrašyti žodžius „turi būti atliktas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius“, o 2 dalyje po žodžių „Sprendimas dėl tyrimo“ – žodžius „atlikimo termino“.

 

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 30 straipsnį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Tyrimų dėl Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo galimo pažeidimo atlikimo terminai

„1. Tyrimas dėl Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo galimo pažeidimo gali turi būti atliktaekamas ne ilgiau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas kompetentingos institucijos motyvuotu sprendimu gali būti pratęstas iki 3 mėnesių, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams nuo sprendimo atlikti šį tyrimą priėmimo dienos. Sprendimas dėl tyrimo atlikimo termino pratęsimo priimamas, atsižvelgiant į tyrimo sudėtingumą, mastą, tarpininkavimo paslaugų teikėjo vengimą vykdyti kompetentingų institucijų reikalavimus, tyrimo metu paaiškėjusias naujas aplinkybes ar kitas objektyvias priežastis. <...>“

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(29)

 

1(31)

 

 

1

5

1

 

30. Nors keičiamo įstatymo 29 ir 30 straipsniuose nurodyta, kad kompetentingos institucijos pradėti tyrimą ir jį atlieka dėl Lietuvos Respublikos kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir šio įstatymo pažeidimo, keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar) patikrinimą, priima sprendimą arba konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta, arba nustatyti tik Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimą (-us), nenustatant galimybės konstatuoti ir galimą šio įstatymo pažeidimo. Siūlytume šias keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje.

Pritarti

Pasiūlymas 1:

Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. <..>Kompetentingų institucijų įgalioti pareigūnai, kurie prižiūri, kaip vykdomas Reglamentas (ES) 2022/2065 ir šis įstatymas, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir kompetentingos institucijos išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinami jų įgaliojimai ir atliekamos funkcijos, turi teisę atlikti patikrinimą tarpininkavimo paslaugų teikėjo patalpose, įskaitant nuomojamas ir (ar) kitais pagrindais naudojamas patalpas.“

 

Pasiūlymas 2:

Įstatymo projekto 29 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Kompetentingos institucijos tyrimus ir (ar) patikrinimus dėl galimo Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimo atlieka vadovaudamosi Reglamentu (ES) 2022/2065, šio įstatymo ir kompetentingų institucijų nustatyta tvarka.“

 

Pasiūlymas 3:

Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Kompetentingos institucijos, atlikusios tyrimą ir (ar) patikrinimą, priima sprendimą:

1) konstatuoti, kad pažeidimų nenustatyta;

2) nustatyti Reglamento (ES) 2022/2065  ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us).“

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(31)

2

 

31. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje yra teikiama nuoroda į keičiamo įstatymo 24 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visos keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalys reglamentuoja kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, pateikiant nuorodas į konkrečias keičiamo įstatymo 24 straipsnio dalis, kuriose yra reglamentuojamos kompetentingos institucijos vykdymo užtikrinimo priemones.

Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 31 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Kompetentinga institucija, nustačiusi Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us), teikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui privalomus nurodymus nutraukti pažeidimą (-us), skiria įspėjimą ir (ar) taiko kitas vykdymo užtikrinimo priemones, nurodytas Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 2 ir 3 dalyse, šio įstatymo 24 straipsnio 1-4 dalyse, 24 straipsnio 5 dalies 1-3 ir 6-7 punktuose ir 25 straipsnyjeuose. Kompetentinga institucija turi teisę priimti sprendimą dėl baudos skyrimo šio įstatymo XI skyriuje nustatyta tvarka.“

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(32)

1(33)

1

 

32. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje po žodžio „nagrinėdama“ įrašytinas žodis „galimą“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 33 straipsnio pavadinimui.

Pritarti

Pasiūlymas 1:

Įstatymo projekto 32 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Jei kompetentinga institucija, nagrinėdama galimą pažeidimą, priima motyvuotą sprendimą atlikti patikrinimą fizinio asmens gyvenamosiose patalpose, įskaitant nuomojamas ir (ar) kitais pagrindais naudojamas patalpas,<...>“.

 

Pasiūlymas 2:

Įstatymo projekto 33 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip:

„33 straipsnis. Paslaugų teikėjų ir paslaugos gavėjų teisės ir pareigos, nagrinėjant galimus pažeidimus“

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(32)

6

 

33. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad kompetentingos institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teisme, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 32 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:

„6. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kompetentingos institucijos skundą dėl Regionų administracinio teismo nutarties turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio skundo gavimo dienos. Kompetentingos institucijos atstovas turi teisę dalyvauti, nagrinėjant skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kai skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.“

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(34)

1

 

34. Derinat keičiamą įstatymą su Reglamento 2022/2065 53 straipsniu, keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „Paslaugos gavėjas“ įrašytini žodžiai „ar kitas subjektas“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Paslaugos gavėjas ar kitas subjektas, nurodytas Reglamento (ES) 2022/2065 53 straipsnyje, turi teisę Ryšių reguliavimo tarnybai pateikti skundą dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų (toliau – skundas). Jei skundoas nagrinėjimas priskirtas patenka į kitos kompetentingos institucijos kompetencijai atsakomybės sritį,<...>.“

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(34)

1

 

35. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „Jei skundas patenka į kitos kompetentingos institucijos atsakomybės sritį“ siūlome įrašyti žodžius „Jei skundo nagrinėjimas priskirtas kitos kompetentingos institucijos kompetencijai“.

Pritarti

Žr. Įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies redakciją prie 34 TD pastabos.

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(34)

1

 

36. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatoma Ryšių reguliavimo tarnybos teisė „pateikti skundą dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“. Atsižvelgiant  į tai, kad toliau keičiamo įstatymo 34 straipsnio nuostatose šis skundas dėl galimų tarpininkavimo paslaugų teikėjų padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų yra įvardijamas kaip „skundas“, o taip pat siekiant aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje po žodžių „padarytų Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimų“ įvesti atitinkamą trumpinį ir įrašyti žodžius „toliau – Skundas“.

