Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
Stenogramų leidiniai › 2024–2028 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 6
STENOGRAMA
2024 m. gruodžio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojos
A. ŠIRINSKIENĖ ir R. BUDBERGYTĖ
PIRMININKĖ (A. ŠIRINSKIENĖ, NAF*). Mieli kolegos, pradedame vakarinį gruodžio 3 dienos posėdį. (Gongas) Registruojamės. Posėdyje dalyvauja ir užsiregistravo 75 Seimo nariai.
14.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Arūno Budrio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-4245 (pateikimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Arūno Budrio skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-4245. Teisėją kandidatą pristatys pranešėjas – Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis. Prašom.
Dar per šoninį mikrofoną gerbiamas V. Rakutis. Prašau.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mums per pertrauką nepavyko dekonfliktuoti Vakarų Balkanų dviejų sąrašų ir procesas nevyksta, Užsienio reikalų komitetas negali priimti jokio sprendimo. Jeigu būtų galima Vakarų Balkanų grupei susirinkti 1 minutei čia, ties salės viduriu, mes tiesiog išspręstume tą klausimą. Tada rytoj komitetas priimtų reikalingą nutarimą. Kadangi yra du sąrašai, aš nežinau, kas yra kito sąrašo viršuje. Jeigu būtų galima, jeigu, pirmininke, leistumėte mums trumpai susitikti…
PIRMININKĖ. Bet čia ne komiteto posėdis, kurį Seimas turi leisti. Aš manau, jūs darbine tvarka tiesiog prie kurios nors kolonos susirinkę tuos parašus ir susitvarkysite.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Linkime sėkmės. Gerbiamas patarėjau, prašau.
A. KABIŠAITIS. Kad dėl kiekvieno iš kandidatų, kuriuos pristatysiu ir kurie prisistatys, nereikėtų kalbėti, tai norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad visi trys kandidatai, kuriuos Prezidentas teikia jums skirti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, yra perėję ilgas ir sudėtingas atrankos procedūras. Jie buvo atrinkti Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos. Vėliau Prezidento teikimu patarė jų teikimui jums skirti taip pat konstitucinė institucija – Teisėjų taryba.
Dabar grįžtant prie konkretaus pretendento. Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 73 straipsniu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2024 m. spalio 16 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Vilniaus apygardos teismo teisėją A. Budrį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Pretendentas turi ilgametę teisinio darbo patirtį. Pastaruosius daugiau kaip 13 metų dirbo teisėju, pradžioje apylinkės teisme, o vėliau Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjo baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas. A. Budrys kolegų teisėjų ir kitų teisininkų yra vertinamas už aukštą kompetenciją, pareigingumą ir teisėjo veiklos organizavimo gebėjimus. Dirbdamas Vilniaus apygardos teisme, teisėjas nuo 2018 metų spalio mėnesio iki 2023 metų spalio mėnesio ėjo šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas. Pretendentas pripažintas vienu iš tinkamiausių 6 balsais už, iš šešių balsavusiųjų Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, atlikusi neeilinį teisėjo A. Budrio veiklos vertinimą, jo profesinę veiklą ir teisinio darbo kokybę pripažino puikia.
Pretendentas yra aktyvus Lietuvos teisėjų bendruomenės narys, yra buvęs Pretendentų į teisėjus egzaminų komisijos nariu, šiuo metu yra Baudžiamojo kodekso priežiūros komiteto narys, darbo grupės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso peržiūrai atlikti ir pasiūlymams parengti narys. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto socialinis partneris, intensyviai dirba kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos veiksmų sankcionavimo srityje. Teisėjas moka kelias užsienio kalbas, nuolat kelia kvalifikaciją tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo renginiuose. Respublikos Prezidento vertinimu, teisėjo A. Budrio turima kvalifikacija, aukšta bylų nagrinėjimo kokybė ir turimos asmeninės savybės rodo jį galint užimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju gerbiamam patarėjui. Tai mes tada pretendentą prašysime ir, matyt, Seimo nariai turės klausimų.
A. BUDRYS. Laba diena. Dėkoju, posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį ir ačiū Prezidento vyriausiajam patarėjui už mano kandidatūros pristatymą.
Gerbiami Seimo nariai, praėjau ilgą ir sudėtingą atrankos procedūrą ir stoviu čia prieš jus kaip kandidatas į itin atsakingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. Pirmiausia dėkoju Jo Ekscelencijai Respublikos Prezidentui už išreikštą pasitikėjimą manimi teikiant mane į šias pareigas, kurios tikrai yra didelis iššūkis man pačiam, kaip turbūt būtų ir bet kuriam kitam teisėjui ar teisininkui. Kita vertus, teismų sistemoje dirbu jau apie 25 metus, mačiau, kaip teismų sistema evoliucionavo, dirbdamas įvairiuose teismuose įgijau daug žinių ir praktinės patirties teisės taikymo srityje. Patyriau įvairių profesinių iššūkių, dirbau pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų teisėju, apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, egzaminavau pretendentus į teisėjus ir dar daugelį kitų iššūkių, kuriuos, mano manymu, sėkmingai įveikiau.
Įvertinęs tai, taip pat paskatintas kolegų palaikymo, nusprendžiau pretenduoti į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Aišku, tapimas aukštesnio teismo teisėju man nėra tikslas savaime, tai tik priemonė siekti tikslų, aktyvaus ir reikšmingo dalyvavimo visuomenės ir valstybės gyvenime, panaudojant savo įgytas profesines žinias, darbinę ir gyvenimo patirtį bei, žinoma, asmenines savybes. Nepaisant to, kad be teisės studijų dar baigiau ir filosofijos studijas, esu išimtinai baudžiamosios teisės praktikas, jau 20-tus metus dirbu su baudžiamosiomis bylomis tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje instancijose. Paskutinius šešerius metus gana intensyviai dirbu kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos veiksmų sankcionavimo srityje, kas yra gana specifinė, mažiau žinoma sritis.
Esu profesionalus, nešališkas, sąžiningas, sugebantis dirbti komandoje, nuolat besimokantis ir tobulėjantis žmogus, visada sau keliu aukštus reikalavimus. Manau, kad Aukščiausiasis Teismas į savo gretas nori pritraukti būtent tokių žmonių. Tikiu, kad mano įgyta darbo patirtis, kvalifikacija bei asmeninės savybės pagrindžia mano pasirengimą priimti naujus iššūkius, o kartu būti ir labai naudingam dirbant bei sprendžiant bylas Aukščiausiajame Teisme.
Baigdamas pacituosiu vieno pasaulyje žinomo teisėjo žodžius. Jis yra pasakęs, kad galia, kuri suteikiama teisėjui, iš tikrųjų yra vergo jungas. Bet tai yra ypatinga vergovės rūšis, nes jos tikslas yra tarnauti laisvei, orumui ir teisingumui. Tai yra pažadas, kuris turi kasdien lydėti teisėją į teismo salę. Visa širdimi pritariu tokiam požiūriui į teisėjo profesiją. Mano nuomone, teisėjo vaidmuo visuomenėje turėtų būti misija, o teisėjavimas – ne vien darbas, bet ir gyvenimo būdas. Tikiu, kad toks mano požiūris į teisėjo profesiją ir jos svarbos suvokimas leidžia daryti išvadą, kad esu pasiruošęs prisiimti kasacinės instancijos teismo teisėjui tenkančią atsakomybę.
Gerbiami Seimo nariai, aš puikiai suprantu pareigų, į kurias pretenduoju, atsakomybės lygį. Nepaisant to, esu pasiruošęs pateisinti man išreikštą pasitikėjimą ir nenuvilti nei mane teikiančių, nei skiriančių institucijų, teismų bendruomenės, o juo labiau visos visuomenės, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus. Todėl prašau jūsų skirti mane Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Ačiū. Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam kandidatui. Yra užsiregistravę paklausti trys Seimo nariai. Gerbiamas V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, jūsų kompetencija, patirtimi, atsakingu darbu tikrai neabejojame, ir labai smagu matyti pristatyme informaciją apie tai, kad jūs dirbate Baudžiamojo proceso ir Baudžiamojo kodekso priežiūros komisijose. Ta jūsų patirtis turbūt neįkainojama šiose komisijose. Bet mano klausimas toks praktinis. Kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitetą pasiekė Baudžiamojo proceso ir Kodekso pataisos, ir didelės apimties pataisos, ar šiandien šitie institutai Lietuvoje veikia?
A. BUDRYS. Visi institutai veikia. Pataisų paketas iš tikrųjų pasiekė turbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetą neseniai, prieš mėnesį, gal šiek tiek daugiau. Ilga kalba iš tikrųjų apie tas pataisas, ten yra tikrai labai svarbių pataisų, kuriomis mes siekiame paspartinti teismų darbą. Buvo labai daug diskusijų su advokatūra, su kitomis institucijomis, ikiteisminių tyrimų institucijomis, policija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Iš tikrųjų sunku rasti tą bendrą dėmenį, kuris tiktų visiems. Jeigu teismai nori sparčiau, vadinasi, kažkur kitur reikia tą darbą padaryti, vadinasi, policijoje, prokuratūroje pagaliau. O jeigu jie nori greičiau, tada tenka teisme tą daryti. Ta balanso paieška iš tikrųjų vyksta šiuo metu, ir aš tikiuosi, kad tos pataisos, nepaisant to, kad pasikeitė Seimas, tikrai bus toliau svarstomos, galbūt bus ir priimtos. Labai to prašau jūsų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia gerbiamas A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pretendente, išties jūs turite platų akiratį, didelę patirtį, tad norėčiau paklausti jūsų, vis dėlto pretenduojant į šį labai atsakingą postą, kaip jūs vertinate, kad štai toks neatsakingas manipuliavimas jautria antisemitine tema kelia grėsmę ne tik tarptautinei Lietuvos reputacijai, bet ir kiršina visuomenę? Ar asmenys, padarę žalą Lietuvos įvaizdžiui, galbūt Lietuvos ekonominiams interesams, turėtų atsakyti už šiuos veiksmus? Ačiū.
A. BUDRYS. Geras klausimas, aišku. Gal nelabai. Aš, kaip pilietis, kaip žmogus, aišku, turiu nuomonę ir supratimą apie tam tikrus dalykus, kas vyksta valstybėje. Bet kokiu atveju, nors aš nesu paskirtas į Aukščiausiąjį Teismą, bet aš esu teisėjas ir man etika neleidžia komentuoti dabartinių įvykių, kurie vyksta čia, nes kas ten žino, kokios tos bylos gali atsirasti ir kokias bylas man gali tekti nagrinėti ar apygardos teisme, ar paskyrus į Aukščiausiąjį Teismą. Tad man išsakyti savo poziciją viešai nepriderėtų. Atsiprašau, taip jau tiesiogiai negaliu atsakyti į jūsų tą klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia Seimo narys L. Urmanavičius.
L. URMANAVIČIUS (DFVL). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamas pretendente, aš noriu paklausti. Jūs daug kalbėjote apie iššūkius ir savo darbą įvairių instancijų teismuose. Kokie buvo konkrečiai jūsų iššūkiai pirmos instancijos teisme ir su kokiais šiandien susiduria teisėjai, dirbdami tame pirmos instancijos teisme?
A. BUDRYS. Čia daug kalbos. Pasakysiu labiausiai man įsiminusį iššūkį. Kai atėjau jaunas teisėjas, pradėjau dirbti, paskyrė mane dirbti ikiteisminio tyrimo teisėju ir man reikėdavo sankcionuoti įvairius veiksmus. Ateidavo prokurorai, tyrėjai. Aš nebuvau dirbęs tose institucijose ir jaučiau, kad mane čia ir taip maigo, ir taip bando ir tokį, ir tokį veiksmą man pasiūlyti, kad aš patvirtinčiau. Tai tikrai man reikėjo daug kantrybės ir ištvermės atsispirti jų prašymams, jų vilionėms ir netvirtinti to, ko nereikia, to, kas yra pertekliniai, nes ikiteisminio tyrimo teisėjo darbas yra labai jautrus žmogaus teisėms šiuo atveju, kai tu sankcionuoji įvairias kratas, įvairius telefoninius pokalbius ir panašiai. Tai tą jaučiau, tai buvo didelis iššūkis suvaldyti. Ne veltui vėliau, rodos, po kelių metų ar vėliau, netgi teismuose įvedė praktiką, kad jauni teisėjai nepradėtų dirbti nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigų, nes labai sunku jiems bendradarbiauti su prokuratūra, su institucijomis, kurios turi patirties.
O su iššūkiais tai teismai susiduria. Labai rimtas iššūkis yra, aišku, teismo personalas, nes teisėjas vienas… Jis net nėra vienas karys lauke. Jis turi komandą: yra sekretorius, yra teismo areštinės, yra padėjėjai. Labai, be galo sudėtinga pritraukti kompetentingų žmonių. O jų tikrai reikia, nes bylų vykdymas, terminai, ten bet koks praleidimas, pamiršimas, kažko nesužiūrėjimas kainuoja, gali kainuoti valstybei pinigus. Gali kainuoti ne tik teismų reputaciją, pasitikėjimo teismais mažėjimą, bet ir realius pinigus. Tai tie iššūkiai egzistuoja. Mes turime kaip įmanoma labiau stiprinti savo bendruomenę, teismų bendruomenę, ne tik teisėjus. Su teisėjais galbūt dabar reikalai ganėtinai pradėjo taisytis į geresniąją pusę. Bet padėjėjai, darbuotojai – tai yra rimta problema, išlikusi iki šiol.
PIRMININKĖ. Dėkojame pretendentui už išsamius atsakymus. Dėkui.
14.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Irmanto Šulco skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-4246 (pateikimas)
Popietinės darbotvarkės 2 klausimas yra taip pat Seimo nutarimas, kuriuo siekiama paskirti Irmantą Šulcą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Pranešėjas – A. Kabišaitis, Prezidento vyriausiasis patarėjas.
A. KABIŠAITIS. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 73 straipsniu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2024 m. spalio 16 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Lietuvos apeliacinio teismo teisėją I. Šulcą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Pretendentas yra itin profesionalus teisėjas, teisėjo darbo patirtį sukaupęs tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose. Profesinė teisėjo darbo patirtis, ryžtas nuolat tobulėti bei reiklumas sau yra kasacinės instancijos teisėjo darbe reikalingos savybės, kurias turi pretendentas.
Pretendentas pripažintas vienu iš tinkamiausių 5 balsais už iš 5 balsavusių Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių. Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, atlikusi neeilinį teisėjo I. Šulco veiklos vertinimą, teisėjo profesinę veiklą ir teisinio darbo kokybę pripažino labai gera.
Dar iki tapdamas teisėju I. Šulcas įgijo įvairios teisinio darbo patirties. Teisėjo darbą pradėjo 2012 metais Vilniaus miesto apylinkės teisme, vėliau dirbo teisėju Vilniaus apygardos teisme. Nuo 2022 metų iki šiol dirba teisėju Lietuvos apeliaciniame teisme. Pretendentas turi ir pedagoginio darbo patirties, pats aktyviai kelia kvalifikaciją nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo renginiuose. Yra Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos narys, publikavęs 11 straipsnių teisininkų profesiniame žurnale „Juristas“. Nuo 2018 metų yra teismo mediatorius, taip pat Teisminės mediacijos komisijos narys.
Respublikos Prezidento vertinimu, teisėjo I. Šulco patirtis dirbant teisėju skirtinguose teismuose, jo turimas vertybėmis grįstas požiūris į teisėjo darbą, kasacinės instancijos teismo veiklos tobulinimo koncepciją, be kita ko, ir turimos teisėkūros tobulinimo idėjos yra pagrindas jį skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjui. Tuomet prašysime kandidatą taip pat trumpai prisistatyti ir atsakyti į klausimus. Prašom.
I. ŠULCAS. Laba diena visiems. Posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, didelė atsakomybė, o kartu ir tam tikras įvertinimas būti čia ir dalyvauti skyrimo į aukščiausios grandies teismo, tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, teisėjo pareigas procedūroje. Ačiū Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjui už pristatymą. Pasisakyti norėčiau ir aš pats. Esu Irmantas Šulcas, šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas. Teismų sistemoje esu jau daugiau kaip 20 metų. Kelią joje pradėjau dirbdamas teisėjo padėjėju, vėliau buvau paskirtas teisėju, kuriuo esu jau daugiau kaip 12 metų. Visą laiką, kitaip negu mano kolega, dirbau su civilinėmis bylomis. Darbas visų grandžių teismuose, tai yra tiek apylinkės teisme, tiek Vilniaus apygardos teisme, tiek šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme, leido man susipažinti iš esmės su visų bylų kategorijų ypatumais, taip pat jų nagrinėjimo specifika.
