Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

I (RUDENS) SESIJOS

VAKARINIO posėdžio NR. 6

STENOGRAMA

 

2024 m. gruodžio 3 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojos
A. ŠIRINSKIENĖ ir R. BUDBERGYTĖ

 

 

PIRMININKĖ (A. ŠIRINSKIENĖ, NAF*). Mie­li ko­le­gos, pra­de­da­me va­ka­ri­nį gruo­džio 3 die­nos po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės. Po­sė­dy­je da­ly­vau­ja ir už­si­re­gist­ra­vo 75 Sei­mo na­riai.

 

14.02 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Arū­no Bud­rio sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo teisėju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-4245 (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Arū­no Bud­rio sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-4245. Tei­sė­ją kan­di­da­tą pri­sta­tys pra­ne­šė­jas – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas A. Ka­bi­šai­tis. Pra­šom.

Dar per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną ger­bia­mas V. Ra­ku­tis. Pra­šau.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, mums per per­trau­ką ne­pa­vy­ko de­kon­flik­tuo­ti Va­ka­rų Bal­ka­nų dvie­jų są­ra­šų ir pro­ce­sas ne­vyks­ta, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas ne­ga­li pri­im­ti jo­kio spren­di­mo. Jei­gu bū­tų ga­li­ma Va­ka­rų Bal­ka­nų gru­pei su­si­rink­ti 1 mi­nu­tei čia, ties sa­lės vi­du­riu, mes tie­siog iš­spręs­tu­me tą klau­si­mą. Ta­da ry­toj ko­mi­te­tas pri­im­tų rei­ka­lin­gą nu­ta­ri­mą. Ka­dan­gi yra du są­ra­šai, aš ne­ži­nau, kas yra ki­to są­ra­šo vir­šu­je. Jei­gu bū­tų ga­li­ma, jei­gu, pir­mi­nin­ke, leis­tu­mė­te mums trum­pai su­si­tik­ti…

PIRMININKĖ. Bet čia ne ko­mi­te­to po­sė­dis, ku­rį Sei­mas tu­ri leis­ti. Aš ma­nau, jūs dar­bi­ne tvar­ka tie­siog prie ku­rios nors ko­lo­nos su­si­rin­kę tuos pa­ra­šus ir su­si­tvar­ky­si­te.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Lin­ki­me sėk­mės. Ger­bia­mas pa­ta­rė­jau, pra­šau.

A. KABIŠAITIS. Kad dėl kiek­vie­no iš kan­di­da­tų, ku­riuos pri­sta­ty­siu ir ku­rie pri­sis­ta­tys, ne­rei­kė­tų kal­bė­ti, tai no­rė­čiau at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, kad vi­si trys kan­di­da­tai, ku­riuos Pre­zi­den­tas tei­kia jums skir­ti į Lie­tu­vos Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą, yra per­ėję il­gas ir su­dė­tin­gas at­ran­kos pro­ce­dū­ras. Jie bu­vo at­rink­ti Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­jos. Vė­liau Pre­zi­den­to tei­ki­mu pa­ta­rė jų tei­ki­mui jums skir­ti taip pat kon­sti­tu­ci­nė ins­ti­tu­ci­ja – Tei­sė­jų ta­ry­ba.

Da­bar grįž­tant prie kon­kre­taus pre­ten­den­to. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 11 punk­tu, 112 straips­nio 2 ir 5 da­li­mis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 73 straips­niu ir at­si­žvelg­da­mas į Tei­sė­jų ta­ry­bos 2024 m. spa­lio 16 d. nu­ta­ri­mą, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui skir­ti Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ją A. Bud­rį Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju.

Pre­ten­den­tas tu­ri il­ga­me­tę tei­si­nio dar­bo pa­tir­tį. Pas­ta­ruo­sius dau­giau kaip 13 me­tų dir­bo tei­sė­ju, pra­džio­je apy­lin­kės teis­me, o vė­liau Vil­niaus apy­gar­dos teis­me, nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­sias ir ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų by­las. A. Bud­rys ko­le­gų tei­sė­jų ir ki­tų tei­si­nin­kų yra ver­ti­na­mas už aukš­tą kom­pe­ten­ci­ją, pa­rei­gin­gu­mą ir tei­sė­jo veik­los or­ga­ni­za­vi­mo ge­bė­ji­mus. Dirb­da­mas Vil­niaus apy­gar­dos teis­me, tei­sė­jas nuo 2018 me­tų spa­lio mė­ne­sio iki 2023 me­tų spa­lio mė­ne­sio ėjo šio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Pre­ten­den­tas pri­pa­žin­tas vie­nu iš tin­ka­miau­sių 6 bal­sais už, iš še­šių bal­sa­vu­sių­jų Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­jos na­rių. Nuo­la­ti­nė tei­sė­jų veik­los ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja, at­li­ku­si ne­ei­li­nį tei­sė­jo A. Bud­rio veik­los ver­ti­ni­mą, jo pro­fe­si­nę veik­lą ir tei­si­nio dar­bo ko­ky­bę pri­pa­ži­no pui­kia.

Pre­ten­den­tas yra ak­ty­vus Lie­tu­vos tei­sė­jų ben­druo­me­nės na­rys, yra bu­vęs Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus eg­za­mi­nų ko­mi­si­jos na­riu, šiuo me­tu yra Bau­džia­mo­jo ko­dek­so prie­žiū­ros ko­mi­te­to na­rys, dar­bo gru­pės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so per­žiū­rai at­lik­ti ir pa­siū­ly­mams pa­reng­ti na­rys. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to so­cia­li­nis part­ne­ris, in­ten­sy­viai dir­ba kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos ir žval­gy­bos veiks­mų sank­cio­na­vi­mo sri­ty­je. Tei­sė­jas mo­ka ke­lias už­sie­nio kal­bas, nuo­lat ke­lia kva­li­fi­ka­ci­ją tiek na­cio­na­li­niuo­se, tiek tarp­tau­ti­niuo­se mo­ky­muo­se ir kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo ren­gi­niuo­se. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to ver­ti­ni­mu, tei­sė­jo A. Bud­rio tu­ri­ma kva­li­fi­ka­ci­ja, aukš­ta by­lų nag­ri­nė­ji­mo ko­ky­bė ir tu­ri­mos as­me­ni­nės sa­vy­bės ro­do jį ga­lint už­im­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas.

PIRMININKĖ. La­bai dė­ko­ju ger­bia­mam pa­ta­rė­jui. Tai mes ta­da pre­ten­den­tą pra­šy­si­me ir, ma­tyt, Sei­mo na­riai tu­rės klau­si­mų.

A. BUDRYS. La­ba die­na. Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­kui už su­teik­tą žo­dį ir ačiū Pre­zi­den­to vy­riau­sia­jam pa­ta­rė­jui už ma­no kan­di­da­tū­ros pri­sta­ty­mą.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, pra­ėjau il­gą ir su­dė­tin­gą at­ran­kos pro­ce­dū­rą ir sto­viu čia prieš jus kaip kan­di­da­tas į itin at­sa­kin­gas Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas. Pir­miau­sia dė­ko­ju Jo Eks­ce­len­ci­jai Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tui už iš­reikš­tą pa­si­ti­kė­ji­mą ma­ni­mi tei­kiant ma­ne į šias pa­rei­gas, ku­rios tik­rai yra di­de­lis iš­šū­kis man pa­čiam, kaip tur­būt bū­tų ir bet ku­riam ki­tam tei­sė­jui ar tei­si­nin­kui. Ki­ta ver­tus, teis­mų sis­te­mo­je dir­bu jau apie 25 me­tus, ma­čiau, kaip teis­mų sis­te­ma evo­liu­cio­na­vo, dirb­da­mas įvai­riuo­se teis­muo­se įgi­jau daug ži­nių ir prak­ti­nės pa­tir­ties tei­sės tai­ky­mo sri­ty­je. Pa­ty­riau įvai­rių pro­fe­si­nių iš­šū­kių, dir­bau pir­mo­sios ins­tan­ci­jos ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų tei­sė­ju, apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ku, eg­za­mi­na­vau pre­ten­den­tus į tei­sė­jus ir dar dau­ge­lį ki­tų iš­šū­kių, ku­riuos, ma­no ma­ny­mu, sėk­min­gai įvei­kiau.

Įver­ti­nęs tai, taip pat pa­ska­tin­tas ko­le­gų pa­lai­ky­mo, nu­spren­džiau pre­ten­duo­ti į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus. Aiš­ku, ta­pi­mas aukš­tes­nio teis­mo tei­sė­ju man nė­ra tiks­las sa­vai­me, tai tik prie­mo­nė siek­ti tiks­lų, ak­ty­vaus ir reikš­min­go da­ly­va­vi­mo vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės gy­ve­ni­me, pa­nau­do­jant sa­vo įgy­tas pro­fe­si­nes ži­nias, dar­bi­nę ir gy­ve­ni­mo pa­tir­tį bei, ži­no­ma, as­me­ni­nes sa­vy­bes. Ne­pai­sant to, kad be tei­sės stu­di­jų dar bai­giau ir fi­lo­so­fi­jos stu­di­jas, esu iš­im­ti­nai bau­džia­mo­sios tei­sės prak­ti­kas, jau 20-tus me­tus dir­bu su bau­džia­mo­sio­mis by­lo­mis tiek pir­mo­jo­je, tiek ape­lia­ci­nė­je ins­tan­ci­jo­se. Pas­ku­ti­nius še­še­rius me­tus ga­na in­ten­sy­viai dir­bu kri­mi­na­li­nės žval­gy­bos ir žval­gy­bos veiks­mų sank­cio­na­vi­mo sri­ty­je, kas yra ga­na spe­ci­fi­nė, ma­žiau ži­no­ma sri­tis.

Esu pro­fe­sio­na­lus, ne­ša­liš­kas, są­ži­nin­gas, su­ge­ban­tis dirb­ti ko­man­do­je, nuo­lat be­si­mo­kan­tis ir to­bu­lė­jan­tis žmo­gus, vi­sa­da sau ke­liu aukš­tus rei­ka­la­vi­mus. Ma­nau, kad Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas į sa­vo gre­tas no­ri pri­trauk­ti bū­tent to­kių žmo­nių. Ti­kiu, kad ma­no įgy­ta dar­bo pa­tir­tis, kva­li­fi­ka­ci­ja bei as­me­ni­nės sa­vy­bės pa­grin­džia ma­no pa­si­ren­gi­mą pri­im­ti nau­jus iš­šū­kius, o kar­tu bū­ti ir la­bai nau­din­gam dir­bant bei spren­džiant by­las Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me.

Baig­da­mas pa­ci­tuo­siu vie­no pa­sau­ly­je ži­no­mo tei­sė­jo žo­džius. Jis yra pa­sa­kęs, kad ga­lia, ku­ri su­tei­kia­ma tei­sė­jui, iš tik­rų­jų yra ver­go jun­gas. Bet tai yra ypa­tin­ga ver­go­vės rū­šis, nes jos tiks­las yra tar­nau­ti lais­vei, oru­mui ir tei­sin­gu­mui. Tai yra pa­ža­das, ku­ris tu­ri kas­dien ly­dė­ti tei­sė­ją į teis­mo sa­lę. Vi­sa šir­di­mi pri­ta­riu to­kiam po­žiū­riui į tei­sė­jo pro­fe­si­ją. Ma­no nuo­mo­ne, tei­sė­jo vaid­muo vi­suo­me­nė­je tu­rė­tų bū­ti mi­si­ja, o tei­sė­ja­vi­mas – ne vien dar­bas, bet ir gy­ve­ni­mo bū­das. Ti­kiu, kad toks ma­no po­žiū­ris į tei­sė­jo pro­fe­si­ją ir jos svar­bos su­vo­ki­mas lei­džia da­ry­ti iš­va­dą, kad esu pa­si­ruo­šęs pri­si­im­ti ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo tei­sė­jui ten­kan­čią at­sa­ko­my­bę.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, aš pui­kiai su­pran­tu pa­rei­gų, į ku­rias pre­ten­duo­ju, at­sa­ko­my­bės ly­gį. Ne­pai­sant to, esu pa­si­ruo­šęs pa­tei­sin­ti man iš­reikš­tą pa­si­ti­kė­ji­mą ir ne­nu­vil­ti nei ma­ne tei­kian­čių, nei ski­rian­čių ins­ti­tu­ci­jų, teis­mų ben­druo­me­nės, o juo la­biau vi­sos vi­suo­me­nės, sa­vo pa­rei­gas at­lik­ti gar­bin­gai, vyk­dy­ti tei­sin­gu­mą, gin­ti žmo­gaus tei­ses, lais­ves ir tei­sė­tus in­te­re­sus. To­dėl pra­šau jū­sų skir­ti ma­ne Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju. Ačiū. Esu pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­mam kan­di­da­tui. Yra už­si­re­gist­ra­vę pa­klaus­ti trys Sei­mo na­riai. Ger­bia­mas V. Gai­lius. Pra­šom.

V. GAILIUS (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, jū­sų kom­pe­ten­ci­ja, pa­tir­ti­mi, at­sa­kin­gu dar­bu tik­rai ne­abe­jo­ja­me, ir la­bai sma­gu ma­ty­ti pri­sta­ty­me in­for­ma­ci­ją apie tai, kad jūs dir­ba­te Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ir Bau­džia­mo­jo ko­dek­so prie­žiū­ros ko­mi­si­jo­se. Ta jū­sų pa­tir­tis tur­būt ne­įkai­no­ja­ma šio­se ko­mi­si­jo­se. Bet ma­no klau­si­mas toks prak­ti­nis. Ka­dan­gi Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą pa­sie­kė Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ir Ko­dek­so pa­tai­sos, ir di­de­lės ap­im­ties pa­tai­sos, ar šian­dien ši­tie ins­ti­tu­tai Lie­tu­vo­je vei­kia?

A. BUDRYS. Vi­si ins­ti­tu­tai vei­kia. Pa­tai­sų pa­ke­tas iš tik­rų­jų pa­sie­kė tur­būt Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tą ne­se­niai, prieš mė­ne­sį, gal šiek tiek dau­giau. Il­ga kal­ba iš tik­rų­jų apie tas pa­tai­sas, ten yra tik­rai la­bai svar­bių pa­tai­sų, ku­rio­mis mes sie­kia­me pa­spar­tin­ti teis­mų dar­bą. Bu­vo la­bai daug dis­ku­si­jų su ad­vo­ka­tū­ra, su ki­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, iki­teis­mi­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­ci­jo­mis, po­li­ci­ja, Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mų tar­ny­ba. Iš tik­rų­jų sun­ku ras­ti tą ben­drą dė­me­nį, ku­ris tik­tų vi­siems. Jei­gu teis­mai no­ri spar­čiau, va­di­na­si, kaž­kur ki­tur rei­kia tą dar­bą pa­da­ry­ti, va­di­na­si, po­li­ci­jo­je, pro­ku­ra­tū­ro­je pa­ga­liau. O jei­gu jie no­ri grei­čiau, ta­da ten­ka teis­me tą da­ry­ti. Ta ba­lan­so pa­ieš­ka iš tik­rų­jų vyks­ta šiuo me­tu, ir aš ti­kiuo­si, kad tos pa­tai­sos, ne­pai­sant to, kad pa­si­kei­tė Sei­mas, tik­rai bus to­liau svars­to­mos, gal­būt bus ir pri­im­tos. La­bai to pra­šau jū­sų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia ger­bia­mas A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma­sis pre­ten­den­te, iš­ties jūs tu­ri­te pla­tų aki­ra­tį, di­de­lę pa­tir­tį, tad no­rė­čiau pa­klaus­ti jū­sų, vis dėl­to pre­ten­duo­jant į šį la­bai at­sa­kin­gą pos­tą, kaip jūs ver­ti­na­te, kad štai toks ne­at­sa­kin­gas ma­ni­pu­lia­vi­mas jaut­ria an­ti­se­mi­ti­ne te­ma ke­lia grės­mę ne tik tarp­tau­ti­nei Lie­tu­vos re­pu­ta­ci­jai, bet ir kir­ši­na vi­suo­me­nę? Ar as­me­nys, pa­da­rę ža­lą Lie­tu­vos įvaiz­džiui, gal­būt Lie­tu­vos eko­no­mi­niams in­te­re­sams, tu­rė­tų at­sa­ky­ti už šiuos veiks­mus? Ačiū.

A. BUDRYS. Ge­ras klau­si­mas, aiš­ku. Gal ne­la­bai. Aš, kaip pi­lie­tis, kaip žmo­gus, aiš­ku, tu­riu nuo­mo­nę ir su­pra­ti­mą apie tam tik­rus da­ly­kus, kas vyks­ta vals­ty­bė­je. Bet ko­kiu at­ve­ju, nors aš ne­su pa­skir­tas į Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą, bet aš esu tei­sė­jas ir man eti­ka ne­lei­džia ko­men­tuo­ti da­bar­ti­nių įvy­kių, ku­rie vyks­ta čia, nes kas ten ži­no, ko­kios tos by­los ga­li at­si­ras­ti ir ko­kias by­las man ga­li tek­ti nag­ri­nė­ti ar apy­gar­dos teis­me, ar pa­sky­rus į Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą. Tad man iš­sa­ky­ti sa­vo po­zi­ci­ją vie­šai ne­pri­de­rė­tų. At­si­pra­šau, taip jau tie­sio­giai ne­ga­liu at­sa­ky­ti į jū­sų tą klau­si­mą.

PIRMININKĖ. Klau­sia Sei­mo na­rys L. Ur­ma­na­vi­čius.

L. URMANAVIČIUS (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, aš no­riu pa­klaus­ti. Jūs daug kal­bė­jo­te apie iš­šū­kius ir sa­vo dar­bą įvai­rių ins­tan­ci­jų teis­muo­se. Ko­kie bu­vo kon­kre­čiai jū­sų iš­šū­kiai pir­mos ins­tan­ci­jos teis­me ir su ko­kiais šian­dien su­si­du­ria tei­sė­jai, dirb­da­mi ta­me pir­mos ins­tan­ci­jos teis­me?

A. BUDRYS. Čia daug kal­bos. Pa­sa­ky­siu la­biau­siai man įsi­mi­nu­sį iš­šū­kį. Kai at­ėjau jau­nas tei­sė­jas, pra­dė­jau dirb­ti, pa­sky­rė ma­ne dirb­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­ju ir man rei­kė­da­vo sank­cio­nuo­ti įvai­rius veiks­mus. At­ei­da­vo pro­ku­ro­rai, ty­rė­jai. Aš ne­bu­vau dir­bęs to­se ins­ti­tu­ci­jo­se ir jau­čiau, kad ma­ne čia ir taip mai­go, ir taip ban­do ir to­kį, ir to­kį veiks­mą man pa­siū­ly­ti, kad aš pa­tvir­tin­čiau. Tai tik­rai man rei­kė­jo daug kan­try­bės ir iš­tver­mės at­si­spir­ti jų pra­šy­mams, jų vi­lio­nėms ir ne­tvir­tin­ti to, ko ne­rei­kia, to, kas yra per­tek­li­niai, nes iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo dar­bas yra la­bai jaut­rus žmo­gaus tei­sėms šiuo at­ve­ju, kai tu sank­cio­nuo­ji įvai­rias kra­tas, įvai­rius te­le­fo­ni­nius po­kal­bius ir pa­na­šiai. Tai tą jau­čiau, tai bu­vo di­de­lis iš­šū­kis su­val­dy­ti. Ne vel­tui vė­liau, ro­dos, po ke­lių me­tų ar vė­liau, net­gi teis­muo­se įve­dė prak­ti­ką, kad jau­ni tei­sė­jai ne­pra­dė­tų dirb­ti nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo pa­rei­gų, nes la­bai sun­ku jiems ben­dra­dar­biau­ti su pro­ku­ra­tū­ra, su ins­ti­tu­ci­jo­mis, ku­rios tu­ri pa­tir­ties.

O su iš­šū­kiais tai teis­mai su­si­du­ria. La­bai rim­tas iš­šū­kis yra, aiš­ku, teis­mo per­so­na­las, nes tei­sė­jas vie­nas… Jis net nė­ra vie­nas ka­rys lau­ke. Jis tu­ri ko­man­dą: yra sek­re­to­rius, yra teis­mo areš­ti­nės, yra pa­dė­jė­jai. La­bai, be ga­lo su­dė­tin­ga pri­trauk­ti kom­pe­ten­tin­gų žmo­nių. O jų tik­rai rei­kia, nes by­lų vyk­dy­mas, ter­mi­nai, ten bet koks pra­lei­di­mas, pa­mir­ši­mas, kaž­ko ne­su­žiū­rė­ji­mas kai­nuo­ja, ga­li kai­nuo­ti vals­ty­bei pi­ni­gus. Ga­li kai­nuo­ti ne tik teis­mų re­pu­ta­ci­ją, pa­si­ti­kė­ji­mo teis­mais ma­žė­ji­mą, bet ir re­a­lius pi­ni­gus. Tai tie iš­šū­kiai eg­zis­tuo­ja. Mes tu­ri­me kaip įma­no­ma la­biau stip­rin­ti sa­vo ben­druo­me­nę, teis­mų ben­druo­me­nę, ne tik tei­sė­jus. Su tei­sė­jais gal­būt da­bar rei­ka­lai ga­nė­ti­nai pra­dė­jo tai­sy­tis į ge­res­ni­ą­ją pu­sę. Bet pa­dė­jė­jai, dar­buo­to­jai – tai yra rim­ta pro­ble­ma, iš­li­ku­si iki šiol.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me pre­ten­den­tui už iš­sa­mius at­sa­ky­mus. Dė­kui.

 

14.17 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Ir­man­to Šul­co sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo teisėju“ pro­jek­tas Nr. XIVP-4246 (pa­tei­ki­mas)

 

Po­pie­ti­nės dar­bo­tvarkės 2 klau­si­mas yra taip pat Sei­mo nu­ta­ri­mas, ku­riuo sie­kia­ma pa­skir­ti Ir­man­tą Šul­cą Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju. Pra­ne­šė­jas – A. Ka­bi­šai­tis, Pre­zi­den­to vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas.

A. KABIŠAITIS. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 11 punk­tu, 112 straips­nio 2 ir 5 da­li­mis, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 73 straips­niu ir at­si­žvelg­da­mas į Tei­sė­jų ta­ry­bos 2024 m. spa­lio 16 d. nu­ta­ri­mą, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui skir­ti Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­ją I. Šul­cą Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju.

Pre­ten­den­tas yra itin pro­fe­sio­na­lus tei­sė­jas, tei­sė­jo dar­bo pa­tir­tį su­kau­pęs tiek pir­mo­sios ins­tan­ci­jos, tiek ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se. Pro­fe­si­nė tei­sė­jo dar­bo pa­tir­tis, ryž­tas nuo­lat to­bu­lė­ti bei reik­lu­mas sau yra ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos tei­sė­jo dar­be rei­ka­lin­gos sa­vy­bės, ku­rias tu­ri pre­ten­den­tas.

Pre­ten­den­tas pri­pa­žin­tas vie­nu iš tin­ka­miau­sių 5 bal­sais už iš 5 bal­sa­vu­sių Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­jos na­rių. Nuo­la­ti­nė tei­sė­jų veik­los ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja, at­li­ku­si ne­ei­li­nį tei­sė­jo I. Šul­co veik­los ver­ti­ni­mą, tei­sė­jo pro­fe­si­nę veik­lą ir tei­si­nio dar­bo ko­ky­bę pri­pa­ži­no la­bai ge­ra.

Dar iki tap­da­mas tei­sė­ju I. Šul­cas įgi­jo įvai­rios tei­si­nio dar­bo pa­tir­ties. Tei­sė­jo dar­bą pra­dė­jo 2012 me­tais Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­me, vė­liau dir­bo tei­sė­ju Vil­niaus apy­gar­dos teis­me. Nuo 2022 me­tų iki šiol dir­ba tei­sė­ju Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me. Pre­ten­den­tas tu­ri ir pe­da­go­gi­nio dar­bo pa­tir­ties, pats ak­ty­viai ke­lia kva­li­fi­ka­ci­ją na­cio­na­li­niuo­se ir tarp­tau­ti­niuo­se mo­ky­muo­se ir kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo ren­gi­niuo­se. Yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sė­jų aso­cia­ci­jos na­rys, pub­li­ka­vęs 11 straips­nių tei­si­nin­kų pro­fe­si­nia­me žur­na­le „Ju­ris­tas“. Nuo 2018 me­tų yra teis­mo me­dia­to­rius, taip pat Teis­mi­nės me­dia­ci­jos ko­mi­si­jos na­rys.

Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to ver­ti­ni­mu, tei­sė­jo I. Šul­co pa­tir­tis dir­bant tei­sė­ju skir­tin­guo­se tei­s­muo­se, jo tu­ri­mas ver­ty­bė­mis grįs­tas po­žiū­ris į tei­sė­jo dar­bą, ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mo veik­los to­bu­li­ni­mo kon­cep­ci­ją, be ki­ta ko, ir tu­ri­mos tei­sė­kū­ros to­bu­li­ni­mo idė­jos yra pa­grin­das jį skir­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jui. Tuo­met pra­šy­si­me kan­di­da­tą taip pat trum­pai pri­sis­ta­ty­ti ir at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Pra­šom.

I. ŠULCAS. La­ba die­na vi­siems. Po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, di­de­lė at­sa­ko­my­bė, o kar­tu ir tam tik­ras įver­ti­ni­mas bū­ti čia ir da­ly­vau­ti sky­ri­mo į aukš­čiau­sios gran­dies teis­mo, tai yra Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo, tei­sė­jo pa­rei­gas pro­ce­dū­ro­je. Ačiū Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jui už pri­sta­ty­mą. Pa­si­sa­ky­ti no­rė­čiau ir aš pats. Esu Ir­man­tas Šul­cas, šiuo me­tu Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jas. Teis­mų sis­te­mo­je esu jau dau­giau kaip 20 me­tų. Ke­lią jo­je pra­dė­jau dirb­da­mas tei­sė­jo pa­dė­jė­ju, vė­liau bu­vau pa­skir­tas tei­sė­ju, ku­riuo esu jau dau­giau kaip 12 me­tų. Vi­są lai­ką, ki­taip ne­gu ma­no ko­le­ga, dir­bau su ci­vi­li­nė­mis by­lo­mis. Dar­bas vi­sų gran­džių teis­muo­se, tai yra tiek apy­lin­kės teis­me, tiek Vil­niaus apy­gar­dos teis­me, tiek šiuo me­tu Lie­tu­vos ape­lia­ci­nia­me teis­me, lei­do man su­si­pa­žin­ti iš es­mės su vi­sų by­lų ka­te­go­ri­jų ypa­tu­mais, taip pat jų nag­ri­nė­ji­mo spe­ci­fi­ka.

