Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 11, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 150
STENOGRAMA
2022 m. kovo 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA,
Seimo Pirmininko pavaduotojai V. MITALAS ir P. SAUDARGAS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame rytinį tokį jubiliejinį 150-ąjį Seimo posėdį. (Šurmulys salėje) Šio istorinio posėdžio registracija. Prašom.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Prieš pradėdamas formaliuosius dalykus, trumpai paminėsiu, kad šiandien yra kitas svarbus momentas – minime Lietuvos narystės NATO 18-ąsias metines. Manau, kas galės, dar nueis į minėjimą su visuomene 18 valandą Lukiškių aikštėje. Manau, kad visi suprantame, ypač dabartinių Rusijos agresyvių veiksmų Ukrainoje kontekste, kokia svarbi Lietuvai ši narystė ir kiek ji teikia mūsų žmonėms saugumo jausmo šiandien, kiek lėmė, kad mūsų kariuomenė būtų moderni, šiuolaikinė. Daug čia būtų galima kalbėti, tiesiog pasidžiaukime šia sukaktimi.
Turime dar vieną sukaktį – mūsų kolegos V. Bako tokį pusiau jubiliejų. Sveikiname! (Plojimai)
10.02 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2022 m. kovo 29 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar jau einame prie formaliųjų reikalų. Darbotvarkės pirmas klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Vyšniauskas dėl darbotvarkės. Prašom. Tuoj įjungsime.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš norėčiau frakcijos vardu pasiūlyti išbraukti darbotvarkės 1-8 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą. Manome, kad dar reikia šiek tiek politiškai apsitarti, nes dar ne visos opozicijos iniciatyvos yra įtrauktos. Žinome, kad kolegos dar turi visokių pasiūlymų. Man atrodo, būtų verta labai neskubėti, nes skubos čia jokios tikrai nėra. Galėtume po poros savaičių tą klausimą svarstyti.
PIRMININKAS. Taip, aiškus siūlymas. A. Gedvilienė per šoninį mikrofoną. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti išbraukti darbotvarkės 1-7 klausimą – Civilinio kodekso 4.85 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Ten tiesiog reikėtų parengti papildomų įstatymų, tai mes juos parengsime.
PIRMININKAS. Gerai. Dar vienas siūlymas išbraukti. Darbotvarkė trumpėja. Visų nuotaikos džiugesnės. V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu prašau išbraukti darbotvarkės 2-10 kausimą – Baudžiamojo kodekso pakeitimą, kuriuo bus gerinamas gyvenimas narkotikų prekeiviams. Ačiū.
PIRMININKAS. Aiškus siūlymas, tuoj pasižymėsime. Dabar yra darbotvarkės 2-11 klausimas. Ar jūs siūlote tik vieną išbraukti, ar visus lydimuosius, visą paketą? Patikslinkite.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Visą paketą, darbotvarkės 2-11 klausimą ir visą paketą Baudžiamojo kodekso.
PIRMININKAS. Aišku. Matau, dar paskutinis per centrinį mikrofoną A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Aš noriu kolegas pakviesti nepalaikyti darbotvarkės 1-8 klausimo dėl PVM lengvatos elektra varomus automobilius įsigyjančioms įmonėms išbraukimo iš šios dienos darbotvarkės ir pasakysiu kodėl. Visų pirma šis įstatymo projektas yra įtrauktas į pavasario darbų sąrašą. Jam pritarė faktiškai vienbalsiai, tik vienas komiteto narys susilaikė, yra Biudžeto ir finansų komiteto pritarimas. Man atrodo, kad Seimas gali apsispręsti, ar šis įstatymo projektas yra vertas priėmimo, ar nevertas priėmimo. Man atrodo, labai svarbu, kad įmonės, kurios įsigyja elektromobilius, turėtų galimybę PVM įtraukti į atskaitą – taip mes paskatintume savo įmones įsigyti elektra varomus automobilius, kurie yra aplinkai…
PIRMININKAS. Kolega, jūs čia jau visą agitacinę kalbą sakote.
A. BAGDONAS (LSF). Visiškai teisingai, nes jokiu formatu, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, nebuvo aptarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, pasiūlymas aiškus. Nereikia agituoti už visą projektą. Žodis teisingumo ministrei.
E. DOBROVOLSKA (LF). Sveiki, kolegos, prašyčiau nepalaikyti 2-11 klausimų paketo išbraukimo. Aš suprantu: pigus populizmas, labai smagu parašyti vieną postą, neatitinkantį realybės. Atkreipiu dėmesį, kad kontrabandos dalis, esanti 2-11 klausimų pakete, numato atsakomybės diferencijavimą. Už narkotikų kontrabandą lieka baudžiamoji atsakomybė, šiandien numatyta iki dešimties metų. Pagal paketą už didelį kiekį siekiant platinti kontrabandą numatoma 15 metų, tai yra penkeriais metais sugriežtinama. Jeigu yra nesiekiant platinti…
PIRMININKAS. Aš atsiprašau.
E. DOBROVOLSKA (LF). …paliekama baudžiamoji atsakomybė. Mielieji, nesuklyskite.
PIRMININKAS. Mes jau čia įsiveliame į diskusijas dėl projektų. Aš klausiu gerbiamojo J. Jaručio, ar yra naujas siūlymas, ar čia vėl prasidės komentarai dėl išbraukimo siūlomų projektų?
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Neprasidės komentarai. Aš tik norėjau jūsų paprašyti nutraukti diskusijas – ne pagal formatą čia viskas vyksta ir agitacijos nereikalingos.
PIRMININKAS. Mėginu tai padaryti. Ačiū, kad suprantate. Trumpai gerbiama A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Aš vis dėlto padiskutuosiu. Ministre, kai jūs nesuprantate, kad nebepatenka į 1 dalį, nėra legaliai apyvarta…
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, susitarėme, kad nevystome diskusijų dėl projekto turinio. Siūlymai aiškūs, jie fiksuoti, dabar taip, kaip viskas surašyta darbotvarkėje, aš teiksiu balsuoti.
Pirmasis būtų A. Gedvilienės siūlymas išbraukti Civilinio kodekso pataisą. Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Matau, kad yra mojuojančių, kad nepritaria. Balsuojame už tai, kad išbrauktume Civilinio kodekso pataisą, darbotvarkės 1-7 klausimą. Komitetas yra priėmęs sprendimą grąžinti iniciatoriams tobulinti, dėl to mūsų svarstymo daug prasmės ir nebūtų.
Už – 93, prieš – 11, susilaikė 10. Projektas yra išbrauktas.
Dabar yra kitas siūlymas išbraukti 1-8 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo siūlymas kompleksiškai svarstyti tas iniciatyvas.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 41, prieš – 44, susilaikė 29. Projektas lieka darbotvarkėje.
Buvo siūlymas išbraukti Baudžiamojo kodekso ir lydimųjų projektus, darbotvarkėje įrašytus 2-11 klausimu, tai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymas. Kas už šį pasiūlymą, balsuojame.
Už – 54, prieš – 41, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta.
Už visą darbotvarkę galime bendru sutarimu? Matau pritarimą, tai bendru sutarimu patvirtiname darbotvarkę.
10.10 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1239(2) (svarstymas)
Dabar dirbame pagal darbotvarkę. Darbotvarkės 1-2 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1239(2). Svarstymo stadija. Komiteto išvadą pateiks L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Komitetas svarstė Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektą ir vienbalsiai jam pritarė. Sveikinu visus su tuo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti niekas nebuvo užsirašęs. Dabar iš karto motyvai. E. Gentvilas agituos už. Prašom. Atsisako, nes nėra kalbančių prieš. Gerai. Balsuosime nustatytu laiku.
10.11 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-321(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-3 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-321(2). Iš pradžių L. Kasčiūnas pateiks pagrindinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Jurgi. Iš tiesų irgi įstatymo projektas, kurį komitetas svarstė ir vienbalsiai pritarė. Mes stipriname parlamentinę kontrolę karinių įsigijimų, karinių pirkimų srityje. Nuo šiol, jeigu patvirtinsime ir priimsime šitą įstatymą, Krašto apsaugos ministerija turės NSGK ir BFK informuoti raštu apie planuojamus pirkinius, viršijančius 20 mln. eurų. Kadangi planuojame didinti gynybos finansavimą, tokia parlamentinė kontrolė iš principo užtikrintų skaidrumą ir galimybę patikrinti, kaip tie pinigai yra naudojami. Komitetas po svarstymo pritarė vienbalsiai, tą patį siūlau padaryti ir Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą. Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuva tampa trečia valstybe pagal gynybos išlaidų finansavimą nuo bendrojo vidaus produkto NATO šalyse ir turbūt viena daugiausia finansuojančių gynybą pasaulyje procentine išraiška nuo bendrojo vidaus produkto, atitinkamai sako, kad turi būti stiprinama ir šių lėšų panaudojimo parlamentinė kontrolė. Todėl šiam įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui išvadų pranešėjams. Niekas diskutuoti neužsirašė, niekas dėl motyvų neužsirašė. Balsuosime nustatytu laiku. Man tik lieka apgailestauti, kai yra du projektai, kuriais keičiamas to paties įstatymo priedėlis, kad pagrindinis komitetas nesugalvojo jų sujungti. Taip mes mažintume išleidžiamų įstatymų, kuriais, žinoma, pasižymime ne iš gerosios pusės, skaičių.
10.13 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1187(2) (svarstymas)
Toliau 1-4 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1187(2). Išklausysime Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Svarstymo stadija. I. Haase pateiks komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, 2022 m. kovo 23 d. priėmė išvadą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, joms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar viena jau papildomo komiteto išvada. Ją pateiks A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas svarstė ir priėmė sprendimą pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-1187(2) bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti niekas nebuvo užsirašęs. Dėl motyvų yra užsirašiusių kalbėti. A. Gedvilas – prieš.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pasisakau prieš projektą, nes trūksta tam tikrų dalykų. Atkreipčiau dėmesį, kad būtų galima svarstyti ir balsuoti už, jeigu būtų paskelbta nepaprastoji arba ekstremali padėtis. Manau, tokiu atveju tikrai būtų reikalingas toks sąlygų sudarymas. Manau, visi sutiksime, kad tyrimų dėl darbo kokybės efektyvumo ir našumo dirbant nuotoliniu būdu ilguoju laikotarpiu kol kas nėra pakankamai. Kaip parodė patirtis Seime, darbas efektyviau vyksta dirbant gyvai.
PIRMININKAS. Už pasisako A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų labai geras ir teisingas įstatymo pakeitimas. Net Seimas įteisino galimybę dirbti tiek tiesioginiu, tiek nuotoliniu būdu, tad net keista, kad iki šiol VRK tokios galimybės neturėjo, nes šio įstatymo pakeitimu numatomos visos galimybės – tai yra esant poreikiui ir susirinkti VRK į darbą, ir mišriu būdu dirbti, ir nuotoliniu būdu dirbti. Be abejo, tai leistų optimizuoti savo veiklą ir visais atvejais visiškai vykdyti savo funkcijas. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti, balsuosime nustatytu laiku.
10.17 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67 straipsnio, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 2021 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-1412(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-1412(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – S. Šedbaras. I. Haase pavaduoja komiteto pirmininką ir pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis apsvarstė įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Seimo statuto projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė pasiūlymą atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams papildomai padidėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų darbo krūvis, nes priimti apygardos administracinių teismų sprendimai, susiję su ginčais dėl užsieniečių teisinės padėties, skundžiami Vyriausiajam administraciniam teismui. O Seimo nutarimų dėl teisėjų laikinojo perkėlimo į kitą teismą ar dėl pritarimo laikinai perkelti teisėjus į kitą teismą pakeitimo svarstymo ir priėmimo procedūros Seimo statute nėra reglamentuotos. Vadovaujantis Seimo statuto 162 straipsnio 2 dalimi siūloma projektą svarstyti skubos tvarka. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskutuoti niekas neužsirašė, dėl motyvų niekas neužsirašė. Tik paminėsiu, kad aš siūlysiu šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, tai balsuojant tokiu būdu bus siūloma ir jį priimti, kad ketvirtadienio posėdyje mes galėtume priimti atitinkamus Seimo nutarimus dėl teisėjų perkėlimo. Dabar daroma pertrauka iki balsavimo intervalo dėl šio projekto. Pirmiausia, ten balsuosime po svarstymo ir tada spręsime, ar pritariame ypatingai skubai.
10.19 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1002(2), Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1003(2) (svarstymas)
Toliau yra kompleksinis projektas – Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1002(2) ir Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1003(2). Vėl kviečiame Teisės ir teisėtvarkos komiteto atstovę I. Haase pateikti pagrindinio komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. kovo 23 d. apsvarstęs įstatymo projektą priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Ir dėl lydimojo toks pat sprendimas. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje niekas nepageidauja dalyvauti. Dėl motyvų už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas kolega. Iš tiesų šitas projektas yra seniai diskutuotas ir seniai svarstytas, nes, deja, susiformavo tokia praktika, kad teisėsaugos institucijos tiesiog už menkniekius žmones pradeda tampyti po teismus surašydamos savo įvairiausius protokolus ir sprendimus. Tada žmonės yra priversti kreiptis į teismą, įrodo savo teisingumą, bet advokatui išlaidos nekompensuojamos.
Ne toks senas pavyzdys, kai jaunuolis buvo apkaltintas, kad neva jis vairavo automobilį, sukėlė autoįvykį. Jam nesutikus, kad jis yra kaltas ir kad jis vairavo, nes buvo įrodyta, kad jo automobilis stovėjo vietoje, teko bylinėtis teismuose ir tai užtruko realiai beveik dvejus metus. Jaunuolis patyrė virš 700 eurų išlaidų, tačiau niekas jam nekompensavo.
Aš manau, kad šis projektas ir šis sprendimas kaip tik spręs šitokius dalykus, o kartu ir teisėsaugos institucijos prieš rašydamos protokolus arba prieš eidamos į teismą bus priverstos gerai pagalvoti, ar verta pradėti bylinėjimąsi, kai reikės atlyginti žalą.
Panaši situacija yra ir su aplinkosaugos sistema. Tai yra ypač su departamentais, kurie duoda gyventojus, ūkininkus į teismus. Bylinėjasi trejus ketverius metus. Ūkininkai, apskritai fiziniai, juridiniai asmenys laimi šitas bylas, tačiau žalos ir advokatų išlaidų prisiteisti iš esmės neįmanoma.
Dabar šis įstatymo projektas kaip tik ir apims šitą dalyką, kad vis dėlto išlaidos turės būti kompensuojamos. Tikrai kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Aptarėme šį projektą. Balsavimas dėl jo bus nustatytu laiku.
10.22 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516(2). Atkreipiu dėmesį, kad, išbraukus prieš tai buvusį projektą, projektų numeravimas yra pasikeitęs. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks M. Majauskas. Svarstymas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas skyrė pakankamai laiko išsamiai įvertinti šį įstatymo projektą ir aš jums pristatysiu argumentus, kuriais remdamasis Biudžeto ir finansų komitetas priėmė sprendimą.
Trumpai apibendrinant, elektra varomų lengvųjų transporto priemonių parkas per pastaruosius kelerius metus išaugo maždaug aštuonis kartus ir šiuo metu jį sudaro apie 5 tūkst. automobilių. Vis dėlto iš viso automobilių parko yra tik 0,3 %. Praeitais metais buvo įsigyta 1 tūkst. naujų ir maždaug 1 tūkst. naudotų elektra varomų automobilių. Iš jų juridiniai asmenys įsigijo tik 870. Tai yra apie ką būtent šis įstatymo projektas kalba.
Vidutinė vertė įsigytų automobilių buvo 36 tūkst. eurų ir absoliuti dauguma – net 88 % – iki 50 tūkst. eurų vertės. Šiuo metu trečdalis įmonių, įsigijusių elektra varomų automobilių, gali taikyti pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, tačiau tai gali daryti tada, kai jų ekonominė veikla yra tiesiogiai susijusi su automobiliais: perpardavimas, nuomojimas, transportavimas, keleivių pervežimas.