Kaip jau buvo minėta, turiu patirties ir mokslinėje ir pedagoginėje veikloje: buvau lektoriumi, vedžiau paskaitas, seminarus studentams, recenzavau jų magistro baigiamuosius darbus. Savo kvalifikaciją nuolat keliu dalyvaudamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose mokymuose. Išskirčiau savo dalyvavimą tarptautinėje teisėjų mainų programoje. Už savo darbą iš Vilniaus apygardos teismo esu gavęs padėkas už darbą apylinkės teisme ir apygardos teisme.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskirtinis teisingumo stuburas, pateikiantis atsakymus į sudėtingus, visai visuomenei svarbius teisės klausimus. Šis teismas turi būti teismų sistemos lyderis, o kartu ir pavyzdys visai teismų sistemai. Kasacijos procesas yra tvarka, pagal kurią nagrinėjamos bylos kasaciniame teisme. Tai yra itin svarbi kasacijos instituto dalis.
Studijų metu mano magistro baigiamojo darbo tema buvo „Civilinių bylų nagrinėjimo kasaciniame teisme ypatumai“. Rašytas ir sėkmingai apgintas magistro baigiamasis darbas leido man papildomai, dar labiau įsigilinti ir tyrinėti kasacijos institutą, išskirti tai, kur šį institutą dar būtų galima tobulinti, kur kyla tam tikrų klausimų.
Pretendavimas į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tai yra Lietuvos aukščiausios grandies teismą, yra nuoseklus mano darbo teismuose ir patirties kaupimo kelias. Teisėjų atrankos komisijos medžiagoje yra išskirtos šios mano asmeninės savybės: sąžiningumas, kruopštumas, atsakingumas, itin didelė pagarba žmogaus teisėms. Šios savybės mane lydi ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Atkreiptas dėmesys į mano profesionalumą, keliamus aukštus reikalavimus tiek sau, tiek kitiems, priimamų sprendimų išsamų motyvavimą. Suprantu ir ypač vertinu mėgstamą ir ypač atsakingą teisėjo darbą. Dirbdamas žmonėms, visuomenei ir valstybei, visada stengiuosi, kad bylos būtų nagrinėjamos teisingai, kokybiškai ir operatyviai. Didelį dėmesį skiriu pasirengimui byloms nagrinėti, dedu maksimalias pastangas, kad priimamas sprendimas būtų aiškus ir suprantamas ne tik teisės srities specialistams, bet ir visiems žmonėms.
Gerbiami Seimo nariai, tvirtai tikiu, kad mano sukaupta patirtis ir asmeninės savybės leistų sėkmingai įsilieti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolektyvą ir būtų naudinga aukščiausios grandies teisme. Todėl prašau paskirti mane Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame kandidatui už prisistatymą. Aš matau, kad yra du klausiantys Seimo nariai. Pirmasis – Seimo narys A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pretendente, savo laiku, prieš penkerius metus, teko peržiūrėti apygardos teismuose archyvus dėl kaltinimų karo ir genocido nusikaltimais. Nežinau, ar į jūsų rankas tokie teisminiai tyrimai buvo patekę, ar ne, bet mano klausimas apie tai. Žinote, per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį buvo iškeltos tik 38 bylos 51 asmeniui, nes kiti tiesiog buvo mirę, ir tik 12 iš jų buvo nuteisti realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Jūsų, kaip jau teisės specialisto, manymu, ar mūsų įstatymai yra tokie „neįgalūs“, neišbaigti, kai nagrinėjame šitas bylas, nes jos apsuka visą teismų ratą – kasacines, visas institucijas, apeliacines, ir galiausiai vis tiek dažniausiai pasibaigia tuo nuosprendžiu, kuris buvo priimtas apygardos teisme? Ką čia galima daryti, nes karo nusikaltimų, kaip sakoma, aplinkui, pas mus tikrai nemažėja ir Lietuva gali būti įtraukta į jų tyrimą?
I. ŠULCAS. Ačiū už klausimą. Kaip minėjau savo kalboje, visų pirma aš esu ir visą laiką buvau Civilinių bylų skyriaus teisėjas, todėl man iš praktinės pozicijos būtų gana sunku atsakyti į jūsų keliamą klausimą. Aš tvirtai tikiu, kad jeigu tie tam tikri sprendimai jau yra priimti ir jie yra įsiteisėję, tai kiekvienu konkrečiu atveju buvo padaryta viskas, laikantis įstatymų ir formuojamos teismų praktikos. Iš praktinės pozicijos, kadangi asmeniškai, kaip minėjau, nesusiduriu su tokiomis bylomis, man būtų išties nekompetentinga pasisakyti apie tuos nuosprendžius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Seimo narys B. Ropė. Prašom.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pretendente, jūs prisistatydamas sakėte, kad stengiatės, kad būtų priimti sprendimai teisingi, kokybiški ir suprantami ne vien tiktai teisėjams, bet ir daugiau žmonių. Tai iš tikrųjų labai svarbu ir žavi, bet, kalbant su paprastais piliečiais, jie labai dažnai klausia, kaip čia yra, kad vienas teismas priima toje pačioje byloje vienokį sprendimą, kitas – kitokį, trečias – dar trečiokį. Iš tikrųjų žmonės galvoja, kad kažkas vyksta ne taip, kaip turėtų vykti.
Mano klausimas būtų galbūt toks: ar jums, 20 metų dirbant teisėju, kaip minėjote, neteko patirti, kad jūsų, sakykime, sprendimas būtų pakeistas? Kaip jūs į tai reagavote, kokias darėte išvadas ir kaip manytumėte, ar ateityje tai tobulintinas klausimas, ar kažkas kitaip? Ačiū.
I. ŠULCAS. Ačiū už itin platų ir itin svarbų klausimą. Iš tiesų turime teismų instancinę sistemą. Kada byla yra sprendžiama pirmosios instancijos teisme ir yra išsprendžiama, vėliau tą sprendimą mes galime skųsti apeliacine tvarka, dar vėliau, jeigu būtų priimtas kasacinis skundas, galima dar ir kasacija. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų priimami sprendimai iš tiesų gali skirtis. Dėl ko jie gali skirtis? Dėl to, kad byla pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama vieno teisėjo. Pavyzdžiui, jeigu kalbame apie civilines bylas, kai kuriais atvejais gali būti sudaryta ir kolegija. Apeliacine tvarka jau dažniausiai nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Skirtingo sprendimo priėmimas apeliacinės instancijos teisme reiškia tiktai tai, kad teismų sistema apskritai veikia. Galbūt yra padaryta kažkokia klaida, kuri yra aukštesniojo teismo ištaisoma, galbūt yra išaiškinama kažkas papildomai. Iš tikrųjų vien ta aplinkybė, kad pirmoji instancija priima vienokį sprendimą, savaime tikrai negarantuoja, kad tas sprendimas išliks ir aukštesniojoje instancijoje, nes vis dėlto mes kalbame apie teisėjų, teismų nepriklausomumą, kalbame apie teismų sistemą, kurios pagrindinis tikslas ir yra ištaisyti padarytas klaidas. Tokie atvejai, kai yra priimami skirtingi sprendimai atitinkamų instancijų, iš tiesų yra galimi.
Dabar kalbant apie mane patį. Kadangi teisėjas esu jau daugiau kaip 12 metų, iš tiesų yra buvę tų atvejų, kai aukštesnės instancijos teismo sprendimas pakeičia arba panaikina mano sprendimą, tai tokia yra ta tvarka. Tikrai perskaitau tuos sprendimus, bandau įsigilinti, kur padariau klaidą, kaip galėčiau dar patobulėti iš to atitinkamo aukštesnės instancijos teismo sprendimo, kad, jeigu buvo padaryta klaida, daugiau jos nedaryčiau. Bet kartais sprendimai yra keičiami ir dėl to, kad vienus ar kitus įrodymus vienas teisėjas ar jau aukštesniojo teismo teisėjų kolegija įvertina skirtingai. Tai vėlgi jeigu tie įrodymai yra įvertinami skirtingai, tai gali atitinkamai lemti ir teismo sprendimo pakeitimą. Tai atsakymas būtų toks.
PIRMININKĖ. Dėkojame už išsamius atsakymus ir už prisistatymą.
I. ŠULCAS. Ačiū.
14.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Eglės Zemlytės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-4247 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Tuomet turime trečią nutarimą ir trečią kandidatę. Seimo nutarimo „Dėl Eglės Zemlytės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja“ projektas. Ir vėlgi pranešėjas – A. Kabišaitis, vyriausiasis patarėjas.
A. KABIŠAITIS. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimi, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 73 straipsniu ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2024 m. spalio 16 d. nutarimą, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti E. Zemlytę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Pretendentė yra socialinių mokslų teisės krypties daktarė ir turi daugiau kaip 12 metų mokslinio ir pedagoginio darbo patirtį. Šiuo metu eina asistentės pareigas Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedroje. Pretendentė yra reikšmingų mokslinių publikacijų autorė lietuvių ir anglų kalbomis, taip pat daugelį kartų buvo disertacijų ir magistro darbų vertintoja Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuojamuose konkursuose. Veda mokymus advokatams, antstoliams, notarams ir kitiems teisininkams, yra notarų kvalifikacinio egzamino komisijos narė. E. Zemlytė turi ne tik mokslinio ir pedagoginio, bet ir praktinio teisinio darbo patirties: dirbo akcinės bendrovės teisininke, teisininke advokatų kontoroje, o vėliau ir iki šiol – advokate įvairiose advokatų kontorose ir profesinėse bendrijose. Greta advokato profesinės veiklos E. Zemlytė ne vienerius metus dirba arbitre, yra įrašyta į Vilniaus komercinio arbitražo teismo rekomenduojamų arbitrų sąrašą.
Pretendentės turimos teorinės ir teisės taikymo praktinės žinios bei patirtis, darbštumas ir nuosekli veikla civilinės teisės ir civilinio proceso teisės srityje išskirtinai pastebima kolegų teisininkų ir mokslininkų. Pretendentė kaip viena iš tinkamiausių pripažinta 5 balsais už iš 6 balsavusių Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos narių. Pati pretendentė kvalifikaciją kelia nacionaliniuose ir tarptautiniuose renginiuose, skaito literatūrą keliomis užsienio kalbomis.
Valstybės vadovas, įvertinęs E. Zemlytės turimas kompetencijas, būtent civilinio proceso teisės žinias, gebėjimą atlikti teisinę analizę, mokslininkų poreikį kasacinės instancijos teisme, kviečia Seimą skirti E. Zemlytę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkojame gerbiamam patarėjui ir prašome gerbiamą E. Zemlytę tada prisistatyti ir atsakyti į klausimus.
E. ZEMLYTĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai ir narės, ponai ir ponios, labai dėkoju už suteiktą galimybę prisistatyti jums šiandien kaip kandidatei į garbingas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas. Labai vertinu, nuoširdžiai vertinu pasitikėjimą, kurį išreiškė Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas, teikdamas mano kandidatūrą šioms pareigoms, taip pat ir Teisėjų taryba, kuri patarė teikti mano kandidatūrą.
Išties gerbiamas Prezidento vyriausiasis patarėjas mano aktualios biografijos pagrindinius faktus pristatė, nenorėčiau kartotis, tačiau keletą momentų norėčiau papildomai paminėti ir akcentuoti. Nors nesu teisėja, pretenduoju į šias pareigas kaip akademinės bendruomenės narė, tačiau daugelį metų, nuo pat mano praktinio darbo pradžios, iš esmės visas mano darbas yra susijęs su teismais ir ginčų nagrinėjimu.
Mano kaip teisininkės kelias prasidėjo 2000 metais, kai pradėjau studijuoti Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Buvome sąlyginai laiminga karta, kadangi kaip tik tuo metu buvo priimami naujus privatinės teisės pagrindus paklojantys pagrindiniai įstatymai, tai yra naujasis Civilinis kodeksas, Civilinio proceso kodeksas, ir dėstė mums ne bet kas, bet dėstytojai, žmonės, kurie būtent ir prisidėjo prie šitos naujos teisinės sistemos kūrimo, prie labai svarbios Lietuvai reformos. Matyt, jų aistra ir užsidegimas mane labiausiai motyvavo pasirinkti būtent privatinės teisės sritį kaip specializaciją dar universitete, į ją įtraukiant, žinoma, ir privatinių ginčų sprendimą.
Baigusi fakultetą, studijas tęsiau, tiesa, po kelerių metų, padariusi nedidelę pertrauką, doktorantūros studijose, pasirinkusi tyrimų sritį – proceso teisę, ginčų nagrinėjimą arbitraže ir teisme, kiek tai susiję su arbitražiniu nagrinėjimu. Studijuodama doktorantūroje, mokslinius tyrimus atlikau ir užsienio mokslo bei studijų įstaigose Belgijoje, Vokietijoje. Tai man padėjo, aišku, įsitikinti tarptautinės lyginamosios perspektyvos verte, sprendžiant kompleksinius sudėtingus teisinius klausimus.
Nuo 2012 metų pradėjau labai mielą savo širdžiai veiklą, suteikiančią prasmę, joje matau didelę prasmę, tai yra darbą su studentais, dėstymą ir mokslinę veiklą universitete. Mano sritis yra civilinis procesas, teismų veikla, ginčų nagrinėjimas teisme, arbitraže, taip pat tam tikri materialinės privatinės teisės klausimai, šiuos dalykus tyrinėju ir dėstau studentams.
Kaip ir buvo minėta mane pristatant, taip pat užsiimu ir praktine veikla, esu advokatė. Praktinė veikla man leidžia prisiliesti, pamatyti, kaip teisė veikia praktikoje ir būtent ginčų nagrinėjimo srityje. Ginčų nagrinėjimo sritis yra mano specializacija nuo pat pradžių, atstovavimas teismuose ir arbitraže. Jis leidžia pamatyti, kaip teisės norma yra pritaikoma, kokia yra pasekmė, labai betarpiškai, tai yra nuo pradžios iki pabaigos. Šios dvi sritys, akademinė ir mokslinė veikla, viena kitą nuolat papildo.
O nuo 2015 metų mano profesinė veikla taip pat pakrypo dar kita linkme, tai yra ginčų arbitravimas, kai šalys pačios pasirenka, kad ginčo nenagrinėtų teismas – jį nagrinėtų privatus asmuo arbitras. Taigi nuo 2015 metų esu skiriama arbitre nagrinėti privatinius šalių ginčus. Arbitras, be abejonės, neveikia valstybės vardu, arbitras yra privatus asmuo. Bet vienas labai svarbus elementas sutampa teismo ir arbitražo procese, tai yra arbitro nepriklausomumas ir nešališkumas, kurio forma ir turinys visiškai sutampa su tais reikalavimais, kurie yra keliami teisėjui. Taigi didesniąją mano praktinio darbo dalį nuo 2015 metų užima būtent arbitravimas greta atstovavimo teismuose.
Taigi iš esmės visa mano tiek akademinė, tiek praktinė veikla daugelį metų yra susijusi su bylų nagrinėjimu atliekant vieną ar kitą vaidmenį, su kompleksiniais sudėtingais teisiniais klausimais, jų sprendimo paieškomis tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Mane taip pat visuomet domina ne tiktai konkretaus ginčo sprendimas, teisės normų pritaikymo, įrodinėjimo taisyklės, bet ir teismo kaip fenomeno, kaip institucijos paskirtis ir statusas mūsų valstybėje ir mūsų visuomenėje. Manau, kad mano sukaupta patirtis galėtų būti naudinga, būtų naudinga man dirbant šį garbingą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo darbą. Esu įsitikinusi, kad šią sukauptą patirtį būtent ir galėčiau geriausiai panaudoti dirbdama valstybės, visuomenės ir žmonių labui. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkojame pretendentei. Matau, kad jau penki Seimo nariai yra užsirašę paklausti. Pirmasis klausia Seimo narys V. Gailius. Prašau.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama pretendente, jūsų akademinė veikla niekam nekelia abejonių. Prieš posėdį girdėjome labai šiltų atsiliepimų iš jūsų buvusių studentų, šiandien dirbančių Seime. Aš džiaugiuosi ta demokratine procedūra, šiandien vykstančia Seime, kadangi 30 %, tokia yra europinė patirtis, mokslininkų pretenduoja į aukščiausias teismines institucijas. Tikiuosi, mes jums padedant taip pat pasieksime tą rekomenduojamą procentinę dalį.