Pritarti

Žr. Įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalies redakciją prie 34 TD pastabos

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(34)

3

3

4

37. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų formuluotės tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad paslaugų teikėjai bei paslaugų gavėjai pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalis gali būti ne tik fiziniai bei juridiniai asmenys.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus išdėstyti taip:

„3) paslaugos gavėjo vardas, pavardė (jeigu kreipiasi fizinis asmuo) arba pavadinimas, kodas (jeigu kreipiasi juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys) ir kontaktiniai duomenys;

4) skundžiamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo – juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio – pavadinimas ir kodas arba tarpininkavimo paslaugų teikėjo – fizinio asmens – vardas ir pavardė, kontaktiniai duomenys, jeigu jie žinomi;“

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(37)

2

 

38. Siekiant aiškumo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje po žodžių „ir nurodo“ įrašytini žodžiai „skundo nagrinėjimo“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 37 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Jei skundo nagrinėjimas pratęsiamas pagal šio straipsnio 1 dalį, kompetentingos institucijos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie tai informuoja paslaugos gavėją ir nurodo skundo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis. Kompetentingos institucijos turi išnagrinėti skundą per trumpiausią įmanomą laiką.“

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(39)

2

 

39. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „taikoma“ įrašytinas žodis „skiriama“, nes baudos kompetentingų institucijų sprendimu yra skiriamos, o ne taikomos.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Bauda gali būti skiriama taikoma ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai padarytas trunkamasis pažeidimas, – nuo jo paaiškėjimo dienos. Jei kompetentingos institucijos sprendimas skirti baudą tarpininkavimo paslaugų teikėjui yra nagrinėjamas teisme, baudos skyrimo terminas šiuo atveju sustabdomas nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.“

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(40)

1

 

40. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „3 dalį, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnius“ įrašytina formuluotė „3 dalies, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsnių pažeidimus“.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 40 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Ryšių reguliavimo tarnyba skiria baudą iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais už Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus, išskyrus Reglamento (ES) 2022/2065 14 straipsnio 3 daliesį, 26, 27, 28, 30, 31, 32 straipsniųus pažeidimus.“

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(40)

5

6

 

41. Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų nuoseklumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip: „Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos pažeidimus:“. Analogiškai siūlome patikslinti ir šio straipsnio 6 dalį.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 40 straipsnio 5 ir 6 dalių pradžias išdėstyti taip:

„5. Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 6 procentų tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos pažeidimus:

<...>;

„6. Kompetentingos institucijos taip pat skiria iki 1 procento tarpininkavimo paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio baudą ir už šiuos Reglamento (ES) 2022/2065 pažeidimus:

<...>.“

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(41)

1

 

42. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „nurodytos šio įstatymo 40 straipsnyje“, nes 40 straipsnyje nurodytos visos keturios kompetentingos institucijos.

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Kompetentingos institucijosnurodytos šio įstatymo 40 straipsnyje, gali priimti sprendimą skirti tarpininkavimo paslaugos teikėjui periodinę iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais už kiekvieną šių Reglamento  (ES) 2022/2065 pažeidimų vykdymo (tęsimo) dieną dydžio baudą.“

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(40)

1

 

43. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „periodinė iki 5 procentų bendrųjų metinių pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais dydžio bauda“ turinį, nes nėra aišku, kaip būtų nustatomas bendrųjų metinių pajamų per dieną dydis.

Nepritarti

Argumentai:

Periodinių baudų reglamentavimas yra nustatomas Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatomos nuostatos dėl periodinių baudų apskaičiavimo yra aiškiai apibrėžtos, todėl nėra tikslinga įtraukti papildomų paaiškinimų. Yra nustatoma, kad periodinė bauda yra skaičiuojama nuo tos dienos, kai kompetentinga institucija priima sprendimą taikyti baudą iki tos dienos, kai sprendimas panaikinamas. Bendrosios metinės pajamos būtų dalinamos iš 365 arba 366 dienų ir nuo šios sumos skiriama iki 5 proc. bauda per dieną. Kai paslaugų teikėjas pažeidimą panaikina, paskaičiuojama bendra bauda, priklausomai nuo to, kiek dienų buvo tęsiamas pažeidimas.

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(42)

4

 

44. Atsižvelgiant į tai, kad maksimalus baudos dydis už tam tikrus pažeidimus nustatytas ne tik keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1- 4 dalyse, tačiau ir šio straipsnio 5 ir 6 dalyse, svarstytina, kodėl dispozicinės nuorodos į minėtąsias 40 straipsnio dalis nėra nustatytos keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje konkretaus baudos dydžio nustatymo pagrindus.

Pritarti

Pasiūlymas 1:

Žr. pasiūlymą prie 41 TD pastabos.

 

Pasiūlymas 2:

Įstatymo projekto 42 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:

„4. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1–6 4 dalyse ir 41 straipsnio 1 dalyje nustatytas maksimalias baudų dydžių ribas.<...>“

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-11

1(42)

2

8

45. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 42 straipsnio 2 dalyje turi būti nustatytas baigtinis lengvinančių aplinkybių sąrašas. Šiame kontekste, kaip pavyzdinis reguliavimas, pateiktinas Administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 2 dalis ir Baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 2 dalis.

Pritarti

Pasiūlymas :

Įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip:

„8) kitos šio straipsnio 2 dalyje nenurodytos aplinkybės, kurias kompetentingos institucijos gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.“

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

„Google“,

2023-12-14

1(7)

1(21)

1(23)

1(24)

 

 

<...>

„Google“ dėkoja už galimybę <...> pateikti pastabas dėl Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3353 (toliau – įstatymo projektas), kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas, toliau – SPA).

„Google“ <...>, nors atnaujintą įstatymo projektą iš esmės vertiname palankiai ir dėkojame Ministerijai, kad buvo atsižvelgta į dalį pasiūlymų, tačiau pastebime keletą svarbių ir dar neišspręstų įstatymo projekto aspektų, kurių papildomas įvertinimas, mūsų manymu, yra esmingai svarbus siekiant veiksmingo SPA reglamento nuostatų įgyvendinimo pagal ES teisės aktų reikalavimus.

