LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETAS

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA (Svarstoma savo iniciatyva)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo

įstatymo projektas NR. XIVP-1105

2023-05-24  Nr. 110-P-16

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis, pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa, komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus  Jovaiša, Valdemaras Valkiūnas (pavaduoja Vigilijų Jukną), Kęstutis Mažeika.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-18 Nr. XIVP-1105	3	1		1. Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis, projekto 3 straipsnio 1 dalyje, po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“ , o po metų trumpinio „m“ dėtinas taškas.	Nesvarstyta	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-11-18 Nr. XIVP-1105				2. Atsižvelgiant į tai, kad Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 10^2 straipsnyje yra reglamentuojamas leidimo prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais išdavimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir leidimo galiojimo panaikinimas ir šio straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nurodoma, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti teikiamos ir šio įstatymo pataisos.	Nesvarstyta	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
3.	Teisingumo ministerija ES teisės grupė 2021-12-06				<...> atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu siūlomi pakeitimai, kuriais siūloma drausti laikyti ir (ar) veisti gyvūnus dėl tikslo gauti ar parduoti kailį, savo esme yra techninės specifikacijos prekėms, kaip jos suprantamos pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (toliau – Direktyva (ES) 2015/1535). Todėl projektą derėtų notifikuoti Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktą, nustatantį techninį reglamentavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apie analogiškus teisės aktų projektus yra pranešusios ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kaip Airija[1], Nyderlandai[2] ar Lenkija[3]. Notifikavimas vykdomas pagal Direktyvoje (ES) 2015/1535 ir ją įgyvendinančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 957 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytas taisykles, o projekto priėmimas turėtų būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Pažymėtina, kad vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535 6 straipsnio 7 dalimi valstybė narė gali taikyti skubos procedūrą dėl priežasčių, kurias lėmė rimtos ir nenumatytos aplinkybės, susijusios su visuomenės sveikatos apsauga ar sauga, gyvūnų apsauga ar augalų išsaugojimu, dėl kurių valstybė narė per labai trumpą laiką privalo parengti techninius reglamentus, kad juos nedelsdama priimtų ir taikytų be jokių galimų konsultacijų. Tokiu atveju pranešime valstybė narė pagrindžia priemonių, kurių buvo imtasi, skubumą. Komisija kuo greičiau pateikia savo nuomonę dėl pranešimo. Ji imasi atitinkamų veiksmų, jeigu nurodyta tvarka taikoma neteisingai. Svarbu pažymėti, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad techninis reglamentas negali būti taikomas, kol apie jį nepranešta arba, nors apie jį pranešta, tačiau jis buvo patvirtintas ir įvykdytas prieš pasibaigiant nustatytam trijų mėnesių atidėjimo laikotarpiui (1996 m. balandžio 30 d. sprendimas byloje CIA-Security International, C-194/94; 2000 m. rugsėjo 26 d. sprendimas byloje Unilever, C-443/98, 2015 m. liepos 16 d. sprendimas byloje UNIC ir Uni.co.pel, C-95/14). Techninių reglamentų nenotifikavimas laikytinas Europos Sąjungos teisės pažeidimu, todėl, vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsniu, Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką galėtų pradėti pažeidimo procedūrą.	Nesvarstyta	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
4.	Specialiųjų tyrimų tarnyba Antikorupcinio vertinimo išvada 2023-04-18 Nr. 4-01-3220 (g-2023-3406)				Išrašas iš rašto: „<...>2.1.2. Mūsų nuomone, kompensacijų nustatymo kriterijų konkretizavimas įstatyminiame lygmenyje yra svarbus ir tuo aspektu, kad Projekto Nr. XIVP-1104 priėmimo atveju būtų uždraudžiama kai kurių asmenų ilgametė legaliai vykdoma ūkinė veikla, kuri, tikėtina, susijusi ir su tam tikrų teisėtų lūkesčių (pavyzdžiui: kad teisėtai vykdydamas ūkinę veiklą galės pasiekti tam tikrų rezultatų), susiformavimu. Manytume, kad šiuo atveju užtikrinant teisinio reglamentavimo aiškumą ir nuoseklumą jau Projektų Nr. XIVP-1104 bei Nr. XIVP-1105 svarstymo ir priėmimo Lietuvos Respublikos Seime procedūrų metu turėtų būti aiškūs su kompensacijų nustatymu ir sumokėjimu susiję klausimai. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus manytume, kad siekiant teisinio aiškumo ir išvengiant sprendimus dėl kompensacijų nustatymo priimančiųjų asmenų diskrecijos, Projekto Nr. XIVP-1104  nuostatos turėtų būti tikslintinos atskleidžiant su kompensacijų nustatymu ir sumokėjimu susijusius klausimus. <...> <...> Atlikus Projektų Nr. XIVP-1104 bei Nr. XIVP-1105 antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad jais siūlomos nuostatos gali būti ydingos antikorupciniu požiūriu, kadangi nekonkretizuoja kompensacijų už ūkinės veiklos uždraudimą nustatymo klausimų. Be to, įstatyminiame lygmenyje nekonkretizavus kompensacijų nustatymo principų / kriterijų, minėtų teisės aktų projektų priėmimo atveju sprendimus priimantiems subjektams būtų suteikiama diskrecinė teisė savo nuožiūra, galimai nepagrįstai priimti su kompensacijų nustatymu / išmokėjimu susijusius sprendimus.“	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Pil. Darius Mitkus (Šiaulių r., Smilgių, Siaurimaičių kaimų gyv. – 44 parašai) 2021-12-23 g-2021-12899			*	Išrašas iš D. Mitkaus  2021-12-23 rašto: „<...> Palaikome gyvūnų gerovės įstatymą, tik nepritariame jokioms kailinių žvėrelių kompensacijoms – už mūsų nuvertėjusį dėl jų veiklos turtą.<...>“ Siūloma „<...> paankstinti kailinių žvėrelių uždraudimo laiką, siūlome uždrausti nuo 2023-12-31.“	Nepritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
2.	Pil. Miglė Gabrielaitė 2021-12-29 g-2021-13021	6			Argumentai: Išrašas iš pasiūlymo: „<...> kaip vieną iš priemonių siekiant valdyti COVID-19 pandemiją. 1) SARS-CoV-2 virusas itin greitai plinta kailinių žvėrelių ūkiuose <...> 2) Nevaldoma SARS-CoV-2 viruso evoliucija ir plitimas tarp kailinių žvėrelių gali sukelti naują pandemijos bangą dėl cirkuliavimo kailiniuose žvėreliuose metu įgytų naujų viruso mutacijų <...> 3) Iš Lietuvoje vykdomos sekoskaitos duomenų yra akivaizdu, kad ūkiuose SARS-CoV-2 užsikrėtusios audinės geba palaikyti tolimesnį šio viruso plitimą ir pavojingai dažnai jomis užkrečia audinių ūkiuose dirbančius žmones atmainomis, kurios kitur jau buvo išnykusios. <...> Pasiūlymas: “Siūlome Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2022 m. liepos 1 d.“	Nepritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
3.	MB „9Vėjai“ Odeta Subačienė 2021-12-30 g-2021-13040	6			Argumentai:  „<...> 1) Kiekvienais metais patiriame preliminariai po 50 000-60 000 Eur. nuostolį, prarasdami užsakymus, susijusius su atsiliepimais dėl sklindančio dvoko iš fermų. Priėmus šį įstatymą 2025 m. gruodžio 31d., mūsų įmonės nuostoliai išaugs iki 150 000-200 000 Eur. 2) Kiekvienais metais patiriame papildomus kaštus, susijusias su musių antplūdžiais iš žvėrelių fermos. Nuolatinis musių naikinimas kasmet atsieina po 4500 Eur. Priėmus įstatymą vėlesniu laiku, musių naikinimo kaštai išaugs iki 13 500 Eur. 3) Nuolat iš fermos bėgantys gyvūnai kelia grėsmę vilos svečiams, pačioje viloje gyvenantiems gyvūnams, o vėliau tiesiogiai laukinei gamtai. Žvėreliai iš fermų gali stipriai fizižkai sužaloti žmogų, apkrėsti jį Covid-19 liga, taip pat naikinti laukinėje gamtoje esančius gyvūnus ir paukščius. Minėtos grėsmės pinigais sunkiai įvertinamos. 4) Dėl švelniakailių žvėrelių veiklos padarinių ne kartą kreipėmės į įvairiausias institucijas (Visuomenės sveikatos centrą, Kauno rajono savivaldybę, Rokų seniūniją, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Aplinkos apsaugos departamentą, Gyvosios gamtos departamentą, Poveikio aplinkai vertinimo skyrių), kurios atsakingos už šios veiklos priežiūrą, tačiau realių sprendimų būdų nebuvo, tiktai pasekmių šalinimas. 2017 m. kartu su Girininkų kaimo gyventojais, siuntėme peticiją su gyventojų parašais, tačiau minėtos institucijos šį raštą ignoravo. Pasiūlymas: Siūlome Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir Įgyvendinimas 1. Sis Įstatymas, išskyrus šio Įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2022 m. gruodžio 31 d.	Nepritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
