LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-275 18 PAKEITIMO

 ĮSTATYMO PROJEKTO

2021-05-26 Nr. XIVP-523

Vilnius

Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Finansų įstaiga, norėdama nutraukti dalykinius santykius su klientu, privalo gauti teismo leidimą. Prašymai dėl leidimo nutraukti dalykinius santykius su klientu nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta supaprastinto proceso tvarka.“ Teikiamas siūlymas diskutuotinas keliais aspektais.

Pirma, atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojančio keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatas finansų įstaiga su klientu gali nutraukti dalykinius santykius vienašališkai, jeigu klientas vengia arba atsisako finansų įstaigai jos prašymu ir terminais pateikti papildomą informaciją. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas visais atvejais finansų įstaigai, siekiant nutraukti dalykinius santykius,  reikėtų gauti teismo leidimą. Tokiu būdu finansų įstaigoms būtų padidinama administracinė našta, o siūlomas teisinis reguliavimas galėtų būti vertinamas ir kaip tam tikras jų ūkinės veiklos ribojimas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamai ir teismuose padidėtų nagrinėjamų bylų skaičius. Kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros proporcingumo principą, t. y. ar siūlomos nustatyti priemonės proporcingos siekiamam tikslui.

Antra, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžta, kad dalykiniai santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai kliento ir finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų santykiai, susiję su jų profesine veikla, kuriuos ryšių užmezgimo momentu buvo numatyta tęsti tam tikrą laikotarpį. Pažymėtina, jog šiuo atveju kalbama netgi nebūtinai apie sutartinius santykius, turinčius objektyvią išraišką, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku nei kokius dokumentus kreipdamasi į teismą turėtų pateikti finansų įstaiga, nei kokiais motyvais remdamasis teismas apsispręstų duoti ar neduoti leidimą nutraukti dalykinius santykius. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, ar šiuo atveju siekiama nustatyti, kad ir tarp finansų įstaigų ir kliento sudarytos sutartys taip pat galėtų būti nutrauktos tik gavus teismo leidimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog skirtingai nei kartu su šiuo projektu pateiktame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.914 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-522), kuriame siūloma nustatyti prievolę gauti teismo leidimą atsisakyti atidaryti banko sąskaitą (sudaryti banko sąskaitos sutartį), šiuo atveju būtų kalbama apie bet kokią sutartį tarp finansų įstaigos ir kliento, visai nesiejant su banko sąskaitos sutartimi.

Trečia, tais atvejais, kai finansų įstaigos ir kliento dalykiniai santykiai yra pagrįsti rašytine sutartimi, paprastai tokioje sutartyje būna nustatyta ir šios sutarties nutraukimo tvarka, įskaitant ir sutarties nutraukimo vienašališkai atvejus. Iš kartu su projektu pateikto aiškinamojo rašto nėra aišku, ar ir sutarties nuostatomis vadovaujantis nutraukdama sutartį vienašališkai finansų įstaiga privalėtų gauti teismo leidimą tokiems dalykiniams santykiams nutraukti. Be to, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog klientas gali neprieštarauti arba net sutikti, kad finansų įstaigos ir kliento dalykiniai santykiai būtų nutraukti, tačiau netgi ir tokiu atveju pagal projektu teikiamą siūlymą privalėtų būti gautas teismo leidimas.

Ketvirta, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje įtvirtinta, kad finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama vykdyti sandorius per banko sąskaitas, užmegzti ar tęsti dalykinius santykius, vykdyti sandorius, kai jie neturi galimybių įvykdyti šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų: jeigu klientas šio įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, jeigu pateikia ne visus duomenis arba jie yra neteisingi, jeigu klientas ar jo atstovas vengia pateikti informaciją, reikalingą jo tapatybei nustatyti, slepia naudos gavėjo tapatybę ar vengia pateikti informaciją, reikalingą naudos gavėjo tapatybei nustatyti, arba pateiktų duomenų tam neužtenka; jeigu finansų įstaiga ar kitas įpareigotasis subjektas negali užtikrinti šio straipsnio 12–16 dalyse nurodytų reikalavimų vykdymo. Tokiais atvejais finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo. Iš projekto nuostatų nėra aiškus nurodytos nuostatos ir projektu teikiamo siūlymo santykis, kadangi šios nuostatos sistemiškai nesuderintos tarpusavyje.

2. Projekto pavadinimas tikslintinas po skaičiaus „18“ įrašant žodį „straipsnio“, o projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje žodžiai „ir ją išdėstyti taip“ išbrauktini kaip pertekliniai.

3. Projekto 2 straipsnio pavadinime žodžiai ,,ir įgyvendinimas“ išbrauktini kaip pertekliniai, o vienintelė šio straipsnio dalis nenumeruotina arba šis projekto straipsnis pildytinas atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo nuostatų įgyvendinimas.

4. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, nes nėra aišku, ar finansų įstaigos turėtų gauti teismo leidimą nutraukti dalykinius santykius ir tais atvejais, kai jos būtų kreipęsi į klientus dėl papildomos informacijos pateikimo iki įstatymo įsigaliojimo dienos.

5. Keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatytos už pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją atsakingos institucijos. Atsižvelgus į keičiamame įstatyme nustatytą šių institucijų kompetenciją, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto šių institucijų kompetencijai priskirtais klausimais nereikėtų gauti išvadų. Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos bankas, prižiūrėdamas, kaip prižiūrimi finansų rinkos dalyviai laikosi finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atlieka bankų priežiūrą ir kitas Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Lietuvos bankui priskirtas funkcijas. Atsižvelgus į tai, manytina, jog būtų tikslinga prašyti Lietuvos banko pateikti savo nuomonę dėl projekto.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]

S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]