Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 21, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 272
STENOGRAMA
2023 m. gegužės 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai.
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. gegužės 16 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pradėsime darbotvarkės aptarimą. Aš pats iš karto paminėsiu, jog yra gauta Teisės departamento išvada, kad Rinkimų kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-2709 gali prieštarauti Konstitucijai, tai fiksuokime, kad tas projektas iš darbotvarkės yra išbraukiamas, kol Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasisakys tuo klausimu. Dabar, matau, kolegos turi papildomų pasiūlymų dėl darbotvarkės. Pirmoji – A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerą rytą, kolegos. Frakcijos vardu siūlome išbraukti nutarimo dėl apkaltos Seimo nariui P. Gražuliui projektą. Seimo statutas numato, kad jis turi būti įtrauktas į artimiausią posėdžių darbotvarkę, bet, kaip žinote, Statute nerašoma, kad jis ir turi būti pateiktas artimiausioje posėdžių darbotvarkėje. Prašome būtent dėl tos aplinkybės, kad komisija protokoliniu nutarimu yra kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Seimo nariui A. Palioniui. Tokiu atveju, kaip žinome, A. Palionis yra vienintelis liudytojas, kuris kalbėjo, kad kažką matė. Ir nuo to, ar jis pasakė tiesą, ar pasakė netiesą, iš esmės priklauso ir P. Gražulio apkaltos galimybės. Todėl šiuo atveju siūlome tikrai palaukti arba ikiteisminio tyrimo nepradėjimo, kuomet bus aišku, kad Seimo narys nemelavo, ir turėsime liudytoją, arba, jeigu bus pradėtas vėlgi teisminis procesas, ikiteisminis, o paskui teismas, tai, matyt, reikėtų palaukti teismo rezultatų, kad turėtume tą tikrumą. Išties kitų tiesioginių įrodymų nebuvo – buvo įrašas, dėl kurio teismo ekspertai pasakė, kad yra padaryti nenustatyti veiksmai arba veiksmas. Taigi, negalėjo net įvardinti, ar vienas, ar du, todėl šiuo atveju, manau, išsiaiškinti to liudijimo tikrumą reikėtų mums visiems. Tad prašome išbraukti.
PIRMININKAS. Aišku, aš teiksiu pasiūlymą balsuoti, bet nenorėčiau sutikti su jūsų interpretacija, ką reiškia Seimo statuto reikalavimas įrašyti į artimiausią posėdžių darbotvarkę. Vis dėlto tai negali būti tik kažkoks teorinis įrašymas, čia pat jį išbraukiant. Ir nenumatoma išlygų dėl to, kad kažkoks ikiteisminis tyrimas yra pradėtas. Balsuosime dėl jūsų pasiūlymo. Gal nebetęskime diskusijų, jūs argumentavote, aš pasakiau kontrargumentus. V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu aš prašyčiau išbraukti iš darbotvarkės 1-8 klausimą – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektą. Mes matome, kad yra tenai pasiūlymų ir dar ateinančių pasiūlymų, kurie padės padaryti taip, kad suderintume ir saugumą keliuose, ir saugumą šaligatviuose. Aš tikrai nemanau, kad turėtume dabar svarstymo metu tokį dar iki galo neišspręstą klausimą įrašyti į darbotvarkę. Prašom jį šiandien išbraukti.
PIRMININKAS. Gerai, pasiūlymas aiškus. Prašom, dar A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Frakcijos vardu prašysime išbraukti 1-15 klausimą – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektą. O grįžtant prie P. Gražulio klausimo, aš tik primenu, kad Statute yra nuostata, kai surinkus tam tikrą Seimo narių parašų skaičių yra įtraukiama į artimiausio posėdžio darbotvarkę. Bet, kaip žinote, ir Etikos ir procedūrų komisija yra išaiškinusi, kad tokiu atveju Seimas balsuoja ir gali neįtraukti. Aš nematau čia jokios problemos ir dėl šitos nuostatos.
PIRMININKAS. Gerai, balsuosime.
Ir A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, praeitą savaitę, ketvirtadienį, išvadų rengėjų prašymu parlamentas padarė Farmacijos įstatymo projekto svarstymo pertrauką. Bet Statutas sako, kad pertrauka daroma iki kito posėdžio. Šiandien Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą pirmininkės balso persvara, nes nėra visos sudėties Etikos ir procedūrų komisija. Sveikatos reikalų komitetas pradėjo klausimo, kaip konsoliduoti tuos du pasiūlymus, svarstymą, bet padarėme pertrauką, prašydami atsakyti: ar tai reiškia, kad šiandien vis tiek bus priėmimas ir aš turiu suorganizuoti ir komiteto posėdį? Jeigu taip, aš prašyčiau leisti parlamento surengti 15 minučių posėdį 10 val. 30 min. posėdžių poilsio zonoje kairėje.
PIRMININKAS. Gerai, supratome prašymą. Čia nevisiškai dėl darbotvarkės, po to spręsime.
Dabar mes turime tris… D. Kepenis dar. Prašom.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Dar noriu padėkoti kolegoms, atsiliepusiems į kvietimą įsilieti į susivienijimą „Vardan Lietuvos vaikų ir jaunimo sveikos ateitiesׅ“. Šiandien tą ir padarė. Kadangi šis projektas žada trukti apie dešimtmetį, tai nieko baisaus tiems, kurie šiandien nerado laiko atvykti dėl lietaus, dėl kitų priežasčių. Lygiai toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu rytoj, trečiadienį, ir ketvirtadienį jūs galite sudalyvauti. Aptarsime mes šį renginį…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, ar jūs dėl darbotvarkės kalbate?
D. KEPENIS (LVŽSF). …ketvirtadienį po Vyriausybės valandos. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia tokius dalykus pareiškimų laiku reikia skelbti.
Dabar dėl gautų pasiūlymų balsuosime eilės tvarka, kaip jie yra darbotvarkėje. Pirmiausia Laisvės frakcijos siūlymas išbraukti 1-8.1 ir 1-8.2 klausimus – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas ir lydimąjį. Kas pritaria siūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, atitinkamai – prieš ar susilaiko.
Balsavo 108: už – 25, prieš – 27, susilaikė 56. Projektai lieka darbotvarkėje.
Toliau eilės tvarka buvo siūlymas išbraukti darbotvarkės 1-14 klausimą – Seimo nutarimo dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui P. Gražuliui (ir taip toliau) projektą Nr. XIVP-2734. Aš minėjau argumentus dėl abejonių dėl to siūlymo. Balsuojame, ar pritariate išbraukimui.
Balsavo 104: už – 48, prieš – 46, susilaikė 10. Projektas lieka darbotvarkėje.
Taip pat buvo pasiūlymas išbraukti darbotvarkės 1-15 klausimą – Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisų projektą Nr. XIVP-2655.
Balsavo 100: už – 52, prieš – 32, susilaikė 16. Projektas iš darbotvarkės išbrauktas.
Taip pat, tikiuosi, bendru sutarimu fiksuosime, kad galime svarstyti du projektus, kurių nėra darbų programoje, tai yra projektus Nr. XIVP-2622 ir Nr. XIVP-2684. Nematau prieštaraujančių, tai fiksuojame, kad jie yra darbų programoje ir juos galime svarstyti.
Taip pat spręsime dėl Sveikatos reikalų komiteto prašymo leisti jiems surengti posėdį Seimo posėdžio metu. Kas pritariate, kad būtų leidžiama surengti posėdį? Tikrai kitaip mes neįgyvendinsime Statuto reikalavimų, jeigu nebus jų išvados.
Balsavo 106: už – 61, prieš – 20, susilaikė 25. Sprendimas priimtas, komitetui leidžiama surengti posėdį, kuris, kaip skelbiama, bus 10 val. 30 min.
Tada bendru sutarimu… R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu paklausti gerbiamo komiteto pirmininko: ką jūs svarstysite? Be Etikos ir procedūrų komisijos išvados (jūs nežinote, kokia ji bus ir kaip mes ją priimsime) tai yra visiškai bergždžias komiteto darbas, nes Etikos ir procedūrų komisija išvadoje gali paneigti jūsų priimtus sprendimus. Man atrodo, reikia sulaukti Etikos ir procedūrų komisijos išvados ir balsuoti už tai, kad iki kito posėdžio, tai yra po Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimo, visiems ir pačiam komitetui būtų, man atrodo, daugiau aiškumo.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, deja, Statutas nenumato išlygų, kad būtų galima atidėti komiteto sprendimą ir mūsų svarstymą, jeigu Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą. Jeigu Etikos ir procedūrų komisija priims sprendimą, kad yra kur nors pažeidimas, mes turėsime grįžti prie pažeidimo momento. Deja, bet šiandien mes negalime pagal kokį nors prognozuojamą Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą elgtis, nebent Etikos ir procedūrų komisija taip pat pageidautų dabar posėdžiauti, tai mes galėtume ir jai leisti.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Galima patikslinti? Etikos ir procedūrų komisija paposėdžiavo šiandien iš ryto ir buvo balsuota ir nuspręsta, kad mes pradėsime tyrimą.
PIRMININKAS. Bet jūs tik pradedate tyrimą.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Jam suteikta skuba, bet vis tiek ta skuba, tai yra per vieną dieną…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, mes nebekartokime. Tikrai Statutas nenumato išlygos, kad Etikos ir procedūrų komisijai pradėjus tyrimą… Tobulinkime Statutą, nes galbūt ateityje ir būtų naudinga tokią išlygą turėti. Šiandien jos nėra, tai komitetas turi atlikti savo pareigą.
Darbotvarkės tvirtinimas. Tikiuosi, tai gali būti padaryta bendru sutarimu? Ne. Tada balsuojame dėl visos darbotvarkės.
Balsavo 97: už – 55, prieš – 11, susilaikė 31. Darbotvarkei pritarta.
10.14 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 šeštojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2625(2), Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 22, 52, 79, 90, 901, 93, 116, 158, 1582, 161, 174 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2626(2) (svarstymas)
Pradedame dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę. Pirmasis klausimas – projektas Nr. XIVP-2625(2) ir lydimasis projektas Nr. XIVP-2626(2). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisų projektas ir lydimasis – Draudimo įstatymo pataisų projektas. Svarstymo stadija.
Išklausysime pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto išvadą, ją pateiks M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji. Ačiū pirmininkui. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė minėtą projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas neužsirašė. Tuoj pažiūrėsime, ar yra pageidaujančių kalbėti dėl motyvų. Niekas taip pat neužsirašė pasisakyti dėl motyvų. Balsuosime dėl šio paketo per numatytą intervalą.
10.15 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2636(2)VK, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 6, 8, 10, 12, 19, 22, 23 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2637(2)VK, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2638(2)VK, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2639(2)VK, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2640(2)VK, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3, 61, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2641(2)VK, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 7, 8, 14, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir 6, 15 ir 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2642(2)VK (svarstymas)
Kitas – septynių projektų paketas. Pirmas pagrindinis projektas yra Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2636(2) ir šeši lydimieji. Visų jų nevardinsiu. Dėl visų šių projektų pagrindinis buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Išklausysime komiteto išvadą, ją pateiks komiteto pirmininkas J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė visą paketą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą pateikimą. Diskusijoje niekas nepageidauja kalbėti. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime per numatytą intervalą.
10.17 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytos 1994 m. rugpjūčio 9 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2635(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytos 1994 m. rugpjūčio 9 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2635(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto išvadą turėtų pateikti A. Lydeka, bet jo salėje nematome. Gelbės situaciją G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komitetas svarstė klausimą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje niekas nepageidauja pasisakyti. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Belieka balsavimas per numatytą balsavimo intervalą.
10.18 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2607(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2607(2). Taip pat svarstymo stadija. Pranešėjas turėtų būti G. Paluckas, jis pateiks Ekonomikos komiteto išvadą. Nematome pranešėjo. Kas iš Ekonomikos komiteto narių galėtų pateikti išvadą? A. Kupčinskas pateiks Ekonomikos komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, kolegos. Komitetas svarstė dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos pakeitimo. Balsavimo rezultatai…
PIRMININKAS. Laisvųjų ekonominių zonų. Ne tą, man atrodo, jums padavė projektą. Taip, čia Laisvųjų ekonominių zonų, tai, matyt, kauniečiams, kaip Andriui, svarbu.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Taip, tai labai aktualu. Dėl to ir komitetas puikiai suprato, kad mums aktualu ir ne tik mums. Pasiūlymų negauta. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje ir čia niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų nėra. Matyt, projektai labai aiškūs.
Toliau tada atidėję balsavimą iki numatyto intervalo dabar nagrinėsime darbotvarkės 1-7 klausimą, projektą Nr. XIVP-2475(2). (Balsas salėje) Atsiprašau, praleidau darbotvarkės 1-6 klausimą, taip greitai judame, kad net prašoku projektus.
10.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2578(2) (svarstymas)
Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2578(2). Taip pat svarstymo stadija. Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektą Nr. XIVP-2578. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektui Nr. XIVP-2578 ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Šį kartą diskutuoti yra norinčių. Užsirašė I. Pakarklytė. Kviečiu į tribūną.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Gerbiami kolegos, balsavimas šio klausimo pateikimo stadijoje parodė, kad absoliuti dauguma Seimo narių supranta šio klausimo svarbą, palaiko referendumo organizavimą ir apskritai daugybinės pilietybės konceptą. Aš dar sykį norėčiau priminti esminius argumentus, kodėl daugybinė pilietybė yra labai svarbi valstybės ir tautos stiprinimui.
Pirma. Už Lietuvos ribų gyvena apie 1 mln. 300 tūkst. lietuvių ir lietuvių kilmės žmonių, tai yra kone trečdalis mūsų tautos. Gyvenamosios šalies pasas dažnam žmogui reikalingas dėl praktinių sumetimų, todėl neturime versti tautiečių rinktis tarp visaverčio gyvenimo užsienyje ir per pilietybę turimo ryšio su Lietuva.
Antra. Pasaulis dar niekada nebuvo toks mažas, koks jis yra dabar. Lėktuvu per keliolika valandų mes galime pasiekti bet kurį pasaulio kraštą, o informacinės technologijos leidžia šalies pilietiniame gyvenime dalyvauti ir nuotoliniu būdu. Tokios sąlygos leidžia susiformuoti artimiems saitams su daugiau nei viena valstybe. Neturime to riboti, tačiau turime visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad artimas saitas su Lietuva būtų išlaikytas kiekvieno, kuris to nori. Tai daugiau talentų, daugiau investicijų, daugiau idėjų kuriant Lietuvą.
Trečia. Mūsų šalyje gyvena vis daugiau žmonių, kurių tėvai yra ir kitų valstybių piliečiai. Mums visiems gerai žinoma jaunosios bėgikės Alianos istorija – ji beveik visą gyvenimą praleido Lietuvoje, tačiau yra kitos šalies pilietė. Tokie žmonės kaip ji yra visiškai integravęsi, kalba lietuviškai ir yra aktyvūs mūsų visuomenės nariai, todėl turime būti atviri ir priimti juos į savo gretas, neversdami rinktis tarp Lietuvos ir tėvų kilmės šalies pilietybės.
Stipri visuomenė yra atvira visuomenė. Kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą ir dar labiau kviečiu visus kolegas aktyviai agituoti savo vienmandatėse apygardose, bendraujant su rinkėjais, komunikuoti apie referendumo svarbą, kad šį sykį jis tikrai įvyktų ir įvyktų sėkmingai.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasisakymą. Pažiūrėsime, ar dėl motyvų kas nors užsirašė. (Balsai salėje) Taip, yra užsirašiusių, tik kažin ar rasime salėje, bet A. Bagdonas tikrai yra. Prašom pasisakyti už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, tai yra antras bandymas, kuomet mes bandysime įteisinti galimybę mūsų bendrapiliečiams, kitoje šalyje įgijusiems kitos šalies pilietybę, išsaugoti ryšį su Lietuva ir vis dėlto turėti ir Lietuvos Respublikos pilietybę. Man atrodo, kad dauguma Seimo narių tikrai supranta esmę ir pritars šiam įstatymo projektui. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį ir pakviesti visus parlamentarus visomis galiomis būti referendumo ambasadoriais ir skleisti žinią savo vienmandatėse apygardose. Tie, kurie turi giminių užsienyje, taip pat, nes referendumo kartelė yra gana aukšta ir ją bus sunku pasiekti, tačiau antrą pralaimėjimą mūsų diaspora tikrai sunkiai priimtų ir trečios galimybės mes tikrai neturėsime.
Todėl kviečiu būti vieningus šiuo klausimu, visiems balsuoti už ir siųsti aiškų signalą po visą pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams, kad mes pritariame jų galimybei kitoje šalyje stovėti abiem kojomis, turėti tos šalies pilietybę ir taip pat išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę, bet kada grįžti į Lietuvą ir čia gyventi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl šio projekto, kaip ir dėl kitų, balsuosime per numatytą balsuoti intervalą.
10.26 val.
Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1594 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2475(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-7 klausimas – Kelių transporto kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-2475(2). Pranešėja turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė. Kadangi nėra numatytų pranešėjų, I. Haase pateiks komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1594 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-2475(2). Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIVP-2475(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti ir dėl motyvų užsirašiusių neturime. Kaip ir dėl kitų projektų, balsavimas nuo 11 valandos, per balsavimo intervalą.
10.27 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1508(2), Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1646(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – dviejų projektų paketas. Darbotvarkės 1-8.1 ir 1-8.2 klausimai – projektas Nr. XIVP-1508(2)… Čia yra sujungti du projektai: Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-1508(2) ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-1646(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas J. Sabatauskas pateiks pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl šių abiejų projektų. Pirma pagrindinis, po to papildomas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, buvo du projektai, jie buvo apsvarstyti komitete. Turiu omenyje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo papildymo 171 straipsniu ir 2 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIVP-1508(2) ir projektą Nr. XIVP-1646.
Komitetas, kadangi kalbama apie tą patį, apie elektrinių paspirtukų teisinį reguliavimą, nusprendė sujungti tuos projektus, tačiau išvados, akivaizdu, yra dvi. Kaip pagrindas imamas projektas Nr. XIVP-1508, kadangi jis buvo chronologine tvarka anksčiau registruotas.
Buvo gauta Vyriausybės išvada. Buvo surengti net keturi klausymų posėdžiai. Komitetas pateikė kompromisinį variantą. Aš turiu omenyje, kadangi yra du projektai, vienas buvo griežtesnis, kitas buvo įtvirtinantis dabartinę, galima sakyti, tokią laisvę. Tai galutinė išraiška: už komiteto išvadą balsavo 7 komiteto nariai, susilaikė 1.
Tiesa, dar buvo siūlymų. Tai dėl siūlymų kalbėsime turbūt vėliau, kai bus pristatomi siūlymai. Seimo nario A. Kupčinsko siūlymams buvo pritarta iš dalies. Iš esmės pritariant, bet pakoreguojant teisine kalba taip, kad atitiktų siūlymai, jų buvo, dėl važiavimo šaligatviais ir dėl šalmų dėvėjimo. Pritarta taip, kad šaligatviais galima važiuoti tais atvejais, kai yra įrengti dviračių takai, o su šalmais – kai reikia važiuoti važiuojamąja dalimi.
Tas pats yra dėl kito projekto: irgi 7 balsai už, 1 susilaikius išvadai pritarta.
Ir trečias projektas buvo Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas, numatant jau esančiame, galiojančiame straipsnyje ir tas transporto priemones. Tiesa, jos bus vadinamos jau ne paspirtukais, o mikrojudumo priemonėmis, atsižvelgiant į Vyriausybės pasiūlymą. Vyriausybė pasiūlė pavadinimą „mikromobilumo“, bet kalbininkai vis dėlto rekomendavo vadinti „mikrojudumu“ – „elektrinio mikrojudumo priemone“, numatant, kad tai bus taikytina ir elektriniams riedžiams, ir elektrinėms riedlentėms, ir balansiniams vienaračiams. Tai tiek. Ir visais balsais buvo pritarta dėl Administracinių nusižengimų kodekso išvados. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomo komiteto išvadą pateiks I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ekonomikos komitetas svarstė projektą 2022 m. gegužės 25 d. ir bendru sutarimu nusprendė iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bei pasiūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui patobulinti projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Turime nemažai užsirašiusių diskutuoti. Pirmasis pasisakys J. Sabatauskas. Ar J. Sabatauskas planuoja ateiti pasisakyti diskusijoje?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, šiandien ką tik pristačiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtas išvadas dėl dviejų įstatymų projektų. Tai yra kompromisinis projektas, jis atsirado po daugybės valandų klausymų ir diskusijų komitete. Seimui po pateikimo pritarus iš esmės dviem labai skirtingiems projektams, jų viename buvo siūlomas itin griežtas reguliavimas, o kitame buvo pasiūlyta įvertinti ir įtvirtinti dabar de facto veikiantį eismą, kuris niekaip nereguliuojamas. Tad prieš pristatydamas siūlomo projekto nuostatas, norėčiau šiek tiek apžvelgti priežastis, lėmusias tokį pasiūlymą, ir kodėl atsirado poreikis reguliuoti šių transporto priemonių eismą.
Prieš beveik dvejus metus žiniasklaidoje pasirodė informacija ir perspėjimai apie didelius pavojus, tykančius paspirtukų vairuotojų ir pėsčiųjų. Medikai, policija vienareikšmiškai ne kartą kartojo apie drastiškai augančius įvykių ir traumų skaičius. Medikai pabrėždavo ne tik augantį darbo krūvį, tačiau ypač pavojingas, brangiai kainuojančias ir gydomas ilgas pasekmes turinčias traumas, po kurių reikia daugkartinių operacijų, atstatomųjų operacijų, kad tas žmogus galėtų gyventi visavertį gyvenimą. Kaip tada, taip ir dabar mes esame viena paskutinių, jeigu ne paskutinė valstybė Europoje, kuri ėmėsi mikrojudumo priemonių teisinio reguliavimo. 2021 metais Susisiekimo ministerija ne kartą buvo raginama imtis šio darbo, žadėjo parengti reglamentavimą, tačiau laikas bėgo, įvykių skaičius augo. Be formalios diskusijos, surengtos 2021 metų pabaigoje, jokių sprendimų nebuvo pasiūlyta. Ir tuometinė, ir dabartinė situacija kėlė ir kelia nerimą dėl eismo, pėsčiųjų ir mikrojudumo priemonių vairuotojų saugumo.
Dabartinė situacija. Ką mes turime? Nors pagal nutylėjimą joms tarsi taikomos dviračiams taikomos taisyklės, tačiau jų nesilaikoma. Net jei ir būtų laikomasi, menkai gelbėtų, nes nuo dviračių mikrojudumo priemonės iš esmės skiriasi dydžiu, svoriu, pagal veikimo, judėjimo principą.
Pirmiausia apie greitį. Tam, kad išvystytų didelį dviračių greitį, vairuotojas turi turėti tinkamą pasirengimą. Tai dažniausiai suaugęs ir treniruotas žmogus. Tuo tarpu elektra varomos priemonės veikia priešingai – čia nereikia nei amžiaus, nei pasirengimo. Dar blogiau – kuo lengvesnis vairuotojas, tuo maksimalus greitis pasiekiamas greičiau. Maža to, mikrojudumo priemonių vairuotojai paprastai spaudžia tiek, kiek leidžia pati priemonė. Policija faktiškai neturi priemonių ir pajėgumų, todėl negali objektyviai kontroliuoti greičio, kuriuo mikrojudumo priemonių vairuotojai juda tarp pėsčiųjų.
Ne mažiau svarbūs judėjimo ribojimai. Nors formaliai mikrojudumo priemonėms taikomi tokie patys reikalavimai kaip dviračiams, tačiau praktika rodo, kad šių priemonių vairuotojai nesilaiko dviratininkams keliamų reikalavimų. Neabejoju, kad visi ėjote Gedimino prospektu ir matėte, nors yra įrengtos net dvi plačios juostos, tačiau mikrojudumo priemonių vairuotojai dažniausiai renkasi judėti šaligatviu. Akivaizdu, kad dėl konstrukcijos dydžio dviratininkams nėra patogu manevruoti tarp pėsčiųjų, todėl jie tai daro tik būtinybės prispirti. O mikrojudumo priemonėmis judėti šaligatviu kur kas patogiau, nes jie dažniausiai save traktuoja kaip pėsčiuosius, todėl renkasi šaligatvius. Nepaisoma to, kad savo elgesiu pėsčiuosius iš esmės terorizuoja, o neretai ir traumuoja. Galiausiai saugumo priemonių praktiškai nenaudoja.
Šios priežastys lėmė labai paprastus ir skaudžius faktus. Pėstieji, būdami silpnaisiais dalyviais, jiems skirtuose šaligatviuose patiria traumas, negali jaustis saugiai, o mikrojudumo priemonių vairuotojai, negebėdami ir nenorėdami judėti saugiai, nesilaikydami ne tik saugumo reikalavimų, bet ir elementaraus etiketo, nedėvėdami saugumo priemonių, tarp žmonių manevruoja nepateisinamai dideliais greičiais, sukelia daugybę įvykių, žaloja save ir pėsčiuosius. Negana to, važiuoja keliese – dviese, trise. Kraupiausias vaizdas būna, kai mama ar tėtis vežasi pasistatę du savo vaikus.
Trumpai apie tai, kas nutinka tuomet, kai mikrojudumo priemonių greitis neribojamas, jomis leidžiama laisvai manevruoti. Kaip matote diagramoje, visais metais turime didėjantį avarijose sužeistų žmonių skaičių. Kartais šie skaičiai padidėja dvigubai. Kaip matote, 2019, 2020, 2021 metai. Deja, šie skaičiai neatspindi realybės, nes čia tik tie, kuriuos užfiksavo policija, o dažniausiai tragedijos mastas gali būti kelis kartus didesnis. Pavyzdžiui, ranką susilaužęs, dantis išsimušęs ar veidą susižalojęs į ligoninę vyksta pats ir niekam nepraneša. Tikslaus kiekio traumų, kurias patiria šių priemonių vairuotojai, negalime žinoti, nes teisės aktuose neturime tokios priemonės – traumų, susijusių su mikrojudumo priemonėmis, medikai neįrašo į oficialią statistiką. Atvežamų žmonių iš mikrojudumo priemonių įvykių traumų pobūdis ir pasekmės kelia siaubą. Štai čia mes turime faktiškai vos dviejų Vilniaus ligoninių duomenis. Žmonės su galvos traumomis taip pat pristatomi į Žalgirio, Santaros klinikas, į kitas įstaigas Vilniuje ir kituose miestuose. Taigi faktiniai sužeistųjų skaičiai gali būti dešimt ar daugiau kartų didesni.
Liūdnas faktas tas, kad faktiškai visi avarijose nukentėję žmonės patiria sunkius daugybinius sužalojimus. Beveik pusė mikrojudumo priemonių vairuotojų patiria galvos traumas. Nubrozdinimai, dantų išmušimai, žandikaulių lūžiai, kaip sako medikai, yra lengvos traumos mikrojudumo traumų kontekste. Paprastai atvykstama su daugybiniais galvos kaulų lūžiais, kaklo, veido, smegenų traumomis.
Turbūt nereikia sakyti, kad sunkų darbą atlikti tenka medikams ir kokios tos traumų pasekmės. Net išgelbėjus žmogaus gyvybę, neretai patiriami sužalojimai turi poveikį visam likusiam gyvenimui.
PIRMININKAS. Laikas!
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dar porą sakinių, jeigu galima?
PIRMININKAS. Negalima.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nedemonstruosiu jau… Šiandien mes, kaip minėjau, paskutiniai Europoje. Aš tik parodysiu. Štai Europoje, kaip matote, yra draudžiamas judėjimas šaligatviais. Iš esmės beveik visose Europos Sąjungos valstybėse, išskyrus Latviją, Estiją ir Lenkiją. Svarbiausi siūlymai yra tokie, kad projektinis greitis – 25 kilometrai per valandą, 1 kilovatas ir…
PIRMININKAS. Tikrai nepiktnaudžiaukite laiku. Jau matote…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kaip matote, mes nesiūlome…
PIRMININKAS. 2 minutes per daug kalbate.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …absoliučių draudimų. Kolegos, įvertinkite objektyvius faktus spręsdami dėl šio projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusijoje pasisakys I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Gerbiami kolegos ir gerbiamos kolegės, elektrinių paspirtukų klausimas, akivaizdu, kelia daug aistrų, kelia ir čia, Seime. Taip pat ne tik Seime, bet ir gatvėse, šaligatviuose. Apie elektrinius paspirtukus nuomonę turbūt turi visi, nes, ko gero, sunkiai rastume Lietuvoje bent vieną žmogų, kuris vienaip ar kitaip nebūtų susidūręs su šia mikrojudumo priemone: arba patys juos turi, arba nuomojasi, arba bent jau yra matę važiuojančių paspirtuku šaligatviais, gatvėmis, dviračių takais.
Tačiau tegul šio klausimo aktualumas ir populiarumas neaptemdo sveiko proto ir dar labiau nepablogina situacijos. Neturėtume elgtis karštakošiškai ir kategoriškai, kaip kai kurie tiek paspirtukų, tiek ir kitų transporto priemonių vairuotojai, ir padaryti dar daugiau žalos priimdami ne visai taiklų reguliavimą.
Ar dabartinė elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių situacija miestuose ir miesteliuose kelia problemų? Taip, kelia. Ar visi elektrinių paspirtukų vairuotojai juos vairuoja atsakingai? Ne. Ar paspirtukai kelia pavojų pėstiesiems ir kitiems eismo dalyviams? Taip, neretai kelia. Ar pateiktas projektas sprendžia šias problemas? Ne visai, o kai kur tų problemų gali būti net ir daugiau. Mes, uždrausdami elektrinėms mobilumo priemonėms judėti šaligatviais ir iškeldami juos į važiuojamąją dalį, nepadidinsime saugumo.
Gerbiamas Julius čia labai detaliai pristatė tas patiriamas sunkias traumas, daugybines traumas. Tie traumų skaičiai, jeigu paspirtukais bus galima važiuoti tiktai gatvėse, kai nėra dviračių takų, o mes puikiai žinome, kad Lietuva tikrai nėra dar pasiekusi tokio lygio, kaip Danija ar Nyderlandai, kur yra puikiai, nuostabiai išvystyti dviračių takų tinklai, tai mes galime turėti dar baisesnių pasekmių sveikatai ir gyvybei.
Dar, tiesą sakant, šiuo projektu nėra bandoma spręsti kitos labai aktualios paspirtukų reguliavimo problemos, kur, tikiu, savivalda išspręs, tai yra dėl netvarkingai statomų paspirtukų, kai jie yra kliūtis ir pėstiesiems, ir akliesiems. Pagalvokime, kaip neregiui reikia naviguoti mieste, kai pilna tų paspirtukų pristatyta.
Nepaisant visų tų keliamų iššūkių, vis dėlto šis projektas kol kas netiksliai (suprantu, svarstymo stadija, dar galime tobulinti ir turėtume tobulinti), ne visai taikliai atsako į tas problemas. Kadangi akcentuojama ta sužalojimų ir traumų statistika, mes tikrai jų turėsime dar tik daugiau.
Nesinorėtų dar taip pat to paspirtukų demonizavimo, ką tenka girdėti. Vis dėlto tai yra gera alternatyva miestuose, miesteliuose automobiliams. Šiltuoju metu tai tikrai padeda spręsti taršos ir spūsčių iššūkius. Todėl, taip, tobulinti elektrinių paspirtukų, kitų mikrojudumo priemonių reguliavimą mes turime, tačiau ne tokiomis drastiškomis priemonėmis. Pritarti visos apimties projektui, tokiam, koks jis yra dabar, nemanau, kad būtų racionalu. Taip galėtume sukurti tiktai dar daugiau pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei.
Stiprinkime taisyklių kontrolę, policijos reidus, jų tikrai galėtų būti daugiau, nes, kaip ir matome patys, ar ne, tikrai nėra laikomasi dažnai. Vykdykime švietimo akcijas, diskutuokime su verslu. Sutinku, kad įmonės, teikiančios paspirtukų nuomos paslaugas, irgi tikrai ne visada ištaiso jau egzistuojančius netobulumus – tas pats jau minėtas parkingas. Spręskime šituos klausimus, tačiau nežlugdykime šios iš principo dalį taršos iššūkių sprendžiančios mikromobilumo priemonės tokiais neįgyvendinamais reikalavimais ir nepriimkime projekto, kuris pareikalaus tiktai dar daugiau žmonių traumų ir net galbūt gyvybių. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje pasisako A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, iš tiesų buvo įregistruoti du įstatymų projektai. Vieną įstatymo projektą įregistravo J. Sabatauskas su kolegomis, jo tikslas buvo, vienas iš iniciatorių pavadino – pažaboti paspirtukininkus, elektra varomus paspirtukus. Kitas įstatymo projektas buvo įregistruotas mano. Jo tikslas buvo sureguliuoti visas mikrojudumo priemones, kad tiek pėstieji, tiek automobiliai, tiek paspirtukų vairuotojai kelyje jaustųsi maksimaliai saugiai, žinoma, numatant ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kad tokia transporto priemone negalima važiuoti dviese, kad tokia transporto priemone negalima važiuotu neblaiviam.
Džiaugiuosi, kad Ekonomikos komitetas vienbalsiai pritarė šiam įstatymo projektui ir kaip pagrindinį įstatymo projektą pasirinko mano. Vyriausybė iš esmės taip pat pritarė šiam įstatymo projektui, tačiau kadangi Vyriausybės išvadoje nebuvo pritarimo visus paspirtukus nusiųsti į gatves, tai J. Sabatauskas tiesiog nuo praėjusio rudens šitą klausimą labai ilgai svarstė komitete, faktiškai praėjo daugiau kaip pusė metų. Tai nedžiugina, nes jau šią vasarą tikrai įvykių būtų gerokai mažiau.
Ką mes padarome šiuo įstatymo projektu? Mes apribojame paspirtukų greitį iki 20 kilometrų per valandą ir juos nukreipiame į važiuojamąją dalį – automobiliai važiuos 50 kilometrų per valandą greičiu, paspirtukai važiuos iki 20 kilometrų per valandą greičiu. Jeigu mes kalbėjome apie patiriamas traumas, apie nubrozdinimus, apie veido traumas, tai mes kalbėsime čia apie mirtis, nes tokia praktika buvo su dviračiais – kuomet dviračiams buvo uždrausta važiuoti pėsčiųjų takais, per metus žūdavo nuo 25 iki 35 dviratininkų, pernai tokių žūčių buvo tik 5. Mes kalbame apie tai, kad, norėdami neva apsaugoti nuo traumų, mes žmones pasiunčiame tiesiog į žūtį.
Aš tokių siūlymų iš tiesų nesuprantu, nes tiek J. Sabatausko, tiek mano vienas iš šio įstatymo projekto tikslų buvo, kad atskirtume galingus paspirtukus, kurie gali važiuoti 80 kilometrų per valandą, kurie yra panašūs į mopedus, o kai kurie net į keturračius. Kad atskirtume juos – jiems būtų keliami visai kiti reikalavimai, jiems būtų privalomos teisės, privaloma registracija, taip pat jie jokiu būdu negalėtų jokiu pėsčiųjų taku važiuoti, jie važiuotų važiuojamąją kelio dalimi – ir tuos paspirtukus, kurie nėra galingi, iki 0,5 kilovato, komitetas apsisprendė iki 1 kilovato, kurie gali važiuoti iki 20 kilometrų per valandą greičiu. Noras buvo atskirti. Mes atskyrėme, tačiau visus pasiunčiame dabar į gatves.
Dar blogiau, įstatymo projekte mes būtent kalbėdami apie tuos negalingus paspirtukus numatėme, kad 14-mečiai, išklausę mokykloje kursus, galės juos vairuoti ir jais važiuoti. Iš esmės mes mažamečius vaikus nusiunčiame į gatves, kur automobiliai važiuoja gerokai, dvigubai, didesniu greičiu, negu kad leidžiama tam paspirtukui. Man atrodo, šitas siūlymas nėra geras, jis buvo pristatytas kaip kompromisinis, bet jis tikrai yra prastas. Aš įregistravau siūlymą dėl šio įstatymo projekto ir priėmimo stadijoje, aš labai tikiuosi, gerbiami kolegos, kad jūs atsižvelgsite. Šiaip įstatymo projektas tikrai reikalingas, tačiau įstatymu sureguliuoti eismą taip, kad mes prisidėtume prie naujų mirčių skaičiaus didinimo, man atrodo, yra tikrai prastas… Aš kviečiu vis dėlto šioje stadijoje pritarti šitam įstatymo projektui. Tikrai matome, kad yra iššūkių su paspirtukais Lietuvoje, tačiau ištaisyti šiurkščias klaidas, kurios prisidėtų prie to, kad mirčių Lietuvoje tiek dviratininkų, kuriems mes įstatymo projektu uždraustume važiuoti pėsčiųjų taku, tiek paspirtukų vairuotojų, kuriems taip pat norima uždrausti važiuoti pėsčiųjų taku, žūčių tikrai gerokai padidėtų.
Kviečiu įsiklausyti, išgirsti ir priėmimo stadijoje tikrai balsuoti už siūlymą, kuris iš esmės, kaip ir siūlė Vyriausybė, leistų paspirtukų vairuotojams, dviračių vairuotojams, jeigu nėra patogios infrastruktūros, jeigu nėra dviračių tako, vis dėlto važiuoti ir pėsčiųjų taku. Žinoma, kaip ir numatė Vyriausybė, sumažinti greitį lenkiant pėsčiąjį iki 5–7 kilometrų per valandą. Taigi tikrai raskime visiems vietos keliuose ir šiek tiek sureguliuokime šitą eismą. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Toliau M. Danielė turėtų kalbėti. Jos nėra. Tada A. Kupčinskas užbaigs diskusiją.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, išties turbūt jau beveik viskas pasakyta apie paspirtukus, nors kalbant apie paspirtukus turbūt pati sąvoka yra netiksli. Jeigu į alaus bokalą įpilsime 99 % vandens ir tik lašą alaus, turbūt to gėrimo nevadinsime alumi. Lygiai tas pats ir su paspirtukais: jeigu vos pasispiriama ir paskui važiuojama jau ne žmogiškąja jėga varoma transporto priemone, o grynai elektra, ar kita motorine priemone, tai tikrai negali būti vadinama paspirtuku, kokį mes žinome, jeigu jis būtų išties varomas žmogiškąja jėga. Ir čia prasideda galingumo sąvokos.
Būtent pagrindinis tikslas, dėl ko mes prieš gerus metus, priminsiu, 2022 m. balandžio 14 d., įregistravome šį įstatymo projektą, paskui kolega A. Bagdonas įregistravo kitą projektą, bet iš esmės mes tik po metų pertraukos grįžtame prie riedžių arba mikrojudumo priemonių reglamentavimo, ko nebuvo padaryta praėjusiais metais. Todėl, aš manau, mes tikrai šioje sesijoje turime susikaupti, rasti tenkinantį kompromisą ir priimti tuos įstatymo pakeitimus.
Pagrindinis akcentas vis dėlto buvo reglamentuoti galias ir greitį vadinamųjų mikrojudumo priemonių, nes visi suprantame, kad virš 20 kilometrų per valandą lekianti priemonė kelia potencialų pavojų. Čia kolegos kalba pirmiausia stengdamiesi apsaugoti pačius mikrojudumo priemonių atstovus, kad jeigu jie negalės važiuoti šaligatvio dalimi, tai jie patys bus silpnesnioji pusė, bet neišgirdau iš šios tribūnos kalbėjimo apie pėsčiuosius, apie jų interesus, nes būtent jie yra silpnesnioji pusė, jeigu tomis mikrojudumo priemonėmis važiuojama šaligatviais. Ir tikrai retas pristabdo ir važiuoja 5 ar 7 kilometrų per valandą greičiu, tai yra pėsčiojo judėjimo greičiu, todėl pagrindinis akcentas ir buvo. Kadangi mes žinome, kad tos priemonės gali lėkti net iki 80 ir 100, yra tokių galingų mikrojudumo priemonių, buvo siekis atskirti tas priemones.
Kai prieš gerą dešimtmetį atsirado keturračiai, kurie draskė parkų, miškų paklotes, mes sakėme, kad reikia ir juos reglamentuoti. Jie buvo priskirti traktorių kategorijai ir visi keturračiai turi būti registruojami prie savivaldybių. Tai analogišką praktiką norime taikyti ir mikrojudumo priemonėms, kurios yra galingesnės, virš 1 kilovato, juda greičiau negu 20 kilometrų per valandą. Aš manau, tai yra kompromisas, tai yra teisinga, nes jeigu pažiūrėsime plačiau Europoje, ar tai būtų Haga, ar Malmė, ar kiti Skandinavijos miestai, ten apskritai yra draudžiamas važinėjimas mikrojudumo priemonėmis šaligatviais. Leidžiama tik dviračių takais arba važiuojamąja kelio dalimi.
