LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO NR. I-1628  

18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-3482

 

2024-06-19 Nr. 108-P-39

 

                                                                                                                         Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius; komiteto pirmininko pavaduotojas G. Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V. Fiodorovas, A.Kupčinskas, D.Labanavičius, L.Mogenienė, I. Pakarklytė, J.Pinskus, L. Savickas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė; padėjėja Z. Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas  M. Pakėnas, Lietuvos keleivių vežėjų asociacijos atstovai G. Nakutis ir A. Adomaitytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-19

1

 

 

1.    Projekto 1 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Kelių transporto kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 18 straipsnio 14 dalies 4 punktą, kuriame nustatyta, kad tolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomi atsižvelgiant į tai, ar sudaromo maršruto trasa nesutampa su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „naujų maršrutų nustatymas, vadovaujantis šiuo kriterijumi, tampa neįmanomas arba labai sudėtingas. Svarbu pažymėti, kad, kaip nustatyta Kodekso 18 straipsnio 3 dalyje, tvirtinant maršrutus turi būti atsižvelgta į visuomenės interesus, poreikius ir paslaugų patogumą, o maršrutai sudaryti laikantis šio kriterijaus turėtų būti vykdomi nuošalesniais keliais, kur ir visuomenės intereso galbūt nėra arba jis yra tik minimalus, o likusių keleivių keliavimo trukmė taptų ilgesnė, kas pablogintų pačios paslaugos patogumą, tad tokie maršrutai nebūtų patrauklūs keleiviams ir aktualūs vežėjams, kadangi jų veikla vykdoma komerciniu pagrindu“. Pažymėtina, kad atsisakius keičiamo kodekso 18 straipsnio 14 dalies 4 punkte nustatyto kriterijaus, nauji vežėjų tolimojo susisiekimo autobusais maršrutai galėtų 100 procentų sutapti su jau esamais kitų vežėjų maršrutais. Nelikus minėto kriterijaus, galėtų padidėti vežėjų konkurencija vykdant keleivių vežimą autobusais komerciškai patraukliuose tolimojo susisiekimo autobusų maršrutuose. Padidėjusi konkurencija, manytina, gali sąlygoti autobusų bilietų kainų sumažėjimą, tačiau svarstytina, ar tokiu atveju atsirastų vežėjų, kurie būtų suinteresuoti naujus tolimojo susisiekimo autobusų maršrutus planuoti vietovėse, kurių neapima (ar tik iš dalies apima) jau esantys komerciškai patrauklūs maršrutai, kas pablogintų pačios paslaugos prieinamumą atitinkamų teritorijų gyventojams. Atsižvelgiant į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti projekto tikslai. Svarstytina, ar šie tikslai negalėtų būti pasiekti keičiamo kodekso 18 straipsnio 14 dalies 4 punkte pakeitus naujų maršrutų tapatumo esamiems maršrutams procentą.

Pritarti.

Įstatymo projekto nuostatos patobulintos svarstymo komitete metu.

2

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-19

2

 

 

2.    Projekto 2 straipsnio pavadinime reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „įgyvendinimas ir taikymas“, nes šiame straipsnyje nėra įgyvendinimo ir taikymo nuostatų.

Pritarti.

 

3

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-19

 

 

 

3.    Projektas tikslintinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) – projekto pavadinime reikia išbraukti numerį „NR. I-1628“, nes keičiant kodeksus įstatymų numeriai nenurodomi.

Pritarti.

 

4

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-02-19

 

 

 

4.    Atsižvelgiant į Kelių transporto kodekse nustatytą Susisiekimo ministerijos kompetenciją, dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų gauti Vyriausybės nuomonę.

Pritarti iš dalies.

Prieš svarstymą komitete, įstatymo projekto nuostatos derintos su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija, kurios yra atsakingos už keleivinio transporto politikos formavimą.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1

Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024-02-29

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso Nr. I-1628 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3482 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, jog pastabų ir pasiūlymų neturime.

Susipažinta.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirti.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

 

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

 

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

1

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

 

 

 

Argumentai:

Pasiūlymai teikiami siekiant įgyvendinti įstatymo projekto iniciatoriaus užsibrėžtus tikslus:  nustatyti platesnį tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą, gerinantį susisiekimo galimybes keleiviams.

Siekiant įstatymo projekto tikslo, būtinos kompleksinės priemonės.  Tuo tikslu yra teikiami kelių straipsnių pakeitimai. 

Pasiūlymas:

Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 171, 18 IR 182 STRAIPSNIOŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMAS“

Pritarti.

 

2

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

1N

 

 

Argumentai:

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 171 straipsnyje numatytas viešųjų paslaugų teikimo organizavimas yra susietas su viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutais teikimu. Tokiu būdu yra ribojama galimybė lanksčiai reaguoti bei patenkinti  susidariusį tolimojo susisiekimo poreikį kuriame nors Lietuvos regione, konkrečiame mieste ar kitoje vietoje.

Atitinkamai, KTK 171 straipsnio pakeitimais siūloma numatyti viešosios paslaugos teikimą atsietai nuo konkretaus tolimojo susisiekimo maršruto, suteikiant prioritetą ne konkretaus maršruto sudarymo kriterijams, bet visuomenės poreikiui gauti paslaugą. Tokiu būdu Transporto saugos administracija galėtų daug lanksčiau ir greičiau reaguoti į kilusią keleivių vežimo problemą kurioje nors Lietuvos dalyje, o tai leistų spręsti tolimojo susisiekimo regionuose problemą.

