AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. XI-2289

13 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Pagal Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymą žvalgybos institucijos, įgyvendindamos joms pavestus uždavinius renkant žvalgybos informaciją, atlieka elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, susirašinėjimo ir kitokio asmens susižinojimo stebėjimą ir fiksavimą, patekimą į asmens būstą, kitokias patalpas ar transporto priemones, jų apžiūrą ir fiksavimą, dokumentų ar daiktų paėmimą ar slaptą jų apžiūrą ir fiksavimą, informacijos apie elektroninių ryšių įvykius gavimą ir kitus teismo sankcionuojamus veiksmus. Šiuo metu egzistuojantis teisinis reglamentavimas leidžia susidaryti dviprasmiškai situacijai, kai tokie žvalgybos informacijos rinkimo veiksmai, sankcionuoti teismo, gali būti atliekami Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos piliečių ar kitų asmenų atžvilgiu, kai dėl pastarųjų nėra informacijos, jog jie rengiasi vykdyti, vykdo ar yra įvykdę nusikalstamas veikas, o tiesiog šių asmenų veiksmai gali kelti rizikos veiksnius ar faktorius. Tokiu būdu, susidaro lyg ir formaliai teisėtos, bet faktiškai nepagrįstos teisinės prielaidos Lietuvos Respublikos piliečių ar kitų asmenų atžvilgiu Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti veiksmus, neturint tikslo užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar šių veikų išaiškinimui.

Kitų Europos Sąjungos ir NATO šalių narių žvalgybos tarnyboms įstatymai draudžia taikyti tokius žvalgybos informacijos rinkimo sankcionuojamus veiksmus savo valstybių teritorijose savo piliečių ar rezidentų atžvilgiu, išskyrus atvejus kai turimi duomenys rodo, kad tokie asmenys savo veiksmais rengiasi vykdyti, vykdo ar yra įvykdę nusikaltimus.

Parengto įstatymo projekto tikslas yra aiškiai reglamentuoti žvalgybos institucijų informacijos rinkimą veiksmais, kurie turi būti sankcionuojami teismo, sugriežtinti teisinę ir procesinę kontrolę, įjungiant į tokių veiksmų sankcionavimo procesą prokurorus.

Taip pat, šiomis įstatymo pataisomis siekiama nustatyti, kad žvalgybos institucijos, Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikos piliečių ar kitų asmenų atžvilgiu žvalgybos informaciją pagal savo kompetenciją rinktų tik konkrečių nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 114, 118, 119, 121, 122, 124, 125, 126, 296 ir 297 straipsniuose, užkardinimui ar išaiškinimui. Tokiu būdu informacijos rinkimas veiksmais, kuriems reikalingas teismo sankcionavimas, būtų vykdomas tik apie asmenis, besirengiančius vykdyti, vykdančius ar jau įvykdžiusius nusikalstamas veikas, susijusias su valstybės perversmu, padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką, šnipinėjimu, antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimu ir veikla, viešais raginimais smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, taip pat neteisėtu disponavimu informacija, kuri yra valstybės paslaptis, tokių paslapčių atskleidimu ar praradimu, tarnybos paslapties pagrobimu ar kitokiu neteisėtu įgijimu ar atskleidimu.

Siekiant užtikrinti tinkamą duomenų apie žvalgybos institucijų informacijos rinkimą, atliekant sankcionuojamus veiksmus, apsaugą, tikslinga tokius veiksmus sankcionuoti ir informaciją saugoti ne visuose apygardų teismuose, o Vilniaus apygardos teisme, kurio apygardos teritorijoje yra įsikūrusios žvalgybos institucijų centrinės buveinės ir generalinė prokuratūra.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narys Vitalijus Gailius. Projekto rengėjas yra Seimo narys Vitalijus Gailius.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu Žvalgybos įstatymas nepakankamai aiškiai reglamentuoja žvalgybos institucijų atliekamų kai kurių informacijos rinkimo veiksmų sankcionavimą, sukuria galimai dviprasmiškas situacijas, galinčias kelti abejonių dėl tokių veiksmų atlikimo pagrįstumo bei konstitucinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo. Taip pat šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato prokurorų dalyvavimo sprendžiant žvalgybos institucijų atliekamų veiksmų sankcionavimo klausimus.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Priėmus siūlomas įstatymo pataisas, įtraukiančias prokurorus į žvalgybos institucijų atliekamų veiksmų teisminį sankcionavimo procesą, būtų sugriežtinta žvalgybos institucijų informacijos rinkimo, atliekant teismo sankcionuojamus veiksmus, pagrįstumo ir teisėtumo kontrolė, taip pat sumažinta rizika žvalgybos institucijų pareigūnams piktnaudžiauti sankcionuojamais veiksmais, kai jie taikomi asmenų atžvilgiu ne tikslu užkardinti ar atskleisti nusikaltimus, o tik surinkti informaciją apie asmenį ar jo veiksmus, kurie galimai sukelia rizikos veiksnius ar faktorius, bet nesukuria nusikalstamos veikos ar prielaidų tokiai veikai atsirasti.

Priėmus įstatymo pataisas pagerėtų duomenų apie žvalgybos institucijų informacijos rinkimo veiksmus, sankcionuojamus teismo, apsauga. Taip pat pagerėtų dalykinis ir organizacinis bendradarbiavimas tarp žvalgybos institucijų, generalinės prokuratūros ir apygardos teismo.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymo projekto priėmimas prevenciškai teigiamai veiks žvalgybos tarnybų atliekamų teismo sankcionuojamų veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, sumažins riziką žvalgybos institucijų pareigūnams neatsakingai ar aplaidžiai atlikti teismo sankcionuojamus veiksmus bei sustiprins pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų ir terminų nėra.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Įstatymų įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymo pataisos papildomo finansavimo nepareikalaus.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

„Žvalgybos informacijos rinkimas“, „teismo sankcionavimas“, „Vilniaus apygardos teismas“, „generalinis prokuroras“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia:

Seimo narys

Vitalijus Gailius