Mano klausimas jums. Ar jūs, kaip mokslininkė, manytumėte, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų ir pirmininkų skyrimo procedūra turėtų persikelti į parlamentą?
E. ZEMLYTĖ. Na, sudėtingas, gal ne tiek sudėtingas klausimas, kiek galbūt šiek tiek politinio pobūdžio. Aš manau, kad vis tiek svarbiausias etapas skiriant teisėjus į pareigas yra visa vertinimo procedūra, kurią kiekvienas kandidatas privalo pereiti nuo bendrųjų kompetencijų vertinimo iki teisinės kvalifikacijos. Tad galbūt atsakymas galėtų būti – ir taip, ir ne. Iš tiesų galėtų būti tokia analogiška procedūra, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas užsiima labai svarbiu teisės aiškinimu būtent administracinės teisės srityje. Tad aš kaip ir nematyčiau didelės reformos poreikio, bet nematyčiau ir galbūt labai didelių argumentų prieš, kodėl taip negalėtų būti.
PIRMININKĖ. Labai dėkojame. Seimo narys I. Vėgėlė klausia.
I. VĖGĖLĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Gerbiama pretendente, aš susipažinau su jūsų biografija ir matau, kad jūs esate dirbusi ne vienoje advokatų kontoroje, net keturiose. Iš tiesų net ir tampant advokatu reikia nueiti tam tikrą kelią, reikia pabūti padėjėju. Jūs pretenduojate į teisėjus, Aukščiausiojo Teismo teisėjus, net nepabuvusi teisėjo padėjėja arba teisėja bet kokiame kitame teisme.
Ir čia pažiūriu kitų kandidatų… Tai tiek gerbiamas A. Budrys, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, tiek ir gerbiamas I. Šulcas buvęs ir teisėju, ir taip pat dirbęs tam tikrą lektoriaus darbą. Jūs ateinate čia kaip iš akademinio tariamai pasaulio, bet tas, žinote, akademinis pasaulis – paprastai Aukščiausiojo Teismo teisėju skiriame profesorius, docentus, labai pasižymėjusius profesorius praktikus.
Šioje situacijoje mano klausimas yra galbūt susijęs su tuo, kad… Pažiūrėjau, Pretendentų į teisėjus atrankos komisijoje jūs buvote šešta kandidatė iš šešių. Klausimas susijęs su tuo, kaip jums atrodo, kai jus jūsų teisėjai, patys kolegos, atrankoje esantys, vertina jūsų kompetencijas taip, ką jūs pasakytumėte, ką jūs atnešite naujo, kodėl jūs galite su tokia savo biografija iš karto pretenduoti į pačias pačias aukščiausias ir reikšmingiausias Lietuvos Respublikoje teisėjo pareigas? Ačiū.
E. ZEMLYTĖ. Labai dėkoju. Aš visų pirma norėčiau patikslinti, kad Teisėjų atrankos komisijos sudarytame sąraše aš buvau trečia kandidatė iš šešių. Antrą ir trečią vietas skyrė, ten 0,0, kelios dešimtosios, iš esmės mes – antra ir trečia vieta – buvome įvertinti vienodai. Tai čia, matyt, pirmas būtų patikslinimas.
Antras patikslinimas. Vėlgi dėl advokatų kontorų aš norėčiau taip pat paminėti, kad aš gana stabilus ir lojalus žmogus, aš kontorų tiek nekeičiau, kontoros keitė pavadinimus, ir tai buvo susiję su kontorų pokyčiais. Iš esmės dirbau su profesoriumi V. Mikelėnu beveik 11 metų ir mūsų Ginčų nagrinėjimo skyrius buvo jo vadovaujamas, tiesiog tai buvo kontorų susijungimai ar pavadinimų keitimai.
Ir dėl teisėjo praktikos. Aš labai suprantu jūsų klausimą ir jisai yra absoliučiai natūralus, ir suprantu, kad jisai domina. Iš esmės ne veltui įstatyme yra numatyta ir akademinės bendruomenės narių galimybė pretenduoti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pareigas. Taigi ir įstatymas nepreziumuoja, kad ta patirtis yra būtina. Vėlgi tai yra formalus atitikimas, bet aš, aišku, norėčiau paaiškinti ir turinį, dėl to ir savo prisistatyme pabrėžiau, kad mano visa veikla, tiek praktinė, tiek akademinė, yra susijusi su ginčų nagrinėjimu ir glaudžiai susijusi su tuo, ką daro teismai. Bet svarbiausias dalykas, kad mano veikla yra labiausiai susijusi su sudėtingų ir kompleksinių klausimų sprendimu, kurie būtent ir yra sprendžiami Lietuvos Aukščiausiajame Teisme. Tarkime, bendrosios kompetencijos žemesniųjų instancijų teismai, kurių paskirtis yra užtikrinti teisminės gynybos prieinamumo principą ir jų, be abejonės, yra esminė funkcija Lietuvoje, tačiau darbo specifika tenai yra skirtinga. Todėl aš pretenduoju būtent į kasacinę instanciją, kuri labiausiai siejasi su mano sukaupta patirtimi ir kur matau save ir savo gebėjimus geriausiai būsiant panaudotus. Man atrodo, į visas dalis atsakiau. Jeigu ką nors pamiršau pakomentuoti iš jūsų ilgo klausimo, tai mielai papildysiu.
PIRMININKĖ. Tikrai viską kruopščiai atsakėte. Klausia Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama pretendente, šių metų pradžioje teko skaityti jūsų Advokatų profesinės bendrijos partnerio pono P. Miliausko komentarus apie laikinąsias apsaugos priemones energetikos srityje. Dirbant vykdomojoje valdžioje teko ne kartą susidurti, kai verslas dėl pirkimų konkuruoja, vieni kitiems bylas kelia ir įsivelia teismų karuselė, kuri labai stabdo projektus, tenka priiminėti įstatymus, numatyti įvairias išlygas, didesnes apsaugos priemones. Jūsų požiūris į tas laikinąsias apsaugos priemones, jų taikymą, adekvatumą, čia tobulintina sritis – mažinti, didinti, kaip išeiti iš šitos teismų karuselės?
E. ZEMLYTĖ. Populiariai aš sakau: į teisminius ginčus įsivėlęs žmogus ar įmonė jau tam tikra prasme yra pralaimėję. Tai iš esmės procesas yra dvišalis ir turime sverti visą laiką dviejų šalių interesus. Su laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra taip, kad dažniausiai suprantame jų vertę ir naudą tik tada, kai jau baigėsi visas procesas. Suprantame, kas laimėjo tą ginčą, ir tada galime pasakyti post factum, kad taip, reikėjo tų priemonių, nes kitaip mes dabar to sprendimo negalėtume įgyvendinti. Ir atvirkščiai, jeigu ieškinys yra atmestas, sakome: nereikėjo taikyti tų laikinųjų apsaugos priemonių ir dėl jų galbūt labai smarkiai nukentėjo verslo ar koks nors asmeninis asmens turtinis ar neturtinis interesas, visoks jisai gali būti. Bet laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos tam, kad galėtume užtikrinti būsimo teismo sprendimo vykdymą ir kad kaip tik nepadarytume teismų vieta, kur yra nagrinėjami popieriniai ginčai ir ginčo šalis gauna sprendimą, gauna žodžius, kas turi būti padaryta, bet jau to sprendimo neįmanoma vykdyti ir reikia pradėti naują bylą. Laikinosios apsaugos priemonės, be abejonės, yra reikalingos. Manau, kad nuo mano praktikos pradžios tai yra vienas iš tų institutų, kuris labiausiai keitėsi, ir jisai keitėsi šiaip teigiama linkme, atitinkamai panaikinant perteklinius reikalavimus, kai galima greičiau gauti. Specifinės taisyklės yra taikomos viešųjų pirkimų ginčuose, bet apskritai neturėti laikinųjų apsaugos priemonių tai yra tarptautiniu mastu žinomas institutas ir taikomas. Tiesiog kartais post factum yra pastebima, kad vis dėlto jų galbūt ir nereikėjo, bet atitinkamai teisė numato galimybę asmeniui reikalauti žalos atlyginimo dėl to, kad laikinosios apsaugos priemonės neteisėtai buvo pritaikytos. Įstatymų leidėjas yra kaip ir subalansavęs šalių interesus, nes čia šiuo atveju, kadangi kiekvienas ginčas yra dvišalis, tas interesų balansavimas kartais praktikoje galbūt ir nėra iki galo teisingas. Tai čia tokia kaina, kurią mes mokame už teisingumą ir siekį suderinti interesus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia Seimo narys A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pretendente, kadangi esate stovėjusi ir kitoje barjero pusėje – dirbote advokate, gal jūs galėtumėte atsakyti į klausimą, kodėl šiandien Lietuvoje mažiausią pasitikėjimą tarp institucijų turi teismai? Kur čia priežastis? Bet teismai, kaip rodo apklausos, apibendrintai ten, matyt, eina visos teismų grandys. Kodėl taip atsitiko Lietuvoje, kad, kai mes kūrėme naują sistemą, nauji žmonės atėję papildė, jūsų bendraamžiai, ir žmonės nepasitiki teismais? Ačiū.
E. ZEMLYTĖ. Labai dėkoju jums už tokį taiklų klausimą, kuris iš tiesų mane labai domina nuo pat studijų metų. Aš kaip šiandien atsimenu profesoriaus V. Mikelėno žodžius, kai jisai sakė: neįmanoma, kad teismais pasitikėtų visi, todėl, kad viena šalis ginčą pralaimi. Tiesiog natūrali emocinė reakcija yra tokia, kad čia turbūt ir neturėtume tikėtis kokio nors labai įspūdingo pasitikėjimo rodiklio, bet aišku, kad jisai Lietuvoje yra per žemas. Manau, tai yra susiję su tam tikrais įvykiais, prieš kelerius metus sukrėtusiais teismų sistemą.
Vėlgi kitas dalykas dėl teismų, kad iš tiesų dėl pasitikėjimo teismais turi dirbti ne tik teisėjai, kad visuomenė pasitikėtų teismais, nes teisėjas negali prieiti konkrečiai žmogui paaiškinti. Jisai surašo sprendimą ir tą sprendimą jau aiškina kiti asmenys. Čia labai svarbų vaidmenį, manau, atlieka ir advokatai, kurie komentuoja, ar teismo sprendimas yra teisingas, ar neteisingas, galbūt yra tam tikro subjektyvumo komentuojant tam tikrus sprendimus. Tarkime, galbūt tikrai galėtų prisidėti ir kitos visuomenės grupės. Bet aš galiu pasakyti gera, tokia džiugia nata: nuo to laiko, kai aš pradėjau praktinį darbą, teismai labai pasikeitė, mano požiūriu, į teigiamą pusę tiek dėl bendravimo su bylininkais ir interesantais, tiek dėl skaidrumo reikalavimų ir atvirumo. Aš tikrai labai nuoširdžiai tikiu, kad situacija keisis, bet, be abejonės, ir kitos visuomenės grupės, kurios yra tarpininkai tarp teismo ir žmogaus, labai tikiuosi, kad prisidės prie pasitikėjimo kėlimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Į visus klausimus yra atsakyta. Šiuo atveju mes nebalsuojame dėl kandidatų. Klausimas yra numatytas svarstyti komitete ir po to salėje bus svarstomas gruodžio 17 dieną. Pagrindinis komitetas, kaip ir paprastai dėl teisėjų skyrimo, yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Be abejo, dėl visų trijų. Dėkojame dar kartą kandidatams.
14.56 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI1 skyriaus pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-4009GR), Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17, 18, 20, 25, 27, 28, 30, 31, 39 ir 45 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIVP-4010GR), Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-4011GR), Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 1131, 351 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-4012GR) (pateikimas)
Tuomet kitas darbotvarkės klausimas, netgi klausimų grupė, nes yra vetuoti keturi teisės aktai, trys kaip lydimieji. Tai Žemės įstatymo kai kurių straipsnių ir vieno skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIV-4009 ir atitinkamai trys lydimieji teisės aktai. Tai prašysime taip pat… (Balsai salėje) Keturi. Ne, Sveikatos sistemos nėra. Yra trys lydimieji. Tai šiuo atveju prašysime gerbiamą A. Kabišaitį pristatyti pirmąjį veto dėl Žemės įstatymo.
A. KABIŠAITIS. Ačiū už suteiktą žodį. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-3124, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XIVP-3125, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-3126 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XIVP-3127.
Lietuvos Respublikos Seimas 2024 m. lapkričio 12 d. priimdamas Žemės įstatymo pakeitimo įstatymą, bazinio įstatymo 54 straipsnio pakeitimą ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo 110 straipsnio pakeitimą nustatė, kad administracinė atsakomybė atsiranda ir baudos skiriamos fiziniams ir juridiniams asmenims tik tais atvejais, kai savavališkai užimama arba naudojama valstybinė žemė, miškas, vandens telkiniai. Šiuo metu galiojančios teisės normos numato administracinę atsakomybę tiek už valstybinės, tiek už privačios žemės, miško, vandens telkinių savavališką užėmimą ir naudojimą. Kitaip tariant, Seimas, priimdamas pakeitimus, susiaurino administracinės atsakomybės ribas.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymai, o įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Šias nuostatas savo oficialiojoje doktrinoje išaiškino ir išplėtojo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Valstybė turi priedermę leisti atitinkamus įstatymus ir jais remdamasi ginti nuosavybę. Konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai.
Lietuvos teisinėje sistemoje yra būdingas vienodos teisinės apsaugos suteikimas tiek turtui, kuris priklauso valstybei, tiek turtui, kuris priklauso visiems kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Vien tik turto priklausymas nuosavybės teise valstybei savaime nereiškia, kad kėsinimasis į tokį turtą daro didesnę žalą viešajam interesui, todėl nevienodas valstybinės ir nevalstybinės žemės traktavimas yra nesuderinamas su konstituciniu visų asmenų lygybės principu. Argumentu nustatyti skirtingą teisinį reguliavimą priklausomai nuo nuosavybės teisės subjekto negali būti ir turimų finansinių ar žmogiškųjų išteklių stygius.
Siekdamas išvengti neigiamų teisinių pasekmių, kurios galėtų kilti teisėtiems nevalstybinės žemės savininkams, valdytojams ar naudotojams, Respublikos Prezidentas, grąžindamas priimtus įstatymus, teikia siūlymus, kuriais siekia palikti galioti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir užtikrinti, kad vienodai būtų saugoma tiek valstybinė, tiek ir nevalstybinė žemė, miškai ir vandens telkiniai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju Prezidento patarėjui. Matau užsirašiusius du Seimo narius klausti. Pirmas – S. Gentvilas. Prašau. Nematau, nėra salėje. Tai L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽ-KŠSF). Laba diena, aš čia. Iš tikrųjų manau, kad šitas įstatymo pakeitimas buvo darytas todėl, kad yra susijęs su valstybei svarbiais projektais, ar ne, jų įgyvendinimu. Kaip jums atrodo, ar Prezidentas pasakė savo nuomonę būtent vertindamas valstybei svarbių projektų įgyvendinimą su šito įstatymo pakeitimais?
A. KABIŠAITIS. Respublikos Prezidentas, negrąžindamas tuo pagrindu, kas būtų susiję su svarbiais projektais, iš principo pasakė, kad tenai jis nemato kokių nors pažeidimų ar teisėkūros trūkumų. Teisėkūros trūkumus matė tiktai tuos, kad, kai mes išskiriame, skirtingą gynybą suteikiame valstybinei ir nevalstybinei žemei, tada išeitų, kad mes, skirdami didesnę apsaugą valstybinei žemei, iš principo, na, pažeidžiame interesus privačios žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų, nes jie jau būtų priversti gintis savo jėgomis, tai yra kreipdamiesi į teismą dėl kiekvieno pažeidimo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Daugiau klausimų nėra. Kalbėti už ir prieš norinčių taip pat nėra. Balsuosime 15 val. 30 min.
15.00 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-4178GR) (pateikimas)
Tuomet prašysime pristatyti antrąjį Prezidento dekretą – dėl Sveikatos sistemos įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4178. Prašom. Prezidento vyriausioji patarėja I. Segalovičienė.
I. SEGALOVIČIENĖ. Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, Prezidento veto tikslas – grąžinti Seimui svarstyti posėdžio pirmininkės pristatytą jau kadenciją baigusio Seimo priimtą įstatymą, kurio nuostatos, Prezidento įsitikinimu, kelia iš tikrųjų reikšmingų rizikų Lietuvos sveikatos sistemai.