Jei Seimas šiai pataisai pritartų, tokia galimybe galėtų pasinaudoti ir daugiau įmonių, kurios įsigyja ir naudoja transporto priemones bendrovės poreikiams. Vyriausybės nuomone, tokia paskata kainuotų apie 2 mln. valstybės biudžeto netekimų. Šis skaičius, mano supratimu, tikėtina, augtų plečiantis elektromobilių infrastruktūrai ir vis daugiau įmonių mažinant savo veiklos priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Verta atkreipti dėmesį, kad absoliuti dauguma, o greičiausiai ir visos Europos Sąjungos šalys leidžia pridėtinės vertės mokesčio atskaitą už automobilius. Lietuva vienintelė to neleidžia. Vienas iš argumentų, kodėl neleidžia, yra toks, jog didelė dalis įmonių savininkų naudoja įmonės turtą privatiems poreikiams. Augant ir stiprėjant mokesčių administratoriaus kontrolei matome, kad šios tendencijos keičiasi, vis dažniau galima pasitikėti verslu, todėl ir čia, mano supratimu, Biudžeto ir finansų komitetas priėmė atitinkamą sprendimą siūlydamas pritarti šiai pataisai ir argumentuodamas, kad ši priemonė galėtų paskatinti žaliosios ekonomikos tikslus ir kartu prisidėti prie siekio sumažinti Lietuvos ekonomikos priklausomumą nuo iškastinio kuro. Jeigu Seimas tokiai priemonei pritartų, turėtume užtikrinti, kad šiuo metu Vyriausybės skiriama parama elektromobiliams įsigyti būtų intensyvesnė ir prieinama tik fiziniams asmenims. Priminsiu, jog šiuo metu Aplinkos ministerija skiria 2,5 tūkst. eurų išmoką už įsigytą naudotą elektromobilį, 5 tūkst. eurų už naują fiziniams asmenims, atitinkamai 2 ir 4 tūkst. juridiniams. Taigi, ši parama turėtų būti siaurinama ir skiriama tik fiziniams, jeigu Seimas pritartų šiai pataisai.
Biudžeto ir finansų komitetas balsavo: už – 10, susilaikė 1, todėl šiai pataisai buvo Biudžeto ir finansų komitete pritarta. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar diskusija. Šį kartą užsirašiusiųjų netrūksta. Pagal darbotvarkę diskusijai numatyta 20 minučių, to laikysimės. Pirmiausia aš suteikiu žodį V. Ąžuolui, nes jis užsirašė frakcijos vardu.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šį klausimą svarstant Biudžeto ir finansų komitete aš buvau tas, kuris susilaikė. Žinoma, jeigu tai būtų svarstoma Aplinkos apsaugos komitete, viskas gerai, tikslai labai geri, elektromobiliai ir visa kita, bet jeigu tai yra Biudžeto ir finansų komitete, tai mūsų pagrindinis tikslas turėtų būti, kad kuo daugiau būtų panaudojama ES lėšų ir kitų lėšų, numatytų biudžete, ir kad kuo daugiau surinktume mokesčių į valstybės biudžetą, o šis pasiūlymas skamba atvirkščiai. ES lėšų mes stengiamės nenaudoti ir dar stengiamės padaryti lengvatą, kad lėšų į biudžetą būtų surinkta mažiau. Pasakysiu kodėl.
Labai sunku yra gauti duomenų iš ministerijų, Finansų ministerijos, Vyriausybės, kiek buvo suplanuota ES lėšų biudžetuose ir kiek jų yra panaudota. (Balsai salėje) Prašome, negauname net per komitetą. Tuos skaičius būtų gerai žinoti.
O kaip elgiasi kitos šalys? Kitos šalys duoda paramą ne 5 tūkst., o 10 tūkst. eurų. Ar tai yra gerai? Tai yra gerai, nes yra panaudojamos ES lėšos ir kitos lėšos ir jos grįžta mokesčių pavidalu.
O kaip reikėtų daryti? Pavyzdžiui, paprastas automobilis ir hibridas. Jo kaina skiriasi apie 5 tūkst. eurų, vadinasi, jeigu mes tokiam automobiliui duotume paramą 5 tūkst. eurų, tai tie patys 5 tūkst. eurų grįžtų PVM’o pavidalu į valstybės biudžetą. Jeigu mes duotume paramą elektromobiliams 10 tūkst. eurų, kaip duoda kitos valstybės, tai ta pati suma grįžtų PVM’o pavidalu į valstybės biudžetą. Būtų ir vilkas sotus, ir avis sveika. Tik kodėl tas kelias yra pasirenkamas kitoks?
Iš tikrųjų mes visada sakome, mes skatiname, mes norime paskatinti, mes norime daryti, bet kažkodėl nepaimame tų geriausių pavyzdžių šalių, kurios tai daro, seniai daro, ir tai yra pasiteisinę, kartu papildytume biudžetą. Bet iš tikrųjų kelias turbūt yra lengviausias padaryti lengvatą, padaryti išimtį. Bus surinkta mažiau lėšų į biudžetą ir po to pasakysime, kad kitoms sritims mes tų lėšų neturime, nes mes puikiai žinome, kad šiandien tų lengvatų reikia visose kitose srityse, ar tai būtų energetiniam skurdui mažinti, ar kitoms priemonėms, socialinėms priemonėms, visur mums tų lėšų reikia. Bet dabar suprantame, kad vienu klausimu tų lėšų nereikia surinkti į biudžetą, o kitu klausimu bus pasakoma, kad tų lėšų neturime. Tai tas kelias iš tikrųjų yra neteisingas.
Jeigu būtų galima atrasti sprendimą, kaip tai daryti, paimkime pavyzdį iš kitų šalių ir visiems bus gerai, ir bus surinkta lėšų į biudžetą. Sunku pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkui. Toliau iš eilės R. Žemaitaitis pasisako diskusijoje.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, ko gero, kolegos arba šita valdančioji dauguma nenustoja stebinti Lietuvos. Kai mes turime infliaciją 17 %, kai mes turime brangstančias dujas 200 %, kai mes turime kurą, kuris pabrango šiandien beveik 425 %, kai mes turime brangstančią elektrą 70 %, mes taškomės karo fone kažkam lengvatomis. Ne veltui komiteto pirmininkas pasakė, deja, kas gali tuos automobilius nusipirkti. Tuos automobilius gali nusipirkti 141 Seimo narys, tokius automobilius iki 50 tūkst. gali nusipirkti ministrai, viceministrai, departamentų direktoriai ir vadovai, ir kiti asmenys, kurie uždirba daugiau kaip 1,5 tūkst.
Andriau, gali mojuoti nemojavęs rankomis, aš specialiai vakar padariau per bankus užklausimą, koks būtų kreditavimas ir koks būtų pirkimas. Tai šeimos kreditas, bendros šeimos pajamos, norint įsigyti tokį automobilį, bendros šeimos pajamos turi būti ne mažesnės kaip 3 tūkst. ir esantys įsipareigojimai neturi viršyti 800 eurų. Tai jūs man parodykit, kam šita lengvata galios? Jeigu jūs netikite, aš siūlau įsijungti savo bankinę sistemą arba per „Autoplius“ patikrinti automobilių kreditavimą ir bent kokia yra palūkanų norma. Tada suprasite, apie ką jūs šnekate. Dar kartą aš jums sakau, šiandien norint apeiti šitą įstatymo projektą yra 5 minutės. Gerbiamas Andriau, paklausyk, ką aš tau pasakysiu. Aš esu ne vienos įmonės akcininkas ir, jeigu aš norėčiau šitą automobilį nupirkti savo darbuotojui arba darbuotojas norėtų nusipirkti, aš nupirkčiau įmonės vardu, o su juo pasirašyčiau jo naudojimo tvarką ir jis sėkmingai tuo naudotųsi. O visą kurą, amortizaciją, draudimus aš nurašyčiau į įmonės išlaidas ir va tu gautumei pelno mokestį valstybei. Šiuos bajerius jūs bandote toliau šičia krėsti. Jūs lygiai prieš metus iškrėtėte dar įdomesnį makabrišką sprendimą, tai visiems restoranams, kavinėms, viešbučiams, koncertams ir visiems kitiems pritaikėte PVM lengvatą – 90 mln. 90 mln. eurų ištaškėte kaip į orą.
Tikrai aš pritariu šitam projektui ir jis tikrai yra reikalingas, bet tikrai ne šiuo metu, kai aš matau, koks yra biudžeto surenkamumas. Šiandien mes turime viršplaninių biudžeto pajamų surinkta iš ko? Iš pajamų mokesčio, tiksliau, ne iš pajamų, o iš PVM. Tai yra vartojimo mokestis, nes milžiniška infliacija, milžiniškas kainų kilimas, todėl iš čia ir surenkama. GPM mes nebesurenkame, nes atlyginimai šiandien nekyla. PSD mes daugiau nesurenkame, nes atlyginimai irgi nekyla. GPM lygiai tokiu pačiu principu kaip ir „Sodra“. Man yra keista, kam iš tikrųjų jūs, valdančioji dauguma, atstovaujate tokiu metu. Tai vėlgi šitas projektas yra skirtas tik išimtinai tam tikrai siaurai asmenų grupei. Jeigu čia sekate pasakas, kad padarysime elektrą, nusipirksime elektrinius automobilius ir taip sumažinsime iškastinio kuro vartojimą, arba jūs juokingi esate, arba jūs laikote savo kolegas juokingais.
O kaip jūs galvojate, iš kur jūs gausite elektros? Iš tų pačių trečiųjų šalių, iš kur dabar gaunate. O gal norite pasakyti, čia atsisėsime visi, minsime dviratį ir gaminsime elektrą? Jūs nejuokinkite. Pasakykite man alternatyvą, iš kur galima gauti daugiau elektros šiandien Lietuvai? Iš Lenkijos? Ne. Lenkija mato, kas vyksta su iškastiniu kuru, ir Lenkija visą elektros energiją pasiliks kam? Dabar mes kalbame, sako, gausime iš Skandinavijos. Gerbiamieji, liepos mėnesį, fiksuokite tą datą, elektros patekimas į Lietuvos rinką iš Skandinavijos sumažės apie 12–15 %. Tai jums įvardijo Energetikos ministerija ir pats ministras šiandien apie tai kalba.
Aš iš tiesų dar kartą kreipiuosi į kolegas, aš niekaip nesuprantu, ką jūs darote. Šiandien valstybės remiamų pajamų dydis yra 141 euras, grubiai 90 euro centų, jeigu taip paimsime. Ką tai reiškia? Šiandien pritaikyta lengvata, ar tai kainuos valstybės biudžetui 1 mln., ar 2, ar 3 – ne čia yra esmė. Geriau šiandien skirti tuos 3 mln. butų ūkiams, šeimų ūkiams, daugiabučių namų renovacijai, atliekant renovaciją ir statant saulės baterijas, įrengiant geoterminį šildymą ir taikant kitas modernias sistemas.
Dabar sakote, nusipirks elektromobilius, čia mano kolega aiškina, Remigijau, 50 tūkst. eurų čia nėra kas. Taip, R. Žemaitaičiui tikrai nėra kas, tikrai aš tą automobilį galiu nusipirkti, man problemos šiandien nesudaro. O kur aš su tuo elektromobiliu važiuosiu? Duok Dieve, šiandien nuvažiuosiu iki Kauno arba už Kauno ir mano važiavimas baigsis. Aš stovėsiu 2 valandas, kad man įsikrautų elektromobilis. Tai pirma gal jūs infrastruktūrą išvystykite. Dar kartą sakau, pabuskite iš to projekto, projektas, kaip sakė A. Matulas, labai geras, kolega, bet, deja, netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Matyt, reikės laukti kitų metų arba dar kitų metų, kad šitas projektas pamatytų dienos šviesą. Dar kartą sakau, apskaičiuokite, ką jūs darote. Su restoranais pramovėte, kai patalpų nuomos sąskaitos virto kepsniais ir karbonadais. Andriau, dar kartą sakau, jūs visi balsavote, visos restoranų sąskaitos buvo pagrįstos ir buvo išrašytos ne kaip viešbučių patalpų nuoma, o buvo išrašytos maistui. Lygiai taip pat, tą patį principą darysite ir čia. Net neabejoju, kad kiekviena įmonė, bent kiek loginio mąstymo turintis įmonės vadovas, akcininkas naudosis šiuo dalyku. Sutartys bus pasirašomos su savo darbuotojais, ir viskas. Šitas įstatymas taip bus papildytas.
PIRMININKAS. Laikas. G. Paluckas toliau pasisako.
G. PALUCKAS (LSDPF). Kolegos, aš matau, kad ne visiems mums užtenka, matyt, vizijos gylio ir pločio kai kada įžvelgti technologinius sprendimus, kurie duos labai neblogą pažangą ateityje. Ir nereikia plakti į viena tiek technologinių dalykų, tai yra nuvažiuojamo atstumo, tiek mokestinių dalykų, tiek apskritai pasitikėjimo verslu ir visuomene.
Kalbėdamas apie šį pasiūlymą galiu pasakyti, kad įvairios frakcijos turi arba analogiškų, arba panašių pasiūlymų, stengdamosi skatinti elektromobilių plėtrą tiek privataus naudojimo, tiek komercinės paskirties. Taupydamas mūsų visų laiką aš tiesiog noriu atkreipti esminį dėmesį, kodėl įmonėms taikoma PVM lengvata arba PVM įtraukimas į sąnaudas paskatintų elektra varomo transporto plėtrą labiausiai? Todėl, kad įmonės turi finansinių išteklių, jos planuoja savo komercinę veiklą ir atitinkamai mato komercinę naudą. O mes, individualūs vartotojai, rinkdamiesi elektromobilius, labai dažnai susiduriame su per dideliais pirminiais investiciniais kaštais ir neturime galimybės, paprastai tariant, jų atpirkti komercine veikla.
Todėl kalbant apie įmones, apie juridinius asmenis, mano įsitikinimu, ši paskata leistų elektra varomoms transporto priemonėms plėtotis ir plėstis gerokai sparčiau. Todėl matydamas gerus ketinimus ir turėdamas gal net ir pasiūlymų vis dėlto tam tikrus saugiklius sudėti ne pagal elektromobilio vertę, o pagal paskirtį, kad iš tikrųjų nebūtų tam tikrų piktnaudžiavimų, ką ir kolegos šnekėjo, kad nebūtų individualioms reikmėms naudojama, kaip dažnai pasitaiko, mes žinome iš bendros praktikos, aš vis dėlto būčiau linkęs ir siūlyčiau pritarti teikiamam įstatymo projektui ir paskui jį šiek tiek tobulinti komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau diskusijoje pasisako K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų keista girdėti turbūt pagrindinį dalyką, tai, kad šio projekto autorius yra Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Jis visai neseniai, prisimenate, pandemijos pabaigoje ar piko pabaigoje, kaip čia pavadinsi, skambiai rėžė, ir antraštės buvo tokios, kad įmonės, gavusios subsidijas, įsigijo automobilių. Ir iš tiesų turbūt tai rodo, kad ir premjerės pozicija buvo ganėtinai griežta, kad PVM įskaitymas yra iš tiesų žalinga praktika, ydinga praktika ir to neturėtų būti. Nežinau, kuo tie tyrimai baigėsi, taip nutilo viskas. Galbūt ir yra įstatymo projektas, kuris padėtų tiems kolegoms, bičiuliams iš tų įmonių tų mokesčių už tuos automobilius negrąžinti į biudžetą, mokesčių suma šiandien galbūt tikrai yra didelė.
Bet, kita vertus, kaip ir kolegos minėjo, tų projektų turbūt kiekvienas turime, kaip padėti įsigyti ir atnaujinti parką, ir atsiriboti nuo iškastinio kuro. Projektas galbūt nėra pats blogiausias iš visų, kiek tų diskusijų buvo, tačiau dar kartą pakartosiu, kad turbūt dar labiau keista, kad netgi tos pačios valdančiųjų frakcijos kai kurie kolegos siūlo taip pat projekto nesvarstyti, išbraukti iš darbotvarkės posėdžio pradžioje ir mato kaip grėsmę turbūt jų pačių daugumai.
Taigi, kolegos, norėtųsi, kad negaištume laiko. Pirmiausia jūs, dauguma, susitarkite, kuriems projektams jūs pritariate patys, kuriems nepritariate, ir būtų galima salėje dirbti konstruktyviai. Nes iš tiesų labai labai keistai skamba, kai komiteto pirmininkas sako, kad visas komitetas pritaria, o frakcijos vardu kalbantis A. Vyšniauskas teigia, kad projekto negalima svarstyti, reikia išbraukti iš darbotvarkės ir atidėti neribotam laikui. Taigi iš tiesų klausimų turbūt daugiau nei atsakymų.
Norėtųsi tikėti, kad tai yra tikrai nuoširdus siūlymas, norintis padėti verslui. Tikrai turbūt nemažai kolegų tam pritars, turbūt pritarsiu ir aš, bet turbūt reikėtų išplėsti ir įvertinti Aplinkos ministerijos turimus resursus ir išteklius, ar tikrai tai yra pakankama, nes nuskriausti fizinių asmenų arba nuskriausti juridinių asmenų, kurie iš tiesų šiandien iki šiol negalėjo faktiškai pasinaudoti lengvatomis, nesinorėtų, nesinorėtų, kad tai būtų kažkaip skirstoma.
Todėl tikrai kviečiu apsvarstyti kompleksines priemones ir teikti ne kokius nors atskirus mažareikšmius pasiūlymus, kur 2 mln. eurų tikrai, supraskime, nėra kažkoks didžiulis pokytis Lietuvos biudžete, pokytis būtent transporto sektoriuje. Turbūt reikėtų tikrai platesnių pasiūlymų ir labiau kompleksiškų, tad, kolegos, linkiu kartu su Vyriausybe surasti tuos reikšmingus sprendimus ir tuos pokyčius, kad jie būtų ženklūs, o ne tik popieriniai. Ačiū.
