LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VIII (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 420

STENOGRAMA

 

2020 m. birželio 16 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mi sve­čiai, pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. bir­že­lio 16 d. po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 89 Sei­mo na­riai.

 

10.01 val.

Mi­nė­ji­mas, skir­tas Ge­du­lo ir vil­ties bei Oku­pa­ci­jos ir ge­no­ci­do die­nų tra­giš­koms netek­tims ir pa­si­prie­ši­ni­mui at­min­ti

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, šiais me­tais pa­mi­nė­jo­me Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mo 30-metį, Stei­gia­mo­jo Sei­mo ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos šimt­me­tį ir pa­si­džiau­gė­me šio­mis su­kak­ti­mis. Šian­dien pri­si­me­na­me tra­giš­ką Lie­tu­vos vals­ty­bei ir Lie­tu­vos pi­lie­čiams is­to­ri­jos lai­ko­tar­pį – Lie­tu­vos oku­pa­ci­ją, ku­ri nu­lė­mė Lie­tu­vos li­ki­mą at­neš­da­ma žu­dy­nes, žiau­rias rep­re­si­jas, ma­si­nius trė­mi­mus.

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pra­šau jū­sų dė­me­sio. Ma­lo­niai kvie­čiu Sei­mo Pir­mi­nin­ką V. Pranc­kie­tį tar­ti žo­dį. Pra­šom.

 

Sei­mo Pir­mi­nin­ko Vik­to­ro Pranc­kie­čio kal­ba

 

V. PRANCKIETIS. Ger­bia­mi ko­le­gos, bran­gūs Lie­tu­vos žmo­nės! Krei­piuo­si šian­dien į lais­vus žmo­nes, ta­čiau mi­ni­me Ge­du­lo ir vil­ties… ko­dėl vil­ties ir ko­dėl ge­du­lo? Vie­ną iš at­sa­ky­mų ra­dau mo­ky­to­jos ir trem­ti­nės tel­šiš­kės Elenos Šid­laus­kie­nės pri­si­mi­ni­muo­se. Ji ra­šė: „Kai ma­ma tu­rė­jo gim­dy­ti, ta­da ją per­kė­lė į tuš­čią, šal­tą va­go­ną, ku­ria­me bu­vo su­mes­ti vi­so­kie ūki­niai reik­me­nys. Bu­vo tė­vas, ma­ma ir ke­lias mo­te­ris at­siun­tė. Kai gi­miau, ma­ma ne­tu­rė­jo pie­no, nes bu­vo la­bai sil­pna. Mai­tin­ti ma­nęs ne­bu­vo kuo. Ma­no pir­ma­sis mais­tas bu­vo ma­mos su­kram­ty­ta ir jos sei­lė­mis su­mai­šy­ta duo­na, įriš­ta į no­si­nai­tės kam­pe­lį.

Trem­ties me­tais trau­ki­niuo­se gim­dė ir dau­giau mo­te­rų, ta­čiau re­tas kū­di­kis iš­gy­ven­da­vo. Tė­vas pa­sa­ko­jo, kaip ką tik gi­mu­sį ir tuo­jau mi­ru­sį kū­di­kį, trau­ki­niui su­sto­jus, ka­rei­vio nu­va­ry­tos dvi trem­ti­nės mo­te­rys už­ka­sė ša­lia ge­le­žin­ke­lio.“

Kai gniau­žiant ger­klę skai­to­me tūks­tan­čius var­dų ir tą aki­mir­ką, kai tarp tų var­dų pa­mato­me sa­vo tė­vų, se­ne­lių pa­var­des, ga­li­me tik ban­dy­ti su­pras­ti, ką jiems te­ko iš­gy­ven­ti, ban­dy­ti su­pras­ti, už ką ma­no, jū­sų, vi­sų mū­sų gi­mi­nės bu­vo pa­va­din­ti liau­dies prie­šais, ta­po po­liti­niais ka­li­niais, trem­ti­niais ir bu­vo bru­ta­liai iš­gui­ti iš sa­vo na­mų, sa­vo gim­ti­nės, sa­vo Tė­vynės. Šis is­to­ri­jos tarps­nis yra mū­sų tau­tos tra­ge­di­ja, ku­rios iš­da­va – su­luo­šin­ti gy­ve­ni­mai ir tūks­tan­čiai au­kų.

Reikš­da­mi pa­gar­bą jų at­mi­ni­mui – su­si­kaup­ki­me ty­lo­je.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Ačiū.

Gy­ve­na­me su tuo, bet pa­mirš­ti – nie­ka­da. Toms­kas, Ir­kut­skas, Kras­no­jars­kas, Tiu­me­nė… iš vi­so 3 tūkst. 327 vie­tos, į ku­rias bu­vo pa­siųs­ti va­go­nai su vy­rais, mo­te­ri­mis ir vai­kais, tarp ku­rių ir ma­no pus­bro­lis pen­ke­rių me­tų, sep­ty­ne­rių ir aš­tuo­ne­rių me­tų pus­se­se­rės.

Ne kar­tą at­si­tie­sę ir su­stip­rė­ję da­bar jau gy­ve­na­me Ne­pri­klau­so­my­bės ant­rą­jį šimt­me­tį. De­mo­kra­tiškai įro­dę, kad esa­me ver­ti lais­vės, ir bū­da­mi po­li­tiš­kai stip­rūs mi­ni­me Stei­gia­mo­jo Sei­mo ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos šimt­me­tį.

Prieš 79 me­tus įsi­ver­žę gniuž­dy­ti ir nai­kin­ti, so­vie­ti­niai stri­bai ne­ga­lė­jo įver­tin­ti, kad de­mo­kra­tija su­grįš dar stip­res­ne ban­ga. 1970 me­tais tuo­me­ti­nė­je Va­ka­rų Vo­kie­ti­jo­je apie Stei­gia­mą­jį Sei­mą pro­fe­so­rius Ze­no­nas Ivins­kis sa­kė: „Prieš 50 me­tų bu­vo pa­dė­ti pa­grin­dai tai ne­ma­riai Lie­tu­vai, ku­ri šian­dien ir po so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos pro­pa­gan­dos sluoks­niu te­be­žė­ri lyg auk­sas pe­le­nuo­se.“

Tuo­met, kai prieš šim­tą me­tų pat­rio­tai at­ėjo liu­dy­ti nau­jos vals­ty­bės, ją gy­nė ko­vo­se.

Kaip tuo me­tu sa­kė Alek­san­dras Stul­gins­kis: „Mū­sų prie­ši­nin­kų bu­vo skel­bia­ma pa­sauliui, jog lie­tu­viuo­se ne­są jo­kios po­li­ti­nės są­mo­nės… Rin­ki­mai į Sei­mą kaip tik pa­ro­dė vi­sai ką ki­ta.“

De­ja, tie drą­siau­si vė­liau, po 20 me­tų, bu­vo su­im­ti už re­zis­ten­ci­nę veik­lą, nu­teis­ti už sa­vo ti­kė­ji­mą ir įsi­ti­ki­ni­mus, pa­so­din­ti į ka­lė­ji­mus, kan­kin­ti, iš­trem­ti ir nu­žu­dy­ti.

Sep­ty­ni Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­riai bu­vo iš­trem­ti kar­tu su šei­mo­mis, še­šio­li­ka bu­vo pa­siųs­ta į la­ge­rius, dar sep­ty­ni bu­vo su­šau­dy­ti kaž­kur Ru­si­jo­je, du – čia, Lie­tu­vo­je, dar trys bu­vo pa­so­din­ti ir kan­kin­ti. O dau­giau kaip penk­ta­da­lio Stei­gia­mo­jo Sei­mo na­rių li­ki­mas ap­skri­tai nė­ra ži­no­mas. Pra­si­dė­jus Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui, jų vi­sų is­to­ri­ja tu­rė­jo ding­ti už­marš­ty­je. O ne­le­ga­liais me­to­dais už­val­dy­tas Sei­mas ta­po dik­ta­to­rių tei­sėt­var­kos įran­kiu.

Šian­dien ir vi­sa­da mes pri­si­min­si­me, kaip tar­pu­ka­rio par­la­men­ta­rai ir sei­mų pir­mi­nin­kai bu­vo per­se­kio­ja­mi ir tar­do­mi, o Sei­mui va­do­va­vę Alek­san­dras Stul­gins­kis, An­ta­nas Tu­mė­nas, Le­o­nas Bist­ras, Vy­tau­tas Pet­ru­lis, Kon­stan­ti­nas Ša­ke­nis bu­vo įka­lin­ti už mei­lę ir at­si­da­vi­mą Tė­vy­nei.

Prieš 50 me­tų, 1970 me­tais, mi­nint Stei­gia­mo­jo Sei­mo pus­am­žį, li­kę gy­vi ir iš­ei­vi­jo­je ak­ty­viai vei­kę par­la­men­ta­riz­mo kū­rė­jai krei­pė­si į vi­so pa­sau­lio vy­riau­sy­bes ir par­la­men­tus, pra­šy­da­mi lai­ky­ti ne­tei­sė­tu 1939 m. rug­pjū­čio 23 d. pa­si­ra­šy­tą Molotovo–Ribentropo są­moks­lą, ku­rio pa­grin­du bu­vo nai­ki­na­mos vals­ty­bės ir tau­tos. 1989 me­tais šio su­si­ta­ri­mo ne­tei­sė­tu­mą pri­pa­ži­no ir pa­ti So­vie­tų Są­jun­ga, ta­čiau šian­dien ban­do­ma to­kius spren­di­mus re­vi­zuo­ti. Mes tu­ri­me pa­rei­gą ne­leis­ti pri­pa­žin­ti to­kios re­vi­zio­nis­ti­nės ir re­van­šis­ti­nės po­li­ti­kos.

Bū­ki­me ver­ti sa­vo pirm­ta­kų, kad ge­du­las dėl oku­pa­ci­jos ir ge­no­ci­do au­kų vi­sa­da iš­lik­tų mo­ty­va­ci­ja ir vil­ti­mi tęs­ti. Tęs­ki­me.

Ačiū.

PIRMININKĖ. Nuo­šir­džiai dė­ko­ju Sei­mo Pir­mi­nin­kui Vik­to­rui Pranc­kie­čiui. (Plo­ji­mai)

Is­to­ri­ja – tai žmo­ni­jos at­min­tis. Pri­si­min­da­mi oku­pa­ci­jos pra­džią, me­na­me 1940 m. bir­že­lio 15 d. anks­tų ry­tą, kai Rau­do­no­sios ar­mi­jos spe­cia­lie­ji smo­gi­kų bū­riai įvyk­dė pir­muo­sius ag­re­si­jos ak­tus prieš Lie­tu­vą – žiau­riai nu­žu­dė Ūtos pa­sie­nio ba­ro vir­ši­nin­ką at­sar­gos vir­ši­lą, Šau­lių są­jun­gos na­rį Alek­san­drą Ba­raus­ką. Ne­tru­kus oku­pan­tai pra­dė­jo griau­ti ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės ir mū­sų vi­suo­me­nės pa­grin­dus.

Kvie­čiu Sei­mo na­rį, Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką Arū­ną Gu­mu­liaus­ką. Pra­šau.

 

Sei­mo Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko Arū­no Gumu­liaus­ko kal­ba

 

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ke, mie­li ko­le­gos Sei­mo na­riai.

Pra­ėju­sio am­žiaus ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je pa­si­kei­tu­si po­li­ti­nė si­tu­a­ci­ja Eu­ro­po­je, čia įsi­ga­lė­jus dviem to­ta­li­ta­ri­niams re­ži­mams – na­cių ir so­vie­tų, ne­ga­lė­jo ne­tu­rė­ti įta­kos ir Lie­tu­vai, ku­ri, jau dau­ge­lį am­žių ta­pu­si ci­vi­li­za­ci­jų san­kir­tos ri­ba, šiuo at­ve­ju už­ėmė svar­bią ge­o­po­li­ti­nę pa­dė­tį. Mes bu­vo­me pri­vers­ti la­vi­ruo­ti tarp ag­re­sy­vių kai­my­nų, kad už­tik­rin­tu­me sa­vo vals­ty­bės sau­gu­mą, ne­pri­klau­so­mą nuo iš­orės jė­gų jos rai­dą. Ta­čiau tuo me­tu be­si­klos­tan­tys įvy­kiai tarp­tau­ti­nė­je are­no­je vis la­biau siau­ri­no la­vi­ra­vi­mo ga­li­my­bes.

Na­cių ag­re­si­ja Eu­ro­po­je ver­tė ma­žą­sias vals­ty­bes ieš­ko­ti bū­dų iš­si­lai­ky­ti. Tuo me­tu vis dar ti­kė­ta tarp­tau­ti­nės tei­sės bei di­plo­ma­ti­nių prie­mo­nių ga­lia. To­dėl 1938 me­tais Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Sta­sys Lo­zo­rai­tis pa­reiš­kė, kad rei­kia lai­ky­tis neut­ra­lu­mo. Ma­žų­jų vals­ty­bių di­plo­ma­tams neut­ra­lu­mas at­ro­dė vie­nin­te­lė iš­ei­tis. Kom­pli­kuo­jan­tis tarp­tau­ti­nei pa­dė­čiai, Bal­ti­jos vals­ty­bių vy­riau­sy­bės neut­ra­lu­mo klau­si­mą svars­tė ne tik kiek­vie­na at­ski­rai, bet ir vi­sos kar­tu. Jos nu­ta­rė su­vie­no­din­ti sa­vo neut­ra­lu­mo įsta­ty­mus. Ap­svars­ty­tą ir ga­lu­ti­nai pa­reng­tą tei­sės ak­to pro­jek­tą pir­miau­sia pri­ėmė Es­ti­jos par­la­men­tas, po to – Lat­vi­jos mi­nist­rų ta­ry­ba, ga­liau­siai – Lie­tu­vos Sei­mo ne­pa­pras­to­ji se­si­ja. Ti­kė­ta­si, kad neut­ra­lu­mas pa­dės ša­liai ne tik iš­lik­ti, bet ir ne­pra­ras­ti sa­va­ran­kiš­ku­mo. Ta­čiau kaip bu­vo skau­džiai ap­si­rik­ta! Nie­kas net ne­ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, kad ru­da­sis bei rau­do­na­sis ma­ras taip bru­ta­liai iš­plis, pa­min­da­mas bet ko­kias tarp­tau­ti­nės tei­sės nor­mas. Taip Mask­va vie­na­ša­liš­kai su­lau­žė iki tol pa­si­ra­šy­tas dvi­ša­les Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir So­vie­tų Są­jun­gos su­tar­tis, pra­de­dant 1920 m. lie­pos 12 d. tai­kos su­tar­ti­mi ir bai­giant 1933 m. lie­pos 5 d. dvi­ša­le kon­ven­ci­ja dėl ag­re­si­jos są­vo­kos api­brė­ži­mo. Šia­me kon­teks­te rei­kė­tų pa­mi­nė­ti 1926 m. rug­sė­jo 28 d. So­vie­tų Są­jun­gos ir Lie­tu­vos ne­puo­li­mo ir neut­ra­lu­mo su­tar­tį, pa­gal ku­rią so­vie­tai dar kar­tą at­vi­rai pri­pa­ži­no, kad Vil­nius ir jo kraš­tas yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos su­de­da­mo­ji da­lis. Be to, šia su­tar­ti­mi so­vie­tai pa­si­ža­dė­jo gerb­ti Lie­tu­vos su­ve­re­nu­mą ir te­ri­to­ri­nį vien­ti­su­mą, su­si­lai­ky­ti nuo bet ku­rių ag­re­si­jos veiks­mų prieš Lie­tu­vą. 1931 m. ge­gu­žės 6 d. Lie­tu­vos ir SSRS su­si­ta­ri­mu 1926 m. rug­sė­jo 28 d. Lie­tu­vos ir So­vie­tų Są­jun­gos ne­puo­li­mo ir neut­ra­lu­mo su­tar­ties ga­lio­ji­mo lai­kas bu­vo pail­gin­tas iki 1936 me­tų. Po to 1934 m. ba­lan­džio 4 d. Mask­vo­je pa­si­ra­šy­tas nau­jas abi­pu­sis pro­to­ko­las, ku­riuo mi­nė­to­ji su­tar­tis pra­tęs­ta net iki 1945 m. gruo­džio 31 d. Ana­lo­giš­kai di­plo­ma­ti­jos kon­teks­te su Lie­tu­va el­gė­si ir na­cis­ti­nė Vo­kie­ti­ja. Ki­ta ver­tus, šie nu­si­kals­ta­mi re­ži­mai, pra­ry­da­mi vie­ną sve­ti­mą te­ri­to­ri­ją po ki­tos, ne­iš­ven­gia­mai ar­tė­jo prie tar­pu­sa­vio su­si­dū­ri­mo.

Na­cis­ti­nė Vo­kie­ti­ja pla­nin­gai ren­gė­si di­de­liam ka­rui. Ag­re­sy­vius jos kės­lus ir veiks­mus ska­ti­no Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos bei Pran­cū­zi­jos ne­si­ki­ši­mo po­li­ti­ka, ypač po 1938 me­tų Miun­che­no su­si­ta­ri­mo. Tais pa­čiais me­tais li­ki­mo va­liai bu­vo pa­lik­ta Is­pa­ni­ja, nuo 1939 me­tų ko­vo mė­ne­sio – Če­kos­lo­va­ki­ja ir Klai­pė­dos kraš­tas. Klai­pė­dos už­gro­bi­mu pra­si­dė­jo Vo­kie­ti­jos ag­re­si­ja Bal­ti­jos re­gio­ne ir pa­aiš­kė­jo tik­rie­ji jos na­cis­ti­nės va­do­vy­bės gro­bi­kiš­ki kės­lai. Ki­ta ver­tus, su­ak­ty­vi­no sa­vo po­li­ti­ką Bal­ti­jos vals­ty­bė­se ir So­vie­tų Są­jun­ga. Tai ro­do jos 1939 m. ko­vo 28 d. no­ta Es­ti­jos bei Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė­ms. So­vie­tų Są­jun­ga šiuo do­ku­men­tu iš­reiš­kė ryž­tą gin­ti sa­vo vals­ty­bi­nius in­te­re­sus Bal­ti­jos re­gio­ne.

Tad 1939 me­tais Eu­ro­po­je bren­do ka­ras. Vo­kie­ti­ja ren­gė­si už­pul­ti Len­ki­ją. Nu­jaus­da­ma na­cių pla­nus, So­vie­tų Są­jun­ga sie­kė pa­si­da­ly­ti įta­kos sfe­ras Bal­ti­jos re­gio­ne. Taip 1939 m. rug­pjū­čio 23 d. Mask­vo­je pa­si­ra­šy­ta Vo­kie­ti­jos ir So­vie­tų Są­jun­gos ne­puo­li­mo su­tar­tis, va­di­na­ma­sis Mo­lo­to­vo–Ri­ben­tro­po pak­tas, ir jos slap­tie­ji pa­pil­do­mi pro­to­ko­lai, ku­rie pa­ša­li­no bet ko­kias tar­pu­sa­vio kliū­tis pra­dė­ti Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą. Po na­cių ir ko­mu­nis­tų są­moks­lo su­si­klos­tė la­bai ne­pa­lan­kios tarp­tau­ti­nės są­ly­gos. Lie­tu­vai ne­li­ko jo­kių ga­li­my­bių iš­lik­ti ne­pri­klau­so­mai. 1939 m. rug­pjū­čio 23 d. su­tar­tis pa­lai­do­jo Len­ki­jos vals­ty­bin­gu­mą ir nu­lė­mė Bal­ti­jos ša­lių li­ki­mą. Dėl Vo­kie­ti­jos ir So­vie­tų Są­jun­gos ag­re­sy­vios po­li­ti­kos jos ne tik pra­ra­do dau­gy­bę žmo­nių, pa­ty­rė di­de­lių nuos­to­lių, bet ir ne­te­ko to, kas svar­biau­sia, – Ne­pri­klau­so­my­bės.

Ne­dve­jo­jant ga­li­ma teig­ti, kad Len­ki­ja, Suo­mi­ja, Es­ti­ja, Lat­vi­ja, Lie­tu­va, Be­sa­ra­bi­ja ta­po su­pla­nuo­to­mis ag­re­so­rių au­ko­mis jau ka­ro pra­džio­je. Dėl to vi­siš­kai aki­vaiz­du, kad šio dau­giau­siai au­kų žmo­ni­jos is­to­ri­jo­je pa­rei­ka­la­vu­sio ka­ro ini­cia­to­rė­mis ta­po Vo­kie­ti­ja ir So­vie­tų Są­jun­ga, rug­sė­jo mė­ne­sį įsi­ver­žu­sios į Len­ki­ją. O tu­rint gal­vo­je, jog Vil­nius ir Vil­niaus kraš­tas dar 1920 me­tais bu­vo oku­puo­tas len­kų, per­ša­si lo­gi­nė iš­va­da, kad Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ban­ga į Lie­tu­vos te­ri­to­ri­ją at­si­ri­to ne 1941 m. bir­že­lio 22 d. (kaip dar dau­ge­lis šian­dien ma­no), bet 1939 me­tų rug­sė­jį. To­dėl dau­giau nei keis­tai at­ro­do šian­die­ni­niai Ru­si­jos Dū­mos ban­dy­mai de­non­suo­ti 1989 m. gruo­džio 24 d. So­vie­tų Są­jun­gos liau­dies de­pu­ta­tų su­va­žia­vi­mo nu­ta­ri­mą „Dėl Ta­ry­bų Są­jun­gos ir Vo­kie­ti­jos 1939 me­tų ne­puo­li­mo su­tar­ties po­li­ti­nio ir tei­si­nio įver­ti­ni­mo“, ku­riuo So­vie­tų Są­jun­gos liau­dies de­pu­ta­tų su­va­žia­vi­mas, pri­pa­žin­da­mas nie­ki­niais slap­tuo­sius Molotovo–Ribentropo pak­to pro­to­ko­lus, taip pat kon­sta­ta­vo, kad šie pro­to­ko­lai bu­vo pa­nau­do­ti „[…] ul­ti­ma­tu­mams kel­ti ir jė­gos spau­di­mui da­ry­ti ki­toms vals­ty­bėms, pa­žei­džiant tei­si­nius joms pri­si­im­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus […]“.

Ta­čiau juo­dų de­be­sų fo­ne tuo me­tu bu­vo ga­li­ma įžvelg­ti ir švie­sos spin­du­lė­lių, ypač san­ty­kiuo­se tarp kai­my­nų, ku­rie tar­pu­ka­riu, švel­niai ta­riant, su­si­klos­tė pras­tai. An­tai Vo­kie­ti­ja sten­gė­si į ka­rą įtrauk­ti ir Lie­tu­vą. Tai ne­bu­vo ne­ti­kė­ta. Nuo ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio ant­ros pu­sės Vo­kie­ti­ja vi­są lai­ką mė­gi­no pa­im­ti Lie­tu­vą į sa­vo įta­ką. Dar ka­ro su Len­ki­ja iš­va­ka­rė­se jos vy­riau­sy­bė siū­lė Lie­tu­vai at­si­im­ti Vil­nių. Ta­čiau Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė nu­ta­rė jė­ga ne­at­si­im­ti Len­ki­jos už­grob­tų lie­tu­viš­kų že­mių. At­virkš­čiai, tra­giš­ko­mis Len­ki­jai die­no­mis Lie­tu­va iš­tie­sė pa­gal­bos ran­ką. Per Lie­tu­vos ir Len­ki­jos de­mar­ka­ci­jos li­ni­ją 1939 m. rug­sė­jo 18 d. bu­vo pra­leis­tos pir­mos Len­ki­jos ka­riuo­me­nės gru­pės. Lie­tu­vo­je ra­do prie­globs­tį apie 14 tūkst. len­kų ka­rei­vių ir ka­ri­nin­kų. Lie­tu­viai sten­gė­si in­ter­nuo­tuo­sius kuo ge­riau pri­im­ti ir ap­gy­ven­din­ti. Į Lie­tu­vą at­bė­go ir 2 tūkst. ci­vi­lių len­kų, tarp jų Juzefo Pil­sud­skio žmo­na ir dvi jo duk­ros. Da­lis Lie­tu­vo­je in­ter­nuo­tų Len­ki­jos ka­rių pa­si­trau­kė į Pran­cū­zi­ją, kur stei­gė­si nau­ja len­kų ka­riuo­me­nė. Li­kę Lie­tu­vo­je len­kų ka­riai ir ka­ri­nin­kai 1940 me­tų ru­de­nį ne­iš­ven­gė so­vie­tų rep­re­si­jų.

Po Len­ki­jos su­triuš­ki­ni­mo So­vie­tų Są­jun­ga ir Vo­kie­ti­ja ta­po kai­my­nė­mis, ku­rios kū­rė to­les­nius už­ka­ria­vi­mo sce­na­ri­jus, kar­tu už­tik­rin­da­mos, nors lai­ki­nai, tai­kų tar­pu­sa­vio sam­bū­vį. Taip 1939 m. rug­sė­jo 28-osios nak­tį pa­si­ra­šy­ta Vo­kie­ti­jos ir So­vie­tų Są­jun­gos sie­nų nu­sta­ty­mo ir drau­gys­tės su­tar­tis nu­ma­tė nau­ją ri­bą tarp Vo­kie­ti­jos ir So­vie­tų Są­jun­gos už­im­tų Len­ki­jos te­ri­to­ri­jos da­lių. Prie su­tar­ties bu­vo pri­dė­ti trys pro­to­ko­lai: vie­nas kon­fi­den­cia­lus ir du sla­p­ti. Ši su­tar­tis pa­ten­ki­no Josifo Sta­li­no no­rą tu­rė­ti sa­vo įta­kos sfe­ro­je Suo­mi­ją, Es­ti­ją, Lat­vi­ją, Lie­tu­vą. Be to, ji ga­lu­ti­nai pa­lai­do­jo Len­ki­jos vals­ty­bin­gu­mą. Be­je, 1940 m. bir­že­lio 19 d. so­vie­tų ka­riuo­me­nė, pa­žeis­da­ma pas­ta­rą­ją su­tar­tį, už­ėmė ir tą Už­ne­mu­nės da­lį, ku­ri tu­rė­jo ati­tek­ti na­ciams. Taip 1941 m. sau­sio 10 d. So­vie­tų Są­jun­ga su­ti­ko Vo­kie­ti­jai už Už­ne­mu­nės da­lį su­mo­kė­ti 7,5 mln. auk­so do­le­rių, ar­ba 31,5 mln. reich­smar­kių, kom­pen­sa­ci­ją auk­su ir stra­te­gi­nė­mis ža­lia­vo­mis (dau­giau­sia spal­vo­tais me­ta­lais). Pa­ra­dok­sa­lu, bet ana­lo­giš­ką su­mą 1867 me­tais Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos su­mo­kė­jo Ru­si­jai už Alias­ką.

1939 m. rug­sė­jo 28 d. su­tar­tis ne­tru­kus pa­kei­tė Lie­tu­vos tarp­tau­ti­nį sta­tu­są, jos ne tik tarp­tau­ti­nę, bet ir vi­daus si­tu­a­ci­ją. So­vie­tų Są­jun­ga ne­truk­do­mai Bal­ti­jos re­gio­ne ga­lė­jo re­a­li­zuo­ti sa­vo kru­vi­ną­jį sce­na­ri­jų. Pir­miau­sia re­gio­no vals­ty­bės bu­vo pri­vers­tos su Mask­va pa­si­ra­šy­ti sa­vi­tar­pio pa­gal­bos su­tar­tis, pa­gal ku­rias jo­se įkur­din­tos so­vie­tų ka­ri­nės įgu­los, įreng­tos ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no ba­zės ir so­vie­tų avia­ci­jos ae­ro­dro­mai.

Es­ti­ja tai pa­da­rė rug­sė­jo 28 die­ną, o Lat­vi­ja – spa­lio 5 die­ną. Kiek sun­kiau so­vie­tams se­kė­si su Lie­tu­va. Ta­čiau ta­da Mask­va iš­me­tė Vil­niaus kor­tą, prieš ku­rią ne­at­si­lai­kė­me. 1939 m. spa­lio 10 d. pa­si­ra­šy­ta Vil­niaus ir Vil­niaus sri­ties per­da­vi­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kai ir Lie­tu­vos ir So­vie­tų Są­jun­gos sa­vi­tar­pio pa­gal­bos su­tar­tis reiš­kė oku­pa­ci­jos pra­džią. Vi­suo­me­nė­je pa­pli­tęs po­sa­kis – „Vil­nius mū­sų, o mes ru­sų“ – ta­po to­lia­re­giš­kas. Da­bar so­vie­tams re­a­li­zuo­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės su­nai­ki­ni­mą te­bu­vo tech­ni­nė pro­ble­ma. Taip 1940 me­tų pa­va­sa­rį Mask­vos oku­pa­ci­jos sce­na­ri­ju­je at­si­ra­do iš­gal­vo­ta is­to­ri­ja apie Lie­tu­vo­je dis­lo­kuo­tų rau­do­nar­mie­čių gro­bi­mą bei kan­ki­ni­mą.

Po to jau se­kė kal­ti­ni­mai per­so­na­li­joms, tai yra vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rui Ka­ziui Sku­čui ir Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riui Au­gus­ti­nui Po­vi­lai­čiui, iš­gal­vo­tai Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos ka­ri­nei są­jun­gai prieš So­vie­tų Są­jun­gą. Ga­liau­siai – Vy­riau­sy­bei, ku­ri esą nu­si­tei­ku­si prie­šiš­kai ir ne­vyk­do sa­vi­tar­pio pa­gal­bos su­tar­ties įsi­pa­rei­go­ji­mų. Jo­kie pa­si­aiš­ki­ni­mai ne­pa­dė­jo. At­ro­dė, kad vyks­ta tik Mask­vos mo­no­lo­gas, o dia­lo­gui čia vie­tos ne­bė­ra ir ne­bus. Tad, esant to­kioms ap­lin­ky­bėms, bir­že­lio 14 die­ną 23 val. 50 min. so­vie­tų vy­riau­sy­bė pa­skel­bė Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bei ul­ti­ma­tu­mą, ku­riuo So­vie­tų Są­jun­ga su­lau­žė vi­sas iki tol su Lie­tu­va su­da­ry­tas su­tar­tis. Tai reiš­kė oku­pa­ci­ją.