Taigi, KTK 171  straipsnio pakeitimais siūloma, kad pirmiausia būtų vertinamas tolimojo susisiekimo paslaugos poreikis kaip toks ir, tokiam poreikiui egzistuojant, KTK 171 straipsnio pagrindu būtų organizuojamas viešosios paslaugos teikiamas. Tokiu būdu būtų sudaromos sąlygos įvertinti realų tolimojo susisiekimo paslaugos poreikį bet kurioje Lietuvos vietoje (o ne apsiribojant tik egzistuojančiais tolimojo susisiekimo maršrutais) ir imtis priemonių tokio poreikio patenkinimui viešosios paslaugos pagrindu. Viešoji tolimojo susisiekimo paslauga ir jos prieinamumas taptų pagrindiniu šio KTK straipsnio tikslu, o šio straipsnio nuostatos tarnautų kaip įrankis tokios paslaugos prieinamumui regionuose užtikrinti, nevaržant ir neapribojant paslaugos teikimo konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu.

Atsižvelgiant į pirmiau paminėtus paaiškinimus, KTK 171 straipsnio 1 dalies pakeitimu siūloma numatyti, kad Transporto saugos administracija vertina viešųjų paslaugų poreikį tolimajame susisiekime, siekiant užtikrinti tolimojo susisiekimo paslaugos prieinamumą visiems Lietuvos gyventojams. Pakeitimu naikinamos KTK 171 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės, susiejančios viešosios tolimojo susisiekimo paslaugos teikimą su konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu.

Pastebėtina, kad KTK 171 straipsnio 5 dalies 3 punkte vartojamos tokios sąvokos kaip „viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga“. Atitinkamai, siūlomais pakeitimais būtų įtvirtinama ir „viešoji paslauga tolimajame susisiekime“.

Pasiūlymai:

1.      Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu:

„1 straipsnis. 171 straipsnio pakeitimas“

       2. Pakeisti 171 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Užtikrindama viešųjų paslaugų prieinamumą tolimajame susisiekime, viešųjų paslaugų teikimo tolimajame susisiekime poreikį numato Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio. Savivaldybių institucijos, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, užtikrina bendrus interesus tenkinančių keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų vietinio susisiekimo maršrutais teikimą, kurio, atsižvelgdami į savo komercinius interesus, vežėjai neprisiimtų arba neprisiimtų tokiu mastu ar tokiomis pačiomis sąlygomis negaudami atlygio.“

Pritarti.

 

3

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

1N

 

 

Argumentai:

Siūlomais redakciniais KTK 171 straipsnio 3 dalies pakeitimais naikinamos KTK 171 straipsnio 3 dalyje vartojamos formuluotės, susiejančios viešosios tolimojo susisiekimo paslaugos teikimą su konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu ir įtvirtinama „viešoji paslauga tolimajame susisiekime“. Tokiu būdu išlaikomas sistemiškas ir vieningas viešosios paslaugos organizavimo reglamentavimas KTK 171 straipsnyje.

Taip pat siekiant kad Transporto saugos administracija galėtų lanksčiau reaguoti į viešosios paslaugos poreikį ir pirmenybę teikti gyventojų poreikiui, o ne maršrutų sudarymo principams, siūloma teikiant keleivių vežimo paslaugas  KTK 171 straipsnio pagrindu 50 proc. taisyklės netaikyti.

Be to, siekiant, kad tais atvejais, kai vežėjas atsisako teikti keleivių vežimo paslaugas maršrute, kur išvykimo arba galinis punktas yra miesto, kuriame yra daugiau kaip 10 000 gyventojų, centras ir neatsiranda kitas vežėjas, norintis vežti keleivius tokiu maršrutu, organizuojant viešosios paslaugos teikimą reikalavimas, kad „išvykimo arba galinis punktas yra miesto, kuriame yra iki 10 000 gyventojų, centras“, netaikomas.

Atitinkamos korekcijos taip pat siūlomos, siekiant suteikti galimybę Transporto saugos administracijai užtikrinti minimalų autobusų išvykimo dažnumą, kaip numato KTK 18 str. pakeitimai.

Pasiūlymas:

Pakeisti 171 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Transporto saugos administracija nustato viešosios paslaugos tolimajame susisiekime tolimojo susisiekimo maršrutais poreikį, remdamasi šio straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais, ir užtikrina jų teikimą, sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su vežėjais. sudaro viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju dėl naujo šiam poreikiui tenkinti skirto maršruto aptarnavimo. Vertinant viešosios paslaugos poreikį ir sudarant naują maršrutą viešosios paslaugos tolimajame susisiekime teikimui, šio kodekso 18 straipsnio 16 dalies 4 punktas nėra taikomas. Esant viešosios paslaugos poreikiui ir sudarant sutartį dėl viešosios paslaugos teikimo esamame maršrute, kurį aptarnavusiam vežėjui buvo panaikintas leidimas vežti keleivius ir naujas leidimas nėra išduotas nei vienam vežėjui, šio straipsnio 5 dalies 2 punktas nėra taikomas. Sudarant sutartį dėl viešosios paslaugos teikimo minimalaus autobusų išvykimo užtikrinimo tikslais, šio kodekso 18 straipsnio 16 dalies 4 punktas, taip pat šio straipsnio 5 dalis nėra taikomi. Transporto saugos administracija vežėjus teikti viešąsias paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais tolimajame susisiekime pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka konkurso būdu, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais. Teikti viešąsias paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais tolimajame susisiekime gali tik vežėjai, turintys šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytą licenciją.“

Pritarti.

