LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 151 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIVP-215 ES

2021 m. lapkričio 10 d. Nr. 102-P-31

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Irena Haase, Andrius Navickas pavaduojantis Gabrielių Landsbergį, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.

Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės vyresnysis patarėjas Tautvydas Žėkas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėjas Simonas Mikšys, Generalinės prokurorės pavaduotojas Saulius Verseckas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01	1	5		Įvertinus projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Jeigu turtas, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kai jo saugojimo, priežiūros ir išlaikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės, prokuroro nutarimu jis parduodamas (perduodamas) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka.“ Toks pasiūlymo turinys kelia abejonių dėl jo taikymo galimybių ir reguliavimo esmės. Atkreiptinas dėmesys, jog iš esmės analogiško turinio reguliavimas, kai daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kai jo saugojimo, priežiūros ir išlaikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės, parduodamas (perduodamas) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta areštuoto turto realizavimo tvarka, yra nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 93 str. 4 dalyje. Tačiau pažymėtina, jog pastarasis straipsnis reguliuoja iš esmės daiktinių įrodymų, kurie dažnai gali būti ne itin didelės vertės, pardavimo tvarką. Tuo tarpu siūlomas keisti BPK 151 straipsnis reguliuoja turto, skirto galimam civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti, laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Pažymėtina, jog tokio pobūdžio turtas gali būti itin didelės vertės, kaip, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas. Taigi nuostatos esmė kelia abejonių. Pirma, laikino nuosavybės teisės apribojimo esmė yra skirta būtent laikinai apriboti nuosavybės teisę. Tuo tarpu, pagal siūlomą nuostatą, turtas galės būti parduodamas, o tuo atveju, jei laikinas nuosavybės teisės ir turto pardavimas pasirodys besąs nepagrįstas, asmeniui bus kompensuojama parduoto turto vertė. Pažymėtina, jog tuo atveju, jei turtas bus parduotas, tai jau nebebus joks laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nes jo negalima panaikinti ir grąžinti asmens, kurio nuosavybės teisės buvo apribotos, į buvusią teisinę padėtį. Todėl abejotina, ar priverstinis turto pardavimas gali ir turi būti įtvirtintas kaip laikino nuosavybės teisės apribojimo dalis, nes tai pagal savo esmę nėra ir negali būti laikoma laikinu nuosavybės teisės apribojimu. Antra, pagal projekte numatomą teisinį reguliavimą galėtų susiklostyti situacijos, kai prokuroras taikytų priverstinį areštuoto turto, skirto užtikrinti galimą civilinį ieškinį, pardavimą net ir pradiniuose ikiteisminio tyrimo etapuose, o vėliau civilinis ieškinys baudžiamajame procese apskritai nebūtų pareikštas. Diskutuotina, ar šiuo atžvilgiu priverstinio turto pardavimo galimybės projekte formuluojamos ne per plačiai. Trečia, pažymėtina, kad CPK nustato tik gyvūnų, produktų, kito greitai gendančio ar galinčio greitai prarasti savo prekinę vertę turto realizavimo tvarką (CPK 697 str.), kadangi tai yra objektyviai būtina dėl šio turto pobūdžio, tačiau nereguliuoja turto, kurio saugojimo, priežiūros ir išlaikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, realizavimo tvarkos ir net nenumato tokios galimybės. Taigi šiuo atveju galimai galima būtų taikyti tik poįstatyminius teisės aktus, kurie reguliuotų tokio turto pardavimo tvarką. Tačiau šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į oficialiąją Konstitucinio Teismo doktriną, kurioje ne kartą buvo nurodyta, kad „<...> pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, kad ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją bet kokiu nuosavybės teisės ribojimu negalima paneigti nuosavybės teisės esmės; jeigu nuosavybės teisė apribojama taip, kad ją įgyvendinti pasidaro neįmanoma, jeigu ji suvaržoma peržengiant protingai suvokiamas ribas arba neužtikrinamas jos teisinis gynimas, tai yra pagrindas teigti, jog pažeidžiama nuosavybės teisės esmė, o tai tolygu šios teisės neigimui.