Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 383
STENOGRAMA
2024 m. birželio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame šios dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai.
Eikime prie vakarinės darbotvarkės.
14.00 val.
Vyriausybės pusvalandis
Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno pranešimas dėl 2023 metų Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitos
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Pranešėjas – krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų, mes su Krašto apsaugos ministerijos komanda ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centro komanda norime jums pristatyti 2023 metų Nacionalinę kibernetinio saugumo būklės ataskaitą. Aš padarysiu šiokią tokią įžangą ir tada centro pavaduotojas A. Aleknavičius truputį pateiks įvairių detalių apie kibernetinius iššūkius ir kaip mes su jais kovojame. Jeigu leisite, aš šiek tiek įžangai keletą dalykų pasakysiu.
Iš esmės turime sisteminį požiūrį į kibernetinį saugumą, tikrai esame viena iš tų valstybių, kuri tam skiria didelį dėmesį. Noriu pasakyti, kad veikiame keliomis kryptimis. Pirma, turime Nacionalinę kibernetinio saugumo plėtros programą. Iš europinių pinigų darome šiuos dalykus, tai yra artimiausiu metu planuojame sukurti bendrą šalies kibernetinio saugumo būklės stebėjimo sistemą, ugdyti tiek paprastų gyventojų, tiek institucijų darbuotojų kibernetinio saugumo kompetencijas, sustiprinti viešojo sektoriaus gebėjimus tinkamai reaguoti į kibernetinius incidentus, modernizuoti kibernetinio saugumo ir elektroninių nusikaltimų tyrimo infrastruktūrą.
Antra kryptis, ją prašysiu palaikyti visai netrukus, per valandą, – tai kritinių valstybės paslaugų atsparumo didinimas. Stipriname šalies kibernetinį atsparumą ir tam reikia perkelti tam tikrų europinių direktyvų, Europos Sąjungos tinklų ir informacinių sistemų direktyvos nuostatas, kurios bus pateiktos dar per šios dienos mūsų vakarinį posėdį. Prieš daugiau nei savaitę Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė naujai Kibernetinio saugumo įstatymo redakcijai. Tikiuosi ir jūsų pritarimo.
Kas yra toje redakcijoje? Pirmiausia, sustiprinamos Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ir kitų atsakingų institucijų funkcijos. Bus laikomasi bendrų ir aiškių kibernetinio saugumo reikalavimų, bus laiku pranešama apie kibernetinius incidentus, o organizacijų vadovai taps atsakingi už savo įmonių ar institucijų kibernetinį saugumą. Už nesilaikymą bus numatytos tam tikros baudos.
Trečias veiksnys, trečia kryptis ir sprendimas, kurį mes visai neseniai priėmėme, tai yra rodome, kad mums yra svarbi kibernetinių pajėgumų plėtotė, todėl Lietuvos kariuomenėje yra steigiama kibernetinės gynybos valdyba. Sprendimas dėl kibernetinės gynybos valdybos priimtas 2023 metais, o šių metų pradžioje tam pritarė ir Valstybės gynimo taryba.
Ir ketvirtoji kryptis, susijusi su tiekimo grandinės saugumo užtikrinimu. Krašto apsaugos ministerija dar 2022 metais atliko reikšmingus viešųjų pirkimų teisės aktų pakeitimus, aišku, su Seimo pagalba, kad kritinėje infrastruktūroje būtų naudojama tik patikimų gamintojų įranga. Todėl nuosekliai stipriname teisinę bazę šia kryptimi ir dar kartą raginame visas veikiančias nacionalinio saugumo institucijas užtikrinti tai svarbiose srityse, pašalinti nepatikimų gamintojų įrangą iki 2025 m. sausio 1 d. Tai tos keturios kryptys, aš jas truputėlį greitai peržvelgiau, svarbios kryptys, judame intensyviai pirmyn.
Tarptautinis bendradarbiavimas liudija, kad mūsų balsas ir mūsų nuveikti darbai kibernetinio saugumo srityje tikrai yra vertinami. Nenoriu daug plėstis, ką darome su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Indo-Pacifico visu regionu. Iš tikrųjų pats kaip tik grįžau savaitgalį iš „Shangri-la“ konferencijos, kur susitikau su Naujosios Zelandijos, Australijos, Japonijos, Korėjos gynybos ministrais ir pagrindinė tema pirmiausia yra mūsų kibernetinis saugumas ir bendradarbiavimas šioje srityje. Jie kartu su mumis dalyvaus tarptautinėse kibernetinio saugumo pratybose „Gintarinė migla“ ir labai daug kitų svarbių dalykų.
Kas yra labai svarbu, kad mes nuo 2018 metų vedame, lyderiaujame vienoje iš Europos Sąjungos iniciatyvų – tai kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų ir tarpusavio pagalbos kibernetinio saugumo srityje. Devynios šalys dalyvauja šioje programoje. Šių šalių ekspertai padeda kitoms valstybėms ir Europos Sąjungos institucijoms susitvarkyti su kibernetiniais incidentais bei krizėmis ir vykdo įvairias prevencines veiklas. Taip pat daug padarėme ir pagalbos Ukrainai kibernetinio domeno srityje: teikėme techninę programinę įrangą, organizavome mokymus Ukrainos kibernetinio saugumo specialistams, kartu analizavome Rusijos karo prieš Ukrainą išmoktas pamokas.
Na, ir ketvirta skaidrė, kuri, be jokios abejonės, mus priveda prie probleminio lauko ataskaitos, tai yra kaip mes matome kibernetinio saugumo situaciją šiandien. Matyt, ją galima įvardinti kaip stabilią. 2023 metais didėjo vidutinio rimtumo incidentų skaičius, palyginus su 2022 metais, prieaugis yra 12 %, tačiau apskritai Lietuvoje Nacionalinis kibernetinio saugumo centras 2023 metais fiksavo beveik trečdaliu mažesnį registruotų incidentų skaičių nei 2022 metais. Tai kaip ir geras rezultatas, bet, aišku, jis nesuteikia garantijų ateičiai, o tai reiškia, kad reikia judėti šita kryptimi ir savo atsparumą ir prevenciją stiprinti. Kitaip tariant, Lietuva turi puikiai išplėtotą skaitmeninę infrastruktūrą, o skaitmenizacijos procesai yra vieni sparčiausių Europos Sąjungoje, todėl kibernetinis saugumas yra ir bus, ir turi likti labai svarbia Lietuvoje vykstančio skaitmenizacijos proceso dalimi, kuriai turi būti skiriamas toks pat dėmesys ir resursai kaip ir patiems procesams skaitmenizuoti.
Taigi klausimas, kas darė didžiausią poveikį mūsų kibernetinio saugumo aplinkai 2023 metais? Tai, be abejo, geopolitiniai veiksniai ir naujausių technologijų, tokių kaip dirbtinis intelektas, sparti plėtra. Be abejo, dėl savo paramos Ukrainai Lietuva išliko su Kremliumi siejamų grupuočių taikinyje. Matome, kaip valstybiniai veikėjai dažnai naudoja kibernetines atakas kaip savo interesų propagavimo priemonę kibernetinėje erdvėje. 2023 metais Lietuvoje augo pavojingesnių incidentų skaičius. Daugiausia incidentų Lietuva patyrė per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, jo metu, tai yra liepos–rugsėjo mėnesiais.
Kokiais būdais buvo daroma kibernetinė įtaka? Iš esmės išskiriami trys daugiausia pastebimi būdai. Tai duomenis šifruojantys ir išpirkos reikalaujantys virusai. Antra, įvairios manipuliacijos, kuriomis siekiama išgauti slaptą informaciją, išprovokuoti atlikti kitus veiksmus. Čia yra šiek tiek su socialine inžinerija susiję aspektai. Ir trečias, galbūt jau labiau žinomas, tai interneto svetainių darbą lėtinančios gausios kompiuteriu siunčiamos užklausos, tos vadinamosios DDoS atakos. Tai iš esmės trimis tokiomis kryptimis mes daugiausia ir buvome atakuoti.
Dirbtinio intelekto atsiradimas žmonijos istorijoje neabejotinai yra reikšmingas įvykis, ir mes žinome, apie tai kalbame, mūsų parlamente jau yra net ir grupė sukurta. Tai yra ir galimybė, bet, be abejo, su tuo yra susijusios įvairios rizikos. Dirbtinio intelekto panaudojimo galimybės kibernetinio saugumo srityje dėl didėjančių kibernetinių grėsmių, duomenų kiekio ir daugybės prie interneto prijungiamų išmaniųjų įrenginių yra reikšmingos. Tačiau dirbtinio intelekto privalumais naudojasi ir piktavaliai, remiami priešiškų valstybių, ir nusikaltėliai. Surengti kibernetinę ataką bus dar paprasčiau, todėl turime ruoštis šitiems procesams ir didinti savo atsparumą būtent šia kryptimi.
Taigi, aš šioje vietoje sustoju. Dėkoju už dėmesį. Dabar noriu perleisti žodį gerbiamam A. Aleknavičiui, Kibernetinio saugumo centro direktoriaus pavaduotojui. Prašau.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktoriaus pavaduotojo Antano Aleknavičiaus kalba
A. ALEKNAVIČIUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Aš pratęsiu ministro pradėtą ataskaitą. Kaip ministras jau užsiminė, praeitais metais registruotų kibernetinio saugumo incidentų skaičius iš tiesų yra sumažėjęs apie 30 %. Iš viso fiksavome, registravome per 2 tūkst. kibernetinio saugumo incidentų, 12 %, matome, padidėjęs vidutinės reikšmės incidentų skaičius. Iš viso jų buvo 37.
Kalbant apie laiką ir apie sektorius, kuriuose kibernetinio saugumo incidentai įvyko, jau metai iš metų nesikeičia ta statistika. Visų pirma, viešojo administravimo sektorius visiems kibernetiniams nusikaltėliams (ar aktyvistams) įdomus dėl to, kad valstybiniame sektoriuje yra labai daug duomenų, svarbių valstybės veiklai, visam valstybės veikimui užtikrinti, taip pat interneto paslaugų teikėjo infrastruktūroje ir prie jos prijungtų fizinių asmenų galiniuose įrenginiuose. Taip yra dėl to, kad vis dėlto tenka konstatuoti tų organizacijų ir fizinių asmenų nepakankamą dėmesį ir prastą higieną. Iš tiesų, praeitais metais, būtent pagal grafiką matyti tai, kad liepa, rugpjūtis buvo aktyviausi kibernetinių incidentų registravimo požiūriu. Kaip ministras ir minėjo, būtent dėl NATO samito, vykusio Vilniuje, matėme pagausėjimą, lygiai taip pat ir dėl mūsų tam tikrų naujų paslaugų įdiegimo, kas mus įgalino stebėti tai, kas vyksta, daugiau matyti tai, kas vyksta mūsų Lietuvos kibernetinėje erdvėje.
Čia norėčiau pasidžiaugti, kad ypatingos svarbos infrastruktūros valdytojai skiria dar daugiau dėmesio savo informacinėms sistemoms. Mes iš tikrųjų matome 10 % didesnę atitiktį kibernetinio saugumo reikalavimams, kibernetinio saugumo gerosioms praktikoms, kurias mes kontroliuojame, o kibernetinio saugumo subjektai įsidiegia.
Kaip vieną iš priemonių, padedančių ypatingos infrastruktūros saugumui didėti, praeitais metais atlikome 17 patikrinimų, iš kurių 14 – kartu su Europos kibernetinio saugumo agentūra, bendradarbiaujant ir privačiam verslui. Patikrinome ypatingos svarbos infrastruktūrą, na, ir iš tikrųjų pateikėme rekomendacijų, kaip jie galėtų susitvarkyti ir būti atsparesni. Tai iš tiesų ne tik patikrinimus atliekame, bendradarbiaudami su Europos ir privačiu verslu, bet ir patys stebėdami kibernetinio saugumo erdvę praeitais metais nustatėme apie 2 tūkst. potencialiai kritinių saugumo spragų, kai kurios iš jų – informacinėse sistemose. Žinoma, apie jas informavome ir tų informacinių sistemų valdytojai jas susitvarkė.
Dar kuo noriu pasidžiaugti – didėja piliečių (ar vadinamųjų gerųjų hakerių) pranešimų ir atskleidimų apie spragas. Tai pernai mes jų turėjome net 74. Iš tikrųjų, dėkojame tiek pranešusiems apie tas spragas, tiek infrastruktūros valdytojams, kurie susitvarkė ir ištaisė šias klaidas.
Kadangi bendras šalies kibernetinis atsparumas tiesiogiai priklauso nuo kiekvienos organizacijos tinkamo pasiruošimo ir savo kasdieninėje veikloje, tai mes visuomet skatiname nepadėti į stalčių kibernetinio saugumo, bet nuolat kelti kompetencijas, žinias šioje srityje. Matome kibernetinio saugumo kompetencijų augimą kaip vieną iš prioritetų, vieną svarbiausių, esminių faktorių, lemiančių kibernetinį atsparumą.
Praeitais metais organizavome kibernetinio saugumo mokymus, kuriuos baigė apie 11 tūkst. asmenų. Šiemet apimtis yra dar didesnė – jau turime pasiekę 32 tūkst. apmokytų asmenų. Čia dėl to, kad mes įdiegėme, paleidome naujus mokymus tiek kibernetinio saugumo higienos, tiek specialius mokymus, dedikuotus įmonių, įstaigų vadovams. Taip pat, kaip ir kiekvienais metais, organizuojame vadinamąsias fišingo pratybas, siuntinėjame jau ir mes patys elektroninius laiškus, sukonstruotus pasitelkus socialinę inžineriją, kad įvertintume, kiekgi esame atsparūs, kiek įmonės, įstaigos ir jų darbuotojai yra atsparūs internetiniams sukčiams ir jų žinutėms. Taip pat šį mėnesį kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis organizuosime ir energetikos sektoriaus pratybas „Cyber Europe“.
Dar norėtųsi pasidžiaugti viena priemone, kurią įgyvendinome praeitais metais. Tai DNS užkarda, kuri padeda užblokuoti sukčius, pastebėtus kibernetinėje erdvėje. Gauname pranešimus ir užblokuojame. Tokių apsaugotų žmonių atvejų mes skaičiuojame apie 5 mln. Per dieną mes užblokuojame apie 2 tūkst. laiškų paspaudimų.
Kartu su kitomis valstybės institucijomis nuo šių metų gegužės 1 dienos jau esame paleidę, veikia sistema, kuri padeda valstybės institucijoms vykdyti jų darbą, taip pat blokuoja tas žalingas internetines svetaines. Tokią galimybę turi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, policija, Lietuvos bankas, Lošimų priežiūros tarnyba naudojasi mūsų bendromis techninėmis priemonėmis tam, kad vykdytų savo darbą. Iš tiesų kibernetinėje erdvėje mes esame ne vieni. Kartu su mumis taip pat dirba dar keletas institucijų. Tai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, kuri per kibernetinį saugumą irgi dirba savo darbą.
Iš tiesų reikėtų paminėti, kad Lietuvoje paveiktų duomenų subjektų yra sumažėję tris kartus. Tuo reikėtų iš tiesų pasidžiaugti. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atliko specialią apklausą. Jos duomenys rodo, kad ir Lietuvoje situacija labai gerėja, kiek tai susiję su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu ir apskritai su asmens duomenų apsaugos užtikrinimu.
Kita institucija, su kuria mes bendradarbiaujame, yra Lietuvos policija. Policija pastebi, kad net 26 % mažėja nusikaltimų elektroninėje erdvėje. Kiek kalbėjome su tomis institucijomis, su kuriomis bendradarbiaujame, tos mūsų pritaikytos technologinės priemonės, kai galime užblokuoti sukčius per 15 minučių, iš tikrųjų veikia ir pasiteisina. Policijos duomenimis, pagrindiniais nusikaltimais išlieka sukčiavimo atvejai. Sukčiai paskambina ir prašo kur nors investuoti arba tiesiog išvilioja duomenis, pagal kuriuos vėliau prisijungia prie informacinių sistemų. Nors nusikaltimų ir mažėja, deja, išviliotų pinigų mastas yra didesnis. Iš tiesų išviliota yra apie 12,3 mln. eurų. Ypač tai pajuto fiziniai asmenys, nes jų 2023 metais patirta žala buvo beveik 5 mln. eurų.
Dar vienas žaidėjas – tai Ryšių reguliavimo tarnyba. Ji irgi dirba tam, kad būtų užtikrintas elektroninių ryšių patikimumas, vientisumas. Čia mes norime jiems tiesiog irgi labai padėkoti, kad bendradarbiaudami su mumis padėjo mums įgyvendinti, padėjo paleisti į gyvenimą mūsų vadinamąją DNS užkardos sistemą. Čia gal vienintelis aspektas, kurį vertėtų paminėti, kad, deja, didėja nusikalstamumas, internetinėje erdvėje, kibernetinėje erdvėje didėja vaikų pornografijos mastas. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas, kuris rūpinasi…
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, palikime laiko kolegoms paklausti, gerai?
A. ALEKNAVIČIUS. Baigiu.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. ALEKNAVIČIUS. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas iš tiesų dar kartą atkreipia mūsų visų dėmesį, kad esame ypač įdomūs, nes padedame Ukrainai. Esame įdomūs nedraugiškai nusiteikusioms valstybėms, kurios nuolat komunikuoja mums priešiškas žinutes ir nuolat skleidžia priešiškas žinutes Lietuvos valstybei, buvo apie 3,5 tūkst. unikalių atvejų per praėjusius metus. Dėkoju jums už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ministre, prašau tuomet grįžti į tribūną. Ačiū už išsamų pristatymą. Dabar kolegos norės paklausti. Pirmasis – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, rinkimų kampanijos metu ne vienas kandidatas į prezidentus minėjo, kad turi karių siuntimo į Ukrainą mandatą. Turi mandatą. Atsisukame filmą: praeitų metų gruodžio 23 dieną balsavome, ten nebuvo kalbama apie karių siuntimą – ten buvo kalbama apie instruktorių siuntimą. Dabar jūs jau įsakymą rašote vėlgi dėl karių siuntimo, čia prieš 10 dienų buvo jūsų įsakymas, kad siunčiame. Taigi mes balsavome už tai, kad, pakvietus Ukrainai ir suderinus su NATO, gali vykti 100 žmonių, mūsų instruktorių. Dabar jau kalbama ne apie instruktorius, o apie karius. Jų skaičius neminimas. Kas čia įvyko dabar? Kodėl jūs neklausiate tų žmonių, kurie balsavo? Dėl to, kaip dabar vyksta, aš pasirengęs ir reikalauju savo balsą atšaukti, aš nedalyvauju tame procese, kurį organizuojate jūs, ponai. Taip negalima. Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielas Dainiau, dabar apie mano tariamą įsakymą. Tai jau yra dekonstruota melagiena. Tikrai tie kibernetinio saugumo kursai reikalingi. Žiūrėkite, kaip yra paprasta: kažkas Rusijoje sukurpia kažkokią dirbtinę formą, parašo, kad L. Kasčiūnas kažką pasirašė, paleidžia per socialinius tinklus ir gerbiamas Seimo narys dabar sako, kad aš kažką pasirašiau. Taigi čia visiška melagiena. Nėra sukurtas įsakymas, aš R. Karbauskiui paskambinsiu, kad pravestų kibernetinio saugumo kursus partijai dėl to, ką jūs kalbate. Nėra įsakymo, čia melagiena, čia feikas, aš nežinau, kaip čia jums pasakyti, šimtą kartų atsižegnota. Taip rusai mus ir ima, sukuria kažką, ir jūs, protingas žmogus, dabar Šaulių sąjungos narys, šiandien čia, tiesiogiai Seime, manęs klausiate, ar aš pasirašiau įsakymą. Ar jūs juokaujate? Tai melagiena, gerbiamas Dainiau. Jūs puikiai suprantate, protingas žmogus esate, tai pirma. Antra, visiškai taip, aš jums pritariu, kad tas mandatas, kuris yra patvirtintas Seime, yra mokymo misija, ir visi tą sako – mokymo misija, kurią mes turėjome iki didžiojo karo prieš Ukrainą. Mokymo misija – niekas nekalba apie karių siuntimą. Prancūzija nekalba apie karių siuntimą – kalba apie mokymą, tam tikras misijas. Gerbiamas Dainiau, visa tai ir yra mandatas, už kurį jūs balsavote, ir aš už tai labai jus gerbiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar tikrai jūs norite? Prašau repliką.
D. KEPENIS (LVŽSF). Repliką, taip.
PIRMININKĖ. Prašom, D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Bet kandidatai į prezidentus sakė: turime karių siuntimo mandatą, jūs to nepaneigėte.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kokie kandidatai…
D. KEPENIS (LVŽSF). Ir šitos melagienos jūs taip pat nepaneigėte.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kurie kandidatai taip sakė? Duokite man įrašą.
D. KEPENIS (LVŽSF). Abudu.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kalbėta buvo apie mokymų misiją, kuri yra mandatinė.
D. KEPENIS (LVŽSF). Karių siuntimas…
PIRMININKĖ. Tai kariai…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kariai gali būti instruktoriai, kurie moko kitus karius kur nors Vakarų Ukrainoje. (Balsai salėje) Baikite, Valdemarai, kalbėti apie tai, kad kas nors žus. Niekas niekur nežus, niekas kol kas niekur neatsiunčia, jeigu priimsite sprendimą, tai priimsite.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, gal grįžkime prie temos. Viliuosi, K. Mažeika apie kibernetinį saugumą. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Jūs apie kolegą kelis kartus pasakėte, kad protingas žmogus jis yra, tai…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš jus visus labai gerbiu, visus. Myliu ir apkabinu.
K. MAŽEIKA (DFVL). Šaunu, tai jūsų pagarbos požymis. Noriu paklausti dėl pristatytos kibernetinio saugumo situacijos, ten grėsmių ir viso kito. Čia salėje turbūt yra ne vienas Seimo narys, kuris skaito savo elektroninį paštą. Kaip taip atsitinka, tenka mums ir viešojoje erdvėje skaityti, kad ir Seimo nariams į paštą bandoma įbrukti to brukalo, tų melagienų įvairiausiomis formomis? Ar Seimas jaučiasi atsipalaidavęs? Kodėl taip yra? Vis dėlto po to ir būna tokie akibrokštai – iš tribūnos, iš savo vietos, per šoninį mikrofoną tos melagienos skleidžiamos į išorę. Galbūt vis dėlto yra spragų, kurias reikėtų kaip nors labiau kontroliuoti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Kiek aš dirbau kaip NSGK pirmininkas, Seimo sistema bando sulaikyti ir nepraleidžia visko. Bet taip, iš tikrųjų, kai man dabar tenka dirbti krašto apsaugos sistemoje, matau, kad skirtumas yra. Tikrai krašto apsaugos sistema turi daugiau saugiklių. Čia, be jokios abejonės, du dalykai: kiek sistema yra pajėgi sulaikyti tam tikrų melagienų, kurios patenka, arba tų fišingų, dar kitų metodų, tiek ir, be jokios abejonės, jeigu jau patenka, reikia labai gerai pagalvoti, ką spaudi. Tiesiog jeigu nereikia spausti, tai geriau net nespausti iš tikrųjų.
Taip, man atrodo, mes čia Seime visai neblogai judame. Buvo pilietinio pasipriešinimo kursai, turėjote pratybas dėl evakuacijos į priedangas. Manau, kad tikrai galima paprašyti Kibernetinio saugumo centro padaryti tokį dalyką, jeigu jūs tikrai susirinksite, mielieji (čia jau yra klausimas, ar jūs susirinksite). Jeigu susirinksite, galime padaryti. Ateikite kada nors pasirengę padaryti tokius minimalius mokymus, bent 45 minučių ar valandos, bus visiems naudinga. Tikrai judame šita kryptimi. Ačiū už gerą klausimą ir pasiūlymą.
