Teisės aktų projektų antikorupcinio vertinimo taisyklių

priedas

TEISĖS AKTO PROJEKTO ANTIKORUPCINIO VERTINIMO PAŽYMA

Teisės akto projekto pavadinimas: „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. T-122 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo ugdymo įstaigų bendruomeninėms iniciatyvoms finansuoti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“

Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas: Joniškio rajono savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorė Simona Gibauskaitė

Teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas atliktas (pažymėti reikiamą atsakymą):

□ suderinus teisės akto projektą viešojo administravimo subjekte ir su pavaldžiomis įstaigomis (įstaigomis prie ministerijos ir kitomis ministrui pavestose valdymo srityse veikiančiomis įstaigomis ir įmonėmis);

□ suderinus teisės akto projektą su suinteresuotomis institucijomis, kai jis buvo papildytas arba pakeistas.

Antikorupciniu požiūriu rizikingos teisės akto projekto nuostatos (nurodomas antikorupcinio vertinimo kriterijus (toliau – kriterijus), kurį taikant nustatytai korupcijos rizikai šalinti ar valdyti teisės akto projekte nenumatyta priemonių. Pildoma, kai, vertintojo nuomone, teisės akto projekto tiesioginio rengėjo siūlomų pataisų nepakanka korupcijos atsiradimo rizikai mažinti arba kai vertintojas nesutinka su teisės akto projekto tiesioginio rengėjo argumentais, kodėl neatsižvelgta į vertintojo pateiktas pastabas):

Eil. Nr.		Kriterijus		Kriterijaus vertinimas (nurodant, kad „Kriterijų atitinka“ / „Kriterijaus neatitinka“ / „Kriterijus nėra teisės akto projekto reglamentavimo dalykas“) ir pagrindimas, jeigu teisės aktas neatitinka kriterijaus (nurodomos konkrečios teisės akto projekto ar kitų teisės aktų nuostatos, pagrindžiančios neigiamą atsakymą, pateikiamos antikorupcinį teisės akto projekto vertinimą atliekančio asmens pastabos ir pasiūlymai dėl korupcijos rizikos mažinimo) (pildo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atliekantis asmuo)		Teisės akto projekto pakeitimas, mažinantis korupcijos riziką, arba teisės akto projekto tiesioginio rengėjo argumentai, kodėl neatsižvelgta į pastabą (pildo teisės akto projekto tiesioginis rengėjas)		Išvada dėl teisės akto projekto pakeitimų arba argumentų, kodėl neatsižvelgta į pastabą (pildo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą atliekantis asmuo)
1.		Teisės akto projektas nesudaro išskirtinių ar nevienodų sąlygų subjektams, su kuriais susijęs teisės akto įgyvendinimas		Teisės akto projektas nesudaro išskirtinių ar nevienodų sąlygų subjektams. Pastabų nėra.				□ tenkina □ netenkina
2.		Teisės akto projekte nėra spragų ar nuostatų, leisiančių dviprasmiškai aiškinti ir taikyti teisės aktą		Detalesnei ir skaidresnei procedūrai užtikrinti siūloma tikslinti IV skyrių „MOKINIŲ BALSAVIMAS UŽ SIŪLOMUS ĮGYVENDINTI PROJEKTUS“, standartizuojant balsavimo procedūrą visoms mokykloms, nepaliekant vidinei (dažnai nereglamentuotai) tvarkai. Įteisinti vienodą visoms mokykloms balsavimo procedūrą, organizatorių (komisija ar kt.), balsų rezultatų skaičiavimo procedūrą (protokolas ir kt.), balsų unikalumo ir tapatybės nustatymo užtikrinimas (balsuojančių sąrašai, pavyzdiniai biuleteniai ir kt.). Teisės akto projekto  25 punkte nurodoma, kad projektų skaičius balsavimui nėra ribojamas, tačiau 34 punktas sako, kad finansuojamų projektų skaičius priklauso nuo lėšų. Nėra aiškiai aprašyta procedūra, kas vyksta, jei keli projektai surenka vienodą balsų skaičių, bet lėšų užtenka tik vienam (nėra „lemiamo balso“ taisyklės moksleivių balsavimo atveju). Teisės akto projekto 5.1 papunktyje nustatyta, kad Komisijos sudėtyje privalo būti vienas mentorius. Tačiau mentoriai taip pat konsultuoja mokinius rengiant projektus. Tai gali sukurti interesų konfliktą, jei mentorius vertina projektą, kurį pats padėjo rengti. Nors Komisija sprendimus priima balsų dauguma, procedūra, kaip nusišalinama nuo vertinimo, nėra detaliai aprašyta.		Balsavimo organizavimo tvarka, eiga ir naudojamos priemonės nustatomos mokyklos pasirinkta tvarka, užtikrinant balsavimo slaptumą. Patikslinta, kad tais atvejais, kai kelios projektų idėjos surenka vienodą balsų skaičių, tačiau finansavimas gali būti skirtas tik vienai projektų idėjai, laimėtoja pripažįstama ta projektų idėja, kurios paraiškoje nurodyta ankstyviausia pateikimo data. Taip pat įtrauktas reikalavimas mentoriui nusišalinti nuo tų paraiškų vertinimo, kurias jis padėjo rengti.		☒ tenkina □ netenkina
3.		Teisės akto projekte nustatyta, kad sprendimą dėl teisių suteikimo, apribojimų nustatymo, sankcijų taikymo ir pan. priimantis subjektas atskirtas nuo šių sprendimų teisėtumą ir įgyvendinimą kontroliuojančio (prižiūrinčio) subjekto		Teisės akto projekte numatyti sprendimų priėmėjai (mokykloje sudarytos komisijos ir vadovai) yra atskirti nuo priežiūrą vykdančio subjekto (Savivaldybės administracijos ir  jaunimo reikalų koordinatoriaus). Teisės akto projekte nėra detalizuota, kaip tiksliai ir kokiais terminais nustatomas lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį. Ar tai daroma atsitiktinės patikros būdu, ar tik gavus skundą? Nors savivaldybės jaunimo koordinatorius vykdo stebėseną, Teisės akto projekte nėra aiškiai pasakyta, kas priima galutinį sprendimą (administracinį aktą), konstatuojantį, kad lėšos panaudotos neteisėtai (pvz., Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas, ar savivaldybės  jaunimo reikalų koordinatoriaus parengta ir administracijos direktoriaus patvirtinta išvada arba Buhalterinės apskaitos skyriaus  parengta ir administracijos direktoriaus patvirtinta išvada). Siūloma įteisinti nuostatą, kad Savivaldybės administracija, nustačiusi (pvz., patikrinimo metu ar iš pateiktos veiklos ataskaitos), kad lėšos panaudotos ne pagal paskirtį, surašo aktą, o mokykla privalo per [skaičius] darbo dienų grąžinti lėšas.		Papildytas 46 punktas. Patikrinimo metu arba remiantis pateikta veiklos ataskaita nustačius, kad Savivaldybės administracijos mokyklai skirtos lėšos panaudotos ne pagal paskirtį, Savivaldybės administracija surašo pažeidimo aktą. Nepanaudotas lėšas, taip pat nustačius, kad projektams įgyvendinti skirtos lėšos panaudotos ne pagal paskirtį, mokykla grąžina į Savivaldybės biudžetą iki einamųjų metų gruodžio 20 d.		☒ tenkina □ netenkina
4.		Teisės akto projekte nustatyti subjekto įgaliojimai (teisės) atitinka subjekto atliekamas funkcijas (pareigas)		Projekte aiškiai atribotos funkcijos tarp trijų pagrindinių lygmenų (mokyklos vertinimo komisija, mokyklos vadovas ir savivaldybės administracija (jaunimo reikalų koordinatorius), o jų suteikti įgaliojimai yra proporcingi siekiamam tikslui. Pastabų nėra.				□ tenkina □ netenkina
5.		Teisės akto projekte nustatytas baigtinis sprendimų priėmimo kriterijų (atvejų) sąrašas		Teisės akto projekte  yra nustatytas baigtinis kriterijų sąrašas, kuris apriboja subjektyvią interpretaciją. Administracinės atitikties etape kriterijai yra formalūs ir aiškūs,, o atrankos etape sprendimas deleguojamas mokinių bendruomenei, kur laimėtoją nustato vienintelis kriterijus – balsų dauguma. Pastabų nėra.				□ tenkina □ netenkina
6.		Teisės akto projekte nustatytas baigtinis motyvuotų atvejų, kai priimant sprendimus taikomos išimtys, sąrašas		Aspektas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį antikorupciniu požiūriu – 20 punkto formuluotė „turi teisę“ (prašyti patikslinti informaciją). Kadangi nėra nurodyta, jog Komisija privalo leisti visiems vienodai taisyti klaidas, išlieka nedidelė rizika, kad vienoms mokinių grupėms tokia galimybė bus suteikta, o kitoms – ne. Siekiant maksimalaus skaidrumo, rekomenduotina šią „teisę“ paversti pareiga, jei nustatomi formalūs pataisomi trūkumai.		Formuluotė pakeista.		☒ tenkina □ netenkina
7.		Teisės akto projekte nustatyta sprendimų priėmimo, įforminimo ir viešinimo tvarka		Projekte nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pastabų nėra.				□ tenkina □ netenkina
8.		Teisės akto projekte nustatyti sprendimų dėl mažareikšmiškumo kriterijai ir priėmimo tvarka		Neaktualu.				□ tenkina □ netenkina
9.		Jeigu pagal numatomą reguliavimą sprendimus priima kolegialus subjektas, teisės akto projekte nustatyta kolegialaus sprendimus priimančio subjekto: 9.1. konkretus narių skaičius, užtikrinantis kolegialaus sprendimus priimančio subjekto veiklos objektyvumą 9.2. jeigu narius skiria keli subjektai, proporcinga kiekvieno subjekto skiriamų narių dalis, užtikrinanti tinkamą atstovavimą valstybės interesams ir kolegialaus sprendimus priimančio subjekto veiklos objektyvumą ir skaidrumą 9.3. narių skyrimo mechanizmas 9.4. narių rotacija ir kadencijų skaičius ir trukmė 9.5. veiklos pobūdis laiko atžvilgiu 9.6. asmeninė narių atsakomybė		Kriterijų atitinka. Pastabų nėra.				□ tenkina □ netenkina
10.		Numatytos procedūros yra būtinos, nustatyta išsami jų taikymo (viešinimo) tvarka		Teisės akto projekte nustatytos procedūros yra logiškai pagrįstos ir būtinos numatytam tikslui pasiekti. Viešinimo tvarka yra išsami, apimanti daugybinius informavimo kanalus ir užtikrinanti, kad bendruomenė būtų informuojama apie kiekvieną proceso žingsnį, o tai maksimaliai sumažina piktnaudžiavimo galimybes. Pastabų nėra.				□ tenkina □ netenkina
11.		Teisės akto projekte nustatytas baigtinis motyvuotų atvejų, kai nustatoma procedūra netaikoma, sąrašas		Teisės akto projekte nėra nurodyta jokių motyvuotų atvejų ar išimčių, kada nustatyta procedūra galėtų būti netaikoma. Pastabų nėra.				□ tenkina □ netenkina
12.		Teisės akto projektas nustato jo nuostatoms įgyvendinti numatytų procedūrų ir sprendimų priėmimo konkrečius terminus		Kriterijų atitinka. Pastabų nėra.				□ tenkina □ netenkina
13.		Teisės akto projektas nustato motyvuotas terminų sustabdymo ir pratęsimo galimybes		Teisės akto projekte nėra numatyta jokių motyvuotų terminų sustabdymo ar pratęsimo mechanizmų. Tai užtikrina proceso operatyvumą ir lygiateisiškumą (visi dalyviai privalo suspėti laiku), tačiau antikorupciniu požiūriu toks griežtumas eliminuoja galimybę subjektyviai „pratęsti“ terminus pasirinktiems projektams. Visgi, projekte taip pat nėra numatyta, kaip būtų elgiamasi nenumatytų, nuo dalyvių nepriklausančių aplinkybių atveju.		Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių nuostatų taikymas numatytas LR civilinio kodekso 6.212 straipsnyje.		☒ tenkina □ netenkina
14.		Teisės akto projektas nustato kontrolės (priežiūros) procedūrą ir aiškius jos atlikimo kriterijus (atvejus, dažnį, fiksavimą, kontrolės rezultatų viešinimą ir pan.)		Teisės akto projekte kontrolės procedūros yra nustatytos išsamiai. Jos apima visą proceso ciklą – nuo dokumentų vertinimo ir balsavimo stebėjimo iki galutinio finansinio atsiskaitymo. Nustatyti aiškūs atsakingi asmenys (vadovai, buhalteriai, jaunimo reikalų koordinatorius), fiksavimo būdai (protokolai, ataskaitos) ir viešinimo kanalai, užtikrinantys proceso skaidrumą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad projekte nedetalizuota, kaip dažnai ar kokiu būdu Savivaldybės administracija vykdys patikras  (priežiūrą) „vietoje“ projekto įgyvendinimo metu (iki ataskaitų pateikimo).		Žiūrėti 46 punktą. Jaunimo reikalų koordinatorius arba kitas savivaldybės administracijos atstovas turi teisę dalyvauti balsavime  bei susipažinti su vertinimo komisijos protokolais ir projekto įgyvendinimo eiga, siekdamas užtikrinti skaidrų ir teisėtą projekto įgyvendinimą. Teisininkės pastabų dėl patikrinimo dažnumo ir būdo nustatymo nebuvo gauta.		☒ tenkina □ netenkina
15.		Teisės akto projekte nustatytos kontrolės (priežiūros) skaidrumo ir objektyvumo užtikrinimo priemonės (pvz., aiškiai ir išsamiai išdėstytos kontroliuojančio subjekto teisės ir pareigos, nustatyta standartizuota kontrolės atlikimo procedūra, reikalavimas fiksuoti atskirus kontrolės procedūros etapus ir jų rezultatus, atsakingų specialistų rotacija, užkirstas kelias kontroliuojančio ir kontroliuojamo subjektų tiesioginiam kontaktui be liudininkų ir pan.)		Kriterijų atitinka. Pastabų nėra.				□ tenkina □ netenkina
16.		Teisės akto projekte nustatyta subjektų, su kuriais susijęs teisės akto projekto nuostatų įgyvendinimas, atsakomybė		Kriterijų atitinka. Pastabų nėra.				□ tenkina □ netenkina
17.		Teisės aktų projekte numatytas baigtinis kriterijų, pagal kuriuos skiriama nuobauda (sankcija) už teisės akto projekte nustatytų nurodymų nevykdymą, sąrašas ir nustatyta aiški nuobaudos (sankcijos) skyrimo procedūra		Kriterijus nėra Teisės akto projekto reglamentavimo dalykas.				□ tenkina □ netenkina
18.		Kartu su teisės akto projektu pateikta pakankamai jį pagrindžiančių lydimųjų dokumentų ir informacijos,  siekiant antikorupciniu aspektu įvertinti teisės akto projektą		Taip.				□ tenkina □ netenkina
19.		Kiti svarbūs kriterijai		Nėra.				□ tenkina □ netenkina
	Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas:				Teisės akto projekto vertintojas:
			Jaunimo reikalų koordinatorė Simona Gibauskaitė				Kanceliarijos skyriaus vedėja Rasa Lapukienė