LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 133
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
I. DEGUTIENĖ, A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame 2017 m. gruodžio 14 d. vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 61 Seimo narys. Gerbiamasis J. Varžgalys jau nebenori kalbėti? Supratau.
15.03 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario A. Šenavičiaus priesaika
Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien rytiniame posėdyje mes A. Šenavičių paskyrėme Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato, kad asmuo, paskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantysis asmuo priesaiką skaito padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Nustatytas priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Tiek šios nuostatos nesilaikymas, tiek atsisakymas prisiekti ar pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga reiškia, kad narys neprisiekė ir negali eiti pareigų. Prisiekęs narys pasirašo vardinį priesaikos lapą. Vardiniai priesaikos lapai perduodami ir saugomi Seimo kanceliarijoje.
Todėl dabar kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį ir A. Šenavičių prisaikdinimo procedūrai.
A. ŠENAVIČIUS. Aš, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys Antanas Šenavičius, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, ginti visuomenės viešąjį interesą, visada būti nešališkas, saugoti man patikėtas paslaptis. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Tai sveikiname poną A. Šenavičių prisiekus ir linkime visada laikytis duotosios priesaikos. Sėkmės jums darbuose ir ateinančiais metais.
Gerbiamieji kolegos, pradedame popietinį posėdį pagal darbotvarkę ir aš noriu paklausti K. Masiulio, ar jūsų prašymas tebegalioja? Tai gerai.
Opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė
15.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1494 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-2a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas. Pateikimas. Kviečiu J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi ilgai nesugebame priimti Seimo statuto pataisos, kad nebūtinai reiktų priimti nutarimus dėl darbų programos papildymo, kai į darbotvarkę įrašome projektus, kurių nėra darbų programoje, esu priverstas jūsų prašyti, kaip ir kolegė A. Širinskienė, kai teikė Teismų įstatymo pataisas, kad priimtume Seimo nutarimą dėl darbų programos papildymo ir įrašytume kuklias Vyriausybės įstatymo pataisas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Niekas nenori klausti. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Svarstymas. Pritariame. Ir priėmimas. Kas už tai, kad šis Seimo nutarimas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 65, prieš – 1, susilaikė 6. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
15.08 val.
Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1276 (pateikimas)
Dabar J. Razmą kviečiu pateikti Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1276.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kaip žinome, Vyriausybėje, ministerijose yra numatyta, kad įvedami politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnų etatai, bet nieko nepasakyta, kiek jų turi būti. Ir kol kas tai vykdavo gana stichiškai. Tam tikru laikotarpiu taip pat buvo ir, sakykime, su viceministrais. Nieko nebuvo pasakyta, kiek jų turi būti, bet vieną kartą mes Seime pataisėme tą įstatymą ir nustatėme maksimalų viceministrų skaičių pačiame įstatyme. Aš manau, kad šiek tiek švelnesnį variantą reikia priimti ir dėl kitų ministro politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnų, žinoma, nenustatant įstatyme kokio nors skaičiaus, bet paliekant Vyriausybei tai išspręsti, kad visose ministerijose būtų kažkokia vieningesnė sistema. Dabar ir žiniasklaidoje mes skaitome, kad svarstoma, lyginama, kodėl vienas ministras apsieina su vienu ar dviem patarėjais, kitas jų turi kokius aštuonis. Tai tiesiog Vyriausybė nuspręstų, kad ji taip mato savo politinių komandų apimtį, nustatytų ribinius dydžius, kurie gali būti ir skaičiais fiksuoti, ir galbūt kitu aspektu, sakykim, kaip tam tikras procentas nuo visų ministerijos tarnautojų. Būtų aišku, kad štai yra toks matymas, toks turi būti tas politinio aparato svoris, tada visiems ministrams būtų aiškiau. Niekas nepriekaištautų, kodėl pas jus tiek daug čia patarėjų ar kodėl pas jus tiek mažai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip jūs žiūrite į merus? Savivaldybėse tiesiogiai išrinkti merai, ten irgi panaši situacija. Mes pradedame čia, aišku, nuo aukščiausio lygio, bet ten galimybių tokiu būdu ir piktnaudžiauti, ir sudaryti kokias nors palankias sąlygas saviems irgi nemažai susidaro. Kaip jums atrodo, ar nereikėtų tą patį padaryti ir ten?
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tiesų, ko gero, kolega, labai teisinga jūsų pastaba, nes dėl savivaldybių mes vėlgi esame nustatę vicemerų skaičiaus ribojimą, priklausomai nuo savivaldybių dydžio, bet visiškai nieko nesame pasakę apie kitų politinių pareigūnų skaičių – patarėjų, padėjėjų. Ko gero, kokias nors ribas reikėtų nustatyti. Aš manau, kad gerbiamo P. Urbšio vadovaujamas komitetas apie tai pagalvos. Tik tiek, kad jis dabar užsiėmęs – kalba telefonu, nelabai girdi mūsų dialogą. Galbūt ką nors tokio reikėtų ir ten pagalvoti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, aš suprantu, kad jūs reagavote į situaciją Sveikatos apsaugos ministerijoje, nes, kaip ir sakiau, kad… na, kaip ir matyti viešai internete, kad ten dabar yra apie 12 patarėjų. Bet kaip jūs vertinate tai, kad kai kurie politinio pasitikėjimo pareigūnai pagal ministro įsakymus mėnesių mėnesiais eina pareigas – pavaduoja skyrių, departamentų vadovus? Kaip jūs manote, ar ta situacija išvis nėra pažeidžianti Valstybės tarnybos įstatymą apskritai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš netikėčiau, kad taip gali būti, kad politinio pasitikėjimo pareigūnas, ministro patarėjas pavaduoja skyriaus vedėją. Čia, man atrodo, būtų teisinis nonsensas. Kito skyriaus vedėjas gali pavaduoti, kito skyriaus darbuotojas, bet politinio pasitikėjimo pareigūnai, man atrodo, teisiškai yra griežtai atskirti į atskirą grupę. Tiesioginiu administravimu konkrečiame skyriuje laikinai einantis vedėjo pareigas negali užsiimti. Jeigu yra tokių ministro sprendimų, aš manau, kad čia reikėtų reaguoti teisiškai – ar kreiptis į premjerą, ar į administracinį teismą. Čia jau reikėtų rinktis kaip.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, jūsų toks liberalus požiūris į valstybės pinigų leidimą įdarbinant asmeninio politinio pasitikėjimo asmenis. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtų būti nustatyta, ne tik kad Vyriausybė nustato, bet vis dėlto ir tam tikra maksimali riba? Nes vėlgi Vyriausybės vadovas gali būti irgi gana liberalus ir paklusti ministro norams arba galbūt dar koks nors variantas, priklausomai galbūt nuo valdomų pinigų kiekio. Bet galutinė riba vis tiek kokia nors turėtų būti, nes iš esmės Vyriausybės vadovas gali, aišku, paklusti kai kada ir ministrui nenorėdamas konfliktuoti. Čia būtų ir pačiam premjerui problema.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, aš gal nebūčiau tiek jau nepasitikinčiai nusiteikęs Vyriausybės atžvilgiu. Aš manau, kad susirinkę ministrai gali sutarti, kad mes turime bendrą matymą, kokio dydžio įsivaizduojame tą politinio pasitikėjimo aparatą, jo ribas. Įstatymo lygiu gal būtų per daug detalus jau toks teisinis sprendimas, mes vėl pradėtume ginčytis, kiek čia nustatyti. Tokiame dideliame būryje kaip Seimas, man atrodo, yra sudėtingiau rasti racionalų sprendimą negu pačiai Vyriausybei.
PIRMININKĖ. Ir jūsų klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas irgi panašus. Jeigu Vyriausybė keičiasi po metų, po pusantrų, kiekvienas naujai atėjęs Ministras Pirmininkas ir vėl nustatys kažkokį skaičių politinio pasitikėjimo patarėjų? Ar ne geriau jau palikti šitą situaciją, nes kiekvienas atėjęs ministras mato, kiek jam pagalbos reikia, kokiais klausimais jam turėtų patarinėti. O dabar nustatyti, kad Ministras Pirmininkas turi nustatyti ar pati ministerija, ministras nusistatyti, žinote, po metų ateis naujas ministras – jam reikės vieno skaičiaus, ateis kitas – jam reikės vėl kito skaičiaus. Buvo kolegos toks pasiūlymas. Ar ne geriau tada siūlyti kokį nors pinigų krepšelį, kiek gali būti politinio pasitikėjimo pareigūnams, patarėjams skirta pinigų? Gal tada problemą taip geriau išspręsti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Žinoma, kad čia galimi įvairūs sprendimai. Koks nors procentas mokos fondui jiems ar procentas nuo ministerijos etatų skaičiaus ribinis, bet aš vėlgi ne… Kažkodėl jūs sakote – Ministras Pirmininkas. Čia ne Ministras Pirmininkas, o Vyriausybė kolegialiai pasitarusi nustatytų tuos ribinius dydžius. Aš nemanau, kad keičiantis ministrams jie turėtų būti keičiami. Tai yra ribiniai dydžiai. Bet jeigu ministras nori visuomenei pademonstruoti, kad sugeba taupiau verstis, gali mažiau įdarbinti tų patarėjų. Čia jau jo valia. Bet ribiniai dydžiai būtų pasakantys – nevalia tiek prisifantazuoti ir įdarbinti patarėjų, padėjėjų viršijant tą dydį. Čia būtų ministrui tik rėmai, kur jam būtų erdvės veikti ir konkrečiai spręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju J. Razmai. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. Už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mane išties šiek tiek nustebino kolegos J. Razmos nusistebėjimas, kad taip negali būti. Bet taip yra. Jau prieš tai svarstant interpeliacijos klausimą ir aš, ir gerbiamas G. Landsbergis paminėjome, kad kai kurie atsakymai yra akivaizdžiai melagingi. Pavyzdžiui, sekretoriato vadovą nuo kovo mėnesio pavaduoja padėjėja, personalo skyriaus vedėją pavaduoja patarėja. Aš jų pavardžių nesakau dėl korektiškumo. Kanclerį oficialiai pavaduoja Slaugos skyriaus vedėja, bet realiai visas funkcijas vykdo patarėjas D. Kazlauskas. Ir daugiau tokių ten yra pavyzdžių.
Aš nežinau, kas čia turi išgirsti. (Balsai salėje) Sakot, premjeras turi išgirsti? Gal išgirs. Kolega P. Urbšys man kaip kovotojo už teisybę simbolis išgirdo kitus atsakymus (tikriausiai jau dabar buvęs simbolis), bet apie tai, kad gali būti akivaizdžiai pažeidžiami Sveikatos apsaugos ministerijoje įstatymai, neišgirdo. Aš manau, kad vis dėlto anksčiau ar vėliau gal mes, kolegos, pamatysime, kas vyksta. Sveikinu kolegą J. Razmą su tuo įstatymo projektu. Aišku, mes jį turime palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. P. Urbšys – prieš.
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro siūloma pataisa akivaizdžiai rodo, kad visiškai nepasitikima ministro kompetencija. Pačioje Konstitucijoje irgi yra įtvirtintas tam tikras ministro kompetencijos laukas. Jeigu jūs manote, kad Vyriausybė turi leistis iki tokio lygio, kad nustatytų etatus politinio pasitikėjimo pareigūnams, tada mes tikrai neįsivaizduojame, ką Vyriausybė turi daryti. Vyriausybė turi priimti strateginius sprendimus tam, kad išspręstų šitas susikaupusias valstybėje problemas, kurios susikaupė ir dėl tų, kurie dešimtmečiais valdė tą valstybę. Man atrodo, tikrai neblaškykime Vyriausybės, pasitikėkime ministrais ir atmeskime šitą pataisą.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavo 85 Seimo nariai: už – 40, prieš – 16, susilaikė 29. Nepritarta. Turime apsispręsti, ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame. Kas už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, balsuoja už (į sveikatą), kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 42, prieš – 38. Grąžiname iniciatoriams tobulinti.
Replika po balsavimo – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš norėčiau kolegai replikuoti. Gerbiamas Povilai! Taip, aš norėčiau jums replikuoti dėl kompetencijos. Argi ministro kompetencija matuojama patarėjų skaičiumi? Man atrodo, kaip tik atvirkščiai – kuo daugiau patarėjų, tuo mažiau kompetencijos.
PIRMININKĖ. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš tikrai sutinku, bet jūs gal sutiksite, kad ministras įgalus vis dėlto kaip politinio pasitikėjimo asmuo nustatyti tą skaičių. Ar jūs pripažįstate tai, kad jis čia jau nebeturi savo kompetencijos? (Balsai salėje)
15.22 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1138 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kadangi A. Matulas turi išeiti, tai dabar popietinės darbotvarkės 2-11 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, teikti šitą įstatymo projektą mane paskatino viena situacija iš Kauno. Pacientė atsivežė gautą po kelių savaičių ligos istorijos oficialų išrašą ir parodė telefonu keletą nufotografuotų ligos istorijos lapų, kurie neatitiko tarpusavyje. Aišku, jinai ten teisiasi, aiškinasi toliau, nes pacientas numirė. Bet jinai klausia, kodėl įstatyme nėra nustatyta, per kiek laiko turi gauti kopiją, tuo tarpu ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakyme tai yra nustatyta, kad per vieną dieną turi išduoti pacientui reikalaujant ligos istorijos kopiją. Jis užsimoka. Kada pradedame aiškintis, vis dėlto yra labai daug tokių situacijų, kada yra vilkinama, turint tikslą tiesiog perrašyti, pataisyti istoriją, padaryti ją gražesnę, nuoseklesnę ir t. t.
Aš teikiu įstatymo projektą, kuriuo siūlau suvienodinti ministro įsakymą su įstatymu, kad įstaigos negalėtų argumentuoti: taip, įsakymas yra, bet įstatymas yra viršesnis. Todėl siūlau pritarti tokiam įstatymo projektui ir paskui galbūt tobulinti – ar vieną, ar dvi dienas, bet kad tai neužsitęstų savaitėmis. Nes realiai žmogui gauti ligos istorijos išrašą, kopiją, jeigu jis nori eiti į teismus, laiku yra beveik neįmanoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Matkevičienė.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mielas kolega, aš suprantu, kad jūs tikrai puikiai išmanote sveikatos priežiūros klausimus. Bet šiuo atveju aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip fiziškai galima tai įvykdyti. Jeigu ateina, tarkime, penki žmonės pusę penkių ir dabar visiems jiems reikia medicininių išrašų, tai fiziškai, vienas dalykas, neįmanoma.
Antra, jeigu pacientas prašo medicininių dokumentų, jūs puikiai suprantate, kad prašymas turi būti pagrįstas. Antra, turi pristatyti vadinamąjį įmokos čekį ir, trečia, jis gaus tuos išrašus, bet galiausiai jis turi turėti arba įgaliojimą, arba jis pats turi pateikti tapatybės dokumentą. Dažniausiai būna, kad jie ateina ir žodžiu prašo pateikti. Kaip jūs įsivaizduojate sekretoriatą, kuris dirba iki 17 valandos, kaip jis gali žodžiu priversti gydytoją ar panašiai?.. Aš nežinau tos… Čia nesilaikoma nei protingumo kriterijų, nei fizinių kriterijų. Manau, kad iš karto jisai nepriimtinas, jį reikia aiškiai taisyti ir duoti alternatyvą, tarkime, nuo–iki, nuo vienos iki trijų dienų. Būtų šiek tiek laikomasi protingumo principų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolege, galėsime taisyti, bet protingumo principų yra laikomasi, kažkodėl ministro įsakymas nuo 2011 metų niekam nekliuvo. Jeigu ateina žmogus 17 valandą, tai čia rašoma per vieną darbo dieną, vadinasi, jis ateis ne rytoj, bet užporyt iš ryto ir jis po vienos darbo dienos gaus išrašą. Taip vyksta. Aš dirbau įstaigos vadovu ir mes problemų įstaigoje nematėme, geranoriškai dirbant, taip yra ir daroma. Sakau, galite, jeigu norite, taisyti, bet ką reiškia nuo vienos iki trijų dienų? Žmogus paprastai ateina gauti savo išrašų be jokių įgaliojimų, jeigu reikia įgaliojimo, tai jis tą įgaliojimą ir atsineša.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas kolega, kolegė L. Matkevičienė faktiškai paklausė tai, ką aš norėjau paklausti, nes iš tikrųjų ministro įsakymas yra, tai yra, bet darbuotojams yra sudėtinga. Neužmirškite, kad dažnai reikia pasitelkti ir archyvus, iš archyvų paimti dokumentus. Todėl, jeigu jūs manote, kad tikrai galima pataisyti, mano nuomone, turėtų būti tikrai bent iki trijų dienų, tai aš siūlyčiau taisyti, nes ta tvarka, kuri yra šiandien, apsunkina medicinos darbuotojus.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš manau, kad galima taisyti, gal galima įrašyti, jeigu ligos istorija, dokumentai yra jau archyve – iki trijų parų, bet dažniausiai žmonės kreipiasi gydymo metu, kada naujausiomis technologijomis tą išrašą gali padaryti tiesiog per vieną minutę. Bet, dar kartą sakau, aš nežinau, ar į jus nesikreipia žmonės, bet išties tai yra didelė problema. Jeigu mes norime žmones apginti ir išvengti situacijų, kada galimai dėl kokių nors priežasčių istorijos išdavimas vilkinamas, šiuo atveju buvo vilkinama tris savaites, tris savaites žmogui vilkino, manyčiau, kad mes turime pritarti ir paskui galvoti, kaip tobulinti, jeigu reikia.
PIRMININKĖ. Klausia D. Kaminskas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Taip, kolega, aš sutinku, kad tris savaites yra nenormalu laukti, bet viena darbo diena tikrai yra nepakankamas terminas. Kitas dalykas, kas man kliūna, tai kreipimasis žodžiu. Grynai iš praktikos galiu pasakyti, kad visada yra kreipiamasi raštu, nes faktiškai žodžiu nėra pagrindo ištraukti ligos istorijos iš archyvo, nes kreipiasi kad ir po mėnesio, po dviejų, yra visokių situacijų, netgi kai po metų kreipiasi. Tai kol surasi… Pagrindas turėtų būti tiktai raštu.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolega, aš nieko nesukūriau, tiesiog niekam nekliuvo įsakymas, kuriame ir parašyta – žodžiu arba raštu. Kam tą biurokratiją Lietuvoje didinti? Jeigu žmogus ateina, gydosi ir nori pažiūrėti savo ligos istoriją, jam reikia kažkodėl rašyti. Kam čia ta biurokratija? Tai nuo 2011 metų niekam nekliuvo. Aš tiesiog manau, kad ta norma tinkama, nes daugeliu atvejų, sakau, kada žmogus atsineša įsakymą, sako – įstatymas viršesnis, mes duotume, bet įstatyme tai nenumatyta. Tai tiesiog aš perkėliau tą normą, kas jau yra įteisinta, ir niekam nekliuvo lyg ir, o kaip mes tobulinsime, jeigu pritarsite, tai čia yra visų bendras sutarimas. (Balsai salėje)
Bet tai yra problema, tikrai aš raginu vis dėlto pritarti, o po to komitete tobulinti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Antanas jau atsakė į klausimą. Gerbiama pirmininke, gerbiamas Antanas atsakė.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Simulikas. (Balsai salėje) Prašau klausti.
V. SIMULIK (LVŽSF). Gerbiamas kolega, jūs esate tikrai patyręs politikas, bet labai keistai skamba, kai įstatymui norite prilyginti poįstatyminius aktus. Labai gerbiu ministrus ir jų veiklą, bet negalima teisinėje valstybėje, jeigu jinai tokia yra, teisinėje sistemoje įvesti truputėlį chaosėlį. Mielas kolega, jums taip neatrodo?
A. MATULAS (TS-LKDF). Niekas nenori pritaikyti poįstatyminio akto, tiesiog yra tokia realybė, kad poįstatyminis aktas neveikia, nes tos normos nėra įstatyme. Beje, taip yra buvę ne vieną kartą ir nemanau, kad visi poįstatyminiai aktai yra blogi, gal iš kai kurių mes ir turime pasimokyti. O šiuo atveju yra didžiulė problema, mes turime apginti pacientą, pacientų teises, visiškai nesiginčiju, vieną dieną, dvi arba tris, bet ne daugiau. Bet šiuo atveju yra poįstatyminis aktas, kuris kartais veikia, kartais ne.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Prieš – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš esu labai nustebęs. Ir pirmas pateikimas, ir antras pateikimas, kuriuos teikia tikrai labai patyrę politikai, kurie mums turėtų būti pavyzdys, bet jie visai neparuošti. Man, kaip naujokui, tikrai labai prastą nuomonę formuoja. Todėl aš tikrai balsuosiu prieš, nes juos reikia tikrai normaliai parengti ir pateikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už nėra norinčių kalbėti. Balsuojame.
Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 41, prieš – 22, susilaikė 23. Po pateikimo nepritarta, todėl balsuojame iš naujo.
Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriui tobulinti, balsuojate už, kas prieš, balsuojate, kad būtų atmesta.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 58, prieš – 34. Grąžiname iniciatoriui tobulinti.
15.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1378 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-3a klausimas – vėl Seimo nutarimas dėl Seimo III (rudens) sesijos darbų programos pakeitimo. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Nutarimo projektas dėl įtraukimo į sesijos darbų programą, kaip ir analogiški prieš tai. Keisdami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą prieš keletą mėnesių, mano nuomone, palikome šiokią tokią spragą, kas atsitinka tokiu atveju, jeigu įgaliojimai VTEK nario nutrūksta anksčiau laiko. Jeigu leisite, pristatysiu parengtą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Ar po pateikimo galime Seimo nutarimui pritarti? Pritarta. Svarstymas. Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate Seimo nutarimui dėl rudens sesijos darbų programos pakeitimo?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 66, prieš – 3, susilaikė 17. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1378) priimtas. (Gongas)
15.34 val.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 6 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1362 (pateikimas)
Dabar, kolege, pateikite Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnio papildymo įstatymo projektą.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties, kaip jau minėjau, keisdami Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą, nustatėme, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisiją ne tik kad sudaro penki nariai, bet tam, kad sprendimas būtų priimtas, kadangi jis turi teisinių pasekmių, už sprendimą turėtų balsuoti ne mažiau kaip trys komisijos nariai. Susidaro situacija, kad ne visuomet komisija yra visos sudėties, nes… (Atsiprašau, jeigu galima, aš nelabai…)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašau tylos!
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tiesiog susidaro situacija, mes nustatėme įstatyme, kad iki kadencijos pabaigos likus ne mažiau kaip trims mėnesiams subjektai, tie, kurie turi pateikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario kandidatūrą, turi tai padaryti likus trims mėnesiams iki komisijos nario kadencijos pabaigos. Tačiau buvo neapibrėžta situacija, kas atsitinka tokiu atveju, jeigu kadencija nutrūksta anksčiau laiko. Tokie atvejai yra apibrėžti taip pat įstatyme, t. y. kai Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys mirė, kai buvo atleistas ar išvyko gyventi į kitą valstybę.
Mano nuomone, turėtume apibrėžti ir tokią situaciją, kad jeigu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario kadencija, jo įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, tuomet Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario kandidatūrą teikiantis subjektas turi naujo nario kandidatūrą Seimui pateikti irgi ne vėliau kaip per tris mėnesius. Turėjome tokią situaciją, kai dabar prisiekęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys po to, kai nutrūko buvusio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko kadencija, tai buvo prieš devynis mėnesius, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija dirbo ne visos sudėties ir, man atrodo, tokios situacijos neturėtų tapti taisykle. Todėl turėtume nustatyti prievolę, ne tik pasibaigus kadencijai, bet taip pat ir nutrūkus kadencijai anksčiau laiko, per kiek laiko Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nario kandidatūrą teikiantys subjektai turi pateikti kandidatūrą Seimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš kaip naujos Seimo narės norėčiau paklausti, kaip jūs manote, ar Vyriausioji tarnybinės etikos institucija turėtų nagrinėti klausimus, susijusius su aukščiausios valstybės institucijos – Seimo – nariais, ar manote, kad vis dėlto tai turėtų nagrinėti Seimo Etikos ir procedūrų komisija? Ar neįžvelgiate šioje dviprasmybėje ir praktikoje prieštaravimo?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad tai nesusiję, visų pirma, su mano teikiamu klausimu. Antra, mano nuomone, Seimas yra savireguliacinė institucija, tokia tvarka yra ir aš nesiūlau jos keisti. Jeigu jūsų kitokia nuomonė, turbūt galėtumėte pasiūlyti savo variantą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Jūsų daugiau niekas nenori klausti. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 86: už – 46, prieš – 11, susilaikė 30. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Numatomas svarstymas pavasario sesijoje.
15.40 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-247(3), Baudžiamojo kodekso 199, 259 ir 260 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-437(2) (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, aš noriu jūsų atsiklausti. Kadangi pagal Statutą r-1 klausimas buvo neįtrauktas neužtekus laiko į rytinę darbotvarkę, mes, opozicinė frakcija, sutinkame, jeigu Seimas tam pritartų, pateikti r-1a ir r-1b klausimus. Yra surinkti 47 Seimo narių parašai ir tai turėjo būti privalomai įtraukta į darbotvarkę. Ar sutinkate, kad dabar pateiktų? Kviečiu A. Armonaitę į tribūną pateikti Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir lydimąjį – Baudžiamojo kodekso 199, 259 ir 260 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, kad suteikėte galimybę pristatyti įstatymo projektą. Ypač dėkoju tiems 47 žmonėms, kurie palaikė ir pasirašė, kartu rinko parašus. Ačiū L. Kasčiūnui, kuris yra vienas iš šio įstatymo projekto autorių.
Iš tiesų mes kalbame apie labai rimtą problemą, kartais Seimo koridoriuose yra kažkaip papokštaujama, bet aš manau, kad tai yra labai rimtas klausimas ir, tiesą sakant, reikalaujantis didelio politinio dėmesio. Kaip šiandien ryte sveikatos ministras, šioje tribūnoje atsakydamas į gerbiamojo P. Gražulio klausimą, minėjo, aš su juo visiškai sutinku, šitokia situacija Lietuvoje įvyko netyčia. Praėjusioje kadencijoje visos veikos, kurias mes turėjome dėl nedidelio psichoaktyvių medžiagų turėjimo be tikslo platinti tiek Baudžiamajame, tiek Administraciniame kodeksuose, nukeliavo į Baudžiamąjį kodeksą. Tas iš esmės reiškia, kad jeigu turi be tikslo platinti nedidelį kiekį, pavyzdžiui, kanapių (pagal ministro įsakymą, nedidelis kiekis yra iki 5 gramų), tau gali grėsti bauda, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų, bet būtent pagal Baudžiamąjį kodeksą. Negana to, kai mes taisėme Baudžiamąjį kodeksą dėl korupcinių nusikaltimų… Aš visiškai pripažįstu, kad reikia kovoti su korupcija ir taikyti visas politines priemones, kad tų nusikaltimų išvengtume, tačiau kai mes taisėme Baudžiamąjį kodeksą ir Prezidentė jį pasirašė, teismams tapo neįmanoma atidėti bausmės vykdymo lygtinai. Apie tai kalbėjo teisėjas A. Cininas, kuris, tiesą sakant, taip pat prisidėjo prie šito įstatymo rengimo, mes su juo konsultavomės.
Dabar gal labai trumpai – kodėl vis dėlto toks reguliavimas, kokį šiuo metu turime, yra blogai? Visų pirma tiek daugelis pažangių valstybių, Vakarų Europos, mūsų kaimynių, tiesą sakant, ir Estija yra tarp jų, tiek Jungtinės Tautos, tiek Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta, kad į baudimą orientuota politika yra neefektyvi, baudimas iš tikrųjų nepasiekia savo tikslo ir nėra jokių tyrimų, jokių įrodymų, kad griežtos bausmės, pavyzdžiui, padeda mažinti vartojimą. Netgi priešingai, mes stumiame į pogrindį tuos žmones. Nesvarbu, ar skiriamos paros, ar net po teismo nuosprendžio pritaikomas laisvės atėmimas, tai stumia žmones į pogrindį ir kalėjime neįvyksta prevencija. Kalėjime, už grotų, įvyksta kiti blogi dalykai.
Mes kalbame ne tik apie kanapes, čia reikia tai paminėti, mes kalbame ir apie žmones, kurie serga sunkiomis priklausomybėmis, yra priklausomi nuo sunkių, sveikatai pavojingų psichoaktyvių medžiagų. Su šiomis problemomis susidūrusios šalys, pavyzdžiui, Portugalija ar Estija, pritaikė panašų reguliavimą ir pastebėjo tai, kad, atsiradus prevencinei sistemai, tie žmonės, kurie nenukeliaudavo į kalėjimą, kuriems nebūdavo taikomi baudžiamieji įstatymai, pradėdavo sveikti, jų gyvenimas pasikeisdavo ir vartojimas sumažėdavo. Kitaip tariant, tarptautiniai pavyzdžiai, tarptautinės organizacijos byloja apie tai, kad baudžiamieji įstatymai problemos nesprendžia, sprendžia prevencija, švietimas ir priklausomybės ligų gydymas, apie ką mes truputį kalbėjome, kai kalbėjome su ministru A. Veryga.
Iš tiesų šis reguliavimas Lietuvoje sukėlė tam tikrą perteklinę kriminalizaciją. Aš dabar pateiksiu keletą skaičių, kurie yra susiję tik su 259 straipsnio 2 dalimi, t. y. kai turima su savimi be tikslo platinti, kokie vis dėlto yra skaičiai, ką teisėsaugos institucijos vien per šiuos metus įgyvendino. Taigi, pagal šio straipsnio 2 dalį buvo pradėti 1 tūkst. 33 ikiteisminiai tyrimai. Apkaltinamieji teismo nuosprendžiai, t. y. kai jau teismas įvyksta ir teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, buvo dėl 848 tokių atvejų. Man atrodo, kad tai yra neadekvačiai daug už veikas, už kurias civilizuotos valstybės, beje, Gruzija prie jų prisijungė prieš keletą savaičių, už ką civilizuotos valstybės nebaudžia arba reguliuoja Administracinių nusižengimų kodeksu. Tą ir aš šita iniciatyva siūlau padaryti. Kitaip tariant, mūsų teisėsauga atitraukia savo dėmesį nuo organizuoto nusikalstamumo, nuo didelių kiekių neleistinų medžiagų platinimo ir savo dėmesį skiria tam tikrai biurokratijai, smulkiems pažeidėjams, galbūt padariusiems klaidą, galbūt atsitiktinai turėjusiems tų medžiagų, galbūt sergantiems priklausomybe. Mes nepadedame, teisėsauga turi juos grūsti už grotų. Aš manau, iš tikrųjų tai yra neadekvatu.
Dar daugiau reikėtų pasakyti. Matau, kad mano laikas eina į pabaigą, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į vieną didelį neadekvatumą, kuriuo pasižymi šitas reguliavimas. Neleistinų medžiagų vartojimas (pabrėžiu – vartojimas!) šiuo metu yra reguliuojamas Administracinių nusižengimų kodeksu. Ką tai reiškia? Jeigu kažkas kišenėje turi kažkokią draudžiamą medžiagą, Lietuvos įstatymai sako: greičiau ją vartok, nes tau grės tik administracinė atsakomybė, o jeigu tu ją turi su savimi, tau gresia Baudžiamasis kodeksas. Aš manau, tai yra neadekvatu.
Labai dėkoju ir nevyriausybinėms organizacijoms, kurios tikrai kreipėsi į jus. Dėkoju L. Matkevičienei, kuri su Narkotikų ir tabako kontrolės departamentu organizavo diskusiją šiuose Seimo rūmuose būtent dėl to, dėl bausmių ir dėl pagalbos žmonėms, kurie serga priklausomybėmis. Manau, mes kartu galime atverti kelią diskusijai komitetuose. Nesu griežtai įsikibusi kiekvienos nuostatos, manau, kad galime sėsti prie stalo ir diskutuoti. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolege. Primenu gerbiamiems kolegoms, kad Aušrinė pristatė iš karto du klausimus. Dabar jūsų nori klausti daugelis Seimo narių. Pirmasis – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamai Aušrinei už iniciatyvą ir kolegoms už šio įstatymo projekto pateikimą. Iš tikrųjų turime eiti tuo keliu, kad mažiau draustume, o daugiau šviestume, mažiau baustume, o daugiau padėtume. Čia yra viena iš tų sričių, kur reikia pokyčių. Vis dėlto šiuo metu galiojančios teisinės normos yra tokios griežtos, kad kelia abejonių, ar jos yra pritaikomos ir ar jos bus pritaikytos, jeigu šis įstatymo projektas nebus priimtas. Aš norėjau paklausti jūsų nuomonės. Kaip jūs manote, ar, nesulaukus Seimo pritarimo ir palikus galioti šias teisės normas, jos vis dėlto bus pritaikytos realybėje ir bus žlugdomi jaunų žmonių gyvenimai?
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, gerbiamas Mykolai, už klausimą. Iš tiesų, kai mes kalbame apie veikas, kurios yra susijusios ne su platinimu, o su turėjimu nedidelio kiekio savo reikmėms, tai tas procesas jau vyksta. Ir aš pristačiau tuos skaičius – 1 tūkst. 33 ikiteisminiai tyrimai. Iš tikrųjų aš suprantu policiją, ji dirba savo darbą, ji privalo dirbti savo darbą, bet puse lūpų kalba apie tai, kad jiems yra didžiulė biurokratinė našta gaudyti smulkius pažeidėjus. Jeigu mes dabar kalbame apie kitą dalį, ką aš siūlau dėl Baudžiamojo kodekso, apie ką kalbėjo teisėjai, apie ką kalbėjo kiti žmonės, kol kas sunku pasakyti, nes įstatymo veikimo rezultatų neturime, bet vienareikšmiškai tai, kad yra neatskirtas nedidelio kiekio pasidalinimas kanapės suktine kompanijoje ir platinimas siekiant savanaudiškų paskatų, tai jau yra neadekvatu.
Aš esu sulaukusi klausimo, kas čia tos savanaudiškos paskatos? Tai iš tiesų Baudžiamajame kodekse tokia sąvoka yra, ji yra kitose nuostatose. Savanaudiškos paskatos tai yra siekimas turtinės naudos sau, akivaizdu, prekyba. Prekyba neleistinomis medžiagomis, ketinimas išvengti galbūt kažkokių materialinių išlaidų arba kitoks savanaudiškumas. Tai, man atrodo, tą savanaudiškumo principą mes…
PIRMININKĖ. Kolege, trumpinkite atsakymą, daug norinčių klausti.
A. ARMONAITĖ (LSF). (Atsiprašau.) …mes turime atspindėti ir toks būtų atsakymas.
PIRMININKĖ. Dar kartą primenu, klausti – viena minutė, atsakyti – dvi minutės.
K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke, išties aš norėčiau klausimą užduoti galbūt, kaip jūs sakėte, vienam iš autorių, L. Kasčiūnui, kuris, aš manau, daugiau ne konservatorius, o yra tas nuosaikusis krikščionis demokratas. Kaip jis perlipo per savo vertybes ir kaip jis nuėjo ta linkme, kaip jis patikėjo jumis? Bet aš suprantu, kad jis sėdi šalia buvusio žemės ūkio ministro, ir, kaip suprantu, iš kažkur turės gauti tų kanapių, ir turbūt ministras įtikino, kad kažkokiu būdu reikės jų turėti ir Lietuvoje, užpildyti tą rinką tiems žmonėms, ar ne? Tai galbūt jūs jau esate išdiskutavę. Kai pasiūlysite valstiečiams, galbūt tada ir mūsų valstiečiai dauguma patikės jumis, kokiu būdu Lietuvoje bus galima auginti kaip ūkininkams, realizuoti, užpildyti tą rinką legaliai, o ne lygiai taip pat kažkur nelegaliai, kaip padėti tiems žmonėms, nes suprantame, kad turėjimas su savimi reiškia, kad iš kažkur jie gaus. Tai turi būti…
PIRMININKĖ. Trumpinkite, kolega, trumpinkite.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …vėlgi tie gavimo šaltiniai kažkokie legalūs. Galbūt jūs tą klausimą taip pat esate išdiskutavę? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš puikiai supratau jūsų kupiną ironijos klausimą ir noriu pasakyti, į jį atsakyti, tiesą sakant, labai rimtai. Šis įstatymo projektas kalba apie subalansuotą neleistinų medžiagų kontrolės politiką. Jis nekalba apie legalizavimą, jis nekalba apie auginimą laukuose, jis, tiesą sakant, net nekalba apie panaudojimą medicinoje, apie ką mes kalbame kitais formatais ir su jūsų frakcija puikiai bendradarbiaujame. Bet jeigu mes vis dėlto norime, kad Lietuva atrodytų vakarietiška valstybė savo žmonėms, kad vis dėlto joje jaunimas nesėdėtų net ir tris paras kalėjime. Patikėkite manimi, aš suprantu, kad nebūtinai gausi tuos dvejus ar aštuonerius metus, nebūtinai. Bet jau vien parų gavimas, kai turi, pavyzdžiui, priklausomybę nuo kitų, tarkime, medžiagų, jau tave traumuoja. Ir tų atvejų yra labai daug. Man atrodo, tas kažkoks humoras, tiesą sakant, yra ne vietoje ir ne laiku, nes Jungtinės Tautos, Pasaulio sveikatos organizacija, kuria jūs dažnai remiatės kitais klausimais, vieningai skelbia, kad turime atsisakyti baudžiamųjų įstatymų šiame kontekste. Man asmeniškai yra visai nejuokinga. Man yra neramu, jei mes ir toliau manome, kad spręsime šitas problemas, kišdami žmones už grotų.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūsų pranešimas toks išsamus, kad norėčiau pabandyti ir aš jau tą mažą kiekį turėti su savimi ir patraukti tą bendrą suktinę. Šito malonumo dar neteko patirti, bet man atrodo, kad šių psichotropinių priemonių vartojimas yra vis dėlto žalingas ir, kaip jūs pati sakote, yra priklausomybė. Kiti turi priklausomybę.
Dabar tas mažas naudojamas kiekis, leistinas žmogui turėti prie savęs ir dalintis su draugais suktine. Tai koks gali būti tas mažas kiekis, aš neįsivaizduoju. Jis telpa kišenėje? Ar mano saujoje tilptų, ar ne? Įdomu.
Ir dar vienas klausimas. Tai tada, jei žmogus prie savęs turi mažą kiekį, o mašinoje turi didelį maišą tų medžiagų, kaip tada traktuoti? Tai ką, jis nueis iki mašinos, pasisems tą mažą kiekį į saujytę ir neš toliau platinti ir rūkyti su draugais?
A. ARMONAITĖ (LSF). Ačiū. Visų pirma kiekiai neleistinų medžiagų, nedideli, dideli ir labai dideli kiekiai yra reguliuojami sveikatos ministro įsakymu ir ministras turi tą galią reguliuoti, ką mes Lietuvoje kuo laikome. Jeigu kalbame apie kanapes, nedidelis kiekis yra iki 5 gramų. Aš galiu pasakyti palyginimą, Čekijoje nedidelis kiekis yra 15 gramų. Čia pavyzdys.
Dabar dėl tų automobilių, maišų, bagažinių ir panašiai. Žinote, aš tą ir noriu pasakyti, kad šis reguliavimas yra reikalingas tam, kad teisėsauga galėtų gaudyti vadinamuosius narkodilerius, o ne tuos žmones, kurie yra galbūt atsitiktiniai vartotojai, galbūt padaro gyvenime klaidą, galbūt eksperimentuoja. Juk taip ir yra. Štai buvo Narkotikų ir tabako kontrolės departamento tokia šviečiamoji iniciatyva šią vasarą, kokia medžiaga kokį poveikį organizmui turi. Jie išleido daugybę lankstinukų, kurie festivaliuose, klubuose buvo labai populiarūs, nes žmonės nori žinoti, ką jie savo organizmui daro. Mes turime daugiau tokių dalykų daryti. Mes turime daugiau informacijos suteikti, o ne kariauti ne su nusikalstamumu, o su žmonėmis. Nes čia yra karas su žmonėmis.
PIRMININKĖ. L. Kasčiūnas dėl vedimo tvarkos?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip. Kadangi mano pavardė buvo paminėta, gerbiama pirmininke.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Tegul palaukia.
PIRMININKĖ. Tai gal po visų klausimų, gerai?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerai, bet nepamirškite manęs, pirmininke. Ačiū.
PIRMININKĖ. Bus replika, gerai. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Prabėgo nei daug, nei mažai, primečiau, kada mes su gerbiama ponia I. Degutiene kūrėme Narkomanijos prevencijos komisiją Seime 2002 metais. Tuo metu tokių pat idėjų buvo. Rengėmės stoti į Europos Sąjungą, buvo iniciatyvų legalizuoti kanapes ir buvo tikrai daug tų iniciatyvų. Ačiū Dievui, parlamentas atsilaikė. Na, bet atėjo į parlamentą nauja karta. Tada buvo siūlomi labai dideli pinigai. Aš nemanau, kad jie dabar nesiūlomi. Tad… (Triukšmas salėje) Gerbiamoji kolege, ar jūs nemanote, kad priklausomybė neatsiranda iš šventosios dvasios? Priklausomybė atsiranda nuo reguliaraus ilgo vartojimo. Jūs kalbate, kad jį reikia skatinti. Ar jūs nemanote, kad jūs darote didžiulę paslaugą narkobaronams ir visiems dileriams. O ar tai už pinigus, ar ne, tai čia turbūt jūsų sąžinės reikalas. Bet tada buvo siūlomi labai dideli pinigai.
A. ARMONAITĖ (LSF). Jums geriau žinoti, kam kokie dideli pinigai buvo siūlomi, bet jeigu kalbant rimtai, aš noriu pasakyti dar kartą, ką aš savo kalbos pradžioje sakiau: vartojimas mažėja. Nusikalstamas pasaulis yra nesuinteresuotas adekvačiu reguliavimu. Nusikalstamas pasaulis yra toks, kai yra viskas uždrausta, vadinasi, viskas veikia už įstatymo ribų. Mes nežinome, kokios ten medžiagos yra platinamos, jos yra platinamos dideliais kiekiais. Viskas yra uždrausta, bet viskas vyksta. Jie nėra suinteresuoti, kad žmonės vartotų mažiau. O būtent šis įstatyminis reguliavimas sukuria prielaidas mažinti vartojimą.
PIRMININKĖ. Dėkui, kolege, nes laikas baigėsi.
Dabar motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu pakartoti, kad nekalbame šiandien apie marihuanos, žolės legalizavimą. Mes kalbame apie proporcingas bausmes. Sakome, kad reikia bausti, bet reikia bausti adekvačiai. O apskritai tai svarbiausia būtų ne bausti žmones, o padėti. Jeigu yra priklausomybė, tai reikia žmones gydyti. O apskritai siekčiau ir siūlyčiau kalbėti apie švietimą, o ne apie draudimą. Mano giliu įsitikinimu, šis įstatymas yra labai teisingas ir yra labai reikalingas Lietuvoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. D. Gaižauskas – prieš.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tokio klaidinančio ir melagingo pristatymo dar nesu matęs. Aušra galėtų pasakyti, kad ji netyčia tai daro, bet negalės, aš jai buvau prieš pirmą pristatymą šiais metais paaiškinęs, ką ji tuo daro negerai. Esmė: čia kalbama ne tik apie kanapes. Čia kalbama apie visas narkotines medžiagas, tai yra kanapės, ekstazi, aguonos ir visi kiti narkotikai, kurie yra išvardinti ir yra mūsų sąraše. Tačiau nei dabar, nei po sausio 1 dienos už narkotikų vartojimą nėra baudžiama jokia laisvės atėmimo bausme ir tai nėra nusikaltimas, o yra tik baudžiamasis nusižengimas. Tas pats, kas vairuoti girtam šiandien, ir pripažįstama tik kaip baudžiamasis nusižengimas. Taigi meluoti, kad už kanapių vartojimą ir pasidalinimą bus susodinami į kalėjimą, yra didžiulis ydingas melas.
Kur čia šuo pakastas? Esmė ta, pažiūrėkite į kitą straipsnį, kuriame kalbama apie platinimą, kur sakoma, kad už platinimą dabar bus baudžiama tik šešeriais metais. Vadinasi, kad tai bus pripažinta apysunkiu nusikaltimu ir už tokius nusikaltimus – platinimą dabar bus galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Ir štai jums modelis. Jeigu priimtume šitokį įstatymą, žmonės, kurie vartoja, arba vaikai… arba tie patys tėvai, gerbiamas Majauskai, kurie užmušė Matuką apsvaigę nuo narkotikų, jeigu jie vartos, bus nekriminalizuota… atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Platintojai galės laisvai išvengdami laisvės atėmimo bausmės tai daryti. Kas pas mus atsiranda? Narkotinių medžiagų platinimo legalizavimas ir nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, skatinimas.
Gerbiami Seimo nariai, pažiūrėkite, ką daro gerbiama Aušra, žinodama, kad pristato ir klaidina Seimo narius, sako netiesą, bando legalizuoti narkotikus. Aušrine, jūs davėte priesaiką ir žiūrėkite, jeigu jūs klaidinate ir meluojate, ar jūs jos nepažeidžiate. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsuojame, gerbiami kolegos. Balsuodami išreikšime nuomonę. Kas pritariate pateiktiems projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 29, prieš – 27, susilaikė 32. Po pateikimo nepritarta.
Dabar turime apsispręsti alternatyviai balsuodami. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 43, prieš – 45. Projektai atmesti.
Replika po balsavimo – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Sveiki! Kadangi tikrai labai gerbiu Seimą ir labai rimtai žiūriu į tai, ką kalba Seimo nariai, tai labai rimtai reaguoju ir į pono A. Skardžiaus pasakymą, kad jam buvo siūlomi dideli pinigai, kad jis priimtų tą įstatymą. Kadangi Seimo narys, kai jam siūlomi pinigai, turi pranešti apie tai institucijoms ir kadangi apie tai nebuvo pranešta, aš turiu daryti prielaidą, kad jis juos paėmė. Manęs tai nestebina, bet apie Seimą tai nieko gero nesako. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tokio beprotiško naujo Seimo nario pasisakymo dar negirdėjau. A. Skardžius buvo iniciatorius ir pirmininkas pirmosios komisijos, kurioje dalyvavo ponia I. Degutienė ir buvęs Prezidentas R. Paksas. Tai buvo 2002 metai. Kodėl šiandieną ta komisija panaikinta? Mes atstovėjome tuos lobistus, o šiuo kartu pateikia partijos atstovė, gerbiamoji čia stovėjusi, teisiamos už prekybą poveikiu, partija teisiama už prekybą įstatymais, tai yra teisiama partija. Čia dabartinis pirmininkas pučia sau į ūsą, o toliau eina tie įstatymai, už kuriuos parlamentui 15 metų kišami pinigai, ir niekas tokių įstatymų neteikia. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, aš norėčiau paprašyti vienas kitam negrasinti, nes tikrai, jeigu jau šnekate, tai turi būti faktai. Čia yra Seimo salė. Po to gali būti nelabai kokios pasekmės.
D. Gaižauskas – replika po balsavimo.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, kai dėl kanapių, dėl gydymo mes jau priėmėme kaip vaistą ir tada net negrįžkime, jau priėmėme. Vaistas yra ir viskas gerai. Už kanapių rūkymą ir legalizavimą, kur dabar spekuliuojama, neapsigaukite. Čia yra kalbama apie visas narkotines medžiagas.
Kita vertus, pasaulyje tvarka… Iš savo praktikos žinau, žmonės, kurie vartoja narkotikus arba vienaip ar kitaip susiję, bando juos legalizuoti. Kadangi A. Armonaitė yra viešas asmuo, aš noriu jos viešai paklausti, ar jūs esate vartojusi narkotinių medžiagų ir ar tai nedarote dėl to, kad jeigu vartojote, norite jas laisvai dabar vartoti? Prašom atsakyti į šitą klausimą. (Balsai salėje)
A. ARMONAITĖ (LSF). Galima? Aš norėjau replikos po balsavimo. Visų pirma aš nesitikėjau, kad ant mano asmens, kuris kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis, su visuomenės psichikos sveikatos ekspertais, tiesą sakant, kartu su ministru A. Veryga… kad šita salės pusė išpils tiek daug purvo ir pamazgų.
Dabar, gerbiamas Gaižauskai, aš planuoju kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl jūsų šito pareiškimo. Noriu pasakyti, galbūt jūs ir norite, kad Lietuva būtų policinė valstybė, galbūt jūs norite, kad šitas Seimas būtų koks nors tardymo izoliatorius ar kas nors panašaus, bet vis dėlto aš turiu jus nuvilti – čia yra demokratinė valstybė, ir mes teiksime projektus, kurie atitinka mūsų pasaulėžiūrą, mes atstovausime žmonėms, kurie mus rinko, ir neleisime jums Lietuvos paversti vienu dideliu kalėjimu. Tai tiek.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Turi atsakyti į klausimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, čia tikrai Seimo salė. Jokių tardymų būti negali. Kiekvienas tikrai turime savo nuomonę, savo poziciją, kurią išreiškiame balsuodami. O jeigu yra kokių nors neaiškumų, tai yra tarnybos, yra Seime Etikos ir procedūrų komisija, už Seimo ribų yra kitos tarnybos. Todėl tikrai, gerbiami kolegos, bent jau Seimo salėje gerbkite vienas kitą.
Replika po balsavimo – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad daugelis iš mūsų čia esame dar nauji Seime ir nespėjome gal iki galo paskaityti Statuto ir išsiaiškinti, bet vieną nuostatą iš tikrųjų labai rekomenduoju kolegoms įsisąmoninti – Seimo narys negali būti persekiojamas už savo žodžius, pažiūras ir įsitikinimus. Tai yra ir Statutas, tai yra konstitucinė norma. Taigi, gerbiamieji, supraskime, kad tai yra absoliuti teisė. Tai, ką jūs dabar darote, gali būti priskirta persekiojimui už žodžius, nuomones arba įsitikinimus.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Replikuoju. Išties, gerbiamas Gabrieliau, jus irgi labai gerbiu, gerbiu ir Aušrinę. Jūs esate, atrodo, istorikas. Aš esu teisininkas ir policijos pareigūnas ir gerbiu kiekvieno žmogaus pasisakymus. Ji turi teisę teikti, kaip ir aš turiu teisę ją paneigti.
Kita vertus, man labai svarbu, kaip viešas asmuo Seimo narė A. Armonaitė… Aš uždaviau klausimą, ar esate vartojusi narkotinių medžiagų. Jeigu esate vartojusi, paaiškinkite, iš kur jūs jų gavote, kiek kartų vartojote, nes tai yra klausimas, ar išvis asmuo, kuris yra vartojęs narkotikų, vadinasi, yra padaręs galimai baudžiamąjį nusižengimą, galėjo būti Seimo nariu. Čia vienas klausimas.
Antras dalykas dėl persekiojimo. Mes negalime eiti į tribūną ir klaidinti Seimo narių, vienaip ar kitaip aiškindami įstatymą. Už narkotikų vartojimą nei dabar, nei po sausio 1 dienos nėra baudžiama laisvės atėmimu ir nė vienas nėra nubaustas. Žmonės, kurie vartoja, gali gydytis, yra programos. Aš asmeniškai ne vieną esu aplankęs reabilitacijos centre, kuriame narkomanai pasakė: mes pradėjome nuo lengvųjų narkotikų (…).
PIRMININKĖ. Laikas! Trumpinkite.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Esmė tokia. Gerbiama Aušrine, pasakykite, ar jūs esate vartojusi narkotinių medžiagų? Jeigu jūs labai ginate kanapes, neginate aguonų, neginate džefo, neginate ekstazio, tai gal jūs esate rūkiusi kanapių? (Triukšmas salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, visa pagarba visiems – čia yra ne teismas, čia nėra teisininkų, nėra policininkų, nėra medikų, nėra istorikų. Mes visi esame politikai ir gerbkime vienas kitą. Jeigu jums kyla kokių nors abejonių dėl savo kolegės, dar kartą sakau, yra tam tikros struktūros, institucijos. Prašom kreiptis ir viską ten išsiaiškinsime. Viskas! Daugiau niekam žodžio nesuteiksiu. (Triukšmas salėje) Jeigu dėl balsavimo. Prašau.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Mano balsavimą įskaitykite prieš, aš neteisingai balsavau.
PIRMININKĖ. Kolega balsavo prieš. (Balsai salėje) O kaip jūs balsavote?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš nebalsavau. (Šurmulys salėje) Prašau mano balsą įskaityti už. Ir žinau dar vieną priklausomybių rūšį, kurią būtinai reikia apsvarstyti, – priklausomybė nuo „Gazpromo“ banko pinigų, labai sunki, sunkiai pagydoma. (P. Gražulis. „O kodėl jam leidote šnekėti!..“)
PIRMININKĖ. A. Anušauskas balsavo už, bet tai yra tik dėl protokolo. Viskas, daugiau jokių pasisakymų. (P. Gražulis „Dėl vedimo tvarkos. Pirmininke, dėl vedimo tvarkos! Prašau duoti man pasisakyti!“) Dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, aš noriu dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Bet jeigu apgausite?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, neapgausiu. Pasakyti, kas yra, – aš narkotikų nenaudojau ir nebijau niekam pasakyti, nei lengvų, nei sunkių, jokių.
PIRMININKĖ. Jūs kalbate ne į temą. (Šurmulys salėje) Viskas!
16.11 val.
Grįžimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1130(2) (pateikimas)
Kitas klausimas – projektas Nr. XIIIP-1130… (Triukšmas salėje) Dėmesio! K. Masiulis pateiks Grįžimo įstatymo projektą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nedėkinga mano dabar situacija yra. (Šurmulys salėje) Ar galiu jūsų dėmesio paprašyti, kolegos!
Pirmininke, galite paprašyti kolegų, kad jie…
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, pranešėjas negali kalbėti auditorijai, nes yra didelis triukšmas, ir prašo manęs, kad jūs būtumėte malonūs ir nekalbėtumėte!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš tikrai noriu pateikti, mano požiūriu, labai rimtą įstatymo projektą. Man labai gaila, kad čia prieš tai įvyko toks chaosas, kuris išblaškė mūsų visų dėmesį ir koncentraciją. Manau, kad tikrai esu vertas prašyti jūsų dėmesio ir susitelkimo dėl šito klausimo.
Mes turime dvi dideles problemas, didžiausias turbūt valstybėje problemas, su kuriomis nesusidorojome – tai emigracija ir regionų nykimas, jos yra susijusios. Regionų nykimui mes skiriame daug dėmesio, daug pinigų, pastangų, ne visai sėkmingai sekasi. Emigracijai stabdyti, kažką daryti su emigracija – mes tiktai padejuojame, bet nieko nedarome.
Aš vis dėlto pasiknaisiojęs istorijoje, kitų valstybių patirtyje, atradau, kad yra teigiama patirtis, ir ta teigiama patirtis yra Izraelyje. Izraelis ir Airija – dvi valstybės, iš kurių turėtume mokytis ir pasimokyti. Aš labiausiai, tiesą sakant, bandžiau žiūrėti į Izraelio patirtį ir siūlau ją čia pritaikyti mums bandant inicijuoti štai tokį įstatymo projektą.
Aš visiškai sutinku, kad tas įstatymas gali būti dar ir duobėtas, ir gali būti visokių taisytinų dalykų, tačiau pati jo koncepcija yra tokia… (O kiek man liko, 8 minutės?) Gerai. Jo idėja yra tokia. Jeigu mums reikia investicijų… Investicijų reikėjo, tarkime, 2008 metais, buvo pagalvota, kad labai reikia investicijų, tai augintų valstybės pragyvenimo lygį. Mes kuriame institucijas „Investuok Lietuvoje“, įgaliojame jas veikti, atrandame finansavimo būdus ir štai – turime rezultatą. Jeigu mes manome, kad į Lietuvą turi ateiti kino statytojai, kino verslas ir panašiai, mes kuriame Kino centrą, kuriame instituciją. Ir štai rezultatas labai aiškus – augimas, matome didžiulį progresą šioje srityje. Jeigu mes manome, kad Lietuvoje yra bedarbystė ir reikia, kad valstybė su ja dorotųsi ir veiktų, mes turime tam tikrą instituciją. Mano supratimu, mes turime panašiai mąstyti ir šituo atveju. Taip mąstė ir Izraelis, kai, būdama visiškai neturtinga valstybė, nustekenta, nedaug žmonių, neturtinga, pokario, po Antrojo pasaulinio karo valstybė, turėjo užduotį sukurti valstybę ir prisikviesti piliečius čia gyventi, į šitą žemę. Jie sukūrė mechanizmus, kuriuos aš siūlau turėti ir mums.
Visų pirma, kad atsirastų institucija, aš palieku čia Vyriausybei spręsti, jeigu manęs klaustumėte, tarkim, „Investuok Lietuvoje“ galėtų tą funkciją vykdyti. Šalia institucijos, kad atsirastų ir grįžtančių į Lietuvą teisės, jos būtų aptartos, kad jie įgautų tam tikras teises, kad būtų vykdoma grįžimo politika ir jinai būtų finansuojama. Dar tik rengdamas šitą įstatymą, aš kiek pajėgiau bandžiau šitą informaciją paskleisti, sulaukiau labai neblogos reakcijos, sulaukiau ir kritikos, ir bambėjimo. Sulaukė teigiamų vertinimų ir nemažo palaikymo pati idėja, tuo aš džiaugiuosi, bet lygiai taip pat ir klausimų. Tai aš į vieną esminį klausimą norėčiau čia atsakyti.
Dažniausiai klausiama, ar tu tikiesi, kad pagal šitą įstatymą puls žmonės grįžti iš Vokietijos, Švedijos, Norvegijos? Aišku, kad ne tam skirtas šitas įstatymas. Bet pažvelkime į Venesuelą, žlungančią valstybę, ten yra iki 10 tūkst., bent keli tūkstančiai lietuvių kilmės žmonių, greičiausiai trečia karta, dalis iš jų norėtų sugrįžti. Prasidėjus diskusijai apie šitą įstatymą, jau žiniasklaida užfiksavo Venesueloje vieną žmogų, lietuvį, kuris domisi, kaip galėtų sugrįžti, kaip galėtų parvykti. Įsivaizduokite, ką reiškia tam žmogui, jeigu pajamos yra tik keliolika ar keliasdešimt eurų per mėnesį, jeigu reikia duonos stovėti. O už Venesuelą atsakinga ambasada yra Brazilijoje. Tai taip pat būtų turbūt kaip nuo Lietuvos iki Ispanijos, iki Madrido, toks atstumas. Kaip jam… Ir be to, kitokios kalbos – čia portugalų, čia ispanų, Brazilijoje – portugalų, čia – ispanų. Nėra jokių mechanizmų, nėra mechanizmų, kaip juos gabenti iš tokių valstybių. Ką darė Izraelis Venesueloje? Jau keli lėktuvai parskraidinti pagal šitą mechanizmą.
Štai yra tokių valstybių ir daugiau, vien Rusijoje 200 tūkst., kuriais mes nesirūpiname. Yra Vidurinės Azijos valstybėse. Ir štai ką aš matau Tauragėje. Tauragėje yra privatus verslo centras, buvęs verslininkas, pats tremtinys išgirsta, kad Kirgizijoje yra lietuvis Vytautas, lietuviškai nemokantis, bet tėvai buvo lietuviai tremtiniai, nori sugrįžti čia, bet jo uždarbis 200 eurų per mėnesį ir jis neturi jokių galimybių. Jis pats nuperka bilietą, pats organizuoja, pats pas save ir įdarbina, tiesą sakant. Su visa šeima atvažiuoja. Yra tokių žmonių. Bet kažkodėl verslininkas turi, privatininkas, dar kažkas padėti, valstybė čia mechanizmų nesukūrusi.
Aš siūlau mums kartu bendromis pastangomis imti šitą galbūt žalią, galbūt netobulą įstatymą, paleisti dabar per pateikimo stadiją į gyvenimą, normaliai komitetuose išdiskutuoti, kad atsirastų pirmieji mechanizmai. Mes paskui galėtume pasidžiaugti, kad štai atsiranda mechanizmai, svertai, kurie leidžia tiems žmonėms, kurie nori grįžti į Lietuvą, bet patys negali, štai šitiems padėti sugrįžti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tikiuosi, kolegos suprato, bet nori klausti pakankamai daug. S. Gentvilas. Nėra. Klausia M. Bastys, ruošiasi A. Sysas.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs turbūt susipažinote su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis. Iš tiesų jūsų įstatymas pakankamai sukritikuotas, kitaip tariant, parengtas pagal teisininkų išvadas nekokybiškai. Man susidaro įspūdis, kad jūs lyg ir populiarų dalyką bandote pateikti, bet parengėte jį taip, kad tiesiog nekiltų ranka balsuoti už jį.
Bet mano klausimas iš tiesų yra ne apie tai. Jūs paminėjote, kad jau žinote keletą asmenų – lietuvių, kurie norėtų grįžti į Lietuvą, ir jeigu būtų tam palankios sąlygos, kadangi jūs esate numatęs įstatymo projekte, kad jis įsigalioja jau nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos, turbūt esate suskaičiavęs, kiek reikėtų lėšų nuo 2018 m. rugsėjo 1 d., kiek reikėtų lėšų 2019 metais. Jeigu mes kalbame apie 2018 metus, tai ir biudžete nėra numatyta tokių lėšų, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti šį įstatymą. Prašau, norėčiau jūsų komentaro.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš atsakysiu į visus jūsų klausimus, kurių čia viename klausime buvo daug.
Dėl teisininkų išvadų. Žinote, aš labai daug kur nusiviliu mūsų teisininkais ir jų kompetencija. Atvirai pasakysiu. (Šurmulys salėje) Atvirai. Ir jų tarnybiškumu. Jeigu būčiau iš šitos pusės, būtų kitaip vertinama. Ir nereikalingu priekabumu. Aš sakau, aš juk nesu ministerija, jūs puikiai suprantate, esu vienas žmogus, galiu parengti tokį įstatymą, kokį galiu parengti. Konceptualų. Aš neneigiu, kad čia gali būti daug duobių. Na ir kas, manęs tai nedomina. Jūs žiūrėkite ne į duobes, o žiūrėkite į viršukalnes. Jeigu paskęsite duobėse, tai nieko neturėsite, bet jeigu mes paimsime jo teigiamą turinį, o duobes užpildysime bendromis pastangomis su tuo pačiu teisininku, nesikabinėsime, tai turėsime pozityvų rezultatą. Priešingu atveju nieko neturėsime. Tik tiek! Man tie priekabumai neįdomūs.
Aš užrašiau rugsėjo 1 dieną, man norėtųsi, kad tai galėtų… tikėdamasis, kad gali būti ir biudžetas peržiūrėtas turint labai gerus valstybėje rezultatus metų vidury. Gerai, juk čia toks pat techninis dalykas. Parašykime kitų metų pradžią. Aš nežinau, kiek valstybė skirs dėmesio, kiek specialistai paprašys, kokia institucija bus įgaliota, kokios bus mūsų finansinės galimybės. Nežinau. Aš juk nesu stebukladarys, nežinau, kiek čia žmonių norėtų sugrįžti, dar kažką. Yra didžiulė nežinia.
PIRMININKĖ. Trumpinkite!
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kaip ir jūs nežinote, nė vienas nežinote. Iš manęs reikalaujate stebuklingų atsakymų.
PIRMININKĖ. Klausti – minutė, atsakyti – dvi. Gerbiamasis kolega, labai ilgai kalbate.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Čia ne paskaita.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Stengsiuosi trumpiau.
PIRMININKĖ. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis Kęstuti, aš nenoriu priekabiauti ir neklausiu apie Teisės departamento išvadas. Bet kai skaitai ir kiekvienoje eilutėje matai Lietuvos Respubliką arba Lietuvos Vyriausybę, tai stilistiką tikrai reikėtų taisyti. Bet čia yra mano pastaba, su tuo galime susitvarkyti. Kiek suprantu, kalbininkai nežiūrėjo šito įstatymo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne.
A. SYSAS (LSDPF). Mano klausimas būtų kitas. Pats žodis „grįžimas“, na, dviprasmiškai galima suprasti. Ar negalvojote apie kitokį pavadinimą šito įstatymo?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, aš manau, kad tai yra būtent grįžimas. Grįžimas į Lietuvą, grįžimas išvykus. Grįžimas. Taip pat viena iš teisininkų pastabų buvo, kad jiems nepatinka „grįžimas“, jie norėtų kokio nors biurokratiškesnio. Kam reikia biurokratiškų, neaiškių sąvokų. (Juokas salėje) Kam reikia padaryti, kaip mes dabar – dėl įstatymo, kuris ten ttt… pakeitimo įstatymo, įstatymo pakeitimo įstatymo. Niekas nesupranta, apie ką mes čia kalbame.
PIRMININKĖ. Klausia E. Vareikis.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Klausimas dėl to grįžimo. Jūs čia minėjote pristatydamas kažkokį Vytautą, kuris negimė Lietuvoje, kuris nekalba lietuviškai, tai jis niekur neišvažiavo, negrįžta. Jeigu aš būčiau koks nors…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jis grįžęs.
E. VAREIKIS (LVŽSF). …verslininkas, aš atsivežčiau žmonių lietuviškais vardais, bet gal ne visai šviesiaodžių, ir sakyčiau, kad jie sako, jog jie lietuviai nori būti. Kur yra tas filtras?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne…
E. VAREIKIS (LVŽSF). Palaukite, leiskite man paklausti. Kas bus tas filtras, kuris pasakys, kad šitas žmogus yra lietuvis, kuris grįžta, o štai šitas žmogus tiesiog ieško Lietuvoje sau lengvesnio gyvenimo, nes jo proprotėvis, vienas iš aštuonių, sakysim, proprosenolis, galbūt buvo lietuvių kilmės, kažkada išvažiavęs iš Lietuvos, bet išvažiuodamas jau galbūt kalbėjo lenkiškai, o ne lietuviškai. Kur yra tie atrankos kriterijai?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Visiškai nesvarbu, jis kalbėjo lenkiškai ar lietuviškai, ar hebrajų kalba, ar gal rusiškai, sentikis buvo. Čia labai aiškiai pasakyta: „Lietuvos Respublikos pilietis ar su Lietuva istoriškai susijęs asmuo, su savo šeimos nariais grįžtantis ar grįžęs po 1990 metų nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką.“ Netgi truputį plačiau aš pasakiau, kad asmenys, kurie Lietuvai tarnavo, pasitarnavo, tarkim, vertėjavo Afganistane, nors yra afganai, galėtų pasinaudoti šiuo įstatymu. Lietuvai nusipelnė. O kitokių galimybių nėra.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gal daugiau neklausiu, nes A. Sysas, E. Vareikis panašiai paklausė. Panašūs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Turiu pasakyti, kad man pati idėja patinka ir joje atsispindi gal ir šiuo metu Vyriausybės daromi tam tikri žygiai, kad imigracija, arba atvykimas, grįžimas didėtų, bet jie yra išskaidyti į skirtingas žinybas, į skirtingas ministerijas, nėra vieningumo, todėl nėra ir atsakomybės, ir nėra ko paklausti, ir nėra centralizuoto proceso valdymo. Ta prasme, aš galvoju, autorius tikrai pasistengė ir čia tą idėją kritikuok nekritikavęs teisine prasme, pati idėja yra gera.
Bet yra kitas dalykas, gerbiamasis autoriau. Žinote, išeina taip, kaip pagal krikščionišką mokslą, kad tas sūnus brangesnis, kuris ne su tėvu gyvena, o išvyko ir paskui nusprendė grįžti. Bet yra ir kiti sūnūs mūsų piliečiai, kurie nenori išvykti ir čia vargelį vargsta, kenčia. Tai gal reikia pabandysi apsukti kitaip, kad jie ir nenorėtų iš čia išvykti. Kaip jūs galvojate, kaip jiems reikės paaiškinti, kurie čia lieka, na, žemiau skurdo ribos, prie skurdo ribos. Jiems reikia padėti, mano supratimu, ir jiems bus sunkiai suvokiama, kodėl mes jau išvykusius su tam tikromis išlaidų dalimis bandome susigrąžinti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū už pirmąją dalį, nes jūs faktiškai mano aiškinamąjį raštą vos ne pacitavote.
O dabar dėl tų, kuriems reikėtų paaiškinti Lietuvoje esantiems. Čia tokių yra iš tikrųjų, pavadinčiau, pavyduolių. Man pačiam neužtenka gėrybių ir nesidalinkime su tais, kurie grįžta. Bet atsakymas toks. Atvažiavę žmonės dažniausiai kabinasi ir pridedamąją vertę kuria. Valstybės, tokios kaip Amerika, Kanada, Naujoji Zelandija, Australija, turi specialias imigracijos programas, žaliąsias kortas ir panašiai, nes puikiai supranta, kad tie atvykstantys sukuria didžiulę pridedamąją vertę, didžiulę, ir konkurencija dėl darbo jėgos yra labai plati.
Tai dabar mes turime arba stichinį mechanizmą, mums peršamą pabėgėlių mechanizmą, arba mes patys susikuriame mechanizmą ir per tą mechanizmą imamės asmenų, kurie sukuria pridedamąją vertę. Neišnaudoja, pradžioje pasinaudoja truputį, kad išmoktų kalbą, integruotųsi, labai nedaug. Izraelio patirtis rodo, kad išlaidos yra niekingai mažos, lyginant su gaunama milžiniška nauda – ekonomine, finansine, biudžetine. Visomis naudomis. Aš noriu pasakyti, pavydui ne vieta. Laimėsime labai daug, o žmones kokius turėsime. Lietuvių, lenkų ir kitokių, įvairiausių tautybių, kurie čia turėjo, kurie čia turi sąsajas, kurie nėra svetimi, kurių kultūra nesvetima. Aš nematau jokio pavojaus.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pranešėjau, tikrai tas įstatymo projektas dabar populiarus, taip sakant, grįžimo, jūs čia žaidžiate ant tos bangos, bet Teisės departamento paaiškinta, kad čia labai daug niuansų, o jūs sakote – į tai nekreipti… Suteikti turtinę, suteikti kažkokias galias. Ar čia nebus tik pasinaudojimas, kad pagerintų savo finansinę, socialinę padėtį tie, kurie gyvena kitur? Kiek aš žinau iš senų laikų, kai buvo mūsų grąžinta tremtiniams, buvo suteiktos gyvenamosios… ne visi tremtiniai panaudojo tą gyvenamojo būsto suteikimą, po to jie pardavė ir vėl grįžo atgal, kitur. Aš pats tai žinau, todėl ir klausimas: ar čia tik nėra toks įstatymo projekto priėmimas, toks populistinis, kad kažką padarytume dėl kažko?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aišku, geriausia nieko nedaryti ir matyti, kaip kiekvieną dieną netenkame po lėktuvą, negu parvežti kelis lėktuvus, finansuoti, o tie žmonės integruotųsi. Ar čia yra geriau? Ir kur čia populizmas? Žiūrėkite, aš siūlau, aš siūlau bent žingsnį žengti. Ženkime pirmąjį žingsnį, nes mes nieko nedarome. Nieko nedarome! Jeigu mes darysime, reikės pinigų, reikės institucijų, kitaip nebus. Reikės pinigų ir institucijų, bet nauda bus nepalyginamai didesnė. Mes jau dabar turime žmonių, imigruojančių į Lietuvą, norinčių atvykti į Lietuvą, bet jie nėra niekaip istoriškai susiję su Lietuva. O į šį procesą, kuris būtų valdomas, būtų nukreiptas į su Lietuva susijusius asmenis, mes kažkodėl žiūrime įtariai. Kolegos, aš vis dėlto prašau jūsų pritarimo ir palaikymo pateikimo stadijoje. Mes turėsime daugybę galimybių, aš labai norėčiau, kad nueitų į kokį rimtą komitetą ir ten būtų man suteikta pagalba, kvalifikuota pagalba. Arba aš pasitraukiu į šoną, jūs esate čia dauguma, jūs paimkite visas…
PIRMININKĖ. Kolega, baikite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …teises, pagerinkite ir paimkite sau tą naudą, populistinę ar kokią tik norite.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Motyvai dėl viso. Yra tik norinčių kalbėti už. Gal iš karto balsuojame? Kas pritariate po pateikimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 46, prieš – 2, susilaikė 22. Pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymas numatomas pavasario sesijoje.
16.32 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-928(2) (pateikimas)
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Dėl jo iš tiesų yra daug diskutuota, apie jį daug kalbėta. Galiu pasakyti tik tiek, kad iš karto tame projekte turėtų būti ne nuo 2018 metų, o nuo 2019 m. sausio 1 d įsigalioja. Turėtume gauti bet kokiu atveju Vyriausybės išvadą, iš tikrųjų kokią turėtų įtaką ir kokį turėtų pliusą. Aš siūlau, kad 9 % PVM lengvata būtų taikoma būtent biokuro granulėms, briketams, pagamintiems čia. Kaimyninės valstybės, Latvijos, kaip žinote, bendras PVM yra 21 %, medžio granulėms – 11 %, Anglijoje medžio granulėms, briketams yra 3 %, Belgijoje bendras PVM yra 21 %, granulėms – 6 %, Airijoje – 23 % ir 13,5 % atitinkamai, Estija turi 5 % PVM. Esmė yra pagrindas ir tikslas, dėl to dalyko aną kadenciją aš mėginau įtikinti, deja, su tam tikrais trukdžiais nebuvo pritarta.
Šiandien, kaip žinote, didžioji dalis nelegalių pinigų, arba, kaip įprasta vadinti, juodųjų pinigų, sukasi būtent medienos pramonėje, briketus gaminant, granules parduodant, nes žmonės ieško, kaip įsigyti pigiau. Man pačiam iš tikrųjų tenka pirkti granules. Jeigu perki granules oficialiai iš parduotuvės, tai kubas granulių kainuoja nuo 176 iki 205 eurų, bet jeigu pavartysite vietinę spaudą, baltarusiškos granulės kainuoja 130–137 eurus. Deja, nėra nei sąskaitos faktūros, nei nieko. Lygiai tas pats vyksta ir su miškais, kai malkinė mediena šiandien yra parduodama be dokumentų, tik su važtaraščiu, arba yra dar įdomesnis dalykas, yra dovanojamas miškas su leidimo teise išsikirsti, vadinasi, net nesumokamas gyventojų pajamų mokestis. Aš manau, kad jeigu būtų pritarta tokiai lengvatai, tai Mokesčių inspekcija nuo kitų metų pradžios, kai iki gegužės 1 dienos žmogus deklaruotų apie tokį įsigijimą ir tokį nusipirkimą, tokių granulių, galėtų susigrąžinti tą skirtumą.
Analogiją mes šiandien turime dėl 9 % PVM lengvatos šildymui, t. y. centriniam šildymui, kai žmonės, kurie šildosi daugiabučiuose arba prisijungia prie šito, tokia lengvata naudojasi. Kartu tokia akcizo lengvata yra taikoma dyzeliniam kurui, raudonajam kurui, kas žinote, kitaip, ūkiškai jis yra vadinamas rožiniu. Tai vėlgi namams, kurie kūrena žymėtą dyzelinį kurą būtent šildydami, taip pat yra taikoma PVM lengva. Aš manau, kad ištrauktume dalį pinigų iš šešėlio, papildytume biudžetą, bet Vyriausybė turėtų pateikti skaičiavimus, juolab kad premjeras prieš du mėnesius spaudoje, viešojoje erdvėje irgi buvo pasakęs, kad svarstytinas, diskutuotinas toks projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, kuo skiriasi šis jūsų projektas, išskyrus ką tik jūsų paminėtą naują įsigaliojimo datą, nuo to, ką jūs ir jūsų kolegos teikėte anksčiau ir kam nepritarė nei Vyriausybė, nei Biudžeto ir finansų komitetas, nei šitas Seimas?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas nesvarstė jo, buvo pateikimas, buvo Vyriausybė… Vyriausybė svarstė ir siūlė, kad iš tikrųjų ateityje reikėtų diskutuoti ir dėl tokio klausimo būtinumo ir svarbumo. Klausimas yra analogiškas tam, koks yra paliktas, mes specialiai laukėme, kol bus priimtas biudžetas, kad jo nesietų su priimamu biudžetu arba su kažkokia lengvata. Mes sakome, kad turi būti įgyvendinamas 2019 metais, kad Vyriausybė, nes yra toks jos planas, ištrauktų dalį pinigų iš šešėlio. Mes įrodome, kad toje rinkoje, toje pramonėje yra vienas iš didžiausių šešėlių. Tai mes ir siūlome, kad Vyriausybė, turėdama ilgą laiko tarpą, metus, pateiktų tikras analizes, neskubėtų, nesiverstų per galvą ir įvertintų esamą situaciją.
PIRMININKĖ. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš esmės tai aš pritariu, kad dėl to reikia diskutuoti, reikia kalbėti, tą reikia svarstyti, tačiau, mano giliu įsitikinimu, kai mes kalbame apie mokestinius dalykus, reikia sistemiškai apie visą mokestinę bazę kalbėti. Prašom pasakyti, ar ne geriau būtų visą kompleksinį, sisteminį įstatymų projektų paketą pateikti, o ne tokį atskirą projektėlį? Dėkoju.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas kolega. Jeigu pasakysiu dėl šildymo rūšių, tai buvo kompleksinis požiūris, tai yra paskutinė šildymo rūšis, kuri šiuo metu neturi lengvatos ir kuri yra neapskaitoma, jeigu taip pasakyčiau. Dėl dyzelinio kuro, rožinio kuro mes Mokesčių inspekcijai kiekvienais metais teikiame deklaracijas, jas pildome. Nusipirkęs rožinio kuro, namų ūkio savininkas, šeimininkas ar kitas žmogus Mokesčių inspekcijai iš karto praneša, pardavėjas irgi praneša. Bendrą PVM lengvatą šildymui turi visi. Tai yra vienintelė grupė iš mokestinės bazės, dėl kurios šiandien neišspręsta.
Dar kartą sakau, šešėlis šitoje pramonėje ir šitoje srityje yra vienas didžiausių, juolab kad čia atsiskaitoma tik grynais pinigais. Mano įsitikinimu, Vyriausybė tam turėtų laiko ir, sujungusi visus projektus dėl dyzelino, centralizuoto šildymo, malkų, granulių ir šiaudų granulių, tai galėtų išspręsti. Juolab kai šiandieną mes kalbame apie atsinaujinančią energetiką, juolab kai mes skatiname šitą dalyką, tai šiaudų granulės yra, ko gero, viena neišnaudojamiausių šildymo rūšių Lietuvoje. Tiek jūs, kaip ūkininkas, tiek aš, kaip ūkininkas, ir kiti kolegos ūkininkai patys puikiai žino, kiek šiandiena šildoma šiaudų granulėmis, kiek šildoma seniūnijose tiesiog šiaudų ritiniais, jeigu taip ūkiškai pasakius…
PIRMININKĖ. Kolega, trumpinkite!
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, pirmininke. Tiesiog bandau išaiškinti, kad tai yra tikrai kompleksinis, kadangi skalūnų anglies mes neturime kaip Estija, nes Estija joms taiko, tai aš siūlau šitą paskutinę rūšį.
PIRMININKĖ. Dar klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs taip viską gerai išaiškinate, tai galbūt galite pasakyti, koks maždaug būtų suvartojamas vidaus rinkoje granulių ir briketų kiekis?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Šiuo metu, preliminariais skaičiavimais, apie 700 mln. šitoje pramonėje apskritai sukasi pinigų. Įsivaizduokite, kad iš Baltarusijos įvežamų šiuo metu sudaro apie 100 mln. Tai nuo 100 mln. paskaičiuokite vien pajamų mokestį, pelno mokestį, „Sodrai“ ir sveikatos draudimą, kurie rinkoje nefigūruoja, tai pažiūrėkite, mes į biudžetą galime surinkti 17–22 mln. Tai yra didelis indėlis į… Aš nekalbu, nes, šiaip ar taip, šiandien naudojasi ta lengvata, nes PVM nesumoka. Tai geriau tegul sumoka 9 % PVM, o kita susigrąžina, bet grįš per vartojimą, per PVM, per pelną, per „Sodrą“, per sveikatos draudimą. Tam šis mechanizmas ir yra kuriamas – gryninti pinigus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Atsakėte į visus klausimus.
Dabar motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. A. Dumbrava – už.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai, manau, solidus įstatymo projektas yra pristatytas. Norėčiau pasakyti, galbūt vienintelis iš nedaugelio projektų, kuris skirtas regionams, kur daugiausia yra privačių namų, kur žmonės tikrai negauna tokių lengvatų, kurias gauna daugiabučių namų gyventojai. Ir renovacijos pinigai, ir lengvata šildymui. Kuris gavo privataus namo papildomų lėšų renovacijai? Viską reikia daryti patiems. Yra tokia, kaip jūs žinote, asbestinio šiferio keitimo programa, bet gal niekas šiandien negali pasakyti, kaip ji veikia, koks jos efektas, ko gero, tos programos ir visai nėra.
Tikrai Remigijaus pateiktas įstatymo projektas padėtų ištraukti tuos pinigus iš šešėlio tiesiog tiems žmonėms, kurie parduoda tokį kurą, turiu omenyje, biokurą, nebūtų jiems naudinga slėpti. Ekologiškas kuras… Aš manau, būtų labai teisinga, kad žmonėms, kūrenantiems ekologišku kuru, tai ir šilumos efektą mažina, ir t. t. Tikrai siūlyčiau drąsiai pritarti, nes tai tikrai būtų didžiulė parama rajonų gyventojams. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas – prieš.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Tie, kurie skaitė Europos teisės departamento išvadą, turbūt pastebėjo, kad kai kurioms kuro rūšims, konkrečiai – šiaudų granulėms, briketams ir panašiems dalykams, negali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas. Todėl mes turime įvertinti šį faktą, turime įvertinti faktą, kad plėtimas lengvatų sukelia problemas, o ne jas sprendžia. Tai, kad priėmėme centriniam šildymui lengvatą, taip pat, mano įsitikinimu, nebuvo geras sprendimas. Todėl nekartokime tų klaidų, negilinkime ir nepažeidinėkime europinių direktyvų, susijusių su apmokestinimu. Siūlau nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas palaikote pateiktą projektą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71: už – 31, prieš – 10, susilaikė 31. Po pateikimo nepritarta.
Dabar alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad įstatymo projektą tobulintume, tuomet balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 36, prieš – 28. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
16.44 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1275 (pateikimas)
Dar vienas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, bet jį jau pateiks V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos. Matau iš jūsų bendrų nuotaikų, man jau pavyks klausimas. Jis yra paprastas, suprantamas, tuo labiau kad ovacijos iš pačių valstiečių.
Kodėl gimė tokia idėja? Daug kas kalba, kad čia neleis Europos Sąjunga, kad čia konkurencingumas ir t. t. Aš nuolat seku Latvijos Seimą. Pasirodo, Latvijos Seimas praeitą trečiadienį padarė galutinį svarstymą ir priėmė pridėtinės vertės mokesčio pataisas, kurios numato Latvijoje būdingiems vaisiams, uogoms, daržovėms taikyti sumažintą 5 % PVM tarifą. Šis tarifas įsigalios tik iki 2020 m. gruodžio 31 d. Ar pradėjau analizuoti, kodėl jie taip padarė? Padarė dėl to, kad faktiškai yra labai sunkios klimatinės sąlygos, daug liūčių. Bet kada man teko pasiteirauti meteorologų, mes pusantro karto daugiau gavome kritulių. O kas svarbiausia, šį klausimą iškėlė ne Latvijos žemdirbiai, bet Žemės ūkio ministerija. Aš viliuosi, kad mūsų ministerija kažkur buksuoja, ko nors bijo ar nesuderinusi, todėl man ir kilo idėja bandyti įtikinti kolegas žemdirbius, kurie šiek tiek išmano žemės ūkį ir yra specialistai, kad norime nenorime mes turime pasekti Latvijos žemdirbių ir ministerijos keliu. Faktiškai yra paskaičiuota, vieni paskaičiavo, kad mes praradome 40 mln., kitos institucijos, kad 152, bet konkrečiai, kai kalbama apie uogas, apie vaisius, apie daržoves, faktiškai mes praradome nei daug, nei mažai – apie 52 mln.
Kodėl man kilo ši mintis? Visų pirma aš norėčiau, kad šią produkciją, kuri per jėgą, per vargą, per nemigą buvo nuimta, būtų kaip galima greičiau suvartoti ir nupirktų gyventojai. Kodėl? Aš kaip specialistas kalbu. Šiuo momentu ši produkcija labai prastai laikosi. Per du mėnesius tūkstančius tonų išmetėme į šiukšles, nes supuvo. Kadangi nepalankios klimatinės sąlygos, ji greičiau pūva. Todėl ką noriu sakyti, aš noriu padaryti dėl to, kad ji nesupūtų, bet mažesnėmis kainomis suvalgytų mūsų žmonės, kurie neturi didelių pinigų. Tai ir yra esmė. Mes turime padėti vargstantiems, kad jie nusipirktų tą greitai gendančią produkciją.
Kodėl siūlau iki 2020 m. gruodžio 31 d.? Kitąmet, kas gerai išmano žemės ūkį ir visą jo struktūrą, mes žinome, po tokių lietingų metų žemės struktūra penkeriems metams negrįžtamai duoda mažesnį derlių, išplauna visas organines ir mineralines trąšas, sugadina struktūrą. Kitąmet vėl nebus to derliaus, nes faktiškai 30 % jis mažesnis. Reikės 30 % daugiau trąšų, pinigų. Faktiškai tos mūsų kultūros bus nuostolingos ir niekas nepradės nei auginti, nei nieko. Todėl ir yra mano akcentas. Palaikykime tuos trejus metus, kada labai sunku žemdirbiams išlaikyti. Jei mes šito nepadarysime, mieli kolegos, liksime be vaisių, daržovių ir t. t. Taigi, mielieji, kreipiuosi į savo kolegas, kurie šiek tiek išmano žemės ūkį. Nepalikime tų žmonių, kurie dieną naktį dirba, nieko negauna, ir mes negalime nieko kompensuoti. Tuo labiau mes padėsime vargstantiems žmonėms, kad baigtų nupirkti tuos pūvančius vaisius ir daržoves. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkui už pateikimą. Klausia J. Olekas. Nematau. Tada A. Baura.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamasis kolega, jūs esate vienas iš tų ne naujokų Seime. Per paskutinį dešimtmetį kiekvienais metais visada būdavo tokių žingsnių, ką jūs ir dabar darote. Aš irgi sutinku, kad tai yra tikrai didžiulė problema. Turint omenyje, jūs paminėjote Latvijos pavyzdį, aš tai į latvius žiūriu ne iš aukšto, bet nematau, sakykime, kaip didelio konkurento tiek Lietuvos sodininkams, tiek uogininkams, tiek, žinoma, ir daržininkams. Bet mūsų pagrindinė konkurencinė aplinka yra kitoje pusėje, tai yra Lenkija. Mums su lenkais, kurie turi lengvatinį tarifą, varžytis tikrai yra sunku, bet aš minėdamas tą dešimtmetį paminėjau, kad pritrūkdavo visada politinės valios dėl lengvatinio tarifo. Ten būdavo net ir plačiau kalbama, apie kitus maisto produktus. Aš neturiu ir tokio klausimo, bet tiesiog viliuosi, kad kitais metais, jei norime išlikti konkurencinėje toje kovoje, Seimas vis dėlto ryšis priimti lengvatinį tarifą. Aš būsiu už tai.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Matote, kaip supranta mano kolega. Mes bendraamžiai, vienodai mąstome. 50 metų nebuvo tokių klastingų ir lietingų metų kaip šiemet žemės ūkyje.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui. Gerbiamasis kolega, kaip jūs išspręsite tą dilemą, kad biudžetas jau priimtas, visi sprendimai įsigalioję. Aš suprantu tą rūpinimąsi dėl klimato sąlygų ir kad reikėtų bandyti kaip nors padėti, bet mes nebegalime net teoriškai, net labai norėdami nuo sausio 1 d. įvesti kokių nors naujų mokesčių ar jų tarifų.
Kita vertus, dėl jūsų projekto, kaip ir ankstesnio, Europos teisės departamentas parašė pastabų, vėlgi susijusių. Mes negalime diskriminuoti kitų šalių tiekėjų, gamintojų ir panašiai, įrašydami, kad čia yra lietuviškoms uogoms, vaisiams ir daržovėms. Jūs pats pacitavote latvių pavyzdį, kad tai yra Latvijai būdingoms, čia yra skirtumas. Kitaip sakant, kaip jūs datos problemą išspręsite ir PVM direktyvos neatitikimo problemą?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mielas Stanislovai, aš pirmiausia norėčiau, kad nebūtų kokių nors nesusipratimų. Aišku, pirmiausia reikia paprašyti Vyriausybės išvadų.
Antras dalykas dėl Latvijos. Jei latviai priėmė ir nieko nebijo… Mes paprasčiausiai paskutiniu momentu visko bijome, ką pasakys Briuselis. Jei mano tauta yra alkana ir eina prie to, tai gal vieną sykį pažiūrėkime normaliai, kas darosi Lietuvoje? Mes negalime tiktai žiūrėti, ką Briuselis pasakys. Žiūrėkime, kad Lietuva išgyventų. Gerbiamas Kęstutis kalbėjo apie sugrįžimą. Jei taip darysime, tuoj visi išsilakstys.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Išties jūs labai aktualų klausimą iškėlėte. Ar nemanote, kad vis dėlto turėtų prasidėti rimta diskusija, ne buhalterinė diskusija – atimsime PVM ir bus duobė? Galbūt ta nauda multiplikuosis ir vietoje duobės bus kalnas. Štai tos diskusijos mes niekada nesulaukiame. Iki kito biudžeto svarstymo, kuris, beje, prasidės kitų metų liepos mėnesį, gal galime išties rimtai, sutelkę visą tą potencialą, matome daug norinčių kandidatuoti ekonomistų, finansistų net į prezidentus, galų gale surasti tą aukso grūdą ir pamatyti. Aplinkinės valstybės – tiek lenkai, tiek latviai nėra kvailiai. Ką jūs manote? Ar mes vis dėlto turime imtis šito sunkaus darbo ir baigti tuos buhalterinius buhalterių žaidimus?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Man asmeniškai, gerbiamas Artūrai, patinka jūsų idėja. Ką aš noriu pasakyti? Jei lenkai daro ir jei mes dar pradėsime skaičiuoti, daryti… Šiandien reikia spręsti, nes pavasarį reikės sodinti. Mieli kolegos, todėl mes šiandien turime pasakyti, ar jam reikia sodinti, ar ne. Jis turi skaičiuoti, ar jam apsimoka daryti tą darbą, jei viskas bus tiktai šuniui ant uodegos. Todėl tegul suskaičiuos ir Vyriausybė, ir Žemės ūkio ministerija. Čia suma yra nedidelė. Aš ne veltui jus ir noriu įtikinti – ne visam laikui, o nors šiek tiek atsities tas žemdirbys, šiek tiek – trejiems metams. Aš nesakau, kad čia visam laikui. Duokime žmonėms atsispirti nuo žemės.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aišku, jūs palietėte tikrai aktualią temą, skaudžią mūsų frakcijai, – valstiečiai. Aišku, dėl šito. Jūs sakėte, stebite Latvijos Seimą. Mes irgi stebime Latvijos Seimą su mūsų meru, nes jis yra latviškas mūsų meras.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Pažįstu Valdemarą.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Puiku! Jūs pažįstate. Dabar klausimas toks. Jeigu mes sumažiname šitiems lietuviškiems vaisiams, uogoms, daržovėms, kodėl mes dar negalime prijungti kompleksiškai pieno produktų, mėsos, Lietuvoje pagamintų? Negi pirmos būtinybės prekė yra uoga ar morka? Pirmiausia žmonės vartoja pieną, mėsą. Ir ar jums neatrodo šitas diskusijas… Jūs esate Seime tiek metų, bandėte priimti, ir visą laiką jums nepavykdavo. Kodėl jūs šiandien mums siūlote, kai galėjote prieš ketverius metus, kai buvo pieno krizė, čia buvo visi, kaip išgelbėti Lietuvos pienininkus? Buvo pateikti lengvatiniai tarifai pienui. Jūs nepriėmėte būdami Seime, o dabar norite priimti. Tas jūsų sumažinimas… suris vis tiek visi prekybininkai. Kiek jūs sumažinsite PVM, prekybininkas užsidės 120 %.
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Mieli kolegos, aš dabar noriu truputį padėti gerbiamam Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui. Iš tikrųjų mes galime padaryti ir mėsai, ir šaldytai žuviai, bet mes nepatraukiame iškart visiems padaryti.
Antras dalykas, mes tik norime padėti ypač šiemet, sakau, 50 metų nebuvo tokios krizės žemės ūkyje. Nesakau, kad čia visam laikui. Jūs dar nebuvote Seime, aš ir dėl pieno buvau pristatęs, bet nepritarė tuo momentu. O kai jūs sakote, kad pakels prekybininkai, tai dėl ko mes esame valdžioje? Ar nemokame mes jų sutramdyti, ar ką? (Balsai salėje) Palauk! Vyrai, esate valdžioje. Aš jums padėsiu. Jūs dirbkite, aš jums padėsiu. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Pala, pala, kas čia per pokalbis?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Aš jums visuomet padėsiu. Aš nebėgu į šoną. Padėsiu nuo dūšios, tik dirbkite.
PIRMININKĖ. Viskas, kolega, pokalbis baigtas. Ačiū. (Juokas salėje)
Motyvai dėl viso. Už – J. Olekas. Prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, jau daug metų vyksta tos diskusijos. Aš tai įsitikinęs, kad politinės valios reikia ne įvesti mokestines lengvatas, taip pat ir PVM, o atsilaikyti prieš siūlymus jas įvesti, nes atidaręs Pandoros skrynią jos neuždarysi.
Čia buvo paminėta, kad prekybininkai ir kiti pasiims tą maržą ir vartotojai naudos iš to negaus. Todėl dėl šių priežasčių ir taip pat dėl to, kad tas užregistruotas siūlymas akivaizdžiai prieštarauja europinei direktyvai… Gal latviai ir išsisuko kažkokiu būdu, buvo kitos formuluotės. Mes jau visus terminus dėl biudžeto esame praleidę, todėl siūlau negaišti laiko toliau svarstant, diskutuojant ir nepritarti šitam projektui.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 32, prieš – 12, susilaikė 32. Po pateikimo nepritarta.
Balsuojame alternatyviai. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas už atmetimą, balsuojate prieš.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 48, prieš – 24. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
Vidaus tarnybos statuto… Gerai. Replika po balsavimo.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau padėkoti valstiečiams – jūs padarėte kalėdinę dovaną žemdirbiams. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašom. (Balsas salėje: „Pirmininke, dėl techninio dalyko.“) Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tikrai pastebiu, kad mano balsavimo agregate sugedęs kryžiukas, nepaspaudžiama susilaikymo funkcija. Kas ten meistrai pas jus? (Balsai salėje) Technikai, profesionalai.
PIRMININKĖ. Informatikų prašome. Vadinasi, jūs susilaikėte, gerbiamas Gentvilai? Taip? Kaip jūs balsavote?
E. GENTVILAS (LSF). Aš norėjau susilaikyti, tai šįkart balsavau prieš, bet tik dėl to, kad neveikė tas…
PIRMININKĖ. Aišku, supratau.
E. GENTVILAS (LSF). …trečias mygtukas.
PIRMININKĖ. Jau nuėjo žiūrėti.
16.58 val.
Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1539 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-1912 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1420(2) (svarstymas)
Gerbiami kolegos, dirbame toliau. Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-1539 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 13 dieną svarstė Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-1420, įvertino Teisės departamento pastabas ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui. Balsavo 10 už, susilaikiusių ir balsavusių prieš nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu pritarti? Galime. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
16.59 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1179 (pateikimas)
Toliau – Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pateiks L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iškart D. Gaižauskui pasakau, kad nevartojau. Mes tiktai su profesoriumi A. Gumuliausku kartais kokį papirosą čia, už kampo, jeigu būtų atlieptos aktualijos.
Mielieji, ateinu pas jus su labai paprasta idėja, su idėja sustiprinti valstybės pagarbą ir paramą daugiavaikėms šeimoms. Jūs žinote, kad dabar pagal mūsų Valstybinių pensijų įstatymą yra tokia nuostata, kad motinos, pagimdžiusios ar įvaikinusios penkis ir daugiau vaikų, išauginusios juos iki aštuonerių metų ir gerai išauklėjusios, turi teisę į valstybinę pensiją, kuri sudaro 116 eurų.
Mano pasiūlymas yra nuleisti šiek tiek kartelę ir kalbėti apie tai, kad šita nuostata galiotų motinoms, pagimdžiusioms arba įvaikinusioms keturis ir daugiau vaikų, išauginusioms juos iki aštuonerių metų ir gerai išauklėjusioms.
Kitaip tariant, teikiant šitą iniciatyvą, šitą pasiūlymą, be abejo, reikia atiduoti pagarbą visoms iki tol buvusioms iniciatyvoms, kai iš tikrųjų buvo bandoma sureguliuoti daugiavaikių šeimų gerovę. Šiuo atveju reikia tikrai prisiminti ir ponios R. Šalaševičiūtės iniciatyvas, dėl kurių galbūt paskutiniame etape truputėlį pritrūko vieno kito sprendimo. Ir galų gale kalbame apie šeimos politiką, kuri, be jokios abejonės, turėtų būti mūsų valstybės prioritetas.
Na, o argumentas yra labai paprastas. Mamos, auginusios, auginančios keturis vaikus, didelę dalį savo darbingo gyvenimo praleido ne dirbdamos kokį nors samdomą darbą, o tiesiog augindamos vaikus. Be jokios abejonės, tai yra situacija, kuri kartais, kai ateina senatvės pensijos laikotarpis, atsiranda, kad jos yra socialiai labiau pažeidžiamos. Valstybinis pensijų įstatymas ir šitas mano pasiūlymas būtent orientuotas į tai, kad jų tą socialinį pažeidžiamumą sumažintume, kad šiek tiek jų poziciją sustiprintume, taip iš esmės išreikšdami valstybės paramą daugiavaikėms mamoms.
Aš, taupydamas laiką, daug nekalbėsiu apie tai, kokia yra šiandien mūsų šalies demografinė situaciją, jūs ją puikiai žinote. Mums reikalingi realūs, rimti sprendimai dėl šeimos politikos. Tiktai aš galiu pasakyti, kad Lietuvoje gyvena daugiau kaip trečdalis milijono šeimų, turinčios vaikų iki 18 metų, iš jų 8 % yra tos, kurios vadinamos daugiavaikėmis šeimomis, augina po tris ir daugiau vaikų. Tai šiandien mes kol kas nekalbame apie tris ir daugiau, kalbame apie keturis ir daugiau, galbūt tikslas turėtų būti trys ir daugiau, bet, įvertinant finansines galimybes ir visa kita, eiti galbūt reikia palaipsniui. Nesiūlau forsuoti šito įstatymo, be jokios abejonės, reikės Vyriausybės išvados, tai kažkaip įsikomponuos į Vyriausybės kitų metų planus šeimos politikos srityje, todėl siūlau tai įvertinti kaip tokią iniciatyvą, kuri galbūt duos kokią nors idėją tolesnei eigai. Per kitus metus mes galėtume rasti kokį visiems priimtiną sprendimą. Todėl kviečiu visus labai draugiškai pritarti ir judėti pirmyn. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pranešimą. Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Dėkoju. Pirmasis klausimą jums pateiks A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia aš norėčiau priminti, kad kai atsirado antrojo laipsnio pensijos mamoms, kurios tada pagimdė ir užaugino dešimt vaikų, jos neturėjo socialinio draudimo stažo. Jos nebuvo draudžiamos. Pagal dabartinius įstatymus jos draudžiamos visą laikotarpį ir dar… keturis kurios pagimdo ir turi darbą. Bet apie tai aš jau daug kartų kalbėjau ir nenorėčiau klausti.
Mano klausimas būtų šiek tiek apie pinigėlius. Kaip jūs paskaičiavote 20 mln.? Štai man įdomi ta suma, kurią jūs gavote – 20 mln., gal jūs galėtumėte pasidalinti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Be jokios abejonės, tas skaičiavimas yra apytikslis, jūs puikiai suprantate, kad esant…
A. SYSAS (LSDDF). Juokingas, tiktai 15 tūkst.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Iš tiesų mes išskyrėme tą kategoriją žmonių, kiek leido Statistikos departamento duomenys. Tai yra tie žmonės, kurie augina, mamos, kurios augina keturis vaikus, ir pabandėme pagal analogiško, jau seniau priimto įstatymo skaičius, gavome tam tikrą sumą, jinai yra tokia, kokia yra parašyta, kurią jūs įvardinote.
Be jokios abejonės, kaip aš jau ir minėjau, gerbiamas Algirdai, reikės Vyriausybės išvados. Vyriausybė turi visus didžiulius aparatus, kurie galės įvertinti daug kompleksiškiau ir tiksliau tą skaičių.
Bet aš norėčiau vis dėlto reaguoti į tai, ką jūs sakėte, žinote, jeigu keturi vaikai – tai čia yra viskas jau išspręsta, viskas sutvarkyta. Iš tikrųjų reikėtų pasakyti, jūs puikiai žinote, kad grįžimas į darbą nėra toks paprastas ir visi kiti dalykai, todėl valstybės parama daugiavaikėms šeimoms, daugiavaikėms mamoms, auginančioms ir užauginusioms keturis vaikus, tikrai nebūtų pro šalį. Tai yra tikrai mažų mažiausiai, ką mes galėtume padaryti. Ko mes tikrai neturime daryti, tai nepriešinti daugiavaikių mamų, nelyginti jų – daugiau ar mažiau. Kitaip tariant, atiduoti pagarbą visoms. Tai toks būtų mano atsakymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamas kolega. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš principo pritariu tai idėjai, kad reikia sąžiningai užauginusias, na, dabar yra penki ir daugiau vaikų, čia dėl skaičiaus galima diskutuoti, ginčytis, iš principo tas galiojantis įstatymas yra teisingas. Yra viena problema, kurią turbūt ir pačiam, ir man, ir daugeliui pasako, kada yra neskiriama šita pensija. Sakykime, sulaukęs kad ir 40-ties metų suaugęs žmogus, atsakingas už save, padaro tam tikrą nusižengimą, ar baudžiamąjį, ar kitokį nusižengimą, ir tai yra pretekstas neskirti. Kaip žinote, mes esame vis dėlto visi asmenybės. Ir ypač žmonėms, kurie užaugina dešimt ir daugiau vaikų, būti atsakingiems už kiekvieną iki mirties, turbūt yra ne visai teisinga, nes mus veikia visokios aplinkybės ir draugai, ir aplinkiniai, ir t. t. Kaip jūs siūlytumėte spręsti šitą klausimą ir kokią galbūt išlygą daryti ir t. t.? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš dėkingas už klausimą. Iš tikrųjų pritariu ir jūsų argumentacijai, kiek žinau, anksčiau ponia R. Šalaševičiūtė savo iniciatyva bandė sureguliuoti šituos niuansus, ten pritrūko vieno žingsnio.
Kiek suprantu, pagal dabartinį mechanizmą viskas yra atiduota savivaldybėms, kurios įvertinti turi, gauti tam tikras rekomendacijas, gal nuo jų vertinimo lankstumo priklauso tam tikras skyrimas, čia irgi reikėtų daugiau lankstumo ir sveiko proto. Bet aš, gerbiamas Jonai, atsakyčiau taip, kad mes po pateikimo pradėję svarstyti galėtume svarstymo metu įvertinti visus šiuos aspektus, kuriuos jūs įvardijote. Tikrai juos reikia reguliuoti, nes ta situacija, kurią jūs apibūdinote, mano požiūriu, irgi yra vertintina taip, kaip ir jūs – neturėtų būti mama atsakinga už tokio amžiaus žmonių sprendimus. Manyčiau, kad tikrai rasime vienokį ar kitokį sprendimą.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, čia toli siekiantis žingsnis. Iš tikrųjų reikia dėl šio projekto, tikiuosi, mes patvirtinsime, įstatymo pataisos tolesnės diskusijos. Kaip jūs sakėte, sąžiningai, dorai užauginus vaikus turi būti ir tam tikras paskatinimas, nes vaikai, jų užauginimas, išauklėjimas yra ilgalaikis procesas. Tada nebūtų, kaip mes kartais duodame tas pirmąsias pašalpas, tokiu atveju skatiname gimstamumą, bet ne kokybę, nežiūrima į ateitį, kas bus su tuo vaiku, o čia būtų tas ilgalaikis procesas, susijęs su vaiko auklėjimu, ar taip galvojate?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Iš tikrųjų taip. Sakyčiau, turbūt dar ir svarbu, kad valstybė pagaliau išreiškia pagarbą toms mamoms ir didesniam daugiavaikių mamų skaičiui. Aš manau, tai yra labai svarbu.
Ką irgi reikės daryti neišvengiamai, nes kyla klausimas, o kur yra tėveliai, tarkime, vieniši, jeigu yra, kodėl jų nėra šiame reguliavime, kodėl jie kitaip reguliuojami. Manau, šitas klausimas irgi bus, jį reikės spręsti. Be jokios abejonės, tai į ateitį tokios valstybinės paramos ir pagarbos ženklo numatymas. Jis irgi šiek tiek prisidėtų prie to, ką jūs ir minėjote, kad tai yra toks kartelės pakėlimas, bandant, kad būtų orientuota į vaikų auklėjimą, į ugdymą, sakykime, taip – rūpinimąsi jais ir panašiai, būtent toks atskyrimas nuo pašalpos statuso. Jis galbūt kartais kelia įvairių interpretacijų
PIRMININKĖ. Klausia A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Pranešėjau, aišku, įstatymas geras ir reikėtų dėl jo diskutuoti, bet aš galvoju, kodėl jūs pristatėte šį įstatymą, ir dabar pasižiūrėjęs supratau, kodėl. Vis dėlto viešieji ir privatūs interesai čia jus skatina, nes buvo kolegos pristatomas lengvatinis tarifas dėl granulių. Aš kūrenu granules, bet aš balsavau prieš. Dėl obuolių lengvatos, dėl vaisių. Viktoras augina obuolius, jis net nebalsavo, nusišalino. Tai šį įstatymo projektą galėjo kas nors kitas pristatyti, koks senelis, kaip aš, turintis anūką, bet jūs su keturiais vaikais ir sakote – iki keturių vaikų gauti. Sakykite iki aštuonių, tada turėtumėte siekiamybę.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Audry, aš laukiau šito klausimo, mačiau, jau ir ponas P. Valiūnas buvo pasirengęs, bet jūs užbėgote įvykiams už akių. Žiūrėkite, čia kalbama apie tai, kai sulaukiame pensinio amžiaus. Man dar 30 metų iki pensinio amžiaus, todėl aš labai paprastai atsakysiu. Reguliavimas, koks bus po 30 metų, mums visiems turbūt sunku nuspėti, ir jeigu jūs manote, kad būtinai po 30 metų aš turėsiu tik keturis vaikus, tai irgi galbūt klystate. Šiuo atveju norėčiau jums būtent taip atsakyti. 30 metų kategorija yra laikotarpis, atsakymas į jūsų iškeltą klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke, noriu paklausti gerbiamojo pranešėjo. Sakykite, ar yra žinomi skaičiai, kiek šiuo metu, jeigu būtų priimtas įstatymas, 2019 metais reikėtų lėšų? Ypač didelė suma ar ne? Mane truputį glumina žodžiai „gerai išauklėti vaikus“. Reikėtų kaip nors kitaip, nes tas „gerai išauklėti vaikus“ reikalauja kokios nors išklotinės, kaip tai atrodo. Gal visai nereikėtų, kad išauklėtus vaikus, jie automatiškai, vienas tampa gal mokytoju, kitas – profesoriumi, trečias – vairuotoju, gal nereikėtų šitos pozicijos. Jinai turėtų kokį kitokį pavadinimą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, nors čia ir pono A. Syso klausimas buvo į tai orientuotas, apytiksliai skaičiavome, kad apie 20 mln., bet natūralu, kad reikės Vyriausybės išvados. O ta „gerai išauklėtas“ nuostata jau dabartiniame reguliavime yra. Aš manau, kad turi būti tam tikra kartelė, bet jinai turi būti visiems labai gerai suprantama. Kriterijais turėtų būti kuo mažiau manipuliuojama, jie turėtų būti kuo objektyvesni, siekiant išvengti tokių situacijų, ką ponas J. Jarutis minėjo, kai iš esmės tu užaugini vaikus, o jis, būdamas 40 metų, rimtai nuklysta. Apie tai irgi reikės kalbėtis, tos sąvokos turinį aiškiau apibrėžti. Jis turi būti kaip kartelė, mes tą turime turėti neišvengiamai, tik apibrėžti kriterijus, kad nebūtų manipuliuojama, kad visiems būtų labai labai aiškus sąvadas taisyklių, pagal kurias vertinti.
PIRMININKĖ. Paskutinis – E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Laurynai, visiškai trumpas klausimas. Ar jūs pats, kaip Seimo narys, vienvaldiškai parengėte šitą projektą, ar bendradarbiavote su daugiavaikių šeimų bendrijomis, ar kaip nors aptarėte, kitaip sakant, pasitikslinu, bet ar tai jūsų asmeninė iniciatyva, ar daugiau?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes teikiame kartu su D. Kreiviu, Ž. Pavilioniu šitą pasiūlymą. Be jokios abejonės, kai mes pateikėme, jį įregistravome, jis atsirado viešojoje erdvėje ir mes tikrai išgirdome įvairių daugiavaikių šeimų atstovų pasisakymų. Be jokios abejonės, tais pasisakymais dažniausiai sakoma, kad gerai, kad yra koks nors žingsnis daromas, tik, aišku, tai yra katino ašaros. Deja, būna taip mūsų šeimos politikos srity, kad mes ką nors padarome, bet padarome tik šiek tiek. Bet galbūt kartais šiek tiek ir pirmą žingsnį padaryti yra geriau, nei nieko nedaryti. Toks ir buvo tas atsakymas. Tikrai neigiamo vertinimo nėra. Yra tik pozityvas ir norisi kokio nors sisteminio požiūrio, natūralu. Tai gal irgi paskatins tą sisteminę prieigą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Motyvus prieš nori sakyti S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kolegos, tikrai visi čia esame ir už daugiavaikes šeimas, ir už mamas, ir už paramą, ir už pagalbą jiems visiems, tačiau esu įsitikinęs, kad gerai išauklėti vaikai ir yra geriausias atpildas mamoms ir tėveliams senatvėje. Pranešėjas užsiminė, kad galbūt ateityje siūlys tą kartelę vaikų skaičiaus leisti žemyn link trijų, galbūt ir dviejų. Taip sakant, link ko mes einame? Einame link normalaus gyvenimo ir normalių šeimų įprasminimo ir apdovanojimo valstybinėmis premijomis. Valstybinė premija turi būti už ką nors išskirtinio, aš manau, tas vaikų skaičius, kuris dabar nustatytas, jau gali būti vertinamas kaip ypatingas pasiekimas ar panašiai. Taigi nebedevalvuokime valstybinių premijų, gerbkime ir mylėkime šeimas, vaikus, mamas, tėvelius ir rūpinkimės jais. Esame tikrai numatę pakankamas galimybes ir toliau leisti tą kartelę, plėsti išlygas, lengvatas. Tikrai siūlau nebepalaikyti tokių iniciatyvų.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Manau, kad niekas čia nenori daugiavaikių, tik deklaruoja tuos dalykus. Aš matau gražių pavyzdžių, tikrai net nešyptelsiu apie kokį nors interesų konfliktą kalbant apie Lauryną, tiesiog reikia džiaugtis, skatinti ir vertinti, kad Lietuvoje žmonių mažėja ir buvę penki vaikai, žinant, kaip mažėja šeimos, tikrai gali būti, kad vertėtų mažinti iki keturių, nes, prisiminkime, nuvažiuoju į Žemaitiją į kokį nors giminės susirinkimą, sako, čiagi aš, ta pusseserė, kuri iš 17 vaikų. Taip, mano kartoje dar yra tokių. A. Stančikas šaunuolis, bet tik vienuolika. Aš manau, kad vidurkis turi mažėti arba tas paskatinimas gali mažėti, matant, kaip mažėja skaičius vaikų, gimstančių šeimose. Negalvodami čia apie valstybės kokias nors dideles išlaidas, mes turime parodyti pirmiausia dėmesį. Ačiū Laurynui už tokią iniciatyvą ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame dėl pateikto įstatymo projekto. (Balsai salėje)
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 54, prieš – 3, susilaikė 19. Po pateikimo įstatymo projektui yra pritarta. Galbūt yra tikslinga, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas mano, prašyti Vyriausybės išvados? (Balsai salėje) Sutinkame? Dėkoju.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Planuojama svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
17.18 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1257 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1257. Pateikimo stadija. Kviečiu P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš pristatau tokią įstatymo nuostatą. Seimas, atrodo, prieš penkerius metus įsteigė Laisvės premiją ir numatė vienkartinę išmoką. Aš manau, būtų labai gražu ir pagerbtume tuos žmones, jeigu mes jiems skirtume pirmojo ar antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kad jie nuolat gautų po 116 arba 232 Lt papildomai. Tai tikrai biudžetui nekainuotų. Mano skaičiavimu, šiuo metu yra tik du žmonės, kuriems būtų galima skirti, jeigu patvirtinsime, – tai N. Sadūnaitė ir A. Terleckas. Žinote, aš pasakysiu, iš tikrųjų reikėtų pasiaiškinti, yra S. Kovaliovui skirta Laisvės premija, kaip užsienio piliečiui, jam būtų tokia galimybė ar nebūtų, reikėtų dar teisiškai išsiaiškinti. Jeigu nebūtų galimybės, mes galėtume įrašyti, kad tik Lietuvos piliečiams tokia premija būtų skiriama, ir pinigų iš biudžeto faktiškai ir nepareikalautų.
Taip pat dar mano tokia mintis, kad nereikėtų kam nors svarstyti, ar pirmojo, ar antrojo laipsnio pensija, geriausia būtų skirti pirmojo laipsnio pensiją. Automatiškai – suteikta Laisvės premija, tas žmogus gauna pirmojo laipsnio pensiją. Jeigu pritarsime po pateikimo, tokiu atveju būtų galima šiek tiek patobulinti šį įstatymo projektą. Manau, jeigu jau gerbiamojo L. Kasčiūno nuostatą, kuriai tikrai reikės daug lėšų, patvirtinote po pateikimo, tai čia pritarsite. Paprasčiausiai prašau geros valios.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pirmasis klausia A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Petrai, jūs jau užsiminėte, ar jūs konsultavotės su kuo nors, nes pagal Lietuvos įstatymus užsienio piliečiams valstybinių pensijų negalime mokėti? Jūs paminėjote gerbiamąjį S. Kovaliovą, jūs teikiate pasiūlymą dėl vieno įstatymo, tai mano klausimas: ar jūs su kuo nors konsultavotės? Nes tada reikia teikti keletą įstatymų pataisų, jeigu norite, kad tokia nuostata būtų priimta.
P. GRAŽULIS (TTF). Jeigu po pateikimo stadijos pritarsime, be abejonės, galime pateikti dėl visų įstatymų pataisas. Šiek tiek kalbėjau su Teisės departamento specialistais, greičiausiai reikės papildyti Lietuvos Respublikos piliečiams, nes, kaip jūs ir sakėte, užsienio piliečiams nėra galimybės, o gal ji ir atsirastų. Aš tikrai nematyčiau problemos, jeigu S. Kovaliovas gautų pensiją. Taip pat buvo problema, ar jis galėjo gauti vienkartinę išmoką, nes mes jam suteikėme Laisvės premiją. Aš manau, kad jeigu mes turėsime gerą valią, komitetas, kuris bus pagrindinis, patobulins tą įstatymą ir teisiškai visiškai reglamentuos.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, norėjau paklausti, kodėl būtent dabar teikiate tą projektą, kai jau yra paskirta nemažai premijų? Kiek žinau, kai kurie jau gauna valstybines pensijas. Kodėl būtent dabar teikiate šį įstatymo projektą? Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad anksčiau nebuvo. Nors Lietuva atgavo nepriklausomybę 1989 metais, bet Laisvės premija buvo įsteigta daug vėliau. Atėjo mintis. Ir dabar man irgi atėjo mintis, gavau tokių pasiūlymų, žmonės iš pašalio davė tą mintį, kad reikėtų tiems žmonėms skirti valstybinę pensiją. Aš manau, tai tikrai gera mintis, aš jai pritariu, manau, ir Seimas pritars. Geriau vėliau negu niekada.
PIRMININKĖ. Klausia I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, gal jūsų intencija ir teisinga, ir pagirtina, tačiau noriu pasakyti, kad Laisvės premijos skiriamos pagal Laisvės premijų įstatymą. Ten yra parašyta, kad Lietuvos piliečiai ir užsienio šalių piliečiai, todėl tikrai ji yra teisėta ir kai buvo paskirta S. Kovaliovui. Tačiau dėl I laipsnio valstybinės pensijos aš gal pratęsiu tai, ko jūsų klausė A. Sysas. Galbūt jums reikėtų daugiau pasikonsultuoti dėl kitų įstatymų patobulinimo dėl valstybinių pensijų skyrimo, ypač dėl I laipsnio, nes šitos pensijos skiriamos Vyriausybės nutarimu. Ar jums neatrodo, kad reikia pasitarti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ar nepažeis kitų įstatymų? Ir dar, jūs paminėjote, kad Laisvės premija įsteigta anksčiau, tai jeigu mes priimsime įstatymą, tada galės gauti ir tie, kuriems šiandien yra paskirta ir gauta Laisvės premija. Jūs turbūt puikiai žinote, kad atgaline data nė vienas įstatymas negalioja. Ar jūs nenorėtumėte tartis dar su specialistais, kurie dirba socialinės apsaugos ir darbo srityje?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad pagrindinis bus Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ten yra daug komiteto specialistų, patarėjų ir patys Seimo nariai įsigilinę. Jeigu matys reikalą pateikti kitų įstatymų papildymus ir to paties Laisvės premijų įstatymo, tikrai nebus problemų, viską sutvarkysime kompleksiškai. Įstatymas atgaline data negalioja, bet tie, kurie negavo, priėmus įstatymą, tie, kurie jau turi Laisvės premiją, gaus. Aš nematau čia problemos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visų norinčių paklausti klausimus. Motyvus už nori išsakyti A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke. Labai trumpai. Tikrai, turime labai gražią tradiciją, kuria galime didžiuotis – Laisvės premija įteikiama kiekvienos Sausio 13-osios proga. Būtų labai gražu, nes tikrai, kiek prisimenu, pagyvenę žmonės, garbingi žmonės nebūtų didelė našta mūsų valstybei: 2 tūkst. 760 eurų – jeigu būtų I laipsnio, 1 tūkst. 380 eurų – jeigu būtų II laipsnio pensija per metus. Mielieji kolegos, tikrai, manau, padarykime gražų žingsnį, gražų gestą. Jie gauna tam tikrą išmoką, tačiau tai yra vienkartinė išmoka ir daugiau jie negauna. Siūlyčiau pritarti ir taip nudžiuginti tuos, kurie turi Laisvės premiją. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai nebalsuosiu prieš, bet susilaikysiu. Ir susilaikysiu todėl, kad teisiškai įstatymas parengtas visiškai prastai. Noriu priminti, kad Laisvės premija yra Seimo apdovanojimas. Jeigu jūs paskaitysite Valstybinių pensijų įstatymą, jūs pamatysite, kad tai nelabai dera. Todėl ir sakiau Petrui: reikia visada parengti įstatymą taip, kad nekiltų nereikalingų klausimų. Jeigu mes kalbame apie tai, kad apskritai Laisvės premija neseniai atsirado, tai pirmiausia reikėtų visą paketą įstatymų parengti, o tada būtų galima pritarti. O taip mes parodome savo nekompetenciją įstatymų leidybos srityje. Mes pritariame visiškai žaliam siūlymui, nors kai kurie čia sėdime po 20 metų, ir balsuojame už neparengtą įstatymą. Manau, taip neturėtų būti. Mes, kaip Seimo nariai, rengdami įstatymus, turime gerbti mūsų instituciją, t. y. rengdami, nueiti pasikonsultuoti su teisininkais, pažiūrėti, kaip yra sudėliota kituose įstatymuose, ir atnešti projektą, už kurį būtų galima balsuoti. Dabar sakau, mes parodysime savo nekompetenciją įstatymų leidybos srityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Prašome apsispręsti dėl teikiamo Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 52, prieš – 1, susilaikė 17. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1257 yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – Seimo pavasario sesija.
17.27 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1063 (pateikimas)
Kitas klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1063. Pranešėjas – L. Kasčiūnas. Prašom pateikti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labas vakaras, gerbiamieji, dar kartelį. Labai malonu. Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes čia praeitą posėdį padarėme tikrai gerų sprendimų, tikrai daug darbo padarė ir mūsų Kultūros komitetas – priėmė naują Kino įstatymo redakciją. Pagaliau iš tikrųjų ėmėmės stiprinti ir mūsų nacionalinę kino pramonę. Aš tik noriu jums tiesiog vaizdžiai pailiustruoti, kad mes investicijomis į nacionalinį Lietuvos kiną du kartus atsiliekame nuo Latvijos ir penkis kartus nuo Estijos. Dabar mes truputį jau didiname tą finansavimą, bet kol mes tų pajėgumų nesustiprinsime, to vakuumo neužpildysime, mūsų informacinėje erdvėje itin daug tokio pigaus turinio ir dažnai pigių produktų, kurie dažnai ateina iš trečiųjų šalių į Lietuvą su aiškia dempingavimo tendencija. Turime tokią situaciją, kad kai kuriuose mūsų televizijos kanaluose beveik 50 % siekia rusiška produkcija. Šiuos dalykus jūs gerai žinote.
Aš tik kaip pavyzdį pasakysiu, kad 2007 metais per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tuo tarpu jau 2016 metais – 151 valandą, o metais vėliau, t. y. šiais metais, – 198 valandas. Tai mes matome, koks yra tos produkcijos augimas. Viena vertus, taip yra dėl to, kad mes neturime nacionalinio produkto, pagaliau mes pradedame šiek tiek jį stiprinti, kurti ir t. t., bet lygiai taip pat yra dėl to, kad mes turime tokią labai skylėtą mūsų informacinę erdvę, ir dėl to, kad kai kurios trečiosios šalys savo produkciją tikslingai dempinguoja, nes kultūrinę įtaką laiko tam tikru politiniu įrankiu. Mano pasiūlymo esmė yra labai paprasta, tikrai nenoriu nei drausti, nei kokių nors saugiklių įvesti, nei ko nors panašaus, tiesiog viena akimirka dėmesio.
Pagal dabartinį mūsų Visuomenės informavimo įstatymą radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais. Čia yra taip, kaip yra dabar. Mano siūlymas yra labai paprastas, kad radijo ir televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais. Kitaip tariant, galiotų ta pati nuostata, tačiau tos programos, kurios yra ne oficialia Europos Sąjungos kalba, bus tik verčiamos, kitaip tariant, tik įgarsinamos. Kitaip tariant, jeigu ateina Europos Sąjungos kokia nors produkcija, tai, natūralu, mūsų televizijos gali rinktis ir dabar – ar subtitruoti, ar versti. Bet kai ateitų iš trečiųjų šalių, kurios neturi oficialių Europos Sąjungos kalbų programų, produkcija, tai ten mes įvestume vertimą ir įgarsinimą, o neliktų subtitravimo.
Kodėl tai siūlau? Siūlau pirmiausia todėl, kad pagrindinis dalykas, ką aš minėjau raktinį žodį „dempingavimas“, yra iš kai kurių šalių pusės. Tos šalys dempinguodamos tam tikra prasme sukuria nelygiavertę konkurenciją. Aš jau esu kreipęsis ir į mūsų Konkurencijos tarybą, kad ji įvertintų, kaip vyksta dempingavimas, ką su tuo reikėtų daryti. Kol kas konkretaus atsakymo, kaip mes čia galėtume pasielgti, nėra. Mes negalime uždėti jokių muitų, kurie tą dempingavimo procesą sumažintų. Bet ką mes galime padaryti pagal Europos Sąjungos audiovizualinių paslaugų direktyvos rėmus, tai yra teisinius rėmus, ir mūsų įstatymo rėmus, ką rodo mūsų Teisės departamento išvados, kad mes galime tiesiog šiek tiek galbūt padidinti kaštus tos produkcijos, kuri ateina į dempingavimą. O kaštų padidinimas būtent susijęs su tuo, kad tu nepalieki subtitravimo, kuris yra daug pigesnis, o palieki įgarsinimą, kuris yra šiek tiek brangesnis. Ten įgarsinimas yra vienoks, yra dubliavimas ir panašiai. Bet čia jau prie detalių neisiu.
Šiuo atžvilgiu vėlgi aš labai prašau pritarimo būtent šiame pradiniame etape, nes tikrai viskas keliaus į Kultūros komitetą. Kultūros komitete, tikrai neabejoju, vyks įvairūs klausymai, bus išklausyti įvairūs žmonės, asmenys, kurie su tuo susiję, ir ką tai veiks tiesiogiai. Aš tikiu, mes rasime kokį nors būdą ir sprendimą, kaip galima šiuos procesus valdyti, juos kontroliuoti ir panašiai. Tai toks mano pristatymas ir pasirengęs atsakyti į klausimus, jei jų yra. Jei ne, tai prašau paramos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš iš esmės sutinku su tuo, ką jūs rašote aiškinamajame rašte, kad televizija veikia kaip švelnioji galia ir formuoja ir tam tikrą nuomonę, ir tapatybę. Bet, kita vertus, televizija padeda ir mokytis užsienio kalbų. Kaip manote, ar toks įstatymas, pasibaigus breksitui, neužkirs kelio mums žiūrėti ir klausytis laidų originalia anglų kalba?
Ir kitas klausimas. Kaip manote, ar mes galėtume pasiekti tokią situaciją, kada žiūrovas galėtų pats pasirinkti, ar jam subtitruotą laidą žiūrėti, ar vis dėlto įgarsintą?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš gal atsakysiu iš karto į pirmą klausimą. Anglų kalba liks oficiali Europos Sąjungos kalba. Niekur ji nedings, nes ji yra valstybinė Maltos kalba. Kitaip tariant, šiuo atveju tikrai nebijokime. Angliškai mes ir toliau galėsime ir matyti subtitruotus tekstus, ir tikrai čia nieko nepaveiks. Labai iš karto naikinu bet kurias abejones.
Bet kokiu atveju visiškai pritariu tam, kad čia jau turbūt technologiniai sprendimai, kada mes galėtume tuos pasirinkimus daryti. Bet puikiai suprantate, kad yra visuomenės dalis, kuri yra pažeidžiama tų visų kultūrinių ir informacinių, sakykime, tam tikrų, gal nenoriu to žodžio vartoti dabar, atakų, bet fonų, kurie yra kuriami, ir kai kuriais atvejais valstybė turi pasirūpinti tam tikrais saugikliais. Mano požiūriu, toks mažas saugiklis, toks mažas pasiūlymas, kuris čia yra, būtų tam tikra prasme šiuo atveju naudingas ir prisidėtų prie tikslų, dėl kurių mes su jumis sutariame.
PIRMININKĖ. Klausia Z. Streikus. Prašom.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiamas Laurynai, ar neatrodo, kad įgarsinimas tik padidins auditoriją, todėl kad daugelis vyresnio amžiaus žmonių nesugeba subtitrų laiku perskaityti, visa kita. Auditorija, manyčiau, nuo to tik padidės ir patrauklumas.
O antra, galbūt bus trukdoma galimybei mokytis apskritai užsienio kalbos, nes viena iš formų yra. O užsienio kalba bet kokios valstybės, ar tai būtų Kinija, ar, sakysime, Rusija, nėra blogas dalykas. Tai nieko bendro su politika neturi.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Jūs paminėjote ką tik Rusiją ir paskutinis sakinys buvo – nieko blogo neturi. Ar ne? Pati Rusija, aišku, blogo turbūt daug neturi. Bet režimai, kurie yra toje šalyje, natūralu, šiuos dalykus naudoja savo politinei įtakai plėsti. Turbūt mums čia dėl to labai smarkiai diskutuoti nereikia. Ir jeigu sutinkame su tuo, kad reikėtų jų produkciją vertinti šiek tiek, bent jau turint tam tikrą klaustuką, turint suvokimą… Tarkime, aš vėl kaip pavyzdį pasakysiu. Sociologiniai tyrimai rodo labai akivaizdų dalyką. Deja, bet trečdalis visuomenės Lietuvoje vis dar turi labai stiprią sovietinę vadinamąją nostalgiją. Kartais visi sako, tai gerai, buvome jauni, tada buvo saugiau, gal dėl to mes taip ir jaučiamės. Galbūt ir taip. Bet lygiai taip pat sociologiniai tyrimai rodo, kad ta dalis visuomenės yra labiau nusivylusi mūsų valstybės idėja apskritai. Ne Vyriausybės sprendimais, ne politinėmis partijomis, bet valstybės idėja ir demokratija apskritai. Tai, akivaizdu, labai koreliuoja su nusivylimu, tokiu ėjimu į Rytų geopolitinę erdvę.
Kitaip tariant, aš visa tai vis dėlto vertinčiau ne tik per kalbų mokymosi prizmę, bet ir kultūrinį įtraukimą į informacinę erdvę. Ką aš noriu pasakyti? Aš manyčiau, kad tai daliai visuomenės, kuri turbūt ir žiūri tokius pigesnius serialus, nereikia nei subtitrų, nei ko nors kito, jie ir taip yra įsitraukę, nes jie klauso ir mato. O kai yra įgarsinimas, kaip tik tam tikra prasme atsiranda tam tikras barjeras, tam tikras tarpininkas, kuris galbūt ir sumažintų tų programų patrauklumą. Bet šiuo atveju aš nenoriu, čia net nėra tas tikslas. Sakyčiau, taip, reikia turėti jį omenyje, bet daugiau akcentuočiau tą kaštų pakėlimo idėją. Iš tiesų mūsų nėra lygiavertė situacija, nes jie turi teisę ir dempinguoja, o mes neturime galimybės gintis, nes mus suvaržo būtent tie dalykai, apie kuriuos mes čia jau kalbėjome. Aš visą laiką prisimenu jūsų pastabas, kad Lietuvoje reikia turėti ir „FOX News“ kanalą, ne tik CNN, ir tikrai kartu pritarę šiam įstatymui dirbsime ir prie šito reikalo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų, norinčių paklausti, klausimus. Įstatymo projektą paremti nori A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kviečiu po pateikimo pritarti. Iš tikrųjų galima šlifuoti tas teisines nuostatas, bet bet kokiu atveju vis tiek tai yra iškelta problema, siūlomas jos sprendimo būdas. Kiek ten gali būti efektyvu, ar gali būti pasirinktos kokios kitos priemonės, tai, žinoma, svarstant komitete, aš manau, bus pakviesti ekspertai, bus supažindinti su naujausiais šios srities tyrimais, su kuriais mums jau teko komitete susipažinti. Siūlyčiau vis dėlto pradėti bent jau svarstyti. Taip, techninės priemonės dabar televizijos transliuotojams leidžia įvesti subtitrus, versti, pereiti iš verčiamo į neverčiamą režimą ir panašiai. Todėl aš nemanyčiau, kad ši nuostata taip varžytų teisinių subjektų teises, kaip yra apibrėžęs savo kritikoje Teisės departamentas. Todėl siūlau vis dėlto žengti tą žingsnį ir pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Kitą nuomonę nori išsakyti S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Laurynai, gerbiami teikėjai, atleiskite, bet nekyla ranka pritarti šitam projektui, nes iš esmės Lietuvoje jau yra pakankamai įstatymų, kurie reguliuoja patekimą į viešąją erdvę informacijos, kuri skatina tautinę neapykantą arba yra propagandinė. Mes turime daug kanalų, kurie yra uždrausti dėl šitų dalykų. Toks pagrindimas, kad jeigu yra neoficiali Europos Sąjungos kalba, tai mūsų tautiečiai jos neturėtų niekada girdėti originalo kalba… Prisiminkime, kad pas mus irgi yra bent keletas tautinių mažumų, kurių kalba yra vartojama ne kaip oficiali Europos Sąjungos kalba. Jeigu po breksito bus tas pats su anglų kalba, tai vėlgi. Jeigu čia kolega gerbiamas Arvydas sako, pašlifuosime po pateikimo šitą nuostatą, tai čia yra dviejų nuostatų, kurios yra gana aiškios, vieno straipsnio pakeitimas. Saugiklių, manau, Lietuvos įstatymuose yra pakankamai pridėta, reikia tik jais naudotis ir neduoti mums nedraugiškoms šalims dar vieno kozirio sakyti, kad va, matot, kaip su kultūriniais dalykais elgiamasi. Kviečiu nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, apsisprendžiame dėl teikiamo įstatymo projekto. Prašau balsuoti.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 43, prieš – 4, susilaikė 17. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Kultūros komitetas ir planuojama svarstyti Seimo pavasario sesijoje.
Gerbiami kolegos, toliau darbotvarkės 2-12a, 2-12b, 2-12c klausimai. Nėra surinktas reikiamas parašų kiekis, todėl negali būti pradėta pateikimo procedūra.
17.41 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-313(2) (pateikimas)
Kitas klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-313(2). Pateikimo stadija. Kviečiu E. Pupinį pateikti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, šio įstatymo svarstymas nėra naujas. Iš tikrųjų tai yra patobulintas S. Jovaišos įstatymo variantas. Tačiau džiaugiuosi, kad tam naujam variantui pritarimą gavau keliose frakcijose. Noriu pasakyti ačiū kolegoms. Ir T. Tomilino, ir R. Miliūtės, ir R. Žemaitaičio, ir S. Gentvilo, ir A. Salamakino, B. Matelio, A. Palionio – iš esmės visų frakcijų atstovų yra pritarimas.
Norėčiau pasakyti, kodėl sudomino paskutiniu metu vėl tas pats įstatymo projektas. Galbūt ir feisbuke esate matę tam tikrą diagramą, kur yra nurodytas jaunimo domėjimasis politika. Iš tikrųjų ta informacija iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos – Lietuva pagal savo domėjimąsi užima garbingą paskutinę vietą.
Galima paminėti procentais, kur daugiau domisi, tai Danijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Suomijoje. Kas įdomiausia, kad kai kuriose iš tų šalių galimybė balsuoti ir būti renkamiems nuo 18 metų yra priimta. Galiu pasakyti, kad tai yra nuspręsta tokiose šalyse kaip Danija, Estija, Liuksemburgas, Lenkija, Prancūzija, Belgija, Latvija, Estija, Bulgarija, Airija.
Turbūt daugumai kyla klausimas iš to praeito pristatymo, kad galbūt tas dalyvavimas nuo 18 metų amžiaus vietos tarybose per ankstyvas, bet noriu pasakyti, kad turbūt būtų džiugu, kad atjaunintų mūsų tarybas, nes kai kurios rajonų tarybos yra vyresnės negu mūsų Seimo vidurkis. Nereikia to išsigąsti, nes ir dabar įstatymas leidžia dvidešimtmečiams dalyvauti rinkimuose, būti renkamiems, bet, kaip matyti, tokių tarybų, kur patektų į tarybas jauno amžiaus žmonės, nėra per daug. Tai yra ne taip paprasta, gana sudėtinga. Bet čia daugiau noras, kad diskusijos galbūt apie politinę Lietuvos sanglaudą atsirastų kuo žemiau – netgi tarp 18-mečių.
Dar vienas dalykas. Žmonės būna gana aktyvūs moksleiviško amžiaus, bet, deja, ypač provincijoje, jie atitrūksta nuo tų reikalų, nedalyvauja, išvažiuoja į didmiesčius ir jų aktyvumo jau nematyti. Didmiesčiuose jie netgi paskęsta, o regionuose kokio nors ryšio nėra. Vėlgi manau, kad toks dėmesio atkreipimas paskatintų ir diskusijas, ir galbūt jaunimo aktyvumą, nes, kaip sakiau, paskutinėje vietoje… Pavyzdžiui, jeigu procentais, nesidomi politiniais įvykiais net 58 % jaunų žmonių, kurių amžiaus tarpsnis yra nuo 15 iki 29 metų. Nesakau, kad ta priemonė galėtų kardinaliai pakeisti situaciją, bet galbūt šiek tiek pagerintų ir kartu pagerintų aktyvumą galbūt balsavimo metu, nes tai irgi viena iš mūsų problemų – aktyvumas pradedant savivalda ir baigiant toliau rinkimais yra labai prastas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra norinčių jūsų paklausti. Pirmasis klausia R. Šarknickas. Prašom, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš norėčiau paneigti jūsų pasisakymus, kad jaunimas nėra aktyvus. Jis dabar yra ypač aktyvus, nes yra ir jaunimo tarybos, ir kitos jų organizacijos. Jeigu nebūčiau mokytojavęs virš 10 metų, gal ir pritarčiau iš dalies, tačiau negaliu, nes, įsivaizduokite, tarkime, dešimt aštuoniolikmečių yra taryboje. Ką jie gali pasakyti apie pensijas? Kur jų kompetencija? Mes galime ten rasti įvairaus plauko ir dvejetukininkų, ir šešetukininkų – įvairių. Bet nepaisant to, vis tiek kompetencijos tikrai nebūtų ir mes sudarytume prielaidą neefektyviai valdyti valstybę ir savivaldybes.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš jau minėjau – dabar leidžiama nuo 20 metų dalyvauti, bet kažkaip pirmieji pasirodo gal 36-erių. Pavyzdžiui, tas variantas, kad atsirastų dešimt moksleivių, iš esmės neįmanomas, nes rinkėjai nei teoriškai, nei logiškai, nei kaip kitaip… Kaip aš ir minėjau, ir aš buvau mokytoju, daug metų mokytojavau ir žinau, kad jaunimas gana aktyvus, bet vėlgi aktyvumas, ypač provincijoje, būna moksleiviškame amžiuje, po to jie atitrūksta nuo to. Būtų labai smagu, kai dabar kuriasi miestų alumniai ir panašiai, kad netgi atsiradus nors vienam jaunam asmeniui tai nieko blogo, nes jeigu, pavyzdžiui, dalyvauja 20-ties metų, leidimas yra dalyvauti, vadinasi, tarybos pabaigoje 24 metų. Tokių jaunų įsitraukimo… Aišku, tai būtų stimulas vėl toliau dalyvauti. Tai tiktai galimybė, bet teoriškai, kad atsirastų ten bent vienas aštuoniolikmetis. Aš su jumis galiu ginčytis – per Lietuvą gal koks vienas ir atsiras. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Edmundai, sveikinu su jūsų iniciatyva. Ačiū, kad priėmėte tarp iniciatorių. Norėčiau jūsų kaip buvusio administracijos direktoriaus ir, atrodo, mero paklausti. Jūs esate praktikas. Gal galėtumėte praktiniais pavyzdžiais čia įtikinti, kad iš tikrųjų verta įsileisti į politiką ir kad dėl savivaldybėse svarstomų pagal savivaldos kompetenciją klausimų būtų pakankama kompetencijos ir aštuoniolikmečiams, baigusiems bendrąjį ugdymą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Mes kiekvienas turbūt ir Seime atstovaujame tam tikrai interesų grupei, pagal savo supratimą pasidalinę į komitetus, nors ir balsuojame dalyvaudami visais klausimais. Jeigu bus girdimas ir moksleiviško amžiaus balsas, kur, kaip pasakyta, jis gana aktyviai dalyvauja, vėlgi mes ugdysime jo teigiamą požiūrį į politiką. Dabar kol kas iš tos bendros opinijos… Iš laikraščių, informacinių priemonių yra gana neigiamas nuomonės apie politiką susidarymas. Jeigu aštuoniolikmečiai pradės tarp savęs diskutuoti apie politinę sanklodą, apie politines partijas, aš nematau nieko blogo, tačiau kad pateks, kaip aš ir sakau, gerai būtų, kad vienas kitas patektų, nes dabar nepatenka. Bet kad diskusija nusileistų į žemesnį lygį, tai labai sveikintina, kad aštuoniolikmečiai pradėtų kalbėti, kokios yra politinės partijos, kaip jos dalyvauja, kad jie tarp savęs dalyvautų, paklaustų vienas kito, kodėl tu dalyvauji toje politinėje grupėje, kodėl tu dalyvauji toje politinėje grupėje. Aš nieko čia blogo nematau, kad jie taptų akyvesni. Nereikia to bijoti.
PIRMININKĖ. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų nereikia bijoti jaunosios kartos, kaip dabar vadina Z karta, kuri yra imli, veržli. Daug kur mums būna gal sunkiau suvokti jų tą veržlumą. Tačiau čia nuskambėjo klausimai, ar turės tos gyvenimiškos patirties. O nuo kelerių metų dabar gali būti, tarkim, premjeru, jeigu pasiūlytų, partija laimi rinkimus ir partija pasiūlo, tai nuo kelerių metų?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tai ir yra toks nonsensas, kai kai kur vykdomojoje valdžioje nėra praktiškai ribojama – nuo pilnametystės gali tapti vienu ar kitu pareigūnu. Tai ir meru galima nuo 18-os, netgi premjeru galima būti.
Bet turbūt visų mūsų sąmonė veikia taip ir rinkėjų taip pat veikia – vis dėlto atsižvelgti į žmogaus patirtį, atsižvelgti į tai, ką jis sugeba. Jeigu jaunas žmogus aktyvus rajono lygmeniu, tik tokiu atveju jis gali patekti. Nes ne taip paprasta surinkti kokius nors balsus ir patekti į tarybos narius pagal reitinguojamą sąrašą. Aš suprasčiau, kai buvo nereitinguojami sąrašai, tai galbūt galėjo būti taip, kad specialiai įrašys ir panašiai. Sąrašai reitinguojami, konkurencija gana nemaža ir tai sveika, kad jaunas žmogus pajus tą konkurencinės politikos ritmą ir galbūt kalbės, užvirs diskusijos, kaip ir minėjau, apie tas politines grupes arba visuomenines organizacijas, kurios dalyvauja rinkimuose.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, 20 metų žmogus jau yra senas pagal jus, taip?
E. PUPINIS (TS-LKDF). O kodėl turi tiktai senas P. Gražulis dalyvauti politikoje?..
P. GRAŽULIS (TTF). Antras dalykas, ką tik priėmėme įstatymo pataisą, kad žmogus negali, kaip sako, nuo 20 metų tik vartos alkoholį, o dabar jau eis į tarybą. Kadangi dvyliktokų, gimnazistų didelė dalis yra daugiau kaip 18 metų, tai ar jis į pamokas eis dvyliktoje, ar eis į tarybos posėdžius?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aišku, pagal jus tiktai girtas žmogus gali dalyvauti politikoje. Taip, negali būti. Iš tikrųjų blaivus, protingas žmogus gali dalyvauti politikoje. 18-metis, jeigu dalyvauja visuomeninėse organizacijose, tai negalvokite, kad nėra atleidžiamas nuo pamokų. Iš tikrųjų, kaip buvo minėta R. Šarknicko, jie dalyvauja ir dalyvauja mokymuose, ir dalyvauja įvairiuose organizuojamuose renginiuose, pilietiškumo mokyklose, ir jie išvažiuoja, ir jie tvarkosi. Bet 18-mečiai jau faktiškai yra baigę, baigia mokyklas ir taip nėra, kad 18-mečiai… tai yra ribinis amžius.
PIRMININKĖ. Klausia A. Šimas. Prašom.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Man kažkaip keistai nuskambėjo jūsų pristatymas, nes jūs pats sakote, kad 18 metų, dabar 20 metų ar 18 metų, tai daug nepritrauktų – gal vienetą kokį nors per visą Lietuvą. Tai kam reikia tada priimti tokį įstatymą, kad jis… Aš manau, kad jaunoji karta… yra tarybos nariai, į kuriuos gali kreipti savo požiūrį. Jie priklauso visokioms asociacijoms, bendruomenėms, mokyklų judėjimams, gali kreiptis į tarybą. Jų sprendimai, jeigu būtų taryboje, nežinau, kokie būtų jų sprendimai. Pagal medicininę logiką, kiek aš pasikalbėjau su medikais, žmogaus smegenys formuojasi iki 25 metų, dabar jam 18 – dar visas smegenų formavimasis. Tai tada lygiagrečiai reikia siūlyti ir tą formą, kad į prezidentus galėtų nuo 18 metų eiti… Lygiagrečiai irgi neįveskime tos kvotos, kaip dabar jūs mažinate. Tai sumažinkime lygiagrečiai prezidento rinkimams, tada jaunimo, manau, pritrauktume, eis daug kas į prezidentus, nes atlyginimas neblogas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Mes, atrodo, jau nusiritame į tokius pasvarstymus. Jeigu teiksite dėl prezidento, galbūt ir tai svarstysime. Kodėl jūs galvojate… Pavyzdžiui, Čekijos, Danijos, Estijos, Latvijos, Liuksemburgo jaunuoliams suteikta teisė dalyvauti, o štai Lietuvoje mes kažkodėl jau tokie, kad iš tikrųjų mūsų proto atsilikimas visuotinis yra, pradedant nuo 18 metų. Taip negalima sakyti.
Iš tikrųjų pagal intelekto koeficientą su kai kuriais moksleiviais pasilyginus ir jų žinių bagažą – tai jie žino. Vėlgi, aš sakau, akcentas yra tai, kad jie galės dalyvauti ne tik balsavime įmesdami kortelę, tai yra tiesiog tokiu pradiniu politikos lygmeniu, o tiesiogiai diskutuoti apie tai, kas gali būti renkamas, kodėl politinei grupei priklausai, kodėl tu eini ir panašiai. Aš nematau čia problemų, tikrai, todėl, kad Lietuva nėra pirma šalis, o paskutinė šalis, kuri tokį įstatymą gali priimti Europos Sąjungoje.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų aš pasitikiu jaunimu ir manau, kad gerai, kad dalyvautų politikoje ir domėtųsi politika, ir kuo daugiau tiek Seime būtų, tiek savivaldybėse. Bet iš tiesų man kelią nerimą kitas dalykas, kai būdami moksleiviais, toks pavyzdys, taptų tarybos nariais. Įsivaizduokime tą situaciją, o tokia tikrai galėtų būti ir bus, manau, jeigu mes patvirtinsime, kad nuo 18-os, tada, ar nebus tam tikro mokytojų pataikavimo tam tarybos nariui? Vėlgi ar nebus suinteresuota netgi ir mokykla turėti moksleivį taryboje ir panašiai? Vis dėlto tai yra pavaldumas. Galbūt tą išlygą reikėtų kažkaip įrašyti. Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Mes vėl blogai galvojame apie visuomenę, kad jeigu tu Seimo narys, tai su tavimi kalbėti negalima, įtaką gali turėti. Jeigu giminės Seimo nario, tai visi būtinai sustatyti į pareigas, jeigu moksleivis tarybos narys, tai jis išmes iš mokyklos mokytoją. Na, taip negalima mąstyti. Turėtume vertinti iš pozityvios pusės ir turėtume į tą reiškinį žiūrėti gana ramiai, ir nebijoti netgi tos kokios nors konkurencijos, kurios iš esmės nėra. Rinkimuose, aš tikiu, kad visą laiką laimi protas ir gebėjimai, o ne kokios nors pažintys, baimės ir t. t. Tai sunku surasti argumentus, kas būtų, jeigu būtų. Bet aš tikiu, kad tikrai to negali būti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Skirtas laikas klausimams baigėsi. Motyvus nori išsakyti Z. Streikus. Prašom.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Man atrodo, kad viena pasiūlymo dalis, kad bent 90 dienų – 3 mėnesius būtų deklaruota, be abejonės, priimtina. Štai ir Druskininkuose buvo atsitikę, kad keletas kandidatų nebuvo deklaravę net nelikus trim mėnesiams iš konservatorių sąrašo, ir visas sąrašas buvo išbrauktas. Dėl 90 dienų visiškai pritariu. Bet dėl 18 metų iš tikrųjų labai skeptiškai žiūriu, nes mano kolegų ir kitų pateikti argumentai, kad jeigu ne mokykloje mokosi talentingas žmogus, tai dažniausiai mokosi universitete ir beveik nedalyvauja, tik atvažiuoja vieną, kitą kartą į tarybos posėdžius ir visai būna atitrūkęs nuo bendruomenės problemų. O jeigu niekur nestoja, tai irgi nerodo labai aukšto jo pilietiškumo ir kompetencijos.
Aš vienai daliai pritariu, kitai nepritariu. Siūlyčiau apskritai po pateikimo pritarti, bet paskui išbraukti tą 18 metų.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Valdžios institucijų reitingai iš tikrųjų yra prasti, bet vis tiek turime įvertinti atsakomybę, kuri tenka tiek ir mums, Seimo nariams, tiek ir savivaldybių tarybos nariams. Teko būti nemažai metų savivaldybės tarybos nariu ir žinau tą darbą. Aš manau, jauni žmonės, sulaukę 18 metų, gali save išreikšti kitur, galimybių tikrai yra daug, kaip ir buvo minėta dabar pristatant tą klausimą, tai įvairios jų saviraiškos organizacijos ir t. t. Vis dėlto taryboje palikime daugiau įgijus patirties ir daugiau įgijus informacijos, žinių, kaip reikia tvarkyti reikalus savivaldybėje, rajone ar mieste. Todėl siūlau nepritarti šiam projektui. Aš, manau, dabartinis amžius ir taip yra tokia riba, kai žmogus gali galbūt… Nežinau, gal kas turi tokios praktikos, man, pavyzdžiui, neteko girdėti, kad 20-metis būtų tapęs rajono ar miesto savivaldybės tarybos nariu. Gal kitur yra, Biržuose, pavyzdžiui, nebuvo dar tokių atvejų. Tai apie 18 metų turbūt sunku ką ir kalbėti. Nepritariu šiam projektui.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu nusistebėti gerbiamojo A. Šimo pareiškimu ir tokiu paniekinančiu požiūriu į jaunus žmones, sakant, kad jeigu prezidentinių rinkimų amžiaus cenzą pažemintume, tai labai daug atsirastų norinčių kandidatuoti, nes labai geras atlyginimas. Man įdomu, ar jūs vertinate tarnystę valstybei pagal atlyginimą ir ar į Seimą jūs ėjote dėl to, kad čia vienoks ar kitoks atlyginimas?
PIRMININKĖ. Ir Simo… atsiprašau, E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Aš labai draugiškai reaguoju. Kolegos, ar jūs girdite, kas skamba iš jūsų lūpų: „Ką tas jaunas žmogus gali žinoti?“, „Ką jis gali suprasti?“
Na ir Audry, tikrai apie tai, kad 18-os metų dar smegenys nesubrendusios, na, atleiskite, taip gali pasakyti žmogus, kurio smegenys jau perbrendusios, atsiprašau. (Balsai salėje) Mano manymu, tai yra išpuoliai ir diskriminacija jaunų asmenų atžvilgiu. Galvokite apie tai, ką šnekate.
PIRMININKĖ. A. Šimas nori atsakyti. Prašau. Per šoninį mikrofoną.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Tikrai nenoriu diskriminuoti jaunų žmonių, bet tas pasakymas, kas tarybos narys. Vienas iš jauniausių tarybos narių Kaune buvo H. Daktaro sūnus.
PIRMININKĖ. Kolegos, išsakėme papildomus argumentus. Prašau balsuoti ir apsispręsti dėl teikiamo įstatymo projekto.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 32, prieš – 6, susilaikė 22. Po pateikimo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta. Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data – Seimo pavasario sesija.
Per šoninį mikrofoną – A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Noriu pasakyti, kad aš balsavau už. (Balsas salėje: „Oooo!“) Noriu pasakyti, kaip tik parodė dabar tas, kuris šaukė ooo. Kada aš balotiravausi Palangoje į Seimo narius, tai vienas iš pažįstamų žmonių, tam, kuris šaukė ooo, pagrindinis kontrargumentas, ką jūs nukaršusį rinksite, kur jūs dėsite, ką jis padarys?
Tai aš noriu pasakyti štai kokį dalyką. Jaunas – valio, ateitis! Bet jaunų akyse dega ugnis, o senio akyse dega šviesa, kuri kartais apšviečia kelią jaunam, nesuvokiančiam, kaip eiti. Taigi turi būti, negali būti diskriminacijos dėl amžiaus. Šiandien aš sąmoningai balsavau ir parodžiau, ką aš dariau iki šios dienos, nebijojau jaunų, bet jaunieji irgi turi būti auklėjami, kad turi būti pagarba. Kaip vienoje amerikiečių knygoje yra parašyta: „Jūs bendruomenėje kovojate už individualistinę bendruomenę, tik jaunas, jaunas.“ Taip, kelkime jaunus, bet mūsų visuomenė yra bendruomeninė, kur kiekvienas amžius turi būti pagarboje. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ačiū už audringus plojimus. Norėčiau su jumis pasitarti. (Šurmulys salėje) Baigėsi posėdžio laikas, bet darbotvarkę reikėtų baigti. Šiandien ne tiek daug liko. (Balsai salėje)
Gerbiamieji, baigiame replikas, būkite malonūs, jeigu taupome laiką, dirbame toliau.
Dabar 2-14a ir 2-14b klausimai. Yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad teikiami projektai prieštarauja Konstitucijai. Tiesiog kitokios išvados būti negali. Neturime 71 Seimo nario, kad būtų galima atmesti, manau, kad nėra ko ir pradėti procedūros.
18.03 val.
Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1247 (pateikimas)
Tada keliaukime prie Konstitucinio Teismo įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1247. Kviečiu P. Gražulį pateikti.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš remiuosi Lenkijos šalies pavyzdžiu. Ten buvo priimti įstatymų projektai, kad Konstitucinis Teismas sprendimus priima vienbalsiai. Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas priima labai svarbius sprendimus. Jie faktiškai perrašo Konstituciją. Įrašo tai, ko nėra Konstitucijoje. Pirmą variantą aš siūliau, kad turėtų būti priimta vienbalsiai, tol diskutuotų, kol surastų bendrą sprendimą. Šiandien šiame projekte darau tokį kompromisą, kad vis dėlto aštuoni turėtų balsuoti, vienas gali būti kokio nors nesugyvenamo charakterio ir panašiai.
Tačiau, man atrodo, būtų daug labiau išdiskutuoti Konstitucinio Teismo sprendimai, jeigu būtų priimta tokia nuostata, ir daug mažiau visuomenė sulauktų tokių kontroversiškų vertinimų, galbūt Konstituciniame Teisme nebūtų atsiradę dvasių, o dabar išrado dvasias, ir piktąsias, ir gerąsias dvasias. Man atrodo, kad pritarkime.
Jeigu mes, Seimas, išrinkti, jie net nerinkti, norime pakeisti Konstituciją, turime keturis kartus balsuoti, Konstitucijos komisija turi svarstyti, turi svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jūs žinote visą šitą ilgą procedūrą norint pakeisti Konstituciją. O čia susirenka devyni žmonės ir paprasta balsų dauguma pakeičia Konstituciją. Faktiškai ją perrašo ir šitie sprendimai privalomi ir Seimui, ir visiems kitiems, visoms kitoms institucijoms. Todėl aš manau, jeigu mes priimtume šitą nuostatą, bent prašau pritarti po pateikimo, kad būtų daug kokybiškesnis Konstitucinio Teismo darbas ir ieškotų didesnių kompromisų, o ne paprasta balsų dauguma priimtų, keistų Konstituciją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti V. Kamblevičius. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Nekrošius. Prašom, Arvydai.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Gerbiamasis kolega, gal reikia pamažu pripratinti, gal iš pradžių užtektų dviejų trečdalių, o paskui eiti prie to? Ar neperlenkiame lazdos?
P. GRAŽULIS (TTF). Žinote, kaip yra. Jeigu pritarsite po pateikimo, kiekvienas Seimo narys turi teisę siūlyti papildymus. Gal dviejų trečdalių. Bet dabar tikrai, įsivaizduokite, niekas šalyje nepriima tokių atsakingų sprendimų, faktiškai institucija aukščiau Seimo. Nors jie nėra rinkti. Šitokių galių neturi niekas: nei Prezidentas, nei premjeras, nei Seimas, kokios galios numatytos Konstitucinio Teismo. Aš manyčiau, logiškiausia, kad turėtų vienbalsiai sutarti, išdiskutuoti ir tik tada priimti sprendimą. Bet siūlau kompromisą.
Jeigu pritarsite po pateikimo, prašau, galima diskutuoti, gal du trečdaliai, bet manau, kad čia tikrai padarytas kompromisas. Užtenka, mano nuomone, yra devyni Konstitucinio Teismo teisėjai, aštuoni turi balsuoti už.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, o jeigu teisėjai neras bendros nuomonės, jeigu vis dėlto išsiskirs jų nuomonė, kaip tada, kiek laiko jie tada svarstys? Ar tai reiškia, kad visai nuomonės neišreikš, sprendimo nepriims, ar bus nustatytas tam tikras laikas, ką jūs manote apie tai? Ačiū.
P. GRAŽULIS (TTF). Mano mintis, mano nuomonė, jeigu jau nesuranda kompromiso, tai iš tikrųjų yra tam tikros priežastys. Geriau nepriimti jokio Konstitucinio Teismo sprendimo, nei priimti tokį, dėl kurio nėra bendro sutarimo. Mums iš 141 Seimo nario, norint pakeisti Konstituciją, reikia 95, kai labai retais atvejais dalyvauja posėdyje 140. Faktiškai beveik nedalyvauja, ir šitiek mes… tokius kryžiaus kelius nueiname, o čia susirinko, pasvarstė ir perrašė Konstituciją. Tikrai būkime atsakingesni ir priverskime Konstitucinį Teismą dirbti atsakingiau.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kiekviena iš mūsų frakcijų turi atstovą Europos Taryboje, t. y. Strasbūre. Europos Taryba yra sudariusi tokią Venecijos komisiją, kuri vertina pasaulyje konstitucinės teisės pakeitimus ir pasaulio konstitucinės teisės praktiką. Iš gerbiamų valstiečių E. Vareikis, V. Poderys ten yra Strasbūre. Ką Venecijos komisija yra pasakiusi apie pastaruosius Lenkijos Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo pakeitimus? Pasakiusi iš esmės, kad tai yra žlugdymas valstybės, Venecijos komisija yra pasakiusi, kad iš esmės Lenkija žlugdo demokratiją.
Kai gerbiamasis Petras pradeda nuo to, kad štai pasižiūrėkime, kaip gerai Lenkijoje tvarkomasi su Konstituciniu Teismu, man atrodo, reikėtų atvirkščiai – iš karto šauktukus iškelti, kaip negalima naudoti Lenkijos pavyzdžio ir Lenkijos Konstitucinio Teismo pertvarkos. Aš su visu atsargumu prašau tiesiog kiekvienai frakcijai, kuri yra delegavusi narį į Europos Tarybą, pasakyti, kad tikrai nevertinkite šio pasiūlymo kaip rimto. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nuomonių nėra. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 60 Seimo narių: už – 12, prieš – 16, susilaikė 32. Po pateikimo nepritarta. Siūlau alternatyvų balsavimą: kas siūlote tobulinti, balsuojate už, kas siūlote atmesti, balsuojate prieš.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 37, prieš – 19. Iniciatoriams siūloma tobulinti.
18.11 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1433(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1433(2). Pranešėja R. Šalaševičiūtė perskaitys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas gruodžio 14 dieną svarstė projektą. Projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų – taip pat, kviečiu balsuoti.
Balsavo 54 Seimo nariai: visi 54 buvo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pritarta po svarstymo įstatymo projektui.
Kitas darbotvarkės klausimas – projektas Nr. XIIIP… Prašom per šoninį mikrofoną I. Degutienę.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Kadangi pagal mūsų darbotvarkę 18 valandą numatyta posėdžio pabaiga, dabar yra jau 18 valandų 10 minučių, aš tiesiog norėčiau jums patarti, arba atsiklausiame, kaip čia darome, ar dirbame toliau. Aš tokią medžiagą matau, nors girdžiu, Dalius sako, kad pratęsta. Negirdėjau, atsiprašau.
PIRMININKAS. Irena jau paminėjo, paprašė pratęsti. Klausimų turbūt daugiau nėra. S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Mes kalbėjome turbūt apie pagrindinę darbotvarkę. Gal rezervinių nelieskime? (Balsai salėje)
18.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1495 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS. Pabaikime dabar paskelbtą klausimą. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1495. Pranešėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, prašau, kad papildytumėte rudens sesijos darbotvarkę, įtrauktumėte šį klausimą į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti niekas neužsirašė, dėl motyvų – taip pat. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta… Balsuojame? Gerai, balsuojame.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 54, prieš – 3, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo.
Svarstymas. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų – taip pat niekas. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Taip pat niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 60 Seimo narių: už – 56, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
18.16 val.
Teismų įstatymo Nr. I-480 912 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1248 (pateikimas)
Teismų įstatymo Nr. I-480 912 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1248. Pranešėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano tikslas yra, kaip pagerinti teismų darbą, kaip padidinti jų kontrolę. Mes jau nuo pat nepriklausomybės bandome įvesti prisiekusiojo instituciją, bet niekaip neįvedame. Kaip jūs žinote, šiandien teisėjas skiriamas visam gyvenimui, iki sulauks pensinio amžiaus. Taip pat jis yra testuojamas tik tada, kada skiriamas teisėju. Pirmą kartą – tapus teisėju, tik po trejų metų testuojamos jo žinios, paskui – po penkerių metų ir dar yra atestacija, jeigu skiriamas į aukštesnes pareigas. Aš siūlau papildomą testavimą, jeigu apeliacinė instancija grąžino daugiau kaip trečdalį per metus teismo sprendimų. Tokiu atveju tikrai reikia testuoti, nes, žinote, tenka kalbėtis ir jums su advokatais, ypač dabar, kai patvirtinta, kad teisėjai turi patarėjus, daugelis teisėjų net bylų neskaito, sprendimus rengia teismo patarėjai ir tikrai trūksta tokio atsakingo teisėjų sprendimo. Manau, čia šiek tiek drausmintų teisėjus, jeigu jie žinotų, kad kai trečdalis buvo atmesta, buvo aukštesnės apeliacinės institucijos grąžinta sprendimų, tokiu atveju jie bus testuojami. Ar tai yra korupcijos apraiškos, ar kompetencijos trūkumas, ar kas, nustatytų. O gal nustatytų ta komisija, kad tikrai yra sąžiningas teisėjas. Nematau jokios problemos. Tuo labiau kad Teismų įstatyme aš išvardinau, kokiais klausimais teisėjų atestacija yra.
PIRMININKAS. Klausti kas nors užsirašė? Tuoj pažiūrėsime. Niekas neužsirašė.
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū.
PIRMININKAS. Diskutuoti irgi niekas. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Ai, dėl motyvų. Atsiprašau, yra dėl motyvų užsirašę. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žiūrėkite, ką mes išgirdome dabar? Unikalų dalyką, kur mes turime eiti prie teismų ir piketuoti. Mes išgirdome Seimo nario P. Gražulio frazę „teisėjai net bylų neskaito“. Yra tokių, gerbiamasis Petrai? Aš netikiu, kad yra. Ir šitą projektą pristato Seimo narys, kuris mano, kad teisėjai net bylų neskaito, priima sprendimus. Įsivaizduokime nutartis, nepaskaičius bylų. Manau, kad tai yra šališkas Seimo nario požiūris į teismus, kaip valstybės instituciją. Šitas Seimo narys nieko baisaus nesiūlo, nors šneka baisiai. Pasiūlymas nėra baisus, tačiau tai yra kišimasis į teismų darbą, reguliavimas ir reglamentavimas, visokių nurodinėjimų taikymas. Mano manymu, neeilinę atestaciją, neeilinį veiklos vertinimą teismo, kaip institucijos, vadovas bet kada gali daryti, nelaukdamas trečdalio nepasiteisinusių priimtų sprendimų. Gali užtekti ir vieno bet kokio atvejo ir precedento, kai gali būti tokie dalykai daromi. Todėl aš siūlau nepritarti P. Gražulio teikiamam projektui. Kai požiūris į teismus toks, tai, atleiskite, objektyvumo tikėtis aš negaliu. Ne iš teismo, iš P. Gražulio.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti.
Balsavo 55 Seimo nariai: už – 14, prieš – 10, susilaikė 31. Po pateikimo nepritarta. Siūlau alternatyvų balsavimą. Kas siūlote tobulinti, balsuokite už, kas siūlote atmesti, balsuokite prieš.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 39, prieš – 17. Iniciatoriams siūloma tobulinti.
18.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1493 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1493. Pranešėja – R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpas Seimo nutarimas. Tiesiog išrinkus Ekonomikos komiteto pirmininką, Ekonomikos komitetas pirmininku išrinko R. Sinkevičių, o Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja nuo Mišrios Seimo narių grupės yra išrinkta A. Maldeikienė, todėl prašau pritarti Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo nutarimui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas nenori. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Siūlote balsuoti? Gerai, balsuojame.
Balsavo 56 Seimo nariai: 53 – už, prieš nėra, susilaikė 3. Projektui pritarta.
Svarstymas. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Mano balsą prašau už.
PIRMININKAS. Įskaitysime jūsų balsą už.
Svarstymas. Taip pat niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra, galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra, galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 57 Seimo nariai: 53 – už, prieš nėra, susilaikė 4. Nutarimas priimtas. (Gongas)
18.25 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 22, 23, 31, 32, 45, 46, 47, 48, 49, 51, 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-401(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-401(2). Pranešėjas – A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, trumpai. Komitetas gruodžio 6 dieną svarstė šį įstatymą, atsižvelgė į Vyriausybės, papildomų Biudžeto ir finansų komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas, Seimo kanceliarijos Teisės… Ir buvo alternatyvus balsavimas. Už įstatymo projekto atmetimą balsavo 4, už grąžinimą iniciatoriams tobulinti balsavo 5. Komiteto sprendimas – grąžinti tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamas komiteto pirmininkas A. Stančikas labai lakoniškai pristatė, bet šis įstatymo projektas susijęs su Vyriausybės programa, kurioje jie sako apie tai, kad žemę atiduos disponavimo teise savivaldai. Įstatymo projektą pasirašė 18 Seimo narių, tarp jų nemažai daugumos, valdančiųjų. Gerbiamas R. Šarknickas, buvęs Kupiškio meras J. Jarutis ir t. t., ir t. t. Užuot Vyriausybė įgyvendinusi savo programą, Vyriausybė nusprendė pasielgti visiškai neaiškiai ir parašė neigiamą Vyriausybės išvadą pati savo projektui ir liepė jį iš esmės atmesti. Man, kaip žmogui, kuris buvęs ir dirbęs savivaldoje, tai yra skausmingas žingsnis, nes Vyriausybės išvadoje daug kalbama apie nepasitikėjimą savivaldybėmis, negalėjimą kontroliuoti ir labai mažai kalbama apie pačios Nacionalinės žemės tarnybos ydas. Aš tik priminsiu. Ką tik Nacionalinės žemės tarnybos vadovu buvo išrinktas L. Čiakas, buvęs valstybės vyriausiuoju auditoriumi. Ir lygiai prieš dvejus metus, prieš metus – 2016 m. spalio 10 d. tas pats auditorius, kuris ką tik tapo Nacionalinės žemės tarnybos vadovu, pasakė, kad ši tarnyba nevaldė informacijos apie neteisėtai naudojamą valstybinę žemę, nekūrė sisteminės koordinuotos kontrolės, nesudarė prielaidų objektyviai ir skaidriai naudotis valstybine žeme, kad ši duotų maksimalią naudą visuomenei. Mes gyvename su šita tarnyba, kuri turi 960 darbuotojų. Šiuo pasiūlymu dėl įstatymo pasiūlė, kad žemės disponavimo teisę perimtų savivaldybės, už tą vieningai pasisakė Lietuvos savivaldybių asociacija, o mes savo rankomis, jūs, regionalistai, tapę Vyriausybės nariais, pasakėte, kad ne, neatiduosime po metų. Aš tik priminsiu, kad savivaldybės veiksmus ir sprendimo kontrolę turi teisę kontroliuoti savivaldybės kontrolierius, Vyriausybės atstovas, vidaus audito tarnyba…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …savivaldybių Antikorupcijos komisija, STT, Valstybės kontrolė. Tai aš kviečiu neatimti savivaldos teisių ir tikrai daugiau pasitikėti savivaldybe. Kviečiu atmesti komiteto siūlymą.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti dėl pagrindinio komiteto išvados grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kas palaikote išvadą, balsuokite už, arba…
Balsavo 52 Seimo nariai: 42 – už, prieš – 4, susilaikė 6. Po svarstymo grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Dėl vedimo tvarkos – Gabrielius.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš tik norėjau pasitikslinti dėl teiginio, kad mes šiandien turime užbaigti visą darbotvarkę. Noriu priminti, kad ir iš rytinės darbotvarkės taip pat yra likusių klausimų. Ar taip išeina, kad ir juos mes turėsime užbaigti? Odontologijos klausimai ir visi kiti?
PIRMININKAS. Ne, tik rezervinius dabar pabaigiame.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Bet buvo suformuluota taip iš tikrųjų nelabai aiškiai, nes mes, bent jau dalis kolegų, esame supratę, kad opozicinės darbotvarkės dalis turėjo būti baigta. Pradėjus analizuoti rezervinius paaiškėjo, kad tai buvo (…) rezervinis. Tada jau mes klausėme: gal tada jau visi, jeigu jau visi visi?
PIRMININKAS. Pirmininkė taip suformulavo.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gal tada ir rytinį imame, tada visus? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Siūlome pabaigti bent jau rezervinius svarstyti ir tada galėsime baigti. (Balsai salėje) Kad antradienį galėtume priimti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš siūlau balsuoti. Gerai? Man atrodo, tikrai balsuojame. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Gerai. Balsuojame. Kas sutinka, kad pabaigtume visus rezervinius klausimus, kuriuos reikia apsvarstyti, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, prieš arba susilaikote.
Seimo Pirmininkas dar nori replikuoti prieš balsavimą.
V. PRANCKIETIS. Ar neatrodo, kad mes balsuojame iš naujo už tai, už ką buvo balsuota? (Balsai salėje) Buvo balsuota už tai, kad visus rezervinius klausimus ir pratęstume iki 19 valandos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Buvo bendru sutarimu nurodyta. Nebuvo balsuota.
V. PRANCKIETIS. Tai tas pats. Bendru sutarimu iki 19 valandos rezerviniai klausimai. (Balsai salėje)
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, buvo sutarimas pabaigti visą pagrindinę opozicinę darbotvarkę. Rezerviniai klausimai buvo supratimo reikalas, kaip kas suprato. Todėl aš ir kviečiu kolegas patikrinti, ar mes vienodai supratome. Dabar pirmininkas pasiūlė pratęsti, būtent rezervinius klausimus užbaigti. Nedarykime dabar problemos. Arba pabaigiame… Balsuokite už ir viskas, jūsų ir taip dauguma. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Klausykite, turiu pasiūlymą. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad pabaigtume rezervinius klausimus, kuriuos reikia svarstyti? Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, siūlau balsuoti. Kas už tai, kad pabaigtume svarstyti visus rezervinius klausimus?
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 33, prieš – 14, susilaikė 2. Tęsiame darbą.
18.32 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 7, 8, 9 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1259(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Žemės įstatymo Nr. I-446 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1259(2). Pranešėjas – A. Salamakinas arba kažkas kitas iš Kaimo reikalų komiteto. A. Stančikas. Kol ateis – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš tiktai dėl protokolo norėjau, kad užfiksuotume, kad Vyriausybė neįvykdė savo Vyriausybės programos 71.4 punkto praeitu klausimu, jį grąžino tobulinti. Dėkui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau pristatyti išvadas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Trumpai. Komitetas svarstė, pritarė patobulintam projektui. Balsavimo rezultatai – 9 už. Balsuota vienbalsiai, kitokių nuomonių nebuvo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kas galėtų pristatyti? Z. Streikus.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Komitetas svarstė. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
18.34 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 76, 168, 484, 485, 491, 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 4841 straipsniu įstatymo Nr. XIII-731 3, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1434(2) (svarstymas)
Kitas klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 4841 straipsniu įstatymo Nr. XIII-731 3, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1434(2). Pranešėja – A. Širinskienė arba kas nors iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto. (Balsai salėje) P. Valiūnas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). 2017 m. gruodžio 13 d. buvo komitete svarstyta ir nutarta pritarti vienbalsiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų taip pat. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Siūlote balsuoti? Gerai, balsuojame. (Balsai salėje)
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 36, prieš – 5, susilaikė 7. Po svarstymo projektui pritarta.
18.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1500 (pateikimas ir svarstymas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1500. Pranešėja – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, siūlau įtraukti į rudens darbų sesiją Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas klausti neužsirašė, dėl nuomonės taip pat. Gal galime bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Svarstymas. Niekas neužsirašė. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūloma balsuoti, o po balsavimo suteiksime Gabrieliui žodį.
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 34, 2 – prieš, susilaikė 10. Po svarstymo pritarta.
Kaip žadėjau, G. Landsbergis po balsavimo.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš išties prieš priėmimo stadiją norėčiau paprašyti opozicijos frakcijos vardu pertraukos dėl šio klausimo priėmimo motyvuodamas tuo, kad iš tikrųjų noriu apginti opozicijos teises, kurios yra trypiamos visiškai ne… Taip, taip. Šiandien yra opozicinės darbotvarkės laikas. Akivaizdu, kad mes priimame klausimus, kurie nėra opozicijos, per pridedamą laiką. Aš manau, kad kas nors turi atsistoti ir apginti šią Seimo salės pusę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Seimo Pirmininkas.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami opozicijos atstovai, opozicijos laikas baigėsi 18 valandą. Baigėsi. O toliau dirbame pagal turimą darbotvarkę, kurią patys – visas Seimas – pasitvirtinome. Malonėkite… (Balsai salėje) Už ką balsuokime? Už tai, kad balsuotume? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašymas yra teisėtas, todėl privalome balsuoti.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 17, prieš – 22, susilaikė 9. Vienas penktadalis tikrai yra. Pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
18.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1419 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1419. Pranešėjas – Seimo narys A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Norime įtraukti į darbotvarkę du nutarimus. Pirmas nutarimas – dėl S. Daukanto metų paskelbimo, tai jau būtų paskutinis, daugiau neskelbsime. Ir antras nutarimo projektas yra dėl principų atmintinų metų skelbimo, jis sugriežtins tvarką ir ateityje iš tikrųjų bus šitie klausimai sprendžiami pagal to nutarimo raidę.
PIRMININKAS. Klausti norėtų L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Arūnai, dėl tų metų. Žiūrėkite, jau A. Smetonos metais buvo ryžtasi paskelbti ne kitus, bet 2019 metus, mes padarėme pateikimą, o dabar buvo svarstymas jūsų komisijoje.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Buvo.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Prašau pasakyti, kokia ten eiga? Man norėtųsi sužinoti, kaip čia mums sekasi, ar nėra kokių nors povandeninių srovių?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Kiek aš žinau, kad kitą ketvirtadienį bus įtraukta į darbotvarkę, ir mes priimsime.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas. Atsisako? Taip, daugiau klausiančių nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Klausti niekas neužsirašė. Diskutuoti taip pat nenori. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Priėmimas. Niekas neužsirašė, kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 46 Seimo nariai: už – 40, prieš – 2, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1419) priimtas. (Gongas)
18.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ projektas Nr. XIIIP-1383 (pateikimas)
Prašome pristatyti – Seimo nutarimo „Dėl atmintinų metų nustatymo tvarkos“ projektas Nr. XIIIP-1383. A. Gumuliauskas.
Dėl vedimo tvarkos – S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Labai ačiū, pirmininke. Prašome pertraukos frakcijos vardu iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti. (A. Gumuliauskas: „Na, šakės…“)
Balsavo 45: už – 14, prieš – 26, susilaikė 5. Penktadalis tikrai yra. Pertrauka iki kito posėdžio.
18.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Simono Daukanto metais“ projektas Nr. XIIIP-1409 (pateikimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2018 metų paskelbimo Simono Daukanto metais“ projektas Nr. XIIIP-1409. Pranešėjas – A. Gumuliauskas. (Balsai salėje)
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Atkreipkit dėmesį, kad bus paskelbta pertrauka Lietuvos atgimimo pradininko – Simono Daukanto metų paskelbimo proga. (R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: „Na, tiek to, gerai, tikrai šventas reikalas.“)
PIRMININKAS. Radvile, prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Atsisako. Tai pristatykite.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū, užteko, taip sakant, supratimo. Čia, kaip ir prieš tai, šį nutarimo projektą inicijavo visa Valstybės istorinės atminties komisija, kurioje yra ir jūsų narių, E. Zingeris, yra profesorius… Žodžiu, mes inicijuojame dėl to, kad 2018 m. spalio 28 d. sukanka 225 metai nuo S. Daukanto gimimo.
PIRMININKAS. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Arūnai, turiu rimtą istorinį, galbūt ir filosofinį klausimą. Pirmiausia visiškai pritariu iniciatyvai ir tikrai balsuosiu už. Kalbant apie XIX amžių, apie tas mūsų mąstymo sroves, man visą laiką buvo įdomus klausimas – S. Daukantas ar M. Valančius, kas yra tas žmogus, kurio idėjos vis dėlto paklojo pamatą pirmiausia mūsų tautinės Lietuvos idėjai, kaip jūs jų visą tą idėjinį indėlį vertintumėte? Čia būtų labai įdomu jūsų tokį bendrą kontekstą, kad žinotume, už ką, kaip čia balsuoja žmonės.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš manau, kad be S. Daukanto, jo darbų nebūtų ir M. Valančiaus judėjimo. Taigi čia yra viskas labai glaudžiai susiję. Be abejonės, o po to be jų, aišku, nebūtų buvę ir „Aušros“, „Varpo“, „Tėvynės sargo“. Žodžiu, čia viskas yra labai glaudžiai susiję. Aš nelabai norėčiau ką nors išskirti, kad čia kažkas vienas ypatingas, kažkas mažiau ypatingas. Žodžiu, jie visi svarbūs.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Arūnai, aš apgailestauju, kad dėl praeito klausimo negalėjome diskutuoti, bet vėlgi visa pagarba S. Daukantui, iš kurio asmens aš gavau ir savo vardą, tėvui beskaitant S. Daukanto raštus, man gimus.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Vadinasi, tėvas studijavo.
S. GENTVILAS (LSF). …kartais toks skubotumas gali privesti prie to, kad patys metai po to tampa nusivylimu, nes dabar jau yra metų išvakarės. Bus paskelbti metai, programa turi būti sudaryta iki vasario mėnesio, biudžete pinigų nenumatyta, biudžetas jau suformuotas. Mes kartais norėdami pagerbti asmenį, įkliūname į tokias pinkles, kad skubotumas, kaip ten sako…
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš jums galiu šiek tiek paaiškinti. Jau akademinėje bendruomenėje tas S. Daukanto metų sąjūdis yra, jis egzistuoja. Yra išleistas net kalendorius 225 metams, čia kolega turi. Robertai, parodyk kalendorių. Yra, va – „225 metai S. Daukantui“. Yra sausio mėnesį jau numatyta pradžia Nacionaliniame muziejuje. Taigi programa jau yra. Ji jau yra natūraliai sudaryta, tik akademinė bendruomenė į mus kreipėsi šiek tiek pavėluotai, nes jie nelabai žinojo šitos tvarkos.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų užsirašė tiktai už. Gal galite nekalbėti? Atsisakote žodžio. Ačiū. Laurynas vis dėlto neatsisako.
L. Kasčiūnas – nuomonė už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, be abejo, už, tikrai gera iniciatyva. Bet, ką ir pastebėjome, tokį vėlyvą metą priimant tokį sprendimą… ne dėl to, kad sprendimas prastas, jokiu būdu, tai yra tikrai nuostabus dalykas, dėl tokių dalykų norėtųsi padiskutuoti kiek rimčiau, kad balsuodami suvoktume ir tos asmenybės masto reikšmę mūsų istoriniam procesui. S. Daukantas, mano požiūriu, yra viena iš tų penkių pagrindinių mūsų valstybingumo asmenybių. Todėl šiek tiek daugiau informacijos apie jį, apie jo priimtų sprendimų, išsakytų idėjų reikšmę norėtųsi ir Seimo plenarinių posėdžių salėje. Aš linkėdamas to ateityje, kad mes galėtume kartais truputėlį turėti ir tokių rimtesnių diskusijų, aišku, visus raginu pritarti šitam sprendimui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar S. Gentvilas nori kalbėti už? (Balsai salėje) Po vieną, atsiprašau. Gal bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Po pateikimo pritarta bendru sutarimu.
Pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Valstybinės istorinės atminties komisija. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną.
18.49 val.
Seimo savaitės (2017-12-18–2017-12-22) – 2017 m. gruodžio 19 d. (antradienio) ir 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo savaitės, prasidedančios gruodžio 18 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Laba vakaras, kantrieji Seimo nariai, pristatau kitos savaitės darbotvarkę. Daugelį klausimų mes svarstėme, dabar jau bus priėmimas ir visas antradienis yra numatytas priėmimų įvairiomis temomis, tomis, kurios buvo svarstytos. Išskirtinio nieko turbūt negalėtume ir išskirti. Toliau yra svarstymai kelių įstatymų. Ypatingi turbūt Gyvenamosios vietos, Laisvųjų ekonominių zonų, Kibernetinio saugumo, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų. Toliau. Privalomai į darbotvarkę įrašyti du klausimai.
Ketvirtadienį visiškai tik priėmimai surašyti ir tuo turėtume baigti intensyviąją darbotvarkę. Paskui liktų tik tie klausimai, kurie bus nepabaigti, o svarbiausias ketvirtadienio mūsų nutarimas darbotvarkės pabaigoje yra dėl sesijos pratęsimo, dėl Lietuvos Respublikos Seimo trečiosios sesijos pratęsimo. Sesiją siūlysime pratęsti iki 12 dienos. 12 dieną užbaigti darbotvarkę, sugiedoti himną ir eiti kūrenti laužų. Tokia siūloma kitos savaitės programa.
PIRMININKAS. Nori paklausti S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, vienoje iš Vyriausybės valandų aš uždaviau klausimą Ministrui Pirmininkui dėl Sporto įstatymo svarstymo ir jis pažadėjo, kad šią sesiją šis įstatymas bus pateiktas. Iš jūsų pristatymo matau, kad mes jau šiais metais nespėjame. Ar jūs žinote priežastis ir koks jo likimas?
V. PRANCKIETIS. Priežastis – neskubėjimas. Mes diskutavome apie tai ir aš jums irgi pasakojau. (Balsai salėje) Prašau? Ai, Sporto įstatymo. Negaliu pakomentuoti, nežinau, kodėl nepateiktas.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime patvirtinti bendru sutarimu?
V. PRANCKIETIS. Aišku, galime.
PIRMININKAS. Visi klausimai baigti. Dokumentų departamentas sujungs visus darbų programos papildymus, o kantriausius kviečiu registruotis. (Balsai salėje)
18.52 val.
Seimo narių pareiškimai
Ar yra pareiškimų? Yra. (Balsai salėje) Yra, užsirašė. Vis dėlto užsirašė. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Seimo Pirmininkas pavadino kantriausiais Seimo nariais čia likusius, o aš vadinu geriausiais, sąžiningiausiais likusius. Tikrai nepiktnaudžiauju, pirmą kartą darau štai tokiu pavidalu pareiškimą ir tikrai jis nebus ilgas.
Gerbiamieji, A. Armonaitė pateikė šitą projektą ir ji buvo priversta aiškintis, ar ji yra vartojusi tuos narkotikus. Gerbiamieji, kalbama ne apie narkotikus, o kalbama apie bausmių taikymą. Aš noriu paklausti tų replikavusių, konkrečiai mielo bičiulio D. Gaižausko, ar kai kada nors Seimo narys, pavyzdžiui, D. Gaižauskas pateiks Baudžiamojo kodekso sankcijų dydį už kokius nors nusikaltimus, tarkime, už išprievartavimą, vagystes ir žmogžudystes, ar aš, kaip Seimo narys, turėsiu teisę tardytojo tonu paklausti pono D. Gaižausko, ar esate ką nors pavogęs, ar esate ką nors nužudęs, ar esate ką nors išprievartavęs? Turbūt aš taip neklausiu, nes man atrodo, kad Seimo narys gali kalbėti ir pateikti įstatymų projektus, numatančius sankcijų dydį, ir negalima kaltinti tokiu tonu Seimo nario dėl tų veikų, dėl kurių nustatomas sankcijų dydis.
Aš manau, aš pasakiau, gerbiamas Dainiau, labai aiškiai. Daug Seimo narių pateikinės sankcijos dydžio nustatymą, bet tai nereiškia, kad mes juos galime įtarinėti ar tardyti dėl veikų, dėl kurių yra nustatomas sankcijos dydis. Turėkime saiko ir pagarbos vieni kitiems. Labai gerai pasakė posėdžiui tuo metu pirmininkavusi I. Degutienė. Mes čia nesame policininkai, cituoju tamstą, aš esu policininkas, mes čia esame Seimo nariai, Tautos atstovai, turintys teisę laisvai teikti siūlymus apie įvairius dalykus, nesusilaukdami kritikos, įtarimų ar persekiojimo dėl savo veiklos.
PIRMININKAS. Dar D. Gaižauskas, nes paminėjo.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Iš tiesų dėkoju už šitą klausimą, kad galiu dar kartą paaiškinti, kodėl aš paklausiau. Gerbiamasis Gentvilai, bet kuriuo metu, bet ką pristatydamas jūs manęs galite paklausti ir aš jums atsakysiu. Jūs turite teisę klausti, o aš turiu teisę atsakyti ar ne. Tą pasirinko gerbiamoji A. Armonaitė.
Kitas klausimas, kodėl aš to paklausiau. Todėl, kad jeigu A. Armonaitė būtų atsakiusi, jinai kai kur viešojoje erdvėje jau yra pasakiusi šitą atsakymą, jeigu jinai būtų pasakiusi vartojusi narkotikus, jinai, atrodo, turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija, jinai pildė anketą ir ten turėjo būti nurodyta, ar vartoji, ar ne. Todėl yra sprendžiamas klausimas, ar gali dirbti su įslaptinta informacija.
Kitas dalykas. Suprantate, mes esame Seimo nariai, visi vieši asmenys, jeigu norime – atsakome, jeigu nenorime – neatsakome. Gabrielius man užduos klausimą, aš jam atsakysiu. Gerbiamieji, mes galime bendrauti. Turiu teisę atsakyti, turiu teisę neatsakyti. Elementaru! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, baigiame diskusiją. Kviečiu visus registruotis. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 47 Seimo nariai. Dėkoju. Gruodžio 14 dienos posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.