PIRMININKAS. K. Masiulio nebuvo. Dabar dėl motyvų. Jeigu ministras dėl projektų žada kalbėti, čia nebus nei replika, nei dėl vedimo tvarkos. Dėl motyvų reikia užsirašyti ir pirmas užsirašė A. Bagdonas. Aš supratau, kad jūs norite kalbėti dėl motyvų. (Balsas salėje) Gerai. Labai trumpai patikslinkite.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Kęstutis užsiminė, ar Aplinkos ministerijoje yra resursų fiziniams asmenims remti. Praeitą savaitę iš Europos investicinio banko gauta 50 mln. eurų elektromobilių parkui.
PIRMININKAS. Dabar motyvai. A. Bagdonas – už.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, dabartinis automobilių pridėtinės vertės mokesčio apskaitos reguliavimas neatitinka mūsų regiono realijų. Estijos, Latvijos įmonės, perkančios, pabrėžiu, visus automobilius, gali PVM įskaityti į apskaitą, o Lietuvoje 2022 metais įsigaliojo pataisa, draudžianti įtraukti į apskaitą lengvuosius automobilius, kuriuos įsigyja įmonės, taip įmonės už juos turi mokėti daugiau.
Nepasitikėjimo verslu laikai tikrai Lietuvoje seniai baigėsi ir turime skatinti mūsų verslus investuoti į ekologišką plėtrą. Valstybei aktyviai plečiant elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą kartu svarbu skatinti žmones rinktis aplinkai draugiškesnes transporto priemones. Galiausiai V. Putino pradėto karo Ukrainoje kontekste dar svarbiau investuoti į elektromobilių plėtrą Lietuvoje. Taip tikrai mažintume iškastinio kuro priklausomybę nuo valstybių, kurias valdo diktatoriai.
Džiaugiuosi, kad pateikimo stadijoje tiek valdančioji dauguma, tiek opozicijoje dirbantys Seimo nariai pritarė šiam įstatymo projektui. Taip pat noriu padėkoti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui ir visam komitetui, kad matė šio įstatymo projekto prasmę.
Baigdamas noriu atkreipti dėmesį, kad visos lėšos, kurios Aplinkos apsaugos ministerijoje buvo numatytos skirti juridiniams asmenims, bus perskirstytos būtent fiziniams asmenims, nes įmonės, kurios PVM galėtų įtraukti į apskaitą, tikrai sutaupytų nemažą pinigų sumą ir taip atnaujintų savo elektromobilių parką.
PIRMININKAS. Laikas.
A. BAGDONAS (LSF). O fiziniams asmenims būtų numatytas papildomas finansavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Aš noriu akcentuoti, kad aš nesu prieš elektromobilius ar prieš elektromobilių atėjimą. Aš sakau, kad elektromobilis yra rožinė svajonė, kurią, matyt, mes pamatysime po 10 ar 20 metų, ypač to, kas dabar vyksta Ukrainoje, Rusijoje ir Europos Sąjungoje, kontekste – greičiausiai dėl elektromobilių sustoja viskas bent jau dvejiems trejiems metams.
Bet koks projektas yra teikiamas? Išbraukiama tik išimtinai viena skirtinga grupė, plius mes tuojau vėl nagrinėsime automobilio mokestį. Aš nesuvokiu, man neina net paaiškinti: jeigu mes sakome, kad Lietuvoje norime pašalinti senus automobilius, taršius automobilius, kaip sako, tai sumažinkime PVM senesniems automobiliams, duokime lengvatą automobiliams, kurie yra 5–7 metų, taip, kaip yra įmonėms ir verslui reinvestuoti, kai tu gali naudoti pinigus, o jūs darote priešingai. Aš suprantu, kad yra kelių žmonių noras, iš tikrųjų sveikinu, kad jūs atstovaujate tiems keliems žmonėms ir tai grupei, tai yra iš tikrųjų sveikintina. Man labai malonu matyti, kad kolegos viešai nebijo to pripažinti, tai yra sveikintinas dalykas, kai kiti ten bando meluoti, apgauti ar kažką daryti, bet iš esmės šis projektas neišsprendžia nieko. Jeigu mes norime siekti, kad būtų sumažintas užterštumas ar kiti panašūs dalykai, ne šitais dalykais reikia eiti. Kai kolega dabar sako, reikia pasitikėti verslu, taip, verslu reikia pasitikėti, čia juk nieko nebus nusikalstamo, nieko kriminalinio. Čia tiesiog elementarus teisinis dalykas, kai kiekvienas įmonės teisininkas arba advokatas įmonei arba fiziniam asmeniui patars, kaip apeiti šitą projektą. Čia jokių problemų nėra. Čia viskas teisėta.
Bet mes tada klausiame, o ką mes gauname iš to, ką gauna eilinis Lietuvos gyventojas ir ką iš to gauna valstybė? Ogi valstybė absoliučiai nieko negauna. Toliau turėsite senus automobilius, toliau turėsite seną parką. Jūs šiandieną duokite 3 mln. į biudžetą seniems automobiliams atnaujinti, jūsų parkas bus naujesnis iš karto. Ar jūs negalvojate apie šitą dalyką? Susėskite vieną kartą, pagalvokite, valdančioji dauguma. Jūs ten taryboje susirinkite nors kartą per metus. Panašu, kad vienas daro viena, kitas daro kita. Šiandien konservatoriai siūlo išbraukti projektą, liberalai siūlo palaikyti. Ar jūs bent susėdote, pasišnekėjote? Laikas.
PIRMININKAS. Laikas. Teisingai. Šiam projektui skirtas laikas baigėsi. Balsuosime nustatytu laiku.
10.46 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5202(3), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5200(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 211, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5201(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 1-8.1, 1-8.2, 1-8.3 klausimų paketas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų projektas Nr. XIIIP-5202(3) ir du lydimieji. Išklausysime Aplinkos apsaugos komiteto išvadas dėl visų projektų. Kai kur šis komitetas buvo kaip pagrindinis, kai kur kaip papildomas. Pranešėja tai pažymės.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą kaip pagrindinis svarstė dviejuose posėdžiuose. Buvo organizuoti taip pat du klausymai. Buvo registruota 14 Seimo narių grupės pasiūlymų, jie jau integruoti į projektą. Visiems komitetas pritarė vienbalsiai. Todėl prašytume atsižvelgti į komiteto nuomonę, kad neiškraipytume aukcionų rengimo ir skatinimo modelio, jis yra integruotas nemažai straipsnių.
Taip pat komitetas svarstė kaip papildomas Energetikos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jam buvo pritarta bendru sutarimu. Ir kaip papildomas svarstė Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą. Jam taip pat buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar Ekonomikos komiteto išvados. Taip pat dėl visų trijų projektų prašysiu. Pateiks G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projektą. Įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausybės pastabas, siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui.
Taip pat kaip pagrindinis Ekonomikos komitetas svarstė Energetikos įstatymo 21 straipsnio pakeitimo projektą ir vienbalsiai pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Taip pat komitetas, kaip pagrindinis, svarstė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą. Įvertinęs visas pateiktas Vyriausybės ir Teisės departamento pastabas, taip pat bendru sutarimu siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkui. Atrodo, viską pasakėte.
Dabar diskusija. Vienintelis diskutuoti užsirašęs yra D. Kreivys. Kviečiu į tribūną.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šiandien mes aptarėme tikrai neeilinę temą Lietuvos energetikos istorijoje. Svarstome pirmo jūrinio parko Lietuvoje statybos įstatymą. Tai ypač svarbus energetikos projektas tiek energetinio savarankiškumo, tiek nacionalinio saugumo prasme. Kaip žinote, Lietuva negali šiandien patenkinti savo energetikos poreikių, didžiąją dalį elektros importuojame, 20–35 % tiktai pasigaminame patys ir apie 70 % ateina iš kitų šalių. Jei žiūrėtume, kaip minėjau, į energetinį saugumą, taip tęstis ilgai negali, nes šiandien elektros energijos tiekimas tampa vis labiau frakcionuotas, nes daug atominių elektrinių Vokietijoje, kitose šalyse yra uždaromos, anglys yra išbraukiamos, negaminama elektra iš anglių, taigi elektros energijos stygius reikšmingai didina kainas visoje Europoje.
Šiandien matome, kokios yra kainos. Pagrindinė kainų augimo priežastis yra tai, kad Vokietija uždarė savo atomines elektrines, toliau jas uždaro (paskutinės trys yra likusios) ir atsisako anglių. Lietuvos kaina važiuoja paskui Vokietiją. Didelė tikimybė, jeigu mes per artimiausius penkerius metus neišvystysime normalios savo elektros energetikos sistemos, bus bėda, kad ne tik bus aukšta kaina, bet neturėsime visai elektros energijos. Čia išeitis yra saulės ir vėjo energetika, o vėjo energetika jūroje turi turėti ypač didelę reikšmę.
Pagal Europos Sąjungos jūrinio vėjo strategiją Baltijos jūroje iš viso yra numatoma instaliuoti 93 gigavatus elektros energijos. Tai viena palankiausių jūrų pasaulyje, nes ji nėra gili, o vėjo greitis yra didelis, todėl mes Lietuvoje turime galimybę instaliuoti beveik 3 gigavatus gamybos jūroje – iš esmės tai išspręstų mūsų visas problemas. Būdami jūrinė valstybė… Kartu esame jūrinė valstybė, todėl turime išnaudoti savo jūros šelfą.
Pirmas projektas yra 700 megavatų. Galią apibrėžia mūsų sinchroninės jungtys su Lenkija, todėl mes galime daryti tik tokio dydžio parką, visi kiti parkai bus tokio paties dydžio – 700 megavatų, sujungti su krantu 700 megavatų galios kabeliais.
Įstatymų pakeitimai sukurs aiškią ir skaidrią parko vystymo atrankos ir paramos schemą. Numatoma, kad vystytojų atranka prasidės kitų metų rugsėjo mėnesį, tai yra maždaug po pusantrų metų. Energetikos ministerija jau pradėjo parengiamuosius darbus tam, kad aukcionas vyktų sklandžiai. Šiuo metu yra atliekami specialiųjų teritorijų planavimo veiksmai, atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, suplanuoti vėjo greičio, jūros dugno tyrimai ir kiti reikalingi tyrimai ir studijos. Iš viso reikia atlikti 13 įvairiausių didelės apimties tyrimų.
Konkurso dalyviai, jeigu kalbėtume apie aukciono mechanizmą, varžysis dėl skatinimo apimties, dėl vadinamojo CFD, contract for difference. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kuomet kaina yra aukštesnė, sumoki… negu pasiūlei į fondą, kai yra žemesnė – tau iš fondo sumoka. Tačiau yra sutarta, kad galima paramos konkurso metu neimti ir netgi primokėti valstybei. Tai yra naujausios tendencijos, jas turime Danijoje, Škotijoje ir panašiai. Paskutinės pataisos, kurias dabar atnešėme, leidžia neprašyti paramos ir dar primokėti valstybei. Mes tikimės, kad greičiausiai turėsime tokį variantą, kad ne paramos prašysime, o mums primokės už parko statybą.
Noriu pastebėti, kad vėjo elektrinės jūroje būtų pastatytos maksimaliai… maksimalus terminas yra šešeri metai – bet kuriuo atveju 2028 metais vėliausiai jau turėsime pirmą elektrinę. Planuojama, kad antrosios elektrinės statybos turėtų prasidėti po metų, vadinasi, mes tą procesą ir toliau judinsime, kad jis nesustotų.
Kviečiu pritarti Aplinkos apsaugos komiteto patobulintam įstatymo projektui, nes tai, kaip minėjau, yra vienas svarbiausių energetikos projektų šiais metais. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dabar dėl motyvų pažiūrėsime. Dėl pasiūlymų, suprantama, bus per balsavimo intervalą apsisprendžiama. Apskritai logiška motyvus sakyti po to, kai bus apsispręsta dėl pasiūlymų. Baigiame su šiuo projektu.
10.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1435 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1435. Pranešėjas – komisijos pirmininkas A. Vinkus. Bus šio projekto svarstymas ir priėmimas. Ar pageidauja gerbiamas A. Vinkus dar ką nors sakyti? Gal jau viskas yra pasakyta. Prašom į tribūną. Turite galimybę eiti į tribūną ir dar pasakyti ką nors papildomai, jeigu komisija dar ką nors svarstė.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pirmininke, labai ačiū už suteiktą žodį.
Kiekvienos valstybės pamatas yra jos istorija, žmonės, iškilios asmenybės. Mes visi kartu kuriame Lietuvos istoriją ir puoselėjame demokratiją. Savo aplinkoje pažįstame ir gerbiame dorus, sąžiningus ir Lietuvai atsidavusius žmones, kurie savo darbais stiprina valstybingumą, demokratiją ir parlamentarizmą.
Lietuvos žmonės džiaugiasi, kad mūsų tauta turėjo išskirtinę galimybę visą dešimtmetį Prezidentu V. Adamkumi didžiuotis kaip savo lyderiu, tiesiogiai pajusti aukštos politinės, dvasinės kultūros ir tolerancijos valstybės vadovo dvasią. Mes tuo metu mokėmės iš V. Adamkaus valdymo meno, elgesio kultūros, šiltų ir nesavanaudiškų žmonių tarpusavio santykių puoselėjimo.
R. Dž. Durbinas, lietuvių kilmės politikas, Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius, aktyviai rėmė ir remia Lietuvą visais svarbiausiais klausimais. R. Dž. Durbinas tvirtai rėmė Lietuvą, kai ji siekė įtvirtinti valstybės nepriklausomybę, siekė tarptautinio diplomatinio pripažinimo, nuolat padėjo plėtoti Lietuvos ir JAV valstybinius ryšius bei padėjo Lietuvai integruotis į pasaulio valstybių bendriją.
Aukščiausiu Seimo apdovanojimu – Aleksandro Stulginskio žvaigžde siekiama įvertinti Lietuvos ir užsienio fizinių ir juridinių asmenų laimėjimus ir indėlį, puoselėjant parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjas. Šiandien istorinė diena, kai mes pirmą kartą turime garbę ir galimybę aukščiausią Seimo apdovanojimą suteikti šioms dviem iškilioms asmenybėms.
Tiek norėjau pasakyti ir savo pasisakymą baigiau.
PIRMININKAS. Dėkui. Dar kartą gana išsamiai viską pristatėte. Jūs pats užsirašėte dėl motyvų, bet turbūt nekalbėsite, nes iš tribūnos viską pasakėte. Prieš kalbančių nėra. Svarstymo stadiją mes tuo ir baigsime. Balsavimas bus atitinkamai per iš anksto numatytą laiko intervalą.
10.59 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1431 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1431. Pateikimas. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Prašom į tribūną.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jį inicijavo pati Lietuvos radijo ir televizijos komisija.
Pakeitimo esmė buvo padiktuota gyvenimo, kadangi susidarė paradoksali situacija, kai Vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad tuo metu komisijoje dirbę asmenys formaliai neturėjo teisės balsuoti, nes jie turėjo tam tikrų sutartinių įsipareigojimų Vilniaus universitetui, kuris, pasirodo, turi radijo licenciją, nors tas radijas skirtas išskirtinai studentams, tai yra vidaus naudojimui, taigi jie neva buvo susiję su transliuotoju, todėl jų balsas nebuvo įskaitytas. O ten buvo tokia labai svarbi ir rimta byla užkardant tuo metu buvusį pavojų, kai buvo išjungti tam tikri transliuotojai mums nedraugiškų šalių.
Tai ir yra siūloma, kad asmenys, einantys pareigas komisijos prižiūrimų ūkio subjektų valdymo organuose ir esantys šių ūkio subjektų dalyviai, taip pat komisijos nariai negali būti susiję darbo santykiais su komisijos prižiūrimais ūkio subjektais; komisijos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip tai apibrėžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, darbo santykiais susiję su komisijos prižiūrimais ūkio subjektais, eina pareigas komisijos prižiūrimų ūkio subjektų valdymo organuose arba yra šių subjektų dalyviai.
Taip pat siūloma įtraukti galimybę komisijos nariams dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą ir gauti autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. Lygiai ta pati nuostata galiotų ir komisijos pirmininkui, ir pavaduotojui. Jeigu turite kokių klausimų, mielai atsakysiu.
PIRMININKAS. Matome, kad klausimų Seimo nariai turi. R. Šarknickas pirmiausia.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). R. Šarknickas užsiėmęs.