 

Bendros pastabos

Pirmiausiai dar kartą norėtume pažymėti, kad SPA yra ES reglamentas. Tai reiškia, kad jis tiesiogiai taikomas visoms ES valstybėms narėms ir nereikia rengti nacionalinių jo įgyvendinimo priemonių, nebent konkrečiose paties SPA nuostatose būtų numatyta kitaip. Europos Komisija patvirtino, kad net paprastas SPA nuostatų „nukopijavimas“ į nacionalinius teisės aktus yra problematiškas. Dėl to gali atsirasti nukrypimų (kad ir nedidelių, pavyzdžiui, dėl vertimo), kurie praktikoje gali lemti nenuoseklumą ir teisinį neapibrėžtumą. Todėl prašome įstatymo projekte įgyvendinamąsias nuostatas numatyti tik tais atvejais, kai tai aiškiai leidžiama pagal SPA (t. y. visų pirma priežiūros ir vykdymo užtikrinimo klausimais).

Nors šiuo aspektu buvo atlikti tam tikri pakeitimai, tačiau, manome, kad įstatymo projekte būtina dar aiškiau nustatyti, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos priežiūros, vykdymo užtikrinimo ir baudų skyrimo įgaliojimai gali būti taikomi tik Lietuvoje įsisteigusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų atžvilgiu.

Pritarti

Argumentai:

Reglamento (ES) 2022/2065 56 straipsnyje nurodyta, kad Valstybė narė, kurioje yra pagrindinė tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi išimtinius įgaliojimus

prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus įgaliojimus. Šio straipsnio nuostatos nurodo, kad valstybės narės turi vykdymo užtikrinimo įgaliojimus tik dėl tų tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie yra įsiteigę jų valstybėje narėje.

Pažymėtina, kas įstatymo projekto 7, 21, 23, 24 straipsniuose yra  nurodyta, kad vykdymo užtikrinimo priemonės taikomos Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams.

2.

„Google“,

2023-12-14

1(4)

 

 

4 straipsnis – Paslaugų teikėjų veikla Lietuvos Respublikoje

1 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis Lietuvoje gali būti ribojama laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas. Norėtume pažymėti, kad kitoje ES šalyje įsisteigęs informacinės visuomenės paslaugų teikėjas turėtų turėti teisę laisvai teikti savo paslaugas Lietuvoje. Ši teisė turėtų būti ribojama tik remiantis Elektroninės komercijos direktyvoje ir Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nustatytomis išimtimis ir tvarka (jei informacinės visuomenės paslauga taip pat laikoma audiovizualinės žiniasklaidos paslauga arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga). ES valstybės narės, mūsų vertinimu, negali nustatyti savo išimčių ir tvarkos šiuo klausimu.

Nepritarti

Argumentai:

Pažymėtina, kad valstybėse narėse neteisėto turinio reguliavimas ir apibrėžimas skiriasi, todėl gali būti taikomi kitokie reikalavimai paslaugų teikėjams nei valstybėje narėje, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas.

Pagrindinė sąlyga apriboti galimybę teikti paslaugas yra, kai paslaugų teikėjas pažeidžia nacionalinius ir ES teisės aktus, pažeidimas kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2022/2065 51 straipsnio 3 dalies b punkte.

3.

„Google“,

2023-12-14

1(7)

2

4

 

N

7 straipsnis – Prieiga prie duomenų

2 ir 3 dalyse nustatytos procedūrinės patikrintų tyrėjų patvirtinimo taisyklės. Susirūpinimą kelia tai, kad tokias procedūrines taisykles įstatymo projektu siekiama nustatyti dar prieš Europos Komisijai priimant deleguotąjį aktą tais pačiais klausimais. Tai gali apsunkinti reguliavimą ir pareikalauti per trumpą laiką atlikti papildomus pakeitimus. Prašome nustatyti procedūrines taisykles remiantis suinteresuotųjų subjektų indėliu po to, kai bus priimtas Europos Komisijos deleguotasis aktas.

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas 1:

Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Ryšių reguliavimo tarnyba pateiktą tyrėjų prašymą išnagrinėja ir sprendimą dėl patikrinto tyrėjo statuso suteikimo ar atsisakymo jį suteikti priima ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo tinkamai parengto prašymo ir visų tinkamai įformintų dokumentų gavimo Ryšių reguliavimo tarnyboje dienos. Patikrintų tyrėjų statuso suteikimo ir prieigos prie duomenų panaikinimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai nereglamentuota Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8, 10 ir 11 dalyse.“

 

Pasiūlymas 2:

Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį 4 nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Patikrintų tyrėjų statuso suteikimo ir prieigos prie duomenų panaikinimo tvarką nustato Ryšių reguliavimo tarnyba, kiek tai nereglamentuota Reglamento (ES) 2022/2065 40 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalyse ir Europos Komisijos priimtuose deleguotuose teisės aktuose, kurie papildo Reglamento (ES) 2022/2065 nuostatas.“

4.

„Google“,

2023-12-14

1(15)

 

 

15 straipsnis – Neteisėtas turinys

15 straipsnyje, mūsų vertinimu, nėra poreikio nustatyti momento, kada paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą veiklą ar turinį, nes šis standartas jau nustatytas SPA. Procedūros dėl paslaugų gavėjų informavimo ir kiti reikalavimai taip pat, mūsų vertinimu, nepagrįstai dubliuoja SPA įtvirtintas normas ir įneša neaiškumo. Rekomenduojame atsisakyti nebūtinų 15 straipsnio nuostatų.

Be to, 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas vienos dienos terminas informuoti paslaugų gavėjus, mūsų vertinimu, yra per trumpas – rekomenduojame nenustatyti konkretaus termino ir remtis SPA jau numatytomis nuostatomis.

Nepritarti

Argumentai:

Reglamento (ES) 2022/2065 4-7 str. nustato sąlygas, kada tarpininkavimo paslaugų teikėjas nėra laikomas atsakingu sužinojęs apie neteisėtą veiklą. Tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė yra nustatoma tiek nacionaliniais, tiek ES teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionalinėje teisėje turi būti nustatytos bendros nuostatos dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybės. Įstatymo projekte reikalingos tikslios ir apibrėžtos procedūros, todėl numatomas 1 darbo dienos terminas informuoti paslaugos gavėją apie turinio ribojimus. Manytina, kad šis terminas yra proporcingas, nes paslaugų teikėjas apribojęs turinį, jau yra priėmęs sprendimą ir turi pagrįstą priežastį, kodėl pateikta informacija yra neteisėtas turinys arba yra nesuderinama su jų nuostatomis ir sąlygomis.

5.

