PASIŪLYMAS

Dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 130(1), 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX(1) skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo X(2) skyriumi įstatymo projekto

NR. XIVP-1018(3)

2021-12-21

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	140^8	3		Argumentai: Įstatymo projekto 23 straipsnyje, papildančiame Įstatymą 140^8 straipsniu (140^8 straipsnio 3 dalyje), numatomas nepilnamečių prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių izoliuotas apgyvendinimas konkrečioje apgyvendinimo vietoje be teisės išvykti iš apgyvendinimo vietos. Įvertinus izoliacijos žalą vaiko raidai, siūlytina papildyti 140^8 straipsnio 3 dalį sakiniu „Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“ Pasiūlymas teikiamas remiantis Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rekomendacija. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140^12straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki  priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai juos apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikino apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.“
2.	140^8	6		Argumentai: Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių teisės judėti ribojimas (t. y. de facto sulaikymas), neįvertinus sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti, būtinumo ir proporcingumo ir neužtikrinus teisminės de facto sulaikymo kontrolės, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., sprendimą sulaikyti asmenį gali priimti tik teismas.  Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros bei Seimo narių pastabas dėl judėjimo laisvės apribojimo be teismo sprendimo, siūlome numatyti, jog priėmus administracinį sprendimą tęsti prieglobsčio prašytojo ir (ar) užsieniečio faktinį sulaikymą, tokį sprendimą jį priėmusios institucijos iniciatyva turėtų peržiūrėti teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį siūlymą prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti, galėtų būti tęsiamas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Kitais žodžiais tariant, siūlomas pakeitimas sukurtų prielaidas derinti tiek žmogaus teisių užtikrinimo, tiek nacionalinio saugumo ir efektyvaus migracijos procesų valdymo interesus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti prieglobsčio prašytoją šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, prieglobsčio prašytojas yra apgyvendinamas  šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.“
3.	140^8	7		Argumentai: Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių teisės judėti ribojimas (t. y. de facto sulaikymas), neįvertinus sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti, būtinumo ir proporcingumo ir neužtikrinus teisminės de facto sulaikymo kontrolės, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., sprendimą sulaikyti asmenį gali priimti tik teismas.  Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros bei Seimo narių pastabas dėl judėjimo laisvės apribojimo be teismo sprendimo, siūlome numatyti, jog priėmus administracinį sprendimą tęsti prieglobsčio prašytojo ir (ar) užsieniečio faktinį sulaikymą, tokį sprendimą jį priėmusios institucijos iniciatyva turėtų peržiūrėti teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį siūlymą prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti, galėtų būti tęsiamas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Kitais žodžiais tariant, siūlomas pakeitimas sukurtų prielaidas derinti tiek žmogaus teisių užtikrinimo, tiek nacionalinio saugumo ir efektyvaus migracijos procesų valdymo interesus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį kreipiasi į teismą su teikimu apgyvendinti užsienietį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, užsienietis yra apgyvendinamas  šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį nesikreipė į teismą dėl užsieniečio apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
4.	140^8	9		Argumentai: Pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių teisės judėti ribojimas (t. y. de facto sulaikymas), neįvertinus sprendimo apgyvendinti prieglobsčio prašytoją ar užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės judėti, būtinumo ir proporcingumo ir neužtikrinus teisminės de facto sulaikymo kontrolės, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str., sprendimą sulaikyti asmenį gali priimti tik teismas.  Atsižvelgiant į Seimo kontrolierių įstaigos, nevyriausybinių organizacijų, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros bei Seimo narių pastabas dėl judėjimo laisvės apribojimo be teismo sprendimo, siūlome numatyti, jog priėmus administracinį sprendimą tęsti prieglobsčio prašytojo ir (ar) užsieniečio faktinį sulaikymą, tokį sprendimą jį priėmusios institucijos iniciatyva turėtų peržiūrėti teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šį siūlymą prieglobsčio prašytojų ir (ar) užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti, galėtų būti tęsiamas iki tol, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Kitais žodžiais tariant, siūlomas pakeitimas sukurtų prielaidas derinti tiek žmogaus teisių užtikrinimo, tiek nacionalinio saugumo ir efektyvaus migracijos procesų valdymo interesus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 140^8 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Skundas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas dėl šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytų sprendimų apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka. skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka.“

Teikia

Seimo narys                                                                                              Tomas Vytautas Raskevičius

Monika Ošmianskienė

Kasparas Adomaitis

Silva Lengvinienė

Morgana Danielė

Ieva Pakarklytė

Marius Matijošaitis

Vytautas Mitalas

Artūras Žukauskas

Algirdas Sysas

Julius Sabatauskas

Orinta Leiputė

Dovilė Šakalienė

Tomas Tomilinas