LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 265
STENOGRAMA
2015 m. birželio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė
L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDPF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Galime registruotis. Prašom registruotis.
Dėl vedimo tvarkos K. Komskis. Ne? Prašau?
K. KOMSKIS (TTF). Laukiu, kol paskelbsite darbotvarkės klausimą.
PIRMININKAS. Gerai.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai. 56 – plius dar A. Sysas.
Gerbiamieji kolegos, pradedame iš eilės. Popietinės darbotvarkės 2-1a klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo kelių… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos? Prašau, K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3320 buvo padaryta pertrauka iki vakarinio posėdžio. Manau, kad šis klausimas turėtų būti svarstomas pirmas.
PIRMININKAS. Dėl dviejų klausimų buvo padaryta pertrauka.
K. KOMSKIS (TTF). Ką?
PIRMININKAS. Dėl dviejų klausimų.
K. KOMSKIS (TTF). Dėl trijų. Manyčiau, turėtume pradėti nuo jų.
15.04 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10, 12, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2410(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Gerai, bet šitą klausimą paskelbiau. Pradedame nuo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2410(2). Likęs priėmimas. Kas pristatys? J. Sabatauskas? Pastabų nėra, gerbiamasis pirmininke? (Balsai salėje) Pastabų nėra. Tuomet pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio galime sutarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis – 12 straipsnio pakeitimas. Galime pritarti? 3 straipsnis – 19 straipsnio pakeitimas. Galime pritarti? Galime. Ačiū. 4 straipsnis – 21 straipsnio pakeitimas. Galime pritarti? Galime. Ir 5 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Galime pritarti? (Balsai salėje) Norinčių kalbėti nėra. Galime balsuoti dėl įstatymo projekto?
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2410, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 60, prieš nėra, susilaikė 13. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2410(2) yra priimtas. (Gongas)
Kolegos, turime pastabą dėl padarytų pertraukų. Taigi grįžtame prie rytinės darbotvarkės.
15.06 val.
Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3320 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3320. Kas pristatys? (Balsai salėje) Svarstymas ir priėmimas. Dėl vedimo tvarkos K. Komskis. Prašau.
K. KOMSKIS (TTF). Aš prašyčiau dėl šio įstatymo projekto skelbti pusės valandos pertrauką.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta.
Gerai, tada yra dar vienas įstatymo projektas, dėl kurio taip pat buvo padaryta pertrauka. 1-7 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3033(3). Svarstymo tęsinys. K. Miškinienė. Ar yra kas nors iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto? (Balsai salėje) Laukiame pirmininkės.
15.08 val.
Produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 5, 6, 8, 9 10, 11, 13, 15, 16, 17, 23, 24, 25, 27, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2411(2) (priėmimas)
Gerai. Judame toliau pagal vakarinio posėdžio darbotvarkę. 2-1b klausimas – Produktų saugos įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2411(2). J. Sabatauskas. Priėmimas. J. Sabatauskas. Nėra pataisų, pirmininke? Nėra pataisų, teigia pirmininkas.
Pastraipsniui. 1 straipsnis – 5 straipsnio pakeitimas. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū. 3 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū. 4 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū. 5 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 6 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū. 7 straipsnis. Galime pritarti? 8 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 9 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 10 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 11 straipsnis dėl pripažinimo netekusiu galios. Galime pritarti? Pritarta. 12 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 13 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 14 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 15 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 16 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta. 17 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Ir 18 straipsnis dėl įsigaliojimo. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2411. Kas palaikote šį įstatymo projektą (primenu, kad vyksta priėmimas), balsuojate už, kas galvojate kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 71, prieš nėra, susilaikė 19. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2411(2) yra priimtas. (Gongas)
Matome gerbiamąją Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę K. Miškinienę. Grįžtame prie rytinės darbotvarkės.
15.10 val.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3033(3) (svarstymo tęsinys)
1-7 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų… įstatymo projektas Nr. XIIP-3033. Neskaitysiu viso.
Svarstymas. Tęsiame svarstymą. Šiuo metu yra 2 straipsnio 2 dalis. Teikia Seimo nariai P. Gražulis ir V. Vasiliauskas. Prašom, pirmininke. Kolega V. Vasiliauskas yra? Kolega Vasiliauskai, jūsų pataisos dėl 2 straipsnio 2 dalies. Komitetas nepritarė. Ar sutinkate su nepritarimu? Sutinkate. Einame toliau. (Balsai salėje) Atsiimta.
Toliau – 3 straipsnio 3 dalis. Seimo narys J. Razma.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes jau 2 dalyje pasisakėme, iš esmės buvo palaikyta komiteto pozicija, kad grąžinimas vyktų per trejus metus lygiomis dalimis. Ar verta dabar vėl svarstyti visus kitus pasiūlymus, nes mes iš principo jau svarstydami 2 dalį apsisprendėme dėl grąžinimo per trejus metus.
PIRMININKAS. Ačiū. Kaip ir logiškas paaiškinimas. Čia keletas pataisų, mes atitinkamai nepritarėme. Niekas nenori kalbėti.
Pereiname prie Seimo nario A. Syso pataisos papildyti 2 straipsnį 6 dalimi. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. A. Sysas sutinka su komiteto nuomone. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Yra M. Zasčiurinsko pataisa – 3 straipsnio papildymas 5 dalimi. Komitetas nepritarė. M. Zasčiurinskas yra? Pasitikėsime, jeigu M. Zasčiurinskas sutinka, tada galime eiti toliau. Galime pritarti?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kituose įstatymuose niekur nėra, kad delspinigiai būtų skaičiuojami.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu nepritarėme. Ačiū.
Dar viena Seimo nario A. Syso pataisa – papildyti 4 straipsnį 6 dalimi. Komitetas – pritarti iš dalies.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Pataisa buvo registruojama dėl ankstesnio įstatymo, o dabar ji atitinkamai sutvarkyta, kad grąžinimas vyktų, paveldėjimas vyktų 2018 m.
PIRMININKAS. Kolegos, galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Bendru sutarimu. Ačiū.
Dar viena Seimo nario A. Dudėno pataisa – 5 straipsnio 1 dalį pakeisti ir atitinkamai išdėstyti. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. A. Dudėnas sutinka? Prašom.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Sutinkame.
PIRMININKAS. Sutinka. Ačiū. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Ačiū.
Dar viena pataisa – taip pat M. Zasčiurinsko. Papildyti 5 straipsnį nauja 5 dalimi. Komitetas nepritarė. Buvo apsispręsta anksčiau. Galime sutikti su komiteto nuomone nepritarti? Galime. Ačiū.
Dar yra pataisos kelių kolegų: I. Degutienės, V. Juozapaičio, J. Razmos. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį. Komitetas nepritarė.
Kolegė I. Degutienė norėtų? Irena! Prašom. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien yra tokia situacija, kad mes kalbame apie nuolatinį „Sodros“ deficitą, bet Socialinio draudimo pensijų įstatyme aiškiai parašyta, kad laiduoja ar skolinimąsi, ar „Sodros“ deficito padengimą valstybės biudžetas. Todėl mes ir siūlome, kad šitas kompensavimas būtų ne iš „Sodros“ biudžeto, o iš valstybės biudžeto. Tai būtų turbūt protingiausias būdas, nes „Sodra“ turėtų vėl skolintis iš kažko pinigus tam, kad galėtų kompensuoti tas nuostatas, apie kurias mes šiandien kalbame. Aš manau, kad tai būtų pats teisingiausias kelias, atitinkantis šiandien galiojančius įstatymus. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamoji kolege. Aš taip pat noriu informuoti, kad yra panaši M. Zasčiurinsko pataisa, skiriasi tik vienu žodžiu. I. Degutienės ir kitų yra „biudžetui skirtų valstybės biudžeto“, o M. Zasčiurinskas rašo „biudžetui skiriamų“. Čia iš esmės tokios pačios abi pataisos. Komitetas nepritarė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, tiesiog…
PIRMININKAS. Komitetas pritarė?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė. Komitetas pasikvietė finansų ministrą, viceministrą, mes labai ilgai nagrinėjome šitą klausimą. Nusprendėme, kad „Sodra“ šiuo metu neblogai surenka pajamas. Jeigu pritrūks, valstybė skolins su nulinėm palūkanom. Jeigu šiame etape mes padarysime, kad tai būtų iš valstybės biudžeto, gali nukentėti kitos sritys, kadangi valstybės įsipareigojimai taip pat yra labai dideli ir kitoms sritims. Todėl komitetas, deja, nepritarė tam pasiūlymui. Toks yra komiteto sprendimas. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, labai prašau čia pas mus dirbančias sekcijas – socialdemokratus, Darbo partiją ir kitus – šiek tiek tyliau, labai svarbus klausimas ir sunku girdėti, ką kalba pranešėjai. Teks apsispręsti balsuojant.
Motyvai. R. J. Dagys – už. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tada, kai komitetas tikrai nuodugniai svarstė normaliame savo posėdyje, 7 komiteto nariai balsavo už tai, kad būtų pritarta šitai pataisai, ir tik 3 tam priešinosi. Per pertrauką greitai surengtas posėdis perbalsavo dėl šios nuostatos. „Sodros“ biudžetas ir valstybės biudžetas, jūs puikiai žinote, yra atskiri. „Sodra“ dirba pagal subalansuotą principą. Kol ji yra deficitinė, kol mes iš jos maitiname kitas sritis, ji negali formuoti nei rezervo fondo, nei pensijų didinimo, nei nieko. Galų gale tai prieštarauja „Sodros“ įstatymo 30 straipsniui. Komiteto pirmininkė turėtų tai žinoti. Yra numatyta įstatyme, kad tai turi būti kompensuojama iš biudžeto. Jeigu mes imame iš „Sodros“, tai imame iš socialinio draudimo sistemos pinigus, pinigus iš pensininkų ir jų pinigais darome kompensaciją. Apie kokią kompensaciją mes čia kalbame? Iš vienos kišenės į kitą perdėjimas. Todėl siūlau pritarti šitai nuostatai, kuriai komitetas tikrai po ilgų svarstymų pritarė, o per 2 min. pakeitė savo nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daugiau nuomonių nėra. Balsuojame. Kas pritaria Seimo narių I. Degutienės, V. Juozapaičio, J. Razmos ir M. Zasčiurinsko nuomonei, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Koalicija nusprendė.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – nepritarti. Kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 38, prieš – 8, susilaikė 42. Palaikoma komiteto nuomonė, tai yra nepritarta.
Tai yra visos pataisos, taip, pirmininke?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip. Tai yra visos pataisos, išskyrus…
PIRMININKAS. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi priimtas tikrai nelogiškas sprendimas ir mes dabar turime ieškoti būdų, kaip žmonėms paaiškinti, kodėl iš jų kišenės tuos dalykus finansuojame (gal surasime kokį nors kitą sprendimą), frakcijos vardu siūlau daryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasiūlymas yra teisėtas. Frakcijos vardu prašote? Dar neišnaudota. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ypač kreipiuosi į Rimantą ir į kitus, kas dirba Socialinių reikalų ir darbo komitete. Suprantu jūsų rūpestį ir aš visiškai pritariu, kad mūsų įstatyme taip parašyta. Bet aš noriu priminti, kas į tą įstatymą, sakykim, spjovė ir priėmė sprendimus, kurie neturėjo būti priimti prieš šešetą metų. Kai jūs kalbate, elementariai būkite sąžiningi sau, nes ši nuostata galiojo, buvo krizė. Maža to, kad sumažinote ir visą tą skolinimąsi pakabinome „Sodros“ biudžete. Taip buvo. Dabar situacija… Ne todėl, kad tai blogas sprendimas, bet iš principo prie šios situacijos privedė ir jūsų priimti sprendimai. Ir dabar, kai jūs priekaištaujate kitiems, kad kiti nemyli pensininkų, nemyli Respublikos žmonių, o tik jūs mylite, tai neskaniai skamba. Todėl, gerbiamieji, nepolitikuokite šiomis temomis, dėl kurių mes šiandien ir posėdžiavome. Jei nebūtų nusižengta Konstitucijai, šiandien mes apie tai nekalbėtume.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Ar K. Glaveckas tuo pačiu klausimu? Prašom. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi liberalų siūlymas buvo pamirštas ir sudėtas į krūvą, aš tik primenu jo esmę, kad mes siūlome per visą laikotarpį lygiomis dalimis išmokėti. Ir pora pastabų dėl to, ką kalbėjo ponas A. Sysas. Ar biudžeto lėšos, ar „Sodros“ lėšos, šiaip ar taip, tai yra visos valstybės kišenė. Tai pirma.
Antra, praeitų metų viešojo sektoriaus fiskalinis deficitas yra 0,7, o ne 1,2. Vadinasi, papildomai dar yra beveik pusė milijardo litų. Todėl mes ir remiame savo siūlymą, kad turi būti išmokėta lygiomis dalimis, nes tokios galimybės bus tik šiais metais, 25 %, o kitais metais arba po 2017 metų tikrai gali jos nebebūti.
PIRMININKAS. Gerai, kolegos. Aš siūlau vis dėlto balsuoti dėl frakcijos pasiūlymo dėl pertraukos. Prašom. Dar A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš skaitau: projektas Nr. XIIP-3033, 16 d. – pertrauka, 23 d. – pertrauka, šiandien prieš pietus – dar pertrauka. Tai kiek tų pertraukų bus?
PIRMININKAS. Pagal kitus straipsnius. I. Degutienė. (Balsai salėje)
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, kad galų gale pamatėte.
PIRMININKAS. Atsiprašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aišku, suprantu, kad opozicija šiame Seime yra ignoruojama, bet tiek to, susitaikysime su tuo.
Noriu atsakyti A. Sysui. Algirdai, jeigu kas padarė klaidų, tai iš klaidų mokomasi ir nereikia daryti, ir mes nenorime daryti tų pačių klaidų, kurias esame padarę. Šiandien, kada yra tokia situacija, kada yra galimybė palankiai pasiskolinti pinigų ir kuo greičiau mūsų pensininkams grąžinti tuos pinigus, tą ir reikėtų padaryti valstybei iš valstybės biudžeto pasiskolinus pinigų. Kodėl reikia priešintis tokiam pasiūlymui ir kodėl reikia išvis priešintis tam grąžinimui, kai šiandien yra pati palankiausia situacija, ir, kaip patyręs profesorius K. Glaveckas sakė, galbūt daugiau tokios palankios situacijos mes neturėsime? Mokykimės iš savų klaidų, mes ir mokomės, ir nedarykime daugiau tų klaidų, o padėkime žmonėms, kada galime padėti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar jau balsavimas. Gerbiamieji kolegos, kas palaiko Konservatorių frakcijos pasiūlymą dėl pertraukos iki kito posėdžio, balsuoja už, kas nepalaiko, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 97 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 25, susilaikė 38. Pertrauka iki kito posėdžio.
15.25 val.
Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3320 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, mes, dar primenu, padarėme pertrauką dėl Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3320, liko 5 min., padarėme pusės valandos. Nieko baisaus, dabar galime pradėti? Galime. Prašom. Kviečiame. Svarstymas. Replika po balsavimo. Minutėlę! I. Šiaulienė pristatys? Kas? Kolega D. Ulickas. Prašom, kviečiame kolegą D. Ulicką, o tuo tarpu suteikiu žodį J. Razmai. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kiek prisimenu, Lenkų rinkimų akcijos frakcija prieš tai svarstytu klausimu dėl kompensacijų pensininkams balsuodavo palankiau. Aš tik noriu iškelti retorinį klausimą, ar dabartinis perėjimas į valdančiųjų pusę yra susijęs su atlygiu už vardų, pavardžių rašymą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dar nesusijęs, nes įstatymas nepriimtas. Tikrai negali būti susijęs. Prašom, gerbiamasis kolega Ulickai.
D. ULICKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu teikti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3320. Įstatymo tikslas yra sudaryti galimybes kokybiškai vykdyti mokyklų akreditavimą, kad mokyklos spėtų tinkamai tam pasirengti. Vienas iš mokyklų akreditavimo vertinimo aspektų, kaip organizuojamas ugdymas, todėl akreditavimas negali vykti vaikų vasaros atostogų laikotarpiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Pirmasis V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas, kolega, labai paprastutis. Jau seniai galioja norma, kad vidurinės mokyklos kaip tipo egzistencija baigiasi 2015 m. rugsėjo 1 d. Taip? Savivaldybės pagal nustatytą tvarką sprendimus yra priėmusios jau iki balandžio 1 d. Ar jūs suvokiate, kad jūsų pataisa netelpa į logiką ir visiškai neatitinka teisinės valstybės principų?
D. ULICKAS (DPF). Nemanyčiau, kad į logiką netelpa, nes nuo šių metų yra naujos vietos savivaldos vadovybės struktūros, ir aš manau, kad naujai sukurtoms… Buvo tiesiogiai renkami merai, jie galbūt turi visai kitokį požiūrį į švietimo sistemos pertvarką, ir aš manyčiau, kad reikia duoti galimybę jiems susitvarkyti iki 2017 m. rugsėjo 1 d.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Jūsų atsakymas mano kolegai sukėlė juoką, kad savivaldybės naujas vadovas priims neva kitokią tvarką. Savivaldybės taryba priima tvarką. Tai viena. Bet mūsų valstybėje reikia sisteminio mąstymo, reikia tvarkos, kuri turėtų būti pagrįsta ne vieno žmogaus buvimu ar nebuvimu. Ką, gerbiamasis kolega, pasakysite toms savivaldybėms, kurios nuosekliai, atsakingai vykdė mūsų priimtą Seimo įstatymą ir jau pažangiai vykdė visa tai, reformavo, susitvarkė, neliko vidurinių mokyklų? Ar jiems dabar sakysime, kad baudžiame juos, nes kai kurie mąsto kitaip? Ar už pažangumą reikia žmones bausti? Precedentą darome valstybėje.
D. ULICKAS (DPF). Jei jūs nurodysite, kokiomis priemonėmis yra baudžiamos tos savivaldybės, jos nėra baudžiamos, tačiau yra suteikiama galimybė toms savivaldybėms, kurios dar nesusitvarkė.
PIRMININKAS. Kolega G. Steponavičius. Nematau. Kolega S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Dariau, jūsų atsakyme ko neišgirdome, ko sulaukė tie politikai arba tie merai, kurie priiminėjo tuos sprendimus? Pavyzdžiui, kai kurie buvę merai net nepateko į tarybas. Jie nuosekliai vykdė gerą, blogą, bet jie vykdė tą politiką ir prisidėjo prie to. Kaip mes šiandien turime pasakyti arba atsakyti jiems, kurie nuosekliai tai darė ir net nepateko į tarybas? Ta kaina, matyt, galbūt ne apskritai nulemia to žmogaus politinį gyvenimą toje savivaldybėje, bet galima iš dalies taip traktuoti. Ką jiems mes atsakysime?
D. ULICKAS (DPF). Aš nesutikčiau su kolegos komentaru, kad būtent dėl šios problemos tie merai nepateko į tarybas ir netapo merais, nes dauguma tų savivaldybių, kuriose yra tų probleminių mokyklų, vadinamųjų probleminių mokyklų… čia savivaldybių tarybos iš esmės keitėsi, keitėsi ir merai.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl balsavimo motyvų. Už – D. Petrulis. Prašau.
D. PETRULIS (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Iš Seimo kolegų išgirdau, kad čia yra sukuriamas precedentas pažangius bausti ir panašiai. Aš visiškai nesutinku su šiuo pasakymu, nes mes turėtume truputį pažiūrėti ir į statistikos veidrodį. Statistikos departamentas aiškiai parodo, kad nuo 1993 m. iki 2015 m. mes uždarėme pusę mokyklų. 1993 m. buvo 2 317 mokyklų. Dabar jau mes turime tik 1 200 mokyklų. Tas visas kapojimasis sistemingai prasideda nuo pradinių, paskui iki pagrindinių, ir dabar mums reikia dėti visas pastangas, kad išgelbėtume tas mokyklas, kurios galbūt dar nespėjo susitvarkyti ir pasikeisti statusą. Jeigu kaimuose uždarysime mokyklas, tai išnaikinsime ir visą bendruomeniškumą, ir visą intelektualinį ir kultūrinį gyvenimą. Aš labai atsakingai, drąsiai ir ryžtingai sakau, kad reikia balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Išgirdome labai įdomią kolegos argumentaciją. Pradėjo skaičiuoti, kiek uždaryta mokyklų. Kolega, suskaičiuokite, kiek vaikų sumažėjo nuo 2000 m. Dėl įdomumo galiu priminti. 2000 m. buvo apie 610 tūkst. mokinių, 2014–2015 mokslo metų pradžioje buvo apie 360 tūkstančių. Gerbiamasis, ne apie tai kalbate, tai viena.
Antra, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas vizavo jums prieš porą mėnesių komiteto padalintą priimtą protokolinį sprendimą, kai buvo tos pačios iniciatyvos, šitą komiteto sprendimą pasirašė ir dabartinė švietimo ir mokslo ministrė A. Pitrėnienė. Komitetas beveik bendru sutarimu pritarė, kad nereikia inicijuoti grįžimo atgal ir sudaryti šešioms ar devynioms mokykloms, kurios susiduria su šia problema, išskirtines sąlygas, ir nusispjauti į tas mokyklas ir į tuos steigėjus, kurie nuosekliai vykdė visiškai logišką tikslingą politiką. Suvokime, kad tinklas negali būti toks pat, kai mokinių skaičius sumažėjo per pusę. Visiškai logiška, kad mažėja ir mokyklų skaičius. Tai viena.