„Google“,

2023-12-14

1(16)

1

 

16 straipsnis – Interneto platformų ir interneto paieškos sistemų turinio moderavimas

Įstatymo projekto 16 straipsnyje performuluojami SPA nustatyti įpareigojimai, kas kelia susirūpinimą dėl pirmiau skyriuje „Bendros pastabos“ nurodytų priežasčių, ir nustatomi papildomi įpareigojimai paslaugų teikėjams, kurie, mūsų vertinimu, prieštarauja SPA.

SPA 34 straipsnyje jau nustatytas reikalavimas atliekant sisteminės rizikos vertinimą atsižvelgti į regioninius ar kalbinius aspektus, įskaitant tuos, kurie yra būdingi ES valstybėms narėms. Įstatymo projekte, mūsų vertinimu, peržengiamos SPA nustatytos ribos, nes reikalaujama, kad paslaugų teikėjai atlikdami algoritminių sistemų veikimo peržiūrą, įtrauktų darbuotojus ir (ar) ekspertus, gebančius įvertinti sistemines rizikas, lietuvių kalbos normas ir vartoseną.

Rekomenduojame nekartoti SPA jau nustatytų įpareigojimų bei į tekstą neįtraukti įpareigojimų, kurie potencialiai peržengia SPA – tam, kad būtų išvengta teisinio neapibrėžtumo.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įstatymo projekto 16 straipsnyje yra daromos nuorodos į Reglamento (ES) 2022/2065 34 ir 35 straipsnius, nenustatant kitų pareigų ar papildomų įpareigojimų, kurie prieštarautų Reglamentui (ES) 2022/2065. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva susiduria su itin didelėmis dezinformacijos ir neteisėto turinio kampanijomis, kuriomis siekiama paveikti visuomenę ir kurti nepasitikėjimą valstybe, masiškai socialinių tinklų platformose platinamas neteisėtas turinys kelia rimtą pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, demokratiniams procesams ir pilietiniam diskursui, o socialiniai tinklai dažnai blokuoja teisėtą naudotojų paskelbtą turinį, įstatymo projekte būtina įtraukti nuostatas dėl lietuvių kalbos normų ir vartosenos. Reglamente (ES) 2022/2065 yra tik bendro pobūdžio nuostata, kad atliekant vertinimą labai didelės interneto platformos atsižvelgia  į konkrečius regioninius ar kalbinius aspektus. Lietuvių kalbos įvardijimas Įstatymo projekte sukuria teisinį aiškumą dėl regioninių ar kalbinių aspektų vertinimo. Svarbu pažymėti, kad prasidėjus karui Ukrainoje atlikti tyrimai[1] rodo, kad socialiniuose tinkluose dažniau buvo šalinami teisėti įrašai, palaikantys Ukrainą, nei skleidžiama dezinformacija apie Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą. Šiomis Įstatymo projekto nuostatomis siekiama užtikrinti, kad labai didelės interneto platformos, naudodamos algoritmus, atsižvelgtų į lietuvių kalbos normas ir vartoseną, siekdamos sumažinti kylančią sisteminę riziką dėl teikiamų paslaugų.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. <..> Šių paslaugų teikėjų atliekamas rizikų vertinimas ir mažinimas pagal Reglamento (ES) 2022/2065 34 ir 35 straipsnius turi apimti rizikas dėl teisėto turinio pašalinimo ir blokavimo, algoritminių sistemų veikimo tiek, kiek tai atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 34 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus. Siekdami sumažinti atsiradusias sistemines rizikas, šie paslaugų teikėjai turi atlikti algoritminių sistemų veikimo peržiūrą, į kurią yra įtraukiami paslaugų teikėjo darbuotojai ir (ar) ekspertai, gebantys įvertinti sistemines rizikas, lietuvių kalbos normas ir vartoseną.  Atliekant sisteminių rizikų vertinimą turi būti atsižvelgiama į lietuvių kalbos normas ir vartoseną.“

6.

„Google“,

2023-12-14

1(17)

 

 

17 straipsnis – Pranešimas apie įtariamą neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą

Rekomenduojame pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnį, nurodant kompetentingą instituciją, galinčią priimti 3 pranešimus pagal SPA 18 straipsnį, o likusios straipsnio dalies atsisakyti.

Jei vis dėlto bus nuspręsta palikti dabartinę teksto redakciją, manome, jog reikėtų atsisakyti maksimalaus vienos dienos termino policijos informavimui, nes šio termino nustatymas, mūsų vertinimu, prieštarautų SPA, kadangi būtų numatomi griežtesni nei SPA įtvirtinti reikalavimai. Vienos dienos terminas taip pat būtų per trumpas ir tam tikrais atvejais galėtų būti sunkiai įgyvendinamas.

Pritarti

Pasiūlymas

Įstatymo projekto 17 straipsnį išdėstyti taip:

„17. Prieglobos paslaugų teikėjai privalo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, informuoti policiją, jei prieglobos paslaugų teikėjas sužino bet kokią informaciją, dėl kurios kyla įtarimų, kad buvo padaryta, daroma ar tikriausiai bus padaryta nusikalstama veika, kelianti grėsmę asmens (-ų) gyvybei ar saugumui pagal Reglamento (ES) 2022/2065 18 straipsnį.“

7.

„Google“,

2023-12-14

1(19)

 

 

19 straipsnis – Ginčų sprendimas

19 straipsnyje nepateikiama pakankamai informacijos apie neteisminio ginčų sprendimo institucijas, įskaitant tai, ar turėtų būti nustatytos standartinės procedūrinės taisyklės. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, manome, turėtų būti įpareigota konsultuotis su visais suinteresuotais subjektais, pavyzdžiui, vartotojais, interneto platformomis ir galimomis ginčų sprendimo įstaigomis, siekiant nustatyti, ar reikia patvirtinti standartus, kurių turėtų laikytis jos tikrinamos įstaigos. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba taip pat, manome, turėtų būti įpareigota laikytis visų ES mastu galiojančių standartų ar ES skaitmeninių paslaugų koordinatorių valdybos gairių dėl procedūrų tikrinamose įstaigose. Taikant nuoseklias procedūras (pageidautina visoje ES) būtų išvengta nereikalingų išlaidų ir painiavos, kurią sukelia skirtingos sistemos, ir būtų pašalinta turinio reguliavimo nenuoseklumo

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projekte suteikiami įgaliojimai Ryšių reguliavimo tarnybai suteikti neteisminio ginčų sprendimo institucijų statusą, tačiau pačios institucijos turi teikti prašymą, todėl tik įsigaliojus įstatymo projektui bus pradėta institucijų paieška. Ryšių reguliavimo tarnybai suteikiama teisė nustatyti sertifikavimo ir sertifikato panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuota Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsnyje. Ryšių reguliavimo tarnyba savo veikloje, kaip ir bet kuri kita įstaiga, privalo vadovautis aktualiais nacionaliniais ir ES teisės aktais, todėl papildomai ją tam įpareigoti netikslinga.  