PIRMININKAS. Jeigu nėra, tai praleidžia tą galimybę. S. Tumėnas klausia.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas komiteto pirmininke, ačiū už pristatymą. Bet kirba toks nerimas. Ar mes neatidarome savotiškai Pandoros skrynios? Kaip prisimenate, čia prieš porą savaičių suteikėme teisę akademinės etikos kontrolierei dirbti ir savo tiesioginį darbą, ir dalyvauti projektuose, kuriuos turėtų kontroliuoti. Ar nebus čia paleidžiama tokia, atidaroma Pandoros skrynia, kad visose paeiliui dabar tarnybose tokią pedagoginio darbo galimybę suteiksime? Tarsi dėl kūrybinio niekas neprieštarauja, bet, pavyzdžiui, pedagoginis darbas ir panašiai… Kaip jums atrodo? Ar tada visose institucijose reikia peržiūrėti ir jų vadovams leisti dirbti? Tai tokia mano abejonė, norėčiau, kad atsakytumėte.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas kolega. Aš tik priminsiu, kad jūs dalyvavote posėdyje, kuriame LRTK pristatė šiuos siūlymus, ir ten jūsų abejonių kažkaip mes neišgirdome. Aš teikiu ne savo asmeninę nuomonę, o komiteto suformuluotą ir bendru sutarimu priimtą nuostatą teikti šio įstatymo projektą Seimui. Tai tokia detalė.
O tai, kad jūs galvojate arba siūlote būdamas mokslų daktaras ir daugelį metų pats pedagoginį darbą dirbęs tą galimybę atimti žmonėms, kurie dirba valstybės tarnyboje, keistai skamba, be jokios abejonės. Aš niekaip nematau sąsajų, kuo galėtų būti pavojinga, sakysim, šios komisijos nario veikla dirbant pedagoginį darbą ir kontroliuojant įstaigas, kurios turi būti kontroliuojamos. Aš šiandien ir perskaičiau, kad jeigu tie žmonės yra susiję su tais ūkio subjektais, kurie yra kontroliuojami, be jokios abejonės, jie negali būti komisijos nariais. Čia ir yra visa esmė.
O ta keista situacija, kai žmogus, dirbantis universitete, sakysime, valandininkas, žargoniškai kalbant, yra traktuojamas kaip dirbantis įstaigoje, kuri turi neva licenciją, nors, sakysime, jis dirba visiškai kitame fakultete ar apskritai neturi jokių sąsajų su toje įstaigoje veikiančia radijo stotimi. Kaip aš ir paminėjau, ta aplinkybė sukėlė tam tikrą visišką paradoksą, kai valstybės interesai buvo žemiau traktuoti negu to asmens atskaitomybė arba darbas institucijoje, kuri formaliai turi licenciją, nors tas žmogus neturi nieko bendro nei su ta licencija, nei su jos valdymu. Taigi aš nemanau, kad reikia drausti žmonėms dirbti intelektinį darbą, juo labiau tokio lygmens, kai pastangos būtų naudingos ir aukštosios mokyklos studentams. Galbūt, jeigu tai yra akademinės etikos komisija ir pirmininko kalba, yra tiesioginė sąsaja, tai tuomet galima apie tai ir galvoti, bet šiuo konkrečiu atveju tikrai nemanau, kad čia būtų koks nors pavojus.
PIRMININKAS. Ačiū. Aš tik perspėsiu Seimo narius, kad nebūtų vaikščiojama pranešėjo erdvėje. Vyksta transliacija. Jeigu reikia prieiti prie Sekretoriato, galima apeiti aplinkui.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kolega apsirengęs, nieko tokio.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Nekrošius. Nėra. M. Ošmianskienė. Nepageidauja klausti. Ir A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Suprantu, kad dabar jūs visas projekto klaidas mėginsite nurašyti
komiteto darbui, bet, matyt, komiteto pirmininkui reikėtų daugiau
atsakomybės prisiimti. Žiūrint į projektą, tai tų spragų yra labai
nemažai ir LVAT’o sprendimas yra įgyvendinamas iš dalies. Bus tikrai
labai lengva apeiti tą siūlomą reguliavimą, pavyzdžiui, sudarant
ne darbo sutartis, ne autorines sutartis, o tiesiog paslaugų teikimo
sutartis. Koks nors geras prodiuseris, tarkime, dirbantis LRT, sudarys
paslaugų teikimo sutartį su LRT, atsisakys darbo arba autorinės
sutarties ir puikiausiai galės dirbti LRTK kaip nepriklausomas asmuo.
Tai, matyt, tokių spragų neturėtų būti. Kitas dalykas, kaip jūs planuojate
tokias spragas šalinti?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū už jūsų pastebėjimą. Jeigu iš tikrųjų yra pavojus tokioms spragoms būti, tai mes bendromis pastangomis, turbūt ir su jūsų pagalba, tas spragas užtaisysime. Bet aš kalbu apie tą situaciją, kuri yra iškilusi dabar komisijoje, ir apie tą, sakysime, įvykusį faktą, kur tikrai nėra nieko bendro su jūsų paminėtu pavyzdžiu, nes jis yra grynai hipotetinis. Bet kuriuo atveju, jeigu kiltų kokių nors klausimų apie vieno ar kito asmens santykį su kontroliuojama įstaiga, aš manau, kad ir pati komisija reaguotų, ir mes kaip parlamentinės kontrolės objektas taip pat tą padarysime. Taigi tikrai prašyčiau neprieštarauti dėl šito įstatymo projekto pateikimo, o mes tada kreipsimės į Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagalbos ir konsultacijų, jeigu mums pritrūks juridinių žinių. Manau, kad ir Teisės departamentas taip pat atkreips dėmesį. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar laiku nespėjo R. Šarknickas, bet kadangi mes irgi anksčiau svarstome, tai prašau, galite paklausti. Tuoj įjungs Sekretoriatas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano taip pat buvo panašus klausimas, šiek tiek susijęs su kolegės Agnės, tai turbūt nekartosiu. Bet aš noriu atkreipti dėmesį, gerbiamas kolega, kad komitete paties tokio svarstymo nebuvo, nes dabar mes tik girdime pateikimą. Užuominų tam tikrų, aišku, buvo kažkokių, bet pats svarstymas… Jeigu sėkmingai pereis pateikimą, tik tada ateis pats svarstymas.
Dar norėčiau aš jūsų paklausti. Vis dėlto vis tiek yra atkreiptinas dėmesys dėl pačios darbo kokybės ir panašiai, apie ką kolega Stasys užsiminė, kad galbūt ta Pandoros skrynia vis tiek veikia ir nori nenori priveda prie tam tikrų dalykų, kur paskui dalis biurokratų ar darbuotojų būna nepatenkinti dėl tam tikrų komisijos narių darbo atlikimo kokybės ir panašiai. Nesakau, kad tai yra nekompetentingi žmonės ir panašiai, aš tikrai džiaugiuosi jais, bet patys iš Seimo mes reikalaujame kokybės, iš kitų organizacijų, įstaigų ar komisijų. Ar tai nepadarys taip, kad ta kokybė kris, nes vis dėlto tai yra vienas iš pagrindinių darbų, o dirbti susijusį darbą su menu ir panašiai, aš manau, yra du skirtingi dalykai. Viena rašyti knygą, o kita reikštis scenoje, eiti repetuoti darbo metu ar po darbo, bet apkrova jau automatiškai užauga žmogui ir panašiai. Aš norėčiau jūsų paklausti dėl pačios tos kokybės ir Pandoros skrynios. Ačiū.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas komiteto pirmininko pavaduotojau. Išties, prisipažinsiu, nelabai supratau jūsų klausimo, bet pamėginsiu tą mintį kažkaip sugrąžinti. Atsakysiu į jūsų komentarą, kad mūsų komitete nebuvo svarstymo. Taip, formaliai svarstymo stadija dar bus, jeigu mes po pateikimo pritarsime. Nesu tikras, ar jūs dalyvavote posėdyje. Iš tikrųjų posėdžio metu LRTK labai išsamiai pristatė šį klausimą. Ir tikrai, įskaitant ir visą tekstą, ir visus kitus niuansus, dar sykį kartoju, jie buvo priimti bendru sutarimu. Todėl šiandien aš čia stoviu komiteto vardu pateikdamas šį įstatymo projektą.
Dėl metamų tokių hipotetinių abejonių dėl komisijos narių nekompetencijos ar panašiai, tai aš priminsiu, kad kiekvienas komisijos narys tikrai yra deleguojamas tam tikrų institucijų. Prieš juos paskiriant turbūt niekas neturi abejonių, nes už juos yra balsuojama vienoje ar kitoje institucijoje, įskaitant ir Seimą, kuris taip pat teikia savo kandidatus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar atsakėte į visus klausimus. Gerbiama A. Širinskienė, aš matau, galės kalbėti prieš ir pasakys viską, ką nori. Dėl vedimo tvarkos? Tada prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš, kolegos, dėl vedimo tvarkos, nes komiteto nariai, net du, dabar sako, kad komitete nebuvo svarstyta. Projektas yra registruotas komiteto vardu. Aš siūlau tikrai frakcijos vardu paimti pertrauką ir išsiaiškinti, kas ten per svarstymai vyko ar nevyko komitete, nes jeigu yra be komiteto žinios registruotas projektas, tai čia kriminalas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš…
PIRMININKAS. Aš atsakysiu šiek tiek, pranešėjau. Kaip jūs žinote, komitetas nėra tas subjektas, kuris gali registruoti projektus. Projektus registruoja Seimo nariai. Jeigu manote, kad kurio nors registravusio parašas suklastotas, žinoma, galite kreiptis kur nors, bet komitetas svarstys po to. (Balsai salėje) Jūs man raskite Statute straipsnį, kuriame yra registravimai komiteto teikimu, kur komitetas yra kaip subjektas. (Balsas salėje)
Aš pasakiau tiksliai, bet, žinoma, yra didesnių žinovų už mane. Matyt, vienas iš jų – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Tikrai, pirmininke, nenorėčiau su jumis ginčytis dėl Statuto žinojimo daugiau ar mažiau, bet kur yra problema? Tai yra Kultūros komiteto pirmininko vardu teikia komiteto pirmininkas. Pažiūrėkite įstatymo projektą, ant kurio pasirašė. Dabar komiteto nariai sako, kad buvo tiktai pristatyta tokia idėja, komitetas nepritarė ir nebalsavo už tai, kad toks projektas būtų teikiamas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Žiūrėkite. Mieli ponai, labai paprasta yra atsukti Kultūros komiteto posėdžio įrašą (galima ir čia sėdint, jūs turite tam tikrus ir įrankius) ir pasižiūrėti, ar yra komiteto teiktas protokolas. Tai yra labai paprasta. Jeigu jūs darote dėl to visišką tokią… Jums turbūt tikrai trūksta veiklos, miela ponia Agne. Iš tikrųjų aš jus patikinu, kad šis klausimas buvo pirmiausia LRTK inicijuotas, ir mūsų pareiga yra atsiliepti į mūsų kontroliuojamos įstaigos arba prižiūrimos įstaigos poreikius. Tuo labiau šių dienų kontekste, kai būtent šiai komisijai yra suteikti labai svarbūs įgaliojimai, būtent ta komisija turi turėti garantijas, kad, priėmusi vieną ar kitą sprendimą, ji nebus apskųsta teisme ir nebus atšaukti jos sprendimai, kai yra blokuojamos Rusijos, Baltarusijos ir visų kitų vietoje taip pat veikiančių antivalstybinių ir visokių kitokių radijo ar televizijos stočių veikla. Taigi aš manyčiau, kad šis klausimas nėra joks pramogos dalykas, yra būtinas.
Seimo Kultūros komiteto kolegoms iš opozicijos sakau, kad tikrai nelabai teigiamai jūs mane nustebinote, nes dėl to daryti tokius dalykus tiesiog yra nesolidu. Bet mes tikrai tai aptarsime komiteto posėdyje ir, aš manau, viskas bus gerai.
O komiteto vardu yra ne pirmas teikiamas toks projektas, įskaitant ir rezoliuciją, mieli ponai, už kurią jūs visi balsavote praėjusio posėdžio metu. Lygiai taip pat komiteto vardu buvo registruotas nutarimo projektas, rezoliucija ir buvo balsuota čia, Seime, ir niekam nekilo jokių klausimų. Aš labai tikiuosi, kad mano buvimas tribūnoje nesutrikdys jūsų ir netaps priežastimi nepriimti šio įstatymo projekto po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes labai plačiai aptarėme tą projekto registravimą, todėl aš dar kartą akcentuoju, kad projektus registruoja Seimo nariai, Vyriausybė arba Respublikos Prezidentas. Žinoma, aiškinamajame rašte gali būti pažymėta, kad projektui pritarta komitete ir panašiai. Toliau. Seimo nariai, kurie eina tam tikras pareigas, pasirašydami tikrai gali nurodyti tas pareigas. Aš, pavyzdžiui, pasirašydamas pasirašau, kad teikia Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas. Bet vis tiek šiuo atveju teikimo teisė yra kaip Seimo nario. Jeigu yra kokių nors abejonių, ar komitetas buvo, ar nebuvo apsvarstęs, ar teisingai parašyta, žinoma, bendra tvarka galima kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu čia yra kokių nors pretenzijų komiteto pirmininkui. Tai tikrai netrukdo mums apsispręsti, nes projekto autorius yra aiškus, jo parašo tikrumu niekas neabejoja. Dėl motyvų… Dėl vedimo tvarkos – dar vis tiek R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū už suteiktą žodį. Aš vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį, kad komiteto pirmininkas nepainiotų tam tikrų dalykų – darbo su kitomis valstybėmis, Rusija ir Baltarusija, ir pramogomis, antru darbu su menu. Tai yra du skirtingi dalykai. Čia ne apie tai kalbama.
Kitas dalykas, kad Kultūros komiteto darbotvarkėje buvo šis klausimas prie kitų klausimų pridėtas, bet darbotvarkėje nebuvo.
PIRMININKAS. Kolegos, jūs komitete išsiaiškinsite.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tiesiog norisi tiesos.
PIRMININKAS. Tikrai prašom nevelti viso Seimo į jūsų vidinius dalykus.
Dabar motyvai. A. Širinskienė kalba prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Kolega posėdžio pirmininke, tikrai gaila, kad jūs neskaitote įstatymų projektų, bet aš staiga dabar skaitau: Visuomenės informavimo įstatymą pateikia, kaip rašoma sistemoje, Kultūros komitetas. Kai skaitau apačioje projekto, aš matau, kad komiteto vardu teikia Kultūros komiteto pirmininkas. Vadinasi, dėl projekto turėjo būti balsuota komitete. Greičiausiai to dalyko nebuvo. Tai vienas dalykas.
Komitete yra krūva spragų, kurios tikrai garbės nedaro ir sukuria galimybes prodiuseriams ar kokiems nors kitiems televizijos ar radijo laidų, ar kitų žiniasklaidos priemonių darbuotojams apeiti esamą reguliavimą. Aš dar kartą frakcijos vardu prašau pertraukos ir prašau dėl to balsuoti.
Kitas dalykas, jeigu vis dėlto bus nepritarta dėl pertraukos, siūlau nepritarti ir pačiam įstatymo projektui ir išsiaiškinti, kas vis dėlto vyksta Kultūros komitete, kur pirmininkas tikrai nesugeba užtikrinti, kad visi komiteto nariai žinotų ir galėtų pasakyti savo žodį balsuojant dėl komiteto vardu teikiamų projektų. Taip buvo, ir tai sistema rodo, tikrai ne pavienio Seimo nario iniciatyva. Įrašas aiškiai rodo, kad teikėjas yra Kultūros komitetas, o ne Seimo narys.
PIRMININKAS. P. Gražulis nebenori kalbėti už.
Yra oficialus, kaip suprantu, Regionų frakcijos siūlymas balsuoti dėl pertraukos. Patikslinkite, kokios trukmės pertraukos prašote? (Balsai salėje) Iki kito posėdžio. Taip, teisėtas siūlymas, nepaisant to, ką mes manytume dėl išsakytų argumentų. Balsuojame dėl pasiūlytos pertraukos iki kito posėdžio.
Už pertrauką 28, prieš – 24, susilaikė 4. Kadangi čia reikia tik penktadalio, didele balsų persvara pritarta. Sekretoriate pasitikslinome, kad yra komiteto protokolo išrašas, komitetas svarstė, manau, dėl tų aplinkybių, jeigu dar kam nors kažkas neaišku, galėsite išsiaiškinti. O Sekretoriatui aš dar akcentuosiu, kad neturėtų būti registruojama tokiu įrašu – komiteto vardu. Čia jau Sekretoriato kaltė. Tiesiog registruoja Seimo nariai arba Prezidentas, arba Vyriausybė. O aiškinamajame rašte galima pažymėti, kad komitetas pritarė, ir taip toliau. Komitetai ar komisijos nėra įstatymų iniciatyvos teisę turintys subjektai. Gali visi komiteto nariai pasirašyti, žinoma, tada matysime, kad registruoja visas komitetas.
Dėl šio projekto tuomet bus tęsiama popietiniame posėdyje, ten liko tik balsavimas. Dar turime šiek tiek laiko, vieną projektą galime paimti iš vakarinio posėdžio.
11.21 val.
Darbo kodekso Nr. XII-2603 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1093 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1093. Pranešėja – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Sveiki, kolegos. Teikiu Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo metu Darbo kodekso 138 straipsnis numato, jog papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę), tokia lengvata yra taikoma, tai yra vadinamieji mamadieniai arba tėvadieniai, asmenims, kurie augina du ir daugiau vaikų iki 12 metų, taip pat lengvata taikoma, jeigu yra auginami neįgalūs vaikai iki 18 metų. Tėvai, auginantys vieną vaiką, galimybės naudotis šia lengvata iš viso neturi. Pastebėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, jeigu šeimoje auga du vaikai, antras vaikas netenka teisės į tėvų papildomą poilsio dieną, skirtą praleisti kartu, kai vyresniajam broliui ar seseriai sukanka 12 metų. Tai iš tikrųjų yra ydinga, todėl mano teikiamame projekte pirmiausia yra akcentuojama tai, kad net auginantiems vieną vaiką, ypač kai augina viena mama ar vienas tėtis, būtų tikslinga taikyti analogišką lengvatą.
Turiu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad dar lapkričio mėnesį kolega S. Skvernelis pateikė projektą dėl to paties straipsnio. Jame numatė, kad ši lengvata turi būti taikoma auginantiems vaikus iki 16 metų. Ne iki 12 metų, o iki 16 metų. Tam projektui buvo pritarta. Todėl ir mano projekte amžiaus riba yra didinama nuo 12 iki 16 metų, tačiau pagrindinis akcentas yra vienas vaikas.
Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Teisės departamento išvadoje dėl S. Skvernelio projekto ir buvo pažymėta, kad tokios lengvatos netaikymas auginantiems vieną vaiką yra diskriminacija šeimų atžvilgiu ir toks reguliavimas nedera su konstitucingumu. Lygiai tokią pačią išvadą pateikė ir Vyriausybė, gruodžio mėnesį teikdama išvadą dėl S. Skvernelio projekto. Be to, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas M. Lingė diskusijų metu taip pat pažymėjo, kad lengvatos netaikymas auginantiems vieną vaiką traktuotinas kaip diskriminacija. Esant tokiai situacijai, manau, tikrai tikslinga būtų mums pritarti.
Beje, Trišalėje taryboje svarstant S. Skvernelio išvadą buvo kalbama daugiausia apie šeimas, kurios turi vieną vaiką, ir Trišalėje taryboje buvo pritarta, kad reikėtų peržiūrėti dviejų šalių reglamentavimą, tai yra profsąjungų ir Vyriausybės. Be abejo, verslas, aišku, šiems pasiūlymams tiek dėl amžiaus ribos, tiek dėl vieno vaiko šeimoje nepritarė. Tiek trumpai apie projektą.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar penki Seimo nariai pageidauja jūsų paklausti. A. Sysas – pirmasis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Techninis prašymas, gerbiamas posėdžio pirmininke, kai rytinėje darbotvarkėje imami klausimai iš popietinės, reikėtų iš anksto įspėti, nes kiti paprasčiausiai net nespėja užsirašyti, ir aš atbėgau čia. Paprasčiausiai visiems, ypač tiems, kurie užsirašė, būtų maloniau iš anksto žinoti.
O mano klausimas dėl finansų. Ne viską girdėjau, kol bėgau čia, gal ir atsakėte, kad ir Trišalėje taryboje svarstėte. Kiek biudžetui atsieitų jūsų pasiūlymai? Maždaug.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Matote, aš šiandien dalyvavau radijo laidoje. E. Radišauskienė, atstovaujanti verslui, pasakė, kad tai atsieitų, turint omenyje, jeigu iki 16 metų padidintume, kaip S. Skvernelio ir mano… ir imtume vieną vaiką, kainuotų, bendra suma išeitų apie 90 mln. Bet mano akcentas yra, kaip girdėjote (verslas skaičiuoja kaip verslas), šeimos su vienu vaiku. Jeigu jau komitete svarstant manytų, kad 16 metų riba yra per daug, aš su tuo tikrai sutikčiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Aš būsiu labai sąžiningas, gerbiama Rimante. Aš kategoriškai prieš šį projektą, nors pats auginu du vaikus. Mano galva, tokie projektai… Iki 12 metų dar tikrai, bet yra iki 16 metų. Iš rinkos išimti žmones vienai dienai ar dviem valandoms nėra logikos.
Apie skaičius jūs pasakėte, tai yra kosminiai skaičiai – 90 mln. Kaip jūs galvojate, iš ko tie skaičiai arba kaip tie skaičiai turėtų būti dengiami verslo sąskaita? Nes iš verslo aš žinau paprastą dalyką, tokie mamos ir tėtės dažniausiai bus įforminami 0,75 etato ir slenkančiu grafiku. Taip žmonės uždirbs minimalią mėnesio algą, o ne vidutinę, nes jūs puikiai žinote, slenkantis grafikas žmones veda prie skurdo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Remigijau, pirmiausia, aš dar kartą pabrėžiu, kad mano akcentas yra šeimos su vienu vaiku. Kad vienam vaikui būtų, ne iki 16 metų. Aš tikrai neprieštaraučiau, tiesiog solidariai palaikiau S. Skvernelį, jo projektui 75 iš 91 buvo pritarę.
Siūlymai verslo, kad tai galėtų būti dengiama iš „Sodros“, aš manau, tikrai yra (Trišalėje taryboje buvo taip siūloma) visiškai nepriimtini – dalį galėtų mokėti valstybė, dalį verslas. Iš tikrųjų ta viena diena, jūs daugiau, Remigijau, pasakėte, per mėnesį… Aš nemanau, kad verslas negali tiesiog tarpusavyje susitarimo keliu išspręsti šio klausimo draugiškai, be jokių konfliktų.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Atsisako. Klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Noriu pastebėti, kad pagal tokį siūlymą lyg išeina, kad šeima, auginanti tiesiog vaiką, ir šeima, auginanti neįgalų vaiką, sulyginamos ir jų yra vienodas poreikis laisvų dienų. Tai yra, mano supratimu, kaip ir ne visai teisinga. Sakyčiau, kad įstatymo siūlymas išbalansuoja bendrą visą sistemą. Gal paprasčiau tuomet būtų tiesiog siūlyti visoms šeimoms, kurios turi bet kokį vaiką, po vieną laisvą dieną, o, tarkime, daugiavaikėms ir neįgalius vaikus auginančioms tada dvi dienas? Ar negalvojate, kad taip būtų teisingiau?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Tai, gerbiama Monika, čia taip ir išeina, kad viena laisva diena, jeigu auginamas yra vienas vaikas. Bet skirtumas tas, kad jeigu yra neįgalus vaikas, tokiu atveju viena diena yra suteikiama, kol vaikui sukaks 18 metų.
Beje, aš pasižiūrėjau ir Europos Komisijos reglamentus šiais klausimais. Šiandien po pietų ministrė M. Navickienė pristatys. Remiantis tais reglamentais, kai buvo teikiama Vyriausybės išvada, Vyriausybės išvadoje yra tokia nuostata (aišku, aš jau nebegalėjau nieko taisyti), kad jeigu šeimoje yra du neįgalūs vaikai, tai yra pasakyta, kad esant tokiai situacijai galbūt reikėtų kalbėti ne apie vieną dieną, o apie dvi dienas. Aš manau, kad atsiras Seimo narių, ir aš galėsiu tikrai patarti, tokį pasiūlymą, kad nebūtų diskriminuojami neįgalūs vaikai, galima vis dėlto teikti ir siūlyti.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamoji kolege, pirmas mano klausimas, kiek tai kainuotų valstybei? Vienas. Kaip yra kitose Europos Sąjungos šalyse ir kodėl jūs pasirinkote 16 metų, o kodėl ne 14 metų, iki 14 metų?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiama Laima, į abu klausimus aš jau atsakiau (jūs turbūt tik dabar atėjote), ir dėl pinigų, ir dėl 16 metų. 16 metų pasirinkau solidarizuodamasi su jūsų partijos „Vardan Lietuvos“ S. Skvernelio projektu, kadangi jam buvo pritarta.
Dėl pinigų. Ne valstybei kainuotų – tai kainuotų verslui. Apie tai buvo kalbama.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjai. Atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų vienintelis užsirašė už – A. Vinkus. Prašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Darbo kodekso pakeitimo iniciatoriai, kaip supratome, siūlo pagerinti sąlygas ir vieną vaiką auginantiems darbuotojams bei praplėsti dėl laisvadienių suteikimo vaiko amžiaus ribą nuo 12 iki 16 metų, taip pat pailginti vaikų amžių nuo 12 iki 16 metų darbuotojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų ir turintiems teisę į dvi laisvas dienas per mėnesį.
Žinoma, tam tikrų abejonių buvo ir man. Klausantis pasisakiusiųjų, kurie prieštarauja, irgi negalima kategoriškai paneigti. Tačiau matome ir žinome mūsų valstybę: valstybė nedidelė, gimstamumas mažas ir dar turi tendenciją mažėti, emigracijos apimtys nemažos. Taigi, atsižvelgdami į tokias tendencijas ir siekdami palankesnių demografinių perspektyvų, turime vykdyti gimstamumui palankią valstybės politiką. Todėl kiekviena priemonė, palengvinanti vaikų auginimą šeimose, yra tikslinga, priimtina ir skatintina. Jeigu ne šiandien pavyks, tai ryt pavyks, bet aš agituoju balsuoti už.
PIRMININKAS. Ką gi, dėl šio projekto pasisakėme. Dabar kaip tik pasiekėme balsavimo laikotarpį. Jo visus procesus tvarkingai organizuoti perduodu savo kolegai P. Saudargui.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, ko nemačiau. Taigi kviečiu užimti darbo vietas, pradėsime mūsų balsavimų sesiją. Dar kelios sekundės, palauksiu, kol kolegos sugrįš iš poilsio zonų, ir pradėsime balsavimus tradiciškai nuo to klausimo, kuriuo baigėme mūsų svarstymą.
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Darbo kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1093. Įvyko pateikimas. Balsuojame, gerbiami kolegos, dėl Darbo kodekso projekto Nr. XIVP-1093. Jį ką tik pristatė. Balsuojame po pateikimo.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 76, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 42. Po pateikimo projektui yra pritarta. Taigi siūlomi komitetai. Pagrindinis yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Gerai. Tada siūloma svarstyti gegužės 24 dieną. Ar tinkama data? Dėkoju, pritarta.
Taigi dabar keliaujame į darbotvarkės pradžią ir iš eilės balsuosime dėl svarstytų projektų.
11.35 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1239(2) (svarstymo tęsinys)
Taigi 1-2 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1239(2). Balsuojame po svarstymo. Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.
Užsiregistravo 122, balsavo 122: visi 122 balsavo už. Taigi pritarta po svarstymo.
11.36 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-321(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-321(2). Vėlgi svarstymas. Kitas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projektas. Svarstymas. Balsuojame.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: visi 121 balsavo už. Taigi projektui pritarta po svarstymo. Tikrai neįtikėtina Seimo vienybė nacionalinio saugumo klausimu.
11.37 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 11 ir 111 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1187(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1187(2). Balsuojame po svarstymo.
Pabalsavę suteiksime žodį. Dabar už šitą nepamirškite balsuoti. Balsuojame dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo.
Užsiregistravo 124, balsavo 124: už – 118, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi po svarstymo yra pritarta.
Gerbiamas E. Zingeris norėjo per šoninį mikrofoną, bet nebenori. Jis lyg norėjo, kad jo balsas būtų įskaitytas, bet tiek to. Jeigu pats nepraneša, tai aš nieko negaliu. Taip, jūs norėjote. Prašau per šoninį mikrofoną įgarsinti, ką jūs norėjote pasakyti. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF).. Prieš tai balsuojant balsas už.
PIRMININKAS. Už dėl 1-3 klausimo, taip? Supratau. Gerai. Prieš tai balsuojant dėl 1-3 klausimo jūs buvote už. Dėl protokolo.
11.38 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67 straipsnio, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 2021 straipsniu“ projektas Nr. XIVP-1412(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1412(2). Balsuojame po svarstymo dabar. Tada žiūrėsime, ką darysime toliau. Dabar balsuojame kol kas po svarstymo.
Užsiregistravo 125, balsavo 124: visi 124 balsavo už. Taigi šios vienybės įkvėptas siūlau Seimui pritarti, kad ypatingos skubos tvarka. Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas yra įgarsinęs, kad siūlo ypatingą skubą. Ar Seimas galėtų bendru sutarimu pritarti ypatingos skubos siūlymui? Gerai.
Tada keliaujame prie priėmimo. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nebuvo jokių pasiūlymų? (Balsas salėje) Statutas, todėl balsuosime dėl kiekvieno straipsnio. 1 straipsnis. Balsuojame dėl 1 straipsnio. Gerbiami kolegos, vykdome procedūrą pastraipsniui, bet balsuojame dėl kiekvieno straipsnio. Projektas iš trijų straipsnių, taigi balsuosime dėl kiekvieno, paskui dėl viso.
Užsiregistravo 125, balsavo 125. Visi 125 balsavo už.
2 straipsnis. Balsuojame dėl 2 straipsnio.
Užsiregistravo 123, balsavo 123. Visi 123 balsavo už 2 straipsnį, jis yra priimtas.
3 straipsnis. Balsuojame dėl projekto 3 straipsnio.
Užsiregistravo 124, balsavo 124. Visi 124 balsavo už. Taigi procedūra pastraipsniui įveikta. 3 straipsniui mes pritarėme.
Motyvai dėl viso projekto. Užsirašiusių nematau. Balsuosime dėl viso projekto.
Balsuojame, dabar jau priėmimo stadija, dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio ir trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo dar vienu straipsniu projekto.
Šio statuto priėmimas
Užsiregistravo 125, balsavo 125. Visi 125 balsavo už. Taigi Statuto pakeitimai priimti. (Gongas)
11.43 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1002(2), Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1003(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-6.1 klausimas ir kartu lydimasis 1-6.2 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1002(2) ir Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1003(2). Balsuojame dėl šių projektų po svarstymo. Įstatymų paketas.
Užsiregistravo 126, balsavo 126: už – 124, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 2. Taigi po svarstymo yra pritarta minėtiems įstatymų projektams.
11.44 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 62 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-516(2). Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 76, prieš – 11, susilaikė 35. Po svarstymo yra pritarta.
11.45 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 5, 11, 13, 14, 16, 18, 20, 201, 21, 22, 23, 26, 29, 49, 50, 55, 56, 57, 63 straipsnių ir dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, 54 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-5202(2), Energetikos įstatymo Nr. IX-884 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5200(2), Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 15, 16, 17, 211, 22 ir 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5201(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8.1, 1-8.2 ir 1-8.3 klausimai. Kviečiame komiteto pranešėją, nes labai daug pataisų. 1-8.1 klausimas.
Gerbiama Aiste Gedviliene, komiteto pirmininke, prašom į tribūną ir svarstysime pataisas. Dėl 1 straipsnio buvo Lietuvos Vyriausybės nutarimas, jam siūloma nepritarti komitete. Ar norėsite ką nors pakomentuoti?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Tiesiog Vyriausybė siūlė siekti ne mažiau kaip iki 50 % padidinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių dalį iki 2030 metų. Komitetas nepritarė, nes vėliau pritarė Seimo narių pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ar yra iš Vyriausybės norinčių, kad balsuotume? Ar bendru sutarimu pritariame nepritarimui? D. Kreivys nori. Įjunkite mikrofoną, D. Kreivys pakomentuos. Prašom. Tuoj įjungsime, palaukite. Kortelės nebuvote įdėjęs. Prašom, jums mikrofonas įjungtas. Pristatys gerbiamas D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Mes siūlome pritarti, nes yra numatytas dar aukštesnis pasiekimo lygis. Priėmus šitą įstatymą yra didesnė galimybė, kad Lietuvoje būtų pasiektas dar aukštesnis atsinaujinančių išteklių lygis, todėl siūloma pakeisti šitą skaičių.
PIRMININKAS. Supratau. Vyriausybė siūlo balsuoti. Svarstysime šį pasiūlymą, tikiu, čia yra 29. Ir tada dėl motyvų. Ar kas nors norėtų pasisakyti už ar prieš dėl šito pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė? Jeigu nėra norinčių, tada balsuojame dėl Vyriausybės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, visada balsuojama dėl pasiūlymo. Kas balsuoja už pasiūlymą, tas balsuoja už, kas prieš, tas prieš. Visada taip formuluojama. Komitetas nepritarė. Tai tie, kas nori pagal komiteto nuomonę, nepritars pasiūlymui, kas nori pagal Vyriausybės nuomonę, pritars Vyriausybės nutarimui. Ar aišku? Balsuojame, nes visada taip darome. Balsuojame dėl kiekvieno pasiūlymo. (Balsai salėje) Teisingai, balsuojame. Niekas nenorėjo dėl motyvų, aš siūliau. Vyriausybė siūlė iki 70 %, komitetas nepritarė. Jeigu balsuoja už, balsuoja už Vyriausybės nuomonę, balsuoja prieš – balsuoja už komiteto nuomonę. Viskas.