 

4

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

1N

 

 

Argumentai:

Pirmiausia, siūlomais redakciniais KTK 171 straipsnio 5 dalies pakeitimais naikinamos KTK 171 straipsnio 5 dalyje vartojamos formuluotės, susiejančios viešosios tolimojo susisiekimo paslaugos teikimą su konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu ir įtvirtinama „viešoji paslauga tolimajame susisiekime“. Tokiu būdu išlaikomas sistemiškas ir vieningas viešosios paslaugos organizavimo reglamentavimas KTK 171 straipsnyje.

Atliekant pirmiau paminėtus redakcinius pakeitimus šiame punkte būtina išlaikyti kriterijus, kurie apibrėžtų kur yra teikiama viešoji tolimojo susisiekimo paslauga. Atitinkamai, siūloma papildyti šį punktą numatant, kad viešoji paslauga teikiama ilgesnėje kaip 50 km trasoje tarp savivaldybių centrų.

Taip pat siūlytina keisti KTK 171 straipsnio 5 dalies 1 punktą visa apimtimi, panaikinant šiuo metu numatytą 2 mėn. laiko tarpą kaip vieną iš kriterijų. Manytina, kad 2 mėn. laikotarpis, tik po kurio galima organizuoti viešosios paslaugos teikimą, yra per ilgas. Lietuvos gyventojai neturėtų būti palikti be tolimojo susisiekimo tokiam ilgam laiko tarpui. Vietoj buvusio punkto siūloma numatyti, kad viešoji paslauga privalo būti teikiama, jei nustatomas poreikis ir nėra užtikrintas tolimasis susisiekimas. Siūlomi pakeitimai leistų teikti viešąją paslaugą KTK 171 straipsnio pagrindu nedelsiant situacijose, kai nustatomas tolimojo susisiekimo poreikis ir tenkinami kiti kriterijai.

Siūlomi  KTK 171 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktų pakeitimai yra redakciniai pakeitimai, kuriais siekiama panaikinti viešosios paslaugos teikimo siejimą su tolimojo susisiekimo maršrutu. Šiose dalyse kiti numatyti viešosios paslaugos teikimo kriterijai iš esmės nėra keičiami.

Pasiūlymas:

Pakeisti 171 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Viešoji paslauga tolimajame susisiekime tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių kelių trasa ilgesnė kaip 50 km, tolimojo susisiekimo maršrutais privalo būti teikiama, jeigu tenkinami visi šie kriterijai:

1) Vyriausybės įgaliota institucija nustato tolimojo susisiekimo viešųjų paslaugų poreikį, jeigu tarp išvykimo ir galinio punktų nėra užtikrintas tolimasis susisiekimas arba jeigu tarp išvykimo ir atvykimo punktų esanti atkarpa sudaro esamo maršruto dalį, tačiau tokiu maršrutu keleivių vežimo paslaugas teikiantis vežėjas atsisako padidinti vykdomų reisų skaičių; praėjus 2 mėnesiams nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo;

2)  išvykimo arba galinis punktas yra miesto, turinčio iki 20 000 gyventojų, centras tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, užtikrins susisiekimą su miestais, kuriuose yra iki 10 000 gyventojų (maršruto pradžioje ir pabaigoje) ir kuriuose nėra organizuojamas vietinis susisiekimas;

3) tarp išvykimo ir galinio punkto nėra tolimojo susisiekimo maršruto, kuriame bus teikiama viešoji paslauga, pradžia ir pabaiga nesutampa su geležinkelių transporto vietinio maršruto, kuriame teikiama viešoji keleivių, bagažo vežimo geležinkelių transportu paslauga ir (ar) viešoji kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse, pradžia ir pabaiga.“

Pritarti.

 

5

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

1N

 

 

Argumentai:

Siūlomais redakciniais KTK 171 straipsnio 3 dalies pakeitimais naikinamos KTK 171 straipsnio 3 dalyje vartojamos formuluotės, susiejančios viešosios tolimojo susisiekimo paslaugos teikimą su konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu ir įtvirtinama „viešoji paslauga tolimajame susisiekime“. Tokiu būdu išlaikomas sistemiškas ir vieningas viešosios paslaugos organizavimo reglamentavimas KTK 171 straipsnyje.

Pasiūlymas:

Pakeisti 171 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Vežėjas, su kuriuo sudaryta viešosios paslaugos teikimo sutartis, privalo užtikrinti, kad valstybės lėšos, skirtos vežėjui viešosioms paslaugoms tolimojo susisiekimo maršrutais teikti, būtų traukiamos į apskaitą atskirai nuo kitų vežėjo vykdomų veiklų ir negali būti naudojamos kitai veiklai.“

Pritarti.

 

6

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

1N

 

 

Argumentai:

Siūlomais redakciniais KTK 171 straipsnio 3 dalies pakeitimais naikinamos KTK 171 straipsnio 3 dalyje vartojamos formuluotės, susiejančios viešosios tolimojo susisiekimo paslaugos teikimą su konkrečiu tolimojo susisiekimo maršrutu ir įtvirtinama „viešoji paslauga tolimajame susisiekime“. Tokiu būdu išlaikomas sistemiškas ir vieningas viešosios paslaugos organizavimo reglamentavimas KTK 171 straipsnyje.