8.

„Google“,

2023-12-14

1(23)

 

6

23 straipsnis – Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos

Siūlytina patikslinti, kad Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba patikimo pranešėjo (angl. trusted flagger) statusą pagal SPA gali suteikti tik Lietuvoje įsisteigusiems subjektams.

Be to, kadangi labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų sisteminė rizika ir jos mažinimas priklauso išimtinei Europos Komisijos kompetencijai, siūloma 10 dalies formuluotė, mūsų vertinimu, prieštarauja SPA, todėl jos, manome, reikėtų atsisakyti.

Vertinant tai, kad Komitete artimiausiu metu bus svarstomas Įstatymo projektas, prašome Komiteto atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, kurie, mūsų vertinimu, užtikrintų nuoseklų ir veiksmingą SPA nuostatų įgyvendinimą.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Į pastabas dėl Įstatymo projekto 23 straipsnio 10 dalies neatsižvelgta, nes šios nuostatos neprieštarauja Reglamentui (ES) 2022/2065. Įstatymo projekte nesuteikiama teisė Ryšių reguliavimo tarnybai reikalauti, kad interneto platformos ar interneto paieškos sistemos bendradarbiautų, vertintų ir mažintų sistemines rizikas. Įstatymo projekte numatoma pareiga Ryšių reguliavimo tarnybai kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija vertinti sistemines rizikas Lietuvos Respublikoje. Šis vertinimas atliekamas, renkant viešai prieinamą informaciją, bendradarbiaujant su paveiktais paslaugos gavėjais, mokslininkais, tyrėjais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 23 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip:

„6) suteikia patikimo pranešėjo statusą juridiniams asmenims, kurie pateikia prašymą gauti patikimo pranešėjo statusą ir atitinka jiems keliamus reikalavimus; nustato patikimo pranešėjo statuso suteikimo, sustabdymo ir panaikinimo tvarką, kiek tai nereglamentuojama Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnyje ir šiame įstatyme; ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Lietuvos Respublikoje įsisteigusio juridinio asmens tinkamai parengto prašymo suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir visų dokumentų, reikalingų įvertinti juridinio asmens atitiktį Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams gavimo dienos, įvertina, ar juridinis asmuo atitinka Reglamento (ES) 2022/2065 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir priima sprendimą suteikti patikimo pranešėjo statusą 3 metams, jį pratęsti 3 metų laikotarpiui arba motyvuotai atsisakyti suteikti patikimo pranešėjo statusą arba pratęsti jo galiojimo terminą ir apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienos nuo jo priėmimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį juridinį asmenį. Patikimo pranešėjo statuso galiojimo pratęsimų skaičius nėra ribojamas;”

9.

Interneto žiniasklaidos asociacijos,

2023-12-15

1(15)

4

N

<...>, nebuvo atsižvelgta į Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA), kuri atstovauja didžiausias skaitytojų auditorijas pritraukiančius Lietuvos naujienų portalus, siūlymą, kad atsakingos institucijos dėl neleistinų skaitytojų komentarų šalinimo nurodymus turėtų duoti ne naujienų portalams, jei tokie komentarai fiksuojami portalų paskyrose socialiniuose tinkluose, bet socialinio tinklo valdytojams, pavyzdžiui, Facebook, Linkedin, Youtube, TikTOK ir kitiems.<...>

Šiuo atveju sprendimų priėmėjams svarbus suprasti tai, kad institucijos negali ir neturi jokios teisės priversti žiniasklaidos priemones skirti papildomų išlaidų tokioms funkcijoms įgyvendinti, o juo labiau priversti uždaryti paskyras socialiniuose tinkluose.

Būtent todėl dar kartą teikiame siūlymus, kad būtų numatyta pareiga neleistino turinio komentarus iš socialinių tinklų (nepaisant to, kieno paskyros yra) šalinti socialinių tinklų valdytojams. Lietuvos socialinių tinklų naudotojai neturi tokių išteklių ir finansinių resursų kaip pasaulinės kompanijos, valdančios socialinių tinklų paskyras visame pasaulyje, tad negali priimti papildomų pareigų be papildomo finansavimo ir negali būti verčiami perimti pasaulinių socialinių tinklų funkcijas, nes, kaip žinia, socialinių tinklų valdytojai patys šalina neleistinus komentarus, kadangi rūpinasi švaria aplinka. Be to, patikslintame ministerijos projekte numatyta dar daugiau pareigų naujienų portalams – apie pašalintus neleistino turinio komentarus informuoti jų autorių, o šis iškart gali kreiptis į teismą, nes nenumatyta ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka. Tokie reikalavimai nepriklausomai ir savarankiškai žiniasklaidai yra pertekliniai, neracionalūs ir ribojantys žodžio laisvę.

Pritariame projekto rengėjos – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos – paaiškinimui, kad šis projektas išskirtinai yra orientuotas į pasaulinius socialinius tinklus, veiklą vykdančius Lietuvoje, o tradicinei žiniasklaidai – naujienų portalams – taikytinas tik dėl skaitytojų komentarų saugojimo portaluose. Visgi tai nėra aiškiai nurodyta, todėl siūlome žemiau išvardintus patikslinimus tobulinant teisės akto projektą.

Be to, labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad skaitytojai gali talpinti savo komentarus ne tik portaluose komentarų skiltyse, bet ir portalų paskyrose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, Facebook, Linkedin, Instagram ir kitose platformose po portalų paskelbta informacija. Tik šiuo atveju kyla daug klausimų, kam turėtų būti duoti atsakingų institucijų nurodymai dėl netinkamų komentarų šalinimo – paskyros valdytojui, ar pačiam socialiniam tinklui.