Jau po ket­ve­rių va­lan­dų Rau­do­no­ji ar­mi­ja pra­dė­jo pro­vo­ka­ci­jas Lie­tu­vos pa­sie­ny­je. Ta­da pir­mą­ja oku­pa­ci­jos au­ka ta­po Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės at­sar­gos vir­ši­la, Šau­lių są­jun­gos na­rys, Aly­taus ap­skri­ties pa­sie­nio po­li­ci­jos Aly­taus ba­ro VI ra­jo­no 2-osios Ūtos sar­gy­bos vir­ši­nin­kas vy­res­ny­sis po­li­ci­nin­kas Alek­san­dras Ba­raus­kas. 15 va­lan­dą So­vie­tų Są­jun­gos ka­riuo­me­nės 3-io­ji ir 11-oji ar­mi­jos, ga­vu­sios ka­ri­nės pa­reng­ties įsa­ky­mą, per­žen­gė Lie­tu­vos sie­ną. Jos už­ėmė svar­biau­sius Lie­tu­vos stra­te­gi­nius taš­kus, pa­ra­ly­žia­vo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ju­dė­ji­mą. 16 va­lan­dą virš di­des­nių Lie­tu­vos mies­tų pa­si­ro­dė so­vie­tų ka­ro lėk­tu­vų es­kad­ri­lės, ku­rios lei­do­si Rad­vi­liš­kio, Šiau­lių ir ki­tuo­se ae­ro­dro­muo­se. Maž­daug 19 va­lan­dą Kau­no gat­vė­se pa­si­ro­dė Rau­do­no­sios ar­mi­jos tan­kai. So­vie­tų Są­jun­gos pa­siun­ti­ny­bės pa­rū­pin­tų ved­lių ly­di­mi, jie ap­su­po pre­zi­den­tū­rą, mi­nist­rų ka­bi­ne­tą, Sau­gu­mo de­par­ta­men­tą, Lie­tu­vos ban­ką ir ki­tas vy­riau­sy­bi­nes įstai­gas, taip pat su­sto­jo prie til­tų per Ne­mu­ną ir Ne­rį.

To me­to kau­nie­čių at­si­mi­ni­muo­se ga­li­me pa­jaus­ti ne tik oku­pa­ci­jos bai­sy­bes, bet ir pa­tir­tą kul­tū­ri­nį šo­ką. Tar­si ša­lį už­ėmė azi­ji­nės or­dos. Ci­tuo­ju: „Po tan­kų pa­si­ro­dė so­vie­tų ka­va­le­ri­ja. At­jo­jo ir į Lais­vės alė­ją. Kri­to į akis la­bai pras­ta eki­puo­tė. Pa­kink­tai ne odi­niai, kaip Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės, o kaž­ko­kie vir­vi­niai. Pa­tys ka­rei­viai at­ro­dė su­var­gę ir su­skre­tę. La­bai pras­ta ka­ri­nin­kų ap­ran­ga: ko­jos ap­vy­nio­tos au­tais, bre­zen­ti­niai pus­ba­čiai… Įspū­dis apie gar­siai ap­dai­nuo­tą „šlo­vin­gą­ją“ ir „ne­po­be­di­ma­ja“ su­si­da­rė pras­tas.“ O gru­pe­lei Kau­no „Auš­ros“ gim­na­zi­jos gim­na­zis­tų, tarp ku­rių bu­vo ir il­ga­me­tis VLIK’o pir­mi­nin­kas, bu­vęs Sei­mo na­rys, dak­ta­ras Ka­zys Bo­be­lis, tik­riau­siai vi­sam gy­ve­ni­mui įstri­go šie pir­mie­ji so­vie­tų in­va­zi­jos vaiz­dai. Ci­tuo­ju: „ […] iš­ėjo­me į Lais­vės alė­ją. Prie so­bo­ro, bu­vu­sios Įgu­los baž­ny­čios, pa­ma­tė­me dau­gy­bę ru­sų tan­kų, dau­ge­lis bu­vo su­ge­dę. Ka­rei­viai sto­vi­nia­vo, rū­kė ma­chor­ką, ki­ti – tai­sė. Tų tan­kų ir tan­kis­tų bu­vo pil­na vi­sur: Lais­vės alė­jo­je, Pa­ro­dos gat­vė­je, Ža­lia­kal­ny­je. Kai ku­rie tan­kai į Pa­ro­dos kal­ną, at­ro­dė, ne­ga­lė­jo įva­žiuo­ti – vis su­sto­da­vo. Tai­sė iš­li­pę vien­marš­ki­niai ka­rei­viai. Ki­ti šo­ko, dai­na­vo, šnap­są gė­rė ne­si­var­žy­da­mi. Bu­te­lius lai­kė tie­siog ran­ko­se […].“

Po oku­pa­ci­jos į Lie­tu­vą at­ėjo nau­ja tvar­ka, ku­rios es­mę taik­liai api­bū­di­no ži­no­mo di­plo­ma­to Vy­tau­to An­ta­no Damb­ra­vos tė­vas Už­pa­lių po­li­ci­jos nuo­va­dos tar­nau­to­jas Sil­vest­ras Damb­ra­va: „Da­bar vis­kas pa­bran­go, tik žmo­gaus gy­vy­bė at­pi­go.“ Taip, žmo­gaus gy­vy­bė, įgy­ven­di­nant so­vie­tų oku­pa­ci­jos ir anek­si­jos sce­na­ri­jų, ta­po be­ver­tė.

Oku­pan­tai, nai­kin­da­mi lie­tu­vių tau­tą, vei­kė dviem kryp­ti­mis. Pir­ma – iš kar­to areš­tuo­ti ak­ty­vi­ą­ją tau­tos da­lį, tuč­tuo­jau tar­dy­ti ir ne­vil­ki­nant lik­vi­duo­ti. Tai bu­vo pa­da­ry­ta dar 1940 me­tų lie­pą, ne­spė­jus nė iš­rink­ti Liau­dies sei­mo, te­be­ga­lio­jant Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jai. Vi­suo­me­nės eli­to at­sto­vai bu­vo areš­tuo­ti, ap­kal­tin­ti pa­gal So­vie­tų Są­jun­gos bau­džia­mą­jį ko­dek­są. Dau­gu­ma jų din­go. Ki­ta kryp­tis – ma­si­niai su­ėmi­mai ir de­por­ta­ci­jos. Tam rei­kė­jo jau di­des­nio pa­si­ren­gi­mo ir dau­giau lai­ko. Tad jau 1940 me­tais pra­dė­ta su­da­ri­nė­ti są­ra­šus žmo­nių, ku­rie tu­rė­jo bū­ti areš­tuo­ti ir iš­trem­ti. Ši pla­no da­lis ma­siš­kai pra­dė­ta re­a­li­zuo­ti 1941 m. bir­že­lio 14 d. Oku­pa­ci­jos pa­rei­ka­la­vo šim­tų tūks­tan­čių nie­kuo ne­kal­tų žmo­nių au­kų, kan­čių ir su­lau­žy­tų liki­mų.

Šian­dien, mi­nė­da­mi tra­giš­kų mū­sų vals­ty­bei bir­že­lio 15 die­nos įvy­kių 80-ąsias me­ti­nes, ne­sie­kia­me kerš­to, ne­apy­kan­tos, ne­no­ri­me kam nors pri­mes­ti ko­lek­ty­vi­nės at­sa­ko­my­bės, bū­din­gos tik to­ta­li­ta­ri­nių re­ži­mų tei­sei. Ta­čiau ne­tu­ri­me tei­sės pa­mirš­ti tra­giš­kų mo­der­nios Lie­tu­vos is­to­ri­jos fak­tų, nes pri­va­lo­me ži­nią apie juos per­duo­ti at­ei­ties kar­toms. Per­duo­ti, kad šios ži­no­tų bei ver­tin­tų Ne­pri­klau­so­my­bės pra­ra­di­mo ir at­ga­vi­mo žmo­giš­ką­ją ver­tę. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Kvie­čiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo na­rį J. Sa­ba­taus­ką, ku­rio li­ki­mas – vie­no iš dau­ge­lio trem­ti­nių li­ki­mų at­spin­dys. Jis gi­mė trem­ty­je, o jo tė­vai bu­vo iš­trem­ti net du kar­tus – 1941 ir 1948 me­tais. Pra­šom.

 

Sei­mo na­rio Ju­liaus Sa­ba­taus­ko kal­ba

 

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bran­gie­ji Lie­tu­vos žmo­nės, Sei­mo Pir­mi­nin­ke, At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­ke, po­li­ti­niai ka­li­niai ir trem­ti­niai, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Sei­mo, Vy­riau­sy­bės na­riai.

Va­kar su­ka­ko 80 me­tų, kai mū­sų vals­ty­bė bu­vo oku­puo­ta. Ir fak­tiš­kai iš­kart – 1940 me­tų lie­pą bu­vo pra­dė­ti su­da­ri­nė­ti tre­mia­mų as­me­nų są­ra­šai, į ku­riuos pir­miau­sia pa­te­ko vi­sų par­tijų (nuo tau­ti­nin­kų iki so­cial­de­mok­ra­tų) po­li­ti­kai, ka­riš­kiai. Vė­liau at­ėjo ei­lė vals­ty­bės tar­nau­to­jams, in­te­li­gen­ti­jai – mo­ky­to­jams, gy­dy­to­jams, in­ži­nie­riams, tei­si­nin­kams, stam­bie­siems ūki­nin­kams.

Man, gi­mu­siam trem­ty­je, pa­si­se­kė. Pa­si­se­kė, nes ga­liu sto­vė­ti čia ir kal­bė­ti ne­pri­klau­so­mos mū­sų vals­ty­bės par­la­men­te, šian­dien mums pri­si­me­nant šim­tų tūks­tan­čių iš­trem­tų ir ka­lin­tų Lie­tu­vos žmo­nių li­ki­mus. Juk daug jų – mū­sų tė­vų, se­ne­lių, bro­lių ir se­se­rų, taip ir li­ko lie­tu­viš­kais kry­žiais pa­žen­klin­tų to­li­mų kraš­tų am­ži­no­jo įša­lo, klam­pių pel­kių, ne­įžen­gia­mų gi­rių ar smė­ly­nų ka­puo­se. Tai skau­dūs mū­sų is­to­ri­jos sim­bo­liai, ku­rie liu­di­ja oku­pan­tų ir jų pa­ka­li­kų klup­dy­tą, žu­dy­tą, prie­var­tau­tą, bet, ne­pai­sant gau­sy­bės au­kų, ne­pa­lauž­tą Lie­tu­vą. Gal to­dėl, ge­dint ir pri­si­me­nant tūks­tan­čius tų, ku­rie taip nie­ka­da ir ne­grį­žo, pro liū­de­sio de­be­sis pra­si­skver­bia ir vil­ties spin­du­lė­lis. Juk bir­že­lio 14-oji yra ne tik ge­du­lo, bet ir vil­ties die­na. At­min­ties ir ti­kė­ji­mo ge­res­ne Lie­tu­va bei ge­res­niu pa­sau­liu die­na.

Ma­no tė­vai iš­trem­ti bu­vo net du kar­tus. Pir­mą kar­tą 1941 m. bir­že­lio 14 d., ant­rą­kart – 1948, kai ku­rie 1949 me­tais. Jiems abiem bu­vo po de­šimt me­tų, kai 1941 me­tais su ma­no se­ne­liais, pro­se­ne­liais, te­to­mis jie bu­vo iš­trem­ti į Syk­tyv­ka­ro ra­jo­no Sla­bod­skoj Reid kai­mą Ko­mių Res­pub­li­ko­je, Ru­si­jo­je. Ne­pai­sant ba­do, li­gų, pa­tir­tų ne­tek­čių (pir­mą­ją žie­mą mi­rė ma­no tė­čio tė­ve­lis, ma­mos se­ne­lė, te­ta), jie vi­są lai­ką troš­ko grįž­ti na­mo. Ir tik pa­si­bai­gus Ant­ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui tie, kas li­ko gy­vi, bė­go iš trem­ties į Lie­tu­vą, su­pran­ta­ma, be jo­kių lei­di­mų ir do­ku­men­tų. De­ja, bet ir po­ka­rio Lie­tu­vo­je bu­vo ne­leng­va. Grį­žus pa­čių sta­ty­ti ir kur­ti na­mai bu­vo už­im­ti, o li­kęs tur­tas iš­dras­ky­tas.

Džiaug­tis tė­vy­nės dan­gu­mi te­ko ne­il­gai ir jau 1948 me­tų pa­va­sa­rį, bent jau ma­no tė­tis – ge­gu­žės 22 die­ną, ir ki­ti ar­ti­mie­ji bu­vo su­lai­ky­ti, o kai kas, kaip mi­nė­jau, ir 1949 me­tais, ir eta­pais nu­ga­ben­ti į ko­mių že­mę. Eta­pais, va­di­na­si, nuo ka­lė­ji­mo iki ar­ti­miau­sio ki­to ka­lė­ji­mo, ta kryp­ti­mi. Ma­no ma­mą iš­siun­tė tie­siai iš Mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­jos suo­lo, tie­siog at­ėjo per pa­skai­tą ir iš­si­ve­dė, o tė­tį kar­tu su mo­čiu­te nu­ga­be­no dar to­liau – į to­li­mą­jį Ša­man­kos kai­mą Ir­kut­sko sri­ty­je. Iš trem­ties į Lie­tu­vą su­grį­žo­me, kai man bu­vo tiek pat me­tų – de­šimt – kaip ir ma­no tė­vams, kai juos pir­mą kar­tą iš­trė­mė.

Iš vai­kys­tės trem­ty­je ko­kį gra­žiau­sią da­ly­ką pri­si­me­nu, – tai va­sa­rą bal­to­sios nak­tys, bet ir ne­pa­pras­tą trem­ti­nių (ne tik lie­tu­vių, nes ten bu­vo ir žy­dų, ir vo­kie­čių, ir uk­rai­nie­čių, ir lenkų), vi­sos ben­druo­me­nės so­li­da­ru­mą. Bu­vo da­li­ja­ma­si ir duo­nos tru­pi­niu, ir sriu­bos šaukš­tu, ir dai­na, ir kny­ga… Vi­si su­pra­to, kad at­si­dū­rus to­kio­je pa­dė­ty­je rei­kė­jo lai­ky­tis iš­vien.

Džiu­gu, kad pan­de­mi­jos aki­vaiz­do­je pa­na­šų so­li­da­ru­mą pa­ju­to­me mes vi­si. Net ir su­si­dū­rę su ne­ma­to­mu ir klas­tin­gu prie­šu, at­ro­do, su­si­tel­kė­me ir ta­po­me bran­des­ni.

Ko­ro­navi­ru­so pro­trū­kis ir jo pa­sek­mės ta­po ne­men­ku iš­šū­kiu net stip­riau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių vi­suo­me­nėms. Ne­ga­liu slėp­ti su­si­ža­vė­ji­mo, kiek Lie­tu­vo­je at­si­ra­do daug žmo­nių, gal­vo­jan­čių ne vien tik apie sa­ve, prie­šin­gai, nei tai ko­ne tris de­šimt­me­čius kai kas, kai ku­rie sa­ve eks­per­tais va­di­nan­tys as­me­nys ban­dė mums įkal­ti į gal­vą, ga­lios po­zi­ci­joms at­sto­vau­jan­tys pra­na­šai. Pi­lie­tiš­ki žmo­nės ėmė­si pa­dė­ti ne tik vie­ni ki­tiems, bet ir me­di­kams, ne­pa­žįs­ta­miems vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, ka­ran­ti­nuo­ja­miems, be­si­ka­ran­ti­nuo­jan­tiems ben­dra­pi­lie­čiams. Nuo ap­sau­gi­nes kau­kes ga­mi­nan­čių moks­lei­vių iki mais­tą ga­be­nan­čių stu­den­tų, nuo šau­lių iki ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų na­rių, nuo šau­nių mo­te­rų ir vy­rų, tal­ki­nu­sių vi­siems, ku­riems tos pa­gal­bos rei­kė­jo: vi­si šie pi­lie­tiš­ki žmo­nės ne­gai­lė­jo nei sa­vo jė­gų, nei pi­ni­gų, ne­gai­lė­jo sa­vo lai­ko ir ne­gal­vo­jo apie pa­to­ges­nį ir sau­ges­nį sa­vo gy­ve­ni­mą ar ne­pa­lies­tą sa­vo kai­lį. Toks so­li­da­ru­mas ža­vi ir tei­kia vil­čių, kad Lie­tu­va iš­liks net ir sun­kiau­siu me­tu.

Nors šian­dien mes gy­ve­na­me de­mo­kra­tinėje lais­vų žmo­nių Res­pub­li­ko­je, ta­čiau pa­gun­dų ir ini­cia­ty­vų ap­ri­bo­ti da­lies žmo­nių tei­ses ir lais­ves ne­stin­ga. Ne­stin­ga ir per­dė­to mo­ra­li­za­vi­mo, is­to­ri­jos te­mų mo­no­po­li­za­vi­mo ar net pa­si­sa­vi­ni­mo, ne­stin­ga net at­vi­ro ci­niz­mo ir tam tik­rų mū­sų vi­suo­me­nės gru­pių stig­ma­ti­za­vi­mo, at­stū­mi­mo. Kaip ir po­ka­riu, taip ir da­bar vis dar esa­ma kie­tos ran­kos sim­pa­ti­kų, net ir tarp po­li­ti­kų. Ne­pa­si­mo­ky­ta iš is­to­ri­jos. Kad ir koks „šau­nus“ Tau­tos va­das bū­tų bu­vęs, ta­čiau 1940 m. bir­že­lio 14 d. va­ka­rą po so­vie­tų ul­ti­ma­tumo pre­zi­den­tū­ro­je ir Vy­riau­sy­bė­je bu­vo vi­siš­kas pa­kri­ki­mas ir ne­su­ge­bė­ta ras­ti gar­bin­gų spren­di­mų ar bent pra­neš­ti tau­tai ir pa­sau­liui tie­są. Tu­rė­si­me iš­mok­ti at­skir­ti pe­lus nuo grū­dų, kad mig­dan­čios kal­bos ne­už­liū­liuo­tų mū­sų są­mo­nės ir pri­si­den­giant ko­va su vi­suo­me­nės skau­du­liais ar pa­gal­ba vi­suo­me­nei ne­bū­tų tvar­ko­mi as­me­ni­niai rei­ka­liu­kai.

Vis dėl­to no­ri­si ti­kė­ti, kad lais­vė­ja­me ir gy­ja­me nuo skaus­min­gos pa­tir­ties, ku­rią mums il­gam pa­li­ko to­ta­li­ta­ri­niai re­ži­mai ir jų ben­drai. Bet ne­pa­lūž­ki­me ir ne­pa­si­duo­ki­me pa­gun­doms ap­ri­bo­ti de­mo­kra­tiją, par­la­men­ta­riz­mą, žmo­gaus tei­ses, net ir ma­ty­da­mi to­kias pa­stan­gas ki­to­se vals­ty­bė­se ar net „lais­vės bas­tio­nais“ va­din­to­se de­mo­kra­tijose. Pri­si­min­ki­me sa­vo žmo­nių, sa­vo is­to­ri­ją ir bū­ki­me ne tik bud­rūs, bet ir so­li­da­rūs bei tei­sin­ges­ni vie­ni ki­tiems. Var­dan tos ir vi­sų jos žmo­nių, var­dan de­mo­kra­tinės, ly­gių ga­li­my­bių Lie­tu­vos. Ačiū. (Plo­ji­mai)

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me Ju­liui Sa­ba­taus­kui už tik­rai jaut­rius pri­si­mi­ni­mus. Dė­ko­ja­me At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­kui Vy­tau­tui Land­sber­giui už tai, kad da­ly­vau­ja drau­ge su mu­mis, mi­nint šias liūd­nas da­tas.

 

10.38 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos so­vie­tų oku­pa­ci­jos 1940 me­tais ir jos pa­sek­mių“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4908 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Bai­giant mi­nė­ji­mą, kvie­čiu A. Gu­mu­liaus­ką pri­sta­ty­ti Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos so­vie­tų oku­pa­ci­jos 1940 me­tais ir jos pa­sek­mių“ pro­jek­tą.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Mie­li ko­le­gos, Lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja ke­liuo­se sa­vo po­sė­džiuo­se svars­tė bū­tent šios re­zo­liu­ci­jos teks­tą. Ka­dan­gi šią ko­mi­si­ją su­da­ro Sei­mo įvai­rių frak­ci­jų, taip pat Miš­rios gru­pės at­sto­vai, jie vi­si ta­po šios re­zo­liu­ci­jos sig­na­ta­rais ir vien­bal­siai pri­ta­rė jos teks­tui. To­dėl da­bar aš tei­kiu šią re­zo­liu­ci­ją jums.

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dė­ko­ju. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti B. Bra­daus­kas. Pra­šom, ko­le­ga.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų ne­se­niai įsi­jun­giau ir pa­kliu­vau į ru­sų ka­na­lą, da­bar ne­at­si­me­nu ku­rį, bet pas­kui ir dau­giau pa­si­žiū­rė­jau ir, ži­no­te, nu­ste­bau, kad yra fal­si­fi­kuo­ja­ma is­to­ri­ja ka­pi­ta­liai. Ro­do­mi A. Nev­zo­ro­vo, jei­gu kas at­si­me­na­te 1990 me­tais fal­si­fi­ka­tą, kad at­seit lie­tu­viai puo­la tuo me­tu ru­sų ar­mi­ją, ir taip kar­to­ja­si to­liau ir to­liau. To­dėl ma­no klau­si­mas bū­tų, ar ne­rei­kė­tų pra­plės­ti tą re­zo­liu­ci­ją? Jei­gu pa­si­žiū­rė­tu­mė­te, vi­są lai­ką gie­da­ma, kad ne­ga­li­ma klas­to­ti is­to­ri­jos, ne­ga­li­ma klas­to­ti is­to­ri­jos, o nė vie­nu žo­džiu nie­ka­da nie­kur Ru­si­jos vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nės ne­už­si­me­na apie Lie­tu­vos Di­dži­ą­ją Ku­ni­gaikš­tys­tę, apie ki­tus is­to­ri­nius įvy­kius. Žo­džiu, klas­to­tės vyks­ta ka­pi­ta­liai, to­dėl aš pri­ta­riu tai re­zo­liu­ci­jai, bet kar­tu no­riu pa­siū­ly­ti, kad vis dėl­to mums rei­kė­tų gal­būt iš­plės­ti rei­ka­la­vi­mus Ru­si­jos Dū­mai.

A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). La­bai ačiū už klau­si­mą, jis la­bai taik­lus. Iš tik­rų­jų jau tur­būt ne vie­ną de­šimt­me­tį vyks­ta tas va­di­na­ma­sis in­for­ma­ci­nis ka­ras, ku­rio pa­grin­di­nis tai­ki­nys yra is­to­ri­nė at­min­tis. Be abe­jo­nės, mū­sų ne­drau­gai Ry­tuo­se tai­ko į mū­sų pa­čias, sa­ky­čiau, to­kias skau­džiau­sias vie­tas. Kad, sa­ky­ki­me, nei­gia­ma oku­pa­ci­ja, tai yra ne nau­jie­na. Ka­dan­gi jūs, ger­bia­mas Bro­niau, pri­klau­so­te vy­res­nei kar­tai, tu­rė­tu­mė­te net at­si­min­ti, kad, pa­vyz­džiui, toks Molotovo–Ribentropo pak­tas, toks pa­va­di­ni­mas, at­si­ra­do tik At­gi­mi­mo lai­kais. Anks­čiau bu­vo va­di­na­ma Ne­puo­li­mo su­tar­timi ir at­ro­dė, kad ten vis­kas ge­rai.

Aš su­tin­ku su ju­mis, kad iš tik­rų­jų rei­kia dau­giau dė­me­sio skir­ti bū­tent is­to­ri­nės at­min­ties klas­to­ji­mo klau­si­mams, ir mes jau esa­me pri­ėmę dėl šios pro­ble­mos ne vie­ną re­zo­liu­ci­ją. Kiek ži­nau, yra ren­gia­ma dar šią se­si­ją re­zo­liu­ci­ja, kon­kre­čiai skir­ta tam, kad Ru­si­jos Dū­ma ren­giasi de­non­suo­ti 1989 m. gruo­džio 24 d. So­vie­tų Są­jun­gos liau­dies de­pu­ta­tų nu­ta­ri­mą dėl Molotovo–Ribentropo pak­to. Šian­dien ši re­zo­liu­ci­ja yra skir­ta tik­rai 80-osioms so­vie­tų oku­pa­ci­jos me­ti­nėms, ir aš ma­nau, kad teks­tas yra ga­nė­ti­nai su­ba­lan­suo­tas.

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jui. To­liau dis­ku­si­ja.

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū. Dis­ku­si­ja, taip. Ger­bia­mi ko­le­gos, dis­ku­si­ja. Bet dis­ku­tuo­ti, ma­tau, yra už­si­ra­šę la­bai daug Sei­mo na­rių. Taip pat ir dėl mo­ty­vų. Ar ga­lė­tu­me su­tar­ti? Mums li­ko iki ple­na­ri­nio po­sė­džio, ir tam skir­tas lai­kas la­bai jau trum­pas, kad kal­bė­tų tik po vie­ną iš frak­ci­jų, o tie, ku­rie už­si­ra­šė dėl mo­ty­vų, ne­kal­bė­tų. Tad kvie­čiu P. Ur­b­šį. Ben­dru su­ta­ri­mu ga­li­me su­tar­ti, kad de­šimt mi­nu­čių? Ger­bia­mi ko­le­gos, ge­rai, su­ta­ria­me skir­ti de­šimt mi­nu­čių. Kas už tai, kad dis­ku­tuojama bū­tų de­šimt mi­nu­čių, bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 91 Sei­mo na­rys: už tai, kad dis­ku­sijai bū­tų skirta de­šimt mi­nu­čių, – 75, prieš – 7, su­si­lai­kė 9. Pa­gal už­si­ra­šy­mo ei­lę P. Sau­dar­gas. Pra­šom.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke pro­fe­so­riau Land­sber­gi. Šios re­zo­liu­ci­jos es­mė yra la­bai pa­pras­ta – pa­sa­ky­ti sau ir pa­sau­liui tie­są. Liu­dy­ti tie­są, ku­ri yra krai­po­ma. Ko­kia gi tai tie­sa?

Kai prieš ke­le­tą me­tų man te­ko lan­ky­tis Vor­ku­to­je, kur kaž­ka­da ply­tė­jo iš­ti­si mil­ži­niš­ki la­ge­rių kom­plek­sai tų, ku­rie ka­sė an­glį an­glies šach­to­se, tūks­tan­čiai po­li­ti­nių ka­li­nių iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, taip pat iš Len­ki­jos ir ki­tur bu­vo pri­vers­ti kęs­ti ne­žmo­niš­ką šal­tį, ba­dą, ne­pri­tek­lius, kri­mi­na­li­nių ka­li­nių ir pri­žiū­rė­to­jų prie­var­tą, štai ten lan­kan­tis vie­nas toks šiuo­lai­ki­nės Ru­si­jos at­sto­vas, val­di­nin­kas mums pa­sa­kė, kad mes čia pla­nuo­ja­me to­kią va­dų alė­ją, bet, sa­ko, rei­kės ir Sta­li­nui pa­min­klą pa­sta­ty­ti. Tai kaip čia da­bar be Sta­li­no, sa­ko, jis gi Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro nu­ga­lė­to­jas. Štai čia at­si­sklei­džia pa­grin­di­nis šian­die­ni­nės pu­ti­niš­kos Ru­si­jos šo­vi­nis­ti­nis klai­di­nan­tis pa­sau­lį na­ra­ty­vas, kad štai, žiū­rė­ki­te, Sta­li­nas lai­mė­jo Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ir vis­kas, ką jis pri­dir­bo pa­ke­liui, da­ly­vau­da­mas ko­vo­je su na­cis­ti­ne Vo­kie­ti­ja, ne­svar­bu.

Ki­ta to­kia pro­so­vie­ti­nė mo­čiu­tė Vor­ku­to­je mums ir­gi sal­džia­bal­siš­kai kal­bė­jo: na, ži­no­te, be Sta­li­no ir Vor­ku­tos ne­bū­tų. Ži­no­ma, kad be Sta­li­no ne­bū­tų ir Vor­ku­tos, ir vi­so Gu­la­go ne­bū­tų. Per Gu­la­gą per­ėjo tur­būt apie 30 mln. ne­kal­tų Eu­ro­pos ir pa­sau­lio pi­lie­čių, ken­tė bai­sius ne­pri­tek­lius, apie 10 mln. žu­vo, nie­ka­da ne­grį­žo. Ir štai vi­są šią is­to­ri­jos da­lį no­ri­ma nu­ty­lė­ti, no­ri­ma apie tai ne­pri­si­min­ti sta­tant, at­sta­tant Sta­li­nui pa­min­klus. To­dėl mes, lie­tu­viai, ne­ga­li­me apie tai ne­kal­bė­ti.

Kal­bant to­liau, čia pro­fe­so­rius A. Gu­mu­liaus­kas pa­sa­kė, kad mes ne­sie­kia­me kerš­to šia re­zo­liu­ci­ja ar ką nors ap­kal­tin­ti, ne­apy­kan­tos. Ži­no­ma, ne­sie­kia­me, kaip nie­kas tur­būt ne­sie­kia kal­bė­da­mas apie ho­lo­kaus­tą, apie žy­dų ge­no­ci­dą, kerš­to šian­die­ni­nei Vo­kie­ti­jai ar ne­apy­kan­tos vo­kie­čiams. Sie­kia tie­sos, sie­kia pa­sau­li­nio įver­ti­ni­mo ir pa­smer­ki­mo tų kru­vi­nų veiks­mų. Ly­giai taip, kaip mes, lie­tu­viai, pa­ty­rė­me so­vie­tų ge­no­ci­dą ir tu­ri­me siek­ti, tu­ri­me vi­siš­ką tei­sę siek­ti tie­sos ir pri­pa­ži­ni­mo. Aš ma­nau, kad la­bai svar­bi re­zo­liu­ci­jos da­lis yra apie švie­ti­mą, apie tą ži­nią ne tik pa­sau­liui, bet ir sau pa­tiems, mū­sų vai­kams ir mū­sų anū­kams. Mū­sų mo­kyk­lo­se is­to­ri­nės at­min­ties pa­mo­kos tu­ri įgau­ti dar sva­res­nę reikš­mę, ne­gu da­bar yra, mū­sų par­ti­za­ni­nio pa­si­prie­ši­ni­mo le­gen­da, mū­sų trem­ties le­gen­da tu­ri bū­ti vai­kams pa­sa­ko­ja­ma pa­trauk­liai, pri­im­ti­nai, kad jie su­pras­tų, iš­gy­ven­tų. Tam rei­ka­lin­gos kny­gos, tam rei­ka­lin­gi fil­mai. Aš džiau­giuo­si to­kiais kū­ri­niais kaip R. Še­pe­tys „Tarp pil­kų de­be­sų“, jau pa­sau­lis pa­ma­tė, jau pri­si­lie­tė prie lie­tu­vių tau­tos tra­ge­di­jos, prie mū­sų trem­ties į at­šiau­riau­sią tur­būt pa­sau­lio vie­tą prie Lap­te­vų jū­ros, jau per­skai­tė, jau iš­vy­do fil­muo­se. Tai yra be ga­lo svar­bu.

Bet svar­biau­sia ne tik pa­sau­liui pa­sa­ky­ti, svar­biau­sia kar­to­ti sau pa­tiems ir su­pras­ti, kad ki­tas toks pik­ta­va­liš­kas, sie­ra dvo­kian­tis pu­ti­niš­kas na­ra­ty­vas ir apie par­ti­za­nus ban­di­tus, apie par­ti­za­nus fa­šis­tus, kad štai, pa­žiū­rė­ki­te, jie bu­vo ban­di­tai, jie fa­šis­tai, tai gal ir ge­rai, kad juos trė­mė, juos žu­dė, juos kan­ki­no ir prie­var­ta­vo, gal jų ne­rei­kė­jo… Štai čia tu­ri­me pa­sa­ky­ti – stop, mie­lie­ji, su­dė­ti ri­bo­žen­klius mū­sų is­to­ri­nės at­min­ties po­li­ti­ko­je ir la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti, kad tai bu­vo ko­va už lais­vę prieš oku­pan­tą. Ji bu­vo šven­ta ir mū­sų tau­tos tra­ge­di­ja tu­ri bū­ti taip pat įra­šy­ta…

PIRMININKAS. Lai­kas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). …į pa­sau­lio is­to­ri­jos kny­gą auk­so rai­dė­mis gre­ta ki­tų ge­noci­dų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kvie­čia­me dis­ku­tuo­ti Sei­mo na­rį P. Urb­šį.

P. URBŠYS (MSNG). Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, iš tik­rų­jų ši da­ta yra ne­ei­li­nė. Gai­la, kad mes ją ban­do­me įspraus­ti į tą kas­die­nį, ru­ti­ni­nį sku­bė­ji­mą, nes gy­ve­ni­mas ju­da, bet ši die­na bus su­si­ju­si su vie­nu iš es­mi­nių klau­si­mų, ko­dėl mes ne­si­prie­ši­no­me? Taip jau lė­mė li­ki­mas, ka­dan­gi krau­jo ry­šys ma­ne sie­ja su tuo­me­čiu vie­nu iš liu­di­nin­kų – bu­vu­siu už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ru Juo­zu Urb­šiu, man ir­gi te­ko ta pro­ga pa­klaus­ti, ko­dėl mes ne­si­prie­ši­no­me. At­sa­ky­mas bu­vo toks: „Mes vi­si su­pra­to­me, kad ar­tė­ja Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras. Mū­sų vi­sų už­da­vi­nys bu­vo pa­da­ry­ti vis­ką, kad ši­ta­me ka­ro ka­ti­le iš­lik­tų Tau­ta.“ Bet ne­pai­sant to, kaip da­bar pie­šia is­to­ri­kai tą vy­riau­sy­bių nai­vu­mą, taip ne­bu­vo.

Dar 1939 m. spa­lio 24 d. už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras nu­siun­tė raš­tą kai ku­riems di­plo­matams su pa­siū­ly­mu teik­ti sa­vo sam­pro­ta­vi­mus apie tai, jei­gu Lie­tu­vą iš­tik­tų ka­tast­ro­fa. 1940 m. bir­že­lio 1 d. Lie­tu­vos di­plo­ma­tai ga­vo šif­ruo­tą te­leg­ra­mą, ku­rio­je bu­vo aiš­kiai pa­sa­ky­ta: jei­gu Lie­tu­vą iš­tiks ka­tast­ro­fa, jūs per­im­si­te Lie­tu­vos vals­ty­bės val­džios at­sto­va­vi­mo ga­lias. Gai­la, kad mes ma­žai dė­me­sio sky­rė­me Lie­tu­vos di­plo­ma­ti­niam kor­pu­sui, ku­ris iš tik­rų­jų vi­sais tais oku­pa­ci­jos me­tais gar­bin­gai vyk­dė sa­vo pa­rei­gą Lie­tu­vai. Nė vie­nas jų ne­iš­da­vė jos.

Keis­ta, kai šios die­nos Sei­me, kai mes bal­suo­ja­me dėl to, kad bū­tų pa­vie­šin­ti mū­sų ne­at­kur­tos ne­pri­klau­so­my­bei, di­plo­ma­ti­jai dir­ban­čių KGB agen­tų var­dai, šia­me Sei­me ma­no­ma, kad tai bū­tų Kon­sti­tu­ci­jos pa­žei­di­mas. Ar jūs ne­ma­no­te, kad šiek tiek yra prieš­ta­ra­vi­mas tarp tų di­plo­ma­tų, ku­rie au­ko­jo­si ir bu­vo iki ga­lo iš­ti­ki­mi Lie­tu­vai, ir šios die­nos kai ku­rių di­plo­ma­tų, ku­rie bu­vo su­ti­kę ko­la­bo­ruo­ti su oku­pan­tais ir iki šios die­nos Sei­mas juos den­gia?

Kaip jūs pa­aiš­kin­si­te, Sei­mo na­riai, kad iš mū­sų Ge­no­ci­do au­kų mu­zie­jaus pa­va­di­ni­mo „ge­no­ci­do“ ne­be­li­ko, o li­ko tik Oku­pa­ci­jos ir lais­vės ko­vų mu­zie­jus? Gal ir ge­rai, kad re­zo­liu­ci­jo­je yra aiš­kiai su­for­mu­luo­tas vie­nas tei­gi­nys, ku­ris skam­ba taip: „Su­vok­da­mas, kad apie ko­mu­nis­ti­nių re­ži­mų vi­so­je Eu­ro­po­je įvyk­dy­tus nu­si­kal­ti­mus žmo­giš­ku­mui vi­suo­me­nė tu­rė­tų bū­ti de­ra­mai in­for­muo­ja­ma, kaip ir apie na­cių re­ži­mo nu­si­kal­ti­mus bei Ho­lo­kaus­tą.“ Tik­rai nė­ra lie­tu­viš­ko ge­no­ci­do, nė­ra žy­diš­ko ge­no­ci­do. Yra vie­nas ge­no­ci­das – nu­si­kal­ti­mai žmo­niš­ku­mui yra vie­ni. Tai, kad ta oku­pa­ci­ja mus nu­bloš­kė už žmo­niš­ku­mo ri­bos ir kad pra­ėjus 30 me­tų po Ne­pri­klau­so­my­bės at­ga­vi­mo mes vis dar grįž­ta­me į tą sa­vo Tau­tos dva­si­nę bū­se­ną, ro­do, kiek tas nu­si­kals­ta­mas re­ži­mas yra pa­vei­kęs mū­sų są­mo­nę.

Bet aš ti­kiu Lie­tu­va, aš ti­kiu Lie­tu­vos žmo­nė­mis ir aš ti­kiu Sei­mu. Vis vien mes bū­si­me tas Tau­tos imu­ni­te­tas, ku­ris, įvy­kus is­to­ri­niam iš­šū­kiui, at­lai­kys tą iš­ban­dy­mą, ir gal ne­bus to klau­si­mo at­ei­ties kar­toms, ko­dėl mes ne­si­prie­ši­no­me.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me. Ger­bia­mi ko­le­gos, dis­ku­si­jos lai­kas iš­se­ko.

Pri­ėmi­mas. Mo­ty­vai. Ke­tu­ri – už. Pir­mas…

V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė. Pra­šau.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, su­si­tai­ky­mas ir at­lei­di­mas yra vie­na pa­grin­di­nių krikš­čio­niš­kų ver­ty­bių, pa­ky­lė­tų į sak­ra­men­to lyg­me­nį. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, kai tau­tų ir vals­ty­bių san­ty­kiai bu­vo tik­rai klai­kūs, ga­li­ma pa­sa­ky­ti taip, vis dėl­to kai ku­rios vals­ty­bės su­ge­bė­jo at­gai­lau­ti, pri­pa­žin­ti sa­vo kal­tę. To­dėl Pran­cū­zi­ja ir Vo­kie­ti­ja ga­lė­jo su­si­tai­ky­ti, to­dėl mes šian­dien tu­ri­me Eu­ro­pos Są­jun­gą.

La­bai įspū­din­gas bu­vo su­si­tai­ky­mas Len­ki­jos ir Vo­kie­ti­jos. Jie net fon­dą to­kį tu­ri (…). Vėl­gi to­dėl, kad Vo­kie­ti­ja nuo­la­tos kal­ba tie­są apie sa­vo veiks­mus ir at­gai­lau­ja iki šios die­nos. Yra tik vie­na vals­ty­bė, ku­ri nie­ka­da ne­pri­pa­ži­no sa­vo kal­tės, iš­sky­rus tą lem­tin­gą Kū­čių va­ka­rą 1989 me­tais, kai vis dėl­to ry­žo­si pri­pa­žin­ti, kad bu­vo ne­tei­sė­ti tiek Molotovo–Ribentropo pak­to pa­si­ra­šy­mas, tiek ir Bal­ti­jos vals­ty­bių oku­pa­ci­ja. Ta­čiau mes ma­to­me, kad be at­gai­los… mes ne­ga­li­me jai iki ga­lo at­leis­ti, nes nuo­la­tos yra ban­do­ma neig­ti tie­są, neig­ti sa­vo pa­čios pa­si­ra­šy­to do­ku­men­to tu­ri­nį. To­dėl aš gal­vo­ju, kad Ru­si­ja, jei­gu ji sa­ve lai­ko bent kiek krikš­čio­niš­ka ša­li­mi, tu­rė­tų pa­gal­vo­ti apie tai, kas yra krikš­čio­niš­ka­sis at­lei­di­mas ir su­si­tai­ky­mas. Be tie­sos pri­pa­ži­ni­mo, be tik­ro­vės pri­pa­ži­ni­mo jis ne­ga­li bū­ti iki ga­lo re­a­li­zuo­tas. To­dėl tai, ką mes šian­dien da­ro­me, nė­ra nei kerš­to, nei pyk­čio ap­raiš­ka, o tik tie­sos sie­ki­mas.

PIRMININKAS. Lai­kas.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Pa­si­sa­kau už re­zo­liu­ci­ją. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. K. Ma­siu­lis – taip pat mo­ty­vai už.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gai­la, kad čia mes taip for­ma­li­zuo­tai svars­to­me ši­tą do­ku­men­tą. Apy­tuš­tė­je sa­lė­je, dar ir šur­mu­liuo­jant. Tai ro­do iš tik­ro dau­gu­mos po­žiū­rį į šį do­ku­men­tą. Aš ma­ny­čiau, kad… Va­kar Kau­ne tu­rė­jau to­kią po­le­mi­ką, dis­ku­ta­vo­me apie klau­si­mą, kas mus, Lie­tu­vos gy­ven­to­jus, pi­lie­čius, jun­gia. Ben­dra pra­ei­tis mū­sų ga­li bū­ti ir skir­tin­ga. Re­li­gi­ja mū­sų yra skir­tin­ga. Tau­ty­bė dau­ge­lio ir­gi yra skir­tin­ga. Daug yra skir­tin­gų da­ly­kų. Ta­čiau jun­gia mus iš tik­ro ben­dra pra­ei­tis. O pra­ei­ty – kan­čia. So­viet­me­tis, su­kė­lęs mums kan­čią, iš tik­ro mus la­bai stip­riai su­ly­dė ir su­vie­ni­jo. Ne vi­si bu­vo iš­trem­ti, bet kan­čią pa­ty­rė vi­si. Tu­rė­jo­me vie­naip mąs­ty­ti, ki­taip kal­bė­ti. Tas su­si­prie­ši­ni­mas su sa­vi­mi ir su tik­ro­ve bu­vo vi­są lai­ką jun­ta­mas, o ki­ti tu­rė­jo pa­tir­ti net ir fi­zi­nę kan­čią. Vi­sa ta trau­ma, ku­rią mes pa­ty­rė­me kaip tau­ta, ga­lė­jo tu­rė­ti ne­ga­ty­vią pa­sek­mę, bet tu­rė­jo po­zi­ty­vią pa­sek­mę, nes bu­vo pri­im­ta kaip trau­ma, nuo ku­rios mes ga­li­me at­si­spir­ti ir tu­ri­me vil­tį pa­kil­ti.

PIRMININKAS. Lai­kas!

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš ma­nau, kad taip, mes iš to ir at­kū­rė­me vals­ty­bę. To­dėl kvie­čiu pa­lai­ky­ti re­zo­liu­ci­ją, nes ji­nai kvie­čia pri­si­min­ti pra­ei­tį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai už – E. Va­rei­kis.

E. VAREIKIS (MSNG). Pri­tar­da­mas, vi­sai pri­tar­da­mas šiam re­zo­liu­ci­jos teks­tui vis­gi dar no­rė­čiau pa­sa­ky­ti vie­ną ki­tą pa­sta­bė­lę. Iš tik­rų­jų mes, kal­bė­da­mi apie so­vie­ti­nio re­ži­mo nu­si­kal­ti­mus, dau­giau­siai kal­ba­me apie to­kius fizinius nu­si­kal­ti­mus. Kal­bė­da­mi apie ža­los at­ly­gi­ni­mą, dau­giau­siai tu­ri­me to­kią fi­zi­nę ža­lą už, at­si­pra­šau… Kal­bė­da­mi apie nu­si­kal­ti­mus, dau­giau­siai kal­ba­me apie fi­zi­nę ža­lą, ku­rią pa­ty­rė žmo­nės, ža­lą eko­no­mi­kai, ža­lą ka­riuo­me­nei, ža­lą daug kam. Iš tik­rų­jų tai oku­pa­ci­nė ža­la yra žy­miai dau­giau. Aš ma­nau, kad at­ei­ty­je, jei­gu mes iš tik­rų­jų ne tik­tai ne­pa­mir­ši­me, ką pri­ėmė­me šian­dien ši­ta re­zo­liu­ci­ja, bet ban­dy­si­me ją pa­pil­dy­ti, mums bū­ti­na kal­bė­ti apie to­kius da­ly­kus kaip is­to­ri­nę ža­lą.

Čia V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė tei­sin­gai pa­mi­nė­jo, kai su­si­tai­ki­nė­jo vo­kie­čiai su len­kais, jie daug kal­bė­jo apie tai, kaip rei­kia ra­šy­ti mo­kyk­li­niuo­se va­do­vė­liuo­se vie­nus ar ki­tus is­to­ri­nius fak­tus. Su Ru­si­ja kol kas apie tai nė­ra nie­ko su­tar­ta. Taip pat rei­kia kal­bė­ti apie kul­tū­ri­nę ža­lą, ne tik iš­vog­tas kul­tū­ri­nes ver­ty­bes, bet kaip mū­sų kul­tū­ra trak­tuo­ja­ma. Aš nie­kaip ne­su­tin­ku su Ru­si­jos trak­tuo­te apie tai, kas bu­vo ta Lie­tu­vos Di­džio­ji Ku­ni­gaikš­tys­tė, ar tai bu­vo ru­sų vals­ty­bė, ar tai bal­ta­ru­sių, ar lie­tu­vių. Čia rei­kia dar la­bai daug mums da­ly­kų pa­da­ry­ti.

Dar baig­da­mas pa­sa­ky­siu to­kį da­ly­ką – mes taip pat ne­tu­rė­tu­me bū­ti oku­pa­ci­jos am­ži­nais ver­gais ir pri­klau­sy­ti nuo jų. Na ir kas, kad Ru­si­ja pri­ima…

PIRMININKAS. Lai­kas.

E. VAREIKIS (MSNG). …vie­no­kį ar ki­to­kį nu­ta­ri­mą, mes esa­me lais­va ša­lis, lais­vi žmo­nės. Ne­nu­ogąs­tau­ki­me la­bai, jei­gu Ru­si­jos Dū­ma ne­su­ge­ba su­pras­ti…

PIRMININKAS. Ačiū, lai­kas. Mo­ty­vai už – A. Anu­šaus­kas. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų gerb­ki­me vie­nas ki­tą, jūs pliur­pia­te kai­rėn, de­ši­nėn, te­le­fo­nais – vi­sur. Pri­im­ki­me šią re­zo­liu­ci­ją, iš­klau­sy­da­mi bent ar­gu­men­tų. 1940 me­tais bu­vo ga­li­ma pri­im­ti spren­di­mus lai­ku, grei­tai, ta­čiau po­li­ti­kai ir­gi ne­klau­sė vie­nas ki­to. Di­plo­ma­tai 1939 me­tų ru­de­nį… At­si­pra­šau, ko­le­gos, ži­no­ki­te, la­bai sun­ku kal­bė­ti, kai jūs ap­lin­kui kal­ba­te.

PIRMININKAS. Ačiū, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. (Bal­sai sa­lė­je) (Triukš­mas sa­lė­je) Iš jū­sų nu­ti­li­mo mes su­pra­to­me, kad jūs bai­gė­te, tai dėl to bu­vo iš­jung­tas mik­ro­fo­nas. Ge­rai, įjun­gia­me, pa­bai­ki­te.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pir­miau­sia, aš net ne­pra­dė­jau. Ačiū, kad Sei­mo Pir­mi­nin­kas, pri­ėjęs prie mū­sų, pa­sa­ko, kad jūs iš­si­brau­ki­te, o pas­kui duo­da dis­ku­tuo­ti tik de­šimt mi­nu­čių. At­si­pra­šau, taip nie­kas ne­da­ro.

Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad 1939 me­tų pa­bai­go­je di­plo­ma­tai pa­siū­lė su­kur­ti ne­pri­klau­so­my­bei at­kur­ti skir­tą fon­dą. Vy­riau­sy­bė svars­tė, už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras J. Urb­šys pa­sa­kė, kad prie šio klau­si­mo su­grį­ši­me lie­pos mė­ne­sį. Ži­no­me, kas bu­vo jau lie­pos mė­ne­sį, pra­ėjo vos pus­me­tis. Kiek­vie­nas spren­di­mas tu­ri bū­ti pri­ima­mas lai­ku, įsi­klau­sant vie­nam į ki­tą.

Ir, be abe­jo­nės, no­riu pa­mi­nė­ti vie­ną mo­men­tą, ku­ris vi­są lai­ką nu­ty­li­mas. 1940 me­tų bir­že­lio nak­tį Lie­tu­va su­ra­šė at­sa­ky­mą, ul­ti­ma­tu­mą įra­šy­da­ma ne­di­de­lį, bet prieš­ta­ra­vi­mą, kad ul­ti­ma­tu­mas prieš­ta­rau­ja 1939 m. spa­lio 11 d. su­tar­čiai, ir per­da­vė jį į Mask­vą. Mask­vos mū­sų mi­nist­ras, di­plo­ma­tai pa­pra­šė, ar bū­tų ga­li­ma per­duo­dant at­sa­ky­mą nuim­ti ašt­ru­mus. Ašt­ru­mas tai bu­vo tas ne­di­de­lis pro­tes­tas prieš pa­žei­di­mus. Ašt­ru­mus leis­ta iš Kau­no nuim­ti. Per­duo­tas at­sa­ky­mo, ul­ti­ma­tu­mo teks­tas be šios fra­zės. Aš ma­nau, šių klai­dų ne­rei­kia kar­to­ti, bet jas rei­kia ži­no­ti.

PIRMININKAS. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. To­liau, ko­le­gos, tu­ri­me bal­suo­ti dėl re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mo, ar pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų. Bal­suo­ja­me.

 

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių ir vien­bal­siai 114 pri­ta­rė re­zo­liu­ci­jai (pro­jek­tas Nr. XIIIP-4908). (Gon­gas)

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – P. Sau­dar­gas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų, jei­gu mes kal­ti­na­me sa­vo Ry­tų kai­my­nę klas­to­jant is­to­ri­ją ar­ba sa­kant ne­tiks­liai is­to­ri­nes tie­sas, ger­bia­mi ko­le­gos, aš no­riu pa­sa­ky­ti re­pli­ką kai ku­riems dis­ku­ta­vu­siems. Bū­ki­me ir mes iki ga­lo tei­sin­gi.

Lie­tu­va pa­si­da­vė be šū­vio, Lie­tu­va ne­si­prie­ši­no oku­pa­ci­jai – mes de­šimt me­tų gin­klu ran­ko­se prie­ši­no­mės oku­pa­ci­jai! Taip, Vy­riau­sy­bės pa­si­me­ti­mas, taip, re­gu­lia­ri ka­riuo­me­nė ne­iš­šo­vė nė šū­vio, bet tau­ta oku­pa­ci­jai prie­ši­no­si. Tai bu­vo gin­kluo­tas pa­si­prie­ši­ni­mas ir apie tai pri­va­lo­me la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ti. Pa­sa­ko­me A, pa­sa­ky­ki­me ir B. Dė­kui.

PIRMININKAS. Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – A. Ažu­ba­lis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ko­le­gos, tik ne­ap­si­gau­ki­me. Šis do­ku­men­tas svar­bus, bet, ki­ta ver­tus, jis at­sklei­džia ir tam tik­rą mū­sų dvi­pras­miš­ką el­ge­sį. Mes kal­ti­na­me Ru­si­ją, sa­ko­me, kas įvy­ko ir pa­na­šiai, bet pa­tys su oku­pa­ci­jos pa­sek­mė­mis, tu­riu min­ty­je de­so­vie­ti­za­ci­jos vie­šų­jų erd­vių pro­ce­są, mes nie­kur ne­pa­ju­dė­jo­me. Oku­pan­tų pa­min­klai kaip sto­vė­jo, taip sto­vi, o čia ša­lia sto­vi par­ti­za­nų pa­min­klai. Mes ei­na­me, gie­da­me prie par­ti­za­no pa­trio­ti­nes gies­mes, tuo pa­čiu me­tu to­le­ruo­da­mi mo­nu­men­tus, pa­sta­ty­tus oku­pan­tams.

Tai, po­nai, bū­ki­me tru­pu­čiu­ką nuo­sek­lūs ir su­pras­ki­me, kad mes pa­tys ne vis­ką pa­da­rė­me. Juo­ba iš ki­tos pu­sės mums vi­sa­da ga­li pri­min­ti: pa­lau­ki­te, ką jūs čia kal­ba­te apie ko­kias nors re­zo­liu­ci­jas, pas jus sto­vi tie pa­tys pa­min­klai, jie yra le­ga­li­zuo­ti.

Tai­gi su­si­mąs­ty­ki­me kiek­vie­nas iš mū­sų, ar vis­ką pa­da­rė­me.

PIRMININKAS. K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos ir ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, ką mes čia da­ro­me, ir ne­la­bai su­pran­tu, ir ko­dėl? To­dėl, kad kai mes svars­tė­me re­zo­liu­ci­ją, sa­lė bu­vo apy­tuš­tė, li­kę šur­mu­lia­vo. Pir­mi­nin­kas pri­ei­na ir sa­ko: iš­si­brau­ki­te, ne­kal­bė­ki­te. Pir­mi­nin­kė iš pu­sės va­lan­dos dis­ku­si­jos pa­da­ro de­šim­ties mi­nu­čių.

Tie­siog klas­ta ir ap­gau­le įvy­ko toks pat da­ly­kas. Ge­rai, kad neiš­si­brau­kiau, ne­re­a­ga­vau į tuos da­ly­kus. Iš tik­ro, jei ne­rei­ka­lin­gas, ne­trau­ki­me to­kio da­ly­ko. Ne­rei­kia tų re­zo­liu­ci­jų. O jei­gu rei­ka­lin­ga, tai rim­tai ir svars­ty­ki­me. Jei­gu kai­rie­siems…

PIRMININKAS. E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Šią re­zo­liu­ci­ją mes svars­tė­me il­gai, pa­tai­sos bu­vo pri­im­tos, bet ma­no pri­mi­ni­mas, kad mes ly­gia­vo­mės, vi­sa tau­ta, bū­da­mi so­vie­tų ver­gi­jo­je, į suo­mių pa­vyz­dį. K. G. E. Ma­ner­hei­mo pro­jek­tas šia­me Sei­me gu­li pu­sę me­tų. Mes ban­do­me pra­si­brau­ti pro įvai­rias kliū­tis mū­sų biu­ro­kratijos vir­šū­nė­se Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­me, ban­dy­da­mi pa­vai­din­ti K. G. E. Ma­ner­hei­mą, suo­mių va­dą, ku­ris ne­pa­si­da­vė per 20 me­tų ir ro­dė vi­soms Bal­ti­jos ša­lims ir Len­ki­jai pa­vyz­dį, kaip kau­tis su pra­keik­tais Sta­li­no… prie­šais. Ir lai­mė­jo ka­rą. Aš siū­ly­čiau, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, grįž­ti prie pro­jek­to ir ga­lų ga­le už­baig­ti K. G. E. Ma­ner­hei­mo sa­lės įpras­mi­ni­mo klau­si­mą tam, kad vi­sos mū­sų kai­my­nės, ku­rios pa­te­ko į tą pa­tį pra­ga­rą, ži­no­tų, kad bu­vo žmo­gus ir bu­vo tau­ta, ku­ri su­ge­bė­jo lai­mė­ti prieš sta­li­nie­čių or­das. Ačiū.

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, re­zo­liu­ci­ja pri­im­ta. Dis­ku­si­jas siū­lau nu­trauk­ti, o Is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­ja tik­rai tu­rės dar daug apie ką dis­ku­tuo­ti. Aš la­bai dė­ko­ju Is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui už to dar­bo pa­kė­li­mą į daug aukš­tes­nį ly­gį, ne­gu jis bu­vo prieš tai.

 

11.10 val.

In­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai

 

Tę­sia­me dar­bo­tvarkę. Mes vė­luo­ja­me de­šimčia mi­nu­čių. Da­bar tu­rė­tu­me tvir­tin­ti dar­bo­tvarkę, bet prieš dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mą tu­riu pra­neš­ti, kad yra gau­ti Pre­zi­den­to grą­žin­ti įsta­ty­mai: Ke­lių įsta­ty­mo straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo straips­nio pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas, Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas, Na­cio­na­li­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos įsta­ty­mo prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, Triukš­mo val­dy­mo įsta­ty­mo straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ir Ad­mi­nist­raci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas.

 

11.11 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2020 m. bir­že­lio 16 d. (ant­ra­die­nio) dar­bo­tvarkės tikslini­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dėl dar­bo­tvarkės – J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Pir­miau­sia pa­ste­bė­siu, kad Sei­mo va­do­vy­bė šiek tiek ne­ko­rek­tiš­kai pa­si­el­gė. Bu­vo sa­ky­ta, kad bus per­kel­ti vi­si klau­si­mai, ku­rie pir­mi­nia­me pro­jek­te bu­vo nuo 2-17 įra­šy­ti ir že­miau, į ket­vir­ta­die­nį, bet vie­nam pro­jek­tui pa­da­ry­ta iš­im­tis, nors apie tai ne­bu­vo kal­bė­ta. Bū­tent tuo me­tu bu­vu­siam 2-19 klau­si­mui – Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pa­tai­soms. Jis li­ko dar­bo­tvarkėje. Aš siū­lau jį iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės, nes nė­ra jo­kio rei­ka­lo svars­ty­ti pro­jek­tą, ku­riam pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė, ir gaiš­ti lai­ką, kai da­bar dar­bo­tvarkė yra per­pil­dy­ta. Na, rei­kia vie­ną kar­tą at­si­sa­ky­ti tos keis­tos idė­jos dėl vals­ty­bi­nių vais­ti­nių kū­ri­mo.

PIRMININKAS. 2-19 klau­si­mas yra Dar­bo ko­dek­sas, ar apie tai kal­bė­jo­te? 2-15. (Bal­sai sa­lė­je) E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Svei­ki. Frak­ci­jos var­du siū­lau iš­brauk­ti 2-7 klau­si­mą, tai yra dėl įga­lio­ji­mų Vy­riau­sy­bei pra­dė­ti kon­sul­ta­ci­jas dėl vals­ty­bi­nio ban­ko. Ne­ap­si­mes­ki­me, tai yra tik Sei­mo imi­ta­ci­ja, kad štai ima­mės vals­ty­bi­nio ban­ko kū­ri­mo. Re­gist­ruo­tas pro­jek­tas bir­že­lio 11 die­ną. Da­bar lai­kas pra­dė­ti apie tai kal­bė­ti? Ma­nau, ne, ne­imi­tuo­ki­me. Taip pat iš­brauk­ti 2-14 klau­si­mą – Teis­mų įsta­ty­mą ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mą. Re­gist­ruo­tas ir­gi pra­ėju­sią sa­vai­tę. Klau­sy­ki­te, ger­bia­mie­ji, tai yra imu­ni­te­to at­ėmi­mas iš tei­sė­jų ir iš Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo tei­sė­jų. Po penk­ta­die­nį pa­skelb­to Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo ver­dik­to apie Sei­me ne­tei­sė­tai, an­ti­kons­ti­tu­ciš­kai vei­ku­sią ko­mi­si­ją šis įsta­ty­mo pro­jek­tas, ypač kal­bant apie Kon­sti­tu­cinio Teis­mo tei­sė­jų imu­ni­te­to at­ėmi­mą, skam­ba kaip kerš­tas Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui. Siū­lo­me iš­brauk­ti 2-14 klau­si­mą – Teis­mų ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mų pro­jek­tus. Pro­jek­tai Nr. XIIIP-4842 ir Nr. XIIIP-4843.

PIRMININKAS. K. Ma­žei­ka.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Pra­šau iš­brauk­ti 2-28.1, 2-28.2 ir 2-28.3 klau­si­mus – At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mą ir ly­di­muo­sius, nes ko­le­ga S. Gent­vi­las ir ko­le­gė A. Ged­vi­lie­nė su ko­le­go­mis, na, nu­pla­gi­ja­vo įsta­ty­mų pa­ke­tą, ku­ris yra pa­teik­tas Vy­riau­sy­bės, ir bus pa­tei­ki­mas.

PIRMININKAS. Pa­tiks­lin­ki­te dar­bo­tvarkės klau­si­mą, nes 2-28 nė­ra.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Pro­jek­tai Nr. XIIIP-4935, Nr. XIIIP-4936 ir Nr. XIIIP-4937. Tai yra 2-18.

PIRMININKAS. Dar­bo­tvarkės 2-18 klau­si­mas. Frak­ci­jos var­du pra­šo­te?

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.

PIRMININKAS. E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, pra­ei­tą ket­vir­ta­die­nį, kai mes ty­los mi­nu­te pa­mi­nė­jo­me au­kas at­si­stodami, šis Sei­mas, tą pa­čią aki­mir­ką Ru­si­jos Dū­mos Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, tą pa­čią va­lan­dą, pri­ėmė sa­vo krei­pi­mą­si į ki­tus ko­mi­te­tus teik­ti pa­tai­sas ir per­me­tė ei­gą… į pri­ėmi­mo sta­di­ją 1989 me­tų Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos do­ku­men­tą, pa­smer­ku­sį Molotovo–Ribentropo pak­tą.

Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, čia ne apie pra­ei­tį. Mes šne­ka­me apie at­ei­tį, nes čia pa­ro­do, kaip jie elg­sis su mu­mis at­ei­ty­je. To­dėl re­zo­liu­ci­ja, ku­ri bu­vo šian­dien pa­teik­ta, va­kar už­re­gist­ruo­ta ma­no ir ko­le­gų dėl jų Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to veiks­mo, pri­va­lė­tų lai­ku su­spė­ti pa­sau­liui duo­ti sig­na­lą, kad pa­sau­lis su­re­a­guo­tų į ši­tą tarp­tau­ti­nės tei­sės pa­žei­di­mo fak­tą.

Aš no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti. Jei­gu tai bus ati­dė­ta ir liks la­bai ma­žai lai­ko, iki kol ru­sų Dū­ma ga­lu­ti­nai sa­lė­je nu­bal­suos už ši­tą siau­bin­gą tei­sės pa­žei­di­mą, ku­rį jie ruo­šia­si da­bar pa­da­ry­ti, ką mes da­ry­si­me, jei­gu mū­sų re­zo­liu­ci­ja pa­vė­luos? Ačiū. Pra­šau pa­sa­ky­ti, ka­da ši­ta re­zo­liu­ci­ja bus dar­bo­tvarkėje. Dė­kui.

PIRMININKAS. A. Ve­ry­ga.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, aš no­riu nu­si­ste­bė­ti, nuo ka­da ko­mi­te­to nei­gia­ma iš­va­da yra pre­teks­tas klau­si­mus brau­ky­ti iš dar­bo­tvarkės? Aš ma­nau, kad tam svars­ty­mas ir rei­ka­lin­gas, kad čia mes dis­ku­tuo­tu­me, ar tai yra ge­ra, ar ne­ge­ra idė­ja. Ka­dan­gi 2-15 klau­si­mas, ma­no­me, kad yra la­bai svar­bus, siū­lau frak­ci­jos var­du ši­tą klau­si­mą per­kel­ti net į ry­ti­nę dar­bo­tvarkės da­lį. Ačiū.

PIRMININKAS. B. Bra­daus­kas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dė­ko­ju, Eks­ce­len­ci­ja Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­myg­ti­nai pra­šau pa­lik­ti vals­ty­bi­nio ban­ko kū­ri­mo klau­si­mą. Trau­ki­nys jau nu­va­žia­vęs, bet gal­būt dar spė­si­me pa­si­vy­ti pas­ku­ti­nį va­go­ną. Pa­nag­ri­nė­ki­me vals­ty­bės eko­no­mi­ką ir vi­siems taps aiš­ku, ko­dėl šis klau­si­mas taip svar­bus.

PIRMININKAS. T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai pra­šau įtrauk­ti Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 52 straips­niu pro­jek­tą Nr. XIIIP-4964. Tai yra su COVID-19 su­si­jęs įsta­ty­mo pro­jek­tas, su­si­jęs su pa­ra­mos sa­va­ran­kiš­kai veik­lai skirs­ty­mu. Čia dau­giau frak­ci­jų pa­si­ra­šė. La­bai pra­šau šian­dien įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę.

PIRMININKAS. S. Gent­vi­las.

S. GENTVILAS (LSF). La­ba die­na. Dėl K. Ma­žei­kos pra­šy­mo iš­brauk­ti ma­no, A. Ma­zu­ro­nio, A. Skar­džiaus, J. Sa­ba­taus­ko ir A. Ged­vi­lie­nės įsta­ty­mų pro­jek­tus – At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo ir ly­di­muo­sius pro­jek­tus. Dėl jų su­rink­ti 48 pa­ra­šai. Pri­va­lo­mai jie tu­rė­tų bū­ti tei­kia­mi dar­bo­tvarkėje.

Dėl pla­gija­vi­mo ar ki­tų klau­si­mų tai leis­ki­te pa­si­sa­ky­ti pa­tei­ki­mo me­tu. Taps aiš­ku, kad tai nė­ra joks pla­gia­tas.

PIRMININKAS. Ge­rai. Ei­ki­me pa­gal dar­bo­tvarkę. E. Gent­vi­las Li­be­ra­lų frak­ci­jos var­du siū­lė iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės klau­si­mą 2-7 – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Vals­ty­bi­nio plėt­ros ban­ko stei­gi­mo ir vals­ty­bės da­ly­va­vi­mo kre­di­to įstai­gų ka­pi­ta­le“ pro­jek­tą Nr. XIIIP-4966. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 116 Sei­mo na­rių: už – 49, prieš – 44, su­si­lai­kė 23. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Ki­tas E. Gent­vi­lo pa­siū­ly­mas frak­ci­jos var­du iš­brauk­ti 2-14.1 ir 2-14.2 pro­jek­tus – Teis­mų įsta­ty­mo straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-4842 ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo įsta­ty­mo 8 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-4843.

Bal­suo­ja­me dėl pa­siū­ly­mo. Bal­suo­jan­tys už pa­siū­ly­mą bal­suo­ja už, ki­ti – ki­taip.

Bal­sa­vo 119 Sei­mo na­rių: už – 52, prieš – 38, su­si­lai­kė 29 Sei­mo na­riai. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Dar­bo­tvarkės 2-15 klau­si­mas – Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo Nr. X-709 35 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1939. J. Raz­ma frak­ci­jos var­du siū­lė iš­brauk­ti šį dar­bo­tvarkės klau­si­mą. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 121 Sei­mo na­rys: už – 61, prieš – 40, su­si­lai­kė 20. Klau­si­mas iš dar­bo­tvarkės iš­brauk­tas.

K. Ma­žei­ka frak­ci­jos var­du siū­lė iš­brauk­ti 2-18.1, 2-18.2 ir 2-18.3 klau­si­mus – pro­jek­tus Nr. XIIIP-4935, Nr. XIIIP-4936, Nr. XIIIP-4937. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 117 Sei­mo na­rių: už – 68, prieš – 28, su­si­lai­kė 21. Pa­siū­ly­mui pri­tar­ta.

Pa­baig­si­me vie­nus siū­ly­mus, ta­da ei­si­me prie ki­tų. T. To­mi­li­nas frak­ci­jos var­du siū­lė įra­šy­ti Už­im­tu­mo įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 52 įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIP-2470 pa­tei­ki­mą. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 116 Sei­mo na­rių: už – 76, prieš – 11, su­si­lai­kė 29. Pa­siū­ly­mui pri­tar­ta.

D. Gai­žaus­kas, pra­šau.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Aš jau ta­da no­rė­jau iš kar­to pri­ei­ti ir pa­sa­ky­ti, kad dėl Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo ma­no bal­są įskai­ty­ki­te prieš, aš su­kly­dau, ne tą pa­spau­džiau. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

PIRMININKAS. A. Pa­pir­tie­nė, pra­šau.

A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ma­no bal­sas taip pat bu­vo prieš, aš su­kly­dau dėl Far­ma­ci­jos. Pra­šau leis­ti per­bal­suo­ti.

PIRMININKAS. D. Ka­mins­kas, pra­šau.

D. KAMINSKAS (LVŽSF). Ma­no bal­sas dėl Far­ma­ci­jos taip pat bu­vo prieš. (Triukš­mas salė­je)

PIRMININKAS. T. To­mi­li­nas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Frak­ci­jos var­du siū­lo­me per­bal­suo­ti, nes trys yra prieš, tai yra siū­lan­tys per­bal­suo­ti. (Triukš­mas sa­lė­je)

PIRMININKAS. A. Sa­la­ma­ki­nas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Tru­pu­tį keis­to­ka klau­sy­ti, kai bai­gia­si ka­den­ci­ja ir Sei­mo na­rys, pa­žiū­rė­jęs, kaip bal­sa­vo ki­ti, po to sa­ko, aš ne­ži­no­jau, kaip bal­suo­ti. At­leis­ki­te, ne­gė­dy­ki­te sa­vęs prieš ki­tus. Taip mes ga­li­me iš­kreip­ti bet ku­riuos bal­sa­vi­mus. Pa­žiū­rė­jau – ne­tin­ka, pa­spau­džiu ki­tą ir sa­kau, Pir­mi­nin­ke, ne­ban­dy­ki­te kar­to­ti bal­sa­vi­mo iš nau­jo, tai bus Sta­tu­to pa­žei­di­mas.

PIRMININKAS. J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, ne kaž­kas už ki­tus žmo­nes, bet pa­tys žmo­nės pri­si­pa­ži­no su­kly­dę… (Bal­sai sa­lė­je) Kiek aš su­pran­tu, jei­gu yra trys ir dau­giau pra­šan­čių per­bal­suo­ti, mes tu­ri­me tai pa­da­ry­ti. (Bal­sai sa­lė­je) Taip, bu­vo vie­no bal­so skir­tu­mas. (Bal­sai sa­lė­je) (Triukš­mas sa­lė­je)

PIRMININKAS. Ger­bia­mi ko­le­gos, ga­liu pa­liu­dy­ti, kad jū­sų bal­sa­vi­mai yra už­pro­to­ko­luo­ti ir jie pa­žy­mė­ti ati­tin­ka­mai taip, kaip jūs bal­sa­vo­te. Ne­tu­riu prie­žas­ties teik­ti bal­suo­ti iš nau­jo. (Triukš­mas sa­lė­je) E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Čia ki­tu klau­si­mu, tik­rai ne­pra­šau per­bal­suo­ti, nes nė­ra pa­grin­do per­bal­suo­ti. Bet žiū­rė­ki­te, ko­kiu pa­grin­du jūs tei­kė­te bal­suo­ti 2-18 klau­si­mą, dėl ku­rio su­rink­ti 47 pa­ra­šai. Tai yra S. Gent­vi­lo, A. Ged­vi­lie­nės ir ki­tų pro­jek­tas. Jūs bu­vo­te in­for­muo­tas, kad yra su­rink­ti 48 pa­ra­šai ir tas pro­jek­tų pa­ke­tas pri­va­lo bū­ti dar­bo­tvarkėje, jo ne­bu­vo ga­li­ma teik­ti bal­suo­ti.

PIRMININKAS. Dėl Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo iš­aiš­ki­ni­mo, jei­gu Sei­mas ap­si­spren­džia ki­taip, jis tu­ri to­kią tei­sę. Sei­mas ap­si­spren­dė ki­taip. Įra­šo­mas į dar­bo­tvarkę pa­gal 47 pa­ra­šus. (Bal­sai sa­lė­je)

Dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Ar A. Ne­kro­šius no­ri kal­bė­ti dėl vi­sos dar­bo­tvarkės? Dėl per­bal­sa­vi­mo jau ne­kal­bė­si­me. Pra­šom kreip­tis į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją, jei­gu aš pa­žei­džiau eti­ką ar­ba pro­ce­dū­ras.

Dėl vi­sos dar­bo­tvarkės klau­siu, ar tu­ri­te kas klau­si­mų? Ne­tu­ri­te. Tei­kiu bal­suo­ti dėl dar­bo­tvarkės. (Bal­sai sa­lė­je)

Bal­sa­vo 115 Sei­mo na­rių: už – 102, prieš – 5, su­si­lai­kė 8 Sei­mo na­riai. Tę­sia­me pa­tvir­tin­tą dar­bo­tvarkę.

 

11.28 val.

Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo Nr. VIII-1881 3, 6, 7 straips­nių, vie­nuo­lik­to­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo ir prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 731 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4850(2), Gam­ti­nių du­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1973 2, 7, 9, 45, 46, 51, 53 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4851(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3.1 klau­si­mas – Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo 3, 6, 7 straips­nių, vie­nuo­lik­to­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo ir prie­do pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 731 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4850. Svars­ty­mas. Ir ly­di­ma­sis – Gam­ti­nių du­jų įsta­ty­mo kai ku­rių strai­ps­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4851. Pra­ne­šė­jas – A. Kup­čins­kas. Kvie­čiu į tri­bū­ną.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Svei­ki ko­le­gos, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas svars­tė įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pri­ta­rė ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir iš­va­doms. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ačiū. Dis­ku­tuo­ti Sei­mo na­riai ne­už­si­ra­šė. Pa­tai­sų nė­ra. Mo­ty­vai po svar­s­ty­mo. P. Sau­dar­gas – mo­ty­vai už.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Elek­tros ener­ge­ti­kos įsta­ty­mo pro­jek­tu Vy­riau­sy­bei yra nu­sta­to­ma pa­rei­ga pa­tvir­tin­ti elek­tros ener­gi­jos tie­ki­mo sau­gu­mo už­tik­ri­ni­mo prie­mo­nių ap­ra­šą. Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos agen­tū­rai rei­kės iden­ti­fi­kuo­ti na­cio­na­li­nės elek­tros ener­ge­ti­kos sek­to­riaus kri­zės sce­na­ri­jus ir pa­reng­ti pa­si­ren­gi­mo val­dy­ti ri­zi­ką elek­tros ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je pla­ną. Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jai – tvir­tin­ti pa­si­ren­gi­mo val­dy­ti ri­zi­ką elek­tros ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je taip pat pla­ną. Tai tik­rai yra rei­ka­lin­gas įsta­ty­mas. Mes ir Ener­ge­ti­kos ko­mi­si­ja, da­bar ji va­di­na­ma Dar­nios plėt­ros ko­mi­si­ja, ne kar­tą svars­tė­me įvai­rius bu­vu­sius pre­ce­den­tus dėl ener­gi­jos tie­ki­mo su­tri­ki­mų, ga­li­mas įvai­rias ka­tast­ro­fas, kri­zės sce­na­ri­jus. Iš tie­sų ma­ny­čiau, kad šis įsta­ty­mas yra rei­ka­lin­gas. Aš ma­tau, kad ir ko­mi­te­tuo­se bu­vo ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta. Aš daug ne­gai­šin­da­mas jū­sų bran­gaus lai­ko re­ko­men­duo­ju bal­suo­ti už.

PIRMININKAS. Dėl mo­ty­vų prieš Sei­mo na­rių ne­už­si­ra­šė. Ko­le­gos, siū­lau pri­tar­ti šiam pro­jek­tui po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu. Pri­ta­ria­me.

1-3.2 klau­si­mas – pro­jek­tas… Ger­bia­mi ko­le­gos, ma­ne tai­so. Mes pri­ta­rė­me abiem pro­jek­tams po svars­ty­mo ben­dru su­ta­ri­mu.

 

11.31 val.

Naf­tos pro­duk­tų ir naf­tos vals­ty­bės at­sar­gų įsta­ty­mo Nr. IX-986 1, 2, 15, 17, 18, 20, 21 straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4852(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Naf­tos pro­duk­tų ir naf­tos vals­ty­bės at­sar­gų įsta­ty­mo strai­p­snių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4852. Svars­ty­mas. Pra­ne­šė­jas – A. Bau­ra, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas.

A. BAURA (LVŽSF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to šių me­tų bir­že­lio 10 die­nos iš­va­da skam­ba taip: „Pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-4852(2) ir ko­mi­te­to iš­va­doms.“ Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai – ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ta.

PIRMININKAS. Pa­siū­ly­mų nė­ra. Dis­ku­tuo­ti Sei­mo na­riai ne­už­si­ra­šė. Siū­lau po svars­ty­mo pri­tar­ti… Dėl mo­ty­vų?

P. Sau­dar­gas – mo­ty­vai už.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, Pir­mi­nin­ke. Vėl­gi šiuo įsta­ty­mu reg­la­men­tuo­tu­me Lie­tu­vos įsto­ji­mą į Tarp­tau­ti­nę ener­ge­ti­kos agen­tū­rą, nors, tie­sa, tek­tų su­mo­kė­ti 500 tūkst. eu­rų ir kas­met mo­kė­ti po 23, ta­čiau aš ma­nau, kad pi­ni­gai ver­ti šios na­rys­tės. Bū­tų jau pa­gal Tarp­tau­ti­nės ener­ge­ti­kos agen­tū­ros tai­syk­les reg­la­men­tuo­tas naf­tos pro­duk­tų at­sar­gų pa­nau­do­ji­mas. Aš ma­nau, Lie­tu­vai, kaip ne­di­de­lei vals­ty­bei, ge­riau pri­klau­sy­ti to­kiam sam­bū­riui. Aš tik­rai re­ko­men­duo­ju ko­le­goms bal­suo­ti už. Dis­ku­si­jų taip pat ko­mi­te­tuo­se ne­la­bai bu­vo. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju, ger­bia­mi ko­le­gos. Kvie­čiu R. Baš­kie­nę pir­mi­nin­kau­ti po­sė­džiui. R. Baš­kie­nė. Ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lau pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo šiam pro­jek­tui. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

 

11.33 val.

Ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mo fon­do įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4530(2), Tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų įsta­ty­mo Nr. XIII-1414 14, 21 ir 26 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4531(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5.1 ir 1-5.2 klau­si­mai – Ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mo fon­do įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4530 ir Tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų įsta­ty­mo 14, 21 ir 26 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­tymo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4531. Svars­ty­mas. Pra­ne­šė­jas – A. Kup­čins­kas. O po­sė­džiui to­liau pir­mi­nin­kau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­ji pa­va­duo­to­ja R. Baš­kie­nė.

PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Pra­šo­me per­skai­ty­ti iš­va­dą dėl Ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mo fon­do įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIIIP-4530 ir ly­di­mo­jo – Tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų įsta­ty­mo pro­jek­to.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Bu­vo Sei­mo na­rio Gent­vi­lo pa­teik­ti siū­ly­mai, jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Ir pas­kui pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­si­ja. K. Gla­vec­kas dis­ku­tuos? At­si­pra­šau, kol jūs at­ei­si­te, A. Ne­kro­šius dėl ve­di­mo tvar­kos?

A. NEKROŠIUS (LVŽSF). La­bai dė­ko­ju. No­rė­čiau tik ži­niai. 121 straips­nio „Bal­sa­vi­mo pa­kar­to­ji­mas ir ati­dė­ji­mas“ 1 da­lis: „Bal­sa­vi­mą pa­ke­liant ran­kas ir nau­do­jant elek­tro­ni­nę sis­te­mą ga­li­ma pa­kar­to­ti, kol ne­pra­dė­tas svars­ty­ti ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, jei­gu ki­lo abe­jo­nių dėl bal­sų skai­čia­vi­mo tiks­lu­mo ir jei­gu to rei­ka­lau­ja Sei­mo Pir­mi­nin­kas, po­sė­džio pir­mi­nin­kas ar­ba ne ma­žiau kaip 5 po­sė­dy­je da­ly­vau­jan­tys Sei­mo na­riai. Spren­di­mą pa­kar­to­ti bal­sa­vi­mą pri­ima po­sė­džio pir­mi­nin­kas.“ Frak­ci­jos var­du bu­vo pra­šy­mas per­bal­suo­ti, Sei­mo Pir­mi­nin­kas tai ig­no­ra­vo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Aš ma­nau, vi­si pri­si­mi­nė­me Sta­tu­tą ir tie, ku­rie jį se­niai skai­tė, tai pat. K. Gla­vec­kas. Pra­šo­me dis­ku­tuo­ti. Ruo­šia­si D. Krei­vys.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, Ino­va­ci­jų ska­ti­ni­mo fon­das, be abe­jo, yra ga­na nau­jo­viš­ka idė­ja ir daug ša­lių tuos da­ly­kus vie­na ar ki­ta for­ma nau­do­jo ir da­rė. Ta­čiau no­riu pa­sa­ky­ti, kad, ma­no nuomone, ši­tas fon­das tam tik­ra pras­me dau­giau yra im­pro­vi­za­ci­ja ir kar­to­ji­mas ki­tų ša­lių ar­ba ki­tų eko­no­mi­kų mo­de­lio ir jis ne­vi­siš­kai yra pri­de­rin­tas prie Lie­tu­vos ar­ba, ki­taip sa­kant, ne­at­spin­di tos si­tu­a­ci­jos, ku­ri yra Lie­tu­vo­je.

O Lie­tu­vo­je si­tu­a­ci­ja yra la­bai pa­pras­ta. Mes esa­me daug in­ves­ta­vę į ino­va­ci­jas, pri­kū­rę la­bo­ra­to­ri­jų, moks­lo slė­nių ir ki­tų or­ga­ni­za­ci­nių pa­ma­ti­nių da­ly­kų, bet svar­biau­sias da­ly­kas, ko la­biau­siai pas mus trūks­ta, tai yra sme­ge­nų, ar­ba, ki­taip sa­kant, kon­cen­tra­ci­jos tų žmo­nių, ku­rie vie­naip ar ki­taip Lie­tu­vo­je yra ko nors pa­sie­kę, bet jų rė­mi­mas yra la­bai smar­kiai iš­bars­ty­tas ir dėl to mes ne­tu­ri­me tų re­zul­ta­tų, ku­rių ti­ki­mės. Šio fon­do su­kū­ri­mas ir jo tai­ky­mas teori­niams ty­ri­mams, fun­da­men­ta­liems ty­ri­mams, be abe­jo, yra tei­sin­gas da­ly­kas, bet aš gal­vo­ju, kad tas fon­das, ne­svar­bu, ar tas fon­das, ap­skri­tai lė­šos, ku­rios ski­ria­mos iš biu­dže­to ir ki­tų šal­ti­nių, tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mos la­bai aiš­kioms pro­gra­moms, ne vien tik­tai ben­drai, bet aiš­kioms pro­gra­moms, pa­vyz­džiui, la­ze­riams, bio­che­mi­jai, fin­te­chui ir dar kam nors, kur la­bai aiš­kiai bū­tų įvar­din­ta, ko­kių re­zul­ta­tų mes ti­ki­mės sa­vo eko­no­mi­ko­je. Dau­ge­liu at­ve­jų tie pi­ni­gai, ypač te­ori­niuo­se da­ly­kuo­se, fun­da­men­ta­liuo­se da­ly­kuo­se, pas mus yra iš­bars­ty­ti, pa­bars­ty­ti vi­soms ša­koms, vi­siems ga­li­miems va­rian­tams. Šiuo me­tu mes ne­sa­me to­kie tur­tin­gi ir ne­sa­me tiek daug tu­rin­tys moks­li­nin­kų, jau­nų moks­li­nin­kų ir sme­ge­nų, kad ga­lė­tu­me taip ne­at­sa­kin­gai su tuo da­ly­ku elg­tis, ki­taip ta­riant, mė­ty­ti pi­ni­gus la­bai smar­kiai vi­siems, bet už­mirš­ti tai, kad kon­cen­truo­ja­ma tu­ri bū­ti toms pa­grin­di­nėms kryp­tims, ku­rios yra su­si­ję ir su ty­ri­mais, ir, svar­biau­sia, su mū­sų pa­jė­gu­mu kon­ku­ruo­ti Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir kon­ku­ruo­ti aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės ša­ko­je.

Be to, to­kio fon­do įkū­ri­mas… be abe­jo, kai­nuos ne­ma­žai pi­ni­gų pats ad­mi­nist­ra­vi­mas ir ta­me ad­mi­nist­ra­vi­me bus sun­ku pa­siek­ti skaid­ru­mą, nes pa­pras­tai to­kie fon­dai ir val­dy­bos, ku­rios yra su­da­ro­mos, yra pa­žei­džia­mos. At­ski­ri in­te­re­sų tu­rė­to­jai, be abe­jo, ga­li siek­ti ir, ma­nau, pa­sieks, kad tie pi­ni­gai ne vi­suo­met bū­tų ski­ria­mi tiems kri­te­ri­jams ir tiems tiks­lams, ku­riuos aš ke­liu, ku­riuos mes vi­si ke­lia­me, kad tai bū­tų nau­din­ga Lie­tu­vai.

Kaš­tų ir nau­dos ana­li­zės prin­ci­pas, ypač fun­da­men­ta­lio­je eko­no­mi­ko­je, ne vi­suo­met tin­ka, bet to ke­lio ar­ba prin­ci­po ne­ga­li­ma už­mirš­ti ir bū­ti­nai juo nau­do­tis. To­dėl aš gal­vo­ju, kad ši­to fon­do su­da­ry­mas ir for­ma­vi­mas yra dau­giau im­pro­vi­za­ci­nio ti­po, ki­taip sa­kant, pa­ro­dy­mas, kad mes su­kur­si­me to­kius fon­dus ir kad jie pa­gel­bės tuos da­ly­kus da­ry­ti. Iki re­a­laus gy­ve­ni­mo, re­a­laus įgy­ven­di­ni­mo to eko­no­mi­ko­je bus la­bai dar il­gas ke­lias ir ne­ma­nau, kad ši­tuo ke­liu ei­nant bus ga­li­ma nu­ei­ti efek­ty­viau­siai, grei­čiau­siai ir tiks­liau­siai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu D. Krei­vį. Ruo­šia­si P. Gra­žu­lis.

D. KREIVYS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, kal­bant apie Ino­va­ci­jų fon­dą, pir­miau­sia rei­kia pa­kal­bė­ti apie si­tu­a­ci­ją, ku­ri yra Lie­tu­vo­je su ino­va­ci­jo­mis, moks­li­niais ty­ri­mais, moks­li­nių ty­ri­mų ko­mer­cia­li­za­ci­ja ir ino­va­ty­via eko­no­mi­ka. Šian­dien vi­si ži­no­me, kad di­dži­ą­ją da­lį mū­sų eks­por­to su­da­ro že­ma ir vi­du­ti­nė pri­dė­ti­nė ver­tė, mū­sų pro­duk­tai… Kon­ku­ruo­ja tik dar­bo jė­ga.

Jei­gu žvilg­tel­si­me į ino­va­ci­jų ir moks­li­nių ty­ri­mų fi­nan­sa­vi­mą, jis yra vie­nas pras­čiau­sių vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Ver­slo pri­si­dė­ji­mas ap­skri­tai yra mi­ni­ma­lus. Ši si­tu­a­ci­ja, ko­kia yra su­si­da­riu­si, fak­tiš­kai ne­duo­da mums ga­li­my­bių ju­dė­ti į prie­kį. Tai ro­do ir vi­si tarp­tau­ti­niai ino­va­ci­jų rei­tin­gai.

Štai ne­se­niai Vy­riau­sy­bės ata­skai­to­je bu­vo pa­si­džiaug­ta, kad mes pa­ki­lo­me vie­na­me iš rei­tin­gų ke­le­tu vie­tų į vir­šų, ta­čiau jei­gu žvilg­tel­si­me iš es­mės, pa­ma­ty­si­me, kad esa­me, skir­tin­gai ne­gu Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, at­si­lie­kan­čių ša­lių gru­pė­je, iš­si­vys­čiu­sių ša­lių at­si­lie­kan­čių ša­lių blo­ke. Tai­gi si­tu­a­ci­ja yra ne­pa­ten­ki­na­ma.

Šis fon­das ga­li su­teik­ti tam tik­rą pro­ver­žį. Fon­do es­mė – bū­tent ir yra nu­ma­ty­ta, tą ir Kęs­tu­tis mi­nė­jo, tuos pi­ni­gus skir­ti pro­ver­žio kryp­ti­mi. Tai gy­vy­bės moks­lai, la­ze­riai, in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos. Pir­miau­sia bus la­bai aiš­kiai api­brėž­ta ir iš­ryš­kin­ta, kad fi­nan­suo­ja­me tuos moks­li­nius ty­ri­mus, tą ko­mer­cia­li­za­ci­ją pro­duk­tų, ku­rie tu­ri pro­ver­žio ga­li­my­bių.

Taip pat rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad, ypač pir­mo­se sta­di­jo­se, pum­pu­ri­nės įmo­nės Lie­tu­vo­je be­veik ne­fi­nan­suo­ja­mos. Čia rei­ka­lin­ga di­de­lė vals­ty­bės pa­gal­ba, kad tie pro­ce­sai pra­si­dė­tų. Bū­tent ši­to fon­do vie­na iš es­mių yra, kad tos pum­pu­ri­nės įmo­nės ar­ba tas (…) ka­pi­ta­las at­eis į įmo­nes.

Taip pat dar vie­nas da­ly­kas, ku­ris yra la­bai svar­bus, kad vals­ty­bė bus kaip ka­ta­li­za­to­rius, pri­si­dė­da­ma sa­vo pi­ni­gais, ji pri­trauks dar dau­giau ver­slo lė­šų. Tu­rė­si­me si­ner­gi­ją ir tu­rė­si­me dvi­gu­bai ar tri­gu­bai dau­giau lė­šų ši­ta­me sek­to­riu­je.

Tai­gi šis fon­das tik­rai yra rei­ka­lin­gas, ne­pai­sant trū­ku­mų. Ma­no ma­ny­mu, trū­ku­mas yra tas, kad šis fon­das ne­bus kaip at­ski­ras ju­ri­di­nis vie­ne­tas, ne­bus at­ski­ra ko­man­di­ti­nė ūki­nė ben­dri­ja, ku­rią kon­tro­liuo­ja Lie­tu­vos ban­kas, bet jis yra dau­giau toks de­be­sy­je, klau­di­nis fon­das, ku­rio su­kur­tus… o pa­čius fon­dus ad­mi­nist­ruos „In­ve­ga“. Čia bus tik prie­žiū­ros ko­mi­si­ja ar ko­mi­te­tas, ku­ris pa­ta­ri­nės. Iš prin­ci­po žings­nis į prie­kį yra ge­ras. Tą žings­nį tik­rai rei­kia pa­tvir­tin­ti.

Aš ma­nau, kad ki­tas žings­nis anks­čiau ar vė­liau tu­rės bū­ti at­ski­ro, nor­ma­laus, stip­raus ino­va­ci­jų fon­do, kaip at­ski­ros ben­dro­vės, ko­man­di­ti­nės ūki­nės ben­dri­jos, su­kū­ri­mas, ku­ris eis to­liau. Tai­gi čia yra pir­mas žings­nis. Siū­lau, ko­le­gos, jį pa­lai­ky­ti. To rei­kia vals­ty­bei, to rei­kia mū­sų eko­no­mi­kai. O to­liau tur­būt kar­tu, ar vie­na, ar ki­ta Sei­mo su­dė­tis, gal­būt bus ga­li­ma pa­da­ry­ti ir ki­tus žings­nius. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu P. Gra­žu­lį. Pra­šom, ko­le­ga. Dis­ku­si­ja. Pen­kios mi­nu­tės.

P. GRAŽULIS (MSNG). La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Iš tik­ro aš pa­žiū­rė­jau, kad tų ins­ti­tu­ci­jų yra ne vie­na. Pir­miau­sia tai yra MITA, moks­li­nių ty­ri­mų agen­tū­ra. Pa­skai­ty­ki­te jos nuo­sta­tus. Pa­grin­di­nis tiks­las moks­li­nė­je sri­ty­je – kad įmo­nės da­ry­tų pro­ver­žį. Yra „In­ve­ga“, yra daug ins­ti­tu­ci­jų. Nie­kam nie­kas ne­at­sa­kin­gas. Čia, ma­tyt, drau­gų bū­re­lis su­gal­vo­jo, kaip dar pa­si­im­ti kiek iš vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų. Aš ma­ny­čiau, čia pro­ver­žis. Kas ver­šis, ver­šis ir pri­si­verš prie pi­ni­gų, ko­kia nors gru­pė drau­gų.

Ma­ny­čiau, kad vi­siš­kai ne iki ga­lo iš­dirb­tas įsta­ty­mas. Rei­kė­tų žiū­rė­ti iš es­mės ir vi­sas ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios už­si­i­ma ar pro­ver­žiais, ar ino­va­ci­jo­mis, ar kuo, grei­čiau­siai rei­kė­tų su­jung­ti į vie­ną, nors šiuo me­tu ši­tas ins­ti­tu­ci­jas ku­ruo­ja Ūkio mi­nis­te­ri­ja, bet vis dėl to jų yra ne­ma­žai, o re­zul­ta­to nė­ra. To­dėl aš la­bai skep­tiš­kai žiū­riu į šį nau­ją įsta­ty­mą, bus su­kur­tos ke­lios dar­bo vie­tos, ne po ke­lis tūks­tan­čius at­ly­gi­ni­mas, gal bus di­des­nis dar at­ly­gi­ni­mas, daug pa­va­ži­nės po už­sie­nius, pa­ty­ri­nės, kaip ten, o nau­dos Lie­tu­vai ir ver­slui ne­bus. To­dėl aš la­bai skep­tiš­kai žiū­riu į šį įsta­ty­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už jū­sų nuo­mo­nę. Ger­bia­mi ko­le­gos, pa­siū­ly­mai dėl ati­tin­ka­mų straips­nių. Yra E. Gent­vi­lo pa­siū­ly­mas dėl 2 straips­nio. Ger­bia­ma­sis Eu­ge­ni­jau, jūs no­ri­te ko­men­tuo­ti? Ir kvie­čiu A. Kup­čins­ką, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją. Pra­šom, su­tei­kiu žo­dį ger­bia­mam Eu­ge­ni­jui.

E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Ger­bia­mie­ji, tik­rai toks ne­es­mi­nis pa­pil­dy­mas, ta­čiau žiū­rė­ki­te, kas yra pa­ra­šy­ta įsta­ty­me. Įsta­ty­mo teks­tas skam­ba ši­taip: „At­sa­kin­go­ji mi­nis­te­ri­ja – vals­ty­bės tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų po­li­ti­ką for­muo­jan­ti mi­nis­te­ri­ja, kaip tai nu­sta­ty­ta Tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų įsta­ty­me.“ At­spė­ki­te, ko­kia tai mi­nis­te­ri­ja. To­dėl aš siū­lau pa­ra­šy­ti skliaus­te­liuo­se, kad tai yra Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja. Mes duo­da­me api­brė­ži­mą, ką ta mi­nis­te­ri­ja da­ro, sa­ko­me, kaip tai nu­sta­ty­ta Tech­no­lo­gi­jų ir ino­va­ci­jų įsta­ty­me, eik, žiū­rėk ki­tą įsta­ty­mą, ten at­ra­si, kad yra pa­ra­šy­ta Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja. Šia­me teks­te rei­kia pa­ra­šy­ti mi­nis­te­ri­jos pa­va­di­ni­mą. Tik­rai tech­ni­nis ma­no pa­siū­ly­mas, bet skai­tan­čiam žmo­gui tik­rai taps aiš­ku.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Tech­ni­nis, bet la­bai svar­bus. Aš ma­nau, yra de­šimt pri­ta­rian­čių­jų, dėl to dau­giau, su­ta­ria­me, ap­skri­tai ne­klau­siu. Ko­mi­te­to ar­gu­men­tai. Ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas tu­rė­tų at­ei­ti į tri­bū­ną ir pa­sa­ky­ti, bet jis to ne­da­ro. Bet yra ko­mi­te­to pri­ta­ri­mas. Ga­li­me tam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me. Dė­ko­ju.

Ant­ra­sis E. Gent­vi­lo pa­siū­ly­mas dėl fon­do val­dy­to­jo. Pa­pil­dė­te. Pra­šom.

E. GENTVILAS (LSF). Kai mi­nis­te­ri­jų yra 14, dar ga­li at­spė­ti, ko­kia ta mi­nis­te­ri­ja, len­gviau at­spė­ti. Kal­bant apie fon­do val­dy­to­ją, jis įsta­ty­mo teks­te, pro­jek­te, api­brėž­tas ši­taip: „Fon­do val­dy­to­jas – na­cio­na­li­nė plėt­ros įstai­ga, ku­riai Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės yra pa­ves­ta vyk­dy­ti na­cio­na­li­nės plėt­ros įstai­gos veik­lą smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio ver­slo ir ūkio sub­jek­tų veik­los pra­džios, vyk­dy­mo ir plėt­ros sri­ty­se, įskai­tant ino­va­ci­jas“. Tai at­spė­ki­me, ko­kia čia or­ga­ni­za­ci­ja! Taip, aki­vaiz­du, kai kal­ba­me su pro­jek­to au­to­riais, kad tai yra „In­ve­ga“, tai skliaus­te­liuo­se ma­no pa­siū­ly­me ir ra­šo­ma: „In­ve­ga“. Nie­kaip ne­su­pra­tau Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tų mo­ty­vų, ko­dėl jie at­si­sa­kė įra­šy­ti pa­va­di­ni­mą „In­ve­ga“, kaip ten – mi­nis­te­ri­jos. „In­ve­ga“, ir vi­siems vis­kas aiš­ku, kas bus šio fon­do val­dy­to­jas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ko­mi­te­tas taip pat pri­ta­rė. Ger­bia­mi ko­le­gos, ir mes pri­ta­ria­me. Prieš­ta­rau­jan­čių nė­ra. K. Gla­vec­kas dėl šio pa­siū­ly­mo ar dėl vi­so? Dėl šio pa­siū­ly­mo?

K. GLAVECKAS (LSF). Dėl vi­so.

PIRMININKĖ. Dėl vi­so. Dėl šio pa­siū­ly­mo su­ta­rė­me. Da­bar, ko­le­gos, dau­giau pa­siū­ly­mų nė­ra. Dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to mo­ty­vai. Pra­šo­me. K. Gla­vec­kas – mo­ty­vai prieš.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš iš tri­bū­nos svars­ty­mo me­tu pa­sa­kiau daug ar­gu­men­tų, ku­rie, ma­no su­pra­ti­mu, yra la­biau su­si­ję su to­kiu im­pro­vi­za­ci­niu dar­bu, o ne su re­a­liu dar­bu, nes ša­lia vi­sų tų esa­mų da­bar struk­tū­rų – in­ve­gų, pa­ra­mos fon­dų ir taip to­liau – ku­ria­mas dar vie­nas in­ves­ti­ci­jų fon­das, ku­ris spe­cia­li­zuo­sis fun­da­men­ta­liuo­se ty­ri­muo­se. Ja­me vi­si val­dy­mo or­ga­nai, kaip sa­kau dar kar­tą, nė­ra ap­draus­ti ir nė­ra iš prin­ci­po sau­gūs ir at­spa­rūs blo­goms ten­den­ci­joms, ku­rios yra pas mus skirs­tant ko­kius nors fon­dus, kaip ži­no­te, as­me­ni­niai in­te­re­sai, ki­ti da­ly­kai. Ly­giai tas pats ir čia, kol nė­ra api­brėž­tos la­bai aiš­kios kryp­tys, ne­su­for­mu­luo­ta pa­grin­di­niuo­se do­ku­men­tuo­se, ko­kiu ke­liu eis Lie­tu­va, ko­kiu ke­liu eis mū­sų moks­li­niai ty­ri­mai, kon­kre­tūs ty­ri­mai, ypač re­zul­ta­tai, ma­tuo­jant kaš­tų ir nau­dos ana­li­zės pa­grin­du. Šiuo at­žvil­giu šis fon­das yra toks la­biau kaip ge­rų no­rų fon­das ir gra­žiai skam­ban­tis in­stru­men­tas, bet skam­bė­ji­mas jo ne­bus toks, koks da­bar Lie­tu­vai rei­ka­lin­gas, tai yra kad bū­tų dau­giau ga­mi­na­ma, dau­giau par­duo­da­ma, dau­giau už­dir­ba­ma ir ge­riau gy­ve­na­ma. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai už – V. Po­de­rys. Pra­šom, ko­le­ga.

V. PODERYS (MSNG). Dė­kui, pir­mi­nin­ke. Pa­si­sa­kau už dėl tiks­lo. Iš tik­rų­jų rei­ka­lin­gas toks fon­das, ku­ris su­teik­tų pro­ver­žį ir pa­di­din­tų mū­sų in­ves­ti­ci­jas, ino­va­ci­jas ir eks­pe­ri­men­ti­nę plėt­rą. Ta­čiau pats įsta­ty­mas kaip toks yra tu­rin­tis daug ydų. Vi­sų pir­ma ši­tas fon­das yra dar vie­na prie­li­pa prie ir taip cha­o­tiš­kos ir bi­zan­tiš­kos sis­te­mos, ino­va­ci­jų ir eks­pe­ri­men­ti­nės plėt­ros sis­te­mos. Kal­bant apie pa­tį fon­dą ir tas ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios jį val­dys, ne­iš­ryš­kin­tas nei skait­lin­gu­mas, nei kon­tro­lė, nei skaid­ru­mas, nei ki­ti da­ly­kai. Apie šią vie­tą aš ko­mi­te­te pa­si­sa­kiau, ir la­bai skep­tiš­kai, kad tie da­ly­kai tu­ri bū­ti su­tvar­ky­ti ir šiam šim­tams mi­li­jo­nų eu­rų įsi­sa­vi­nti fon­dui rei­ka­lin­ga ir at­skai­to­my­bė, ir skaid­ru­mas, ir tiks­lų aiš­ku­mas, ir pa­ma­tuo­ja­mu­mas, ir taip pat, ko ypač trūks­ta, ben­dra­dar­bia­vi­mo su pri­va­čiu sek­to­riu­mi prin­ci­po, nes čia ta­me fon­de bus koin­ves­tuo­ja­mi pi­ni­gai kar­tu su pri­va­čiu sek­to­riu­mi. Tie rei­ka­lai nė­ra iš­ryš­kin­ti ir tai yra di­de­lė ri­zi­ka. Aš su­si­lai­ky­siu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl In­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mo fon­do po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 90 Sei­mo na­rių: už – 82, prieš – nė­ra, su­si­lai­kė 8. Pri­tar­ta po svars­ty­mo. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė­me ir ly­di­ma­jam tei­sės ak­tui, nes nė­ra pa­siū­ly­mų. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju.

 

11.52 val.

In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo ket­vir­tuo­ju2 skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4206(2), Įsta­ty­mo „Dėl užsie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ Nr. IX-2206 1 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4207(2), Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4208(2), Už­im­tu­mo įsta­ty­mo Nr. XII-2470 56 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4209(2), Že­mės įstaty­mo Nr. I-446 9 ir 23 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4210(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4206(2). Ma­nau, kad kar­tu ga­li­me svars­ty­ti ir ly­di­muo­sius: įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“ pakeitimo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-4207(2), Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, Už­im­tu­mo įsta­ty­mo ir Že­mės įsta­ty­mo pro­jek­tus, ku­rie yra su­si­ję su šiuo In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mu. Svars­ty­mas, iš­va­dos. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas, A. Kup­čins­kas. Pra­šom. Ruo­šia­si A. But­ke­vi­čius, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai ma­lo­niai pra­šau bū­ti pa­si­ruo­šus, jei­gu ne­tu­ri­te iš­va­dų, jas duo­si­me. Vė­luo­ja­me pa­gal lai­ką. In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo ir ly­di­mų­jų tei­sės ak­tų, o jūs esa­te tik ly­di­mų­jų Už­im­tu­mo ir Že­mės įsta­ty­mų.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mas. Bu­vo svars­ty­mai net ir šian­dien ry­te. Ir da­bar – pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms ben­dru suta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ly­di­ma­sis Už­im­tu­mo įsta­ty­mas. Dėl už­sie­nie­čių ne­bu­vo Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to, ne­klai­din­ki­te.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir iš­va­doms. Vi­si ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas bu­vo­te dėl Že­mės įsta­ty­mo, tai čia pir­miau­sia kaip pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas. O kur ly­di­mie­ji, taip pat skai­ty­si­me.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Vėl­gi tas pats – pri­tar­ti ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ko­mi­te­to iš­va­doms ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Taip, da­bar jūs bu­vo­te kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas dėl įsta­ty­mo „Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties“. Pra­šom per­skai­ty­ti pa­pil­do­mo ko­mi­te­to iš­va­dą.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tui įsta­ty­mo pro­jek­tą to­bu­lin­ti at­si­žvel­giant į Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me Nr. I-473 pa­teik­tą pa­siū­ly­mą, jam ko­mi­te­tas pri­ta­rė.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dėl Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo taip pat bu­vo­te pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ti ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tui pro­jek­tą to­bu­lin­ti at­si­žvel­giant į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas ir Vy­riau­sy­bės pa­teik­tus siū­ly­mus, jiems ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu A. But­ke­vi­čių, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to iš­va­da. Jū­sų iš­va­da bu­vo tik dėl pa­grin­di­nio įsta­ty­mo, taip?

A. BUTKEVIČIUS (MSNG). Ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas svars­tė In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo ketvirtuoju2 skirsniu pro­jek­tą. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to iš­va­da yra to­kia: „Iš es­mės pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui jį to­bu­lin­ti, at­si­žvel­giant į pa­teik­tas pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus, jiems pri­ta­rė ko­mi­te­tas.“ Re­zul­ta­tai: 9 – už, prieš ne­bu­vo, 1 su­si­lai­kė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką A. Stan­či­ką. Jūs bu­vo­te kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas dėl In­ves­ti­ci­jų ir Že­mės įsta­ty­mų pro­jek­tų. Pra­šom per­skai­ty­ti iš­va­das.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas ge­gu­žės 27 die­ną svars­tė mi­nė­tus pro­jek­tus. Spren­di­mai: grą­žin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos in­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo ket­vir­tuo­ju2 skir­sniu įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-4206(2) ini­cia­to­riams to­bu­lin­ti, at­si­žvel­giant į Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to ir Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos pa­sta­bas ir ko­mi­te­to pa­siū­ly­mus. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: 8 – už, su­si­lai­kiu­sių, prieš ne­bu­vo.

Ir ana­lo­giš­kai ly­di­mą­jį pro­jek­tą Nr. XIIIP-4210 grą­žin­ti to­bu­lin­ti. Re­zul­ta­tas toks pat.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu pa­pil­do­mo ko­mi­te­to, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to, pra­ne­šė­ją J. Var­ka­lį. Jūs taip pat svars­tė­te pa­grin­di­nį In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mą ir Už­im­tu­mo įsta­ty­mą. Tad pra­šom per­skai­ty­ti iš­va­das dėl šių įsta­ty­mų. (Bal­sas sa­lė­je) Ir dėl Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties, taip, ačiū.

J. VARKALYS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ap­svars­tė šį In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ir ko­mi­te­to spren­di­mas – pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui pa­to­bu­lin­ti jį, at­si­žvel­giant į 2020 m. ge­gu­žės 12 d. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me Nr. I-473 pa­teik­tus pa­siū­ly­mus, Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus, Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos pa­teik­tas pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Už­im­tu­mo. Ne Už­im­tu­mo, bet In­ves­ti­ci­jų.

PIRMININKĖ. In­ves­ti­ci­jų. Da­bar Už­im­tu­mo.

J. VARKALYS (LSF). Už­im­tu­mo įsta­ty­mas taip pat ap­svars­ty­tas. Ir ko­mi­te­tas nu­spren­dė pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui pa­to­bu­lin­ti jį at­si­žvel­giant į 2020 m. ge­gu­žės 12 d. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me Nr. I-473 pa­teik­tus pa­siū­ly­mus. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties, taip?

J. VARKALYS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Dėl už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ap­svars­tė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą ir ko­mi­te­to spren­di­mas – pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tui pa­to­bu­lin­ti jį at­si­žvel­giant į 2020 m. ge­gu­žės 12 d. Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me Nr. I-473 pa­teik­tą pa­siū­ly­mą dėl įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo da­tos. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu dar vie­ną Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją A. Nor­kie­nę. Ma­lo­niai pra­šom. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­da dėl In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo.

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas, ge­gu­žės 29 die­ną svars­tė mi­nė­tą įsta­ty­mą, nu­spren­dė pri­tar­ti ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui pri­tar­ti Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos, Eu­ro­pos tei­sės de­par­ta­men­to ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pa­teik­tiems pa­siū­ly­mams ir pa­sta­boms, jiems pri­ta­rė ko­mi­te­tas, pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui ir Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­dai. Pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Už­sie­nie­čių tei­si­nės pa­dė­ties įsta­ty­mas bu­vo ly­di­ma­sis. Ma­tau, kad ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas J. Ber­na­to­nis tu­rė­tų per­skai­ty­ti iš­va­dą dėl ly­di­mo­jo įsta­ty­mo pro­jek­to. Pra­šau. Ruo­šia­si K. Bac­vin­ka – dėl ly­di­mo­jo Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Ir bū­si­me vi­sas iš­va­das iš­gir­dę.

J. BERNATONIS (LSDDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­li ko­le­gos Sei­mo na­riai, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas pa­gal vi­sas nu­ro­dy­tas pa­sta­bas pa­tai­sė šį pro­jek­tą ir vien­bal­siai pri­ta­rė pa­tai­sy­tam va­rian­tui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ly­di­ma­sis In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo yra Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mas. K. Bac­vin­ka. Taip, ačiū, jūs jau tri­bū­no­je. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to iš­va­da.

K. BACVINKA (LVŽSF). La­ba die­na vi­siems. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas svars­tė šį pro­jek­tą. Ko­mi­te­to spren­di­mas – pri­tar­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mui. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 9, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Iš­gir­do­me vi­sas iš­va­das dėl pa­grin­di­nio ir ly­di­mų­jų tei­sės ak­tų. Dis­ku­si­ja. E. Pu­pi­nis. Pra­šom. Ruo­šia­si A. Kup­čins­kas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų šian­dien svars­to­me la­bai svar­bų įsta­ty­mą, su­si­ju­sį su pa­leng­vi­ni­mu dėl in­ves­ti­ci­jų. Aiš­ku, gai­la, kad tur­būt ne­ma­žai sa­vi­val­dy­bių pra­mie­go­jo tuos lai­kus, kuo­met bu­vo ga­li­ma steig­ti lais­vą­sias eko­no­mi­nes zo­nas, ga­liau­siai pra­mo­nės par­kus, bet kaip tik šis įsta­ty­mas dar grą­ži­na tam tik­rą ga­li­my­bę pa­ban­dy­ti su­si­kaup­ti prie ga­li­my­bės pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jas į sa­vo re­gio­nus. Aiš­ku, čia tur­būt dau­giau­sia ti­kė­ti­na iš tų, ku­rie tu­ri iš­vys­ty­tas tam tik­ras in­fra­struk­tū­ras, ypač kal­bant apie bu­vu­sius tuos de­šimt vys­to­mų pra­mo­nės cen­trų, kur da­bar gal­būt ne­vie­no­do­mis są­ly­go­mis ga­li at­ei­ti in­ves­ti­ci­jos. Ta­čiau kaip tik šis įsta­ty­mas ir su­da­ro vie­no­das są­ly­gas. Kaip tik stam­bus in­ves­tuo­to­jas, at­ei­nan­tis čia pa­gal tam tik­rą su­tar­tį, kai ku­ra­vi­mas vyks­ta iš Vy­riau­sy­bės ir su­da­ro­mos vi­sos ga­li­my­bės pa­keis­ti te­ri­to­ri­jos pla­na­vi­mo do­ku­men­tus leng­ves­niu bū­du, taip pat net­gi gau­ti tam tik­rą pa­ra­mą in­fra­struk­tū­rai – net iki 5 %, pri­ve­dant tam tik­rus in­ži­ne­ri­nius tin­klus iki rei­kia­mos vys­to­mos te­ri­to­ri­jos, kur ga­li at­si­ras­ti in­ves­ti­to­rius.

Taip pat tei­gia­ma tai, kad pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo lai­ko­tar­pis yra net de­šimt me­tų. Iš tie­sų tai ir­gi pa­leng­vi­ni­mas in­ves­ti­to­riui, jis ga­li plė­to­ti sa­vo ver­slą ir steig­ti dar­bo vie­tas gal­būt net tą pa­čią die­ną, kaip mes vi­si įsi­vaiz­duo­ja­me.

Dar vie­nas ge­ras da­ly­kas, kad iš tik­rų­jų tas vie­tas ga­li steig­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je, vys­tant tam tik­rą ver­slo in­fra­struk­tū­rą, ir taip at­si­ras­tų dar­bo vie­tų. Taip pat ten­ka pri­tar­ti ir tiems ko­le­goms, ku­rie ma­to, kad vis dėl­to są­ly­gos nė­ra vie­no­dos Vil­niu­je. To­dėl ir siū­lo­ma, kad gal­būt re­gio­nuo­se bū­tų ga­li­ma steig­ti iki 150 dar­bo vie­tų. Aiš­ku, tos in­ves­ti­ci­jos bū­tų iki 20 mln. eu­rų. Bet vėl­gi čia gal­būt net rei­kė­tų ir iš­plės­ti tas vie­tas, kur in­ves­ti­ci­jos at­ei­tų šiek tiek sun­kiau, tu­rint ome­ny kai ku­rias ir lais­vą­sias eko­no­mi­nes zo­nas. Jos vis tiek tu­ri tam tik­rą pri­ori­te­tą, jos ga­li pri­trauk­ti ga­na smul­kias in­ves­ti­ci­jas ir ten jau yra iš­vys­ty­tos vi­sos in­fra­struk­tū­ros.

Ko­dėl aš taip sa­kau? Aš vis­gi ti­kiu, kad mes dar ga­li­me pa­da­ry­ti tam tik­ras prie­lai­das vy­s­tant ver­slus re­gio­nuo­se, kad Lie­tu­va vys­ty­tų­si kiek įma­no­ma to­ly­giau. Tai yra la­bai svar­bu.

Ir dar vie­na, į ką no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, tur­būt šis įsta­ty­mas la­bai pui­kus, ta­čiau bū­tų ge­rai, kad apie jį ži­no­tų ne tik sa­vi­val­dy­bių va­do­vai ar­ba ku­rie ne ku­rie žmo­nės. Jis tu­rė­tų bū­ti ga­na pla­čiai pri­sta­ty­tas vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ne pa­slap­tis tur­būt, kad sa­vi­val­dy­bė­se vis­ko yra: kai ku­rie gal­būt lau­kia in­ves­ti­ci­jų, kai ku­riems tos in­ves­ti­ci­jos dėl ga­li­mos kon­ku­ren­ci­jos dar­bo rin­ko­je ga­li ir truk­dy­ti, ne­bū­ti to­kios ma­lo­nios. Ta­čiau, ma­nau, ap­skri­tai žiū­rint mū­sų žmo­nių in­te­re­sų, jos vis dėl­to tu­ri su­lauk­ti di­de­lio pri­ta­ri­mo. To­dėl aš gal­būt ir vie­ša­jai įstai­gai „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“, ir gal­būt Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jai taip pat siū­ly­čiau ak­ty­viai pri­sta­ty­ti tą pro­jek­tą ne tik va­do­vams, bet ir sa­vi­val­dy­bė­se, pri­sta­ty­ti ne tik sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų na­riams, bet ir įstai­goms, ku­rios ruo­šia, su­tei­kia tam tik­ras pro­fe­si­jas ko­le­gi­jo­se, pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­se, nes tai tu­ri bū­ti, ko ge­ro, vi­sų ben­druo­me­nių rei­ka­las, kad su­pras­tu­me, kad tai yra svar­bus rei­ka­las, kad iš tik­rų­jų pa­si­ruoš­tu­me rei­kia­mų spe­cia­lis­tų rengimui ir kad tai tap­tų ne tik kai ku­rių ta­ry­bų na­rių ar­ba me­rų tam tik­ru in­te­re­su, bet vi­sų ben­druo­me­nių in­te­re­su. Tu­ri bū­ti tam tik­ras spau­di­mas, kad kai ku­rio­se vie­to­se, kur in­ves­ti­ci­jos ne­la­bai yra pa­gei­dau­ja­mos, bū­tų pra­lauž­tos tam tik­ros už­kar­dos, kad jos tap­tų vi­sų ben­druo­me­nių in­te­re­su, kad tai su­da­ry­tų tam tik­rą prie­lai­dą kaip ban­gą suk­tis dau­giau sraig­te­liams vi­so­se sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jo­se, o ne taip, kad, kaip bu­vo po­žiū­ris anks­čiau, svar­bu ne­pa­da­ry­ti klai­dų, ge­riau nie­ko ne­da­ry­ti. Iš tik­rų­jų lin­kiu vi­siems at­si­rai­to­jus ran­ko­ves dirb­ti, nes tai, kaip ir mi­nė­jau, tam tik­ras šan­sas dau­gu­mai sa­vi­val­dy­bių, ku­rios ti­ki in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mu ir ku­rios no­ri, kad tos in­ves­ti­ci­jos pa­da­ry­tų…

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Lai­kas!

E. PUPINIS (TS-LKDF). …ge­ras eko­no­mi­nes prie­lai­das to­les­niam re­gio­nų vys­ty­mui. Ačiū jums.

PIRMININKĖ. Kvie­čiu A. Kup­čins­ką. Dis­ku­si­ja. Pen­kios mi­nu­tės.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­ties jau me­tai, kaip šis įsta­ty­mo pro­jek­tas yra Sei­me. Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja bu­vo ini­cia­to­rė, bet gai­la, kad pas­kui Vy­riau­sy­bė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą kaž­ko­dėl su­lai­kė ir tu­rė­jo vi­si Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to na­riai ra­šy­tis ir pa­teik­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą kaip ko­mi­te­to ini­cia­ty­vą. Na, bet ne­svar­bu. Svar­bu, kad iš­ties šis svar­bus įsta­ty­mas ju­da, nes jei­gu pa­si­žiū­rė­si­me į „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ sta­tis­ti­ką, tai 59 % in­ves­tuo­to­jų įvar­di­ja, kad pa­grin­di­nis trū­ku­mas dėl in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mo į Lie­tu­vą yra dar­bo jė­gos trū­ku­mas ir tik 30 % – dėl iš­vys­ty­tos in­fra­struk­tū­ros. Nors jei­gu pa­si­žiū­rė­si­me į lais­vą­sias eko­no­mi­nes zo­nas, į vi­sus sep­ty­nis Lie­tu­vos pra­mo­nės par­kus, tai pa­ė­mę vi­du­ti­nį – 10 hek­ta­rų skly­pą, mes ma­to­me, kad iš­vys­ty­tos in­fra­struk­tū­ros ar­ba to­kių skly­pų ga­li­me pa­siū­ly­ti vos vie­ną du. Tai reiš­kia, kad iš­ties pra­mo­nės par­kai ir lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos pa­sie­kė jau tam tik­rą pi­ką ir rei­kia mums žiū­rė­ti tru­pu­tį pla­čiau į vi­są Lie­tu­vą, ir są­ly­gi­nai pri­ly­gin­ti vi­są Lie­tu­vą lais­va­jai eko­no­mi­nei zo­nai.

Tą pir­miau­sia pa­ju­to Slo­va­ki­ja, Len­ki­ja, Ai­ri­ja. Ypač tur­būt skaus­min­gas len­kams at­ve­jis bu­vo 2015 me­tais, kai „Ja­gu­ar Land Ro­ver“ įmo­nė, kom­pa­ni­ja pa­si­rin­ko bū­tent Slo­va­ki­ją, o ne Len­ki­ją, nes Len­ki­ja bu­vo ne­pa­kan­ka­mai pa­si­ren­gu­si, ne­tu­rė­jo ati­tin­ka­mos įsta­ty­mų ba­zės ir pra­ra­do 1 mlrd. 400 mln. in­ves­ti­ci­jų. Bū­tent po to len­kai 2017–2018 me­tais ga­na sku­biai kei­tė sa­vo įsta­ty­mų pro­jek­tus ir vi­są ba­zę dėl spe­cia­lių­jų eko­no­mi­nių zo­nų. Da­bar mes ei­na­me tuo pa­čiu ke­liu, bet jau šiek tiek ir at­si­lik­da­mi. Rei­kia pri­si­min­ti, kad mū­sų te­ri­to­ri­ja ge­ro­kai ma­žes­nė, o Len­ki­ja sa­vo 25 spe­cia­li­ą­sias eko­no­mi­nes zo­nas jau, ga­li­ma sa­ky­ti, ir­gi iš­nau­do­jo ir pa­ver­tė vi­są Len­ki­ją daug pa­trauk­les­ne in­ves­tuo­to­jams.

Mes tu­rė­tu­me kuo sku­biau (bū­tų la­bai ge­rai, kad dar šio­je se­si­jo­je) pri­im­ti šį In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mą, nes jei­gu jis bus ki­to­je se­si­jo­je, tai vėl vi­si rei­ka­lai nu­si­ke­lia, o „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ jau da­bar nu­ro­do, kad kol mes svars­tė­me įsta­ty­mo pro­jek­tą, per šiuos dve­jus me­tus, tai yra pra­ėjusius ir šiuos me­tus, pra­ra­do­me apie 13 in­ves­tuo­to­jų.

Ži­nau, yra ko­le­gos Sei­mo na­riai pa­tei­kę siū­ly­mus, kad ma­žin­tu­me pa­čią kar­te­lę, ku­rią gal­būt ne vi­sos sa­vi­val­dy­bės per­šok­tų, bet rei­kia su­pras­ti, kad in­ves­ti­ci­jų ko­or­di­na­to­rius vis tiek dirbs „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ prie Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos ir ne sa­vi­val­dy­bės at­ski­rai vi­lios tuos stam­bius pro­jek­tus, bet bū­tent de­rin­da­mie­si su „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“. Aš ma­nau, kad ma­žes­niems pro­jek­tams tik­rai pa­kan­ka­mų pa­ska­tų yra ir Sa­vi­val­dy­bių in­fra­struk­tū­ros plėt­ros įsta­ty­me, ir Re­gio­ni­nės po­li­ti­kos įsta­ty­me, ir ne­se­niai pri­im­ta­me Lie­tu­vos ben­dra­ja­me pla­ne. Bet šį­ryt mes Eko­no­mi­kos ko­mi­te­te iš da­lies pri­ta­rė­me ko­le­gų V. Ąžuo­lo ir V. Ačie­nės siū­ly­mams, nes iš­ties rei­kia su­pras­ti, kad Vil­niaus re­gio­nas yra vie­nas, o ki­ta Lie­tu­va gal­būt taip pat lauk­tų to­kio dy­džio in­ves­ti­ci­jų. Pri­ta­rė­me, kad bū­tų… Iš da­lies pri­ta­rė­me, kad bū­tų kom­pro­mi­sas tarp to, ką da­bar siū­lo „In­ves­tuok Lie­tu­voje“ ir ko­le­gos.

Tik­rai la­bai pa­lai­kau šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, siū­lau pa­lai­ky­ti ir pa­ban­dy­ti jį pri­im­ti dar šio­je se­si­jo­je. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pra­ne­šė­jau, pra­šau lik­ti tri­bū­no­je, ap­tar­si­me pa­siū­ly­mus, jei­gu jūs pa­si­ruo­šęs.

Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas tei­kė pa­siū­ly­mą dėl 2 straips­nio. Ar su­tin­ka Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas? Ne­ma­tau pir­mi­nin­ko. V. Ąžuo­las. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas tei­kė pa­siū­ly­mą dėl 2 straips­nio dėl lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos įmo­nės. Su­tin­ka­te su ko­mi­te­to ar­gu­men­tais ar rei­ka­lau­ja­te bal­suo­ti? Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ne, su ko­mi­te­to ar­gu­men­tais ne­su­tin­ka­me, pra­šy­tu­me bal­suo­ti, nes yra es­mė, la­bai trum­pai, kad ža­lia­sis ko­ri­do­rius ga­lio­tų ir lais­vo­sioms eko­no­mi­nėms zo­noms, nes la­bai svar­bu, kad in­ves­ti­ci­jos at­ei­tų kuo grei­čiau, ypač šio­je si­tu­a­ci­jo­je. Pra­šom bal­suo­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to ar­gu­men­tai?

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Pri­tar­ti iš da­lies.

PIRMININKĖ. Ne, dėl 2 straips­nio jū­sų ko­mi­te­to ar­gu­men­tai – ne­pri­tar­ti. Mes svars­to­me In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo pro­jek­tą.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, taip.

PIRMININKĖ. 2 straips­nis. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas 2 straips­nį… Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas! Ne Sei­mo na­riai, o Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). At­si­pra­šau. Pa­si­žiū­rė­jau pir­miau­sia…

PIRMININKĖ. Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos įmo­nė.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, ne­pri­tar­ti. Su lais­vo­sio­mis eko­no­mi­nė­mis zo­no­mis su­si­ję klau­si­mai nė­ra kei­čia­mo įsta­ty­mo re­gu­lia­vi­mo da­ly­kas. At­si­pra­šau, pa­žiū­rė­jau į ko­le­gos…

PIRMININKĖ. Iš­si­aiš­ki­no­me, pui­ku. Svar­bu, kad iš­si­aiš­ki­no­me. Mo­ty­vai dėl Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to. V. Ąžuo­las. Iš­aiš­kin­ki­te. Mo­ty­vai už jū­sų pa­siū­ly­mą.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš, ko­le­gos, no­riu pa­tiks­lin­ti, kad la­bai svar­bu stam­biems in­ves­ti­ci­niams pro­jek­tams, taip pat svar­bu ir LEZ’ams tu­rė­ti tuos ža­liuo­sius ko­ri­do­rius. Čia yra kal­ba­ma apie grei­tes­nį do­ku­men­tų tvar­ky­mą, lei­di­mų iš­da­vi­mą ir vi­sus ki­tus pro­ce­dū­ri­nius da­lykus, ku­rie bū­tų pa­grei­tin­ti ir grei­tes­ni, nes mes pui­kiai ma­to­me, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja. Da­bar yrala­bai svar­bi kiek­vie­na in­ves­ti­ci­ja, ar ji at­ei­tų į LEZ’us, ar ji at­ei­tų į re­gio­nus, ar at­ei­tų kaip stam­būs in­ves­tuo­to­jai, to­dėl Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas pri­ta­rė šiam pa­siū­ly­mui ir įra­šė, kad tas tu­rė­tų ga­lio­ti ir LEZ’ams. Kvie­čiu bal­suo­ti už šį pa­siū­ly­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. J. Raz­ma ma­no ki­taip. Mo­ty­vai prieš.

J. RAZMA (TS-LKDF). Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ne­nei­gia pa­čios idė­jos, tik no­ri pa­sa­ky­ti, kad iš tik­rų­jų vi­si klau­si­mai dėl ko­kių nors leng­va­tų ir pa­gal­bos ver­slams lais­vo­sio­se eko­no­mi­nė­se zo­no­se tu­ri bū­ti ta­me spe­cia­li­zuo­ta­me įsta­ty­me ar­ba at­ski­rų lais­vų­jų eko­no­mi­nių zo­nų įsta­ty­muo­se. Ten yra pa­na­šių nuo­sta­tų ir da­bar. Jei­gu Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ma­no, kad dar ko nors rei­kia dėl čia įvar­din­to ža­lio­jo ko­ri­do­riaus, tai rei­kia tuo­se įsta­ty­muo­se ra­šy­ti. Čia ne dėl es­mės gin­či­ja­mės, bet dėl to, kas kur tu­ri bū­ti įra­šo­ma.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ar ko­mi­te­to at­sto­vas tik­rai ak­cen­ta­vo tą? Čia yra pa­siū­ly­mas dėl 2 straips­nio. Vi­si vie­no­dai jį su­pran­ta­me. Ge­rai.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ne­pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pa­siū­lymo. Jam pa­grin­di­nis Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė. Mo­ty­vus jau gir­dė­jo­me. (Šur­mu­lys sa­lė­je)

Bal­sa­vo 96 Sei­mo na­riai: už – 50, prieš – 6, su­si­lai­kė 40. Pri­tar­ta Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui.

Sei­mo na­rių V. Ąžuo­lo ir V. Ačie­nės pa­siū­ly­mas. Ar yra de­šimt pri­ta­rian­čių? Ma­nau, yra. Ir dėl vi­sų su­tar­ki­me iš anks­to, kad yra. Ku­ris pri­sta­to­te? V. Ąžuo­las. Pra­šau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Pa­siū­ly­mo es­mė iš tik­rų­jų…

PIRMININKĖ. Mie­li ko­le­gos, la­bai di­de­lis triukš­mas sa­lė­je, jei­gu ga­li­me, kal­bė­ki­me ty­liau, o jūs gar­siau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šis pa­siū­ly­mas yra pa­reng­tas Len­ki­jos pa­vyz­džiu, nes Len­ki­jo­je taip pat yra iš­ski­ria­ma, kas yra sos­ti­nės re­gio­no ir ki­tos ša­lies in­ves­ti­ci­jos. Mes pa­ren­gė­me to­kį pat pa­siū­ly­mą, kad Vil­niu­je ir Vil­niaus ap­skri­ty­je bū­tų 30 mln. ir 200 dar­bo vie­tų, o li­ku­sio­je Lie­tu­vo­je bū­tų 20 mln. ir 100 dar­bo vie­tų. Tai iš tik­rų­jų at­liep­tų ir šiandienę si­tu­a­ci­ją. Da­bar jau ži­no­me, kad Lie­tu­va jau bus fak­tiš­kai skirs­to­ma į du re­gio­nus, tai NACE 1 ir NACE 2, nes Vil­niaus iš­si­vys­ty­mo ly­gis jau pa­sie­kė dau­giau ne­gu eu­ro­pi­nį, o, de­ja, li­ku­si Lie­tu­vos da­lis sie­kia tik apie 60 %. Taip bū­tų ska­ti­na­ma re­gio­ni­nė po­li­ti­ka.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ar jūs su­tin­ka­te su tuo, kad… Ko­mi­te­to ar­gu­men­tai? Ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Pra­šom pa­ko­men­tuo­ti. Jū­sų, Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to…

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Mes siū­lo­me, kad ne ma­žiau kaip 150 dar­bo vie­tų ir 20 mln. re­gio­nuo­se, o Vil­niu­je lik­tų, kaip yra pa­teik­ta, 200 dar­bo vie­tų ir 30 mln. in­ves­ti­ci­jų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ini­cia­to­riai su­tin­ka, kad pri­tar­ta iš da­lies. Ta­da, ko ge­ro, ir ne­suteik­si­me dėl mo­ty­vų. Bet, de­ja, at­si­ra­do mo­ty­vų ir prieš. Ge­rai. E. Pu­pi­nis – mo­ty­vai už pa­siū­ly­mą.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ge­rai, tur­būt ir tas tar­pi­nis 150 va­rian­tas yra pa­kan­ka­mas. Ta­čiau vėl­gi tur­būt grį­šiu prie to siū­ly­mo, kad gal­būt rei­kė­tų vis dėl­to pa­gal­vo­ti, kaip dar su­teik­ti tam tik­rą pri­ori­te­tą re­gio­nams šiuo įsta­ty­mu, ir gal­būt pa­gal­vo­ti apie tas lais­vą­sias eko­no­mi­nes zo­nas, kur iš tik­rų­jų jau ir taip jos ga­na iš­vys­ty­tos ir tu­rin­čios pa­kan­ka­mai in­ves­ti­ci­jų. Čia gal­būt ga­lė­tų at­si­ras­ti dar nau­ja for­mu­luo­tė, bet ma­nau, kad Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ga­lė­tų dar pa­gal­vo­ti ir apie tai. Kaip ir mi­nė­jau, re­gio­nuo­se tik­rai yra tuš­čių te­ri­to­ri­jų, kur bū­tų ga­li­ma pa­spar­tin­ti in­ves­ti­ci­jų at­ėji­mą. Pri­ta­riu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – A. Ar­mo­nai­tė.

A. ARMONAITĖ (MSNG). Ačiū. Aš iš tik­rų­jų pri­ta­riu, kad bū­tų nu­leis­ta ta kar­te­lė – 150 dar­bo vie­tų, bet man ne­pa­tin­ka, kad mes sa­vo įsta­ty­muo­se pa­tys už­prog­ra­muo­ja­me tą dvie­jų grei­čių Lie­tu­vą. Pa­tei­kia­mas pa­vyz­dys yra Len­ki­ja, bet tai ne­adek­va­tus pa­vyz­dys. Lie­tu­va yra 3 mln. eko­no­mi­ka, Len­ki­ja yra 40 mln. eko­no­mi­ka su di­de­liais mies­tais, di­de­liais re­gio­nais. Kar­tais iš tik­rų­jų yra ko iš jų pa­si­mo­ky­ti, kar­tais tie­siog tu­ri­me vis tiek adek­va­čiai ver­tin­ti. Da­bar tai, kad Vil­niu­je bus in­ves­ti­ci­jų, man at­ro­do, yra pui­ku, nes Vil­nius yra mies­tas do­no­ras, ku­ris pa­de­da re­gio­nams tap­ti gra­žes­niems ir pa­trauk­les­niems gy­ven­ti. Aš tie­siog siū­lau ne­už­prog­ra­muo­ti tos dvie­jų grei­čių Lie­tu­vos, ku­ri jau už­prog­ra­muo­ta da­li­nant Eu­ro­pos Są­jun­gos in­ves­ti­ci­jas, ir nuo­la­tos sa­vo re­to­ri­ko­je vals­ty­bės va­do­vai tai da­ro.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl V. Ąžuo­lo ir V. Ačie­nės pa­siū­ly­mo. Jie su­tin­ka, kad ko­mi­te­tas pri­ta­rė iš da­lies. Dėl tos re­dak­ci­jos, kuriai pri­tar­ta iš da­lies. Bal­suo­ja­me, nes bu­vo iš­sa­ky­ti mo­ty­vai. Už ko­mi­te­to ir ko­le­gų Sei­mo na­rių jau ben­drą su­re­da­guo­tą for­mu­luo­tę.

Dė­ko­ju. Bal­sa­vo 99 Sei­mo na­riai: už – 89, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 10. Pri­tar­ta Sei­mo na­rių V. Ąžuo­lo ir V. Ačie­nės pa­siū­ly­mui, jam iš da­lies pri­ta­rė ir ko­mi­te­tas. Dė­ko­ju.

Ap­ta­rė­me 2 straips­nį. Dėl 5 straips­nio yra Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas, bet mes anks­tes­niuo­ju bal­sa­vi­mu jau pri­ėmė­me spren­di­mą, to­dėl ne­tei­kiu bal­suo­ti. Taip pat yra Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mas dėl 155 straips­nio. Jie taip pat su­si­ję ir ne­be­tei­kiu balsuo­ti.

Ger­bia­mi ko­le­gos, kal­ba­me dėl vi­so įsta­ty­mo pro­jek­to ir iš­sa­ko­me mo­ty­vus. E. Pu­pi­nis. Pra­šom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos…

PIRMININKĖ. Ačiū pra­ne­šė­jui.

E. PUPINIS (TS-LKDF). …aš iš­sa­kiau daug mo­ty­vų, dėl ko rei­kia pa­lai­ky­ti šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, ir tik­rai džiau­giuo­si, kad pa­tai­so­mis dar šiek tiek pa­to­bu­li­no­me. Džiau­giuo­si, kad vis dėl­to re­gio­nuo­se at­si­ras tam tik­rų ga­li­my­bių pa­pras­tes­niu bū­du skir­ti skly­pus in­ves­ti­ci­joms, kad ne­rei­kės tų il­gų ter­mi­nų. Ir įsta­ty­me nu­ma­ty­ti ter­mi­nai dėl spren­di­mų pri­ėmi­mo kaip tik ir ati­tin­ka tą ža­li­ą­jį ko­ri­do­rių, ku­rį no­ri­ma įtei­sin­ti lais­vo­sio­se eko­no­mi­nė­se zo­no­se. To­dėl ne­truk­dy­da­mas lai­ko pri­ta­riu ir siū­lau bal­suo­ti už.

PIRMININKĖ. Nuo­šir­džiai dė­ko­ju. M. Pui­do­kas ma­no ki­taip. Mo­ty­vai prieš.

M. PUIDOKAS (MSNG). Ko­le­gos, kal­bant apie už­sie­nie­čių si­tu­a­ci­ją, mes ma­to­me, kad Lie­tu­vo­je yra ne tik iš įmo­nių po­rei­kis, kad tų dar­buo­to­jų ar­ba dar­bo jė­gos iš už­sie­nio at­va­žiuo­tų, bet, ki­ta ver­tus, mes ma­to­me ir vis di­dė­jan­tį skai­čių dar­bin­go am­žiaus žmo­nių, ku­rie yra dar­bo bir­žo­je, bet to dar­bo ne­gau­na. Tai­gi vi­są lai­ką yra rei­ka­lin­gas la­bai svei­kas ir aiš­kus ba­lan­sas, tu­ri­me pri­im­ti pa­ma­tuo­tus spren­di­mus dėl to. Ne­ga­liu vie­na­reikš­miš­kai pa­si­sa­ky­ti už ir gal­vo­ju, kad šie pro­jek­tai tik­rai yra la­bai jaut­rūs ir rei­ka­lin­gi tin­ka­mo su­ba­lan­sa­vi­mo. Šian­dien tik­rai ste­bint ir tuos pa­čius pa­sau­li­nius pro­ce­sus, ir pa­čią dar­bo rin­kos di­na­mi­ką dėl COVID-19 pan­de­mi­jos, Lie­tu­va pri­va­lo vi­sų pir­ma va­do­vau­tis sa­vo žmo­nių ge­ro­vės in­te­re­su, ir tik vė­liau tuo­se sek­to­riuo­se, tuo­se seg­men­tuo­se, ku­riuo­se ne­pa­vyks­ta su­ras­ti žmo­nių iš ki­tų ša­lių, šiuo at­ve­ju ar tai bū­tų Bal­ta­ru­si­ja, Uk­rai­na, ar ki­tos vals­ty­bės, tik to­kiais at­ve­jais dėl kon­kre­čių seg­men­tų tiems žmo­nėms at­ver­ti ke­lią į mū­sų dar­bo rin­ką. Tad šian­dien at­ski­ros vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios tuos da­ly­kus tu­rė­tų ku­ruo­ti, tarp jų ir Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas, iš tik­rų­jų tą sa­vo dar­bą at­lie­ka ga­nė­ti­nai sil­pnai. To­dėl su­si­lai­ky­siu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me dėl In­ves­ti­ci­jų įsta­ty­mo pro­jek­to. Mo­ty­vus iš­gir­do­me. Po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 82 Sei­mo na­riai, at­si­pra­šau, iš vi­so bal­sa­vo 94 Sei­mo na­riai: už – 82, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 12. Po svars­ty­mo pri­tar­ta. Dėl ly­di­mų­jų tei­sės ak­tų pa­siū­ly­mų ne­bu­vo gau­ta. Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Iš­va­das mes dėl jų jau iš­gir­do­me. Ačiū. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Ger­bia­mi ko­le­gos, dėl ve­di­mo tvar­kos M. Ma­jaus­kas. Pra­šom.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. (Triukš­mas sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Mie­lie­ji ko­le­gos, ne­gir­di­me, triukš­mas! M. Ma­jaus­kas, pra­šom.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Mie­lie­ji ko­le­gos, iš tik­rų­jų, man at­ro­do, svar­bų spren­di­mą čia pri­ėmė­me. Gal ta­me cha­o­se taip leng­vai ir ne­iš­ryš­kė­jo, bet bu­vo pri­im­tas spren­di­mas su­ma­žin­ti biu­ro­kratines kliū­tis vi­soms in­ves­ti­ci­joms, vi­siems in­ves­tuo­to­jams, ne tik stam­biems, bet ir tiems, ku­rie vei­kia lais­vo­sio­se eko­no­mi­nė­se zo­no­se. Tai yra ga­nė­ti­nai reikš­min­gas da­ly­kas. Jei­gu tau pa­pras­tai rei­kia lei­di­mo sta­ty­bai ar dar ko­kiems nors dar­bams, rei­kia 14 die­nų, mė­ne­sio, dvie­jų mė­ne­sių, tai da­bar bus trys die­nos. Tai yra la­bai svei­kin­ti­nas, la­bai ge­ras spren­di­mas. Gal­būt ne ta­me įsta­ty­me, bet pats prin­ci­pas yra la­bai la­bai tei­sin­gas, su juo aš ir svei­ki­nu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau su ju­mis pa­si­tar­ti, nes vė­luo­ja­me pa­gal dar­bo­tvarkę. Gal­būt ga­li­me per­šok­ti vie­ną blo­ką įsta­ty­mų pro­jek­tų, jis yra di­džiu­lis – stra­te­gi­nio val­dy­mo pro­jek­tai, nes yra mi­nist­ras L. A. Lin­ke­vi­čius, leis­ti jam pa­teik­ti dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mą? Ne­pri­eš­ta­rau­ja­te? O po to Pre­zi­den­to ve­to ir ki­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai.

Mie­lie­ji ko­le­gos, dir­ba­me pa­gal nu­sta­ty­tą lai­ką. Jei­gu ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad L. A. Lin­ke­vi­čius… (Bal­sai sa­lė­je: „Ga­li­me.“) Ma­lo­niai kvie­čiu jus. Svars­ty­si­me li­ku­sius, to, ko ne­spė­jo­me ry­ti­nė­je dar­bo­tvarkėje, svars­ty­si­me va­ka­ri­nė­je.

12.24 val.

Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Tur­ki­jos Res­pub­li­kos Vyriausybės su­si­ta­ri­mo dėl abi­pu­sio in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mo ir ap­sau­gos ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4380 (pa­tei­ki­mas)

 

L. A. Lin­ke­vi­čius. Įsta­ty­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ir Tur­ki­jos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės su­si­ta­ri­mo dėl abi­pu­sio in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mo ir ap­sau­gos ra­ti­fi­ka­vi­mo“ pro­jek­tas Nr. XIIIP-4380. Pra­šom.

L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Tei­kia­mo įsta­ty­mo pro­jek­to tiks­las, su­pran­ta­ma, ra­ti­fi­kuo­ti at­nau­jin­tą Lie­tu­vos ir Tur­ki­jos su­si­ta­ri­mą dėl abi­pu­sio in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mo ir ap­sau­gos. Gal tik pa­ste­bė­siu, kad šiuo me­tu ga­lio­ja ki­ta su­tar­tis, 1994 me­tų, ta­čiau to su­si­ta­ri­mo nuo­sta­tos ne­ati­tin­ka tarp­tau­ti­nės in­ves­ti­ci­jų tei­sės ak­tu­a­li­jų, taip pat ir EBPO re­ko­men­da­ci­jų. Pri­ėmus šį įsta­ty­mą, nu­sto­tų ga­lio­ti 1994 me­tų su­si­ta­ri­mas. Tiks­las, aiš­ku, su­da­ry­ti tvir­tes­nę tei­si­nę ba­zę vyk­do­mam Lie­tu­vos ir Tur­ki­jos eko­no­mi­niam ben­dra­dar­bia­vi­mui, taip pat įtvir­tin­ti pa­žan­giau­sius in­ves­ti­ci­jų ir in­ves­tuo­to­jų in­te­re­sų ap­sau­gos stan­dar­tus. Jei­gu žiū­rė­tu­me į nau­jo­ves, de­ta­li­zuo­ja­ma tei­sin­go ir ly­gia­ver­čio re­ži­mo ap­im­tis, įtvir­tin­tos pa­lan­kiau­sio re­ži­mo tai­ky­mo iš­im­tys, at­nau­jin­tos nuo­sta­tos dėl eks­prop­ria­ci­jos ir nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo, ap­tar­ti tar­pu­sa­vio gin­čų spren­di­mo me­cha­niz­mai. Trum­pai ta­riant, tik­rai tu­rė­tų pa­ge­rė­ti mū­sų in­ves­tuo­to­jų tei­si­nė ap­sau­ga. Tai yra tur­būt svar­biau­sia. To­dėl pra­šau jū­sų pri­ta­ri­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas mi­nist­re. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti K. Gla­vec­kas. Ma­lo­niai su­tei­kia­me to­kią ga­li­my­bę.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mas mi­nist­re, su Tur­ki­ja san­ty­kiai iš tik­ro svar­būs, la­bai drau­giš­ki ir la­bai ge­ri, bet mes tu­ri­me ke­le­tą pa­vyz­džių, ku­rie ke­lia kai ku­rių abe­jo­nių. Pa­vyz­džiui, sta­tant Kau­no sta­dio­ną, kaip ži­no­me, ga­na di­de­lė Tur­ki­jos kom­pa­ni­ja ne­vyk­dė įsi­pa­rei­go­ji­mų ir su­kė­lė daug pro­ble­mų.

Ant­ras pa­vyz­dys. Kai pra­si­dė­jo bjau­ry­bė ko­ro­na­vi­ru­sas, mū­sų pri­va­ti kom­pa­ni­ja iš Tur­ki­jos kom­pa­ni­jos už 350 tūkst. eu­rų už­si­sa­kė kvė­pa­vi­mo apa­ra­tų, va­di­na­mų­jų plau­čių vė­di­ni­mo apa­ra­tų, ir jie bu­vo su­lai­ky­ti. Ne­pai­sant to, kad tai bu­vo mū­sų in­ves­ti­ci­ja, kad tai bu­vo la­bai rei­ka­lin­gas da­ly­kas, tik dėl jū­sų pa­stan­gų po tri­jų mė­ne­sių, kai jau bu­vo ne­rei­ka­lin­gi, at­ro­do, lyg ir bu­vo at­siųs­ti. To­kių ir smul­kes­nių pa­vyz­džių ga­li­ma ras­ti ir dau­giau. Man ke­lia abe­jo­nių, ar Tur­ki­ja vi­sais at­žvil­giais yra mū­sų tik­ra­sis part­ne­ris in­ves­tuo­jant ir žiū­rint, ap­sau­gant…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

K. GLAVECKAS …tas in­ves­ti­ci­jas, ar yra toks no­rė­ti­nai ge­ras part­ne­ris?

L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už jū­sų klau­si­mą ir ko­men­ta­rą. Ga­liu pri­tar­ti, iš tik­rų­jų bu­vo pro­ble­mų, ir dėl tų plau­čių vė­di­ni­mo apa­ra­tų man pa­čiam te­ko kal­bė­tis su sa­vo ko­le­ga M. Ča­vo­šo­lu – Tur­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ru. Tai ne in­ves­ti­ci­ja, sa­ky­čiau, o pir­ki­mas, ir bu­vo su­mo­kė­ti pi­ni­gai. Bet tai, ką jūs kal­bė­jo­te, dar kar­tą pa­tvir­ti­na bū­ti­nu­mą to, ką aš čia da­bar siū­lau. Šiuo at­ve­ju mū­sų in­ves­tuo­to­jų tei­si­nė ap­sau­ga tu­ri bū­ti di­des­nė, ir Tur­ki­ja ir­gi yra part­ne­ris. Vis­ko pa­si­tai­ko, bet jei­gu mes reg­la­men­tuo­ja­me šį pro­ce­są ir ap­sau­go­me sa­vo in­ves­tuo­to­jų in­te­re­sus ge­riau, ne­gu bu­vo, jei­gu pri­tai­ko­me pa­žan­giau­sius in­ves­tuo­to­jų ap­sau­gos stan­dar­tus, kaip tik yra ge­rai. To­dėl ir ver­tin­čiau jū­sų tą klau­si­mą ne kaip prie­kaiš­tą, o kaip pri­ta­ri­mą ma­no pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į jums už­duo­tą klau­si­mą. Dau­giau no­rin­čių pa­klaus­ti nė­ra. Mo­ty­vai – K. Star­ke­vi­čius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš tik­rai siū­ly­čiau pa­lai­ky­ti. Tas mi­nė­tas ko­le­gos K. Gla­vec­ko pa­vyz­dys yra su­pran­ta­mas, kad tuo me­tu bu­vo si­tu­a­ci­ja, kai kiek­vie­na ša­lis gal­vo­jo, kaip pa­čiai iš­gy­ven­ti. Bet grei­tu lai­ku, čia iš tik­ro rei­kia pa­dė­ko­ti Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai, kad tar­pi­nin­ka­vo, tas kro­vi­nys, tie apa­ra­tai, pa­sie­kė Lie­tu­vą. Tad di­plo­ma­ti­nis ke­lias taip pat pa­dė­jo, o šios prie­mo­nės, ku­rios įtvir­tin­tos šia­me įsta­ty­me, pa­dės at­ei­ty­je to­kių at­ve­jų iš­veng­ti. Kai kal­ba­me apie Kau­no sta­dio­ną, kam gi ne­at­si­tin­ka, ma­tyt, in­ves­ti­to­riai tie­siog ne­bu­vo ap­skai­čia­vę ga­li­my­bių apie dar­bą sve­ti­mo­je ša­ly­je ir sta­dio­no sta­ty­ba su­sto­jo, bet ju­dė­ki­me į prie­kį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. No­rin­čių kal­bė­ti prieš nė­ra. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu po pa­tei­ki­mo pri­tar­ti? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me.

Pa­grin­di­nis – Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas nė­ra nu­ma­ty­tas. Svars­ty­si­me ta­da, kai Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas pa­teiks iš­va­dą. Pri­ta­ria­me? Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Kup­čins­kas. Pra­šom.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai trum­pai re­pli­kos tei­se K. Gla­vec­kui no­riu pa­sa­ky­ti, kad ne vien Tur­ki­jos pu­sė kal­ta dėl Kau­no sta­dio­no. Iš tik­rų­jų Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė ne­tin­ka­mai vyk­dė vie­šų­jų pir­ki­mų pro­ce­dū­ras ir ga­lė­jo ne­pa­si­ra­šy­ti su­tar­ties, bet pa­žeis­da­ma pro­ce­dū­ras pa­si­ra­šė. Tad at­sa­ko­my­bė ten­ka abiem ša­lims.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Iš­gir­do­me re­pli­ką.

 

12.29 val.

Ke­lių įsta­ty­mo Nr. I-891 4, 5, 7, 9, 10, 18 ir 20 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projektas Nr. XIIIP-4746GR, Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įstatymo Nr. VIII-2032 9 straips­nio pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 91 straips­niu įstaty­mo projek­tas Nr. XIIIP-4747GR, Sau­gaus eis­mo au­to­mo­bi­lių ke­liais įsta­ty­mo Nr. VIII-2043 1, 6, 9, 10, 11 ir 12 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4748GR, Nacionali­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti svar­bių ob­jek­tų ap­sau­gos įsta­ty­mo Nr. IX-1132 1 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4749GR, Triukš­mo val­dy­mo įsta­ty­mo Nr. IX-2499 9 ir 18 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4750GR, Administ­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 589 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4751GR (pa­tei­ki­mas)

 

O da­bar dar­bo­tvarkės 1-10 klau­si­mas – Ke­lių įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-4746. Kvie­čiu Pre­zi­den­to vy­riau­si­ą­jį pa­ta­rė­ją J. Ne­ve­ro­vi­čių. Jūs pa­teik­si­te Pre­zi­den­to grą­žin­tą įsta­ty­mą, kar­tu ir ly­di­muo­sius tei­sės ak­tų pro­jek­tus Nr. XIIIP-4747, Nr. XIIIP-4748, Nr. XIIIP-4749, Nr. XIIIP-4750 ir Nr. XIIIP-4751. Ačiū. Ma­lo­niai pra­šom.

J. NEVEROVIČ. Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas pa­ve­dė man pa­teik­ti dek­re­tą, ger­bia­mos pir­mi­nin­kės pa­mi­nė­tą, dėl Ke­lių įsta­ty­mo grą­ži­ni­mo ir pa­kar­to­ti­nio svars­ty­mo.

Leis­ki­te pa­teik­ti mo­ty­vus ir ar­gu­men­tus dėl Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos re­or­ga­ni­za­ci­jos ir su­si­ju­sių klau­si­mų. Tai­gi Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių in­fra­struk­tū­ros sek­to­riu­je ma­to­me iš­šū­kius ir ten­den­ci­jas, ku­rių ne­ga­li­me ig­no­ruo­ti, jei­gu no­ri­me at­liep­ti vi­suo­me­nės lū­kes­čius dėl ge­res­nės ke­lių in­fra­struk­tū­ros plėt­ros. Jau ke­lin­ti me­tai ma­to­me, kad ke­lių prie­žiū­rai ir plėt­rai rei­ka­lin­gas biu­dže­to fi­nan­sa­vi­mas yra ne­pa­kan­ka­mas ar­ba at­si­ran­da po­rei­kis ieš­ko­ti…

PIRMININKĖ. La­bai at­si­pra­šau pra­ne­šė­jo. Mie­li ko­le­gos, bū­ki­te ge­ri, ma­lo­niai pra­šy­čiau pa­klau­sy­ti. Ty­los sa­lė­je. Ačiū. Tęs­ki­te.

J. NEVEROVIČ. Pa­žiū­rė­ki­me ir į vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­lius, ku­rie yra ir ša­lies eko­no­mi­nio pa­trauk­lu­mo in­ves­ti­ci­joms, ir lo­gis­ti­kos ko­ky­bės, ir to­li­mo­jo ke­lei­vių su­si­sie­ki­mo ko­ky­bės veiks­nys. Šian­dien iš 21 tūkst. ki­lo­met­rų vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­lių tin­klo dar tu­ri­me 6 tūkst. ki­lo­met­rų ke­lių su žvy­ro dan­ga. Tai yra dau­giau kaip 30 %. Jei­gu su­dė­si­me vi­sus vals­ty­bės vie­šuo­sius ke­lius – tiek vals­ty­bi­nės reikš­mės, tiek vie­ti­nės reikš­mės, 70 % vi­sų ša­lies ke­lių yra ne­as­fal­tuo­tų.

Taip pat šian­dien tu­ri­me di­de­lį po­rei­kį at­nau­jin­ti stip­riai nu­si­dė­vė­ju­sius ar­ba ne­pa­ten­ki­nan­čius vi­suo­me­nės po­rei­kių svar­bius vals­ty­bi­nės ir tarp­tau­ti­nės reikš­mės ke­lius – to­kius kaip „Via Bal­ti­ca“ ke­lias, Ute­nos ke­lias, Prie­nų ir Kau­no ke­lias, Liep­kal­nio san­kry­ža, Kau­no Is­lan­di­jos plen­tas, Klai­pė­dos Bal­ti­jos pros­pektas. Sa­vo ei­lės lau­kia net 18 Lie­tu­vos mies­tų ir mies­te­lių ap­link­ke­lių. Ne­in­ves­tuo­jant į Lie­tu­vos ke­lių prie­žiū­rą, tin­klo ko­ky­bė ne­ge­rės ir pa­rei­ka­laus pa­pil­do­mų re­sur­sų.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas dir­bo ša­lies re­gio­nuo­se, ten daž­nai iš­girs­ta­me iš sa­vi­val­dy­bių po­rei­kį ge­rin­ti sa­vi­val­dy­bių ke­lių būk­lę. Įsi­vaiz­duo­ki­me, kad, 2019 me­tų duo­me­ni­mis, vi­du­ti­niš­kai tik 14 % sa­vi­val­dy­bių vie­ti­nės reikš­mės ke­lių bu­vo su as­fal­to dan­ga. Po 2008 me­tų kri­zės vie­ti­nės reikš­mės ke­lių fi­nan­sa­vi­mas iš KPPP bu­vo nu­kri­tęs iki 68 mln. eu­rų. Tik nuo 2015 me­tų ski­ria­mas fi­nan­sa­vi­mas jiems vir­ši­jo 100 mln. eu­rų. Net su žen­kliai pa­di­dė­ju­sio­mis lė­šo­mis vie­ti­nės reikš­mės ke­liams dėl COVID-19 pa­da­ri­nių ke­lių in­fra­struk­tū­ra re­gio­nuo­se ge­rės ne­pa­kan­ka­mai spar­čiai. O ke­lių in­fra­struk­tū­ros ko­ky­bė re­gio­nuo­se tie­sio­giai su­si­ju­si su ke­lei­vių prie­mies­ti­nio ir tarp­mies­ti­nio ve­ži­mo pa­slau­go­mis, pras­tais ke­liais ve­žė­jai ne­pri­si­i­ma įsi­pa­rei­go­ja­mų vež­ti ar­ba ten­ka pa­deng­ti grei­čiau nu­si­dė­vin­čių trans­por­to prie­mo­nių kai­ną. Ten­ka kon­sta­tuo­ti, kad su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mas re­gio­nuo­se tam­pa glau­džiai su­si­jęs su ke­lių in­fra­struk­tū­ros ko­ky­be.

At­lie­piant vi­sus pa­mi­nė­tus iš­šū­kius, ke­lių in­fra­struk­tū­ros sek­to­riui rei­kia stip­raus šei­minin­ko ir ge­rai su­tvar­ky­to val­dy­mo. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas re­mia LAKD re­or­ga­ni­za­ci­ją į vals­ty­bės įmo­nę, nes tai leis nau­do­ti lanks­tes­nius ir pa­žan­ges­nius val­dy­mo sis­te­mos me­to­dus, op­ti­mi­zuo­ti, ra­cio­na­liau nau­do­ti ma­te­ria­li­nius, fi­nan­si­nius ir žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius, pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų, skir­tų trans­por­to in­fra­struk­tū­rai to­bu­lin­ti ir plė­to­ti, už­tik­rin­ti šios įstai­gos veik­los skaid­ru­mą ir efek­ty­vu­mą. Nu­ma­to­ma veik­los sri­tis ir po­bū­dis le­mia bū­ti­ny­bę už­tik­rin­ti, kad LAKD veik­la bū­tų vyk­do­ma lai­kan­tis skaid­ru­mo, pro­fe­sio­na­lu­mo ir efek­ty­vu­mo stan­dar­tų. Vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių val­dy­mo or­ga­nų pro­fe­sio­na­lu­mas ir po­li­ti­nis ne­ša­liš­ku­mas pri­pa­žįs­ta­mas vie­na iš svar­bių skaid­rios ir efek­ty­vios vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių veik­los prie­lai­dų, re­mian­tis ge­rą­ja vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių val­dy­se­nos prak­ti­ka, įskai­tant ir Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mas nu­ma­to, kad vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių val­dy­bo­se tu­ri bū­ti ne ma­žiau kaip pu­sė ne­pri­klau­so­mų val­dy­bos na­rių. Tai yra to­kių as­me­nų, ku­rie ne­bū­tų vals­ty­bės tar­nau­to­jai ar dar­buo­to­jų at­sto­vai. Nu­si­sto­vė­ju­si prak­ti­ka ro­do, kad ak­ci­nin­kas, tai yra šiuo at­ve­ju vals­ty­bė, tu­ri ne­ma­žai prie­mo­nių, kaip už­tik­rin­ti sa­vo in­te­re­sus ne­da­rant ne­pa­grįs­tos in­ter­ven­ci­jos į įmo­nės val­dy­mą. Jei­gu no­ri­me to­bu­lin­ti vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių val­dy­se­ną, ga­li­me dis­ku­tuo­ti dėl to, kaip stip­rin­ti ir kaip tai da­ry­ti sis­te­miš­kai.

Vie­na iš es­mi­nių kryp­čių, ku­ri at­lie­pia LAKD ko­mer­cia­li­za­ci­jos į ge­res­nės ke­lių in­fra­struk­tū­ros plėt­rą pras­mę yra elek­tro­ni­nės ke­lių rin­klia­vos sis­te­mos įve­di­mas. Tai tei­sin­ges­nė ke­lių nau­do­to­jų at­žvil­giu sis­te­ma – mo­ka­ma už nu­va­žiuo­tą dis­tan­ci­ją, o ne už lai­ko­tar­pį. Ši sis­te­ma ne tik pa­dės di­din­ti ke­lių tvar­ky­mui ir plėt­rai rei­ka­lin­gas lė­šas ne­di­di­nant KPPP biu­dže­to, bet ir pa­laips­niui leis ke­lių sek­to­riui pri­si­dė­ti prie kli­ma­to kai­tos pa­da­ri­nių ma­ži­ni­mo. Tei­sin­gai įgy­ven­din­ta elek­tro­ni­nės rin­klia­vos sis­te­ma pa­de­da ge­rin­ti kro­vi­ni­nio trans­por­to lo­gis­ti­kos efek­ty­vu­mą, ska­ti­na nau­do­ti ap­lin­ką ma­žiau ter­šian­čias trans­por­to prie­mo­nes. Per šią sis­te­mą il­gai­niui ke­lių nau­do­to­jai pa­tys pa­dengs sa­vo su­ke­lia­mus tar­šos, triukš­mo ir ki­tus va­di­na­muo­sius iš­ori­nius kaš­tus ir to­kiu bū­du fi­nan­suos ap­lin­kai pa­lan­kes­nius dar­naus ju­du­mo spren­di­mus.

Api­ben­dri­nant, LAKD re­or­ga­ni­za­ci­ja pir­miau­sia yra grin­džia­ma po­rei­kiu ke­lių plėt­rai ir prie­žiū­rai nau­do­ti ne tik vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mus, bet ir pa­pil­do­mus fi­nan­sa­vi­mo iš­tek­lius, tarp­tau­ti­nių fi­nan­si­nių ins­ti­tu­ci­jų pa­sko­las, ob­li­ga­ci­jas, ki­tas vie­tos ir tarp­tau­ti­nės fi­nan­sų rin­kos prie­mo­nes pa­lan­kiau­sio­mis są­ly­go­mis; ga­lė­ji­mu vals­ty­bės įmo­nei teik­ti ko­mer­ci­nes pa­slau­gas trans­por­to in­fra­struk­tū­ros sri­ty­je, su­kur­ti di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę trans­por­to in­fra­struk­tū­ros nau­do­to­jams ir vi­sai vi­suo­me­nei; pa­pil­do­mus pa­ja­mų šal­ti­nius šios vals­ty­bi­nės įmo­nės veik­los plėt­rai, trans­por­to in­fra­struk­tū­ros nau­do­to­jams pa­siū­ly­ti kom­plek­si­nes pa­slau­gas.

Esu pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus, jei­gu to­kių bū­tų.

PIRMININKĖ. Taip, iš­ties ačiū, jū­sų no­ri pa­klaus­ti daug Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis klau­sia E. Gent­vi­las. Ruo­šia­si V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas pa­ta­rė­jau, džiau­giuo­si, kad šis įsta­ty­mas bu­vo ve­tuo­tas kaip iš­kren­tan­tis iš Lie­tu­vos tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo sis­te­mos. Mes apie tuos ar­gu­men­tus kal­bė­jo­me čia ir tai bu­vo prie­žas­tis, ko­dėl aš ne­ga­lė­jau bal­suo­ti už ši­tą įsta­ty­mą, nes jis ne­si­lai­kė ba­zi­nių įsta­ty­mų nu­sta­ty­tų nor­mų. Ta­čiau čia yra dar vie­nas da­ly­kas, ku­ris, man at­ro­do, tai­sy­ti­nas Pre­zi­den­to tei­kia­ma­me pro­jek­te, įsi­ga­lio­ji­mo da­ta – rug­sė­jo 1-oji. Ma­no ma­ny­mu, kai vėl kal­ba­me apie tai, kad ne­pri­klau­so­mi val­dy­bos na­riai tu­rės su­da­ry­ti dau­gu­mą val­dy­bos, rei­ka­lin­gas tam tik­ras lai­ko tar­pas, kad bū­tų pa­rink­ti val­dy­bos na­riai, ku­rie pas­kui ga­lė­tų pa­si­rink­ti ir įmo­nės ge­ne­ra­li­nį di­rek­to­rių. Ma­no ma­ny­mu, vis­kas ge­rai su jū­sų tei­kia­mu pro­jek­tu, ta­čiau rei­ka­lin­gas ki­toks įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­nas. Ką jūs ma­no­te apie tai?

J. NEVEROVIČ. Ačiū už jū­sų klau­si­mą. Ma­ny­čiau, kad tai yra tie­siog tech­ni­nis, for­ma­lus rei­ka­las, mes ver­ti­na­me įsta­ty­mą iš to­kio stra­te­gi­nio taš­ko ir ma­no­me, kad val­dy­bos sky­ri­mo bū­das yra kaip tik toks klau­si­mas, o dėl da­tų at­ran­kos val­dy­bų tu­rė­tų jau spręs­ti kon­kre­čiai pa­ti mi­nis­te­ri­ja.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. V. Čmi­ly­tė-Niel­sen. Ruo­šia­si M. Ma­jaus­kas.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, kai 2018 me­tais sto­jo­me į EBPO – Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­ją, pri­ėmė­me daug skir­tin­gų įsi­pa­rei­go­ji­mų. Vie­nas iš pa­grin­di­nių iš jų bu­vo tai, kad ne­pri­klau­so­mų val­dy­bos na­rių skai­čius tu­ri bū­ti pa­di­din­tas. Ne­pra­ėjus nė dve­jiems me­tams, at­ro­do, ima­ma­si to­kių smul­kių gud­ra­vi­mų, ban­dant per­gud­rau­ti tarp­tau­ti­nes ins­ti­tu­ci­jas. Kaip po­li­tiš­kai ga­li­ma įver­tin­ti to­kį val­dan­čių­jų vei­ki­mą bai­gian­tis ka­den­ci­jai, ga­li­mai sie­kiant su­da­ry­ti prie­lai­das su­so­din­ti sa­vo žmo­nes į tam tik­ras svar­bias vie­tas?

J. NEVEROVIČ. La­bai ačiū už la­bai svar­bu klau­si­mą. No­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas pa­si­sa­ko už vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių skaid­rią, efek­ty­vią ir pro­fe­sio­na­lią veik­lą, ir tą ga­li­ma už­tik­rin­ti per kom­pe­ten­tin­gų va­do­vų pri­trau­ki­mą ir jų įga­li­ni­mą. Po­li­ti­kų, vals­ty­bės tar­nau­to­jų vaid­muo tu­ri pa­si­baig­ti stra­te­gi­niais spren­di­mais, prie­žiū­ra bei sa­vi­nin­ko tei­sių už­tik­ri­ni­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia Vy­tau­tas, at­si­pra­šau, M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si S. Gent­vi­las.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, sa­ky­ki­te, ar Pre­zi­den­to po­zi­ci­ja bū­tų nuo­sek­li ir dėl pa­teik­to, ir, at­ro­do, pra­ėju­sio pro­jek­to pa­tei­ki­mo, jog vi­so­se vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­se dau­gu­ma val­dy­bos na­rių bū­tų vals­ty­bės tar­nau­to­jai? Ar iš tie­sų ga­li­me ti­kė­tis nuo­sek­lios Pre­zi­den­to po­zi­ci­jos ir ve­to, jei­gu toks įsta­ty­mo pro­jek­tas bū­tų pri­im­tas Sei­me?

J. NEVEROVIČ. Ačiū už jū­sų klau­si­mą. Ji­sai tie­sio­giai sie­ja­si su tuo, ką ką tik pa­tei­kiau kaip Pre­zi­den­to ma­ty­mą. Taip, su­tin­ka­me, kad įmo­nių val­dy­mas pri­va­lo bū­ti pro­fe­sio­na­lus. Taip pat su­pran­ta­me, kad ga­li bū­ti dis­ku­si­jų, ar sis­te­ma vei­kia efek­ty­viai, ar ne­rei­kia jos to­bu­lin­ti. Jei­gu yra toks po­rei­kis, ga­li­me apie tai kal­bė­tis. Vi­sų pir­ma, kaip už­tik­rin­ti tin­ka­mą kon­tro­lę, nes čia yra es­mė vi­so klau­si­mo, dėl ku­rio ir bu­vo pa­siū­ly­mų dis­ku­tuo­ti, ar yra už­tik­rin­ta pa­kan­ka­ma kon­tro­lė.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si E. Pu­pi­nis.

S. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jau, ne­kar­to­siu ko­le­gų klau­si­mų. Pri­ta­riu jiems, ak­tu­a­li­zuo­jant iš tik­rų­jų pro­ble­ma­ti­ką vals­ty­bi­nė­se įmo­nė­se.

Dar vie­nas klau­si­mas, se­kant M. Ma­jaus­ko už­duo­tą klau­si­mą. Ar pre­zi­den­tū­ra iš­liks nuo­sek­li ir ve­tuos Na­cio­na­li­nių plėt­ros įstai­gų įsta­ty­mą, pri­im­tą pra­ei­tą sa­vai­tę? Ja­me nu­ma­ty­ta steig­ti 500 mln. eu­rų fon­dą, ku­rio val­dy­se­no­je, ko­man­di­ti­nė­je ben­dro­vė­je, dau­gu­mą su­da­rys vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir Lie­tu­vos ban­ko at­sto­vai, nes tai yra vėl­gi ne ne­pri­klau­so­mi na­riai. Kaip lai­ky­si­tės šio įsta­ty­mo at­žvil­giu, nes jis se­ka tuo pa­čiu EBPO stan­dar­to pa­žei­di­mu.

J. NEVEROVIČ. Šiuos klau­si­mus ak­ty­viai ver­ti­na­me, da­ly­vau­ja­me, taip pat ste­bi­me dis­ku­si­jas Sei­me. Pre­zi­den­tas lai­ky­sis nuo­sek­lios nuo­mo­nės, kad rei­kia už­tik­rin­ti skaid­rų, efek­ty­vų ir pro­fe­sio­na­lų val­dy­mą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia E. Pu­pi­nis. Ruo­šia­si J. Raz­ma.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tie­sų pa­mi­nė­jo­te tik­rai daug pro­ble­mų, ku­rios yra su­si­ju­sios su ke­lių tie­si­mu, at­nau­ji­ni­mu ar­ba ap­link­ke­liais. Vi­si ži­no­me, kad ke­liai yra tam tik­ra la­bai svar­bi eko­no­mi­kos da­lis, ku­ri pa­de­da vys­ty­tis re­gio­nams. Džiu­gu, kad pa­mi­nė­jo­te ir Ute­nos ke­lią. Bet klau­si­mą no­rė­čiau už­duo­ti apie tai, kad daž­nai bū­na to­kia tra­di­ci­ja: iš Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos pa­ima­ma lė­šų, ku­rios nau­do­ja­mos ki­tai pa­skir­čiai – su­ba­lan­suo­ti biu­dže­tą ir taip to­liau. Ar ne­ma­no­te, kad vis dėl­to KPPP lė­šos tu­rė­tų bū­ti pa­sto­ves­nės ir kaip nors ap­sau­go­tos dėl to, kad, kaip ir mi­nė­jau, pro­ble­mų yra ir šio­je sri­ty­je? Jos ne­tu­rė­tų tap­ti ko­kių nors ki­tų pro­ble­mų spren­di­mu, so­cia­li­nėms ga­ran­ti­joms, kas bu­vo ir šio­je ka­den­ci­jo­je, už­tik­rin­ti.

J. NEVEROVIČ. Šis klau­si­mas šiek tiek iš­ei­na, ga­na stip­riai iš­ei­na iš ši­to pa­ke­to rė­mų. Aš ne­no­rė­čiau per daug plės­tis, bet ta dis­ku­si­ja yra lai­ku pa­kal­bė­ti apie pri­ori­te­tą ke­liams, ypač esan­tiems re­gio­nuo­se.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia J. Raz­ma. Ruo­šia­si V. Ąžuo­las. J. Raz­mos nė­ra. Klau­sia V. Ąžuo­las. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų no­rė­čiau pa­klaus­ti pra­ne­šė­jo, ko­dėl Pre­zi­den­tas yra klai­di­na­mas dėl ne­pri­klau­so­mų val­dy­bų ir mū­sų ga­lio­jan­čių įsta­ty­mų, nes mū­sų ga­lio­jan­tys įsta­ty­mai sa­ko, kad ne­pri­klau­so­mų val­dy­bos na­rių tu­rė­tų bū­ti 30 %. Va­di­na­si, siū­ly­mas, kad bū­tų 50 vals­ty­bės tar­nau­to­jų, ne­pri­eš­ta­rau­ja jo­kiems įsta­ty­mams.

Aš no­rė­čiau ir ko­le­gų, li­be­ra­lų, vi­sų ki­tų, pa­si­do­mė­ti, ko­dėl jūs ne­si­do­mi­te ga­lio­jan­čiais įsta­ty­mais, nes įsta­ty­me pa­ra­šy­ta 30 %. Iš­nag­ri­nė­jus EBPO vals­ty­bių pa­tir­tį ir ko­kios yra val­dy­bų tai­ky­mo su­dė­tys tai­ko­mos, daž­niau­siai ša­lių ir yra 30 % ne­pri­klau­so­mų na­rių. Taip yra EBPO pa­teik­to­je ata­skai­to­je. De­ja, bet re­a­ly­bė yra to­kia ir mes tos prak­ti­kos lai­ko­mės, tai ne­pri­eš­ta­rau­ja jo­kiam įsta­ty­mui.

Ant­ras klau­si­mas bū­tų. Kaip jūs ma­no­te, jei­gu Sei­me ne­bū­tų pa­tvir­tin­ta Ke­lių di­rek­ci­jos per­tvar­ka, ta­da e. tol­lin­go įsta­ty­mą taip pat rei­kė­tų iš­brauk­ti, nes Ke­lių di­rek­ci­ja ne­tu­rės ga­li­my­bės sko­lin­tis.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tai kaip da­bar tu­rė­tų elg­tis Sei­mas?

J. NEVEROVIČ. Ačiū, pir­mi­nin­ke, už jū­sų klau­si­mus. Aš ne­ži­nau, ko­kį jūs įsta­ty­mą re­fe­ruo­ja­te, ta­čiau ši­tas Sei­mas 2018 m. ba­lan­džio 10 d. pri­ėmė Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mą. Kon­kre­čiai ši­to įsta­ty­mo 10 straips­nio 2 da­lies 2 punk­te yra nu­sta­ty­ta, kad vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių val­dy­bo­se tu­ri bū­ti ne ma­žiau kaip pu­sė ne­pri­klau­so­mų val­dy­bos na­rių. Aš re­fe­ruo­ju į šį įsta­ty­mą, jū­sų pri­im­tą, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Pra­šom.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ger­bia­mas Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jau, jūs kal­bė­jo­te apie ko­ky­bę, rin­klia­vą už ke­lią. Alytus–Kaunas ke­lias yra 60 ki­lo­met­rų, ir vargs­ta jau 70 me­tų. Iki Vil­niaus ga­li­ma nu­va­žiuo­ti grei­čiau, nors ki­lo­met­rų skai­čius yra di­des­nis, bet grei­čiau nu­va­žiuo­ja­me. O iki Kau­no mes tu­ri­me lė­tai va­žiuo­ti ir au­to­ma­tiš­kai tar­ša yra kur kas di­des­nė. Ke­lio ko­ky­bė yra la­bai pras­ta. Aly­tus, Prie­nai, Kau­nas 30 me­tų pra­šo pa­gal­bos, kad bū­tų su­teik­tas jau ir sta­tu­sas ki­toks, ma­gist­ra­li­nis, nes ju­dė­ji­mas yra kos­mi­nis, di­de­lis, ava­rin­gu­mas taip pat. Tai kaip mo­kė­ti už to­kį ke­lią, jei pats ke­lias yra blo­gas? Mes iš tik­rų­jų pra­šo­me, krei­pia­mės, kad su­re­a­guo­tu­mė­te dėl to ke­lio ir jū­sų lyg­me­niu. Ačiū.

J. NEVEROVIČ. Ačiū už jū­sų klau­si­mą. Pri­ta­riu tam, kad tu­rė­tų di­dė­ti pri­ori­te­tas re­gio­nų ke­liams, ir siū­lo­ma re­for­ma, mū­sų su­pra­ti­mu, kaip tik at­lie­pia, kaip ras­ti pa­pil­do­mų fi­nan­sa­vi­mo bū­dų įtrau­kiant ir jū­sų pa­mi­nė­tą ke­lią.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Aš ma­tau, V. Ąžuo­las no­rė­jo pa­tiks­lin­ti sa­vo klau­si­mą. Pra­šom pa­sa­ky­ti.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). At­si­pra­šau, ne­at­sa­kė­te į an­trą klau­si­mą, kaip Sei­mas tu­rė­tų elg­tis, jei­gu Ke­lių di­rek­ci­jos per­tvar­ka ne­bus pa­tvir­tin­ta, ji ne­tu­rės tei­sės sko­lin­tis, ta­da e. to­llin­go taip pat ne­ga­li­me tvir­tin­ti. Kaip tu­rė­tų elg­tis Sei­mas?

J. NEVEROVIČ. Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ačiū. Aš ne­spė­jau tie­siog at­sa­ky­ti, bet man sun­ku, aiš­ku, čia pa­tar­ti par­la­men­tui, kaip elg­tis. Ma­nau, kad tu­rė­tų bū­ti lo­giš­kas spren­di­mas pri­tar­ti Pre­zi­den­to siū­ly­mui, kad re­for­ma ne­bū­tų su­stab­dy­ta ar juo la­biau pa­vė­lin­ta, tuo­met svars­ty­ti e. to­llin­gą kaip in­te­gralią vi­so kon­cep­to da­lį. Tai­gi, sa­ky­čiau, tu­rė­tu­me kom­plek­siš­kai vis­ką ver­tin­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jūs at­sa­kė­te į klau­si­mus. Pra­šom at­si­sės­ti. Ger­bia­mi ko­le­gos, pri­me­nu Sta­tu­to 165 straips­nio 2 da­lį, bus už­duo­da­mas ir mes bal­suo­si­me, ar svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, ar lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tą. Tad ir mo­ty­vai ati­tin­ka­mai pa­gal tai. Ar svars­ty­ti įsta­ty­mą iš nau­jo? Už – E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Aš kaip vi­sa­da ne­be­su­pran­tu tų for­mu­luo­čių, aš pa­si­sa­kau už Pre­zi­den­to ve­to. Tai aš čia tur­būt tei­sin­gai už­si­ra­šiau?

PIRMININKĖ. Taip, už­si­ra­šė­te tei­sin­gai.

E. GENTVILAS (LSF). Tai džiau­giuo­si. Ma­nau, kad šis įsta­ty­mas nu­kry­po nuo Lie­tu­vos stan­dar­tų, Sei­me pri­im­tas ge­gu­žės 28 die­ną, nuo ge­ro­sios Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos ge­rų­jų stan­dar­tų. No­riu pa­brėž­ti tai, ką sa­kiau ir čia, Sei­me, svars­tant šį įsta­ty­mą, ne­tei­sė­tą įsta­ty­mą, aš tuo įsi­ti­ki­nęs, kad šiais me­tais bus pro­gre­so pa­tik­ra, kaip Lie­tu­va ei­na, ir štai mes re­gre­suo­ja­me su to­kiu įsta­ty­mu. Džiau­giuo­si, kad Pre­zi­den­tas ve­ta­vo. No­riu pa­sa­ky­ti V. Ąžuo­lui, kad čia jūs kaž­kaip ne taip su­pran­ta­te, ir Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas jau pa­ci­ta­vo. Iš tik­rų­jų ba­zi­nis įsta­ty­mas, Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių įsta­ty­mo 10 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tas nu­ma­to, kad ne ma­žiau kaip pu­sė tu­ri bū­ti val­dy­bo­se ne­pri­klau­so­mų na­rių. Ma­ža to, jū­sų val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos part­ne­ris R. Sin­ke­vi­čius net pats tei­kia šio 10 straips­nio 2 da­lies 2 punk­to pa­tai­sy­mą, ma­ty­da­mas, kad Ke­lių įsta­ty­mas Sei­me, pri­im­ta­sis, ne­ati­tin­ka ba­zi­nio įsta­ty­mo, to­dėl pre­zi­den­tū­ros ar­gu­men­tai yra vi­siš­kai tei­sin­gi ir pa­grįs­ti.

Na, o dar dau­giau ar­ba gra­žiau yra, kad mi­nist­ras J. Nar­ke­vi­čius, rem­da­ma­sis ne­įsi­ga­lio­ju­siu įsta­ty­mu, bir­že­lio 1 die­ną in­for­muo­ja Au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­jos va­do­vą V. An­dre­je­vą, kad Sei­mas yra pri­ėmęs šį įsta­ty­mą, to­dėl V. An­dre­je­vas nuo rug­sė­jo 1 die­nos ne­teks dar­bo. Tai dar vie­nas ne­tei­sė­tas mi­nist­ro J. Nar­ke­vi­čiaus veiks­mas, kai jis in­for­muo­ja žmo­gų apie dar­bo pra­ra­di­mą, rem­da­ma­sis įsta­ty­mu, ku­ris ne­bu­vo pri­im­tas, o yra ve­tuo­tas. Tai ma­ty­ki­me…

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju.

E. GENTVILAS (LSF). …kad čia vyks­ta ty­či­niai veiks­mai, ap­si­me­tant, kad ne­su­pran­ta, kad yra prieš­ta­ra­vi­mų.

PIRMININKĖ. V. Ąžuo­las – prieš. Kaip ži­no­te, du – prieš, du – už.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų, ko­le­gos, la­bai gai­la, kad mes įsi­ve­lia­me į to­kius gin­čus, kur ne­bū­ti­nai rei­kė­tų gin­čy­tis. EBPO re­ko­men­da­ci­jos vi­soms ša­lims yra daž­niau­siai re­ko­men­da­ci­jų for­ma. Pa­čios ša­lys spren­džia, kaip tu­ri veik­ti jų val­dy­bos, kaip tu­ri veik­ti jų įsta­ty­mai, ir tik re­ko­men­da­ci­niu pa­grin­du. Iš­nag­ri­nė­jus EBPO vi­są vals­ty­bių prak­ti­ką dėl val­dy­bų, di­džio­ji dau­gu­ma yra re­ko­men­da­ci­nio pa­grin­do ir kiek­vie­na vals­ty­bė spren­džia, kaip ji no­ri val­dy­ti sa­vo įmo­nes. Net pa­žiū­rė­jus į ki­tų ša­lių pa­vyz­džius, tiek Šve­di­jos, tiek Vo­kie­ti­jos, į val­dy­bas net­gi yra įtrau­kia­mi dar­buo­to­jų at­sto­vai, bet tai taip pat spren­džia pa­čios vals­ty­bės. Gąs­din­ti mus čia EBPO, kad EBPO mums kaž­ko ne­leis, kaž­ką nu­baus, de­ja, bū­tų ne­tei­sin­ga ir ne­rei­kia ma­ni­pu­liuo­ti vien tik EBPO šiuo klau­si­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Už – M. Ma­jaus­kas, kad svars­ty­tu­me grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Man at­ro­do, pra­smin­gas da­ly­kas bū­tų dis­ku­tuo­ti apie tai, jog įmo­nės tu­rė­tų bū­ti val­do­mos skaid­riau, efek­ty­viau ir kuo ma­žiau pri­klau­sy­tų nuo po­li­ti­kų spren­di­mų. Mes ma­to­me la­bai liūd­nų pa­vyz­džių, kai yra ap­skri­tai dis­kre­di­tuo­ja­mas bet koks įmo­nių vei­ki­mas, kai yra nu­tie­sia­mi ke­liu­kai ar pri­ima­mi ki­ti pa­lan­kūs vie­nam ar ki­tam po­li­ti­kui spren­di­mai. To­kių da­ly­kų kie­kį mes ga­lė­tu­me su­ma­žin­ti už­tik­rin­da­mi ne­pri­klau­so­mą val­dy­mą, kai da­ly­vau­ja pro­fe­sio­na­lai, kai da­ly­vau­ja spe­cia­lis­tai, kai da­ly­vau­ja as­me­nys, ne­pri­klau­san­tys nuo po­li­ti­kų, nuo įmo­nės va­do­vų, ne­pri­klau­san­tys nuo ad­mi­nist­ra­ci­jos vie­no­je ar ki­to­je mi­nis­te­ri­jo­je. Man at­ro­do, kad tu­ri­me pri­im­ti Pre­zi­den­to ve­to, pri­im­ti jo siū­lo­mas pa­sta­bas ir taip pat at­mes­ti ger­bia­mo R. Sin­ke­vi­čiaus pro­jek­tą, ku­riuo jis siū­lo vi­so­se vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nė­se už­tik­rin­ti, kad dau­giau kaip pu­sė yra vals­ty­bės tar­nau­to­jų. Tai yra ne­su­de­ri­na­ma su ge­rą­ja įmo­nių val­dy­mo prak­ti­ka, pa­na­šu, kad tai ne­su­de­ri­na­ma ir su Pre­zi­den­to po­zi­ci­ja.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Mes kal­ba­me apie ne­pri­klau­so­mu­mą. Ar iš tik­rų­jų sau šei­mi­nin­kas įmo­nės, šiuo at­ve­ju vals­ty­bės įmo­nės, ga­li leis­ti jai elg­tis taip, kaip no­ri. Kur ta ge­ro­ji prak­ti­ka? Ar tai R. Šve­das, va­do­vau­jan­tis „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ val­dy­bai, ar po­nas A. Mo­lis, bu­vęs Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas, ar po­nas N. Ras­burs­kis, Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas, ar po­nas D. Tuč­kus yra pi­lie­tiš­kai ne­pri­klau­so­mi? Eks­per­tai, pa­bu­vę pa­ta­rė­jais, pa­sė­dė­ję po­li­ti­nė­je ins­ti­tu­ci­jo­je, bu­vę po­li­ti­kais, po­li­ti­ko de­ši­ni­ą­ja ran­ka, stai­ga tam­pa ne­pri­klau­so­mi ir ima va­do­vau­ti stra­te­gi­nėms Lie­tu­vos įmo­nėms, ku­rios tu­ri pir­miau­sia už­dirb­ti 6 % ka­pi­ta­lo grą­žą, o pa­si­ro­do, kad pi­ni­gų ne­už­dir­ba, tie pi­ni­gu­čiai iš­plau­na­mi kaž­kur į šo­ną. Tai į Ber­mu­dus iš­plau­na­mi, tai kaž­kur kaip „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liuo­se“ dings­ta, prie­šin­gai – dar iš biu­dže­to pa­si­i­ma 32 mln., lyg ne­bū­tų ki­tų so­cia­li­nių po­rei­kių, ne­va ke­lei­vių ve­ži­mo nuos­to­liams pa­deng­ti. Štai toks val­dy­mas ir toks re­zul­ta­tas, taip jie už­sko­li­na įmo­nes, bet sko­las tai rei­kės grą­žin­ti. Pa­žiū­rė­ki­te, kiek ener­ge­ti­kos įmo­nės per vi­są per­tvar­ką nuo 2011 me­tų yra už­sko­lin­tos. To­kie žai­di­mai vyks­ta dėl to, kad val­dy­boms va­do­vau­ja, jos ten taip for­muo­ja­mos, di­džio­ji da­lis ne­va ne­pri­klau­so­mi, bet jie pri­klau­so­mi nuo juos de­le­ga­vu­sių ver­slo in­te­re­sų tu­rin­čių as­me­nų ar gru­pių. Tai štai kur yra pro­ble­ma. Vals­ty­bė tu­ri su­si­grą­žin­ti sa­vo tur­to ir sa­vo įmo­nių val­dy­mą ir duo­ti grą­žą biu­dže­tui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, pra­šau jū­sų dė­me­sio. Sta­tu­to 165 straips­nio 2 da­lis – ar svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, ar lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tu. Myg­tu­kas „už“ – svarstyti įsta­ty­mą iš nau­jo, myg­tu­kas „prieš“ – lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tu, tai reiš­kia lie­ka se­na­sis įsta­ty­mas.

Bal­sa­vo 111 Sei­mo na­rių: 110 bal­sa­vo už tai, kad svars­ty­tu­me grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, 1 bal­sa­vo prieš. (Bal­sai sa­lė­je) Ger­bia­mi ko­le­gos, kaip pa­grin­di­nis bu­vo pa­siū­ly­tas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas ir svars­ty­si­me bir­že­lio 23 die­ną. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – Ja­ros­la­vas.

J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). La­bai ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi bu­vo pa­mi­nė­ta ma­no pa­var­dė, aš vis dėl­to at­si­liep­siu ger­bia­mam Sei­mo na­riui, ku­ris pa­mi­nė­jo ma­no pa­var­dę. Dar kar­tą pra­šy­čiau ne­klai­din­ti vi­suo­me­nės ir ki­tų Sei­mo na­rių. Es­mė yra to­kia, kad in­for­ma­ci­ja va­do­vui bu­vo pa­teik­ta, kad jei­gu… (Bal­sai sa­lė­je) Ačiū. Jei­gu bus įsta­ty­mas pri­im­tas, tie­siog in­for­ma­vi­mo lai­kas yra trum­pas ir dėl to bu­vo in­for­muo­tas, bet tai ne­reiš­kia apie fak­tą. Fak­tas bus ta­da, kai bus pri­im­tas įsta­ty­mas ir at­eis lai­kas – ar lie­pos, ar ki­ta die­na. Bet dėl in­for­ma­ci­nio po­bū­džio yra tvar­ka. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mas E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ne­no­riu aš čia vel­tis į gin­čus. Pa­si­im­ki­me mi­nist­ro bir­že­lio 1 die­nos įsa­ky­mą ir ten yra pa­ra­šy­ta: ka­dan­gi Sei­mas ge­gu­žės 28 die­ną pri­ėmė Ke­lių įsta­ty­mą, ku­ris nu­ma­to re­or­ga­ni­za­ci­ją. Pa­sa­ky­ki­te šian­dien, kur tas įsta­ty­mas, ku­rį Sei­mas pri­ėmė ge­gu­žės 28 die­ną? Jo dar ir da­bar nė­ra, o jūs pra­ne­ša­te žmo­gui apie jo at­lei­di­mą nuo rug­sė­jo 1 die­nos va­do­vau­da­ma­sis ir nu­ro­dy­da­mas tą įsta­ty­mą, ku­rio iki šiol dar nė­ra ir te­oriš­kai jis ga­li nie­ka­da ne­at­si­ras­ti.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, re­pli­kas iš­gir­do­me, ap­ta­rė­me, kad svars­ty­si­me įsta­ty­mo pro­jek­tą bir­že­lio 23 die­ną. Grą­ži­na­me. Dėl Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų pa­grin­di­nis Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. At­ro­do, ne­su­pyk­do­me su nie­kuo ki­tu.

 

12.57 val.

Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų įsta­ty­mo Nr. IX-957 37 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIIIP-4932 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar no­riu pra­šy­ti jū­sų leis­ti pa­teik­ti Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų įsta­ty­mo 37 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIIIP-4932. Kvie­čiu Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jos kan­c­le­rę A. Bud­ry­tę ir kar­tu pra­šau leis­ti pra­tęs­ti ry­ti­nį po­sė­dį iki tol, kol mes pa­baig­si­me šio klau­si­mo pa­tei­ki­mą. Ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu su­tar­ti? Dė­ko­ju. Pra­šom.

A. BUDRYTĖ. Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­ve­di­mu, aš, kaip Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jos kanc­le­rė, esu įga­lio­ta jums pri­sta­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tą, ku­riuo Pre­zi­den­tas tei­kia Sei­mui svars­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų įsta­ty­mo 37 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Leis­ki­te pri­min­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­ska­ti­nu­sias prie­žas­tis ir tiks­lus. Įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­reng­tas at­si­žvel­giant į tai, kad pa­gal šiuo me­tu ga­lio­jan­čias įsta­ty­mo nuo­sta­tas vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mu – or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu ga­li bū­ti ap­do­va­no­tos mo­ti­nos, pa­gim­džiu­sios ir už­au­gi­nu­sios bei ge­rai iš­auk­lė­ju­sios pen­kis ir dau­giau vai­kų. Ki­ta ver­tus, šia­me įsta­ty­me nė­ra mi­ni­mi nei tė­vai, nei glo­bė­jai, nei rū­pin­to­jai.

Pa­brėž­ti­na, kad tei­kia­mu įsta­ty­mo pro­jek­tu nė­ra kves­tio­nuo­ja­mas da­bar ga­lio­jan­čios nuo­sta­tos tiks­las, tai yra ap­do­va­no­ti mo­ti­nas, pa­gim­džiu­sias ir už­au­gi­nu­sias bei ge­rai iš­auk­lė­ju­sias pen­kis ir dau­giau vai­kų. Įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma iš­plės­ti as­me­nų, ku­rie ga­lė­tų bū­ti ap­do­va­no­ti mi­nė­tu vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mu, ra­tą.

Tai­gi įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­reng­tas sie­kiant su­da­ry­ti ga­li­my­bes pa­gerb­ti tė­vus, glo­bė­jus bei rū­pin­to­jus ly­gia­ver­čiai, kaip šiuo me­tu yra pa­ger­bia­mos mo­ti­nos, ir už­tik­rin­ti ly­gias ga­li­my­bes kiek­vie­nam iš jų bū­ti įver­tin­tam už nuo­pel­nus mo­ti­nys­tei, tė­vys­tei, glo­bai ar rū­py­bai. Siū­lo­mos nau­jos tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo nuo­sta­tos at­si­spin­di įsta­ty­mo 37 straips­nio 1 da­lies for­mu­luo­tė­je. Siū­lo­ma įtvir­tin­ti, kad or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu ap­do­va­no­ja­mi as­me­nys už nuo­pel­nus mo­ti­nys­tei, tė­vys­tei, glo­bai ar rū­py­bai. Siū­lau pa­lai­ky­ti tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo iš­plė­ti­mą, su­tei­kiant ga­li­my­bę vie­no­dai ver­tin­ti mo­ti­nas, tė­vus, glo­bė­jus ir rū­pin­to­jus, taip pat at­kreip­ti dė­me­sį, kad nuo­pel­nai mo­ti­nys­tei, tė­vys­tei, glo­bai ar rū­py­bai ga­li ap­im­ti tiek dau­gia­vai­kiš­ku­mą, tiek ir ki­tus nuo­pel­nus au­gi­nant, auk­lė­jant, ug­dant vai­kus ar glo­bo­jant bei pri­žiū­rint ki­tus as­me­nis, ku­riems pa­skir­ta glo­ba ar rū­py­ba.

Pa­lai­ky­da­mi šį įsta­ty­mo pro­jek­tą iš­plės­tu­me as­me­nų, ku­rie ga­lė­tų bū­ti ap­do­va­no­ja­mi or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu, ra­tą bei at­kreip­tu­me vi­suo­me­nės dė­me­sį tiek į mo­ti­nos, tiek ir į tė­vo vaid­mens svar­bą, taip pat pa­ro­dy­tu­me de­ra­mą vals­ty­bės ir vi­suo­me­nės dė­me­sį bei pa­gar­bą glo­bė­jams ir rū­pin­to­jams. Ačiū už dė­me­sį. Mie­lai at­sa­ky­siu į klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Pra­šom at­sa­ky­ti į Sei­mo na­rių klau­si­mus. A. Sy­sas. Ruo­šia­si K. Star­ke­vi­čius.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma tei­kė­ja, aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį ir pri­min­ti, ko­dėl at­si­ra­do pra­džio­je vals­ty­bi­nės pen­si­jos. O da­bar jūs ir ap­do­va­no­ti no­ri­te. Bet ten bu­vo es­mi­nis da­ly­kas – rei­kė­jo pa­gim­dy­ti vai­ką, ne tik iš­au­gin­ti. Mū­sų Kon­sti­tu­ci­jo­je aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad tė­vai tu­ri rū­pin­tis vai­kais, o vai­kai tu­ri rū­pin­tis tė­vais. Tur­būt ne už tai, kad kiek­vie­nas iš mū­sų rū­pi­na­mės sa­vo vai­kais, or­di­nai da­li­na­mi. Rei­kia dar ir pa­gim­dy­ti. Ar teik­da­mi to­kį siū­ly­mą jūs eli­mi­nuo­ja­te nuo­sta­tą, kad da­bar jau ga­lės gim­dy­ti vi­si ki­ti, ne tik mo­ti­nos? Ačiū.

A. BUDRYTĖ. La­bai jums ačiū už klau­si­mą. No­rė­čiau ak­cen­tuo­ti tai, kad da­bar ga­lio­jan­ti nuo­sta­ta ap­do­va­no­ti mo­ti­nas, pa­gim­džiu­sias, iš­auk­lė­ju­sias ir sėk­min­gai už­au­gi­nu­sias pen­kis ir dau­giau vai­kų, nie­kur ne­dings­ta. Taip pat no­rė­čiau at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį į tai, jog kal­ba­me apie vals­ty­bi­nius ap­do­va­no­ji­mus, o kon­kre­čiai – apie or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­lį, tai yra tei­sę bū­ti pri­pa­žin­tiems vals­ty­bės or­di­no ka­va­lie­riais.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia K. Star­ke­vi­čius. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pa­lai­ky­siu šį įsta­ty­mo pro­jek­tą, bet no­riu pa­klaus­ti. Gal jūs tu­ri­te sta­tis­ti­kos, kaip di­dė­jo dau­gia­vai­kių mo­ti­nų, tė­vų skai­čius per pen­ke­rius me­tus? Vis tiek reng­da­mi ana­li­za­vo­te, ko­kie skai­čiai. Ar dau­gė­ja dau­gia­vai­kių tė­vų ir mo­ti­nų?

A. BUDRYTĖ. Iš tik­rų­jų pa­ci­tuo­ti šios sta­tis­ti­kos šią mi­nu­tę ne­ga­lė­tu­me, bet jei­gu kal­bė­tu­me apie pas­ta­rų­jų me­tų ten­den­ci­jas, jos nė­ra liū­di­nan­čios, sa­ky­ki­me taip.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si A. Sa­la­ma­ki­nas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Daug me­da­lių rei­kės, nes yra tik­rai la­bai daug ge­rų žmo­nių, at­lie­kan­čių šį gar­bin­gą dar­bą. Aš no­rė­jau pa­sa­ky­ti, kad yra ne­ma­žai TV pro­jek­tų ap­do­va­no­ti. Aiš­ku, vie­nas da­ly­kas.

Ki­tas da­ly­kas, no­riu pa­klaus­ti. Aly­taus ra­jo­ne yra Rum­bo­nių se­ne­lių na­mai. Ten yra de­šimt mo­čiu­čių, ku­rias se­suo vie­nuo­lė še­fuo­ja jau be­veik 30 me­tų. Vie­nos nu­mirš­ta, ki­tos at­ve­ža­mos. Ar tai ir­gi įei­na į tą ka­te­go­ri­ją jū­sų siū­lo­mo ap­do­va­no­ji­mų pro­jek­to?

A. BUDRYTĖ. Jei­gu kal­bė­tu­me kon­kre­čiai apie šį pa­kei­ti­mą, jūs tu­ri­te rū­py­bos pa­vyz­dį, ma­nau, tai ga­lė­tų bū­ti vie­nas iš kan­di­da­tų ap­do­va­no­ti or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu. Be abe­jo, pra­ėjus vi­są ver­ti­ni­mo pro­ce­są ir įsi­ti­ki­nus, kad tas nuo­pel­nas yra aki­vaiz­dus, skaid­rus ir iš es­mės pri­si­de­dan­tis prie mū­sų ša­lies švie­sios at­ei­ties.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. A. Sa­la­ma­ki­nas. Ruo­šia­si V. Juo­za­pai­tis.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ma­no la­bai trum­pas klau­si­mas, gal kaip pa­vyz­dys. Mes čia, Sei­me, tu­rė­jo­me vie­ną ko­le­gą, tu­rin­tį de­šimt vai­kų ir pen­kias žmo­nas. Ar jis gaus tą or­di­ną „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“, ar ne?

A. BUDRYTĖ. Rei­kė­tų su­rink­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos ir įsi­ti­kin­ti, kad nuo­pel­nas tu­rė­ti daug vai­kų sa­vai­me tik­rai nė­ra nuo­pel­nas ir prie­žas­tis bū­ti įšven­tin­tam į vals­ty­bės or­di­no ka­va­lie­rius.

PIRMININKĖ. V. Juo­za­pai­tis. Pra­šom klaus­ti. Ruo­šia­si M. Pui­do­kas.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma kanc­le­re, jūs tei­gia­te, kad nie­kur ne­dings­ta prieš tai bu­vu­sios įsta­ty­mo nuo­sta­tos, bet, žiū­rint į ly­gi­na­mą­jį įsta­ty­mo va­rian­tą, tai kaip tik tos nuo­sta­tos yra už­brauk­tos: pa­gim­džiu­sios ir už­au­gi­nu­sios, ir ge­rai iš­auk­lė­ju­sios. Tai ga­li­ma mo­te­riš­ką ly­tį keis­ti į vy­riš­ką, bet ta nuo­sta­ta, na, at­me­tus pa­gim­dy­mo fak­tą, už­au­gin­ti ir ge­rai iš­auk­lė­ti tur­būt de­rė­tų – pen­ki ir dau­giau vai­kų. Da­bar ne­lie­ka nei iš­au­gi­ni­mo, nei pen­kių vai­kų, o tai reiš­kia, kad ga­li ir po vie­no vai­ko, ir po dvie­jų, ir po tri­jų. Ar tai yra tie­siog įsi­vė­lu­si klai­de­lė, ku­rią mes ga­lė­si­me pa­tai­sy­ti…

A. BUDRYTĖ. Ne, tai nė­ra…

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Tai nė­ra klai­da, jūs tie­siog są­mo­nin­gai iš­brau­kė­te bet ko­kius nuo­pel­nų kri­te­ri­jus, nes ko­kiu bū­du bus tie nuo­pel­nai nu­sta­to­mi. Ačiū.

A. BUDRYTĖ. La­bai ačiū už klau­si­mą. Tie­siog pa­kar­to­siu ir dar kar­tą ak­cen­tuo­siu tai, kad pa­gal da­bar ga­lio­jan­čią įsta­ty­mo re­dak­ci­ją nuo­sta­ta už­tik­rin­ti ga­li­my­bę ap­do­va­no­ti mo­ti­nas, pa­gim­džiu­sias ir už­au­gi­nu­sias bei ge­rai iš­auk­lė­ju­sias pen­kis ir dau­giau vai­kų, lie­ka ga­lio­ti. Tai yra šios mo­ti­nos už jų nuo­pel­nus ga­lės bū­ti ap­do­va­no­ja­mos pa­gal da­bar­ti­nę ga­lio­jan­čią re­dak­ci­ją, nes ta fra­zė, ku­ri li­ku­si įsta­ty­me, tik­rai ap­ima to­kią ga­li­my­bę.

PIRMININKĖ. Pas­ku­ti­nis klau­sia M. Pui­do­kas. Pra­šom, ko­le­ga.

M. PUIDOKAS (MSNG). Dė­ko­ju jums. Ger­bia­ma kanc­le­re, įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma pra­plės­ti as­me­nų, ku­rie ga­lė­tų bū­ti ap­do­va­no­ja­mi vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mu, ra­tą, ne­ap­si­ri­bo­jant tuo, kad or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu ga­lė­tų bū­ti ap­do­va­no­ja­mos tik mo­ti­nos, pa­gim­džiu­sios ar už­au­gi­nu­sios bei ge­rai iš­auk­lė­ju­sios pen­kis ir dau­giau vai­kų. Siū­lo­ma plės­ti ga­lio­jan­čią Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų įsta­ty­mo for­mu­luo­tę, įtvir­ti­nant, kad or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­liu ap­do­va­no­ja­mi as­me­nys už nuo­pel­nus mo­ti­nys­tei, tė­vys­tei, glo­bai ar rū­py­bai. Įsta­ty­mas tar­si su­po­nuo­ja, kad pir­miau­sia čia kal­ba­ma apie glo­bą ir rū­py­bą vai­kų at­žvil­giu. Ar įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ini­cia­to­rius tu­ri ome­ny­je tik vai­kus, ar glo­bą ir rū­py­bą ki­tų glo­bo­ti­nų as­me­nų at­žvil­giu?

A. BUDRYTĖ. Iš tik­rų­jų, jei­gu pa­žiū­rė­tu­mė­te pa­keis­tą 37 straips­nį… At­si­pra­šau, ne­pa­dė­ko­jau už ge­rą klau­si­mą. Iš tik­rų­jų jis ap­ima ir ki­tas sri­tis. Ma­nau, jū­sų įvar­din­tas at­ve­jis tik­rai ga­lė­tų bū­ti įtrauk­tas ir ver­ti­na­mas kaip al­ter­na­ty­va bū­ti ap­do­va­no­tam mi­nė­tu vals­ty­bi­niu ap­do­va­no­ji­mu. O nuo­sta­ta už nuo­pel­nus mo­ti­nys­tei, tė­vys­tei, glo­bai ir rū­py­bai, taip pat ap­iman­ti ir mo­ti­nas, pa­gim­džiu­sias, už­au­gi­nu­sias ir ge­rai iš­auk­lė­ju­sias pen­kis ir dau­giau vai­kų, at­si­spin­di, yra įtrauk­ta li­ku­sio­je pa­strai­pos da­ly­je.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, jūs at­sa­kė­te į jums už­duo­tus klau­si­mus. Mo­ty­vai po pa­tei­ki­mo. V. Juo­za­pai­tis – mo­ty­vai prieš.

A. BUDRYTĖ. La­bai jums ačiū, kvie­čia­me pa­lai­ky­ti.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš kvie­čiu pa­lai­ky­ti ši­to­je pa­tei­ki­mo sta­di­jo­je. Tik­rai mes tu­rė­si­me pa­si­tar­ti ko­mi­te­te ar ko­mi­te­tuo­se, kur bus pa­skir­ta, bet vis dėl­to aš at­krei­piu dar kar­tą dė­me­sį, kad bū­tent tie ar­gu­men­tai, už ką tu­ri bū­ti tie nuo­pel­nai pri­ski­ria­mi, yra iš­brauk­ti ir iš­plau­kę iš įsta­ty­mo. Ar­ba jūs kur nors pa­slė­pė­te ki­ta­me įsta­ty­me ir mums ne­sa­ko­te, bet tai, ką jūs pa­tei­kė­te, yra tie­siog iš­brauk­ta pieš­tu­ku ar par­ke­riu, ne­ži­nau. Siū­lo­ma ne­pri­im­ti to­kio įsta­ty­mo. Aš ma­nau, kad tai bus, ko ge­ro, įsi­vė­lu­si klai­da, bent jau mes tik­rai apie tai pa­si­kal­bė­si­me. O kad ver­ta pra­plės­ti ap­do­va­no­tinų ra­tą, tai, be jo­kios abe­jo­nės, tik­rai, jei­gu tie žmo­nės bus ver­ti. Bet šiuo me­tu aš tik at­krei­piu jū­sų dė­me­sį, kad ko­rek­ci­ją tik­rai rei­kės pa­da­ry­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Tik­rai ne­su prieš, kad rei­kia ap­do­va­no­ti pa­si­žy­mė­ju­sius. Kon­teks­tas yra vi­siš­kai pras­tas, nes Sei­mo ko­ri­do­riuo­se vaikš­to įsta­ty­mas, pa­gal ku­rį yra nu­tar­ta, kad mo­ti­nos, už­au­gi­nu­sios bet ko­kius pen­kis vai­kus, ga­li pre­ten­duo­ti į ant­ro­jo laips­nio vals­ty­bi­nę pen­si­ją. Ši­tas įsta­ty­mas iš­plau­kia iš to kon­teks­to. Po­nas Pre­zi­den­tas, gir­dė­jau, per Tė­vo die­ną pa­ža­dė­jo, kad ir tė­vai bus ap­do­va­no­ja­mi. Bet jau­nes­niems ko­le­goms no­rė­jau pri­min­ti, ko­dėl at­si­ra­do ant­ro­jo laips­nio pen­si­jos kaž­ka­da mo­ti­noms, už­au­gi­nu­sioms pra­džio­je de­šimt vai­kų, po to aš­tuo­nis, po to sep­ty­nis, po to pen­kis, to­dėl, kad jų ma­žos so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos, nes jos ne­tu­rė­jo drau­di­mo. Iš mū­sų var­go mes pa­da­rė­me, plė­tė­me vals­ty­bi­nes pen­si­jas ir mo­kė­jo­me ši­tiems žmo­nėms pa­pil­do­mą iš­mo­ką. Ir ta­da tas kon­teks­tas, kai šian­dien mes svars­to­me Sei­me, kad bet ko­kius pen­kis vai­kus iš­au­gi­nu­sioms jau ga­li­ma mo­kė­ti ant­ro­jo laips­nio vals­ty­bi­nę pen­si­ją, o da­bar dar ir me­da­lį pa­ka­bin­ti, na, kon­teks­tas ne pats ge­riau­sias. Juo la­biau kad pri­si­me­nu Pre­zi­den­to kal­bas apie ge­ro­vės vals­ty­bę ir ma­tau, ko­kius siū­ly­mus tei­kia, tai ge­ro­vė ne ar­tė­ja, o tols­ta, ma­no su­pra­ti­mu. Aš ma­nau, pui­ku, kad Pre­zi­den­tas ma­to vi­sas pro­ble­mas ar ne­iš­spręs­tus da­ly­kus, bet ta­me ko­ro­na­vi­ru­so, ka­ran­ti­no, be­ga­li­nės mei­lės rin­kė­jams prieš rin­ki­mus, pa­si­reiš­kiančios, kas dau­giau kam at­sei­kės, iš­mo­kės, pa­di­dins, jū­sų siū­ly­mas ir­gi pa­ten­ka į ši­tą po­psi­nių pa­siū­ly­mų ei­lę ir gre­tą vi­sų ši­tų įsta­ty­mų. Jei tai bū­tų ki­tas lai­kas, gal bū­tų ir ki­toks po­žiū­ris.

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, bal­suo­ja­me po pa­tei­ki­mo dėl Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų įsta­ty­mo 37 straips­nio.

Bal­sa­vo 53 Sei­mo na­riai: už – 49, prieš – 3, su­si­lai­kė 1. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis – Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ru­dens se­si­jo­je.

Ger­bia­mi ko­le­gos, Stra­te­gi­nio val­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas ke­lia­mas į va­ka­ri­nį po­sė­dį ir gal­būt iš­kart pa­si­tar­ki­me, kad tai bū­tų tiks­lin­ga po Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio, po 2-9 klau­si­mo, vi­sas pa­ke­tas. Ir li­ko Miš­kų įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pa­tei­ki­mo tę­si­nys. Ar su­tik­tu­mė­te, kad da­bar K. Ma­žei­ka dar pa­teik­tų? (Bal­sai sa­lė­je) Ne­su­tin­ka­te, lai­kas, jū­sų va­lia. Tad re­gist­ruo­ja­mės ir ry­ti­nį po­sė­dį baig­si­me. Re­gist­ruo­ja­mės.

Dė­ko­ju, ger­bia­mi ko­le­gos. Dirb­si­me va­ka­ri­nia­me tru­pu­tį dau­giau, gal ma­žiau kal­bė­si­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 49 Sei­mo na­riai. Ry­ti­nį po­sė­dį bai­gė­me. Iki pa­si­ma­ty­mo 14 va­lan­dą. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.