Antra, visi įmanomi teisiniai instrumentai, pristabdant nedidelių mokyklų uždarymą, jau yra įtvirtinti kitais teisės aktais, ministerijos sprendimais. Na, nejuokinkime pasaulio ir nedarykime tokio keisto nesuprantamo sprendimo dėl kelių mokyklų. Gal Seimas prieis ir prie sprendimų, kurie bus orientuoti į vieną mokyklą? Tikėtina, kad tokia pažanga gali būti ir čia po kelerių metų. Raginu nepritarti, tai neprotingas siūlymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, išklausėme motyvus. Balsuojame po pateikimo dėl Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3320. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Prašau. Balsavimas pradėtas. Balsuojame po pateikimo.
Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsavo 94 Seimo nariai: už – 74, prieš – 6, susilaikė 14. Pritarta po pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, yra Seimo Pirmininkės siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tačiau tam reikia trijų valandų. Nėra garantijos, kad mes tą padarysime. Gal galime sutarti, kad svarstysime antradienį? (Balsai salėje) Gerai. Gerbiamieji kolegos, tada galime pritarti ypatingai skubai? Ne. Balsuojame. Kas pritaria ypatingai skubai, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Tada matysime, kaip toliau daryti. Prašau. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Tuoj, po balsavimo.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 66, prieš – 16, susilaikė 12. Pritarta. Mielieji kolegos, mes galėsime svarstyti 18.40 val., taip, pagal įstatymą? Gerai. (Balsai salėje) Na, jau balsavome. Prašau. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Aš noriu paklausti posėdžio pirmininko, kad visiems išaiškintų dėl vedimo tvarkos. Mano kolega V. Stundys informavo dėl Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kuris turėtų būti pagrindinis dėl šio įstatymo svarstymo, išvados, kuri buvo paskelbta, ji yra nekeičiama šito įstatymo pagrindu. Ar dabar komitetas… nepaisant šitos komiteto išvados, mes einame buldozeriu? Kaip atsakyti į šitą komiteto poziciją, kur buvo pasakyta: dėl bendrojo ugdymo programos įgyvendinimo mokyklų tinklo pertvarkos neinicijuoti teisės akto projekto, projekto, kuriuo būtų siekiama keisti Švietimo įstatymo pakeitimo nuostatą. Pasirašo tuometinė Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė, dabartinė švietimo ministrė A. Pitrėnienė, kuri kaip tik ir sako, kad tvarkos keisti nederėtų.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamieji kolegos, dabar ką tik neseniai išdalinta, trys valandos, prašau visus susipažinti ir nuspręsti. Seimas jau nusprendė, kad mes taikome ypatingą skubą, ir mes ją taikome. 18.33 val. mes prie to klausimo grįšime, ir Seimas spręs toliau. Prašau. Kolega J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRAF). Labai ačiū. Pas mus tikrai yra ypatinga tvarka – kai yra koks nors siekis, mes galime interpretuoti viską taip, kad tą siekį įgyvendintume. Minėtas pasisakymo pavyzdys tai rodo. Aš pacituosiu, kad iš tiesų Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariai priėmė sprendimą neinicijuoti to, kas buvo kalbėta. Vadinasi, komitetas ir neinicijuoja. Klausimas, ar jums, ponia Rima, galėtų koks nors komitetas uždrausti pateikti kokią nors pataisą? Ne. Todėl ponas D. Ulickas ir gerbiamasis kitas Seimo narys tai ir padarė, ir jokio prieštaravimo čia nėra. Taigi elkimės garbingai ir nepritaikykime interpretavimo klaidingai savo siekiams. Labai ačiū.
15.38 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 11, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2413(3) (priėmimas)
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Einame prie kito klausimo, 2-1c klausimo – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2413. Priėmimas. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką. Pirmininke, čia viskam pritarta, pataisų nėra. Kolegos, ar galėtume, pataisų, atrodo, nėra… (Balsai salėje) Yra pataisų? Tai prašom… (Balsai salėje) Jau ji priimta, man sako Sekretoriatas. Jau priimta.
Dabar, kolegos, pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ačiū. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 4 straipsniui dėl įsigaliojimo įgyvendinimo? Galime pritarti? Pritarta.
Balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Kas pritaria Tabako, tabako gaminių kai kurių įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2413, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 84… (Balsai salėje: „Ne, ne.“) Taip. (Balsai salėje: „Balsavo 84: už…“) Balsavo 84: už – 70, prieš – 1, susilaikė 13. Įstatymo projektui pritarta. (Gongas)
15.40 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2412(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1d klausimas – Metrologijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2412. Gerbiamieji kolegos, turime, taip, turime kolegos A. Skardžiaus pasiūlymą, kadangi visur kitur apsispręsta. Turime pritarti šitam pasiūlymui. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Galim? Ačiū. Pritarta. Kadangi mes tam pritarėme, jo pasiūlymas kaip tik išbraukia visus kitus straipsnių projektus ir įstatymo nelieka.
Einame toliau.
15.41 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 5 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2414(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-1e klausimas – Sprogmenų apyvartos kontrolės kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2414. Pranešėjas – A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Prašom, pirmininke. Svarstymas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas svarstė Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 5 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Kolegos J. Razmos pasiūlymai. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta. Taikoma ypatinga skuba. Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Pradedame priėmimą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio galime pritarti? Galime. Iš viso trys straipsniai. Dėl 2 straipsnio galime pritarti? Galime. Ir 3 straipsnis – įsigaliojimas. Atkreipsiu komiteto pirmininko dėmesį, kad įsigaliojimą reikės sutvarkyti pagal kitus įstatymus, tik 3 straipsnį.
Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, galime balsuoti dėl priėmimo? Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2414, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 89 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 17. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2414) yra priimtas. (Gongas)
15.44 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2415(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-1f klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2415. R. Žemaitaitis. Siūloma pritarti R. Žemaitaičio pasiūlymui dėl 1 straipsnio 4 dalies… Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime.
Taip pat taikoma skubos tvarka. Ar galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje: „Galime!“) Galim. Norinčių kalbėti… Taip, ypatinga skuba. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Ar galime pritarti pastraipsniui? Dėl 1 straipsnio yra? Nėra. Bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio? Tai pat bendru sutarimu. Ačiū.
Balsuojame dėl priėmimo. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2415, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. (Balsai salėje) Nebuvo užsirašiusių, visada duodame. (Balsai salėje) Labai atsiprašome, gal čia kompiuteris neveikė, bet nebuvo. (Balsai salėje: „Galima nutraukti balsavimą.“)
Gerai, kolegos, nutraukiu balsavimą. Kolega J. Razma nori kalbėti. Bet mes kompiuteryje nematėme, nesvarbu. Prašau, kolega Razma. Štai matote, neveikia ir kompiuteris. Nėra, deja, kolega, mes patikrinome, jūsų nėra. Na, nėra. Dėl motyvų. Leidžiame pasisakyti. Prašom. Ko gero, kažkur ne ten užsirašėte. Atsisakote žodžio?
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, ne, aš kalbu, tik dabar ką tik įjungėte. Palikime tuos kompiuterius ramybėje, matyt, ir jie neatlaiko, kai mes čia taip intensyviai dirbame. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad mūsų frakcija per prieš tai buvusius balsavimus daugeliu atvejų susilaikė, nes, mano nuomone, kad tikrai yra pasiūlytas ydingas variantas. Prie Vartotojų teisių tarnybos jungti ir Metrologijos inspekciją, ir Ne maisto produktų kontrolę, tai būtų lygiai tas pat, kai teismams padarytumėme pavaldžią Generalinę prokuratūrą. Jeigu yra kontrolės institucija, kuri, taip sakant, teikia išvadą, ji negali būti pavaldi tai institucijai, kuri yra arbitras, šiuo atveju Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tas projektas dar buvo parengtas ankstesnės Vyriausybės pagal Saulėlydžio kryptį. Bet neatsitiktinai ankstesnė Vyriausybė turbūt mąstė ir neskubėjo to projekto politiškai teikti. Bet dabar kai ši Vyriausybė iš inercijos, net nežinodama, ką veikti, teikia bet ką, tai, man atrodo, visiškai nereikalinga, na, nebent ponui J. Bernatoniui čia norėjosi turėti platesnę veikimo dirvą, yra perduodama Teisingumo ministerijai visa pramonės kontrolė. Na, keistas dalykas, kodėl tai paimama iš Ūkio ministerijos pavaldumo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, išklausėme jūsų nuomonę. Atsiprašome už techninius nesklandumus ir grįžtame prie balsavimo. Dar atsirado motyvų? A. Skardžius – už. Gerai, išklausome ir A. Skardžių, kad būtų lygiava. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ilgai netrukdysiu. Išties mūsų Vyriausybė įgyvendina Saulėlydžio projektus ir tai jūsų Vyriausybės parengtas projektas, išties galima kalbėti įvairiai, tačiau logikos yra, nes pagal Ne maisto produktų inspekcijos patikrinimus nuobaudas skiria Vartotojų teisių tarnyba. Ir šiuo atveju tikrai negalėčiau sutikti su gerbiamojo J. Razmos argumentais, palikę prie Ūkio ministerijos, mes turėtume dar didesnę problemą. Todėl yra pirmas žingsnis įgyvendinant buvusios Vyriausybės Saulėlydžio programą ir mažinant administracijos kiekį, ir mažinant biudžetą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Dabar vėl grįžtame prie balsavimo dėl priėmimo. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2415, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 90 Seimo narių: už – 63, prieš – 2, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2415) yra priimtas. (Gongas)
15.49 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2416(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1g klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIP-2416. Analogiška situacija kaip su Metrologijos įstatymu, jeigu pritariame bendru sutarimu kolegos A. Skardžiaus pataisai. Ar galime pritarti? Galime. Tuomet visas įstatymas yra išbraukiamas ir nepriimtas.
15.50 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2417(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-1h klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2417. Yra kolegos J. Razmos pasiūlymas, mes jau kitus svarstydami nusprendėme jam nepritarti, tai čia lygiai ta pati situacija. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Galime pritarti po svarstymo? Galime. Taikoma ypatinga skuba.
Dėl priėmimo motyvai, kad dabar nebūtų…
Pastraipsniui. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti. 3 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti? Pritarta.
Motyvai. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Galime balsuoti? Galime. Balsavimas pradėtas dėl Elektroninių ryšių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2417. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 25. Įstatymo projektui pritarta. (Gongas)
15.51 val.
Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2418(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
2-1i klausimas – Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2418. Situacija tokia pati. Kolegos J. Razmos pataisai nepritarėme. Taip pat visas įstatymas… Nepritarėme tiktai šitam.
Svarstymas. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū.
Taikoma ypatinga skuba. Galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas, įgyvendinimas. Ar galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti.
Tada balsuojame dėl Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2418. Priėmimas. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 18. Pritarta įstatymo projektui Nr. XIIP-2418. Pritarėme. (Gongas)
15.53 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 18914, 224, 2411, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir 1896 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2409(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
2-1j klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso tam tikrų straipsnių pakeitimo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2409. Kolegos J. Razmos pasiūlymui nepritarėme. Po svarstymo galėtume bendru sutarimu? Pritarta.
Taip pat taikoma ypatinga skuba.
Pastraipsniui. Septyni straipsniai. Galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui? Ačiū. Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Ačiū. Pritarta. 3 straipsniui galime pritarti? Ačiū. Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti? Ačiū. Pritarta. 5 straipsniui galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Labai didelis straipsnis. 6 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ir 7 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Galime pritarti? Pritarta.
Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Galime balsuoti? Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2409. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 91 Seimo narys: už – 73, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymo projektui pritarta. (Gongas)
15.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo projektas Nr. XIP-3600(3)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 2-2a klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo tvarkos įstatymo projektas Nr. XIP-3600. Priėmimas. Ar galėtume pakviesti kolegą S. Šedbarą? Prašau. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas. Prašom, kolega.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Pastraipsniui?
PIRMININKAS. Taip, pastraipsniui.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, šiaip daugiausia pastabų yra Teisės departamento. Kadangi didžiulis projektas, buvo pasitaikę ir rašybos, numeravimo klaidų, Teisės departamentas jas sužiūrėjo. Mes labai pritarėme ir dėkojame. Daugeliui pasiūlymų yra pritarta. Yra keletas vietų, kai mes nepritarėme Teisės departamento pastaboms dėl sankcijų dydžio, dėl formuluočių. Manome, kad iš tiesų tai yra naujas kodeksas ir gali būti naujas požiūris į kodeksą. Yra vienintelis Seimo nario V. Stundžio pasiūlymas, kuriam nepritarėme, bet nepritarėme todėl, kad kol kas dėl jo pasiūlymo nėra galutinai susitarę nei akademinės etikos kontrolierius, nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei Rektorių konferencija, nei Kolegijų direktorių konferencija. Vis tiek prie šito kodekso mes turėsime grįžti dar iki jo įsigaliojimo, kuris numatytas kitų metų balandžio 1 d. Vis tiek jūs, kolegos, per rudens sesiją dar priregistruosite Administracinių teisės pažeidimų kodekso įvairių pataisų, kurias po to reikės įtraukti į Administracinių nusižengimų kodeksą. Mes sutarėme ir su kolega Valentinu, kad mes iki to laiko suderinsime ir jo pasiūlymą galutinai, tada jį jau įtrauksime į kodeksą. Aš manau, kad kolega Valentinas su tuo sutinka ir nereikalaus balsuoti. Aš siūlyčiau, kadangi daugiau esminių nesutarimų dėl kodekso nėra, mes galėtume pastraipsniui gana greitai priimti, ir būtų baigtas darbas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų straipsnių yra labai daug – beveik 700, bet kol kas yra tik viena pataisa. Ar mes galėtume bendru sutarimu iki 123 straipsnio pritarti? (Balsai salėje) Su Teisės departamento pasiūlymais. Dėl 123 straipsnio yra kolegos V. Stundžio pataisa. Jūs reikalaujate priimti? Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mes sutarėme.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne. Mes su kolega kalbėjome dėl būtinybės tobulinti. Kad problema yra, tai akivaizdu. Tai, kaip suprantu, ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas supranta kaip problemą. Taigi reikia rasti įmanomai teisiškai protingą ir aiškią formuluotę. Aš pritariu, kad nebalsuotume, o tai liktų, kad padirbėtume rudenį. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, galime eiti toliau iki 692 straipsnio. Galime bendru sutarimu su Teisės departamento išvadomis? Taip pat, gerbiamasis pirmininke, čia yra priedas. Taip pat su priedu, taip?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, taip.
PIRMININKAS. Yra priedas. Pritariame? Ačiū. Pritarta.
Dėl viso yra norinčių kalbėti? Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Čia priėmimas. Atsiprašau.
Balsuojame. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-3600, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 87 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Noriu atkreipti dėmesį, kad mes priėmėme labai rimtą įstatymo projektą – visą kodeksą. Jeigu anksčiau vadindavome ATPK, tai dabar ATPK jau neegzistuoja. Net nežinau, koks čia bus sutrumpinimas – ANK, taip? Prašau atkreipti dėmesį, ATPK jau nėra.
16.00 val.
Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 8 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3601(3) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, mes pereiname prie 2-2b klausimo – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo projekto Nr. XIP-3601. Priėmimas.
Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū. Sutarta. 2 straipsnis. Yra kolegės Seimo narės V. V. Margevičienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Mes irgi pritariam. Ačiū. Teisės departamento pasiūlymui komitetas siūlo pritarti. Ačiū, bendru sutarimu. 3 straipsnis – įsigaliojimas. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Galime balsuoti dėl priėmimo? Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-3601, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3601(3) yra priimtas. (Gongas)
16.01 val.
Baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3602(3) (priėmimas)
2-2c klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-3602(3). Priėmimas. Pataisų nėra.
Pastraipsniui galime? 1 straipsniui pritariame? Pritarta. 2 straipsniui pritariame? Pritarta. Ačiū. 3 straipsniui pritariame? Pritarta. Ačiū. 4 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Ačiū. 5 straipsniui pritariame. 6 straipsniui pritariame. 7 straipsniui pritariame. 8 straipsnis. Galime pritarti? Galime. Ačiū. Ir 9 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti? Pritarta.
Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Galime balsuoti? Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-3602, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 84 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3002(3) priimtas. (Gongas)
16.03 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3157(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2d klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3157(2). Svarstymas. Kviečiu kolegą A. Strelčiūną. Ar jis yra? (Balsai salėje) Yra, prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir priėmė sprendimą – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3157(2).
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Galime pastraipsniui? Po svarstymo pritariame? Pritariame.
Pastraipsniui. 1 straipsniui galime… Taip, Seimo Pirmininkė siūlo ypatingą skubą. Priėmimas. Galime pritarti 1 straipsniui? Galime. Ačiū. (Balsai salėje) Prašau. Pirmininkė sako, kad nėra ypatingos skubos. (Balsai salėje) Pirmininke, nėra jokių pataisų, gal galite sutikti? Prašau. Čia, Pirmininke, iš to viso bloko. Kaip suprantu, kad gavo visas blokas. Prašau, gerbiamoji Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Gerbiamasis pirmininke, aš šiandien ypatingą skubą, perdavusi posėdžio pirmininkavimą, suteikiau tik dėl darbotvarkės 1-7 klausimo – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto Nr. XIIP-3033, jeigu jūs būtumėte apsvarstę. Nežinau, jeigu jūs dar ką nors priėmėte, tai be mano leidimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Pirmininke, tai gal pasiūlysite? (Juokas salėje) Nesiūlo Pirmininkė. Tada negalime priimti. (Balsai salėje) Prašau? Prašau, kolega S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gal vis dėlto sutiktumėte. Matote, čia yra lydimasis įstatymas. Priėmę Administracinių teisės pažeidimų kodeksą jau jame mes įrašėme tai, kas turėtų būti pataisyta ir šiame įstatyme. Žinoma, galima atidėti vėlesniam laikui, bet tai būtų logiška dalis to, ką mes priėmėme. Tiesiog buvo atsilikęs tas dalykas.
PIRMININKAS. Mes galėtume sutikti, bet Pirmininkė vis dėlto turi pasakyti savo nuomonę oficialiai. Prašau, Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš visada girdžiu argumentus, negu kai kas mane girdi. Tuomet aš noriu paklausti, pavyzdžiui, 2-1d, 2-1e, 2-1f, jie yra priimti? Nes mano leidimo ypatingai skubai nebuvo.
PIRMININKAS. Jie visi lydimieji, Pirmininke!
L. GRAUŽINIENĖ. Nesvarbu, bet svarstymo stadija buvo darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Ne, čia visi priėmimai tų, kurie buvo atsilikę, Pirmininke.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš žiūriu pagal darbotvarkę, gal jūs dar neperėjote, bet dabar svarstome 2-2d, o aš klausiu dėl 2-1a, kur buvo priėmimas ir kai kurių lydimųjų svarstymas, tai ypatinga skuba nebuvo mano suteikta. Tai ką jūs čia darote posėdžių salėje?
PIRMININKAS. Mane Sekretoriatas informuoja, kad dėl visų kitų buvo tik techninė pertrauka padaryta.
L. GRAUŽINIENĖ. Svarstymo stadijos. Priimti leidimo nebuvo.
PIRMININKAS. Gerai, Pirmininkė neduoda leidimo. Vadinasi, negalime balsuoti dėl priėmimo. Mes labai atsiprašome, Etikos ir procedūrų komisija nuspręs, tam turime Etikos ir procedūrų komisiją.
Kolegos, pereiname prie kito klausimo. (Balsai salėje) Ne, nebalsuojame, nes nėra skubos tvarkos. Nebalsuojame.
16.04 val.
Baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1420(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, 2-3a klausimas – Baudžiamojo kodekso dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1420(2). Svarstymas. Gerbiamoji Pirmininke. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iki priėmimo buvo gautas vienas pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė dėl Baudžiamojo kodekso.
PIRMININKAS. Čia svarstymas vyksta.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau. Taip, jau po išvados svarstymo komitete komitetas priėmė sprendimą pritarti bendru sutarimu patobulintam įstatymo projektui, tačiau po to dar yra gautas vienas siūlymas, kurį komitetas svarstė. Jeigu po to reikės, aš jį pristatysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia kuris yra? Galime pastraipsniui? 1 straipsnis – 154 straipsnio. Komiteto nuomonė – nepritarti. Kolega Šedbarai, sutinkate? Ačiū.
2 straipsnis – 29 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. Kolega S. Šedbaras. Komiteto nuomonė – bendru sutarimu. Pritariam? Ačiū. Viskas.
Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti po svarstymo? Ačiū, pritarta. Ypatingos skubos čia nėra? Nėra. Einame toliau. Baigėme šio įstatymo projekto svarstymą. (Balsai salėje) Seimo Pirmininke, čia jūsų projektas, gal jūs ypatingą skubą? Nesvarbu. Gerai.
16.09 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1421 (svarstymas)
2-3b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1421. Taip pat svarstymas. Kviečiamas J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, komitetas siūlo atmesti šį projektą, nes jo nuostatos, kurioms buvo pritarta, iš esmės įtrauktos į Administracinių nusižengimų kodekso projektą, dėl jo jau balsuota per priėmimo stadiją, jis buvo priimtas ir toks sprendimas buvo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu atmesti, taip, pirmininke?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti nuomonei bendru sutarimu? Galime. Atmesta po svarstymo.
16.10 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1851 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1615(2) (priėmimas)
2-4 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1851 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1615(2). Priėmimas. Kolega S. Šedbaras turi pastabų ir pasiūlymų?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Yra Teisės departamento pastabų. Daliai pritarėme, daliai nepritarėme todėl, kad darydami pataisą Administracinių teisės pažeidimų kodekse mes baudų dydžius suderinome su Administracinių nusižengimų kodeksu. O esmė čia yra atsakomybė už rūkymą tose vietose, kur savivaldybės yra nustačiusios draudimą. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Pradedame priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra kelios pastabos. Teisės departamento. Komiteto nuomonė nepritarti. Bendru sutarimu galime pritarti komiteto nuomonei? Ačiū. Pritarta. Teisės departamento dar vienas, 2 punktas, taip pat bendru sutarimu pritarti. Galime pritarti? Pritariame.
2 straipsnis. Įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 d. Pritariame? Ačiū. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Priėmimas. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-1615, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsuojame. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 77, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymo projektui pritarta. (Gongas)
16.12 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 17230, 17231 ir 24712 straipsniais ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2567(2) (priėmimas)
2-5 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo kai kuriais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2567. Priėmimas. S. Šedbaras. Galite neiti. Techninio pobūdžio yra klaida dėl atitikties Konstitucijai. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Taip, Teisės departamento. Pritariame.
Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū. 2 straipsnis. Ačiū. 3 straipsnis. Taip pat. 4 straipsnis. 5 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Galime balsuoti?
Balsuojame. Primenu, taikoma skubos tvarka. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2567, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2567) yra priimtas. (Gongas)
16.13 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2977(2) (priėmimas)
2-6 klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 101 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2977. Priėmimas.
Yra vienas straipsnis. Galime pritarti siūlomam pakeitimui? Yra pastaba? Nėra pastabų. Galime pritarti? Pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Galime balsuoti dėl priėmimo?
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2977, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Projektas Nr. XIIP-2977.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2977) yra priimtas. (Gongas)
16.15 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 592 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2621(3) (priėmimas)
2-7a klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 592 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2621. Taip pat priėmimas. Pastraipsniui. Norėčiau pakviesti D. Mikutienę į tribūną. Prašom, kviečiame į tribūną. Reikėtų pakomentuoti.
Gerbiamoji kolege, 1 straipsnis.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Dėl 1 straipsnio Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė pritarti, patikslinome formuluotę.
PIRMININKAS. Jeigu galima, garsiau, kad aš girdėčiau. Pritariate?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip, pritariame.
PIRMININKAS. Su Teisės departamento pastabom, taip suprantu?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip. Čia yra kelios pastabos, pirmininke.
PIRMININKAS. Yra jūsų pataisa.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Komitetas pritarė, yra patikslinami žodžiai, redakcinio pobūdžio pataisa, susiję tarpusavyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau yra Teisės departamento.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Pritarta.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Kita Teisės departamento pataisa, komitetas taip pat pritarė. Vėl Teisės departamento. Komitetas pritarė, taip?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Visoms pritarė.
PIRMININKAS. Visoms pataisoms?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Vis tiek pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti su visom pataisom, kurioms komitetas pritarė? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
3 straipsnis. Galime pritarti? Ne. Dėl 3 straipsnio yra pataisų. Atsiprašau, stabdau.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Teisės departamento pastaboms pritarėme.
PIRMININKAS. Teisės departamento pastaboms pritarėte. Galime pritarti su Teisės departamento pastabom?
D. MIKUTIENĖ (DPF). Taip, komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. 4 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. Ačiū, pirmininke.
Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Atsiprašau. Yra. Gali ir būti. Kompiuteris paskui mus nespėja. Nėra norinčių kalbėti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Yra!
PIRMININKAS. Atsiprašau, tik dabar pamačiau, gerbiamasis kolega, tikrai nenorėjau jūsų įžeisti. Prašom, kolega A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties įstatymas nustato geresnes aplinkybes dėl vaistų ir (…) vaistų įtraukimo į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Sistema, be abejo, bus šiek tiek skaidresnė, bet jeigu mes norime priimti principinį sprendimą ir iš esmės sumažinti korupciją šitoje srityje, tai reikėtų pradėti ne nuo to, kas įeis į komisiją ar kad tie komisijos nariai rotuos, bet pirmiausia reikia atskirti ligonių kasą nuo Valstybinės ligonių kasos, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuotų politiką ir kontroliuotų, kaip panaudojami pinigai.
Į komisiją vis dėlto turėtų įeiti ne taip, kaip dabar siūloma, Finansų ministerijos atstovai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, nes šita komisija spręs konkrečius dalykus, ar vieną, ar kitą vaistą, ar ligą įtraukti į kompensuojamųjų ligų ar vaistų sąrašą. Ir kada tai spręs Finansų ministerijos atstovai, be abejo, sprendimai bus keisti. O, pavyzdžiui, Privalomojo sveikatos draudimo taryboje šiandien didžiąją daugumą sudaro gydymo įstaigų vadovai, kurie yra pavaldūs Sveikatos apsaugos ministerijai. O būtent ten priimami bendro pobūdžio politiniai sprendimai. Viskas apversta aukštyn kojomis. Bet kadangi, kaip sakiau, priėmus šitą įstatymą, aišku, sistema bus skaidresnė, sprendimai bus priimami greičiau, tai siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-2621, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2621) yra priimtas. (Gongas)
16.20 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 4410 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2622(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo ir kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2622.
Priėmimas. Galime pastraipsniui? 1 straipsnis. Teisės departamento pastaba. Komitetas pritarė, taip, pirmininke? Ačiū. 2 straipsnis. Galime pritarti. 2 straipsniui pritariame. 3 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ir 4 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti? Pritarta. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, galime… Yra norinčių kalbėti už, prieš? Dėl priėmimo norinčių kalbėti nėra. Pradedame balsavimą.
Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIP-2622, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 85 Seimo nariai. Vienbalsiai visi už. Įstatymo projektui pritarta. (Gongas)
16.21 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1332(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės 2-8 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 149 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1332(2). Priėmimas. Ar turime?.. Pastraipsniui. Nėra. 1 straipsniui galime pritarti, nes nėra… Redakcinio pobūdžio pataisoms turbūt galime pritarti, taip? Galime. Ačiū, pirmininke. Norinčių kalbėti nėra. Galime pradėti balsavimą dėl priėmimo.
Kas pasisako už įstatymo projektą Nr. XIIP-1332, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, pasisako prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 87 Seimo nariai. už – 84, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymui (projektas Nr. XIIP-1332) pritarta. (Gongas)
16.23 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 121, 123, 125, 126, 127, 130, 131 ir 181 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-109(2) (priėmimas)
Kitas 2-9 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-109(2). Priėmimas taip pat. Kviečiu J. Sabatauską. Yra redakcinio pobūdžio pastabų. Galime pritarti, pirmininke?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). …jų pastabai, kad būtų palikta abiejų straipsnių antruose (…) BPK 132 straipsnio, 130 straipsnio 2 dalies nuostata, t. y. dėl 130 ir 131 straipsnių.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime eiti pastraipsniui? Dėkui, pirmininke. 1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 3 straipsniui taip pat pritarta. 4 straipsniui taip pat pritarta. 5 straipsniui taip pat pritarta. 6 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 7 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 8 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 9 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Norinčių kalbėti už, prieš nėra? Nėra. Galime balsuoti, gerbiamieji kolegos? Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIP-109, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 88 Seimo nariai. Už – 84, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymui (projektas Nr. XIIP-109) pritarta. (Gongas)
16.24 val.
Civilinio kodekso 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2328(3) (priėmimas)
Kitas 2-10 klausimas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2328(3). Priėmimas. Kviečiu komiteto pirmininką J. Sabatauską. Yra nemažai pataisų.
1 straipsniui turbūt galime pritarti, taip, pirmininke?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip, galima.
PIRMININKAS. 2 straipsnis. Teisės departamento yra…
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Teisės departamento yra dėl 2 straipsnio 2 dalies. Atitinkamai reaguojant į juos, buvo ir mano siūlymas, kuriam komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Visiems siūlymams, taip?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Visiems dėl 2 straipsnio 2 dalies.
PIRMININKAS. Ačiū. 3 straipsnis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 3 straipsnio 2 dalies taip pat.
PIRMININKAS. Atsiprašau, 2 straipsnį su visomis pataisomis priimame. Ačiū, pirmininke. 3 straipsnis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 3 straipsnio 2 dalies taip pat buvo Teisės departamento pastaba. Atitinkamai buvo įregistruoti mano siūlymai, kuriems komitetas pritarė, visiems trims siūlymams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti su Teisės departamento pastabomis 3 straipsniui? Ačiū. Pritarta.
Pirmininke, toliau 4 straipsnis, įgyvendinimas. Galime pritarti įgyvendinimui? Galime. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti prieš arba už nėra. Yra. Už – V. V. Margevičienė. Prašom, kolege.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai siūlau pritarti šioms Civilinio kodekso pataisoms todėl, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas net trijose savo ataskaitose ragino Lietuvą pagaliau įtvirtinti globos įstaigose teikiamų paslaugų kontrolės sistemą, mažinti vaikų skaičių globos namuose.
Priėmus šias Civilinio kodekso pataisas, Vyriausybės įgaliota institucija pagaliau turės parengti tvarkos aprašus, kaip bus teikiamos socialinės paslaugos šeimoms. Tos paslaugos, aš manau, kad tikrai bus sugriežtintos, ir vaikai turės galimybę grįžti į savo šeimą. Tai yra pirmas labai tvirtas žingsnis, ir aš siūlau pritarti. Pagaliau Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetui galėsime nors vienoje teikiamoje ataskaitoje parašyti, kad Lietuva pradėjo judėti link vaiko teisių įtvirtinimo valstybėje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš, tiesą pasakius, šiuo atveju neagituoju balsuoti nei už, nei prieš. Tą darau todėl, kad šios įstatymo pataisos po įvairiausių svarstymų, po įvairiausių pataisų iš esmės tapo niekinės. Jos atspindi ir sprendžia ne vaikų, o vaikų namų, kūdikių namų personalo problemas. Kaip sakoma, velnias slypi detalėse, tai šiuo atveju, matyt, detalės, kurios tapo šio projekto dalimi, padarė šį projektą niekinį. Išimtys, kurios yra numatomos, tai yra kūdikių laikymas kūdikių namuose neribotą laiką, taip pat pratęsimas laikinosios globos neribotam laikui, iš esmės palieka situaciją tokią pačią.
Aš tikrai manyčiau, kad ne dėl ataskaitų Jungtinėms Tautoms mes turime priimti tokius projektus. Jei mes vieną kartą sau pasakėme, kad mes norime padaryti proveržį šioje srityje ir aiškiai pasakyti, kad ne į sienas, o į vaikų interesus mes investuojame, tai šis projektas iš tiesų turėjo būti visiškai kitoks. Todėl pati balsuodama susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dar nori K. Miškinienė. Prašom. Už.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš ne visai galiu pritarti ką tik kalbėjusiai kolegei, nes žengiamas pirmas žingsnis, kad iš esmės mūsų valstybėje vyktų tam tikri pokyčiai, kad mes į vaikų globą, ypač mažų vaikų, iki trejų metų, pasižiūrėtume labai atsakingai, kad tai būtų kraštutinė priemonė, kad vaikas patektų į globos namus. Mes turime ieškoti būdų stiprinti bendruomenines paslaugas.
Reikia sutikti su jūsų pastabomis, kad kompleksiškai turėtų būti priimama ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nauja redakcija, tuomet aiškumo turbūt būtų daugiau. Bet, priėmę šį įstatymą, mes žengiame pirmą žingsnį, kad maži vaikai liktų šeimoje, ir turėtume daryti viską, kad jie nepatektų į globos namus, o liktų šeimose, stiprinant bendruomenines paslaugas. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Urbšys – prieš. Jūs išsitrynėte, taip? Buvo užrašyta. Gerai. R. J. Dagys – už. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kaip tik po svarstymo plenarinių posėdžių salėje šis įstatymas įgijo tokį pavidalą, kokį ir turėjo įgyti, nes po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo parengtas visiškai neįgyvendinamas ir prieš vaiko interesus nukreiptas įstatymo projektas. Sakykime, dėl kokių nors priežasčių paėmus vaiką iš šeimos, jį turėjo skubiai kam nors atiduoti ir teismas nebūtų turėjęs galimybės atsižvelgti, ar vyksta koks nors progresas ir galimybė pasitaisyti pačiai šeimai. Buvo tik du atvejai: jeigu vaikas neįgalus ir turi brolių ar seserų, tik tada galima atiduoti spręsti klausimą kitaip. Jokių kitų išimčių nebuvo palikta. Tai buvo kaip tik prieš vaikus nukreipta sistema, tiesiog juos būtume išmetę neaišku, kur ir neaišku kur jie būtų pakabinti ir kieno globojami. Juo labiau kad Vaiko teisių pagrindų įstatymas kitokios sistemos nėra sukūręs. Čia mes kalbame tik apie menamą briedį, kuris vaikšto neaišku kokioje vietoje ir neaišku, kokiu pavidalu jis bus priimtas. Dėl vaikų turi būti priimami sprendimai realiu laiku, realūs sprendimai, nes tai yra labai jautrūs sprendimai.
Todėl aš siūlau priimti šį įstatymo projektą, kuris paskatins visą sistemą greičiau priimti sprendimus, kad tas vaiko brandos laikotarpis neužsitęstų, ir vaikai kuo greičiau gautų nuolatinius globėjus, kartu realistiškai atsižvelgtų į galimybę jį realizuoti. Siūlau palaikyti šį įstatymo projektą, nes pagal esamą situaciją jis gana gerai subalansuotas.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Zasčiurinskas – už.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš karto sakau, kad kviečiu palaikyti šiuos įstatymo pataisymus ir balsuoti už. Kartu noriu atkreipti dėmesį štai į ką. Kiekvieną kartą, kai Lietuvoje viename ar kitame rajone atsitinka kas nors su vaikais, mes visi sunerimstame, siunčiamos įvairios komisijos, žurnalai, laikraščiai, televizija rodo ir aiškina, kaip yra blogai su vaikais. Kai mes pradedame lyginti, kiek vaikų yra vaikų globos namuose su kitomis valstybėmis, visada pamatome, kad skaičiuojant tūkstančiui gyventojų pas mus tų vaikų yra gerokai daugiau negu kitose valstybėse. Kadangi šis Civilinio kodekso straipsnių pakeitimas, vadinkime, yra viena dalis viso komplekso, kaip žiūrėti ir spręsti problemą, susijusią su vaikų globa, prašau ir siūlau balsuoti už, tikintis, kad po to mums bus pateikti ir kiti įstatymų projektai, kurie bus šio sprendimo tęsinys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. V. A. Matulevičius – prieš.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš ne iš principo prieš šį projektą, bet aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad, mano įsitikinimu, Lietuvoje metamasi iš vieno kraštutinumo į kitą. Pažiūrėkime, kaip atsiliepiama ir kaip formuluojami teiginiai, susiję su valstybinėmis arba nevyriausybinėmis vaikų globos institucijomis. Mes pradedame niekinti šią pusę, įžvelgiame panacėją šeimose ir šeimynose. Kyla klausimas, kaip dabar tų vaikų globos namų darbuotojams, kurie gerai dirba, ir personalui jaustis, jeigu valstybė įstatymais deklaruoja, kad nuo jų nusigręžia? Šitas dalykas man kelia didelių abejonių. Susidaro įspūdis, kad tai yra tam tikras vajus, kad dabar tampa madingos šeimos ir šeimynos. Aišku, ten yra atsidavusių globėjų, mėgstančių šį darbą žmonių, bet tai nėra vienintelė išeitis. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi norintys pasisakė. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2328. Kas palaiko šį įstatymą, balsuoja už, kas pasisako prieš arba susilaiko, tie šio įstatymo nepalaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 85, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymo projektui pritarta. (Gongas)
16.35 val.
Civilinio kodekso 3.298, 3.299 ir 3.302 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2538(2) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 2-11 klausimas – Civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2538(2). Priėmimas. Galime pastraipsniui? Galime.
Ar galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū. 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. Dėl 4 straipsnio yra. Prašom. (Balsai salėje) Norite į tribūną? Prašom. (Balsai salėje) Taip, taip. Gerai. Pašom. Kolega V. Skarbalius.
V. SKARBALIUS (DPF). Jeigu galima, dėl 4 straipsnio.
PIRMININKAS. Dėl 4, aš kaip tik priėjau prie 4 straipsnio. Prašom.
V. SKARBALIUS (DPF). Buvo Teisės departamento pastabos. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstydamas pirmąją pastabą buvo priėmęs sprendimą nepritarti, nes birželio 17 d. svarstėme, o priėmimas buvo numatytas 18 d. Todėl protokolui siūlytume šiandien pritarti, kad ta nuomonė būtų…
PIRMININKAS. Jūs siūlote pritarti?
V. SKARBALIUS (DPF). Taip. Ir įsigaliojimas būtų liepos 10 d.
PIRMININKAS. Aišku. Kolegos, ar galime pritarti tokiai komiteto nuomonei? Pirmajai pataisai komitetas nepritaria, o kitai pritaria. Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. 4 straipsnis – įsigaliojimas. Galime pritarti.
V. SKARBALIUS (DPF). Norėtume prašyti, kad įsigaliotų nuo liepos 10 d.
PIRMININKAS. Taip, taip, taip parašyta įstatyme. Kolegos, galime pritarti? Galime. Norinčių kalbėti už nėra. Ačiū, pirmininke. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2538. Kas palaiko šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta. (Gongas)
16.37 val.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2852(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2852(2). Priėmimas. Pakeitimų nėra.
Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Pritarta. 2 straipsnis – įsigaliojimas. Pritarta.
Norinčių kalbėti nėra? Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai. Įstatymo projektui pritarta vienbalsiai. Ačiū. (Gongas)
16.38 val.
Civilinio proceso kodekso 145, 147, 499, 648, 688, 689, 710 ir 713 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1452 įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-1457 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3118(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13a klausimas – Civilinio proceso kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3118(2). Priėmimas. Kolega S. Šedbaras gal pakomentuos? Prašom, gerbiamasis pirmininke.
1 straipsnis. Teisės departamento, taip?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, buvo trys Teisės departamento pastabos. Šiandien komitetas buvo susirinkęs ir visoms trims pritarė. Tai yra įstatymas dėl piniginių lėšų apribojimo informacinės sistemos veiklos sureguliavimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui? Pritarta. Ar visam įstatymo projektui galime? Balsuojame. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsavimas dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3118(2) pradėtas. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 78. Taigi priimta vienbalsiai. Įstatymo projektui pritarta. (Gongas)
16.40 val.
Turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3322(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-14b klausimas – Turto arešto aktų registro įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3322. Projekto svarstymas. Kolega J. Sabatauskas. Nematau. Gal S. Šedbaras? Ačiū, pirmininke.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tai yra lydimasis prieš tai jau priimtojo. Komitetas birželio 25 d. taip pat svarstė šį projektą ir pritarė komiteto patobulintam Turto arešto aktų registro įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū. Pataisų nėra. Galėtume pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta po svarstymo.
Pastraipsniui. Nėra? Atsiprašau, tikrai nėra ypatingos… Tikrai galime pritarti po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Pritariame po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
16.41 val.
Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-2277 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2910(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2910. Priėmimas. P. Narkevičius yra? Prašom į tribūną, gerbiamasis pranešėjau.
Dėl 1 straipsnio yra K. Daukšio pasiūlymas. Komiteto nuomonė – nepritarti, taip?
P. NARKEVIČIUS (DPF). Gerbiamieji kolegos, taip, komiteto nuomonė yra nepritarti, nes nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigalioja nauji kapitalo reikalavimai ir visoms draudimo įmonėms taikomi tarptautiniai DOS standartai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų mes kartkartėmis darome išlygas verslui, kuris nenori naudotis Lietuvos įstatymais. Labai gerbiu Biudžeto ir finansų komitetą, Finansų ministeriją ir visus kitus (…), draudimo kompanijos turi elgtis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir buhalterinę apskaitą vykdyti tik pagal juos. Visi pasakojimai apie tai, kad tarptautiniai standartai, visi kiti dalykai, labai gerai, bet čia jų pačių problemos. Aš nematau, dėl ko mes turėtume dabar jas atleisti nuo… kitoms įmonėms lieptume pagal mūsų buhalterinę apskaitą daryti, o draudimo įmonės turėtų atvirkščiai padaryti.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar yra 29 Seimo nariai? Ačiū, pirmininke. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie remtų K. Daukšio pasiūlymą? Pabandykime balsuoti. Kas remia K. Daukšio pasiūlymą, balsuoja už.
Balsavo 54 Seimo nariai: už – 48, susilaikė 6. K. Daukšio pasiūlymui pritarta. Atsiprašau, dėl svarstymo, kad svarstytų.
Gerbiamieji kolegos, dabar reikėtų apsispręsti, ar pritariame K. Daukšio pataisai, kuriai komitetas nepritarė. Balsuojame. Kas pritaria K. Daukšio pataisai, balsuoja už, kas pritaria komitetui, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 68 Seimo nariai: už – 36, prieš – 2, susilaikė 30. K. Daukšio pasiūlymui pritarta.
Dėl viso, kolegos, su K. Daukšio pasiūlymu kolega P. Urbšys norėtų kalbėti. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Balsas už.