Šalies vadovo sprendimą vetuoti šį įstatymą lėmė keli motyvai. Pirmas. Nebuvo sukurtas efektyvus Seimui grąžinamo įstatymo nuostatų įgyvendinimo kontrolės teisinio reguliavimo mechanizmas. Po šio įstatymo priėmimo Seimas balsavo dėl kartu su įstatymu pateikto įgyvendinamojo įstatymo projekto priėmimo, tačiau įgyvendinamasis įstatymas taip ir liko nepriimtas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad atitinkamai nebuvo sukurtas ir efektyvus įgyvendinimo kontrolės teisinis reguliavimas. Nenustačius veiksmingų kontrolės mechanizmų, iš tiesų išlieka labai didelė rizika dėl piktnaudžiavimo. Maža to, nebuvo atliktas ir šių įstatymų antikorupcinis vertinimas.
Pažymėtina ir tai, kad šio įstatymo ir įgyvendinamojo įstatymo (jis nebuvo priimtas) siūlomi įsigaliojimo terminai skyrėsi. Šio įstatymo įsigaliojimo data yra sausio 1 diena, tuo tarpu įgyvendinamasis įstatymas turėjo įsigalioti tik liepos 1 dieną. Taigi, net jei ir būtų priimtas įgyvendinamasis įstatymas, būtų labai rimtas laiko tarpas, kuomet išduotų siuntimų priežiūra ir kontrolė nebūtų buvusi pradėta vykdyti. Toks siūlymas tikrai kelia pagrįstų abejonių dėl Seimui grąžinto įstatymo atsakingo ir skaidraus valdymo principų taikymo. Į tai negalime nereaguoti.
Antras svarbus motyvas, pasak Prezidento, yra teisėkūros kokybė. Svarbu pabrėžti, kad priimant įstatymą nebuvo įvertintas įstatymo poveikis Privalomajam sveikatos draudimo fondui, nepateikti jokie ekonominiai kaštų ir naudos skaičiavimai ir prognozės dėl įstatymo įgyvendinimo. Svarstymo Seime metu buvo keltas klausimas dėl būtinybės prašyti Vyriausybės išvados, tačiau to nebuvo padaryta. Taigi įstatymas tikrai priimtas be valstybės vykdomosios valdžios nuomonės, oficialios nuomonės, ir pozicijos. Todėl iki šiol lieka neaišku, ar antrinio ir tretinio lygio sveikatos sistemos įstaigos iš tiesų yra pasiruošusios suvaldyti srautus, priimti tuos neprognozuojamus srautus pacientų, kurie ateis į sistemą gauti antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros paslaugų.
Trečias labai svarbus, turbūt esminis motyvas. Nekontroliuojamas siuntimų antrinės ir tretinės sveikatos priežiūros paslaugoms gauti kiekis, labai tikėtina, išbalansuotų pačią sveikatos sistemą, nacionalinę sveikatos sistemą. Įsigaliojęs įstatymas iš tiesų, atrodo, keičia nedaug, bet esmingai keistų pačią sveikatos sistemą. Lietuvos nacionalinė sveikatos sistema šiandien yra sudaryta tuo pagrindu, kad būtų užtikrintas bendras sveikatos reikalų tvarkymas šalyje, socialinis teisingumas, efektyvus išteklių valdymas ir jų integravimas į bendrą sistemą, jų planavimas ir naudojimas, atsižvelgiant į nacionalinius strateginius sveikatos tikslus ir pažangos uždavinius, užtikrinamas koordinuotas procesas ir, kas svarbiausia, kontrolė. Tuo tarpu, priėmus įstatymą, bet nepriėmus įgyvendinančio įstatymo, Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai nepriklausančios įstaigos ir jų gydytojai, išdavę siuntimus, nebus iš esmės jokia forma kontroliuojami, nes Ligonių kasos siuntimų išdavimą kontroliuoja tik Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos įstaigos: patį paslaugų kiekį, kokybę ir atitiktį jos taikomiems reikalavimams. Todėl ne LNSS įstaigose išduoti siuntimai antrinei ir tretinei sveikatos priežiūros paslaugai gauti, nekontroliuojamas jų kiekis, labai tikėtina, išbalansuotų pačią sistemą, ypač išteklių planavimą ir teisingą jų paskirstymą, kas sutrikdytų valstybės laiduojamų nemokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Ir galiausiai, gerbiamieji, paskutinis Prezidento motyvas yra tas, kad šis įstatymas, jeigu jis būtų priimtas, gali iš tiesų dar labiau padidinti sveikatos nelygybę. Gerbiamieji, sveikatos nelygybė jau dabar Lietuvoje yra iš tikrųjų labai didelė. Vienas pagrindinių tai patvirtinančių rodiklių yra sveikatos priežiūros išlaidų dalis iš savo kišenės (angliškai out of pocket expenditure), kuris rodo labai prastą Lietuvos situaciją. Aktualiausi 2022 metų Eurostato duomenys mums rodo, kad Lietuva jau pasiekė 32 % rodiklį. Tai yra ketvirtas Europos Sąjungoje rezultatas po Serbijos, Belgijos… Bulgarijos, atsiprašau, ir Graikijos, o Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad 15 % tai yra tas rekomenduotinas dydis. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tikrai dominuoja gana ryškiai žmonių mokėjimai iš savo kišenės. Palyginkime: Estijoje šitas rodiklis yra 23 %, Čekijoje – 14 %, Švedijoje – 13 %, Vokietijoje – 11 %. Iš tiesų tai yra mums labai rimtas signalas, kad viešo ir privataus finansavimo santykis yra keliantis labai didelį susirūpinimą ir kviečiantis imtis sprendimų. Sveikatos paslaugų prieinamumas šiuo metu tikrai nėra geras, ir jeigu mes priimtume šitą įstatymą, tikrai galėtume padidinti sveikatos nelygybę dar labiau.
Įstatyme nėra numatyta kaip nors valdyti tokių ne LNSS įstaigų išduotų siuntimų kiekio ir pagrįstumo. Tai tikrai galėtų atnešti didelių rizikų, ir rizikų ne tik pačioms įstaigoms, bet ir žmonėms gali tekti patirti papildomų išlaidų iš savo kišenės sveikatos priežiūros paslaugoms. Todėl, Prezidento įsitikinimu, negalime leisti šiuo įstatymu dar labiau išbalansuoti mūsų sveikatos sistemos. Turime užtikrinti sveikatos sistemos išteklių teisingą paskirstymą ir užkardyti galimą paslaugų sutrikdymą.
Taigi, remdamasis šiais motyvais, Prezidentas G. Nausėda siūlo pristatytą Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą laikyti nepriimtu. Gerbiami Seimo nariai, kviečiu palaikyti Prezidento veto. Ačiū, esu pasiruošusi atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Labai jums dėkoju. Turime 5 klausiančius Seimo narius. Prašom. Seimo narys R. J. Jankūnas.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Atsiprašau, aš norėjau kalbėti užsirašyti, ne klausti.
PIRMININKĖ. Čia ne tas žanras. Tiesiog diskusija, matyt, ne šiandien vyks. Jūs atsisakote klausti tuomet? Jūs dėl motyvų galite įsirašyti, dar galimybė yra. Tuomet Seimo narys J. Olekas klausia.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Ačiū, gerbiama pranešėja. Man atrodo, kad jūs labai aiškiai išdėstėte motyvus, dėl ko Prezidentas vetavo. Aš galiu sutikti dėl pirmosios dalies, kad buvusi dauguma neteisingai padarė, netvarkingai, nepateikdama įstatymo įsigaliojimo. Bet ar jums žinoma, kad ligonių kasos lyg buvo pateikusios paskaičiavimą, kad jos galvoja, kad net sutaupys lėšų, kada turės tokią galimybę, nes gydytojas, turintis licenciją, dirbantis ir matantis, kad pacientui reikia pagalbos, dabar negali to suteikti. Tai ar teisingai supratau, kad sutvarkę visus teisinius dalykus mes iš tikrųjų galėtume sudaryti galimybę, kad ir privačiai dirbantis gydytojas galėtų nukreipti pacientą ar išrašyti jam vaistus, jeigu jam to reikia? Ačiū už atsakymą.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Su įstatymu susijusiuose dokumentuose, aiškinamajame rašte nebuvo jokių ekonominių paskaičiavimų ir tikrai nėra oficialių duomenų ir vertinimo, todėl, na, tikrai kelia pagrįstų klausimų šitas aspektas. Be jokios abejonės, Vyriausybės ir gerbiamų Seimo narių iniciatyva šitas įstatymas tikrai gali būti taisomas, bet tikrai kviestume pasižiūrėti ir iš esmės, tai yra ne tik kokių teigiamų pasekmių galėtų turėti, bet ir kokių ilgalaikių pasekmių, ypač neigiamų, galėtų turėti ilgalaikėje perspektyvoje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (NAF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji vyriausioji Prezidento patarėja, na, apie buvusią arba nueinančią valdžią turbūt neverta net ir kalbėti, kodėl jie šiuo klausimu pastatė vežimą prieš arklį, bet vis dėlto jūsų įžvalgos, kaip reikėtų tas eiles mažinti? Aš suprantu, krūvis bus didesnis, na, sakykime, visai sistemai, antrinei, tretinei medicinos sistemai, bet eilės? Žmonėms reikia, kad būtų paslauga prieinama. Tą garantuoja ir Konstitucija, ir visi teisės aktai. Jie pabandė savaip. Tai dabar jūs sakote, kad poįstatyminiai aktai vėlavo, bet jeigu mes dar atidėsime kurį laiką, tai vėlgi bus piliečiai nepatenkinti negaudami jiems garantuotų paslaugų. Labai ačiū.
I. SEGALOVIČIENĖ. Dėkoju jums už klausimą. Iš tiesų toks įstatymas, koks jis buvo priimtas, be įgyvendinamųjų įstatymo dokumentų, tikrai nesuponuoja niekaip manyti, kad eilės galėtų mažėti, atvirkščiai – gali susidaryti ir tokia situacija, kad eilės gali ir padidėti todėl, kad nekontroliuojamas, nepagrįstas siuntimas į pačias brangiausias antrines ir tretines paslaugas ten, kur… žinome, kad ir tretinių, ir antrinių paslaugų tikrai labai labai daug turime ir viešajame sektoriuje, gali sudaryti neproporcingas eiles ir pati sveikatos, nacionalinės sveikatos sistema negalėtų numatyti tų papildomų srautų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama pranešėja, suprantu, kad priėmus šį įstatymą nei daugiau gydytojų, nei slaugytojų nepadaugėtų, ir todėl šitas įstatymas tikrai jokiu būdu nesumažintų eilių. Mano klausimas būtų, kodėl, jūsų nuomone (aš remiu tai, ką siūlo Prezidentas, nebalsavau už šitą įstatymą), buvo pasirinktas vienas iš paskutinių posėdžių šitam įstatymui priimti, nors buvo ketveri metai šitai problemai išspręsti, kaip jūs galvojate?
I. SEGALOVIČIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų sunku atsakyti, turbūt atsakymas galėtų būti labai platus ir tų versijų gali būti labai įvairių – nuo to, kad galbūt norėta iš tikrųjų nuoširdžiai sumažinti eiles, o galbūt kitoje to viso atsakymų spektro pusėje galėtų būti ir kiti motyvai. Į ką mes atkreipėme dėmesį iš tiesų, kad, na, tai, kad įstatymas buvo neišdiskutuotas, neturime nė Vyriausybės nuomonės, nepadarytas antikorupcinis vertinimas, uždega tikrai raudoną lemputę šitam teisės aktui ir jo poveikiui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė klausia Seimo narė B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiama pranešėja, 100 % pritariu Prezidento abejonėms todėl, kad dideliu greičiu vyksta viešųjų sveikatos paslaugų privatizavimas. Mano klausimas būtų toks: galvojant, kaip pristabdyti gydytojų migraciją iš viešųjų įstaigų į privačias, galbūt mes turėtume giliau apsvarstyti, ką daryti ribojant būtent privačių įstaigų finansavimą ir kartu didinant gydytojų, dirbančių viešosiose įstaigose, atlyginimus?
I. SEGALOVIČIENĖ. Ačiū už klausimą. Kaip ir savo pristatyme paminėjau, tikrai skaičiai, rodiklis, būtent sveikatos priežiūros išlaidų dalis, kurią žmonės moka iš savo kišenės, šiandien yra jau grėsmingai didelė. Akivaizdu, kad sistema yra išbalansuota ir ją reikia sudėti į savas vietas. Iš tiesų tų priemonių reikia nemažai, bet turbūt klausimas būtų ir jį reikia kelti taip: ne riboti privatų sektorių, bet sudaryti viešajam ir privačiam sektoriams lygias konkurencines sąlygas. Tai yra tikrai labai svarbus aspektas. Akivaizdu, kad itin reikšmingą dalį visoje šitoje dėlionėje užima ne tiktai siuntimai, bet ir kiti reikalavimai, kurie yra taikomi sveikatos priežiūros įstaigoms, ar jie yra vienodi visiems.
Lygiai taip pat svarbus aspektas, kurį reikia svarstyti ir priimti tikrai principingus sprendimus, tai yra priemokų už sveikatos paslaugas klausimas. Turime sau kelti klausimą, kokia priemokų sistema Lietuvoje turi būti: ar lygi, nepaisant, privataus ar viešojo sektoriaus ta paslauga teikiama, ar kažkoks kitas modelis. Čia yra turbūt tos pagrindinės dalys, dėl kurių ir turėsime svarstyti, dirbti ir apsispręsti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių klausti nėra. Dėl motyvų kalbėti norinčių taip pat neturime. Balsavimas bus kažkur už 13 minučių, kai išklausysime dar dviejų teisės aktų pristatymą. Tai yra projektas Nr. XVP-23 ir lydimasis projektas Nr. XVP-24 – Kelių priežiūros ir Kelių įstatymo pakeitimai. Matau, kad pranešėjas Prezidento patarėjas R. Dilba jau yra, tai maloniai prašom pristatyti.
Per šoninį mikrofoną gerbiama D. Asanavičiūtė.
D. ASANAVIČIŪTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasveikinti čia, Seime, Airijos Monahano mieste įsikūrusios lituanistinės mokyklos „Lietuvos vaikai“ mokinius ir mokytojus. Sveiki atvykę į Lietuvą. Ačiū, kad mus aplankėte. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkui jums. Prašom, gerbiamas patarėjau.
15.18 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 6, 7, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XVP-23, Kelių įstatymo Nr. I-891 3, 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XVP-24 (pateikimas)
R. DILBA. Labai dėkui. Gerbiami Seimo nariai, vadovaujantis šių metų lapkričio 22 dienos Respublikos Prezidento dekretu, yra teikiami du įstatymų pakeitimai. Tai yra Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimas ir Kelių įstatymo pakeitimas. Šių teikiamų įstatymų projektų tikslas yra palengvinti ir pagerinti sąlygas savivaldybėms tvarkyti savo kelių ir susijusią infrastruktūrą. Reikėtų pažymėti, kad šie įstatymų pakeitimai iš esmės nedidina paties Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, todėl neturi poveikio fiskalinei drausmei, tačiau sudaro sąlygas ateityje iš tikrųjų siekti didesnio kelių finansavimo.
Keli metai iš eilės didėjant šalies biudžeto sumai, pačiam biudžetui, skiriamam valstybinės reikšmės strateginiams kelių objektams tvarkyti, lėšų suma, skirta vietinės reikšmės kelių tvarkybai, nedidėjo, o, atsižvelgiant į infliaciją, de facto ir mažėjo. Prezidentui su komanda lankantis regionuose tikrai įsitikinta ir buvo išgirstas savivaldybių balsas, kad jos patiria didelę biurokratinių trukdžių problemą, ypač kai yra siekiama tvarkyti ne tik kelių infrastruktūrą, bet ir susijusią infrastruktūrą, kuri yra kelio apsaugos zonoje arba kelio žemėje. Pavyzdžiui, dėl vandentiekio arba šilumos trasų, kurios eina per kelią, per kelio žemę, pati savivaldybė negalėdavo iš karto imtis spręsti infrastruktūrinių problemų – turėdavo laukti, kol gaus suderinimus iš įmonės „Via Lietuva“. Tai iš tikrųjų užtrukdavo ir procesai tapdavo ypač ilgi.
Taigi, kokie yra siūlymai dėl šių įstatymų pakeitimų? Pirmiausia yra siūloma panaikinti ribojimą savivaldybėms dėl Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų investavimo. Siūloma atsisakyti imperatyvios nuostatos, kad ne mažiau kaip 50 % skiriamų lėšų turi būti skirta kapitaliniam remontui atlikti. Iš tikrųjų šis aspektas yra išdiskutuotas tiek su specialistais, tiek su inžinieriais. Iš tikrųjų atėjo turbūt tas laikas, kada galima pasitikėti savivaldybėmis, jos savo lygmens kelius galės tvarkyti be šio vadinamojo apribojimo, vadinasi, tikėtina, kad už tą pačią lėšų sumą galės atlikti daugiau darbų. Galbūt būtent šiek tiek su mažesniais reikalavimais, tačiau sudarys galimybę sutvarkyti didesnį kelių kilometrų skaičių.
Antras pakeitimas. Yra siekiama savivaldybėms suteikti daugiau laiko registruoti visus savo kelius Nekilnojamojo turto registre ir skaičiuoti būtent kiekvienai savivaldybei tenkančią kelių plėtros ir priežiūros dalį. Iš tikrųjų pačios savivaldybės turėtų būti suinteresuotos kuo greičiau atlikti vadinamąją kelių inventorizaciją, tačiau matome, kad dar daug savivaldybių yra to nepadariusios, ir numatoma nukelti terminą iki 2027 metų.
Trečias pokytis, kuris yra siūlomas, tai yra per dvejus metus padidinti vietinės reikšmės keliams skiriamo Kelių plėtros ir priežiūros programos biudžeto dalį 10 %, paskirstant juos per dvejus metus, tai yra didinant kiekvienais metais, ateinančiais 2025 metais – 5 %, 2026 metais – dar 5 %. Iš viso 2026 metais papildomai savivaldybės iš Kelių plėtros ir priežiūros programos gautų apie 54 mln. eurų ir procentas padidėtų apie 43 %, lyginant su valstybinės reikšmės keliams tenkančiomis lėšomis.
Ketvirtas pakeitimas. Yra siekiama suteikti daugiau savarankiškumo savivaldybėms tvarkyti miestuose ir miesteliuose esančius valstybinių rajoninių kelių ruožus. Kol kas pirmajame etape kalbama apie 800 kilometrų per visą šalį, tai vidutiniškai kiekvienai savivaldybei tenka maždaug 16 kilometrų kelių ruožai būtent miestų ir miestelių teritorijose, tai yra ten, kur savivaldybės galėtų turėti laisvę veikti daug greičiau, daug efektyviau ir prisiimti atsakomybę už miestuose, miesteliuose esančią kelių infrastruktūrą. Taip pat, kaip kalbame, finansavimas lygiagrečiai irgi didėtų 10 %.
Galiausiai vienas iš turbūt paskutinių šių įstatymų pakeitimų aspektų yra suteikti galimybę, kad mokesčiai, tai yra vinjetės už naudojimąsi keliais didžiagabaričiams, sunkiasvoriams, už eismo ribojimus, taptų „Via Lietuva“ savarankiškomis pajamomis. Kaip žinoma, jau nuo praeitų metų įmonė yra akcinė bendrovė. Iš tikrųjų siekiant, į ateitį galvojant apie Kelių fondą, tai iš tikrųjų pačios įmonės savarankiškų pajamų didinimas, kuris būtų nukreiptas į naujų kelių projektų įgyvendinimą, būtų pirmas ir labai tikslingas žingsnis.
Taigi, tikimės, kad priimti siūlomi pakeitimai duos teigiamą efektą: kelių tvarkymas miestuose ir miesteliuose kainuos mažiau, už tą pačią sumą bus galima padaryti daugiau darbų, sumažės biurokratija, nereikės laukti savivaldybėms perteklinių derinimų su „Via Lietuvaׅ“ ir bus grąžintas būtent savivaldybėms tenkantis didesnis procentas nuo Kelių plėtros ir priežiūros programos lėšų tam, kad galėtų, prisiimdamos didesnę atsakomybę už kelių tinklą, turėti lėšų jiems ir tvarkyti.
Įstatymų projektiniai siūlymai buvo derinti ir diskutuoti ilgą laiką tiek su ministerijomis, tiek su „Via Lietuva“ ir su savivaldybių asociacija, ir savivaldybių merais. Kviečiame Seimo narius pritarti įstatymo projekto svarstymui. Mielai atakysiu į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju už išsamų pristatymą. Ir tuomet klausimai. Matau, Seimo narė R. Baškienė. Maloniai prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, Jūs siūlote įstatymo įsigaliojimą jau nuo kitų metų sausio 1 dienos. Aišku, labai svarbu ir aktualu, nes šiuo teikiamu įstatymo projektu jūs teikiate daug naudingų, reikalingų pataisų, tačiau tikriausiai atkreipiate dėmesį į Teisės departamento išvadas ir į teiginį, kad jau suformuotas valstybės biudžetas. Ir šitos datos sutapimas: sausio 1 dienos ir valstybės biudžeto svarstymas lyg mažai sąveikauja tarpusavyje. Tai būtų vienas dalykas.
Antras klausimas ir pastebėjimas būtų, ar tikrai Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonę išgirdote? Ir ar merai būtent tokiam teisiniam reguliavimui, kurį siūlote, pritaria? Ačiū.
R. DILBA. Dėkui labai už klausimą. Iš tikrųjų dar kartą, kaip ir minėjau pradžioje, šiuo pasiūlymu nedidiname paties biudžeto ir nedarome, taip sakant, spaudimo biudžetui ir fiskalinei drausmei. Mes tiktai ką siūlome, tai yra perskirstyti to biudžeto, kelių biudžeto, viduje esančią proporciją. Ir paprastai po patvirtinto biudžeto kitų metų kalendoriniais metais Vyriausybei yra teikiama būtent Kelių plėtros ir priežiūros programos sąmata ir joje jau yra detalizuojama konkrečiai, kokioms veikloms yra numatomos paskirstyti tos lėšos. Tai čia matome, kad niekaip nepaveikiame, kaip sakant, biudžeto dydžio, o tiesiog tiktai savivaldybių naudai padidiname proporciją. Tai yra vienas turbūt aspektas, atsakant į jūsų klausimą.
O kitas dėl savivaldybių, tai taip. Su pačiu Savivaldybių asociacijos prezidentu dar ir prieš perrinkimą kalbėjome ir gavome jo pritarimą, po perrinkimo irgi buvo jo teigiama pozicija. Tikrai daugelį merų esame apklausę Regionų forume. Iš tikrųjų tokius pritarimus gavome, nes liečia tiktai labai nedidelę tą, kaip sakyti, kilometrų kelių skaičių. Bet pradedame ne nuo drastiško pakeitimo, o palaipsniui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Seimo narys A. Zuokas. Bet aš jo nematau, nėra salėje. Tuomet Seimo narė R. Tamašunienė. (Skambina varpeliu)
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų aš visada esu už, kad padidintume vietinės reikšmės keliams finansavimą. Bet teisingai pastebėjo kolegė Rima, kad nedidiname bendro KPP programos lėšų krepšelio, tai mes paliekame kurias nors kelių kategorijas be tinkamos priežiūros. Nekalbu apie naujus infrastruktūrinius kelių gerinimo projektus. Mano klausimas yra: jeigu tai yra krašto ar rajoninis kelias ir tam tikras atkarpas, tai yra per miestelius, greičiausiai, perims savivaldybės, įrengs jau tikriausiai iš savo lėšų visą reikalingą infrastruktūrą, nes tas, kas atiteks, procentine išraiška, tikrai tų lėšų nepakaks. Bet kaip bus su priežiūra? Kaip bus su priežiūra, jeigu viena didžioji dalis kelio, tarkime, krašto kelio, priklausys „Via Lietuva“? Jinai pavalys iki miestelio, o paskui tą atkarpą per tą miestelį pravažiuos ir vėl ta plūgą nuleis jau už miestelio ribos, nes kelio kategorija, nuo to, kad mes paskirstome savininką, jinai neturėtų pakisti. Vis tiek to kelio svarba ir reikšmė, ir kartu to pasekmės, kaip priežiūros intensyvumas, atnaujinimas, turėtų būti, mano vertinimu, drauge.
R. DILBA. Labai dėkui. Labai svarbus ir taiklus klausimas. Pirmiausia vėlgi prisimenate, kad mes šituo siūlymu neužkrauname tiktai atsakomybės savivaldybėms, vadinasi, neperduodame tiktai kelių ir čia sustojame. Mes, kaip ir minėjau, didiname finansavimą, tai reiškia 54 mln. didės proporcingai pagal perimtų kelių skaičių, plius atsiras dar nuo 2027 metų ir savanoriškas dalyvavimas tokioje kelių perėmimo programoje su papildomu finansavimu. Tai vienas momentas.
Antras momentas, kalbame tik apie rajoninius kelius, apie krašto ne šiuo etapu. Rajoniniai keliai iš tikrųjų yra įvairios būklės. Tikrai juos, aišku, dabar taip vienu metu labai sunku suinventorizuoti, kai kuriose savivaldybėse tikrai jie bus geresni, kai kuriose mažiau geri.
Dėl priežiūros. Priežiūra iš tikrųjų bus vykdoma, vėlgi palikta laisvė, bus galima vykdyti tiek pačiai savivaldybei, tiek sudarant bendradarbiavimo sutartį su „Kelių priežiūra“. „Kelių priežiūra“, kalbėjome, tikrai neatsisakytų tą darbą atlikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitas klausiantis – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų yra ir gerų punktų, ką siūlote, bet, kaip sako, šaukštas deguto gali visą medaus statinę sugadinti, taip ir dabar. Ne veltui Lietuvoje keliai yra paskirstyti į regioninius, kuriais rūpinasi „Via Lietuva“, ir savivaldybinius. Tai aš dabar paprastą situaciją jums noriu nupiešti: sniego prisnigo, dabar už regioninius kelius „Kelių priežiūra“ atsakinga. Ir yra valandos, per kiek laiko nuvalyti viską. Netgi Vilniuje – tu nuvažiuoji į Vilniaus prižiūrimą, – jie yra tragiški. Tai dabar tokį kelią atidavus, pavyzdžiui, Vilniui, jis taip pat taps tragiškas. Tai kodėl jūs norite rizikuoti saugumu, kelių priežiūra ir kitais dalykais? Tą mintį buvo atnešę netgi į 2016–2020 metų kadencijos Seimą ir mes pasakėme griežtą ne. Kodėl? Pasakėme – taip, gerai, suremontuokime kelią, jį padarykime geros būklės ir tada perduokime savivaldybei, o ne numeskime blogą kelią, tegu rūpestis ant jų pečių. Tai kodėl toks yra tikslas? Nes tas kelių procentų finansavimo padidinimas yra ašaros. Už tas ašaras tu nei sniego nenuvalysi, nei druskos pabarstysi. Tai kam tą reikia daryti?
R. DILBA. Labai dėkui už klausimą. Vėlgi finansavimas, sakome, iš tikrųjų taip, yra nepakankamas. Tikrai tikimės, kad su Kelių fondo idėja apskritai finansavimas didės. Kuo labiau didės bendras finansavimas, tuo savivaldybės, irgi padidinus procentą, gaus daugiau lėšų. Vienas dalykas – užkoduojame būtent didesnį finansavimą savivaldybėms.
Antras dalykas – iš tikrųjų su tokiu kad ir nedideliu finansavimu, bet mes vėlgi perduodame Lietuvos mastu palyginti tiktai nedidelę dalį kelių, tai yra tik 800 kilometrų per visą Lietuvą. Kaip ir sakiau, apie 16 kilometrų pasiskirsto kiekvienoje savivaldybėje.
Ir trečias dalykas – pačios savivaldybės ir vietos savivaldybių atstovai kalba, kad kartais jiems yra daug operatyviau ir greičiau nusivalyti kelią patiems, negu laukti „Kelių priežiūros“. Ir čia iš tikrųjų atveriame galimybę pačioms savivaldybėms rinktis: arba pačioms organizuoti kelio valymą, arba sudaryti sutartį su „Kelių priežiūra“, tuomet jau jinai tą darbą atliktų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė klausianti yra Seimo narė B. Vėsaitė. Labai atsiprašome, ne tą klausiančiųjų lentelę gavome. Seimo narys E. Kirkutis. Labai atsiprašau.
E. KIRKUTIS (LVŽ-KŠSF). Ačiū. Mano klausimas yra toksai: kadangi nedidėja, na, proporcine dalimi tikrai nedaug didėja finansavimas, ar techniškai skaičiuojant buvo skaičiuota, per kiek laiko tas visas perėmimas pereitų? Ir ar nebūtų tiesiog atsakomybės permetimas į savivaldybės ir savivaldybių biudžetus? Matome, kad krašto keliams per „Via Lietuvą“, per Susisiekimo ministeriją nepavyksta niekaip susitvarkyti ir apeliuojama į savarankiškus savivaldybių biudžetus, kad savarankiški savivaldybių biudžetai būtų apkrauti dar viena funkcija – gyventojų reikalavimu tvarkyti magistralinių kelių atkarpas, na, regioninių, paversime iš vieno į kitą, ir ar nepadarysime dar didesne našta savivaldybėms ir merams ant pečių, norėdami būti geri? Nors tai yra valstybinės reikšmės ir yra apeliuojama būtent į saugumą. Kaip minėjo kolegos Rita ir Valius, pavyzdžiui, toliausiai esantis, toli nuo miesto, rajono centro esantis miestelis, kuris turi kokių 200 metrų kelią, kuris pavirs į, na, savivaldybės turtą, jis tikrai nebus taip prižiūrėtas, kaip kad regioninis kelias, kuriuo pravažiuoja tikrai 100 automobilių. Tai padarys papildomą biurokratinę naštą, nes reikės dėl tų 200 metrų vykdyti viešąjį konkursą. Negalės tiesiog atiduoti, gali laimėti bet kas gi, kas mažiausią kainą pasiūlys. Ar nuo to nenukentės gyventojai? Tai tikrai tikrai pačiose pavojingiausiose vietose. Tai yra miesteliai, kur yra žmonių koncentracija, kur daugiausiai žmonės juda automobiliais. Ar nepasidarys ten pavojus ir nepadidės avaringumas keliuose?
R. DILBA. Taip, dėkui už klausimus. Ir iš tikrųjų apie šitas temas buvo kalbėta vėlgi su savivaldybių atstovais, važiuojant irgi regionuose. Tai dar kartą primenu, kad mūsų pagrindinis iš tikrųjų visų turbūt čia tikslas… Matome ilgametį vadinamąjį kelių infrastruktūros nedafinansavimą. Mes šituo įstatymo pakeitimu užkoduojame didesnį procentą, skiriamą savivaldybių keliams. Tai tikrai nuo Seimo valios priklausys. Jeigu finansavimas keliams didės pagal procentinį skaičiavimą, savivaldybės gaus jau tada ne kiekvienais metais po 27 mln., bet daug daugiau. Už tas lėšas, kaip ir minėjau, galės laisvai pasirinkti, ar pačios tvarkysis kelius, ar tęs bendradarbiavimą su kelių priežiūra, jeigu tokia kokybė ir greitis jas tenkina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir Seimo narys L. Urmanavičius.
L. URMANAVIČIUS (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų, tikrai sveikintina iniciatyva atidėti terminus tiek dėl vietinių kelių, tiek dėl gatvių registravimo, nes tikrai savivaldybės susiduria su labai daug iššūkių dėl pačios žemės, žemės reformos ir žemės klausimų tvarkymo. Aš tiktai noriu… Susidaro toks įspūdis, kad lyg mes… Ko nepadaro akcinė bendrovė „Via Lietuva“, nes infrastruktūrinių problemų sprendimas… Vienaip ar kitaip ta gatvės atkarpa iš vienos pusės prasidės regioniniu arba krašto keliu ir baigsis. Vis tiek vienaip ar kitaip reikės derinti projektus, viską, infrastruktūrinius dalykus su ta pačia akcine bendrove „Via Lietuva“. Ar mes tuo ne tik kad perduodame atsakomybę, tuo pačiu nudėvėtą turtą, bet ir sakome: savivaldybės, susitvarkykite, nes valstybė nepajėgia su tuo susitvarkyti? Toks turbūt būtų klausimas.
R. DILBA. Tai, be abejo, iš tikrųjų šitie aspektai tikrai buvo vertinti ir tikrai nebūtumėme turbūt tokio įstatymo pakeitimo teikę, jeigu nebūtumėme plačiai derinęsi su savivaldybių merais. Matome, kad daugiau nusiskundimų girdėdavome iš merų, kad jie neturi galimybės patys greitai reaguoti į… Galbūt kur nors ar stotelę reikia rengti prie rajoninio kelio, miestelyje ar panašiai. Tai čia kaip tik matome tokios biurokratinės naštos mažinimą, nes tikrai reikės daug mažiau derintis su „Via Lietuva“.
PIRMININKĖ. Dėkojame už atsakymą. Seimo narys B. Ropė.
B. ROPĖ (LVŽ-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas vyriausiasis patarėjau, iš tikrųjų galbūt jūs jau turite kažkiek paskaičiavę, ko gi daugiau perduodate – darbų ar pinigų? Man teko dalyvauti kuriant šitą metodiką, tai jinai buvo praktiškai visai kitokia – buvo savivaldos kelių pagrindu pastatyta, o valstybės kelių buvo atskira sistema. Iš tikrųjų, jinai veikia neblogai, bet paskui kiekvieną sykį vis buvo noras perimti pinigus, paliekant teises ir vykdant papildomą kontrolę. Jūsų žiniai, iki 2000-ųjų metų miestų gatvės buvo tiesiamos, asfaltuojamos nedarant pagrindų. Reikia iš esmės visas centrines dabar perdaryti. „Via Lietuva“ tai puikiausiai supranta. Jie uždės kontrolę ir pradės iš savivaldybių reikalauti, kad tam tikrais terminais bus padaryta. Todėl, manau, dabar būtų logiška (labai čia jūsų gera iniciatyva) padidinti finansavimą, priimti sprendimą tik padidinti finansavimą, o antrą klausimą svarstyti ateityje. Dabar jau gandas nuėjęs ir jau keli metai nieko nedaroma tuose keliuose. Ačiū.
R. DILBA. Siekdami iš tikrųjų subalansuoti visą paketą, čia mes esame įgiję ir dar tą aspektą, apie kurį gal netiesiogiai reikėtų kalbėti, būtent apie to kapitalinio remonto atsisakymą. Tai, kaip ir kalbėjome, padidina galimybę savivaldybėms su esamomis lėšomis įgyvendinti didesnį kilometrų skaičių, netaikyti tų valstybinės reikšmės keliams taikomų reikalavimų. Dabar vėlgi, na, suteikti daugiau finansavimo, bet savivaldybėms neprisiimti įsipareigojimų, kai girdime, kad savivaldybės irgi nori turėti daugiau laisvės reaguoti į susidarančias šilumos trasų tvarkymo problemas ir panašiai. Tam, kad greičiau spręstų tas problemas, jos galėtų nederinti šalia tų kelių, kuriuos perima „Via Lietuva“.
Turbūt paskutinis aspektas, kuris čia yra svarbus. Ta kelių būklė, kaip sakėme, tikrai yra įvairi, bet jeigu tas rajoninis kelias taptų daug intensyvesnis, pagal visus parametrus, jį būtų galima perkvalifikuoti į krašto kelią, kuris jau tuomet vėl atitektų „Via Lietuvai“. Tai būtent nuo eismo intensyvumo priklauso kelio parametrai. Jeigu kelias tampa intensyvesnis ir svarbesnis, tuomet jisai gali grįžti į „Via Lietuvos“ biudžetą.
PIRMININKĖ. Labai dėkoju. Klausimus baigsime. Jau ir taip šiek tiek ilgiau sau leidome klausti patarėją, nes yra sujungti du klausimai, ir lydimasis kartu. Dėkoju.
Tuomet motyvai už ir prieš. Prieš motyvų nėra. Motyvai už – A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, siūlomi pakeitimai suteiks savivaldybėms daugiau savarankiškumo ir galimybių efektyviau spręsti vietinės reikšmės kelių ir infrastruktūros problemas, mažins biurokratinius trikdžius ir perteklinius reikalavimus. Taip pat bus užtikrintas proporcingesnis Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimas, leidžiantis vietinės reikšmės keliams sulaukti reikalingų investicijų. Kviečiu palaikyti pateiktą įstatymo projektą, kuris leis efektyviau panaudoti gaunamas kelių priežiūrai skiriamas lėšas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš, kaip minėjau, nėra. Šiuo atveju jau yra balsavimo langas, 15 val. 30 min. Galime balsuoti. Gal galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XVP-23? Taip pat ir lydimajam.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 115, prieš – 1, susilaikė 3. Taigi projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis komitetas dėl abiejų projektų yra Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 17 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Tuomet grįžtame prie veto svarstymo. Pirmasis buvo dėl Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto ir lydimųjų. Dėl kiekvieno lydimojo projekto balsuosime atskirai.
15.44 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 2, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 22, 23, 29, 32, 34, 35, 37, 40, 41, 43, 45, 47, 54, 55, 56, 64, 66 straipsnių ir VI1 skyriaus pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-4009GR) (pateikimo tęsinys)
Pirmiausia balsavimas yra dėl Žemės įstatymo projekto Nr. XIVP-4009. Aš tiktai priminsiu, kad pagal Statuto 165 straipsnio 2 dalį turėtų būti vykdomas alternatyvus balsavimas ir Seimas savo balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Kaip žinote, kolegos, dėl šito projekto Prezidentas pasiūlymų neturi. Buvo jo prašymas jį laikyti nepriimtu. Ir alternatyviai balsuojame: kas balsuoja už, tai bus – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, kas balsuoja prieš, – laikyti nepriimtu. Jeigu už – svarstyti iš naujo, prieš – laikyti nepriimtu.
Už – 52, prieš – 69. Taigi, įstatymas yra laikomas nepriimtu. (Balsai salėje) Manau, kad visi suprato, nes buvo gana aiškiai paaiškintas balsavimas. Sprendimas, kolegos, yra priimtas. (Gongas) Įstatymas laikomas nepriimtu.
Toliau. (Balsai salėje) Kolegos, tikrai aš girdėjau klausimų. Ar supratote, dėl ko balsavote, viskas aišku visiems buvo? Tuomet pasirinkimas labai menkas ir dėl lydimųjų yra.
15.47 val.
Teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 17, 18, 20, 25, 27, 28, 30, 31, 39 ir 45 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 421 straipsniu įstatymas (projektas Nr. XIVP-4010GR) (pateikimo tęsinys)
Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIVP-4010. Irgi atitinkamai: kas už – laikome nepriimtu… Atsiprašau, kas už, laikome, kad reikia svarstyti iš naujo, kas prieš, laikome nepriimtu.
Už – 36, prieš – 84. Taip pat yra laikomas nepriimtu.
15.48 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 10, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-4011GR) (pateikimo tęsinys)
Toliau yra Žemės reformos įstatymas. Taip pat ta pati balsavimo taisyklė: kas už, tai laikome, kad jisai yra grąžintas, ir svarstome iš naujo, kas prieš, laikome nepriimtu.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 48, prieš – 73. Taip pat nepriimtas.
15.49 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 110, 112, 113, 1131, 351 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-4012GR) (pateikimo tęsinys)
Ir Administracinių nusižengimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4012. Taisyklė ta pati: kas už, tai grąžinta svarstyti iš naujo, kas prieš, laikome nepriimtu.
Analogiška situacija – įstatymas yra nepriimtas. Balsavo 118: už – 31, prieš – 87.
15.50 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-4178GR) (pateikimo tęsinys)
Ir tuomet yra trečiasis veto… atsiprašau, tai yra antrasis, tai veto dėl Sveikatos sistemos įstatymo. Ir balsavimas analogiškas: kas už, tai laikome, kad jis grąžintas iš naujo svarstyti, kas prieš, laikome nepriimtu.
Kolegos, įstatymas taip pat laikomas nepriimtu. Už – tik 30, prieš – 91.
Toliau pirmininkaus Seimo narė R. Budbergytė.
15.52 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ projektas Nr. XVP-43 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ (R. BUDBERGYTĖ, LSDPF). Gerbiami kolegos, yra registruotas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ ir mes jį turėtume dabar apsvarstyti. Kviečiame gerbiamą J. Oleką. Gerbiamas Juozai Olekai, prašom į tribūną dėl komisijų. Komisijos.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, noriu pristatyti jums visų frakcijų ilgai tartą, bet sutartą komisijų sudėtį. Čia jums teikiamos devynios komisijos, devyni straipsniai. Delegatai arba komisijų nariai yra paskirti, pasiūlyti frakcijų, todėl siūlau pritarti pateiktai komisijų sudėčiai.
PIRMININKĖ. Matau, nėra užsirašiusių paklausti. Kolegos, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Jūs norite balsuoti? Gerai, balsuojame, kolegos, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 108: susilaikė 5, prieš nebuvo nė vieno… Atsiprašau, balsavo 113 ir buvo pritarta 108 balsais.
Tuomet galime pereiti prie šio Seimo nutarimo projekto svarstymo stadijos. Ar yra užsirašiusių diskutuoti? Diskutuoti nėra užsirašiusių. Ar galėtume dabar galbūt pritarti bendru sutarimu? Gerbiamas Eugenijau? Pritariame bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame. Ačiū, kolegos, pritariame bendru sutarimu.
Ir tuomet einame į priėmimo stadiją. Einame pastraipsniui. Yra dešimt straipsnių, gal galime iš karto už visus pabalsuoti bendru sutarimu? Galima, kolegos? (Balsai salėje: „Galima.“) Tuomet labai ačiū, bendru sutarimu mes pritarėme šio Seimo nutarimo straipsniams. Dabar balsuojame dėl viso. Ar galima?.. Balsuojame už arba prieš.
Šio nutarimo priėmimas
Kolegos, balsavo 122: už balsavo 117 ir 5 susilaikė. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ yra priimtas. (Gongas)
15.56 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2803 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4292(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo Nr. XIV-2803 1 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – M. Lingė. Prašau į tribūną.
Dėl vedimo tvarkos. Taip, prašau.
R. TAMAŠUNIENĖ (LVŽ-KŠSF). Gerbiama posėdžio pirmininke, 1-16 klausimas buvo projektas dėl komisijų sudarymo. Tai mano pavardė yra su klaida. Tiesiog prašau, kad pataisytų.
PIRMININKĖ. Taip, labai ačiū. Atsiprašome ir būtinai pataisysime, gerbiama kolege. Atsiprašome.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu trumpai pristatyti visai techninį pasiūlymą. Yra poreikis patobulinti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kadangi dar praėjusios kadencijos Seimas pavasario sesijoje, baigdamas pavasario sesiją, priėmė du atskirus Gyventojų pajamų įstatymus, kurie koregavo 2 straipsnio 39 dalį, ir abu įstatymai įsigalioja tą pačią dieną. Numatyta, kad kitų metų sausio 1 dieną įsigaliotų dvi skirtingos to straipsnio redakcijos. Kad taip nenutiktų, kad sausio 1 dieną įsigaliotų viena redakcija, yra siūlomas keitimas, kuris nukeltų 1 dieną antrojo įstatymo įsigaliojimą ir taip būtų teisiškai išspręsta ši kolizija. Teisės departamentas taip pat neturi jokių teisėkūros pastebėjimų dėl technikos. Kviesčiau ir jus pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti I. Vėgėlė. Nebenori. Tuomet, kolegos, kadangi nėra norinčių paklausti, motyvai. A. Sysas. Prašau, motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Kadangi nėra klausiančių, tai ir motyvai už.
PIRMININKĖ. Tuomet ačiū. Kolegos, balsuojame. Pateikimas.
Balsavo 113: už – 111, susilaikė 2 vis dėlto. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas… Nėra papildomų komitetų. Niekas nenorite pasiūlyti. Ačiū, kad nenorite. Siūloma svarstyti gruodžio 10 dieną.
15.59 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4218 (pateikimas)
Tuomet darbotvarkės 2-11 klausimas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4218. Prašau, K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Siekiant suvienodinti valstybės pareigūnų socialines garantijas ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės pareigūno statusas yra ypatingas ir jam nustatytos garantijos yra artimesnės valstybės tarnautojams nustatytoms garantijoms, siūloma išplėsti ir socialinių garantijų taikymą valstybės pareigūnui – Etninės kultūros globos tarybos pirmininkui. Analogiški įstatymai jau yra perėję pateikimo stadiją, tai yra analogiški įstatymų projektai buvo susiję su Kultūros paveldo komisija ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori paklausti. R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Gerbiamas, energingasis, mielas kolega, iš tiesų jūs labai gražiai akcentavote, bet aš vis dėlto noriu patikslinti, ar tikrai visos Seimui atskaitingos institucijos turi vienodas sąlygas? Jūs minėjote, kad kiti įstatymų projektai jau pateikti. Tai, žodžiu, dabar planuojama, kad neliks tokių Seimui atskaitingų institucijų, kurios, na, būtų nepastebėtos ir socialinės garantijos liktų netapačios?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Taip, tai yra po šio įstatymo projekto pateikimo, manau, tokių įstaigų, kurios sukurtos būtent kaip ekspertinio vertinimo komisijos, nebeliks kitų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Na, negaliu nesureaguoti į tokį emocingą pristatymą ir nepasidžiaugti. Aš tik noriu patikslinti, kad tie įstatymai, kurie buvo paminėti, Etninės… Atsiprašau, Kultūros paveldo tarybos, taip pat žurnalistų etikos inspektoriaus ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko socialinės garantijos buvo jau, na, priimtos arba pakoreguotos praėjusioje kadencijoje ir kaip tik šis Etninės kultūros globos tarybos tiesiog liko netyčia, nes neapsižiūrėta buvo. Gerbiamas Kęstutis apsižiūrėjo ir pateikė, o tie visi kiti įstatymai ne tik kad yra pateikti, jie yra priimti, taigi čia reikėtų, na, gal skubos nereikia, bet išties jokių abejonių dėl šito įstatymo priėmimo būti negali. Taigi, pritariu gerbiamam K. Vilkauskui ir sveikinu jo labai gerą emociją. Taip ir toliau. Ir visi taip toliau. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos.
Balsavo 113: už – 112, susilaikė 1.
Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną.
16.03 val.
Seimo 2024 m. gruodžio 5 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Dabar einame prie rezervinio 5 klausimo dėl kito ketvirtadienio darbotvarkės. Į tribūną kviečiu J. Oleką. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, jums yra pateikta ketvirtadienio darbotvarkė, į kurią įtraukti iš tikrųjų klausimai, susiję su svarbiausiu mūsų turbūt šios sesijos klausimu, tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos projekto svarstymu, mūsų pačių darbo organizavimui labai svarbaus nutarimo dėl Seimo kanclerio skyrimo projektu, Statuto pakeitimai, mūsų kalbėta, dėl komitetų pirmininkų pavaduotojų, pirmalaikių Joniškio rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo, taip pat klausimai, kuriuos čia šiandien svarstėme, dėl pateikto Prezidento veto, dėl krašto apsaugos sistemos kai kurių įstatymų pakeitimų ir dar keleto mūsų delegacijų ir komitetų pirmininkų ir pavaduotojų išrinkimo. Tai tokia būtų mūsų ateinančio ketvirtadienio darbotvarkė. Gana intensyvi, bet įveikiama.
PIRMININKĖ. Ar yra norinčių paklausti? Nėra, nematau. Yra? A. Bagdonas. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, dar kartelį. Gerbiamas Seimo pirmasis vicepirmininke, aš vis dėlto norėčiau paklausti dėl pavaduotojų. Liberalų sąjūdžiui pagal kvotas yra numatyti trys pavaduotojai, tačiau jūs skiriate du pavaduotojus ten, kur apskritai Liberalų sąjūdžio frakcijos narių nėra tose komisijose. Kaip manote, ar jūs tikrai elgiatės korektiškai taip darydami? Ačiū.
J. OLEKAS (LSDPF). Mes pasiūlėme galimybę užimti vietas Liberalų sąjūdžiui tose komisijose. Nėra tokio pasiūlymo, kad nebūtų nario ir siūloma pavaduotojo vieta. Jeigu jūs nesiūlysite, tada, be abejo, čia jūsų laisva valia apsispręsti, ar siūlyti, ar nesiūlyti, bet kvotą jūs turėsite.
PIRMININKĖ. Kolegos, daugiau norinčių paklausti nematau. Ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti šitam Seimo nutarimo projektui? Ai, ketvirtadienio darbotvarkei. Atsiprašau. Ar galėtume? Pritariame, taip. Labai ačiū.
16.06 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Sakartvele ir Sakartvelo europinės ateities“ projektas Nr. XVP-38(2) pateikimas ir svarstymas
Tolesnis klausimas – rezoliucija. Seimo rezoliucijos „Dėl padėties Sakartvele ir Sakartvelo europinės ateities“ projektas Nr. XVP-38. Kviesčiau į tribūną pranešėją G. Jeglinską arba R. Motuzą. Prašau, kuris norėtumėte. Remigijau?
R. MOTUZAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, iš tiesų žinome, kad visiškai neseniai, spalio 26 dieną, Sakartvele vyko rinkimai, kurie sukėlė didelį nerimą. Mes žinome, kad rinkimai tiek pačios Sakartvelo visuomenės, bendruomenių buvo įvertinti kaip nesąžiningi, suklastoti rinkimai. Taip įvertino ir visos Europos Sąjungos institucijos: Europos Vadovų Taryba, Europos išorinių veiksmų tarnyba ir kitos institucijos. Europos Parlamentas, kaip žinote, irgi praėjusią savaitę priėmė tokią rezoliuciją. Situacija paaštrėjo, lyg ir buvo atslūgusi, kai praėjusią savaitę, lapkričio 28 dieną, Ministras Pirmininkas padarė pareiškimą, kad Sakartvelas atideda savo integraciją iki 2028 metų. Tai sukėlė visuomenės nepasitikėjimą, žmonės išėjo į gatves. Situacija yra gana sudėtinga (mes apie ją kalbėjome Užsienio reikalų komitete): naudojamos ašarinės dujos, smurtaujama prieš gyventojus ir panašiai. Kaip matome šiandien, valdžios palaikymo pilietinė visuomenė neturi. Vyriausybė ir naujas parlamentas grasina, kad bus uždrausta opozicija, kad bus susidorojama. Turime daugybę sulaikymų. Į tai reaguoja, be jokios abejonės, ir diplomatai – per 200 diplomatų padarė pareiškimą, kad suspenduoja savo darbą diplomatinėje tarnyboje, du ambasadoriai, valstybės tarnautojai. Nei užvakar, nei vakar nedirbo universitetai, mokyklos.
Kodėl mes priimame šią rezoliuciją? Pirmiausia, kad Sakartvelo žmonėms reikia mūsų palaikymo. Sakartvelas to laukia. Laukia visuomenė, laukia visuomeninės organizacijos, kad nebūtų vieni. Todėl teikiame rezoliuciją, tiesa, ją pateikėme ryte, bet iškilo, kad nebuvo aptarta Užsienio reikalų komitete. Mes pietų metu susirinkome, labai gerai diskutavome, nušlifavome aštrius kampus, kurie galėtų sukelti nepasitenkinimą Sakartvelo vyriausybės, kad rezoliucija būtų neutrali. Mes tiesiog rašome, kad palaikome pilietinę visuomenę, kad remiame Sakartvelo europinę integraciją ir kad piliečiai turi teisę burtis, išreikšti savo valią ir turi teisę į demokratinius rinkimus. Ir pabrėžiame, kad ir toliau mes palaikysime Sakartvelo žmonių integracijos į Europos Sąjungą aspiracijas, nors progresas integracijos keliais išlieka sustabdytas, kol nebus iš esmės išspręstos pagrindinės problemos, susijusios su fundamentaliais Europos Sąjungos plėtros kriterijais. Prašytume rezoliucijai pritarti, nes tai yra simbolinė parama visai Sakartvelo visuomenei jos kelyje į europinę integraciją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti nemažai kolegų. Pirmas – Ž. Pavilionis. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš visų pirma norėjau padėkoti pirmininkui už tą gerą dvasią komitete ir gebėjimą tikrai tuos visus kampus nuglaistyti. Norėjau tiesiog paklausti taip simboliškai: kodėl jūs manote, kad būtų svarbu, jog Seimas kuo vieningiau, gal net vienbalsiai balsuotų už šią rezoliuciją, kodėl ta partinė vienybė yra tokia svarbi, kaip jūs galvojate, ambasadoriau?
R. MOTUZAS (LSDPF). Aš manau, kad vienybė yra nepaprastai svarbi dėl to, kad mes buvome kažkada panašiame kelyje kaip Sakartvelas. Ir būtent Lietuvos vienybė turbūt lėmė tai, kad mes neskausmingai ėjome Europos integracijos, NATO ir kitų europinių organizacijų keliu ir šiandien esame pilietinė, demokratinė visuomenė. Sakartvelas visada rėmėsi mūsų pavyzdžiu. Mes tikrai turime daug ryšių – ir verslo, prekybinių, ekonominių, ir tarpparlamentinę grupę. Ir, kaip visada pažymi Sakartvelo diplomatai, jie visada mokėsi iš mūsų europinės integracijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Gerbiamas kolega, aš suprantu, kas parašė šią rezoliuciją, tik man labai gaila, kad konservatoriai pakišo jus, liepė jums pasirašyti po šia rezoliucija ir vieningo balsavimo tikrai nebus. Bet kodėl jūs negalvojate, kad ši rezoliucija sugriaus santykius su Sakartvelu? Jiems draudžiama turėti Užsienio agentų įstatymą, tokį pat, kokį turi Amerika ir neseniai priėmė Prancūzija. Mes jiems draudžiame, nes tada jie negalės įstoti į Europos Sąjungą. Tada mes jiems draudžiame ginti nepilnamečius, nors tokį pat įstatymą mes Seime atmetėme Lietuvoje, kai atnešė E. Dobrowolska. Kaip jūs galvojate, ar kartvelai negerbs savęs ir negins nepilnamečių? Kodėl toks tikslas?
R. MOTUZAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, mes nedraudžiame, mes tik pasakome savo nuomonę. Aš galiu drąsiai pasakyti, kad praktiškai Rusija grimzdo į autokratinį režimą, nes aš tuo metu buvau, kai atvykau dirbti diplomatiniu atstovu, buvo priimtas Užsienio agentų įstatymas, kuris sužlugdė visą pilietinę visuomenę ir visas nevyriausybines organizacijas. Netgi, sakykime, darant visuomenines apklausas, nevyriausybinė organizacija „Lavado“ pirma pakiša mikrofoną atsakymui, turi sakyti, kad esu užsienio agentas ir taip toliau. Tai lygiai taip pat buvo ir „Memorialas“, ir kitos organizacijos, kurios siekė istorinės atminties įamžinimo ir panašiai. Mes nedraudžiame, mes tik pasakome rezoliucijoje savo nuomonę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Mes gerai pabalsavome, kad įstatymas būtų nepriimtas. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai palaikau rezoliuciją. Ir kiek teko būti Tbilisyje, su ankstesniais ministrais bendrauti, mes visada kalbėjome apie eurointegraciją. Jie niekada to neneigė, neneigė to prieš metus, neneigė prieš dvejus metus. Ir iš tikrųjų mes norėtume išlaikyti šį kursą, paremti jį, paremti Sakartvelo žmonių siekį. Šiuo atveju aš tiesiog noriu pritarti, priminti, kad mes ne šiaip sau remiame, mes į Sakartvelą siunčiame ir savo karius, na, jų nedaug, bet jie moko ir jų kariuomenę kartu su amerikiečiais. Tai nėra taip, kad mes kažkur esame nusišalinę. Dėkui.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū už nuomonę.
PIRMININKĖ. V. Čmilytė-Nielsen. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Visų pirma norėčiau padėkoti Užsienio reikalų komiteto pirmininkui ir visam komitetui, žinoma, ir šios rezoliucijos iniciatoriams, rengėjams už principingą, drąsų tekstą. Manau, labai svarbu dabartiniu laikotarpiu Lietuvai išreikšti palaikymą Sakartvelui ir Sakartvelo europinei krypčiai. Tai pat noriu pasidžiaugti tuo, kad šiame tekste atsispindi svarbūs momentai, svarbūs akcentai. Mes šiame tekste iš esmės pasmerkėme tuos nedemokratinius, antidemokratinius teisės aktus, kurie buvo priimti dar visai neseniai Sakartvelo parlamente, tarp jų – ir dėl šeimos vertybių ir nepilnamečių apsaugos.
Matydama „Nemuno aušros“ kolegų pasirašytą šios rezoliucijos teksto palaikymą, labai tikiuosi, kad mūsų parlamente niekada neateis laikas, kad būtų siūlomi tokie siūlymai.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Jankūnas. Prašom.
R. J. JANKŪNAS (LVŽ-KŠSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš norėčiau paklausti dėl to, kad man rūpi Lietuvos politikos nuoseklumas, gal aš kažką pamiršau. Mes prisimename 2022 metų pradžioje Kanados policijos brutalų susidorojimą su sunkvežimių konvojumi. Taip pat prisimename demonstrantus, Prancūzijos policijos susidorojimą su demonstrantais 2023 metais. Ar buvo kokių rezoliucijų?
Ir greta du kiti klausimai. Kokiais duomenimis remdamiesi, mes tvirtiname, kad rinkimai Gruzijoje nebuvo laisvi ir sąžiningi? Ar mes tokių turime? Ir taip pat kuo mes remdamiesi konstatuojame, kad tie protestai taikūs? Kai pasižiūrime į CNN reportažus, nuotraukas ir palyginame su tuo, kas vyko 2021 metų rugpjūtį prie Lietuvos Seimo, tai panašu, kad taikūs protestai buvo Lietuvoje, o žmonės ir toliau tampomi po teismus. Ačiū.
R. MOTUZAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, kad rinkimai buvo neteisėti, suklastoti rinkimai, tai pripažįsta visos tarptautinės organizacijos ir stebėtojai. Mes tikrai žinome, tai yra ne taip, kad vienetiniai atvejai, kaip pas mus būna neaiškumų, bet ten yra po kelis šimtus tūkstančių.
Kita vertus, aš dar savaitgalį atsiverčiau jų pačių spaudą ir pažiūrėjau prieš rinkimus, prieš mėnesį, koks yra palaikymas. „Sakartvelo svajonės“ reitingai buvo 30 %, opozicinių partijų, kurios būtų suformavusios daugumą, žymiai didesni. Ir štai, sakykime, pasibaigus rinkimams, atsiranda 55 %, bet yra fiksuoti labai konkretūs pažeidimai ir panašiai. Aš sakyčiau, kad iš tiesų šiandien, kaip minėjau, yra visai skirtinga situacija tokiose valstybėse kaip Prancūzija ir panašiai.
Jie liko vieni, Sakartvelo žmonės. Apie 80 % žmonių yra pareiškę norą tapti Europos Sąjungos nariais, yra pritarę europinei integracijai. Ir aš manau, kad jie turi kelią, teisę gyventi demokratinėje, pilietinėje visuomenėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia D. Bradauskas.
D. BRADAUSKAS (NAF). Gerbiama pirmininke, gerbiamas pranešėjau, aš taip pat labai norėčiau matyti Sakartvelą Europos Sąjungos nare, NATO nare. Tai yra nuostabi šalis, nuostabūs žmonės. Aš esu daug bendravęs ir su opozicinės partijos lyderiais, ir su dabartiniais valdančiaisiais, ką tik išrinktais. Ir, žinote, man susidaro toks įspūdis, ar ne per daug mes kišamės į kitų šalių reikalus? Galbūt palikime jiems patiems spręsti. O iš tikrųjų čia prieš tai kolega gerus klausimus uždavė, atsakymai jau buvo. Tai iš tikrųjų ar nėra paralelių, kad vieniems taikome vienokius standartus, kitiems taikome kitokius standartus, kai yra būtent malšinamos ar riaušės, ar mitingai, ar kiti dalykai? Ačiū.
R. MOTUZAS (LSDPF). Ačiū. Mes… Kaip minėjau, pietų pertraukos metu buvo susirinkęs Užsienio reikalų komitetas. Pagrindinis mūsų uždavinys buvo redaguoti tekstą taip, išbraukti galbūt visus tokius aštresnius pasakymus, kad tai neatrodytų, kad mes mokomės ar kišamės į vidaus reikalus. Kaip aš minėjau, šiuo metu žmonės paromis šąla, žmonės paromis protestuoja. Tai jau yra, sakykime, ant Maidano ribos. Jiems yra labai svarbus tokių valstybių, kaip mūsų valstybė, palaikymas. Tai yra ne kišimasis, o tiesiog visuomenės ir jos lūkesčių palaikymas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš siūlau baigti klausimus ir eiti prie diskusijos. Užsirašęs kalbėti Ž. Pavilionis. Prašau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tikrai tik labai trumpai ir draugiškai. Visų pirma, rezoliuciją parengė kairioji pusė, mes ją pamatėme tik posėdžio metu, todėl taip ir sureagavome. Ačiū už tai, kad buvo galimybė padirbėti prie teksto. O šiaip visi seimai nuo Rožių revoliucijos remia Sakartvelo kelią į Europos Sąjungą ir NATO, kad ir kokia valdžia čia būtų.
Vienintelis mano prašymas. Kelias bus tikrai ilgas ir sunkus. Kiekviena partija turi savo partinius institutus, savo žmones, kurie galėtų toms partijoms padėti. Labai prašau, tiesą pasakius, ne tik balsuoti už tą rezoliuciją, bet ir panaudoti visą tą laiką dirbant kiekvienam su savo spalva su tos šalies jaunimu, tikrai nuoširdžiai norinčiu būti tokiais kaip mes. Sakyčiau, pasiųskime tą vienybės žinią, kuri galbūt kartvelus į tą europietišką ar transatlantinę ateitį nuneš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu į tribūną E. Zingerį.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mieli bičiuliai, atsimenu visą tą kelią nuo 1990 metų, mūsų kelią. Mūsų kelią į nepriklausomybę ir mūsų įtvirtinimą 2004 metais, taip, Europos Sąjungoje ir NATO. Bet mes niekada nebuvome pripažinti Sovietų Sąjungos dalimi. Ir tai mums labai palengvino. Aš atsimenu pripažinimo mūšius Islandijoje, kaip jie mums ištiesė ranką. Jie patikėjo, kad mes norime laisvės. Dabar, po 35 metų, mes tikime, kad tokios pačios laisvės nori Sakartvelas.
80 %. Aš nežinau, ar mes turime. Aš noriu paklausti gerbiamo Pirmininko, ar mes turime 80 % palaikančių Europos Sąjungą? Gal ir turime. Europos Sąjungą Sakartvele palaiko 80 %. Tai yra milžiniškas skaičius. Ir tie protestai dabar nėra opozicijos organizuoti. Jūs nematote nė vieno kalbančio opozicijos atstovo. Nė vieno! Tai yra žmonės. Ir tuos žmones veda legitimi prezidentė. Jinai, priėjusi prie policijos skydų, paprašė nuleisti policijos skydą ir pasakė: aš esu šalies prezidentė, bet gruodžio 13 dieną aš nepasitrauksiu iš šalies prezidento posto, nes manau, kad turi įvykti laisvi rinkimai. Ta salė štai čia, Seime, yra pilna, o ten yra pustuštė, neateina, opozicija atsisakė būti, nes rinkimai su didžiuliu klaustuku. Tai mes pakartojome ir šiame tekste. Atvirai šnekant, ne viršijome, o susilyginome, gerbiama pirmininke, su Europos Parlamento rezoliucijos tekstu.
Taigi šiame tekste nėra nieko ypač revoliucingo. Tautos laisvės palaikymas. To paties likimo mes linkime ir Moldovai, kad per būsimus rinkimus irgi išvengtų to siaubingo kišimosi į Moldovos vidaus reikalus. Kai kurie kolegos (aš juos gerbiu) čia sako: mes neturime kištis. Tai ką daryti moldavams, kai tiesiog iš bankų siunčiami bankų pervedimai Moldovos gyventojai iš Maskvos? Matyt, bijo, kad nepavogtų pakeliui tų pinigų tie garbingi žmonės, kurie veža į Moldovą. Taip pat atsisiunčia virš 100 tūkst. pervedimų į Moldovą. Tas, kas kišasi, yra Rytuose, o mes gerbiame jų apsisprendimą būti su mumis kartu ateityje Europos Sąjungoje. Tai labai jums ačiū. Aš labai dėkingas, kad per pirmąjį tokį išbandymą, gerbiamas pirmininke, per pirmą išbandymą mūsų komitetas parodė visišką vienybę ir norą kartu tęsti užsienio politiką, ką per tuos visus 34 metus mes ir darėme, politiką į Vakarus, politiką į Europos Sąjungą ir NATO. Labai jums ačiū, pone Jeglinskai, kad jūs inicijavote. Dėkui jums
PIRMININKĖ. Labai jums ačiū. Ir dabar dėl vedimo tvarkos – G. Jeglinskas.
G. JEGLINSKAS (DFVL). Gerbiama posėdžio pirmininke, norėtume frakcijos vardu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos taip pat – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamam kolegai G. Jeglinskui norėčiau pasakyti, kad svarstant rezoliucijas pertraukos negalimos, tiesiog visas procesas turi vykti iki galo. Deja, mes jau ne vienoje kadencijoje tą esame aiškinęsi.