4.	VšĮ „Tušti narvai“ Gabrielė Vaitkevičiūtė 2021-12-30 g-2021-13075	6			Argumentai: VŠĮ „Tušti narvai" yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, kurios vienas iš veiklos tikslų yra viešųjų interesų atstovavimas gyvūnų apsaugos srityje. 1) Įstatymo projektų tikslas - užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą. Kiekvienais metais Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose užauginama ir nužudoma apie 1.5 milijono gyvūnų. Tad 2 metais ankstesnė įstatymo įsigaliojimo data reikštų 3 milijonų gyvūnų kentėjimo sustabdymą. 2) Kailinių žvėrelių augintojams siūlomos kompensacijos, todėl įstatymo įsigaliojimo data gali būti ir ankstesnė. Šalys, kurios uždraudusios šią veiklą neskyrė kompensacijų, dažniausiai taikydavo ilgesnius draudimo įsigaliojimo terminus. 3) Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose toliau plinta COVID-19. Šių metų gruodžio 14 d. SARS-CoV-2 virusas rastas 13-oje kanadinių audinių ūkių, t. y. 22 % visų Lietuvoje esančių tokio tipo ūkių. Akivaizdu, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra pajėgi užtikrinti infekcinių ligų kontrolės kailinių žvėrelių ūkiuose. Pasiūlymas: Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 6 straipsnį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja nuo 2023 m. gruodžio 31 d.“	Nepritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
5.	ŽŪB „MINKUVA“ G. Muraška 2022-02-07 g-2022-1054			*	Nepritaria projektui: „<...> ŽŪB Minkuva sėkmingai veikia jau nuo 2001 metų, bendrovės užauginama produkcija parduodama per pasaulinius Kopenhagos ir Helsinkio kailių aukcionus, yra aukštai vertinama, <...> Taip pat esame gavę ir ES paramą, kurios pagalba modernizavome ir išplėtėme ūkį. Bendrovė per savo gyvavimo laikotarpį yra investavusi apie 4,5 mln. EUR lėšų ir visa tai butų sunaikinta, kadangi persiorientuoti į kitą veiklą nėra jokių galimybių dėl specialios, niekur kitur nepanaudojamos, technikos, įrangos, statinių.<...>“ Todėl mes norėtume paklausti Jūsų, ką mums visiems reikės daryti uždraudus šią veiklą?	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
6.	Pil. ūk. Arvydas  Karpys 2022-02-07 g-2022-1055			*	Nepritaria projektui: Kreipiasi dėl  neaiškios savo ūkio ateities, klausia: „<...> Nejaugi viskas kas buvo sukurta, išvystyta ir pasiekta per šį ilgą laikotarpį - 2025 m. bus sugriauta?<...>	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
7.	Pil. ūk. Saulius  Mickevičius 2022-02-02 g-2022-1057				Švelniakailių žvėrelių (Šinšilų ir audinių) augintojai iš Lazdijų rajono: „<...> vienas pirmųjų šinšilų ūkių Lietuvoje 1995 metais. Nuo to laiko yra vienas didžiausių šių žvėrelių augintojų Baltijos šalyse.<...> iki šiandien jau esame suinvestavę virš 700.000,00 EUR. Šiuo metu mūsų ūkiai tiekia aukščiausios kokybės produkciją, kailius parduodame gerokai aukščiau aukciono vidurkio ribos.<...> Mes nesame skolingi bankams, nesame gavę paramų su ES programomis, atitinkame aukščiausius Welfur gyvūnų gerovės programos standartus, esame tikrinami bent kartą - du į metus. <...> <...> prašome tik vieno – prieš priimdami sprendimą dėl mūsų veiklos ateities, nesiremkite vien tik emocijomis, palikite mums ir mūsų darbuotojams galimybę užsidirbti patiems su veikla, kuriai atidavėme tiek daug laiko, jėgų ir esame dabar vieni geriausių pasaulyje.<...>	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
8.	UAB „FARMERS LT“ Aušra  ir Ramūnas Ūksai 2022.02.07 g-2022-1058			*	Nepritaria projektui: <...> Kad galėtumėte kuo aiškiau suprasti situaciją prieš priimdami sprendimą, dėl kailinių žvėrelių auginimo Lietuvoje uždraudimo, norėtume pristatyti ir pasidalinti savo šeimos verslo situacija po jo uždarymo: „<...> - Pandemijos metu pasiėmėme paskolas, kurias mokėsime bankams iki 2023 metų pabaigos. Įrengėme fermoje mėšlo šalinimo sistemą dalinai finansuojamą ES fondų, projektas dar nebaigtas įgyvendinti. Darbuotojai turi įsipareigojimų bankams, moka būsto paskolas, kadangi gauna didelius atlyginimus, tačiau neturi jokio išsilavinimo, tik praktiką bei mokymus Danijoje ir Lietuvoje. Esame įsikūrę visiškame vienkiemyje, kuriame privažiavimu , kelių remontu rūpinamės patys. Mūsų turima žemė (3 ha+3 ha) yra nederlinga, nemelioruota, nupirkome ją tik todėl, kad šalia esančių stambių ūkininkų ji nesudomino. Veiklos perorganizavimas? Pirma reikia nugriauti fermas, viską išrūšiuoti, utilizuoti, išardyti požemines komunikacijas, asfaltuotus takus, tuomet turėsime 3 ha (+3 ha) nederlingos, nemelioruotos žemės su prastu privažiavimu. Ji netinkama nei kažkam auginti, nei kaimo turizmui, nei edukacijai. Atleisime darbuotojus, kurių dalis vietinių gyventojų, esame jiems vienintelis pajamų šaltinis, kadangi stambūs ūkiai, dirbantys šimtus hektarų, įdarbina vos kelis darbuotojus.	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
9.	Pil. ūk. Linas Jankus 2022.02.07 g-2022-1059			*	Nepritaria projektui: „<...> noriu supažindinti su savo situacija. 1991m. kartu su žmona, atsiėmę senelių žemę, nusprendėm auginti žvėrelius. Patys palaipsniui statėm fermą, gaminom narvus. Per 30 metų, dviese įkūrėm ūkį, pasidarėm kailių apdirbimo cechą be jokių paskolų ir ES paramos, investavom kas metai savo pelną ir savo didelį ir sunkų darbą. Jau 5 metai ūkyje dirba ir savo dalį turi ir sūnus, kuris žada emigruoti, jei bus ši veikla uždrausta, o mes, virš 50 metų sulaukę žmonės, neįsivaizduojam, ką turėdami 9ha žemės galėtume pradėti iš naujo, vis tik tai vėl užtruks 5-10 metų, vėl iš naujo didelės investicijos ir t.t.	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
10.	Pil. Ūk. Lina  Morkūnienė 2022.02.07 g-2022-1061			*	Nepritaria projektui: <...> Dirbame jau daugiau nei dešimt metų. Per šiuos metus įdėjome begalę visos šeimos laiko, darbo, investicijų, patirties.<...> turėjome pasiimti paskolą, kurią reikia grąžinti dar per kelis metus. Jeigu neliks šios ūkio šakos, visa mūsų šeima liks be darbo. Pradėti naują verslą reikia daug investicijų, kurių mūsų šeima neturi, bei kitos srities išmanymo. Jeigu neliktų šios ūkio šakos, rinktumėmės emigruoti iš Lietuvos, nes netikim, kad galėtume pradėti naują, sėkmingą verslą čia.<...>	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
11.	Raseinių rajono Skudžiūnų ŽŪB Juozas Načajus 2022.02.07 g-2022-1062			*	Nepritaria projektui: <...> Esame sunerimę dėl galimo sprendimo apie kailinių žvėrelių auginimo Lietuvoje uždraudimą. Norime pasidalinti galima situacija, kas įvyktų jei šis sprendimas iš tiesų būtų priimtas: Skudžiūnų ŽŪB žvėrininkystės srityje dirba jau daugiau, negu 20 metų. Bendrovės pajininkais yra visi šeimos nariai ir tai yra jų vienintelis pajamų šaltinis. <...> įkurta UAB „Skudžiūnų pašarai“. Šios dienos duomenimis, bendrovės į kailinių žvėrelių auginimo infrastruktūrą yra investavusios apie 5000 000 Eur. Vykdant bendrovių plėtros darbus, buvo kreiptasi finansinės pagalbos į Lietuvoje veikiančius bankus - šiuo metu bendrovių skola bankams sieką 1 425 043 Eur., taip pat bendrovė yra skolinga pajininkui 139 000 Eur. Esame vienas didesnių darbdavių Raseinių regione, šiuo metu bendrovėse dirba 47 darbuotojai, gyvenantys aplinkiniuose kaimuose ir miesteliuose. Nusprendus uždrausti žvėrininkystės šaką Lietuvoje, būtų uždarytos abi įmonės (turima infrastruktūra yra specifinė ir negali būti pritaikoma kitoms žemės ūkio šakoms), darbuotojai liktų be darbo.	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
12.	UAB „Žydroji lapė“ T. Maldauskas 2022.02.07 g-2022-1102			*	Kviečia nepalaikyti šio sektoriaus sužlugdymo	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
