LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto Ar pašto paslaugų sritIeS PERKANČIŲJŲ SUBJEKTŲ,

ĮSTATYMO PROJEKTO

2016-11-07 Nr. XIIP-3751(2)

Vilnius

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.  Projekto 2 straipsnio 5 dalies 2 punkto sąlyga dėl administracinės nuobaudos turėtų būti siejama ne su sprendimo priėmimu, bet su jo įsiteisėjimu ar administracinio nurodymo įvykdymu (Administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 7 dalis).

2. Projekto 19 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, „reikalauja tiekėjo, kad vykdant vidaus sandorius pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, kreditiniai ir debetiniai dokumentai bei avansinės sąskaitos būtų teikiamos naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkantysis subjektas, kuris yra perkančioji organizacija, turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne šiame punkte reikalaujamomis priemonėmis.“ 

Projekto 49 straipsnio 2 dalies 31 punkte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo dokumentuose turi būti nurodyta informacija, kad perkantysis subjektas turi teisę neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateikia ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, kaip nustatyta šio įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje.

Nurodytų straipsnių nuostatos diskutuotinos.

Pirma, projekte nėra nurodyta, kokiais atvejais vykdydami vidaus sandorius ar viešojo pirkimo sutartis perkantieji subjektai gali apmokėti sąskaitas, jeigu jos pateiktos ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, nors pagal įstatymą tiekėjas jas privalo pateikti informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Taigi perkančiojo subjekto sprendimas dėl sąskaitų apmokėjimo galėtų būti grindžiamas ne objektyviais, bet subjektyviais kriterijais. Toks siūlomas reguliavimas ydingas, nes gali sudaryti sąlygas tiekėjų diskriminacijai, todėl tobulintinas. 

Antra, neaišku, kokias teisines pasekmes sukeltų perkančiojo subjekto sprendimas neapmokėti sąskaitų, jeigu tiekėjas jas pateiktų ne informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Pastebėtina, kad pavėluotų mokėjimų atveju tiekėjas turi teisę skaičiuoti delspinigius, baudas. Kita vertus, gali būti atvejų, kai tiekėjas ne dėl savo kaltės negalės pateikti sąskaitų informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis, tačiau perkantysis subjektas ir tokiais atvejais turės teisę, o ne pareigą apmokėti tokias sąskaitas. Projektas tobulintinas, pašalinant neaiškumus.

3. Projekto 37 straipsnio 1 dalies 5 punkte teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymą taisytina, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. šis įstatymas netenka galios, jį keičia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.

4. Projekto 59 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkantysis subjektas laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu jis nėra atmestas, nes tenkina visas toliau šioje dalyje išvardintas sąlygas. Taip prie sąlygos sakinio „jeigu jis nėra atmestas“ prijungus priežasties šalutinį sakinį „nes tenkina visas šias sąlygas“, nustatomos pasiūlymo neatmetimo sąlygos. Tokia normos konstrukcija stokoja teisinės logikos, todėl tobulintina.  

5. Projekto 64 straipsnio 10 dalis rašytina iš naujos eilutės.

6.Projekto 96 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tais atvejais, kai subtiekėjas išreiškia norą pasinaudoti tiesioginio atsiskaitymo galimybe, perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį su pirkimo sutartį sudariusiu tiekėju ir jo subtiekėju, tobulintina. Trišalės sutarties sudarymui reikalinga visų trijų šios sutarties šalių valia, todėl siūlytina projekte vietoj „perkantysis subjektas turi sudaryti trišalę sutartį“ rašyti „sudaroma trišalė sutartis“ arba „turi būti sudaryta trišalė sutartis“. Taip pat svarstytina galimybė nustatyti terminą, per kurį perkantysis subjektas turėtų kreiptis į tiekėją ir jo subtiekėją su pasiūlymu dėl tokios sutarties sudarymo.

7. Projekto 98 straipsnio 1 dalies nuostata, kad perkantysis subjektas, laikydamasis Civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytų sutarties nutraukimo procedūrai taikomų reikalavimų, gali vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ar sutartį, kuria keičiama pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis įstatyme nurodytais atvejais, tobulintina.

Pirma, vienašališka sutarties nutraukimo procedūra CK nurodytais atvejais ar esant jame nustatytoms sąlygoms yra numatyta atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose CK straipsniuose, tačiau vienašališkos sutarties nutraukimo procedūros projekte nurodytais atvejais ir sąlygomis CK nenustato. Pavyzdžiui, CK 6.218 straipsnio nuostatos taikomos tais atvejais, kai sutarties nutraukimo institutu naudojasi viena iš sutarties šalių kaip savo teisių gynimo būdu (kai kita sutarties šalis nevykdo sutarties ar ją netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas arba kitais atvejais, kai tokia teisė nustatyta sutartyje). Projekte nurodytais atvejais perkantysis subjektas sutartį vienašališkai nutrauktų ne todėl, kad ji nevykdoma ar netinkamai vykdoma, o todėl, kad ją sudarant buvo pažeistos atitinkamos įstatymo nuostatos ir dėl šios priežasties tokia sutartis neturėtų būti vykdoma. Kituose CK straipsniuose yra nustatyti kiti atvejai, kai konkrečios rūšies sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, esant atitinkamame straipsnyje nurodytoms sąlygoms (CK 6.203, 6.390, 6.480, 6.721, 6.829 ir kt. straipsniai). Tačiau nė viename CK straipsnyje nėra projekte nurodytų sąlygų kaip sutarties nutraukimo pagrindų. Taigi taikant įstatymą būtų neaišku, kokiuose CK straipsniuose nurodytų procedūrų turi būti laikomasi vienašališkai nutraukiant sutartį, esant projekte nurodytoms sąlygoms. 

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenurodytos ir vienašališko sutarties nutraukimo teisinės pasekmės. Dėl to taip pat gali kilti neaiškumų taikant įstatymą. Neaišku, ar projekto rengėjų manymu projekte nurodytais atvejais sutartis vienašališkai nutraukiama, kaip niekinė, nes sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas (CK 1.78, 180, 181, 6.157 straipsniai), ar šiuo atveju turėtų būti taikomos tos sutarties nutraukimo pasekmės, kurios taikomos nutraukus sutartį CK 6.217 straipsnyje nurodytais pagrindais (CK 6.221 straipsnis), ar kokios kitos.

Antra, neaišku, kodėl paliekama teisė pačiam perkančiajam subjektui savo nuožiūra nuspręsti, kada jis sutartį nutraukia, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, o kada jis toliau vykdo sutartį, sudarytą pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Manytume, kad toks reguliavimas ne tik teisiškai ydingas, bet ir gali sudaryti sąlygas korupcijai. Jeigu įstatyme nustatyta perkančiojo subjekto teisė pačiam spręsti nutraukti ar ne pažeidžiant įstatymų reikalavimus sudarytą sutartį, tai jame turėtų būti nustatyti ir kriterijai, kada jis gali nenutraukti tokios sutarties ir toliau ją vykdyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal CK 1.80 ir 1.81 straipsnius pažeidžiant imperatyvias teisės normas sudaryta sutartis ir viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujanti sutartis visais atvejais laikoma niekine nuo jos sudarymo ir negalioja.

Trečia, perkančiajam subjektui vienašališkai nutraukus sutartį, tiekėjas, gindamas savo interesus teisme, galėtų grįsti savo reikalavimus tuo, kad vienašališku sutarties nutraukimu buvo pažeisti tokie svarbūs konstituciniai principai, kaip teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, pacta sunt servanda, nuosavybės neliečiamumo. Todėl perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/25/ES  2014 m. vasario 26 d. dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB, 90 straipsnio nuostatas, įpareigojančias valstybes nares užtikrinti, kad perkantieji subjektai bent šioje direktyvoje nurodytomis aplinkybėmis ir taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis turėtų galimybę nutraukti darbų, prekių ar paslaugų pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu, ypač svarbu nustatyti aiškias tokių sutarčių nutraukimo sąlygas, procedūras ir teisines pasekmes.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite@lrs.lt

P. Žukauskas, tel. (8 5) 2396832, el. p. [email protected]