Kaip jau bu­vo mi­nė­ta, tu­riu pa­tir­ties ir moks­li­nė­je ir pe­da­go­gi­nė­je veik­lo­je: bu­vau lek­to­riu­mi, ve­džiau pa­skai­tas, se­mi­na­rus stu­den­tams, re­cen­za­vau jų ma­gist­ro bai­gia­muo­sius dar­bus. Sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją nuo­lat ke­liu da­ly­vau­da­mas tarp­tau­ti­niuo­se ir na­cio­na­li­niuo­se mo­ky­muo­se. Iš­skir­čiau sa­vo da­ly­va­vi­mą tarp­tau­ti­nė­je tei­sė­jų mai­nų pro­gra­mo­je. Už sa­vo dar­bą iš Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo esu ga­vęs pa­dė­kas už dar­bą apy­lin­kės teis­me ir apy­gar­dos teis­me.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas yra iš­skir­ti­nis tei­sin­gu­mo stu­bu­ras, pa­tei­kian­tis at­sa­ky­mus į su­dė­tin­gus, vi­sai vi­suo­me­nei svar­bius tei­sės klau­si­mus. Šis teis­mas tu­ri bū­ti teis­mų sis­te­mos ly­de­ris, o kar­tu ir pa­vyz­dys vi­sai teis­mų sis­te­mai. Ka­sa­ci­jos pro­ce­sas yra tvar­ka, pa­gal ku­rią nag­ri­nė­ja­mos by­los ka­sa­ci­nia­me teis­me. Tai yra itin svar­bi ka­sa­ci­jos ins­ti­tu­to da­lis.

Stu­di­jų me­tu ma­no ma­gist­ro bai­gia­mo­jo dar­bo te­ma bu­vo „Ci­vi­li­nių by­lų nag­ri­nė­ji­mo ka­sa­ci­nia­me teis­me ypa­tu­mai“. Ra­šy­tas ir sėk­min­gai ap­gin­tas ma­gist­ro bai­gia­ma­sis dar­bas lei­do man pa­pil­do­mai, dar la­biau įsi­gi­lin­ti ir ty­ri­nė­ti ka­sa­ci­jos ins­ti­tu­tą, iš­skir­ti tai, kur šį ins­ti­tu­tą dar bū­tų ga­li­ma to­bu­lin­ti, kur ky­la tam tik­rų klau­si­mų.

Pre­ten­da­vi­mas į Lie­tu­vos Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą, tai yra Lie­tu­vos aukš­čiau­sios gran­dies teis­mą, yra nuo­sek­lus ma­no dar­bo teis­muo­se ir pa­tir­ties kau­pi­mo ke­lias. Tei­sė­jų at­ran­kos ko­mi­si­jos me­džia­go­je yra iš­skir­tos šios ma­no as­me­ni­nės sa­vy­bės: są­ži­nin­gu­mas, kruopš­tu­mas, at­sa­kin­gu­mas, itin di­de­lė pa­gar­ba žmo­gaus tei­sėms. Šios sa­vy­bės ma­ne ly­di ne tik dar­be, bet ir as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me. At­kreip­tas dė­me­sys į ma­no pro­fe­sio­na­lu­mą, ke­lia­mus aukš­tus rei­ka­la­vi­mus tiek sau, tiek ki­tiems, pri­ima­mų spren­di­mų iš­sa­mų mo­ty­va­vi­mą. Su­pran­tu ir ypač ver­ti­nu mėgs­ta­mą ir ypač at­sa­kin­gą tei­sė­jo dar­bą. Dirb­da­mas žmo­nėms, vi­suo­me­nei ir vals­tybei, vi­sa­da sten­giuo­si, kad by­los bū­tų nag­ri­nė­ja­mos tei­sin­gai, ko­ky­biš­kai ir ope­ra­ty­viai. Di­de­lį dė­me­sį ski­riu pa­si­ren­gi­mui by­loms nag­ri­nė­ti, de­du mak­si­ma­lias pa­stan­gas, kad pri­ima­mas spren­di­mas bū­tų aiš­kus ir su­pran­ta­mas ne tik tei­sės sri­ties spe­cia­lis­tams, bet ir vi­siems žmo­nėms.

Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, tvir­tai ti­kiu, kad ma­no su­kaup­ta pa­tir­tis ir as­me­ni­nės sa­vy­bės leis­tų sėk­min­gai įsi­lie­ti į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo ko­lek­ty­vą ir bū­tų nau­din­ga aukš­čiau­sios gran­dies teis­me. To­dėl pra­šau pa­skir­ti ma­ne Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me kan­di­da­tui už pri­sis­ta­ty­mą. Aš ma­tau, kad yra du klau­sian­tys Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis – Sei­mo na­rys A. Anu­šaus­kas. Pra­šau.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas pre­ten­den­te, sa­vo lai­ku, prieš pen­ke­rius me­tus, te­ko per­žiū­rė­ti apy­gar­dos teis­muo­se ar­chy­vus dėl kal­ti­ni­mų ka­ro ir ge­no­ci­do nu­si­kal­ti­mais. Ne­ži­nau, ar į jū­sų ran­kas to­kie teis­mi­niai ty­ri­mai bu­vo pa­te­kę, ar ne, bet ma­no klau­si­mas apie tai. Ži­no­te, per ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos lai­ko­tar­pį bu­vo iš­kel­tos tik 38 by­los 51 as­me­niui, nes ki­ti tie­siog bu­vo mi­rę, ir tik 12 iš jų bu­vo nu­teis­ti re­a­lio­mis lais­vės at­ėmi­mo baus­mė­mis. Jū­sų, kaip jau tei­sės spe­cia­lis­to, ma­ny­mu, ar mū­sų įsta­ty­mai yra to­kie „ne­įga­lūs“, ne­iš­baig­ti, kai nag­ri­nė­ja­me ši­tas by­las, nes jos ap­su­ka vi­są teis­mų ra­tą – ka­sa­ci­nes, vi­sas ins­ti­tu­ci­jas, ape­lia­ci­nes, ir ga­liau­siai vis tiek daž­niau­siai pa­si­bai­gia tuo nuosp­ren­džiu, ku­ris bu­vo pri­im­tas apy­gar­dos teis­me? Ką čia ga­li­ma da­ry­ti, nes ka­ro nu­si­kal­ti­mų, kaip sa­ko­ma, ap­lin­kui, pas mus tik­rai ne­ma­žė­ja ir Lie­tu­va ga­li bū­ti įtrauk­ta į jų ty­ri­mą?

I. ŠULCAS. Ačiū už klau­si­mą. Kaip mi­nė­jau sa­vo kal­bo­je, vi­sų pir­ma aš esu ir vi­są lai­ką bu­vau Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­jas, to­dėl man iš prak­ti­nės po­zi­ci­jos bū­tų ga­na sun­ku at­sa­ky­ti į jū­sų ke­lia­mą klau­si­mą. Aš tvir­tai ti­kiu, kad jei­gu tie tam tik­ri spren­di­mai jau yra pri­im­ti ir jie yra įsi­tei­sė­ję, tai kiek­vie­nu kon­kre­čiu at­ve­ju bu­vo pa­da­ry­ta vis­kas, lai­kan­tis įsta­ty­mų ir for­muo­ja­mos teis­mų prak­ti­kos. Iš prak­ti­nės po­zi­ci­jos, ka­dan­gi as­me­niš­kai, kaip mi­nė­jau, ne­su­si­du­riu su to­kio­mis by­lo­mis, man bū­tų iš­ties ne­kom­pe­ten­tin­ga pa­si­sa­ky­ti apie tuos nuosp­ren­džius. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia Sei­mo na­rys B. Ro­pė. Pra­šom.

B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, jūs pri­sis­ta­ty­da­mas sa­kė­te, kad sten­gia­tės, kad bū­tų pri­im­ti spren­di­mai tei­sin­gi, ko­ky­biš­ki ir su­pran­ta­mi ne vien tik­tai tei­sė­jams, bet ir dau­giau žmo­nių. Tai iš tik­rų­jų la­bai svar­bu ir ža­vi, bet, kal­bant su pa­pras­tais pi­lie­čiais, jie la­bai daž­nai klau­sia, kaip čia yra, kad vie­nas teis­mas pri­ima to­je pa­čio­je by­lo­je vie­no­kį spren­di­mą, ki­tas – ki­to­kį, tre­čias – dar tre­čio­kį. Iš tik­rų­jų žmo­nės gal­vo­ja, kad kaž­kas vyks­ta ne taip, kaip tu­rė­tų vyk­ti.

Ma­no klau­si­mas bū­tų gal­būt toks: ar jums, 20 me­tų dir­bant tei­sė­ju, kaip mi­nė­jo­te, ne­te­ko pa­tir­ti, kad jū­sų, sa­ky­ki­me, spren­di­mas bū­tų pa­keis­tas? Kaip jūs į tai re­a­ga­vo­te, ko­kias da­rė­te iš­va­das ir kaip ma­ny­tu­mė­te, ar at­ei­ty­je tai to­bu­lin­ti­nas klau­si­mas, ar kaž­kas ki­taip? Ačiū.

I. ŠULCAS. Ačiū už itin pla­tų ir itin svar­bų klau­si­mą. Iš tie­sų tu­ri­me teis­mų ins­tan­ci­nę sis­te­mą. Ka­da by­la yra spren­džia­ma pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me ir yra iš­spren­džia­ma, vė­liau tą spren­di­mą mes ga­li­me skųs­ti ape­lia­ci­ne tvar­ka, dar vė­liau, jei­gu bū­tų pri­im­tas ka­sa­ci­nis skun­das, ga­li­ma dar ir ka­sa­ci­ja. Pir­mo­sios ins­tan­ci­jos ir ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mų pri­ima­mi spren­di­mai iš tie­sų ga­li skir­tis. Dėl ko jie ga­li skir­tis? Dėl to, kad by­la pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­me yra nag­ri­nė­ja­ma vie­no tei­sė­jo. Pa­vyz­džiui, jei­gu kal­ba­me apie ci­vi­li­nes by­las, kai ku­riais at­ve­jais ga­li bū­ti su­da­ry­ta ir ko­le­gi­ja. Ape­lia­ci­ne tvar­ka jau daž­niau­siai nag­ri­nė­ja tri­jų tei­sė­jų ko­le­gi­ja. Skir­tin­go spren­di­mo pri­ėmi­mas ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me reiš­kia tik­tai tai, kad teis­mų sis­te­ma ap­skri­tai vei­kia. Gal­būt yra pa­da­ry­ta kaž­ko­kia klai­da, ku­ri yra aukš­tes­nio­jo teis­mo iš­tai­so­ma, gal­būt yra iš­aiš­ki­na­ma kaž­kas pa­pil­do­mai. Iš tik­rų­jų vien ta ap­lin­ky­bė, kad pir­mo­ji ins­tan­ci­ja pri­ima vie­no­kį spren­di­mą, sa­vai­me tik­rai ne­ga­ran­tuo­ja, kad tas spren­di­mas iš­liks ir aukš­tes­nio­jo­je ins­tan­ci­jo­je, nes vis dėl­to mes kal­ba­me apie tei­sė­jų, teis­mų ne­pri­klau­so­mu­mą, kal­ba­me apie teis­mų sis­te­mą, ku­rios pa­grin­di­nis tiks­las ir yra iš­tai­sy­ti pa­da­ry­tas klai­das. To­kie at­ve­jai, kai yra pri­ima­mi skir­tin­gi spren­di­mai ati­tin­ka­mų ins­tan­ci­jų, iš tie­sų yra ga­li­mi.

Da­bar kal­bant apie ma­ne pa­tį. Ka­dan­gi tei­sė­jas esu jau dau­giau kaip 12 me­tų, iš tie­sų yra bu­vę tų at­ve­jų, kai aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mas pa­kei­čia ar­ba pa­nai­ki­na ma­no spren­di­mą, tai to­kia yra ta tvar­ka. Tik­rai per­skai­tau tuos spren­di­mus, ban­dau įsi­gi­lin­ti, kur pa­da­riau klai­dą, kaip ga­lė­čiau dar pa­to­bu­lė­ti iš to ati­tin­ka­mo aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­di­mo, kad, jei­gu bu­vo pa­da­ry­ta klai­da, dau­giau jos ne­da­ry­čiau. Bet kar­tais spren­di­mai yra kei­čia­mi ir dėl to, kad vie­nus ar ki­tus įro­dy­mus vie­nas tei­sė­jas ar jau aukš­tes­nio­jo teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­ja įver­ti­na skir­tin­gai. Tai vėl­gi jei­gu tie įro­dy­mai yra įver­ti­na­mi skir­tin­gai, tai ga­li ati­tin­ka­mai lem­ti ir teis­mo spren­di­mo pa­kei­ti­mą. Tai at­sa­ky­mas bū­tų toks.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me už iš­sa­mius at­sa­ky­mus ir už pri­sis­ta­ty­mą.

I. ŠULCAS. Ačiū.

 

14.31 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Eg­lės Zem­ly­tės sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-4247 (pa­tei­ki­mas)

 

PIRMININKĖ. Tuo­met tu­ri­me tre­čią nu­ta­ri­mą ir tre­čią kan­di­da­tę. Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Eg­lės Zem­ly­tės sky­ri­mo Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja“ pro­jek­tas. Ir vėl­gi pra­ne­šė­jas – A. Ka­bi­šai­tis, vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas.

A. KABIŠAITIS. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 84 straips­nio 11 punk­tu, 112 straips­nio 2 ir 5 da­li­mi, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo 73 straips­niu ir at­si­žvelg­da­mas į Tei­sė­jų ta­ry­bos 2024 m. spa­lio 16 d. nu­ta­ri­mą, tei­kia Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui skir­ti E. Zem­ly­tę Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja. Pre­ten­den­tė yra so­cia­li­nių moks­lų tei­sės kryp­ties dak­ta­rė ir tu­ri dau­giau kaip 12 me­tų moks­li­nio ir pe­da­go­gi­nio dar­bo pa­tir­tį. Šiuo me­tu ei­na asis­ten­tės pa­rei­gas Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to Pri­va­ti­nės tei­sės ka­ted­ro­je. Pre­ten­den­tė yra reikš­min­gų moks­li­nių pub­li­ka­ci­jų auto­rė lie­tu­vių ir an­glų kal­bo­mis, taip pat dau­ge­lį kar­tų bu­vo di­ser­ta­ci­jų ir ma­gist­ro dar­bų ver­tin­to­ja Lie­tu­vos jau­nų­jų moks­li­nin­kų są­jun­gos or­ga­ni­zuo­ja­muo­se kon­kur­suo­se. Ve­da mo­ky­mus ad­vo­ka­tams, ant­sto­liams, no­ta­rams ir ki­tiems tei­si­nin­kams, yra no­ta­rų kva­li­fi­ka­ci­nio eg­za­mi­no ko­mi­si­jos na­rė. E. Zem­ly­tė tu­ri ne tik moks­li­nio ir pe­da­go­gi­nio, bet ir prak­ti­nio tei­si­nio dar­bo pa­tir­ties: dir­bo ak­ci­nės ben­dro­vės tei­si­nin­ke, tei­si­nin­ke ad­vo­ka­tų kon­to­ro­je, o vė­liau ir iki šiol – ad­vo­ka­te įvai­rio­se ad­vo­ka­tų kon­to­ro­se ir pro­fe­si­nė­se ben­dri­jo­se. Gre­ta ad­vo­ka­to pro­fe­si­nės veik­los E. Zem­ly­tė ne vie­ne­rius me­tus dir­ba ar­bit­re, yra įra­šy­ta į Vil­niaus ko­mer­ci­nio ar­bit­ra­žo teis­mo re­ko­men­duo­ja­mų ar­bit­rų są­ra­šą.

Pre­ten­den­tės tu­ri­mos te­ori­nės ir tei­sės tai­ky­mo prak­ti­nės ži­nios bei pa­tir­tis, darbš­tu­mas ir nuo­sek­li veik­la ci­vi­li­nės tei­sės ir ci­vi­li­nio pro­ce­so tei­sės sri­ty­je iš­skir­ti­nai pa­ste­bi­ma ko­le­gų tei­si­nin­kų ir moks­li­nin­kų. Pre­ten­den­tė kaip vie­na iš tin­ka­miau­sių pri­pa­žin­ta 5 bal­sais už iš 6 bal­sa­vu­sių Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­jos na­rių. Pa­ti pre­ten­den­tė kva­li­fi­ka­ci­ją ke­lia na­cio­na­li­niuo­se ir tarp­tau­ti­niuo­se ren­gi­niuo­se, skai­to li­te­ra­tū­rą ke­lio­mis už­sie­nio kal­bo­mis.

Vals­ty­bės va­do­vas, įver­ti­nęs E. Zem­ly­tės tu­ri­mas kom­pe­ten­ci­jas, bū­tent ci­vi­li­nio pro­ce­so tei­sės ži­nias, ge­bė­ji­mą at­lik­ti tei­si­nę ana­li­zę, moks­li­nin­kų po­rei­kį ka­sa­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­me, kvie­čia Sei­mą skir­ti E. Zem­ly­tę Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ja. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me ger­bia­mam pa­ta­rė­jui ir pra­šo­me ger­bia­mą E. Zem­ly­tę ta­da pri­sis­ta­ty­ti ir at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

E. ZEMLYTĖ. Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai ir na­rės, po­nai ir po­nios, la­bai dė­ko­ju už su­teik­tą ga­li­my­bę pri­sis­ta­ty­ti jums šian­dien kaip kan­di­da­tei į gar­bin­gas Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo pa­rei­gas. La­bai ver­ti­nu, nuo­šir­džiai ver­ti­nu pa­si­ti­kė­ji­mą, ku­rį iš­reiš­kė Jo Eks­ce­len­ci­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, teik­da­mas ma­no kan­di­da­tū­rą šioms pa­rei­goms, taip pat ir Tei­sė­jų ta­ry­ba, ku­ri pa­ta­rė teik­ti ma­no kan­di­da­tū­rą.

Iš­ties ger­bia­mas Pre­zi­den­to vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas ma­no ak­tu­a­lios biog­ra­fi­jos pa­grin­di­nius fak­tus pri­sta­tė, ne­no­rė­čiau kar­to­tis, ta­čiau ke­le­tą mo­men­tų no­rė­čiau pa­pil­do­mai pa­mi­nė­ti ir ak­cen­tuo­ti. Nors ne­su tei­sė­ja, pre­ten­duo­ju į šias pa­rei­gas kaip aka­de­mi­nės ben­druo­me­nės na­rė, ta­čiau dau­ge­lį me­tų, nuo pat ma­no prak­ti­nio dar­bo pra­džios, iš es­mės vi­sas ma­no dar­bas yra su­si­jęs su teis­mais ir gin­čų nag­ri­nė­ji­mu.

Ma­no kaip tei­si­nin­kės ke­lias pra­si­dė­jo 2000 me­tais, kai pra­dė­jau stu­di­juo­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te. Bu­vo­me są­ly­gi­nai lai­min­ga kar­ta, ka­dan­gi kaip tik tuo me­tu bu­vo pri­ima­mi nau­jus pri­va­ti­nės tei­sės pa­grin­dus pa­klo­jan­tys pa­grin­di­niai įsta­ty­mai, tai yra nau­ja­sis Ci­vi­li­nis ko­dek­sas, Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­sas, ir dės­tė mums ne bet kas, bet dės­ty­to­jai, žmo­nės, ku­rie bū­tent ir pri­si­dė­jo prie ši­tos nau­jos tei­si­nės sis­te­mos kū­ri­mo, prie la­bai svar­bios Lie­tu­vai re­for­mos. Ma­tyt, jų aist­ra ir už­si­de­gi­mas ma­ne la­biau­siai mo­ty­va­vo pa­si­rink­ti bū­tent pri­va­ti­nės tei­sės sri­tį kaip spe­cia­li­za­ci­ją dar uni­ver­si­te­te, į ją įtrau­kiant, ži­no­ma, ir pri­va­ti­nių gin­čų spren­di­mą.

Bai­gu­si fa­kul­te­tą, stu­di­jas tę­siau, tie­sa, po ke­le­rių me­tų, pa­da­riu­si ne­di­de­lę per­trau­ką, do­k­to­ran­tū­ros stu­di­jo­se, pa­si­rin­ku­si ty­ri­mų sri­tį – pro­ce­so tei­sę, gin­čų nag­ri­nė­ji­mą ar­bit­ra­že ir teis­me, kiek tai su­si­ję su ar­bit­ra­ži­niu nag­ri­nė­ji­mu. Stu­di­juo­da­ma dok­to­ran­tū­ro­je, moks­li­nius ty­ri­mus at­li­kau ir už­sie­nio moks­lo bei stu­di­jų įstai­go­se Bel­gi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je. Tai man pa­dė­jo, aiš­ku, įsi­ti­kin­ti tarp­tau­ti­nės ly­gi­na­mo­sios per­spek­ty­vos ver­te, spren­džiant kom­plek­si­nius su­dė­tin­gus tei­si­nius klau­si­mus.

Nuo 2012 me­tų pra­dė­jau la­bai mie­lą sa­vo šir­džiai veik­lą, su­tei­kian­čią pras­mę, jo­je ma­tau di­de­lę pras­mę, tai yra dar­bą su stu­den­tais, dės­ty­mą ir moks­li­nę veik­lą uni­ver­si­te­te. Ma­no sri­tis yra ci­vi­li­nis pro­ce­sas, teis­mų veik­la, gin­čų nag­ri­nė­ji­mas teis­me, ar­bit­ra­že, taip pat tam tik­ri ma­te­ria­li­nės pri­va­ti­nės tei­sės klau­si­mai, šiuos da­ly­kus ty­ri­nė­ju ir dės­tau stu­den­tams.

Kaip ir bu­vo mi­nė­ta ma­ne pri­sta­tant, taip pat už­si­i­mu ir prak­ti­ne veik­la, esu ad­vo­ka­tė. Prak­ti­nė veik­la man lei­džia pri­si­lies­ti, pa­ma­ty­ti, kaip tei­sė vei­kia prak­ti­ko­je ir bū­tent gin­čų na­g­ri­nė­ji­mo sri­ty­je. Gin­čų nag­ri­nė­ji­mo sri­tis yra ma­no spe­cia­li­za­ci­ja nuo pat pra­džių, at­sto­va­vi­mas teis­muo­se ir ar­bit­ra­že. Jis lei­džia pa­ma­ty­ti, kaip tei­sės nor­ma yra pri­tai­ko­ma, ko­kia yra pa­sek­mė, la­bai be­tar­piš­kai, tai yra nuo pra­džios iki pa­bai­gos. Šios dvi sri­tys, aka­de­mi­nė ir moks­li­nė veik­la, vie­na ki­tą nuo­lat pa­pil­do.

O nuo 2015 me­tų ma­no pro­fe­si­nė veik­la taip pat pa­kry­po dar ki­ta lin­kme, tai yra gin­čų ar­bit­ra­vi­mas, kai ša­lys pa­čios pa­si­ren­ka, kad gin­čo ne­nag­ri­nė­tų teis­mas – jį nag­ri­nė­tų pri­va­tus as­muo ar­bit­ras. Tai­gi nuo 2015 me­tų esu ski­ria­ma ar­bit­re nag­ri­nė­ti pri­va­ti­nius ša­lių gin­čus. Ar­bit­ras, be abe­jo­nės, ne­vei­kia vals­ty­bės var­du, ar­bit­ras yra pri­va­tus as­muo. Bet vie­nas la­bai svar­bus ele­men­tas su­tam­pa teis­mo ir ar­bit­ra­žo pro­ce­se, tai yra ar­bit­ro ne­pri­klau­so­mu­mas ir ne­ša­liš­ku­mas, ku­rio for­ma ir tu­ri­nys vi­siš­kai su­tam­pa su tais rei­ka­la­vi­mais, ku­rie yra ke­lia­mi tei­sė­jui. Tai­gi di­des­ni­ą­ją ma­no prak­ti­nio dar­bo da­lį nuo 2015 me­tų už­ima bū­tent ar­bit­ra­vi­mas gre­ta at­sto­va­vi­mo teis­muo­se.

Tai­gi iš es­mės vi­sa ma­no tiek aka­de­mi­nė, tiek prak­ti­nė veik­la dau­ge­lį me­tų yra su­si­ju­si su by­lų nag­ri­nė­ji­mu at­lie­kant vie­ną ar ki­tą vaid­me­nį, su kom­plek­si­niais su­dė­tin­gais tei­si­niais klau­si­mais, jų spren­di­mo pa­ieš­ko­mis tiek na­cio­na­li­niu, tiek tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu. Ma­ne taip pat vi­suo­met do­mi­na ne tik­tai kon­kre­taus gin­čo spren­di­mas, tei­sės nor­mų pri­tai­ky­mo, įro­di­nė­ji­mo tai­syk­lės, bet ir teis­mo kaip fe­no­me­no, kaip ins­ti­tu­ci­jos pa­skir­tis ir sta­tu­sas mū­sų vals­ty­bė­je ir mū­sų vi­suo­me­nė­je. Ma­nau, kad ma­no su­kaup­ta pa­tir­tis ga­lė­tų bū­ti nau­din­ga, bū­tų nau­din­ga man dir­bant šį gar­bin­gą Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jo dar­bą. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad šią su­kaup­tą pa­tir­tį bū­tent ir ga­lė­čiau ge­riau­siai pa­nau­do­ti dirb­da­ma vals­ty­bės, vi­suo­me­nės ir žmo­nių la­bui. Dė­ko­ju.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me pre­ten­den­tei. Ma­tau, kad jau pen­ki Sei­mo na­riai yra už­si­ra­šę pa­klaus­ti. Pir­ma­sis klau­sia Sei­mo na­rys V. Gai­lius. Pra­šau.

V. GAILIUS (LSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pre­ten­den­te, jū­sų aka­de­mi­nė veik­la nie­kam ne­ke­lia abe­jo­nių. Prieš po­sė­dį gir­dė­jo­me la­bai šil­tų at­si­lie­pi­mų iš jū­sų bu­vu­sių stu­den­tų, šian­dien dir­ban­čių Sei­me. Aš džiau­giuo­si ta de­mo­kra­tine pro­ce­dū­ra, šian­dien vyks­tan­čia Sei­me, ka­dan­gi 30 %, to­kia yra eu­ro­pi­nė pa­tir­tis, moks­li­nin­kų pre­ten­duo­ja į aukš­čiau­sias teis­mi­nes ins­ti­tu­ci­jas. Ti­kiuo­si, mes jums pa­de­dant taip pat pa­siek­si­me tą re­ko­men­duo­ja­mą pro­cen­ti­nę da­lį.

Ma­no klau­si­mas jums. Ar jūs, kaip moks­li­nin­kė, ma­ny­tu­mė­te, kad ir Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo tei­sė­jų ir pir­mi­nin­kų sky­ri­mo pro­ce­dū­ra tu­rė­tų per­si­kel­ti į par­la­men­tą?

E. ZEMLYTĖ. Na, su­dė­tin­gas, gal ne tiek su­dė­tin­gas klau­si­mas, kiek gal­būt šiek tiek po­li­ti­nio po­bū­džio. Aš ma­nau, kad vis tiek svar­biau­sias eta­pas ski­riant tei­sė­jus į pa­rei­gas yra vi­sa ver­ti­ni­mo pro­ce­dū­ra, ku­rią kiek­vie­nas kan­di­da­tas pri­va­lo per­ei­ti nuo ben­drų­jų kom­pe­ten­cijų ver­ti­ni­mo iki tei­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos. Tad gal­būt at­sa­ky­mas ga­lė­tų bū­ti – ir taip, ir ne. Iš tie­sų ga­lė­tų bū­ti to­kia ana­lo­giš­ka pro­ce­dū­ra, at­si­žvel­giant į tai, kad Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas už­si­i­ma la­bai svar­biu tei­sės aiš­ki­ni­mu bū­tent ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės sri­ty­je. Tad aš kaip ir ne­ma­ty­čiau di­de­lės re­for­mos po­rei­kio, bet ne­ma­ty­čiau ir gal­būt la­bai di­de­lių ar­gu­men­tų prieš, ko­dėl taip ne­ga­lė­tų bū­ti.

PIRMININKĖ. La­bai dė­ko­ja­me. Sei­mo na­rys I. Vė­gė­lė klau­sia.

I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Ger­bia­ma pre­ten­den­te, aš su­si­pa­ži­nau su jū­sų biog­ra­fi­ja ir ma­tau, kad jūs esa­te dir­bu­si ne vie­no­je ad­vo­ka­tų kon­to­ro­je, net ke­tu­rio­se. Iš tie­sų net ir tam­pant ad­vo­ka­tu rei­kia nu­ei­ti tam tik­rą ke­lią, rei­kia pa­bū­ti pa­dė­jė­ju. Jūs pre­ten­duo­ja­te į tei­sė­jus, Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus, net ne­pa­bu­vu­si tei­sė­jo pa­dė­jė­ja ar­ba tei­sė­ja bet ko­kia­me ki­ta­me teis­me.

Ir čia pa­žiū­riu ki­tų kan­di­da­tų… Tai tiek ger­bia­mas A. Bud­rys, Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kas, tiek ir ger­bia­mas I. Šul­cas bu­vęs ir tei­sė­ju, ir taip pat dir­bęs tam tik­rą lek­to­riaus dar­bą. Jūs at­ei­na­te čia kaip iš aka­de­mi­nio ta­ria­mai pa­sau­lio, bet tas, ži­no­te, aka­de­mi­nis pa­sau­lis – pa­pras­tai Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ju ski­ria­me pro­fe­so­rius, do­cen­tus, la­bai pa­si­žy­mė­ju­sius pro­fe­so­rius prak­ti­kus.

Šio­je si­tu­a­ci­jo­je ma­no klau­si­mas yra gal­būt su­si­jęs su tuo, kad… Pa­žiū­rė­jau, Pre­ten­den­tų į tei­sė­jus at­ran­kos ko­mi­si­jo­je jūs bu­vo­te šeš­ta kan­di­da­tė iš še­šių. Klau­si­mas su­si­jęs su tuo, kaip jums at­ro­do, kai jus jū­sų tei­sė­jai, pa­tys ko­le­gos, at­ran­ko­je esan­tys, ver­ti­na jū­sų kom­pe­ten­ci­jas taip, ką jūs pa­sa­ky­tu­mė­te, ką jūs at­ne­ši­te nau­jo, ko­dėl jūs ga­li­te su to­kia sa­vo biog­ra­fi­ja iš kar­to pre­ten­duo­ti į pa­čias pa­čias aukš­čiau­sias ir reikš­min­giau­sias Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je tei­sė­jo pa­rei­gas? Ačiū.

E. ZEMLYTĖ. La­bai dė­ko­ju. Aš vi­sų pir­ma no­rė­čiau pa­tiks­lin­ti, kad Tei­sė­jų at­ran­kos ko­mi­si­jos su­da­ry­ta­me są­ra­še aš bu­vau tre­čia kan­di­da­tė iš še­šių. An­trą ir tre­čią vie­tas sky­rė, ten 0,0, ke­lios de­šim­to­sios, iš es­mės mes – an­tra ir tre­čia vie­ta – bu­vo­me įver­tin­ti vie­no­dai. Tai čia, ma­tyt, pir­mas bū­tų pa­tiks­li­ni­mas.

Ant­ras pa­tiks­li­ni­mas. Vėl­gi dėl ad­vo­ka­tų kon­to­rų aš no­rė­čiau taip pat pa­mi­nė­ti, kad aš ga­na sta­bi­lus ir lo­ja­lus žmo­gus, aš kon­to­rų tiek ne­kei­čiau, kon­to­ros kei­tė pa­va­di­ni­mus, ir tai bu­vo su­si­ję su kon­to­rų po­ky­čiais. Iš es­mės dir­bau su pro­fe­so­riu­mi V. Mi­ke­lė­nu be­veik 11 me­tų ir mū­sų Gin­čų nag­ri­nė­ji­mo sky­rius bu­vo jo va­do­vau­ja­mas, tie­siog tai bu­vo kon­to­rų su­si­jun­gi­mai ar pa­va­di­ni­mų kei­ti­mai.

Ir dėl tei­sė­jo prak­ti­kos. Aš la­bai su­pran­tu jū­sų klau­si­mą ir ji­sai yra ab­so­liu­čiai na­tū­ra­lus, ir su­pran­tu, kad ji­sai do­mi­na. Iš es­mės ne vel­tui įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ta ir aka­de­mi­nės ben­druo­me­nės na­rių ga­li­my­bė pre­ten­duo­ti į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pa­rei­gas. Tai­gi ir įsta­ty­mas ne­pre­ziu­muo­ja, kad ta pa­tir­tis yra bū­ti­na. Vėl­gi tai yra for­ma­lus ati­ti­ki­mas, bet aš, aiš­ku, no­rė­čiau pa­aiš­kin­ti ir tu­ri­nį, dėl to ir sa­vo pri­sis­ta­ty­me pa­brė­žiau, kad ma­no vi­sa veik­la, tiek prak­ti­nė, tiek aka­de­mi­nė, yra su­si­ju­si su gin­čų nag­ri­nė­ji­mu ir glau­džiai su­si­ju­si su tuo, ką da­ro teis­mai. Bet svar­biau­sias da­ly­kas, kad ma­no veik­la yra la­biau­siai su­si­ju­si su su­dė­tin­gų ir kom­plek­si­nių klau­si­mų spren­di­mu, ku­rie bū­tent ir yra spren­džia­mi Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me. Tar­ki­me, ben­dro­sios kom­pe­ten­ci­jos že­mes­nių­jų ins­tan­ci­jų teis­mai, ku­rių pa­skir­tis yra už­tik­rin­ti teis­mi­nės gy­ny­bos pri­ei­na­mu­mo prin­ci­pą ir jų, be abe­jo­nės, yra es­mi­nė funk­ci­ja Lie­tu­vo­je, ta­čiau dar­bo spe­ci­fi­ka te­nai yra skir­tin­ga. To­dėl aš pre­ten­duo­ju bū­tent į ka­sa­ci­nę ins­tan­ci­ją, ku­ri la­biau­siai sie­ja­si su ma­no su­kaup­ta pa­tir­ti­mi ir kur ma­tau sa­ve ir sa­vo ge­bė­ji­mus ge­riau­siai bū­siant pa­nau­do­tus. Man at­ro­do, į vi­sas da­lis at­sa­kiau. Jei­gu ką nors pa­mir­šau pa­ko­men­tuo­ti iš jū­sų il­go klau­si­mo, tai mie­lai pa­pil­dy­siu.

PIRMININKĖ. Tik­rai vis­ką kruopš­čiai at­sa­kė­te. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma pre­ten­den­te, šių me­tų pra­džio­je te­ko skai­ty­ti jū­sų Ad­vo­ka­tų pro­fe­si­nės ben­dri­jos part­ne­rio po­no P. Mi­liaus­ko ko­men­ta­rus apie lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes ener­ge­ti­kos sri­ty­je. Dir­bant vyk­do­mo­jo­je val­džio­je te­ko ne kar­tą su­si­dur­ti, kai ver­slas dėl pir­ki­mų kon­ku­ruo­ja, vie­ni ki­tiems by­las ke­lia ir įsi­ve­lia teis­mų ka­ru­se­lė, ku­ri la­bai stab­do pro­jek­tus, ten­ka pri­imi­nė­ti įsta­ty­mus, nu­ma­ty­ti įvai­rias iš­ly­gas, di­des­nes ap­sau­gos prie­mo­nes. Jū­sų po­žiū­ris į tas lai­ki­ną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes, jų tai­ky­mą, adek­va­tu­mą, čia to­bu­lin­ti­na sri­tis – ma­žin­ti, di­din­ti, kaip iš­ei­ti iš ši­tos teis­mų ka­ru­se­lės?

E. ZEMLYTĖ. Po­pu­lia­riai aš sa­kau: į teis­mi­nius gin­čus įsi­vė­lęs žmo­gus ar įmo­nė jau tam tik­ra pras­me yra pra­lai­mė­ję. Tai iš es­mės pro­ce­sas yra dvi­ša­lis ir tu­ri­me sver­ti vi­są lai­ką dvie­jų ša­lių in­te­re­sus. Su lai­ki­no­sio­mis ap­sau­gos prie­mo­nė­mis yra taip, kad daž­niau­siai su­pran­ta­me jų ver­tę ir nau­dą tik ta­da, kai jau bai­gė­si vi­sas pro­ce­sas. Su­pran­ta­me, kas lai­mė­jo tą gin­čą, ir ta­da ga­li­me pa­sa­ky­ti post fac­tum, kad taip, rei­kė­jo tų prie­mo­nių, nes ki­taip mes da­bar to spren­di­mo ne­ga­lė­tu­me įgy­ven­din­ti. Ir at­virkš­čiai, jei­gu ieš­ki­nys yra at­mes­tas, sa­ko­me: ne­rei­kė­jo tai­ky­ti tų lai­ki­nų­jų ap­sau­gos prie­mo­nių ir dėl jų gal­būt la­bai smar­kiai nu­ken­tė­jo ver­slo ar koks nors as­me­ni­nis as­mens tur­ti­nis ar ne­tur­ti­nis in­te­re­sas, vi­soks ji­sai ga­li bū­ti. Bet lai­ki­no­sios ap­sau­gos prie­mo­nės yra bū­ti­nos tam, kad ga­lė­tu­me už­tik­rin­ti bū­si­mo teis­mo spren­di­mo vyk­dy­mą ir kad kaip tik ne­pa­da­ry­tu­me teis­mų vie­ta, kur yra nag­ri­nė­ja­mi po­pie­ri­niai gin­čai ir gin­čo ša­lis gau­na spren­di­mą, gau­na žo­džius, kas tu­ri bū­ti pa­da­ry­ta, bet jau to spren­di­mo ne­įma­no­ma vyk­dy­ti ir rei­kia pra­dė­ti nau­ją by­lą. Lai­ki­no­sios ap­sau­gos prie­mo­nės, be abe­jo­nės, yra rei­ka­lin­gos. Ma­nau, kad nuo ma­no prak­ti­kos pra­džios tai yra vie­nas iš tų ins­ti­tu­tų, ku­ris la­biau­siai kei­tė­si, ir ji­sai kei­tė­si šiaip tei­gia­ma lin­kme, ati­tin­ka­mai pa­nai­ki­nant per­tek­li­nius rei­ka­la­vi­mus, kai ga­li­ma grei­čiau gau­ti. Spe­ci­fi­nės tai­syk­lės yra tai­ko­mos vie­šų­jų pir­ki­mų gin­čuo­se, bet ap­skri­tai ne­tu­rė­ti lai­ki­nų­jų ap­sau­gos prie­mo­nių tai yra tarp­tau­ti­niu mas­tu ži­no­mas ins­ti­tu­tas ir tai­ko­mas. Tie­siog kar­tais post fac­tum yra pa­ste­bi­ma, kad vis dėl­to jų gal­būt ir ne­rei­kė­jo, bet ati­tin­ka­mai tei­sė nu­ma­to ga­li­my­bę as­me­niui rei­ka­lau­ti ža­los at­ly­gi­ni­mo dėl to, kad lai­ki­no­sios ap­sau­gos prie­mo­nės ne­tei­sė­tai bu­vo pri­tai­ky­tos. Įsta­ty­mų lei­dė­jas yra kaip ir su­ba­lan­sa­vęs ša­lių in­te­re­sus, nes čia šiuo at­ve­ju, ka­dan­gi kiek­vie­nas gin­čas yra dvi­ša­lis, tas in­te­re­sų ba­lan­sa­vi­mas kar­tais prak­ti­ko­je gal­būt ir nė­ra iki ga­lo tei­sin­gas. Tai čia to­kia kai­na, ku­rią mes mo­ka­me už tei­sin­gu­mą ir sie­kį su­de­rin­ti in­te­re­sus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nis klau­sia Sei­mo na­rys A. Ažu­ba­lis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji pre­ten­den­te, ka­dan­gi esa­te sto­vė­ju­si ir ki­to­je bar­je­ro pu­sė­je – dir­bo­te ad­vo­ka­te, gal jūs ga­lė­tu­mė­te at­sa­ky­ti į klau­si­mą, ko­dėl šian­dien Lie­tu­vo­je ma­žiau­sią pa­si­ti­kė­ji­mą tarp ins­ti­tu­ci­jų tu­ri teis­mai? Kur čia prie­žas­tis? Bet teis­mai, kaip ro­do ap­klau­sos, api­ben­drin­tai ten, ma­tyt, ei­na vi­sos teis­mų gran­dys. Ko­dėl taip at­si­ti­ko Lie­tu­vo­je, kad, kai mes kū­rė­me nau­ją sis­te­mą, nau­ji žmo­nės at­ėję pa­pil­dė, jū­sų ben­dra­am­žiai, ir žmo­nės ne­pa­si­ti­ki teis­mais? Ačiū.

E. ZEMLYTĖ. La­bai dė­ko­ju jums už to­kį taik­lų klau­si­mą, ku­ris iš tie­sų ma­ne la­bai do­mi­na nuo pat stu­di­jų me­tų. Aš kaip šian­dien at­si­me­nu pro­fe­so­riaus V. Mi­ke­lė­no žo­džius, kai ji­sai sa­kė: ne­įma­no­ma, kad teis­mais pa­si­ti­kė­tų vi­si, to­dėl, kad vie­na ša­lis gin­čą pra­lai­mi. Tie­siog na­tū­ra­li emo­ci­nė re­ak­ci­ja yra to­kia, kad čia tur­būt ir ne­tu­rė­tu­me ti­kė­tis ko­kio nors la­bai įspū­din­go pa­si­ti­kė­ji­mo ro­dik­lio, bet aiš­ku, kad ji­sai Lie­tu­vo­je yra per že­mas. Ma­nau, tai yra su­si­ję su tam tik­rais įvy­kiais, prieš ke­le­rius me­tus su­krė­tu­siais teis­mų sis­te­mą.

Vėl­gi ki­tas da­ly­kas dėl teis­mų, kad iš tie­sų dėl pa­si­ti­kė­ji­mo teis­mais tu­ri dirb­ti ne tik tei­sė­jai, kad vi­suo­me­nė pa­si­ti­kė­tų teis­mais, nes tei­sė­jas ne­ga­li pri­ei­ti kon­kre­čiai žmo­gui pa­aiš­kin­ti. Ji­sai su­ra­šo spren­di­mą ir tą spren­di­mą jau aiš­ki­na ki­ti as­me­nys. Čia la­bai svar­bų vaid­me­nį, ma­nau, at­lie­ka ir ad­vo­ka­tai, ku­rie ko­men­tuo­ja, ar teis­mo spren­di­mas yra tei­sin­gas, ar ne­tei­sin­gas, gal­būt yra tam tik­ro sub­jek­ty­vu­mo ko­men­tuo­jant tam tik­rus spren­di­mus. Tar­ki­me, gal­būt tik­rai ga­lė­tų pri­si­dė­ti ir ki­tos vi­suo­me­nės gru­pės. Bet aš ga­liu pa­sa­ky­ti ge­ra, to­kia džiu­gia na­ta: nuo to lai­ko, kai aš pra­dė­jau prak­ti­nį dar­bą, teis­mai la­bai pa­si­kei­tė, ma­no po­žiū­riu, į tei­gia­mą pu­sę tiek dėl ben­dra­vi­mo su by­li­nin­kais ir in­te­re­san­tais, tiek dėl skaid­ru­mo rei­ka­la­vi­mų ir at­vi­ru­mo. Aš tik­rai la­bai nuo­šir­džiai ti­kiu, kad si­tu­a­ci­ja kei­sis, bet, be abe­jo­nės, ir ki­tos vi­suo­me­nės gru­pės, ku­rios yra tar­pi­nin­kai tarp teis­mo ir žmo­gaus, la­bai ti­kiuo­si, kad pri­si­dės prie pa­si­ti­kė­ji­mo kė­li­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Į vi­sus klau­si­mus yra at­sa­ky­ta. Šiuo at­ve­ju mes ne­bal­suo­ja­me dėl kan­di­da­tų. Klau­si­mas yra nu­ma­ty­tas svars­ty­ti ko­mi­te­te ir po to sa­lė­je bus svars­to­mas gruo­džio 17 die­ną. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas, kaip ir pa­pras­tai dėl tei­sė­jų sky­ri­mo, yra Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas. Be abe­jo, dėl vi­sų tri­jų. Dė­ko­ja­me dar kar­tą kan­di­da­tams.

 

14.56 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straips­nių ir VI1 sky­riaus pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-4009GR), Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1120 17, 18, 20, 25, 27, 28, 30, 31, 39 ir 45 straips­nių, sep­tin­to­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 421 straips­niu įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-4010GR), Že­mės re­for­mos įsta­ty­mo Nr. I-1607 8, 9, 10, 13 ir 19 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-4011GR), Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 110, 112, 113, 1131, 351 ir 589 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-4012GR) (pa­tei­ki­mas)

 

Tuo­met ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas, net­gi klau­si­mų gru­pė, nes yra ve­tuo­ti ke­tu­ri tei­sės ak­tai, trys kaip ly­di­mie­ji. Tai Že­mės įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir vie­no sky­riaus pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIV-4009 ir ati­tin­ka­mai trys ly­di­mie­ji tei­sės ak­tai. Tai pra­šy­si­me taip pat… (Bal­sai sa­lė­je) Ke­tu­ri. Ne, Svei­ka­tos sis­te­mos nė­ra. Yra trys ly­di­mie­ji. Tai šiuo at­ve­ju pra­šy­si­me ger­bia­mą A. Ka­bi­šai­tį pri­sta­ty­ti pir­mą­jį ve­to dėl Že­mės įsta­ty­mo.

A. KABIŠAITIS. Ačiū už su­teik­tą žo­dį. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 71 straips­nio 1 da­li­mi, grą­ži­na Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui pa­kar­to­ti­nai svars­ty­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos že­mės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą Nr. XIVP-3124, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mą Nr. XIVP-3125, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos že­mės re­for­mos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą Nr. XIVP-3126 ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą Nr. XIVP-3127.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas 2024 m. lap­kri­čio 12 d. pri­im­da­mas Že­mės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mą, ba­zi­nio įsta­ty­mo 54 straips­nio pa­kei­ti­mą ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo 110 straips­nio pa­kei­ti­mą nu­sta­tė, kad ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė at­si­ran­da ir bau­dos ski­ria­mos fi­zi­niams ir ju­ri­di­niams as­me­nims tik tais at­ve­jais, kai sa­va­va­liš­kai už­ima­ma ar­ba nau­do­ja­ma vals­ty­bi­nė že­mė, miš­kas, van­dens tel­ki­niai. Šiuo me­tu ga­lio­jan­čios tei­sės nor­mos nu­ma­to ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­bę tiek už vals­ty­bi­nės, tiek už pri­va­čios že­mės, miš­ko, van­dens tel­ki­nių sa­va­va­liš­ką už­ėmi­mą ir nau­do­ji­mą. Ki­taip ta­riant, Sei­mas, pri­im­da­mas pa­kei­ti­mus, su­siau­ri­no ad­mi­nist­ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės ri­bas.

Pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ją nuo­sa­vy­bė yra ne­lie­čia­ma, nuo­sa­vy­bės tei­ses sau­go įsta­ty­mai, o įsta­ty­mui, teis­mui ir ki­toms vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­joms ar pa­rei­gū­nams vi­si as­me­nys ly­gūs. Šias nuo­sta­tas sa­vo ofi­cia­lio­jo­je dok­tri­no­je iš­aiš­ki­no ir iš­plė­to­jo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas. Vals­ty­bė tu­ri prie­der­mę leis­ti ati­tin­ka­mus įsta­ty­mus ir jais rem­da­ma­si gin­ti nuo­sa­vy­bę. Kon­sti­tu­ci­nis vi­sų as­me­nų ly­gy­bės prin­ci­pas, ku­rio tu­ri bū­ti lai­ko­ma­si ir lei­džiant įsta­ty­mus, ir juos tai­kant, ir vyk­dant tei­sin­gu­mą, įpa­rei­go­ja vie­no­dus fak­tus tei­siš­kai ver­tin­ti vie­no­dai ir drau­džia iš es­mės to­kius pat fak­tus sa­va­va­liš­kai ver­tin­ti skir­tin­gai.

Lie­tu­vos tei­si­nė­je sis­te­mo­je yra bū­din­gas vie­no­dos tei­si­nės ap­sau­gos su­tei­ki­mas tiek tur­tui, ku­ris pri­klau­so vals­ty­bei, tiek tur­tui, ku­ris pri­klau­so vi­siems ki­tiems ju­ri­di­niams ar fi­zi­niams as­me­nims. Vien tik tur­to pri­klau­sy­mas nuo­sa­vy­bės tei­se vals­ty­bei sa­vai­me ne­reiš­kia, kad kė­si­ni­ma­sis į to­kį tur­tą da­ro di­des­nę ža­lą vie­ša­jam in­te­re­sui, to­dėl ne­vie­no­das vals­ty­bi­nės ir ne­vals­ty­bi­nės že­mės trak­ta­vi­mas yra ne­su­de­ri­na­mas su kon­sti­tu­ci­niu vi­sų as­me­nų ly­gy­bės prin­ci­pu. Ar­gu­men­tu nu­sta­ty­ti skir­tin­gą tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą pri­klau­so­mai nuo nuo­sa­vy­bės tei­sės sub­jek­to ne­ga­li bū­ti ir tu­ri­mų fi­nan­si­nių ar žmo­giš­kų­jų iš­tek­lių sty­gius.

Siek­da­mas iš­veng­ti nei­gia­mų tei­si­nių pa­sek­mių, ku­rios ga­lė­tų kil­ti tei­sė­tiems ne­vals­ty­bi­nės že­mės sa­vi­nin­kams, val­dy­to­jams ar nau­do­to­jams, Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, grą­žin­da­mas pri­im­tus įsta­ty­mus, tei­kia siū­ly­mus, ku­riais sie­kia pa­lik­ti ga­lio­ti šiuo me­tu ga­lio­jan­tį tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą ir už­tik­rin­ti, kad vie­no­dai bū­tų sau­go­ma tiek vals­ty­bi­nė, tiek ir ne­vals­ty­bi­nė že­mė, miš­kai ir van­dens tel­ki­niai. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jui. Ma­tau už­si­ra­šiu­sius du Sei­mo na­rius klaus­ti. Pir­mas – S. Gent­vi­las. Pra­šau. Ne­ma­tau, nė­ra sa­lė­je. Tai L. Girs­kie­nė.

L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). La­ba die­na, aš čia. Iš tik­rų­jų ma­nau, kad ši­tas įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas bu­vo da­ry­tas to­dėl, kad yra su­si­jęs su vals­ty­bei svar­biais pro­jek­tais, ar ne, jų įgy­ven­di­ni­mu. Kaip jums at­ro­do, ar Pre­zi­den­tas pa­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę bū­tent ver­tin­da­mas vals­ty­bei svar­bių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mą su ši­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mais?

A. KABIŠAITIS. Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas, ne­grą­žin­da­mas tuo pa­grin­du, kas bū­tų su­si­ję su svar­biais pro­jek­tais, iš prin­ci­po pa­sa­kė, kad te­nai jis ne­ma­to ko­kių nors pa­žei­di­mų ar tei­sė­kū­ros trū­ku­mų. Tei­sė­kū­ros trū­ku­mus ma­tė tik­tai tuos, kad, kai mes iš­ski­ria­me, skir­tin­gą gy­ny­bą su­tei­kia­me vals­ty­bi­nei ir ne­vals­ty­bi­nei že­mei, ta­da iš­ei­tų, kad mes, skir­da­mi di­des­nę ap­sau­gą vals­ty­bi­nei že­mei, iš prin­ci­po, na, pa­žei­džia­me in­te­re­sus pri­va­čios že­mės sa­vi­nin­kų, val­dy­to­jų ir nau­do­to­jų, nes jie jau bū­tų pri­vers­ti gin­tis sa­vo jė­go­mis, tai yra kreip­da­mie­si į teis­mą dėl kiek­vie­no pa­žei­di­mo.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. Dau­giau klau­si­mų nė­ra. Kal­bė­ti už ir prieš no­rin­čių taip pat nė­ra. Bal­suo­si­me 15 val. 30 min.

15.00 val.

Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo Nr. I-552 8 ir 49 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (projek­tas Nr. XIVP-4178GR) (pa­tei­ki­mas)

 

Tuo­met pra­šy­si­me pri­sta­ty­ti ant­rą­jį Pre­zi­den­to dek­re­tą – dėl Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo dvie­jų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-4178. Pra­šom. Pre­zi­den­to vy­riau­sio­ji pa­ta­rė­ja I. Se­ga­lo­vi­čie­nė.

I. SEGALOVIČIENĖ. Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Pre­zi­den­to ve­to tiks­las – grą­žin­ti Sei­mui svars­ty­ti po­sė­džio pir­mi­nin­kės pri­sta­ty­tą jau ka­den­ci­ją bai­gu­sio Sei­mo pri­im­tą įsta­ty­mą, ku­rio nuo­sta­tos, Pre­zi­den­to įsi­ti­ki­ni­mu, ke­lia iš tik­rų­jų reikš­min­gų ri­zi­kų Lie­tu­vos svei­ka­tos sis­te­mai.

Ša­lies va­do­vo spren­di­mą ve­tuo­ti šį įsta­ty­mą lė­mė ke­li mo­ty­vai. Pir­mas. Ne­bu­vo su­kur­tas efek­ty­vus Sei­mui grą­ži­na­mo įsta­ty­mo nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mo kon­tro­lės tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo me­cha­niz­mas. Po šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mo Sei­mas bal­sa­vo dėl kar­tu su įsta­ty­mu pa­teik­to įgy­ven­di­na­mo­jo įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mo, ta­čiau įgy­ven­di­na­ma­sis įsta­ty­mas taip ir li­ko ne­pri­im­tas. Ką tai reiš­kia? Tai reiš­kia, kad ati­tin­ka­mai ne­bu­vo su­kur­tas ir efek­ty­vus įgy­ven­di­ni­mo kon­tro­lės tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas. Ne­nu­sta­čius veiks­min­gų kon­tro­lės me­cha­niz­mų, iš tie­sų iš­lie­ka la­bai di­de­lė ri­zi­ka dėl pik­tnau­džia­vi­mo. Ma­ža to, ne­bu­vo at­lik­tas ir šių įsta­ty­mų an­ti­ko­rup­ci­nis ver­ti­ni­mas.

Pa­žy­mė­ti­na ir tai, kad šio įsta­ty­mo ir įgy­ven­di­na­mo­jo įsta­ty­mo (jis ne­bu­vo pri­im­tas) siū­lo­mi įsi­ga­lio­ji­mo ter­mi­nai sky­rė­si. Šio įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo da­ta yra sau­sio 1 die­na, tuo tar­pu įgy­ven­di­na­ma­sis įsta­ty­mas tu­rė­jo įsi­ga­lio­ti tik lie­pos 1 die­ną. Tai­gi, net jei ir bū­tų pri­im­tas įgy­ven­di­na­ma­sis įsta­ty­mas, bū­tų la­bai rim­tas lai­ko tar­pas, kuo­met iš­duo­tų siun­ti­mų prie­žiū­ra ir kon­tro­lė ne­bū­tų bu­vu­si pra­dė­ta vyk­dy­ti. Toks siū­ly­mas tik­rai ke­lia pa­grįs­tų abe­jo­nių dėl Sei­mui grą­žin­to įsta­ty­mo at­sa­kin­go ir skaid­raus val­dy­mo prin­ci­pų tai­ky­mo. Į tai ne­ga­li­me ne­re­a­guo­ti.

Ant­ras svar­bus mo­ty­vas, pa­sak Pre­zi­den­to, yra tei­sė­kū­ros ko­ky­bė. Svar­bu pa­brėž­ti, kad pri­imant įsta­ty­mą ne­bu­vo įver­tin­tas įsta­ty­mo po­vei­kis Pri­va­lo­ma­jam svei­ka­tos drau­di­mo fon­dui, ne­pa­teik­ti jo­kie eko­no­mi­niai kaš­tų ir nau­dos skai­čia­vi­mai ir prog­no­zės dėl įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo. Svars­ty­mo Sei­me me­tu bu­vo kel­tas klau­si­mas dėl bū­ti­ny­bės pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, ta­čiau to ne­bu­vo pa­da­ry­ta. Tai­gi įsta­ty­mas tik­rai pri­im­tas be vals­ty­bės vyk­do­mo­sios val­džios nuo­mo­nės, ofi­cia­lios nuo­mo­nės, ir po­zi­ci­jos. To­dėl iki šiol lie­ka ne­aiš­ku, ar ant­ri­nio ir tre­ti­nio ly­gio svei­ka­tos sis­te­mos įstai­gos iš tie­sų yra pa­si­ruo­šu­sios su­val­dy­ti srau­tus, pri­im­ti tuos ne­prog­no­zuo­ja­mus srau­tus pa­cien­tų, ku­rie at­eis į sis­te­mą gau­ti ant­ri­nės ir tre­ti­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų.

Tre­čias la­bai svar­bus, tur­būt es­mi­nis mo­ty­vas. Ne­kon­tro­liuo­ja­mas siun­ti­mų ant­ri­nės ir tre­ti­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­goms gau­ti kie­kis, la­bai ti­kė­ti­na, iš­ba­lan­suo­tų pa­čią svei­ka­tos sis­te­mą, na­cio­na­li­nę svei­ka­tos sis­te­mą. Įsi­ga­lio­jęs įsta­ty­mas iš tie­sų, at­ro­do, kei­čia ne­daug, bet es­min­gai keis­tų pa­čią svei­ka­tos sis­te­mą. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė svei­ka­tos sis­te­ma šian­dien yra su­da­ry­ta tuo pa­grin­du, kad bū­tų už­tik­rin­tas ben­dras svei­ka­tos rei­ka­lų tvar­ky­mas ša­ly­je, so­cia­li­nis tei­sin­gu­mas, efek­ty­vus iš­tek­lių val­dy­mas ir jų in­teg­ra­vi­mas į ben­drą sis­te­mą, jų pla­na­vi­mas ir nau­do­ji­mas, at­si­žvel­giant į na­cio­na­li­nius stra­te­gi­nius svei­ka­tos tiks­lus ir pa­žan­gos už­da­vi­nius, už­tik­ri­na­mas ko­or­di­nuo­tas pro­ce­sas ir, kas svar­biau­sia, kon­tro­lė. Tuo tar­pu, pri­ėmus įsta­ty­mą, bet ne­pri­ėmus įgy­ven­di­nan­čio įsta­ty­mo, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nei svei­ka­tos sis­te­mai ne­pri­klau­san­čios įstai­gos ir jų gy­dy­to­jai, iš­da­vę siun­ti­mus, ne­bus iš es­mės jo­kia for­ma kon­tro­liuo­ja­mi, nes Li­go­nių ka­sos siun­ti­mų iš­da­vi­mą kon­tro­liuo­ja tik Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės svei­ka­tos sis­te­mos įstai­gos: pa­tį pa­slau­gų kie­kį, ko­ky­bę ir ati­tik­tį jos tai­ko­miems rei­ka­la­vi­mams. To­dėl ne LNSS įstai­go­se iš­duo­ti siun­ti­mai ant­ri­nei ir tre­ti­nei svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gai gau­ti, ne­kon­tro­liuo­ja­mas jų kie­kis, la­bai ti­kė­ti­na, iš­ba­lan­suo­tų pa­čią sis­te­mą, ypač iš­tek­lių pla­na­vi­mą ir tei­sin­gą jų pa­skirs­ty­mą, kas su­trik­dy­tų vals­ty­bės lai­duo­ja­mų ne­mo­ka­mų as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų tei­ki­mą.

Ir ga­liau­siai, ger­bia­mie­ji, pas­ku­ti­nis Pre­zi­den­to mo­ty­vas yra tas, kad šis įsta­ty­mas, jei­gu jis bū­tų pri­im­tas, ga­li iš tie­sų dar la­biau pa­di­din­ti svei­ka­tos ne­ly­gy­bę. Ger­bia­mie­ji, svei­ka­tos ne­ly­gy­bė jau da­bar Lie­tu­vo­je yra iš tik­rų­jų la­bai di­de­lė. Vie­nas pa­grin­di­nių tai pa­tvir­ti­nan­čių ro­dik­lių yra svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų da­lis iš sa­vo ki­še­nės (an­gliš­kai out of poc­ket ex­pen­di­tu­re), ku­ris ro­do la­bai pras­tą Lie­tu­vos si­tu­a­ci­ją. Ak­tu­a­liau­si 2022 me­tų Eu­ros­ta­to duo­me­nys mums ro­do, kad Lie­tu­va jau pa­sie­kė 32 % ro­dik­lį. Tai yra ket­vir­tas Eu­ro­pos Są­jun­go­je re­zul­ta­tas po Ser­bi­jos, Bel­gi­jos… Bul­ga­ri­jos, at­si­pra­šau, ir Grai­ki­jos, o Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja sa­ko, kad 15 % tai yra tas re­ko­men­duo­ti­nas dy­dis. Ką tai reiš­kia? Tai reiš­kia, kad tik­rai do­mi­nuo­ja ga­na ryš­kiai žmo­nių mo­kė­ji­mai iš sa­vo ki­še­nės. Pa­ly­gin­ki­me: Es­ti­jo­je ši­tas ro­dik­lis yra 23 %, Če­ki­jo­je – 14 %, Šve­di­jo­je – 13 %, Vo­kie­ti­jo­je – 11 %. Iš tie­sų tai yra mums la­bai rim­tas sig­na­las, kad vie­šo ir pri­va­taus fi­nan­sa­vi­mo san­ty­kis yra ke­lian­tis la­bai di­de­lį su­si­rū­pi­ni­mą ir kvie­čian­tis im­tis spren­di­mų. Svei­ka­tos pa­slau­gų pri­ei­na­mu­mas šiuo me­tu tik­rai nė­ra ge­ras, ir jei­gu mes pri­im­tu­me ši­tą įsta­ty­mą, tik­rai ga­lė­tu­me pa­di­din­ti svei­ka­tos ne­ly­gy­bę dar la­biau.

Įsta­ty­me nė­ra nu­ma­ty­ta kaip nors val­dy­ti to­kių ne LNSS įstai­gų iš­duo­tų siun­ti­mų kie­kio ir pa­grįs­tu­mo. Tai tik­rai ga­lė­tų at­neš­ti di­de­lių ri­zi­kų, ir ri­zi­kų ne tik pa­čioms įstai­goms, bet ir žmo­nėms ga­li tek­ti pa­tir­ti pa­pil­do­mų iš­lai­dų iš sa­vo ki­še­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­goms. To­dėl, Pre­zi­den­to įsi­ti­ki­ni­mu, ne­ga­li­me leis­ti šiuo įsta­ty­mu dar la­biau iš­ba­lan­suo­ti mū­sų svei­ka­tos sis­te­mos. Tu­ri­me už­tik­rin­ti svei­ka­tos sis­te­mos iš­tek­lių tei­sin­gą pa­skirs­ty­mą ir už­kar­dy­ti ga­li­mą pa­slau­gų su­trik­dy­mą.

Tai­gi, rem­da­ma­sis šiais mo­ty­vais, Pre­zi­den­tas G. Nau­sė­da siū­lo pri­sta­ty­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mą lai­ky­ti ne­pri­im­tu. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, kvie­čiu pa­lai­ky­ti Pre­zi­den­to ve­to. Ačiū, esu pa­si­ruo­šu­si at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKĖ. La­bai jums dė­ko­ju. Tu­ri­me 5 klau­sian­čius Sei­mo na­rius. Pra­šom. Sei­mo na­rys R. J. Jan­kū­nas.

R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). At­si­pra­šau, aš no­rė­jau kal­bė­ti už­si­ra­šy­ti, ne klaus­ti.

PIRMININKĖ. Čia ne tas žan­ras. Tie­siog dis­ku­si­ja, ma­tyt, ne šian­dien vyks. Jūs at­si­sa­kote klaus­ti tuo­met? Jūs dėl mo­ty­vų ga­li­te įsi­ra­šy­ti, dar ga­li­my­bė yra. Tuo­met Sei­mo na­rys J. Ole­kas klau­sia.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ačiū, ger­bia­ma pra­ne­šė­ja. Man at­ro­do, kad jūs la­bai aiš­kiai iš­dės­tė­te mo­ty­vus, dėl ko Pre­zi­den­tas ve­ta­vo. Aš ga­liu su­tik­ti dėl pir­mo­sios da­lies, kad bu­vu­si dau­gu­ma ne­tei­sin­gai pa­da­rė, ne­tvar­kin­gai, ne­pa­teik­da­ma įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo. Bet ar jums ži­no­ma, kad li­go­nių ka­sos lyg bu­vo pa­tei­ku­sios pa­skai­čia­vi­mą, kad jos gal­vo­ja, kad net su­tau­pys lė­šų, ka­da tu­rės to­kią ga­li­my­bę, nes gy­dy­to­jas, tu­rin­tis li­cen­ci­ją, dir­ban­tis ir ma­tan­tis, kad pa­cien­tui rei­kia pa­gal­bos, da­bar ne­ga­li to su­teik­ti. Tai ar tei­sin­gai su­pra­tau, kad su­tvar­kę vi­sus tei­si­nius da­ly­kus mes iš tik­rų­jų ga­lė­tu­me su­da­ry­ti ga­li­my­bę, kad ir pri­va­čiai dir­ban­tis gy­dy­to­jas ga­lė­tų nu­kreip­ti pa­cien­tą ar iš­ra­šy­ti jam vais­tus, jei­gu jam to rei­kia? Ačiū už at­sa­ky­mą.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­ko­ju jums už klau­si­mą. Su įsta­ty­mu su­si­ju­siuo­se do­ku­men­tuo­se, aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te ne­bu­vo jo­kių eko­no­mi­nių pa­skai­čia­vi­mų ir tik­rai nė­ra ofi­cia­lių duo­me­nų ir ver­ti­ni­mo, to­dėl, na, tik­rai ke­lia pa­grįs­tų klau­si­mų ši­tas as­pek­tas. Be jo­kios abe­jo­nės, Vy­riau­sy­bės ir ger­bia­mų Sei­mo na­rių ini­cia­ty­va ši­tas įsta­ty­mas tik­rai ga­li bū­ti tai­so­mas, bet tik­rai kvies­tu­me pa­si­žiū­rė­ti ir iš es­mės, tai yra ne tik ko­kių tei­gia­mų pa­sek­mių ga­lė­tų tu­rė­ti, bet ir ko­kių il­ga­lai­kių pa­sek­mių, ypač nei­gia­mų, ga­lė­tų tu­rė­ti il­ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mo­ji vy­riau­sio­ji Pre­zi­den­to pa­ta­rė­ja, na, apie bu­vu­sią ar­ba nu­ei­nan­čią val­džią tur­būt ne­ver­ta net ir kal­bė­ti, ko­dėl jie šiuo klau­si­mu pa­sta­tė ve­ži­mą prieš ar­klį, bet vis dėl­to jū­sų įžval­gos, kaip rei­kė­tų tas ei­les ma­žin­ti? Aš su­pran­tu, krū­vis bus di­des­nis, na, sa­ky­ki­me, vi­sai sis­te­mai, ant­ri­nei, tre­ti­nei me­di­ci­nos sis­te­mai, bet ei­lės? Žmo­nėms rei­kia, kad bū­tų pa­slau­ga pri­ei­na­ma. Tą ga­ran­tuo­ja ir Kon­sti­tu­ci­ja, ir vi­si tei­sės ak­tai. Jie pa­ban­dė sa­vaip. Tai da­bar jūs sa­ko­te, kad po­įsta­ty­mi­niai ak­tai vė­la­vo, bet jei­gu mes dar ati­dė­si­me ku­rį lai­ką, tai vėl­gi bus pi­lie­čiai ne­pa­ten­kin­ti ne­gau­da­mi jiems ga­ran­tuo­tų pa­slau­gų. La­bai ačiū.

I. SEGALOVIČIENĖ. Dė­ko­ju jums už klau­si­mą. Iš tie­sų toks įsta­ty­mas, koks jis bu­vo pri­im­tas, be įgy­ven­di­na­mų­jų įsta­ty­mo do­ku­men­tų, tik­rai ne­su­po­nuo­ja nie­kaip ma­ny­ti, kad ei­lės ga­lė­tų ma­žė­ti, at­virkš­čiai – ga­li su­si­da­ry­ti ir to­kia si­tu­a­ci­ja, kad ei­lės ga­li ir pa­di­dė­ti to­dėl, kad ne­kon­tro­liuo­ja­mas, ne­pa­grįs­tas siun­ti­mas į pa­čias bran­giau­sias ant­ri­nes ir tre­ti­nes pa­slau­gas ten, kur… ži­no­me, kad ir tre­ti­nių, ir ant­ri­nių pa­slau­gų tik­rai la­bai la­bai daug tu­ri­me ir vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, ga­li su­da­ry­ti ne­pro­por­cin­gas ei­les ir pa­ti svei­ka­tos, na­cio­na­li­nės svei­ka­tos sis­te­ma ne­ga­lė­tų nu­ma­ty­ti tų pa­pil­do­mų srau­tų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, su­pran­tu, kad pri­ėmus šį įsta­ty­mą nei dau­giau gy­dy­to­jų, nei slau­gy­to­jų ne­pa­dau­gė­tų, ir to­dėl ši­tas įsta­ty­mas tik­rai jo­kiu bū­du ne­su­ma­žin­tų ei­lių. Ma­no klau­si­mas bū­tų, ko­dėl, jū­sų nuo­mo­ne (aš re­miu tai, ką siū­lo Pre­zi­den­tas, ne­bal­sa­vau už ši­tą įsta­ty­mą), bu­vo pa­si­rink­tas vie­nas iš pas­ku­ti­nių po­sė­džių ši­tam įsta­ty­mui pri­im­ti, nors bu­vo ket­ve­ri me­tai ši­tai pro­ble­mai iš­spręs­ti, kaip jūs gal­vo­ja­te?

I. SEGALOVIČIENĖ. La­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų sun­ku at­sa­ky­ti, tur­būt at­sa­ky­mas ga­lė­tų bū­ti la­bai pla­tus ir tų ver­si­jų ga­li bū­ti la­bai įvai­rių – nuo to, kad gal­būt no­rė­ta iš tik­rų­jų nuo­šir­džiai su­ma­žin­ti ei­les, o gal­būt ki­to­je to vi­so at­sa­ky­mų spek­tro pu­sė­je ga­lė­tų bū­ti ir ki­ti mo­ty­vai. Į ką mes at­krei­pė­me dė­me­sį iš tie­sų, kad, na, tai, kad įsta­ty­mas bu­vo ne­iš­dis­ku­tuo­tas, ne­tu­ri­me nė Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nės, ne­pa­da­ry­tas an­ti­ko­rup­ci­nis ver­ti­ni­mas, už­de­ga tik­rai rau­do­ną lem­pu­tę ši­tam tei­sės ak­tui ir jo po­vei­kiui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nė klau­sia Sei­mo na­rė B. Vė­sai­tė. Pra­šom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ger­bia­ma pra­ne­šė­ja, 100 % pri­ta­riu Pre­zi­den­to abe­jo­nėms to­dėl, kad di­de­liu grei­čiu vyks­ta vie­šų­jų svei­ka­tos pa­slau­gų pri­va­ti­za­vi­mas. Ma­no klau­si­mas bū­tų toks: gal­vo­jant, kaip pri­stab­dy­ti gy­dy­to­jų mig­ra­ci­ją iš vie­šų­jų įstai­gų į pri­va­čias, gal­būt mes tu­rė­tu­me gi­liau ap­svars­ty­ti, ką da­ry­ti ri­bo­jant bū­tent pri­va­čių įstai­gų fi­nan­sa­vi­mą ir kar­tu di­di­nant gy­dy­to­jų, dir­ban­čių vie­šo­sio­se įstai­go­se, at­ly­gi­ni­mus?

I. SEGALOVIČIENĖ. Ačiū už klau­si­mą. Kaip ir sa­vo pri­sta­ty­me pa­mi­nė­jau, tik­rai skai­čiai, ro­dik­lis, bū­tent svei­ka­tos prie­žiū­ros iš­lai­dų da­lis, ku­rią žmo­nės mo­ka iš sa­vo ki­še­nės, šian­dien yra jau grės­min­gai di­de­lė. Aki­vaiz­du, kad sis­te­ma yra iš­ba­lan­suo­ta ir ją rei­kia su­dė­ti į sa­vas vie­tas. Iš tie­sų tų prie­mo­nių rei­kia ne­ma­žai, bet tur­būt klau­si­mas bū­tų ir jį rei­kia kel­ti taip: ne ri­bo­ti pri­va­tų sek­to­rių, bet su­da­ry­ti vie­ša­jam ir pri­va­čiam sek­to­riams ly­gias kon­ku­ren­ci­nes są­ly­gas. Tai yra tik­rai la­bai svar­bus as­pek­tas. Aki­vaiz­du, kad itin reikš­min­gą da­lį vi­so­je ši­to­je dė­lio­nė­je už­ima ne tik­tai siun­ti­mai, bet ir ki­ti rei­ka­la­vi­mai, ku­rie yra tai­ko­mi svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­goms, ar jie yra vie­no­di vi­siems.

Ly­giai taip pat svar­bus as­pek­tas, ku­rį rei­kia svars­ty­ti ir pri­im­ti tik­rai prin­ci­pin­gus spren­di­mus, tai yra prie­mo­kų už svei­ka­tos pa­slau­gas klau­si­mas. Tu­ri­me sau kel­ti klau­si­mą, ko­kia prie­mo­kų sis­te­ma Lie­tu­vo­je tu­ri bū­ti: ar ly­gi, ne­pai­sant, pri­va­taus ar vie­šo­jo sek­to­riaus ta pa­slau­ga tei­kia­ma, ar kaž­koks ki­tas mo­de­lis. Čia yra tur­būt tos pa­grin­di­nės da­lys, dėl ku­rių ir tu­rė­si­me svars­ty­ti, dirb­ti ir ap­si­spręs­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau už­si­ra­šiu­sių klaus­ti nė­ra. Dėl mo­ty­vų kal­bė­ti no­rin­čių taip pat ne­tu­ri­me. Bal­sa­vi­mas bus kaž­kur už 13 mi­nu­čių, kai iš­klau­sy­si­me dar dvie­jų tei­sės ak­tų pri­sta­ty­mą. Tai yra pro­jek­tas Nr. XVP-23 ir ly­di­ma­sis pro­jek­tas Nr. XVP-24 – Ke­lių prie­žiū­ros ir Ke­lių įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai. Ma­tau, kad pra­ne­šė­jas Pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas R. Dil­ba jau yra, tai ma­lo­niai pra­šom pri­sta­ty­ti.

Per šo­ni­nį mik­ro­fo­ną ger­bia­ma D. Asa­na­vi­čiū­tė.

D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­svei­kin­ti čia, Sei­me, Ai­ri­jos Mo­na­ha­no mies­te įsi­kū­ru­sios li­tu­a­nis­ti­nės mo­kyk­los „Lie­tu­vos vai­kai“ mo­ki­nius ir mo­ky­to­jus. Svei­ki at­vy­kę į Lie­tu­vą. Ačiū, kad mus ap­lan­kė­te. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­kui jums. Pra­šom, ger­bia­mas pa­ta­rė­jau.

 

15.18 val.

Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo Nr. VIII-2032 6, 7, 8 ir 9 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 71 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-23, Ke­lių įsta­ty­mo Nr. I-891 3, 4 ir 5 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XVP-24 (pa­tei­ki­mas)

 

R. DILBA. La­bai dė­kui. Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, va­do­vau­jan­tis šių me­tų lap­kri­čio 22 die­nos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tu, yra tei­kia­mi du įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai. Tai yra Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas ir Ke­lių įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas. Šių tei­kia­mų įsta­ty­mų pro­jek­tų tiks­las yra pa­leng­vin­ti ir pa­ge­rin­ti są­ly­gas sa­vi­val­dy­bėms tvar­ky­ti sa­vo ke­lių ir su­si­ju­sią in­fra­struk­tū­rą. Rei­kė­tų pa­žy­mė­ti, kad šie įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai iš es­mės ne­di­di­na pa­ties Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo, to­dėl ne­tu­ri po­vei­kio fis­ka­li­nei draus­mei, ta­čiau su­da­ro są­ly­gas at­ei­ty­je iš tik­rų­jų siek­ti di­des­nio ke­lių fi­nan­sa­vi­mo.

Ke­li me­tai iš ei­lės di­dė­jant ša­lies biu­dže­to su­mai, pa­čiam biu­dže­tui, ski­ria­mam vals­ty­bi­nės reikš­mės stra­te­gi­niams ke­lių ob­jek­tams tvar­ky­ti, lė­šų su­ma, skir­ta vie­ti­nės reikš­mės ke­lių tvar­ky­bai, ne­di­dė­jo, o, at­si­žvel­giant į in­flia­ci­ją, de fac­to ir ma­žė­jo. Pre­zi­den­tui su ko­man­da lan­kan­tis re­gio­nuo­se tik­rai įsi­ti­kin­ta ir bu­vo iš­girs­tas sa­vi­val­dy­bių bal­sas, kad jos pa­ti­ria di­de­lę biu­ro­kratinių truk­džių pro­ble­mą, ypač kai yra sie­kia­ma tvar­ky­ti ne tik ke­lių in­fra­struk­tū­rą, bet ir su­si­ju­sią in­fra­struk­tū­rą, ku­ri yra ke­lio ap­sau­gos zo­no­je ar­ba ke­lio že­mė­je. Pa­vyz­džiui, dėl van­den­tie­kio ar­ba ši­lu­mos tra­sų, ku­rios ei­na per ke­lią, per ke­lio že­mę, pa­ti sa­vi­val­dy­bė ne­ga­lė­da­vo iš kar­to im­tis spręs­ti in­fra­struk­tū­ri­nių pro­ble­mų – tu­rė­da­vo lauk­ti, kol gaus su­de­ri­ni­mus iš įmo­nės „Via Lie­tu­va“. Tai iš tik­rų­jų už­truk­da­vo ir pro­ce­sai tap­da­vo ypač il­gi.

Tai­gi, ko­kie yra siū­ly­mai dėl šių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų? Pir­miau­sia yra siū­lo­ma pa­nai­kin­ti ri­bo­ji­mą sa­vi­val­dy­bėms dėl Ke­lių plėt­ros ir prie­žiū­ros pro­gra­mos lė­šų in­ves­ta­vi­mo. Siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti im­pe­ra­ty­vios nuo­sta­tos, kad ne ma­žiau kaip 50 % ski­ria­mų lė­šų tu­ri bū­ti skir­ta ka­pi­ta­li­niam re­mon­tui at­lik­ti. Iš tik­rų­jų šis as­pek­tas yra iš­dis­ku­tuo­tas tiek su spe­cia­lis­tais, tiek su in­ži­nie­riais. Iš tik­rų­jų at­ėjo tur­būt tas lai­kas, ka­da ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti sa­vi­val­dy­bė­mis, jos sa­vo lyg­mens ke­lius ga­lės tvar­ky­ti be šio va­di­na­mo­jo ap­ri­bo­ji­mo, va­di­na­si, ti­kė­ti­na, kad už tą pa­čią lė­šų su­mą ga­lės at­lik­ti dau­giau dar­bų. Gal­būt bū­tent šiek tiek su ma­žes­niais rei­ka­la­vi­mais, ta­čiau su­da­rys ga­li­my­bę su­tvar­ky­ti di­des­nį ke­lių ki­lo­met­rų skai­čių.

Ant­ras pa­kei­ti­mas. Yra sie­kia­ma sa­vi­val­dy­bėms su­teik­ti dau­giau lai­ko re­gist­ruo­ti vi­sus sa­vo ke­lius Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to re­gist­re ir skai­čiuo­ti bū­tent kiek­vie­nai sa­vi­val­dy­bei ten­kan­čią ke­lių plėt­ros ir prie­žiū­ros da­lį. Iš tik­rų­jų pa­čios sa­vi­val­dy­bės tu­rė­tų bū­ti su­in­te­re­suo­tos kuo grei­čiau at­lik­ti va­di­na­mą­ją ke­lių in­ven­to­ri­za­ci­ją, ta­čiau ma­to­me, kad dar daug sa­vi­val­dy­bių yra to ne­pa­da­riu­sios, ir nu­ma­to­ma nu­kel­ti ter­mi­ną iki 2027 me­tų.

Tre­čias po­ky­tis, ku­ris yra siū­lo­mas, tai yra per dve­jus me­tus pa­di­din­ti vie­ti­nės reikš­mės ke­liams ski­ria­mo Ke­lių plėt­ros ir prie­žiū­ros pro­gra­mos biu­dže­to da­lį 10 %, pa­skirs­tant juos per dve­jus me­tus, tai yra di­di­nant kiek­vie­nais me­tais, at­ei­nan­čiais 2025 me­tais – 5 %, 2026 me­tais – dar 5 %. Iš vi­so 2026 me­tais pa­pil­do­mai sa­vi­val­dy­bės iš Ke­lių plėt­ros ir prie­žiū­ros pro­gra­mos gau­tų apie 54 mln. eu­rų ir pro­cen­tas pa­di­dė­tų apie 43 %, ly­gi­nant su vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­liams ten­kan­čio­mis lė­šo­mis.

Ket­vir­tas pa­kei­ti­mas. Yra sie­kia­ma su­teik­ti dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo sa­vi­val­dy­bėms tvar­ky­ti mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se esan­čius vals­ty­bi­nių ra­jo­ni­nių ke­lių ruo­žus. Kol kas pir­ma­ja­me eta­pe kal­ba­ma apie 800 ki­lo­met­rų per vi­są ša­lį, tai vi­du­ti­niš­kai kiek­vie­nai sa­vi­val­dy­bei ten­ka maž­daug 16 ki­lo­met­rų ke­lių ruo­žai bū­tent mies­tų ir mies­te­lių te­ri­to­ri­jo­se, tai yra ten, kur sa­vi­val­dy­bės ga­lė­tų tu­rė­ti lais­vę veik­ti daug grei­čiau, daug efek­ty­viau ir pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę už mies­tuo­se, mies­te­liuo­se esan­čią ke­lių in­fra­struk­tū­rą. Taip pat, kaip kal­ba­me, fi­nan­sa­vi­mas ly­gia­gre­čiai ir­gi di­dė­tų 10 %.

Ga­liau­siai vie­nas iš tur­būt pas­ku­ti­nių šių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų as­pek­tų yra su­teik­ti ga­li­my­bę, kad mo­kes­čiai, tai yra vin­je­tės už nau­do­ji­mą­si ke­liais di­džia­ga­ba­ri­čiams, sun­kias­vo­riams, už eis­mo ri­bo­ji­mus, tap­tų „Via Lie­tu­va“ sa­va­ran­kiš­ko­mis pa­ja­mo­mis. Kaip ži­no­ma, jau nuo pra­ei­tų me­tų įmo­nė yra ak­ci­nė ben­dro­vė. Iš tik­rų­jų sie­kiant, į at­ei­tį gal­vo­jant apie Ke­lių fon­dą, tai iš tik­rų­jų pa­čios įmo­nės sa­va­ran­kiš­kų pa­ja­mų di­di­ni­mas, ku­ris bū­tų nu­kreip­tas į nau­jų ke­lių pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mą, bū­tų pir­mas ir la­bai tiks­lin­gas žings­nis.

Tai­gi, ti­ki­mės, kad pri­im­ti siū­lo­mi pa­kei­ti­mai duos tei­gia­mą efek­tą: ke­lių tvar­ky­mas mie­s­tuo­se ir mies­te­liuo­se kai­nuos ma­žiau, už tą pa­čią su­mą bus ga­li­ma pa­da­ry­ti dau­giau dar­bų, su­ma­žės biu­ro­kratija, ne­rei­kės lauk­ti sa­vi­val­dy­bėms per­tek­li­nių de­ri­ni­mų su „Via Lie­tu­vaׅ“ ir bus grą­žin­tas bū­tent sa­vi­val­dy­bėms ten­kan­tis di­des­nis pro­cen­tas nuo Ke­lių plėt­ros ir prie­žiū­ros pro­gra­mos lė­šų tam, kad ga­lė­tų, pri­si­im­da­mos di­des­nę at­sa­ko­my­bę už ke­lių tin­klą, tu­rė­ti lė­šų jiems ir tvar­ky­ti.

Įsta­ty­mų pro­jek­ti­niai siū­ly­mai bu­vo de­rin­ti ir dis­ku­tuo­ti il­gą lai­ką tiek su mi­nis­te­ri­jo­mis, tiek su „Via Lie­tu­va“ ir su sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, ir sa­vi­val­dy­bių me­rais. Kvie­čia­me Sei­mo na­rius pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­to svars­ty­mui. Mie­lai ata­ky­siu į klau­si­mus, jei­gu to­kių bū­tų.

PIRMININKĖ. La­bai dė­ko­ju už iš­sa­mų pri­sta­ty­mą. Ir tuo­met klau­si­mai. Ma­tau, Sei­mo na­rė R. Baš­kie­nė. Ma­lo­niai pra­šom.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, Jūs siū­lo­te įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mą jau nuo ki­tų me­tų sau­sio 1 die­nos. Aiš­ku, la­bai svar­bu ir ak­tu­a­lu, nes šiuo tei­kia­mu įsta­ty­mo pro­jek­tu jūs tei­kia­te daug nau­din­gų, rei­ka­lin­gų pa­tai­sų, ta­čiau tik­riau­siai at­krei­pia­te dė­me­sį į Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­das ir į tei­gi­nį, kad jau su­for­muo­tas vals­ty­bės biu­dže­tas. Ir ši­tos da­tos su­ta­pi­mas: sau­sio 1 die­nos ir vals­ty­bės biu­dže­to svars­ty­mas lyg ma­žai są­vei­kau­ja tar­pu­sa­vy­je. Tai bū­tų vie­nas da­ly­kas.

Ant­ras klau­si­mas ir pa­ste­bė­ji­mas bū­tų, ar tik­rai Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos nuo­mo­nę iš­gir­do­te? Ir ar me­rai bū­tent to­kiam tei­si­niam re­gu­lia­vi­mui, ku­rį siū­lo­te, pri­ta­ria? Ačiū.

R. DILBA. Dė­kui la­bai už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų dar kar­tą, kaip ir mi­nė­jau pra­džio­je, šiuo pa­siū­ly­mu ne­di­di­na­me pa­ties biu­dže­to ir ne­da­ro­me, taip sa­kant, spau­di­mo biu­dže­tui ir fis­ka­linei draus­mei. Mes tik­tai ką siū­lo­me, tai yra per­skirs­ty­ti to biu­dže­to, ke­lių biu­dže­to, vi­du­je esan­čią pro­por­ci­ją. Ir pa­pras­tai po pa­tvir­tin­to biu­dže­to ki­tų me­tų ka­len­do­ri­niais me­tais Vy­riau­sy­bei yra tei­kia­ma bū­tent Ke­lių plėt­ros ir prie­žiū­ros pro­gra­mos są­ma­ta ir jo­je jau yra de­ta­li­zuo­ja­ma kon­kre­čiai, ko­kioms veik­loms yra nu­ma­to­mos pa­skirs­ty­ti tos lė­šos. Tai čia ma­to­me, kad nie­kaip ne­pa­vei­kia­me, kaip sa­kant, biu­dže­to dy­džio, o tie­siog tik­tai sa­vi­val­dy­bių nau­dai pa­di­di­na­me pro­por­ci­ją. Tai yra vie­nas tur­būt as­pek­tas, at­sa­kant į jū­sų klau­si­mą.

O ki­tas dėl sa­vi­val­dy­bių, tai taip. Su pa­čiu Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tu dar ir prieš per­rin­ki­mą kal­bė­jo­me ir ga­vo­me jo pri­ta­ri­mą, po per­rin­ki­mo ir­gi bu­vo jo tei­gia­ma po­zi­ci­ja. Tik­rai dau­ge­lį me­rų esa­me ap­klau­sę Re­gio­nų fo­ru­me. Iš tik­rų­jų to­kius pri­ta­ri­mus ga­vo­me, nes lie­čia tik­tai la­bai ne­di­de­lę tą, kaip sa­ky­ti, ki­lo­met­rų ke­lių skai­čių. Bet pra­de­da­me ne nuo dras­tiš­ko pa­kei­ti­mo, o pa­laips­niui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia Sei­mo na­rys A. Zuo­kas. Bet aš jo ne­ma­tau, nė­ra sa­lė­je. Tuo­met Sei­mo na­rė R. Ta­ma­šu­nie­nė. (Skam­bi­na var­pe­liu)

R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, iš tie­sų aš vi­sa­da esu už, kad pa­di­din­tu­me vie­ti­nės reikš­mės ke­liams fi­nan­sa­vi­mą. Bet tei­sin­gai pa­ste­bė­jo ko­le­gė Ri­ma, kad ne­di­di­na­me ben­dro KPP pro­gra­mos lė­šų krep­še­lio, tai mes pa­lie­ka­me ku­rias nors ke­lių ka­te­go­ri­jas be tin­ka­mos prie­žiū­ros. Ne­kal­bu apie nau­jus in­fra­struk­tū­ri­nius ke­lių ge­ri­ni­mo pro­jek­tus. Ma­no klau­si­mas yra: jei­gu tai yra kraš­to ar ra­jo­ni­nis ke­lias ir tam tik­ras at­kar­pas, tai yra per mies­te­lius, grei­čiau­siai, pe­rims sa­vi­val­dy­bės, įrengs jau tik­riau­siai iš sa­vo lė­šų vi­są rei­ka­lin­gą in­fra­struk­tū­rą, nes tas, kas ati­teks, pro­cen­ti­ne iš­raiš­ka, tik­rai tų lė­šų ne­pa­kaks. Bet kaip bus su prie­žiū­ra? Kaip bus su prie­žiū­ra, jei­gu vie­na di­džio­ji da­lis ke­lio, tar­ki­me, kraš­to ke­lio, pri­klau­sys „Via Lie­tu­va“? Ji­nai pa­va­lys iki mies­te­lio, o pas­kui tą at­kar­pą per tą mies­te­lį pra­va­žiuos ir vėl ta plū­gą nu­leis jau už mies­te­lio ri­bos, nes ke­lio ka­te­go­ri­ja, nuo to, kad mes pa­skirs­to­me sa­vi­nin­ką, ji­nai ne­tu­rė­tų pa­kis­ti. Vis tiek to ke­lio svar­ba ir reikš­mė, ir kar­tu to pa­sek­mės, kaip prie­žiū­ros in­ten­sy­vu­mas, at­nau­ji­ni­mas, tu­rė­tų bū­ti, ma­no ver­ti­ni­mu, drau­ge.

R. DILBA. La­bai dė­kui. La­bai svar­bus ir taik­lus klau­si­mas. Pir­miau­sia vėl­gi pri­si­me­na­te, kad mes ši­tuo siū­ly­mu ne­už­krau­na­me tik­tai at­sa­ko­my­bės sa­vi­val­dy­bėms, va­di­na­si, ne­per­duo­da­me tik­tai ke­lių ir čia su­sto­ja­me. Mes, kaip ir mi­nė­jau, di­di­na­me fi­nan­sa­vi­mą, tai reiš­kia 54 mln. di­dės pro­por­cin­gai pa­gal per­im­tų ke­lių skai­čių, plius at­si­ras dar nuo 2027 me­tų ir sa­va­no­riš­kas da­ly­va­vi­mas to­kio­je ke­lių pe­rė­mi­mo pro­gra­mo­je su pa­pil­do­mu fi­nan­sa­vi­mu. Tai vie­nas mo­men­tas.

Ant­ras mo­men­tas, kal­ba­me tik apie ra­jo­ni­nius ke­lius, apie kraš­to ne šiuo eta­pu. Ra­jo­ni­niai ke­liai iš tik­rų­jų yra įvai­rios būk­lės. Tik­rai juos, aiš­ku, da­bar taip vie­nu me­tu la­bai sun­ku su­in­ven­to­ri­zuo­ti, kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se tik­rai jie bus ge­res­ni, kai ku­rio­se ma­žiau ge­ri.

Dėl prie­žiū­ros. Prie­žiū­ra iš tik­rų­jų bus vyk­do­ma, vėl­gi pa­lik­ta lais­vė, bus ga­li­ma vyk­dy­ti tiek pa­čiai sa­vi­val­dy­bei, tiek su­da­rant ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį su „Ke­lių prie­žiū­ra“. „Ke­lių prie­žiū­ra“, kal­bė­jo­me, tik­rai ne­at­si­sa­ky­tų tą dar­bą at­lik­ti.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ki­tas klau­sian­tis – Sei­mo na­rys V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, iš tik­rų­jų yra ir ge­rų punk­tų, ką siū­lo­te, bet, kaip sa­ko, šaukš­tas de­gu­to ga­li vi­są me­daus sta­ti­nę su­ga­din­ti, taip ir da­bar. Ne vel­tui Lie­tu­vo­je ke­liai yra pa­skirs­ty­ti į re­gio­ni­nius, ku­riais rū­pi­na­si „Via Lie­tu­va“, ir sa­vi­val­dy­bi­nius. Tai aš da­bar pa­pras­tą si­tu­a­ci­ją jums no­riu nu­pieš­ti: snie­go pri­sni­go, da­bar už re­gio­ni­nius ke­lius „Ke­lių prie­žiū­ra“ at­sa­kin­ga. Ir yra va­lan­dos, per kiek lai­ko nu­va­ly­ti vis­ką. Net­gi Vil­niu­je – tu nu­va­žiuo­ji į Vil­niaus pri­žiū­ri­mą, – jie yra tra­giš­ki. Tai da­bar to­kį ke­lią ati­da­vus, pa­vyz­džiui, Vil­niui, jis taip pat taps tra­giš­kas. Tai ko­dėl jūs no­ri­te ri­zi­kuo­ti sau­gu­mu, ke­lių prie­žiū­ra ir ki­tais da­ly­kais? Tą min­tį bu­vo at­ne­šę net­gi į 2016–2020 me­tų ka­den­ci­jos Sei­mą ir mes pa­sa­kė­me griež­tą ne. Ko­dėl? Pa­sa­kė­me – taip, ge­rai, su­re­mon­tuo­ki­me ke­lią, jį pa­da­ry­ki­me ge­ros būk­lės ir ta­da per­duo­ki­me sa­vi­val­dy­bei, o ne nu­mes­ki­me blo­gą ke­lią, te­gu rū­pes­tis ant jų pe­čių. Tai ko­dėl toks yra tiks­las? Nes tas ke­lių pro­cen­tų fi­nan­sa­vi­mo pa­di­di­ni­mas yra aša­ros. Už tas aša­ras tu nei snie­go ne­nu­va­ly­si, nei drus­kos pa­bars­ty­si. Tai kam tą rei­kia da­ry­ti?

R. DILBA. La­bai dė­kui už klau­si­mą. Vėl­gi fi­nan­sa­vi­mas, sa­ko­me, iš tik­rų­jų taip, yra ne­pa­kan­ka­mas. Tik­rai ti­ki­mės, kad su Ke­lių fon­do idė­ja ap­skri­tai fi­nan­sa­vi­mas di­dės. Kuo la­biau di­dės ben­dras fi­nan­sa­vi­mas, tuo sa­vi­val­dy­bės, ir­gi pa­di­di­nus pro­cen­tą, gaus dau­giau lė­šų. Vie­nas da­ly­kas – už­ko­duo­ja­me bū­tent di­des­nį fi­nan­sa­vi­mą sa­vi­val­dy­bėms.

Ant­ras da­ly­kas – iš tik­rų­jų su to­kiu kad ir ne­di­de­liu fi­nan­sa­vi­mu, bet mes vėl­gi per­duo­da­me Lie­tu­vos mas­tu pa­ly­gin­ti tik­tai ne­di­de­lę da­lį ke­lių, tai yra tik 800 ki­lo­met­rų per vi­są Lie­tu­vą. Kaip ir sa­kiau, apie 16 ki­lo­met­rų pa­si­skirs­to kiek­vie­no­je sa­vi­val­dy­bė­je.

Ir tre­čias da­ly­kas – pa­čios sa­vi­val­dy­bės ir vie­tos sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai kal­ba, kad kar­tais jiems yra daug ope­ra­ty­viau ir grei­čiau nu­si­va­ly­ti ke­lią pa­tiems, ne­gu lauk­ti „Ke­lių prie­žiū­ros“. Ir čia iš tik­rų­jų at­ve­ria­me ga­li­my­bę pa­čioms sa­vi­val­dy­bėms rink­tis: ar­ba pa­čioms or­ga­ni­zuo­ti ke­lio va­ly­mą, ar­ba su­da­ry­ti su­tar­tį su „Ke­lių prie­žiū­ra“, tuo­met jau ji­nai tą dar­bą at­lik­tų.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir pas­ku­ti­nė klau­sian­ti yra Sei­mo na­rė B. Vė­sai­tė. La­bai at­si­pra­šo­me, ne tą klau­sian­čių­jų len­te­lę ga­vo­me. Sei­mo na­rys E. Kir­ku­tis. La­bai at­si­pra­šau.

E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Ma­no klau­si­mas yra tok­sai: ka­dan­gi ne­di­dė­ja, na, pro­por­ci­ne da­li­mi tik­rai ne­daug di­dė­ja fi­nan­sa­vi­mas, ar tech­niš­kai skai­čiuo­jant bu­vo skai­čiuo­ta, per kiek lai­ko tas vi­sas pe­rė­mi­mas per­ei­tų? Ir ar ne­bū­tų tie­siog at­sa­ko­my­bės per­me­ti­mas į sa­vi­val­dy­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus? Ma­to­me, kad kraš­to ke­liams per „Via Lie­tu­vą“, per Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją ne­pa­vyks­ta nie­kaip su­si­tvar­ky­ti ir ape­liuo­ja­ma į sa­va­ran­kiš­kus sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus, kad sa­va­ran­kiš­ki sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai bū­tų ap­krau­ti dar vie­na funk­ci­ja – gy­ven­to­jų rei­ka­la­vi­mu tvar­ky­ti ma­gist­ra­li­nių ke­lių at­kar­pas, na, re­gio­ni­nių, pa­ver­si­me iš vie­no į ki­tą, ir ar ne­pa­da­ry­si­me dar di­des­ne naš­ta sa­vi­val­dy­bėms ir me­rams ant pe­čių, no­rė­da­mi bū­ti ge­ri? Nors tai yra vals­ty­bi­nės reikš­mės ir yra ape­liuo­ja­ma bū­tent į sau­gu­mą. Kaip mi­nė­jo ko­le­gos Ri­ta ir Va­lius, pa­vyz­džiui, to­liau­siai esan­tis, to­li nuo mies­to, ra­jo­no cen­tro esan­tis mie­ste­lis, ku­ris tu­ri ko­kių 200 met­rų ke­lią, ku­ris pa­virs į, na, sa­vi­val­dy­bės tur­tą, jis tik­rai ne­bus taip pri­žiū­rė­tas, kaip kad re­gio­ni­nis ke­lias, ku­riuo pra­va­žiuo­ja tik­rai 100 au­to­mo­bi­lių. Tai pa­da­rys pa­pil­do­mą biu­ro­kratinę naš­tą, nes rei­kės dėl tų 200 met­rų vyk­dy­ti vie­šą­jį kon­kur­są. Ne­ga­lės tie­siog ati­duo­ti, ga­li lai­mė­ti bet kas gi, kas ma­žiau­sią kai­ną pa­siū­lys. Ar nuo to ne­nu­ken­tės gy­ven­to­jai? Tai tik­rai tik­rai pa­čio­se pa­vo­jin­giau­sio­se vie­to­se. Tai yra mies­te­liai, kur yra žmo­nių kon­cen­tra­ci­ja, kur dau­giau­siai žmo­nės ju­da au­to­mo­bi­liais. Ar ne­pa­si­da­rys ten pa­vo­jus ir ne­pa­di­dės ava­rin­gu­mas ke­liuo­se?

R. DILBA. Taip, dė­kui už klau­si­mus. Ir iš tik­rų­jų apie ši­tas te­mas bu­vo kal­bė­ta vėl­gi su sa­vi­val­dy­bių at­sto­vais, va­žiuo­jant ir­gi re­gio­nuo­se. Tai dar kar­tą pri­me­nu, kad mū­sų pa­grin­di­nis iš tik­rų­jų vi­sų tur­būt čia tiks­las… Ma­to­me il­ga­me­tį va­di­na­mą­jį ke­lių in­fra­struk­tū­ros ne­da­fi­nan­sa­vi­mą. Mes ši­tuo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mu už­ko­duo­ja­me di­des­nį pro­cen­tą, ski­ria­mą sa­vi­val­dy­bių ke­liams. Tai tik­rai nuo Sei­mo va­lios pri­klau­sys. Jei­gu fi­nan­sa­vi­mas ke­liams di­dės pa­gal pro­cen­ti­nį skai­čia­vi­mą, sa­vi­val­dy­bės gaus jau ta­da ne kiek­vie­nais me­tais po 27 mln., bet daug dau­giau. Už tas lė­šas, kaip ir mi­nė­jau, ga­lės lais­vai pa­si­rink­ti, ar pa­čios tvar­ky­sis ke­lius, ar tęs ben­dra­dar­bia­vi­mą su ke­lių prie­žiū­ra, jei­gu to­kia ko­ky­bė ir grei­tis jas ten­ki­na.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ir Sei­mo na­rys L. Ur­ma­na­vi­čius.

L. URMANAVIČIUS (DFVL). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Iš tie­sų, tik­rai svei­kin­ti­na ini­cia­ty­va ati­dė­ti ter­mi­nus tiek dėl vie­ti­nių ke­lių, tiek dėl gat­vių re­gist­ra­vi­mo, nes tik­rai sa­vi­val­dy­bės su­si­du­ria su la­bai daug iš­šū­kių dėl pa­čios že­mės, že­mės re­for­mos ir že­mės klau­si­mų tvar­ky­mo. Aš tik­tai no­riu… Su­si­da­ro toks įspū­dis, kad lyg mes… Ko ne­pa­da­ro ak­ci­nė ben­dro­vė „Via Lie­tu­va“, nes in­fra­struk­tū­ri­nių pro­ble­mų spren­di­mas… Vie­naip ar ki­taip ta gat­vės at­kar­pa iš vie­nos pu­sės pra­si­dės re­gio­ni­niu ar­ba kraš­to ke­liu ir baig­sis. Vis tiek vie­naip ar ki­taip rei­kės de­rin­ti pro­jek­tus, vis­ką, in­fra­struk­tū­ri­nius da­ly­kus su ta pa­čia ak­ci­ne ben­dro­ve „Via Lie­tu­va“. Ar mes tuo ne tik kad per­duo­da­me at­sa­ko­my­bę, tuo pa­čiu nu­dė­vė­tą tur­tą, bet ir sa­ko­me: sa­vi­val­dy­bės, su­si­tvar­ky­ki­te, nes vals­ty­bė ne­pa­jė­gia su tuo su­si­tvar­ky­ti? Toks tur­būt bū­tų klau­si­mas.

R. DILBA. Tai, be abe­jo, iš tik­rų­jų ši­tie as­pek­tai tik­rai bu­vo ver­tin­ti ir tik­rai ne­bū­tu­mė­me tur­būt to­kio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo tei­kę, jei­gu ne­bū­tu­mė­me pla­čiai de­ri­nę­si su sa­vi­val­dy­bių me­rais. Ma­to­me, kad dau­giau nu­si­skun­di­mų gir­dė­da­vo­me iš me­rų, kad jie ne­tu­ri ga­li­my­bės pa­tys grei­tai re­a­guo­ti į… Gal­būt kur nors ar sto­te­lę rei­kia reng­ti prie ra­jo­ni­nio ke­lio, mies­te­ly­je ar pa­na­šiai. Tai čia kaip tik ma­to­me to­kios biu­ro­kratinės naš­tos ma­ži­ni­mą, nes tik­rai rei­kės daug ma­žiau de­rin­tis su „Via Lie­tu­va“.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me už at­sa­ky­mą. Sei­mo na­rys B. Ro­pė.

B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jau, iš tik­rų­jų gal­būt jūs jau tu­ri­te kaž­kiek pa­skai­čia­vę, ko gi dau­giau per­duo­da­te – dar­bų ar pi­ni­gų? Man te­ko da­ly­vau­ti ku­riant ši­tą me­to­di­ką, tai ji­nai bu­vo prak­tiš­kai vi­sai ki­to­kia – bu­vo sa­vi­val­dos ke­lių pa­grin­du pa­sta­ty­ta, o vals­ty­bės ke­lių bu­vo at­ski­ra sis­te­ma. Iš tik­rų­jų, ji­nai vei­kia ne­blo­gai, bet pas­kui kiek­vie­ną sy­kį vis bu­vo no­ras per­im­ti pi­ni­gus, pa­lie­kant tei­ses ir vyk­dant pa­pil­do­mą kon­tro­lę. Jū­sų ži­niai, iki 2000-ųjų me­tų mies­tų gat­vės bu­vo tie­sia­mos, as­fal­tuo­ja­mos ne­da­rant pa­grin­dų. Rei­kia iš es­mės vi­sas cen­tri­nes da­bar per­da­ry­ti. „Via Lie­tu­va“ tai pui­kiau­siai su­pran­ta. Jie už­dės kon­tro­lę ir pra­dės iš sa­vi­val­dy­bių rei­ka­lau­ti, kad tam tik­rais ter­mi­nais bus pa­da­ry­ta. To­dėl, ma­nau, da­bar bū­tų lo­giš­ka (la­bai čia jū­sų ge­ra ini­cia­ty­va) pa­di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą, pri­im­ti spren­di­mą tik pa­di­din­ti fi­nan­sa­vi­mą, o an­trą klau­si­mą svars­ty­ti at­ei­ty­je. Da­bar jau gan­das nu­ė­jęs ir jau ke­li me­tai nie­ko ne­da­ro­ma tuo­se ke­liuo­se. Ačiū.

R. DILBA. Siek­da­mi iš tik­rų­jų su­ba­lan­suo­ti vi­są pa­ke­tą, čia mes esa­me įgi­ję ir dar tą as­pek­tą, apie ku­rį gal ne­tie­sio­giai rei­kė­tų kal­bė­ti, bū­tent apie to ka­pi­ta­li­nio re­mon­to at­si­sa­ky­mą. Tai, kaip ir kal­bė­jo­me, pa­di­di­na ga­li­my­bę sa­vi­val­dy­bėms su esa­mo­mis lė­šo­mis įgy­ven­din­ti di­des­nį ki­lo­met­rų skai­čių, ne­tai­ky­ti tų vals­ty­bi­nės reikš­mės ke­liams tai­ko­mų rei­ka­la­vi­mų. Da­bar vėl­gi, na, su­teik­ti dau­giau fi­nan­sa­vi­mo, bet sa­vi­val­dy­bėms ne­pri­si­im­ti įsi­pa­rei­go­ji­mų, kai gir­di­me, kad sa­vi­val­dy­bės ir­gi no­ri tu­rė­ti dau­giau lais­vės re­a­guo­ti į su­si­da­ran­čias ši­lu­mos tra­sų tvar­ky­mo pro­ble­mas ir pa­na­šiai. Tam, kad grei­čiau spręs­tų tas pro­ble­mas, jos ga­lė­tų ne­de­rin­ti ša­lia tų ke­lių, ku­riuos pe­ri­ma „Via Lie­tu­va“.

Tur­būt pas­ku­ti­nis as­pek­tas, ku­ris čia yra svar­bus. Ta ke­lių būk­lė, kaip sa­kė­me, tik­rai yra įvai­ri, bet jei­gu tas ra­jo­ni­nis ke­lias tap­tų daug in­ten­sy­ves­nis, pa­gal vi­sus pa­ra­met­rus, jį bū­tų ga­li­ma per­kva­li­fi­kuo­ti į kraš­to ke­lią, ku­ris jau tuo­met vėl ati­tek­tų „Via Lie­tu­vai“. Tai bū­tent nuo eis­mo in­ten­sy­vu­mo pri­klau­so ke­lio pa­ra­met­rai. Jei­gu ke­lias tam­pa in­ten­sy­ves­nis ir svar­bes­nis, tuo­met ji­sai ga­li grįž­ti į „Via Lie­tu­vos“ biu­dže­tą.

PIRMININKĖ. La­bai dė­ko­ju. Klau­si­mus baig­si­me. Jau ir taip šiek tiek il­giau sau lei­do­me klaus­ti pa­ta­rė­ją, nes yra su­jung­ti du klau­si­mai, ir ly­di­ma­sis kar­tu. Dė­ko­ju.

Tuo­met mo­ty­vai už ir prieš. Prieš mo­ty­vų nė­ra. Mo­ty­vai už – A. Bag­do­nas. Pra­šau.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, siū­lo­mi pa­kei­ti­mai su­teiks sa­vi­val­dy­bėms dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo ir ga­li­my­bių efek­ty­viau spręs­ti vie­ti­nės reikš­mės ke­lių ir in­fra­struk­tū­ros pro­ble­mas, ma­žins biu­ro­kratinius trik­džius ir per­tek­li­nius rei­ka­la­vi­mus. Taip pat bus už­tik­rin­tas pro­por­cin­ges­nis Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos lė­šų pa­nau­do­ji­mas, lei­džian­tis vie­ti­nės reikš­mės ke­liams su­lauk­ti rei­ka­lin­gų in­ves­ti­ci­jų. Kvie­čiu pa­lai­ky­ti pa­teik­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ris leis efek­ty­viau pa­nau­do­ti gau­na­mas ke­lių prie­žiū­rai ski­ria­mas lė­šas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vų prieš, kaip mi­nė­jau, nė­ra. Šiuo at­ve­ju jau yra bal­sa­vi­mo lan­gas, 15 val. 30 min. Ga­li­me bal­suo­ti. Gal ga­li­me, ko­le­gos, ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? (Bal­sai sa­lė­je) No­ri­te bal­suo­ti. Kas už tai, kad pri­tar­tu­me Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mos fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XVP-23? Taip pat ir ly­di­ma­jam.

Bal­sa­vo 119 Sei­mo na­rių: už – 115, prieš – 1, su­si­lai­kė 3. Tai­gi pro­jek­tui po pa­tei­ki­mo yra pri­tar­ta. Pa­grin­di­nis ko­mi­te­tas dėl abie­jų pro­jek­tų yra Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 17 die­ną. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Pri­ta­ria­me.

Tuo­met grįž­ta­me prie ve­to svars­ty­mo. Pir­ma­sis bu­vo dėl Že­mės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to ir ly­di­mų­jų. Dėl kiek­vie­no ly­di­mo­jo pro­jek­to bal­suo­si­me at­ski­rai.

 

15.44 val.

Že­mės įsta­ty­mo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straips­nių ir VI1 sky­riaus pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-4009GR) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Pir­miau­sia bal­sa­vi­mas yra dėl Že­mės įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-4009. Aš tik­tai pri­min­siu, kad pa­gal Sta­tu­to 165 straips­nio 2 da­lį tu­rė­tų bū­ti vyk­do­mas al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas ir Sei­mas sa­vo bal­sa­vi­mu tu­ri nu­spręs­ti, ar svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, ar lai­ky­ti įsta­ty­mą ne­pri­im­tu. Kaip ži­no­te, ko­le­gos, dėl ši­to pro­jek­to Pre­zi­den­tas pa­siū­ly­mų ne­tu­ri. Bu­vo jo pra­šy­mas jį lai­ky­ti ne­pri­im­tu. Ir al­ter­na­ty­viai bal­suo­ja­me: kas bal­suo­ja už, tai bus – svars­ty­ti grą­žin­tą įsta­ty­mą iš nau­jo, kas bal­suo­ja prieš, – lai­ky­ti ne­pri­im­tu. Jei­gu už – svars­ty­ti iš nau­jo, prieš – lai­ky­ti ne­pri­im­tu.

Už – 52, prieš – 69. Tai­gi, įsta­ty­mas yra lai­ko­mas ne­pri­im­tu. (Bal­sai sa­lė­je) Ma­nau, kad vi­si su­pra­to, nes bu­vo ga­na aiš­kiai pa­aiš­kin­tas bal­sa­vi­mas. Spren­di­mas, ko­le­gos, yra pri­im­tas. (Gon­gas) Įsta­ty­mas lai­ko­mas ne­pri­im­tu.

To­liau. (Bal­sai sa­lė­je) Ko­le­gos, tik­rai aš gir­dė­jau klau­si­mų. Ar su­pra­to­te, dėl ko bal­sa­vo­te, vis­kas aiš­ku vi­siems bu­vo? Tuo­met pa­si­rin­ki­mas la­bai men­kas ir dėl ly­di­mų­jų yra.

 

15.47 val.

Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo Nr. I-1120 17, 18, 20, 25, 27, 28, 30, 31, 39 ir 45 straips­nių, sep­tin­to­jo skir­snio pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 421 straips­niu įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-4010GR) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas Nr. XIVP-4010. Ir­gi ati­tin­ka­mai: kas už – lai­ko­me ne­pri­im­tu… At­si­pra­šau, kas už, lai­ko­me, kad rei­kia svars­ty­ti iš nau­jo, kas prieš, lai­ko­me ne­pri­im­tu.

Už – 36, prieš – 84. Taip pat yra lai­ko­mas ne­pri­im­tu.

 

15.48 val.

Že­mės re­for­mos įsta­ty­mo Nr. I-1607 8, 9, 10, 13 ir 19 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-4011GR) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

To­liau yra Že­mės re­for­mos įsta­ty­mas. Taip pat ta pa­ti bal­sa­vi­mo tai­syk­lė: kas už, tai lai­ko­me, kad ji­sai yra grą­žin­tas, ir svars­to­me iš nau­jo, kas prieš, lai­ko­me ne­pri­im­tu.

Bal­sa­vo 121 Sei­mo na­rys: už – 48, prieš – 73. Taip pat ne­pri­im­tas.

 

15.49 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 110, 112, 113, 1131, 351 ir 589 straips­nių pakei­ti­mo įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-4012GR) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ir Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so tam tik­rų straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-4012. Tai­syk­lė ta pa­ti: kas už, tai grą­žin­ta svars­ty­ti iš nau­jo, kas prieš, lai­ko­me ne­pri­im­tu.

Ana­lo­giš­ka si­tu­a­ci­ja – įsta­ty­mas yra ne­pri­im­tas. Bal­sa­vo 118: už – 31, prieš – 87.

 

15.50 val.

Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo Nr. I-552 8 ir 49 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas (projek­tas Nr. XIVP-4178GR) (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ir tuo­met yra tre­čia­sis ve­to… at­si­pra­šau, tai yra ant­ra­sis, tai ve­to dėl Svei­ka­tos sis­te­mos įsta­ty­mo. Ir bal­sa­vi­mas ana­lo­giš­kas: kas už, tai lai­ko­me, kad jis grą­žin­tas iš nau­jo svars­ty­ti, kas prieš, lai­ko­me ne­pri­im­tu.

Ko­le­gos, įsta­ty­mas taip pat lai­ko­mas ne­pri­im­tu. Už – tik 30, prieš – 91.

To­liau pir­mi­nin­kaus Sei­mo na­rė R. Bud­ber­gy­tė.

 

15.52 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­si­jų su­da­ry­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-43 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKĖ (R. BUDBERGYTĖ, LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, yra re­gist­ruo­tas Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­si­jų su­da­ry­mo“ ir mes jį tu­rė­tu­me da­bar ap­svars­ty­ti. Kvie­čia­me ger­bia­mą J. Ole­ką. Ger­bia­mas Juo­zai Ole­kai, pra­šom į tri­bū­ną dėl ko­mi­si­jų. Ko­mi­si­jos.

J. OLEKAS (LSDPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu pri­sta­ty­ti jums vi­sų frak­ci­jų il­gai tar­tą, bet su­tar­tą ko­mi­si­jų su­dė­tį. Čia jums tei­kia­mos de­vy­nios ko­mi­si­jos, de­vy­ni straips­niai. De­le­ga­tai ar­ba ko­mi­si­jų na­riai yra pa­skir­ti, pa­siū­ly­ti frak­ci­jų, to­dėl siū­lau pri­tar­ti pa­teik­tai ko­mi­si­jų su­dė­čiai.

PIRMININKĖ. Ma­tau, nė­ra už­si­ra­šiu­sių pa­klaus­ti. Ko­le­gos, gal ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu po pa­tei­ki­mo? (Bal­sai sa­lė­je) Jūs no­ri­te bal­suo­ti? Ge­rai, bal­suo­ja­me, ko­le­gos, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 108: su­si­lai­kė 5, prieš ne­bu­vo nė vie­no… At­si­pra­šau, bal­sa­vo 113 ir bu­vo pri­tar­ta 108 bal­sais.

Tuo­met ga­li­me per­ei­ti prie šio Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­to svars­ty­mo sta­di­jos. Ar yra už­si­ra­šiu­sių dis­ku­tuo­ti? Dis­ku­tuo­ti nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ar ga­lė­tu­me da­bar gal­būt pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ger­bia­mas Eu­ge­ni­jau? Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Pri­ta­ria­me. Ačiū, ko­le­gos, pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Ir tuo­met ei­na­me į pri­ėmi­mo sta­di­ją. Ei­na­me pa­straips­niui. Yra de­šimt straips­nių, gal ga­li­me iš kar­to už vi­sus pa­bal­suo­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­ma, ko­le­gos? (Bal­sai sa­lė­je: „Ga­li­ma.“) Tuo­met la­bai ačiū, ben­dru su­ta­ri­mu mes pri­ta­rė­me šio Sei­mo nu­ta­ri­mo straips­niams. Da­bar bal­suo­ja­me dėl vi­so. Ar ga­li­ma?.. Bal­suo­ja­me už ar­ba prieš.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Ko­le­gos, bal­sa­vo 122: už bal­sa­vo 117 ir 5 su­si­lai­kė. Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo ko­mi­si­jų su­da­ry­mo“ yra pri­im­tas. (Gon­gas)

 

15.56 val.

Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straips­nių pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 121 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIV-2803 1 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-4292(2) (pa­tei­ki­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 2-10 klau­si­mas – Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straips­nių pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 121 straips­niu įsta­ty­mo Nr. XIV-2803 1 ir 8 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas. Pra­ne­šė­jas – M. Lin­gė. Pra­šau į tri­bū­ną.

Dėl ve­di­mo tvar­kos. Taip, pra­šau.

R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, 1-16 klau­si­mas bu­vo pro­jek­tas dėl ko­mi­si­jų su­da­ry­mo. Tai ma­no pa­var­dė yra su klai­da. Tie­siog pra­šau, kad pa­tai­sy­tų.

PIRMININKĖ. Taip, la­bai ačiū. At­si­pra­šo­me ir bū­ti­nai pa­tai­sy­si­me, ger­bia­ma ko­le­ge. At­si­pra­šo­me.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, no­riu trum­pai pri­sta­ty­ti vi­sai tech­ni­nį pa­siū­ly­mą. Yra po­rei­kis pa­to­bu­lin­ti Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo pro­jek­tą, ka­dan­gi dar pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­mas pa­va­sa­rio se­si­jo­je, baig­da­mas pa­va­sa­rio se­si­ją, pri­ėmė du at­ski­rus Gy­ven­to­jų pa­ja­mų įsta­ty­mus, ku­rie ko­re­ga­vo 2 straips­nio 39 da­lį, ir abu įsta­ty­mai įsi­ga­lio­ja tą pa­čią die­ną. Nu­ma­ty­ta, kad ki­tų me­tų sau­sio 1 die­ną įsi­ga­lio­tų dvi skir­tin­gos to straips­nio re­dak­ci­jos. Kad taip ne­nu­tik­tų, kad sau­sio 1 die­ną įsi­ga­lio­tų vie­na re­dak­ci­ja, yra siū­lo­mas kei­ti­mas, ku­ris nu­kel­tų 1 die­ną ant­ro­jo įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mą ir taip bū­tų tei­siš­kai iš­spręs­ta ši ko­li­zi­ja. Tei­sės de­par­ta­men­tas taip pat ne­tu­ri jo­kių tei­sė­kū­ros pa­ste­bė­ji­mų dėl tech­ni­kos. Kvies­čiau ir jus pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti I. Vė­gė­lė. Ne­be­no­ri. Tuo­met, ko­le­gos, ka­dan­gi nė­ra no­rin­čių pa­klaus­ti, mo­ty­vai. A. Sy­sas. Pra­šau, mo­ty­vai už.

A. SYSAS (LSDPF). Ka­dan­gi nė­ra klau­sian­čių, tai ir mo­ty­vai už.

PIRMININKĖ. Tuo­met ačiū. Ko­le­gos, bal­suo­ja­me. Pa­tei­ki­mas.

Bal­sa­vo 113: už – 111, su­si­lai­kė 2 vis dėl­to. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Siū­lo­mi ko­mi­te­tai: pa­grin­di­nis – Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mas… Nė­ra pa­pil­do­mų ko­mi­te­tų. Nie­kas ne­no­ri­te pa­siū­ly­ti. Ačiū, kad ne­no­ri­te. Siū­lo­ma svars­ty­ti gruo­džio 10 die­ną.

 

15.59 val.

Et­ni­nės kul­tū­ros vals­ty­bi­nės glo­bos pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. VIII-1328 61 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-4218 (pa­tei­ki­mas)

 

Tuo­met dar­bo­tvarkės 2-11 klau­si­mas – Et­ni­nės kul­tū­ros vals­ty­bi­nės glo­bos pa­grin­dų įsta­ty­mo Nr. VIII-1328 61 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-4218. Pra­šau, K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Sie­kiant su­vie­no­din­ti vals­ty­bės pa­rei­gū­nų so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas ir at­si­žvel­giant į tai, kad vals­ty­bės pa­rei­gū­no sta­tu­sas yra ypa­tin­gas ir jam nu­sta­ty­tos ga­ran­ti­jos yra ar­ti­mes­nės vals­ty­bės tar­nau­to­jams nu­sta­ty­toms ga­ran­ti­joms, siū­lo­ma iš­plės­ti ir so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų tai­ky­mą vals­ty­bės pa­rei­gū­nui – Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos pir­mi­nin­kui. Ana­lo­giš­ki įsta­ty­mai jau yra per­ėję pa­tei­ki­mo sta­di­ją, tai yra ana­lo­giš­ki įsta­ty­mų pro­jek­tai bu­vo su­si­ję su Kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­ja ir Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­ja. Siū­lau pri­tar­ti.

PIRMININKĖ. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti. R. Baš­kie­nė. Pra­šau.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ger­bia­mas, ener­gin­ga­sis, mie­las ko­le­ga, iš tie­sų jūs la­bai gra­žiai ak­cen­ta­vo­te, bet aš vis dėl­to no­riu pa­tiks­lin­ti, ar tik­rai vi­sos Sei­mui at­skai­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos tu­ri vie­no­das są­ly­gas? Jūs mi­nė­jo­te, kad ki­ti įsta­ty­mų pro­jek­tai jau pa­teik­ti. Tai, žo­džiu, da­bar pla­nuo­ja­ma, kad ne­liks to­kių Sei­mui at­skai­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios, na, bū­tų ne­pa­ste­bė­tos ir so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos lik­tų ne­ta­pa­čios?

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, tai yra po šio įsta­ty­mo pro­jek­to pa­tei­ki­mo, ma­nau, to­kių įstai­gų, ku­rios su­kur­tos bū­tent kaip eks­per­ti­nio ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos, ne­be­liks ki­tų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – V. Juo­za­pai­tis. Pra­šau.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Na, ne­ga­liu ne­su­re­a­guo­ti į to­kį emo­cin­gą pri­sta­ty­mą ir nepa­si­džiaug­ti. Aš tik no­riu pa­tiks­lin­ti, kad tie įsta­ty­mai, ku­rie bu­vo pa­mi­nė­ti, Et­ni­nės… At­si­pra­šau, Kul­tū­ros pa­vel­do ta­ry­bos, taip pat žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­riaus ir Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko so­cia­li­nės ga­ran­ti­jos bu­vo jau, na, pri­im­tos ar­ba pa­ko­re­guo­tos pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je ir kaip tik šis Et­ni­nės kul­tū­ros glo­bos ta­ry­bos tie­siog li­ko ne­ty­čia, nes ne­ap­si­žiū­rė­ta bu­vo. Ger­bia­mas Kęs­tu­tis ap­si­žiū­rė­jo ir pa­tei­kė, o tie vi­si ki­ti įsta­ty­mai ne tik kad yra pa­teik­ti, jie yra pri­im­ti, tai­gi čia rei­kė­tų, na, gal sku­bos ne­rei­kia, bet iš­ties jo­kių abe­jo­nių dėl ši­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mo bū­ti ne­ga­li. Tai­gi, pri­ta­riu ger­bia­mam K. Vil­kaus­kui ir svei­ki­nu jo la­bai ge­rą emo­ci­ją. Taip ir to­liau. Ir vi­si taip to­liau. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Bal­suo­ja­me, ko­le­gos.

Bal­sa­vo 113: už – 112, su­si­lai­kė 1.

Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta. Siū­lo­mi ko­mi­te­tai. Pa­grin­di­nis – Kul­tū­ros ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svar­s­ty­ti gruo­džio 19 die­ną.

 

16.03 val.

Sei­mo 2024 m. gruo­džio 5 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių dar­bo­tvarkės pa­tei­ki­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Da­bar ei­na­me prie re­zer­vi­nio 5 klau­si­mo dėl ki­to ket­vir­ta­die­nio dar­bo­tvarkės. Į tri­bū­ną kvie­čiu J. Ole­ką. Pra­šau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, jums yra pa­teik­ta ket­vir­ta­die­nio dar­bo­tvarkė, į ku­rią įtrauk­ti iš tik­rų­jų klau­si­mai, su­si­ję su svar­biau­siu mū­sų tur­būt šios se­si­jos klau­si­mu, tai yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės pro­gra­mos pro­jek­to svars­ty­mu, mū­sų pa­čių dar­bo or­ga­ni­za­vi­mui la­bai svar­baus nu­ta­ri­mo dėl Sei­mo kanc­le­rio sky­ri­mo pro­jek­tu, Sta­tu­to pa­kei­ti­mai, mū­sų kal­bė­ta, dėl ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų pa­va­duo­to­jų, pir­ma­lai­kių Jo­niš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ro rin­ki­mų pa­skel­bi­mo, taip pat klau­si­mai, ku­riuos čia šian­dien svars­tė­me, dėl pa­teik­to Pre­zi­den­to ve­to, dėl kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos kai ku­rių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mų ir dar ke­le­to mū­sų de­le­ga­ci­jų ir ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kų ir pa­va­duo­to­jų iš­rin­ki­mo. Tai to­kia bū­tų mū­sų at­ei­nan­čio ket­vir­ta­die­nio dar­bo­tvarkė. Ga­na in­ten­sy­vi, bet įvei­kia­ma.

PIRMININKĖ. Ar yra no­rin­čių pa­klaus­ti? Nė­ra, ne­ma­tau. Yra? A. Bag­do­nas. Pra­šau.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke, dar kar­te­lį. Ger­bia­mas Sei­mo pir­ma­sis vi­ce­pir­mi­nin­ke, aš vis dėl­to no­rė­čiau pa­klaus­ti dėl pa­va­duo­to­jų. Li­be­ra­lų są­jū­džiui pa­gal kvo­tas yra nu­ma­ty­ti trys pa­va­duo­to­jai, ta­čiau jūs ski­ria­te du pa­va­duo­to­jus ten, kur ap­skri­tai Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos na­rių nė­ra to­se ko­mi­si­jo­se. Kaip ma­no­te, ar jūs tik­rai el­gia­tės ko­rek­tiš­kai taip da­ry­da­mi? Ačiū.

J. OLEKAS (LSDPF). Mes pa­siū­lė­me ga­li­my­bę už­im­ti vie­tas Li­be­ra­lų są­jū­džiui to­se ko­mi­si­jo­se. Nė­ra to­kio pa­siū­ly­mo, kad ne­bū­tų na­rio ir siū­lo­ma pa­va­duo­to­jo vie­ta. Jei­gu jūs ne­siū­ly­si­te, ta­da, be abe­jo, čia jū­sų lais­va va­lia ap­si­spręs­ti, ar siū­ly­ti, ar ne­siū­ly­ti, bet kvo­tą jūs tu­rė­si­te.

PIRMININKĖ. Ko­le­gos, dau­giau no­rin­čių pa­klaus­ti ne­ma­tau. Ar mes ga­lė­tu­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti ši­tam Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui? Ai, ket­vir­ta­die­nio dar­bo­tvarkei. At­si­pra­šau. Ar ga­lė­tu­me? Pri­ta­ria­me, taip. La­bai ačiū.

 

16.06 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl pa­dė­ties Sa­kart­ve­le ir Sa­kart­ve­lo eu­ro­pi­nės at­ei­ties“ projek­tas Nr. XVP-38(2) pa­tei­ki­mas ir svars­ty­mas

 

To­les­nis klau­si­mas – re­zo­liu­ci­ja. Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl pa­dė­ties Sa­kart­ve­le ir Sa­kart­ve­lo eu­ro­pi­nės at­ei­ties“ pro­jek­tas Nr. XVP-38. Kvies­čiau į tri­bū­ną pra­ne­šė­ją G. Jeg­lins­ką ar­ba R. Mo­tu­zą. Pra­šau, ku­ris no­rė­tu­mė­te. Re­mi­gi­jau?

R. MOTUZAS (LSDPF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų ži­no­me, kad vi­siš­kai ne­se­niai, spa­lio 26 die­ną, Sa­kart­ve­le vy­ko rin­ki­mai, ku­rie su­kė­lė di­de­lį ne­ri­mą. Mes ži­no­me, kad rin­ki­mai tiek pa­čios Sa­kart­ve­lo vi­suo­me­nės, ben­druo­me­nių bu­vo įver­tin­ti kaip ne­są­ži­nin­gi, su­klas­to­ti rin­ki­mai. Taip įver­ti­no ir vi­sos Eu­ro­pos Są­jun­gos ins­ti­tu­ci­jos: Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­ba, Eu­ro­pos iš­ori­nių veiks­mų tar­ny­ba ir ki­tos ins­ti­tu­ci­jos. Eu­ro­pos Par­la­men­tas, kaip ži­no­te, ir­gi pra­ėju­sią sa­vai­tę pri­ėmė to­kią re­zo­liu­ci­ją. Si­tu­a­ci­ja pa­ašt­rė­jo, lyg ir bu­vo at­slū­gu­si, kai pra­ėju­sią sa­vai­tę, lap­kri­čio 28 die­ną, Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas pa­da­rė pa­reiš­ki­mą, kad Sa­kart­ve­las ati­de­da sa­vo in­teg­ra­ci­ją iki 2028 me­tų. Tai su­kė­lė vi­suo­me­nės ne­pa­si­ti­kė­ji­mą, žmo­nės iš­ėjo į gat­ves. Si­tu­a­ci­ja yra ga­na su­dė­tin­ga (mes apie ją kal­bė­jo­me Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te): nau­do­ja­mos aša­ri­nės du­jos, smur­tau­ja­ma prieš gy­ven­to­jus ir pa­na­šiai. Kaip ma­to­me šian­dien, val­džios pa­lai­ky­mo pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ne­tu­ri. Vy­riau­sy­bė ir nau­jas par­la­men­tas gra­si­na, kad bus už­draus­ta opo­zi­ci­ja, kad bus su­si­do­ro­ja­ma. Tu­ri­me dau­gy­bę su­lai­ky­mų. Į tai re­a­guo­ja, be jo­kios abe­jo­nės, ir di­plo­ma­tai – per 200 di­plo­ma­tų pa­da­rė pa­reiš­ki­mą, kad su­spen­duoja sa­vo dar­bą di­plo­ma­ti­nė­je tar­ny­bo­je, du am­ba­sa­do­riai, vals­ty­bės tar­nau­to­jai. Nei už­va­kar, nei va­kar ne­dir­bo uni­ver­si­te­tai, mo­kyk­los.

Ko­dėl mes pri­ima­me šią re­zo­liu­ci­ją? Pir­miau­sia, kad Sa­kart­ve­lo žmo­nėms rei­kia mū­sų pa­lai­ky­mo. Sa­kart­ve­las to lau­kia. Lau­kia vi­suo­me­nė, lau­kia vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, kad ne­bū­tų vie­ni. To­dėl tei­kia­me re­zo­liu­ci­ją, tie­sa, ją pa­tei­kė­me ry­te, bet iš­ki­lo, kad ne­bu­vo ap­tar­ta Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te. Mes pie­tų me­tu su­si­rin­ko­me, la­bai ge­rai dis­ku­ta­vo­me, nu­šli­fa­vo­me ašt­rius kam­pus, ku­rie ga­lė­tų su­kel­ti ne­pa­si­ten­ki­ni­mą Sa­kart­ve­lo vy­riau­sy­bės, kad re­zo­liu­ci­ja bū­tų neut­ra­li. Mes tie­siog ra­šo­me, kad pa­lai­ko­me pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę, kad re­mia­me Sa­kart­ve­lo eu­ro­pi­nę in­teg­ra­ci­ją ir kad pi­lie­čiai tu­ri tei­sę bur­tis, iš­reikš­ti sa­vo va­lią ir tu­ri tei­sę į de­mo­kra­tinius rin­ki­mus. Ir pa­brė­žia­me, kad ir to­liau mes pa­lai­ky­si­me Sa­kart­ve­lo žmo­nių in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pos Są­jun­gą as­pi­ra­ci­jas, nors pro­gre­sas in­teg­ra­ci­jos ke­liais iš­lie­ka su­stab­dy­tas, kol ne­bus iš es­mės iš­spręs­tos pa­grin­di­nės pro­ble­mos, su­si­ju­sios su fun­da­men­ta­liais Eu­ro­pos Są­jun­gos plėt­ros kri­te­ri­jais. Pra­šy­tu­me re­zo­liu­ci­jai pri­tar­ti, nes tai yra sim­bo­li­nė pa­ra­ma vi­sai Sa­kart­ve­lo vi­suo­me­nei jos ke­ly­je į eu­ro­pi­nę in­teg­ra­ci­ją. Ačiū.

PIRMININKĖ. La­bai ačiū. Jū­sų no­ri pa­klaus­ti ne­ma­žai ko­le­gų. Pir­mas – Ž. Pa­vi­lio­nis. Pra­šom.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš vi­sų pir­ma no­rė­jau pa­dė­ko­ti pir­mi­nin­kui už tą ge­rą dva­sią ko­mi­te­te ir ge­bė­ji­mą tik­rai tuos vi­sus kam­pus nu­glais­ty­ti. No­rė­jau tie­siog pa­klaus­ti taip sim­bo­liš­kai: ko­dėl jūs ma­no­te, kad bū­tų svar­bu, jog Sei­mas kuo vie­nin­giau, gal net vien­bal­siai bal­suo­tų už šią re­zo­liu­ci­ją, ko­dėl ta par­ti­nė vie­ny­bė yra to­kia svar­bi, kaip jūs gal­vo­ja­te, am­ba­sa­do­riau?

R. MOTUZAS (LSDPF). Aš ma­nau, kad vie­ny­bė yra ne­pa­pras­tai svar­bi dėl to, kad mes bu­vo­me kaž­ka­da pa­na­šia­me ke­ly­je kaip Sa­kart­ve­las. Ir bū­tent Lie­tu­vos vie­ny­bė tur­būt lė­mė tai, kad mes ne­skaus­min­gai ėjo­me Eu­ro­pos in­teg­ra­ci­jos, NATO ir ki­tų eu­ro­pi­nių or­ga­ni­za­ci­jų ke­liu ir šian­dien esa­me pi­lie­ti­nė, de­mo­kra­tinė vi­suo­me­nė. Sa­kart­ve­las vi­sa­da rė­mė­si mū­sų pa­vyz­džiu. Mes tik­rai tu­ri­me daug ry­šių – ir ver­slo, pre­ky­bi­nių, eko­no­mi­nių, ir tarp­par­la­men­ti­nę gru­pę. Ir, kaip vi­sa­da pa­žy­mi Sa­kart­ve­lo di­plo­ma­tai, jie vi­sa­da mo­kė­si iš mū­sų eu­ro­pi­nės in­teg­ra­ci­jos. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. Ąžuo­las. Pra­šau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Ger­bia­mas ko­le­ga, aš su­pran­tu, kas pa­ra­šė šią re­zo­liu­ci­ją, tik man la­bai gai­la, kad kon­ser­va­to­riai pa­ki­šo jus, lie­pė jums pa­si­ra­šy­ti po šia re­zo­liu­ci­ja ir vie­nin­go bal­sa­vi­mo tik­rai ne­bus. Bet ko­dėl jūs ne­gal­vo­ja­te, kad ši re­zo­liu­ci­ja su­griaus san­ty­kius su Sa­kart­ve­lu? Jiems drau­džia­ma tu­rė­ti Už­sie­nio agen­tų įsta­ty­mą, to­kį pat, ko­kį tu­ri Ame­ri­ka ir ne­se­niai pri­ėmė Pran­cū­zi­ja. Mes jiems drau­džia­me, nes ta­da jie ne­ga­lės įsto­ti į Eu­ro­pos Są­jun­gą. Ta­da mes jiems drau­džia­me gin­ti ne­pil­na­me­čius, nors to­kį pat įsta­ty­mą mes Sei­me at­me­tė­me Lie­tu­vo­je, kai at­ne­šė E. Dob­ro­wols­ka. Kaip jūs gal­vo­ja­te, ar kart­ve­lai ne­gerbs sa­vęs ir ne­gins ne­pil­na­me­čių? Ko­dėl toks tiks­las?

R. MOTUZAS (LSDPF). Ger­bia­mas ko­le­ga, mes ne­drau­džia­me, mes tik pa­sa­ko­me sa­vo nuo­mo­nę. Aš ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti, kad prak­tiš­kai Ru­si­ja grimz­do į au­to­kra­ti­nį re­ži­mą, nes aš tuo me­tu bu­vau, kai at­vy­kau dirb­ti di­plo­ma­ti­niu at­sto­vu, bu­vo pri­im­tas Už­sie­nio agen­tų įsta­ty­mas, ku­ris suž­lug­dė vi­są pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę ir vi­sas ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas. Net­gi, sa­ky­ki­me, da­rant vi­suo­me­ni­nes ap­klau­sas, ne­vy­riau­sy­bi­nė or­ga­ni­za­ci­ja „La­va­do“ pir­ma pa­ki­ša mik­ro­fo­ną at­sa­ky­mui, tu­ri sa­ky­ti, kad esu už­sie­nio agen­tas ir taip to­liau. Tai ly­giai taip pat bu­vo ir „Me­mo­ria­las“, ir ki­tos or­ga­ni­za­ci­jos, ku­rios sie­kė is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mo ir pa­na­šiai. Mes ne­drau­džia­me, mes tik pa­sa­ko­me re­zo­liu­ci­jo­je sa­vo nuo­mo­nę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Mes ge­rai pa­bal­sa­vo­me, kad įsta­ty­mas bū­tų ne­pri­im­tas. Klau­sia A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dė­kui. Tik­rai pa­lai­kau re­zo­liu­ci­ją. Ir kiek te­ko bū­ti Tbi­li­sy­je, su anks­tes­niais mi­nist­rais ben­drau­ti, mes vi­sa­da kal­bė­jo­me apie eu­roin­teg­ra­ci­ją. Jie nie­ka­da to ne­nei­gė, ne­nei­gė to prieš me­tus, ne­nei­gė prieš dve­jus me­tus. Ir iš tik­rų­jų mes no­rė­tu­me iš­lai­ky­ti šį kur­są, pa­rem­ti jį, pa­rem­ti Sa­kart­ve­lo žmo­nių sie­kį. Šiuo at­ve­ju aš tie­siog no­riu pri­tar­ti, pri­min­ti, kad mes ne šiaip sau re­mia­me, mes į Sa­kart­ve­lą siun­čia­me ir sa­vo ka­rius, na, jų ne­daug, bet jie mo­ko ir jų ka­riuo­me­nę kar­tu su ame­ri­kie­čiais. Tai nė­ra taip, kad mes kaž­kur esa­me nu­si­ša­li­nę. Dė­kui.

R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū už nuo­mo­nę.

PIRMININKĖ. V. Čmi­ly­tė-Niel­sen. Pra­šau.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Vi­sų pir­ma no­rė­čiau pa­dė­ko­ti Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui ir vi­sam ko­mi­te­tui, ži­no­ma, ir šios re­zo­liu­ci­jos ini­cia­to­riams, ren­gė­jams už prin­ci­pin­gą, drą­sų teks­tą. Ma­nau, la­bai svar­bu da­bar­ti­niu lai­ko­tar­piu Lie­tu­vai iš­reikš­ti pa­lai­ky­mą Sa­kart­ve­lui ir Sa­kart­ve­lo eu­ro­pi­nei kryp­čiai. Tai pat no­riu pa­si­džiaug­ti tuo, kad šia­me teks­te at­si­spin­di svar­būs mo­men­tai, svar­būs ak­cen­tai. Mes šia­me teks­te iš es­mės pa­smer­kė­me tuos ne­de­mok­ra­ti­nius, an­ti­de­mok­ra­ti­nius tei­sės ak­tus, ku­rie bu­vo pri­im­ti dar vi­sai ne­se­niai Sa­kart­ve­lo par­la­men­te, tarp jų – ir dėl šei­mos ver­ty­bių ir ne­pil­na­me­čių ap­sau­gos.

Ma­ty­da­ma „Ne­mu­no auš­ros“ ko­le­gų pa­si­ra­šy­tą šios re­zo­liu­ci­jos teks­to pa­lai­ky­mą, la­bai ti­kiuo­si, kad mū­sų par­la­men­te nie­ka­da ne­at­eis lai­kas, kad bū­tų siū­lo­mi to­kie siū­ly­mai.

R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. J. Jan­kū­nas. Pra­šom.

R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti dėl to, kad man rū­pi Lie­tu­vos po­li­ti­kos nuo­sek­lu­mas, gal aš kaž­ką pa­mir­šau. Mes pri­si­me­na­me 2022 me­tų pra­džio­je Ka­na­dos po­li­ci­jos bru­ta­lų su­si­do­ro­ji­mą su sunk­ve­ži­mių kon­vo­ju­mi. Taip pat pri­si­me­na­me de­monst­ran­tus, Pran­cū­zi­jos po­li­ci­jos su­si­do­ro­ji­mą su de­monst­ran­tais 2023 me­tais. Ar bu­vo ko­kių re­zo­liu­ci­jų?

Ir gre­ta du ki­ti klau­si­mai. Ko­kiais duo­me­ni­mis rem­da­mie­si, mes tvir­ti­na­me, kad rin­ki­mai Gru­zi­jo­je ne­bu­vo lais­vi ir są­ži­nin­gi? Ar mes to­kių tu­ri­me? Ir taip pat kuo mes rem­da­mie­si kon­sta­tuo­ja­me, kad tie pro­tes­tai tai­kūs? Kai pa­si­žiū­ri­me į CNN re­por­ta­žus, nuo­trau­kas ir pa­ly­gi­na­me su tuo, kas vy­ko 2021 me­tų rug­pjū­tį prie Lie­tu­vos Sei­mo, tai pa­na­šu, kad tai­kūs pro­tes­tai bu­vo Lie­tu­vo­je, o žmo­nės ir to­liau tam­po­mi po teis­mus. Ačiū.

R. MOTUZAS (LSDPF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Iš tik­rų­jų, kad rin­ki­mai bu­vo ne­tei­sė­ti, su­klas­to­ti rin­ki­mai, tai pri­pa­žįs­ta vi­sos tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos ir ste­bė­to­jai. Mes tik­rai ži­no­me, tai yra ne taip, kad vie­ne­ti­niai at­ve­jai, kaip pas mus bū­na ne­aiš­ku­mų, bet ten yra po ke­lis šim­tus tūks­tan­čių.

Ki­ta ver­tus, aš dar sa­vait­ga­lį at­si­ver­čiau jų pa­čių spau­dą ir pa­žiū­rė­jau prieš rin­ki­mus, prieš mė­ne­sį, koks yra pa­lai­ky­mas. „Sa­kart­ve­lo sva­jo­nės“ rei­tin­gai bu­vo 30 %, opo­zi­ci­nių par­ti­jų, ku­rios bū­tų su­for­ma­vu­sios dau­gu­mą, žy­miai di­des­ni. Ir štai, sa­ky­ki­me, pa­si­bai­gus rin­ki­mams, at­si­ran­da 55 %, bet yra fik­suo­ti la­bai kon­kre­tūs pa­žei­di­mai ir pa­na­šiai. Aš sa­ky­čiau, kad iš tie­sų šian­dien, kaip mi­nė­jau, yra vi­sai skir­tin­ga si­tu­a­ci­ja to­kio­se vals­ty­bė­se kaip Pran­cū­zi­ja ir pa­na­šiai.

Jie li­ko vie­ni, Sa­kart­ve­lo žmo­nės. Apie 80 % žmo­nių yra pa­reiš­kę no­rą tap­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos na­riais, yra pri­ta­rę eu­ro­pi­nei in­teg­ra­ci­jai. Ir aš ma­nau, kad jie tu­ri ke­lią, tei­sę gy­ven­ti de­mo­kra­tinėje, pi­lie­ti­nė­je vi­suo­me­nė­je. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klau­sia D. Bra­daus­kas.

D. BRADAUSKAS (NAF). Ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, aš taip pat la­bai no­rė­čiau ma­ty­ti Sa­kart­ve­lą Eu­ro­pos Są­jun­gos na­re, NATO na­re. Tai yra nuo­sta­bi ša­lis, nuo­sta­būs žmo­nės. Aš esu daug ben­dra­vęs ir su opo­zi­ci­nės par­ti­jos ly­de­riais, ir su da­bar­ti­niais val­dan­čiai­siais, ką tik iš­rink­tais. Ir, ži­no­te, man su­si­da­ro toks įspū­dis, ar ne per daug mes ki­ša­mės į ki­tų ša­lių rei­ka­lus? Gal­būt pa­li­ki­me jiems pa­tiems spręs­ti. O iš tik­rų­jų čia prieš tai ko­le­ga ge­rus klau­si­mus už­da­vė, at­sa­ky­mai jau bu­vo. Tai iš tik­rų­jų ar nė­ra pa­ra­le­lių, kad vie­niems tai­ko­me vie­no­kius stan­dar­tus, ki­tiems tai­ko­me ki­to­kius stan­dar­tus, kai yra bū­tent mal­ši­na­mos ar riau­šės, ar mi­tin­gai, ar ki­ti da­ly­kai? Ačiū.

R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū. Mes… Kaip mi­nė­jau, pie­tų per­trau­kos me­tu bu­vo su­si­rin­kęs Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Pa­grin­di­nis mū­sų už­da­vi­nys bu­vo re­da­guo­ti teks­tą taip, iš­brauk­ti gal­būt vi­sus to­kius ašt­res­nius pa­sa­ky­mus, kad tai ne­at­ro­dy­tų, kad mes mo­ko­mės ar ki­ša­mės į vi­daus rei­ka­lus. Kaip aš mi­nė­jau, šiuo me­tu žmo­nės pa­ro­mis šą­la, žmo­nės pa­ro­mis pro­tes­tuo­ja. Tai jau yra, sa­ky­ki­me, ant Mai­da­no ri­bos. Jiems yra la­bai svar­bus to­kių vals­ty­bių, kaip mū­sų vals­ty­bė, pa­lai­ky­mas. Tai yra ne ki­ši­ma­sis, o tie­siog vi­suo­me­nės ir jos lū­kes­čių pa­lai­ky­mas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš siū­lau baig­ti klau­si­mus ir ei­ti prie dis­ku­si­jos. Už­si­ra­šęs kal­bė­ti Ž. Pa­vi­lio­nis. Pra­šau.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tik­rai tik la­bai trum­pai ir drau­giš­kai. Vi­sų pir­ma, re­zo­liu­ci­ją pa­ren­gė kai­rio­ji pu­sė, mes ją pa­ma­tė­me tik po­sė­džio me­tu, to­dėl taip ir su­re­a­ga­vo­me. Ačiū už tai, kad bu­vo ga­li­my­bė pa­dir­bė­ti prie teks­to. O šiaip vi­si sei­mai nuo Ro­žių re­vo­liu­ci­jos re­mia Sa­kart­ve­lo ke­lią į Eu­ro­pos Są­jun­gą ir NATO, kad ir ko­kia val­džia čia bū­tų.

Vie­nin­te­lis ma­no pra­šy­mas. Ke­lias bus tik­rai il­gas ir sun­kus. Kiek­vie­na par­ti­ja tu­ri sa­vo par­ti­nius ins­ti­tu­tus, sa­vo žmo­nes, ku­rie ga­lė­tų toms par­ti­joms pa­dė­ti. La­bai pra­šau, tie­są pa­sa­kius, ne tik bal­suo­ti už tą re­zo­liu­ci­ją, bet ir pa­nau­do­ti vi­są tą lai­ką dir­bant kiek­vie­nam su sa­vo spal­va su tos ša­lies jau­ni­mu, tik­rai nuo­šir­džiai no­rin­čiu bū­ti to­kiais kaip mes. Sa­ky­čiau, pa­siųs­ki­me tą vie­ny­bės ži­nią, ku­ri gal­būt kart­ve­lus į tą eu­ro­pie­tiš­ką ar trans­at­lan­ti­nę at­ei­tį nu­neš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kvie­čiu į tri­bū­ną E. Zin­ge­rį.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Mie­li bi­čiu­liai, at­si­me­nu vi­są tą ke­lią nuo 1990 me­tų, mū­sų ke­lią. Mū­sų ke­lią į ne­pri­klau­so­my­bę ir mū­sų įtvir­ti­ni­mą 2004 me­tais, taip, Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir NATO. Bet mes nie­ka­da ne­bu­vo­me pri­pa­žin­ti So­vie­tų Są­jun­gos da­li­mi. Ir tai mums la­bai pa­leng­vi­no. Aš at­si­me­nu pri­pa­ži­ni­mo mū­šius Is­lan­di­jo­je, kaip jie mums iš­tie­sė ran­ką. Jie pa­ti­kė­jo, kad mes no­ri­me lais­vės. Da­bar, po 35 me­tų, mes ti­ki­me, kad to­kios pa­čios lais­vės no­ri Sa­kart­ve­las.

80 %. Aš ne­ži­nau, ar mes tu­ri­me. Aš no­riu pa­klaus­ti ger­bia­mo Pir­mi­nin­ko, ar mes tu­ri­me 80 % pa­lai­kan­čių Eu­ro­pos Są­jun­gą? Gal ir tu­ri­me. Eu­ro­pos Są­jun­gą Sa­kart­ve­le pa­lai­ko 80 %. Tai yra mil­ži­niš­kas skai­čius. Ir tie pro­tes­tai da­bar nė­ra opo­zi­ci­jos or­ga­ni­zuo­ti. Jūs ne­ma­to­te nė vie­no kal­ban­čio opo­zi­ci­jos at­sto­vo. Nė vie­no! Tai yra žmo­nės. Ir tuos žmo­nes ve­da le­gi­ti­mi pre­zi­den­tė. Ji­nai, pri­ėju­si prie po­li­ci­jos sky­dų, pa­pra­šė nu­leis­ti po­li­ci­jos sky­dą ir pa­sa­kė: aš esu ša­lies pre­zi­den­tė, bet gruo­džio 13 die­ną aš nepa­si­trauk­siu iš ša­lies pre­zi­den­to pos­to, nes ma­nau, kad tu­ri įvyk­ti lais­vi rin­ki­mai. Ta sa­lė štai čia, Sei­me, yra pil­na, o ten yra pus­tuš­tė, ne­at­ei­na, opo­zi­ci­ja at­si­sa­kė bū­ti, nes rin­ki­mai su di­džiu­liu klaus­tu­ku. Tai mes pa­kar­to­jo­me ir šia­me teks­te. At­vi­rai šne­kant, ne vir­ši­jo­me, o su­si­ly­gi­no­me, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke, su Eu­ro­pos Par­la­men­to re­zo­liu­ci­jos teks­tu.

Tai­gi šia­me teks­te nė­ra nie­ko ypač re­vo­liu­cin­go. Tau­tos lais­vės pa­lai­ky­mas. To pa­ties li­ki­mo mes lin­ki­me ir Mol­do­vai, kad per bū­si­mus rin­ki­mus ir­gi iš­veng­tų to siau­bin­go ki­ši­mo­si į Mol­do­vos vi­daus rei­ka­lus. Kai ku­rie ko­le­gos (aš juos ger­biu) čia sa­ko: mes ne­tu­ri­me kiš­tis. Tai ką da­ry­ti mol­davams, kai tie­siog iš ban­kų siun­čia­mi ban­kų per­ve­di­mai Mol­do­vos gy­ven­to­jai iš Mask­vos? Ma­tyt, bi­jo, kad ne­pa­vog­tų pa­ke­liui tų pi­ni­gų tie gar­bin­gi žmo­nės, ku­rie ve­ža į Mol­do­vą. Taip pat at­si­siun­čia virš 100 tūkst. per­ve­di­mų į Mol­do­vą. Tas, kas ki­ša­si, yra Ry­tuo­se, o mes ger­bia­me jų ap­si­spren­di­mą bū­ti su mu­mis kar­tu at­ei­ty­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Tai la­bai jums ačiū. Aš la­bai dė­kin­gas, kad per pir­mą­jį to­kį iš­ban­dy­mą, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, per pir­mą iš­ban­dy­mą mū­sų ko­mi­te­tas pa­ro­dė vi­siš­ką vie­ny­bę ir no­rą kar­tu tęs­ti už­sie­nio po­li­ti­ką, ką per tuos vi­sus 34 me­tus mes ir da­rė­me, po­li­ti­ką į Va­ka­rus, po­li­ti­ką į Eu­ro­pos Są­jun­gą ir NATO. La­bai jums ačiū, po­ne Jeg­lins­kai, kad jūs ini­ci­ja­vo­te. Dė­kui jums

PIRMININKĖ. La­bai jums ačiū. Ir da­bar dėl ve­di­mo tvar­kos – G. Jeg­lins­kas.

G. JEGLINSKAS (DFVL). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke, no­rė­tu­me frak­ci­jos var­du pa­pra­šy­ti per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKĖ. Dėl ve­di­mo tvar­kos taip pat – J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mam ko­le­gai G. Jeg­lins­kui no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad svars­tant re­zo­liu­ci­jas per­trau­kos ne­ga­li­mos, tie­siog vi­sas pro­ce­sas tu­ri vyk­ti iki ga­lo. De­ja, mes jau ne vie­no­je ka­den­ci­jo­je tą esa­me aiš­ki­nę­si.