13.	Pil. Ūk. Raimondas  Radzevičius 2022.02.08 g-2022-1107			*	Dėl ūkio šakos (kailinių žvėrelių auginimo) išsaugojimo apie 10 metų užsiimu švelniakailių žvėrelių auginimu. Siūlymai uždrausti ūkinę veiklą, t. y. kailinių žvėrelių laikymą ir veisimą specializuotose fermose, tapo dideliu rūpesčiu dėl tolimesnių ūkininkavimo perspektyvų, mano šeimos, ūkio darbuotojų ir jų šeimų gerovės, atliktų investicijų likimo. <...> esu investavęs dideles pinigų sumas (vien veiklos pradžioje investavau daugiau kaip 500 000 litų, <...> didele dalimi ir apskritai nepritaikomos kitoje veikloje, tad minėto draudimo patvirtinimas lemtų reikšmingus finansinius praradimus. <...> kiltų reali grėsmė ūkio prisiimtų finansinių įsipareigojimų įvykdymui (šiai dienai ūkis turi kiek daugiau nei 0,5 mln. Eur paskolą KU Rato, taip pat kelias kitas mažesnes paskolas kitose kredito įstaigose). <...> Kaip fizinis asmuo taip pat turiu finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms (būsto kreditą, paskolą renovacijai). <...> švelniakailių žvėrelių auginimas yra pagrindinis mano ir mano šeimos, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, pajamų šaltinis <...> <...> alternatyvios profesijos ar veiklos, iš kurios galėčiau gauti pajamas, neturiu, uždraudus mano vykdomą veiklą, tolesnės darbo perspektyvos Lietuvoje būtų itin ribotos, todėl neatmesčiau galimybės ieškoti darbo šioje srityje kitose valstybėse ar perkelti verslą į užsienį. <...>  didelį neigiamą poveikį siūlomas draudimas turėtų mano ūkyje dirbantiems žmonėms <...> Dauguma jų turi šeimas ir yra pagrindiniai jų išlaikytojai. Nuolat dedame pastangas maksimaliai užtikrinti gyvūnų gerovę savo ūkiuose, esame etiškas, sąžiningas verslas, todėl prašau įvertinti galimas neigiamas šios ūkio šakos uždraudimo pasekmes, ypač dėl to, kad jos atsirastų regionuose gyvenantiems žmonėms, jų mastą ir nebalsuoti už siūlymą uždrausti kailinių žvėrelių laikymą ir veisimą specializuotose fermose.	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
14.	VšĮ „Tušti narvai“ Gabrielė Vaitkevičiūtė 2022.02.22 g-2022-1474			*	Gyvūnų gerovė kailinių žvėrelių ūkiuose yra neįmanoma <...>; Kailinių žvėrelių auginimo sektorius ekonomiškai nereikšmingas: VMI pateikti duomenys apie sektoriaus pajamas rodo, kad jos nesudaro net 0,1 % Lietuvos BVP. 2022 m. sausio mėn. 1 d. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis Lietuvoje įregistruota 1,1 mln. kanadinių audinių, t. y. mažiausias registruotų audinių skaičius per pastaruosius 9 metus. Tai galimai reiškia, kad šis sektorius ateinančiais metais sugeneruos dar mažiau pajamų. <...>; Visos didžiausios Lietuvos partijos išreiškė poziciją dėl kailinių žvėrelių auginimo atsisakymo <...>; Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose toliau plinta COVID-19 <...>;  Atsižvelgiant į visus išvardintus argumentus, prašome Kaimo reikalų komiteto svarstant kailinių žvėrelių ūkių draudimą siūlantį įstatymo projektą remtis mokslininkų bei valstybinių institucijų, o ne kailinių žvėrelių ūkių lobistų teikiama informacija bei nepamiršti priešrinkiminių pažadų.<...>	Nepritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
15.	Pil. ūk. Marijus Baranauskas 2022-02-21 g-2022-1476			*	„<...> Visą fermą su tėčiu pastatėme savo rankomis. Ūkyje dirba trys žmonės, aš, tėtis ir žmona. Tai yra vienintelis mūsų pragyvenimo šaltinis. Turime du nepilnamečius vaikus <...> Galimybės persiorientuoti ir auginti kažką kitą audinių nameliuose galimybės nėra, viskas pritaikyta ir sukurta tik audinių auginimui. Jei nuspręstumėte uždrausti auginti žvėrelius, būtų patirti dideli finansiniai nuostoliai. Prašau Seimo narių atsižvelgti ir palikti galimybę dirbti ir plėtoti savo ūkius.“	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
16.	Lietuvos verslo konfederacija (LVK) I. Rizgelė 2022-12-16 g-2022-10591				„<...> nepritaria Įstatymų projektams ir laikosi principinės pozicijos, kad Įstatymų projektais siekiamas Įvesti kailinių žvėrelių auginimo draudimas neįgyvendins nė vieno Įstatymų projektų teikėjų aiškinamajame rašte išdėstyto tikslo dėl to, kad iš esmės nepaveiks kailio paklausos globaliu lygiu. Dėl to Lietuvoje uždraudus kailinių žvėrelių ūkius, jų padaugės kitose šalyse. LVK manymu, būtent kailio paklausos ribojimas galėtų bent teoriškai prisidėti prie Įstatymų projektų iniciatorių siekio judėti link pasaulio be kailinių žvėrelių ūkių, nes taip būtų sumažintas kailio gaminių vartojimas. Kailio gaminiu pasiūla formuoja paklausa, o pasaulyje vyraujanti kailio gaminiu paklausa nėra paveikiama, jei laikinai sumažėja jų pasiūla. LVK, kaip verslo bendruomenę stebina, kad moralinė atsakomybė už kailio gaminių vartojimą yra priskiriama ne vartotojams ar visuomenei bendrai, tačiau konkrečiai verslui. Globalioje rinkos ekonomikoje, esant neišpildytai paklausai, visada atsiras ir tų, kurie tą paklausą išpildys. Uždrausdami kailinių žvėrelių ūkius Lietuvoje, paklausa bus išpildyta ūkių kitose šalyse, kur atitinkami draudimai nėra priimti. Tam iš esmės pritariama ir Įstatymų projektų aiškinamajame rašte - teigiama, kad sugriežtinus kailinių žvėrelių auginimo sąlygas Vokietijoje, pastarojoje tokių ūkių nebeliko, o Nyderlanduose draudžiant kailinių žvėrelių auginimą, Nyderlandų įmonės steigiasi kitose šalyse, įskaitant Lietuvą. Tuo pačiu, nėra jokių statistiškai pagrįstų įrodymų, kad kai kuriose šalyse priimti kailinių žvėrelių auginimo sugriežtinimai arba draudimai turėjo įtakos globaliai kailio paklausai, kurią didžiąja dalimi formuoja vartotojai kitose, nei Bendroji, rinkose. <...> Galiausiai, svarbu pasakyti ir tai, kad kailinių žvėrelių auginimo Lietuvoje draudimas nepaveiktų kailio paklausos Lietuvoje, nes iš esmės visa Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų produkcija yra eksportuojama, t. y. tenkina užsienio vartotojų paklausą. Dėl Įstatymų projektų aiškinamajame rašte pateiktų argumentų Įstatymų projektuose yra nurodytos šios Įstatymų projektus parengti paskatinusios priežastys: 1) gyvūnų gerovės užtikrinimas; 2) visuomenės požiūris; 3) rizikų visuomenės sveikatai mažinimas; 4) aplinkos apsauga. Dėl gyvūnu gerovės užtikrinimo. Tęsiant loginę aukščiau išdėstytų argumentų seką, LVK yra įsitikinusi, kad kailinių žvėrelių auginimo draudimas ilguoju laikotarpiu nesumažins auginamų kailinių žvėrelių skaičiaus nei Europoje, nei pasaulyje. Atitinkamai, gyvūnų gerovės lygis, priėmus Įstatymų projektus, nesikeistų, arba galėtų net ir suprastėti, ūkiams persikeliant į jurisdikcijas, kuriose verslo sąlygos kailinių žvėrelių auginimui yra palankesnės. Dėl visuomenės požiūrio. LVK mano, kad aiškinamajame rašte pateikiami respondentų atsakymai į sudarytus apklausų klausimus nėra patikimi, nes suformuluoti klausimai akivaizdžiai įrėmina (angl. frame) klausimą subjektyviai naudojant itin grubius žodžius, tokiu būdu tendencingai veikdami respondentus ir todėl nematuoja tikro visuomenės požiūrio į kailinių žvėrelių auginimo praktiką. Aiškinamajame rašte pateikiamas apklausos klausimas neatitinka apklausai kaip socialinių mokslų tyrimų metodui taikomų standartų, pagal kuriuos sudaromi klausimai privalo inter alia užtikrinti respondentų atsakymų patikimumą ir validumą, turi būti formuluojami neutraliai, taip pat klausimų formuluotėse vengiant neiginių.1 Pateikti klausimai nematuoja tikrojo visuomenės požiūrio į kailinių žvėrelių auginimą, juo labiau - kailio vartojimą. Apklausos rezultatų nevalidumą įrodo tai, kad LVK vienijama Lietuvos kailinių žvėrelių augintojų asociacija taip pat užsakė visuomenės apklausą, kurią „Vilmorus" atliko 2021 m. gruodžio mėn. 10-18 dienomis, ja taip pat matuotas ir visuomenės požiūris į kailio produktų vartojimą. Į neutraliai suformuluotą klausimą „Kaip jūs žiūrite į kailio dėvėjimą?", tik 28,8% respondentų atsakė „neigiamai", 43,5% atsakė „neutraliai" ir 18,7% žiūrėjo į kailio dėvėjimą teigiamai (9% atsakė „sunku pasakyti"). Į kitą neutraliai suformuluotą klausimą - „Kaip jūs žiūrite į kailinių žvėrelių auginimą fermose?", tik 34,5% respondentų atsakė „neigiamai", 37,1% atsakė „neutraliai" ir 15,9% žiūrėjo į kailinių žvėrelių auginimą fermose teigiamai (12,5% atsakė „sunku pasakyti"). Taigi, neigiamai kailio dėvėjimą ir (ar) kailinių žvėrelių auginimą fermose vertinančių asmenų dalis ne tik kad nesudaro didžiosios (angl. majority) Lietuvos gyventojų dalies, tačiau nesudaro net daugybės (angl. plurality) – populiariausias respondentų atsakymas į abu šiuos klausimus buvo „neutraliai". Dėl rizikų visuomenės sveikatai mažinimo. LVK manymu, audinių galimybė užsikrėsti ir pernešti