PIRMININKAS. Dar vienas už – 37. Gerbiamieji kolegos, niekas nenori kalbėti. Balsuojame už visą įstatymo projektą su K. Daukšio pataisa. Kas palaiko, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Įstatymo projektas Nr. XIIP-2910.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 76 Seimo nariai: už – 66, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymo projektui pritarta. (Gongas)
Dėl vedimo tvarkos – A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Aš noriu pasakyti repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Gerai.
A. NESTECKIS (LSDPF). Esmė yra tokia, kad to įstatymo projekto jau nereikia, nes K. Daukšio pateikta pataisa pasidaro apskritai niekinė. Tai iš tikrųjų jį reikėtų anuliuoti, nes jis nieko nekeičia.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, svarstykite savo komitete, teikite pasiūlymus, Seimas pritars arba nepritars.
16.46 val.
Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2507(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-15 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2507. Prašau dėmesio. Priėmimas. Kolega R. Markauskas. Ar yra? Yra. Prašau.
Gerbiamasis kolega, pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra pataisos, kurioms komitetas pritarė iš dalies, taip?
R. MARKAUSKAS (DPF). Iš dalies, taip. Seimo narių R. Baškienės, P. Urbšio pataisoms pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Ar kolegos R. Baškienė ir P. Urbšys sutinka su komiteto nuomone? Matau, linkčioja galva, taip?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Taip, ačiū.
PIRMININKAS. Sutinkate, taip?
R. MARKAUSKAS (DPF). Taip, sutinka. Ir grupės Seimo narių: V. Filipovičienės, M. Zasčiurinsko, V. Gapšio, P. Čimbaro ir t. t. pasiūlymui taip pat pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Žiūriu į kolegę V. Filipovičienę. Galite sutikti su komiteto nuomone, kad jūsų pasiūlymui pritarė iš dalies?
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Mūsų grupės Seimo narių buvo pasiūlymas išbraukti 3 ir 4 dalis, kuriose buvo kalbama apie tai, jog iš Rezervo fondo būtų galima naudoti lėšas teisiniams dalykams, tai yra kas buvo pralošta teisme, įsipareigojimams padengti, 4 punktas buvo „ir kitoms reikmėms“. Vis dėlto mes norėtume, kad šie punktai būtų išbraukti iš įstatymo projekto, o fondas būtų naudojamas, kaip ir numatyta, stichinėms nelaimėms, gaisrams dengti. Kitų funkcijų, aš manau, į šitą fondą tikrai nereikia įtraukti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime balsuoti. Primenu, kad komitetas grupės Seimo narių: V. Filipovičienės, M. Zasčiurinsko, V. Gapšio, P. Čimbaro, V. Skarbaliaus, V. Fiodorovo, S. Ursulo, D. Mikutienės, J. Kondroto, S. Dmitrijevo, A. Paulausko, Z. Žvikienės, R. Paliuko, D. Ulicko, R. Sargūno, L. Dmitrijevos, S. Bucevičiaus, P. Narkevičiaus, K. Daukšio, pasiūlymui pritarė tik iš dalies. Dabar mes balsuojame tik už jų pasiūlymą. Kas pritaria minėtų Seimo narių pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Dėl motyvų. Atsiprašau, dar dėl motyvų. R. Baškienė nori pasisakyti už. Prieš nėra, tai gal nereikia?
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Ne, kolegos. Aš labai norėčiau akcentuoti, kad gerbiamieji kolegos, kurie pateikė pasiūlymą, pamatė pačią esmę, kuri ir buvo iniciatoriaus teikta. Ne tik stichinių nelaimių, bet ir gaisrų atveju. Išplėstos sąvokos buvo tik komitetų siūlomos arba Savivaldybių asociacijos. Mes per daug išplečiame šitas galimybes, kai savivaldybė tada ir teismo sprendimu priteistas savo lėšas naudoja iš šio fondo. Tas fondas nėra begalinis. 1 % direktoriaus rezervo fondo – dalis savivaldybės biudžeto yra gana nedidelis, kad gaisrų, stichinių nelaimių atveju jis būtų panaudotas prasmingai. Nemanyčiau, kad būtų tikslinga išplėsti, todėl manau, kad siūlytojai buvo labai įžvalgūs ir siūlė neplėsti.
PIRMININKAS. Ačiū. Z. Žvikienė taip pat nori pasisakyti? Prašau. Vieną sakinį. Įjunkime. Na, duokime Z. Žvikienei. Sakė, kad labai trumpai kalbės.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Aš tik vieną pavyzdį noriu pasakyti. Jeigu savivaldybė atleidžia neteisėtai iš darbo žmogų, teismas priteisia 100–200 tūkst. pinigų kompensacijos, vadinasi, visas šitas fondas vykdant teismo sprendimą būtų atiduotas pagal teismo sprendimą, todėl reikia pritarti pataisų autoriams, kad tokių nesąmonių neįvyktų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kas pritariate grupės Seimo narių pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Komitetas pritaria iš dalies.
R. MARKAUSKAS (DPF). Taip, iš dalies.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsavo 77 Seimo nariai: už – 62, prieš nėra, susilaikė 15. Pritarta.
R. MARKAUSKAS (DPF). Teisės departamento…
PIRMININKAS. Minutėlę! Dabar su grupės Seimo narių pataisa ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) 2 straipsnis. Prašau.
R. MARKAUSKAS (DPF). Teisės departamento pastaboms pritarta.
PIRMININKAS. Pritarta. 2 straipsnis. Pritariame. 3 straipsnis dėl įsigaliojimo. Galime pritarti? Galime. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2507. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už (Nr. XIIP-2507, šitą pasakiau), kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote, balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 81 Seimo narys, už – 77, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2507) yra priimtas. (Gongas)
16.52 val.
Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2065(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Reklamos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2065. J. Požela. Nematau. Kas gali? Yra tik Teisės departamento pastaba. Komitetas pritaria. (Balsai salėje) Taip, dėl 1 straipsnio galime sutarti bendru sutarimu? Taip. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2065. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2065) yra priimtas. (Gongas)
16.54 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės ir sąjungininkų pajėgų transformacijos vado vyriausiosios vadavietės susitarimo, kuriuo papildomas Paryžiaus protokolas, ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-3168(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės ir sąjungininkų pajėgų transformacijos vado vyriausiosios vadavietės susitarimo, kuriuo papildomas Paryžiaus protokolas, ratifikavimo“ projektas. Svarstymas ir priėmimas. Kolega B. Juodka. (Balsai salėje) Taip, taip, tuojau klausime.
B. JUODKA (LSDPF). Kolegos, Užsienio reikalų komitetas šių metų birželio 17 d. svarstė paskelbtą įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, norėčiau paklausti… Dar A. Paulauskas. Prašau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, mūsų komitetas buvo papildomas svarstė Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės ir sąjungininkų pajėgų transformacijos vado vyriausiosios vadavietės susitarimą ir bendru sutarimu pritarė šio įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta. Dabar klausiu Seimo Pirmininkės, ar siūlo ypatingos skubos tvarką? Gerbiamoji Pirmininke!
L. GRAUŽINIENĖ. Taip, čia darbotvarkėje yra parašyta, kad yra priėmimas, tai mes galime tvirtinti procedūrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, atsilieka kompiuteris. Yra vienas straipsnis. Pataisų nėra. Ar galime pritarti? Pritariame. Ar yra norinčių kalbėti? Nėra.
Gerbiamieji kolegos, ar galime balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3168? Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Gerbiamieji kolegos, balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3168) yra priimtas. (Gongas)
16.57 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3327 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-18 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3327. Pateikimas. Pranešėjas kolega K. Daukšys.
Gerbiamieji kolegos, noriu jus nudžiuginti – toliau Seimo posėdžiui vadovaus Seimo Pirmininkė L. Graužinienė. Prašom, Pirmininke.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, su Artūru Sabatausku teikiame Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria pratęsiame lengvatą šildymui iki kitų metų liepos 1 d. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Ačiū. Viskas?
K. DAUKŠYS (DPF). Atsiprašau, su A. Skardžiumi.
PIRMININKĖ. Kęstuti, viskas? Jūsų nori paklausti aštuoni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Mazuronis. Nematau salėje. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, ačiū, kad mane pavadinote Sabatausku, nieko tokio.
K. DAUKŠYS (DPF). Artūrai, labai atsiprašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Aš norėjau jūsų paklausti, ar jūs nemanote, kad vis dėlto ši lengvata turėtų būti pratęsta iki 2016 m. pabaigos? Kaip jūs į tai žiūrėtumėte? Nors renovacija vyksta dideliais tempais, renovuota 1700 arba renovuojama ir dar 3600 yra parengta renovacijos pradžiai, šildymas pigo gana ženkliai – beveik 28 %, tačiau tokie dalykai, kaip suskystintų dujų terminalo dujų vartojimas Panevėžyje ir Vilniuje dar gana skausmingai atsiliepia, kadangi šie miestai neperėjo prie biokuro. Kaip jūs manote vertindamas šią situaciją, ar nereikėtų dar pratęsti?
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Artūrai. Pirma atsiprašau, tiesiog supainiojau pavardes galvodamas apie kitus dalykus. Taip, Artūras Skardžius yra bendraautoris šios pataisos ir aš būčiau už tai, kad ta pataisa galiotų iki metų pabaigos, bet kaip koalicijoje sutarėme, kad vieneriems metams, taip ir parašiau, jeigu koalicija pritars ilgesniam laikui, tikrai pritarsiu ir aš.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, suprantu, kad lengvatos labiausiai patinka tiems, kas jas gauna. Bet toks dalykas, kad visiems lengvatų negalime suteikti, o tam, kad netgi teiktume iš dalies lengvatas, reikia iš kažkur gauti pinigėlių. Tai mano klausimas labai paprastas. Kam eina prioritetas – 437 Lt per mėnesį, t. y. eurams per mėnesį, ar 9 % lengvatai šildymui? Nes ir ten, ir ten reikia pinigų, tai kurią renkatės?
K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu tikrai mes turėtume 437 eurus per mėnesį šiandien minimalų atlyginimą ir pensijas 60 % vidutinio atlyginimo, PVM lengvatos aš net nesiūlyčiau.
A. SYSAS (LSDPF). Aš klausiu, ką renkatės?
K. DAUKŠYS (DPF). Bet kadangi taip nėra, reikia tęsti lengvatą.
A. SYSAS (LSDPF). Nes ir ten reikia pinigų. Aš klausiu, kurią renkatės?
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū Seimo Pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, mes tas lengvatas vis tęsiame ir tęsiame, bet jomis naudojasi daugiausia miesto žmonės, o malkos, anglys kiekvieną dieną brangsta. Prašom pasakyti, ar jums neatrodo, kad reikėtų į šitą ratą įtraukti ir kaimo žmones, ypač tas močiutes pensininkes, kurių ir pensija pati mažiausia? Kodėl to jūs nesiūlote? Ačiū.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Broniau. Šitą pasiūlymą esu siūlęs nuo 2010 m. gal kokius penkis kartus ir nė vieno karto Seimas nepalaikė, kad PVM lengvata visiems būtų suvienodinta. Kadangi dabar koalicinėje taryboje koalicija sutarė dėl butų, tai aš jau nedrįsau siūlyti ir tiems kitiems, nes tada tikriausiai būtų viskas atmesta. Todėl jeigu jūs pritartumėte, aš tikrai su malonumu užregistruočiau dar kartą įstatymo pataisą, kad būtų visiems PVM lengvata.
B. PAUŽA (LSDPF). Tai iš tų paimti ir kaimui duoti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Norėčiau, kad vietoj manęs leistumėte paklausti S. Bucevičiui. Pirmininke! Aš prašau, kad perleistumėte klausti vietoje manęs S. Bucevičiui.
PIRMININKĖ. Negalima. Nėra tokios teisės.
V. BUKAUSKAS (DPF). Yra, yra.
PIRMININKĖ. Klausia A. Nesteckis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju Pirmininkei. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad šita lengvata yra biudžeto pajamos, kurias… Jūsų pasakėte, kad sutiktumėte pasiūlyti ir kaimo žmonėms, kurie iš tikrųjų negauna ir nesinaudoja ta lengvata. Tačiau noriu paklausti, ar jums kada nors užteks drąsos pripažinti, kad tikrai čia yra nelygybė, atsisakyti tos lengvatos ir visiems taikyti, ar nepakaks drąsos? Ir kodėl tiktai metams siūlote?
K. DAUKŠYS (DPF). PVM lengvatą šildymui taiko ne vien tik Lietuva. Kaip aš mačiau, šešios Europos Sąjungos valstybės taiko įvairaus dydžio PVM – nuo 7 iki 13 %.
Antras dalykas. Aš manau, kad ateis laikas po metų, po pusantrų, kada mes susitvarkysime, vienas dalykas, su pensijų padidinimu, antras dalykas, su minimalios algos padidinimu ir, trečias dalykas, kai sugebėsime šilumos kainas dar labiau numušti. Tada būtų galima atsisakyti PVM lengvatos. Bet jeigu jos neatsisakysime, tada reikėtų daryti visiems vienodai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ši iniciatyva kilo todėl, kad kažkuris dienraštis ar interneto puslapis, atrodo, „Lietuvos rytas“, prieš savaitę ar dvi parašė straipsnį, kuriame pasakė, kad štai ateina liepos 1 d. ir negalios šita lengvata. Ir tik tada jūs susijaudinote ir prisiminėte, kad esate valdžioje, ir puolėte rengti šią pataisą. Sakykite, ar tai yra normalus valdymo būdas ir ar taip turi būti valdoma?
Antra klausimo dalis. Aš pratęsiu tai, ko A. Sysas klausė. Šitos lengvatos pratęsimas iš biudžeto paima 50 mln. eurų per metus. Ši lengvata yra naudinga ir jums, nes jūs šildotės taip pat tuo centriniu šildymu ir daugelis kitų turtingų žmonių. Tuo tarpu jeigu atsisakytumėte, būtų sutaupyta 50 mln. ir galėtumėte tuos sutaupytus pinigus skirti tiems žmonėms, finansuoti lengvatas tiems, kuriems tikrai reikia. Kur jūsų sprendimo logika?
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū už gerą klausimą, gerbiamasis Andriau, bet aš jums pirmiausia noriu pasakyti, kad dėl laikraščių straipsnių tikrai nesusijaudinu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip ne?
K. DAUKŠYS (DPF). Galite šitą dalyką užsirašyti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, kaip ne?
K. DAUKŠYS (DPF). Yra kur kas įdomesnių dalykų, dėl kurių reikia jaudintis.
Antras dalykas. PVM lengvatas esu teikęs ir jums vadovaujant Vyriausybei, ir jūs pratęsėte, kiek aš atsimenu, ir kažkaip tada nesusijaudindavote.
Trečias dalykas, tikrai nesinaudoju PVM lengvata, nes šildausi dujomis, tai tam dalykui PVM lengvata negalioja. Galiu jums pasakyti, kad kokio nors asmeninio interesų konflikto neturiu.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pažymą… Mes sudarysime komisiją, patikrinsime.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, aišku, aš irgi pritariu, kad reikia skirti lengvatines sąlygas, bet ar, jūsų nuomone, nebūtų geriau tuos 50 mln. eurų panaudoti renovacijos tikslams? Daugiau mes tų namų apšiltintume ir palengvėtų kitiems situacija.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Vytautai. Jeigu renovacija, kuri dabar, reikia pripažinti, įsibėgėja ir neblogai vyksta, būtų bent įpusėta, galbūt būtų galima apie tai galvoti. Bet kai šiandieną kalbama, kad tuose daugiabučiuose namuose gyvena labai turtingi žmonės, aš jus turiu užtikrinti, kad tai yra netiesa. Vidutiniškas buto dydis geriausiu atveju yra 60 kvadratinių metrų. Gyvena žmonės, kurių pajamos geriausiu atveju yra 1,5–2 tūkst. Lt dar tais pinigais, ir jiems už šildymą reikia mokėti (geriausiu atveju jie tiek uždirba) nuo 300 iki 400 Lt senais pinigais. Patikėkite manim, tai yra gana dideli pinigai, kuriuos reikia paimti iš biudžeto.
Todėl padidinimas nors 10 ar 12 % tų pinigų plius už karštą vandenį dar padidinimas tiems žmonėms tikrai yra ženkli suma. Ir tai yra dauguma ar Vilniaus, ar Panevėžio, ar kitų miestų gyventojų, o ne kokie turtingi, nes turtingieji, kaip jūs sakote, arba turi pasistatę namus, kur šildosi individualiai, arba gyvena gerokai didesniuose būstuose, kuriuose yra kitas šildymas. Tokių butų, kuriuose gyventų labai turtingi žmonės, jeigu susidaro 2 %, tai duok Dieve, gal 3 %. Aš manau, kad visiems Lietuvos žmonėms, pensininkams, nedaug uždirbantiems, turi būti sudarytos normalios sąlygos.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Lyginant Lietuvos gyventojų išlaidas šildymui pagal Europos Sąjungos standartą, išties galima sakyti, kad nemaža dalis daugiabučių gyventojų gyvena energetiniame skurde. Tai atitinka visus standartus, nes didelė jų pajamų dalis išleidžiama šildymui. Tai viena.
Antra. Noriu priminti, kad 2015 m. pradžioje šilumą teikiančioms įmonėms Lietuvos gyventojai buvo skolingi 280 mln. Lt, iš kurių 80 mln. buvo viešojo sektoriaus įmonių, kurios nemoka delspinigių ir turi visai kitą statusą. Padidinus PVM, be abejo, šios skolos turbūt būtų ne 280 mln. Lt, aišku, jos mažiausiai didėtų bent jau 10–12 %.
Todėl įvertinę visą situaciją teikiame šias pataisas. Renovacijai taip pat, kaip gerbiamasis V. Kamblevičius siūlė, daug kas čia sutiktų, kad tos lėšos būtų skirtos. Žinome, kad po renovacijos sumažėja 50 % išlaidos šildymui, tačiau ta inercija (buvusi Vyriausybė nepadarė tokio įdirbio, renovacijai 1 mlrd. Lt buvo kažkur padėtas ir neskirtas renovacijai), aš manau, įsibėgės po metų, pusantrų, mes jau turėsime daugiau negu 6 tūkstančius renovuotų pastatų. Tada galėsime kalbėti apie 50 % sumažėjusias išlaidas šildymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Tikrai noriu pasakyti, kad tai ne renovacijos problema, tai rinkimų problema, ir mes pradedame artėjant rinkimams teikti įvairius pasiūlymus. Ne pirmi metai Seime ir puikiai suprantame, kas čia vyksta.
Aš manau, kad mes turėtume mokytis iš savo klaidų. Noriu priminti G. Šileikį, kuris vienoje kadencijoje 3 mlrd. Lt lengvatų pasiūlė žmonėms, bet jo net neišrinko į Seimą. Taigi ne visada pasiūlymai sulaukia rinkėjų pritarimo.
Aš labai noriu priminti kolegoms, kurie vis lipa ant to paties grėblio, kad Lietuvoje veikia kompensavimo sistema. Vargšų šita sistema absoliučiai nepaliečia – ar 9, ar 21. Jie visi gauna lengvatą, jiems iš principo kiti mokesčių mokėtojai užmoka. Buvo laikai, kai tokių buvo virš 500 tūkst., t. y. ketvirtadalis Lietuvos gyventojų tokias lengvatas gaudavo.
Žinote, kad lengvata iškreipia visa sistemą, nes šitas lengvatas gauna ne tik tie, kuriems ta lengvata reikalinga, bet gauna ir tie, kurie gyvena, pavyzdžiui, Seimo bendrabutyje. Jų pajamos tikrai leidžia už tai mokėti. Arba Vilniaus vartai, visai šalia, 150 m2, o mes jiems taikome lengvatą. Kas keisčiausia, kad nenurodomos reikalingos lėšos iš biudžeto, čia viskas ir prasideda.
Manau, kad jeigu mes siūlome lengvatą, tai reikia nurodyti šaltinį, nes skaičiavimai, bent jau kaip buvo teikta prieš tai, akivaizdžiai parodo, kad jeigu mes panaikiname šitą lengvatą ir padidėja lėšų poreikis kompensuoti, balansas vis tiek biudžetui būtų teigiamas, nes didesnė dalis žmonių neturėtų teisės gauti tokios lengvatos, todėl tikrai negaliu pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame po pateikimo, nes išsiskyrė nuomonės. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojame prieš arba susilaikote.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 56, prieš – 2, susilaikė 20. Pritarta po pateikimo. Siūlau ypatingą skubą. (Balsai salėje) Susitarkime dėl ypatingos skubos. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš prašiau dėl vedimo tvarkos! Frakcijos vardu siūlau daryti pertrauką.
PIRMININKĖ. Jūs nešaukite!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jūs suteikite žodį!
PIRMININKĖ. Leiskite pabaigti procedūrą, aš jums suteikiau žodį. Ypatingai skubai pritarta. Prašau, kalbėkite.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). O kada buvo pritarta?
PIRMININKĖ. Aš klausiau, jūs visi tylėjote.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ką tik sakėme jums, Pirmininke, na, ką jūs čia šnekate?!
PIRMININKĖ. Nenorite kalbėti? Ne. Kadangi yra gautas A. Skardžiaus pasiūlymas, yra daroma 3 val. pertrauka. Grįšime po 3 val. prie svarstymo. Ačiū. Viskas, ačiū. (Balsai salėje)
17.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl kai kurių kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo aspektų“ sudarymo“ projektas Nr. XIIP-3355 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-19 klausimas. (Balsai salėje) Kas yra? Seimas bendru sutarimu pritarė ypatingai skubai. Viskas! Visi sutarėme, 3 val. pertrauka.