“ (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Šiame kontekste pažymėtina, kad laikino nuosavybės apribojimo pagrindu siekiant nustatyti priverstinio turto pardavimo galimybę, įstatymu būtina sureguliuoti esminius tokio nuosavybės teisės apribojimo pagrindus ir sąlygas. Įstatymas aiškiai turėtų nustatyti kriterijus ir sąlygas, kai turėtų būti laikoma, kad tam tikram asmeniui priklausančio turto saugojimo, priežiūros ir išlaikymo išlaidos būtų laikomos aiškiai per didelės. Be to, įstatyme turėtų būti nustatyta aiški tokio turto realizavimo tvarka ir sąlygos, nes šiuo metu įstatymai tokių sąlygų ir tvarkos nenustato. Kartu turėtų būti svarstoma, ar siūloma nuostata atitinka oficialiosios Konstitucinio Teismo doktrinos reikalavimus, jog: nuosavybės teisės ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus; ar siūlomu reguliavimu nėra paneigiama nuosavybės teisės esmė. Priešingu atveju, neįgyvendinus šių doktrininių postulatų, teigtina, kad turėtų būti svarstomas teikiamos nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis.	Pritarti	Atsižvelgiant į Teisės departamento (TD), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) ir kitų subjektų pateiktas pastabas, atsisakyta projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimo, naujų 5 ir 6 dalių, ir teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-215(2). Dėl išbrauktų nuostatų turinio: atkreiptas dėmesys į Aukščiausiojo Teismo ir Teisės departamento pastabas, kuriose nurodoma, kad projekto tam tikros nuostatos dėl nuosavybės teisių apsaugos, kuri nėra absoliuti, balansuoja ant ribos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų pažeidimo. Siūlomos naujos nuostatos turi atitikti konstitucinius principus (proporcingumo ir kt.) ir projekte turėtų būti tinkamai reglamentuotos. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad TD nepateikė pastabų nuostatoms, kuriomis BPK įgyvendinamos 2017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (toliau – Direktyva) ir MONEYVAL komiteto rekomendacijos. TD abejonės keliamos tik dėl tų BPK projekto nuostatų, kurios susijusios su laikinu nuosavybės teisės į turtą, kuris gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kai jo saugojimo, priežiūros ir išlaikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės, apribojimu. Pastarosios nuostatos į BPK projektą buvo įtrauktos siekiant spręsti praktikų įvardytas problemas. Atsižvelgiant į tai, kad BPK projekto pagrindinis tikslas yra įgyvendinti MONEYVAL komiteto rekomendacijas, kitų nuostatų, kurioms nepritariama ir kurios nėra susijusios su Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymu, BPK projekte atsisakyta, suderinus su išvadų rengėjais, projektų autoriais ir klausymų dalyviais. Jos paliekamos ateičiai, kai bus peržiūrimas Baudžiamojo proceso kodeksas. Atkreiptas dėmesys, kad diskusijoms reikalingas papildomas laikas, o tarptautinius įsipareigojimus Lietuva turi įgyvendinti dar šiais metais.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01	1	5		2. Projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 151 straipsnio 5 dalyje, reglamentuojančioje turto, į kurį nuosavybės teisė laikinai apribota, pardavimą (perdavimą), numatoma, kad „Nutarimas parduoti (perduoti) turtą nedelsiant ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną šio Kodekso nustatyta tvarka paskelbiamas asmeniui, kurio turtas parduodamas (perduodamas), ir visiems to turto savininkams (bendraturčiams). Jeigu nėra galimybės nedelsiant paskelbti nutarimą, laikoma, kad jis paskelbtas, kai yra įregistruojamas turto arešto aktų registre“. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai nedera su Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsniu, kuriame įtvirtinta, jog turto arešto aktų registro objektas yra „teismų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, kitų valstybės institucijų ir pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant“, t. y. pastarasis įstatymas nenumato, kad turto arešto aktų registre galėtų būti registruojami sprendimai, kuriais areštuotas turtas parduodamas (perduodamas).	Pritarti	Projekte siūlomos naujos 5 dalies atsisakyta, ji nesusijusi nei su Direktyvos nuostatų, nei su MONEYVAL komiteto rekomendacijų įgyvendinimu. Daugiau argumentų žr. aukščiau, prie TD pirmos pastabos. Atsižvelgiant į Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų subjektų pateiktas pastabas, klausymų metu išsakytus pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-215(2).