COVID-19 virusą neturi nieko bendra su svarstomu - ūkinės veiklos draudimo - klausimu. Kailinių žvėrelių auginimo reguliavimas pandemijos valdymo kontekste nėra susijęs su viso sektoriaus draudimu, juolab kad tokiu atveju siūlomas ekonominės veiklos draudimas turėtų būti terminuotas, kaip ir kitos COVID-19 pandemijos valdymo priemonės. Dėl kailiniu žvėreliu kenkimo aplinkai. Aiškinamajame rašte teigiama, kad „Suomijos žemės ūkio tyrimų centras „MTT Agrifood Research" apskaičiavo, jog anglies pėdsakas, paliekamas vieno audinės kailiuko, yra beveik toks pats, kaip vieno Suomijos gyventojo per dieną". LVK nepavyko rasti konkretaus šių skaičiavimų šaltinio, ir negali patikėti tokiais skaičiavimais. Aiškinamajame rašte neatsižvelgiama į tai, kad 1) minimoje studijoje galėjo būti lyginamas viso produkto vertės grandinės sukuriamas anglies dioksido kiekis su žmogaus į dieną sukuriamu anglies dioksidu tiesiog egzistuojant, o ne vartojant. Neįmanoma, kad vienas mažas kailinis žvėrelis į atmosferą išskleistų tiek pat anglies dioksido, kiek ir žmogus, net nekalbant, kad absoliučiai didžioji žmogaus kasdieninio anglies pėdsako dalis yra sukuriama už jo kūno ribų (t. y. deginant benziną automobilyje, vartojant įvairius produktus, įskaitant termiškai apdorotą maistą, kuriuos pagaminti reikėjo iškastinio kuro ir t.t.  2) praktiškai bet kokia (žemės) ūkio veikla pasižymi šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau - ŠESD) emisija, ir todėl prasmingas būtų tik skirtingų žemės ūkio veiklų anglies pėdsako palyginimas. Toje pačioje teritorijoje kailinių žvėrelių ūkį pakeitus galvijininkystės veikla, ŠESD emisija reikšmingai išaugtų. Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvoje uždraudus kailinių žvėrelių auginimą, tas pats produktas bus sukurtas kitose šalyse, ir todėl neturėtų įtakos klimato kaitai kaip pasauliniam reiškiniui. Dėl Žemės ūkio ministerijos parengtame Nutarimo projekte išdėstytų argumentų Nutarimo projektu siūloma pritarti Įstatymų projektams, nes 1) Lietuvoje kailinės žvėrininkystės verslas traukiasi, o kailinių žvėrelių laikytojų skaičius tolygiai mažėja; 2) kailinės žvėrininkystės verslo sumokami mokesčiai Lietuvos biudžete sudaro neženklią sumą; 3) Europos Komisija užregistravo Europos piliečių iniciatyvą „Fur Free Europe". Dėl kailinės žvėrininkystės verslo traukimosi. LVK neįtikina, kad sektoriaus traukintasis yra pagrindas jį drausti. Sektoriaus traukintasis neturi nieko bendra su siūlymu jį uždrausti, kaip ir neturėtų būti siūloma drausti jokio sektoriaus, kuris nukentėjo dėl COVID-19 pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą ekonominių pasekmių. Taip pat Nutarimo projekte yra atkreipiamas dėmesys į išaugusį kailių inventorių pasaulyje dėl mažėjančios paklausos, tačiau augantys įmonių inventoriai šiuo metu yra aktyviai analizuojamas reiškinys, pastebimas visame Vakarų pasaulyje ir apimantis eilę plataus vartojimo prekių.3 -4 Prie augančių inventorių reiškinio, tikėtina, prisideda mažėjanti visuminė paklausa dėl infliacijos ir šiais metais vyravęs verslo siekis užpildyti sandėlius, tikintis, kad pasaulinės vertės grandinės išliks nestabilios ir nepatikimos. Konkrečiai prie kailio dirbinių paklausos mažėjimo reikšmingai prisidėjo ir Kinijoje vykdyta „Nulinio kovido" politika. Dalies politikų ir dalies visuomenės siekis uždrausti kailinių žvėrelių auginimą taip pat prisideda prie reguliacinio neapibrėžtumo sektoriuje ir atbaido ūkius nuo investicijų, kurios versle dažniausiai per metus ar kelerius neatsiperka. Dėl kailinės žvėrininkystės sektoriaus sumokamų mokesčių. LVK pabrėžia, kad š. m. gruodžio 12 d. Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame Kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo poveikio vertinimo (toliau - Poveikio vertinimas) pristatyme buvo aptarta, kad Poveikio vertinime ir, atitinkamai, Nutarimo projekte, pateikti skaičiai dėl sektoriaus atstovų sumokamų mokesčių yra netikslūs, tam pritarė iš esmės visi dalyvavusieji, Poveikio vertinimą parengusi įmonė priėmė pastabą ir paaiškino, kodėl taip yra. Nutarimo projekte nurodyti sektoriaus sumokėti ar pervesti mokesčiai yra reikšmingai sumažinti ir neatspindi realios situacijos. Dėl Europos Komisijos užregistruotos piliečių iniciatyvos „Fur Free Europe". Pažymėtina, kad registruota piliečių iniciatyva nereiškia Europos Komisijos pritarimo šiai iniciatyvai. Iš registruotos iniciatyvos fakto taip pat negalima daryti išvados, kad iniciatyvą palaiko didžioji dalis Europos visuomenės. LVK bendruomenė supranta Įstatymų projektų teikėjus ir Nutarimo projekto rengėjus motyvuojančias priežastis siekti Įstatymų projektų priėmimo, tačiau raginame užduoti esminį klausimą - ar šis draudimas išties turėtų ilgalaikių pasekmių globaliai kailio dirbinių paklausai ir pasiūlai?	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
17.	Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (LŽAA) Č. Tallat-Kelpša 2022-12-16 Nr. Nr.338 g-2022-10610				LŽAA rašte pateikiama LŽAA nuomonė dėl  2022-12-08 LRV nutarimo projekto dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1104 ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1105: Projekte išvardinti keturi pritarimo draudimui argumentai mūsų nuomone nėra pagrindas draudimui nes: 1. Žvėrininkystės produkcijos sumažėjimas įvyko dėl objektyvių priežasčių: 2015m. prasidėjusio rinkos perkaitimo, vėliau COVID-19 ir galų gale karo Ukrainoje. Gamyba sumažėjo visuose pasaulio kraštuose ir Lietuvoje tas sumažėjimas netgi mažesnis nei kitose šalyse, nes iki krizinio laikotarpio Lietuvoje buvo išauginama apie 5% Europos kailių, tai 2022 m. apie 10%. Tai rodo Lietuvos kailinių žvėrelių ūkių ekonominę stiprybę. Tą pavirtina ir LR Žemės ūkio ministerijos užsakytame Kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinime (toliau Vertinimas) padaryta išvada „Pažymėtina, kad Lietuvoje užauginti kailiai tarptautiniu mastu vertinami kaip labai aukštos kokybės produktai, o Lietuva priskiriama šalims, gaminančioms aukščiausios kokybės audinių kailius pasaulyje. Lietuvos eksporto specializacijos indeksas (angl. export specialization index), parodantis santykinę stiprybę tarptautinėse rinkose, viršija 7 ir parodo, kad Lietuva turi konkurencinį pranašumą šioje srityje prieš kitas pasaulio ir ES šalis.“ (20psl.) Be to daugelio ūkio šakų gamyba Lietuvoje sumažėjo ir niekas nesvarsto jų draudimo. 2. Laikytojų sumažėjimas yra laikinas, nes kai kurie ūkiai nusprendė pralaukti krizinį laikotarpį. Ūkiai niekur nedingo ir laukia rinkos atsigavimo. Šis sumažėjimas yra lankstumo įrodymas, kad šaka gali prisitaikyti prie rinkos svyravimų, ką jau įrodė ankstesnių krizių metu. Be to laikytojų skaičiaus mažėjimas niekaip negali būti draudimo priežastimi, tuomet reikėtų uždrausti ne vieną gyvulininkystės šaką. 3. Sumokamų mokesčių absoliutinis dydis taip pat negali būti draudimo priežastimi, mokesčiai mokami pagal galiojančius įstatymus ir žvėrelių augintojai moka tiek kiek privalo, o dar ir geranoriškai remia daugelį paramos gavėjų. Dar daugiau, jie negauna jokių išmokų kurias gauna kiti žemės ūkio subjektai. Be to Vertinimo autoriai perspėjo, kad jų nurodyti skaičiai gali būti ženkliai mažesni nei tikri, nes didesnė dalis augintojų veikia, kaip fiziniai asmenys, jie nėra pelno mokesčio mokėtojai, moka pajamų mokesčius ir jų duomenys nėra prienami dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo nustatytų ribojimų. 