Pasiūlymas:

Pakeisti 171 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytos vežėjo licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas. Transporto saugos administracija, paaiškėjus, kad vežėjo, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis, licencijos galiojimas sustabdytas, užtikrina laikiną paslaugos teikimą paskirdama naują vežėją, kurį parenka apklausos būdu. Naujo vežėjo parinkimas atliekamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo licencijos galiojimo sustabdymo vežėjui, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“

Pritarti.

 

7

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

2N

 

 

Argumentai:

Siūlomas KTK 18 straipsnio 4 dalies pakeitimas patikslina reguliaraus reiso sąvoka, panaikinant tarifą kaip vieną iš reguliaraus reiso apibrėžimo požymių. Manytina, kad „tarifas“ yra perteklinė reguliaraus reiso sąvokos dalis.

Tarifų nustatymą reglamentuoja KTK 16 straipsnis, todėl papildomai šioje dalyje kalbėti apie tarifus nėra poreikio.

Be to, KTK 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad keleivių vežimo reguliariais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais tarifus nustato vežėjas. Taigi, vežėjai turėtų likti laisvi spręsti, kada keisti tarifus. Manytina, kad panaikinus griežtą įpareigojimą „iš anksto nustatyti tarifus“ būtų sudaromos sąlygos didesnei vežėjų konkurencijai vežimo paslaugų kainomis (tarifais).

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1  2 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

Pripažinti netekusiu galios 18 straipsnio 14 dalies 4 punktą.

Pakeisti 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Reguliarūs reisai – reisai, kuriais keleiviai vežami nustatytu dažnumu ir maršrutais, kelionės metu paimant ir išleidžiant keleivius tam tikslui nustatytose stotelėse, laikantis iš anksto nustatytų reisų tvarkaraščių ir tarifų. Reisų tvarkaraštyje turi būti nurodyti stotelių, kuriose bus įlaipinami ir išlaipinami keleiviai, pavadinimai, išvykimo iš stotelių laikai. Reguliarūs reisai organizuojami, jeigu gatvių ir kelių būklė atitinka susisiekimo ministro nustatytus reikalavimus. Keleiviai reguliariais reisais vežami tik autobusais, troleibusais ir maršrutiniais taksi.“

Pritarti.

 

8

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

2N

 

 

Argumentai:

Siūlomas KTK 18 straipsnio 11 dalies pakeitimas patikslina tolimojo susisiekimo maršruto apibrėžimą ir tokiu būdu išsprendžia šiuos su maršrutais susijusius ir skirtingas interpretacijas sukėlusius klausimus:

1.    Šiuo metu galiojančioje KTK redakcijoje nėra aiškiai įtvirtintas iki tolimojo susisiekimo reformos egzistavęs tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas ir tikslas jį išsaugoti.  Keičiant KTK tolimojo susisiekimo sistema nebuvo ir nėra kuriama iš naujo. Šios rūšies susisiekimo pagrindą sudaro daugiau kaip 30 metų egzistuojantis maršrutų tinklas arba, kitaip tariant, esamas maršrutų tinklas, kurį net ir įvykdžius tolimojo susisiekimo reformą buvo siekiama išsaugoti bei sudaryti sąlygas vežėjams aptarnauti keleivius esamo tinklo maršrutais. Todėl siūloma patikslinti KTK 18 straipsnio 11 dalį, numatant, kad tolimojo susisiekimo maršrutai yra tiek esami (t.y. buvę iki tolimojo susisiekimo reformos), tiek po šio kodekso straipsnio pakeitimo naujai sudaromi maršrutai.

Šiuo pakeitimu dedamas esminis akcentas reguliavimui, kuris užtikrina esamo tinklo išsaugojimą, tokio tinklo stabilumą ir  nepriklausomumą nuo konkretaus vežėjo veiksmų  bei sudaromos sąlygos plėsti esamų maršrutų tinklą į jį įtraukiant naujus maršrutus. Jei vežėjas atsisako vežti keleivius esamu maršrutu, tai toks maršrutas nėra panaikinamas ir išlieka esamo maršrutų tinklo dalimi.

2. Šiuo metu yra susidariusi situacija, kai dėl nepakankamai maršrutą identifikuojančių požymių paskelbimo informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau – IS „Vintra“) nėra galimybės aiškiai atskirti skirtingų, tačiau vienodais pradžios ir pabaigos punktais apibrėžtų maršrutų. Praktikoje esminiai tolimojo susisiekimo maršrutą atskiriantys požymiai yra ne tik maršruto pradžios ir pabaigos punktai, bet ir maršruto identifikacinis numeris, tarpiniai punktai, kurie skiria vieną maršrutą nuo kito. Maršruto tarpiniai sustojimai tampa svarbiais užtikrinant regioninio susisiekimo galimybes. Todėl papildant tolimojo susisiekimo maršruto sąvoką, siekiama įtvirtinti maršruto kaip paslaugos objekto tikslesnį apibrėžimą bei suteikti aiškumą dėl kiekvieno atskiro maršruto trasos.   