PIRMININKĖ. Sta­tu­to ži­no­vai sa­ko, kad ir re­zo­liu­ci­jų svars­ty­mo me­tu ga­li taip pat bū­ti pa­im­tos per­trau­kos. Tuo­met bal­suo­ja­me. (Bal­sai sa­lė­je)

J. RAZMA (TS-LKDF). Pa­ro­dy­ki­te, ten yra ap­ra­šy­tas vien­ti­sas pro­ce­sas. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ko­le­gos, pa­šau ty­los ir pra­šau bal­suo­ti dėl per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio. (Bal­sas sa­lė­je: „Ne­ga­li­me!“) Aš la­bai at­si­pra­šau, bet, Aud­ro­niau, aš ne­su­tei­kiau jums žo­džio, bū­tų ge­rai, kad ne­kal­bė­tu­mė­te. Tie­siog, jei­gu aš klys­tu, tuo­met jūs ga­li­te vi­sa­da kreip­tis į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją ir iš­si­aiš­ki­na­me ši­tą sta­tu­ti­nę nor­mą. O tai, kad ne­bu­vo ka­da nors pra­ei­ty­je to­kio pre­ce­den­to, tai ne­reiš­kia, kad jo ne­ga­li bū­ti. Na, ir aš tie­siog sa­kau, kad šiuo at­ve­ju, ma­tyt, mes bal­suo­da­mi pa­si­el­gė­me tei­sin­gai.

Re­zul­ta­tai. Bal­sa­vo 88: už – 64, prieš – 20 ir su­si­lai­kė 4. Tai­gi, per­trau­kai iki ki­to po­sė­džio yra pri­tar­ta. La­bai ačiū. Ma­tau, Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tie­siog no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad tur­būt pir­mą­kart Sei­mo is­to­ri­jo­je, bent jau per ma­no bu­vi­mą, mes, kaip Sei­mas, ne­su­ge­bė­jo­me su­re­a­guo­ti į įvy­kius, ku­rie yra la­bai liūd­ni: žmo­nės dau­žo­mi, prieš juos var­to­ja­mas smur­tas. Ši­ta re­zo­liu­ci­ja tu­rė­jo bū­ti ski­ria­ma bū­tent tam, kad tą smur­tą su­stab­dy­tų. Re­zo­liu­ci­jai bu­vo pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te po il­gų svars­ty­mų, re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tas pa­teik­tas kai­rio­sios pu­sės, bet, ma­tyt, kai­rio­ji pu­sė yra to­kia ne­vie­nin­ga, kad pir­mą kar­tą ši­tą vie­ny­bę už­sie­nio po­li­ti­ko­je ji­nai pa­ti su­lau­žė. Gė­da.

PIRMININKĖ. V. Ąžuo­las. Pra­šau.

V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Na, aš su­pran­tu kon­ser­va­to­rių bai­mę. Nu­ei­da­mas mi­nist­ras G. Land­sber­gis no­ri kuo dau­giau su­griau­ti san­ty­kių, šiuo at­ve­ju ir su Sa­kart­ve­lu. Ti­kiuo­si, kad ket­vir­ta­die­nį gal ne­be­liks tos re­zo­liu­ci­jos. Na, ne­iš­gy­ven­ki­te, de­ja, bet taip. O, val­dan­tie­ji, de­ja, kon­ser­va­to­riai jus pa­ki­šo.

PIRMININKĖ. M. Lin­gė. Pra­šau.

M. LINGĖ (TS-LKDF). Ko­le­gos, taip, ly­gio­je vie­to­je, kai esa­me ste­bi­mi – ne tik­tai tai, kas vyks­ta čia, Lie­tu­vo­je, ste­bi mū­sų pro­ce­sus, bet ir tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je ati­džiai ste­bi ir žiū­ri, kaip mes ver­ti­na­me tai, kas vyks­ta, ir ko­kie esa­me so­li­da­rūs, – taip be jo­kios prie­žas­ties, ne­įvar­di­nus, ko­dėl yra stab­do­ma, koks po­rei­kis yra, ar kaž­koks sa­ki­nys ne­įti­ki­no, ar kaž­ko­kia de­ta­lė re­dak­ci­nė… Da­bar įvar­din­ki­te prie­žas­tį, kam rei­ka­lin­ga per­trau­ka ir koks to­les­nis re­zo­liu­ci­jos li­ki­mas pa­gal jū­sų pla­ną.

PIRMININKĖ. E. Zin­ge­ris. Pra­šau.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Tai bu­vo iš tik­rų­jų ne­ti­kė­ta. Aš bu­vau Eu­ro­pos Ta­ry­bos ste­bė­to­jas Sa­kart­ve­le ir tik iš jo iš es­mės at­va­žia­vau. Ša­lies pre­zi­den­tė pra­šė mū­sų su­re­a­guo­ti. Aš bu­vau su­si­ti­ki­muo­se su ja. Man iš es­mės ne­la­bai su­pran­ta­ma, kaip ga­li­ma pa­siū­lius ir ap­ta­rus vis­ką… Čia­gi ne re­kla­mi­nis šou – čia yra mū­sų iš­ti­ki­my­bės Eu­ro­pos Są­jun­gai ir ker­ti­niams lais­vės ide­a­lams įro­dy­mai. Ko­dėl mes čia tu­ri­me da­ry­ti ko­kius nors da­ly­kus? Aš esu pir­mą­syk ge­ro­kai nu­ste­bęs, ko­dėl taip da­ro­ma. Iš es­mės ne­at­si­me­nu, kad tai bū­tų da­ry­ta anks­čiau. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Aš tik­rai ma­nau, kad nie­kas ne­abe­jo­ja mū­sų vi­sų pa­ra­ma de­mo­kra­tiškai Gru­zi­jai ir Gru­zi­jos žmo­nėms, tarp jų pre­zi­den­tei, bet jei­gu žiū­rė­tu­me Sta­tu­to nor­mas, nes čia la­bai bu­vo mo­juo­jan­čių Sta­tu­tu, tai 2 va­lan­dos nuo re­gist­ra­vi­mo bu­vo ne­pra­ėju­sios. Kai jūs ra­šy­si­te skun­dus dėl per­trau­kos, pri­dė­ki­te ši­tą klau­si­mą dėl 2 va­lan­dų, ka­da net­gi ne­bu­vo ga­li­ma svars­ty­ti, bet bu­vo vie­no ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­siū­ly­mas frak­ci­jos var­du ir per­trau­ka yra pa­im­ta. Ma­tyt, ko­le­gos, tie­siog la­bai ra­miai dar pa­dis­ku­tuo­si­me, ma­tyt, pa­to­bu­lin­si­te teks­tą ir pri­im­si­te spren­di­mus.

PIRMININKĖ. Pra­šau, Vik­to­ri­ja.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Mie­la Ag­ne, aš ne­abe­jo­ju po­no R. Mo­tu­zo, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, po­no G. Jeg­lins­ko, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, nu­si­tei­ki­mu rem­ti Sa­kart­ve­lą, bet aš abe­jo­ju jū­sų nu­si­tei­ki­mu, nes šis spren­di­mas pri­im­tas po to, kai jūs apė­jo­te sa­vo frak­ci­ją ir pa­šnibž­dė­jo­te kiek­vie­nam jos na­riui. Aš la­bai no­rė­čiau, kad mes Sei­me re­a­guo­tu­me ak­ty­viai ir tie­siog kon­sta­tuo­tu­me, kad šis Sei­mas ir­gi jau tam­pa val­do­mas po­nios A. Ši­rins­kie­nės šnabž­de­siais. Na, ne­leis­ki­me tam at­si­tik­ti, ypač to­kiais svar­biais klau­si­mais kaip pa­lai­ky­mas mums drau­giš­koms ša­lims už­sie­nio rei­ka­lų sri­ty­je, kur vi­sa­da bu­vo­me vie­nin­gi.

PIRMININKĖ. R. Mo­tu­zas, pra­šau.

R. MOTUZAS (LSDPF). La­bai ačiū. Aš dar kar­tą, ka­dan­gi kal­bė­jau ir gal­vo­ju, kad tik­rai re­zo­liu­ci­ja yra rei­ka­lin­ga… Gal­būt bu­vo šiek tiek sku­bo­tu­mo, ka­dan­gi pa­tei­kė­me ry­te, bet tik­rai ry­toj mes dar tu­ri­me Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to po­sė­dį ir tik­rai aš pa­si­ža­du, kad ket­vir­ta­die­nį mes ta­da vėl pa­teik­si­me re­zo­liu­ci­ją, ir aš ma­nau, kad ji bus tik­rai pri­im­ta.

PIRMININKĖ. J. Raz­ma. Pra­šau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Jei­gu po­nia A. Ši­rins­kie­nė bū­tų prieš svars­tant klau­si­mą pa­ste­bė­ju­si, kad nė­ra 2 va­lan­dos pra­ėję po re­gist­ra­vi­mo, aš bū­čiau vi­siš­kai su­ti­kęs ir tai bū­tų vi­siš­kai tei­sė­ta pa­sta­ba. Gal­būt mes bū­tu­me pa­da­rę per­trau­ką ir iš­spren­dę tą klau­si­mą. Bet dar kar­tą ak­cen­tuo­ju, kad, kai Sei­me yra tam tik­ros spe­cia­lios pro­ce­dū­ros, kaip re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas, biu­dže­to svars­ty­mas, ir kai ten per­trau­kų pa­ė­mi­mas nė­ra nu­ma­ty­tas, ne­ga­li­ma va­do­vau­tis to­mis nor­mo­mis, ku­rios tai­ko­mos svars­tant tei­sės ak­tų pro­jek­tus, ir čia jas ban­dy­ti įves­ti. Yra, be­je, ma­no pro­jek­tas dėl re­zo­liu­ci­jos svars­ty­mo, ku­ria­me yra pa­siū­ly­ta tai­ky­ti to­kią pat tvar­ką kaip ypa­tin­gos sku­bos tvar­kos tei­sės ak­tams. Ta­da, jei­gu tą pro­jek­tą pri­im­si­te – vis­kas: ir per­trau­kų ga­lės bū­ti, ir pa­siū­ly­mai svars­to­mi, bet tam rei­kia dar už­baig­ti tuos spren­di­mus.

PIRMININKĖ. A. Ši­rins­kie­nė. Pra­šau.

A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Aš tie­siog, ka­dan­gi čia bu­vo pa­mi­nė­ta ma­no pa­var­dė ir kal­bė­ta apie Sei­mo val­dy­mą, at­sa­ky­siu tam šne­kė­ju­siam žmo­gui, kad vis dėl­to pra­ėju­sio­je ka­den­ci­jo­je, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, Sei­mas, ma­tyt, bu­vo val­do­mas iš ka­me­ros Lu­kiš­kė­se ir jū­sų to­je pa­čio­je by­lo­je nu­teis­tas as­muo bu­vo Sei­mo na­rys, tos pa­čios ko­rup­ci­nės by­los part­ne­ris. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Vik­to­ri­ja, pra­šau.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ger­bia­ma Ag­ne, jūs pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je dir­bo­te ir ži­no­te, kiek re­zo­liu­ci­jų dėl pa­lai­ky­mo Uk­rai­nai pri­ėmė šis Sei­mas be jo­kių stab­dy­mų, per­trau­kų ėmi­mų ir be jo­kių re­da­ga­vi­mų, nes mes bu­vo­me vie­nin­gi svar­biau­siais klau­si­mais. Apie tai aš kal­bu.

PIRMININKĖ. Pra­šau, R. Mor­kū­nai­tė-Mi­ku­lė­nie­nė.

R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš kvie­čiu pri­si­min­ti po­sė­džio pra­džią, ne po­pie­ti­nio, o ry­ti­nio po­sė­džio pra­džią, kai bu­vo kal­ba­ma, ar rei­kia, ar ne­rei­kia įtrauk­ti ši­tą re­zo­liu­ci­ją į Sei­mo po­sė­džių dar­bo­tvarkę, kad pa­pras­tai pir­miau­sia su­de­ri­na­mas teks­tas Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te. Ta­da ga­na aist­rin­gai vi­sa jū­sų frak­ci­ja, vi­si ko­le­gos bal­sa­vo­te, kad bū­ti­nai rei­kia įtrauk­ti re­zo­liu­ci­ją to­kio teks­to, ko­kia ji­nai yra, į dar­bo­tvarkę. Man at­ro­do, kad čia yra veid­mai­nys­tė. Jūs jau sy­kį ap­si­spren­dė­te, kad jums tin­ka. Da­bar jums ne­tin­ka ir yra tik­rai la­bai ža­lin­ga mū­sų part­ne­rių ir mū­sų drau­gų Gru­zi­jo­je, Sa­kart­ve­le, at­žvil­giu da­ry­ti to­kius kaž­ko­kius vi­ra­žus, nes ta­da ne­be­aiš­ku, ko­kį mes čia sig­na­lą siun­čia­me.

PIRMININKĖ. Pra­šau, da­bar ži­no­ki­te, ko­le­gos, tik­rai sto­vi trys pas­ku­ti­niai, bū­ki­me ra­cio­na­lūs, ge­rai? Pra­šau.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Žiū­rė­ki­te, ko­le­gos. Man at­ro­do, pir­miau­siai mums vi­siems rei­kia tie­siog nuim­ti ga­rą, ga­zą, ki­ti pa­sa­ky­tų, nes aš tik­tai pri­min­siu pa­čią prie­šis­to­rę. (Jūs man ne­ro­dy­ki­te pirš­tais, kur man žiū­rė­ti, ge­rai, ger­bia­mas Krei­vy.) Aš tik­tai no­riu pa­sa­ky­ti, kad nuim­ki­me ga­zą. Jūs ry­ti­nio po­sė­džio me­tu kė­lė­te daug pro­ce­dū­ri­nių, at­krei­piu dė­me­sį, klau­si­mų dėl ši­to klau­si­mo įtrau­ki­mo pe­ri­pe­ti­jų. Klau­si­mas yra pa­teik­tas. Man at­ro­do, dėl tu­ri­nio nie­kas ne­si­gin­či­ja­me, vi­si su­ta­ria­me ir tą pa­da­ry­si­me ket­vir­ta­die­nį. Da­bar mes tu­ri­me pro­ce­dū­ri­nę nuo­sta­tą, dėl ko pa­pra­šė­me svars­ty­mo sta­di­jos per­trau­kos, ir grį­ši­me ket­vir­ta­die­nį. Man at­ro­do, mes da­bar čia ly­gio­je vie­to­je tik­rai ne­si­py­ki­me, ne­ba­dy­ki­me vie­ni į ki­tus pirš­tu, nes ket­vir­ta­die­nį pri­im­si­me ši­tą rei­ka­lin­gą re­zo­liu­ci­ją.

PIRMININKĖ. Pra­šau, Aud­ro­niau.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke ir ko­le­gos, ci­tuo­ju: „184 strai­p­s­nis. Sei­mo spren­di­mai po re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to svars­ty­mo. Po re­zo­liu­ci­jos pro­jek­to svars­ty­mo Sei­mas nu­spren­džia, ar: pir­ma, pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją be pa­tai­sų; an­tra, re­da­guo­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą; tre­čia, at­mes­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą ar­ba pa­ves­ti pa­reng­ti nau­ją.“ Vis­kas, jo­kių per­t­rau­kų, ko­le­gos, nė­ra. Mes apie 2 va­lan­das ga­li­me kal­bė­ti vi­saip, bet per­trau­kų nė­ra.

PIRMININKĖ. Ko­le­gos, aš no­riu pa­ci­tuo­ti 109 straips­nį „Klau­si­mo svars­ty­mo per­trau­ka ir svars­ty­mo ati­dė­ji­mas“. 1 da­lis. Svars­tant kiek­vie­ną klau­si­mą, iki bal­sa­vi­mo pra­džios po­sė­džio pir­mi­nin­ko rei­ka­la­vi­mu, pa­grin­di­nio ko­mi­te­to rei­ka­la­vi­mu, taip pat frak­ci­jos rei­ka­la­vi­mu (o čia pra­šė frak­ci­ja, kiek pa­me­nu, taip?), ku­rį pa­re­mia ne ma­žiau kaip 1/3 po­sė­dy­je da­ly­vau­jan­čių Sei­mo na­rių, ar­ba opo­zi­ci­nės frak­ci­jos rei­ka­la­vi­mu, ku­rį pa­re­mia ne ma­žiau kaip 1/5 po­sė­dy­je da­ly­vau­jan­čių Sei­mo na­rių, da­ro­ma ne­ei­li­nė, ne trum­pes­nė kaip 30 mi­nu­čių ir ne il­ges­nė kaip 1 va­lan­dos, klau­si­mo svars­ty­mo per­trau­ka ar­ba klau­si­mo svars­ty­mas ati­de­da­mas ki­tam ar­ti­miau­siam po­sė­džiui. Jei­gu ar­ti­miau­sias po­sė­dis ren­gia­mas ki­tą die­ną, klau­si­mo svar­s­ty­mas ati­de­da­mas vie­nam iš tos die­nos po­sė­džių. (Bal­sai sa­lė­je)

Taip, ger­bia­mas Eu­ge­ni­jau, jūs pas­ku­ti­nis. Pra­šau. (Bal­sai sa­lė­je)

E. GENTVILAS (LSF). Mie­li ko­le­gos, tik­rai ne­si­vel­siu į pro­ce­dū­ri­nius da­ly­kus. Bet mes pa­gal­vo­ki­me – vyks­ta kaž­kas pa­na­šaus į re­vo­liu­ci­ją, vyks­ta kaž­kas pa­na­šaus už sa­vo ša­lies iš­gy­ve­ni­mą. Lie­tu­viai esa­me ta tau­ta, ku­rių bal­so Sa­kart­ve­lo žmo­nės, no­rin­tys ei­ti į Eu­ro­pą, lau­kia, ir jie ši­ą­nakt ne­su­lauks, šį va­ka­rą jie ne­iš­girs to bal­so dėl kaž­ko­kių vi­di­nių žai­di­mų. Ši­ą­nakt vėl ko­kiai nors gu­lin­čiai pro­tes­tuo­to­jai pra­bė­gan­tis pro ša­lį po­li­ci­nin­kas spirs į gal­vą, pen­kiems su­lau­žys šon­kau­lius, areš­tuos 100 žmo­nių, o Lie­tu­vos par­la­men­tas ty­li. Na, ar mes pa­gal­vo­ja­me, kaip bu­vo 90-ai­siais me­tais, kai mes lauk­da­vo­me bet ko­kio sig­na­lo, pa­lai­kan­čio Lie­tu­vą? Na, ne­da­ry­ki­me to­kių klai­dų, ne­pai­sant to, ko jos nu­lem­tos, ar pro­ce­dū­ri­nių da­ly­kų, ar ko­kių. Bet tai yra po­li­ti­nis su­kly­di­mas, kad mes ne­re­a­guo­ja­me grei­tai ir tvir­tai į tai, kas vyks­ta Sa­kart­ve­le.

 

16.40 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo de­le­ga­ci­jų su­da­ry­mo“ pro­jek­tas Nr. XVP-45(3) (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKĖ. Aš la­bai at­si­pra­šau, aš jau sa­kiau, kad kal­ba pas­ku­ti­niai trys. Ko­le­gos, gerb­ki­me vie­nas ki­tą ir ei­na­me prie ki­to, pas­ku­ti­nio, mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mo. Dar tu­ri­me vie­ną Sei­mo nu­ta­ri­mą, nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo de­le­ga­ci­jų su­da­ry­mo“ pro­jek­tą. Į tri­bū­ną kvie­čiu J. Ole­ką. Pra­šom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, jums tei­kia­mas nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo de­le­ga­ci­jų su­da­ry­mo“ pro­jek­tas. Jis nė­ra vi­siš­kai pil­nas, nes kai ku­rios frak­ci­jos dar nė­ra pa­tei­ku­sios sa­vo žmo­nių. Bet kad ga­lė­tu­me pra­dė­ti veik­ti ir dar­buo­tis, siū­lau da­bar pa­tvir­tin­ti to­kios su­dė­ties, o tos frak­ci­jos, ku­rios pa­teiks sa­vo na­rius vė­liau, mes ta­da pa­pil­dy­si­me de­le­ga­ci­jas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klaus­ti jū­sų nie­kas ne­no­ri. Tuo­met dėl mo­ty­vų ir­gi nė­ra nė vie­no už­si­rašiu­sio kal­bė­ti. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? Ačiū, ko­le­gos, ma­tau, pri­taria­me.

Tuo­met ei­na­me į svars­ty­mo sta­di­ją. Taip pat nė­ra už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu po svars­ty­mo? La­bai ačiū, ko­le­gos.

Ei­na­me į pri­ėmi­mo sta­di­ją. Tu­ri­me de­šimt straips­nių. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? La­bai ačiū, ko­le­gos. Tuo­met kvie­čiu bal­suo­ti už… Dar la­bai at­si­pra­šau, ko­le­gos man pri­mi­nė, kad aš ne­pra­tę­siau bal­sa­vi­mo lan­go iki po­sė­džio pa­bai­gos. At­leis­ki­te man šią klai­dą. Da­bar pra­tę­siu. Pra­šom bal­suo­ti už šį Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą dėl de­le­ga­ci­jų.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 100 Sei­mo na­rių: už – 98, su­si­lai­kė 2. Sei­mo nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Pra­šom, ger­bia­mas Jur­gi.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš ap­gai­les­tau­ju, kad po­sė­džio pir­mi­nin­kė šian­dien pa­žeis­da­ma Sta­tu­tą pa­skel­bė re­zo­liu­ci­jos pa­tei­ki­mą, nors nuo re­gist­ra­ci­jos bu­vo pra­ėju­si net ne­pil­na va­lan­da. Kiek ži­nau, jus Po­sė­džių sek­re­to­ria­tas įspė­jo, kad ne­ga­li bū­ti pa­teik­ta, bet jūs vis tiek tą da­rė­te. To­dėl su­kė­lė­te vi­są tą su­maiš­tį. Jei­gu bū­tu­mė­te pa­skel­bu­si, pa­vyz­džiui, va­lan­dos per­trau­ką, gal­būt frak­ci­jų at­sto­vai bū­tų iš­si­aiš­ki­nę dėl to tu­ri­nio ir mes ga­lė­jo­me dar­niai vis­ką pri­im­ti. Da­bar net ne­aiš­ku, ko­kia yra si­tu­a­ci­ja. Jei­gu pa­tei­ki­mas ne­tei­sė­tas, bet mes vis tiek pri­ėjo­me iki svars­ty­mo sta­di­jos su šia re­zo­liu­ci­ja, tai kur mes esa­me, ar svars­ty­mo sta­di­jo­je, ar rei­kia kon­sta­tuo­ti, kad pa­tei­ki­mas ne­tei­sė­tas ir tu­ri­me grįž­ti į pa­tei­ki­mo sta­di­ją?

PIRMININKĖ. La­bai ačiū, ko­le­ga. Aš tie­siog tik­rai gal­vo­ju, kad čia nė­ra taip la­bai vis­kas aiš­ku ir la­bai pa­pras­ta, kaip jūs čia ban­dė­te pa­teik­ti. Da­bar su­tei­kiu žo­dį T. To­mi­li­nui.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mi ko­le­gos iš de­ši­nės, mes, bent jau aš sa­vo var­du la­bai pra­šau jū­sų su­si­lai­ky­ti nuo tarp­tau­ti­nių in­ter­viu, nuo Lie­tu­vos val­džios veiks­mų smer­ki­mo. Tie­siog pa­da­ry­ki­me nor­ma­lią re­zo­liu­ci­ją iki ket­vir­ta­die­nio kar­tu. Ko­kią pri­tai­ky­si­me pro­ce­dū­rą? Tai pa­pras­ta pro­ce­dū­ra. Re­zo­liu­ci­ją ga­li­ma tai­sy­ti. Yra to­kia Sei­mo pro­ce­dū­ra, kai mes kar­tu tai­so­me re­zo­liu­ci­jas. Ži­no­ma, tai vyks Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te. Vi­sa tai da­ry­si­me. Tie­siog ne­pra­dė­ki­te da­bar es­ka­luo­ti tos te­mos ir ne­pa­ken­ki­te Sa­kart­ve­lo žmo­nių de­mo­kra­tiniam sie­kiui. Tai mes iki ket­vir­ta­die­nio su­si­tar­si­me su ju­mis dėl ge­riau­sio teks­to. Da­bar mes ima­me per­trau­ką. Sta­tu­to nor­ma yra iš­aiš­kin­ta, ko­kiu pa­grin­du tai yra da­ro­ma. Yra ben­dra Sta­tu­to nor­ma apie per­trau­kas ir ne­pri­ki­ši­nė­ki­te sa­vo pa­pro­ti­nės tei­sės Sei­mui. Taip, anks­čiau taip nė­ra bu­vę, ne­bu­vo da­ro­ma, bet yra to­kia nor­ma ir ja mes pa­si­nau­do­jo­me.

PIRMININKĖ. Ko­le­gos, la­bai pra­šau ra­miai elg­tis. Ge­rai? Aš su­tei­kiu žo­dį ger­bia­mai V. Čmi­ly­tei-Niel­sen. Nu­rims­ta­me. Ži­no­ki­te, ei­na­me į pa­bai­gą. Tuoj pa­baig­si­me ir bus vi­siems ra­mus va­ka­ras.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš, kaip at­sa­kin­ga už už­sie­nio po­li­ti­ką, no­rė­čiau, vie­na ver­tus, To­mui at­sa­ky­ti, kad tik­rai nie­kas ne­no­ri ga­din­ti Lie­tu­vos re­pu­ta­ci­jos. Tik­rai mes kal­bė­da­mi su už­sie­nio part­ne­riais vi­si esa­me vie­no­je pu­sė­je, bet no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad vi­sos akys bus nu­kreip­tos į tai, kaip bus kei­čia­mas re­zo­liu­ci­jos teks­tas ir dėl ko­kių nuo­sta­tų jū­sų ko­a­li­ci­jos part­ne­riai lau­žys jums ran­kas.

PIRMININKĖ. Ko­le­gos, mes pa­bai­gė­me vi­sus mū­sų dar­bo­tvarkės klau­si­mus. Ar no­ri­me re­gist­ruo­tis? Ži­no­ma. Re­gist­ruo­ja­mės tuo­met.

Už­si­re­gist­ra­vo 92 iš mū­sų vi­sos di­des­nės… di­des­nio skai­čiaus žmo­nių. Aš la­bai vi­siems dė­ko­ju už ge­rą, efek­ty­vų dar­bą ir lin­kiu ge­ro va­ka­ro. Vi­so ge­riau­sio, ko­le­gos. Po­sė­dis baig­tas. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokra­tų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.