4. Dėl piliečių iniciatyvos. Šiuo metu Europos komisijoje įregistruota 10 Europos piliečių iniciatyvų, kurios yra aktyvios. Tam tarpe ir iniciatyva Išsaugokime kaimo paveldą, kurią parengė ūkininkai iš įvairių Europos šalių. Manome, kad mūsų, kaimo gyventojų, balsas turėtų būti taip pat girdimas, kaip ir miestiečių. Juolab, kad jau prireikė ir Lietuvos aukščiausiojo teismo leidimo melžti karves ūkininkams, kurie dirba šalia naujakurių iš miesto, Prancūzijoje teismai taip pat apgynė gaidžių teisę giedoti kaimuose rytais, ar mes taip pat turėtume kreiptis į teisėsaugą siekdami apginti savo teisę į legalią veiklą kaime ir vartotojų pasirinkimo laisvę vartoti gyvūninės kilmės produktus? Ketinimas uždrausti kailinių žvėrelių auginimo šaką, mūsų nuomone, yra inicijuotas žmonių, kurie gyvendami mieste, nėra matę realių fermų, gyvūnų laikymo sąlygų, nėra susipažinę nei su teisiniais gyvūnų gerovės, aplinkosaugos, veterinarijos reikalavimais, tačiau puikiai išmano viešosios komunikacijos sritį, meistriškai naudoja emocijas sukeliančius vaizdo įrašus ir turi šiai veiklai didelį biudžetą (beveik 200 tūkst. eurų metams). Esame atviri, daug kartų kvietėme apsilankyti kailių ūkiuose, ypač draudimą palaikančius LRS narius, bet atvyko tik keletas. Turime atkreipti dėmesį, kad Vertinime pateikta daug pozityvių išvadų apie žvėrininkystės naudą Lietuvos ūkiui, be jau minėtos, tokių kaip: „Lietuva yra priskiriama geriausios kokybės audinių kailių gamintojams tarp pasaulio šalių ir vienai iš reikšmingų gamintojų Europoje (pagal pagaminamos produkcijos kiekį)“ (8psl.); „Paminėtinas taip pat šalutinių gyvūninės kilmės produktų aspektas, kuris leidžia panaudoti mėsos ir žuvies perdirbėjų generuojamas mėsos ir žuvies atliekas gaunant iš to pajamų, o ne mokant už šių atliekų utilizavimą“ (8psl.), „jei šalutiniai gyvūniniai produktai, naudojami kailinių žvėrelių pašarams gaminti, turėtų būti 100 proc. utilizuojami, jų utilizavimo (pašalinimo ir sunaikinimo) išlaidos galėtų sudaryti beveik 15 mln. Eur; ši našta tektų šalutinių gyvūninių produktų turėtojams ir valstybei, jei valstybė teiktų pagalbą utilizavimui“ (29psl.) „Teigiamas importo-eksporto balansas parodo, kad kailinės žvėrininkystės sektorius prisideda prie Lietuvos teigiamo užsienio prekybos balanso, o kartu ir prie ekonomikos augimo“ (19psl.) "Visų pirma, audinių auginimui Lietuvoje yra palankios klimatinės sąlygos. Antra, yra galimybės gauti aukštos kokybės šviežius pašarus, pagamintus iš šalutinių gyvūninių produktų. Pažymėtina taip pat efektyvi vertės grandinė su mažomis sandorių sąnaudomis ir masto ekonomija aukcionų lygiu. Šis sektorius pasižymi aukštu vertikalios integracijos lygiu ir stipriu sektoriaus subjektų tarpusavio bendradarbiavimu, gerai išvystyta infrastruktūra. Be to, svarbų vaidmenį vaidina taip pat pardavimas aukcionuose, kuris leidžia realizuoti produkciją konkurencingomis kainomis ir be kelių grandžių tarpininkų“ (20psl.) „Kaip ir valdų su šeimos nariais atveju, pabrėžtina, kad ūkių su šeimos nariais atveju svarbus yra šeimų gerovės aspektas. Uždraudus kailinės žvėrininkystės verslą, gali būti paveikti ne pavieniai šeimos nariai, tačiau iš esmės pabloginta visos šeimos finansinė situacija.“ (25psl.) „kailinės žvėrininkystės materialinės investicijos sudarė nuo 4,1 iki 22 proc. visų gyvulininkystės sektoriaus investicijų“ (33psl.) Sunku suprasti, kaip gavus tokias Vertintojų išvadas, rekomenduojama verslo šaką uždrausti? Jeigu tai yra tik politinis sprendimas, kam reikėjo leisti mūsų visų pinigus Vertinimui? Reikia pabrėžti, kad tokius puikius veislininkystės rezultatus eiliniai Lietuvos ūkininkai pasiekė be valstybės paramos, o tik sunkiu ir nuosekliu savo darbu. Taigi mūsų asociacijos nariai kategoriškai prieštarauja kailinių žvėrelių auginimo draudimui ir pasiruošę ginti savo teisę į daugelį metų kurtą ir Lietuvos valstybės prioritetiniu laikytą verslą.	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
18.	Žemės ūkio rūmai Sigitas Dimaitis 2023-02-15 Nr. 1.01-0106 g-2023-1348				ŽŪR informuoja, kad  išnagrinėjo ŽŪM parengtą ir pakartotinai pateiktą derinimui LRV nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1104 ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1105“ projektą Nr. 22-16621(3) (toliau – Projektas).<...> ŽŪR rūmai kategoriškai nepritaria parengtam LRV nutarimo Projektui ir ragina jo atsisakyti, rašte pateikiami argumentai.  <...> „<...> Galiausiai norime akcentuoti, kad kailinės žvėrininkystės verslo Lietuvoje uždraudimas šiuo metu grindžiamas vien tik moraliniais ar vertybiniais motyvais, kuriuos diktuoja gyvūnų teisių aktyvistai. Tačiau visiškai nekalbama apie teisinius pagrindus, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti ekonomiškai naudingos, ilgametes tradicijas turinčio žemės ūkio sektoriaus, kuris teikia didelę ekonominę ir socialinę naudą bei prisideda prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, veiklos uždraudimą. Akivaizdu, kad dėl valdžios priimtų sprendimų tenkančią finansinę naštą turės pakelti visuomenė, kitaip tariant mokesčių mokėtojai. Tuo tarpu verslas, kurio teisiniai lūkesčiai ir interesai galimai bus pažeisti, su visais iš to išplaukiančiais padariniais bei pasekmėmis bus priverstas nutraukti ilgus metus puoselėtą bei plėtotą veiklą. Įvertinus visą tai, kviečiame ieškoti konstruktyvių ir dalykiškų sprendimų, kurie nepadarytų nepataisomos žalos bei būtų tvarūs ilgalaikėje perspektyvoje.<...>“	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
19.	V. Kaklys 2023.02.17 g-2023-1352				LŽAA teikia pastabas LRV Nutarimo projektui prašo į jas  atsižvelgti bei primena, kad LŽAA 2022-12-16 pateikė išsamias pastabas ankstesnei Nutarimo projekto redakcijai, į kurias buvo nuspręsta neatsižvelgti derinimo pažymoje nurodant, kad „pagrindiniai Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1104 ir Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1105 (toliau - Įstatymų projektai) uždaviniai <...> neatitinka minėtų Įstatymų projektų rengimo tikslų, išdėstytų jų aiškinamajame rašte ir Nutarimo projekto tikslų nurodytų lydraštyje. “ LŽAA nariai kategoriškai prieštarauja kailinių žvėrelių auginimo (Verslas) draudimui ir yra pasiruošę ginti savo teisę į daugelį metų kurtą ir Lietuvos valstybės prioritetiniu laikytą Verslą, kuris buvo skatinamas (teikiama parama iš nacionalinių ir (ar) Europos Sąjungos lėšų). Vadovaujantis Konstitucijos1 48 str., kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. LŽAA nariai augina ūkinius gyvūnus kaip ir eilė gyvulininkyste užsiimančių verslų, tačiau gyvūnų gerovės standartų laikosi griežčiau nei bet kuri kita žemės ūkio šaka. Lietuvoje auginant kailinius žvėrelius yra laikomasi ir visų 1998-07-20 Tarybos direktyvos 98/58/EB dėl ūkinės paskirties gyvūnų apsaugos reikalavimų. Be to, griežčiausių gerovės standartų vykdymas yra užtikrinamas padidintu dėmesiu iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei gyvūnų teisių aktyvistų. Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49 ir 63 str. garantuoja laisvą kapitalo judėjimą bei įsisteigimo laisvę. Dalies LŽAA narių naudos gavėjai yra užsienio investuotojai. Todėl Verslo apribojimas pažeis šių asmenų SESV garantuojamą laisvą kapitalo judėjimą bei įsisteigimo laisvę. Vis dėl to, jeigu įstatymų leidėjas nuspręstų neatsižvelgti į išsamius ir pagrįstus argumentus, patvirtinančius Verslo išsaugojimo poreikį, turėtų būti aiškiai įvertintos tokio Verslo draudimo pasekmės ir sąžiningai atlyginama visa žala, patirta dėl tokio Verslo draudimo, kaip numato Konstitucijos 23 str.3 ir kiti teisės aktai. Nutarimo projektas neatitinka imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų. Rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas (Poveikio vertinimas). Šio vertinimo išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo priima teisės akto projekto rengėjas. Atliekant numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, nustatomas galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas. Atsižvelgiant į teisės akte numatomo naujo teisinio reguliavimo pobūdį, mastą, turi būti įvertinamas poveikis ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms sritims. Įstatymo ar kito Seimo teisės akto projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Rengiant kitus teisės aktų projektus, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai pateikiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (TPĮ 15 str. 1-3 d.). Verslo draudimas reiškia, kad teisinis reguliavimas yra keičiamas iš esmės – esamas reguliavimas, suteikiantis teisę verstis tokia veikla (žvėrelių auginimo kailiams veikla), kuri Lietuvoje netgi buvo prioritetinė ir skatinama, naikinamas priimant naują reguliavimą, draudžiantį Verslą. Tokiu atveju, laikantis TPĮ 15 str. reikalavimų, privalo būti atliekamas Poveikio vertinimas. Metodika taip pat patvirtina, kad privalo būti atliekamas Poveikio vertinimas. Metodikos 4 p. numatyta, jog turi būti atliekamas prioritetinių teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų, teikiamų svarstyti Vyriausybei, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kai numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kai iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas. Metodikos 34 p. nurodyta, kad kitų projektų (išskyrus prioritetines teisėkūros iniciatyvas) poveikio vertinimo procesas apima: poveikio vertinimo atlikimą, rezultatų apibendrinimą ir jų pateikimą. Be to, Metodikos 36 p. numato, kad teisės aktų, išskyrus įstatymų ir kitų Lietuvos Respublikos Seimo priimamų teisės aktų, projektų poveikio vertinimo rezultatų išvados kartu su projektu pateikiamos kaip apibendrinta informacija projektą parengusios institucijos rašte, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, ir (ar) teikime Vyriausybei. Apibendrintoje informacijoje nurodomas numatomo teisinio reguliavimo tikslas, galimas teigiamas ir (ar) neigiamas projekto poveikis kiekvienu vertintu poveikio vertinimo aspektu, kur įmanoma, pagrįstas atliktais skaičiavimais. Projekto rengėjui nusprendus, poveikio vertinimo rezultatai gali būti pateikiami ne rašte, kuriuo teisės akto projektas teikiamas išvadoms gauti, ar teikime Vyriausybei, o atskiroje Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje, kurios forma pateikta Metodikos 3 priede, parengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma teikiama suinteresuotoms institucijoms kartu su projektu išvadoms gauti. Nors Ministerija buvo užsakiusi Smart Continent LT, UAB kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimą, tačiau pati Ministerija šio vertinimo nelaiko kaip atlikto pagal TPĮ ir Metodikos nuostatas bei Lydraštyje aiškiai nurodo, kad Poveikio vertinimas nebuvo atliekamas ir šiuo vertinimu nesivadovauja, teikdama Nutarimo projektą. Tačiau, kaip matyti iš TPĮ ir Metodikos reikalavimų, toks vertinimas privalėjo būti atliktas, o, jo nesant, yra pažeisti imperatyvieji teisės aktų reikalavimai. Nutarimo projekte nurodoma 1 mln. EUR kompensacijų už Verslo uždraudimą suma reikšmingai prieštarauja ekspertų vertinimui ir kitų šalių praktikai Nutarimo projekte nurodoma, kad „Lėšos kompensacijoms už Verslo uždraudimą būtų skiriamos iš Žemės ūkio ministerijos asignavimų, kurių bendra visiems ūkio subjektams vienkartinė kompensacijos už kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimą suma sudarytų apie 1 mln. Eur.“ Tačiau ši informacija neatitinka nei Ministerijos užsakymo Smart Continent LT, UAB kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimo (Vertinimas) nei kitų šalių praktikos. Ministerijos užsakyto Smart Continent LT, UAB Vertinimo išvada yra tokia: „kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo kompensacijų preliminari suma - 56,85 mln. Eur. Skaičiuojant poveikį biudžetui dėl kompensacijų išmokėjimo buvo įvertintos išmokos už prarastas pajamas, išlaidas, susijusias su verslo uždarymu, nedarbo išmokos ir išmokos šeimų pajamoms užtikrinti. Didžiausią kompensacijos sumos dalį sudarytų išmokos už negautas pajamas už audinių odų ir kailių pardavimą.“ LŽAA yra nesuprantama, kodėl Nutarimo projekte yra nurodoma 1 mln. EUR kompensacijų suma, grindžiama Smart Continent LT, UAB Vertinimu, nors pačiame Vertinime yra nurodyta - 56,85 mln. EUR suma. Be to, LŽAA pastebi, kad vertinime nurodyta 56,85 mln. EUR suma yra tik preliminari bei paskaičiuota neįvertinus visų Verslo uždarymo išlaidų. Verslo uždarymo išlaidos valstybei bus gerokai didesnės ir preliminariai sudarys apie 175 mln. EUR (Priedas Nr. 2 - LŽAA LŽAA paaiškinimai dėl kailinių žvėrelių auginimo draudimo Lietuvoje pasekmių). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, Nutarimo projekte turėtų būti tikslinamas dėl Verslo uždraudimo mokėtinų kompensacijų dydis nuo 1 mln. EUR iki 175 mln. EUR. Nutarimu siūlomas Įstatymų projektų įsigaliojimo nukėlimo terminas yra per trumpas Nutarimo projekto 1 p. siūloma Įstatymų projektų įsigaliojimo bei komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, uždraudimo datą nukelti į 2027-01-01. Siūlomas Įstatymų projektų įsigaliojimo terminas yra per trumpas. Jis turėtų būti bent 10 metų dėl to, kad, kaip minėta, Lietuvos žvėrininkystės ūkiai yra tarp geriausių ir daugiausiai kailių išauginančių pasaulyje, Lietuvoje auginamų žvėrelių kailiai yra itin kokybiški, o Lietuvoje šis Verslas buvo laikomas prioritetiniu. Todėl yra būtinas ilgesnis laikas Verslo persitvarkymui. Europos Sąjungos valstybėse narėse, kuriose priimtas sprendimas uždrausti kailinės žvėrininkystės verslą, verslo uždraudimo atidėjimo laikotarpis buvo iki 11 metų. Todėl Verslo uždraudimo nukėlimas 10 metų atitinka ir Europos sąjungos praktiką. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, LŽAA prašo atsižvelgti į LŽAA pastabas dėl Nutarimo projekto.	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
20.	Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (LŽAA) Č. Tallat-Kelpša 2023-03-01 Nr. 342 g-2023-1754				LŽAA palaiko anksčiau savo pateiktas pastabas Nutarimo projektui bei prašo į jas atsižvelgti. 2022-12-16 LŽAA pateiktos pastabos ir 2023-02-15 LŽAA pateiktos pastabos Nutarimo projekto ankstesnėms redakcijoms yra svarbios ir turėtų būti rimtai bei atidžiai įvertintos bei motyvuotai dėl jų pasisakyta. Ministerijos Lydraštyje aprašomi pagrindiniai Įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose nurodyti uždaviniai, įstatymų projektus parengti paskatinusios priežastys, dėl kurių LŽAA išdėstys savo poziciją. Įstatymų projektų iniciatorių (Iniciatoriai) keliama esminė problema, kad kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti kailiniams žvėreliams būdingų sąlygų, todėl taip pažeidžiama gyvūnų gerovė. Vis dėl to, šis teiginys nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Iš kitos pusės, Lietuvos Respublikoje galioja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtinti kailinių gyvūnų laikymo reikalavimai. Kailinių žvėrelių augintojams laikantis šio reguliavimo, nėra pagrindo teigti, kad kailinių žvėrelių ūkiuose nėra užtikrinamos gyvūnų gerovės sąlygos. Papildomai, be nuolatinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos priežiūros ir reikalavimų vykdymo, visi Lietuvos audinių ūkiai yra tikrinami pagal gyvūnų gerovės programą WelFur. Ūkiai yra sertifikuojami tik tuo atveju, jeigu atitinka gyvūnų gerovės programos WelFur reikalavimus. Neturintys sertifikato ūkiai, negali realizuoti kailių (tiekti kailių į aukcionus). Visos šios aplinkybės taip pat turėtų būti įvertintos. Iniciatoriai vadovaujasi Europos Komisijos Gyvūnų sveikatos ir gerovės mokslinio komiteto 2001 metų rekomendacija: „Kadangi dabartinės ūkininkavimo sistemos sukelia rimtas problemas visoms gyvūnų, auginamų dėl kailių, rūšims, turėtų būti stengiamasi sukurti gyvenimo sąlygas, kurios patenkintų šių gyvūnų poreikius“. Visgi, net 6 iš 8 komiteto narių šią rekomendaciją pasirašyti atsisakė, o Europos Komisija po šios rekomendacijos nusprendė nepriimti jokių tolesnių sprendimų. Iniciatoriai teigia, jog „gyvūnų auginimo sąlygos Europos kailinių žvėrelių ūkiuose per paskutinius 20 metų reikšmingai nepasikeitė (pavyzdžiui, narvų plotis audinėms padidintas 10 cm (nuo 20 cm iki 30 cm), ilgis – 20 cm (nuo 70 cm iki 90 cm), aukštis – 10 cm (nuo 35 cm iki 45 cm).“. Tačiau Iniciatorių pateikti skaičiai rodo atvirkščiai nei jie teigia, t. y., kad gyvūnų auginimo sąlygos pasikeitė reikšmingai, narvelio tūris padidėjo net 147 proc. Anot iniciatorių, kailinė žvėrininkystė turėtų būti uždrausta dėl pavojaus užsikrėsti SARS-CoV-2 nuo kanadinių audinių. Šis teiginys ir jo reikšmė turėtų būti įrodyti pateikiant įrodymus, specialistų išvadas ar pan. LŽAA duomenimis, Pasaulio sveikatos organizacija patvirtino, kad baimės dėl šio viruso buvo perdėtos, o Danija, kuri išnaikino visas audines, nuo 2023 metų sausio 1 d. vėl leido auginti audines, jau turi veikiančias audinių fermas ir privalės ūkininkams ir susijusioms įmonėms išmokėti apie 2,5 mlrd. EUR. Tuo atveju, jeigu pavojus užsikrėsti SARS-CoV-2 nuo kanadinių audinių būtų realus ir reikšmingas, tai Danija, išnaikinusi visas audines, matomai nebūtų nusprendusi leisti iš naujo pradėti audinių auginimo veiklą. Iniciatoriai vadovaujasi visuomenės apklausa, kuri rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepritaria gyvūnų auginimui dėl jų kailių. 