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01	1	6		3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 ir 72³ straipsniuose numatytas paprastas ir išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriamas pilnamečiui, nepilnamečiui ar juridiniam asmeniui kartu su bausme, atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ^[1]. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 151 straipsnio 6 dalį, kadangi jos lingvistinė konstrukcija („Jeigu turtas <...> buvo realizuotas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą ar įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi turto savininkui atlyginama <...> turto vertė, išskyrus atvejus, kai <...> realizuotas turtas atitinka BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytus konfiskuotino turto požymius. Sprendimas dėl tokio turto vertės konfiskavimo priimamas vadovaujantis šio Kodekso 94 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“) sudaro įspūdį, jog projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 151 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka realizuoto turto vertė galėtų būti konfiskuota, be kita ko, ir tais atvejais, kai asmens atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis.	Pritarti	Projekte siūlomos naujos 6 dalies atsisakyta, ji nesusijusi nei su Direktyvos nuostatų, nei su MONEYVAL komiteto rekomendacijų įgyvendinimu. Daugiau argumentų žr. aukščiau, prie TD pirmos pastabos. Atsižvelgus į visas pastabas, klausymų metu išsakytus pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-215(2).
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01	1	6		4. Iš projekto nuostatų nėra iki galo aišku, ar projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 151 straipsnio 6 dalyje siekiama nustatyti, kad joje nurodytas sprendimas dėl turto vertės konfiskavimo galėtų būti priimamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylą teisme. Pažymėtina, kad BPK 94 straipsnio 3 dalis, į kurią projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 151 straipsnio 6 dalyje pateikiama nuoroda, reglamentuoja turto konfiskavimą išimtinai tik ikiteisminio tyrimo stadijoje.	Pritarti	Projekte siūlomos naujos 6 dalies atsisakyta, ji nesusijusi nei su Direktyvos nuostatų, nei su MONEYVAL komiteto rekomendacijų įgyvendinimu. Daugiau argumentų žr. aukščiau, prie TD pirmos pastabos. Atsižvelgus į visas pastabas, klausymų metu išsakytus pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-215(2).
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01	1	6		5. Taip pat pastebėtina, jog projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 151 straipsnio 6 dalies formuluotėje „realizuotas turtas atitinka BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytus konfiskuotino turto požymius“ vietoje jungtuko „ir“ turėtų būti įrašytas jungtukas „ar“, kadangi turto atitikimas bet kuriame iš šių BK straipsnių nurodytiems konfiskuotino turto požymiams sudarytų savarankišką pagrindą tokį turtą konfiskuoti.	Pritarti	Projekte siūlomos naujos 6 dalies atsisakyta, ji nesusijusi nei su Direktyvos nuostatų, nei su MONEYVAL komiteto rekomendacijų įgyvendinimu. Daugiau argumentų žr. aukščiau, prie TD pirmos pastabos. Atsižvelgus į visas pastabas, klausymų metu išsakytus pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-215(2).
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-03-01	1	5		6. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 151 straipsnio 5 ir 8 dalyse numatomo teisinio reguliavimo lieka neaišku, ar baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turėtų teisę BPK 151 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka realizuoti turtą, kuris gali greitai sugesti ar prarasti vertę, arba kurio saugojimo, priežiūros ir išlaikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės.	Pritarti	Atsižvelgiant į pastabas, Projekte siūlomos naujos 5 dalies atsisakyta, ji nesusijusi nei su Direktyvos nuostatų, nei su MONEYVAL komiteto rekomendacijų įgyvendinimu. Galiojanti BK 151 straipsnio 8 dalis nekeičiama. Taip pat daugiau argumentų žr. aukščiau, prie TD pirmos pastabos. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-215(2).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

2021-05-14

1, 5, 6

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-214–215

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-215 (toliau – ir Projektas) teikiamos šios pastabos:

1. BPK 151 straipsnyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės apribojimas paprastai gali būti taikomas su pratęsimais iki vienerių metų. Atskirais atvejais, pavyzdžiui, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bylose, pratęsimų skaičius neribojamas. Projektu siūloma šiame straipsnyje numatyti galimybę taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą galimam civiliniam ieškiniu užtikrinti, t. y. dar net nepareiškus civilinio ieškinio. Tačiau tokiai situacijai paliekami minėti ilgi ar apskritai neribojami terminai. Tai kelia abejonių dėl suderinamumo su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuosavybės teisių apsauga, konstituciniu proporcingumo principu. Žymiai griežtesnės nuosavybės teisių ribojimo sąlygos panašiais atvejais nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK). Pagal šio kodekso 147 straipsnio 3 dalį teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą, per kurį turi būti pareikštas ieškinys. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip keturiolika dienų, atskirais atvejais – trisdešimt dienų. Nepareiškus per teismo nustatytą terminą ieškinio, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (147 straipsnio 3 dalis). Tarp BPK ir CPK nuostatų yra didelis atotrūkis. Tai sudaro pagrindą manyti, kad minėta Projekto nuostata neatitinka ir teisinio reglamentavimo nuoseklumo principo, kuris yra sudėtinė konstitucinio teisinės valstybės principo dalis. Pažymėtina, kad ieškinio pareiškimas baudžiamajame proceso paprastai priklauso ne nuo laikinąjį nuosavybės apribojimą taikančio prokuroro, bet nuo nukentėjusiojo valios.

Pritarti

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši LAT pastaba pateikta dėl BPK projekto nuostatų, kuriomis nėra įgyvendinamos Direktyvos nuostatos ar MONEYVAL komiteto rekomendacijos. Atsižvelgiant į tai, kad BPK projekto pagrindinis tikslas yra įgyvendinti MONEYVAL komiteto rekomendacijas, kitų nuostatų, kurios nėra susijusios su Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymu ir kurioms nepritarta, BPK projekte atsisakyta. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-215(2).

Dėl išbrauktų nuostatų turinio: atkreiptas dėmesys į Aukščiausiojo Teismo ir Teisės departamento pastabas, kuriose nurodoma, kad projekto tam tikros nuostatos dėl nuosavybės teisių apsaugos, kuri nėra absoliuti, balansuoja ant ribos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų pažeidimo. Siūlomos naujos nuostatos turi atitikti konstitucinius principus (proporcingumo ir kt.) ir projekte turėtų būti tinkamai reglamentuotos (dėl per trumpų terminų, dėl galimybės apskųsti prievartos priemonių taikymą aukštesniam teismui, dėl galimo ieškinio vertės ir konfiskuojamo turto vertės proporcijos (pagal nuostatą galima konfiskuoti per didelio kiekio turtą, netgi jį parduoti, kad būtų užtikrintas nedidelės vertės civ. ieškinys ir pan.), dėl galimybės iš anksto parduoti turtą asmens, net jeigu jis ateityje ir būtų išteisintas, tai gali būti ir didelės vertės nekilnojamasis turtas ir kt., todėl išbrauktos nuostatos diskutuotinos. LAT pasiūlymu – galėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai taikant laikiną nuosavybės teisių apribojimą dėl galimo civilinio ieškinio teismas nustato konkretų terminą, per kurį tas ieškinys turi būti pareikštas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

2021-05-14

2. Kyla abejonių ir dėl kitų Projekto nuostatų suderinamumo su konstituciniu teisinio reglamentavimo nuoseklumo principu.

2.1. Antai projektu siūlomoje naujoje BPK 151 straipsnio 5 dalyje nustatytas itin trumpas absoliutus trijų dienų terminas, per kurį ikiteisminio tyrimo teisėjas turi išnagrinėti skundą dėl prokuroro nutarimo parduoti (perduoti) turtą, kuris gali greitai sugesti ar prarasti vertę arba kai jo saugojimo, priežiūros ir išlaikymo išlaidos būtų aiškiai per didelės. Tokie trumpi terminai nenumatomi skundams dėl kitų procesinių prievartos priemonių išnagrinėti, taip pat ir iš karto nuo taikymo pradžios darančių didelę žalą, pavyzdžiui, skundams dėl suėmimo taikymo numatytas septynių dienų terminas (BPK 130 straipsnis). Pažymėtina, kad minėtas turtas gali būti įvairus ir teisių į jį apribojimo klausimo nagrinėjimas ilgiau nei tris dienas, pavyzdžiui, septynias dienas, nebūtinai pakenks siekiui, kad šis turtas neprarastų vertės ar kad nebūtų patirtos aiškiai per didelės jo saugojimo išlaidos. Todėl nustatomi sutrumpinti skundų nagrinėjimo terminai bent jau neturėtų būti absoliutūs.

2.2. Projektu siūlomoje naujoje BPK 151 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta, kad minėtą skundą išnagrinėjusio ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Tačiau ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys visų kitų procesinės prievartos priemonių taikymo atvejais yra skundžiamos aukštesniam teismui. Galimybė apskųsti atskiruoju skundu aukštesniame teismui visas nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones numatyta CPK (151 straipsnis). Pažymėtina, kad prokuroras, priimantis nutarimą taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, asmens teisių apsaugos požiūriu neprilygsta teismui, o skundą dėl šio nutarimo nagrinėjantis apylinkės teismas (ikiteisminio tyrimo teisėjas) – aukštesniam – apygardos teismui.

Pritarti

Projekto naujų 5 ir 6 dalių atsisakyta, nes nuostatos diskutuotinos ir šiomis nuostatomis nėra įgyvendinamos Direktyvos ar MONEYVAL komiteto rekomendacijos. Atsižvelgiant į tai, kad BPK projekto pagrindinis tikslas yra įgyvendinti MONEYVAL komiteto rekomendacijas, kitų nuostatų, kurios nėra susijusios su Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų vykdymu ir kurioms nepritarta, BPK projekte atsisakyta. Teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-215(2).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,

2021-05-14

3. Keistina jau praėjusi Projekte numatyta įstatymo įsigaliojimo data.

Pažymėtina, kad šios pastabos 2021 m. gegužės 13 d. buvo apsvarstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.

Pritarti

Tikėtina, kad įstatymai bus priimti ir Lietuvos tarptautiniai įsipareigojimai bus įgyvendinti dar šioje rudens sesijoje. Suderinus su rengėjais ir su Generaline prokuratūra projekto 2 straipsnyje nustatyta nauja įsigaliojimo data:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. vasario 1 d.“

Generalinė prokuratūra,

2021-05-17

Dėl įstatymų projektų Nr. XIVP-214

ir Nr. XIVP-215

Susipažinę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-214, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-215 (toliau abu kartu – Projektai), pritariame BK ir BPK normų tobulinimui, siekiant nusikalstamų veikų, susijusių su pinigų plovimu, efektyvesnio baudžiamojo persekiojimo bei tinkamai įgyvendinti 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (toliau – Direktyva) nuostatas ir 2018 m. gruodžio mėn. Europos Tarybos ekspertų komiteto dėl priemonių, nukreiptų kovai su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu (toliau – MONEYVAL komitetas), pateiktas rekomendacijas Lietuvai.

Įvertinus Projektuose siūlomą reglamentavimą, kilo abejonių dėl tinkamo Direktyvos ir MONEYVAL komiteto rekomendacijų nuostatų įgyvendinimo, taip pat ar toks reglamentavimas duotų reikalingą praktinę naudą. Atsižvelgdami į tai manome, kad Projektai tobulintini, ir teikiame pastabas bei pasiūlymus.

Dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-215 (toliau – BPK pakeitimo projektas)

1. Pritartina BPK pakeitimo projekte siūlomiems BPK 151 straipsnio pakeitimams ir manytina, kad jų priėmimas padės įgyvendinti MONEYVAL komiteto pateiktas rekomendacijas bei bus naudingas praktikoje, siekiant efektyviau užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, taip pat civilinius ieškinius, pareikštus baudžiamosiose bylose.

2. BPK pakeitimo projekte siūloma pakeisti BPK 151 straipsnio 7 dalį, nustatant, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius neribojamas baudžiamosiose bylose dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų tik BK 189 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Toks pakeitimas sietinas su MONEYVAL komiteto rekomendacijų įgyvendinimu.

Pažymėtina, kad MONEYVAL komiteto ketvirtojoje rekomendacijoje nurodyti laikinųjų apsaugos priemonių teisinio reglamentavimo ir praktinio taikymo trūkumai siejami ne tik su šios procesinės priemonės taikymu tiriant pinigų plovimo nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 ir 216 straipsniuose, bet apskritai užtikrinant efektyvų turto konfiskavimą baudžiamajame procese, nes valstybės gebėjimas kovoti su pinigų plovimu vertinamas ne tik pagal galimybę efektyviai persekioti konkrečias pinigų plovimo nusikalstamas veikas, bet ir konfiskuoti turtą, gautą iš bet kokių nusikalstamų veikų, jeigu jos generuoja nusikalstamą naudą ir leidžia jas darantiems asmenims nusikalstamu būdu praturtėti. Toks iš nusikalstamų veikų gaunamas turtas baudžiamojo proceso metu turi būti tinkamai identifikuojamas, o vėliau, priimant nuosprendį, konfiskuojamas.

Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo praktiką, darytina išvada, kad tiriant įvairias sudėtingas ekonomines ir finansines nusikalstamas veikas, taip pat neteisėto praturtėjimo atvejus (BK 189¹straipsnis) (apysunkiai nusikaltimai), baudžiamasis procesas dėl įvairių objektyvių priežasčių (pvz., ikiteisminio tyrimo apimties, specialistų, ekspertų atliekamų tyrimų, poreikio gauti duomenis iš užsienio valstybių ir pan.) paprastai užtrunka ilgiau nei vienerius metus. Tačiau net jei tokioje baudžiamojoje byloje būtų nustatytas konfiskuotinas turtas ir nuosavybės teisės į jį būtų laikinai apribotos, siekiant užtikrinti galimą tokio turto konfiskavimą, tokia procesinė prievartos priemonė negalėtų būti taikoma ilgiau nei vienerius metus. Panaikinus laikiną nuosavybės teisės apribojimą, toks turtas galėtų būti parduotas ar kitaip perleistas tretiesiems asmenims, suvartotas ar paslėptas, todėl jį konfiskuoti būtų labai sunku ar net neįmanoma.

Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti, kad procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – taikymas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar galimą išplėstinį turto konfiskavimą, nebūtų ribojamas vienerių metų termino baudžiamosiose bylose ir dėl kitų apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamų nusikaltimų, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad tokioje byloje bus taikoma tokia baudžiamojo poveikio priemonė.

Pritarti iš dalies

Dalies diskutuotinų projekto nuostatų atsisakyta, joms reikalingos gilesnės diskusijos, galima prie jų sugrįžti ateityje peržiūrint BPK.

Pritartina Generalinei Prokuratūrai, kad projektas taisytinas, atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo ir Teisės departamento pastabas (iš projekto išbrauktos nuostatos balansuoja ant ribos, kad būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos dėl nuosavybės teisių apsaugos. Nors šios teisės apsauga ir nėra absoliuti, tačiau kuriamos naujos normos turi atitikti konstitucinius principus (proporcingumo ir kt.), o projekte turėtų būti tinkamai reglamentuotos nuostatos (dėl per trumpų terminų, dėl galimybės apskųsti prievartos priemonių taikymą aukštesniam teismui, dėl galimo ieškinio vertės ir konfiskuojamo turto vertės proporcijos (pagal nuostatą galima konfiskuoti per didelio kiekio turtą, netgi jį parduoti, kad būtų užtikrintas kad ir nedidelės vertės civ. ieškinys ir pan.), dėl galimybės iš anksto parduoti turtą (tai gali būti ir didelės vertės nekilnojamasis turtas) asmens, net jeigu tas asmuo ateityje ir būtų išteisintas.

BPK projekto rengėjai mano, kad Generalinės prokuratūros siūlymas nustatyti, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar galimą išplėstinį turto konfiskavimą, nebūtų ribojamas vienerių metų termino baudžiamosiose bylose ir dėl kitų apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamų nusikaltimų, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad tokioje byloje bus taikoma tokia baudžiamojo poveikio priemonė, svarstytinas, tačiau reikalinga gilesnė diskusija, ar tokia priemonė netaps per plačiai taikoma baudžiamajame procese.

Generalinės prokuratūros siūlymui leisti taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą platesniam veikų ratui nepritartina, nes ši kardomoji priemonė itin intensyviai varžo nuosavybės teises, todėl jos taikymas turėtų būti labai pamatuotas. Valstybės negebėjimas veiksmingai taikyti turto konfiskavimą neturėtų būti kompensuojamas tokiais stipriais žmogaus teisių ribojimais.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

2021-05-07

DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XIVP-214, NR. XIVP-215

Informuojame, kad pagal kompetenciją įvertinome Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-214 ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-215.

Pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atsižvelgti

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-215(2) ir Komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas-2, jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė