LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCIZŲ ĮSTATYMO NR. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581, 59 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PENKTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU 3 PRIEDU IR 40 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO NR. XIV-1933 7, 9, 12 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO 

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3478

 

 

2024-06-17 Nr. 109-P-24

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mindaugas Lingė, Antanas Čepononis, Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Agnę Bilotaitę),  Valius Ąžuolas, Liudas Jonaitis, Matas Maldeikis, Radvilė Morkūnaitė - Mikulėnienė, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys.

Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Agnė Narščiuvienė, Dalia Mudėnienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, padėjėja Jolanta Matiliauskienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. vasario 9 d.

2

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.  Atsižvelgus į tai, kad iš projekto 2 straipsnyje dėstomų Akcizų įstatymo 39 straipsnio 2 ir 3 dalių turinio sektų, jog 2 dalis būtų taikoma naudojant aptariamus išteklius kaip šildymui skirtą kurą ne verslo, o buitinėms reikmėms, svarstytina, ar Akcizų įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „dujų balionus“ neturėtų būti vartojama formuluotė „buitinius dujų balionus“.

Pritarti.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. vasario 9 d.

 

 

 

2.   Projekto 4 straipsnio 2 dalies pakeitimo esmė tikslintina, žodžius „nauja“ ir „ir ją išdėstyti taip“ išbraukiant kaip perteklinius.

Nesvarstyti, projektą Nr. XIVP-3478 apjungus su LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3880 ir Seimui pateikus svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3880(2), pastaba nėra aktuali.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos pramonininkų konfederacija, 2024 m. vasario 12 d. (g-2024-1498)

 

 

 

 

DĖL SUSKYSTINTŲ NAFTOS DUJŲ AKCIZO

 

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK; toliau kartu – Konfederacijos) teikia nuomonę dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės Seimui pateiktų Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 53, 581 , 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, įstatymo papildymo nauju 3 priedu ir 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1933 (toliau – Įstatymo) 7, 9, 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3478 (toliau - Projektas Nr. XIVP-3478) ir Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX569 9,37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3477 (toliau – Projektas Nr. XIVP-3477; kartu – Įstatymų projektai).

Konfederacijos, nuo praeitų metų rudens prašiusios sumažinti 304,1 Eur/t bazinį akcizo tarifą suskystintoms naftos dujoms (toliau – SND), dėkoja Vyriausybei už skubų Įstatymų projektų parengimą ir pateikimą Seimui.

Konfederacijos pritaria Vyriausybės siūlymui verslo reikmėms šildymui naudojamoms SND nustatyti 41 Eur/t bazinį akcizo tarifą. Konfederacijos taip pat palankiai vertina ketinimą priimti pataisas kaip įmanoma greičiau ir numatyti, kad šios įsigaliotų nuo š. m. kovo 1 d.

Tačiau Konfederacijos atkreipia dėmesį į tai, kad Vyriausybė kartu siūlo kintamosios akcizo tarifo dalies (t. y. CO2 dedamosios) taikymą SND atidėti, nustatant taikymo pradžią ne nuo 2025 m. sausio 1 d., o nuo 2025 m. liepos 1 d. Konfederacijos prašo CO2 dedamosios įsigaliojimo pradžią atidėti ne pusmečiu, bet metams, prašydamos atsižvelgti į energetinės krizės metu įmonių atliktas investicijas į SND pritaikymą, kurios dar ne visos yra atsipirkusios.

2021-2022 m., kai gamtinių dujų kaina reikšmingai išaugo ir netgi kilo grėsmė gamtinių dujų tiekimo tęstinumui, kai kurios įmonės priėmė sprendimus sumažinti gamtinių dujų kainos svyravimų įtaką įmonės veiklai. Šios įmonės tokį sprendimą priėmė taip pat paskatintos tiek Vyriausybės atstovų raginimų mažinti gamtinių dujų vartojimą, tiek tarptautinių organizacijų prognozėmis, kad energinių išteklių kainų krizė Europoje gali užsitęsti dar 3-5 metus.1 Daliai verslų tokiomis aplinkybėmis tai buvo vienintelis skubiai galimas, mažiausiai taršus, ekonomiškai logiškas sprendimas, neturint realių švaresnių alternatyvų visiems įmonės energetiniams poreikiams. SND pritaikymas įmonės veikloje vis dar būtų išlikęs rentabiliu, jei nuo š. m. pradžios nebūtų įsigaliojęs vienas didžiausių akcizų tarifų pasaulyje.

CO2 dedamosios įsigaliojimo atidėjimas metams 2025 m. de facto sumažintų akcizą 30,6 Eur/t – tai galėtų būti įvertinta kaip valstybės parama verslui už patirtus nuostolius dėl akcizo padidinimo iki 304,1 Eur/t – sprendimo, kuris jau visuotinai įvardijamas kaip klaida.

Konfederacijų nuomone, šis sprendimas neturėtų reikšmingo fiskalinio efekto, nes CO2 dedamosios taikymo ir taip nesiūloma atidėti transporte naudojamoms SND, o būtent transporte yra suvartojama 75 % visų šalyje suvartojamų SND, o didžioji dalis likusių 25% yra suvartojama buityje, kurioje suvartojamoms SND ir taip nesiūloma taikyti CO2 dedamosios.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Konfederacijos prašo: - Palaikyti Įstatymo projektą Nr. XIVP-3477 ir šį priimti kuo skubiau.

- Tobulinti pavasario sesijoje svarstysimą Įstatymo projektą Nr. XIVP-3478, atidedant CO2 dedamosios taikymą versle šildymui vartojamoms suskystintoms naftos dujoms ne 6 mėnesiams, bet metams (iki 2026 m. sausio 1 d.).

Nesvarstyti, projekto Nr. XIVP-3478 2, 3 ir 4 straipsnius siūloma apjungti su LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3880 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3880(2).

 

2.

Lietuvos žemės ūkio taryba, 2024 m. vasario 13 d. (g-2024-1550)

 

 

 

 

DĖL AKCIZŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Grąžinti iki šiol galiojusias žymėto kuro naudojimo tvarką

Prašome grąžinti gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veikloje, anksčiau galiojusią tvarką t.y. iki 2023-12-31 galiojusią. Įstatyme po pakeitimo nepaliekant vietos įvairioms interpretacijoms prieštaraujančioms įprastai ūkininkavimo praktikai. Vadovaujantis kuria ūkininkas galėtų naudotis pavyzdžiui ir automobiliu, kuris dalyvauja žemės ūkio gamybos cikle (sunkvežimiu vežti grūdus, lengvuoju automobiliu nuvykti prie gyvulių ir kt.). Toks reglamentavimas turi atliepti ir trumpųjų grandinių taikymą praktikoje. Reikalaujame netaikyti žemės ūkyje naudojamam dyzelinui CO2 dedamosios iki kol to nėra vieningai taikoma ES, taip išsaugant Lietuvos žemdirbiams vienodas konkurencines sąlygas ES bendrijoje.

 

Sumažinti naftos dujų akcizą iki kaimyninių šalių lygio.

Įstatymo projektuose pateiktą siūlymą SND verslui šildymo reikmėms nustatyti 41 Eur/t pastoviąją akcizų tarifų dalį vertiname kaip ėjimą teisingo ir nuoseklaus versle vartojamų SND apmokestinimo linkme, tačiau laikomės nuomonės, jog Seimo narių, Lietuvos Pramoninkų ir Verslo konfederacijų išsakyti pasiūlymai geriau atliepia paties įstatymo keliamus tikslus ir apmokestinimo sąlygas regione – šio pasiūlymo (nustatyti 13,94 Eur/t pastoviąją akcizo tarifo dalį prie CO2 dedamosios, pagal galiojantį reguliavimą įsigaliosiančios nuo 2025 m. sausio 1 d.) argumentacija išlieka aktuali.

Visų pirma, raginame dar kartą įvertinti mūsų argumentus ir apsvarstyti galimybę nustatyti 13,94 Eur/t pastoviąją akcizų tarifo dalį SND, kai jos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, išlaikant jau šiuo metu įsigaliojusią CO2 dedamąją. Norime pabrėžti, jog šiuo pasiūlymu būtų taip pat atsižvelgta ir į ES svarstomą Energijos mokesčių direktyvos peržiūrą, kadangi net jeigu pastovioji akcizo tarifo dalis būtų 0 Eur/t, jau vien CO2 dedamoji pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą nuo 2026 m. sieks daugiau nei 60 Eur/t, o su mūsų pagrindiniu pasiūlymu 2025 m. bendras akcizo dydis siektų 44,94 Eur/t. ES direktyvose nurodytas minimalus SND tarifas kai jos naudojamos verslo reikmėms patalpoms šildyti yra 0 Eur/t/.

Jei šiam siūlymui nebūtų pritarta, kaip kompromisą siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti 41 Eur/t pastoviąją akcizų tarifo dalį SND, kai jos naudojamos kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms, tačiau tuomet CO2 dedamosios taikymą SND atidėti vienais metais vėliau, šią pritaikant nuo 2026 m. Tai užtikrintų, kad įmonių investicijos į SND atsipirktų arba jos bent jau patirtų kaip įmanoma mažesnius nuostolius.

Galiausiai, norėtume priminti, jog vis dar neesame gavę oficialaus raštiško institucijų atsakymo į verslo bendruomenei kilusį neaiškumą, kaip Įstatymu bus apmokestinamas biometanas, kuris yra dujinis angliavandenilis. Ar yra aiškumas, jog biometanui netaikomas naftos dujoms ir kitiems angliavandeniliams skirtas akcizo tarifo ir CO2 dedamoji? Jei šio aiškumo nėra, ar planuojama jį užtikrinti?

Nesvarstyti, projekto Nr. XIVP-3478 2, 3 ir 4 straipsnius siūloma apjungti su LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3880 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3880(2).

 

3.

Andrulėnas Zenonas, 2024 m. sausio 17 d. (V-2024-4080)

 

 

 

 

<...>

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos peticijų konstitucinio įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi LR Seimui s i ū l a u:

1. pakeisti Įstatymo 9 straipsnį pritaikant nulinį akcizo tarifą SND išpilstytoms į dujų balionus bei SND tiekiamoms į rezervuarus ir grupinius įrenginius buitiniam ir komerciniam naudojimui;

2. šį mano kreipimąsi pripažinti peticija.

Nesvarstyti, projekto Nr. XIVP-3478 2, 3 ir 4 straipsnius siūloma apjungti su LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3880 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3880(2).

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narė L.Nagienė, 2024 m. vasario 12 d.

 

 

 

 

Argumentai:

Projektu Nr. XIVP-3477 (toliau – Projektas) siūlomi naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (toliau – naftos dujos) lengvatinio akcizo tarifo dydžiai vertintini kaip stokojantys logikos ne tik atsižvelgiant į šildymui naudojamų energinių produktų taršos lygį bei santykį su kaloringumu, bet ir atsižvelgiant į Europos Tarybos direktyvoje 2003/96/EB (toliau – Direktyva) įtvirtintą energetikos produktų apmokestinimo logiką.

Pirma, žemiau pateiktoje lentelėje aiškiai matyti, kad pagal CO2 emisijos ir kaloringumo santykį gamtinių dujų taršumas yra netgi didesnis nei naftos dujų, t.y. vienai MWh energijos pagaminti iš gamtinių dujų į atmosferą patenka didesnis CO2 kiekis nei deginant naftos dujas, be to, išgaunant ir deginant gamtines dujas, į atmosferą išmetama daugiau ir metano bei kitų kenksmingų cheminių medžiagų. Nepaisant to, gamtinėms dujoms Akcizų įstatyme nustatyta nulinė CO2 dedamoji ir lengvatiniai tarifai, kurie yra buitiniams vartotojams ir verslo subjektams atitinkamai beveik 3 ir 6 kartus mažesni nei Projektu siūlomi nauji naftos dujų lengvatiniai akcizų tarifai.

 

*Palyginimui – Įstatyme nustatyti dydžiai perskaičiuoti eur/t vienetais.

 

Be to, kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, naftos dujoms siūlomas akcizo tarifo (kaip ir  CO2 dedamosios) dydis yra neproporcingai didelis lyginant ir su kitais – netgi taršesniais ir mažesnio energinio našumo (kaloringumo) – produktais.

Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Projekto aiškinamajame rašte pateikta informacija, kuri gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad dabartinėje Direktyvos redakcijoje siūlomas naftos dujų minimalaus apmokestinimo lygis yra 41 eur/t. Pabrėžtina, kad toks minimalaus apmokestinimo dydis yra nustatytas išskirtinai tik naftos dujoms, naudojamoms kaip variklių degalai Direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje išvardintais pramoniniais ir komerciniais tikslais, o šildymo tikslais naudojamoms naftos dujoms nustatytas nulinis tarifas.  Taip pat pažymėtina, kad  žemiau pateiktoje Direktyvos I priedo C lentelėje nustatyti minimalūs apmokestinimo dydžiai, kurie atskleidžia Europos Tarybos požiūrį dėl naftos dujų ir gamtinių dujų bei kitų energinių produktų, naudojamų šildymui, taršumo ir atitinkamo apmokestinimo.

 



Nors dabartinėse Europos Tarybos diskusijose dėl  Energijos mokesčių direktyvos peržiūros yra bendras sutarimas taršiomis kuro rūšimis laikyti anglis, naftą ir dujas, tačiau šiame kontekste nėra išskirtinai laikomos taršiomis tik naftos dujos, o ne gamtinės dujos.

Kol Europos Tarybos lygyje nėra priimti galutiniai sprendimai dėl Direktyvos pataisų, svarstytina, ar nevertėtų šiuo metu susilaikyti nuo drastiškų sprendimų nacionaliniu lygiu (čia drastišku sprendimu laikomas tiek praėjusiais metais priimta Akcizų įstatymo pataisa atsisakyti naftos dujoms taikyto nulinio tarifo, tiek šiuo metu Vyriausybės siūlomas 41 eur/t dydis ir dideli naftos dujoms taikomi CO2 dedamųjų dydžiai). Taigi, abejotina, ar projektiniai pasiūlymai sutelkiant visą dėmesį į aplinkosauginius tikslus yra tinkamai subalansuoti poveikio šalies ekonomikai prasme.      Paminėtina ir tai, kad naftos dujų suvartojimas lyginant su gamtinių dujų suvartojimu šalyje sudaro nereikšmingą dalį (tik apie 4 proc. bendro dujų suvartojimo), todėl abejotina, ar adekvatus yra sprendimas užtikrinti šalies klimato kaitos tikslų atitiktį ES rekomendacijoms neproporcingai intensyviai apmokestinant būtent šį produktą.

Trečia, Projektu siūlomas reguliavimas, naftos dujoms nustatant lengvatinius akcizo tarifus, kurie yra kelis kartus didesni nei gamtinėms dujoms taikomi lengvatiniai tarifai bei didesni lyginant su kaimyninėse šalyse nustatytais naftos dujų tarifais, turės neigiamą poveikį verslo subjektų konkurenciniam pajėgumui ir šalies ekonomikos stabilumui. Be to, nei verslo subjektams, nei buitiniams vartotojams nėra numatytos pakankamos finansinės paramos priemonės, realiai paskatinsiančios ir padėsiančios pereiti prie kitų – švaresnių - energijos šaltinių.

Dėl aukščiau išdėstytų argumentų, šiuo pasiūlymu siūloma sumažinti projekte numatytą 41 euro dydį iki 13,94 euro, t.y. iki dydžio, kuris savo apimtimi prilygtų buityje šildymui naudojamoms gamtinėms dujoms taikomam lengvatiniam tarifui. Taip pat siūloma sumažinti naftos dujoms taikomų CO2 dedamųjų dydžius bei atidėti jų taikymą iki 2026 m.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„39 straipsnis. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas) taikomi akcizų tarifai

1. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 304,10 euro už toną produkto;

2) kintamosios dalies – CO2 dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.

2. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, taip pat šildymui skirtoms naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams, išpilstytiems į dujų balionus, taikomas 41 13,94 euro už toną produkto akcizų tarifas.

3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas 41 13,94 euro už toną produkto akcizų tarifas.

4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų lengvatų taikymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“

2. Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams (išskyrus gamtines dujas), kai jie naudojami kaip šildymui skirtas kuras verslo reikmėms (šiame įstatyme naftos dujų ir dujinių angliavandenilių (išskyrus gamtines dujas) kaip šildymui skirto kuro naudojimas verslo reikmėms suprantamas kaip jų naudojimas asmens, kuris vykdo ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme), taikomas akcizų tarifas, susidedantis iš:

1) pastoviosios dalies – 41 13,94 euro už toną produkto;

2) kintamosios dalies – CO2 dedamosios, nurodytos šio įstatymo 3 priede.“

Argumentai: žr. pirmo pasiūlymo argumentus

 

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„4 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, 2 straipsnio 1 dalis, 3, 5, 6 straipsniai, 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis straipsniai, 12 straipsnio 2 ir 3 dalys, 14 straipsnio 1 dalis, 17 ir 18 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“

2. Papildyti 19 straipsnį 21 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„21. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.“

3. Pakeisti 19 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

4 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„17 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 3 priedu

Papildyti Įstatymą nauju 3 priedu:

 

Argumentai: žr. pirmo pasiūlymo argumentus

 

 

Nepritarti.

Seimo narės  pasiūlymas registruotas 2024 m. vasario 12 d., kuriuo siūlomi ženkliai mažesni CO2 dedamosios tarifai, nei šiuo metu siūlo LR Vyriausybė. Pritarus tokiam pasiūlymui, nebūtų pasiektas Gynybos fondo įstatymo projektu numatomi gynybos finansavimo tikslai.

2.

Seimo narė L.Nagienė, 2024 m. vasario 12 d.

5

 

 

 

Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

 

„5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 ir 3 dalys, 2 straipsnio 1 dalis, 3, 5, 6 straipsniai, 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis, 9 straipsnio 1 dalis straipsniai, 12 straipsnio 2 ir 3 dalys, 14 straipsnio 1 dalis, 17 ir 18 straipsniai įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“

2. Papildyti 19 straipsnį 21 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„21. Šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.“

3. Pakeisti 19 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir centrinis mokesčių administratorius iki 2024 m. rugsėjo 30 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų šio įstatymo nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Nepritarti

Komitetas siūlo pritarti LRV pasiūlytai CO2 dedamosios redakcijai ir įsigaliojimo datai 2025 m. sausio 1 d..

2.

Seimo narių grupė K. Adomaitis, I. Pakarklytė ir kt., 2024 m. vasario 12 d.

1

 

 

 

Argumentai:

Stambus verslas, turėdamas daugiau galimybių investuoti į technologines ar kt. inovacijas, prisitaikyti prie klimato kaitos tikslų turėtų greičiau nei smulkūs ūkininkai. Didesniuose plotuose dirbantys stambūs ūkiai yra taip pat pelningesni nei tik vidutinio ar mažo dydžio ūkius dirbantys asmenys. Todėl skatinamąsias priemonės per dyzelino akcizo lengvatas tikslinga taikyti tik vidutiniams ir smulkiems ūkiams, o stambiems ūkiams lengvatinio dyzelino įsigijimui įvesti lubas.

 

Lietuvos teisės aktai palaiko santykinai nedidelių ūkių plėtrą: pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemės neleidžiama įsigyti daugiau nei 500 ha. Tačiau šio reikalavimo dažnai išvengiama įsigyjant žemę per susijusius asmenis, paveldint ją ar įgyjant kitais būdais. Atsižvelgiant į tai, 500 ha ūkio apribojimą būtų logiškai nuoseklu įgyvendinti ne tik teisiniais nuosavybės ribojimais, bet ir ekonominėmis paskatomis.

 

Dėl šių priežasčių siūloma papildyti šį Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3478 (toliau – Įstatymo projektas), taikant 100 000 litrų kvotą, kuri galiotų ir susijusių ūkio subjektų grupei. Ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta LR Konkurencijos įstatyme. Analogiškas siūlymas jau buvo teikiamas 2021 m. Akcizų įstatymo projekte Nr. XIVP-1185, pateiktame Vyriausybės, kurio aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad siūlomos kvotos įvedimas būtų aktualus tik 250 stambiausių Lietuvos ūkių (t.y. 0.2%). Vyriausybės tvirtinamose normose numatyta skirti 102 litrus / 1 ha grūdinių kultūrų plotams, 124 l/ha rapsams, 294 l/ha bulvėms, 306 l/ha daržovėms, tad numatytos lubos būtų aktualios tik auginantiems didesniuose nei 980 ha grūdinių kultūrų laukuose, 806 ha rapsų, 340 ha bulvių ar 326 ha daržovių.

 

Pasiūlymas:

 

Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 37 straipsnio 3 dalis ir ją išdėstyti taip:

„3. Gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio veiklos, įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą, subjektams žemės ūkio produktų gamybai, taikomas 60 eurų už 1 000 litrų produkto akcizų tarifas, per vienus metus neviršijant Vyriausybės nustatytų gazolių kiekių, bet ne daugiau kaip 100 000 litrų. 100 000 litrų kvota taikoma ir susijusių ūkio subjektų grupei, taip kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatyme. Šioje dalyje gazolių kiekis nurodytas esant jų 15 °C temperatūrai. Šioje dalyje nustatytos lengvatos taikymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“

Nepritarti

Komitetas siūlo palikti šiuo metu galiojančią tvarką, kad gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamojoje žemės ūkio technikoje, kvotas nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: Negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui, projekto Nr. XIVP-3478 2, 3 ir 4 straipsnius siūloma apjungti su LRV pateiktu projektu Nr. XIVP-3880 ir Seimui pateikti svarstyti vieną bendrą projektą Nr. XIVP-3880(2).

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 3, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: M.Lingė, A.Palionis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: Negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIVP-3478(2), jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Mindaugas Lingė

 

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėjos D.Mudėnienė ir A.Narščiuvienė