PIRMININKĖ. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kaip juda reikalai (jie tikrai smarkiai pajudėjo) dėl viso komendantūrų formavimo sutikslinimo, vienetų sudarymo? Kaip juda toliau, ar visos savivaldybės jau iš tikrųjų visa tai žino, pabandė, bent kokias nors minimalias praktines pratybas padarė? Ir kaip sekasi su vadinamuoju 12 tūkst. karių paketu, kur jūs sakėte, kad vis dėlto reikėtų daryti? Labai teigiamai į tai žiūriu, o koks tempas?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerai, pradėkime nuo komendantūrų. Kaip jūs turbūt atsimenate, turėjome labai rimtas pratybas, ypač Vilniuje ir Kaune, išbandėme, kaip veiks komendantūros. Tai yra šalia to, ką mes darome su tuo ilgalaikių komendantūrų kūrimo procesu. Primenu tam tikras gaires, jas ir paskelbiau. Dabar mes iki rugpjūčio 31 dienos registruojame norinčius stoti į komendantūras. Šios dienos duomenimis, mes turime 3 tūkst. 800 prisiregistravusių prie komendantūrų. Iš tokių skaičių galiu pasakyti, pavyzdžiui, iš Vilniaus miesto ir viso Vilniaus regiono yra beveik pusė visų, tai vilniečiai lyderiauja. Kaunas tvirtai antroje vietoje. Noriu pasakyti Trakams gerą žodį – visai neblogai atrodo Trakai, lyginant kitus kontekstus. Pavyzdžiui, gerai, Klaipėda yra trečia, bet ketvirtoje vietoje labai konkuruoja Šiauliai su Alytumi. Dzūkai yra tie, kurie labiau nori eiti į tą užnugario sistemą. Dabar mintis tokia, kad registracija bus iki rugpjūčio 31 dienos. Šalia to kartu su visa šaukimo reforma eina visa komendantūrų teisinė bazė, kad parengtąjį rezervą būtų galima kviesti. Tada dar ir komendantiniai šauliai, kurie registruojasi viduje ir išsikristalizuoja. Tada visa tai mes per rugsėjį sužiūrėsime ir spalį pradėsime rengimo procesą. Tada, be abejo, įsijungs ir savivaldybės, ir vietiniai komendantai, ir KASP’as, kuris rengs mokymus, ir mes pradėsime rengimo procesą.
Dabar dėl to modernaus kario, čia jau būtų dalinis modernaus kario paketas, nes šiaip modernaus kario paketas yra 25 tūkst. Be abejo, čia yra tikslas, bet aš ir tada sakiau, kad tai yra tikslas, kurį mums reikia stumti į priekį. Tai priklausys nuo mūsų gynybos finansavimo. Jeigu mes susitarsime su jumis šį mėnesį dėl visai neblogų 3 %, galėsime pajudėti ta kryptimi. Noriu pabrėžti, kad dabar judame ir užbaiginėjame profesionalioje kariuomenėje, reguliarioje kariuomenėje, tada eisime į KASPʼą ir tada jau eisime į aktyvųjį rezervą ir į parengtąjį rezervą, tada bus jau tie 12 tūkst. Tiek parengtajam rezervui nereikia, tai yra komendantūra. Tiesa, iškart noriu dar kartą pabrėžti, kad tam tikro lygio automatais jau ir dabar, esant poreikiui, mes esame pajėgūs apginkluoti visą komendantūrinį pajėgumą, turime, jeigu reikėtų. Aišku, tikslas dėl mūsų visų resursų, kaip mes galime tą ekipuotę ir ginkluotę turėti modernesnę. Ačiū jums už palaikymą visą laiką.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, ačiū už pristatymą apie kibernetinius pavojus, bet ne mažiau svarbu būtų sužinoti apie vakar paskelbtą su Vokietijos milžine kompanija „Rheinmetall“ pasirašytą sutartį. Bus investuota 180 mln. eurų, sukurta 150 darbo vietų. Aišku, nutylima, kad bus pakenkta Lietuvos sveikatos mokslų universitetui ir įmonei „Genetiniai ištekliai“, iš kurių bus atimta 339,5 hektaro ploto ir panašiai, atleisti darbuotojai. Taip pat nėra aišku, kiek Lietuva dar bus įsipareigojusi investuoti į infrastruktūrą gamyklai įkurti. Tad norėčiau jūsų paklausti, ar galėtumėte atskleisti, kiek išlaidų pinigine išraiška Lietuva patirs, nes nauda kaip ir aiški, bet įdomus tas saldo – naudos ir investicijų?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Apie piniginę išraišką jums pateiks pagrindinė derybininkė, tai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Manau, kai turės visus finalinius sprendimus, ji tikrai pateiks ataskaitą. Aš tik noriu pasakyti iš krašto apsaugos sistemos varpinės, tai yra labai svarbus projektas. Pirmiausia mažėja mūsų priklausomybė nuo tiekimo grandinių. Ką parodė karas Ukrainoje, mums reikia turėti gamybą čia, Lietuvoje. Tai yra be galo svarbus dalykas.
Antra, tai yra ateinanti Vokietijos investicija. Tai yra ženklas, kad esame saugūs, kad čia gali tokios investicijos ateiti, tai yra dar papildoma saugumo garantija. Tai kur bežiūrėtume, kokia nauda bus aplinkui esantiems žmonėms ir įmonėms, ir restoranams, ir kavinėms, patikėkite, tai yra tikrai didžiulis dalykas. Aš tikrai raginu tokį skepsį, kuris vis išlenda, truputėlį pastumti į šoną. Tai yra nuostabus dalykas, tai yra ledlaužis.
Žiūrėkite, dėl informacijos aš sutinku. Jos visada reikia daugiau ir padarysime, kad jos būtų daugiau.
PIRMININKĖ. Dėkui. Per centrinį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Jeigu sutiktumėte, frakcijos vardu prašyčiau dar bent 10 minučių pratęsti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). O gal padarome kitaip: A. Skardžiui duokime paklausti ir tada nereikės 10 minučių. Tinka toks kompromisas?
PIRMININKĖ. Nebūtinai prieis A. Skardžiaus laikas per 10 minučių, bet aš manau, kad kolegos nori paklausti. Dėl 10 minučių galime sutarti?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū ministrui.
PIRMININKĖ. Tęsiame. V. Valkiūnas. Jeigu trumpiau klaus, visi spės.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū. Trumpai apie dirbtinį intelektą. Gerbiamas Laurynai, kas užsiima dabar? Dirbtinis intelektas. Pažanga labai greitai vyksta ir tie, kaip ir čia kolega buvo… kad melagienas skleidžia, taip ir pasitelkus dirbtinį intelektą turbūt bus skleidžiamos ir melagienos, ir ne melagienos. Kaip atskirti? Kas tuo užsiims dabar pas jus?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, dirbtinis intelektas yra tas virsmas, kuris gali mus kažkur nuvesti: arba mes būsime procese, arba iš jo iškrisime. Tai mes turime būti procese. Dabar netgi yra įkurta parlamento Dirbtinio intelekto grupė, kuri bando perprasti šitą procesą, būti jame, prognozuoti, kuo jisai gali virsti, ir panašiai. Čia yra didžiulis dalykas, kuris gali paveikti viską: ir ateities karus, ir, aišku, informacinę, kibernetinę erdvę, ar ne? Mes jau matėme ne vieną sukurtą klipą, kai kalba žmonės, labai labai panašūs į realius žmones. Ką jau kalbėti, kai gali padaryti situaciją, sukurti internetinį skambutį tokį, kad vos ne galvosi, kad kalbi su tikru žmogumi.
Tai, be abejonės, užsiima ir Krašto apsaugos ministerija, užsiima ir mūsų tarnybos, kurios tikrai vertina įvairius galimus scenarijus, galimus virsmus, progresą ir riziką, susijusią su tuo. Ir Kibernetinio saugumo centras, jeigu kalbame apie kibernetinį dėmenį, be jokios abejonės, stebi labai labai akylai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Replika – A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, aš tik trumpą klausimą. Jūs visada kalbate labai dalykiškai ir gerai, kaip ir kiti. D. Kepenis, uždavė mano kolega ponas D. Kepenis, ne šiaip sau iš piršto laužė, nes nuvažiuoja į rajoną, yra užduodami tie klausimai. Tai gal jūs tai, ką paaiškinote D. Kepeniui, galėtumėte kada nors visuomenei ar kaip nors paaiškinti, išaiškinti punktais ir dėkime Deitono tašką? Nes dezinformatoriai kartais pateikia ne taip arba žmonės ne iš piktos valios, nesupranta, geranoriškai žmonės, gi išgyvena dėl savo tėvynės.
PIRMININKĖ. Ačiū, Antanai, už pasiūlymą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Antanai, aš pasiruošęs. Tikrai. Galiu atvažiuoti ir į Kretingą ir dar kartą, dar kartą kalbėti apie tai. Galime padaryti ir oficialius pareiškimus, tikrai nėra problemų. Šiandien „15min“ kabo visa dekonstrukcija visos šitos melagienos, suprantate? Visa dekonstrukcija su mano aiškia pozicija.
Gerbiamas Antanai, tikrai tą galiu padaryti, bet turėkime galvoje vieną paprastą dalyką. Man atrodo, kad dalis mūsų visuomenės gyvena tam tikruose socialiniuose burbuluose, kurie jau tam tikra prasme atskiria juos nuo informacinės realybės. Čia pavojingas dalykas. Reikia tuos burbulus kartais truputėlį priartinti. Jeigu jūs prie jų truputėlį arčiau, na, padėkite, padėkite mums, kaip čia pasakyti, pateikti tą oficialią, normalią informaciją ten, kur yra…
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, dar tikrai daug kolegų nori paklausti. Suprantu, kad labai svarbus klausimas, bet nepraktikuokime tokių be eilės replikų, nors jos ir labai svarbios replikos. Replikos, kurios virsta į klausimus. V. Semeška. Tada R. Juška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, energijos jums tikrai netrūksta ir tai žavi. Aš norėjau jūsų paklausti dėl įsigijimų. Tai yra antras mechanizacijos etapas. Buvo jau sutartys parengtos iš principo, reikėjo tik parašus sudėti. Kokia yra situacija? Kada konkrečiai ketinama užsakyti tam tikrų gynybos, pėstininkų kovos mašinų, ar ratinių, ar vikšrinių, ar yra jau sprendimas? Kaip žinote, trunka nemažai laiko, kol užsakymas yra realizuojamas, ant lentynų nėra. O jeigu vikšrinės bus, reikės apskritai naują R&D projektą daryti. Toliau. Oro gynybos, jūs minėjote x prioritetą, kada bus konkrečiai užsakymai padaryti? Vėlgi užtrunka keletą metų, kol gausime. Tankai. Kada bus konkrečiai užsakymai? Ir bepiločiai. Be „Switchblade’ų“, ar yra kokių nors bepiločių užsakyta? To konkretumo norėtųsi, nes jau keletą mėnesių einate tas pareigas, žinoti, kada jau bus konkrečios sutartys?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo to, kad nebuvo jokių sutarčių projektų, nebuvo. Visiška tiesa. Galite pasitikrinti su savo kaimynu. Be to, aš parodysiu visuomenei finansų planavimą, kurį aš radau. Jeigu kas nors kalba, kad buvo planuose pinigai įdėti biudžete, tai labai rizikingas sakymas, nes pinigai kitiems metams antram mechanizacijos etapui, pirmiems metams, yra 14 mln. – pusantro „Boxerio“. Avansiniam mokėjimui to neužtenka, jūs tą puikiai žinote.
Apie tai galėsime pakalbėti rytoj Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, galėsime aptarti. Taigi, sutarčių jokių nebuvo, nebent kažkur galvose, o sutarimo su kariniu patarimu dėl to, ar reikia vikšro, ar reikia rato, nebuvo. Reikia užbaigti pirmiausia pirmą etapą. Pirmą etapą „Boxerių“ mes užbaigsime kuo greičiau, pradėsime užbaigimą dar birželio mėnesį. Dabar kalbant… ne, jis neužbaigtas, trūksta 20 inžinerinių „Boxerių“. Nežinau, kaip jūs ten kuriate pirmąjį etapą, bet tam, kad užbaigtume „Boxerių“ etapą su dviem batalionais ir „Boxeriais“, reikia bent 20 inžinerinių „Boxerių“. Tai yra 200 mln. Mes tą problemą sprendžiame, ją išspręsime ir papasakosime ir buvusiam ministrui Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Taigi, jeigu sutartys kažkur ir buvo, tai tiktai galvoje.
Dabar visi kiti dalykai dėl oro gynybos ir visa kita. Mėnuo – ir bus pateiktos visos kryptys, bus pateikti įvairūs kontraktai, kontraktai iš papildomų pinigų, papildomų. Ne tie, kurie buvo suplanuoti. Ir užsakysime vasaros pradžioje. (Balsai salėje) Tikrai taip. Pamatysite tikrą proveržį kuriant diviziją.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Visos tos kalbos apie tai, kad kažkas buvo suplanuota, padaryta, suderėta, yra tuščios.
PIRMININKĖ. Dėkui. R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, mano klausimas nebus jums naujas. Maždaug prieš 1,5–2 mėnesius aš jo klausiau, atsakymų nėra iki šiol. Bet tai buvo mūsų pokalbis. Mes visi puikiai suvokiame ir mano klausimas galbūt būtų net 60 savivaldybių.
Žinome, kad yra Kibernetinio saugumo įstatymas, 2014 metų redakcija, dabar nauja redakcija nuo gegužės 1 dienos, ir 6 straipsnis – „Krašto apsaugos ministerijos įgaliojimai kibernetinio saugumo srityje“: formuoti kibernetinio saugumo politiką, organizuoti ir koordinuoti. Viešojo administravimo subjektai, savivaldybės, mokėdamos skaityti įstatymą, ir dabar vyksta joms kaip tik mokymai, kas yra antrinama ta informacija, kurią sakau, subjektai teikia informaciją Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, Krašto apsaugos ministerijai, policijos pareigūnams, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Kokiu pagrindu, kad net nėra įstatyme normos ir teisės? NMA prie Žemės ūkio ministerijos važinėja po savivaldybes, ypač po mokymų, renka informaciją, raštu prašo pateikti informaciją, net kuri yra slapta. Kas jiems suteikė tokią teisę nesilaikyti įstatymų ir ką tas skyrius veikia?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Ričardai, tą problemą žinau. Aš iš karto, dar tuo metu, dar nebūdamas ministru, bet tą paskyrimo savaitę perdaviau tą informaciją Kibernetinio saugumo centrui, kad mes, na, truputėlį aiškiau mandatuotume, kokios institucijos gali kreiptis dėl tokios jautrios informacijos. Tai aš nežinau, ar turite gal komentarą? Prašau. Ačiū.
A. ALEKNAVIČIUS. Iš tikrųjų tą situaciją, kurią ministras minėjo, žinome. Mes kalbėjome su NMA ir radome sprendimą, kad nuasmeninę tam tikrą apibendrintą informaciją mes jiems pateiktume tam, kad jiems nereikėtų atskirai po savivaldybes vykti ir rinkti tos informacijos. Ta informacija buvo renkama tiesiog vykdant europinį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Matyt, išgirstame problematiką…
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mes pasižiūrime dar griežčiau truputėlį, gerai, jeigu kas? Gerai, pasiimsime, gerbiamas Ričardai. Gerai.
PIRMININKĖ. K. Adomaičio nėra. Kitas klausia A. Vinkus, bet jūs gal jau paklausėte? Tuomet greičiausiai paskutinis – V. Bakas, nes pagal mano laikrodį 42 turėtume užbaigti. Jeigu ponas Vytautas trumpai klaus, jūs trumpai atsakysite, spėsime.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū. Iš tiesų, gerbiamas Laurynai, mes su jumis kartu per 2016–2020 metų kadenciją daug dėmesio skyrėme tai problemai. Lietuva buvo pasauliniame kibernetinio saugumo indekse, atrodo, šeštoje vietoje, Europos – ketvirtoje. Mano būtų klausimas. Aišku, tada mes suteikėme įgaliojimų Kibernetinio saugumo centrui taikyti įstaigų vadovams administracinę atsakomybę. Padarėme monitoringą, per kurį paaiškėjo, kad labiausiai pažeidžiamos savivaldos, sveikatos priežiūros įstaigos ir panašiai.
Mano klausimas yra toks. Pirma. Koks įvyko pokytis per pastaruosius ketverius metus? Kalbu apie Lietuvos pažangą ar nuosmukį kibernetinio saugumo srityje. Kaip jis yra matuojamas, ar vykdomas monitoringas kasmet? Čia taip epizodiškai pateikta: tiek išmokyta, tiek patikrinta, bet kaip mes matuojame tą savo pažangą ir kokia ji yra dabar?
Dar vienas konkretus klausimas dėl Vilniaus rajono.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. BAKAS (DFVL). Ten buvo nulaužtos sistemos, sutriko viešųjų paslaugų veikla. Ar padarytos kažkokios išvados, kas yra už tai atsakingas, ko trūksta ir panašiai? Ačiū.
PIRMININKĖ. Laikas, laikas!
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Rita, ar yra padarytos išvados dėl Vilniaus? Aš juokauju. Gerbiamas Vytautai, labai ačiū. Man patinka klausimai dėl pokyčių matavimo. Iš tikrųjų čia yra labai svarbu pasižiūrėti, kaip būtų galima įsivertinti objektyvesniais kriterijais. Tiktai galbūt porą sakinių pasakysiu, kad už valandos pateiksiu tą direktyvos nuostatų perkėlimą į Lietuvos teisę su nauju Kibernetinio saugumo įstatymu, kuriame išplečiama vadovų atsakomybė. Ji gali padėti mums, matyt, tvarkytis šitoje srityje, kai yra problemų institucijoje, kad vadovas rūpintųsi tuo, o ne praleistų pro ausis ir atsainiai stumtų į šoną.
Dėl pokyčio matavimo, tai gal komanda. Prašau.
I. SŪNELAITIENĖ. Laba diena. Inga Sūnelaitienė, Krašto apsaugos ministerijos Kibernetinio saugumo informacinių technologijų politikos grupės vadovė. Ačiū už klausimą. Labai trumpai. Iš tiesų, labai teisingai, Europoje mes ketvirti pagal IT indeksą, šešti pasaulyje. Kaip tik laukiame naujo indekso ir naujų pozicijų. Labai tikimės, kad būsime dar aukščiau. To linkime sau ir jums.
Dėl paties matavimo čia yra keli momentai. Pristatėme, kiek yra incidentų, bet tai yra skaičius. Tada, kai pristatėme, buvo vykdomos pratybos, statistika parodo, ar pokytis kyla į viršų, ar į apačią. Vėlgi reikia suprasti, kad daugeliu atvejų maždaug per mėnesį žmogus pamiršo, ką jau buvo išmokęs, todėl nuolatinės pratybos, nuolatinis mokymas reikalingas šitoje srityje, ypač kibernetinio saugumo. Pats matavimas, be abejonės, yra techniniai, organizaciniai dalykai, kuriuos vykdo Kibernetinio saugumo centras bendraudamas su organizacijomis, su viešuoju, privačiu sektoriumi, kurie yra mūsų kibernetinio saugumo subjektai, ir tuomet, aišku, yra auditai, kas, be abejonės, yra pirmiausia popierius, kuris vėlgi… Mus ne visada tenkina jų rezultatai. Mes visada norime patikrinti ir pasižiūrėti, kaip tai atrodo ant žemės. Todėl Kibernetinio saugumo centro komanda vyksta į vietą, pas subjektus, kalbasi, tikrina, žiūri ir matuoja, ar atitinka iš tiesų tuos reikalavimus, kuriuos mes keliame organizacijoms.
PIRMININKĖ. Dėkui. Paskutinysis – A. Skardžius. Prašyčiau trumpai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Labai trumpas klausimas. Gerbiamas ministre, kiek „Boxerių“ radote tapęs ministru, ar visi 88 buvo pagaminti, ar jie visi gali stoti į kovą ir koks dar yra trūkumas, kad, kaip minėjote, reikia aprūpinti? Ir, jeigu dar prisimenate, kiek išleista lėšų ir koks dar poreikis bus? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …tai reiškia, du batalionai yra su „Boxeriais“. Tikrai „Vilkas“ pasiteisina, „Vilkas“ yra galingas, yra labai svarbi mūsų geležinio kumščio integrali dalis. Norint užbaigti pirmą etapą, reikia dar 20 inžinerinių, apie 200 mln. Šiaip „Boxerio“ kaina, sakykime, tokio visiškai operacinio su palaikymu, yra 9–10 mln., vieno „Boxerio“ kaina, jeigu kalbėtume apie kainą. Dabar dilema yra paprasta, reikia apsispręsti, su kariuomene dabar sprendžiame, iš esmės 1 mėnesio reikės. Kadangi mes vis tiek einame su tankų batalionu žingsnis po žingsnio, mums reikia apsispręsti, ar dar vieną kariuomenės batalioną ir toliau statome ant ratinių pėstininkų kovos mašinų, kokie yra „Boxeriai“, ar ant vikšro. Kariuomenė signalizuoja, kad vikšrinės pėstininkų kovos mašinos greičiau juda su tanku… ir tai yra efektyviau. Tiesa, jos, aišku, yra ir brangesnės. Tada galbūt galima kelti klausimą, kad jų galbūt tiek nereikia. Užtektų ne dviejų batalionų, o vieno bataliono vikšrų. Dėl to mes dar spręsime, nes čia yra klausimas – laikas, kaina, iš kur ir panašiai.
Kitaip tariant, tikrai manau, kad „Boxerių“ procesas pavykęs. Buvo trikdžių, bet tikrai ir praeita vadovybė padarė daug, kad tie trikdžiai būtų išspręsti. Du batalionus „Boxerių“, efektyviai veikiančių, mes turime. Sakau, dar reikia užbaigti su inžineriniais ir tada judėti į antrą pėstininkų kovos mašinų etapą apsisprendus, ar vikšras, ar ratas, ir tada, jeigu vikšras, iš kur, kiek ir panašiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kad ir viršijame laiką, bet temos svarbios. Ačiū, kolegos, už diskusiją.
14.46 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3806 (pateikimo tęsinys)
Dabar norėčiau pasiūlyti rytinės darbotvarkės 1-12 klausimą, neapsižiūrėjome, matyt. Kadangi ketvirtadienio posėdyje buvo paimta pertrauka iki kito posėdžio, jis turėjo būti apsvarstytas, bet jau buvo, kaip buvo. Apgailestaudama dėl nesusipratimo, kviečiu į tribūną A. Mazuronį pratęsti pateikimą. Taip, įgarsinu, darbotvarkės 1-12 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3806. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Apgailestauju ir aš, ne tik jūs. Ko čia juda ta tribūna, ar viskas čia gerai?
PIRMININKĖ. Čia jau…
A. MAZURONIS (DPF). Taip turi būti? (Balsai salėje) Laurynai, kas sulaužė tribūną? (Balsai salėje) Gerai, tada bandysime atsargiau.
Apgailestauju ir aš, ne tik posėdžio pirmininkė, nes šiam klausimui pristatyti planavau skirti lygiai minutę, iki minutės. Tai tikrai nebūtų sudarę visiškai jokių trikdžių jį pristatyti ir nesulaužyti jokių Statuto nuostatų rytiniame posėdyje, kaip ir reikėjo. Tačiau, deja, visas Seimas ne savo valia užlipo ant posėdžio pirmininko P. Saudargo arogancijos, pasipūtimo ir turbūt nekompetencijos grėblio ir dabar skiname to pasekmes. Ir netgi gal giliau pasakyčiau, kad ne tik P. Saudargo čia turbūt problema – visos Konservatorių partijos yra nemaža problema. Na, kas jie per žmonės, aš nesuprantu. Kai po vieną pašneki, lyg ir visi tokie pusė velnio daugiau mažiau, na, kai sueina į krūvą, neįmanoma – arogancija pilasi per kraštus, kito pamynimas ir pažeminimas pilasi per kraštus, negerbimas kitos nuomonės pilasi per kraštus. Žodžiu, absoliutus neatsižvelgimas į kito nuomonę, bet kokių teisės normų pamynimas. Puikiai suvokdamas, kad pažeidžia Statuto nuostatas, tą darė ir toliau.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Andriau, aš maloniai suteikiau galimybę pristatyti.
A. MAZURONIS (DPF). Aš galiu pristatinėti, kaip aš noriu, pirmininke?
PIRMININKĖ. Žinoma, žinoma.
A. MAZURONIS (DPF). Kadangi kalbama apie darbuotojų, darbo žmonių teises akcinėse bendrovėse, tai mes, Seimo nariai, irgi esame darbo žmonės, tai aš ir kalbu apie darbo žmonių teises, kurios nebuvo užtikrintos čia rytiniame Seimo posėdyje.
PIRMININKĖ. Prašom tęsti pristatymą.
A. MAZURONIS (DPF). Netgi nepaisant… Aš apie įstatymą ir kalbu, jūs manęs… Aš galiu vesti prie įstatymo esmės, kaip aš noriu. Kodėl jūs mane nukreipiate, kaip aš turiu šnekėti?
PIRMININKĖ. Taigi aš ir sakau – tęskite, ką pradėjęs.
A. MAZURONIS (DPF). Taip, leiskite pašnekėti. Žodžiu, tokios arogancijos, kuri sklinda iš dešinės pusės, pasipūtimo, kiauliškumo, pasakyčiau, nachališkumo tikrai nesu matęs gana seniai. Deja, tą reikia nuryti.
Turiu pasakyti, kad tikrai buvo visos opozicijos planas po tokio kiauliško ir netoleruotino elgesio, nekompetentingo P. Saudargo elgesio, imti pertraukas dėl visų tolesnės darbotvarkės klausimų, tačiau ačiū vienai iš retų Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių, kuri ne tik už durų vienas su vienu bendraujant, tačiau ir posėdžių salėje elgiasi tikrai tvarkingai, žmogiškai, kultūringai ir gerbia kito žmogaus teises, gerbia normalaus bendravimo principus, – R. Morkūnaitei. (Plojimai) Iš tiesų didžiulis dėkui, kad žmoniškai pasielgė. Toje frakcijoje yra dar keletas moterų, kurios elgiasi kartais gražiai ir padoriai, bet tikrai nedaug.