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Tolimojo susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos nustatyta esama arba naujai nustatoma gatvių ir kelių trasa tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), ilgesnė kaip 50 km, kuria vežami keleiviai ir kuri apibūdinama Transporto saugos administracijos suteiktu identifikaciniu numeriu, miesto (punkto), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, pavadinimais ir tarpiniais sustojimo punktais, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), patikslinančiais ir atskiriančiais maršrutą nuo kitų maršrutų. Vėžėjai turi teisę siūlyti Transporto saugos administracijai nustatyti naujus tolimojo susisiekimo maršrutus ar keisti maršrutų reisų skaičių pagal šio straipsnio 14 16 dalyje nustatytus reikalavimus.“

Pritarti.

 

9

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

2N

 

 

Argumentai:

KTK 18 straipsnio papildymas naujomis 12 ir 13 dalimis reikalingas, nes:

1.    Šiuo metu Transporto saugos administracija maršrutus sieja ir apibrėžia pagal Transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymu priimtą maršrutų sąrašą (numatantį tik 198 maršrutus). Tuo tarpu KTK reformos tikslas buvo išsaugoti maršrutus, kuriuos vežėjai vežė keleivius iki reformos. Todėl įvedamas esamo maršruto apibrėžimas užtikrina, kad visi įstatymų leidėjo 2023 m. kovo 23 d. priimtų KTK pataisų įsigaliojimo metu aptarnauti maršrutai būtų įtraukti į esamų maršrutų tinklą (Nr. XIV-1827, 2023-03-23, paskelbta TAR 2023-03-30, i. k. 2023-05727).  Kitaip tariant, tokiu būdu būtų išsaugomi ir KTK įtvirtinami KTK pakeitimų įsigaliojimo metu vežėjų aptarnauti 230 maršrutai. Be to, taip pat sudaromos sąlygos plėsti esamų maršrutų tinklą, į jį įtraukiant naujai (po 2023 m. liepos 1 d.) sudarytus maršrutus.

2.    Tolimojo susisiekimo plėtra ir naujų vežėjų pritraukimas turi būti siejama su naujo maršruto sudarymo galimybėmis. Tai užtikrina konkurenciją tolimajame susisiekime. Naujas maršrutas – tai toks maršrutas, kuris pagal KTK aiškiai numatytus kriterijus nėra tapatus esamam maršrutui. Naujo maršruto pagrindinis tikslas – keleivių aptarnavimo geografijos plėtra, ypač regioninė plėtra, kuri leidžia į rinką patekti naujiems vežėjams.  Sudarius naują maršrutą, jis tampa esamu tolimojo susisiekimo maršrutu ir, atitinkamai, esamų tolimojo susisiekimo maršrutų tinklo dalimi.

Pasiūlymas:

Papildyti 18 straipsnį naujomis 12 ir 13 dalimis:

„12. Esamas tolimojo susisiekimo maršrutas – tolimojo susisiekimo maršrutas, kuriuo leidimas vežti keleivius įsigaliojo 2023 m. liepos 1 d., taip pat tolimojo susisiekimo maršrutas, kuris buvo sudarytas po 2023 m. liepos 1 d., laikantis šio straipsnio 16 punkto nustatytos tvarkos.

13. Naujas tolimojo susisiekimo maršrutas – tolimojo susisiekimo maršrutas, kuris iki jo paskelbimo nepatenka į esamų tolimojo susisiekimo maršrutų tinklą ir yra naujai sudaromas šio straipsnio 16 punkto nustatyta tvarka.“

Buvusią 18 straipsnio 12 dalį laikyti 14 dalimi.

Pritarti.

 

10

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

2N

 

 

Argumentai:

Redakcinio pobūdžio papildymas, kuris patikslina įstatymo leidėjo valią 2023 m. kovo 23 d. priimant KTK pakeitimo nuostatas, jog maršrutą, kuris pagal savo pobūdį yra atskiras, turi aptarnauti vienas jam priskirtas vežėjas.

Pasiūlymas:

Buvusią 18 straipsnio 13 dalį laikyti 15 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:

„15. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu maršrutu išduodamas leidimas, išskyrus šio kodekso 171 straipsnyje numatytus atvejus. Leidimusą vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutaisu išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi šio kodekso 182 straipsniu ir susisiekimo ministro tvirtinamomis leidimų išdavimo taisyklėmis. Keleiviams vežti reguliariais reisais nustatytu tolimojo susisiekimo maršrutu išduodamas vienas leidimas vienam vežėjui. Leidimus vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais išduoda Transporto saugos administracija, vadovaudamasi Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009, Lietuvos Respublikos ir užsienio šalies ar daugiašaliais susitarimais ir susisiekimo ministro nustatyta paraiškų gauti leidimą vežti keleivius tarptautinio susisiekimo maršrutais nagrinėjimo tvarka.“

Pritarti.

 

11

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

2

 

 

Argumentai:

Redakcinio pobūdžio patikslinimas, kuris sukonkretina, kokio turinio informaciją Transporto saugos administracija turi skelbti IS „Vintra“. Tokios informacijos paskelbimas leistų vežėjams identifikuoti, kokie esami maršrutai nėra (ar nebėra) aptarnaujami ir galėtų būti aptarnaujami kito esamo ar naujo vežėjo.

Įvertinus tai, kad siūlomuose KTK pakeitimuose įvedamos esamo ir naujo maršruto sąvokos, reikia patikslinti esamų ir naujų maršrutų santykį, sudarant naują maršrutą.  Dėl šios priežasties, siūloma patikslinti, kad šiame punkte nurodomi būtent  naujo maršruto sudarymo kriterijai. Esami maršrutai jau yra nustatyti ir egzistavo 2023 m. liepos 1 d., kuomet įsigaliojo  KTK pakeitimai,  arba laikantis KTK taisyklių sudaryti po 2023 m. liepos 1 d. ir tapę esamais maršrutais, todėl jiems šiame punkte numatyti maršrutų sudarymo kriterijai nėra taikomi.