Užsiregistravo 117, balsavo 117 Seimo narių: už – 35, prieš – 41, susilaikė 41. Vadinasi, nepritarta, taip, kaip komitetas buvo nusprendęs.
Gerai, kitas pasiūlymas yra L. Savicko ir T. Tomilino. Šitam pritarta, nors parašyta…
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pritarta iš dalies. Pagal dėstymą pirmajai daliai pritarėme. Ką tik mes balsavome, kad nepritariame Vyriausybės pasiūlymui ir pritariame, kaip ir minėjau, komiteto motyvams dėl to, kad buvo pritarta Seimo narių pasiūlymui, kur yra numatyta didesnė ambicija – padidinti ne mažiau kaip 70 % atsinaujinančių išteklių gavimą iš alternatyvių jėgainių ir siekti, kad iki 2045 metų ši dalis sudarytų 100 %. Šiai daliai pritarė, o kita dalis, dėl ko mes pritarėme iš dalies, atsispindi kitame straipsnyje, ir tam buvo nepritarta dėl motyvų.
PIRMININKAS. Bet man indikuoja, kad ten net dėl kito straipsnio. Tai iš esmės čia net nereikėtų balsuoti, nes komitetas pritarė tam, kas buvo dėl šito straipsnio. Ar pasiūlymo teikėjai sutinka, kad yra pritarta? Iš esmės yra pritarta. Gerai. Dėkoju, nebalsuojame.
Toliau dėl 2 straipsnio buvo Ekonomikos komiteto pasiūlymas, jam komitetas nepritarė šiuo atveju. Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kaip ir minėjau pristatydama išvadą, Ekonomikos komitetas buvo įregistravęs pasiūlymus, kurie reguliavo vėjo jėgainių parko vystymą, bet vėliau buvo įregistruoti Seimo narių pasiūlymai ir integruoti į projektą. Komitetas bendru sutarimu pritaria būtent Seimo narių siūlymams.
PIRMININKAS. Gerai, tvarka. Tik gal prieš tai mums reikėtų leisti komiteto atstovui. G. Paluckas lyg ir Ekonomikos komiteto atstovas šiuo klausimu dėl pasiūlymo, esančio dėl 2 straipsnio. Gerai, tada Dainius gali. Prašom, Dainiau Kreivy, pakomentuoti Ekonomikos komiteto pasiūlymą, jau Aplinkos apsaugos komitetas paaiškino, ką mano.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirminis Ekonomikos komiteto pasiūlymas buvo, kad leidus sumažinti remiamą dalį konkursą laimi tas, kuris prašo mažiausiai paramos. Naujausias Seimo narių pasiūlymas kalba apie tai, kad ne tik mažiausią dalį, mažiausios paramos paprašęs dalyvis laimi konkursą, bet taip pat gali ir primokėti, tai yra visai neprašo paramos, bet gali primokėti. Kaip ir sakiau savo pranešime, kad šiandien naujausi aukcionai tiek Danijoje, tiek Škotijoje vyksta taip, kad valstybei primoka dabar. Ne tai, kad valstybė sumoka vystytojams ar CFD, ar kitus dalykus, bet jau aukciono dalyviai valstybei sumoka tam tikrus pinigus. Čia yra naujausios tendencijos, integruotos į įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar kartą trumpai komiteto nuomonė. Jūs nepritariate?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė ir priėmė, integravo, suderinęs su ministerija, Seimo narių pasiūlymus pagal naujausius…
PIRMININKAS. Ar Ekonomikos komitetui tinka toks variantas? Tinka. Tada, vadinasi, irgi galime bendru sutarimu už Aplinkos apsaugos komiteto redakciją šiuo atveju? Taip, kad nepritariame. Formaliai taip išeina, kad mes nepritariame. Gerai. Dėkui.
Dėl 3 straipsnio nebuvo pasiūlymų. 4 straipsnis. Nebuvo.
Dėl 5 straipsnio Ekonomikos komiteto vėlgi yra čia tas pats, dėl jo apsispręsta.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Susijęs pasiūlymas.
PIRMININKAS. Tai nebediskutuokime. Dėl 6 straipsnio buvo L. Savicko ir T. Tomilino pasiūlymai. Čia pažiūrėsime, ką komitetas… Komitetas nepritarė, tai aš suteiksiu pirmiausia žodį teikėjams, jeigu galima. Kas pristatys? Gerbiamas L. Savickas? Prašom. Tuoj įjungsime, palaukite. Kortelė įdėta? Įdėta. Gerai, veikia. Prašom.
L. SAVICKAS (DFVL). Turime. Ačiū, pirmininke. Mes dėl kito straipsnio lyg ir pasiekėme kompromisą, tad nėra poreikio balsuoti dėl šio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tad ir nediskutuojame tada – teikėjams tinka.
Dėl 7 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Dėl 8 straipsnio nebuvo. Dėl 9 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Dėl 10 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Dėl 11 straipsnio nebuvo pasiūlymų.
Dėl 12 straipsnio buvo Seimo narių grupės – G. Kindurio, J. Urbanavičiaus, L. Girskienės, A. Nekrošiaus, A. Dumbravos – pasiūlymas, jam komitetas nepritarė. Vėlgi aš norėčiau atsiklausti pirmiausia teikėjų. Kas iš teikėjų? Gal G. Kindurys? Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes buvome prisijungę į pasitarimą su Energetikos ministerijos atstovais šiuo klausimu ir buvo kalbėta, kad ministerija teiks dar paketą įvairių įstatymų projektų, susijusių su šiuo klausimu. Kadangi iki šios dienos mes nesulaukėme to, aš gal siūlyčiau balsuoti. Čia yra pasiūlymas, kad kaupimo laikotarpis būtų mėnesiu paankstintas, nes jau kovo mėnesį yra gana saulėta ir saulės energija yra gaminama. Taigi balandžio mėnesį nereiktų jos atsisakyti, tai yra ji būtų ir sunaudojama. Siūlau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti. Ir vėlgi komitete buvo išsakyta, kad ministerija rengia proveržio planą, susijusį su saulės ir vėjo jėgainėmis. Komitete viena iš projekto autorių tikrai buvo linkusi pasitikėti. Mes nepritarėme bendru sutarimu šiam pasiūlymui. Siūlytume nepritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už pasiūlymą – K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Kol dar briedis lankoje, tai siūlome turėti tą žvirblį rankoje ir pritarti šiam pasiūlymui. Kol tas proveržio planas bus pateiktas, nežinau, gal jūs žinote, komiteto pirmininke, ar ministras, ar kas gali pateikti, nes žinome, kiek kartais tas dokumentų rengimas trunka. Iš tiesų čia būtų realus žingsnis, realus veiksmas, kad žmonės tikrai gautų naudos. Todėl tikrai manau, kad siūlymas pritarti šiam pasiūlymui yra logiškas. Kol nėra kito pasiūlymo, turbūt logiška, kad jis galėtų jau pradėti veikti ir padėti gyventojams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pasiūlymą kalbės gerbiamas D. Kreivys. Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kolegos, įstatymo projektas Seime bus pateiktas balandžio antroje pusėje. Taip pat noriu pastebėti, kad jūsų pateiktas pasiūlymas nesprendžia problemos, nes perkeliama tik vieną mėnesį. Iš principo reikėtų kelti ne vieną, o keletą mėnesių – į sausio pradžią, tai iš esmės spręstų problemą.
Labai sunku per kaukę šnekėti, tai aš nusiimu, kai kalbu, ir…
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Dabar balsuosime dėl Seimo narių grupės pasiūlymo. Kas balsuos už, balsuoja už pasiūlymą, kas prieš, balsuos prieš pasiūlymą, jam komitetas nepritarė. Balsuojame dėl Seimo narių grupės pasiūlymo, jam komitetas nepritarė. Ką tik aptartas.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 53, prieš – 39, susilaikė 26. Taigi pasiūlymui nėra pritarta.
Toliau yra 13 straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra.
14 straipsnis. Dėl jo yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas. Jam komitetas pritarė iš dalies. Aš klausčiau galbūt Vyriausybės atstovų, ar tenkintų toks iš dalies, gal galime nesvarstyti? Komiteto pirmininkė indikuoja, kad greičiausiai galėtų taip būti, ar ne? Gerbiami kolegos, gal D. Kreivys galėtų mums pasakyti? Kitas jūsų Vyriausybės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš gal trumpai.
PIRMININKAS. Taip, konkurso laimėtojų atrinkimo tvarka.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Laimėtoju pripažįstamas tas asmuo, kuris įsipareigoja greičiausiai pastatyti elektrinę ir užtikrina, kad šis terminas būtų ne ilgesnis negu šešeri metai nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai išdavimo dienos. Pagal naujausius Seimo narių pasiūlymus buvo įtvirtinta daug daugiau saugiklių ir atrankos kriterijų. Tam komitetas yra pritaręs. Tam yra pritarusi ir Energetikos ministerija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sutinka ministerija ir Vyriausybė, kad tenkina Aplinkos apsaugos komiteto versija pritarti iš dalies. Dėkoju. Tuomet pritariame.
Toliau yra Seimo narių grupės – D. Kreivio, K. Starkevičiaus, A. Gedvilienės, J. Urbanavičiaus – pasiūlymas. Čia dabar ieškau komiteto nuomonės, nes labai ilgas pasiūlymas, keletas puslapių, o kai pirštai sausi, sunku versti lapus. Palaukite, palaukite, niekaip negaliu atversti. Nepritarti, taip?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKAS. Ai, pritarti iš dalies, taip, matau, pritarti iš dalies. Ar projekto autorių, pasiūlymo autorius tenkina tokia?..
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, tenkina, nes tai yra redakcinio pobūdžio klausimai, taip pat nuoroda, kad tvarką rengs Vyriausybė, reikalavimus rengs Vyriausybė. Tai visi kiti yra korekciniai, redakcinio pobūdžio pakeitimai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vadinasi, sutaria projekto autoriai su komitetu, kad tenkina redakcijai pritarti iš dalies. Seimas gali bendru sutarimu pritarti tokiai versijai, ar ne? Dėkoju, pritarta.
Yra dėl to paties straipsnio Ekonomikos komiteto pasiūlymas, irgi labai ilgas, jam komitetas nepritaria.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Jis yra susijęs su pirmuoju. Jeigu mes pirmajam nepritariame, tai ir šiam turime nepritarti.
PIRMININKAS. Čia irgi reikia nepritarti. Seimas jau yra apsisprendęs. Sutinkame?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Judame toliau. Dėl 15 straipsnio nebuvo siūlymų. Dėl 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25 straipsnių nebuvo.
Dėl 26 straipsnio yra Seimo narių G. Kindurio, J. Urbanavičiaus, L. Girskienės, A. Nekrošiaus, A. Dumbravos pasiūlymas, jam komitetas nepritarė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, komitetas…
PIRMININKAS. Dabar žiūrime 26 straipsnį. Taip, komitetas. Pirmiausia galbūt autoriai, bet jie sako – susiję.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl to mes jau esame apsisprendę. Gerbiamas G. Kindurys gal galėtų pritarti mūsų nuomonei arba ne? Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip, kadangi tam nepritarėme, tai dėl šito neverta balsuoti.
PIRMININKAS. Dėl šito irgi nereikia mums balsuoti. Taigi lieka komiteto versija nepritarti.
Tada yra kitų Seimo narių grupės – D. Kreivio, K. Starkevičiaus, A. Gedvilienės, J. Urbanavičiaus – pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Čia galbūt vėl yra susiję, ar ne?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Taip, tai yra susiję patikslinimai, daugiausia redakcinio pobūdžio. Taip pat data pakeista dėl konkurso organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašo parengimo.
PIRMININKAS. Dėkoju, pritarėme Aplinkos apsaugos komiteto versijai pritarti iš dalies. Gerai.
Toliau yra paskutinis Ekonomikos komiteto pasiūlymas.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Vėl jis yra susijęs su pirmuoju.
PIRMININKAS. Jis susijęs, dėl jo nebereikia balsuoti. Viskas, apvarstėme visus pasiūlymus pastraipsniui. Dėkoju gerbiamai pirmininkei. Balsuosime turbūt atskirai tada dėl visų.
Dabar motyvai. Ar yra norinčių dėl 1-8.1 klausimo? Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame atskirai, nes labai daug buvo pasiūlymų.
Tada 1-8.1 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 120, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi pritarta po svarstymo.
Toliau 1-8.2 klausimas – Energetikos įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5200(2). Nėra jokių siūlymų. Balsuojame po svarstymo. Čia lydimasis įstatymo projekto, kuriam mes ką tik pritarėme. Balsuojame dabar po svarstymo dėl Energetikos įstatymo.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: visi 116 balsavo už. Pritarta po svarstymo taip pat.
Darbotvarkės 1-8.3 klausimas – dar vienas lydimasis Elektros energetikos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5201(2). Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 114, balsavo 114: visi 114 balsavo už. Taigi pritarta po svarstymo.
12.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1435 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų Lietuvos Respublikos Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-1435. Balsuosime po svarstymo.
Užsiregistravo 118, balsavo 118: visi 118 balsavo už.
Taigi iš karto keliaujame prie nutarimo priėmimo. Ar yra norinčių?.. (Balsai salėje) Pirmiausia pastraipsniui. Vis dėlto dviejų straipsnių projektas. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl projekto. Ž. Pavilionis – už. Prašom. Kolegos, netrukdykime Žygimantui kalbėti.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Manau, labai simboliška, kad būtent šiandien 18-ųjų metinių proga mes patvirtiname apdovanojimą ne tik Prezidentui V. Adamkui, kuris mus į NATO atvedė, bet ir galingiausiam kongresmenui R. Dž. Durbinui iš Jurbarko, kuris tikrai labai daug dirbo, kad mes NATO šeimoje atsidurtume. Tai prasminga, svarbu ir aš labai tikiuosi, kad mums dar pavyks įkalbinti senatorių šios sesijos metu atvažiuoti ir šį apdovanojimą per mūsų plenarinę sesiją atsiimti, užtikrinus visą Amerikos paramą, kurios mums taip reikia regione. Tai labai labai svarbu ir džiaugiuosi už šią iniciatyvą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat už nori kalbėti gerbiamas E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Tai yra nepaprastas įvykis ir puikus A. Vinkaus vadovaujamos komisijos sprendimas. Ir jums, gerbiamas Pauliau, ačiū. Žodžiu, mes galų gale žengiame į pirmąjį mūsų apdovanojimą po 32 metų.
Norėčiau priminti, kad tokius apdovanojimus turi daugelis parlamentų. Tai yra labai aukštas apdovanojimas ir puikus sprendimas, vienas V. Adamkui, kitas R. Dž. Durbinui, kuris buvo vienas pagrindinių balsuojant Senate. Aš atsimenu, su Ž. Pavilioniu buvome tuo metu Senato salėje: 99 buvo už mūsų stojimą į NATO, ir už scenos R. Dž. Durbinas, kaip vienas pagrindinių.
Ateityje mes turėtume atsiminti dar vieną mūsų herojų, tai yra J. Šimkų, kuris dešimtmečius, 30 metų, jau Atstovų Rūmuose buvo Baltijos draugų grupės pirmininku ir savo širdimi buvo Vilniuje, darė viską, kas įmanoma, dėl mūsų ir NATO, ir Amerikos karių buvimo Lietuvoje. Tai čia dėl ateities – atsiminti ir J. Šimkų, jį mes minėsime ir tikrai kviesime į mūsų Amerikos ir Lietuvos santykių šimtmečio jubiliejų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame. Nutarimo dėl Aleksandro Stulginskio žvaigždės paskyrimo projekto priėmimas. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 113, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Aš iš anksto sveikinu ypatingo Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės laureatus: mūsų Prezidentą V. Adamkų ir gerbiamą senatorių R. Dž. Durbiną. Taip pat prisidedu prie padėkų mūsų komisijos pirmininkui A. Vinkui, kuris šį procesą atvedė iki realybės. (Plojimai) Dėkoju.
12.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Evaldą Pašilį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1416(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, toliau darbotvarkės 1-10 klausimas. (Balsai salėje) Labai atsiprašau, darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Evaldą Pašilį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1416(2). Kviečiu į tribūną gerbiamą S. Šedbarą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Evaldą Pašilį Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektą svarstė kovo 23 dieną. Visų penkių posėdyje dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Diskutuoti nėra užsirašiusių. Dėl motyvų? Gerbiami teisėjai taip pat nenori pasisakyti.
Keliaujame į priėmimo stadiją. Motyvai. Ar būtų norinčių išsakyti motyvus? Nematau norinčių išsakyti motyvus.
Galbūt galime apsispręsti dėl slapto balsavimo biuletenių. Ar galėtume bendru sutarimu patvirtinti slapto balsavimo biuletenį? Paprastai toks, koks ir būna. Dėkoju, pritarta. Slaptas balsavimas – darbotvarkėje numatytu laiku.
12.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aivą Survilienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1417(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas nutarimas, 1-13 klausimas. Prašom gerbiamąjį pirmininką į tribūną, gerbiamąjį S. Šedbarą. Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aivą Survilienę Lietuvos apeliacinio teismo teisėja“ projektas Nr. XIVP-1417(2). Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šį nutarimo „Dėl pritarimo skirti Aivą Survilienę Apeliacinio teismo teisėja“ projektą svarstė kovo 23 dieną. Visų penkių dalyvavusiųjų balsais už buvo pritarta iniciatorių pateiktam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori paklausti. Niekas nenori diskutuoti. Dėl motyvų greičiausiai niekas nenorės dalyvauti. Balsavimo biuletenis analogiškas. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Kaip ir minėjau, niekas nenori diskutuoti. Keliaujame į priėmimo stadiją. Slaptas balsavimas 13 valandą, kaip ir numatyta.
12.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Irmantą Šulcą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1418(2) (svarstymas ir priėmimas)
Iš karto 1-14 klausimas. Vėl kviečiu gerbiamą S. Šedbarą į tribūną pristatyti Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Irmantą Šulcą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektą Nr. XIVP-1418(2). Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Irmantą Šulcą Apeliacinio teismo teisėju“ projektą svarstė kovo 23 dieną. Visų penkių dalyvavusiųjų komiteto posėdyje balsais buvo pritarta šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar niekas nenori diskutuoti? Niekas nenori kalbėti dėl motyvų. Atrodo, dėl slapto balsavimo biuletenio (taip pat yra visiškai analogiškas) gal galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Priėmimo stadija. Slaptas balsavimas bus 13 valandą.
12.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žilviną Terebeizą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1419(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žilviną Terebeizą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-1419(2). Pristatys gerbiamas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nutarimo „Dėl pritarimo skirti Žilviną Terebeizą Apeliacinio teismo teisėju“ projektą svarstė kovo 23 dieną. Visų penkių komiteto posėdyje dalyvavusių Seimo narių balsais už buvo pritarta šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų niekas nenori paklausti. Diskutuoti nemačiau norinčių. Dėl motyvų tikriausiai irgi nebus. Pagalvokime, ar galime apsispręsti dėl slapto balsavimo biuletenio visi bendru sutarimu. Tikiu, kad galėsime. Niekas nenori išsakyti motyvų. Analogiškas slapto balsavimo biuletenis. Galėtume pritarti? Dėkoju, pritarta. Priėmimo stadija. Slaptas balsavimas numatytu laiku – 13 valandą.
Primenu, beje, balsų skaičiavimo grupę, tai gerbiamas A. Butkevičius, L. Jonaitis, D. Labanavičius, A. Lydeka, K. Masiulis, M. Matijošaitis, A. Skardžius, A. Širinskienė. Prieš pirmą valandą Sekretoriato darbuotojai jūsų lauks prie balsų skaičiavimo stalų ruoštis slapto balsavimo procedūrai.
Dabar šiek tiek sutaupėme laiko, turime galimybę galbūt rezervinius… Gerbiamas J. Razma galbūt galėtų pateikti. (Balsas salėje: „Gal Vyriausybės pusvalandis?“ ) Gerbiami kolegos, matote, Vyriausybės pusvalandis būna numatytu, suderintu laiku, ateina ministrai, dabar konkrečiai yra suderinta dėl temos.
12.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1476 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Taigi rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-1476. Gerbiamas J. Razma pristatys.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, formalus Seimo nutarimo projektas. Yra patikslinami kai kurių komitetų narių pavaduotojai dėl to, kad šiek tiek keitėsi atstovavimas tuose komitetuose, o tiesiog kai kur frakcijos norėjo pakeisti pavaduotojus. Jūs tuos pakeitimus matote. Aš tik įvykdžiau frakcijų valią, tai neturiu ką čia ir komentuoti. Norėjau padaryti Statuto pataisas, kad nereiktų mums tokių formalių keitimų daryti, kad tiesiog galėtų pavaduojantis žmogus prisistatyti frakcijos teikimu, bet su tokiu siūlymu nesutiko Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes tai, jų manymu, neatitiktų konstitucinių principų. Todėl dabar kiekvienu atveju yra tikslinamas tas pavaduotojų sąrašas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas jūsų neužsirašė paklausti. Tada ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Svarstymo stadija. Diskusijoje lyg irgi niekas nenori dalyvauti. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Dėkoju, pritarta.
Tada priėmimo stadija. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių nebuvo jokių pasiūlymų. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso nematau dėl motyvų. Taigi balsuosime numatytu laiku.
12.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1474(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada gerbiamą J. Razmą prašysiu pristatyti rezervinį 3 klausimą – Seimo nutarimo projektą Nr. XIVP-1474. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kuris čia būtų, neišgirdau.
PIRMININKAS. Čia dėl Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo. Rezervinis 3 klausimas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Siūlomi du pakeitimai. Nors frakcijos yra šiek tiek daugiau pateikusios prašymų, bet teikiu tuos siūlymus, kurie yra išsprendžiami pagal Seniūnų sueigos patvirtintas frakcijų atstovavimo kvotas. Antikorupcijos komisijoje taip jau susiklostė, kad buvę Valstiečių ir žaliųjų frakcijos du Seimo nariai perėjo į frakciją „Vardan Lietuvos“ ir, žinoma, Valstiečių frakcijos kvota tebėra patvirtinta Seniūnų sueigoje. Dabar būtų koreguojama Antikorupcijos komisijos sudėtis. Išbraukiamas K. Mažeika ir įrašoma A. Kubilienė.
Dar vienas teikimas, jis yra aprobuotas šiandien Seniūnų sueigoje, tai į Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisiją būtų įrašoma Regionų frakcijos atstovė B. Petkevič. Frakcijos kvota, kaip minėjau, Seniūnų sueigoje šiandien buvo patvirtinta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Svarstymo stadija. Diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Ar galėtume po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Trys straipsniai, jeigu gerai įžiūriu. Taigi 1 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso dėl motyvų niekas nenori kalbėti, vadinasi, priėmimo metu apsispręsime balsuodami, kai bus balsavimo laikas.
12.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. XIV-50 „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo” pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1475 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada prašysiu J. Razmą pateikti rezervinį 4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Laisvės premijų komisijos sudarymo” pakeitimo projektas Nr. XIVP-1475. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nežymūs šios komisijos sudėties pakeitimai. Patikslinama, kokioms frakcijoms atstovauja komisijos nariai kai kuriais atvejais, nes per tam tikrą laiką pasikeitė tas atstovavimas. Ir frakcijos teikimu, ir turbūt pačios Seimo narės prašymu R. Miliūtė būtų išbraukiama iš šios komisijos narių.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Mažeika nori jūsų paklausti. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Vicepirmininke, noriu jūsų paklausti. Dėl to mano išbraukimo viskas gerai, tikrai nesielvartauju, bet tada išeina taip, kad aš lieku be komisijos. Ar čia nieko tokio, jeigu mes kurį laiką dar svarstysime ar tarsimės? Bet čia turbūt jums procedūrinis klausimas, ar nevertėjo vienu metu iš vienos išbraukti ir į kitą patvirtinti? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl anos komisijos, Jaunimo ir sporto komisijos, mes Seniūnų sueigoje turime patikslinti kvotas. Deja, šiandien to nepadarėme. Jeigu aš šiandien teikčiau, tai būtų nevisiškai korektiška, na, neatitiktų tų kvotų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū gerbiamam Jurgiui. Niekas nenori išsakyti motyvų. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo? Dėkoju.
Svarstymas. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Čia yra tik vienas straipsnis. Ar galime vienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu laiku. (Balsai salėje) Kaip sakote? Pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę, taip, 13 valandą bus slaptas balsavimas, o paskui jau…
12.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Jono Algimanto Jurgausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1472 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kviečiame gerbiamą E. Pupinį pristatyti rezervinį 5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Jono Algimanto Jurgausko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1472. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Jono Algimanto Jurgausko peticijos“ projekto pateikimas. Peticijų komisija J. A. Jurgausko peticiją išnagrinėjo šių metų kovo 23 dieną posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 1 dalį nustatant, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų kasacinės instancijos teismas ne tik bendrosios kompetencijos teismų įsiteisėjusiems sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams peržiūrėti, bet ir administracinių teismų sprendimams, taip pat apylinkių teismų nutarimams administracinių nusižengimų bylose peržiūrėti.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos nuomones ir manydama, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nelaikomas kasacinės instancijos teismu administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose, yra suderinamas su Konstitucija, todėl nėra tikslinga įtvirtinti peticijoje nurodytą Teismų įstatymo nuostatą, susijusią su kasacinės instancijos įvedimu administracinių teismų sistemoje.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, taip pat Teismų įstatymu, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra suteikta kompetencija vykdyti ir kasacinio pobūdžio funkciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus tokiu pat būdu, kaip tai daro Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bendrosios kompetencijos teismų sistemoje. Todėl prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Taigi dėkojame, gerbiamas kolega, galite prisėsti. Ar galime po pateikimo?.. Sako, nereikia pritarti.
Svarstymas. Svarstymo metu diskutuoti niekas neužsirašė.
Tada keliaujame į priėmimą. Motyvai. Ne, nėra užsirašiusių. Balsuosime numatytu laiku.
Tada dar rezervinį 6 klausimą, gerbiamas Pupini, gal galėtumėte mums pristatyti dėl kitų peticijų.
12.24 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Sauliaus Arlausko, Vytauto Budniko, Ryšardo Burdos, Antano Levicko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1473 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Sauliaus Arlausko, Vytauto Budniko, Ryšardo Burdos, Antano Levicko peticijos“ projektas Nr. XIVP-1473.
Peticijų komisija S. Arlausko, V. Budniko, R. Burdos ir A. Levicko peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų kovo 23 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti kasacinio instituto esmę iš esmės neribojant kasacinio skundo pateikimo proceso, taip pat nustatyti prievolę Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui savo sprendimus dėl nustatytų teisės aktų spragų ar galimai netinkamo teisės taikymo perduoti privalomai nagrinėti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ar Lietuvos Respublikos Seimui, kad būtų užtikrintas spragų teisės aktuose pašalinimas ir kasacinio skundo nagrinėjimo atnaujinimas.
Peticijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos nuomonę ir manydama, kad pareiškėjų siūlymai yra nesuderinami su Lietuvos Respublikos teisine sistema, neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų. Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas ribotas kasacinis modelis. Tai reiškia, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka yra ypatinga išimtinė teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo kontrolės forma, leidžiama tik Civilinio proceso kodekso nustatytais atvejais.
Pagrindinis kasacijos tikslas yra formuoti vienodą teismų praktiką, užtikrinti vienodą teisės taikymą ir aiškinimą valstybėje ir tokiu būdu ginti viešąjį interesą, o ne vykdyti konkrečių teismo sprendimų ar nutarčių reviziją.
Vertinant peticijoje teikiamus siūlymus, susijusius su individualaus konstitucinio skundo institutu, pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas riboto konstitucinio skundo instituto modelis, tai yra konstituciniu skundu yra ginamos ne visos, o tik konstitucinės teisės ir laisvės. Asmuo gali kreiptis į Konstitucinį Teismą tik pasinaudojęs visomis teisinėmis gynybos priemonėmis. Prašymo ar skundo nežinybingumo Konstituciniam Teismui konstatavimas sprendime, kuriuo byla nėra išsprendžiama iš esmės, savaime nereiškia nei teisinio reguliavimo spragų, nei tuo labiau pagrindo perduoti sprendimus privalomai nagrinėti Aukščiausiajam Teismui ar Seimui, kad būtų užtikrintas spragų teisės aktuose pašalinimas ir kasacinio skundo nagrinėjimo atnaujinimas. Todėl prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Niekas nenori jūsų paklausti. Dėkui, gerbiamas kolega. Galite užimti savo vietą.
Svarstymas. Nėra norinčių kalbėti.
Priėmimas. Dėl motyvų taip pat nematyti, atrodo. Vadinasi, balsuosime ir apsispręsime balsavimo metu.
12.28 val.
Darbo kodekso 144 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1222 (pateikimas)
Dabar, kadangi esame sutaupę šiek tiek laiko, o kitų pranešėjų nematau, aš kviesčiau gerbiamą J. Sabatauską pristatyti projektą. Darbotvarkės 2-5 klausimas – Darbo kodekso 144 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1222. Prašom, gerbiamas kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Darbo kodekso 144 straipsnio 8 dalies pataisą. Ją svarbu svarstyti ir priimti, kad būtų panaikinta, mano manymu, esanti įstatymo spraga, leidžianti nesąžiningiems darbdaviams dalį darbo užmokesčio išmokėti vadinamosiomis kompensacijomis dėl neva su darbu lauke arba kelionėmis susijusio darbo.
Įstatymo projektu siūloma neleisti mokėti kompensacijų šalies miestuose ir tarp miestų keleivius vežantiems autobusų vairuotojams, kitaip sakant, keleivinio transporto vairuotojams. Šis siūlymas kilo diskutuojant tiek su profesinėmis sąjungomis, tiek su vairuotojais. Jie atkreipė dėmesį, kad darbdaviai elgiasi nesąžiningai – pasinaudoja dabar galiojančiu kompensacijų mechanizmu, kad dalis darbo užmokesčio būtų išmokėta kompensacijų forma. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ir Teisės departamentas, nuo šių išmokų nereikia mokėti nei pajamų mokesčio, nei socialinio draudimo, nei sveikatos draudimo mokesčio. Kitaip sakant, nukenčia ir valstybės biudžetas, ir kartu kenčia tie žmonės, nes jie įsivaizduoja, kad gauna atlygį, už kurį turi socialines garantijas. Deja, socialinių garantijų neturi. Dėl to tiek einant atostogų, tiek jau ateityje, kai jau bus pensinis amžius, tos išmokos niekaip nebus įskaičiuotos. Negana to, toks piktnaudžiavimas suteikia kai kurioms įmonėms įgyti nesąžiningą pranašumą prieš kitas, mokančias darbo užmokestį taip, kaip atlyginimą, ir nesinaudojančias tomis kompensacijomis. Kitaip sakant, jos išvengia mokesčių mokėjimo ir sudaro galimybę viešuosiuose konkursuose įgyti pranašumą prieš kitas įmones, kurios sąžiningai elgiasi su savo darbuotojais.