Pažymėtina, kad paskyros valdytojai paprastai nėra jokie paslaugų teikėjai, todėl jiems nurodymai negali būti duodami. Pvz., nuomonės formuotojai (angl. influenceriai) savo postais sukelia šimtus ir tūkstančius komentarų, tačiau jiems jokia atsakomybė už skaitytojų komentarus nėra taikoma. Kitas pavyzdys būtų politikai, kurie aktyviai naudojasi socialiniais tinklais ir jų veikla taip pat domina socialinio tinklo naudotojus, kurie rašo komentarus po politikų postais. Ar galima įsivaizduoti, kad politikas bus pripažintas paslaugos teikėju ir įpareigotas panaikinti prieigą prie komentarų po savo postais? Vertinimas nepasikeis, jei paskyrą socialiniame tinkle valdo valstybės institucija ar įmonė, įstaiga ar organizacija. Ir jos tik naudojasi socialinio tinklo paslaugomis, o ne jas teikia.

Taigi ir visuomenės informavimo priemonės, turinčios paskyras socialiniame tinkle, yra socialinio tinklo paslaugos gavėjai, o ne teikėjai. Taigi konstatuotina, kad už komentarų socialiniame tinkle šalinimą turi būti atsakingas socialinio tinklo paslaugos teikėjas. Siūlome tai įtvirtinti tiesiogiai ir vienareikšmiškai. Priešingu atveju pažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas.

Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams. Todėl turi būti atitinkamai papildytas Projekto 16 straipsnis, nustatant, kad už galimybės pasiekti neteisėtą informaciją socialiniame tinkle panaikinimą atsako socialinio tinklo paslaugos teikėjas.

Pritarti

Argumentai:

Pažymėtina, kad informacijos teikimas ir sklaida yra reguliuojama Visuomenės informavimo įstatymu. Įstatymo projektu nenustatoma pareiga naujienų portalams pašalinus komentarą savo socialinio tinklo paskyroje, informuoti asmenį, kurio komentarą pašalino. Ši pareiga taikoma tik socialiniam tinklui. Naujienų portalams numatomos pareigos pagal Reglamentą (ES) 2022/2065 tik dėl jų interneto svetainėse esančių komentarų skilties.

Siekiant aiškiau nurodyti įstatymo projekte, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) 2022/2065, numatomas pareigas, įtrauktos papildomos nuostatos, ,kuriose nurodoma, jog įstatymo projektu nėra nustatomos naujos ar papildomos pareigos Interneto platformų (socialinių tinklų) paskyrų valdytojams.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 15 straipsnį papildyti 4 nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Interneto platformoje paskyrą turinčiam jos valdytojui, pašalinus neteisėto turinio komentarą, parašytą paskyros valdytojo sukurtume įraše, nėra taikomi Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio įpareigojimai pateikti motyvų paaiškinimus komentaro autoriui.  Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnyje numatyta pareiga pateikti motyvų paaiškinimus paveiktiems paslaugos gavėjams taikoma interneto platformai, kai ji priima sprendimus dėl paslaugos gavėjo generuojamo turinio apribojimų, įskaitant komentarus.“

10.

Interneto žiniasklaidos asociacijos,

2023-12-15

1(15)

1

 

Argumentai:

Neužtenka, kad pranešime būtų dėstomos prielaidos dėl turinio neteisėtumo ar abejonės dėl turinio teisėtumo. Gauta informacija turi leisti padaryti kategorišką išvadą dėl ginčijamo turinio neteisėtumo. Kaip teisingai nurodoma Projekte, turi būti akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Todėl siūlome patikslinti, kad apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą ar neteisėtą turinį sužinoma turint patikimų faktinių duomenų.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimus mutatis mutandis nustato Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Paslaugų teikėjas, siekdamas nustatyti, ar paskelbta informacija yra neteisėtas turinys, gali prašyti paslaugos gavėjo pateikti paaiškinimus ir (ar) kreiptis į instituciją, nurodytą Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę. Jei paslaugų teikėjas per pagrįstą terminą negauna atsakymo iš paslaugos gavėjo ar nustato, kad pateikti paaiškinimai nėra pagrįsti, paslaugų teikėjas priima sprendimą informaciją laikyti neteisėtu turiniu ir apriboja prieigą prie šio turinio.   Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“

11.

Interneto žiniasklaidos asociacijos,

2023-12-15

1(15)

2

 

Argumentai:

Apribojus prieigą prie neteisėto turinio kyla prievolė pranešti paslaugos gavėjui apie priimtą sprendimą. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, nes Reglamento 17 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama: „1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus elektroninius kontaktinius duomenis.“ Iš tiesų, turėtų būti galimybė pranešti paslaugos gavėjui, kuris nurodė savo kontaktinę informaciją ir ji yra teisinga. Tačiau nėra galimybės pranešti paslaugos gavėjui, kuris savo kontaktinės informacijos nenurodė. Todėl siūlome papildyti Projekto 15 straipsnio 2 dalį pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Atsižvelgdami į Reglamento paskirtį, siūlome aiškiai nurodyti, kad aptariama pareiga pirmiausia kyla socialinių tinklų valdytojams.

Reglamento 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos šios teisių gynimo priemonės: vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka priemonės. Manome, kad šios priemonės neatsitiktinai išvardytos atitinkama tvarka. Būtų netikslinga apkrauti teismus smulkiais ginčais dėl pvz. komentarų. Turi būti išnaudotos galimybės išspręsti ginčą ne teisme.

Pasiūlymas:

2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Socialinių tinklų valdytojai ar kiti Pprieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų

pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgių prieglobos paslaugų teikėjas pritaikė apribojimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus. Kreipimasis į teismą galimas išnaudojus vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritariame dėl kontaktinių duomenų žinojimo, dėl kreipimosi į teismą nurodoma teisių gynimo galimi būdai, bet nenustatoma prievolė, kurią iš jų pasirinkti, nes privalomo reikalavimo paslaugos gavėjui nustatymas prieš kreipiantis į teismą išnaudoti vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones prieštarautų Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsniui ir preambulės 59 punktui, kuriame nurodyta, kad paslaugos gavėjai turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar naudoti vidinį skundų nagrinėjimo mechanizmą ar taikyti neteisminį ginčų sprendimą, ar pasinaudoti galimybe bet kuriuo etapu pradėti teismo procesą.

Taip pat, pažymėtina, kad sąvoka „prieglobos paslaugų teikėjai“ apima ir socialinių tinklų valdytojus, todėl manytina, kad netikslinga Įstatymo projekte įvesti sąvoką, kuri kitose nuostatuose nėra naudojama.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Prieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgių prieglobos paslaugų teikėjas pritaikė apribojimus, reaguodami į šio prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus tokiomis kaip vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka sprendimai. Skundai dėl Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių apsaugos nagrinėjami Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka.“

12.

Interneto žiniasklaidos asociacijos,

2023-12-15

1(15)

3

 

Argumentai:

Projekte nerašoma, kad kreipimasis į teismą yra kraštutinė priemonė. Manome, kad šiuo atveju būtina nustatyti privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Taigi teisę kreiptis į teismą asmuo turi įgyti tik po to, kai prieš tai kreipėsi į paslaugų teikėją.

Pasiūlymas:

3. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla ir kurių prašymo paslaugų teikėjas netenkino, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako. “

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, gali teikti skundą paslaugų teikėjui, spręsti ikiteisminio ginčo tvarka, kreiptis į teismą turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako.“

13.

Interneto žiniasklaidos asociacijos,

2023-12-15

1(15)

5

N

Argumentai:

Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams.

Todėl siūlome įtvirtinti Projekte nuostatą dėl socialinio tinklo paslaugos teikėjo kaip atsakingo už neteisėtos informacijos panaikinimą jo valdomame socialiniame tinkle. Jokie socialinio tinklo paskyrų valdytojai nelaikytini socialinio tinklo paslaugos teikėjais, o priešinga nuostata reikštų dalies socialinio tinklo paskyrų valdytojų diskriminavimą. Taigi atsakomybė už socialinio tinklo neteisėto turinio pašalinimą turi būti priskirta socialinio tinklo paslaugos teikėjui.

Analogiška pareiga nustatytina ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjams.

Pasiūlymas:

4. Papildyti Projekto 16 straipsnį 3 dalimi:

„3. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atsako už neteisėto turinio pašalinimą iš savo interneto platformų ir paieškos sistemų.“

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 15 straipsnį papildyti 5 nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„5. Interneto platformų paskyrų valdytojams nėra nustatoma bendra pareiga stebėti informaciją ir jie nėra įpareigojami aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių apie neteisėtą turinį ar veiklą šiose paskyrose. Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, nustačiusios neteisėtą turinį, paskyrų valdytojams duoda privalomus nurodymus Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę nustatyta tvarka,  pašalinti jų parengtą neteisėtą turinį ar po juo esančius neteisėtus komentarus.“

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Jurgis Razma,

2023-12-15

1(15)

1

 

Teikiu pasiūlymus, kuriuos parengė Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA). Dėl labai skubaus projekto svarstymo asociacija nespėjo šių pasiūlymų pateikti iki projekto svarstymo Ekonomikos komitete.

Argumentai:

Neužtenka, kad pranešime būtų dėstomos prielaidos dėl turinio neteisėtumo ar abejonės dėl turinio teisėtumo. Gauta informacija turi leisti padaryti kategorišką išvadą dėl ginčijamo turinio neteisėtumo. Kaip teisingai nurodoma Projekte, turi būti akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Todėl siūlome patikslinti, kad apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą ar neteisėtą turinį sužinoma turint patikimų faktinių duomenų.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimus mutatis mutandis nustato Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Paslaugų teikėjas laikomas sužinojęs apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie neteisėtą turinį, kai turi patikimų faktinių duomenų apie neteisėtą paslaugos gavėjo veiklą arba apie paslaugų teikėjo perduodamą ir (ar) saugomą neteisėtą turinį, sužino apie faktus ir aplinkybes, iš kurių yra akivaizdu, kad paslaugų gavėjo veikla ar turinys yra neteisėti. Paslaugų teikėjas faktinius duomenis apie paslaugos gavėjo neteisėtą veiklą arba neteisėtą turinį gali gauti savo iniciatyva, atlikęs tyrimą, arba iš paslaugos gavėjų, priežiūros institucijų, fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jei šie pranešimai yra tikslūs, išsamūs ir pagrįsti, kad paslaugų teikėjas galėtų įvertinti galimai neteisėtą turinį ir imtis reikiamų veiksmų. Paslaugų teikėjas, siekdamas nustatyti, ar paskelbta informacija yra neteisėtas turinys, gali prašyti paslaugos gavėjo pateikti paaiškinimus ir (ar) kreiptis į instituciją, nurodytą Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę. Jei paslaugų teikėjas per pagrįstą terminą negauna atsakymo iš paslaugos gavėjo ar nustato, kad pateikti paaiškinimai nėra pagrįsti, paslaugų teikėjas priima sprendimą informaciją laikyti neteisėtu turiniu ir apriboja prieigą prie šio turinio.   Paslaugos gavėjų, fizinių ir juridinių asmenų pranešimų teikimo reikalavimams mutatis mutandis taikoma Reglamento (ES) 2022/2065 16 straipsnio 2 dalis.“

2.

Seimo narys Jurgis Razma,

2023-12-15

1(15)

2

 

Argumentai:

Apribojus prieigą prie neteisėto turinio kyla prievolė pranešti paslaugos gavėjui apie priimtą sprendimą. Tačiau ši pareiga nėra absoliuti, nes Reglamento 17 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama: „1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus elektroninius kontaktinius duomenis.“ Iš tiesų, turėtų būti galimybė pranešti paslaugos gavėjui, kuris nurodė savo kontaktinę informaciją ir ji yra teisinga. Tačiau nėra galimybės pranešti paslaugos gavėjui, kuris savo kontaktinės informacijos nenurodė. Todėl siūlome papildyti Projekto 15 straipsnio 2 dalį pagal Reglamento 17 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Atsižvelgdami į Reglamento paskirtį, siūlome aiškiai nurodyti, kad aptariama pareiga pirmiausia kyla socialinių tinklų valdytojams.

Reglamento 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytos šios teisių gynimo priemonės: vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka priemonės. Manome, kad šios priemonės neatsitiktinai išvardytos atitinkama tvarka. Būtų netikslinga apkrauti teismus smulkiais ginčais dėl pvz. komentarų. Turi būti išnaudotos galimybės išspręsti ginčą ne teisme.

 

Pasiūlymas:

2. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Socialinių tinklų valdytojai ar kiti Pprieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgių prieglobos paslaugų teikėjas pritaikė apribojimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus. Kreipimasis į teismą galimas išnaudojus vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Pritariame dėl kontaktinių duomenų žinojimo, dėl kreipimosi į teismą nurodoma teisių gynimo galimi būdai, bet nenustatoma prievolė, kurią iš jų pasirinkti, nes privalomo reikalavimo paslaugos gavėjui nustatymas prieš kreipiantis į teismą išnaudoti vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus ir neteisminio ginčų sprendimo priemones prieštarautų Reglamento (ES) 2022/2065 21 straipsniui ir preambulės 59 punktui, kuriame nurodyta, kad paslaugos gavėjai turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar naudoti vidinį skundų nagrinėjimo mechanizmą ar taikyti neteisminį ginčų sprendimą, ar pasinaudoti galimybe bet kuriuo etapu pradėti teismo procesą.

Taip pat, pažymėtina, kad sąvoka „prieglobos paslaugų teikėjai“ apima ir socialinių tinklų valdytojus, todėl manytina, kad netikslinga Įstatymo projekte įvesti sąvoką, kuri kitose nuostatuose nėra naudojama.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Prieglobos paslaugų teikėjai, priėmę sprendimą, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, ir apriboję prieigą prie šio turinio, per 1 darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų pagal Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnį, jeigu paslaugų teikėjui žinomi paslaugos gavėjo elektroniniai kontaktiniai duomenys. Paslaugos gavėjai, kurių atžvilgiu prieglobos paslaugų teikėjas yra pritaikęs apribojimus, reaguodami į šio prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus, gali pasinaudoti Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis, reaguodami į prieglobos paslaugų teikėjo priimtus sprendimus tokiomis kaip vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmai, neteisminio ginčų sprendimo priemonės ir apskundimo teismine tvarka sprendimai. Skundai dėl Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių apsaugos nagrinėjami Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnyje nustatyta tvarka.“

3.

Seimo narys Jurgis Razma,

2023-12-15

1(15)

3

 

Argumentai:

Projekte nerašoma, kad kreipimasis į teismą yra kraštutinė priemonė. Manome, kad šiuo atveju būtina nustatyti privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką. Taigi teisę kreiptis į teismą asmuo turi įgyti tik po to, kai prieš tai kreipėsi į paslaugų teikėją.

Pasiūlymas:

3. Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla ir kurių prašymo paslaugų teikėjas netenkino, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako. “

Pritarti

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 15 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

„3. Asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, gali teikti skundą paslaugų teikėjui, spręsti ikiteisminio ginčo tvarka, kreiptis į teismą turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugų teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas, nurodytas šio įstatymo 14 straipsnyje, ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šio įstatymo 14 straipsnį paslaugų teikėjas neatsako.“

4.

Seimo narys Jurgis Razma,

2023-12-15

1(15)

5

N

Argumentai:

Pagal Reglamento prasmę pareigos nustatomos socialinio tinklo paslaugos teikėjui, o ne socialinio tinklo paskyrų valdytojams.

Todėl siūlome įtvirtinti Projekte nuostatą dėl socialinio tinklo paslaugos teikėjo kaip atsakingo už neteisėtos informacijos panaikinimą jo valdomame socialiniame tinkle. Jokie socialinio tinklo paskyrų valdytojai nelaikytini socialinio tinklo paslaugos teikėjais, o priešinga nuostata reikštų dalies socialinio tinklo paskyrų valdytojų diskriminavimą. Taigi atsakomybė už socialinio tinklo neteisėto turinio pašalinimą turi būti priskirta socialinio tinklo paslaugos teikėjui.

Analogiška pareiga nustatytina ir labai didelių paieškos sistemų paslaugų teikėjams.

Pasiūlymas:

4. Papildyti Projekto 16 straipsnį 3 dalimi:

„3. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atsako už neteisėto turinio pašalinimą iš savo interneto platformų ir paieškos sistemų.“

Pritarti iš dalies

Pasiūlymas:

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 15 straipsnį papildyti 5 nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:

„5. Interneto platformų paskyrų valdytojams nėra nustatoma bendra pareiga stebėti informaciją ir jie nėra įpareigojami aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių apie neteisėtą turinį ar veiklą šiose paskyrose. Institucijos, nurodytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę, nustačiusios neteisėtą turinį, paskyrų valdytojams duoda privalomus nurodymus Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose neteisėto turinio ribojimą ir kontrolę nustatyta tvarka,  pašalinti jų parengtą neteisėtą turinį ar po juo esančius neteisėtus komentarus.“

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kultūros komitetas,

2024-03-20

 

 

 

Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3353 ir komiteto išvadai.

Pritarti

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3353(2) ir Komiteto išvadoms.

7.2. Komiteto pasiūlymai:

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Ekonomikos komitetas,

2024-04

2

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP–3353 svarstymas ir priėmimas Seime užtruko ilgiau nei tikėtasi, įstatymo projektu nustatytos įgyvendinimo datos yra nebeaktualios. Reglamentas įsigalioja 2024 m. vasario 17 d. Kadangi vėluojame įgyvendinti Reglamentą, įstatymas įsigalios kitą dieną po priėmimo. Tokiu atveju įstatymo projekte nereikia įtraukti įsigaliojimo nuostatų.

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. vasario 17 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos šiame įstatyme nurodytos valstybės institucijos iki 2024 m. vasario 16 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

3. Pažeidimų tyrimai, patikrinimai, procedūros dėl nustatytų pažeidimų, ginčų sprendimo ir kitos procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, baigiami pagal teisės normas, galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.”

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu (dalyvavo 8 Komiteto nariai).

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas, Gintautas Paluckas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3353(2) ir jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Kazys Starkevičius

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė


[1] „Debunk EU“, „„Facebook“ vykdomas turinio moderavimas kaip dar vienas ginklas Rusijos karo Ukrainoje kontekste“ <„Facebook“ vykdomas turinio moderavimas kaip dar vienas ginklas Rusijos karo Ukrainoje kontekste (debunk.org)>