Tai prie įstatymo projekto, prie tos minutės, kurią turėjau. Projektas labai paprastas, kad akcinėse bendrovėse, kuriose dirba daugiau nei 500 žmonių… (Balsas salėje)
Gerbiamas Jurgi, matau, ir jūsų teisės frakcijoje turbūt pažeidžiamos, panašiai kaip opozicijos rytiniame posėdyje, ar ne? Žiūriu, skundžiatės šiek tiek.
Taigi, akcinėse bendrovėse, kuriose yra daugiau nei 500 darbuotojų, kad, formuojant jų valdybas arba, jeigu valdybų nėra, stebėtojų tarybas, būtų deleguojama po vieną žmogų iš darbuotojų. Tai yra visiškai ne tas pats, kas profesinės sąjungos, kadangi valdybos (arba stebėtojų tarybos) sprendžia visai kitus klausimus ir darbuotojai turi daug didesnes teises ir galimybes atstovauti savo interesams tuose valdymo organuose, apie kuriuos mes kalbame. Tai trumpai projektas toks.
O tikrai neišsižadu savo pasakymo apie dešiniąją didžiausią politinę partiją. Kai po vieną – žmonės kaip žmonės, bet kai krūvoje, tai balaganas ir neįmanoma susišnekėti, išskyrus keletą išimčių. Vilija, jūs sėdite, jūs irgi labai puikiai kartais turite savo nuomonę – sveikintinas dalykas.
Todėl neimsime visais klausimais pertraukos, tikrai neimsiu, bet dėl keleto klausimų, likusių iš popietinės darbotvarkės, aš vis tiek pasilieku sau teisę paimti pertrauką.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti A. Gedvilas.
A. MAZURONIS (DPF). Ačiū.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, labai ačiū už išsamų projekto pristatymą, norėčiau pasiteirauti. Kiek suprantu, paprastai į įmonių valdybas yra pakviečiami išskirtines kompetencijas ir patirtį turintys žmonės. Ar nemanote, kad darbuotojams, atstovaujantiems valdyboje, turėti būti tam tikri kriterijai (išsilavinimo ir panašiai)? Nebūtinai turi būti paskirti tie, kurie garsiausiai ir daugiausiai kalba. Ar jums pačiam galbūt teko dalyvauti valdybose, būti valdybos pirmininku ir jūs iš patirties siūlote tokias papildomas sąlygas, kurios įgalintų efektyviau veikti valdybas ir taip išsispręstų kažkuri klausimų dalis? Ar galėtumėte pateikti pavyzdžių, su kokiomis situacijomis…
A. MAZURONIS (DPF). Neprisiminsiu.
A. GEDVILAS (MSNG). …esate susidūręs, jeigu teko tose valdybose dalyvauti? Labai ačiū.
A. MAZURONIS (DPF). Pastaruosius jau beveik ketverius metus dalyvauju Seimo valdyboje, tai turbūt yra pakankamai svarbus dalykas. Ten kokie nors kvalifikacijos ar kompetencijos reikalavimai nėra keliami – yra keliami politinio pasitikėjimo reikalavimai, tačiau nemanyčiau, kad tai kažkaip trikdė mūsų šios kadencijos valdybos veiklą. Priešingai – manyčiau, kad ji priėmė daug tokių protingų, racionalių sprendimų, ne politinių sprendimų.
O apie kvalifikavimo reikalavimus, ką jūs šnekate, jau grįžtant prie projekto, tai labai teisingas klausimas. Ten yra parašyta, kad tvarką, kaip skiriami valdybos nariai, nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Ten detaliai neįrašoma į įstatymo projektą, tačiau tą tvarką puikiai galės aprašyti arba Vyriausybė, arba jos įgaliota institucija, kokie kvalifikaciniai reikalavimai, patirties reikalavimai, greta to, kad žmogus deleguojamas iš darbo kolektyvo, dar gali būti keliami, kad jis būtų paskirtas į vienos ar kitos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, ar virinti, ar vairuoti, ar kažkokį išsilavinimą turintys, ar turintys kažkokią patirtį, ar panašiai…
Kai kalbame apie įmones, kuriose yra virš 500 darbuotojų, mes nekalbame apie smulkųjį, apie vidutinį verslą. Mes iš principo kalbame apie stambiąsias įmones. Tai jose nebūtų problemos, man atrodo, iš 500 ar daugiau žmonių rasti žmogų, kuris galėtų tinkamai ir, svarbiausia, nešališkai atstovauti darbuotojų interesams valdybose.
Šis projektas gimė ne šiaip sau. Iš tiesų, buvo atvejų, kai tokiose didelėse įmonėse darbuotojų interesai būdavo paminami įvairiausiais būdais, sakykime, neskiriant mamadienių ar panašiai, darbuotojams neturint realios galimybės apsiginti, išskyrus kažkaip per teismus. Tai jeigu jų žmogus būtų deleguotas valdybose (arba stebėtojų tarybose), mano nuomone, tai padėtų efektyviau gintis savo interesus. Beje, tokia praktika yra Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje panašios praktikos. Tai mes čia nebūtume dviračio išradėjai, o tiesiog tai jau yra egzistuojanti teisinė praktika.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Klausimas iš arogantiškos pusės. Iš pradžių, Andriau, tikrai išgąsdinai, galvojau, kad saulės smūgis jau pasiekė – pradžia buvo nekokia. Dabar jau normalizavosi, užtat ir į klausimą turbūt gausiu adekvatų atsakymą. Kodėl nesivadovaujama profsąjungų veikla? Jeigu jie turi kažkokių interesų, kuriuos reikia suderinti su darbdaviu, tai profsąjungos yra galingas ginklas.
Dabar iš kur paimtas tas skaičius 500? Įsivaizduojate, jeigu įmonė turi 500 plius, tai į metų pabaigą, pagal jūsų projektą, kur turi būti, tiesiog atleis žmones, tiesiog privers išeiti iš darbo ir liks 499, pavyzdžiui. Tai aš tikrai to skaičiaus visiškai nesuprantu. Ir kodėl jūs ignoruojate profsąjungų vaidmenį? Ačiū.
A. MAZURONIS (DPF). Mes neignoruojame profsąjungų veiklos, tačiau profsąjungų veikla yra visiškai kitokia. Jos priima visiškai kitokius sprendimus, negu priima valdybos. Valdybos priima sprendimus, susijusius tiesiogiai su įmonių ar akcinių bendrovių valdymu, o profsąjungų veikla ir jų specifika yra šiek tiek kitokia. Mes nekvestionuojame jų veiklos. Kadangi kalbame apie stambias akcines bendroves, kuriose virš 500 darbuotojų, jose būna ir keletas profsąjungų. Yra ir tokių atvejų, kai kartais profsąjunga su profsąjunga nesutaria. Todėl dar būtinas toks aspektas, kad profsąjungos turėtų susitarti, kokį atstovą deleguotų į tuos akcinės bendrovės valdymo organus, kurie priima su įmonės ar akcinės bendrovės valdymu susijusius klausimus. Profsąjungų specifika, kompetencija ir įgaliojimai yra visiškai kitokie nei valdybos narių ar stebėtojų tarybos narių. Tiesiog kiti klausimai sprendžiami. Aš nekvestionuoju profsąjungų kaip būtino įrankio darbuotojams ginti savo teises, tačiau čia yra kaip papildomas įrankis, apimantis šiek tiek platesnius įgaliojimus, ko neapima dalyvavimas profesinėse sąjungose. (Balsas salėje) Kodėl 500? Turbūt tarptautinėje praktikoje nustatyti panašūs skaičiai, ar būtų Danija, ar Švedija, ar Vokietija, ar Prancūzija. Jeigu čia pritartumėte svarstymo stadijoje, turbūt būtų galima diskutuoti. Yra atliktos Parlamentinių tyrimų departamento įvairiausios studijos, iš čia atėjo tas skaičius.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas Andriau, ta jūsų įžanga prieš auditoriją, prieš svečius, na…
A. MAZURONIS (DPF). Paliko įspūdį, žiūriu, įžanga, jo? Į veidrodį visada nemalonu žiūrėti.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Na, pritrenkė, bet, žinote, pasijausti Seimo salėje kaip kiaulininke nebuvo visiškai jauku. Ne visi gi mes tokie.
A. MAZURONIS (DPF). Jūs buvote rytinio posėdžio pabaigoje?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Buvau, bet vis tiek, žinote…
A. MAZURONIS (DPF). Buvote. O ten jums niekas neužkliuvo?
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Man atrodo, kad mes tikrai vienas kitą gerbiame ir…
A. MAZURONIS (DPF). Man irgi taip atrodė.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). …galime išvengti tam tikrų epitetų, kurie nepuošia mūsų.
O dėl klausimo. Čia jau buvo nuskambėję dėl profsąjungų vaidmens. Mes turime vis dėlto kalbėti ir apie privačia nuosavybe valdomas akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves. Tikrai užtenka profsąjungų. Ar tikrai dabar reikėtų įtraukti kokius nors darbuotojų atstovus, tarybas į valdybas, kur tam tikros komercinės paslaptys gali būti svarstomos aukščiausiu lygiu ir nebūtinai išnešamos? Na, nežinau. Kodėl? Koks pats principas? Ko jūs siekiate? Ką tas darbuotojų atstovas galėtų ten veikti būdamas vienas, visiška mažuma? Ačiū.
A. MAZURONIS (DPF). Žiūrėkite, visų pirma, apie epitetus. Man atrodo, kas jau kas, bet jūs esate tas dešinysis politikas, kuriam savo pasisakymuose teko pačiam vartoti įvairiausių epitetų, ir ne kartą, tiek Druskininkuose būnant. Priekaištauti dėl kokių nors epitetų ar spalvingos politikų kalbos vartojimo, man atrodo, kam jau kam, bet jums reikėtų atsargiai tą dalyką daryti. Aš tuoj pagūglinčiau ir rasčiau turbūt ne mažiau jūsų spalvingų pasisakymų politinių oponentų atžvilgiu. Tikriausiai taip.
O dėl būtinybės dalyvauti valdybose aš jau atsakiau S. Jovaišai. Valdybų kompetencija yra visiškai kita, jos sprendžia visiškai kitus klausimus. Profsąjungos yra viena, čia sprendžiami vieni klausimai, tai iš principo yra darbuotojų profesinės savivaldos klausimai, o valdybos arba stebėtojų tarybos – įmonių valdymo klausimai. Tokiose didelėse įmonėse (priminsiu, pakartosiu, kad mes šnekame apie stambias įmones, daugiau kaip 500 darbuotojų, nėra Lietuvoje daug įmonių, turinčių tiek darbuotojų) sprendžiami visai kitos kompetencijos klausimai. Beje, ta praktika (pakartosiu dar kartą) nėra mūsų išrastas dviratis. Ji egzistuoja Švedijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, nemažai kitų Europos Sąjungos valstybių. Tai labai geras įrankis darbuotojams turėti dar vieną svertą, kaip efektyviau ginti savo interesus.
PIRMININKĖ. V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas Andriau, esu didelis jūsų posėdžių vedimo gerbėjas. Nežinau, ar šiandien buvome maloniai nustebinti. Bet aš noriu kalbėti iš esmės. Galiu pasakyti, kad frakcijoje svarstant šitą klausimą man idėja pasirodė tikrai labai reikalinga ir svarbi. Aš tik manau, čia yra šiek tiek klausimas dėl pavadinimo. Valdyba yra iš esmės vykdomoji institucija, kuri užsiima valdymu. Vadinasi, kiekvienas žmogus atstovauja kokiai nors sričiai, o visi kartu kaip kolektyvas atstovauja bendrai įmonei. Žodis „atstovas“ yra ta problema. Atstovas jis yra taryboje, jūs paminėjote, stebėtojų taryboje, tai jis ir atstovauja. Valdyboje galėtų būti žmogus, kuris atsako už tą žmogiškąjį faktorių. Tai yra visai kitas dalykas, jisai neatstovauja. Atstovaujantis žmogus atstovauja tiems dirbantiesiems, sakykime, o čia jisai turi būti tas, kuris tiesiog apie tai pagalvoja.
Manau, jeigu mes šia kryptimi teigiamai pajudėtume ir tą pavadinimą padarytume tokį, koks turi priklausyti vykdomajai valdžiai, ir būtų rastas konsensusas. Taigi idėjiškai palaikau jūsų pasiūlymą, tik manau, kad atstovo buvimas vykdomojoje institucijoje yra labai problemiškas, mat jis negali veikti kaip komandos narys, nes atstovauja kažkam.
A. MAZURONIS (DPF). Ne, aš nesu įsitikinęs, ar jūs skaitėte projektą, gal aš čia atstovus tik paminėjau. Aiškiai parašyta, kad valdybos narys renkamas iš darbuotojų atstovų, tai yra iš darbuotojų bendruomenės renkamas visateisis valdybos narys, jis nėra atstovas valdyboje, bet yra visateisis valdybos narys. Jis neturi kažkokio kitokio statuso – jis turi lygiavertį statusą kaip kiti valdybos nariai, tiesiog jis renkamas iš darbuotojų atstovų. (Balsai salėje) Jis nėra atstovas, po išrinkimo jis tampa visaverčiu valdybos nariu. Taip, jūs teisus.
O dėl nusivylimo rytiniu posėdžiu, tai visi priekaištai ar pretenzijos, ar jūsų komplimentai jūsų frakcijos kolegai ponui P. Saudargui, kuris pamynė visas Statute įrašytas nuostatas, pažeidė jas. Jau yra kreipimasis į Etikos ir procedūrų komisiją ir artimiausiu metu tai bus išaiškinta. (Balsai salėje) Opozicija turi savo tam tikras teises, jų turi labai nedaug, bet jas reikia kartais gerbti, per jas nevažiuoti buldozeriu ir į jas atsižvelgti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausimui skirtas laikas baigėsi. (Balsai salėje) Na, Valdemarai, ne visada, aš jau jums stengiuosi visada suteikti žodį. Dėkui pranešėjui, bus dėl motyvų. Aš manau ir pasinaudoju proga, kad liktų protokolų įrašai, kad visi Seimo posėdžius vedantys pirmininkai, Pirmininkės pavaduotojai, tikrai veda tuos posėdžius korektiškai. Jeigu kartais ištinka laiko ar kitokio limitavimo, ar ir klaidos regimybė, nesame tobuli, tai įvairiai susiklosto, bet stengiamės išspręsti susiklosčiusias situacijas. Šiuo atveju noriu apginti P. Saudargą. Prašau, Pauliau, savo ruožtu, jūs dar padebatuosite tarpusavyje, suprantu. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). O kodėl jūs, gerbiamas Andriau, ten atsistojote, jūs galvojate, kad aš apie jus kalbėsiu dabar, ar kaip? Ačiū, supratau. Gerai, gerbiamas Andriau, man atrodo, kad čia nesureikšminti savęs pačiam reikėtų. Iš tikrųjų aš esu be galo nustebintas šiandien, tu mane labai nustebinai. Man tikrai nuoširdžiai gaila, kad kolegai, su kuriuo visada maloniai bendravome, nežinau, kas atsitiko. Aš tikrai patį suprantu žmogiškai, galbūt esi pavargęs po Prezidento rinkimų, gal šiaip norisi trenkti durimis ir taškytis tomis emocijomis į kairę, į dešinę, bet man tikrai yra labai keista šiandieną stebėti paties tokį užsipuolimą. Džiaugiuosi, kad pats kreipeisi į Etikos ir procedūrų komisiją, tai galės pasižiūrėti kolegos, kur čia buvo pažeistas Statutas, visos Statuto normos. Bent vieną, kurią pažeidžiau, būtų įdomu išgirsti, nes pats puikiai žinai, kad kai nėra laiko, tai posėdis tiesiog baigiasi ir klausimai perkeliami į kitą posėdį. Juolab kad posėdžio pabaigoje aš pačiam būčiau sudaręs galimybę pateikti projektą, nebūtinai balsuoti, nes balsavimo langas taip pat turi nustatytus limitus. Labai keista, kad dėl tokių procedūrinių dalykų žarstaisi pats tokiais epitetais ir tokiomis emocijomis. Gerbiamas Andriau, tikrai kviečiu patį šiek tiek įsiklausyti, lygioje vietoje, manau, tikrai pats užsipuolei. Jeigu aš patį įžeidžiau savo veiksmais ar žodžiais, aš nuoširdžiai atsiprašau, bet aš tikrai nepažeidžiau jokio Statuto. Ir dar, norėdamas pačiam vis dėlto parodyti, kad politikui neverta pereiti į asmeniškumus, aš deklaruoju, kad palaikysiu paties projektą, nes man turinys patinka.
PIRMININKĖ. Dėkui. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Man labai keista, kad P. Saudargas ir jo kompanija džiaugiasi Prezidento rinkimų rezultatais, matydami juos, bet ką darysi, matyt, visi džiaugiasi savaip. Dėl nieko nepažeidimo, tai akivaizdu. Siūlyčiau, prieš sakant tokius pareiškimus, pasitarti su J. Razma, kad buvo pažeistas Seimo statutas, nes ketvirtadienio, praeitos savaitės ketvirtadienio, vakariniame opoziciniame posėdyje buvo paskelbta pertrauka iki kito posėdžio. Kai paskelbiama pertrauka iki kito posėdžio, posėdžio pirmininkas turi laiką skirstyti taip, kad tas klausimas, kuris privalo būti pateiktas tame posėdyje, ir būtų pateiktas tame posėdyje, o ne tada, kada pasako: leisiu tau pateikti. Žmogus jau eina iš salės, o jam pasako: ai, sugrįžk, leisiu pateikti, nors jau visi išsiskirstė ir panašiai. Absurdas ir manipuliavimas Statuto normomis, ne kas kita. Ir jokių asmeniškumų čia nėra, tiesiog reikia skaityti Statutą ir jį aiškiai vykdyti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Andriau. Valdemaras.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gal, kolegos, nereikia kreiptis dėl etikos, vėl skundikai, vėl skundimai, savus sumuša? Kaip čia pasiūlė A. Bagdonas – eikite į barą ir susitvarkykite tuos reikalus.
PIRMININKĖ. Suprantu, nori paantrinti L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Pritariu išmintingai gerbiamo Valdemaro idėjai. Tikrai, mielieji, jūs gi beveik vienminčiai. Problema ne tik baras – problema, kad P. Saudargas dar M. Valančiaus draugijai priklauso, tai jam reikės išstoti. Aš manau, tikrai susėskite, paspauskite ranką ir tik pirmyn.
PIRMININKĖ. Gal nebetęskime diskusijų. Dėkui. Aš manau, supratome išsakytus motyvus, argumentus.
Dabar dėl pristatyto klausimo motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų vyrai gali eiti ne į barą, o į „Submariną“ (ten dažnai susirenka) ir išspręs savo konfliktus, nes Seime nėra baro.
Iš tikrųjų aš pritarčiau šitam projektui vien dėl to, kad, mes žinome, paėmus bet kokią akcinę bendrovę ar kitą įstaigą (čia kalbama apie akcines bendroves), ne visi darbuotojai yra profsąjungos nariai, o darbuotojų atstovas atstovaus visiems darbuotojams, todėl ir kalbame apie darbuotojų atstovą, nepriklausomai nuo to, ar tu priklausai profsąjungai, nepriklausai. Mes žinome, kad profsąjungų nariai išsikovoja atitinkamas teises, o čia yra kalbama apie akcinių bendrovių valdymą. Aš tikrai siūlau mielai palaikyti visiems šitą projektą. Galimai yra kai kur, man, pavyzdžiui, 1 straipsnio pakeitimas trupučiuką kliūva, bet manau, kad svarstant ir komitete peržiūrint šitą projektą dar bus ir pasiūlymų, ir pataisų. Tikrai kviečiu šiandien palaikyti, kad jis pereitų pateikimo stadiją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš nežinau, kiek yra žinomas faktas dėl JAV automobilių gamybos bendrovių. Milžiniškų gamybos bendrovių korporacijos savo laiku įsitraukė į savo valdybas profesinių sąjungų atstovus ir buvo vienos pirmųjų, kurios ėmė griūti krizės metu, nes tai organizacijos, būtent profsąjungos, kurios labai nenoriai reaguoja į tuos esamus realius finansinius išteklius, srautus, o siekia maksimaliai išlaikyti savo darbuotojų status quo, nepaisydamos to, kokia yra finansinė situacija. Tai buvo viena iš priežasčių, beje, kodėl daugelis gamybos procesų persikėlė į Kiniją, dėl ko šiandien itin kenčia tos pačios JAV gamybos įmonės. Profsąjungos itin retai, o gal niekuomet nesugebės žiūrėti į žmogų kaip į tokį patį resursą kaip ir finansiniai ištekliai, nes laikyti žmogų finansiniu ištekliumi kartais tiesiog gal yra ir neetiška. Todėl sutarti valdyboje tikrai būtų sunku, kartais, manau, beveik neįmanoma ir aš tikrai negaliu palaikyti tokio projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl paties projekto apsispręsime per balsavimo langą. Jis pagal mūsų darbotvarkę – 15 val. 20 min.
15.08 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3815ES, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3816ES, Administracinių nusižengimų kodekso 479, 480 ir 589 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3817ES, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 8, 36, 45, 51, 74, 82 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3818ES, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 13 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3819ES, Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3820ES, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 7, 14, 15, 26, 27, 39, 41, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3821ES, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 37, 47 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3822ES, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 50 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3823ES, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3824ES (pateikimas)
Dabar eisime prie darbotvarkės 2-2 klausimo – Kibernetinio saugumo įstatymo projekto Nr. XIVP-3815 pristatymo. Čia kviečiu ministrą. Kur jis? L. Kasčiūnas tuojau pat bus tribūnoje. Taip pat, kadangi buvo paimta pertrauka iki kito posėdžio dėl Karo prievolės įstatymo, tai per balsavimo langą apsispręsime ir dėl jo. Dabar, prašau, kibernetinis saugumas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, iš tikrųjų aš truputėlį apie tai jau kalbėjau, nes tai integrali dalis. Nenoriu aš per daug jūsų varginti, bet mintis yra labai paprasta. Aišku, šito įstatymo varomoji jėga yra tai, kad mums reikia perkelti tam tikras direktyvos nuostatas, tikrai labai svarbios ir pažangios direktyvos, kuri leis mums tikrai sustiprinti visą kibernetinio saugumo pamatą mūsų valstybėje.
Šito projekto esmė – organizacinė struktūra. Valstybinė organizacinė struktūra iš esmės nekinta. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras ir toliau išlieka pagrindine kibernetinio saugumo politiką įgyvendinančia institucija, kartu numatant dar daugiau atsakomybės ir pareigų. Taigi numatomas naujas subjektų, kuriems turi būti taikomi kibernetinio saugumo reikalavimai, identifikavimo modelis. Tai yra atsižvelgiant į svarbą visuomenei ir ekonomikai bus identifikuojamos dvi kibernetinio saugumo subjektų kategorijos: esminiai ir svarbūs subjektai. Identifikuotus subjektus planuojama registruoti kibernetinio saugumo subjektų registre.
Antra kryptis – reikalavimai. Patikslinama subjekto atsakomybė informuoti Kibernetinio saugumo centrą apie kibernetinius incidentus. Siekiant numatyti visą grėsmių žemėlapį, reikalaujama informuoti apie visus incidentus. Išskirtinis dėmesys informacijai apie pačius pavojingiausius didelius incidentus, tai yra nustatoma kelių etapų pranešimo apie didelius incidentus procedūra, užtikrinanti efektyvų svarbiausios informacijos perdavimą NKSC. Taip pat sudaromos sąlygos atnaujinti kibernetinio saugumo reikalavimus, nustatoma pareiga paskirti už kibernetinį saugumą atsakingus asmenis organizacijoje. Kaip yra, pavyzdžiui, Korupcijos prevencijos įstatyme su korupcija kovojančiose organizacijose, taip pat bus ir kibernetinio saugumo asmenys. Numatoma tiesioginė organizacijos vadovo atsakomybė už kibernetinį saugumą, nustatomos tiesioginės tik vadovui skirtos pareigos.
Priežiūra – trečia kryptis. NKSC įgyja daugiau įgaliojimų vykdyti subjektų priežiūrą. Nustatoma daugiau įstatymo vykdymą užtikrinančių priemonių: įspėjimai, nurodymai, veiklos sustabdymas, vadovų nušalinimas, administracinės baudos. Griežčiausios priemonės gali būti taikomos tik už piktybinį NKSC nurodymų nevykdymą, pakartotinius nusižengimus. Tikrai yra įvairių atvejų, ir Kėdainiuose, žinau, buvo atvejų, kai po tam tikrų kibernetinių atakų buvo bandoma nuslėpti tuos incidentus, o taip neturi būti. Mes ir padarysime, kad taip daugiau nebūtų.
Priemonių kaštai. Organizacijoms, jau dabar patenkančioms į esamą Kibernetinio saugumo įstatymo reguliavimą, našta iš esmės neturėtų didėti. Naujiems subjektams numatomam reguliavimui įgyvendinti bus reikalingos papildomos administracinės, finansinės ir organizacinės priemonės. Iš principo stiprinant Kibernetinio saugumo centro pajėgumus kasmet iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai apie 2 mln. eurų. Tikrai ne tokia didelė suma, kad nepajėgtume. Taigi toks trumpas pristatymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūsų nori paklausti keli kolegos. Pirmoji – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, paaiškinkite man. Yra du registrai: vienas yra subjektų registras ir kitas yra informacinė sistema, kuri yra tinklo informacinėje sistemoje. Kuo skiriasi tie registrai ir kam reikalingi tie du registrai, gal galite pasakyti, nes čia yra ir Teisės departamento pastaba? Kai kurios pastabos yra smulkios, aš pasižiūrėjau, 100 pastabų, bet realiai tikrai ta man labiausiai užkliuvusi.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, ponia Laima. Labai ačiū. Patikslins komanda, gerai? Prašau, Inga.
I. SŪNELAITIENĖ. Iš tiesų bus kibernetinio saugumo informacinė sistema, kurioje tas registras bus pakabintas. Mes pataisėme pagal pastabą, vienoje vietoje tiesiog buvo lingvistinė klaida.
PIRMININKĖ. Dėkui. G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, du klausimai. Nors čia dar tiktai pateikimo stadija, bet pirmiausia dėl kibernetinio saugumo politikos formavimo subjektų. Yra numatyta, jog tai yra Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija. Kodėl nėra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kuri atsakinga už visą failą informacinių išteklių konsolidavimo, valdymo ir panašiai?
Antras klausimas. Visame pakete galbūt pasigedau valstybės valdomų neviešų elektroninių ryšių tinklų įstatymo, apie kurį buvo kalbėta ne viename komitete ir, matyt, Vyriausybėje, nes tai yra tam tikra kibernetinio saugumo, matyt, sudedamoji dalis, kuri yra pilkojoje zonoje tarp rinkos ir valstybės. Tai čia, kaip sakoma, klausimas, jis yra aktualus. Matyt, įstatymo projekto galbūt ir nespėta parengti, bet ar ministerija, Vyriausybė turi tokius pavedimus ir planuoja tai padaryti? Ačiū.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi tai buvo vis tiek pirmiausia direktyvos perkėlimas, gana kompleksinis procesas, buvo tam tikros vyriausybinės derybos, tai mūsų komanda, kuri dalyvavo, manau, pabandys atsakyti į šituos klausimus, gerai?
I. SŪNELAITIENĖ. Dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Tikriausiai būtent toks pasiskirstymas ir yra, kad ji yra atsakinga už informacinius išteklius ir jų reguliavimo politikos formavimą, o KAMʼas – už saugumo politiką. Kaip ministras sakė, šitas įstatymas visų pirma yra Europos Sąjungos direktyvos perkėlimas. Labai griežtai reikėjo laikytis tam tikrų dalykų. URM’as yra įtraukiamas kaip nauja institucija, nes kalbame apie kibernetinio saugumo diplomatijos ir to priskyrimo politikos formavimą. Tai čia tokie niuansai.
Dėl neviešų ryšių. Irgi šitas įstatymas to neapima. Turime Susisiekimo ministeriją, Ryšių reguliavimo tarnybą, kurios iš principo turi kalbėti apie ryšius. Mes visada į tą pratimą ir tas bendras diskusijas kontributuojame iš savo pusės, ir kompetencijas.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, kibernetinių incidentų, akivaizdu, matyt, nemažės, gal ir daugės, resursų kibernetiniam saugumui ir politikai formuoti ir vykdyti reikės dar daugiau. Didžiojoje dalyje NATO šalių krašto apsaugos ministerijos nėra atsakingos už visos valstybės kibernetinį saugumą. Priešingai yra Lietuvoje – Lietuva finansuoja visos valstybės kibernetinį saugumą iš bendro gynybai skirto biudžeto.
Klausimas galbūt būtų toks: kiek jau dabar yra skiriama kibernetiniam saugumui užtikrinti ir kokios perspektyvos, kiek reikės tų lėšų? Ir ar nereikėtų atskiros eilutės, kadangi tai nėra vien ginkluotosioms pajėgoms, mūsų kariuomenė pati turi savo kibernetinio saugumo pajėgumus, tačiau Krašto apsaugos ministerija vykdo visos valstybės kibernetinio saugumo politiką ir taip nukenčia, sakykime, mūsų Lietuvos kariuomenės aprūpinimas ginkluote ir taip toliau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Manau, kad gerai, kad Krašto apsaugos ministerija kažkada ėmėsi tokio centrinio vaidmens, nes vis dėlto kibernetinis saugumas, kibernetinio saugumo dėmuo, ramstis tampa viena iš varžybų erdvių, kur iš esmės reiškiasi kova dėl galios, mūšiai dėl įtakos. Todėl tas atspindys, kad mes dabar kariuomenėje nusprendėme sukurti kibernetinio pajėgumo štabą, tą vadinamąjį Cyber Command, jau rodo, kad mes įlipame ir kariuomenėje į šią struktūrą.
Be jokios abejonės, galima kalbėti apie tai, kad tradicinei pajėgumų plėtrai norėtųsi daugiau lėšų iškristalizuoti iš gynybos biudžeto. Bet aš manau, kad vis tiek, kadangi kovos, varžymosi dėl įtakos domenai kompleksiškės ir toliau, tai gal ir gerai, kad Krašto apsaugos ministerija šiuo atveju centruoja. Viena vertus, kibernetinė įtaka gali prasidėti kaip galbūt civilinė ataka, hibridinė, kur galbūt dar nėra 5 straipsnio ir nėra tiesiogiai karinė, bet ji gali būti pereinamoji karinė, ji gali būti tranzicijoje.
Mes dažnai kalbame, kad prasideda kibernetinės atakos, po to jau einame, sakykime taip, prie kokios nors kietesnės agresijos formos, kaip matėme ir Ukrainoje. Tai gerai, kad šiuo atveju yra KAMʼas, kuris, matydamas visą tą kompleksiškumą, gali iš karto tai perjungti iš kibernetinių-hibridinių grėsmių scenarijaus, sakykime, į atsaką, į kažkokią konvencinę ataką. Gerai, kad turėtų centruoti centrinė institucija.
Aš šiuo atveju manau, kad struktūriškai taip, o dėl pinigų – tai kiek mes sutarsime čia visi šiais metais dėl papildomo gynybos finansavimo, kiek dar šiais metais mes sugebėsime jį padidinti, nes yra tokių planų. Šiuo atveju kiek mes būsime stiprūs, tiek ten atrasime tą kibernetinio saugumo dedamąją. Tik nežinau tikslesnių skaičių. Kiek mes turime visame Krašto apsaugos ministerijos biudžeto krepšelyje kibernetiniam saugumui?
I. SŪNELAITIENĖ. Aš gal sakyčiau, plėtros programa yra RRF’o pinigai, tai yra 52 mln. 2024–2028 metams.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Bet tai yra europiniai pinigai?
I. SŪNELAITIENĖ. Tai yra europiniai, taip. O iš gynybos biudžeto, be abejo, Kibernetinio saugumo centrui papildomai reikės 2 mln., maždaug yra tiek.
PIRMININKĖ. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Išties ačiū. Gerbiamas ministre, tai yra labai lauktas įstatymų projektų, galima sakyti, paketas. Kas dėl kibernetinio saugumo, tai labai aktualus klausimas, kuris šiek tiek dirbtinai pristabdytas. Galiu labai aiškiai pasakyti, kad būtent dėl rinkimų kampanijos, tiek Prezidento, tiek Europos Parlamento, nes tikrai labai daug spragų ir tikrai labai daug iššūkių.
Apie juos mes jau kalbėjome Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ir apie tai tikrai turi žinoti visuomenė. Manau, kad po Europos Parlamento rinkimų kampanijos apie tai daugiau diskutuosime viešojoje erdvėje, nes grėsmės milžiniškos. Kibernetinio saugumo centrui iššūkiai taip pat didžiuliai, kaip ir kitoms, beje, Europos Sąjungos valstybėms. Todėl sakau, šie dabar teikiami įstatymų projektai tikrai bus pildomi, nes tiek atsakingo pranešėjo institutas, tiek visi kiti įstatymų projektai, apie kuriuos dar viešai nekalbame, būtent su šiuo įstatymų paketu bus papildyti.
Todėl prašau visus išties palaikyti būtent šiuos paketus ir laukti, kokie vis dėlto bus sprendimai ir galutiniai priimti sprendimai, siekiant apsaugoti mūsų kibernetinę erdvę, nes vis dėlto tai mūsų visų Achilo kulnas būtent šiame amžiuje. Todėl tikrai sveikintinas dalykas, tik labai ilgai lauktas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Apsispręsime balsavimo metu.
15.19 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 62 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3802 (pateikimas)
Kadangi dar turime minutę kitą, norėčiau, kad Karo prievolės įstatymo paketą pasivytų visas tas paketas. Yra lydimasis įstatymo projektas, darbotvarkės 1-15 klausimas iš rytinio posėdžio. Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XIVP-3802. Čia kviesčiau A. Žukauską. Pirmininke, ar galėtumėte pateikti Mokslo ir studijų įstatymą? Dėl Karo prievolės, lydimąjį.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, mano pataisos yra skirtos tam, kad studentai būtų labiau suinteresuoti atlikti karinę prievolę. 62 straipsnio pakeitimas dabar leidžia išeinant akademinių atostogų nurodyti priežastį, kad nori atlikti privalomąją karinę tarnybą, taip sakant, savo noru studento teisė yra tokia. Ir kitas 77 straipsnio 11 dalies pakeitimas yra skirtas, kad palengvintume atlikusiems privalomąją pradinę karo tarnybą stojimą į aukštąją mokyklą per tą antrą eilę, vadinamąją lengvatinę. 12 mėnesių praktinės veiklos patirtis yra sulyginama su 9 mėnesiais privalomosios pradinės karo tarnybos. Užteks atitarnauti 9 mėnesius, nebereiks 3 mėnesių dar kokio nors stažo ieškoti ir jaunuolis galės patekti į lengvatinę eilę. Manau, visi turėtume pritarti ir kviečiu tą padaryti.
PIRMININKĖ. Nori paklausti pora kolegų. L. Nagienė – pirmoji.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų, manau, pirmininke, šio įstatymo pataisa dėl to, kad per NSGK komiteto posėdį nepavyko kai kuriais klausimais įrodyti, kad atmetė. Tokia viena priežastis. Nežinau dėl pirmo punkto.
Ir antras momentas dėl 3 mėnesių laikotarpio. Ar mes lygiateisiškumo principo nepažeisime? Tiesiog klausimas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Suprantate, čia nėra joks, taip sakant, mano įsiteikimas NSGK. Tiesiog svarstant šituos dalykus pasirodė, kad iki tol NSGK ir net ministrai išvis nežinojo, kad yra ta lengvatinė eilė, kuri leidžia jaunuoliui po karinės tarnybos lengviau įstoti į aukštąją mokyklą. Diskutuojant apie tai su naujuoju ministru kilo tokia idėja dar palengvinti. Čia jokios teisės niekieno nepažeidžiamos. Iš tikro pagalvokite, reikėtų dabar tam jaunuoliui, kad kitąmet spėtų įstoti, jam reikėtų prieš karinę tarnybą ten, tarkime, 1,5 ar 2 mėnesius atidirbti, paskui grįžus vėl įsidarbinti mėnesiui. Techniškai labai sudėtinga. Jeigu jis dirba visus 12 mėnesių, tai viskas aišku, bet kai yra ta 9 mėnesių tarnyba, tai gali taip atsitikti, kad tais metais jau jisai negalės įstoti, nes nespės įsidarbinti. Tai čia yra grynai dėl to. Manau, kad čia viskas yra gerai.
PIRMININKĖ. V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš pritariu šioms pataisoms ir dėl tų 3 mėnesių viskas yra aišku. Paaiškino akademikas, kadangi iš tiesų reikia vertinti specifiką. Bet man labai neramu yra dėl talentingų vaikų, pavyzdžiui, muzikantų, kurie negali, ir panašiai. Šituos dalykus atmetė. Jūs galvojate, kad ką nors mes galime Švietimo ir mokslo komitete padaryti ar ne? Ne visi gali tarnauti, muzikantai ar kiti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Miela profesore, mano pataisa yra dėl Mokslo ir studijų įstatymo, kuriame yra nustatomos sąlygos, pirma, kada studentas gali paimti akademines atostogas, ir antra, koks turi būt stažas, kad pakliūtų į lengvatinę eilę. Čia yra grynai Mokslo ir studijų įstatymo dalykas.
Dabar, ką jūs sakote, yra Karo prievolės įstatymas ir, matyt, aš dar bandysiu teikti kažkokias pataisas dėl to įstatymo, pažiūrėjęs, kas išeis po šios dienos. Bet šitas yra savo ruožtu.
PIRMININKĖ. Dėkui. V. Rakutis paskutinysis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas profesoriau, manau, kad klausimai, kuriuos jūs iškėlėte, yra tikrai labai svarbūs, labai dėkui už tą palaikymą idėjos, kad žmonės, pabaigę mokyklą, galėtų atitarnauti, gauti reikalingų įgūdžių ir tada jau pasinerti į mokslo gylį. Ypač geras jūsų pasiūlymas dėl sukūrimo tokios duomenų bazės, kuri leistų žmogui save identifikuoti. Manau, šitas klausimas yra ypač svarbus. Bet ar jūs manote, kad reikėtų tas išimtis aprašyti įstatyme, ar daugiau gal nustatyti kaip vidinės tvarkos taisykles tos komisijos, kuri priima sprendimus? Nes iš tikrųjų tų atvejų, kada reikia žmogų atleisti nuo tarnybos, yra gerokai daugiau. Ir aš pasakyčiau, gal kelis pavardinčiau kaip pavyzdį. Tai yra žmonės, kurie pagal savo būdą negali tarnauti kariuomenėje, yra tokių žmonių, kurie tiesiog negali, jie sueis į konfliktą ir taip toliau. Yra žmonių, kurie augina vaikus, yra tokių, kurie turi senus tėvus, yra žmonių, kurie, sakykime, turi superinius gebėjimus, kurių negali aprašyti.
Aš manau, jeigu mes daugiau pasitikėtume ta komisija ir nuleistume tuos rekomendacinius punktus, būtų daug geriau. Dabar, kada vienus įrašome, kitų neįrašome, paprasti žmonės sako, va, mes (dabar žiauriai pasakysiu), kaimai ir durniai, tarnausime, o tie elitiniai praslys po tais punktais, tie ministrų vaikeliai. Va šitas lygumo prieš įstatymus klausimas, kaip lygumo prieš mokesčių mokėjimą klausimas, yra politiškai labai svarbus.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamas profesoriau, mano šiandien yra teikiamos Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, ne Karo prievolės įstatymas. Šitos pataisos yra skirtos tam, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos studentams tarnauti. Jie galėtų, pavyzdžiui, kai pavargsta mokytis, pasiimti akademines atostogas. Ir, antra, pakliūti į lengvatinę eilę: stojant užtektų 9 mėnesių tos pradinės karo tarnybos, kad jam nereikėtų ieškoti dar 3 mėnesių kur nors įsidarbinti.
Tai, ką jūs sakote, yra Karo prievolės įstatymas. Aš čia nenorėčiau plėstis, ne apie jį šnekame. Mano galva, jeigu trumpai, formuluotė, kad galima atleisti dėl nepakeliamos žalos asmeniui ar visuomenei, yra absoliučiai guminė. Nesant aiškių kriterijų, turbūt ir korupcijos požiūriu yra nelabai tvari tokia formuluotė. Aš kviesčiau gal papildyti tuos mano siūlymus kitais. Mes paėmėme iš Izraelio patirties, bet vėlgi aš čia nenoriu, ne apie tą įstatymą šnekame.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Labai trumpai. Iš tikrųjų čia yra apie akademines atostogas. Jeigu bet kuriuo metu jis galėtų pasiimti akademines atostogas, gal net ne vieną kartą išeitų galimybė jam būti, jeigu jis dėl kokių nors kitų priežasčių, bet viena iš priežasčių, kai jis nori tarnauti ir atiduoti duoklę tėvynei, manau, čia yra labai gerai. Galės sugrįžti bet kada į tą vietą, nepriklausomai, pasiims 9 mėnesius, po 9 mėnesių jis vėl grįš ir studijuos toliau, tęs mokslus. Čia yra visiškai kitas įstatymas, o prie Karo prievolės įstatymo dar grįšime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai išsakyti. Netrukus pradėsime balsuoti. Dabar Seimo posėdžiui toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis dėl to, kad jis neimtų klausimų pertraukų. Juokauju, taip yra nulemta mūsų pasiskirstyto grafiko. Gerbiamasis, prašau. Susikaupkime balsuoti.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Aš jau sakiau, kad pertraukų neimsime tik dėl Radvilės gero būdo, tai jai visos padėkos.
Balsuojame dėl ką tik pristatyto Mokslo ir studijų įstatymo projekto. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 102, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.29 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3806 (pateikimo tęsinys)
Daug audrų sukėlęs darbotvarkės 1-12 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3806.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 53, prieš – 6, susilaikė 38. Įstatymo projektui pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.30 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3815ES, Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3816ES, Administracinių nusižengimų kodekso 479, 480 ir 589 straipsnių bei priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3817ES, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 8, 36, 45, 51, 74, 82 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3818ES, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 13 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3819ES, Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo Nr. XIII-1120 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3820ES, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 3, 7, 14, 15, 26, 27, 39, 41, 42 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3821ES, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 37, 47 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3822ES, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 50 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3823ES, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3824ES (pateikimo tęsinys)
Kiti darbotvarkės klausimai, dėl kurių turime balsuoti, 2-2.1, 2-2.2, 2-2.3, 2-2.4, 2-2.5, imtinai iki 2-2.10. Pagrindinis – projektas Nr. XIVP-3815 ir lydimieji. Kibernetinio saugumo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas bei lydimieji. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 99, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymų projektų blokui pritarta. Dėl visų įstatymų projektų, išskyrus 2-2.3 klausimą, pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Dėl 2-2.3 klausimo (įstatymo projekto Nr. XIVP-3817) pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Visus įstatymų projektus siūloma svarstyti birželio 27 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.31 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3402(2), Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 1, 2, 8, 12, 14, 17, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3403(2), Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3404(2), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 5 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3405(2), Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3406(2), Administracinių nusižengimų kodekso 5174, 560, 5601 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3407(2), Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3408(2), Baudžiamojo kodekso 316, 330 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3409(2), Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3410(2), Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3411(2), Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3412(2), Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10, 101, 11, 13, 21, 36, 47, 60, 63, 64, 65 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3692(2), Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3693(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3694(2), Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 1, 4, 10, 21, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3695(2), Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 8 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3696(2) (svarstymo tęsinys)
Grįžtame į rytinę darbotvarkę, nes yra balsavimo intervalas, visas 1-5 klausimų blokas. Į tribūną kviečiame A. Pocių. Kadangi aš pirmininkauju, pertraukos neturiu galimybės paprašyti.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū už galimybę pagaliau pristatyti šio įstatymo pakeitimo projektą. Tiesiog sugrįžtu prie to, ką rytinėje posėdžio dalyje pasakiau: kai kurie Seimo nariai būtent kreipėsi, kad vis dėlto paaiškinčiau dėl pačios karo prievolės sampratos. Kai kurie painioja pradinę privalomąją karo tarnybą su karo prievole ir kai kurie žmonės mano, kad karo prievolė, jeigu atitarnavo, tarkime, devynerius metus, tai jau viskas, atsiskaitė su karo prievole ir viskas. Ne. Pradinė privalomoji karo tarnyba…
PIRMININKAS. Gerbiamas Arvydai, dabar mes turime tik pataisas. Jau diskusija buvo. Mes dabar turime eiti tik per pataisas. Aš jums tuoj pasakysiu, kokia… Yra gauta daug Švietimo ir mokslo komiteto pataisų. Kaip aš žinau, yra sutarta su Švietimo ir mokslo komitetu, kad vienu balsavimu Seimas apsispręstų, ar pritaria Švietimo ir mokslo komiteto… Gerbiamas pone Artūrai Žukauskai, prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, pirmininke. Švietimo ir mokslo komitetas yra pateikęs kelias pataisas, kurios ten yra siūlomos dėl įvairių įstatymo straipsnių. Viena pataisa yra dėl tų sportininkų, gerai baigusių mokyklą, ir muzikantų, ir šokėjų, dėl jų tarnybos atidėjimo, kad jie spėtų įstoti į aukštąją mokyklą. Toliau yra kita grupė pataisų, susijusių su registru, kad nuo 16 metų jaunuolis būtų jau elektroniškai prijungtas ir matytų savo statusą. Ten kažkiek į tai atsižvelgta, bet mes dar gal pažiūrėsime tada atskirai po to, kai čia įvyks tas svarstymas. Dar buvo viena grupė pataisų, susijusių su… Jau nepamenu, kuo ten, pažiūrėkite, generole.
PIRMININKAS. Gal galite truputėlį garsiau? Kolegos jūsų negirdi.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Ten buvo dėl tų sportininkų, gabių vaikų ir muzikantų, šokėjų. Po to buvo pataisa dėl to, kad nešauktų studentų, bet jinai buvo nepakankamai gerai suformuluota ir aš po to pateikiau pataisą, kuriai iš dalies buvo pritarta. Šitie dalykai pagrindiniai. Dabar reikėtų tada konkrečiai įvardinti tuos punktus.
PIRMININKAS. Gerbiamas Žukauskai, kiek žinau, yra sutarta, kad dėl visų jūsų pasiūlymų, kuriems komitetas nepritarė, mes galime balsuoti vienu balsavimu, taip?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš supratau, dėl atskirų blokų, bet galime ir vienu. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Na, taip buvo sutarta, sakė man, pristatė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Kai aš šnekėjau, tai man sakė…
PIRMININKAS. Per rytinį posėdį buvo pasakyta, kad tenkina toks variantas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). …aš taip supratau, dėl atskirų blokų, kur kartojasi tas pats įvairiuose straipsniuose. Ten keli dalykai buvo.
PIRMININKAS. Gerbiamas Arvydai, prašau. Komiteto pozicija dėl pristatytų pataisų. Pritarė, nepritarė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Nepritarė komitetas.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, ar jūs prašote dėl kiekvienos jūsų pataisos balsuoti, ar dėl visų, kurioms nepritarta, galime apsispręsti vienu balsavimu?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Galime ir vienu, jeigu tai leidžia Statutas.
PIRMININKAS. Galime vienu balsavimu? Gerai. Gerbiamas Arvydai, komiteto nuomonė dėl tų Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymų, kuriems nepritarta.
Gerbiama Laima per šoninį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš nenoriu sutikti, nes yra skirtingai. Kur yra išlygos, sakysime, kur yra išimtys, tai aš sutinku, bet yra registras 16 metų ir taip toliau, tai yra suplakta. Einame per tuos ir paskui…
PIRMININKAS. Gerai, viskas, žiūrėkite. Laima, viskas gerai. Žiūrėkite, tuomet einame per kiekvieną pataisą. Norėjome sutaupyti laiko. Viskas. Dėl 5 straipsnio yra Švietimo ir mokslo komiteto pataisa, kuriai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritarė. Pone Žukauskai, trumpai pristatykite būtent šitą pataisą. Tuomet eisime per kiekvieną.
A. POCIUS (TS-LKDF). Žiūrėkite, visa ta painiava ir nesusipratimas prasideda nuo to, kad yra paprasčiausiai nežinoma, jog tuos…
PIRMININKAS. Gerbiamas Arvydai!
A. POCIUS (TS-LKDF). …atidėjimus, atleidimus nuo privalomosios pradinės karo tarnybos, tokią galimybę suteikia ministras.
PIRMININKAS. Gerbiamas Arvydai, gerbiamas Arvydai, galiu šiek tiek sustabdyti? Pataisos iniciatorius pristato pataisą, tada jūs komiteto poziciją, tada motyvai už, prieš ir balsuojame dėl pataisos. Pone Žukauskai, pristatykite pirmą Švietimo ir mokslo komiteto pataisą dėl 5 straipsnio, kuriai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritarė.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia buvo dėl išlygų gabiems vaikams, muzikantams, šokėjams ir sportininkams, labai aiškiai įvardinti kriterijai. Mūsų galva, dabar ta žala, kaip aš jau minėjau, labai guminis dalykas. Kviesčiau ir kitus kriterijus surašyti ir pasižiūrėti iš praktikos, iš tų komisijų praktikos, nes žala yra toks labai ištemptas ir neapibrėžtas dalykas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pone Pociau, kodėl komitetas nepritarė?
A. POCIUS (TS-LKDF). Kaip?
PIRMININKAS. Kodėl komitetas nepritarė šiai pataisai?
A. POCIUS (TS-LKDF). Kodėl nepritarė?
PIRMININKAS. Taip, komiteto nuomonė dėl šios pataisos. Kodėl nepritarė?
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė, nes tai yra perteklinis siūlymas, kaip ir didžioji dauguma. Kaip aš minėjau, ministras turi tokią teisę, ją yra suteikęs ir dabar. Būtent krašto apsaugos ministro sudaryta komisija ir svarsto tuos išimtinius atvejus ir sportininkų, ir menininkų, ir visų kitų įvairiomis veiklomis užsiimančių jaunuolių. Todėl mes manome, kad tai yra perteklinis siūlymas. Tai iš esmės prieštarauja vienam iš šaukimo sistemos tobulinimo tikslų – būtent didinti ginkluotai gynybai parengtų piliečių skaičių, sudaryti teisines prielaidas pereiti prie visuotinio šaukimo. Jeigu reikės, komisija įvertins ir atidės. Mes manome, kad tikrai nereikia rašyti įstatyme šių siūlymų, todėl nepritariame. Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už pataisą nori kalbėti L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Šį kartą tikrai nenoriu sutikti su komiteto išvada. Būtų labai džiugu, jei atkreiptume dėmesį. Mes kalbame apie sportininkus, apie olimpiadų dalyvius. Aš noriu paklausti. Gerbiamas Alekna, jūs savo sūnų turėsite lygiai taip pat… Mes apie tas išimtis ir kalbame. Mes nekalbame apie visus sportininkus – mes kalbame apie tuos, kurie garsina Lietuvą, kurioje yra vietoje. Po to dar pratęsiame iki 28 metų galimybę jiems tarnauti.
Kitas momentas – muzikai, menininkai. Taip pat apie tai buvo kalbėta su Kultūros komitetu. Gabūs jaunuoliai, kurie mokosi ir baigia… kad galėtų iš karto studijuoti, reikalingi bus krašto apsaugai ir supergabūs mūsų moksleiviai. Aš nematau čia problemos. Mes ir parašėme – iki 28 metų. O jūs nenorite pritarti. To negaliu suprasti.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ponia Laima!
PIRMININKAS. Labai ačiū.
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš dar kartą noriu jums pakartoti.
PIRMININKAS. Gerbiamas Arvydai!
A. POCIUS (TS-LKDF). Žiūrėkite…
PIRMININKAS. Žanras yra toks.
A. POCIUS (TS-LKDF). …jūs kalbate, kiek norite, taškotės įvairiai.
PIRMININKAS. Gerbiamas Arvydai, žanras yra toks. Pataisą pristato… (Balsai salėje)
Prieš pataisą kalba V. Rakutis. Gerbiamas Valdai.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kolegos, aš manau, kad mes kalbame apie tuos pačius dalykus, tiktai nesutariame dėl formos. Niekas nesako, kad šitie kriterijai, kuriuos pasiūlė Švietimo ir mokslo komitetas, yra blogi. Žinoma, kad taip, bet yra dar ir daug kitų priežasčių, dėl ko žmogui reikia atidėti tarnybą. Tą reikia spręsti individualia tvarka, nes yra dalykų, kurie netrukdo žmogui tarnauti ir kurie labai trukdo. Mes manome, kad ta komisija, kuri specializuojasi šitoje srityje, turi vidaus tvarkas ir jas reikia papildyti, manau, kad jie tuos kriterijus jau seniai turi, 2 tūkst. žmonių per metus atleidžia šita komisija. Ta frazė, kurią minėjo gerbiamas Artūras, sudaro sąlygas individualiai spręsti. Tai nesusiję su jokia korupcija. Neįmanoma aprašyti visų atvejų, o vis dėlto 9 mėnesiai tarnybos yra labai rimtas išbandymas žmogui ir turi būti visiems vienodai svarbus.
PIRMININKAS. Išklausėme visų pasisakymų dėl pataisos. Balsuojame. Kas pritariate Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 44, prieš – 11, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta. Per šoninį mikrofoną – L. Nagienė. Tik įspėju, kad dar daug pataisų, dar ilgai užtruksime.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų dėl ko kriterijai turi būti įstatyme? Ne vieną kartą Teisės departamentas yra pasisakęs, kad kriterijai turi būti įkelti į įstatymą, todėl mes ir siūlėme. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl to paties 9 straipsnio dar vienas Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat nepritarė. Pone Žukauskai, pristatykite labai glaustai, ką jūs ten siūlote.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dėl 10 straipsnio?
PIRMININKAS. Ne, dėl 5 straipsnio.
A. ŽUKAUSKAS (LF). 5 straipsnis. Ten yra dėl tų, kuriems yra atidėta individualia tvarka, kad jie būtų šaukiami iki 28 metų įskaitytinai, kad baigtų studijas. Jeigu jis studijų metu savanoriškai nesiėmė nieko, jokių tarnysčių, nei savanoriškos, nei ten kažkokių profesinių kursų, tuomet būtų pašauktas iki 28 metų. Tai čia susiję dalykai. Bet jeigu ten nepritarta arba taip nelabai aiškiai pritarta, aš nežinau dabar, ar čia bus suderinti tie dalykai.
PIRMININKAS. Gerai, tai jeigu ten susiję, tai tiek galėjote pasakyti ir užtenka. Tada nebereikia balsuoti. Judame toliau per pataisas. Dėl 6 straipsnio taip pat Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas… Irgi susiję?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Tai čia dabar, kadangi tie nauji punktai dėl atidėjimo nebuvo įvesti, tas irgi neturi prasmės. Čia minimi nauji punktai…
PIRMININKAS. Jie susiję su tuo, dėl ko jau balsavome.
A. ŽUKAUSKAS (LF). …dėl sportininkų, gabių ir taip toliau.
PIRMININKAS. Dėl 10 straipsnio yra jūsų pasiūlymas, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Pone Žukauskai, jus tenkina komiteto formuluotė?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dabar jau nėra kaip kitaip pasiūlyti, nes ten perredaguota, tai priėmimo stadijoje, matyt, asmeniškai aš teiksiu nedidelę redakcinę pataisą.
PIRMININKAS. Bet dabar jūs neprašote?
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dabar neprašome.
PIRMININKAS. Supratau. Dėl to paties 10 straipsnio. Čia susiję, apsisprendėme. Ir tada yra dėl to paties 10 straipsnio dar vienas Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas, dėl kitos 14 punkto formuluotės, kur išimtys: asmenims, pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus pasiekimus…
A. ŽUKAUSKAS (LF). Tai čia šitą atmetė, čia įėjo visi šitie ir su pasiekimais, ir 14, ir 15, ir 16, tai nebuvo priimti. Nenorima tų kriterijų minėti.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai, dėl šitų jau apsisprendėme.
Tada yra dėl 12 straipsnio 1 dalies Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Žmogaus teisių komiteto pasiūlymą pristatys T. V. Raskevičius. Dėl 12 straipsnio 1 dalies jūsų pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Žmogaus teisių komiteto pasiūlymas. Ar dėl kitų priežasčių, kur norite sudėti formuluotę?
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Įstatyme sudaryta galimybė atidėti karo tarnybą dėl religinių ar pacifistinių priežasčių, bet kartais žmonės dėl savo įsitikinimų turi ir kitų motyvų, kurie nebūtinai, komisijos vertinimu, palįs po religiniais ar pacifistiniais įsitikinimais. Todėl Žmogaus teisių komitetas pasiūlė išplėsti šią formuluotę: „dėl religinių, pacifistinių ar kitų įsitikinimų“, taip suteikiant galimybę visiems žmonėms, kurie negali tarnauti karinėje struktūroje, ir sudarant jiems prielaidas rinktis alternatyviąją civilinę krašto tarnybą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas Arvydai Pociau, kokia komiteto pozicija šito pasiūlymo atžvilgiu?
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto argumentai: priežastys, kuriomis grindžiamas prašymas atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą dėl religinių arba pacifistinių įsitikinimų, turi būti aiškiai apibrėžtos, kad nesudarytų prielaidų vengti tarnybos. Nepritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto tokia nuomonė. Dėl motyvų dėl pasiūlymo nenori kalbėti niekas.
Balsuojame. Kas pritariate Žmogaus teisių komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate…
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 23, prieš – 9, susilaikė 73. Pasiūlymui nepritarta.
Taip pat yra dar du Žmogaus teisių komiteto pasiūlymai (jie yra susiję) dėl 12 straipsnio 2 dalies, jiems komitetas pritarė iš dalies. Ar tenkina? Netenkina. T. V. Raskevičius. Prašau. Prašau.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū, dėkoju. Karo prievolės įstatymu ne tik privalomosios karo tarnybos reformos pakeitimai įvedami, bet šalia įvedami ir svarbūs pakeitimai dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos. Lietuva yra pralaimėjusi bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, jame buvo pripažinta, kad Jehovos liudytojai negalėjo atlikti alternatyviosios krašto tarnybos, nes jinai buvo pavaldi ne civilinei, o karinei struktūrai. Šie pakeitimai yra sprendžiami siūlomu įstatymo projektu – pavaldumas yra keičiamas į civilinį pavaldumą.
Pati alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos tvarka sukėlė komitete tam tikrų abejonių. Prašymus dėl alternatyviosios karo tarnybos vertina sudaryta speciali komisija ir įstatyme yra apibrėžta tos komisijos sudėtis. Dabar įstatyme yra numatyta, kad į komisiją įeina nevyriausybinių organizacijų atstovai, akademinės bendruomenės atstovai ir tradicinių religinių bendrijų atstovai. Kyla tam tikras klausimas, kodėl tradicinių religinių bendrijų atstovai turėtų turėti diskreciją vertinti dėl religinių motyvų sudarytus ir pateiktus prašymus atlikti alternatyviąją tarnybą? Aš pasižiūrėjau statistiką alternatyviosios civilinės tarnybos prašymų, pateiktų 2022 metais: 60 % prašymų teikė Jehovos liudytojai, nes jie iš tikrųjų pagal savo religinius įsitikinimus negali atlikti karinio pavaldumo privalomosios krašto tarnybos. Todėl komitetas siūlo išvis išbraukti religinių bendrijų atstovus iš nuolatinės komisijos sudėties, komisiją papildyti mokslo institucijų atstovais, pavyzdžiui, religijotyrininkais, o tuo atveju, kai prašymas atlikti alternatyviąją tarnybą yra ir grindžiamas būtent religiniais sumetimais, į komisijos posėdį kviesti tos konkrečios religinės bendrijos atstovus, kad jie galėtų tą prašymą įvertinti ir pristatyti, pagrįsti jo pagrįstumą. Todėl tikrai prašau netraukti į įstatymą religinių bendrijų atstovų, tradicinių religinių bendrijų atstovų, nes, mano manymu, jie neturi kompetencijos…
PIRMININKAS. Laikas.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). …vertinti kitų religinių bendruomenių atstovų pateiktų prašymų pagrįstumą.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė. Pritariate iš dalies, matau?
A. POCIUS (TS-LKDF). Mes pritarėme tam siūlymui. Konkrečiau, būtent tie atstovai į komisiją yra kviečiami tam, kad paaiškintų ir garantuotų tų asmenų priklausomumą tai organizacijai, kad nebūtų būtent dirbtinai vengiama atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą kaip alternatyviąją. Mes tam iš dalies ir pritarėme.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, vis tiek prašoma balsuoti. Už Žmogaus teisių komiteto formuluotę nori pasisakyti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, įsiskaitykime, kaip parašyta, nes dabartinėje redakcijoje įrašyta, kad į komisiją įeina tradicinių religinių bendruomenių, religinių bendrijų atstovai. Na, ten galbūt vienas kitas tikintysis bus, tai kodėl visų religinių, tradicinių religinių bendrijų atstovai toje komisijoje turi būti? Žmogaus teisių komitetas labai logiškai siūlo kviesti religinių bendrijų atstovus tik tada, kai žmogus konkrečiai atsisako ir bus specialiai dėl to aiškinamasi. Kulto atstovai turi tarnauti ir atlikti kitas pareigas. Aš manau, kad jie pareigų turi labai daug ir kam juos laikyti papildomai komisijoje, jeigu ten nė vienas dėl religinių įsitikinimų neatsisakys. Tai yra logiškas pasiūlymas ir kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuojame. Kas balsuojate už, balsuojate už Žmogaus teisių komiteto formuluotę, kas balsuojate prieš, balsuojate už formuluotę, kurią pasiūlė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 24, prieš – 15, susilaikė 67. Lieka formuluotė, kurią suformulavo komitetas.
Dar likę keletas pasiūlymų dėl 23 straipsnio 1 dalies 8 punkto. A. Verygos ir grupės Seimo narių pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kas pristatys pasiūlymą? A. Verygos nematau. Dar A. Norkienė yra iniciatorė. A. Dumbrava. Algimantai, jūs užregistravote pasiūlymą, kas galėtų pristatyti jūsų grupės ir A. Verygos? Užregistravo neaišku ką. Gerbiamas Arvydai, gal trumpai pristatytumėte pasiūlymo esmę ir kokia komiteto pozicija, kodėl nepritarėte?
A. POCIUS (TS-LKDF). Yra siūlymas į civilinio mobilizacinio personalo rezervą įtraukti asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, kurie yra Lietuvos šaulių sąjungos vado priskirti Lietuvos šaulių sąjungos ginkluotojo pasipriešinimo vienetams. Čia komitetas nepritarė, nes Šaulių sąjunga yra visuomeninė vis dėlto sukarinta organizacija, o pagal Lietuvos Respublikos mobilizacijos įstatymą medikai yra mobilizuojami įvedus karo padėtį, todėl jie turėtų atlikti savo pagrindinę misiją kaip gydytojai, kaip medicinos personalo darbuotojai būtent savo gydymo įstaigose. Todėl Šaulių sąjungos vado paskyrimas atlikti kažkokias kitokias užduotis tikrai būtų neteisėtas, todėl mes nepritarėme šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Labai Dėkui. Dėl motyvų dėl pasiūlymo nenori kalbėti niekas. Balsuojame. Kas pritariate A. Verygos ir grupės kitų Seimo narių pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 29, prieš – 5, susilaikė 60. Pasiūlymui nėra pritarta.
Dar vienas – Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas dėl 31 straipsnio 1 dalies. Jam komitetas nepritarė. Pone Žukauskai, prašau pristatyti. Siūlote keisti metus: iš 17 į 16.
A. ŽUKAUSKAS (LF). 31 straipsnis?
PIRMININKAS. Taip, 31 straipsnio 1 dalis, kur siūlote iš 17 į 16 metų pakeisti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Taip, mes siūlome nuo 16 metų įtraukti į registrą kartu, kai išduodamas Lietuvos Respublikos pasas, ir kad jaunuolis pasirašytų, kad jis yra susipažinęs su visomis tvarkomis. Kai internetinėje parduotuvėje perkame kokį nieką, tai dedame paukščiuką, kad susipažinau, o čia tokiu svarbiu reikalu, manau, tikrai reikėtų pareikalauti, kad yra susipažinęs.
PIRMININKAS. Labai dėkui, pristatėte pasiūlymą. Pone Arvydai, komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas, išklausęs Krašto apsaugos ministerijos siūlymą, siūlo palikti taip, kaip yra, ir Švietimo ir mokslo komiteto siūlymui siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Kalbėti dėl motyvų nenori niekas. Balsuojame dėl Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymo, kuriam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritarė. Kas pritariate Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 45, prieš – 4, susilaikė 56. Pasiūlymui taip pat nėra pritarta.
Dar vienas pasiūlymas dėl 35 straipsnio 1 dalies, jam komitetas irgi nepritarė. Pone Žukauskai, prašau pristatyti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Dėl kurio straipsnio?
PIRMININKAS. Dėl 35 straipsnio 1 dalies.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Pas mane 34.
PIRMININKAS. Papildyti.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Apie ką tenai?
A. POCIUS (TS-LKDF). Apie rašytinį…
PIRMININKAS. Raštu susipažinti…
A. ŽUKAUSKAS (LF). Aš jau šnekėjau. Jie susiję. Jeigu mes ten atmetame, tai…
PIRMININKAS. Jau apsisprendėme, viskas. Susiję. Viskas. Buvo paskutinis pasiūlymas. Labai ačiū, pone Pociau. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Kaip?
A. POCIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė tam.
PIRMININKAS. Nepritarė? Tai viskas, nereikia balsuoti. Čia susiję su prieš tai buvusiu balsavimu. (Balsai salėje) Pirmininkas sakė, kad susiję. Pirmininkas gal šneka už komitetą. Ar aš turiu už komitetą svarstyti, jeigu jūs sakote, kad susiję? (Balsai salėje) Žiūrėkite, kolegos, jūs paskaitykite projektus, dėl kurių išvadas einate pristatyti. Ne posėdžio pirmininkas gali visus projektus perskaityti. Tai nesusiję. Ponui A. Žukauskui suteikime pasiūlymą… Galų gale paskaitė. (Balsai salėje) Jeigu paskaitytų projektus, nereikėtų. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Čia iš tikro supainioti straipsnių numeriai mano tame dokumente. Iš tikro yra kalbama apie septyniolikmečius, kurie turėtų raštu arba internetu patvirtinti, kad žino visus įstatymus, susijusius su karo prievolės tarnyba.
A. POCIUS (TS-LKDF). Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Man atrodo, visi tai puikiai žinome.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl pataisų dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl ką tik pristatyto pono A. Žukausko pasiūlymo.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 34, prieš – 1, susilaikė 70. Pataisai nėra pritarta. Labai ačiū, pone Pociau.
Dėl motyvų po svarstymo dėl įstatymo projekto už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų svarstymo metu, aš manau, apsispręsta dėl tikslesnių įstatymo formuluočių, tačiau kartu diskusijose išgirdau ir tokių pasakymų, kad kariuomenė vos ne prieštarauja šiai reformai, kad palikta nuošalyje. Dar kartą pabrėžiu: kariuomenė ne tik nėra palikta kur nors nuošalyje, bet buvo šios reformos iniciatorė, pagrindinius principus formulavo būtent Lietuvos kariuomenė, o jau teisinius, teisėkūros dalykus, be abejo, tvarko Krašto apsaugos ministerija ir galiausiai mes Seime. Aš dar kartą kviečiu pritarti šiam Karo prievolės įstatymo pakeitimui po svarstymo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nepritarti siūlo V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiaip įdomu žiūrėti, kaip tokį chaosą kuriate net dėl gynybos. Pasirodo, kariuomenė pritaria, kad profesionalūs kariai negauna NATO standartų atitinkančių atlyginimų. Kaip gerai, puiku. Vokietis gaus daug didesnį atlyginimą dirbdamas Lietuvoje negu Lietuvos kariškis. Labai gerai, pavarykite. Sakote, padidinote, bet jūs nepadarėte vienodo su vokiečiais atlyginimo, nors vokietis… Vokietija gynybai realiai skiria netgi mažiau.
Dabar šauktinių skaičiaus padidinimas beveik dvigubai. Kas čia per nesąmonė? Ką jūs čia darote? Jūs patys kenkiate gynybai. Norite rinkimų šou daryti – darykite. Jūs šou mokate daryti, bet jums, aišku, nusispjauti, kas ateis rudenį, galės kabinti kiti. Man tik liūdniausia, kad Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas nesugebėjo apginti Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymų ir pozicijų. Čia yra liūdniausia. Visi, kurie priklausote švietimui, kurie stosite į aukštąsias mokyklas, sveikinu, jūs dabar turėsite labai gerus rezultatus. Beliks tik bėgti iš Lietuvos. Pirmyn! Gerai varote, varykite, konservatoriai!
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš gerbiamam pasisakiusiam noriu paaiškinti, kad Lietuvos kariuomenė kreipėsi į ministeriją būtent šitą reformą inicijuodama ir ministerija parengė visus įstatymui būtinus dokumentų pataisymus. Tai, ką matome dabar, yra būtent kariuomenės, Krašto apsaugos ministerijos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto apsvarstyto dokumento variantas. Kalbėti tokiais įžeidžiančiais žodžiais apie Lietuvos kariuomenę, gerbiamasis… Norėčiau paklausti, ar pats nors vieną dieną tarnavote Lietuvos kariuomenėje, ar suprantate apie kariuomenę ką nors?
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamasis Arvydai, aš tik visus informuoju, nes matau, kad yra dar norinčių pasisakyti, pratęsiame keletą minučių balsavimo intervalą, nes jis pasibaigęs, kai buvo 50 minučių, iki tol, kol balsuosime dėl šito bloko, ir tada judėsime. Balsuojame. Šnekėti dar nori žmonės. A. Žukauskas per šoninį mikrofoną.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Kolegai, kuris iškrito, matyt, iš labai didelio ir šakoto medžio, noriu paaiškinti, kad svarbiausią nuostatą, dėl kurios labai studentai išgyveno, kad nebūtų šaukiami tiesiai iš auditorijos, pavyko apginti ir komitetas jai pritarė.
PIRMININKAS. Kolegos, balsavimo intervalas baigėsi. Balsuojame ir tada replikas per šoninius mikrofonus. L. Nagienei tikrai išskirtinėmis sąlygomis, ir viskas. Pone Valdai Rakuti, po balsavimo.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes nesame prieš šitą įstatymą, tik tiek, kad neatsižvelgėme į studentų, moksleivių asociacijų siūlymus. Lygiai taip pat aukštųjų mokyklų, universitetų rektoriai rašė siūlymus. Mes ir siūlėme kai kurias pataisas vien dėl to, kad atsižvelgtume ir išklausytume jų nuomones. Visi supranta, kad turime prievolę atlikti tarnybą, to ir siekiame šituo įstatymu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. V. Rakutis labai trumpai replikuos ir balsuosime.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Manau, kad visos išsakytos mintys tikrai pateks į komisijos atrankos kriterijus ir niekas neišmes tų labai apmąstytų ir gerų pasiūlymų. Tiesiog išimčių sąrašas yra žymiai didesnis, dėl to jo negalima sudėti į įstatymą.
O gerbiamam V. Ąžuolui norėčiau pasakyti: jūs manipuliuojate NATO standartais. NATO standartai nustato kariuomenių bendradarbiavimo formas, kiekviena kariuomenė yra nacionalinė ir pati nustato savo atlyginimus. Neklaidinkite žmonių.
PIRMININKAS. Viskas, nebeklaidinkime žmonių. Balsuojame.
Kas pritariate įstatymų projektų blokui, nuo darbotvarkės 1-5.1 iki 1-5.18 klausimo, balsuojate už. (Balsai salėje) Ne, iki darbotvarkės 1-5.17 klausimo. Darbotvarkės 1-5.18 klausimas atskirai pateiktas buvo.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 81, prieš – 2, susilaikė 27. Įstatymų projektų blokui po svarstymo yra pritarta. Taip, viskas, baigėsi balsavimo intervalas.
Dabar darbotvarkės 2-2.3 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3817 bei lydimieji iki darbotvarkės 2-2.10 klausimo imtinai. Pristato krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas. Ne? (Balsai salėje) Buvo šitas? Kodėl neužbraukėte? Buvo, atsiprašau. Atsiprašau, buvo, atsiprašau. Pas mane neužbraukta buvo.
16.04 val.
Įstatymo „Dėl 2007 m. Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3745(2) (svarstymas)
Gerai, darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl 2007 m. Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3745. Pranešėjas – A. Lydeka. Arminai? A. Lydeka pranešėjas dėl Nairobio laivų nuolaužų. (Balsai salėje) Komiteto išvada.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Užsienio reikalų komitetas, būdamas pagrindiniu komitetu svarstant šį teisės aktą, labai įdomiai apsvarstė ir priėmė sprendimus. Negana to, netgi pateikė papildomai pasiūlymą, dėl kurio, manau, Seimas turės apsispręsti. Sprendimą priėmė bendru sutarimu, jam pritardami. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Diskutuoti nėra norinčių Seimo narių? Ne. Pataisų ir pasiūlymų taip pat nėra gauta. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo balsavimo metu.
16.05 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3669(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3669(2). Pranešėjas – G. Surplys. Svarstymo stadija.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, didžiai gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė projektą ir, pritaręs Teisės departamento dviem išvadoms, jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Niekas nenori diskutuoti. Pataisų ir pasiūlymų taip pat nėra gauta. Dėl motyvų pasisakyti po svarstymo niekas nenori. Balsuosime per balsavimo intervalą.
16.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3032(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-3032(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – I. Haase. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komitetas apsvarstė Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3032. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskutuoti nenori niekas. Labai ačiū. (Balsas salėje) Kaip? Tuoj. Tai galite pasilikti, jeigu kitas jūsų. Diskutuoti niekas nenori. Pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo projekto per balsavimo intervalą.
16.07 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628(2). Pranešėja – I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3628. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam jungtiniam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskutuoti nenori niekas. Pataisų ir pasiūlymų taip pat nėra gauta. Dėl motyvų po svarstymo prieš pasisako A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Nesu aš taip jau kategoriškai prieš, tačiau, mieli kolegos, manau, kad prie šito straipsnio redakcijos mes būsime priversti grįžti, nes jau buvo teikti ir kitų kolegų pasiūlymai apskritai įvertinti, ar teisingas sprendimas aplinkos apsaugos inspektorius atitraukiant nuo jiems priskirtų tiesioginių funkcijų jiems priskirti dar šitą funkciją. Kitas dalykas, kad pats reglamentavimas nėra iki galo išdirbtas, ypač tas atskyrimas fizinių, siūlymas atskirti fizinių ir juridinių asmenų vertinimą pirmą kartą nustačius viršijimą, dūmingumą, taip? Jisai kažin ar yra iki galo racionalus. Tačiau tai yra geriau, negu buvo pirminė redakcija. Iki priėmimo galbūt dar kokius nors pasiūlymus galėsime pateikti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už nenori kalbėti niekas. Dėl įstatymo projekto balsuosime per balsavimo intervalą.
16.09 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3441(4) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3441(4). Pranešėja – I. Haase. Jūs gal visus paimkite, jūsų čia yra dar daugiau.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo statuto 155 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-3441(3). Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje nenori dalyvauti niekas. Pataisų, pasiūlymų taip pat nėra gauta. Dėl motyvų irgi niekas nenori kalbėti. Dėl Statuto projekto balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
16.10 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 172, 175 ir 177 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3525(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 172, 175 ir 177 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3525(2). Pranešėja – I. Haase. Svarstymas.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė išvadą dėl Statuto projekto Nr. XIVP-3525 pakeitimo. Komiteto sprendimas – pritarti Seimo statuto projektui Nr. XIVP-3525(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo. Vienbalsiai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje nenori dalyvauti niekas. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Dėl motyvų taip pat nenori kalbėti niekas. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
16.11 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3457 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3457. Pateikėja – I. Haase. Svarstymo stadija.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas svarstė nurodytą projektą Nr. XIVP-3457. Komiteto sprendimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIVP-3457 atmesti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijos nėra, taip, kadangi atmesti… Dėl komiteto sprendimo motyvų nenori kalbėti niekas, balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
16.12 val.
Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3469(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Mediacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3469(2). Pranešėja – I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip, komitetas svarstė Mediacijos įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3469(2). Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – vienbalsiai: už – 8, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Irena. Taip pat Žmogaus teisių komiteto pranešėjas A. Navickas, bet jo salėje nematau. Gal kas nors iš Žmogaus teisių komiteto komiteto išvadą galėtumėte perskaityti? Yra kažkas iš Žmogaus teisių komiteto? Nėra. Tada aš perskaitysiu. Žmogaus teisių komitetas irgi svarstė įstatymo projektą, balsavo. Balsavus 6 už, niekam prieš, niekam nesusilaikius, pritarė įstatymo projektui.
Dėl pataisų diskusijoje nenori dalyvauti niekas. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų. Taip pat nenori kalbėti niekas. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
16.13 val.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3353(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3353. Pranešėjas – A. Kupčinskas, Ekonomikos komitetas. Prašau. Svarstymo stadija. Ekonomikos komiteto išvada. Ne, ne Viešųjų pirkimų. Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo…
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Gerbiamas posėdžio pirmininke, turime ir tokį – Informacinės visuomenės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas svarstė ir dabar buvo pateiktos pastabos, tai per jas eisime, ar ne?
PIRMININKAS. Pastabos paskui, dabar tik komiteto išvada.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). A…
PIRMININKAS. Paskui diskusija ir paskui pastabos.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, tai komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Komiteto atskirosios nuomonės negauta. Bendru sutarimu, kiek matau.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Labai ačiū. Į tribūną kviečiame V. Kernagį pristatyti Kultūros komiteto išvadą. Eisime vėliau. Dabar, tuoj, netrukus, jeigu nereiks balsuoti.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė jam vienbalsiai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, pritarta. Diskusijoje nenori dalyvauti niekas. Dėl įstatymo projekto yra gauta keletas Seimo nario J. Razmos pataisų, kurioms komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamas Jurgi, ar jūs prašytumėte balsuoti, ar?..
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, ne, viskas gerai.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti? Tvarka. Tenkina komiteto formuluotė.
Motyvai dėl viso po svarstymo. Taip pat niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo projekto per balsavimo intervalą.
16.15 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3329(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3329(2). Pranešėjas – Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius. Jo nematau. Gal ponas A. Kupčinskas irgi iš Ekonomikos komiteto? Duosime išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Bendru sutarimu. Daugiau komitetų dėl šio klausimo nebuvo. Diskusijoje niekas nenori dalyvauti.
Dėl įstatymo projekto yra gauta, man atrodo, porą Vyriausybės pasiūlymų. Žiūriu į Ministrę Pirmininkę. Ar jus tenkina komiteto išvada pritarti iš dalies?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Tenkina, taip.
PIRMININKAS. Neprašote balsuoti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Neprašau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tuomet motyvai dėl viso po svarstymo. Niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo projekto per balsavimo intervalą.
16.16 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3573(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3573(3). Pranešėjas – A. Kupčinskas. Svarstymo stadija.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ekonomikos komitetas taip pat svarstė. Pritarė patobulintam įstatymo projektui. Balsavo 9 komiteto nariai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje užsirašęs dalyvauti vienas Seimo narys – V. Semeška. Jo salėje nematau. Pataisų, pasiūlymų dėl projekto nėra gauta.
Motyvai po svarstymo dėl viso. Už pasisako I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šio pasiūlymo esmė, šio projekto esmė, kad įmonės, kurios vis dar vykdo veiklą Rusijoje, negalėtų Lietuvoje dalyvauti ir laimėti viešųjų pirkimų. Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančią tvarką, pagal galiojančius įstatymus visiškai įmanoma situacija, kad įmonė, kuri veikia Rusijoje, kuri sumoka mokesčius Rusijos valstybei… ši investicija generuoja pelną, taip sumokami pinigai Rusijos karo mašinai, na, tokia įmonė visiškai legaliai gali laimėti viešuosius pirkimus Lietuvoje. Todėl svarbu sukurti paskatas, kad vis tik įmonės, kurios vis dar veikia Rusijos teroristinėje valstybėje, negalėtų Lietuvoje tų viešųjų pirkimų laimėti.
Aš net neabejoju, kad tikrai absoliuti dauguma šioje salėje pritaria projekto tikslui. Džiaugiuosi, kad su Ekonomikos komiteto kolegomis ganėtinai daug pakeitėme projektą. Jei palygintume pradinį variantą, neliko to reikalavimo sudaryti Rusijoje veikiančių įmonių sąrašą, tai turbūt būtų sudėtinga praktiškai įgyvendinti.
Pati taip pat teikiau panašų projektą, kuris, deja, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ne taip lengvai juda, kaip Ekonomikos komitetas čia susitvarkė. Tikrai ačiū ir Ekonomikos komitetui, kad puikiai padirbėjo.
Dabar viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės turės pateikti deklaraciją, kad jos nėra susijusios su Rusijoje veikiančiais juridiniais asmenimis. Kilus įtarimų, kad tokia deklaracija nėra tiksli, tuomet perkančioji organizacija galės paprašyti tų įrodančių dokumentų. Toks variantas yra tikrai geras. Neabejoju, kad taip mums pavyks pasiekti tą tikslą – nematytume Lietuvoje laiminčių viešuosius pirkimus Rusijoje veikiančių įmonių. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš niekas nenori kalbėti. Balsuosime dėl įstatymo projekto per balsavimo intervalą.
16.19 val.
Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2136 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3839 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3839. Pranešėja – E. Dobrowolska. Pateikimas. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už galimybę pateikti įstatymo projektą. Norėčiau, kolegos, priminti, kad tai yra reformos dalis, dėl kurios Seimas jau apsisprendė. Mes jau nubalsavome, priėmėme ir turbūt per visus įmanomus debatus girdime, kad tikrai visi džiaugiamės rezultatais. Ši reforma, dėl kurios Seimas apsisprendė, leidžia subalansuoti krūvius, leidžia teisėjams iš tikrųjų specializuotis, atsisakyti nereikalingos infrastruktūros.
Vienintelis likęs klausimas, kurį mes galime tik dabar pateikti, nes reorganizavimo sąlygos turėjo būti paskelbtos po to, kai Seimas jau apsisprendė, ir šiuo metu yra paskutinė šios pertvarkos dalis, tai yra dėl Plungės teismo. Įstatymo projekte siūloma pakeisti įstatymo 2 straipsnyje nauja redakcija dėstomą Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymą, numatant, kad Telšių apylinkės teismą sudaro Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai, Telšių apylinkės teismo Plungės rūmai ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai, o šio teismo buveinė yra Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose. Taip pat numatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo veiklos teritorija apima Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją, Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją, Kretingos rajono savivaldybės teritoriją, Neringos miesto savivaldybės teritoriją ir Palangos miesto savivaldybės teritoriją. Taip pat numatyta, kad Telšių apylinkės teismo veiklos teritorija apima Akmenės rajono savivaldybės teritoriją, Mažeikių rajono savivaldybės teritoriją, Plungės rajono savivaldybės teritoriją, Rietavo savivaldybės teritoriją, Skuodo rajono ir Telšių rajono savivaldybių teritorijas.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju šitie pakeitimai tikrai yra aptarti su visomis frakcijomis tada, kai mes pristatėme pagrindinę reformą. Plungėje pastatas nedingsta, teisėjai nedingsta, bylų nagrinėjimas vis dar vyks Plungėje. Vienintelis dalykas, ką mes keičiame, kad tai tampa rūmais, ne teismu. Žmogui visiškai niekas nepasikeičia – vis dar važiuojama į tą pačią vietą. Vienintelis dalykas, ką tai leidžia, tai subalansuoti krūvius. Tai nėra Teisingumo ministerijos politinė ambicija. Šiuos pasiūlymus pateikė Teisėjų taryba, kaip mato geriausią bylų paskirstymą ir kaip užtikrinti, kad tiek pirmosios instancijos, tiek antrosios instancijos… nes tai užprogramuoja bylų judėjimą, paskirstymą Lietuvos mastu. Labai tikiuosi, kad mes pabaigsime šią dalį, nes aš matau debatuose, kad ja ir visos partijos labai džiaugiasi kaip vienu gražiausių Seimo darbų. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiama ministre, iš tikrųjų nustebinote, kažkaip nesitikėjau tokio pristatymo, kad viskas tiek faina, kad net nežinau, koks panašus galėtų būti projektas taip pavykęs. Kas tada čia keičiasi? Suprantu, kad kada kalbėjome apie teismų reformą, buvo kalbama apie tai, kad vis tiktai bus taupomi finansai, sprendžiama dėl kadrų trūkumo ir panašiai. Suprantu, kai du objektai sujungiami į vieną, tai kažkam vis tiek tas pasiekiamumas, prieinamumas yra tiesiog padaromas šiek tiek keblus. Gyventojai vis tiek turi kažkokį didesnį atstumą įveikti tam, kad spręstų savo kažkokius klausimus, liudytų ar kažkokias kitas savo prievoles vykdytų. Iš kur jūsų tos žinios, kad čia visi patenkinti, visi laimingi, seniai turbūt to reikėjo? Kažin kodėl iki to tik dabar priėjome?
E. DOBROWOLSKA (LF). Puikūs klausimai, gerbiamas Aidai, aš dėkoju už juos. Priminsiu, kad pačia pertvarka buvo siekta trijų tikslų: būtent efektyvesnio turto naudojimo; antras dalykas, bylų paskirstymo, nes mes tikrai matėme, kad kai kuriuose regionuose, ypač didmiesčiuose, tikrai bylų kiekis yra labai didelis, o kai kuriuose regionuose, deja, mes matėme porą bylų per savaitę. Padidinę tiek atlyginimus teisėjams, kas paskatino konkurencingumą, nes pagaliau tikrai galima išsirinkti tuos asmenis, kurie tinkamiausiai eitų šias pareigas, mes turime ir subalansuoti krūvius, kad už vienodą atlyginimą tiek visuose regionuose, tiek miestuose būtų kuo panašesni krūviai.
Šiuo atveju mes kalbame apie paskutinį etapą, tai yra tiktai Plungės teismą, kuris de facto lieka. Pastatas lieka, teisėjai lieka. Vienintelis skirtumas – bylų paskirstymas, nes tai tampa rūmais. Tiesiog mes užprogramuojame, kaip bylos tolesniame etape, jeigu jos būtų apskundžiamos, keliautų toliau, ir subalansuojame tuos krūvius. De facto pats pastatas lieka. Reformos pirmoji dalis buvo atsisakymas penkių nereikalingų pastatų, kurie buvo neefektyvūs. Tai jau yra padaryta. Tai jau šiuo metu nesprendžiama, tai jau pavyko jūsų, Seimo narių, dėka. Šiuo atveju tai yra pagrindinis, vienintelis klausimas dėl trūkstamo įstatymo projekto, kad mes galėtume reorganizuoti Plungės rūmus taip, kaip ir buvo suplanuota reforma, jis ir yra šio projekto sudėtinė dalis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama ministre, kam reorganizuoti, jeigu viskas lieka? Tikrai čia taip įtartinai skamba, kad viskas lieka. Dabar aš manau, kad griūna dar vieno teismo, šiuo atveju Žemaitijos, savarankiškumas. Matyt, nesuklysiu pasakydamas, kad kolega J. Razma, atstovaudamas Žemaitijos gyventojams, būdamas arčiau valdžios olimpo, pernai sugebėjo atstovėti, kad čia neįvyktų tokie paskutiniai reorganizavimai. Mes, kadangi esame toliau nuo valdžios olimpo, tai nesugebėjome atstovėti, kad išliktų koks Pakruojo apylinkės teismas. Jūs, ministre, sakote, kad teismai tarsi džiaugiasi, bet ar džiaugiasi gyventojai, nes gyventojai į mus kreipiasi su savo pretenzijomis, kad reikia toli važiuoti, reikia taksi samdyti ir panašiai? Nežinau, gali būti, kad teisėjai džiaugiasi, bet paneikite, kad gyventojai nesidžiaugia.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiamas Stasy, visų pirma, jūsų pastaba dėl kokybės, teisingumo ir buvo vienas iš pagrindinių siekių, kai mes atnešėme pirmąjį etapą pačios pertvarkos, kad iš tikrųjų kiekviename regione, jeigu asmuo kreipiasi, ar tai būtų baudžiamoji, ar civilinė, ar administracinė byla, gautų vienodos kokybės teisingumą, kad teisėjas, nepaisant, kur jis dirba, ar didmiestyje, ar regione, galėtų specializuotis ir iš tikrųjų geriausiai atliepti interesus. Tą mes ir matome – ši pertvarka atnešė tą galimybę.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad dėl Plungės pertvarkos Seimas jau nusprendė, dėl to priėmus įstatymų projektus ir jiems įsigaliojus buvo paskelbtos ir reorganizavimo sąlygos. Tai yra paskutinis įstatymas, kurį tik dabar galime atnešti pagal nuoseklią teisėkūrą, kur jau yra nuspręsta Seimo. Taip, tai yra paskutinis įstatymas, kurį mes įtvirtinome po reorganizavimo sąlygų, išlaikę tuos terminus, kurie yra būtini. Noriu atkreipti dėmesį, kad taip, mes turėjome diskusiją su gerbiamu J. Razma, mes turėjome diskusiją dėl visų įmanomų regionų, bet ką mes matome? Teisingumas regionuose, bylų nagrinėjimų greitis, kas gyventojams yra vienas svarbiausių kriterijų, iš tikrųjų dėl šios pertvarkos vyksta. Dėl pačios Plungės dar kartą užtikrinu – pastatas lieka, teisėjai lieka, mes kalbame, kokiu būdu bylos keliauja ir yra paskirstomos, tai vėlgi tie patys krūviai tame regione, kad žmonės iš tikrųjų greičiau gautų tą teisingumą.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų pačiai teko pabūti visuose teismuose, pasižiūrėti. Man vis dėlto kliūva 1 straipsnio 8 punktas. Kaip jums atrodo? Mes apgaudinėjame patys save. Mes parašome, kad Telšių apylinkės teismo buveinė yra Telšiuose. Mes, gerai žinodami ir taupydami valstybės lėšas, nesiruošiame ten statyti pastato ir perkelti visos buveinės. Šiandien visa administracija, jūs žinote, kur yra – Mažeikiuose. Visas archyvas, visos medžiagos, visos bylos yra Mažeikiuose, nes nėra ten patalpų. Ar nemanote, kad galėjome kartu pakeisti ir tą buveinę? Tegul būna Telšių apylinkės teismas, bet buveinė pagal adresą būtų Mažeikiuose. Ačiū.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiama Laima, tikrai su jumis esame aplankę visus teismus, esančius tuose regionuose. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju yra sprendžiamas pertvarkos klausimas. Dėl jūsų klausimo, kur mes tada ir lankėme, ir matėme tiek infrastruktūros paruošimą, tiek kitus dalykus, mes tada sutarėme su jumis, kad klausimas lieka atviras, nes mes šią pertvarką atnešėme su viena sąlyga – teismų bendruomenė pritaria ir pati inicijuoja. Kadangi dėl jūsų keliamo klausimo vis dar yra diskutuojama, tai tikrai nededame to, ko dar teismų bendruomenė pati nepasiūlė. Ką mes matome, ypač iš Teisės viršenybės ataskaitos, kur ir Lietuva yra kiekvienais metais vertinama: bet kuri pertvarka turi būti inicijuojama pačių nepriklausomų institucijų arba bent jau gaunamas jų pritarimas. Tai jūsų klausimas lieka atviras. Pabaikime šitą ir jeigu iš teismų bendruomenės mes gausime oficialų Teisėjų tarybos siūlymą, tai tikrai grįšime ir spręsime.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia kolegos aiškino, kad aš ten apgyniau. Gerbiamas Stasy Tumėnai, nieko aš ten neapgyniau. Čia ministrė nepaisė mano argumentų. Mane truputį stebina, kad ministrė čia akcentuoja, kad lieka Plungės teismo pastatas. Atrodo, kad čia ministrė būtų svarsčiusi jį nugriauti ir dabar pradžiugino, kad negriaus. Vis dėlto aš manau, kad čia nėra teisingai padaryta su tuo Plungės teismu, bent jau galvojau, kad išgirs tą siūlymą jį palikti prie Klaipėdos teismo, nes yra tokia policijos struktūra, prokuratūros struktūra. Dabar čia esmingai keičiasi, kadangi antroji instancija jau bus ne Klaipėdoje, kaip dabar, o Šiauliuose, kur yra ir toliau, ir nėra tokio ryšio per kitas teisėsaugos struktūras. Manau, nėra teisingai daroma, kad ministrė mato tik vieną argumentą – kuo tolygiau pagal bylų skaičių sudėlioti tą struktūrą. Kas čia tokio, kad Telšių būtų kiek mažesnis teismas, kiti šiek tiek didesni. Tiesiog daugiau etatų duokite ir viskas gerai.
E. DOBROWOLSKA (LF). Turbūt leisiu sau sureaguoti, nes užrašyta kaip klausimas. Gerbiamas Jurgi, ačiū už labai konstruktyvų dialogą. Tik norėčiau turbūt pirmąkart gyvenime pacituoti gerbiamą kolegą Aidą, kuris paklausė, o kodėl taip ilgai užtruko atnešti šią reformą, apie kurią tikrai ne pirma valdžia diskutavo, ne pirmas ministras, dar ir praeita valdžia tikrai inicijavo gerus pokyčius, bet iš dalies nepavyko? Ogi todėl, kad kai mes kalbame apie teisingumą, kur yra labai aiškūs principai, valdžių padalinimas, nepriklausomumas, teisėjų bendruomenė turi inicijuoti ir sutarti, o ne politikai galvoti, kur mano vienmandatė ir kur kokį draugą ar giminę turiu. Todėl ir įstrigo. Aš labai tikiuosi, kad mes sugebėsime pabaigti šitą etapą nesaugodami savo vienmandačių, norėdami kažkam įtikti, nes mes iš esmės turėtume rūpintis Lietuvos teisingumu visu mastu.
Kitas dalykas, ką paminėjo gerbiamas Jurgis dėl teisėsaugos institucijų ir kitų. Padarėme milžinišką darbą, teisėsauga susėdo kartu su teismų bendruomene, su policija, su prokuratūra, su kalėjimais. Viskas aptarta, kaip tai veikia, ypač pagal įstatymus yra numatyta, kad teisėsaugos institucijos dirba pagal teismų žemėlapį, o ne atvirkščiai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Jeigu kolega man leistų matyti ministrę, tai aš mielai paklausčiau. Išties, gerbiama ministre, reforma yra gana gerai apgalvota. Patys teisėjai kenčia nuo to, kad yra bylų tam tikras netolygumas, kur vieni yra apkraunami darbu, o kiti už tą patį atlyginimą dirba mažiau. Tai čia kartu atsakant ir gerbiamam Jurgiui.
Jūs labai subtiliai užsiminėte, aš nebūsiu tokia subtili kaip paprastai, apie politikų norą įtikti. Tai jūs pasakykite, kaip ten bus su ta… Aš manau, kad viskas vyksta čia ir visas pasipriešinimas, ypač gerbiamojo Jurgio, vyksta dėl teismo kanclerio pareigybės. Tai tas garsusis teismo kancleris liks arba neliks, nes iš tikrųjų tas yra keisčiausia, jis yra aktyvus politikas, šiuo metu sėdintis ir taryboje. Mes čia kalbame apie tam tikrą teismų depolitizavimą. Bet tiek to. Tai jūs arba nuraminkite gerbiamą Jurgį, arba tiesiog jau atsakykite, kaip ten įvyks su tuo kancleriu?
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū, gerbiama Agne, už klausimą. Jeigu leisite, pabūsiu labiau subtili ir diplomatiška. Man atrodo, tai, kad sugebėjome po ilgų diskusijų ne pirmą kadenciją pritarti pertvarkai, yra didelis žingsnis. Aš labai tikiuosi, kad šis balsavimas dėl įstatymo projekto bus geras žingsnis, kad iš tikrųjų mes galime teismų bendruomenei parodyti – taip, mes girdime, kad reikia pakelti atlyginimus, taip, mes girdime, kad reikia subalansuoti krūvius. Ir tada mes galime atsisėsti, jau žiūrėti dėl pavadinimų, dėl buveinių adresų ten, kur yra labiau turbūt vienmandatininkų politikų klausimas. Tai būkime tikrai nuosaikūs ir supraskime, kad teisė neturėtų būti įrankis vienmandatininkams arba politikams. Ne apie tai yra. Ačiū, gerbiama Agne, už klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų už niekas nenori kalbėti, tačiau dėl motyvų prieš norėtų pasisakyti A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, kaip ir tame kažkada kažkieno parašytame romane – sodybų tuštėjimo metas toliau Lietuvoje žygiuoja, ir visu tempu. Ir dar tas tempas yra paskubinamas. Gaila, kad visur dėl reformų dažniausiai mes girdime pagrindinį motyvą – bus sutaupyta pinigų, bus sutaupyta pastatų. Tačiau gaila, kad Teisingumo ministerijai kažkaip nesiseka, vykdant reformas, pakalbėti su gyventojais ir sužinoti jų nuomonę. Aišku, ministrės patikinimai, kad čia niekas nesikeis, viskas lyg taip ir liks, tiesą pasakius, yra toli gražu nuo tiesos. Ir gerbiamas Jurgis čia pasisakė, ir kiti kolegos, supraskime, kad keičiasi daug kas ir keičiasi gyventojai. Antrosios instancijos teisminis nagrinėjimas keičiasi kardinaliai. Supraskime, kur gyvename, kokiomis sąlygomis, koks šiandien yra viešasis transportas, koks yra pasiekiamumas. Kita vertus, o kas dabar apskritai savivaldybių centruose liko? Iš principo beveik nė vienos valdiškos įstaigos, kuri dar būtų savivaldybės centre. Viskas dėl taupymo yra sukeliama į apygardas, geriausiu atveju – dar į apskritis. Aš manau, kad vis dėlto reikėtų labiau pagrįsti, labiau įsigilinti, vykdant tokias reformas, ir girdėti lygiai taip pat ir savivaldybes, svarbiausia – tų savivaldybių gyventojus ir jų nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Už įstatymo projektą kalba A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kas yra svarbiausia, kad žmonėms bus vienodai prieinamas teismas, išlieka jo rūmai ir teisėjai. Išties man labai keista, kai reforma yra padaroma įkaite noro išgelbėti vieną ar kitą pareigūną, kuris vienaip ar kitaip tame teisme yra susijęs su viena iš valdančiųjų partijų. Aš labai tikiuosi, kad to noro daryti reformos išimtis nebebus ir tiesiog bus priimtas sprendimas, kuris tikrai yra sąžiningas ir pamatuotas, kuriam pritaria pati teismų bendruomenė, teismų savivalda. Vis dėlto norėtųsi, kad valstybėje to nepotizmo iš tiesų būtų mažiau.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsuosime per numatytą balsavimo intervalą.
16.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektas Nr. XIVP-3800 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektas Nr. XIVP-3800. Pranešėja – viceministrė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė. Pateikimas.
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Laba diena. Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektą, kuriuo yra suteikiama garantija UAB „LTG Link“.
Paskolos tikslas yra finansuoti elektrinių traukinių įsigijimą, nes šiuo metu naudojami reikalavimų neatitinkantys dyzeliniai traukiniai. Dėl to turime taršą ir klientams, keleiviams yra ne taip patogu. Taip pat dalys yra… Kadangi tie traukiniai, tiek jų dalys yra pagaminti Rusijoje, dėl jų priežiūros esame priklausomi nuo Rusijos. Per 2026–2027 metus įmonė pasiimtų paskolą ir įsigytų elektrinių traukinių, kurie taip pat padėtų užtikrinti ir taršos mažinimo tikslus.
Paties projekto vertė yra 236 mln. eurų. 100 mln. paskolą suteikia Šiaurės investicijų bankas, 100 mln. paskolą suteikia Europos investicijų bankas. Savo lėšomis įmonė finansuoja 35,8 mln. eurų. Teikiame Seimui šį nutarimo projektą dėl garantijos suteikimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Butkevičius. Yra, va. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama viceministre, mano klausimas būtų apie pačią elektrifikaciją. Ar jau užbaigta elektrifikacija? Ar Europos Sąjungos lėšos, kurias sudarė, atrodo, virš 300 mln. eurų, yra panaudotos? Ir kodėl taip vėlai perkami tie elektriniai traukiniai? Kiek aš žinau, pagal visą strategiją, dar XVI Vyriausybės Europos Komisijai pateiktą, jau šiais metais, praeitais metais ir užpraeitais metais elektriniai traukiniai mūsų geležinkeliais turėjo važinėti.
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Dėl projekto. Elektrifikavimo projektas vykdomas iš dviejų Europos Sąjungos perspektyvų. Tiek tos pasibaigusios 2014–2020 metų, taip pat vienas etapas yra perkeltas ir finansuojamas iš 2021–2027 metų perspektyvos. Taip, projektas toliau vyksta, yra finansuojamas taip pat ir iš Europos Sąjungos lėšų, padalintas per finansavimo laikotarpius.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū. Šiaurės bankas, Šiaurės investicijų bankas, ar jie turės įtakos pasirinkimui, tiekimui to, ką ruošiatės pirkti, tai yra elektrinius traukinius, ar jie bus perkami laisvai rinkoje? Tai būtų vienas klausimas. Ar yra laidai, kur jie turės važiuoti, ar elektrifikuota? Čia jau su A. Butkevičiumi panašus klausimas. Ir trečiasis klausimas, ar tai netaps našta kitai Vyriausybei?
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Kaip jau sakiau, elektrifikavimo projektas vis dar yra vykdomas, šios paskolos finansavimo laikotarpis yra 2026–2027 metai. Patys finansuotojai įtakos pasirinkimams, iš kokių tiekėjų pirkti, nedaro, jie tiesiog teikia finansavimą pagal tuos finansinius srautus, pagal kuriuos reikia įmonei pasiimti lėšas. Tai nereiškia, kad visos lėšos bus išmokamos iš karto, tiesiog įmonė kiekvieną kartą, kai išsiims paskolą, tas sumas pasiims iš banko. Kaip jau sakiau, įtakos pirkimams neturės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia…
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Šias skolas grąžins pati įmonė, įmonė veikia pelningai, keleivių srautai auga, yra dešimties metų sutartis su Susisiekimo ministerija dėl subsidijų, dėl to ši įmonė gali būti finansuojama privačių kredituotojų, ji yra finansuojama dviejų respektabilių tarptautinių finansų įstaigų dėl to, kad yra matomas lėšų srautas, iš kurio tos paskolos galės būti grąžinamos. Kadangi yra valstybės garantija, ta kaina yra labai artima, paskola yra labai artima tai sumai, kurią skolinasi valstybė. Todėl papildomos naštos tai nesukurs.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiama pranešėja, latviai labai apsidegino su „Škodos“ elektriniais traukiniais ir ar nebus jums taip pat? Atrodo, čekiški čekiški, jie ten stojo žiemą ir nevažiavo, ta patirtis. Gal neskubėkite, žiemą ateis nauja valdžia ir tada jau žiūrėsime, nes ir taip deficitinis biudžetas ir daug pinigų kitur reikia ir atlyginimas. Ar būtina skubėti?
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Paskola suteikiama dabar, jinai bus išsiimama tada, kai bus poreikis, realus poreikis, ne iš karto. Traukinius planuojama įsigyti 2026–2027 metais.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš dalies jūs ir atsakėte, kad 2026–2027 metais jau bus traukiniai įsigyti. Aš paoponuosiu kolegoms, kurie sakė: gal palaukime, ateis kita valdžia, gal tų traukinių nepirks, ar užkraus kažkokias naštas, kolegos, vis tiek tas roges reikia pradėti ruošti vasarą, o vežimą žiemą. Taip, čia viskas yra daroma laiku ir aš galvoju, kad jūs patikslinote, pati atsakėte, kad 2027 metais jau pirmi traukiniai turi pasiekti Lietuvą. Ar taip? Aš teisingai supratau?
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Taip, to projekto įgyvendinimo laikotarpis toks. Dėl tų detalių, ar jie bus iš karto pagaminti, ar tiekimas užtruks tam tikrą laiką, negaliu pakomentuoti, tai turbūt priklausys ir nuo pačių pirkimo sąlygų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuosime dėl Seimo nutarimo per balsavimo intervalą.
16.43 val.
Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymo projektas Nr. XIVP-3810ES, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2, 19, 221 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3811ES, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 21, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3812ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3813ES, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3814ES (pateikimas)
Darbotvarkės 2-17.1 klausimas – Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymo projektas Nr. XIVP-3810 ir jo lydimieji iki 2-17.5 klausimo. Pranešėja – viceministrė V. Česnulevičiūtė- Markevičienė. Pateikimas.
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Vyriausybė teikia Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimus. Šiais pakeitimais yra siekiama įgyvendinti europinės direktyvos nuostatas. Jos motyvai yra, kad per tam tikrus ekonominius sukrėtimus, tiek per 2008 metų finansinę krizę, tiek kai kuriose valstybėse per COVID pandemiją, Europos Sąjungos valstybių narių tiek įmonės, tiek gyventojai susidūrė su finansų sunkumais, kas lėmė, kad jie negalėjo išsimokėti paskolų ir tos paskolos, kurios yra neveiksnios, kurių tiek verslas, tiek gyventojai negalėjo išsimokėti, pradėjo kurti spaudimą bankų balansams ir bankai negalėjo finansuoti realiosios ekonomikos.
Lietuvoje tokios problemos neturime. Lietuvoje tos neveiksnios paskolos, kurių terminai yra pradelsti, tiek gyventojų, tiek verslo segmentų, yra itin senos, 2023 metų II ketvirtį siekė 0,66 %. Europos Sąjungos vidurkis yra 1,88 %, tai beveik tris kartus mažesnis negu Europos Sąjungos vidurkis, tai Lietuvoje situacija yra stabili, neveiksnių paskolų neturime. Tačiau toks įstatymas leidžia formuotis netgi, sakykime, naujai verslo rūšiai – kredito administratoriams, kurie galėtų veikti iš Lietuvos ir veikti visoje Europos Sąjungoje. Tam, kad galėtų veikti tokia sistema, kai bankai galėtų neveiksnias paskolas perduoti kredito administratoriams arba kredito pirkėjams, yra numatytas licencijavimas. Licencijavimą atliktų priežiūros institucijos. Lietuvoje tai būtų Lietuvos bankas.
Visi, kurie norėtų vykdyti tokią veiklą, turėtų įrodyti, kad jie turi aukštus rizikos valdymo, apsaugos, vidaus kontrolės standartus, kad užtikrina tinkamą skolininkų apsaugą, kad turi nepriekaištingą reputaciją ir kvalifikaciją vykdyti tokiai veiklai. Lietuvos bankas jiems išduotų licenciją ir vykdytų nuolatinę jų veiklos priežiūrą tam, kad būtų vykdomos visos veiklos sąlygos.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
V. ČESNULEVIČIŪTĖ-MARKEVIČIENĖ. Ypač daug dėmesio skiriama ir vartotojų apsaugai. Numatoma, kad vartotojų padėtis turi nė kiek neblogėti, jinai turi likti tokia pat gera. Juridinių asmenų segmente yra netgi daugiau saugiklių negu iki šiol. Kredito administratoriai privalo teikti visą informaciją, gerbti asmenų privatumą ir siekti užtikrinti, kad asmenys galėtų vykdyti savo skolinius įsipareigojimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, viceministre. Jūs taip aiškiai pristatėte klausimą, kad jūsų nenori niekas nieko paklausti. Kalbėti dėl motyvų, tuoj pažiūrėsime, ar kas nors nori. Ir dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuosime per balsavimo intervalą. Labai jums ačiū.
16.46 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3807 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-18 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3807. Pranešėja – P. Kuzmickienė. Pateikimas. (Balsas salėje) Kuris? Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims. Arba P. Kuzmickienė, arba M. Navickienė pas mane parašyta. Tai nežinau, kaip jūs čia susitarsite.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Tuoj, minutėlę. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Glaustai, glaustai.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Tuoj, tuoj, minutėlę. Labai atsiprašau. (Balsas salėje)
Mieli kolegos, iš tikrųjų nėra labai didelis pasiūlymas, bet, kita vertus, jo prasmė labai svarbi tiems, kurie pretenduoja į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas. Taigi šiuo įstatymo projektu siūlome įtvirtinti nuolatinio pobūdžio nuostatą asmenims, turintiems teisę į būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas, kompensacijas skirti visam šildymo sezonui, jeigu dėl jų kreiptasi likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio ar vėliau arba šildymo sezono metu.
Noriu visiems priminti, o gal jau ir žinoma, kad nuo 2022 metų tokia tvarka iki šių metų balandžio 30 dienos galiojo, bet tai buvo laikina nuostata, o šiuo pasiūlymu mes norime ją įtvirtinti ir padaryti nuolatinio pobūdžio nuostata. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo suorganizavusi pasitarimą su savivaldybių atstovais. Iš tikrųjų didelis šio pasiūlymo palaikymas dėl to, kad šis teisinis reguliavimas leistų sumažinti administracinę naštą, leistų ir gyventojams nevaikštinėti į savivaldybę dėl jiems priklausančios kompensacijos. Prašau palaikymo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Paminėjote 1 mėnesį iki šildymo sezono pabaigos. O jeigu jis kreipsis 3 savaitės iki pabaigos, jau bus nusidėjėlis? Vienas dalykas.
Kita vertus, mes niekada nežinome, kada bus šildymo sezono pabaiga. Kaip dabar mes ją skaičiuosime – atgal ar kaip čia bus?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Žiūrėkite, kreipimasis yra likus 1 mėnesiui iki šildymo sezono pradžios mėnesio ar vėliau arba šildymo sezono metu. Kitaip tariant, tos galimybės kreiptis išlieka tikrai išplėstos. Esmė yra tokia, kaip dabar galioja įstatymas, esmė yra tokia, kad nereikės dar kartelį, vieną ar kitą kartą kreiptis dėl šildymo kompensacijos. Taigi, man atrodo, kad ta galimybė yra per visą šildymo sezoną neapribota. Neapriboja galimybės.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Paule, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų už nori pasisakyti V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pritariu, jeigu norime žmonėms padėti. Tiktai vėl grįšiu prie tos pačios temos, kad to apribojimo „likus 1 mėnesiui“ galėtų ir nelikti, tobulinant įstatymą komitetuose. Kuo jis nusidėjęs, jeigu jis ir paskutinę dieną kreipsis arba po sezono kreiptųsi dėl tos pačios savo finansinės padėties prastumo? Manau, suteikime žmonėms galimybę bet kada, kada jis kreiptųsi, kad būtų galima jam padėti. Pritariu šitam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuosime dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
Darbotvarkės 2-19 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3496. Pranešėja – A. Kubilienė, kurios nematau salėje. Niekas vietoj jos… Gerai, judame prie kito klausimo.
16.51 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3792 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3792. Pranešėjas – V. Kernagis. Pateikimas.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Tai yra kelių straipsnių pakeitimai, kad visas įstatymas atitiktų šiandienos poreikius. Pirmas dalykas yra tai, kad mes į įstatymą įrašome pranešimo žiniasklaidai sąvoką. Jos įstatyme nebuvo ir, jeigu, tarkime, kokia nors įmonė skelbia savo pranešimą spaudai, jinai atsako už turinį, o ne redakcija. Teisiškai tai niekaip negalėjo įsigalioti, nes tiesiog įstatyme tokios sąvokos kaip „pranešimai žiniasklaidai“ nebuvo ir už tą turinį iki šiol buvo atsakinga redakcija.
Antras papildymas yra reklamos rėmimo. Anksčiau rėmimas reklama buvo galimas tiktai televizijoje ir radijuje, o dabar, po šių pakeitimų, bus galima jau ir interneto portaluose žymėti tam tikrus pranešimus kaip priėmimą arba reklamą. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Vytautai. Jūs irgi taip aiškiai pristatėte, kad jūsų niekas nenori nieko paklausti. Pažiūrėsime, ar dėl motyvų kas nors nori kalbėti. Taip pat niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Balsuosime visiškai netrukus per balsavimo langą.
16.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3832 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3832. Pranešėja – P. Kuzmickienė.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, teikiu nutarimą, kuriame jums pateikiami kandidatai į Nacionalinę šeimos tarybą. Mes Socialinių reikalų ir darbo komitete taip, kaip numatyta įstatyme, vykdėme atranką. Turėjome tikrai gausų būrį kandidatų iš įvairių institucijų. Taip, kaip įstatyme apibrėžta, rinkomės penkis savivaldybių šeimų tarybų atstovus, septynis šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovus, na, o trys buvo deleguoti mokslo ir studijų institucijų atstovų, tyrinėjančių šeimos politikos klausimus. Iš jų mes nesirinkome, tiesiog jie ex officio deleguojami. Tačiau, štai, iš mano visų paminėtųjų (turėjome ir pokalbį, ir gerą diskusiją su kandidatais) atsirinkome balsuodami, turiu pasakyti, dviejuose turuose. Štai prieš jūsų akis yra Nacionalinės šeimos tarybos sudėtis, dėl kurios aš prašau pritarimo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Paule, man regis, kad jūs pritarsite teiginiui, kad moteris prižiūri tris iš keturių kampų šeimoje, tačiau ir šitos jūsų pristatomos tarybos iš 15 kandidatūrų 14 yra moterys ir tik 1 vyras. Ar daugiau nebuvo pretendentų, ar jie jums netiko? Kaip čia yra, kad beveik visos moterys? Vienas dalykas.
Antras. Ar pasidomėjote, koks yra šitų kandidatų požiūris į šeimą? Ar jie šeimą supranta taip, kaip mūsų Konstitucijoje parašyta, ar yra ir kitų pažiūrų? Tai norėčiau, kad atsakytumėte. Ačiū.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Pradedant nuo antrojo klausimo, iš tikrųjų buvo gera diskusija ir įsitikinome, kad apskritai tarp kandidatų nebuvo atsitiktinių žmonių. Visiems šeimos politikos klausimai tikrai svarbūs, aktualūs, visų gyvenimo aprašymai ypatingi, sakyčiau, visi turi daug svarbių atsakomybių savo organizacijose, manau, turi ir svarių nuomonių visais klausimais. Mes turėjome diskusiją būtent apie šeimos sampratą. Tai leido komiteto nariams apsispręsti.
O dabar dėl to, kad tiek daug moterų ir vienas vyras. Turiu pasakyti, kad apskritai kandidatų, iš kurių mes atsirinkome, sąraše, kiek prisimenu, buvo du vyrai, visos kitos moterys. Nėra ką bepasakyti, taip jau organizacijos delegavo. Galbūt būtų verta pasvarstyti apie kokios nors kvotos įvedimą ir tai numatyti įstatyme, kad vis dėlto paskatintume ir organizacijas, ir savivaldybes deleguoti ne tik moteris, kurioms rūpi šis klausimas. Neabejoju, kad yra ir vyrų, kuriems šeimos politikos klausimai tikrai svarbūs ir aktualūs. Čia, matyt, spręstina pasiūlymais.
PIRMININKAS. Nors kur vyrai išloštų iš kvotų sistemos. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Miela Paule, socialdemokratai per prievartą moterų, vyrų kvotas daro. Ar čia jūs pati sumislyjote, ar turkiškų serialų prisižiūrėjote? Kaip čia yra?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Įdomus klausimas, bet nežinau, ką atsakyti apie turkiškus serialus. Aš jų nežiūriu, deja.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuosime visiškai netrukus, po dviejų rezervinių klausimų.
16.57 val.
Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3741 (pateikimas)
Pirmas rezervinis 3 klausimas – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3741. Pranešėja – M. Danielė. Pateikimas, trumpas ir glaustas.
M. DANIELĖ (LF). Aš čia tiek, pirmininke, prisiruošiau skaidrių. Žodžiu, bandysiu trumpinti. Bet tas skaidres norėčiau pamatyti ekrane. Nežinau, ar aš turiu jas pati įjungti, ar jos pasirodys? (Balsai salėje) Žiūrėkite, man yra svarbu pristatyti šitą projektą, kad būtų labiau suprastas jo kontekstas. Šitas projektas yra susijęs su prevencija, kitaip tariant, jis yra apie prevenciją. Bet labai dažnai Lietuvoje ta prevencija yra suvokiama kaip kokios nors pamokos apie žalą, nežinau, gal koks nors policijos sulaikymas žmonių. Bet iš tikrųjų prevencija yra gana sudėtinga. Labai sudėtinga apie ją kalbėti, nes jinai eina per tokius giluminius pjūvius.
Elementas, apie kurį aš šiandien kalbėsiu, yra šeima. Registravau įstatymo projektą, juo siūlau, kad tėvadieniai ir mamadieniai būtų suteikiami, kol vaikams sueis 16 metų. Aš žinau, kad šių iniciatyvų Seime jau yra buvę. Bet aš į šitą pokytį šiandien žiūriu per prevencijos prizmę, nes mane įtikino islandai. Galbūt daliai iš jūsų ta Islandijos patirtis jau žinoma, jūs girdėsite dešimtą kartą, gal kam nors pirmą kartą. Bet Islandija yra šalis, kuri… na, čia yra Islandijos patirtis. 1998 metais, tame garsiajame dešimtajame dešimtmetyje, Islandija buvo šalis, kuri turėjo labiausiai, kaip čia pasakyti, agresyviai vartojančius ir įvairias medžiagas bandančius paauglius. 2017 metais jie buvo mažiausiai tokių paauglių turinti valstybė. Kitaip tariant, blaiviausių paauglių valstybė. Jie turi tą modelį. Tą modelį jie padeda diegti šalims visame pasaulyje, pritaikant, aišku, šalių kontekstui. Tas modelis yra grįstas keliais elementais, tai yra šeimos dėmesiu paaugliui ir laiku, kurį mes praleidžiame su paaugliais. Lietuva yra tokia šalis, kurioje kultūriškai ir istoriškai mes turėjome kartą, mano kartą, tai buvo vaikų su raktu po kaklu karta. Nuo šešerių metų tau užkabina raktą, tu eini į mokyklą, po to viena pati grįžti, pasidarai valgyti, viską pasidarai. Žodžiu, ir gyveni viena pati, nes tėvai dirba.
Šiandien mes turime pasislinkusią amžiaus grupę, mes taip labiau esame ties paauglyste, kai jau tėvai atsikvepia, sako, aš jau čia užauginau, vaikas didelis, galiu pailsėti. O paauglystė ir yra tas rizikos laikotarpis. Tai yra būtent tas laikotarpis, kai ir labai daug pokyčių vyksta paauglio gyvenime, ir tas laikotarpis, kai rizika vartoti nikotiną, alkoholį, kitus narkotikus yra pati didžiausia, kokia būna per visą žmogaus gyvenimą. Ir tada mes pametame ryšį. Tai reiškia, kad ai, tai tas paauglys gal jau užaugo, aš jau čia galiu grįžti prie savo darbų, nes paauglys ir taip su jumis bendrauti nenori, nes jam rūpi draugai ir jam nuo Morganos, kuri kalba apie tai, kad ji pateiks projektą ir lieps dabar paaugliams daugiau būti su tėvais… tai jie jau man skambina ir sako: Morgana, ar tu nežinai, kad jokie paaugliai nenori būti su tėvais! Gal tu pamiršai, ką tai reiškia? Aš puikiai žinau, bet mes matome iš duomenų, kad šeimos įsitraukimas yra labai svarbus. Ir kai kalbame dėl mūsų mokyklose dabar vykdomų projektų, kai kalbame su ekspertais, mes matome, kad daug kur prevencija veikia, bet kai tai ateina iki tėvų įsitraukimo, tėvų dalyvavimo, pavyzdžiui, mokyklos renginiuose, paskaitose tėvams apie prevenciją, tėvų apskritai gal domėjimosi paauglio gyvenimu, tai čia mūsų rodikliai yra prasti. Labai dažnas, pasirodo, net per apklausas paauglių atsakymas, kad jie neatsimena, kada su tėvais smagiai leido laiką, bet konfliktus ir barnius tai atsimena, nes jie dažniau vyksta jų šeimose paauglystės laikotarpiu.
Projektas rodo (čia yra skaidrė), kaip susijęs alkoholio vartojimas ir laikas, kurį praleidžiame su tėvais. Tie paaugliai, kurie beveik niekada neleido laiko su tėvais, buvo perpus daugiau linkę vartoti alkoholį, negu tie, kurių laikas su tėvais buvo dažnesnis arba jie praleisdavo daugiau valandų kartu su savo tėvais. Ir tai nereiškia, kad aš siūlau uždaryti tėvus ir paauglius į vieną kambarį ir juos ten kažkaip laikyti. Tai reiškia, kad tas tėvadienis arba mamadienis paaugliams yra valstybės siunčiama žinia. Tai yra toks simbolinis projektas, kad mes, kaip valstybė, sakome, kad mes stipriname šeimos prevencijos vaidmenį, mes stipriname tėvų įsitraukimą į savo paauglių gyvenimą, ir tą gali valstybė padaryti. Savivaldybės gali padaryti daugiau ir aš jas raginu daryti daugiau. Tai yra ir šventės, ir įvairūs renginiai, skirti ne tik mažiukams vaikams su tėvais, bet taip pat ir paaugliams, tai yra sporto komplekso atvėrimas, tai yra kitos priemonės, apie kurias kalbėdama nenoriu plėstis, nes tai yra kitos priemonės.
Ir štai ką mes matome taip pat iš Islandijos patirties: šiuo metu paauglių, kurie praleidžia savaitgalius kartu su tėvais, skaičius yra padvigubėjęs. Vadinasi, kad kultūriškai – per kiek čia? – per 20 metų tapo normalu paaugliams daugiau leisti laiko savaitgaliais su tėvais, eiti į žygį. Tai turi būti aktyvus laisvalaikis, žinoma, blaivus laisvalaikis. Čia yra veiksmai, kuriuos gali atlikti kitos suinteresuotos pusės, ką įsipareigoja daryti valstybė, ką turėtų daryti savivaldybė, tėvai ir mokykla. Tai toks yra projektas. Siūlau į jį žiūrėti per prevencinę prizmę, manau, kad ir politikų vaidmuo, kalbant apie šitą projektą ir valstybės įsipareigojimą, yra didelis, nešant žinią, kad mes stipriname tėvų ir šeimos įsitraukimą į būtent savo paauglių gyvenimą, nes tai yra labai svarbi alkoholio, tabako, kitų narkotikų vartojimo prevencijos dalis.
Dabar galiu atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Morgana. Jūsų pristatymas labai sudomino A. Stončaitį, kuris norėtų paklausti jūsų kažko.
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū, miela kolege, už projekto pristatymą. Tik noriu atkreipti dėmesį, kad gaila, kad jūs nepalaikėte, kada mes teikėme šį projektą. Bet, matyt, papildomi tie duomenys, kaip jūs sakote, iš Islandijos patirties padiktavo, kad tai yra teiktinas ir teisingas projektas. Mano nuomone, iš tikrųjų jis yra reikalingas. Tik aš norėčiau paklausti, ar jūs, be Islandijos patirties, taip pat turite Lietuvos darbdavių, Savivaldybių asociacijos nuomonę? Tas palaikymas yra Lietuvoje, bus palaikymas tokio projekto?
M. DANIELĖ (LF). Taip. Tai ar yra palaikymas? Aš gal pradėsiu nuo to 1 punkto. Aš prisipažįstu, kad tikrai prieš kažkiek metų tas projektas buvo, pasirodo, teiktas ir aš galėjau jo nepalaikyti. Tiesą sakant, kai ir šitą pateikiau registruoti, tai gavau laiškų, kuriuose buvo sakoma: Morgana, tai ar tu nenorėtum, kad iki santuokos, iki kol apsiženys būtų tėvadieniai? Matote, yra tokio kritiškumo, kad čia lyg kažkokia gal dovana. Kiti sako: gal tu čia rinkėjui pataikauji? Bet iš tikrųjų, kai pradėjau gilintis į tą visą prevencijos paketą, tai supratau, kad šeimos įsitraukimas yra vienas iš tų svarbiausių žingsnių. Ir tą šeimos įsitraukimą mes galime skirtingais būdais skatinti, bet daug ką gali daryti savivaldybė, kaip ir minėjau, šventės, būreliai, tėvų įtraukimas į bendruomenės veiklas, bet valstybė gali šitą žinią siųsti per tą savaitgalį su vaikais. Ir taip, bus šeimų turbūt, kur tėvai neprisiims vis tiek šitos atsakomybės ir, nežinau, skirs tą 1 dieną per 3 mėnesius sau. Vadinasi, nieko su tuo… Na, kaip, kažkas norės įsitraukti, kažkas nenorės. Man atrodo, mums svarbu dirbti tą simbolinį darbą ir sakyti: žiūrėkite, mes jums duodame šitą tėvadienį tam, kad jūs nueitumėte, pasibelstumėte į to paauglio kambarį, nes jis jau nebesišneka su jumis, jis nori su draugais būti, ne su jumis. Tai va eikite tą dieną, belskitės į tą kambarį ir bandykite užmegzti tą ryšį, nes jūs galimai esate pametę tą ryšį, nelabai jau ten tas bendravimas lengvas paauglystėje.
Savivaldybių įsitraukimas yra. Dabar yra vykdomas projektas, Islandijos patirtis yra plečiama. Vilniaus visuomenės sveikatos biuras turėjo šitą projektą, jau buvo pritaikęs Lietuvai, bandė keliose mokyklose. Jie pasitelkė ir islandų ekspertus, jau daugiau dabar plečia į kitas mokyklas. Susidomėjimas yra didelis, klausimas, aišku, kaip bus su resursais, bet aš labai skatinu savivaldybes prisiimti šitą atsakomybę, peržiūrėti savo augančius biudžetus, nes biudžetai savivaldybių auga, ir ne tik kalbėti, kad prevencija yra labai svarbu, bet iš tikrųjų investuoti į visus šituos dalykus, jeigu tai jūsų savivaldybei aktualu. Aš manau, kad daugumai Lietuvos savivaldybių čia yra tie raudoni šauktukai, kur mums reikėtų padirbėti ir painvestuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū A. Mazuroniui už suteiktą žodį. Gerbiama pranešėja, jūs sakėte, tėvai, mokykla, dar gatvė yra, o kaip dėl nepriekaištingos reputacijos tų pačių tėvų, mokytojų? Mokytojai irgi rūko, velnias žino, kuo užsiiminėja tenai, pavyzdžiui, ir tie tėvai nelabai gal prižiūri tuos vaikus. Kaip jūs galvojate, jūsų pavyzdys, kokia turi būt ta mama, tėtis, galbūt patys nerūkyti, negerti alkoholio ir gerai elgtis? Ir kad tie patys mokytojai būtų, kaip aš sakiau, nepriekaištingos reputacijos, ir viskas bus, nereikės jums tų prevencijų daryti?
M. DANIELĖ (LF). Žiūrėkite, aš noriu atkreipti dabar visų Seimo narių dėmesį: Valdemaras uždavė labai gerą klausimą, man šokas. Iš tiesų islandų patirtis rodo, kad reikia keisti vaiko aplinką, tai reiškia, kad tėvai per tuos laisvadienius ar visa kita negali pasidaryti vakarėlio namuose su alumi, kur jie patys gers, o vaikai, paaugliai ten bus. Vadinasi, mes turime keisti vaiko aplinką, kad tėvai išmoktų leisti laisvalaikį aktyviai, sveikai, sveikatiškai, eiti į žygį su savo paaugliais, nežinau, į mišką, į parką, dar kažkur, kažkaip kitaip. Taip, yra labai svarbus elementas ir šitas akcentas turi būti, kad šita diena suteikiama, šitas laikas suteikiamas, bet tu su savo paaugliu šitą dieną turi leisti pats ir pati, būdamas, leisdamas tą laiką blaiviai. Negali būti, kad sau tu kažką leidi, o paaugliui diegi visai kitas vertybes. Labai geras klausimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano konkretus klausimas. Prašau pasakyti, su Darbdavių asociacija, sakysime, su profsąjungomis, gal Trišalėje taryboje buvo diskusija tuo klausimu, nes mes žinome, kad kartais yra problema, kas dirbs, kas pakeis tą darbuotoją? Aš sutinku, jūs sakote su šypsena, iki 16 metų. Aš žinau, kaip kartais yra, ypač biudžetinėse įstaigose, kai iš tikrųjų turime labai daug dienų sveikatai pasitikrinti ir taip toliau, ir visų kitų dienų turime per mėnesį.
M. DANIELĖ (LF). Taip, tai čia gal netgi du klausimai, aš sakyčiau. Iš tiesų yra, buvo ir istoriškai tas pasipriešinimas, kai bandėme pirmą kartą, kai atsirado tie tėvadieniai ir mamadieniai. Buvo tas pasipriešinimas, na, kad verslas labai nukentės, kad sugrius, kad bus blogai, ir tada pamatėme, kad, na, neįvyko tai. Reikia suprasti, kad tai reiškia, kad vieno žmogaus per 3 mėnesius nebus 1 dieną arba jis tas valandas netgi išsidėlios, pasitrumpins 8 valandomis per 3 mėnesius. Čia nėra tas pats, kaip suteikti, pavyzdžiui, 1 laisvą dieną visai šaliai, kas tikrai labai daug kainuoja ekonomikai. Poveikis yra tikrai minimalus, jeigu jis išvis yra.
Ir tada antra dalis jūsų klausimo buvo šiek tiek… Kažkas dar. Taip, čia aš apie tą pasipriešinimą, kažkas buvo dar labai gero užkabinta.
PIRMININKAS. Svarstydami komitete padiskutuosime. Labai ačiū, atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų už pasisako V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš tikrai siūlau palaikyti šitą projektą, nes mes turime orientuotis į prevenciją, ne į postvenciją. Tik norėtųsi, kad kitą kartą būtų pateikiama geresnė informacija. Čia buvo 2017 metų ir 2018 metų skaidrės, o svarstymo metu bus galima koreguoti ir dėlioti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuosime visiškai netrukus. Nors jau yra balsavimo intervalas, bet aš ne taip, kaip kai kurie – leisiu pateikti V. Pranckiečiui ir paskutinį rezervinį 4 klausimą – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3805. Glaustai pristatykite. Ar neišeis glaustai?
17.10 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 201 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3805 (pateikimas)
V. PRANCKIETIS (LSF). Ačiū, pirmininke, už leidimą. Labai malonus faktas. Teikiu labai paprastą projektą. Šiandien kaip tik buvo pristatyti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos pakeitimai. Joje nuskambėjo tokie žodžiai: visą energiją pasigaminti Lietuvoje, kuriant palankias sąlygas piliečiams ir taip toliau. Aš galvoju, viskas labai tinka prie to projekto, kurį teikiu.
O projekto esmė yra nesudėtinga dėl to, kad jis skelbia tik vieną dalyką, kad gaminantys vartotojai ir asmenys, siekiantys tapti gaminančiais vartotojais, atsižvelgdami į leidžiamą generuoti galią ir gaminamos elektros kiekį, turi teisę dalį, viršijančią suvartotą kiekį, paskirti artimiesiems giminaičiams, kaip jie apibrėžti Civiliniame kodekse. Kitaip sakant, pirmą kartą turbūt mūsų teisėkūros istorijoje pristatome tokį projektą, kuriame artimi giminaičiai arba susijusieji asmenys yra pristatomi kaip teigiamybė, su jais būtų galima pasidalinti ta pagaminta elektra.
Yra gauta Teisės departamento išvada, kurioje yra pasakyta daug pastabų, kurios, matyt, yra svarstytinos komitetuose. Manau, į jas atsižvelgti nebus visiškai sudėtinga, nes kalbama apie sudėtingą mechanizmą.
Buvo nuskambėjusios tokios frazės, kad elektros kuprinėje pernešti neįmanoma, bet mes visi žinome nutolusias elektrines, iš kurių gauname per kuprines tą elektrą. Kitaip sakant, šiuo atveju būtų taip: jeigu aš turiu saulės elektrinę ir esu gaminantis vartotojas, o mano brolis, vaikas ar dukra neturi tokios, kad aš galėčiau pasidalinti su jais.
Kitą atvejį pasakysiu, kad savo dvi apskaitas ar daugiau turėdamas aš galiu sujungti į vieną ir gaminti elektrą visoms toms apskaitoms. Lygiai taip pat čia būtų dar prijungta kažkuri giminaičio apskaita ir būtų dengiama jo elektra iš mano pagamintos elektros. Niekas kitaip čia nebepasikeistų.
O dabar, jeigu kas nors dar ko nors nesupratote, tai lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Labai dėkui už glaustą pristatymą. Jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Mielas kolega, tikrai pritariu jūsų šitam siūlymui, jisai tikrai yra reikalingas, naudingas. Jūs truputį nušvietėte. Tiesiog įdomu, ar čia pasibaigus laikotarpiui, tarkime, dvejų metų ciklui, mes dvejus metus kaupiame, po to jau atsiskaitome su įmone, kuri saugo mūsų elektros energiją, kuri kaupia. Tas perdavimas savo artimiesiems, kaip jūs manote, ar čia po dvejų metų, ar po mėnesio jūs galite jau atiduoti tą elektros kiekio perviršį, ar po dvejų metų, ar po metų? Kaip jūs maždaug įsivaizduojate?
V. PRANCKIETIS (LSF). Aš manau, kad tas mechanizmas galėtų veikti taip, kaip dabar veikia. Tarkime, mano dvi apskaitos ir vienu metu jos yra dengiamos iš tos pačios elektrinės. Lygiai taip pat prijungus trečią apskaitą ar kuri ten būtų, taip pat tuo pačiu metu būtų dengiama iš tos pagamintos elektros. Tuo pačiu metu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, pirmininke, ir ačiū kolegai už tokį projektą. Iš tikrųjų pritariu šitam projektui.
Mano vienas klausimas. Aš manyčiau, kad mes turėtume taikyti kaip nutolusiai elektrinei. Jeigu turiu nenutolusią elektrinę, bet ant stogo, tarkime, prie savo ūkio, tokiu atveju artimiems giminaičiams būtų tarifas kaip nutolusios elektrinės. Kaip įsivaizduojate? Taip galvojate daryti?
V. PRANCKIETIS (LSF). Manau, kad net ne poįstatyminiai aktai, bet tiesiog dar žemesnio lygmens. Tie, kurie reguliuoja, turėtų sukurti tą mechanizmą, kuris ir nustatytų tvarką, kaip būtų naudojama ši pagaminta elektra. Kaip pavyzdį galėčiau pasakyti, jeigu dar kas nors nepatikėjote, pavyzdžiui, jeigu jums liko 3 tūkst. kilovatvalandžių nepanaudotų, jūs iš savo tiekėjo gavote apie 160 ar 170 eurų, tai yra po 6 centus už 1 kilovatvalandę. Jeigu jūs perkate iš to paties tiekėjo per kitą savo apskaitą arba jūsų vaikas per kitą apskaitą iš to paties tiekėjo, už tą elektrą moka 19,6 cento. Kitaip sakant, aš noriu pasidalinti ta pigesne energija, kurią pagaminau ant savo stogo, investuodamas savo pinigus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų jūsų pasiūlymas labai geras, bet, kaip matyti iš energetikos ministro gestų, niekaip nepraleis jūsų pasiūlymo. Bet jūs labai gerą pavyzdį pateikėte, kai iš jūsų nuperka nepanaudotos elektros po 6 centus, o parduoda po 20. Bet turbūt problemos čia nėra jokios, nes dabar ESO vartotojas, kuris, pavyzdžiui, turi du objektus, gali pasiskirstyti tą elektrą į vieną ir į kitą objektą. Turbūt ESO nėra jokios problemos prirašyti dar vieną objektą, kam ta elektra paklius. Tik, aišku, iš spekuliantų bus atimta didelė dalis pinigų.
V. PRANCKIETIS (LSF). O Civilinis kodeksas pasako, kas yra tas artimas giminaitis. Ačiū. Manau, kad ministro gestikuliacija buvo pritarianti ir jis sieks baigdamas kadenciją pozityviai padėti žmonėms.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar ministro gestikuliacija buvo pritarianti, pamatysime. Jau matau, beje, pagal užsirašymą. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš už šį projektą. Jeigu mes kalbame apie tai, kad norime, kad atsirastų kiek galima daugiau gaminančių vartotojų, tai tikrai nedrauskime, gerbiamas ministre. Mes kaip tik skatinsime tuos, kas turi galimybę, ir savo artimiems žmonėms padėti. Tai čia tikrai bus žaliasis kursas. Manau, kad tikrai čia visi, kas turime pasistatę elektrines, esame gaminantys vartotojai, šiandien mes visi turime šiek tiek ir pertekliaus, tai dovanokime savo artimiesiems, savo vaikams. Tikrai siūlau pritarti šiam projektui, tikrai išloš visa Lietuva.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Laima. Dabar pamatysime, kaip ministras pritaria šiam projektui.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, idėja yra labai graži, tačiau šios idėjos įgyvendinimo pasekmės bus tokios, kad po pusės metų mes visi, kaip gaminantys vartotojai, neturėsime gaminančio vartotojo schemos.
Šiandien tiekėjai, tiekiantys elektrą tuomet, kuomet mums jos reikia, jos nesaugo kokiose nors spintelėse ar kitur, o nuperka rinkoje. Tiekėjai verkia, kad turi minusines kainas, turi nuostolių iš jų. Be abejo, dar šitas nėra patvirtinta, tačiau kiekvienas papildomas minuso šaltinis, o jisai čia yra tikrai realus, nes mes pagal gaminančio vartotojo schemą, kurioje yra, kad aš pasigaminu, aš suvartoju, aš pasigaminu, aš vieną kartą pasidalinu su artimuoju, kitam parduodu, gauname ne gaminančio vartotojo schemą, o gauname normalaus gamintojo schemą. Taigi aš dar kartą noriu kolegas įspėti: patikėkite, tikrai po pusmečio gaminančio vartotojo schemos neliks.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Laima, prieš ar po balsavimo norėtumėte? Kaip norėtumėte, sakykite. L. Nagienė per šoninį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas ministre, Energetikos komisijoje ne vieną kartą diskutavome ir mums nepriklausomi tiekėjai nepateikė, kaip pagrįsti nuostolius. Paprašėme komisijai pateikti, mes iki šios dienos apie jų nuostolius nieko neturime. Tikrai neklaidinkite visos visuomenės ir čia, salėje, esančių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. A. Bagdonas. Gal norite irgi per šoninį pasisakyti? Leisiu ir jums, mačiau, pasipiktinęs buvote. Nenorite? Viskas. Tada balsuojame. Kas pritariate ką tik pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3805 po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip. (Balsai salėje)
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 44, prieš – 8, susilaikė 30. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinį siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu dėl komiteto dabar? (Balsai salėje) Ar galime pritarti? Galime. Girdėjau, Energetikos komisija siūloma kaip papildoma. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti… Svarstymo data neaiški. Energetikos ministras D. Kreivys per šoninį mikrofoną.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Prašau Vyriausybės išvados. Mieli kolegos, aš tikrai noriu pasakyti, gamintojo, vartotojo schema šiandien braška per visus galus, patikėkite manimi.
PIRMININKAS. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Koks pagrindinis komitetas?
PIRMININKAS. Pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas.
V. PRANCKIETIS (LSF). Prie ko Aplinkos apsaugos komitetas? Tai yra ekonomikos reikalas tiktai.
PIRMININKAS. Jūs nerėkite ant manęs, aš skaitau, kas parašyta protokole. Jūs siūlykite ir balsuosime, ko jūs rėkiate. (Balsai salėje) V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną, pasiūlymas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu – Ekonomikos komitetas kaip pagrindinis.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kaip papildomas siūlomas Ekonomikos komitetas. Dar bus pasiūlymų dėl komitetų?
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaip pagrindinis.
PIRMININKAS. Atsiprašau, pagrindinis. Atsiprašau. Jonai, dėl komitetų?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pirmininke, atsiprašau, ne kaip papildomas – kaip pagrindinis.
PIRMININKAS. Kaip pagrindinis, aš pasitaisiau. Kaip pagrindiniai siūlomi du komitetai – Ekonomikos komitetas ir Aplinkos apsaugos komitetas. (Balsai salėje) A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetą siūlau kaip pagrindinį.
PIRMININKAS. Gal bendru sutarimu Ekonomikos komitetą? Galime? (Balsai salėje: „Ne.“) Tai ką siūlote, jeigu ne? Nerėkite iš vietos, eikite prie šoninio mikrofono ir sakykite, ką siūlote. Nieko nesiūlote?
V. PRANCKIETIS (LSF). Išklausykite teisybę. Kaip pagrindinis – Ekonomikos komitetas, jeigu norite Aplinkos apsaugos komiteto, tai dalyvauja kaip papildomas komitetas, ir Energetikos ir darnios plėtros komisija.
PIRMININKAS. Saliamoniškas pasiūlymas. Kolegos, viskas. Formuluoju. Klausykite, kad paskui nesakytumėte, kad negirdėjote. Kaip pagrindinis siūlomas Ekonomikos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Papildomi siūlomi du – Aplinkos apsaugos komitetas ir Energetikos ir darnios plėtros komisija. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Viskas. Kada siūlote svarstyti? Taip, Vyriausybės išvada. Dėl Vyriausybės išvados pritariame bendru sutarimu? Pritariame? Dėl Vyriausybės išvados pritariame bendru sutarimu. Kokią siūlote svarstymo datą? V. Pranckietis. Prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kadangi įsigaliojimas būtų nuo sausio 1 dienos, tai nuosekliai eidami, manau, viską galime pasiekti, jeigu sieksime to noro. Tai svarstymas po Vyriausybės išvados, jeigu tokiai pritarsime.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, fiksuojame per pavasario sesiją. Fiksuojame per pavasario sesiją.
Ministrė Pirmininkė per šoninį mikrofoną tuojau išriš šitą Gordijaus mazgą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kiek atsimenu Statutą ir žinau, kiek yra birželyje dienų, tai mes tiesiog fiziškai nespėsime grįžti į salę per pavasario sesiją. Tai rašykite per rudens sesiją, jeigu bus greičiau, bus greičiau.
PIRMININKAS. Gerbiama premjere, galvojau, kad irgi žinau Statutą, iki šios dienos rytinio posėdžio pabaigos, pasirodo, klydau. Tvarka. Du pasiūlymai – pavasario sesija ir rudens sesija. Taip? Apsisprendžiame alternatyviai, yra skirtingų nuomonių. (Balsai salėje) Nešaukite iš vietos. Viskas, alternatyvus balsavimas. Kas už, – už rudens sesiją, kas prieš, – už pavasario sesiją. Kažko labai visi įsiaudrinę.
Balsavo 85: už – 47, prieš – 38. Rudens sesija. V. Ąžuolas – dar replika per šoninį mikrofoną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Premjerė mane stebina. Mokesčių reformą sūdysite birželį? Saulės jėgainių per birželį nesusitvarkysite? Kas čia dabar? Vieną skubos tvarka pravarėte, karius į Ukrainą, o tų nesugebate.
PIRMININKAS. Tvarka, išklausėme. Kas dar ką norėtumėte? Viskas, ar galime balsuoti?
17.24 val.
Įstatymo „Dėl 2007 m. Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3745(2) (svarstymo tęsinys)
Balsuojame. Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3745(2). Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už Nairobį, kas nepritariate, – prieš.
Balsavo 82: už – 78, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
17.25 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3669(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3669(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 79, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymui po svarstymo pritarta.
17.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 223, 321, 325, 327, 401, 4131, 558, 560, 569, 578, 579, 589, 608, 609, 610, 611, 617, 618, 620, 621, 644, 664, 665 straipsnių, XXXIX skyriaus pavadinimo ir priedo pakeitimo ir 323 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-785 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3032(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3032(2). Po svarstymo.
Balsavo 83: už – 82, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1. Įstatymui po svarstymo pritarta.
17.26 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 307 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3628(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3628(2).
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 80, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymui po svarstymo pritarta.
17.26 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3441(4) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-3441(4).
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 78, prieš – 1, susilaikė 3. Statuto projektui po svarstymo pritarta.
17.27 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 172, 175 ir 177 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3525(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-3525(2).
Balsavo 81: už – 76, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Statuto projektui po svarstymo pritarta.
17.27 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3457 (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – projektas Nr. XIVP-3457. Primenu, kad balsuojame už komiteto išvadą atmesti Statuto projektą. Kas pritariate komiteto išvadai atmesti Statuto projektą, balsuojate už.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 50, prieš – 8, susilaikė 26. Statuto projektas atmestas.
17.28 val.
Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3469(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10 klausimas – Mediacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3469(2). Po svarstymo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 80, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 7. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
17.28 val.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3353(2)ES (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3353(2). Po svarstymo kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 83, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Vaiko teisių apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-3329(2). Po svarstymo. (Balsai salėje) Atsiprašau, atsiprašau, atsiprašau, sustabdyk, Aliau, ne taip pasakiau.
17.28 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 40 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3329(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-13 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-3329(2). Vartotojai, beje, kaip vaikai kartais būna, čia galima susimaišyti. Ar vartotojas, ar vaikas – vienas ir tas pats. Vaikas irgi vartotojas galų gale, taip?
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 71, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 8. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.29 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3573(3) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3573(3). Balsuojame po svarstymo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 84, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.30 val.
Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2136 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3839 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – projektas Nr. XIVP-3839, Apylinkių teismų steigimo… Žodžiu, apie teismus, teiktas E. Dobrowolskos.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 67, prieš – 2, susilaikė 17. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 27 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Ministrė nebenori per šoninį mikrofoną. Labai dėkui.
17.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektas Nr. XIVP-3800 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybės garantijų suteikimo Šiaurės investicijų bankui ir Europos investicijų bankui“ projektas Nr. XIVP-3800 po pateikimo.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 78, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.31 val.
Kredito administratorių ir kredito pirkėjų įstatymo projektas Nr. XIVP-3810ES, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 2, 19, 221 straipsnių, 3 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3811ES, Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 21, 33 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3812ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3813ES, Juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII-2221 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3814ES (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-17 klausimų blokas – nuo 2-17.1 iki 2-17.5, projektas Nr. XIVP-3810 bei lydimieji.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 9. Įstatymų projektų blokui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu dėl visų įstatymų projektų siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Papildomų komitetų nesiūloma skirti. Siūloma svarstyti visus įstatymų projektus birželio 18 dieną. Galime pritarti bendru susitarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.32 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3807 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – projektas Nr. XIVP-3807
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 1.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Siūloma svarstyti birželio 18 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
17.33 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3792 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – projektas Nr. XIVP-3792.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 64, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 20. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
17.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3832 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3832.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 14. Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Dėl komitetų? Na, dar galime dėl komitetų tada. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Papildomu komitetu – Žmogaus teisių komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Siūloma svarstyti birželio 11 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš dėl prieš tai buvusio Visuomenės informavimo įstatymo norėčiau, kad protokole įrašytumėte mano balsą už.
PIRMININKAS. Balsavimas už – protokole įskaitome.
17.34 val.
Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3741 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis klausimas, dėl kurio turime apsispręsti, rezervinis 3 klausimas – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3741.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 52, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 31. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Taip?
P. Kuzmickienė per šoninį mikrofoną.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Prašyčiau Vyriausybės išvados dėl šio klausimo.
PIRMININKAS. Prašytumėte Vyriausybės išvados? Ar bendru sutarimu Vyriausybės išvados… M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Jeigu svarstys Trišalė taryba, tai vietoje Vyriausybės išvados tegu būna Trišalė taryba, gerai?
PIRMININKAS. Fiksuojame, kad lauksime Trišalės tarybos išvados, taip? Tada, taip išeina, rudens sesijoje. Tai rudens sesijoje.
Ką gi, bičiuliai, baigėsi sunki ir įtempta diena. Registruotis norite? Žinoma, registruojamės, tai kaip!.. (Balsai salėje) Nieko nepadarysi – esu, koks esu. Čia žmonės tokie yra, Antanai. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 79 Seimo nariai.
Vakarinis birželio 4 dienos Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.