Taigi siūlau pritarti po pateikimo. Manau, kad tiek SRDK, tiek Trišalė taryba galėtų pritarti šiems projektams. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamas kolega, už pristatymą. Jūsų užsirašė paklausti penki Seimo nariai, bet jų visų tikrai nematau. Gerbiamos R. Tamašunienės nėra, taip? Gerbiamo A. Nekrošiaus taip pat nėra. Gerbiamos M. Ošmianskienės taip pat salėje nematau. Gerbiamas E. Pupinis, jis tikrai yra ir nori jūsų paklausti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, 144 straipsnio 8 dalyje jūs darote išimtį tik tarpmiestinio ir miesto transporto vairuotojams. Kodėl? Ar nėra kitų sričių, kur taip pat gali būti piktnaudžiaujama ir taikomos tam tikros kompensacijos? Ar jūs paprasčiausiai nepastebėjote, ar iš tikrųjų jų nėra? Gal žinote, kokia maždaug dalis atlyginimo mokama kompensacijos forma autobusų vairuotojams?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės departamentas dar atkreipė dėmesį į kitas transporto priemones, ne keleivius vežiojančias, o krovinius vežiojančias. Tarkime, jeigu veža Lietuvoje ir jiems vietoj atlygio mokama vadinamoji kompensacija, taip nukenčia ir tie patys vairuotojai, ir, aišku, valstybės biudžetas, kaip aš minėjau. Tai galėtų būti ir šita, bet, aš manau, komitetas svarstydamas sutvarkys atitinkamai šitą reikalą, kad neliktų spragų. O kokia dalis mokama? Kiek žinau, tai sudaro nemažą dalį, gali būti ir iki trečdalio, ir daugiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų taip pat nori paklausti gerbiamas V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, transporto… vežėjai, kaip sakant, keleivių autobusais yra ne tik privatus verslas, bet yra ir savivaldybių autobusų parkai. Pavyzdžiui, tiek Akmenės rajonas, tiek Mažeikių, tiek kiti, ypač tie nutolę rajonai, ne didieji miestai, jau gali siūlyti bet ką, kad tik iš viso rastų vairuotoją. Pavyzdžiui, vairuotojas gyvena kaime, o autobusų parkas yra mieste, tai jam siūlo kompensaciją už atvykimą į darbą, kad tik jis atvyktų. Jam siūlo netgi tuo pačiu autobusu grįžti į namus ir iš ryto atvažiuoti į darbą, nors to teoriškai neturėtų būti. Kaip šiose situacijose savivaldos autobusų parkams reikės elgtis, jeigu jiems ir taip labai sunku pritraukti dirbti tuos autobusų vairuotojus? Pavyzdžiui, savivaldybių autobusų parkai neišgali didelio atlyginimo mokėti darbuotojui. Kaip čia reikėtų spręsti tą problemą?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Paprastai.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kaip pasakyti, kad nukirstume tiems, kas piktnaudžiauja, ir neuždraustume tiems, kas bando iš situacijos išeiti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, geras klausimas. Paprastai savivaldybėms priklausančios keleivių vežimo įmonės nepiktnaudžiauja šitais dalykais, tačiau tai, ką jūs sakote, už atvykimą į darbą ar grįžimą namo, yra visai kas kita. Dažniausiai tos kompensacijos taikomos ne už atvykimą į darbą, kaip teisingai sakote, gali būti nutolusi gyvenamoji vieta nuo tos darbo vietos, o būtent darbo metu, kai jis važiuoja. Šiuo atveju, mano žiniomis, savivaldybių autobusų parkai šiuo dalyku tikrai nepiktnaudžiauja, o tą kompensaciją už atvežimą, aišku, galės taikyti, nes tai nėra susiję su pačiu darbu. Tai yra jis neatlieka tuo metu darbo, jis tik į jį važiuoja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai. Už kalbės T. Tomilinas, bet jo nematau. Gerbiamas E. Pupinis kalbės už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tų antrinių mokėjimų tikrai nemažai dar yra sistemoje. Savaime suprantama, čia paminėtas atvykimas į darbą galbūt gali būti numatytas pačiame įstatyme kaip konkreti priemonė apmokėti už keliones. Manau, kad komitetas svarstydamas numatys šiuos atvejus ir iš tiesų šiek tiek sumažins neapmokestinamus pinigus, kurie kai kada mokami, tačiau kai kurie asmenys negalvoja, kad vis dėlto atsisako tam tikros dalies socialinio draudimo ir tokiu būdu ateityje mažina socialines išmokas. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, apsispręsime balsuodami, balsavimo metu. Kalbančių prieš nebuvo salėje.
12.35 val.
Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1272 (pateikimas)
Dabar, gerbiami kolegos, gal galėtume svarstyti gerbiamo E. Sabučio pasiūlymą? Darbotvarkės 2-6 klausimas – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1272.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Darbo kodekso pakeitimu siūlau įteisinti tokį dalyką, kurį galima pavadinti slaugadieniu. Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje Europos Sąjungos valstybių vyksta esminiai demografiniai pokyčiai. Puikiai žinome, kad mažėja gimstamumas, ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė ir tuo pat metu didėja vyresnių gyventojų, turinčių, kaip pasakyti, ilgesnį gyvenimo amžių ir gyvenančių kokybiškiau, dalis. Kitaip tariant, vyksta gyventojų senėjimo procesas.
Šis reiškinys neaplenkė ir mūsų valstybės. Šis reiškinys taip pat daro didelę įtaką mūsų kasdienybei ir pačiai mūsų visuomenei. Europos Sąjungos šalys, reaguodamos į šiuos pokyčius, taiko įvairius struktūrinius pakeitimus ir brėžia naujas vadinamojo slaugadienio įteisinimo gaires. Duomenys rodo, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės darbingo amžiaus gyventojams vis plačiau suteikia papildomų laisvų nuo darbo valandų, tai yra tiek ilgalaikė, tiek trumpalaikė vyresnio amžiaus žmonių priežiūra suteikiama slaugos atostogų formatu, kai artimieji ir jų šeimos nariai turi pertrauką nuo savo kasdienių darbų tam, kad galėtų pasirūpinti asmeniu, kuriam reikia kasdienės slaugos ir priežiūros. Taip pat atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje, kaip ir likusioje Europoje, vienas iš pagrindinių artimuosius slaugančių asmenų patiriamų sunkumų yra tai, kad dirbantys žmonės arba neturi, arba turi labai ribotas galimybes prireikus keisti darbo grafiką tam, kad būtų galima prisitaikyti prie slaugomų tėvų poreikių.
Todėl nei Europos Sąjungos institucijos, nei Briuselis taip pat nelieka nuošalyje. Matant tai, kad profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra daugeliui darbuotojų, kurie turi priežiūros pareigų, tebėra didelis iššūkis, dar 2019 metais buvo pritarta specialiai direktyvai, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į 5 darbo dienų per metus prižiūrinčio asmens atostogas. Pabrėžtina, kad valstybėms narėms palikta galimybė nustatyti platesnius prižiūrinčio asmens atostogų taikymo srities elementus ir sąlygas pagal nacionalinę teisę ir praktiką.
Todėl šiandien teikiame, ne aš vienas, dar su dviem savo kolegomis, Darbo kodekso pakeitimus ir manome, kad jie atitinka tiek minėtos direktyvos nuostatas, tiek besikeičiančias realijas. Paties projekto tikslas yra suteikti 1 papildomą poilsio darbo dieną per mėnesį tiems darbuotojams, kurie turi neįgalius, sunkiai sergančius ar 75 metų ir vyresnius tėvus. Šia pataisa siūlome plėsti teisinį reguliavimą ir sudaryti lankstesnes sąlygas dirbantiems slaugyti sergančius ar senyvo amžiaus tėvus. Juolab kad precedentas Lietuvos teisėkūroje jau yra sukurtas, mano manymu, jis veikia puikiai ir jau daugiau kaip penkeri metai, kai mūsų šalyje įstatymiškai darbuotojams suteikiami vadinamieji mamadieniai, tėvadieniai, tai yra tėvams suteikiama 1 papildoma poilsio diena per mėnesį, mokant jo vidutinį darbo užmokestį. Kaip suprantu, ir šiandien buvo pritarta, bent jau pateikimo stadijoje, platesniam šito teisinio klausimo reguliavimui.
Deja, bet dirbantis žmogus, kuris turi slaugyti senyvo amžiaus tėvus, šiuo metu yra priverstas panaudoti nemokamas atostogas, pasirinkti individualų darbo laiko režimą ar tartis su darbdaviu, kad būtų suskaidytos darbo valandos. Norint turėti išeiginę tam, kad galėtų pasirūpinti senyvo amžiaus šeimos nariais, tokiam žmogui tenka dirbti viršvalandžius ar dirbti pagal besikeičiančius darbo grafikus, o tai daro neigiamą poveikį ne tik tokio darbuotojo pajamoms, bet ir psichologinei savijautai. Mes manome, kad tai yra tikrai rimta problema. Taip pat turime kalbėti, kad artimuosius slaugantys žmonės neretai susiduria su streso, depresijos ir nerimo simptomais.
Turime pradėti kalbėti ir apie valstybės pasiruošimą dėl šių gyventojų, kaip palengvinti jų gyvenimą. Žinau, kad dėl tokio Darbo kodekso pakeitimo viešus siūlymus teikė tiek profsąjungos, tiek darbdaviai. Vieni iš jų siūlė vietoj papildomos laisvos darbo dienos per mėnesį įteisinti ilgesnes atostogas, kiti akcentavo, kad dėl tokių pakeitimų reikalingas Trišalės tarybos pakeitimas. Aš sutikčiau su abiem pamąstymais ir siūlyčiau šiandien nesustoti ir tęsti diskusijas. Taip pat siūlyčiau pritarti po šio pateikimo ir surasti geriausią kompromisinį variantą, nes ši problema, kaip jau minėjau savo pristatymo pradžioje, dėl vyresnių asmenų slaugymo tikrai niekur nedings. Tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūsų norėtų paklausti penki Seimo nariai. Gerbiamas R. Žemaitaitis. Nėra. Gerbiama R. Tamašunienė. Nėra. Gerbiamas A. Nekrošius. Nėra. Gerbiama M. Ošmianskienė. Nėra. Gerbiamas E. Pupinis. Yra. Prašom klausti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų suprantu dėl tų vaikučių, kurie gyvena namuose ir panašiai. Tėvai pasiima laisvadienius ir kažkokiu būdu su jais pabūna. Bet jūs čia rašote, kad absoliučiai dėl visų tėvų, turinčių specialų slaugos, nuolatinės priežiūros poreikį. Bet jūs nerašote, kad jie gyvena slaugomi namuose. Jie galbūt slaugomi valstybės lėšomis tam tikrose institucijose.
Tai kaip bus iš tikrųjų, čia bus totaliai? Yra savaitgaliai, kad galėtum aplankyti savo sergančius tėvus, nes jeigu tu… Yra kitas atvejis, kuomet tu slaugai namuose, tai tu gauni sveikatos draudimą, o dabar nuo kitų metų sausio pradžios bus net draudžiama socialiniu draudimu, kiek žinau. Tai šiuo atveju kaip bus? Ar tikrai verta duoti vieną dieną, kuomet tėvelis ar mamytė yra slaugos namuose?
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Aš manau, kad kaip tik verta. Tikrai manau, kad nereikėtų ypač čia, Seime, ministerijoje bandyti daryti tokias išimtis ir galvoti, kad išdėliokime tuos asmenis, slaugančius arba slaugomus kokiose nors specializuotose institucijose, atskirkime juos, kad jų vaikams nebūtų taikoma būtent tokia išimtis, o kitų neatskirkime. Mano manymu, tie atskyrimai neturėtų būti taikomi vien dėl to, kad nesijaustų būtent tokių tėvų vaikai kaip nors diskriminuojami.
O kitas dalykas. Aš suprantu, kad galima lankyti savaitgaliais. Bet supraskite, kad vyresnio amžiaus žmogus, kad ir slaugomas, vis tiek turi įvairių įsipareigojimų ir teisinių pareigų, kurias atlikti taip pat galėtų padėti vaikai. O nemažai dalykų, nesvarbu, kad dabar pandemija, bet pandemija anksčiau ar vėliau baigsis, įvairių teisinių pareigų neįmanoma atlikti savaitgalį, todėl šiuo atveju tai būtų būtent ta viena diena, kuri galėtų padėti.
PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus į klausimus, gerbiamas kolega. Jūs galite užimti savo darbo vietą. Už kalbėtų gerbiamas R. Žemaitaitis, jei jis būtų salėje, bet jo nėra. Taigi gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė išsakys motyvus. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes šiandien svarstome visą paketą įvairių Darbo kodekso pakeitimų, susijusių su geresnėmis sąlygomis šeimai. Todėl Darbo partija ir Darbo partijos frakcija vienareikšmiškai palaiko kolegų E. Sabučio, K. Vilkausko, T. Bičiūno teiktą iniciatyvą sudaryti galimybę neįgalių vaikučių ir kitų asmenų turintiems darbuotojams suteikti 1 papildomą poilsio dieną per mėnesį.
Kaip žinome, tokie žmonės neturi poilsio dienų: jie visada turi rūpesčių, visada turi daug atsakomybės ir pareigų prižiūrėdami, rūpindamiesi sunkesniais ligoniais ir neįgaliaisiais. Todėl svarstant Darbo kodekso pataisas, kurias atneša Vyriausybė, man atrodo, labai svarbu pritarti visoms ir šiai įstatymo projekto pataisai tam, kad mes galėtume įvertinti įvairių šeimų poreikius ir surasti sprendimus, kurie palengvintų ir pagerintų darbuotojų, kurių būtent tokia padėtis, gyvenimo ir darbo sąlygas. Darbdaviai nuo to tikrai nenukentės. Kaip žinome, mes turime labai įsivyravusį nuotolinį darbą ir kitas vis lankstesnes darbo formas, taigi tikrai bus galimybė suderinti įvairius darbus, o 1 papildoma diena, kuri tikrai bus panaudojama ir rūpinimuisi, ir galbūt poilsiui, yra tikrai reikalinga. Todėl pritarsime ir palaikysime.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsavimo metu apsispręsime.
12.45 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. XIII-499 ,,Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIVP-1332 (pateikimas)
Dabar liko kelios minutės. Galbūt paprašysiu A. Žukauską pristatyti rezervinį 1 klausimą. Seimo nutarimo ,,Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios projektas. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes neseniai esame pakeitę Mokslo ir studijų įstatymą, pagal jį Mokslo taryba perėjo Vyriausybės žinion ir Vyriausybė tvirtins nuo šiol jos nuostatus. Todėl mes turime atlikti tokį paprastą veiksmą – pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 10 d. nutarimą ,,Dėl Lietuvos mokslo tarybos nuostatų patvirtinimo“.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra norinčių jūsų paklausti. Dėkojame gerbiamam kolegai. Dėl motyvų irgi niekas nėra užsirašęs. Tai apsispręsime balsuodami, kai tam bus laikas.
12.46 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar, gerbiami kolegos, pereiname gal prie pareiškimų. Gerbiamas Seimo narys V. Valkiūnas užsirašęs mums pareikšti savo nuomonę. Prašau į tribūną.
V. VALKIŪNAS (LRF). Brangūs Lietuvos žmonės, skubu „padėkoti“ visokio plauko liberalams už įvestą diktatūrą. Šauniai padirbėjote. Pseudoliberalai ir jiems aršiai prijaučiantieji nusprendė, kad turi būti viena tiesa, viena nuomonė, kad tik jie nustato, ką turime mylėti ir ko nekęsti, iš ko pasityčioti, su kuo savo turtu dalintis, kokiose šeimose turime gyventi.
Aišku, kad jų prioritetas – homoseksualios šeimos. Jie nusprendė, kad turi būti balta arba juoda visiems tiems, kurie nevaikščios su vaivorykštės spalvų vėliavomis. Kas to nesupranta ir nepalaiko, pasmerkti gyventi juodame ir baltame pasaulyje. Išrinktieji – liberalai, tie, kurie yra baigtinė civilizacija be valstybės ir savo šalies patriotų, nes kosmopolitizmas jų ateitis ir nėra čia ko netinkamas dainas dainuoti, ne tas kalbas šnekėti, ne tuos dievus garbinti. Gyvenantieji kitaip – jau vatnikai, išdavikai, toksiški elementai. Nepaaiškinant kodėl ir nediskutuojant, nes tokia liberalanarchistų diktatūra, kitos nuomonės negali būti, taškas.
Prieš tūkstančius metų visų tikėjimų šventosiose knygose surašyta, kaip mums elgtis ir gražiai vienas su kitu sutarti. Liberalanarchistams tai neįdomu, jie turi savo planą, kaip pertvarkyti pasaulio civilizaciją. Jie – išrinktieji. Kieno? Savų. Kas yra savas?
Paskutiniu laiku visiems labai svarbu pasidarė, kas, kiek ir kam paaukojo. Terorizuoti pradėjo ir mane, ir G. Landsbergį: kiek parėmėte Ukrainą. O niekam nešovė klausimas, kaip padeda savo šaliai gintis Ukrainos milijardieriai ir oligarchai. Ar viskas laikosi tik iš Lietuvos piliečių paramos?
Apie tai klausti negalima, nes cenzūruos diktatūra. Nepasitikėjimas savo piliečiais, nedrįsk net mąstyti kitaip, nes tapsi šauniu vatnikiniu. Karo šaukliai nori karo. Kai žmonių karta nebesuvokia elementarių tiesų, kas ir dėl ko, gyvenimas tampa tik žaidimu. Taip prisišaukiamas karas, kai nėra tvirtų vertybių, o tik apkvaišimas nuo propagandos įtakos.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę.
Dabar norėčiau atsiklausti Seimo, visų pirma Sekretoriato, ar mes turime dar pranešėjų. Gal apsvarstytume dar su Darbo kodeksu susijusius, nes ten buvo dar ir gerbiamas R. Žemaitaitis, bet jo mes nepagauname, ar ne? Ir gerbiamas L. Savickas dar galėtų mums pateikti, bet nei vieno, nei kito nėra, ar ne? Jeigu nėra, labai gaila. Tada daugiau darbų nepadarysime per šį laikotarpį. Taip išeina. Skelbiu 10 minučių turbūt ne pertraukėlę, tiesiog 13 valandą susitinkame slaptame balsavime. Posėdžio mes negalime pabaigti. Bus posėdžio pertrauka ir…
Registruotis… Mes galime registruotis, nors posėdžio nebaigėme, nes mes vis tiek dar slaptai balsuosime. Bus mūsų rytinio posėdžio dalis. Tiesiog susitikime slaptame balsavime 13 valandą. Iš manęs tiek žinių. Iki pasimatymo!
Pertrauka
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Gerbiamieji kolegos, sveiki susirinkę į vakarinį posėdį. Iš pradžių pabaigsime rytinį. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.