Todėl aš tikrai manau, kad mes turėtume šioje sesijoje priimti šiuos įstatymo pakeitimus, kad jie įsigaliotų rugsėjo 1 dieną, prieš saugaus eismo mėnesį, kai visi grįžta į miestus, atsipūtę, pailsėję po atostogų. Tiek policijos atstovai, tiek visi siekiame mažinti greitį, kad neįvyktų skaudžių nelaimių, todėl tikrai neatidėliokime šio įstatymo priėmimo iki sausio 1 dienos, iki kitų metų. O ta rugsėjo 1-oji tikrai būtų labai tinkama.
Šiuo įstatymu tikrai nesiekiama pažaboti, nors čia kolega sako, kad siekta pažaboti. „Pažaboti“, aš galiu pasakyti, yra sinonimas žodžio „reglamentuoti“, tai siekis tikrai, kaip ir I. Pakarklytė sakė, reglamentuoti šias transporto priemones, jų judėjimą, nes jos iki šiol nebuvo reglamentuotos niekaip. Tikrai siūlyčiau žiūrėti ne tik stipresniosios pusės, kas yra automobiliai, palyginti su mikrojudumo priemonėmis, bet ir silpnesniosios pusės, kuri yra šaligatvyje, tai yra pėstieji, taip pat atsižvelgti į jų interesus. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuosime per numatytą intervalą, jis prasidės gal keliomis minutėmis vėliau, nes dar reikia panagrinėti keletą projektų, kurie buvo numatyti šioje dalyje.
10.58 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2528(2) (svarstymas)
Pirmiausia 1-9 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2528(2). Svarstymo stadija. Pranešėja P. Kuzmickienė pateiks Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Tada turi A. Matulas gelbėti padėtį, jeigu jo išvadų rengėjos šiuo metu nėra. Grįžo P. Kuzmickienė. Tada kviečiu ją.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mūsų komitetas atliko jūsų pavedimą subendrinti du pasiūlymus. Pasiūlymai buvo teikti ir jiems salėje buvo pritarta. Kalbu apie A. Vyšniausko, J. Sejonienės ir L. Slušnio pasiūlymą, ir A. Matulo.
Taigi šiems dviem pasiūlymams praeitame posėdyje buvo pritarta ir mūsų buvo paprašyta juos subendrinti. Komitetas šį darbą padarė, įvesdamas tą svarbų kriterijų, apibrėžiantį miestus skaičiumi, kitaip tariant, kriterijus atsiranda toks, kad miestuose, kuriuose gyvena mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, ir labai svarbus momentas…
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, jūs visiškai ne tą projektą čia komentuojate. Jūs turėjote komentuoti, pateikti išvadą dėl Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. O jūs jau aiškinate apie farmaciją.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Labai atsiprašau. Labai teisingai, aš pamaniau, kad čia yra šis projektas. Taip, dabar alternatyvioji. Komitetas balsavo ir pritarė pasiūlymams. Neturiu ką daugiau bepridėti. Atsiprašau, supainiojau.
PIRMININKAS. Viskas, pateikėte komiteto išvadą. Dėl farmacijos projektų mes apsispręsime per balsavimo intervalą, nes ten reikės iš karto balsuoti. Čia diskusijoje kalbėti užsirašęs yra A. Vinkus. Kviečiu į tribūną.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Kai kurie iš mūsų gerai prisimena, kaip sunkiai šis Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas skynėsi kelią į gyvenimą. Tai truko keletą metų. Bet truputį daugiau nei prieš trejus metus jis buvo priimtas. Sritis arba paslaugų spektras, kurie buvo reglamentuoti minėtu įstatymu, yra labai platūs, todėl šį ilgai trukusį procesą turbūt galima pateisinti. Galima suvokti ir tai, kad pirminis įstatymo variantas vargu ar galėjo būti tobulas, todėl jo praktinis pritaikymas išryškino ir kai kurias tobulintinas vietas. Viena esminių šio įstatymo nuostatų yra pagrįstai ir argumentuotai reglamentuoti reikalavimus asmenims, siekiantiems verstis papildomąja ir alternatyviąja sveikatos priežiūra. Būtent straipsnis, kuris reglamentuoja minėtus santykius, jau buvo keičiamas 2021 metų birželio mėnesį. Šiandien kolegos R. Šalaševičiūtė ir A. Veryga teikia to paties straipsnio pakeitimą. Jo esmė, kaip pristatė pranešėjai, yra papildyti įstatymą psichologijos, slaugos, akušerijos naujomis pranešėjos įvardintomis studijų krypčių studijomis. Manau, kad toks sprendimas yra naudingas tiek paslaugų teikėjams, tiek paslaugų gavėjams, nes priėmus įstatymo projektą būtų sudarytos sąlygos didesniam ratui specialistų teikti natūraliosios ir liaudies medicinos paslaugas. Taigi palaikau šį projektą ir agituoju jus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkui. Galėsime dabar ir apsispręsti dėl šio projekto, esame kaip tik pasiekę balsavimo intervalą. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Taigi balsuojame dėl Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo projekto svarstymo stadijoje.
Balsavo 97: už – 95, prieš nėra, susilaikė 2. Projektui pritarta.
11.02 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 šeštojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2625(2), Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 22, 52, 79, 90, 901, 93, 116, 158, 1582, 161, 174 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2626(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar grįžtame į darbotvarkės pradžią ir balsuosime dėl paketo, dėl projektų Nr. XIVP-2625(2) ir Nr. XIVP-2626(2). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisų projektas ir Draudimo įstatymo pataisų projektas. Balsuojame, ar pritariame šiam paketui po svarstymo.
Bet prieš tai V. Rakutis dėl vedimo tvarkos.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, prašyčiau mano balsą įskaityti už, tiesiog neveikė mygtukai.
PIRMININKAS. Gerai, fiksuojame už. Balsuojame dėl paskelbto paketo po svarstymo.
Balsavo 110: už – 109, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta.
11.03 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2636(2)VK, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 6, 8, 10, 12, 19, 22, 23 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2637(2)VK, Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2638(2)VK, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2639(2)VK, Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2640(2)VK, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3, 61, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2641(2)VK, Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 7, 8, 14, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir 6, 15 ir 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2642(2)VK (svarstymo tęsinys)
Dabar septynių projektų paketas, kur pirmasis yra Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo projektas. Balsuojame, ar pritariame šiam paketui po svarstymo.
Balsavo 110 – už visi 110. Po svarstymo pritarta.
11.04 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pasirašytos 1994 m. rugpjūčio 9 d., pakeitimo protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2635(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – įstatymo dėl Lietuvos Respublikos ir Kazachstano Respublikos sutarties (ir taip toliau) projektas Nr. XIVP-2635(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 113 – už visi 113. Pritarta po svarstymo.
11.04 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2607(2) (svarstymo tęsinys)
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2607(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 114: už – 107, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta po svarstymo.
11.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2578(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-2578(2). Svarstymo stadija.
Balsavo 112: už – 107, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta.
11.05 val.
Kelių transporto kodekso 181 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1594 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2475(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau – Kelių transporto kodekso pataisų projektas Nr. XIVP-2475(2). Svarstymo stadija.
Balsavo 116: už – 101, prieš – 7, susilaikė 8. Pritarta.
11.06 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 171 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1508(2), Administracinių nusižengimų kodekso 428 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1646(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar jau į tribūną kviečiu pagrindinio komiteto atstovą J. Sabatauską. Nagrinėsime pasiūlymus dėl projekto Nr. XIVP-1508(2). Pradedame iš eilės. Vyriausybės pasiūlymas. Paprastai Vyriausybės pasiūlymų autoriai nepristato. Iš karto išklausome komiteto pozicijos.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia yra dėl mikrojudumo priemonės apibrėžimo. Komitetas pritarė iš dalies. Iš esmės viskam yra pritarta, tik kai kurie redakciniai pataisymai. Iš esmės siūlymui dėl greičio ir dėl galios pritarta. Vyriausybė siūlė nustatyti 1 kilovato galią. Projektinis greitis – 25 kilometrai per valandą. Pritarta. Vairo ir sėdimos vietos aukštis – pritarta. Sakau, pataisos yra redakcinio pobūdžio. Ir pritarta įrašyti neįgaliojo vežimėlį. Prie tokių priemonių nepriskiriama.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kaip komitetas suredagavo šį pasiūlymą, pritardamas iš dalies Vyriausybės pasiūlymui? Matau, kad yra bendras sutarimas. Pritariame.
Toliau. Kitas Vyriausybės pasiūlymas buvo turbūt čia dėl 5 dalies.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 5 dalies. Dėl motorinio dviračio apibrėžimo. Taip pat iš dalies pritarta. Vyriausybė siūlo nurodyti, kad du ratai, varomi asmens raumenų jėga, naudojant pedalus, rankenas ir taip toliau. Kitaip sakant, ištrauka iš reglamento. Bet reglamentas yra tiesioginio galiojimo teisės aktas. Pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. D. Kepenis, matau, nori pasisakyti.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Sugedo mano balsavimo įranga – visą laiką rodo nulį, tuščia. Aš prašau leisti man… Kelis balsavimus aš nepastebėjau, kad taip buvo. Užfiksuokite.
PIRMININKAS. Jūs…
D. KEPENIS (LVŽSF). Mano balsavimo eilė buvo nulinė, tuščia. Nebalsavau.
PIRMININKAS. Mane Sekretoriatas informavo, kad įskaityti balsavimai. (Balsas salėje: „Neįskaityti.“) Gerbiamas kolega, kadangi jūsų keli balsavimai vis dėlto yra prapuolę, jūs gal pateikite darbotvarkėje pažymėjęs, kaip balsavote, mes perskaitysime ir bus fiksuota protokole. Patikslino, kad vis dėlto neįskaityti tie balsavimai.
Čia vėl komiteto išvada – pritarti iš dalies Vyriausybės siūlymui. Ar galime bendru sutarimu? Pritariame.
Kitas Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas vėl pritarė iš dalies, dėl pėsčiojo apibrėžimo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, iš esmės pritarta pėsčiojo apibrėžimui. Tik vėl yra, sakyčiau, redakcinio pobūdžio pasiūlymų. Čia taip pat atsižvelgta į kalbininkų pastabas. Buvo siūloma, kad vedantys… Pėstysis yra tas, kuris ne važiuoja, o, tarkime, veda dviratį ar paspirtuką. Buvo šiek tiek kitokių pasiūlymų – ne vedantys, o ridenantys ir panašiai. Tokie pasiūlymai, bet iš esmės pritarta.
PIRMININKAS. Klausiu: ar niekas neprieštarauja ir bendru sutarimu galime tam pritarimui iš dalies pritarti? Pritariame.
Toliau yra Seimo narių A. Kupčinsko ir M. Maldeikio pasiūlymas. Čia komitetas pritarė iš dalies. Aš klausiu autorių: ar tenkina pritarimas iš dalies?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Jeigu tenkina, tada tai jau yra pagrindiniame projekte ir mes nebediskutuojame.
Toliau yra dar vienas Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Prašom pakomentuoti komiteto poziciją.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Turite omenyje 3 straipsnį?
PIRMININKAS. Dėl sąvokos „šaligatvis“.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl sąvokos „šaligatvis“. Čia yra Seimo narių A. Kupčinsko ir M. Maldeikio pasiūlymas.
PIRMININKAS. Mes kalbame apie Vyriausybės pasiūlymą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Seimo narių pasiūlymui pritarta iš dalies, labiau Seimo narių pasiūlymui.
PIRMININKAS. Kadangi iš tikrųjų abu pasiūlymai buvo dėl to paties 67 punkto, tai Vyriausybės siūlymui irgi pritarta iš dalies. Galime bendru sutarimu tada pritarti? Gerai, pritariame.
Tada Vyriausybės siūlymas dėl 3 straipsnio.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vyriausybės siūlymas dėl 3 straipsnio, jame jau nustatomas naujai atsirandantis 171 straipsnis. Būtent čia nurodyta, kur turi būti judama šia transporto priemone. Vyriausybės pasiūlymui pritarta iš dalies, atsižvelgus į Seimo narių A. Kupčinsko ir M. Maldeikio ankstesnį pasiūlymą, nes tai yra susiję.
PIRMININKAS. Galime fiksuoti tą pritarimą iš dalies tiek dėl Vyriausybės, tiek dėl A. Kupčinsko ir M. Maldeikio pasiūlymų. A. Kupčinskas nereikalauja balsuoti dėl visos apimties savo pasiūlymo. Fiksuojame pritarimą dėl tų komiteto pritarimų iš dalies bendru sutarimu.
Dar vienas Vyriausybės pasiūlymas dėl šio straipsnio, dėl 1.7 punkto.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Praktiškai šiam siūlymui visiškai pritarta. Būtent po Vyriausybės pasiūlymo atsirado detalizavimas, kokius šalmus reikia dėvėti. Vyriausybė detalizuoja, kad tai turi būti riedlentininko, dviratininko arba motociklininko šalmas. Čia taip pat pasakyta, būtent atsižvelgus į Seimo narių pasiūlymas, kad šalmas dėvimas nepilnamečių visais atvejais (čia buvo ir Vyriausybės pasiūlymas dėl abiejų projektų), o suaugusieji privalo dėvėti šalmą, kai važiuoja važiuojamąja dalimi. Yra toks kompromisinis variantas, jis gimė, kaip sakau, irgi po Seimo narių pasiūlymo.
PIRMININKAS. Fiksuojame bendrą sutarimą, kad pritariame iš dalies.
Ir dar vienas Vyriausybės pasiūlymas dėl straipsnio 3 dalies.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pritarta iš dalies. Čia buvo papildyta dėl mikrojudumo priemonių, kaip turi važiuoti, kai važiuoja ar taku, ar dviračių juosta, ar važiuojamąja dalimi ir kelkraščiu, kad būtent kuo arčiau dešiniojo krašto. Nepritarta, kad kiti reikalavimai nustatomi Kelių eismo taisyklėse būtent dėl to, kad konstitucinė doktrina aiškiai sako, kad naujų reikalavimų negali atsirasti. Kitaip sakant, asmens teisės ir pareigos privalo būti nurodytos įstatyme, ne poįstatyminiame akte. Nepritarta tik dėl paskutiniojo sakinio.
PIRMININKAS. Taip pat fiksuojame bendrą sutarimą, kad pritariame iš dalies, kaip suformulavo komitetas.
Dar vienas Vyriausybės pasiūlymas dėl straipsnio 4 dalies, čia vėl pritarta komitete iš dalies.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pritarta iš dalies. Būtent čia atsiranda nurodymas, kad vairuotojui draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 kilometrų per valandą greičiu. Nors, kaip minėjau, viename iš projektų, tai yra mano ir kolegų, apskritai buvo numatytas tas skaičius, kai projektinis greitis yra ne didesnis, bet, kaip žinote, apibrėžime projektinis greitis yra iki 25 kilometrų, tačiau Vyriausybės pritarta, kad vis tiek jis privalo važiuoti ne didesniu kaip 20 kilometrų.
Taip pat papildyta dėl važiavimo kitais atvejais, tai yra šaligatviais, taip, kaip yra 2 straipsnio 67 dalyje – draudžiama važiuoti pėsčiųjų takais, važiuojamąja dalimi, išskyrus Kelių eismo taisyklėse nustatytus atvejus. Čia buvo būtent siūlymas dar papildyti šitą vietą, jeigu šalia yra dviračių takas, bet sutarėme, kad tai turės būti nurodyta Kelių eismo taisyklėse. Ir taip toliau, nurodant, kaip transporto priemonė turi važiuoti, kai važiuoja šalia pėsčiųjų – ne daugiau kaip 7 kilometrai per valandą ir taip toliau. Pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Fiksuojame pritarimą iš dalies bendru sutarimu. Dėl pirminio Vyriausybės pasiūlymo niekas nereikalauja balsuoti.
Toliau dėl 5 dalies buvo Vyriausybės pasiūlymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). 5 dalis yra dėl tų transporto priemonių, kurios konstrukciškai labai panašios į elektrinius paspirtukus arba į kitas transporto priemones, tai yra riedžius ir taip toliau, bet pagal technines charakteristikas turi daug galingesnę galią ir greitį. Čia atitinkamai sureguliuota, paredaguota pagal Vyriausybės pasiūlymą. Vyriausybės esmei pritarta, tik pridėtas reguliavimas pagal technines charakteristikas.
PIRMININKAS. Vėl fiksuojame pritarimą iš dalies Vyriausybės pasiūlymui bendru sutarimu, dėl pirminio pasiūlymo nebalsuojame.
Dėl 4 straipsnio – taip pat Vyriausybės pasiūlymas, jam pritarta iš dalies.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Čia yra būtent susiję su pardavimu tų transporto priemonių, kurios yra žymiai galingesnės. Šias transporto priemones ne tik reikės, kaip prieš tai 5 dalyje nustatyta, registruoti, prieš tai atlikti atitikties įvertinimą, bet taip pat bus taikoma techninė apžiūra ir civilinės atsakomybės draudimas. Akivaizdu, atsiranda pareiga vairuotojui turėti atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą. Čia pareiga tokios transporto priemonės pardavėjui – jis raštu turi įspėti pirkėją apie jo laukiančias prievoles, kurias turės atlikti prieš pradėdamas važiuoti tokia priemone. Kitaip sakant, kaip minėjo ir kolega A. Bagdonas, jeigu važiuoja 80 ar 90 kilometrų per valandą greičiu, akivaizdu, kad tai jau neatitinka šios transporto priemonės apibūdinimo, charakteristikos, ir todėl pardavėjas turi raštu įspėti pirkėją.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Čia vėl fiksuojame pritarimą iš dalies Vyriausybės pasiūlymui tokiam, kaip suredagavo komitetas. Dėl pirminio pasiūlymo nebalsuojame. Aptarėme visus pasiūlymus. Čia dar buvo bendro pobūdžio Ekonomikos komiteto ir Vyriausybės pasisakymai, dėl jų balsuoti nereikia. Dabar balsuosime dėl viso paketo. Dar, be abejo, prieš tai motyvai. A. Širinskienė pasisako už.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Išties norėčiau paremti įstatymo projektą ir padėkoti gerbiamam Juliui tiek už pačią iniciatyvą, tiek ir už klausymus) vienuose teko pačiai dalyvauti, tikrai buvo labai nelengvi). Išties norėtųsi, kad mūsų keliai ir šaligatviai būtų saugesni ir nerizikuotų tiek patys paspirtukininkai, tiek ir tie asmenys, kurie yra šalia, kurie tiesiog vairuoja automobilius arba naudojasi šaligatviais jais eidami. Kolegos, raginu pritarti įstatymo projektui. Aišku, dar iki priėmimo, matyt, bus įvairių pasiūlymų, bet išties šiuo atveju turėdami omenyje tai, kad esame beveik vienintelė Europos valstybė, nenumatanti kažkokių saugumo garantijų, tą situaciją turime galimybę ir, matyt, pareigą keisti.
PIRMININKAS. M. Danielė pasisakys prieš.
M. DANIELĖ (LF). Kolegos, aš norėčiau visus paraginti nuoširdžiai nepalaikyti tokios redakcijos, kokia yra dabar. Aš suprantu, kad 100 % jūsų, išskyrus mane ir A. Mazuronį, važiuojate automobiliais jau daugybę metų. Aš 15 metų kasdien keliauju mieste dviračiu ir žinau, ką reiškia važiuoti dviračiu, kai tu važiuoji šalia automobilių.
Aš labai apgailestauju, bet šiandien nei vairavimo kultūra, nei infrastruktūra, kalbant apie dviračių takus, neleidžia saugiai keliauti bendra važiuojamąja dalimi, kelkraščiu. Jūs patys labai greitai pradėsite raginti savo vaikus ir jaunus žmones pažeisti įstatymą ir jokiu būdu nevažiuoti automobiliais, o vertinti savo gyvybę ir saugumą, pažeisti šį įstatymą ir važiuoti šaligatviais. Jūs patys pamatysite, kai pradėsite tą daryti, nes vaiko gyvybė, aš jau nekalbu, suaugusiajam yra nesaugu, bet vaikui važiuoti kartu važiuojamąja dalimi yra ekstra nesaugu. Tik priėmę šį įstatymą, jeigu jis bus priimamas toks, koks yra dabar, mes pamatysime, kokia žala įvyks Lietuvoje.
PIRMININKAS. Kadangi paketo du projektai, dar po vieną už ir prieš. A. Bagdonas pasisakys už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Iš tiesų įstatymo projekte yra spragų, bet jas galima ištaisyti iki priėmimo stadijos ir tą tikrai siūlysiu padaryti.
Pagrindinis dalykas yra tas, kad mes šiuo įstatymo projektu atskyrėme galingas transporto priemones, varomas elektra, virš 1 kilovato, kurios gali išvystyti ir 80–90 kilometrų per valandą greitį, ir negalingus elektra varomus paspirtukus, kurių greitis yra ribojamas iki 20 kilometrų per valandą. Pagrindinė šio įstatymo spraga yra ta, kad galingomis transporto priemonėmis bus galima važiuoti keliu, kaip yra ir dabar, dėvint šalmus, turint pažymėjimus, tačiau į gatvę mes nustumiame iš šaligatvių ir tuos negalingus paspirtukus, varomus elektra, kurių greitį apribojame iki 20 kilometrų per valandą, o automobiliai važiuos 50 kilometrų per valandą greičiu.
Yra patirties iš dviračių praktikos. Iki 2014 metų dviračiams buvo draudžiama važiuoti pėsčiųjų šaligatviu. Per metus žūčių gatvėse būdavo nuo 25 iki 35 – gana daug dviratininkų išties žūdavo. Pernai, kuomet dviratininkams buvo leista važiuoti pėsčiųjų taku, jeigu nėra išvystyta infrastruktūra ir nėra dviračių tako, žuvo tik penki.
Suprantame, kokie skaičiai yra dviratininkų ir kokie skaičiai yra elektra varomų paspirtukų, ir jeigu mes juos visus dabar nukreipsime į važiuojamąją kelio dalį, tai reikš ne sužalojimus, ne nubrozdinimus, ne veido sužalojimus – tai reikš tiesiog daugybę mirčių, už kurias atsakomybę prisiimti turės šis Seimas.
Aš tikrai šioje stadijoje pritariu ir labai siūlau įsiklausyti ir atsižvelgti į siūlymą, kuris bus teiktas priėmimo stadijoje, kad tokių mirčių mes išvengtume. Ačiū.
PIRMININKAS. I. Kačinskaitė-Urbonienė – prieš.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų sutvarkyti mikromobilumo priemonių eismą būtina, nes dabar yra kova be taisyklių arba važiavimas be taisyklių. Nei šalmų, nei kitų saugumo priemonių, tikrai yra žmonių, kurie sąmoningai nesilaiko, elgiasi tikrai nesaugiai ir daro įtaką kitų nesaugumui eisme.
Tačiau tokiai įstatymo redakcijai, kokia yra dabar, pritarti negalima, nes tai prieštarauja elementariai logikai. Mes skatiname žmones rinktis dviračius, kitokias alternatyvias elektrines priemones, bet kartu uždraudžiame mikromobilumo priemonėms iki 7 kilometrų per valandą greičiu važiuoti šaligatviais ir realiai priverčiame visus persikelti į važiuojamąją dalį, tai yra šalia automobilių. Tai pasakykite man, kas, jeigu įsigaliotų tokia įstatymo formuluotė, po metų būtų atsakingas už žūtis keliuose? Ypač vaikų žūtis. Jų tikrai padaugėtų, jeigu būtų priimtas toks įstatymas.
Natūralu, kad reikia atskirti greitus, galingus paspirtukus nuo lėtai važiuojančių negalingų ir reglamentuoti tas taisykles. Bet toks įstatymas, kaip dabar yra suredaguotas, prieštarauja bet kokiai logikai mūsų prieš tai priimtų įstatymų ir kartu iš tiesų kelia mirtiną žalą, mirtinos žalos galimybę vaikams ir kitiems mikromobilumo priemonių vartotojams. Todėl raginu susilaikyti arba balsuoti prieš, kol bus normaliai sutvarkyta redakcija.
PIRMININKAS. Balsuosime dabar dėl aptarto įstatymų projektų paketo, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 120: už – 93, prieš – 8, susilaikė 19. Po svarstymo projektams pritarta.
Toliau balsuosime dėl Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2528(2). A, teisingai sako, mes nuo jo ir pradėjome balsavimą, yra balsuota, viskas gerai.
11.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2705 (priėmimas)
Tada greitai apsispręsime dėl darbotvarkės 1-11 klausimo – dėl komitetų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2705. Patvirtinsime G. Burokienę Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja. Priėmimas. Vienas straipsnis ir iš karto sprendžiame dėl viso projekto. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame, ar priimame minėtą nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. sausio 14 d. nutarimo Nr. XIII-2791 „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-2686 (pateikimo tęsinys)
Manau, kad galime užbaigti A. Petrošiaus teiktą projektą, pateikimą galime užbaigti. Kadangi buvo pertrauka iki kito posėdžio motyvų išsakymo stadijoje, tai jeigu yra užsirašiusių dėl motyvų, mes galime juos išklausyti ir balsuosime. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo projektui Nr. XIVP-2686. Tik kažkodėl… Dabar gerai, nes pradžioje ne tą projektą rodė sistema. Dabar viskas gerai, dėl motyvų tikrai nėra užsirašiusių. Projektas Nr. XIVP-2686. Dėl ankstesnio nutarimo „Dėl Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projekto“ pripažinimo netekusiu galios. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 117: už – 116, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo.
Turime patvirtinti komitetus. Pagrindinis būtų Kultūros reikalų komitetas, papildomų komitetų nesiūloma. Svarstymo data siūloma gegužės 23 diena.
A. Petrošius dėl vedimo tvarkos.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Praėjusį kartą ponia A. Širinskienė labai kvestionavo ir sakė, kad gaišiname Seimo narių laiką tokiais projektais. Aš tikiuosi, kad ponia A. Širinskienė pasiskambino merui, kaip žadėjo, ir paklausė, ar turėjau įgaliojimus ar neturėjau įgaliojimų šiuo klausimu kalbėti tribūnoje. Keista, kad susilaikė, matyt, vis dėlto Klaipėdos miesto savivaldybės atsakymas buvo neigiamas.
PIRMININKAS. Tikėkimės, kad taip ir atsitiko, kaip sakėte. Dabar bendru sutarimu pritariame paskelbtam pagrindiniam komitetui ir svarstymo datai.
Toliau perduodu pirmininkavimą P. Saudargui, jam teks čia įdomesni klausimai.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Dėkui už įdomesnius klausimus. Sveiki, kolegos, ko nemačiau.
11.30 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2296(3) (priėmimo tęsinys)
Taigi darbotvarkės 1-10.1, 1-10.2 klausimai – projektai Nr. XIVP-2296 ir Nr. XIVP-2463. Tai yra Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Gerbiamą P. Kuzmickienę, Sveikatos reikalų komiteto pranešėją, kviečiu į tribūną.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Dalį klausimo pristačiau, bet dabar, matyt, vėl iš naujo tai padarysiu. Komitetas atliko jam pavestą darbą ir dviem pasiūlymams (turiu mintyje kolegų A. Vyšniausko ir A. Matulo) buvo pritarta aname posėdyje, juos sujungė numatydamas tam tikras vadinamąsias suvienytas išimtis. Taigi vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti bent vienas vaistininkas, tačiau išskyrus miestus, turinčius mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų. Dar tokia išimtis numatyta kaimo gyvenamosioms vietoms, kurios yra apibrėžiamos pagal Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo straipsnius. Tai apima viensėdžius, kaimus ir miestelius. Taigi tokiuose miestuose ir miesteliuose galės dirbti vaistininko padėjėjas – farmakotechnikas, iki 2006 metų įgijęs farmakotechniko profesinę kvalifikaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ir komitetas šiam sujungtam pasiūlymui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, išgirdome komiteto sujungimo paliudijimą. Ar galbūt ir mes galėtume bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, negalime bendru sutarimu. Tada, gerbiami kolegos, mes veiksime pagal Statuto… (Balsai salėje) Prašau, gerbiami kolegos, nesikarščiuoti. Viskas gerai. …158 straipsnio 2 dalį, kad po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ar papildymų nepriimami. Taigi mes dabar turėsime balsuoti dėl komiteto priimto suvienodinto pasiūlymo, jį pristatė gerbiama komiteto atstovė P. Kuzmickienė, tai yra 1 straipsnio pakeitimas. Taigi pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip… Jeigu dar kas negirdėjo, matau, kad blaškotės, aš perskaitysiu: „Vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti bent vienas vaistininkas, išskyrus miestus, turinčius mažiau kaip 3 tūkst. gyventojų, ir kaimo gyvenamąsias vietoves, kuriose, nesant vaistininko, vaistinės patalpose jos darbo laiku gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas)“ ir taip toliau, kaip ir buvo. Štai už tokią komiteto redakciją mes dabar balsuosime. Mes tik balsuojame dėl komiteto… Tai nėra atskirų Seimo narių siūlymai, tai yra komiteto variantas. Mes už jį balsuojame. Dėl motyvų niekas nebuvo užsirašęs. Balsuojame dėl komiteto pasiūlymo, jį ką tik perskaičiau, jį ką tik pranešėja taip pat pagarsino. Kas už, kas prieš – ir viskas aišku.
Taigi užsiregistravo 113, balsavo 113: už – 74, prieš – 3, susilaikė 36. Taigi pasiūlymui yra pritarta. Dabar viskas aišku. Sutvarkėme.
Dabar, gerbiami kolegos, reikia priimti visą 1 straipsnį. Ar galime bendru sutarimu 1 straipsnį priimti? (Balsai salėje: „Galime.“) Dėkoju, pritarta.
Dabar dėl viso projekto. Motyvai už – gerbiamas E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų turbūt reikia pasidžiaugti, kad rastas kompromisas. Tos baimės, kurios buvo išsakomos, ypač kad mažuose miesteliuose, kaimuose ir didesnėse gyvenvietėse neliks vaistinių, iš tikrųjų lieka. Pagal įstatymą nustatyti tam tikri pakankami kiekiai gyventojų, kuriose gyvenvietėse galės dirbti ir farmakotechnikai, juos galės pakonsultuoti farmacininkai, vaistininkai, per nuotolį.
Taip pat turbūt buvo ir kita baimė, kad vis dėlto verslai kai kada piktnaudžiauja tuo, kad gali įdarbinti farmakotechnikus, nustatyti jiems mažesnius atlyginimus ir taip galbūt dirbtinai mažinti atlyginimą ir patiems vaistininkams, farmacininkams. Vėl išlieka, kad vis dėlto didesniuose miesteliuose arba miestuose, arba rajonų centruose vis dėlto didesnėse vaistinėse turėtų dirbti ir vaistininkai, ir prie jų galėtų dirbti farmakotechnikai. Visos baimės panaikintos, todėl siūlau visam Seimui pritarti šiam įstatymo projektui ir sudaryti galimybes tiems žmonės, kurie kažkada įgijo farmakotechniko specialybę, tęsti savo veiklą ir taip galbūt ramiai pabaigti savo karjerą. Mes pridarėme nemažai problemų, kuomet priėmėme įstatymo projektą ir varėme žmones, savo srities profesionalus, įgyti aukštąjį mokslą. Jie įgydavo diplomus ne pagal savo specialybę, paprasčiausiai tik gaudavo dokumentą, kad aukštasis mokslas baigtas. Manau, tai buvo klaida. Šiuo atveju farmakotechnikai galės baigti savo darbus sau ramiai, ypač ten, kur jų trūksta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama A. Širinskienė. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Europos Sąjungoje visokių dalykų būna įgyvendinant direktyvas, bet tokio cirko, kad direktyva galiotų miesto vietovėje, bet nebūtų įgyvendinta kaimiškojoje vietovėje, tikrai neteko matyti. Ką mes pasakome ir kokią žinią pasiunčiame žmonėms? Kad miesto gyventojas gauna europinius standartus atitinkančias vaistininko paslaugas tokias, kokias Europos Sąjunga numato, kad būtų gaunamos visose valstybėse narėse. Tuo tarpu kaimo vietovės gyventojams, kur ir taip žmonių sveikata yra blogesnė ir yra daug problemų dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, mes pasakome, kad jie gauna kitokias, ne tokias, kaip Europos Sąjunga nustato, sveikatos priežiūros paslaugas, jei mes kalbame apie farmacinę veiklą, apie vaistininko paslaugas. Jos yra nebūtinos, užtenka aukštojo išsilavinimo neturinčio farmakotechniko paslaugų. Tokį sprendimą jūs, kolegos, šiandien priimate diferencijuodami direktyvos galiojimą tarp miesto ir kaimo, diskriminuodami kaimo gyventojus, nesudarydami galimybės jiems taikyti aukštos kokybės, aukštos kvalifikacijos paslaugų. Čia mes kalbame apie tai, kad yra regionų plėtra, pasiūlydami kaimiškosioms vietovėms blogesnes paslaugas? Apie ką mes kalbame šiandien, apie kokią regionų plėtrą? Tiesiog tą rūpestį dėl regionų mes, švelniai tariant, imituojame. Tai vienintelis dalykas, kurį darome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Stebiuosi, stebiuosi kai kurių žmonių noru kalbėti prieš, nors akivaizdu, kad reikia kalbėti už. Šitas įstatymas apgina regionus, apgina kaimus, apgina farmakotechnikus. Aš manau, kad kolegei Agnei eilinį kartą reikės nuleidus galvą sėdėti. Panašiai, kaip šiandien kolegai A. Petrošiui argumentuojant, ar skambino merui, ar ne. Įstatymo direktyva numato, kad valstybė turi įvesti kontrolės mechanizmą. Kontrolės mechanizmą turi pasiūlyti pati šalis. Mes visiems farmakotechnikams, baigusiems studijas iki 2006 metų, nuo liepos 1 dienos įvedame tiesioginę darbo kontrolę. Tik tiems, kurie baigė anksčiau ir turi didelį stažą, kaimo vietovėse dabar jau, kur gyvena 3 tūkst. ir mažiau gyventojų, leisime dirbti nuotoliniu kontrolės būdu. Mes juk posėdžius darome nuotoliniu būdu. Ką, jie blogesnės kokybės ar dar kas nors panašaus? Mes direktyvą pilnai įgyvendiname. Danija pasirinko mechanizmą, kad nuotoliniu visiems leidžia dirbti. Portugalija, Suomija, Švedija panašiai. Kodėl mes turime ignoruoti savo žmones? Aš tikrai noriu padėkoti ir I. Kačinskaitei-Urbonienei, prisidėjusiai prie šios redakcijos, ir Paulei, ir Remigijui, išvadų rengėjui, visam biurui, visam komitetui, kad tikrai radome labai protingą, išmintingą redakciją, kuri padės, kaip sakiau, spręsti regionų problemas ir dėl to, kad neužsidarytų, galimai neužsidarytų, vaistinės mažesniuose miesteliuose. Čia yra žmonių gynimas, čia yra parlamento išmintis, o ne kaip kokiam ožiui šnekėti, kaip bene opozicijai priklausytų. Opozicijai irgi ne visada priklauso kalbėti prieš, nes negi dauguma visą laiką priima tik kvailus sprendimus? Reikia suvokti tą dalyką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Labai ačiū už gerbiamą. Ir gerbiamą kolegą A. Matulą noriu paprašyti, kad neaiškintų, ką reikėtų kalbėti opozicijai. Opozicija kalba tai, ką galvoja. Ir ne jums nurodyti, ką mums daryti.
Gerbiami kolegos, šis įstatymo projektas tiesiogiai prieštarauja direktyvos krypčiai, kurią nustato Europos Sąjunga. Jos tikslas, Europos Sąjungos tikslas, yra gerinti paslaugos kokybę klientui ir didinti vaistininko socialinę apsaugą, gerinti jo darbo sąlygas ir tokiu būdu bendrai didinti labai svarbios paslaugos prieinamumą.
Šiandien mes priimame įstatymą šiek tiek geresnį, negu pasiūlė visiškai tragišką ir visiškai blogą A. Matulas. Akivaizdu, kad jūs tarpusavyje nesusitarėte. Visą tą kalbą, kiek A. Matulas čia 3 savaites moralizavo, kokia bloga opozicija ir kaip ji nemyli regionų, jis buvo nukreipęs į savo premjerę, kuri balsavo prieš jo įstatymą nuolatos, kaip ir jo partijos vadovas, kiek atsimenu (galbūt klystu?), taip pat ir jo frakcijos ministrai. Tai tiek, kiek jūs kritikuojate poziciją, jūs iš tikrųjų kritikuojate savo kolegas, kurie iš principo nepritarė jūsų labai žalingam įstatymui. Jo rezultatas, jeigu mes būtume priėmę viską, ką siūlė A. Matulas, toks, kad rytoj visi vaistininkai gautų pranešimus apie algos mažėjimą, nes kaštai savininkams mažėtų, nes nereikėtų atitikti tokių reikalavimų ir miestuose jūs rastumėte vaistinių be vaistininkų. Rinka veikia netobulai, mes turime kai kuriuose prekybos centruose po dvi, tris vaistines. Gal trijų nėra, bet po dvi tai tikrai matėme.
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). Ir tai nėra ideali rinka, todėl protingas Europos Sąjungos reguliavimas…
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (DFVL). …jai visai praverstų. Deja, šiandien jo nematome.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia, atliepiu tai, ką sakė, kad čia mažės atlyginimai. Vis galvoju, mes iš tiesų vaistininkus laikome kažkokiais molinukais besmegeniais, kurie nežino, kaip pareikalauti atlyginimo, kaip jie savęs negerbia ir yra vergai. Tomai, šitaip, man atrodo, kalbėti neišeina.
Aš turiu pasakyti, kad daugiausia šitie mūsų pakeitimai vis dėlto užkabina moteris. Jos baigė mokslus jau šiais laikais, nepriklausomoje Lietuvoje. Kai keitėsi mūsų taisyklės, stojant į Europos Sąjungą, taip, buvo dėl kai ko neapsižiūrėta. Tuo metu žmonės jau turėjo vaikų, paimtų paskolų, todėl nors ir buvo jų dideli norai baigti studijas universitete, bet jie neturėjo tokių galimybių dėl paskolų ir kitų dalykų. Aš esu už vaistininkus profesionalus, esu už tai, kad jie būtų baigę universitetą, bet aš esu už tai, kad žmonėms, kurie baigė mokslus iki 2006 metų… kai žmogus baigė kolegiją, jam buvo pažadėtas licencijuotas, savarankiškas darbas, o mes tai staiga pakeičiame. Jo lūkesčiai buvo kitokie. Tai aš šiuo atveju kviečiu balsuoti už ir girdėti. Būkime, visą laiką sakiau, labiau empatiški savo žmonėms, kurie turėjo tam tikrus lūkesčius. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasisakymą. Už tai, kad išrikiavote eilutę prie šoninio mikrofono, negaliu labai padėkoti. Gerbiamas T. Tomilinas – per šoninį mikrofoną. Jūsų pavardė nebuvo paminėta, man atrodo, tik vardas, bet prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas Pauliau, gerbiamas posėdžio vedėjau, aš noriu, kad būtų užfiksuota, kad apie vaistininkus aš nepasakiau nė vieno blogo žodžio. Tuo tarpu L. Slušnys ką tik pavadino juos molinukais, vergais ir taip toliau. Mano pozicija buvo ginanti vaistininkus ir sakanti – gerbkime profesiją ir nureguliuodami rinką neleiskime mažinti jų darbo kainos, o jūs sugalvojote daugybę epitetų. Kažkas negerai su jūsų žodinio teksto suvokimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama A. Širinskienė per centrinį mikrofoną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tik norėčiau paprašyti kolegos Lino, kad jis pagarbiau šnekėtų apie moteris. Moterys gali įgyti gerą išsilavinimą, jos įgyja ir nereikia jų laikyti kažkokiomis kitokiomis, pradedant apie tai kalbėti Seimo posėdžių salėje. Iš tikrųjų yra gėda dėl tokių seksistinių pareiškimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas L. Slušnys. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Pirmiausia Tomui. (Balsai salėje) Pirmiausia T. Tomilinui atsakysiu. Iš tiesų nesakiau, kad molinukai. Aš, klausydamas tamstos kalbos, jaučiuosi taip, tarsi kalbėtumėte apie žmones, kurie neturi jokios savivertės ir nesupranta, kas yra atlyginimas ir kaip jo išsireikalauti. Tai jūs laikote tokiais žmonėmis. Mano jausmas yra mano jausmas ir jūs čia galite stovėti prie mikrofono kiek norite, aš apie juos taip negalvoju. Priešingai – aš galvoju, kad jie gali išsireikalauti tokio pat atlyginimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, gal jau nebediskutuokime, nebetęskime šios diskusijos. (Balsai salėje) Man atrodo… Gerbiamas Petrai, nešaukite iš vietos, labai sunku pirmininkauti. Man atrodo, ši diskusija kilo dar ir dėl to, kad mes salėje kalbėjome kiek per garsiai, o gerbiamas Linas kiek per tyliai, mes iš konteksto ištraukėme keletą sakinių neišklausę tiksliai, ką jis pasakė. Bent jau man taip irgi pasirodė. Vis tiek gerbiama J. Sejonienė nori per šoninį mikrofoną. Prašom. Veikia. Tikiuosi, tą paspaudžiau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėl tvarkos.
PIRMININKAS. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gal tiesiog netęskime diskusijų per šoninius mikrofonus. Yra dėl motyvų galimybė užsirašyti. Balsuokime ir viskas, pabaikime šį procesą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Man atrodo, jūs ir buvote paskutinė, galime netęsti. Dėkoju. Dabar I. Kačinskaitė-Urbonienė kalbės prieš. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gaila, kad neleidote kalbėti dėl pataisų. Dėl tos priežasties dabar turėjau užsirašyti prieš poziciją. Manau, kad dabartinis projektas yra geriau negu nieko. Tai yra geriau, negu uždrausti nuo liepos 1 dienos dirbti farmakotechnikams, baigusiems iki 2006 metų. Vis dėlto vis dar esu įsitikinusi, kad apriboti dirbti miestuose, turinčiuose iki 3 tūkst. gyventojų, nėra visai teisinga prieiga, nes kai kur miestuose mes turime 3 tūkst. 200 gyventojų, 3 tūkst. 700 gyventojų ir tikrai į tuos mažesnius miestus pritraukti savo srities specialistų yra kartais sudėtinga, dėl to gali mažėti vaistinių paslaugų prieinamumas.
Tačiau taip pat noriu padėkoti Sveikatos reikalų komitetui ir pirmininkui, kad mes radome geriausią kompromisą iš blogiausių pasiūlymų, gal taip reikėtų pasakyti, nes bent jau pataisomis sudarėme galimybę kaimuose dirbti farmakotechnikams. Galvoju, kad šiuo momentu kaip ir reikėtų palaikyti įstatymo projektą, bet ateityje dar pagalvoti, ar tas reguliavimas yra iš tiesų pats geriausias. Mano manymu, jis tikrai nėra tobulas ir sudaro menkas galimybes mažesniuose miestuose, tiksliau, mažina vaistinių paslaugų prieinamumo galimybes.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – gerbiamas V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų pašto dėžutes iš tiesų užplūdo įvairūs laiškai tiek iš vaistininkų, tiek iš farmakotechnikų. Skaitant tuos laiškus šiek tiek buvo liūdnoka, kad mes savo veiksmais tarytum supriešinome šias dvi garbingas profesijas, prasidėjo nereikalinga kova. Tai, be jokios abejonės, neprisideda prie mūsų, kaip Seimo narių, darbo kokybės rodiklių.
Labai svarbu pasakyti, kad kompromisas rastas, nes už pirminį variantą, kaip ir kiti frakcijos kolegos, pasisakiau prieš ir jokiu būdu neketinau balsuoti. Tačiau išmintingas sprendimas.
Aš norėjau atkreipti dėmesį į ponios Agnės pasakymą, neva direktyva kažkaip iškraipoma. Priešingai, kaimas būtų labiau diskriminuojamas ir mažesni miesteliai, jeigu mes nepriimtume šių įstatymo pataisų. Dėl to kviečiu balsuoti už ir tikiuosi, kad šis klausimas bus baigtas.
PIRMININKAS. Ir paskutinis prieš – gerbiamas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Turbūt nekritikuosiu paties projekto, nes kolegos jau daug pasakė, kad iš visų blogybių galbūt tai yra viena mažiausių. Bet, kolegos, iš tiesų turbūt sunku diskutuoti apie projektą, kai buvo tiek ir procedūrinių nusižengimų, ta pati Etikos ir procedūrų komisija svarstė, tie įvairūs radikalūs ir mažiau radikalūs siūlymai. Ką ir kolega prieš tai kalbėjo apie laiškus, kurie užplūdo mūsų pašto dėžutes, taip, ir tikslas yra turbūt čia, Seime, ne priešinti, o rasti kompromisą. Aš manau, kad tikrai tas kompromisas nėra rastas, tikrai galėjome skirti daugiau laiko išanalizuoti ir prieiti prie geresnio baigtinio varianto, nes vėl pulti tobulinti už mėnesio ar už savaitės turbūt yra darbas dėl darbo. Jeigu jums to reikia, tai prašau.
Bet noriu sureaguoti į pasakymus komiteto pirmininko, jis čia rodė pirštu labai emocingai ir aname posėdyje, ir dabar, kad lyg Kalvarijos savivaldybėje, kur yra mano apygarda, neliks vaistinių. Gerbiamas pirmininke, jūs nuvažiuokite pas žmones – dabar didžioji dalis žmonių važiuoja vaistų pirkti į Lenkiją, jiems faktiškai tų vaistinių ten ir nereikia, tik pasikonsultuoti. Lygiai tas pats turbūt ir Lazdijuose. Turbūt reikėtų spręsti tas problemas ir kitame kontekste, ne tik vieniems ar kitiems labiau atstovauti ar kažkaip. Turbūt reikia pasižiūrėti į prieinamumą, patogumą žmonėms ir tas pačias vaistų kainas, kurios šiandien yra nekonkurencingos.
Tiesiog to linkėdamas prašau supratimo ir įsiklausymo į visas nuomones, o ne buldozeriu bandyti įveikti tai, kas galbūt jums yra ne pakeliui. Iš tiesų kviečiu, kolegos, susimąstyti dėl ateities sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dabar pratęsiu balsavimo langą, kol apsvarstysime šį ir lydimąjį projektus, ir daugiau balsuosime kito numatyto lango metu.
Taigi dabar balsuojame dėl Farmacijos įstatymo keleto straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2296. Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 113: už – 71, prieš – 9, susilaikė 33. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.53 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2463(2) (priėmimas)
Dabar iš karto lydimasis 1-10.2 klausimas – Farmacijos įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2463(2). Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 72, prieš – 3, susilaikė 37. Įstatymas yra priimtas. (Gongas) Dėkoju.
Dabar balsavimo langą baigėme ir pereiname prie kitų darbotvarkės projektų.
11.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIVP-2734 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas. Gerbiamą L. Slušnį kviečiu į tribūną, bet A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną kažką nori pasakyti. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti pusvalandžio pertraukos.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašo pusvalandžio pertraukos. Nors girdžiu įvairių replikų, ar galime bendru sutarimu?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Gerai. Bendru sutarimu tada pusės valandos pertrauka. Gerai. (Balsai salėje) Gerai, reikalauja balsuoti. Balsuojame dėl pusės valandos pertraukos. Balsuojame. Kas už pasiūlymą daryti dėl šio klausimo pusės valandos pertrauką, prašom balsuoti. Buvo frakcijos vardu teisėtas prašymas. Balsuojame dabar dėl pertraukos.
Užsiregistravo 88, balsavo 88: už – 50, prieš – 22, susilaikė 16. Taigi pusės valandos pertrauka dėl šio klausimo.
11.56 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2691, Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2692, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2693, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2694, Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2695 (pateikimas)
Tada keliaujame prie kitų klausimų. Darbotvarkės 1-15.1 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2691. Čia turbūt iš karto ir lydimuosius 1-15.2, 1-15.3, 1-15.4, 1-15.5 klausimus… Tai yra paketas. Prašom tada gerbiamą J. Sejonienę. Ar galima J. Sejonienę į tribūną? Gal gerbiamas V. Mitalas atkreiptų dėmesį, kad J. Sejonienę kviečiu į tribūną. Mes pagal darbotvarkę jau atkeliavome iki jūsų klausimo, tai jūs galėtumėte pateikimą padaryti. Prašom tada į tribūną. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas ir visi lydimieji. Viso šio paketo galite padaryti pateikimą? Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Džiaugiuosi, kad galiu pateikti šio įstatymo projektą. Jis, manau, pratęsia ir papildo Seimo Pirmininkės teiktą Administracinių nusižengimų kodekso projektą, kuris numato didesnes baudas, jeigu yra smurtaujama prieš viešąsias paslaugas teikiančius pareigūnus. Vis dėlto turėčiau išskirti sveikatos priežiūros specialistus – ir gydytojus, ir slaugytojus, ir akušerius, ir visus kitus darbuotojus, odontologus ir taip toliau. Jie, kaip rodo tyrimai, ir fizinį, ir psichologinį smurtą savo darbo vietoje patiria 16 kartų dažniau negu kiti viešąsias paslaugas teikiantys darbuotojai, pareigūnai, specialistai.
Šiuo įstatymo projektu siūlau, kad sveikatos priežiūros specialistas, jeigu prieš jį yra taikomas fizinis arba psichologinis smurtas, galėtų atsisakyti teikti planines sveikatos priežiūros paslaugas, jeigu nėra grėsmės paciento gyvybei ir jeigu dėl tų nesuteiktų paslaugų jam nereikės kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Tai yra kai tikrai, matyt, gali būti žmogus ir ne visai adekvatus dėl savo sveikatos būklės, bet paslaugas jam suteikti yra būtina.
Man atrodo, kad tai tikrai pagerintų sveikatos priežiūros specialistų darbo sąlygas. Neabejotinai tas pasiūlymas yra atėjęs iš sveikatos priežiūros specialistų bendruomenės. Labai tikiuosi, kad Seimas palaikys tokią mano iniciatyvą.
PIRMININKAS. Dėkoju už pateikimą. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirma gerbiama V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašau.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju. Gerbiama Jurgita, iš tiesų labai įdomi pataisa. Aš galvoju, kad dabartiniame įstatyme tai, kas yra numatyta dėl grėsmės sveikatai, gyvybei, man atrodo, buvo pakankamas reglamentavimas, tačiau tokie neapibrėžti, sakyčiau, kriterijai kaip nederamas, nepagarbus elgesys, žeminimas, garbės ir orumo įžeidimas…
Aš noriu paklausti. Hipokrato priesaika sako: sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydysiu be išimties visus. Pasakykite, kurioje vietoje tada atsiranda ta priesaika dėl tokio pataisymo?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Vaida, man atrodo, kad yra labai svarbu su bet kuriuo darbuotoju elgtis pirmiausia pagarbiai ir sveikatos priežiūros darbuotojai čia nėra niekaip išskirtiniai. Jūs neabejotinai esate skaičiusi ne vieną pranešimą spaudoje, kokį psichologinį smurtą patiria sveikatos priežiūros darbuotojai. Sakau, man atrodo, kad šita profesija yra labiausiai pažeidžiama šiuo atžvilgiu, todėl reikalingi papildomi reguliavimai. Labai tikiuosi, kad sveikatos priežiūros darbuotojai jais naudosis ir gins savo teises į saugų ir kokybišką darbą ir darbo vietą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, niekaip negaliu suprasti, kaip mes atsisakysime teikti paslaugą asmeniui, kuris atėjo ir nori gauti paslaugą. Taip, gyvenime visada yra visokių žmonių. Žinome ir apie psichikos negalią, ir mes turime išmokti bendrauti. Kaip jūs įsivaizduojate, atsisakys ir jam reikalinga ta paslauga, gydymas jam reikalingas, o jūs pasakysite – ne, neteikiame. Šiuo atveju nekvestionuoju šito įstatymo pataisos ir negalėčiau pritarti būtent vien dėl to, kad kaip jūs įvertinsite ir neteiksite paslaugos. Tai yra medikas, psichologas, jis kartu irgi perėjęs kai kuriuos kursus, pagal kuriuos galėtų įvertinti. Aš nemanau, kad mes turėtume taip elgtis.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Laima, labai ačiū už jūsų pastabą. Aš dar kartą pabrėžiu, kad kalbame apie planines sveikatos priežiūros paslaugas, ne tuomet, kai yra grėsmė paciento sveikatai ir gyvybei arba nesuteikus paslaugos jam reikėtų kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Man atrodo, būtų labai gera edukuojanti priemonė ir pacientams, ir tai būtų priemonė ir sveikatos priežiūros specialistams. Ne tik taikyti, deja, ne visi turi tuos psichologijos pagrindus, bendravimo pagrindus, jų tikrai labai trūksta, bet tai būtų priemonė tiesiog edukuoti visuomenę, kad su visais darbuotojais reikia elgtis pagarbiai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausia gerbiama A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš tikrųjų, gerbiama kolege, norėčiau labai tikslaus atsakymo be išsisukinėjimo. Ar galėtumėte paaiškinti, ar jūs žinote, kuo skiriasi jūsų siūlyme minima garbė ir orumas, neišsisukinėjant, tiksliai, kuo skiriasi garbė ir orumas? Klausiu, nes man kyla tikrai didelių abejonių, kaip suprantu, jūs labai plačiai atveriate duris piktnaudžiavimui. Ar vadovaudamasis jūsų pasiūlymu, pavyzdžiui, medikas galės atsisakyti sveikatos paslaugų asmeniui, kuris parašė apie jį diskredituojantį kokį nors straipsnį arba, pavyzdžiui, feisbuke ką nors netinkamo apie jį parašė? Kuo skiriasi garbė ir orumas? (Balsai salėje)
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Asta, matyt, aš nelabai supratau klausimo. Jūs norite, kad aš paaiškinčiau, kuo skiriasi garbė nuo orumo? (Balsai salėje) Tai aš tada tiktai pradėsiu nuo to, kad ne, čia nėra apie feisbuko komentarus, tai yra apie sveikatos priežiūros teikimo paslaugas vietoje, tête-à-tête, neišsisukinėju. O kas yra garbė ir orumas, man atrodo, kad Seimo narei nereikėtų aiškinti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš apie nederamą ir nepagarbų elgesį. Gal galėtumėte pasakyti, kas yra laikoma nederamu ir netinkamu elgesiu, kokiais kriterijais, objektyviais kriterijais vadovaudamiesi paslaugų teikėjai, šiuo atveju medikai, slaugytojai, na, turės nustatyti, kad tai yra nederamas ir netinkamas elgesys? Tai viena klausimo dalis.
Antra klausimo dalis. Aš visiškai sutinku su kolege A. Kubiliene, kuri sako, kad tokia pataisa galimai atveria kelią piktnaudžiavimui dėl to, kad, nežinau, bet koks žodis vienam gali pasirodyti įžeidus, pažeidžiantis garbę ir orumą, kitam ne. Ir ar tokiu atveju mums nereikėtų Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados dėl to, kaip tai galimai paveiks korupcijos mastą Lietuvoje ir galimai dar pablogins situaciją?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Ieva, labai ačiū už klausimą. Man vėlgi keista, kad žmonės kvestionuoja, tai yra suponuoja tai, kad sveikatos priežiūros specialistai tarsi vengtų ir ieškotų preteksto, kodėl nesuteikti paslaugos, ar ne?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ne, apie tai, kad gali reikalauti…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Neatsakė į klausimą.
PIRMININKAS. Nepereikime į tarpusavio diskusiją.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš atsakinėju į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, visi puikiai žinome, kas yra garbė ir orumas ir kaip jį galima įžeisti. Ir pati esu dirbusi sveikatos priežiūros specialiste. Ačiū Dievui, man neteko išgirsti nei necenzūrinių žodžių, nei asmeniškai man skirtų kokių nors epitetų iš pacientų. Bet tikrai žinau, kad sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys žmonės, ypač dirbantys priėmimo ir skubios pagalbos skyriuose, šeimos gydytojai, tokių patiria labai daug. Aš nemanau, kad jie turėtų iš esmės kentėti savo darbo vietoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausimą užduos gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, aš manau, kad paskutiniu metu daugiausia įvairių nepagarbių žodžių ir replikų sulaukia tie, kurie ateina keisti elektros skaitiklių į tuos nuotolinius. Galbūt pagalvokite ir apie šiuos asmenis, arba santechnikus, kurie ateina tvarkyti užsikimšusių kanalizacijos vamzdžių. Bet jūs pasakykite tiesiai šviesiai. Kas jums šitą projektą atnešė arba kodėl jūs bandote dabar spręsti situaciją, kai įkalinimo įstaigų klientus atsisako gydyti gydytojai? Yra teismo sprendimas, savivaldybės įpareigotos. Tai, ką jūs čia kalbate ir bandote pūsti miglą, kad čia etika ir moralė, žinote, kas tai yra, turbūt pasakykite tiesiai šviesiai: bandote įstatymu pataisyti tai, kad šitie medikai, kuriems savivaldybių tarybos nurodė… teismas nurodė savivaldybių taryboms, o tarybos ieško medikų, kurie gydytų įkalinimo įstaigose esančius asmenis. Dabar yra tokia pati situacija ir Marijampolėje, ir Alytuje, tikrai žinau, turbūt ir kituose Lietuvos kalėjimuose, kai būtent yra sprendimas juos gydyti…
PIRMININKAS. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). …bet nėra norinčių tuo užsiimti.
PIRMININKAS. Laikas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Jūsų šitas projektas turbūt yra pagalbos šiaudas tiems išvengti tos atsakomybės.
PIRMININKAS. Laikas. Prašom atsakyti.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Kęstuti, pirmiausia jūs visiškai neatspėjote dėl iniciatyvos. Iniciatyva yra mano. Beje, suderinta su Sveikatos apsaugos ministerija.
Antra. Dėl santechnikų, elektrikų ir skaitiklių keitėjų. Iniciatyva jūsų rankose, prašom teikti. Matyt, ir tiems darbuotojams reikalinga papildoma įstatyminė apsauga, kad jie galėtų savo darbo vietoje jaustis saugiai.
Trečia. Dėl įkalinimo įstaigų darbuotojų ir pacientų. Kaip ir minėjau, įstatymas galioja tik planinėms paslaugoms, kuomet nėra grėsmės paciento gyvybei, arba nesuteikus paslaugos, jeigu jam reikėtų kreiptis į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių. Manau, kad kiekvienas žmogus vertas edukacijos, nepriklauso, ar jis yra įkalinimo, ar neįkalinimo įstaigoje.
PIRMININKAS. Dėkoju.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Tikiuosi, kad pacientams tai padės, kaip ir gydytojams, slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros darbininkams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar bus dėl motyvų už ir prieš. Gerbiamas A. Vinkus kalbės už. Prašom. Ką tik buvote, mačiau. Prašom, iš vietos. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Turbūt visi ne kartą esame girdėję apie pasitaikančius pacientų agresyvaus ar nepagarbaus, įžeidžiančio elgesio atvejus medikų, teikiančių jiems medicininę pagalbą, atžvilgiu. Gaila. Tokia situacija išties yra daugiau nei absurdiška. Iš pranešėjos pristatymo girdėjome, kad medikų tam tikra apsauga nutraukiant paslaugos teikimą yra įteisinta tik kraštutiniu atveju – jei iškyla grėsmė mediko gyvybei. Tai, žinoma, yra gerai, bet nėra pakankama. Todėl šiandienis siūlymas išplėsti mediko teises – leisti atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas arba nutraukti jų teikimą ir tais atvejais, kai pacientas paslaugos teikimo metu mediko atžvilgiu elgiasi nepagarbiai, žemina pagalbą teikiančio specialisto garbę ir orumą, manau, yra logiškas ir racionalus. Mes turbūt galime atvirai pripažinti, kad nesame pajėgūs mokėti medikams už jų darbą tiek, kiek priklausytų, tai nors saugokime, gerbkime juos tais atvejais, kai nieko finansiškai neįsipareigojame. Tikiu, kad laikinai. Balsuosiu už ir kviečiu visus pasielgti panašiai, kaip išdėsčiau šiame pranešime, – palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama A. Kubilienė kalbės prieš.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pritardama, kad egzistuoja ši problema ir kad ją reikia spręsti, aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad autoriai, pateikdami šį projektą, nesugebėjo atsakyti į mūsų iškeltus klausimus, nes ten yra moralinių definicijų, kurios interpretuojamos labai įvairiai. Iš viso skaitant šį projektą kyla tokia mintis, į galvą ateina posakis, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas.