Be to, siekiant skatinti vežėjų iniciatyvą siūlyti naujus maršrutus, siūloma numatyti, kad tais atvejais, kai naujo maršruto sudarymą inicijuoja vežėjas, toks maršrutas automatiškai turėtų būti jam ir rezervuojamas aptarnauti, su sąlyga, kad vežėjas įvykdė šio kodekso 182 str. 2 d. reikalavimus.

Pasiūlymas:

Buvusią 18 straipsnio 14 dalį laikyti 16 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:

„16. Tolimojo susisiekimo maršrutus nustato ir Viešojo transporto kelionių duomenų informacinėje sistemoje „Vintra“ (toliau – IS „Vintra“) skelbia Transporto saugos administracija., nurodydama šio straipsnio 11 dalyje nurodytą informaciją apie maršrutą ir maršrutą aptarnaujantį vežėją  arba, kai aptarnaujančio vežėjo nėra, nurodo,  kad maršrute keleivių vežimo paslauga neteikiama.  Jeigu naujo maršruto sudarymą pasiūlė vežėjas, skelbdama tokį naujai sudarytą maršrutą IS „Vintra“ Transporto saugos administracija iš karto maršrutą aptarnaujančiu vežėju nurodo jį pasiūliusį vežėją, jei vežėjas įvykdė šio kodekso 182 str. 2 d. reikalavimus. Naujus tolimojo susisiekimo maršrutus nustato Transporto saugos administracija. Nustatant naują tolimojo susisiekimo maršrutą, nurodomas išvykimo punktas, tarpiniai punktai, jeigu tokių yra (autobusų stotis, geležinkelio stotis, oro uostas, miestas ar gyvenamoji vietovė), ir galinis punktas. Jeigu šalia nustatomo tolimojo susisiekimo maršruto 100 m atstumu yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaiga, kaip ji suprantama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, teikianti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų lygių viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas, ir jos lankytojams skirta stotelė, maršrute turi būti numatomas tarpinis punktas, kad šias įstaigas būtų lengviau pasiekti. Naujas tTolimojo susisiekimo maršrutas ir su juo susietas autobusų išvykimo dažnumas nustatomias laikantis šių kriterijų:

1) maršrutas nustatomas tarp dviejų ir daugiau savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), tarp kurių yra ne mažesnis kaip 50 km atstumas automobilių keliais;

2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytoje stotelėje, maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis oro uostuose;

3) maršruto trasa sudaroma tik gatvėmis ir keliais su kieta danga (betono, asfalto danga, grindinys), išskyrus atvejus, kai maršruto trasos dalis keliais su kita kelio danga yra mažesnė kaip 10 procentų viso maršruto ilgio;

4) naujai sudaromo maršruto trasa nesutampa su esamųkitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai;

5) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių:

a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 1 reisą pirmyn ir atgal per dieną;

b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną.“

Pritarti.

 

12

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

2

 

 

Argumentai:

Į naują KTK 18 straipsnio 17 dalį siūloma perkelti esamos 18 straipsnio 14 dalies 5 punkto nuostatas dėl susisiekimo dažnumo nustatymo. Šis atskyrimas reikalingas tam, kad dažnumo nustatymo taisyklės taikomos tiek esamiems, tiek ir naujiems maršrutams. Tuo tarpu esamoje 18 straipsnio 14 dalyje numatyti kiti kriterijai būtų taikomi tik naujiems maršrutams.

Papildomai patikslinta, jog tolimojo susisiekimo dažnumo užtikrinimas yra kokybinis tolimojo susisiekimo organizavimo kriterijus, kuris turi būti siejamas su išvykimo ir atvykimo punktais, į kur iš kur organizuojamas viešasis transportas, ir vertinamas atsižvelgiant į atkarpoje tarp tų punktų veikiančių vežėjų vykdomus reisus per dieną. Minimalaus tokio dažnumo reikalavimo užtikrinimo kontrolė turi būti pavesta Transporto saugos administracijai. 

Be to, siūlomu papildymu įtvirtinama procedūra, kuria vadovaujantis Transporto saugos administracija užtikrintų minimalų autobusų išvykimo dažnumą, kai jis nėra tenkinamas, t.y. pirmiausia pasiūlome atkarpoje veikiantiems vežėjams, o jeigu šie nesutinka / nepageidauja padidinti reisų skaičiaus, tuomet Transporto saugos administracija turėtų organizuoti viešosios paslaugos teikimą minimaliam autobusų išvykimo dažnumui užtikrinti.

Taip pat siūloma supaprastinti ir suteikti teisę vežėjui savo aptarnaujamame maršrute didinti išvykimo dažnumą bei keisti stoteles savo sprendimu. Tokiu būdu būtų sudaromos galimybės vežėjams lanksčiau ir paprasčiau didinti reisų skaičių, atsižvelgiant į keleivių poreikius pridėti naujas stoteles ar jas šalinti, taip pagerinant paslaugos prieinamumą keleiviams. Tuo tarpu saugant keleivių interesus, siūloma numatyti, kad dažnumo mažinimas būtų galimas tik tokiu atveju, jei išlaikomas KTK reikalaujamas minimalus dažnumas.

Pasiūlymas:

Papildyti 18 straipsnį nauja 17 dalimi:

„17. Transporto saugos administracija IS „Vintra“ skelbia autobusų išvykimo dažnumą ir užtikrina minimalų autobusų išvykimo dažnumą tarp miesto (punkto), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, atsižvelgdama į visų šioje atkarpoje keleivių vežimo paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais teikiančių vežėjų vykdomus reisus. Jeigu Transporto saugos administracija nustato, kad minimalus autobusų išvykimo dažnumas nėra užtikrinamas, ji pasiūlo atitinkamoje atkarpoje keleivių vežimo paslaugas tolimojo susisiekimo maršrutais teikiantiems vežėjas padidinti jų vykdomus reisus ir, jei vežėjai to atsisako, Transporto saugos administracija, įvertinusi tolimojo susisiekimo dažnumo poreikį tarp miesto (punkto),  turinčio iki 20 000 gyventojų, iš kurio išvykstama arba į kurį atvykstama, organizuoja viešosios paslaugos tolimajame susisiekime teikimą sudarydama naują maršrutą dažnumo poreikio užtikrinimui šio kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka. Vežėjai gali teikti keleivių vežimo paslaugas didesniu nei minimalus autobusų išvykimo dažnumas arba, gavus Transporto saugos administracijos sutikimą, sumažinti dažnumą iki šiame punkte numatyto minimalaus dažnumo, suderinę tokį sprendimą su autobusų stotimis ar oro uostais, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto viešojo administravimo subjekto nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju. Vežėjai taip pat gali padidinti ar sumažinti stotelių skaičių atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute taip, kad nebūtų pakeičiama tokio tolimojo susisiekimo maršruto trasa ir tarpiniai punktai, apibrėžiantys maršrutą kaip numatyta šio straipsnio 11 punkte. Minimalus autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, mieste (punkte), iš kurio išvykstama ir į kurį atvykstama, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto (punkto) gyventojų skaičių:

a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 1 reisą pirmyn ir atgal per dieną;

b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną;

d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną.“

Buvusias 18 straipsnio 15 ir 16 dalis laikyti atitinkamai 18 ir 19 dalimis.

Pritarti.

 

13

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

2

 

 

Argumentai:

Siūlomu KTK patikslinimu sukonkretinama ir papildoma Transporto saugos administracijai suteikiama teisė keisti, naikinti maršrutus, taip pat organizuoti viešųjų paslaugų teikimą KTK 171 straipsnyje nustatyta tvarka.

Siūlomu KTK papildymu siekiama išlaikyti maršrutų tinklą net jei susiklosto situacija kai vežėjui, kuris aptarnavo maršrutą, leidimas panaikinamas. Nelikus vežėjo maršruto sudaryti iš naujo nereikia, o pats maršrutas išlieka. Toks maršrutas galėtų būti aptarnaujamas komerciniais pagrindais veikiančio vežėjo ir tik jam per 1 mėn. neatsiradus – maršruto aptarnavimas būtų galimas organizuojant viešosios paslaugos teikimą. Pakeitimas sumažina biurokratinę naštą Transporto saugos administracijai, nes jai nereiktų iš naujo sudaryti maršruto, jį skelbti. Priešingai likęs be vežėjo maršrutas būtų per įmanomai trumpiausią laiką perduotas kito vežėjo aptarnavimui. Taip pat siūloma 2 mėnesiu terminą pakeisti 1 mėnesiu, kad keleivių vežimo paslaugos atkūrimas įvyktų kaip įmanoma greičiau.

 Ne gana to, šis papildymas įgalima Transporto saugos administraciją keisti išvykimo dažnumą atsižvelgiant į pasikeitusius keleivių srautus. Tokiu būdu Transporto saugos administracijai palengvinama biurokratinė našta vykdant realų tolimojo susisiekimo organizavimą tuose išvykimo ir atvykimo punktuose, kuriuose yra susisiekimo poreikis. Šis pakeitimas vykdant tolimąjį susisiekimą sietinas su regionų gyventojų poreikių užtikrinimu. 

Pasiūlymas:

Buvusią 18 straipsnio 17 dalį laikyti 20 dalimi, ją pakeisti ir išdėstyti taip:

„20. Jeigu vežėjui išduotas leidimas vežti keleivius esamu tolimojo susisiekimo maršrutu panaikinamas, toks maršrutas iš karto nėra naikinamas. Tokiu atveju Transporto saugos administracija IS „Vintra“ pašalina informaciją apie tokį maršrutą aptarnavusį vežėją ir kiti vežėjai turi teisę kreiptis dėl leidimo vežti keleivius tokiu tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimo šio kodekso 182 straipsnio numatyta tvarka. Jeigu praėjus 1 mėnesiui nuo tolimojo susisiekimo maršrutą aptarnaujančio vežėjo panaikinimo ar naujai sudaryto maršruto paskelbimo IS „Vintra“, nebuvo gauta vežėjų prašymų dėl šio kodekso 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo gavimo, Transporto saugos administracija gali keisti, panaikinti maršrutąus arba nustatyti viešųjų paslaugų teikimą šio kodekso 171 straipsnyje nustatyta tvarka.maršrutuose, kuriuose ilgiau kaip 2 mėnesius nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo nėra nė vieno vežėjo, kuriam būtų išduotas leidimas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu.   Transporto saugos administracija,  įvertinusi keleivių srautus, gali keisti minimalų autobusų išvykimo dažnumą. Vežėjas, įvertindamas sezoninius (vasaros ir žiemos) keleivių srautų pasikeitimus, gali keisti autobusų išvykimo laikus du kartus per metus.“

Buvusią 18 straipsnio 18 dalį laikyti 21 dalimi.

Pritarti.

 

14

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

3

 

 

Argumentai:

Autobusų amžius buvo viena iš priežasčių, kodėl regionuose dirbantys vežėjai prieš kodekso pakeitimų įsigaliojimą atsisakė dalies aptarnaujamų maršrutų ir reisų. Įvertinus šią aplinkybę bei aplinkybę, kad autobusų eksploatacijos amžiaus prailginimas leistų vežėjams, ypač veikiantiems regionuose, ilgesniam laikotarpiui planuoti investicijas į autobusų atnaujinimą, autobusų eksploatacijos amžius pakeitimas užtikrins stabilesnę vežimo veiklą ir paslaugas keleiviams.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 182 straipsnio 14 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) būti ne senesnis kaip 14 metų.

14 dalies 5 punkto redakcija, įsigaliojanti 2026-01-01:

5) būti ne senesnis kaip 10 metų.

Pritarti.

 

15

Ekonomikos komitetas, 2024-05-29

4

 

 

Argumentai:

Įvertinus tai, kad siūloma KTK 18 straipsnį papildyti 12 dalimi, kurioje būtų aiškiai įtvirtinta esamo tolimojo maršruto sąvoka ir taip išsaugojamas bei įtvirtinamas 2023 m. liepos 1 d., t.y. KTK pakeitimų įsigaliojimo metu, egzistavęs 230 tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas, atitinkamai, siūloma Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 171, 18, 182 straipsnių pakeitimo įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančioje dalyje numatyti, kad  Transporto saugos administracija IS „Vintra“ turi paskelbti būtent šiuos tolimojo susisiekimo maršrutus. Tokiu būdu taip pat būtų išspręstas šiuo metu egzistuojantis ginčas tarp Transporto saugos administracijos ir vežėjų dėl IS „Vintra“ paskelbto 189 maršrutų sąrašo, dubliuojančio po KTK pakeitimų įsigaliojamo vežėjų aptarnaujamus maršrutus.

Taip pat Transporto saugos administracija, įgyvendindama KTK pakeitimus, įsigaliojusius 2023 m. liepos 1 d., vežėjams išdavė terminuotus leidimus vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais. Tuo tarpu skirtingai nei suprato ir interpretavo Transporto saugos administracija, LR Seimo valia keičiant KTK buvo įtvirtinti neterminuotus leidimus.

Atitinkamai,  siūlytina užkirsti kelią klaidingoms Kelių transporto kodekso 8(1), 11, 16, 17(1), 18, 18(2) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18(2) straipsniu įstatymo interpretacijoms ir aiškiai numatyti, kad KTK reformos metu ir vėliau išduoti leidimai (t.y. įsigalioję tiek 2023 m. liepos 1 d., tiek ir vėliau) galioja neterminuotai.

             Be to, Transporto saugos administracija, įgyvendindama KTK pakeitimus, įsigaliojusius 2023 m. liepos 1 d., su vežėjais sudarė terminuotas sutartis dėl keleivių vežimo. Tuo tarpu skirtingai nei suprato ir interpretavo Transporto saugos administracija, LR Seimo valia keičiant KTK buvo įtvirtinti neterminuotus leidimus ir sutartis.

Siūlytina užkirsti kelią klaidingoms Kelių transporto kodekso 8(1), 11, 16, 17(1), 18, 18(2) straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 18(2) straipsniu įstatymo interpretacijoms ir aiškiai numatyti, kad KTK reformos metu ir vėliau sudarytos sutartys dėl keleivių vežimo galioja neterminuotai. Papildomai, siekiant ištaisyti Transporto saugos administracijos padarytą klaidą, siūlytina įpareigoti ją pakeisti su vežėjais sudarytų sutarčių dėl keleivių vežimo terminą į neterminuotą.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis,  įsigalioja 2024 m. rugsėjo 1 d.

2. Transporto saugos administracija iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. IS „Vintra“ paskelbia esamus tolimojo susisiekimo maršrutus, kuriems leidimas vežti keleivius įsigaliojo nuo 2023 m. liepos 1 d., ir panaikina 2023 m. spalio 4 d. IS „Vintra“ paskelbtą 189 tolimojo susisiekimo maršrutų sąrašą, patvirtintą Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 2BE-250.

3. Leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, įsigalioję nuo 2023 m. liepos 1 d., galioja neterminuotai, jeigu jų galiojimas nebuvo sustabdytas arba panaikintas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Transporto saugos administracija iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. pakeičia šiame punkte nurodytų leidimų galiojimo terminą į neterminuotą.

4. Nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. su Transporto saugos administracija sudarytos ir šiuo metu galiojančios sutartys dėl keleivių vežimo galioja neterminuotai. Transporto saugos administracija iki 2024 m. rugpjūčio 30 d pakeičia šiame punkte nurodytų sutarčių dėl keleivių vežimo galiojimo terminą į neterminuotą.“

Pritarti.

 

 

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

 

9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Starkevičius, J. Pinskus.

 

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta.

 

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                         Kazys Starkevičius

 

 

               

 

 

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris