AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 7, 8 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, 16, 17 IR 18 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

2014 m. balandžio 16 d. priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Direktyva), kurios nuostatos į nacionalinę teisę turi būti perkeltos iki 2017 m. gegužės mėn. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – PAV įstatymo projektas) perkeliami Direktyvos reikalavimai, reglamentuojantys atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – atranka) ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procesus, atskiriant šiuos procesus ir patikslinant galiojančias nuostatas, taikomas atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo procesams. PAV įstatymo projektu siekiama pagal Direktyvos reikalavimus ir atsižvelgiant į praktinio taikymo metu išryškėjusius trūkumus patikslinti įstatymo nuostatas, reglamentuojančias PAV proceso dalyvių tarpusavio santykius, jų funkcijas atrankos ir PAV procesuose.

Siekiant išvengti skirtingo veiklos rūšių, kurioms taikomas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas, interpretavimo ir sumažinti administracinę naštą verslui, peržiūrėti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 prieduose pateikti planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašai, jie patikslinti, veiklos rūšys, kurioms pagal Direktyvos reikalavimus netaikoma atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra, išbraukiamos iš Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede pateikto veiklos rūšių sąrašo.

Parengtu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo, 16, 17 ir 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo priedo papildymo įstatymo projektu (toliau – AA įstatymo projektas) siekiama įtvirtinti Direktyvos reikalavimą – jeigu planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai, jai turi būti atliekamas PAV, o leidimas ūkinei veiklai gali būti išduodamas tik atlikus PAV procedūras. Reikalaujant atlikti planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl PAV iki leidimo išdavimo, užtikrinama, kad į aplinkos apsaugos aspektus būtų atsižvelgiama planuojamos ūkinės veiklos planavimo etape ir įgyvendinamas Direktyvos reikalavimas. AA įstatymo projektu patikslinamos vietos savivaldos institucijų funkcijos ir visuomenės bei juridinių asmenų teisės ir pareigos atrankos dėl PAV ir PAV procesuose. AA įstatymo projektu norima įtvirtinti bendrąjį direktyvos reikalavimą informuoti visuomenę apie tam tikrus valstybės institucijų išduotus leidimus ir užtikrinti aplinkosauginių sprendimų ir juose įtvirtintų sprendinių perkėlimą į leidimus.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

PAV įstatymo projekto ir AA įstatymo projekto iniciatorius – Aplinkos ministerija. PAV įstatymo ir AA įstatymo projektus parengė Taršos prevencijos departamento (direktorius Vitalijus Auglys, tel. 8 706 63651, el. p. vitalijus.auglys@am.lt) Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus (vedėja Miglė Masaitytė, tel. 8 706 63654, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Rūta Revoldienė (tel. 8 706 63653, el. p. ruta.revoldiene@am.lt).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai

Pagal galiojančio Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) nuostatas PAV procesas suprantamas, kaip procesas, kurį sudaro atrankos dėl PAV ir PAV (programos parengimas ir jos derinimas su PAV subjektais, visuomenės informavimas; PAV ataskaitos parengimas, visuomenės informavimas, viešas svarstymas, derinimas su PAV subjektais, sprendimo priėmimas) procedūros. Pagal PAV įstatymą bet kuris planuojamos ūkinės veiklos PAV proceso dalyvis (visuomenė, PAV dokumentų rengėjas ir kt.) bet kada ir dėl bet kokios planuojamos ūkinės veiklos gali kreiptis į atsakingą instituciją, kuri turi teisę nuspręsti, ar reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos atranką dėl PAV. Pagal PAV įstatymą krašto apsaugos, valstybės sienos objektuose planuojamai ūkinei veiklai netaikomas reikalavimas atlikti PAV procedūras.

PAV įstatyme nurodoma, kad PAV proceso dalyviai yra atsakinga institucija, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius, PAV dokumentų rengėjas, visuomenė ir PAV subjektai – valstybės institucijos ir savivaldybės institucijos. Savivaldybės institucija – savivaldybės taryba, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, pagal PAV įstatymo 8 straipsnio 9 dalį turi išskirtinę veto teisę priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki planuojamos ūkinės veiklos PAV programos patvirtinimo, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Tokiu būdu savivaldybės taryba turi teisę pradiniame PAV proceso etape neribotam laikui, t. y. iki galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, sustabdyti PAV procesą ir uždrausti įgyvendinti planuojamą ūkinę veiklą, nepaisant to, kad programos derinimo etape dar neturima vertinimo rezultatais ir duomenimis pagrįstos informacijos, vertinimo duomenų apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai.

PAV proceso dalyvių funkcijos nustatytos PAV įstatymo 6 straipsnyje, nenurodant PAV subjektų konkrečios kompetencijos, pagal kurią jie turi teikti išvadas dėl programos, ataskaitos, pasiūlymus persvarstyti atsakingos institucijos priimtą atrankos išvadą. Toks neapibrėžtumas sąlygoja PAV proceso vilkinimą, neaiškią atsakomybę.

Atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV reglamentuota PAV įstatymo 7 straipsnyje. Jame įtvirtinti reikalavimai, pagal kuriuos planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar PAV dokumentų rengėjas turi parengti informaciją atrankai atlikti; nustatyti reikalavimai atsakingai institucijai, kuriais ji remiasi nagrinėdama atrankos informaciją ir priimdama atrankos išvadą. Nustatyti atrankos išvados priėmimo, galiojimo terminai, t. y. atrankos išvada galioja 3 metus nuo viešo jos paskelbimo dienos; nustatyta pareiga planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir atsakingai institucijai aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti visuomenę apie priimtą atrankos išvadą, numatyta galimybė visiems PAV proceso dalyviams kreiptis į atsakingą instituciją nurodant motyvus, kad ši persvarstytų priimtą atrankos išvadą.

PAV įstatymo 8 ir 9 straipsniuose reglamentuojamas PAV programos ir ataskaitos rengimas, pateikiami reikalavimai jų turiniui, aprašomos programos ir ataskaitos derinimo su PAV subjektais procedūros, pateikiami derinimo terminai, nustatytas visuomenės informavimas ir dalyvavimas programos ir ataskaitos derinimo procesuose.

PAV įstatymo 1 priede pateiktas Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas, kuris atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES (toliau – Direktyva 2011/92/ES) dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 1 priede nurodytą projektų sąrašą. PAV įstatymo 2 priede nurodytos veiklos rūšys, kurioms turi būti atliekama atranka dėl PAV. 2 priede pateiktos veiklos rūšys, nurodytos Direktyvos 2011/92/ES 2 priede, ir keletas veiklos rūšių (pvz., krematoriumų įrengimas, spirito gamyba, tabako gamyba ir pan.), kurios nepatenka į Direktyvos 2011/92/ES taikymo sritį. Daugumai veiklos rūšių nustatyti ribiniai dydžiai, t. y. jeigu planuojama ūkinė veikla atitinka ribinį dydį, jai taikoma atrankos dėl PAV procedūra.

Aplinkos apsaugos įstatyme pateikiama termino „poveikio aplinkai vertinimas“ apibrėžtis yra susiaurinta. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnyje vietos savivaldos institucijoms nustatyta pareiga pagal kompetenciją nagrinėti ir derinti planuojamos veiklos objektų projektus, reglamentuotos suinteresuotos visuomenės, juridinių ir fizinių asmenų teisės PAV procese; valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos įpareigojamos viešai skelbti planuojamos ūkinės veiklos, galinčios turėti kenksmingo poveikio aplinkai, projektus, tačiau nereikalaujama viešinti šiai veiklai išduotų leidimų. Pagal įstatymo nuostatas, išduodant ūkinės veiklos leidimus (nenurodoma, kokie konkretūs leidimai patenka į taikymo sritį), atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas dėl PAV ar atrankos išvada, kad PAV neprivalomas, turi būti galiojantys.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

PAV įstatymo projektas papildomas šiomis naujomis apibrėžtimis – planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai, poveikio aplinkai vertinimo dokumentai, termino „poveikio aplinkai vertinimas“ apibrėžtis patikslinama pagal Direktyvos reikalavimus, kadangi pagal ją PAV ir atranka dėl PAV yra du atskiri procesai, turintys savo tikslus, dalyvius, terminus ir pan. Atsižvelgiant į šį Direktyvos reikalavimą, PAV įstatymo projekte atitinkamai tikslinamos visos nuostatos, reglamentuojančios atrankos ir PAV procesus.

Siekiant aiškiau reglamentuoti ir susiaurinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatų taikymą šio įstatymo 1 ir 2 prieduose neįrašytai planuojamai ūkinei veiklai, PAV įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad atsakinga institucija iki statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ar kito įstatymuose nurodyto leidimo išdavimo, turi teisę reikalauti, kad atranka būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri įrašyta į įstatymo 2 priede nurodytą sąrašą, tačiau nesiekia jame nurodytų ribinių dydžių.

PAV įstatymo projekte, remiantis Direktyvos reikalavimais, numatyta išimtis, kad ne tik ūkinei veiklai, planuojamai vykdyti valstybės sienos, krašto apsaugos objekto statusą turinčiame objekte, bet ir ūkinei veiklai, kuri būtų vykdoma tik esant Civilinės saugos įstatyme nurodytai ekstremaliajai situacijai, atsakinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju turėtų spręsti dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimų taikymo.

PAV įstatymo projekto 4 straipsnyje patikslinami PAV tikslai: remiantis Aplinkos apsaugos įstatyme pateikta apibrėžtimi „aplinka“, patikslinami aplinkos komponentai išbraukiant iš jų „visuomenės sveikatą“ ir remiantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme pateikiama „poveikio visuomenės sveikatai vertinimas“ apibrėžtimi, atitinkamai papildant nauju tikslu – nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos sukeliamų biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių poveikį visuomenės sveikatai, taip pat aplinkos elementų ir visuomenės sveikatos tarpusavio sąveikai.

PAV įstatymo projekto 5 straipsnyje nustatoma, kad PAV subjektai bendruoju atveju yra valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros vertybių apsaugą, o kai PAV atliekamas planuojamai ūkinei veiklai, kurios įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, PAV subjektas yra ir aplinkos ministro įgaliota saugomų teritorijų institucija. Siekiant užtikrinti glaudesnį atsakingos institucijos ir savivaldybės institucijų bendradarbiavimą atrankos dėl PAV procese įgyvendinant aplinkos apsaugos politiką projektų lygmenyje, PAV įstatymo projekte siūloma įteisinti savivaldybės vykdomosios institucijos dalyvavimą atrankos dėl PAV procese ne PAV subjekto teisėmis, o kaip savarankiškai institucijai. Kadangi tiek pagal Direktyvos nuostatas, tiek pagal Orhuso konvenciją numatytas visuomenės informavimas plačiąja prasme, o procesuose dalyvaujanti visuomenė laikoma suinteresuota visuomene, PAV įstatymo projekte ne visuomenė, o suinteresuota visuomenė laikoma PAV proceso dalyve.

PAV įstatymo projekto 6 straipsnyje įtvirtinama konkreti kiekvieno PAV subjekto kompetencija vykdant įstatyme nustatytas funkcijas, apibrėžiamos savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijos. Siekiant išvengti atrankos dėl PAV ir PAV procesų vilkinimo nagrinėjant atrankos informaciją ar PAV dokumentus, PAV įstatymo projekte įtvirtinama nuostata, kad atsakinga institucija ir PAV subjektai, nagrinėdami pagal jų motyvuotus reikalavimus papildytus ar pataisytus dokumentus, neturi teisės reikalauti informacijos, kurios galėjo pareikalauti pirmą kartą nagrinėdami dokumentus.

PAV įstatymo projekte patikslinamos 7 straipsnio nuostatos atsisakant atsakingosios institucijos priimtos atrankos išvados persvarstymo, kai poveikio aplinkai vertinimo subjektai, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar suinteresuota visuomenė pateikia prašymą ar pasiūlymus atsakingajai institucijai persvarstyti jos pačios priimtą atrankos išvadą. PAV įstatymo projekte numatyta, kad poveikio aplinkai vertinimo subjektai, savivaldybės vykdomoji institucija ir suinteresuota visuomenė galės teikti pasiūlymus atsakingajai institucijai iki atrankos išvados priėmimo. Tokiu būdu užtikrinant visų suinteresuotų šalių dalyvavimą atrankos išvados priėmimo procese ir sutrumpinant atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procesą. Atsisakius atrankos išvados persvarstymo, pagreitinamas leidimų išdavimo procesas, nes pagal PAV įstatymo projekto nuostatas priimta atrankos išvada įsigalioja kitą dieną nuo jos viešo paskelbimo dienos, t. y. įsigaliojus atrankos išvadai jau kitą dieną galima kreiptis dėl leidimo išdavimo. Atsisakoma pareigos planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) skelbti atsakingos institucijos priimtą atrankos išvada (ši pareiga lieka atsakingai institucijai) tokiu būdu užtikrinant atrankos proceso užbaigimą laiku iš karto paskelbiant atrankos išvadą ir aiškiai nustatant jos įsigaliojimo terminus. Siekiant paspartinti procedūras, kai aplinkos ministro įgaliota saugomų teritorijų institucija nustato, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas turės reikšmingą poveikį „Natura 2000“ teritorijoms ir dėl to reikia atlikti planuojamos ūkinės veiklos PAV, PAV įstatymo projekte įtvirtinama nuostata, kad tokiu atveju atliekamas PAV netaikant atrankos procedūros.

PAV įstatymo projekto 8 straipsnyje įtvirtinama nauja nuostata, pagal kurią PAV subjektams per įstatyme nurodytą terminą nepateikus išvadų, laikoma, kad jie pritaria programai. Tokia pati nuostata suformuota ir PAV įstatymo projekto 10 straipsnio 7 dalyje, pagal kurią poveikio aplinkai vertinimo subjektui laiku nepateikus išvadų, atsakinga institucija priima sprendimą be jų. Atsižvelgiant į tai, kad PAV įstatymo projekte reglamentuojamas PAV procesas, kuris baigiamas sprendimu priimamu specialioje aplinkos apsaugos srityje, atsisakoma savivaldybės veto teisės stabdant PAV procesą pirminiame PAV proceso etape – teikiant išvadas dėl PAV programos, kadangi šiame etape nėra išsamių faktinių duomenų, informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos galimą poveikį aplinkai, o sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai yra aplinkosauginis sprendimas, leidžiantis susitarti dėl aplinkosaugos sąlygų įgyvendinant projektą.

PAV įstatymo projekto 9 straipsnyje pagal Direktyvos nuostatas aprašoma tarpvalstybinio PAV procedūra nustatant įpareigojimus planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), atsakingai institucijai ir Vyriausybės įgaliotai institucijai, koordinuojančiai tarpvalstybinio PAV procesą.

PAV įstatymo projekto 10 ir 11 straipsniuose patikslinamos nuostatos, susijusios su PAV ataskaitos nagrinėjimu ir sprendimo priėmimu. Norint užtikrinti PAV subjektų teikiamų išvadų kokybę, PAV įstatymo projekte nustatomi išvadų turinio reikalavimai, nustatytas trumpesnis sprendimo priėmimo terminas (15 darbo dienų) tuo atveju, kai atsakinga institucija buvo pateikusi pastabas ataskaitai.

PAV įstatymo projektu patikslinami 1 ir 2 priede pateikiami planuojamos ūkinės veiklos rūšių sąrašai. 1 priedo veiklos rūšių sąrašas patikslinamas siekiant išvengti dviprasmiškų reikalavimų taikymo, pvz., cheminių medžiagų gamybos veiklos atveju, ar aiškiau nurodant planuojamos ūkinės veiklos rūšis (pvz., atliekų tvarkymo veiklos atveju). 2 priedas peržiūrėtas išbraukiant iš jo veiklos rūšis, nepatenkančias į Direktyvos 2 priede nurodytą projektų sąrašą, ir patikslinant veiklos rūšis ar ribinius dydžius, kuriuos pasiekus taikoma atrankos dėl PAV procedūra.

AA įstatymo projekte atsisakoma sąvokos „poveikio aplinkai vertinimas“, kadangi ši sąvoka neatitinka Direktyvoje pateiktos sąvokos. Perkeliant Direktyvos reikalavimus, minėta sąvoka pateikiama PAV įstatymo projekte. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva atskiria planuojamos ūkinės veiklos atrankos dėl PAV ir PAV procesus, AA įstatymo projektu patikslinamas: 6 straipsnis, nustatant vietos savivaldos institucijoms teisę nustatyta tvarka dalyvauti planuojamos ūkinės veiklos atrankos ir PAV procesuose; 7 straipsnis – tokią teisę nustatant suinteresuotai visuomenei, juridiniams ir fiziniams asmenims. AA įstatymo projekte atsisakoma visuomenės, juridinių ir fizinių asmenų teisės atlikti visuomeninį PAV, kuris nesukuria pridėtinės vertės planuojamos ūkinės veiklos PAV procese.

AA įstatymo projektu keičiamame 8 straipsnyje įtvirtinamas Direktyvos reikalavimas valstybės institucijoms teisės aktuose nustatyta tvarka informuoti visuomenę apie išduotus leidimus (statybą leidžiantį dokumentą, leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arbe ertmes, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ir kituose įstatymuose nurodytus leidimus).

AA įstatymo projektu keičiamame 15 straipsnyje nustatomas aiškus reikalavimas iki leidimo išdavimo atlikti į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo taikymo sritį patenkančios planuojamos ūkinės veiklos PAV. Siekiant užtikrinti atsakingos institucijos priimtų sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos ir atrankos išvadų įgyvendinimą vystant projektus ir užtikrinant Direktyvos reikalavimo įgyvendinimą, kad išduodant leidimą turi būti įsitikinta, kad PAV sprendime ar atrankos išvadoje pateikta informacija nepasikeitusi leidimo išdavimo momentu, AA įstatymo projekte nustatoma sąlyga – išduodant statybą leidžiantį dokumentą, leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitokį leidimą, atrankos išvada ar atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį veikla galima turi būti galiojantys. Siekiant išvengti dvigubo reikalavimo, kad atrankos išvada ar sprendimas turi būti galiojantys išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir po to taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą ar kitą leidimą, AA įstatymo projekte numatyta išimtis dėl atrankos išvados ar sprendimo galiojimo, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ar kitas leidimas yra vienintelis leidimas, susijęs su sprendimo ar atrankos išvados sprendiniais, kurio reikia veiklai vykdyti atlikus PAV ar atrankos procedūras.

AA įstatymo projekto 15 straipsnyje įtvirtinami reikalavimai, pagal kuriuos rengiant statinių projektus turi būti vadovaujamasi atrankos ar PAV metu priimtais sprendimais, šių sprendimų sprendinius perkeliant į rengiamus projektus, numatant juose neigiamo poveikio aplinkai sumažinimo ar išvengimo priemones, tokiu būdu užtikrinant aplinkosaugos sprendimų įgyvendinimą išduodant statybą leidžiančius dokumentus. AA įstatymo projektu pripažįstami netekusiais galios Aplinkos apsaugos įstatymo 16, 17 ir 18 straipsniai, kadangi specialiosios nuostatos, susijusios su statybos procesu, reglamentuojamos Statybos įstatyme, o dalis16 straipsnio nuostatų perkeliama į 15 straipsnį.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus PAV įstatymo ir AA įstatymo projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

PAV įstatymas ir AA įstatymo pakeitimas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. PAV įstatymo projektui atliktas antikorupcinis vertinimas.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

PAV įstatymo projektu siūlomi pakeitimai teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, sudarys prielaidas investicinės aplinkos gerinimui. PAV įstatymo projektu patikslinus atrankos ir PAV procesų dalyvių funkcijas, nustačius aiškias jų kompetencijos sritis, atrankos dėl PAV ir PAV procesai turėtų būti skaidresni. Nustačius trumpesnius kai kurių procedūrų terminus, atsisakius savivaldybės tarybos veto teisės stabdant PAV procesą PAV programos etape, o PAV subjektams nepateikus pastabų per įstatyme nurodytą terminą, programa būtų tvirtinama ir sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos būtų priimamas be jų išvadų, PAV procesas taptų greitesnis, pagerėtų priimamų sprendimų kokybė.

AA įstatymo pakeitimas teigiamai atsilieps verslo plėtrai, kadangi jame aiškiau reglamentuoti reikalavimai dėl atrankos išvados ir sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galiojimo išduodant leidimus. AA įstatyme nustačius išimtis dėl atrankos išvados ir sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galiojimo išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės ar taršos leidimą, kai remiantis atrankos išvada ar sprendimu dėl PAV išduotas statybą leidžiantis dokumentas, pagerės investicinė aplinka, kadangi gavus statybą leidžiantį dokumentą, gaunant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą ar taršos leidimą atrankos išvados ar sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galiojimas bus neaktualus. AA įstatyme įtvirtinus nuostatas, susijusias su aplinkosaugos sprendimų įgyvendinimu išduodant leidimus, leidžiančius įgyvendinti projektą, verslo atstovai planavimo etape galės tinkamai įvertinti investicijas į aplinkos apsaugą ir prisiimti realius įsipareigojimus aplinkos apsaugos srityje.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus PAV įstatymą, reikės pakeisti šiuos teisės aktus: Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos aprašą, patvirtintą aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370; Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus, patvirtintus aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. D1-636; Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašą, patvirtintą 2006 m. birželio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-311, Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinius nurodymus, patvirtintus 2005 m. gruodžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-665.

Priėmus AA įstatymo projektą, nenumatoma priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančius teisės aktus AA įstatymo inkorporavimo į teisinę sistemą tikslais.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

PAV įstatymo ir AA įstatymo projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. PAV įstatymo projekte vartojami terminai, jų apibrėžtys suderinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

PAV įstatymo ir AA įstatymo projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. PAV įstatymo ir AA įstatymo projektais į nacionalinę teisę perkeliamos Direktyvos nuostatos.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus PAV įstatymo projektą, aplinkos ministras iki 2017 m. balandžio 30 d. turės patvirtinti 8 punkte nurodytų teisės aktų pakeitimo projektus.

AA įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

PAV įstatymo ir AA įstatymo įgyvendinimas biudžeto lėšų nepareikalaus.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Kultūros ministerija ir Susisiekimo ministerija PAV įstatymo ir AA įstatymo projektams pastabų neturėjo. Europos teisės departamentas, Energetikos ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija ir Teisingumo ministerija pateikė pastabų įstatymų projektams. Europos teisės departamento, Sveikatos apsaugos ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir Ūkio ministerijos pastabos įvertintos, dėl jų susitarta darbo tvarka organizuotuose susitikimuose. Kitų institucijų pastabos įvertintos kartu su projektais teikiamose derinimo pažymose. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ teiktos pastabos ir pasiūlymai aptarti Aplinkos ministerijos organizuotų susitikimų metu, į esmines pastabas ir pasiūlymus PAV įstatymo projekte atsižvelgta. Savivaldybių asociacija, ir kitos nevyriausybinės organizacijos, kurioms teikti įstatymų projektai, išvadų nepateikė.

Teisingumo ministerijos, LRV kanceliarijos Teisės departamento, Ūkio ministerijos, Energetikos ministerijos, VšĮ „Investuok Lietuvoje“, Lietuvos pramonininkų konfederacijos pastabos, pateiktos 2016-07-05 Ministerijų atstovų pasitarime, įvertintos kartu su įstatymų projektais teikiamose derinimo pažymose.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Aplinkos apsauga, poveikis aplinkai.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.