Mes kiekvienas norime, kad visuomenės kultūros lygis būtų didesnis ir kad būtų visi labai kultūringi, tačiau aš noriu valdančiųjų paklausti: kodėl jūs į Seimo tribūną, į plenarinių posėdžių tribūną, nešate tokius projektus kaip narkotikų legalizavimo, alkoholio legalizavimo? Viena ranka tarsi ir ginate tuos medikus, antra vertus, jūs aštrinate problemą, nes visi šie pacientai dažniausiai yra apsvaigę.
Aš noriu dar atkreipti dėmesį ir į Teisės departamento pastabą, kad paciento sveikata yra svarbesnė konstitucinė vertybė nei gydytojo garbė ir orumas. Taigi, kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad tą problemą tikrai reikia spręsti, bet tai, kas yra pateikta, neatlaiko jokios kritikos. Tai yra sprendimas dėl kompleksinių priemonių, galbūt galimas ir įstatymas, bet tik ne toks, pagal kurį kiekvienas žmogus galės įvertinti tas moralines definicijas taip, kaip jis nori. Aš kviečiu nepritarti šitam įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi projektas yra ne iš vieno įstatymo, tai kolegų prašymu sudarysime galimybę priėmimo metu dar pasisakyti.
Gerbiamas K. Mažeika – už. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų vienintelis aspektas, dėl kurio būtų galima pritarti, norint spręsti susidariusią situaciją, kai savivaldybių šeimos gydytojai dabar įpareigoti teismo turi eiti į įkalinimo įstaigas ir gydyti visus, turinčius sveikatos problemų. Žinant, koks ten sėdi kontingentas ir kad kartais to kontingento medikų kvietimai būna labai įvairūs, turbūt tik šiuo atveju būtų galima pateisinti, kad gydytojai galėtų atsisakyti gydyti pacientus. Turbūt dabartinis teisinis reguliavimas ir teismo sprendimas, kuris yra priimtas, savivaldybes iš tiesų yra įvaręs į kampą, nes savivaldybės neturi žmonių, neturi medikų, kurie norėtų teiktų paslaugas. Bet paradoksas, kad privalomojo sveikatos draudimo lėšas tos medicinos įstaigos gauna. Vadinasi, joms yra pervedami pinigai, bet jos jokių paslaugų nesuteikia. Tai būtų turbūt toks logiškas pateisinimas, tačiau dėl to, kiek tai dera su morale ir atsakomybe, kur čia iš tribūnos neišgirdome atsakymo, turbūt kyla didžiulis klausimas. Kolegos, turbūt reikėtų gilesnių diskusijų šiuo klausimu, o ne atnešti projektą, kuris tikrai labai dviprasmiškas. Nežinau, dėl kai kurių motyvų net galbūt ir už norėtųsi balsuoti, bet tikrai siūlau daugiau padiskutuoti šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, bet jūs užsirašėte kalbėti už. Tai dabar prieš kalbės gerbiama V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašom.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Tikriausiai nenustebčiau, jeigu dienos šviesą išvystų projektai gaisrininkams, kuriuos kas nors pažemintų, todėl jie atsisakytų gesinti gaisrą, policijos pareigūnams, kuriuos kas nors įžeis, todėl jie atsisakys palaikyti viešąją tvarką arba gaudyti nusikaltėlius. Tai čia panašus atvejis. Su visa pagarba medikams, man atrodo, dabar įstatyme pakanka nustatyto reguliavimo, kad jeigu kyla pavojus sveikatai, gyvybei, ne tik medikų, bet ir aplinkinių pacientų, yra galimybė atsisakyti ir nutraukti medicinines paslaugas. Tačiau šiuo atveju šie kriterijai yra tikrai labai neapibrėžti, o tai paskatintų tikrai didelį rezonansą dėl to, kad visi galėtume vertinti tą nederamą elgesį skirtingai, kiekvienas pagal savo požiūrį. Tikrai šis įstatymas reikalauja dar labai daug pataisymų, todėl šioje stadijoje jam tikrai negalima pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki, gerbiami Seimo nariai. Aš girdėjau čia tikrai daug komentarų į abi puses. Aš manau, turėtume pripažinti, kad medikų darbas nėra paprastas, tų situacijų tikrai pasitaiko sudėtingų, kai užsipuola žmogus be didelio paaiškinimo, kai atvažiuoja girti, išgėrę asmenys, agresyviai nusiteikę. Šiuo atveju net ir girdėdami argumentus dėl įkalinimo įstaigų, kad galbūt yra tam tikrų subjektyvių dalykų, mes vis dėlto turėtume būti medikų pusėje. Aišku, gal toks įstatymo projektas, koks pateiktas, dar taisytinas, kad būtų suderintos tos formuluotės, būtinoji pagalba ar kažkas tikrai būtų užtikrinta ir kad nekiltų klausimų, bet dėl planinių paslaugų vis dėlto turime atsižvelgti į medikų darbo specifiką, nes jie šiuo metu likę be jokios pagalbos. Dažnai jiems net policija atsisako padėti, socialiniai darbuotojai nežino, kaip elgtis, o jie palikti vieni tvarkytis su agresyviais, pavadinkime, klientais ar pacientais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar prieš kalbės gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, ką tik Kasparas pasakė, kad paliekami, lyg ir socialiniai darbuotojai nesugeba susitvarkyti. Nuvažiuokite į socialines įstaigas, kur yra psichikos negalią turintys žmonės. Kaip jie šiuo momentu dirba? Jie turi sugebėti susitvarkyti su ten gyvenančiais ir nuolat ten esančiais žmonėmis. Aš manau, neturėtų būti toks įstatymas priimamas vien dėl to, kad medikas edukuotų pacientus, edukuotų gyventojus, kad jie suvoktų, kad jie gali būti neaptarnaujami. Mūsų tikslas, man atrodo, yra kaip tik padėti ir išspręsti konfliktines situacijas. Jeigu medikas sako, kad nesugeba ir galbūt neišėjęs kursų, tai man trupučiuką keista, gal daugiau skirkime jų mokymams.
Manau, kad šitas dabar pateiktas įstatymas yra antikonstitucinis. Kiekvienas turi teisę į gydymą. Taip, suprantu, medikų darbas sudėtingas, bet jūs nueikite į bet kokią įstaigą, kur teikia paslaugas. Kartais būdavo, paskiri pensiją, o ateina, visokiais žodžiais išvadina ir pasako, kad per mažą paskyrei. Tai ką aš turiu pasakyti, su juo eiti į konfliktą? Sprendi situaciją, kad tam žmogui padėtum ir išaiškintum. Manau, kad svarbiausia yra išmokti skirti dėmesį tam pacientui. Kaip teisingai A. Kubilienė pasakė, mes priimame, dekriminalizuojame narkotikus ir panašiai, dėl alkoholio prekybos nepilnamečiams keliame klausimus, kad uždraustume, tai, aš manau, galvokime apie tai, kaip edukuoti tiek gyventojus, tiek pacientus, tiek medikus. Iš tikrųjų medikams reikia pagalbos galbūt kitokios. Tikrai nepritariu šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Na ir paskutinė prieš – gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Na, iš tiesų aš tikrai labai nuoširdžiai palaikiau būtent gerbiamos Seimo Pirmininkės Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriose ir buvo numatytos baudos už garbės ir orumo įžeidimą, kai tai yra įrodyta, kai sudalyvauja teisėsaugos institucijos. Iš tikrųjų bet kokia smurto forma, smurtas prieš medikus yra negalimas, kaip ir prieš bet kurį kitą viešąją paslaugą, ne tik viešąją, privačią paslaugą teikiantį žmogų, bet kurį paslaugų teikėją. Tai yra visiems savaime suprantama. Kaip bandė pagiežingai gerbiama J. Sejonienė paaiškinti, kad mes neva nesuprantame, kas yra garbės ir orumo įžeidimas, kas yra nederamas ir nepagarbus elgesys, tai taip nėra. Bet yra blogai, kai teikiamas įstatymo projektas, neparemtas jokiais objektyviais kriterijais, ir būtų galimai sudaromos sąlygos atsisakyti teikti paslaugas, kurios yra būtinos.
Pasitaiko įvairiausių atvejų, ypač sveikatos srityje, kai ligoniai blogai jaučiasi, kai gali vienas ar kitas netinkamas žodis išsprūsti, ir tai jau galėtų būti palaikyta nederamu ar nepagarbiu elgesiu, kai nėra objektyvių kriterijų. Jeigu čia būtų konkrečiai parašyta – smurtas, necenzūriniai žodžiai ar dar kažkas, tada dar būtų galima galbūt pasvarstyti, bet šiuo atveju, kolegos, raginu balsuoti prieš, nes tai yra absoliučiai neobjektyvus ir neteisingas reglamentavimas, jeigu Seimas vis dėlto apsispręstų tokį priimti. Jeigu kartais vis dėlto būtų pritarta po pateikimo, aš manyčiau, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos išvada dėl galimo piktnaudžiavimo čia taip pat yra būtina.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi motyvai išsakyti, lieka tik balsavimas. Tai atliksime balsavimo lango metu.
Dabar dar turime šiek tiek laiko. Gerbiamas A. Vinkus per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti. Brangieji, interpretuoti įvairiai galima. Tie, kurie nedirba medicinos įstaigose ir tose situacijose, vienaip komentuoja, ir kartu pasiklausius jie teisingi, bet tie, kurie tiesiogiai dirba ir psichiatrinėse ligoninėse, ir kitose, ir į veidą duria, ir smūgių gauna… Galų gale teikti skubią pagalbą čia niekas neturi teisės atsisakyti, apie tai net galvoti negalima. Čia, ką jūs sakote, turės būti papildyta, koreguota. Bet imtis mediko apsaugos priemonių – tai mūsų šventa pareiga.
Jeigu gauna smūgį į galvą gydytojas, kuris apžiūri, arba sučiumpa už kaklo ir smaugia, galų gale tuo momentu jis yra stresinės būklės ir negali ar operuoti, ar toliau tęsti pagalbą. Aš manau, tai, kad mes darome žingsnį, kuris galbūt ir kritikuojamas… bet aš palaikau abi puses. Atsižvelgti į tai, kas pasakyta, ir tikiuosi, kad jis bus pakoreguotas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, dar mes turime 3 ar 4 minutes. Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė per centrinį mikrofoną. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik dėl tikslumo. Už smurtinius, už įžeidžiančius komentarus yra numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė. Mes apie tai nekalbame. Mes kalbame apie tai, ar teikti, ar neteikti paslaugą ir kokiais objektyviais kriterijais remiantis. Dėl tikslumo norėjau šią repliką pasakyti, nes už tuos dalykus, apie kuriuos jūs, gerbiamas daktare, kalbėjote, jau yra numatyta atsakomybė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, kaip minėjau, dabar jau liko tik 3 minutės, kol praeis pusės valandos pertrauka, padaryta dėl klausimo. Gal mes spėsime rezervinius.
12.23 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2582 (svarstymas)
Tada rezervinis 1 ir rezervinis 2 klausimai. Čia trumpi, grąžinti tobulinti arba atmesti. Yra Sveikatos reikalų komiteto išvados. Gerbiamas L. Slušnys galėtų, taip? Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2582. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2582. Buvo svarstyti komisijoje visi pasiūlymai. Pagrindinio komiteto išvadai… Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 2, susilaikė 1. Yra nutarta grąžinti tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Čia dėl motyvų yra užsirašęs kalbėti gerbiamas A. Vinkus. Jūs norėtumėte išsakyti? Prašau tada. Čia yra Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymas ir komitetas grąžina iniciatoriams tobulinti. Jūs dėl motyvų užsirašėte. Norėsite nuomonę išsakyti?
A. VINKUS (LVŽSF). Aš atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakote. Gerai, tvarka. Jeigu atsisakote, tada lieka balsavimas, bet tik balsavimo lango metu galėsime apsispręsti.
12.24 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2062 (svarstymas)
Dabar galbūt galėtumėte pateikti rezervinį 2 klausimą – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2062. Čia komitetas siūlo atmesti. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Taip, posėdžio pirmininke, jūs esate teisus. Iš tiesų buvo svarstytas 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2062. Komitetas svarstė šį klausimą. Pritarta bendru sutarimu. Buvo pritarta bendru sutarimu atmesti šiuos pasiūlymus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Vadinasi, balsuosime per balsavimo langą. Gerbiama A. Širinskienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš nelabai supratau, kolega pateikė nutarimą dėl apkaltos?
PIRMININKAS. Ne, nepateikė. Ne, čia buvo komiteto grąžinti tobulinti arba atmesti. Sveikatos reikalų komiteto.
12.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIVP-2734 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, lieka 3, 2, 1, 0 sekundžių. Suėjo lygiai pusvalandis. Aš kviečiu L. Slušnį pateikti komisijos išvadą dėl apkaltos. Jau buvau paskelbęs šitą klausimą, projektą Nr. XIVP-2734, buvo paimta pusvalandžio pertrauka. Dabar tyrimo komisijos pirmininkas pateiks mums komisijos išvadą dėl apkaltos P. Gražuliui. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Teikiu Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui P. Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti… Komisija buvo sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. kovo 21 d. nutarimu ir patvirtinta komisijos sudėtis. Aš, taupydamas jūsų laiką, nevardinsiu visų. Komisija turėjo šešis posėdžius. Pagrindinio siūlymo pradėti apkaltos procesą esmė buvo Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2023 m. sausio 20 d. teikimas pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui P. Gražuliui. Nurodytos aplinkybės ir kaltinimas. Teikimo iniciatoriai nurodė, kad yra pagrindas manyti, kad Seimo narys P. Gražulis 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo plenarinio vakarinio posėdžio metu balsuodamas už kitą Seimo narį L. Jonauską savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Aš visų detalių 18 puslapių neskaitysiu, aš tikiuosi, kad jūs visą šitą medžiagą turite savo kompiuteriuose ir galite paskaityti. Aš perskaitysiu tik tai, kas yra konstatuojama.
7.2. Komisija konstatuoja: remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, konstatuoja, kad Seimo narys P. Gražulis 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu, priėmimo stadijoje balsuojant dėl nutarimo, balsavo savo vardu, taip pat greta esančioje darbo vietoje sėdinčio Seimo nario L. Jonausko vardu.
Tą patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro išvada, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu, laikotarpiu nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 8 sek., nėra užfiksuota Seimo nario L. Jonausko veiksmų ranka (rankomis) prie Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panelės. Seimo narys P. Gražulis kaire ranka atlieka nenustatytą veiksmą (veiksmus) prie savo darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panelės ir ištiesęs dešinę ranką atlieka nenustatytus veiksmus prie Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panelės. Komisijos nagrinėjamu atveju balsavimo metu įranga veikė be sutrikimų.
Komisija konstatuoja, kad Seimo narys P. Gražulis 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu, priėmimo stadijoje balsuojant dėl nutarimo, balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, nepaisė Konstitucijoje, inter alia jos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, inter alia Seimo nario mandato individualumo reikalavimo, draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne Seimo nario L. Jonausko, bet savo valią, iškreipė balsavimo rezultatus. Seimo narys P. Gražulis, Seimo posėdyje balsuodamas už Seimo narį L. Jonauską, savo pareigas ėjo nesąžiningai, pažeidė iš Konstitucijos kylančius imperatyvus, parodė nepagarbą Konstitucijai ir įstatymams, diskreditavo Seimo, kaip Tautos atstovybės, autoritetą. Seimo nario P. Gražulio veiksmai, sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmais P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Komisija tyrimo metu vertino Seimo Etikos ir procedūrų komisijos atlikto tyrimo surinktą informaciją ir konstatuoja, kad P. Gražulio teiktas paaiškinimas, nes „galėjo taip būti, kad galėjau pabalsuoti netyčia, ir atsiprašau, jeigu taip padariau, bet man vis tiek dar ten žiūrint vaizdą, vienu žodžiu, trūksta kažkiek įrodymų, kad aš galėjau balsuoti“, leidžia manyti, jog P. Gražulis ignoruoja reikalavimą, kad Seimo narys Seimo posėdyje balsuoja asmeniškai, ir nepaiso Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo ir reikalavimų, taikomų įstatymų priėmimo procedūrai. Tai patvirtina ir komisijos posėdyje P. Gražulio pateiktas vertinimas, jeigu kitas Seimo narys balsuotų už P. Gražulį jam nematant, gal ir buvo tokių atvejų, cituoju: „Jeigu mano pozicija panaši ar panašiai nuspręstų, pavyzdžiui, kai tas balsavimas vienas, pavyzdžiui, jeigu tai būtų lygu lygu balsai, mano būtų nulėmęs, tai nežinau, kokia būtų reakcija, bet jeigu neesminiu klausimu, tai tikrai nesureaguočiau.“ Šie faktai leidžia manyti, jog P. Gražulis ignoruoja, kad tokiu būdu yra iškreipiami balsavimo rezultatai, sudaromos prielaidos pažeisti Konstitucijoje įtvirtintą Seimo nario laisvo mandato principą.
Komisija, remdamasi surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų bei jų pagrindu nustatytų aplinkybių visuma, konstatuoja, kad Seimo narys P. Gražulis už Seimo narį L. Jonauską balsavo sąmoningai, žinodamas, jog Seimo statuto 111 straipsnio 4 dalis imperatyviai reikalauja balsuoti tik asmeniškai ir draudžia balso teisę perduoti kitiems asmenims. Seimo narys P. Gražulis, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą, su komisija bendradarbiavo ribotai, teigia neprisimenantis balsavimo aplinkybių, bet neneigia, kad galėjo netyčia klaidingai paspausti Seimo nario L. Jonausko darbo vietoje esantį balsavo mygtuką.
Komisija konstatuoja, kad priimdama išvadas neatsižvelgė į tyrimo metu liudytojo Seimo nario A. Palionio apklausos metu pateiktą informaciją. Komisija konstatuoja, kad 2023 m. balandžio 5 d. komisijos posėdyje liudytojo Seimo nario A. Palionio pateikta informacija apie jam žinomas aplinkybes komisijos tiriamu klausimu buvo klaidinanti arba melaginga. Tai patvirtina 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu vykusio balsavimo dėl nutarimo priėmimo vaizdo įrašas bei Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės išvada. Pažymėtina, kad Seimo narys A. Palionis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų pranešimų, paaiškinimų, informacijos ar duomenų teikimą komisijai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 2 dalį ir apie įspėjimą parašu patvirtino. Komisija priėmė atskirą protokolinį sprendimą dėl atsakomybės A. Palioniui taikymo.
Komisijos išvada: surinkti ir ištirti, įvertinti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina Seimo narių grupės 2023 m. sausio 20 d. teikime pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui P. Gražuliui nurodyto kaltinimo, kad Seimo narys P. Gražulis 2022 m. rugsėjo 15 d. Seimo vakarinio posėdžio metu priėmimo stadijoje, balsuojant dėl darbotvarkės 1-7 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-1969(3) nuo 15 val. 26 min. 38 sek. iki 15 val. 27 min. 08 sek., sąmoningai balsavo už Seimo narį L. Jonauską ir galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją, pagrįstumą.
8.2 punktas. Komisija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui P. Gražuliui pateikti kaltinimai yra pagrįsti, todėl yra pagrindas Seime pradėti apkaltos procesą Seimo nariui P. Gražuliui.
9 punktas. Komisijos išvada patvirtinta komisijos 2023 m. gegužės 10 d. posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė 2.
Ir yra pateikta komisijos narių atskiroji nuomonė. Pridedama Seimo narių grupės atskiroji nuomonė, 4 lapai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komisijos pirmininkui. Dabar aš kviečiu jus užimti savo darbo vietą. Prieš klausdami dar mes būtume linkę išklausyti ir atskirąją penkių Seimo narių grupės nuomonę. Ją pateiks gerbiama A. Širinskienė. Prašom į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Mieli kolegos, noriu pristatyti atskirąją nuomonę. Atskirąją nuomonę pasirašė visi opozicijai priklausantys apkaltos komisijos nariai. Dėkoju ir L. Nagienei už jos indėlį, ir V. Giraitytei, ir L. Girskienei, ir gerbiamam E. Sabučiui. Išties pirmą kartą, kiek aš atsimenu, visame apkaltų procese yra pateikta atskiroji nuomonė. O Seimo narių balsai pasidalino po lygiai, tai yra pasirašę atskirąją nuomonę buvo penki ir turėjome, atrodo, šešis valdančiųjų balsus.
Dabar dėl ko ta atskiroji nuomonė atsirado? Iš esmės ją lėmė keturios aplinkybės. Visų pirma, komisijos veiklos viešumas ir Seimo nario, kurio veiksmams ištirti sudaryta komisija, teisių neužtikrinimas. 2017 m. gruodžio 19 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo (cituoju): „Asmuo, kuriam gali būti pradedama apkalta (P. Gražulis dabar yra tas asmuo, kuriam gali būti pradedama apkalta), šiam asmeniui pateiktų kaltinimų pagrįstumą tiriančiai Seimo komisijai ar kitam Seimo struktūriniam padaliniui turi pateikti savo paaiškinimus, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami šiam asmeniui pateikti kaltinimai.“ Po savaitės, 2017 m. gruodžio 22 d., Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tinkamo teisinio proceso reikalavimas šioje parlamentinėje procedūroje pagal Konstituciją suponuoja tokį procesą, kurio metu Seimo narys ar valstybės pareigūnas, kuriam gali būti pradėta apkalta, galėtų veiksmingai naudotis minėtomis teisėmis, be kita ko, žinoti, kuo yra kaltinamas, pateikti savo paaiškinimus, atsakyti į argumentus, kuriais grindžiami jam pateikti kaltinimai. Dėl to ši parlamentinė procedūra turi būti inter alia tokia, kad Seimo sudarytoje komisijoje ar Seimo struktūriniame padalinyje būtų tiriamas apkaltą inicijuojančių Seimo narių pateiktų kaltinimų pagrįstumas, o ne būtų sudarytos prielaidos atgrasyti Seimo narį ar valstybės pareigūną, kuriam pradedama apkalta, naudotis minėtomis tinkamo teisinio proceso teisėmis. Tai reiškia, kad net toje komisijoje, kuri svarsto pirmuosius žingsnius prieš apkaltos pradėjimą, turi būti užtikrintas asmens išklausymas.
Deja, bet Seimo narys P. Gražulis buvo pakviestas į posėdį dar prieš apklausiant kitus liudininkus. Jis neturėjo galimybės pasisakyti ir dėl išvados. Kai išvada buvo svarstoma, jam taip pat pasisakymo laikas nebuvo numatytas darbotvarkėje. Komisijos posėdžių metu mes, pasirašiusieji atskirąją nuomonę, tikrai kėlėme klausimą, ar Seimo narys neturėtų būti pakviestas. Kaip matyti iš mūsų cituojamos stenogramos, komisijos pirmininkas atsakė, kad posėdžiai skelbiami viešai, dėl to jis nemato būtinybės į tuos posėdžius kviesti. Toks yra supratimas apie tam tikrų teisinių procesų, žmogaus teisių užtikrinimą.
Kitas dalykas – paties posėdžio viešumas. Kaip žinome, teisės aktai numato, kad paprastai apkaltos komisijos posėdžiai yra uždari, tačiau paprastai, kai vykdavo kitos apkaltos, buvo disponuojama įslaptinta medžiaga, kuri dažniausiai būdavo pateikiama specialiųjų tarnybų, arba kai turėjome K. Pūko atvejį, tai buvo privataus gyvenimo dalykai, Seimo narys buvo įtariamas galimai priekabiavęs prie bandančių įsidarbinti merginų. Dėl to tas uždarumas buvo paprastai suprantamas, tačiau tada, kai komisija neturėjo nieko įslaptinto, kai vaizdo įrašas, kuris buvo darytas viešoje posėdžių salėje, buvo ištransliuotas visais televizijos kanalais ir šiandien jį dar galima pamatyti portaluose, šiuo atveju tas sprendimas, mūsų manymu, daryti slaptą posėdį, uždarą posėdį iš tiesų buvo niekuo nepagrįstas. Bet tas uždarumas leidžia abejoti tiek Seimo atvirumu, tiek ir paties proceso skaidrumu.
Kitas dalykas, kuris išties kėlė didžiulių abejonių paties proceso metu – tai išankstinės nuomonės, kurių, deja, nepavyko išvengti. Visų pirma turėjome ir gerbiamo T. V. Raskevičiaus nuolatinius pasisakymus žiniasklaidoje, dar neišklausius liudininkų, neturint netgi ekspertų išvados dėl to, kad P. Gražulis jau kaltas ir balsavo. Antro posėdžio metu ir komisijos pirmininkas, kreipdamasis į P. Gražulį, labai aiškiai išsakė: Petrai, tu pavogei balsą. Tai šiuo atveju abejoti komisijos noru išsiaiškinti, kai išsakomos išankstinės nuomonės, išties yra labai daug galimybių. Dėkoju čia stovinčiam gerbiamam E. Gentvilui, kuris bandė savo kolegas komisijoje drausminti, nuolat ragindamas tos nuomonės iš anksto nereikšti.
Apie patyčias, kurios P. Gražuliui buvo surengtos religinių įsitikinimų pagrindu, aš, matyt, nekalbėsiu, tik galiu informuoti, kad 20 Seimo narių grupė kreipėsi tiek į Etikos ir procedūrų komisiją šiandien, tiek į lygių galimybių kontrolierių klausdama, ar tokie Žmogaus teisių komiteto pirmininko pasisakymai nesukuria prielaidų tiek įsižeisti tikintiesiems, kurie mato, kaip yra tyčiojamasi iš religinių įsitikinimų, tiek nesukuria pagrindo diskriminuoti asmenis religiniu pagrindu. Manyčiau, tikrai yra labai negražu ir labai apmaudu, kad bandymas pasityčioti iš nemėgstamo oponento, iš nemėgstamo Seimo nario paskui išvirsta bendrai į pasityčiojimą iš žmonių religinių jausmų.
Kitas dalykas, kuris vėlgi ne mažiau svarbus, tai yra mūsų paskutinis atskirosios nuomonės punktas, – aplinkybių vertinimas. Konstitucinis Teismas ne viename, ne dviejuose ir net ne trijuose nutarimuose yra pažymėjęs, kad ne kiekvienas Konstitucijos pažeidimas yra savaime šiurkštus, ir išvardijęs atitinkamai kriterijus, kaip yra vertinamas šiurkštumas. Tai turi būti ir veiksmų pobūdis (A. Sacharuko ar L. Karaliaus byloje buvo kalbama apie sąmoningus susitarimus, išankstinius susitarimus dėl balsavimo), ir tų Seimo nario veiksmų sistemingumas, pakartotinumas, trukmė. Šiuo atveju nei sistemingumo, nei pakartotinumo, nei trukmės nėra. Negana to, Seimo narys neatsimena, kaip jis balsavo.
Kitas dalykas – vėlgi kyla klausimas ir dėl priesaikos sulaužymo. Ar tikrai, kaip traktavo apkaltos komisija, kiekvieną vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą arba etikos pažeidimą, nes Etikos ir procedūrų komisija konstatavo Seimo nario etikos pažeidimą ir pasakė, kad pradėti apkaltai pažeidimo nėra, mes turime traktuoti kaip priesaikos sulaužymą? Tokiu atveju, matyt, remiantis tokia logika, ir tuomet, kai Seimo narys viršija greitį ir turi susimokėti 6 eurus siekiančią baudą, greičiausiai reikėtų pradėti Seimo nario apkaltos procedūrą. Norėdami išsiaiškinti tokius vertinimo aspektus mes, kaip opozicijos nariai, vėlgi siūlėme pasikviesti konstitucinės teisės žinovų iš įvairių universitetų. Deja, bet valdančiųjų noro išklausyti teisės mokslininkų nuomonę nebuvo. Tiesiog pasitelkus dozavimo buldozerį, kai yra vieno balso persvara, buvo nubalsuota, kad konstitucinės teisės ekspertų prieš rašant išvadą nereikia. Aš suprantu, kad greičiausiai kolegos, ypač neturėdami teisinio išsilavinimo, kitą kartą žino daugiau negu konstitucinės teisės ekspertai, arba bent jau jaučiasi žiną.
Apie tai, ką pasakė teismo ekspertizė, iš tiesų, manau, bus dar daug diskutuojama, bet labai keistai atrodo, kai sankcija apkaltos procese savo turiniu gali būti baudžiamoji.
PIRMININKAS. Laikas į pabaigą, gerbiama kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Iš esmės baudžiamojoje teisėje asmuo netenka teisės eiti savo pareigų ir dar prie to gauna sankciją – dešimt metų negali kandidatuoti…
PIRMININKAS. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …o įrodinėjimo lygis yra labai mažas. Ekspertų išvada buvo tokia, kad yra neįmanoma pasakyti, kokius veiksmus…
PIRMININKAS. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …ponas P. Gražulis atliko. Tai tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū už atskirąją nuomonę. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl žanro. Aš visiškai supratingai žiūriu į atskirosios nuomonės reiškimą, tačiau atskiroji nuomonė yra labai formalus dokumentas, raštu pateikta atskiroji nuomonė. Norėjosi ją čia išgirsti, aš ją mačiau. Dabar išgirdome atskiruosius pasamprotavimus, o ne atskirąją nuomonę.
Noriu taip pat paklausti, kadangi vėluoja balsavimo laikas, yra suplanuotas laikas pietų pertraukos metu, koks yra grafikas?
PIRMININKAS. Dėkoju už klausimą. Šiek tiek darbotvarkė išsimušė iš numatytos ryte vagos, nes buvo paimta pusvalandžio pertrauka. Dabar balsavimo langą pratęsiu iki tol, kol bus apsvarstytas šitas klausimas. Lygiai taip pat ir posėdžio laiką pratęsiu iki tol, kol bus apsvarstytas šitas klausimas, o tada pareiškimai. Susitarsime, ar turime tik vieną pareiškimą, ir tada pertrauka.
Gerbiama A. Širinskienė per šoninį mikrofoną. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš suprantu, kad valdantiesiems yra labai nesmagu išgirsti iš Seimo tribūnos pristatomus jų darbelius specialiojoje komisijoje, bet aš tikrai paskaičiau tai, kas iš esmės yra parašyta, dargi gerokai sutrumpindama. Šiuo atveju turėjau tą teisę pristatyti.
Kartu labai raginu kolegą L. Slušnį nepažeidinėti žmonių nekaltumo prezumpcijos, nes jūs, pristatydamas ir kalbėdamas apie mūsų kolegą A. Palionį, jau už teismą konstatavote, kad žmogus melavo. Būtų labai smagu, kad nedarytumėte spaudimo ir teismams, jeigu tokių bus…
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, bet…
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …ir gerbtumėte kolegų nekaltumo prezumpciją.
PIRMININKAS. Jūs atsakinėjate E. Gentvilui, bet dar įsiveliate į diskusiją su visais kitais Seimo nariais.
Gerbiamas P. Gražulis per šoninį mikrofoną ir replikas baigsime.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamas Seime, ar jūs elgsitės taip pat – kalbėsite apie mane ir be manęs? Ar aš taip pat kaip ir komisijoje neturėsiu teisės išsakyti savo nuomonę ir vertinti dabartinių teismo balsavimų?
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas Petrai. Veiksime pagal Statutą.
Dabar prašau grįžti gerbiamą laikinosios specialiosios tyrimo komisijos pirmininką L. Slušnį į tribūną. Klausti taip pat 10 minučių. Pirmas klausia gerbiamas A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas komisijos pirmininke, norėtųsi komisiją pasveikinti labai operatyviai atlikus darbą dėl P. Gražulio neva padarytų neteisėtų veiksmų, tačiau buvau šokiruotas, kai sužinojau, kad nei atskiri komisijos nariai, nei pats tiriamas asmuo niekaip negalėjo išsireikalauti iš komisijos pasižiūrėti neužblurintą vaizdo įrašą, kuriame būtų fiksuotas svetimo mygtuko paspaudimo momentas. Dar geriau, to įrašo daugybę kartų prašė žiniasklaidos atstovai, bet net ir tie, kurie dažnai susilaiko nuo didesnės kritikos dabartinei valdžiai, to įrašo, mano žiniomis, negavo. Todėl iš to natūraliai kyla kiti klausimai, gal įrašas prieštarauja komisijos išvadai? Kaip jūs pakomentuotumėte tą aplinkybę ir kokia jūsų nuomonė dėl apkaltos proceso, kai vis dėlto nėra pabaigtas tyrimas su gerbiamu kolega A. Palioniu?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Dėl vaizdo įrašo. Vaizdo įrašo mes iš tiesų prašėme ir čia jau turbūt reikėtų klausimą peradresuoti Vadovybės apsaugos tarnybai, kuri ir pateikia šituos įrašus. Jie turi savo taisykles ir pagal galiojančias taisykles jie pateikia mums vaizdo įrašus. Kodėl ten tas vaizdas vis šonuose, sakysim, truputį nutolusiuose, yra užblurintas, yra jų taisyklės ir mes turime gerbti tas taisykles. Mes galime nebent jas pakeisti. Ką tuo metu mes turėjome, mes vertinome. Jie pateikė vaizdą, pakankamai tiek vaizdo, kad galima būtų matyti interakcijas, sakysim, paties P. Gražulio ir šalia pagrindinių sėdinčių asmenų. Buvo galima pamatyti, kas tuo metu buvo salėje, kas galėjo vieną ar kitą vaizdą matyti.
Šiuo atveju nematau labai didelės dramos, ir tikrai pagal tai, kas yra… nes aš nežinau, ar gavus vaizdą iš visos salės, tarkime, E. Gentvilas, sėdintis ar nesėdintis, ar jisai galėjo matyti, ar ne. Nuo to, sakysim, komisijos rezultatas tikrai nesikeičia. Mes tiesiog… Pirminis vaizdas buvo vienas, mes gavome antrą kitu kampu ir tikrai nematau čia didelės problemos.
Dėl A. Palionio atsakysiu. Nežinau, toks komisijos atskiras protokolinis sprendimas. Iš tiesų tai Seimo salės apsisprendimas, ar A. Palionio klausimas yra atskiras, ar ne. Aš manau, kad tai yra… Jeigu žmogus galimai melavo arba, tarkim, kas labai akivaizdu žiūrint vaizdo įrašą, jeigu šitoks variantas galimai įvyko, tai jūsų apsisprendimas, ar to užtenka, ar ne, nes buvo labai aiškus pasakymas: taip, mačiau, taip, kalbėjau, taip, aš bendravau su kolega ir netgi jį bariau ir panašiai. Yra stenogramos. Aš nežinau, mano manymu, tai yra netinkamas liudijimas, tai yra tas liudijimas ir komisija nusprendė į jį nekreipti dėmesio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat jūsų nori paklausti gerbiamas A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas komisijos pirmininke, turbūt suprantama, kad norėdamas mušti lazdą visą laiką rasi. Ypač kai norima mušti opozicijos atstovą. Ir kas gi už jus geriau gali atlikti šį nešvarų darbą, kaip už patyrusį psichiatrą, psichoterapeutą.
Pakalbėkime apie pačią esmę. Seimo narys balsavo, nebalsavo, suklydo, nesuklydo už ką? Už valdančiosios daugumos sesijos darbotvarkės patvirtinimą, kur paprastai opozicija balsuoja prieš. Ir dabar jūs švaistote ekspertų laiką, švaistote valstybės mokesčių mokėtojų pinigus, parlamento. Konstitucinis Teismas dabar nagrinės. Kitaip, kaip smegenų plovimu, aš tikrai negaliu įvardinti ir tokio cirko turbūt per pastaruosius dešimtmečius dar nėra buvę.
Gerbiamas kolega, kiek kainuos mokesčių mokėtojams jūsų tas šou ir ką jūs bandote uždengti, darydami šį šou? Ačiū.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš A. Skardžiui pirmiausia atsakysiu: aš nesu psichoterapeutas. Išsiaiškinkite, kas ir kokią profesiją turi. Labai ačiū, bet jos neturiu. Esu vaikų ir paauglių psichiatras, jeigu norite tikslumo. Kitą kartą, kai kreipsitės, ieškokite tikslumo pats savo žodžiuose.
Dabar pasakau, ką sako Statutas. O Statuto 111 straipsnio 4 dalis imperatyviai reikalauja balsuoti tik asmeniškai ir draudžia balso teisę perduoti kitiems asmenims. Šiame Statuto straipsnyje, gerbiamasis, nėra nurodyta, nei kokiu klausimu, kada galima balsuoti, kada negalima, nėra to nurodyta, kad, pavyzdžiui, už kokią nors darbotvarkę, ai, nieko, galite pabalsuoti, čia nesvarbus klausimas. Visi klausimai, dėl kurių yra balsuojama šioje salėje, pagal Statutą yra svarbūs, vienodai reikšmingi, todėl jiems nėra taikoma kokia nors išimties taisyklė. Kol kas yra taip. Pakeisime Statutą, turėsime kitokią situaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tik aš nelabai suprantu. Norėčiau pasakyti pastabą parlamentarui gerbiamam A. Skardžiui, kodėl jūs parlamentinės specialiosios tyrimo komisijos darbą vadinate nešvariu darbu? Ir kodėl jūs manote, kad būtent nešvariam darbui atlikti tinkama yra psichiatro profesija? Jūs diskredituojate ir psichiatrus, ir specialiosios tyrimo komisijos darbą.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Nieko nesakau šiuo klausimu. Bala nematė.
PIRMININKAS. Čia ne klausimas.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Čia ne klausimas, aš manau, kad palikite… Gerbiamas pirmininke, palikime šį klausimą. Aš pripratęs prie tokių dalykų, žinokite, prie šiukšlių pylimo. Tai čia smulkmena.
PIRMININKAS. P. Gražulis dabar užduos klausimą komisijos pirmininkui.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kaip jūs žinote, gerbiamas pranešėjau, R. Pakso apkaltos metu Konstitucinis Teismas pasikvietė kažkokiu būdu dvasias ar piktąsias dvasias ir nustatė, kad pažeidė Konstituciją. Teismo ekspertai pasakė, kad nenustatė, kokius veiksmus atlikau. Kokias dvasias kvietėsi apkaltos komisija, kad nustatė, jog balsavau?
Ir dar vienas man įdomus klausimas: net per kameras ir teismo ekspertai nenustatė, kokius veiksmus atlikau, kaip galėjo kitoje salėje ponas T. V. Raskevičius matyti, kaip aš balsavau? Gal žiūronus turi, gal įrašė, gal jo paprašykite, duos jums įrašus.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ar galiu atsakyti jau? Atsakysiu labai paprastai. Taip, iš tiesų už šios stiklinės lentelės matyti jūsų veiksmo kameros negali. (Balsai salėje) Palaukite. Tačiau šioje švieslentėje, kaip jūs sakote, turbūt Šventoji Dvasia įjungė žalią balsavimo už lemputę, nes ji buvo už.
Ir ekspertai pasako labai aiškiai: L. Jonauskas tuo metu, per tą 30 sekundžių intervalą, neatliko jokio balsavimo veiksmo. O jūs tuo metu nuvedėte ranką. Suvedus dvi sistemas, balsavimo ir elektroninę, kuri sureaguoja ir uždega lemputę, labai akivaizdu – iš oro ir iš Šventosios Dvasios tai neatsiranda.
Dar daugiau. Labai aiškiai Seimo techninis skyrius pasakė, kad sutrikimų tuo metu, tą valandą, tą minutę, jokių nenustatyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar gerbiamas A. Skardžius dėl vedimo tvarkos.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Išties posėdžio pirmininkui Statutas neleidžia komentuoti Seimo narių pasisakymų ar tribūnoje stovinčio asmens pasisakymo. Todėl, gerbiamas posėdžio pirmininke, norėčiau, kad jūs taip pat laikytumėtės Statuto. O pono L. Slušnio tikrai atsiprašau dėl psichoterapeuto, ponas psichiatras, bet vis tiek tas ir tas yra smegenų daktaras. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš tikrai turiu visą teisę jus įspėti dėl netinkamos retorikos. Gerbiamas P. Gražulis per šoninį mikrofoną. Dar jūs norite pasakyti…
P. GRAŽULIS (MSNG). Kalbant apie mane, gerbiamasis, jūs turite pultuką ir žinote, kad jeigu nori pabalsuoti, turi du kartus paspausti – užsiregistruoti, tada už arba prieš. Būkite dėkingi, jeigu, pagal jūsų viziją, būdamas opozicijoje balsavau už valdančiųjų darbotvarkę. Koks man tikslas balsuoti, didžiausias absurdas. Antras dalykas, geriau pažiūrėkite į savo J. Sejonienę. Kodėl ją išsukote?
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas Petrai. Labai ačiū, tai jau esame aptarę. Dėkoju, kad jūs balsavote.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš tikiuosi, kad teismas tai išaiškins.
PIRMININKAS. Toliau klausia gerbiamas K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Iš esmės jūs atsakėte į mano klausimą. Aš irgi labai aiškiai matau tą įrašą, jis yra ir „Delfyje“ paskelbtas, kaip L. Jonauskas nusisukęs kalbasi su kolega užpakalyje, o šalia jo sėdintis P. Gražulis tiesia ranką. Ir tikrai, Petrai, jokia ne Šventoji Dvasia ten spaudžia tą mygtuką, o paties, nežinau kuris, tikriausiai smilius. Ir visai nebūtina tą smilių parodyti. Pats apie šventąsias dvasias labai daug išmanai. Na, ne Šventoji Dvasia tą ranką vedžiojo. Lygiai taip pat reikėtų A. Skardžiui liautis skirstyti klausimus į svarbius ir nesvarbius. O P. Gražulis neturėtų sakyti, kad čia turi būti balsuojama už darbotvarkę ar prieš darbotvarkę. Kaip norėjo, taip balsavo.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Ar čia buvo klausimas?
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Čia buvo klausimas?
PIRMININKAS. Jei buvo klausimas, pranešėjas gali sureaguoti, jeigu ne, tada dėkoju gerbiamam L. Slušniui. Jūs atsakėte į visus klausimus…
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. …per numatytą laiką. Dabar motyvai. Už nėra. Prieš – gerbiama A. Širinskienė. Atsirado ir už, tai vėliau. Prašom. Ar jūs kalbėsite prieš? Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš vis tiek nesuprantu jūsų pasirinktų procedūrų. Aišku, jūs čia, Seimo salėje, net du kartus, kiek aš skaičiavau, nuteisėte A. Palionį, kad jis melavo. Bet, šiaip ar taip, teisingumą Lietuvoje vykdo ne konservatoriai ir L. Slušnys, bet vykdo teismai. Pabandykime pamodeliuoti tokią situaciją, kuomet dėl A. Palionio nepradedamas ikiteisminis tyrimas arba, tarkime, teismai, vėliau jau įsigaliojus jų nutarimui, pasako, kad melavimo fakto nenustatė. Kaip tada su P. Gražulio apkalta? Nes išties A. Palionio liudijimas yra vienas iš esminių, iš raktinių šitos bylos elementų.
Aš siūlyčiau, kolegos, jeigu jūs objektyviai norite išsiaiškinti, daryti pertrauką tarp priėmimo ir svarstymo stadijų, sulaukti teisėsaugos institucijų arba teismų sprendimo dėl A. Palionio ir tuomet pereiti prie projekto svarstymo ir priėmimo, nes išties teisinėje valstybėje, manau, turėtų būti sprendžiama apie žmones ne tiek, kiek jie patinka ar nepatinka. Aš tikrai nesu sužavėta Seimo nario P. Gražulio, bet teisinėje valstybėje turėtų būti sprendžiama žiūrint, kur yra teisingumas ir kur yra žmogaus procesinės teisės. Labai raginu kolegas nenuteisti be teismo ir labai raginu atidėti sprendimą dėl apkaltos proceso pradėjimo, išsiaiškinant tiesiog situaciją su A. Palionio liudijimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar už kalbės gerbiamas K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Pirmininke, ačiū. Kolega bendravardis tikrai neuždavė klausimo ir pratempė laiką, tai aš norėjau paklausti dar tokį hipotetinį klausimą dabar. Kas įvyko per tą pusvalandį, kurio buvo paprašyta, pertraukos? Nes toks nepasirengimas, atrodo, klausimas rimtas ir prašyti pusvalandžio pertraukos kolegai A. Vyšniauskui susipažinti su dokumentais dar reikėjo. Tai su kokiais dokumentais susipažino? Gal bandė priversti Petrą patį prisiimti atsakomybę ar pasakyti, kur tas jo pirštas buvo padėtas, kur įkištas ir ką jis ten darė. Galbūt pats L. Jonauskas ką nors matė, dar darė ar galėjo pakeisti sprendimą? Tai kokie per tą pusvalandį buvo veiksmai? Nes dabar atrodo, kad Lietuvoje tikrai neturime daugiau jokių bėdų, tik Petro apkaltą. Atrodo, kad ekonomika klesti, viskas čia vyksta gerai, neturime jokių bėdų ir užsiimame tokiais žaidimais, dėl kurių žmonės turbūt dabar už galvų susiėmę arba juokiasi. Tai tikrai kviečiu pradėti dirbti darbą.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūs turėtumėte kalbėti už nutarimą. Pradėti darbą. Tai aš siūlau pradėti balsuoti už nutarimą. Motyvai išsakyti.
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Petrui Gražuliui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti išvadai“ projektas Nr. XIVP-2734. Balsuojame dėl Seimo nutarimo. Pateikimas. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 63, prieš – 29, susilaikė 17. Taigi po pateikimo yra pritarta. Dėkoju.
Dabar, gerbiami kolegos, per šoninį mikrofoną L. Pociūnienė. Prašom. Tik garsiau prašom.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto noriu replikuoti po balsavimo dėl to, kad mes komisijoje priėmėme protokolinį nutarimą, kad prokuratūra išsiaiškintų, tiesą ar netiesą sakė A. Palionis. Laukiu, nesulaukiu to momento, kai mes priimsime kokį nors sprendimą, kad iš Seimo tribūnos ar per mikrofoną neskambėtų šitiek netiesos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gal ir prieisime. Dabar dar gerbiamas P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji, kokiame fone vyksta manęs kaltinimas. Jau dėl J. Sejonienės mes nekalbėkime. Kur visi tą pačią sekundę išėjo, matė Seimo nariai, o du Seimo nariai išėjo ir kreipėsi į Seimo posėdžio pirmininką, kad balsavo J. Sejonienė už švietimo ministrę. Kaip nematėme? Dvejopi standartai. Dabar jūs, ypač valdančioji dauguma ir konservatoriai, kai grobsto lėšas savivaldybės tarybos nariai, kaip sakant, nematote tos problemos. Jūs ginate, kaip sakoma, švietimo ministrę, kuri…
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega, bet čia jau visiškai ne į temą. (Balsas salėje) Dėkoju, gerbiamas kolega, bet tai ne visai į temą.
Gerbiama R. Tamašunienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš taip pat noriu repliką po balsavimo. Toks plastilininis išėjo mūsų sprendimas, nes, kaip sakė gerbiama L. Pociūnienė, pati komisija kreipėsi į ikiteisminį tyrimą dėl liudijimo netikslumo. Kodėl pati komisija nenori sulaukti atsakymo į savo paklausimą? Man keista, kad mes čia kažkokius vaikų žaidimus žaidžiame. Kreipiamės į labai atsakingas institucijas vien dėl to, kad kreiptumės? Ar mes norime gauti jų kompetentingą nuomonę? Aš vis dėlto siūlyčiau, kad pati komisija ir pirmininkas ne plastiliną minkytų, o pasakytų, kad jie kreipėsi ir nori sulaukti atsakymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai plastilininiai, tai moliniai, tai mediniai bajeriai čia būna. Prašau. Gerbiamas L. Slušnys. Prašau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, pirmininke…
PIRMININKAS. Garsiau.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, pirmininke, bet apie plastilino lipdymą. Pirma. Mes nesame jokia teisminė institucija, tirianti visokius įrodymus. (Balsai salėje) Labai atsiprašau, aš dabar kalbu.
Antras dalykas. Jeigu matys poreikį, Konstitucinis Teismas galės tai padaryti, bet kurią akimirką palaukti, sulaikyti ir mes galėsime gauti jau prokuratūros išvadą.
PIRMININKAS. Dėkoju.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Kodėl jūs norite tapti teismu, prokuratūra ir tyrėjais viename asmenyje? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš esmės tai jau buvo pasakyta. Dar per centrinį mikrofoną paskutinė replika arba dėl vedimo tvarkos – gerbiamas E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dar toks patikslinimas kolegoms. Šita komisija, kuriai vadovavo L. Slušnys, turėjo Seimo suformuluotą užduotį. Į tą užduotį niekaip neįėjo liudytojų patikimumo vertinimas, arba konkrečiu atveju gerbiamo A. Palionio veiklos vertinimas.
PIRMININKAS. Dėkoju.
E. GENTVILAS (LSF). Komisija tą klausimą atidavė ten, kur reikia, ir neturi laukti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdome. Dabar, gerbiami kolegos, likę dar trys balsavimai, mes esame apsvarstę. Greitai gal galima 1-15 klausimo bloką ir du rezervinius. Pabalsuojame ir tada susitarsime dėl pareiškimų. Ar gerai? (Balsai salėje)
13.07 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2691, Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2692, Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo Nr. I-1246 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2693, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2694, Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymo Nr. XIII-3222 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2695 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2691. Ir lydimieji. Visas 1-15 klausimo blokas. Prašau. Buvo pateikimas.
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 53, prieš – 5, susilaikė 38. Po pateikimo yra pritarta.
Pagrindiniu komitetu yra siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir siūloma svartyti birželio 27 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar gerbiamas D. Kepenis per šoninį mikrofoną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Prašau pakeisti mano balsavimą į prieš.
PIRMININKAS. Gerai, dėl protokolo jūsų balsavimas prieš.
Gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Norėčiau paprašyti Seimo to antikorupcinio vertinimo, nes, mano supratimu, čia atveria didelį kelią korupcijai.
PIRMININKAS. Ar Seimas mano… Gerai, bendru sutarimu antikorupcinis vertinimas. Gerai. Tebūnie.
Gerbiama J. Sejonienė. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš norėjau paprašyti, kad kaip papildoma svarstytų Savižudybių ir smurto prevencijos komisija.
PIRMININKAS. Savižudybių ir smurto prevencijos…
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Komisija.
PIRMININKAS. Ir priklausomybių čia, ar ne?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Savižudybių ir smurto prevencijos.
PIRMININKAS. Prevencijos. Galime bendru sutarimu kaip papildomą? Gerai.
Dabar K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Na, ir turbūt logiška Vyriausybės išvados paprašyti, nes tikrai klausimas jautrus.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Bendru sutarimu galime? Dėkoju.
Ir dabar gerbiamas A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Prašom mano balsą įskaityti…
PIRMININKAS. Tik prašom garsiau.
A. VINKUS (LVŽSF). Prašome mano balsą įskaityti už. Ne tą numerį…
PIRMININKAS. Gerai, jūsų balsas dėl protokolo už. Dėkui.
13.09 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2582 (svarstymo tęsinys)
Ir dabar dar likę du rezerviniai, juos mums pateikė. Rezervinis 1 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-2582. Komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Balsuojame už tokį sprendimą.
Dėkoju. Užsiregistravo 99, balsavo 98: už – 77, prieš – 2, susilaikė 19. Taigi yra pritarta, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti.
Gerbiama L. Nagienė – per centrinį mikrofoną.
L. NAGIENĖ (DFVL). Nespėjau paspausti. Mano balsas – susilaikau.
PIRMININKAS. Jūsų balsas – susilaikote. Gerai.
13.10 val.
Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo Nr. XIII-2771 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2062 (svarstymo tęsinys)
Dabar tada rezervinis 2 klausimas – Papildomosios ir alternatyviosios sveikatos priežiūros įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2062. Komitetas siūlo atmesti. Balsuojame už siūlymą atmesti.
Užsiregistravo 96, balsavo 95: už – 61, prieš – 1, susilaikė 33. Taigi pritarta, kad atmestume.
Dabar, gerbiami kolegos, susitarkime dėl tolesnio darbo tvarkos. Yra du pareiškimai. Gerbiamas Kepeni ir gerbiamas Lopata, ar galėtume susitarti, kad vakarinio posėdžio pradžioje prieš E. Žiobienę? (Balsai salėje) Tai būtų, man atrodo, nes dabar vis tiek visi jau ir pavargę, ir į pertrauką… (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, aš klausiu visų pirma… (Balsai salėje) Kolegos, prašau tylos salėje. Aš klausiu pirmiausia pareiškėjų, ar jiems tinka. R. Lopatai tinka. Dabar norite? (Balsai salėje) Gerai, dabar, tai dabar.
Gerbiamas R. Lopata kviečiamas į tribūną padaryti pareiškimą. 5 minutės. Prašau.
13.10 val.
Seimo narių pareiškimai
R. LOPATA (LSF). Ponios ir ponai, praėjusį antradienį Seimo posėdyje Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas E. Gentvilas pakvietė partijos „Laisvė ir teisingumas“ vicepirmininką R. Žemaitaitį atsiprašyti už feisbuke paskelbtus antisemitinius pareiškimus. Užuot atsiprašęs, Seimo narys pakartojo tą patį tariamai šmaikštų kvietimą susidoroti su žydais, tik jau iš Seimo tribūnos.
Praėjo savaitė, ir vis dar jokios reakcijos. Vakar žiniasklaidoje išplatintame komentare R. Žemaitaitis ginasi ir kaltina kitus. R. Žemaitaičio padaugintą antisemitinę liaudies skaičiuotę pasmerkė Lietuvos piliečiai, žydai, Izraelis, tarptautinė bendruomenė. Izraelio ambasadorės Lietuvoje H. Witenberg Silverštein teigimu, R. Žemaitaitis siekė legitimuoti antisemitines nuostatas ir susidorojimą su žydais, todėl ji griežtai pasmerkė Seimo nario komentarą ir visas antisemitizmo ir neapykantos formas. Amerikos ambasadoriaus Lietuvoje R. Gilchristo teigimu, antisemitizmas ir fanatizmas niekada neturėtų būti pateisinami.
Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu klausiu: kiek mes dar pateisinsime ir toleruosime R. Žemaitaičio išpuolius ir mėgavimąsi jais Lietuvos parlamente?
Pats R. Žemaitaitis klausia: ar dabar tarsi svarbiausia yra įrodyti, kad kažkoks R. Žemaitaitis nemėgsta žydų? Liberalų sąjūdžio frakcijos įsitikinimu, dabar svarbiausia nubrėžti aiškią ir griežtą ribą, kas yra kategoriškai nepriimtina Seimui. Tuo metu, kai dėl Seimo nario įrašo socialinėje erdvėje Vilniaus apylinkės prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės, Lietuvos Seimas nuščiuvęs lauks, kol R. Žemaitaičio žodžius įvertins Etikos ir procedūrų komisija. Ar mums, gyvenantiems ir dirbantiems litvakų paveldo centre, Vilniuje, dar kyla abejonių, kas yra etiška ir kas ne?
Žydus pašiepiančią liaudies skaičiuotę Lietuvos vaikai pradėjo kartoti, kai dar buvo toli iki Holokausto, bet po Aušvico tokios tautosakos kartojimas nebeturi jokių kitų reikšmės atspalvių, kaip tik antisemitinę. Jeigu šiuolaikinėje Lietuvoje išgirstame vaikus tokią skaičiuotę tariant, privalome jiems aiškinti potekstę. Jeigu šiuolaikinėje Lietuvoje Seimo narį girdime skaičiuotę kartojant, privalome jį pasmerkti.
Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kviečiu kolegas Seimo narius laikyti R. Žemaitaitį moraliniu persona non grata ir paisyti moralinio pasmerkimo laikysenos tol, kol Seimo narys neatsiprašys viešai Seimo ir Lietuvos žydų arba kol atitinkamų išvadų nepadarys partija „Laisvė ir teisingumas“. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pareiškimą kviečiu padaryti gerbiamą D. Kepenį. Prašau.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien įžymi data – gegužės 16 diena. Šiaip tie, kurie buvome anoje kadencijoje, pamename, kad prie Seimo įvyko garsus mitingas, pavadintas „Laisvė rokenrolui“. Visi pamename, kad tą mitingą organizavo alkoholio mėgėjai ir kad jis buvo prieš tuos įstatymus, kuriuos tuo metu teikė valstiečiai, žalieji ir valdantieji. Prisimename, kad tame mitinge audringai dalyvavo tokie garsūs „blaivininkai“ kaip A. Radzevičius, V. Bareikis, S. Urbonavičius, J. Arlauskaitė, A. Kaušpėdas ir daugelis kitų, kurie labai aktyviai agitavo prieš tai, kad būtų ribojamas alkoholio ir narkotikų vartojimas. Buvo deklaruojami tokie garsūs teiginiai kaip: „šiandien mes renkamės čia, kad rytoj galėtume rinktis ten, kur norime“ arba „draudimai – tai blogis, mes visi esame skirtingi, o ir kalbėti reikia su visais“. Dabar tai, žinoma, skamba juokingai, nes tos įvairios žvaigždės, kurios dažniausiai groja už gerą atlyginimą, taip pat pasižymėjo tuo, kad reikalavo paversti pragaru gyvenimą tų žmonių, kurie, matai, nesiskiepijo. Tie patys. Tuo labiau kad tais metais valdantieji tikrai nieko neuždraudė, nors draudimai buvo kaip raktinis žodis, nieko, išskyrus tai, kad buvo alkoholio pardavimo laikas pakoreguotas – už tai labai dėkingi dabar yra daugybė kaimo žmonių, nes jų artimieji dabar jau susilaiko dažniausiai, nes neturi kur rasti alkoholio.
Štai tokia įdomi statistika per tą laiką atsitiko ir jinai eina vis į blogį. Jeigu 2022 metais nuo kepenų ligų jau mirė tiek pat žmonių, kiek 2016 metais, neapleidžia mintis, kad ir šių metų statistika bus ne ką švelnesnė. Kiekvienoje tabako, veipinimo parduotuvėje jau puikuojasi gražiai įpakuoti žolės suktinukai, kurie neva neturi psichoaktyviųjų medžiagų. Žmonės, ypač vaikai, jau ruošiami atveriamai legalizuotų narkotikų skryniai. Pavyzdžiui, vienos iš įmonių, prekiaujančių elektroninėmis cigaretėmis, pardavimų pajamos 2018 metais buvo vos 4 mln. 800 tūkst. eurų, o šiais metais jau išaugo šešis kartus – 29 mln. 500 tūkst. eurų už tai, kad pardavinėja vaikams ir paaugliams instrumentus, kaip legaliai ramiai vartoti narkotikus. Tą džiną iš butelio štai mūsų valdantieji jau baigia išleisti.
Dar keli paradoksai. Labiausiai skęstame atviruose vandens telkiniuose, bet plaukti kažkodėl mokomės tik baseinuose. Esame paskutiniai pagal piliečių sveikatos būklę ir ligų prevenciją, bet dar labiau didiname gydymo išlaidas. Gydome ligas, bet kalbame vien tiktai apie sveikatą. Einame į ligoninę, bet mums sako, kad einame sveikatintis, ir Sveikatos sistemos įstatyme nerasite žodžio „gydymas“ – ten vien „sveikatinimas“. Kalbame apie sveiką mitybą, bet sveikus produktus apmokestiname labiausiai Europoje. Labiausiai mirštame nuo širdies ligų, auga sergančiųjų diabetu skaičius, bet cukrų padarome vis pigesnį ir prieinamesnį. Branginame dyzeliną ir kitą iškastinį kurą dėl tolimos šviesios ateities, bet varome į skurdą ir mirtį šiandien gyvenančius gyventojus. Skatiname elektromobilius, bet iš tikrųjų norime pririšti žmones prie elektros vartojimo ir vėliau už nepaklusnumą ją išjungti. Norime taikos, bet kalbame tik apie karus. Kalbame apie demokratiją, bet keliame bylas žmonėms už laisvą žodį. Mokslas Lietuvoje, gaila, tyli. Populiariosios nuomonės formuotojai apie pasekmes irgi nekalba. Valdžiai tai yra paranku, jų tikslas – kuo lengviau valdoma visuomenė, o tam pasiekti užtenka numesti lengvai pagaunamą ir įkandamą priklausomybių kaulą. Jiems nėra skirtumo, nuo ko – nuo narkotikų, nuo alkoholio – nereikia nė svetimos kariuomenės, užtenka tik nugirdyti tautą. Stalinas žinojo, kad reikia 7 litrų, kad tauta nusigertų, o mes jau vartojame dvigubai daugiau. Tai kas čia tikrieji naudingieji Kremliaus idiotai? Toliau gyvename paradoksų pasaulyje. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju už pareiškimus. Skelbiu rytinį plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.