PIRMININKĖ. Statuto žinovai sako, kad ir rezoliucijų svarstymo metu gali taip pat būti paimtos pertraukos. Tuomet balsuojame. (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Parodykite, ten yra aprašytas vientisas procesas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, pašau tylos ir prašau balsuoti dėl pertraukos iki kito posėdžio. (Balsas salėje: „Negalime!“) Aš labai atsiprašau, bet, Audroniau, aš nesuteikiau jums žodžio, būtų gerai, kad nekalbėtumėte. Tiesiog, jeigu aš klystu, tuomet jūs galite visada kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir išsiaiškiname šitą statutinę normą. O tai, kad nebuvo kada nors praeityje tokio precedento, tai nereiškia, kad jo negali būti. Na, ir aš tiesiog sakau, kad šiuo atveju, matyt, mes balsuodami pasielgėme teisingai.
Rezultatai. Balsavo 88: už – 64, prieš – 20 ir susilaikė 4. Taigi, pertraukai iki kito posėdžio yra pritarta. Labai ačiū. Matau, Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad turbūt pirmąkart Seimo istorijoje, bent jau per mano buvimą, mes, kaip Seimas, nesugebėjome sureaguoti į įvykius, kurie yra labai liūdni: žmonės daužomi, prieš juos vartojamas smurtas. Šita rezoliucija turėjo būti skiriama būtent tam, kad tą smurtą sustabdytų. Rezoliucijai buvo pritarta bendru sutarimu Užsienio reikalų komitete po ilgų svarstymų, rezoliucijos projektas pateiktas kairiosios pusės, bet, matyt, kairioji pusė yra tokia nevieninga, kad pirmą kartą šitą vienybę užsienio politikoje jinai pati sulaužė. Gėda.
PIRMININKĖ. V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽ-KŠSF). Na, aš suprantu konservatorių baimę. Nueidamas ministras G. Landsbergis nori kuo daugiau sugriauti santykių, šiuo atveju ir su Sakartvelu. Tikiuosi, kad ketvirtadienį gal nebeliks tos rezoliucijos. Na, neišgyvenkite, deja, bet taip. O, valdantieji, deja, konservatoriai jus pakišo.
PIRMININKĖ. M. Lingė. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kolegos, taip, lygioje vietoje, kai esame stebimi – ne tiktai tai, kas vyksta čia, Lietuvoje, stebi mūsų procesus, bet ir tarptautinėje erdvėje atidžiai stebi ir žiūri, kaip mes vertiname tai, kas vyksta, ir kokie esame solidarūs, – taip be jokios priežasties, neįvardinus, kodėl yra stabdoma, koks poreikis yra, ar kažkoks sakinys neįtikino, ar kažkokia detalė redakcinė… Dabar įvardinkite priežastį, kam reikalinga pertrauka ir koks tolesnis rezoliucijos likimas pagal jūsų planą.
PIRMININKĖ. E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Tai buvo iš tikrųjų netikėta. Aš buvau Europos Tarybos stebėtojas Sakartvele ir tik iš jo iš esmės atvažiavau. Šalies prezidentė prašė mūsų sureaguoti. Aš buvau susitikimuose su ja. Man iš esmės nelabai suprantama, kaip galima pasiūlius ir aptarus viską… Čiagi ne reklaminis šou – čia yra mūsų ištikimybės Europos Sąjungai ir kertiniams laisvės idealams įrodymai. Kodėl mes čia turime daryti kokius nors dalykus? Aš esu pirmąsyk gerokai nustebęs, kodėl taip daroma. Iš esmės neatsimenu, kad tai būtų daryta anksčiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Aš tikrai manau, kad niekas neabejoja mūsų visų parama demokratiškai Gruzijai ir Gruzijos žmonėms, tarp jų prezidentei, bet jeigu žiūrėtume Statuto normas, nes čia labai buvo mojuojančių Statutu, tai 2 valandos nuo registravimo buvo nepraėjusios. Kai jūs rašysite skundus dėl pertraukos, pridėkite šitą klausimą dėl 2 valandų, kada netgi nebuvo galima svarstyti, bet buvo vieno komiteto pirmininko pasiūlymas frakcijos vardu ir pertrauka yra paimta. Matyt, kolegos, tiesiog labai ramiai dar padiskutuosime, matyt, patobulinsite tekstą ir priimsite sprendimus.
PIRMININKĖ. Prašau, Viktorija.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Miela Agne, aš neabejoju pono R. Motuzo, Užsienio reikalų komiteto pirmininko, pono G. Jeglinsko, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko, nusiteikimu remti Sakartvelą, bet aš abejoju jūsų nusiteikimu, nes šis sprendimas priimtas po to, kai jūs apėjote savo frakciją ir pašnibždėjote kiekvienam jos nariui. Aš labai norėčiau, kad mes Seime reaguotume aktyviai ir tiesiog konstatuotume, kad šis Seimas irgi jau tampa valdomas ponios A. Širinskienės šnabždesiais. Na, neleiskime tam atsitikti, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip palaikymas mums draugiškoms šalims užsienio reikalų srityje, kur visada buvome vieningi.
PIRMININKĖ. R. Motuzas, prašau.
R. MOTUZAS (LSDPF). Labai ačiū. Aš dar kartą, kadangi kalbėjau ir galvoju, kad tikrai rezoliucija yra reikalinga… Galbūt buvo šiek tiek skubotumo, kadangi pateikėme ryte, bet tikrai rytoj mes dar turime Užsienio reikalų komiteto posėdį ir tikrai aš pasižadu, kad ketvirtadienį mes tada vėl pateiksime rezoliuciją, ir aš manau, kad ji bus tikrai priimta.
PIRMININKĖ. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu ponia A. Širinskienė būtų prieš svarstant klausimą pastebėjusi, kad nėra 2 valandos praėję po registravimo, aš būčiau visiškai sutikęs ir tai būtų visiškai teisėta pastaba. Galbūt mes būtume padarę pertrauką ir išsprendę tą klausimą. Bet dar kartą akcentuoju, kad, kai Seime yra tam tikros specialios procedūros, kaip rezoliucijos priėmimas, biudžeto svarstymas, ir kai ten pertraukų paėmimas nėra numatytas, negalima vadovautis tomis normomis, kurios taikomos svarstant teisės aktų projektus, ir čia jas bandyti įvesti. Yra, beje, mano projektas dėl rezoliucijos svarstymo, kuriame yra pasiūlyta taikyti tokią pat tvarką kaip ypatingos skubos tvarkos teisės aktams. Tada, jeigu tą projektą priimsite – viskas: ir pertraukų galės būti, ir pasiūlymai svarstomi, bet tam reikia dar užbaigti tuos sprendimus.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (NAF). Aš tiesiog, kadangi čia buvo paminėta mano pavardė ir kalbėta apie Seimo valdymą, atsakysiu tam šnekėjusiam žmogui, kad vis dėlto praėjusioje kadencijoje, gerbiama Pirmininke, Seimas, matyt, buvo valdomas iš kameros Lukiškėse ir jūsų toje pačioje byloje nuteistas asmuo buvo Seimo narys, tos pačios korupcinės bylos partneris. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Viktorija, prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Gerbiama Agne, jūs praeitoje kadencijoje dirbote ir žinote, kiek rezoliucijų dėl palaikymo Ukrainai priėmė šis Seimas be jokių stabdymų, pertraukų ėmimų ir be jokių redagavimų, nes mes buvome vieningi svarbiausiais klausimais. Apie tai aš kalbu.
PIRMININKĖ. Prašau, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Aš kviečiu prisiminti posėdžio pradžią, ne popietinio, o rytinio posėdžio pradžią, kai buvo kalbama, ar reikia, ar nereikia įtraukti šitą rezoliuciją į Seimo posėdžių darbotvarkę, kad paprastai pirmiausia suderinamas tekstas Užsienio reikalų komitete. Tada gana aistringai visa jūsų frakcija, visi kolegos balsavote, kad būtinai reikia įtraukti rezoliuciją tokio teksto, kokia jinai yra, į darbotvarkę. Man atrodo, kad čia yra veidmainystė. Jūs jau sykį apsisprendėte, kad jums tinka. Dabar jums netinka ir yra tikrai labai žalinga mūsų partnerių ir mūsų draugų Gruzijoje, Sakartvele, atžvilgiu daryti tokius kažkokius viražus, nes tada nebeaišku, kokį mes čia signalą siunčiame.
PIRMININKĖ. Prašau, dabar žinokite, kolegos, tikrai stovi trys paskutiniai, būkime racionalūs, gerai? Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Žiūrėkite, kolegos. Man atrodo, pirmiausiai mums visiems reikia tiesiog nuimti garą, gazą, kiti pasakytų, nes aš tiktai priminsiu pačią priešistorę. (Jūs man nerodykite pirštais, kur man žiūrėti, gerai, gerbiamas Kreivy.) Aš tiktai noriu pasakyti, kad nuimkime gazą. Jūs rytinio posėdžio metu kėlėte daug procedūrinių, atkreipiu dėmesį, klausimų dėl šito klausimo įtraukimo peripetijų. Klausimas yra pateiktas. Man atrodo, dėl turinio niekas nesiginčijame, visi sutariame ir tą padarysime ketvirtadienį. Dabar mes turime procedūrinę nuostatą, dėl ko paprašėme svarstymo stadijos pertraukos, ir grįšime ketvirtadienį. Man atrodo, mes dabar čia lygioje vietoje tikrai nesipykime, nebadykime vieni į kitus pirštu, nes ketvirtadienį priimsime šitą reikalingą rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Prašau, Audroniau.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiama posėdžio pirmininke ir kolegos, cituoju: „184 straipsnis. Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo. Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar: pirma, priimti rezoliuciją be pataisų; antra, redaguoti rezoliucijos projektą; trečia, atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują.“ Viskas, jokių pertraukų, kolegos, nėra. Mes apie 2 valandas galime kalbėti visaip, bet pertraukų nėra.
PIRMININKĖ. Kolegos, aš noriu pacituoti 109 straipsnį „Klausimo svarstymo pertrauka ir svarstymo atidėjimas“. 1 dalis. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu (o čia prašė frakcija, kiek pamenu, taip?), kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos, klausimo svarstymo pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Jeigu artimiausias posėdis rengiamas kitą dieną, klausimo svarstymas atidedamas vienam iš tos dienos posėdžių. (Balsai salėje)
Taip, gerbiamas Eugenijau, jūs paskutinis. Prašau. (Balsai salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Mieli kolegos, tikrai nesivelsiu į procedūrinius dalykus. Bet mes pagalvokime – vyksta kažkas panašaus į revoliuciją, vyksta kažkas panašaus už savo šalies išgyvenimą. Lietuviai esame ta tauta, kurių balso Sakartvelo žmonės, norintys eiti į Europą, laukia, ir jie šiąnakt nesulauks, šį vakarą jie neišgirs to balso dėl kažkokių vidinių žaidimų. Šiąnakt vėl kokiai nors gulinčiai protestuotojai prabėgantis pro šalį policininkas spirs į galvą, penkiems sulaužys šonkaulius, areštuos 100 žmonių, o Lietuvos parlamentas tyli. Na, ar mes pagalvojame, kaip buvo 90-aisiais metais, kai mes laukdavome bet kokio signalo, palaikančio Lietuvą? Na, nedarykime tokių klaidų, nepaisant to, ko jos nulemtos, ar procedūrinių dalykų, ar kokių. Bet tai yra politinis suklydimas, kad mes nereaguojame greitai ir tvirtai į tai, kas vyksta Sakartvele.
16.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ projektas Nr. XVP-45(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, aš jau sakiau, kad kalba paskutiniai trys. Kolegos, gerbkime vienas kitą ir einame prie kito, paskutinio, mūsų darbotvarkės klausimo. Dar turime vieną Seimo nutarimą, nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ projektą. Į tribūną kviečiu J. Oleką. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, jums teikiamas nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo delegacijų sudarymo“ projektas. Jis nėra visiškai pilnas, nes kai kurios frakcijos dar nėra pateikusios savo žmonių. Bet kad galėtume pradėti veikti ir darbuotis, siūlau dabar patvirtinti tokios sudėties, o tos frakcijos, kurios pateiks savo narius vėliau, mes tada papildysime delegacijas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausti jūsų niekas nenori. Tuomet dėl motyvų irgi nėra nė vieno užsirašiusio kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, kolegos, matau, pritariame.
Tuomet einame į svarstymo stadiją. Taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Labai ačiū, kolegos.
Einame į priėmimo stadiją. Turime dešimt straipsnių. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Labai ačiū, kolegos. Tuomet kviečiu balsuoti už… Dar labai atsiprašau, kolegos man priminė, kad aš nepratęsiau balsavimo lango iki posėdžio pabaigos. Atleiskite man šią klaidą. Dabar pratęsiu. Prašom balsuoti už šį Seimo nutarimo projektą dėl delegacijų.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 98, susilaikė 2. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Prašom, gerbiamas Jurgi.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš apgailestauju, kad posėdžio pirmininkė šiandien pažeisdama Statutą paskelbė rezoliucijos pateikimą, nors nuo registracijos buvo praėjusi net nepilna valanda. Kiek žinau, jus Posėdžių sekretoriatas įspėjo, kad negali būti pateikta, bet jūs vis tiek tą darėte. Todėl sukėlėte visą tą sumaištį. Jeigu būtumėte paskelbusi, pavyzdžiui, valandos pertrauką, galbūt frakcijų atstovai būtų išsiaiškinę dėl to turinio ir mes galėjome darniai viską priimti. Dabar net neaišku, kokia yra situacija. Jeigu pateikimas neteisėtas, bet mes vis tiek priėjome iki svarstymo stadijos su šia rezoliucija, tai kur mes esame, ar svarstymo stadijoje, ar reikia konstatuoti, kad pateikimas neteisėtas ir turime grįžti į pateikimo stadiją?
PIRMININKĖ. Labai ačiū, kolega. Aš tiesiog tikrai galvoju, kad čia nėra taip labai viskas aišku ir labai paprasta, kaip jūs čia bandėte pateikti. Dabar suteikiu žodį T. Tomilinui.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos iš dešinės, mes, bent jau aš savo vardu labai prašau jūsų susilaikyti nuo tarptautinių interviu, nuo Lietuvos valdžios veiksmų smerkimo. Tiesiog padarykime normalią rezoliuciją iki ketvirtadienio kartu. Kokią pritaikysime procedūrą? Tai paprasta procedūra. Rezoliuciją galima taisyti. Yra tokia Seimo procedūra, kai mes kartu taisome rezoliucijas. Žinoma, tai vyks Užsienio reikalų komitete. Visa tai darysime. Tiesiog nepradėkite dabar eskaluoti tos temos ir nepakenkite Sakartvelo žmonių demokratiniam siekiui. Tai mes iki ketvirtadienio susitarsime su jumis dėl geriausio teksto. Dabar mes imame pertrauką. Statuto norma yra išaiškinta, kokiu pagrindu tai yra daroma. Yra bendra Statuto norma apie pertraukas ir neprikišinėkite savo paprotinės teisės Seimui. Taip, anksčiau taip nėra buvę, nebuvo daroma, bet yra tokia norma ir ja mes pasinaudojome.
PIRMININKĖ. Kolegos, labai prašau ramiai elgtis. Gerai? Aš suteikiu žodį gerbiamai V. Čmilytei-Nielsen. Nurimstame. Žinokite, einame į pabaigą. Tuoj pabaigsime ir bus visiems ramus vakaras.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš, kaip atsakinga už užsienio politiką, norėčiau, viena vertus, Tomui atsakyti, kad tikrai niekas nenori gadinti Lietuvos reputacijos. Tikrai mes kalbėdami su užsienio partneriais visi esame vienoje pusėje, bet noriu atkreipti dėmesį į tai, kad visos akys bus nukreiptos į tai, kaip bus keičiamas rezoliucijos tekstas ir dėl kokių nuostatų jūsų koalicijos partneriai laužys jums rankas.
PIRMININKĖ. Kolegos, mes pabaigėme visus mūsų darbotvarkės klausimus. Ar norime registruotis? Žinoma. Registruojamės tuomet.
Užsiregistravo 92 iš mūsų visos didesnės… didesnio skaičiaus žmonių. Aš labai visiems dėkoju už gerą, efektyvų darbą ir linkiu gero vakaro. Viso geriausio, kolegos. Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽ-KŠSF – Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; NAF – „Nemuno aušros“ frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.