2019 m. lapkričio mėn. „Vilmorus“ atliktos apklausos duomenimis, net 81,7 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kailinius gyvūnus auginti narvuose ir žudyti dėl jų kailių yra nepriimtina. Tačiau apklausų rezultatai gali priklausyti nuo eilės subjektyvių aplinkybių, parinktų respondentų, apklausų atlikimo laiko, klausimų formuluočių ir kt. Naujesnė (2021 m. gruodį) tos pačios „Vilmorus“ atlikta apklausa (Priedas Nr. 1) rodo visiškai kitus rezultatus: net 53 proc. respondentų į kailinių žvėrelių auginimą fermose žiūri teigiamai arba neutraliai, o tik 34,5% žiūri neigiamai. Yra pagrindas laikyti, kad gyventojų valia dar reikšmingiau sumažėtų, jeigu gyventojams būtų pateikiama informacija apie kailinių žvėrelių verslo uždraudimo kaštus – LŽAA skaičiavimais dėl verslo uždraudimo valstybė turėtų sumokėti apie 175 mln. EUR. Pavyzdžiui, „Vilmorus“ 2023 m. vasario mėn. atliko apklausą, respondentų klausiant klausimo „Kaip Jūs manote, kokioms reikmėms Lietuvos Respublikos Vyriausybei labiausiai verta išleisti 56 mln. eurų?“. Apklausos rezultatai (Priedas Nr. 2) patvirtina, kad tik 2,1 proc. respondentų nuomone, ši suma galėtų būti panaudojama sumokėti kailinių žvėrelių ūkių savininkams kompensacijas už tai, kad kailinių žvėrelių ūkio šaka būtų uždrausta Lietuvoje. Iniciatoriai Įstatymų projektų poreikį grindžia tuo, kad, nepriėmus Įstatymų projektų, Lietuva tarptautiniame kontekste bus vertinama neigiamai. Tačiau toks teiginys neturi rimto pagrindo, kadangi tokios valstybės, kaip Švedija, Suomija, Danija, Lenkija, Islandija, Ispanija, Graikija, Lenkija, JAV, Kanada ir daugelis kitų valstybių kailinės žvėrininkystės neuždraudė. Pagrindo teigti, kad šios valstybės tarptautiniame kontekste yra vertinamos neigiamai, nėra. Iniciatoriai, siekdami Įstatymo projektų priėmimo, nurodo teiginius, susijusius su gyvūnų gerove, tačiau šie teiginiai yra tik nuomone. LŽAA manymu, specialistai turėtų įvertinti gyvūnų gerovės klausimus prieš uždraudžiant ilgai vystytą ir prioritetine laikytą ūkio šaką. Europos maisto saugos tarnyba yra parengusi planą moksliniam įvairių ūkinių gyvūnų gerovės vertinimui, kuriame yra numatyta atlikti ir audinių bei kitų kailinių gyvūnų gerovės mokslinį vertinimą. LŽAA mano, kad prieš priimant draudimą vykdyti kailinės žvėrininkystės veiklą Lietuvoje, būtų tikslinga sulaukti Europos maisto saugos tarnybos mokslinių tyrimų dėl audinių gerovės. Kalbant dėl kompensacijų kailinės žvėrininkystės uždraudimo atveju, LŽAA norėtų pasisakyti dėl pastabos, pateiktos prie Lydraščio pridėtoje derinimo pažymoje <...>. Sprendžiant dėl kompensacijų dydžio, nėra jokio pagrindo vadovautis Estijos ir Latvijos pavyzdžiais, kadangi Estijoje draudimo priėmimo metu buvo tik vienas kailinių žvėrelių ūkis, o be to, jis buvo tuščias, Latvijoje buvo tik keli ūkiai. Lietuvoje kailinių žvėrelių auginimas yra žymiai didesnio masto – Lietuvos žvėrininkystės ūkiai yra tarp geriausių ir daugiausiai kailių išauginančių pasaulyje. Todėl, kalbant apie kompensacijas, reikėtų lygiuotis į tokias šalis, kuriose auginamų žvėrelių kiekis ir kokybė buvo geriausi. Be to, kas pasakyta, Latvijoje nėra pasibaigę teisminiai ginčai, todėl šios valstybės praktika nereikėtų remtis ir dėl šios priežasties. LŽAA siekia, kad, tuo atveju, jeigu, sulaukus Europos maisto saugos tarnybos mokslinių tyrimų dėl audinių gerovės, būtų pagrįstai nuspręsta uždrausti kailinių žvėrelių auginimo verslą, tai už verslo uždraudimą būtų sąžiningai kompensuota visa patirta žala (apie 175 mln. EUR), o ne simbolinė 1 mln. EUR suma.	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
21.	Žemės ūkio rūmai 2023-04-17 Nr.1.02- 0195 (23-04-18 Nr. G-2023-3378)				„<...> ŽŪR kategoriškai nepritaria parengtam Projektui ir ragina jo atsisakyti dėl šių priežasčių: 1. Ši žemės ūkio veiklos šaka kuria didelę pridėtinę vertę visai šalies ekonomikai, kadangi Lietuvoje kailinių žvėrelių augintojų apyvarta siekia apie 40 mln. eurų kasmet ir tai sudaro apie 7 proc. visos Europos kailių rinkos. Be to, žvėrininkystės sektoriuje 2012-2021 m. laikotarpiu fiksuojamas teigiamas importo-eksporto balansas, kas parodo, kad kailinės žvėrininkystės verslas prisideda prie teigiamo Lietuvos užsienio prekybos balanso. Lietuva užima labai stiprias pozicijas tarptautinėse rinkose, kaip labai aukštos kokybės audinių odų ir kailių gamintoja, todėl turi konkurencinį pranašumą lyginant su kitais pasaulinės rinkos dalyviais; 2. Lietuvos kailinių žvėrelių ūkio šaka glaudžiai siejasi su kitomis Lietuvos verslo šakomis, todėl uždraudus kailinių žvėrelių auginimą neigiamą poveikį tiesiogiai pajustų ir kiti susiję ūkio sektoriai. Žvėrelių šėrimui kasmet sunaudojamos daugiau kaip 48 tūkst. tonų maisto atliekų iš skerdyklų ir žuvies perdirbimo įmonių, kurias kitu atveju tektų utilizuoti. Žvėrelių auginimo metu sukauptas mėšlas naudojamas laukuose ir yra ypač vertinamas dėl jame esančio fosforo, kurio nėra kitų gyvūnų mėšle, tokiu būdu išvengiama taršos gaminant ir naudojant chemines trąšas, o kailinių gyvūnų liekanos panaudojamos biodujų gamyboje. Tai itin aktualu šiandien, kadangi Europos Komisija 2022 m. lapkričio 9 d. pristatė komunikatą „Trąšų pakankamumo ir įperkamumo užtikrinimas“, kuriame pateikiami įvairūs veiksmai ir gairės, kaip padėti ūkininkams optimaliai naudoti trąšas ir mažinti priklausomybę šiose srityse. Komunikate skatinamas didesnis organinių trąšų naudojimas vietoje mineralinių ir tokiu būdu mažinant priklausomybę nuo dujų ir anglies pėdsaką; 3. Kailinės žvėrininkystės verslas ir jo socioekonominis poveikis apima daugiau veiklų nei vien kailinių žvėrelių auginimą. Šios veiklos uždraudimas turės neigiamos įtakos Lietuvos darbo rinkai ir socialiniam užimtumui, ne tik tiesiogiai ūkiuose dirbantiems, bet ir aptarnaujantiems sektoriams. Tai lems tokių asmenų bedarbystę, kas padidins poreikį mokėti nedarbo išmokas bei kompensacijas; 4. Kompensacijos už teisėto ir pelningo verslo nutraukimą privalo būti mokamos, ir mokamos visiems, nepriklausomai nuo vykdytos veiklos trukmės ar jos nutraukimo momento. Projekto 2 straipsnyje siūloma numatyti, kad kompensacija būtų skiriama komercinę veiklą, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį, vykdantiems ūkio subjektams, pradėjusiems šią veiklą iki 2022 m. sausio 1 d., tačiau nėra apibrėžtas laikotarpis, kada veiklą nutraukę subjektai turės teisę gauti kompensaciją dėl veiklos nutraukimo. Primename, kad įvairios iniciatyvos bei akcijos, kuriomis siekiama uždrausti kailinių žvėrelių auginimą buvo Lietuvoje pradėtos daug anksčiau – dar iki 2022 metų. Tai lėmė, kad nemaža dalis kailinės žvėrininkystės sektoriaus atstovų nematydami ilgalaikių perspektyvų ir juo labiau plėtros galimybių, jau anksčiau pristabdė arba visiškai nutraukė vykdomą veiklą, patirdami didžiulius nuostolius bei pajamų netektis. Atsižvelgiant į tai, siūlome, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. veiklą nutraukę subjektai, turėtų teisę gauti kompensaciją už vykdomos veiklos nutraukimą. 5. Ūkio verslo šakos uždraudimas ne tik nulemtų verslo investicijų neatsiperkamumą, tačiau ir didelį verslo nutraukimui būtinų kompensacijų poreikį, kuris valstybės biudžetui būtų itin skausmingas. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos užsakymu 2022 metais atliktas kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimas, kurio tikslas buvo nustatyti, ar verta uždrausti kailinės žvėrininkystės verslą Lietuvoje, kol dar nėra vieningos uždraudimo politikos Europos Sąjungoje. Dokumente buvo įvertintas poveikis darbo rinkai ir socialiniam užimtumui, ne tik tiesiogiai ūkiuose dirbančiam, bet ir aptarnaujančiam sektoriui. Išvadose konstatuota, kad apdraustųjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje (SODRA) asmenų skaičius viršija 550 asmenų, todėl verslo uždraudimas lems šių asmenų bedarbystę ir poreikį mokėti nedarbo išmokas bei kompensacijas. Vertinant Lietuvos žvėrininkystės šakos praradimus veiklos uždraudimo atveju, reikia įvertinti ir tai, kad Lietuvos žvėrininkystės ūkiai šiuo metu yra tarp geriausių ir daugiausiai kailių išauginančių pasaulyje. Todėl manome, kad siekiant objektyviai ir sąžiningai įvertinti kompensacijoms reikalingas lėšas, turi būti atlikti išsamūs ekspertų vertinimai bei skaičiavimai. Daugelis pastaraisiais metais žvėrininkystę uždraudusių valstybių kompensacijas dar tebeskaičiuoja, bet preliminarūs skaičiai rodo, kad įvertinus visus nuostolius kompensacijos perskaičiavus vienai laikomai veislinei patelei yra apie 500 eurų. Lietuvoje paskutinių dešimties metų vidutinis veislinių patelių skaičius buvo 350 000 vnt. Taigi, tikėtina kompensacijų suma Lietuvoje, skaičiuojant panašiai kaip Jungtinė Karalystė, Airija, Norvegija gali siekti net 175 mln. eurų, o jei Lietuva pasirinktų kompensuoti žvėrelių augintojams už veiklos nutraukimą taip, kaip kompensavo ar planuoja atlyginti kitos valstybės, atsižvelgiant į Lietuvoje laikomą gyvūnų skaičių, Danijos atveju – Lietuvai reikėtų apie 210 mln., Austrijos – apie 200 mln., Belgijos – apie 200 mln., Čekijos – apie 280 mln. eurų. Be to, Čekijoje šiuo metu vis dar vyksta teisminis procesas dėl daugiau nei du kartus didesnių nei numatyta kompensacijų. Pažymėtina ir tai, kad kai kurios šalys (Kroatija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija, Makedonija, Estija, Liuksemburgas, Slovėnija, Slovakija bei Latvija) uždraudė kailinių gyvūnų ūkius ir nenumatė jokių kompensacijų mechanizmų, tačiau daugumoje jų ši verslo šaka buvo mažareikšmė arba išvis beveik neegzistavo. Pavyzdžiui Liuksemburgas 2018 metais uždraudė kailinių žvėrelių auginimą, nors ten nebuvo nei vienos fermos. Tuo tarpu Latvijoje priimtas sprendimas atidėti kailinių žvėrelių veiklos uždraudimą penkiems metams ir valstybė bylinėjasi su verslu dėl jo sunaikinimo.      Galiausiai norime akcentuoti, kad kailinės žvėrininkystės verslo Lietuvoje uždraudimas šiuo metu grindžiamas vien tik moraliniais ar vertybiniais motyvais, kuriuos diktuoja gyvūnų teisių aktyvistai. Tačiau visiškai nekalbama apie teisinius pagrindus, kuriais remiantis būtų galima pagrįsti ekonomiškai naudingos, ilgametes tradicijas turinčio žemės ūkio sektoriaus, kuris teikia didelę ekonominę ir socialinę naudą bei prisideda prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, veiklos uždraudimą. Akivaizdu, kad dėl valdžios priimtų sprendimų tenkančią finansinę naštą turės pakelti visuomenė, kitaip tariant mokesčių mokėtojai. Tuo tarpu verslas, kurio teisiniai lūkesčiai ir interesai galimai bus pažeisti, su visais iš to išplaukiančiais padariniais bei pasekmėmis bus priverstas nutraukti ilgus metus puoselėtą bei plėtotą veiklą. Įvertinus visą tai, kviečiame ieškoti konstruktyvių ir dalykiškų sprendimų, kurie nepadarytų nepataisomos žalos bei būtų tvarūs ilgalaikėje perspektyvoje.	Pritarti	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Žemės ūkio ministerija 23-04-28 Nr. 2D-1100 (11.22 E ) (reg.23-05-02-G-2023-3872) (Atsakymas į KRK 2023-04-05  Prot. Nut. Nr. 110-P-10: dėl informacijos pateikimo apie siūlomo kompensacijos dydžio – 1 Eur. už vieną kailinį žvėrelį skaičiavimo metodiką)				Atsakydami į Jūsų raštą dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1104 ir dėl Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1105 informuojame, kad remiantis ministerijos užsakymu UAB Smart Continent atlikta kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimo ataskaita (toliau – Ataskaita) bei apibendrinus atliktą lyginamąją šalių, uždraudusių kailinės žvėrininkystės verslą, patirties analizę, darytina išvada, kad daugumoje valstybių yra taikomas pereinamasis laikotarpis, leidžiantis kailinės žvėrininkystės verslams prisitaikyti prie pokyčių ir palaipsniui užbaigti savo veiklą. Taip pat pažymėtina, kad daugumoje šalių taikomos materialinės kompensacijos, leidžiančios padengti ūkininkų patirtus nuostolius ir kitas išlaidas, susijusias su inventoriumi, persikvalifikavimu ar nenumatytas išlaidas. Lietuvoje nustačius kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo pereinamąjį laikotarpį, t. y. šį verslą visiškai uždraudus nuo 2027 m. sausio 1 d., manytina, kad šiuo verslu užsiimantys subjektai sugebėtų atsisakyti kailinės žvėrininkystės veiklos ir pereiti prie verslų kitose srityse, patirdami minimalių nuostolių, o iš valstybės biudžeto taip pat prireiktų gerokai mažesnės sumos išmokėti kompensacijoms, negu 57 mln. Eur staigaus verslo uždraudimo atveju, kaip nurodoma Ataskaitoje. Nustačius pereinamąjį kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo laikotarpį iki 2027 m. sausio 1 d., iš valstybės biudžeto šio verslo atsisakantiems subjektams numatoma kompensacijų suma iš viso sudarytų apie 1 mln. Eur. Ši suma, remiantis Danijos pavyzdžiu, apskaičiuota kaip kompensacija, skirta išlaidoms, susijusioms su verslo uždarymu, padengti ir Danijoje sudaro 0,8 Eur už žvėrelį. Kadangi Lietuvoje laikytojai ir jų laikomų žvėrelių skaičius labai skirtingi, taip pat skiriasi naudojamos infrastruktūros dydis, tikslinga verslo uždarymo išmoką susieti su žvėrelių skaičiumi, todėl buvo nuspręsta kompensacijoms išmokėti apytikriai 1 Eur už žvėrelį. Svarbu pažymėti, kad išlaidos, susijusios su verslo uždarymu, nurodytos Ataskaitoje, apima patalpų pertvarkymo arba nugriovimo, narvų utilizavimo ir pan. išlaidas, tačiau neapima išeitinių išmokų darbuotojams ir atsiskaitymų su paslaugų tiekėjais, kreditoriais ir pan.	Nesvarstyta	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė Išvada 2023-03-08 Nutarimas Nr. 142 (registr.: 2023-03-10 Nr. 2023-04319)				Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1104 (toliau – Projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-1105 (toliau – Projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektus tobulinti, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Siūlytina Įstatymų projektų įsigaliojimo bei komercinės veiklos, kurios tikslas gauti ar parduoti kailį (toliau – Verslas), uždraudimo datą nukelti į 2027 m. sausio 1 d., kadangi laikotarpio iki Verslo uždraudimo datos ilginimas ūkio subjektams suteiktų daugiau laiko persiorientuoti į kitas veiklas, Verslo uždraudimo atidėjimo laikotarpis suteiktų didesnes galimybes ūkio subjektams prisitaikyti prie besikeičiančios situacijos, nuosekliau pereinant prie naujam verslui reikalingų kompetencijų įgijimo ir investicijų sukaupimo.<...> <...>Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį ir į šio punkto antrojoje pastraipoje siūlomą kompensacijos mokėjimo pradžią, Projekto Nr. 1 6 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, siūlytina nurodyti, kad šie teisės aktai turėtų būti priimti iki 2023 m. rugsėjo 31 d. <...> <...> 6. Projekto Nr. 2 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, tačiau šio nutarimo 3 punkte kompensacijos mokėjimo pradžią siūlytina nustatyti nuo 2024 m. sausio 1 d., todėl atitinkamai šio straipsnio 2 dalyje turi būti nurodyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. rugsėjo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą sistemiškumo principą, kartu keistinas ir Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 10^2 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas prekiauti saugomų rūšių laukiniais gyvūnais nereikalingas, kai prekiaujama saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, skirtais veislinei bandai specializuotuose kailinių žvėrelių auginimo ūkiuose sudaryti, pripažįstant jį netekusiu galios.	Nesvarstyta	KRK siūlo Projektą atmesti, argumentai pateikti prie KRK sprendimo, žr. šios išvados  6 d.
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė Išvada 2023-03-08 Nutarimas Nr. 142 (registr.: 2023-03-10 Nr. 2023-04319)				8. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su kompensacijų ir kitų išmokų mokėjimu iš valstybės ar savivaldybių biudžetų. Vadovaujantis minėta nuostata, turi būti atliktas Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas.	Pritarti	Specialiųjų tyrimų tarnybos Antikorupcinio vertinimo išvada gauta (2023-04-18 Nr. 4-01-3220). (G-2023-3406)

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atmesti Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 8 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1105, kadangi tai lydintysis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2, 3, 10, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1104, kurį Komitetas siūlo atmesti.

7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Pranckietis.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                     Viktoras Pranckietis

(Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)