2-19 klausimas – projektas Nr. XIIP-3355. (Balsai salėje) Gerbiamasis Jonai Dagy, aš jums suteikiau žodį, jūs nekalbėjote. Mikrofonas buvo įjungtas. Viskas jau. Praėjo. (Balsai salėje) Nešaukite! Ko jūs šaukiate?! Jūs neturite teisės šaukti net ir ant Seimo Pirmininko.
2-19 klausimas – Seimo nutarimo… (Šurmulys salėje) Per 3 val. turite teisę teikti pasiūlymus.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos „Dėl kai kurių kriminalinės žvalgybos metu gautos informacijos panaudojimo ir saugojimo aspektų“ sudarymo“ projektas Nr. XIIP-3355. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – J. Sabatauskas. (Balsai salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“) Dar niekas neįvyko, kad kalbėtumėt. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau, kad Seimas sudarytų laikinąją komisiją siekiant ištirti kriminalinės žvalgybos metu ir net ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos apie asmenį panaudojimą, ypač tais atvejais, kai ta informacija nepasitvirtino.
Tenka pažymėti, kad 2004 m. sudaryta laikinoji komisija dėl galimo kai kurių teisėsaugos institucijų pareigūnų dalyvavimo politinėje veikloje bei galimo piktnaudžiavimo, vykdant operatyvinę veiklą ir skelbiant medžiagą, padarė išvadą, kad operatyvinės veiklos subjektai skirtingai (čia aš cituoju 2004 m., todėl sąvokos yra kitokios, negu dabar esančiame įstatyme) ir dažnai per siaurai traktuoja Konstitucijoje ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas nuostatas dėl asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, todėl operatyvinės veiklos metu surinkta informacija apie privatų asmens gyvenimą, pabaigus operatyvinį tyrimą, dažniausiai nėra sunaikinama, o jeigu sunaikinama, apie tai nepranešama operatyvinius veiksmus sankcionavusiems pareigūnams. Tai rodo nepakankamą operatyvinės veiklos subjektų veiklos ir įstatymo nuostatų įgyvendinimo kontrolę.
Praėjo 11 metų po šitos komisijos išvadų ir matome iš pranešimų žiniasklaidoje ir kitų atvejų, kad vis dėlto situacija menkai tepasikeitė, o jeigu ir pasikeitė, mes vis tiek turime ištirti, kokia situacija yra dabar, ar pakanka teisės aktų ir kaip įgyvendinami tie teisės aktai. Netgi baudžiamojo proceso tvarka, pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo metu, atliekami proceso veiksmai, kiek tame procese turi būti užtikrinamos žmogaus teisės. Deja, turime pasakyti, kad kartais net ir generalinio prokuroro rekomendacijose, kuriomis reglamentuojama proceso veiksmų atlikimo procesinė tvarka ir forma, yra ne viena… Čia reikėtų pasakyti, kad ten irgi plečiamai aiškinama arba išplečiama paties įstatymo reguliavimo apimtis, todėl siūlome sudaryti laikinąją komisiją ir pavesti komisijos teises atlikti Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Vasiliauskas. (Triukšmas salėje) Netrukdykite posėdžio!
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, ponia Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūsų laikinoji komisija tirs ne tik saugojimą, bet taip pat ir neteisėtą rinkimą informacijos? To irgi yra labai apstu. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu kriminalinę žvalgybą Lietuvoje gali atlikti net devyni subjektai, įsivaizduojate, kokie yra sukaupiami informacijos klodai, ypač jeigu jie yra renkami neteisėtai. Ačiū už atsakymą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Pasižiūrėję prieš 11 metų veikusios laikinosios komisijos išvadą, matome, kad buvo bendrauta ir buvo apklausti visų subjektų atstovai. Atsakymai iš tikrųjų stulbino, tai, kad kai kurie subjektai sakydavo, kad tikrai ta informacija, kuri nepasitvirtino, ir toliau yra laikoma, nes neva skirtingai traktuojama, o kas gi yra tas privatus gyvenimas. Negana to, apie tai nebūdavo pranešama asmenims.
Iš kitos pusės, ir dabar mes kontaktuodami ir kalbėdami su kandidatais į įvairias valstybines pareigas čia, Seime, išgirsdavome tokių dalykų, kad, taip, ta informacija toliau yra kaupiama, kai įstatymas to neleidžia. Todėl, vienas dalykas, manau, kad komisijos tikslas būtų ne tik įvertinti ir patikrinti teisės aktus, kaip jie taikomi, bet ir priimti teisės aktus, kur būtų nustatyta griežta tvarka, kad jos būtų laikomasi, kad tas subjektas, kuris kontroliuoja, kuris leidžia tai daryti, ir toliau griežtai kontroliuotų, o kaip buvo po to? Pavyzdžiui, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas.
PIRMININKĖ. Primenu, klausti 1 min., atsakyti – 2 min. Dabar jau gali kalbėti A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke, kad jūs išbandote mūsų kantrybę, mums kantrybės tikrai užteks, net ir tuo atveju, kai jūs nutarėte, kad Seimo statutą šiomis dienomis galima padėti giliai į stalčių. Noriu priminti, kad dėl prieš tai svarstyto klausimo dėl PVM lengvatų jūs padarėte labai šiurkščią Statuto klaidą, jeigu jūs jos neištaisysite, kai mes pasiūlėme daryti pertrauką, o jūs net nebalsavote, tai šita šiurkšti klaida reikš, kad mes surinksime parašus ir sustabdysime jūsų teisę pasirašyti po tuo įstatymu. O tai reiškia, kad ateis liepos 1 d. ir PVM įstatymo lengvata nustos galioti. Po to galėsite spręsti savo problemas, kaip norėsite. Mes tiesiog norime, kad jūs grįžtumėte prie Statuto, todėl, jeigu leisite, aš paprašysiu pertraukos dėl šito klausimo tam, kad jūs suvoktumėte, kad opozicija dar yra salėje.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Mikrofonas buvo įjungtas, bet paprašė pertraukos jau po pritarimo. Aš klausiau, ar yra pritarimas, reikėjo ir sakyti, kad nėra pritarimo per mikrofoną. Mikrofonas tikrai buvo įjungtas. Dabar yra trijų valandų pertrauka, galima padaryti visus procedūrinius veiksmus. Esu ne viena salėje, visi girdėjo, visi priima sprendimus, tik jūs visą laiką vėluojate pasakyti. Reikia stebėti posėdį, kas vyksta. Klausia A. Anušauskas. Gerbkite kolegas, jie nori paklausti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku, kad problema egzistuoja, informacijos kaupimas, o ne jos sunaikinimas, atėjus laikui, matyt, ne visada kontroliuojamas vidiniais mechanizmais, kurie yra sukurti. Bet vis dėlto kokią pridėtinę vertę duoda pasirinktas laikinosios komisijos būdas? Juk parlamentinės kontrolės būdu, tuos pačius klausimus keliant, galima pasiekti tą patį rezultatą, jeigu kalbame apie teisės aktų tobulinimą, tikslinimą ir panašiai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Norint išsiaiškinti tikrą informaciją, laikinosios komisijos statusas yra didesnis ir įgaliojimai yra didesni, todėl asmenys, kurie kviečiami liudyti, privalo pateikti informaciją, jie net įspėjami apie atsakomybę dėl melagingų parodymų. Jeigu tai darytume paprasta tvarka, jeigu tai darytų bet kuris Seimo komitetas ar Seimo nuolatinė komisija, jie tokios teisės neturėtų. Tikresnė informacija būtų gauta turint laikinosios komisijos statusą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Norėčiau gerbiamojo pranešėjo paklausti, kaip jūs vertinate tokią situaciją, kai visai neseniai frakcijose apsilankęs pretendentas į generalinius prokurorus N. Meilutis, kaip savaime suprantamą dalyką, atsakydamas į parlamentarų klausimus, nurodė, kad informacija apie asmenis nuolat kaupiama ir visą laiką kaupiama, ir nesilaikoma jokių įstatymų. Jis nurodė, kad mūsų tarnybos taip elgiasi. Ar tai neturi totalitarinės valstybės požymių, kada visuomenė yra nuolat sekama ir bet kas bet kada gali ištraukti kokią nors pažymą? Ar tai tiesa, ar ne, niekas po tam tikro laiko nenustatys, kaip buvo su gerbiamuoju V. Gedvilu ir su kitais kolegomis.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų tokia situacija tikrai nepuošia mūsų valstybės, tačiau tam, kad po to teisėjai nesakytų, kad taip yra, turbūt yra ir suvokimo problema, ar tai iš tikrųjų yra normalu. Jeigu jiems tai atrodo normalu, tada tenka atitinkamai, tai nustačius, griežtai reglamentuoti, nustatyti tokią tvarką, kad tikrai to nebūtų galima. Priešingu atveju iš tikrųjų išeina susidorojimas ir Konstitucijoje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos pažeidimas.
PIRMININKĖ. Klausia E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, teisinės bazės užtenka, iš kitos pusės, esant tiek kriminalinės… tų įstaigų subjektų, niekas negali įlįsti į jų archyvus ir pažiūrėti, kokius archyvus jie turi ir ar teisėtai laiko. Ar nemanytumėte, jau faktiškai žinodamas, kokia bus komisijos išvada, kad reikėtų imtis priemonių ir sugriežtinti šitų struktūrų ir atskirai tų asmenų atsakomybę, kad jie atsakytų už tokių nereikalingų dokumentų paviešinimą bet kuriais aspektais – ar informuodami kažkokias institucijas apie buvusias arba nesamas paskalas, kurios nuolat išlenda, kad jie atsakytų pagal baudžiamąją atsakomybę, kaip ir visi piliečiai prieš jų daromus tikrinimus? Dėkui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Iš tiesų, jeigu grįžtume prie mano cituotos 2004 m. laikinosios komisijos išvados, ten irgi buvo atkreiptas dėmesys, kad net nepranešama pareigūnams, kurie sankcionavo tuos ar kriminalinės žvalgybos veiksmus ar net procesinius veiksmus. Jiems net nepranešama apie situaciją, kuri susidarė nepasitvirtinus tai informacijai ar įtarimams. Manau, turi būti visiems aišku, kad tas asmuo, kuris sankcionavo, vadinasi, jam turi būti pranešama visais atvejais, pasitvirtino ar nepasitvirtino, ir netgi manyčiau, kad galbūt reikėtų to asmens dalyvavimo bent jau patvirtinant atitinkamą išvadą dėl tos informacijos, kuri nepasitvirtino, tai yra apie privatų asmenį… tarsi sunaikinimo akto tvirtinimo. Kai šito realiai nėra, galite paklausti tų kolegų, kurie dirbo panašų darbą ir kurie gali pasakyti, kaip reikėtų daryti, kad viskas būtų teisėta ir teisinga.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Aš noriu dar kartą paklausti, kad nepyktų, po to ne taip supratau, opozicijos lyderio, jis šituo klausimu prašė pertraukos tam, kad sustotume? Čia frakcijos vardu? Prašom pakartoti, jeigu galite, per mikrofoną.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš prašiau frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Ačiū. Teisėtas prašymas. Prašom balsuoti. Kas pritariate pertraukai iki kito posėdžio dėl šio klausimo, balsuojate.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 23, prieš – 17, susilaikė 35. Kadangi opozicinė frakcija prašė, užtenka balsų pertraukai iki kito posėdžio.
Grįžtame prie 2-18 klausimo. Noriu pasakyti, kad trys valandos sueina po mūsų darbo laiko, taigi balsuoti dėl pertraukos turbūt nėra prasmės. Vis tiek antradienį svarstysime.
17.30 val.
Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3061(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-20a klausimas – Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo Nr. VIII-1436 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3061. Svarstymo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo projektą ir pataisė šito įstatymo turinį – sąvoką „neribotam laikui“, kurios nėra kituose įstatymuose, pakeitė „75 metams“. Taigi ši informacija įslaptinama 75 metams, pasibaigus tam terminui, terminas dar gali būti pratęstas. Už tokį įstatymo projektą 6 balsavo už, prieš nebuvo, 1 susilaikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje nori kalbėti V. Vasiliauskas. Prašom. Atsiprašau, dar yra Žmogaus teisių komiteto pranešėja D. Kuodytė. Nematau. Pirmininkė Z. Žvikienė. Prašom.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įvardintą įstatymą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3061. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar jau kviečiu diskusijoje kalbėti V. Vasiliauską. Prašom.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, ponia Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, deja, ir šią kadenciją Seimui nepavyko Lietuvos išvaduoti nuo KGB kupros. Ir toliau šią kuprą vilksime galbūt net 75 metus. Be abejo, ši pataisa yra priverstinė, nes baigėsi terminas, bet tai yra tik paliatyvas, t. y. nešalina ligos, o dar ir užšaldome 75 metus. Be abejo, šiuo atveju turime vadinamąjį Liustracijos įstatymą, kuris neveikia. Turime vadinamąją Liustracijos komisiją, kuri išsibėgiojo dar praėjusią kadenciją. Primenu, kad už šito įstatymo realizavimą, įgyvendinimą pagal įstatymą yra atsakingas Valstybės saugumo departamentas. Už šito įstatymo parlamentinę kontrolę yra atsakingas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tačiau praėjusią kadenciją, vadovaujant Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui A. Anušauskui, ši komisija liovėsi egzistavusi, nes iš tikrųjų ji yra visuomeninė, ji neturėjo jokių pajėgumų, teisininkų. Ji visuomet pralošdavo teismus su KGB neprisipažinusiais ir situacija susidarė tragikomiška. Visų žmonių, kurie vis dėlto pakluso Lietuvos įstatymui ir prisipažino, tai buvo apie 1 tūkst. 600 žmonių, pasidarė juokinga padėtis, nes pasibaigus terminui juos galėjo atskleisti, o tie, kurie neprisipažino, kurie toliau dirba savo darbą ir kurių yra kur kas daugiau, jie juokiasi iš prisipažinusiųjų.
Ir dar. Priimant šį įstatymą nebuvo vis dėlto… pataisą, už kurią aš irgi balsuosiu, nebuvo išaiškinta žmonėms, nes žmonės įstatymų neskaito. Daugelis pamanė, kad Seimo nariai neva gina savo kailį. Neva čia sėdi daug neprisipažinusiųjų, todėl jie dar įsislaptino 75 metus. Iš tikrųjų pagal šį įstatymą, primenu, įslaptinimas galioja tik tuo atveju, jei žmogus nesiekia Prezidento, Seimo nario, ministro, teisėjo, prokuroro, savivaldybės nario ir Europos Parlamento nario posto. Jei jis kandidatuoja į šias pareigas, iš karto įslaptinimas negalioja. Iš karto paskelbiama, kad žmogus, nors ir prisipažino, jis bendradarbiavo su specialiosiomis tarnybomis. Jei jis nuslėpė šį faktą, tai iš karto automatiškai arba apkalta, arba pareigūno vardo pažeminimas prokuroro atveju, taip pat iš karto automatiškai prarastos pareigos. Todėl, deja, situacija yra labai apgailėtina. Tai iš tikrųjų yra didžiulė problema visos tautos ir valstybės, tačiau mes kol kas sprendžiame tik dėl tokios laikinos paliatyvo priemonės, o ne dėl vaistų. Siūlau balsuoti už tas pataisas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo balsuojame. Kas pritariate?.. Atsiprašau, motyvai. Motyvai už – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad tikrai pateiktas geras projektas vien dėl to, kad jis įtakos neturi. Mes neskelbsime 75 metus, ten, Maskvoje, guli visų tų, kurie galėtų drebėti. Kai reikės, ateis laikas, jie ištrauks. Todėl šis projektas daugmaž įtakos ir neturėtų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Manau, kad manipuliavimas tokiais žmonėmis, kurie net prisipažino, išlieka, nes yra žmonių, kurie žino, kurie tą padarė. Man nevienodai, kad tie žmonės, kurie savo laiku kniso daugeliui žmonių smegenis, būdami galbūt ne kadriniais darbuotojais, bet bendradarbiaudami su KGB, pirmieji nubėgo ir prisipažino, šiandien turi apsaugos statusą ir toliau galbūt turi galimybę knisti protą ir smegenis kitiems žmonėms. Aš manau, praėjo 25 metai, aš nejaučiu jokio pykčio tiems žmonėms. Paprasčiausiai aš noriu žinoti apie tuos žmones, kurių tokių, aš manau, dalis ir politikoje yra, paprasčiausiai jie galbūt yra nevisiškai nuoseklūs. Apie nuoseklumą nekalbėsiu, bet nėra atviri ir nuoširdūs dėl savo sprendimų ir kalbų. Todėl buvau ir išliksiu šalininkas, kad net slapčiausiems dokumentams būna 50 metų, dabar dar 75 metams, 25 metai praėjo. Tai kuris čia iš mūsų sulauks tų dokumentų išslaptinimo? Labai norėčiau pamatyti. Gal kas nors galėtų pakelti ranką? Aš manau, kad tai yra absurdiškas įstatymas. Tikrai jis nepadarys Lietuvoje daugiau aiškumo. Manau, kai kas ir toliau tampys už virvučių tuos žmones, kurie anksčiau parašė, sakykime, sąžiningi žmonės buvo, parašė, kad jie bendradarbiavo. Bet tai situacijos neišsprendžia, toliau laikomas paslapties skydas. O įdomiausia tai, kad jau mes visi žinome, kad dalis dokumentų yra dingusių. Čia yra įdomiausia, kad per tuos 75 metus dings ir likusieji dokumentai, kurie buvo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate pratęsimui, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 6, susilaikė 20. Po svarstymo pritarta.
17.39 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3062 (svarstymas)
Darbotvarkės 2-20b klausimas – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3062. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegos, kaip ir buvo sakyta, tai lydimasis įstatymas to, kuriam neseniai po svarstymo pritarėme. Buvo atsižvelgta, kad pasiūlymas įslaptinti neribotam laikui prieštarauja bendrai NATO valstybių praktikai ir mūsų įstatymams. Ilgiausias jau pagal dabar galiojantį Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą numatytas įslaptinimo terminas yra 75 metai. Kaip minėjau, jis dar gali būti pratęstas. Todėl mes siūlome tuos 75 metus palikti, kaip ir dabar yra įstatyme. Už tą projektą 6 balsavo už, prieš nebuvo, susilaikė 1. Siūlyčiau pritarti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Noriu paklausti. Gerbiamasis pirmininke, jūs siūlote atmesti, taip?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ne, mes nesiūlome atmesti.
PIRMININKĖ. Čia parašyta atmesti.
A. PAULAUSKAS (DPF). Pirminį projektą atmesti.
PIRMININKĖ. 2-20b klausimas – Nr. XIIP-3062. Pažiūrėkite, pasitikslinkime.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Siūlote atmesti komiteto išvadą?
A. PAULAUSKAS (DPF). Siūlau atmesti, taip.
PIRMININKĖ. Dabar noriu paklausti. Jeigu šitas bus atmestas, o jeigu pagrindinio Seimas antradienį nepriimtų, ar čia nebus jokių nesusipratimų ar prieštaravimų?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ne, nebus.
PIRMININKĖ. Nebus. Labai ačiū. Kas pritariate komiteto nuomonei atmesti, nes norinčių kalbėti dėl motyvų nėra, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 59, prieš nėra, susilaikė 13. Po svarstymo projektas atmestas.
Kadangi šiuo metu yra 73 Seimo nariai, ten, kur prašėte pabaigti paketą dėl savivaldybių, galbūt grįžtume prie priėmimo? Galime sugrįžti. Ten du liko. Gerai. Jeigu sutinkate, sugrįžtame.
17.44 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3157(2) (priėmimas)
2-2d klausimas – Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3157(2). Siūlau ypatingą skubą. Pritariate? Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Tuoj mes viską rasime. Yra 1, 2, 3, 4 straipsniai. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui? (Balsai salėje) Priimtas pastraipsniui.
Dėl viso. Tuoj pasitikslinsime, ar nori kalbėti. (Balsai salėje) Todėl, kad nebuvo skubos. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 70. Trūksta vieno žmogaus. Gal perbalsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame dar kartą. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Gal kas nespėjo pabalsuoti, tai prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 73, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3157(2) priimtas. (Gongas)
17.46 val.
Baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1420(2) (priėmimas)
2-3a klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1420(2). Siūlau ypatingą skubą. Pritariate? (Balsai salėje) Pritarta. Priėmimas. (Balsai salėje) Reikia pažiūrėti, kiek straipsnių. O, čia yra pataisų. Atlikta, taip? O kur pats projektas? Pastraipsniui.
1 straipsnis. 2 straipsnis. Ar galime pastraipsniui priimti 1 ir 2 straipsnius? (Balsas salėje: „Taip“) Priimta. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1420(2) priimtas. (Gongas)
Dabar norėčiau, kad mes grįžtume ir pabalsuotume už tuos projektus, dėl kurių nebuvo duota ypatinga skuba, kad teisiškai būtų tvarkinga. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Nesutinkate? Sutinkate. Labai ačiū.
Tai yra 2-1d klausimas. (Balsai salėje) Kaip išnyko, kaip jie gali išnykti?
17.49 val.
Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 5 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2414(2) (priėmimo tęsinys)
Tada 2-1e klausimas – Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 5 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2414(2). Siūlau ypatingą skubą. Galime bendru sutarimu? Pritarta. Pastraipsniui. Kadangi pastraipsniui priimta, liko tik balsavimas, ar galime įskaityti priėmimą pastraipsniui? (Balsai salėje) Bendru sutarimu pastraipsniui pritarta. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 68, prieš 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2414) priimtas. (Gongas)
17.50 val.
Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2415(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1f klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 4 straipsnio pakeitimo įstatymas projektas Nr. XIIP-2415. Siūlau ypatingą skubą. Pritariate? Pritarta.
Ar pritariate pastraipsniui, dėl ko jūs jau apsisprendėte? Pakartoti? Pritarta pastraipsniui. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2415) priimtas. (Gongas)
17.51 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2417(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-1g klausimas. Nereikia kartoti. Darbotvarkės 2-1h klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2417. Siūlau ypatingą skubą. Pritariate? Ar galime patvirtinti pastraipsniui, dėl ko apsisprendėme? Patvirtinta bendru sutarimu. Priėmimas.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2417) priimtas. (Gongas)
17.53 val.
Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2418(2) (priėmimo tęsinys)
Cheminių medžiagų ir preparatų įstatymo Nr. VIII-1641 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2418. Siūlau ypatingą skubą. Pritariame? Ačiū. Ar galime pakartoti pritarimą pastraipsniui? Pritarta. Ačiū.
Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2418) priimtas. (Gongas)
17.54 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 18914, 224, 2411, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir 1896 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2409(2) (priėmimo tęsinys)
Ir dar vienas lydimasis – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 18914, 224, 2411, 2591, 320 straipsnių pakeitimo ir 1896 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-2409. Siūlau ypatingą skubą. Pritariate? Ar galime pritarti pakartotinai pastraipsniui? Pritarta.
Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2409) priimtas. (Gongas)
17.55 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 4, 24, 26, 35, 55, 90, 93, 106, 127, 140, 1401 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2733(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-21 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2733. Svarstymo stadija. Atsiprašau, jau per toli nuėjau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip pagrindinis svarstė įstatymo projektą dėl užsieniečių teisinės padėties. Noriu jums pasakyti, kad projektas svarstymo metu patyrė tam tikrą transformaciją. Komiteto išvada – iniciatorių pateiktam komiteto patobulintam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pranešėją A. Ažubalį.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, kolegos, komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu šioms pataisoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pranešėją M. Adomėną. Nėra. Pirmininkė Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą ir priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2733 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms pritarė Žmogaus teisių komitetas, ir pritarti komiteto išvadoms su pasiūlymais. Komitetas pateikė iš viso septynis pasiūlymus, kuriems, kiek žinau, pagrindinis komitetas yra pritaręs. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti po svarstymo nėra. Yra pataisų. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką A. Paulauską.
3 straipsnis. Yra Seimo Žmogaus teisių komiteto pataisa, kuriai pritarta iš dalies. Ar komitetas sutinka? Sutinkate. Ačiū.
Dėl 11 straipsnio yra Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas, pritarta iš dalies. Žiūriu į komiteto pirmininką, ar sutinkate? Sutinkate. Balsuoti nereikia.
Dėl 12 straipsnio yra Seimo Užsienio reikalų komiteto pasiūlymas, irgi pritarta iš dalies. Ar sutinkate? Taip, sutinkate. Ir Seimo Žmogaus teisių komitetas – pritarta iš dalies. Ar sutinkate su nauja redakcija? Sutinkate. Ačiū.
13 straipsnis. Irgi Žmogaus teisių komiteto pritarta iš dalies. Ar sutinkate su patikslinta redakcija? Gerbiamoji Zita, jūsų klausiu. Pritarti iš dalies sutinkate? Ačiū. Taip pat dėl 14 straipsnio yra Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarta iš dalies. Ar sutinkate, profesoriau, su pritarimu iš dalies? Gerbiamasis pirmininke, ar sutinkate? Ačiū. Dėkoju pirmininkui.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų už ir prieš norinčių kalbėti nėra. Ar galima po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsniai. Daugiau pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pastraipsniui priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas įstatymo projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2733) yra priimtas. (Gongas)
Dar grįžtame, vienas yra iš paketo… (Balsai salėje) Dar bus balsavimo galimybių. (Triukšmas salėje) Jūs norėjote ką nors pasakyti? E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Už, jeigu galima.
PIRMININKĖ. Taip neįskaitoma, bet dar turėsite galimybę balsuoti.
18.01 val.
Turto arešto aktų registro įstatymo Nr. VIII-1375 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3322(2) (priėmimas)
Grįžtame prie 2-13b klausimo – Turto arešto aktų registro įstatymo atitinkamų straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3322. Siūlau ypatingą skubą. Galime priimti? (Balsai salėje)
Pastraipsniui. Vienas straipsnis… (Juokas, triukšmas salėje) Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3322) yra priimtas. (Gongas)
18.03 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 32, 33, 34, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3198(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dabar iš eilės. Darbotvarkės 2-22 klausimas – Karo prievolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3198. Svarstymo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Karo prievolės įstatymo 32, 33, 34, 37 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Reikia pasakyti, kad iš pradžių buvo nelabai tobulas, po to krašto apsaugos ministras, mūsų kolega, Seimo narys pateikė pataisymus, pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Su tais pataisymais truputį pasikeitė projektas nuo pirminio varianto, tačiau pasikeitusiam projektui visi komiteto nariai bendru sutarimu pritarė. Prašau ir jūsų pritarimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo už, prieš norinčių kalbėti nėra. Gal galime pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje: „Galime!“) Siūlau ypatingą skubą. (Balsai salėje) Reikia balsuoti dėl ypatingos skubos? (Balsai salėje: „Ne!“) Pritarta ypatingai skubai.
Pastraipsniui. Ar 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsniams galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Pritarta. Balsuojame dėl viso. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3198) yra priimtas. (Gongas)
18.05 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 28, 41, 55, 61, 68, 87, 89, 101, 1041, 1042, 110, 111, 129, 131, 154 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 551 straipsniu bei 56, 57, 58, 59, 60 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1742(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo ir daugelio straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1742. Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją A. Nesteckį pristatyti išvadą.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas nagrinėjo šį įstatymo projektą ir iš principo pritarė patobulintam įstatymo projektui. Komitete buvo pateikti pasiūlymai. Nežinau, ar dėl pasiūlymų balsuosime atskirai?
PIRMININKĖ. Taip. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Svarstymo stadijoje yra pataisų. Dėl 3 straipsnio yra Seimo narių A. Nesteckio, P. Narkevičiaus pataisa, kuriai komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Iš esmės svarstymo stadijoje ir nereikia pritarimo. Reikia? Ne. Ai, čia jau po išvados buvo.
Taip. Yra Seimo nario V. Gapšio pasiūlymas. V. Gapšio nematau salėje. Reikia, kad kas nors pristatytų. Bet prašau pranešėjo, nes komitetas nepritarė.
A. NESTECKIS (LSDPF). Taip, nes iš principo gerbiamojo V. Gapšio pasiūlymas buvo, kad neteiktų informacijos apie gyvybės draudimo įmokas, tačiau gyvybės draudimo įmokos iš tikrųjų priklauso finansinei rinkos dalyvių grupei, todėl komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Motyvai už nepritarimą, taip? (Balsai salėje) Už V. Gapšį norite kalbėti? B. Bradauskas. Prašau. (Balsai salėje) Nereikia. Ar galime bendru sutarimu nepritarti Seimo nario V. Gapšio pasiūlymui? (Balsai salėje: „Galime.“) Nepritarta bendru sutarimu.
4 straipsnis. Yra Seimo nario A. Nesteckio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Pritarta. Yra dar vienas Seimo nario A. Nesteckio pasiūlymas. Komitetas jam pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ir dėl 5 dalies taip pat yra Seimo nario A. Nesteckio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime!“) Pritarta bendru sutarimu.
Toliau yra pasiūlymas dėl 6 straipsnio Seimo narių A. Nesteckio ir P. Narkevičiaus, jam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Pritarta bendru sutarimu.
Dėl 13 straipsnio yra Seimo nario A. Nesteckio pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Yra Seimo narių G. Steponavičiaus, K. Glavecko ir E. Masiulio pasiūlymas. Kas pristatys?
A. NESTECKIS (LSDPF). Jeigu galima, aš pakomentuosiu. Kadangi mano pasiūlymui komitetas pritarė, kad siūlome šią straipsnio pataisą išbraukti, tai nebėra tikslo…
PIRMININKĖ. Taip, lieka nebeaktualu. Tai balsuoti nereikia. Ačiū, pranešėjui.
14 straipsnis. Yra Seimo nario A. Nesteckio pasiūlymas, komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Čia turbūt analogiškai?
A. NESTECKIS (LSDPF). Taip, analogiškai, kadangi siūlau išbraukti.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti dėl kitų. Ir dėl 17 straipsnio yra Seimo nario A. Nesteckio ir P. Narkevičiaus pasiūlymas, komitetas pritarė. Galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. 19 straipsnis. Yra Seimo nario A. Nesteckio siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Taip pat dar yra Seimo narių A. Nesteckio ir P. Narkevičiaus siūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkoju pranešėjui.
Po svarstymo norinčių kalbėti už, prieš nėra. Tuojau, tik baigsime procedūrą.
Nori kalbėti už B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Iš tikrųjų šį įstatymo projektą Vyriausybė jau pateikusi gana seniai ir nežinau, kodėl su tokia didele baime buvo iš pradžių sutiktas tas įstatymo projektas, kuris padėtų ištraukti iš šešėlio, jeigu taip galima pasakyti, nemažas pinigų sumas. Mokesčių inspekcija, pradėjusi patikrinimus, tai aiškiai parodė. Daugelio pataisų galbūt ir ne visai reikėjo, bet aš manau, kad dabar įstatymo projektas jau yra parengtas toks, kad turėtų tenkinti visus. Aš siūlau, jeigu Seimo Pirmininkė galėtų pritarti ypatingai skubai, dar šiandien jį priimti, nes iš tikrųjų prieštaravimų neliko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėjau pasakyti repliką, bet kadangi kažkaip neteko, tai užsiregistravau pasakyti prieš.
Gerbiamieji kolegos, šiandien mes aiškinomės, ginčijomės ir supratome, kad šitomis įstatymo pataisomis iš esmės keičiama dabartinė tvarka. Jeigu šiandien Valstybinė mokesčių inspekcija turi teisę gauti bet kokią informaciją pagal užklausimą, tai dabar jai automatiškai sistemiškai visos operacijos iškart bus perduodamos be jokio užklausimo. Aš manau, kad toks mūsų sprendimas yra per ankstyvas, ir pasisakau prieš šį įstatymo projektą. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. nuomonės išsiskyrė.
Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 56, prieš – 2, susilaikė 15. Po svarstymo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Jeigu Seimo nariai neišeitų, dar balsuotume. Pritariate bendru sutarimu? Pritarta.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19 straipsniai. Ar galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1742) priimtas. (Gongas)
18.14 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3289(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-24 klausimas – Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3289. Svarstymo stadija. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją gerbiamąjį A. Nesteckį vietoje Andriaus. Prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju Pirmininkei. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3289, pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Pataisų, pasiūlymų nėra. Gal po svarstymo bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Siūlau ypatingą skubą. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta.
Vienas straipsnis. Pastraipsniui nereikia. Motyvų nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3289) priimtas. (Gongas)
18.16 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3137(2), Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3138(2), Kredito unijų įstatymo Nr. I‑796 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3139(2) (svarstymas)
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3137 ir jo lydimieji. Kviečiu pranešėją gerbiamąjį A. Nesteckį. Visus. Ir lydimuosius gal pristatykite.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju Pirmininkei. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3137. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. Į dalį jų buvo atsižvelgta. Nebuvo atsižvelgta į 1 straipsnyje dėstomą keičiamo įstatymo 55 straipsnio 8 dalies… Argumentai, kodėl nebuvo atsižvelgta? Kai vyksta atsiskaitymai už operacijas iš užkoduotų sąskaitų, ne visada galima iš karto identifikuoti klientą, todėl aprašant finansinių paslaugų apibūdinimą manytume, kad iš tikrųjų ta informacija yra pakankama. Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkoju pranešėjui. Dėl paskutiniojo atmetimo galite pasakyti?
A. NESTECKIS (LSDPF). Aš tiktai pasakyčiau, kad Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą…
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Mes susipainiojome. Čia gerbiamasis J. Sabatauskas turės pasakyti. Labai ačiū pranešėjui.
Tada dėl viso 2-25a, b ir c. Ar po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
18.19 val.
Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3140 (svarstymas)
Dėl 2-25 klausimo – Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3140 kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. svarstymo stadija.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas atsižvelgė tiek į Teisės departamento pastabas, tiek į Teisingumo ministerijos ir Generalinės prokuratūros pastabas. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė Biudžeto ir finansų komitetui ir siūlo atmesti šį projektą, nes projektas yra perteklinis. Teikiama Baudžiamojo kodekso 212 straipsnio 5 dalies nuostata, kad komercine paslaptimi laikoma informacija, sudaranti banko paslaptį ir t. t., yra klaidinanti, sudaranti įspūdį, kad kažkur yra apibrėžta ir kitokia komercine paslaptimi laikoma informacija. Baudžiamajame kodekse komercinės paslapties sąvoka nėra apibrėžta. Tik teoretikai ir praktikai gali patikrinti, ar informacija, sudaranti banko paslaptį, turi tikrą ar potencialią komercinę vertę ir atitinka kitus komercinės paslapties požymius, numatytus Civilinio kodekso 1.116 straipsnyje. Tačiau šis požymių sąrašas taip pat nėra baigtinis. Paprastai įmonės savininkas ar valdyba, informacijos savininkas paskelbia informaciją komercine paslaptimi, sąrašą komercinių paslapčių. Taigi atkreiptinas dėmesys, kad tam tikra informacija negali būti komercine paslaptimi, kai įstatymai numato, kad tokia informacija turi būti vieša.
Baudžiamajame kodekse neįmanoma apibrėžti visas teoriškai ir praktiškai įmanomas komercinių paslapčių rūšis, todėl neaišku, kodėl įstatymo pakeitimo projekte suteiktas prioritetas vienai iš tokių galimų rūšių. Nepritartina siūlymui, kad visais atvejais banko, centrinės kredito unijos arba kredito unijos paslapties atskleidimą reikėtų prilyginti Baudžiamajame kodekse numatytam komercinės paslapties atskleidimui, nes nėra pateikta analizė, ar tai negalėtų būti ir kitų teisės šakų reguliavimo dalykas, ar tai nėra organizacinių priemonių reguliavimo ir kontrolės užtikrinimo priemonė.
Komitetas atkreipė dėmesį, kad aiškinamajame rašte nurodytų institucijų, kurioms privaloma pateikti banko reikiamą informaciją pagal įstatymus ir tų institucijų atliekamas funkcijas, teismų, Valstybės saugumo departamento, notarų, policijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir kitų, tikrai negalima laikyti subjektais, kad jiems būtų atskleista neteisėtai, kaip bandė aiškinti banko atstovai, komercinė paslaptis. Visais tais atvejais šitos institucijos atlieka arba ikiteisminį tyrimą arba tyrimą dėl mokesčių nemokėjimo, pajamų nuslėpimo ir panašiais atvejais. Komitetas bendru sutarimu nusprendė siūlyti atmesti, nes iš tikrųjų negalima išskirti vienos rūšies kaip komercinės paslapties ir pagal ją taikyti kitokią baudžiamąją atsakomybę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš atmetimą, taip?
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Aš ne taip užsirašiau.
PIRMININKĖ. Tuomet nuomonė, palaikant komitetą, taip?
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Už.
PIRMININKĖ. Už atmetimą. Prašom, V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Aš norėjau tiesiog atkreipti kolegų dėmesį dėl viso šito paketo, aš bandžiau užsirašyti, kažkaip nespėjau. Anksčiau teiktomis šio paketo pataisomis, tai pastebėjo ir Teisės departamentas, bankai bankinės paslapties prasme yra iškeliami net aukščiau teismų ir teisingumo, o mes į tai labai lengvai pažiūrėjome. Iš esmės bankų naudai visiškai neatsižvelgiama į visuomenės interesus. Žinoma, yra blogai, kai tą paslaptį sudarančią informaciją iš banko gali išgauti kone bet kas, tai irgi yra blogai, bet blogai, kai bankų interesai iškeliami į pirmą vietą. Norėčiau priminti, kad šiuo metu demokratinėse šalyse ir Europos Sąjungos šalyse yra visiškai kita tendencija. Nors, sakykim, šveicarai nepriklauso Europos Sąjungai, bet puikiai žinome, kas ten buvo su bankais dar visai neseniai ir kaip vis dėlto privertė Europos šalys bankus atsiskleisti. Tas pats vyksta su Liuksemburgu, o mes dabar priimame pataisas, kurios kaip tik bando tą informaciją padaryti neprieinamą net teisingumui ir teismams. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar… (Balsai salėje) Gal nekalbėkime, ar būtinai norite kalbėti? (Balsai salėje) Kiek suprantu, yra pritariama atmetimui. Ar galime atmesti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Atmesta bendru sutarimu.
18.24 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3137(2) (priėmimas)
Dabar grįžtame prie paketo. Pirmasis projektas Nr. XIIP-3137. Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta. Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Nereikia.
Nuomonė už, prieš. Priėmimas. (Balsai salėje) Turime patikrinti, po to vėl bus kas nors ne taip. Nėra. Balsuojame.
Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 70, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3137(2) priimtas. (Gongas)
18.25 val.
Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3138(2) (priėmimas)
Centrinės kredito unijos įstatymo Nr. VIII-1682 44 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3138(2). Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti? Pritarta.
Irgi vieno straipsnio. Motyvų už, prieš greičiausiai nėra? Nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3138(2) priimtas. (Gongas)
18.27 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3139(2) (priėmimas)
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3139(2). Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
Motyvų nėra, o straipsnis irgi vienas.
Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3139(2) priimtas. (Gongas)
18.28 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3186(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-26 klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3186(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją A. Nesteckį, Biudžeto ir finansų komitetas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-3186. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms pritarta. Taip pat gauti Žemės ūkio ministerijos pasiūlymai, kuriems pritarta. Gautas Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, kuriam nepritarta.
PIRMININKĖ. Jūs dabar tik balsavimo rezultatus pasakykite, po to dar grįžime.
A. NESTECKIS (LSDPF). Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Aš noriu dabar jūsų paklausti. Kaip čia su įsigaliojimo data, nes nuo liepos 1 d.? Ar spėsime?
A. NESTECKIS (LSDPF). Aš ir noriu pasakyti, Biudžeto ir finansų komiteto svarstyto šio įstatymo projekto esmė, kad yra svarstomas klausimas dėl Europos Sąjungos direktyvos pažeidimo. Mūsų komitetas ir priėmė tokį sprendimą, kad turėtume įstatymo įsigaliojimą taikyti nuo 2015 m. liepos 1 d., nes ūkiniai metai arba akcizas yra perskaičiuojamas liepos 1 d. Komitete buvo sakyta, kad gali būti taikomos sankcijos dėl direktyvos nevykdymo ir gali būti pareikalauta sugrąžinti arba išskaičiuoti išmokas, todėl komitetas pasisakė už Vyriausybės pasiūlytą įsigaliojimo datą, tai yra 2015 m. liepos 1 d.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Bet jūs komitetuose turėjote apsvarstyti 06-09, o 06-23 apsvarstėt. Iš tiesų, jeigu dabar nepasirašys, tai bus visiškai blogai. Nežinau, kaip bus. Grįžtame prie Kaimo reikalų komiteto kaip papildomo. Pirmininkas – S. Bucevičius. Prašom.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamieji kolegos. Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymo projektą, buvo pritarta bendru sutarimu ir buvo pasiūlyta, ką dabar kolega A. Nesteckis sakė, kad galiojimo datą nustatytume nuo 2017 m. Aš trumpai stabtelsiu ties ta vieta, nes jeigu kalbėtume, ar tai 2015 m., ar ne, tai mes šią nuostatą turėjome taikyti jau nuo 2007 m. Žiūriu į ministrę ir, matyt, nesuklysiu, kad vėlgi, jeigu reikėtų atliepti mums tuos savo ūkininkų lūkesčius, tai todėl mes ir siūlėme. O jeigu mes turėsime pastabų ir pasiūlymų iš Europos Komisijos, tai, matyt, mūsų valia yra pakeisti ir metus priimti tokius, kokių mums reikia. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti diskusijoje nėra. Dar kartą kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją. Dėl 3 straipsnio yra Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas. Prašom, gerbiamasis pirmininke, dar kartą konkrečiai, ką jūs siūlote. Gerbiamasis Sauliau, dar kartą konkrečiai pasakykite, ką komitetas siūlo, nes Seimui reikės balsuoti.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Kaimo reikalų komitetas siūlė taikyti būtent nuo 2017 m. sausio 1 d.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šiam Kaimo reikalų komiteto siūlymui. Esmė yra dar ir kita, ne tik sausio 1 d. Bet esmė yra ta, kad jeigu 2017 m., tai turėtų būti liepos 1 d., kadangi akcizai yra perskaičiuojami liepos mėnesį ir koreguojami pagal deklaruojamą žemės plotą ir vykdomą veiklą. O Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlytai datai – 2015 m. liepos 1 d.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti dėl pataisos nėra. Kas pritariate Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, kad įsigaliotų ne nuo 2015 m. liepos 1 d., kas jau čia pat yra, o jie siūlo nuo 2017 m. sausio 1 d., kas pritariate Kaimo reikalų komitetui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Stabdome balsavimą. Aš matau, kad labai didelis suglumimas, šiek tiek stabdome balsavimą. Klausiame ministrės, ji yra salėje. Jeigu nespės pasirašyti, ar čia viskas bus gerai? Atsiprašau. V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Šiaip šitas įstatymas jau turėjo pagal paskutinį reglamentą įsigalioti nuo šių metų sausio 1 d., mes ir taip vėluojame. Jeigu 2017 m., aš suprantu Kaimo reikalų komitetą ta prasme – atidėti iki 2017 m., sakė, jeigu ateis sankcijos, pakeisime laiką, arba jeigu pradės. Sankcijas mes galime ir dabar gauti, nes jau vėluojame. Tai aš manau, kad turi būti nuo liepos 1 d., nes kitaip mes net negalime, rytoj Vyriausybės posėdis, jeigu Seimas nepriims, mes negalime net naujų normų tvirtinti. Liepos mėnesį keičiasi normos ir nėra įstatymo.
PIRMININKĖ. Labai ačiū ministrei už paaiškinimą. Dabar jau aiškiau visiems? Balsuojame. Kas pritariate Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 32, prieš – 10, susilaikė 35. Pataisai nepritarta. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti projektui? Pritarta po svarstymo. Siūlau ypatingą skubą. Pritariame ypatingai skubai bendru sutarimu.
Pastraipsniui. 1, 2, 3 straipsniai. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 58, prieš nėra, susilaikė 16. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3186) yra priimtas. (Gongas)
Noriu atkreipti komitetų pirmininkų, vadovų ir pranešėjų, Biudžeto ir finansų komiteto ir Kaimo reikalų komiteto, dėmesį – reikia būtinai vizuoti priimtą įstatymą, kad rytoj galėtume pasirašyti ir išsiųsti pasirašyti Prezidentei.
18.37 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2988(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-27a klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2988. Svarstymo stadija. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją V. Filipovičienę.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas svarstė įstatymo projektą Nr. XIIP-2988(2) ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Komitetas kaip papildomas svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso įstatymo pakeitimo projektą ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų valstybinių institucijų pateiktus pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu.
Pastraipsniui. Nuo 1 iki 10 straipsnių. Galime priimti pastraipsniui? Priimta. Dėl viso. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 71 Seimo narys: už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2988) yra priimtas. (Gongas)
18.39 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 442 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2989(2) (svarstymas ir priėmimas)
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 442 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2989. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Nėra. Kas galėtų? Gerbiamasis S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas projektą svarstė birželio 17 d. ir pritarė iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Taip pat nutarė įtraukti šį projektą ir į Administracinių nusižengimų kodeksą. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją V. Filipovičienę. Iš karto abu pristatėte, taip? Ačiū. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Pastraipsniui. Yra tik du straipsniai. Ypatingą skubą siūlau. Pritariame? Pritarta bendru sutarimu.
Du straipsniai. Pastraipsniui galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2989) priimtas. (Gongas)
18.42 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 10, 11, 12, 14 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2854(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-28 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2854. Svarstymo stadija. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją gerbiamąjį A. Skardžių.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji parlamentarai, norėčiau pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Komitetas, atsižvelgęs į Teisės departamento išvadas, pritaręs Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymui, taip pat pritaręs kitiems komiteto siūlymams bendru sutarimu pritarė šiam projektui po svarstymo.
Norėčiau atkreipti gerbiamosios Pirmininkės dėmesį. Jei Pirmininkė kartais siūlytų priėmimą, tai šiandien mes konsoliduodami įmones priėmėme nemažai įstatymų ir tada reikėtų taisyti, daugelyje straipsnių vietoj Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos atsirastų nauja tarnyba – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Taip pat įgyvendinimo data nusikeltų, kaip ir anų įstatymų, nuo 2016 m. sausio 1 d.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti po svarstymo? Ar yra pataisų? Nesupratau. Palaukite. Dabar svarstymo stadijoje yra pataisų? (Balsai salėje) Taigi pristatė komiteto išvadą. Gerai, galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Gerai. Pritarta. Priėmimo nedarome. Atidedame antradieniui. Komiteto prašome susitvarkyti. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
18.44 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2600(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-29 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2600. Svarstymo stadija. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją A. Monkauskaitę.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė (buvo vienas pasiūlymas) ir visi pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime po svarstymo pritarti? Atsiprašau, dar yra pataisa. Yra pačios pranešėjos pataisa.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Komitetas bendru sutarimu pritarė tai pataisai.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti pataisai? Pritarta. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritarta. Lieka priėmimas.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis K. Komskis. Prašom.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamoji Pirmininke, praėjo trys valandos dėl projekto Nr. XIIP-3320, jau net daugiau, trys valandos ir 10 min.
PIRMININKĖ. Dėl kokio?
K. KOMSKIS (TTF). Dėl Švietimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3320, kur pateikimas yra įvykęs. Svarstymo stadija, turėjome grįžti.
PIRMININKĖ. Tuoj pasitikslinsime, kuris čia. Tuoj pasitiksliname, viskas, pasitikslinam.
K. KOMSKIS (TTF). Prieš pusę keturių buvo pateiktas. Ir trijų valandų pertrauka buvo.
PIRMININKĖ. Dabar liko kokia stadija?
K. KOMSKIS (TTF). Svarstymas dabar.
PIRMININKĖ. Svarstymas. Gerai, tuojau grįšime.
D. Mikutienė, prašom.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Pirmininke, aš norėjau paprašyti, gal jūs galėtumėt dėl projekto Nr. XIIP-2600 taikyti ypatingą skubą ir priimti? Ten viskas gerai su tuo projektu.
PIRMININKĖ. Terminai čia nekliūna? (Balsai salėje) Skirtingos sąvokos. Man sakė, kad reikia…
D. MIKUTIENĖ (DPF). Čia ne tas, čia nėra jokių skirtingų sąvokų. Čia yra tik 19 straipsnio pakeitimas dėl elektroninių cigarečių rūkymo. Įdėta socialinių paslaugų įstaigos ir įstaigos, kur teikia paslaugas…
PIRMININKĖ. Gerai, palaukite, nesiblaškykime dabar. Tuoj mes pasižiūrėsime. Buvo 2-29 klausimo svarstymas? Minutę pailsėkite. Yra vienas straipsnis. Siūlau ypatingą skubą. Pritariate ypatingai skubai?
Ar gerbiamasis A. Matulas dėl šito? Ne dėl šito? Prašom. Dėl vedimo tvarkos – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, aš siūlau iki rezervo pabaigti visus pagrindinėje darbotvarkėje įrašytus klausimus, nes jie labai svarbūs, ir po to grįžti prie švietimo, jei galima?
PIRMININKĖ. Gerai. Mes baikime dabar su tuo, kurio neužbaigėme, dėl Tabako įstatymo. Siūlome ypatingą skubą. Ar galite pritarti? Pritarta. Pastraipsniui nereikia. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 71, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2600) priimtas. (Gongas)
Statutinis priminimas grįžti po trijų valandų. Niekas neįregistravo pataisų. Gerbiamasis Antanai, jūsų siūlymas nestatutinis, reikia laikytis trijų valandų, nes buvo ypatinga skuba.
18.49 val.
Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3320 (svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie projekto Nr. XIIP-3320. Svarstymo stadija. Diskusijose nori kalbėti G. Steponavičius. Nėra. V. Stundys. Prašom.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Mieli ištvermingiausieji kolegos, visada sesijos pabaiga būna sudėtinga, visada būna netikėtumų. Šios sesijos pabaiga ypač netikėta ir įstatymo projektų pasirodo keisčiausių. Šio Švietimo įstatymo pataisa yra šiek tiek stulbinanti ir kelianti daug klausimų. Pirmiausia, jei gyvename teisinėje valstybėje, tai visi procesai, kurie buvo nustatyti Švietimo įstatyme iki 2015 m. rugsėjo 1 d. jau yra įvykę. Savivaldybės jau yra priėmusios sprendimus dėl savo įstaigų optimizavimo, jų struktūros reorganizavimo ir procesas yra pasibaigęs. Taigi ši siūloma pataisa iš esmės, nežinia ką nori grąžinti. Tai viena.
Antra. Tiesiog pagalvokime, kad 93 % mokyklų yra iš esmės susitvarkiusios, akredituotos ir likusios tik kelios mažos mokyklos, kurios visais įmanomais, įnirtingais būdais bando priešintis šitos tinklo reformos pabaigai. Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad ši įstatymo norma buvo keičiama kelis kartus. Pirminė pozicija buvo, kad vidurinės mokyklos gyvuoja iki 2011 m., ji buvo pakeista, nukeltas laikas į 2012 m., atėjus 2012 m., nukelta į 2013 m., atėjus 2013 m., nukelta į 2015 m., atėjus 2015 m., keliama į 2017 m., atėjus 2017 m., ką, vėl kelsime į 2019 m.?
Iš tikrųjų nediskredituokime to proceso, kuris visoje Lietuvoje vyko daugiau kaip dešimt metų. Apie dvylika metų procesas vyko, ir kai kurie steigėjai dėl savo ambicijų ar negebėjimo susitvarkyti savo problemų negeba išspręsti, todėl šiandien tokiu būdu bandoma šį procesą pratęsti. Kolegos, nedarykime klaidos ir nepaverskime tų vadovų ir tų steigėjų, kurie tvarkėsi taip, kokia buvo nustatyta valstybinė švietimo politika… Šiandien paliekami ant ledo ir jiems maždaug pasakome: aha, jūs irgi galėjote ko nors nedaryti ir galbūt būtumėte išlošę. Taip, šitas procesas ėjo sunkiai, buvo daug nuoskaudų ir jų yra likusių, tačiau 2015 m. rugsėjo 1 d. viskas turi būti pabaigta ir bendrojo ugdymo sistema tinklo požiūriu iš esmės bus sutvarkyta. Nedarykime tokių liapsusų savo šitos sesijos pabaigoje, neįžeiskime tų, kurie dirbo nuosekliai, suprasdami, kad tokia yra valstybės švietimo politika. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu? Prašo balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 61, prieš – 7, susilaikė 5. Po svarstymo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti. (Balsas salėje: „Galime!“) Pritarta. Pastraipsniui. Vienas straipsnis. Nereikia pastraipsniui. Nuomonės už, prieš priėmimo stadijoje. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo… A, opozicija nesiregistruoja. (Balsai salėje) Kauno Seimo nariai nenori spręsti problemų. Gerai. Balsavimą kol kas atidedame. (Balsai salėje) Ar tikrai nenorite persigalvoti? Ne. Atidėsime. Noriu priminti, kad liko balsavimas.
18.55 val.
Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 pavadinimo, 1, 2, 3, 14, 17, 18, 26 straipsnių, II skyriaus, III, IV skyrių, III skyriaus trečiojo skirsnio pavadinimų, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 161, 162, 171 straipsniais įstatymo Nr. XII-1529 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas 2873(2) (svarstymas)
Dabar iš eilės 2-30a klausimas – Tabako kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2873(2). Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė – D. Mikutienė. Svarstymo stadija.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, išanalizavo visas pastabas ir bendru sutarimu pateikė patobulintą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Atsiprašau, mane informuoja, kad Vyriausybės pritarta iš dalies, bet turbūt Vyriausybė sutiko, taip? Aš tik informuoju Seimą. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu, bet atidedame, nes reikia suderinti sąvokas. Taip, iki antradienio.
18.55 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 1, 2, 8, 26 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1 priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-2874(2) (svarstymas)
2-30b klausimas – Tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2874(2). Svarstymo stadija. D. Mikutienė.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas taip pat apsvarstė visas pastabas ir pasiūlymus ir bendru sutarimu pateikė patobulintą variantą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Čia buvo Vyriausybės pastabų, bet komitetas pateikė naują variantą. Ar galime po svarstymo pritarti komiteto pateiktam naujam variantui? Pritarta bendru sutarimu. Šito irgi negalime priimti, nes čia lydimasis. Perkeliame į antradienį.
18.57 val.
Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2107 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2993(2) (svarstymas ir priėmimas)
2-31 klausimas – Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2993(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pirmininkę D. Mikutienę, Sveikatos reikalų komitetas.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą, pritarė kolegos E. Šablinsko pataisai, pasiūlė, kad įstatymas įsigaliotų nuo kitų metų ir nuostata dėl farmakotechnikų darbo reglamentavimo būtų nukelta nuo 2021 m. Pritarė bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Pataisų nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Siūlau ypatingą skubą. Pritarta ypatingai skubai. Pastraipsniui. Vienas straipsnis, pastraipsniui nereikia. Balsuojame. Kas pritariate priėmimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 70, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2993(2) priimtas. (Gongas)
18.59 val.
Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2764(2) (svarstymas ir priėmimas)
2-32 klausimas – Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2764. Svarstymo stadija. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką S. Bucevičių.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė šį įstatymo projektą, buvo gauta nemažai pasiūlymų tiek iš Seimo kanceliarijos Teisės departamento, tiek atskirų pasiūlymų ir pastabų. Balsavimo rezultatai: už – 8, susilaikė 1. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių dalyvauti diskusijoje yra. K. Glaveckas. Nėra. E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien mes turime unikalią galimybę pritarti po svarstymo įstatymo projektui, kuriuo bandoma reguliuoti pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius, kurio būtinumą jau kelerius metus bando įrodyti žemdirbiai. Tačiau gal trūksta politinės valios, gal ryžtingumo, o gal ir noro. Ne paslaptis (apie tai buvo kalbama žemdirbių suvažiavimo, konferencijų metu), bet praėjus kuriam laikui viskas likdavo po senovei. Todėl ir dabar žemdirbiai nelabai tiki mūsų darbais ir pažadais, nors jų gyvenimas, ypač gyvulininkų, darosi vis sudėtingesnis.
žemdirbių padėtis gerokai pablogėjo prasidėjus Rusijos embargui, kai pieno supirkimo kainos pradėjo kristi kas dekadą. Bendromis tiek Europos, tiek Respublikos pastangomis kainų skirtumui kompensuoti iš biudžeto buvo skirta 28 mln. eurų. Visi puikiai suprantame, kad nei Lietuvos, nei Europos biudžetai nėra pajėgūs nuolat nešti šią finansinę naštą. Juo labiau kad kompensavus kainų skirtumus perdirbėjai, niekam neaiškindami, panašia suma sumažino pieno supirkimo kainas.
Taigi galime suprasti taip: žemdirbiai, gavote pinigų ir iš bado nemirsite.
Pati Europa pripažįsta, kad Lietuvoje padėtis nenormali, kai pieno supirkimo kaina mažiausia Europoje, o produktų kainos parduotuvėse nedaug kuo skiriasi nuo kainų Berlyno parduotuvėse. Vadinasi, nukenčia ne tik žemdirbys, bet ir vartotojai, pažeidžiamas visuomenės interesas, ir tai daugiau panašu ne į laisvąją rinką, o į laukinį kapitalizmą.
Mes esame pokomunistinė valstybė ir mūsų žemdirbiai nėra tokie stiprūs kaip Prancūzijos ar Lenkijos žemdirbiai, kur pieno gamintojų kooperatyvai turi didelę derybinę jėgą. Todėl kalbėti mums apie konkurenciją, laisvąją rinką kol kas anksti. Išeitis – kooperacija, bet to negalėsime padaryti nežengdami to pirmojo žingsnio ir pritardami šio įstatymo projektui. Juk dabar pieno perdirbėjai (nežinau, ar tik ne specialiai) iš pieno kooperatyvų pieną perka mažesne kaina nei iš paprastų ūkininkų. Be abejo, į kooperatyvus žiūrime kaip į konkurentus.
Dabar žemdirbio niekas negina. Svarstant šį klausimą Kaimo reikalų komitete buvo labai daug teisininkų iš įvairių institucijų, nerimaujančių, kad tik, neduok Dieve, nepažeistume kažkokio Europos Sąjungos reglamento. Į jų pastabas buvo tikrai atsižvelgta. Juk mes turime ir galime apsiginti prieš Europos teisę, nes kainų mes nereguliuojame, Konstitucijos pažeidimų nėra, laisvosios rinkos nepažeidžiame. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritaria šiam projektui, ir tai mums didžiulė parama.
Šis įstatymas iš dalies bando kalbėti apie santykius tarp gamintojo, supirkėjo, prekybininko, visai nesvarbu, kas supirkėjas, UAB’as ar individualus ūkis.
Nėra šiandien jokios institucijos, kuri kontroliuotų santykius tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų. Turi atsirasti sutartiniai pagrindai, kad kainų mažinimas būtų pagrįstas ir argumentuotas, apie tai įspėjama prieš mėnesį, o ne taip, kaip dabar, atgaline data. Vidutinė pieno savikaina turi būti skelbiama viešai, supirkimo kainos negali būti mažesnės nei savikaina. Tai nėra ribojama konkurencija, o ekonomiškai pagrįsti santykiai, skaidrūs ir vieši.
Kai kurie kolegos bando apeliuoti į tai, kad projektą pateikė ne Vyriausybė. Tačiau visi puikiai suvokiame, kad eidami šiuo keliu kur kas ilgiau užtruksime, juolab kad premjeras pritaria šiam įstatymo projektui, nes jis gina ne vien žemdirbių, bet ir vartotojų interesus.
Šiandien yra gera galimybė parodyti žemdirbiams ir visai Europai, ar mes norime išlaikyti gyvulininkystės sektorių ir darbo vietas kaime, ar liksime prie suskilusios geldos ir paminklo ožkai ir galvosime, iš kur gauti pinigų bedarbių pašalpoms išmokėti. Gal pademonstruokime ir kitoms šalims, kad ten, kur svarbiausia, sugebame apginti tiek žemdirbių, tiek ir visos Lietuvos interesus, kaip tai daro Vokietija ar Ispanija.
Todėl kviečiu pritarti šio įstatymo projektui ir priimti jį šioje sesijoje. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal B. Pauža atsisakytų? Ne. Nori kalbėti. Prašom.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kalbėsiu tikrai labai trumpai, stengsiuos nekartoti. Išėjau į šią tribūną pasakyti keletą žodžių, dėl ko šis įstatymas reikalingas. Svarstant Kaimo reikalų komitete, dalyvavo įvairių žinybų, įvairių valstybinių institucijų (aš jų nenoriu vardinti) atstovai. Aš noriu pasakyti, kad nė viena institucija nepateikė racionalių pasiūlymų, išskyrus kritiką tam pirminiam įstatymui, kurį pateikė ministrė. Tai byloja, man atrodo, labai daug ką. Mes šioje salėje irgi ne visada tuos dalykus kartais suprantame.
Aš noriu pateikti keletą pavyzdžių. Per praėjusius metus dėl kainų sumažėjimo Lietuvos žemdirbiai patyrė apie 21–25 mln. eurų nuostolių. Nenoriu minėti tų pieno perdirbimo įmonių, kurios per tą patį laiką savo pelną padidino dešimtadaliu arba net dar šiek tiek daugiau. Kodėl taip atsitiko? Atsitiko turbūt todėl, kad vis dėlto iš kažkur tie pinigai neatsirado, jie atsirado iš tų pačių žemdirbių. Juk iš vandens pieno produkcijos turbūt nė vienas nepagamina.
Dar vienas momentas. Šiandien mūsų pieno perdirbėjai yra monopolistai. Ir tos kalbos, kad reikia kooperacijos, reikia kooperacijos, mes tą puikiai suprantame, ir tikrai jos reikia. Bet tie patys monopolistai tą kooperaciją kiek galėdami žlugdo, nes šiandien tie mūsų kooperatyvai nėra išgryninti. Mano skaičiavimu ir supratimu, šiandien yra trys kooperatyvų rūšys, o galbūt ir keturios, ir jos yra visiškai skirtingos. Tie kooperatyvai, kurie yra įsteigti tų pačių monopolininkų perdirbėjų, bando diktuoti sąlygas ir likusiems kooperatyvams, kitaip sakant, kooperatyvų žlugdymo sąlygas.
Dar vieną momentą norėčiau pasakyti dėl valstybinio požiūrio į šiuos dalykus. Juk šitame žaidime, kol pienas ateina iki vartotojo, dalyvauja iš esmės trys institucijos: pieno gamintojas, perdirbėjas ir prekybininkas. Šiandien niekas mums negali valstybėje pasakyti, kokia pati didžiausia pelno dalis kuriame sektoriuje nusėda. Konkurencijos tarnyba, atrodytų, turėtų šiuos dalykus tvarkyti. Jų pasakymu, atseit iki liepos 1 d. jie padarys kažkokį tyrimą. Mes kaimų praradimus turime jau metai ar daugiau.
Aš noriu paklausti, kodėl ta Konkurencijos tarnyba per tą laiką negalėjo nieko ištirti ir pateikti mums, visiems Seimo nariams ir galbūt žemdirbiams, ir pasakyti? Šiandien mes spėliojame, kur ta didžiausia pelno dalis nukrenta. Nė vienas valstybėje to negali pasakyti. Šiuo įstatymu, man atrodo, yra labai teisingai numatyta institucija, kuri kontroliuotų, apie ką aš anksčiau minėjau, tuos klausimus. Tai turėtų duoti labai gerą postūmį žemdirbiams, kai jie pamatys, kaip atrodo visa šita grandinė.
Baigdamas noriu paprašyti, kad būtų balsuojama už šį įstatymą, nes tai buvo labai sunkiai pasiektas…
PIRMININKĖ. Sakėte trumpai, bet viršijote laiką. (Balsai salėje) Taip, po svarstymo… Dėl pataisų. Dėl 3 straipsnio yra Seimo narės V. Baltraitienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ministre, ar sutinkate? Sutinkate? Balsuoti nereikia. Daugiau pastabų, pasiūlymų nėra. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Yra? Atsiprašau. (Balsai salėje) Atsisakote? Gal galime po svarstymo?.. (Triukšmas salėje) Ne, gerbiamasis S. Brundza nori kalbėti. (Balsai salėje) Negaliu, turiu suteikti žodį. Tuoj sugrįšime. Minutėlę! Dabar noriu klausti V. Baltraitienės. Ar perduodate žodį S. Brundzai? Prašom.
S. BRUNDZA (TTF). Labai ačiū. Aš pasistengsiu trumpai. Buvo pasaulyje toks žmogus, mes jo nelabai pažįstame, K. Marxas. Žinome, jo idėjas, atrodė gražios, žinote, prie ko privedė. Toliau, mes turėjome liberalios rinkos idėjas, žinome, prie ko privedė – prie pasaulinės bankų krizės ir t. t. Visa tai tiktų, jeigu būtų ideali visuomenė. Mūsų visuomenė neideali, todėl būtinas reguliavimas. Aš sveikinu šį pirmą žingsnį, kurį ryžosi padaryti ministrė. Kai pirmojo būtinumo prekės pas mus brangsta ne procentais, kol pasiekia prekystalį, kartais, tai žmonės, kurie gyvena arti skurdo ribos arba šiek tiek ten ar ten, paprasčiausiai jų neįstengia nusipirkti. Todėl aš sveikinu šį pirmą žingsnį. Manau, kad dėl visų pirmojo būtinumo prekių, ypač maisto prekių, turėtų būti panašus reguliavimas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu paklausti, ar po svarstymo galime sutarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Dabar reikėtų pasitikslinti, kiek čia mūsų yra, ar mes galime daryti priėmimą. Registruojamės, pasižiūrėsime, kiek čia mūsų yra.
Užsiregistravo 69. (Balsas salėje)
Siūlau ypatingą skubą. Ar galite bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Emanueli, paprašysiu grįžti ir balsuoti, jeigu galite.
Priėmimo stadija. Ar nuo 1 iki 14 straipsnio galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti, tikiuosi, nebus. Nėra. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Dar nesibaigė. Emanueli, dar nebaigėme.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 67, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2764) yra priimtas. (Gongas) Šiandien priėmėme 53 įstatymus.
19.15 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3332, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2, 3 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio papildymo VI skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIP-3333, Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 10, 111, 12, 14 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3334, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3335, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3336 (pateikimas)
Kadangi liko laiko, turime rezervinę darbotvarkę, rezervinis 3a klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3332. Pateikimo stadija. Pranešėjas – viceministras P. Griciūnas, Teisingumo ministerija. Ir prašau pristatyti visus lydimuosius įstatymų projektus: Nr. XIIP-3333, Nr. XIIP-3334, Nr. XIIP-3335, Nr. XIIP-3336. Prašau, viceministre. Pasistenkite glausčiau, nes jūsų nori dar klausti Seimo nariai.
P. GRICIŪNAS. Labas vakaras, gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų pasistengsiu trumpai pristatyti Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektus.
Statutas ir jo lydimieji įstatymų projektai yra susiję su normų, reglamentuojančių Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklą, pakeitimu. Kalbant labai paprastai ir aiškiai, iš esmės tas reglamentavimas yra vienodinamas su tuo teisiniu reglamentavimu, kuris yra taikomas žvalgybos pareigūnams. Priėmus… Jeigu Seimas priimtų šį įstatymą, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos dabartiniai valstybės statutiniai tarnautojai taptų pareigūnais.
Kokie buvo pagrindiniai motyvai, sukėlę arba, sakykime, suponavę poreikį tokio pakeitimo? Iš tikrųjų Specialiųjų tyrimų tarnyba yra savotiškai ypatinga institucija, kurios darbuotojams keliami tikrai aukšti profesionalumo, lojalumo ir žinių reikalavimai. Tačiau dabartinė situacija yra tokia, kad šioje tarnyboje kadrų kaita tam tikra prasme pasiekė pavojingą lygį. Jeigu imtume vien praeitus metus, darbuotojų kaita yra pasiekusi beveik 10 %, kas tokiai organizacijai, kurios pajėgumas yra grindžiamas ilgamečiu darbu, yra gana pavojinga. Tai susiję su tuo, kad darbuotojų motyvacija, bent jau piniginė, yra pasiekusi tam tikras ribas, kai iš esmės priedai, kurie turėtų būti mokami už gerai atliktas užduotis, yra mokami tik dėl to, kad būtų išlaikyti šios institucijos konkurencingi atlyginimai. Todėl yra siūloma tuos valstybės statutinius tarnautojus padaryti pareigūnais, kaip yra su žvalgybos pareigūnais, ir atitinkamai pakeisti keletą kitų reglamentuojančių įstatymų. Idėja būtų tokia, kad po šio pokyčio, arba po šių galimų pokyčių, kad pareigūnų atlyginimai, ypač jaunesniosios grandies pareigūnų, padidėtų atskirais atvejais iki 30 %, kuo grandis yra aukštesnė, tuo tas padidinimas būtų mažesnis.
Taip pat pareigūnams nebūtų taikomas Valstybės tarnybos įstatymas, tokiu būdu visos bendrosios normos būtų perkeltos į šį statutą. Kaip ir parašyta aiškinamajame rašte, šiems projektams įgyvendinti būtų reikalingas papildomas lėšų poreikis, preliminariai skaičiuojama, kad tai galėtų būti iki 410 tūkst. eurų per metus. Tai trumpai tiek, gerbiamoji Pirmininke.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmoji klausia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis viceministre, jūs čia pusę dienos laukėte pristatyti iš tiesų labai svarbų STT įstatymą, kuriuo iš esmės keičiama karjeros ir darbo apmokėjimo sistema. Siekiama nuo 2016 m., jeigu aš gerai perskaičiau, 30 % padidinti darbo užmokestį STT pareigūnams. Aš norėčiau jūsų paklausti, nes į mūsų Seimo komitetą lygiai taip pat kreipėsi ir kiti statutiniai pareigūnai. Ką tik mes turėjome pokalbį apie policiją, pasieniečius, kurių atlyginimai labai maži. Ar kompleksiškai sprendžiami tie klausimai? Ar šis STT darbo užmokesčio padidinimas yra prioritetinis? Labai ačiū.
P. GRICIŪNAS. Labai ačiū už klausimą, pasistengsiu atsakyti trumpai. Iš principo neatsiranda dar kokia nors išskirtinė pareigūnų kategorija, tiesiog, jeigu aiškinčiau paprastai, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų statusas ir šiuo atveju finansinės garantijos būtų prilygintos žvalgybos pareigūnų, t. y. Valstybės saugumo departamento ir Antrojo departamento pareigūnams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis viceministre, Teisingumo ministerija, kuri vykdo teisingumą Lietuvoje… Taip, taip, čia mane pataisė – teismas vykdo. Prašau pasakyti, šiandien faktiškai paskutinė Seimo diena pagal Konstituciją, jums tai žinoma. Koks tikslas pateikti paskutinę dieną tokį svarbų kompleksą visų klausimų? Ar jūs tikitės, kad Seimo nariai sušauks neeilinę sesiją, per tą laikotarpį dirbs komitetai? Pirmoji klausimo dalis, koks tikslas ir ar tai yra sąžininga? Tai viena dalis.
Antroji dalis. Teisingai čia kolegos minėjo, kad nustatoma visiškai nauja savarankiška tarnybos sistema, kuri dabar skiriasi nuo Valstybės tarnybos įstatymo. Klausimas toks: ką daryti tom tarnybom, kurios šiandien ir liko lojalios valstybei ir tiki, kad Valstybės tarnybos įstatymas bus pakeistas? Prašau pasakyti, ar tai yra sąžininga kitų tarnybų atžvilgiu? Ačiū.
P. GRICIŪNAS. Dėkui už klausimą. Žiūrėkite, iš tikrųjų šitas pakeitimas nepaneigia kitų tarnybų svarbos. Kitos tarnybos irgi yra taip pat svarbios. Tiesiog šiuo pasiūlymu akcentuojama tai, kad… Žiūrėkite, šitos tarnybos veiklos tęstinumui yra tam tikrų papildomų iššūkių, kurie esant tam tikrom situacijom jau truputį per pavojingi. Vyriausybė šituo projektu ir nori tai parodyti.
Dėl jūsų antrojo klausimo, ar tai sąžininga šiandien pateikti? Vyriausybė nedaro įtakos Seimo darbotvarkei. Mes tiesiog gerbiame Seimo valią. Jeigu šitas klausimas yra šiandien darbotvarkėje, mūsų pareiga yra jį pristatyti. Bendrame kontekste iš tikrųjų šiandien yra pateikimo stadija. Be abejonės, parlamentas yra visiškai laisvas pažiūrėti į tuos projektus kompleksiškai kartu su kitais iššūkiais ir problemomis.
PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, du trumpi klausimai. Mes taip ir nesulaukėme iš VRM bendro įstatymo dėl darbo užmokesčio ir socialinių garantijų visiems statutiniams pareigūnams. Jeigu jau jūs siūlote didinti darbo užmokestį, kodėl jūs nesiejate su kokybe pažymų, kurias gauna atskiros valdžios grandys ir kuriose informacija yra labai skirtinga? Ar nereikėtų sieti darbo apmokėjimo didinimo su pažymose teikiama informacija?
P. GRICIŪNAS. Dėkoju. Žiūrėkite, iš tikrųjų atsakau į jūsų pirmąjį klausimą, vieno iš tų pokyčių esmė ir yra, kad jie netampa statutiniais valstybės tarnautojais, jie tampa pareigūnais, prilyginamais kaip ir žvalgybos. Jiems Valstybės tarnybos įstatymas netaikomas.
Dėl antrojo klausimo, dėl pažymų kokybės. Aš negaliu rimtai atsakyti į jūsų klausimą. Iš tikrųjų aš nė vienos tos pažymos nesu matęs, man nepriklauso, bet turbūt tai nebūtų… (Balsai salėje) Iš tikrųjų…
PIRMININKĖ. Gerai. Iš vietos neklauskite ir neatsakykite į klausimus iš vietos.
Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio Seimo Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, aš padėsiu jums atsakyti. Aš įsivaizduoju, kad tas pradėtas teisėkūros procesas kaip tik ir susijęs su pažymų kokybe. Geriau apmokami, kompetentingi pareigūnai teiks kokybiškas ir neišgalvotas pažymas.
Mano klausimas, kodėl mes paliekame nevisiškai konsoliduotą teisinę aplinką Specialiųjų tyrimų tarnybai, nors jūs žinote praktiką, kai nereglamentuoja specialus įstatymas, tada reglamentuoja statutas, Valstybės tarnybos įstatymas, Darbo kodeksas. Šiuo atveju pasiliekate prie dviejų įstatymų, reglamentuojančių šios tarnybos veiklą. Ar nederėtų sujungti į vieną teisės aktą – statutą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymą ir taip konsoliduoti teisinę aplinką ir ją padaryti aiškesnę ir pažangesnę?
P. GRICIŪNAS. Dėkui. Šiaip klausimas nėra paprastas. Paprastai įstatymas reglamentuoja pačios institucijos statusą, o statutas labiau reglamentuoja institucijos darbo vidų. Pasirinktas toks modelis nereiškia, kad svarstymo metu nebūtų galima pereiti prie kitokio modelio.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, jūs šiuo atveju atstovaujate Vyriausybei. Kada jumis galima tikėti? Ar tada, kai jūs sakote, kad tuoj bus parengtas ir mes matysime visą Valstybės tarnybos įstatymą, ar tada, kai mes turėsime visų statutinių pareigūnų visą įstatymą, ar dabar, kai jūs paėmėte iš tos sistemos vieną dalį ir atnešate mums čia? Kada Vyriausybė sako tiesą?
P. GRICIŪNAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų negaliu atsakyti. Jūs tam tikra prasme klausiate kaip Vyriausybės atstovo, bet šiuo atveju aš pristatau nuo Teisingumo ministerijos, nes tai yra ministerija, kuri atsakinga už kovos su korupcija koordinavimą. Būtent dėl to iš principo ir yra tas projektas parengtas ministerijoje. Bet tai, kad jis yra teikiamas, anaiptol nepaneigia kitų skaudulių, kuriuos jūs paminėjote.
PIRMININKĖ. Klausia D. Petrulis.
D. PETRULIS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūs apnuoginote tikrai labai aktualią problemą, kad labai didelė kaita vyksta šitoje institucijoje. Klausimą sudaro kelios dalys. Dabar, sakykite, kiek procentų pasikeičia toje institucijoje žmonių per metus ir kur yra didžiausias iššūkis, ar pritraukti jaunus, gabius specialistus, ar išlaikyti dabar esamus, patyrusius žmones?
Trečias klausimas. Jeigu mes…
PIRMININKĖ. Po vieną klausimą. Po vieną.
D. PETRULIS (LSDPF). Čia buvo kompleksiškas.
PIRMININKĖ. Prašom.
D. PETRULIS (LSDPF). Jeigu dabar mes įvesime tą sistemą, ar tikrai pakelsime tą kokybės kartelę? Ačiū.
P. GRICIŪNAS. Dėkoju. Žiūrėkite, aš bandžiau pristatydamas pasakyti, kad iš tikrųjų praėjusių metų dabartinės kaitos procentas yra 9,5 %. Net įmonėse, kuriose kaita nėra tokia aktuali ir nėra skausmingas faktorius, manoma, kad normalus procentas yra maždaug 5 %. Šitoje įstaigoje, kurios veiklos tęstinumas yra vienas iš kritiškiausių aspektų, tai yra per didelis procentas.
Dabar antras aspektas, ar sunkiau yra išlaikyti darbuotojus, ar pritraukti. Sakyčiau, abu. Didžiausias didinimas iš tikrųjų yra jauniausiajai grandžiai, pradedantiesiems – jaunesnieji specialistai, specialistai, vyresnieji ir vyriausieji specialistai. Jiems padidėjimas būtų didžiausias. O pačiai aukščiausiajai grandžiai atskirais atvejais galimas net ir sumažėjimas. Turbūt tas projektas, tos vadinamosios atlyginimų šakutės savotiškai parodo, kur yra akcentas. Taip pat svarbu tiek tęstinumo prasme išlaikyti darbuotojus, ypač labiausiai patyrusius darbuotojus. Aišku, lygiai taip pat svarbu ir pritraukti naujų darbuotojų, be naujų irgi sunkiai būtų… Ta prasme priežastys yra tos pačios – motyvavimo klausimas. Jeigu darbuotojui panaudojamos visos motyvavimo priemonės tik tam, kad jis gautų konkurencingą atlyginimą, jau tikram motyvavimui vietos nelieka. Būtent šituo įstatymu ir yra siūloma tokia daugiapakopė sistema, kuri leistų tuos darbuotojus motyvuoti.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, viceministre.
Nuomonė už – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Kviečiu kolegas po pateikimo pritarti teikiamam įstatymo projektui, nes svarstymo stadijoje pašalinsime visas tiek Teisės departamento, tiek Seimo narių teiktas abejones. Manau, kad negalime palikti šios institucijos nežinioje, nes žvalgybos institucijose daug palankesnė ir patrauklesnė teisinė aplinka.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Tikrai būtų galima pritarti, jeigu mes spręstume tik statutinius dalykus, bet, kaip sako, spektaklis tęsiasi. Tai, kas buvo padaryta su Žvalgybos įstatymu, kai dosnia ranka mes jiems atseikėjome 9 mln. papildomai per metus… Kažkodėl labai keista man aiškinamajame rašte, kad STT reikia tik 450 tūkst. eurų. Man labai keista, nes žvalgyba „suvalgė“ kur kas daugiau. Tai remiantis…
Mano klausimas, ką darysime su muitininkais, kurie irgi nėra statutiniai ir jų atlyginimai yra vos ne dukart mažesni už žvalgybos? Ar jie neatlieka svarbių funkcijų? Čia mes susiduriame su pagrindine mūsų, Seimo narių, pareiga. Ar mes matome visus pareigūnus, ar mes matome tuos, kurie labiausiai gali prieiti ir pasakyti, kad jiems čia labiausiai skauda? Ar mes nematome valstybės tarnautojų, kuriems septyneri metai sumažinti ir įšaldyti atlyginimai? Turėtume matyti visus. Arba mes sprendžiame darbo užmokestį kompleksiškai, netraukiam po vieną. Šiandien jau buvo keletas įstatymų siūlymų, tik niekas nerašo, iš kur, iš kokių šaltinių mes padengsime tas papildomas išlaidas. Todėl, kol nėra papildomų šaltinių, aš tikrai nebalsuosiu už.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Kadangi nėra sutarimo, balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 39, prieš – 2, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, balsuojame. Kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsuojame! Aš siūlau! Vyriausybė teikia, reikia pasitikėti.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 14, prieš – 5, susilaikė 29. Ypatingai skubai nepritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Dėl komitetų? M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą darbo užmokestis, darbo sistema ir darbo sistemos yra išskirtinė Socialinių reikalų ir darbo komiteto funkcija ir nedarykime tokių manipuliacijų, kad pasiūlom kokius nors kitokius komitetus, kurių funkcija nėra šitai. Jų funkcija yra specializuota – ar nacionalinis saugumas, ar korupcija, ar dar kas nors, bet tik ne darbo užmokestis. Taip mes ir griauname valstybę iš vidaus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto biuro vedėjas pirmas paprašė, tai mes ir įrašėme. Gerbiamasis A. Paulauskas. Prašom.
A. PAULAUSKAS (DPF). Aš noriu nuraminti Mečislovą, kad niekas valstybės nesugriaus. Statuto 63 straipsnis sako, kad svarstyti, rengti įstatymus Specialiųjų tyrimų tarnybos klausimais priklauso Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kompetencijai, todėl prašau laikytis Statuto. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų darbo užmokesčio santykiai yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto funkcija. O žvalgybinius aspektus prašome svarstyti. Po to jūs sujaukiate tuos visus įstatymus ir mėginame juos suversti į vieną krūvą. Negalima šitaip elgtis, čia yra atlyginimų klausimai. Tikrai visą laiką tie dalykai yra suderinami ir išsprendžiami kitų tarnybų atžvilgiu, bet pačios sistemos griauti tikrai negalime. Tos srities nei jūs, nei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas neišmanote, nei kokie ten santykiai yra, nei kokie valstybės tarnybos projektai rengiami, nei kokie statutinės tarnybos klausimai rengiami. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas gal ir žino, bet tikrai ne Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Todėl pagrindinis turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė siūlo šitą įstatymą, negi Vyriausybėje nebuvo diskutuota. Ko mes čia ietis laužome? Balsuoji už biudžetą – gauni velnių, balsuoji už įstatymą – vėl ardotės! Aš nežinau, kam mes vienas kitą smaugiame! Vyriausybė svarstė, tai ir palaikykite. Nežinau, kad ir koks komitetas bus, taigi galėsime… (Balsas salėje: „Čia ne Vyriausybė siunčia, ministerija, ką tu kalbi!“)
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Kaip ne Vyriausybė? Tai ką, ministras – ne Vyriausybės narys? Rimai!
PIRMININKĖ. Gerai, nesibarkime! A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Manau, tikrai ginčytis neverta. Dėl r-5b ir r-5c klausimų pagrindinis turėtų būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes tai yra draudiminiai, pensiniai dalykai, ir priedas, kuris kalba tik apie atlyginimus. Mes tikrai neklausime vyriausiojo operatyvininko pavardės, po kokiais krūmais jis guli ir kokias pažymas rašo. Mes tikrai nesikišime. Galime net nebūti papildomi dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo naršytojai arba tyrinėtojai, bet šitie įstatymai tikrai aiškiai apibrėžti mūsų pačių Statute.
PIRMININKĖ. Gerai. A. Paulauskas. Prašau.
A. PAULAUSKAS (DPF). Dar kartą noriu ponui R. J. Dagiui ir ponui A. Sysui pasakyti, kad mes nesame analfabetai ir nieko neišmanome – nei darbo, nei socialinių klausimų, todėl galite nusiraminti. Bet čia buvo pasakyta, kad gali būti toks atvejis, kad gali prireikti jungti Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą su įstatymu. Aš manau, kad dėl to klausimo ir atsakymo nebuvo pateiktas tas klausimas. Tikrai yra racionalus grūdas. Manau, kad tikrai reikia pasvarstyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o papildomi – prašau, svarstykite ir darbo santykius, ir kokius kitus, niekas nedraudžia.
PIRMININKĖ. Gerai, viskas! Nuomonės išsakytos. Noriu atkreipti dėmesį, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pirmininkė ir biuro vedėja, prašė turbūt tik dėl vieno, bet jūsų prašymai statutiniai.
Balsuojame dėl bazinio įstatymo projekto Nr. XIIP-3332. Kas pritaria, kad pagrindinis komitetas būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, balsuoja už, kas mano, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 22, prieš – 23. Taigi nulėmė Socialinių reikalų ir darbo komiteto balsas. Papildomi: Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Dėl papildomų ginčų nėra? Nėra. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Dėl projekto Nr. XIIP-3333 siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pagrindinis, Socialinių reikalų ir darbo komitetas papildomas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pagrindinis. Gerbiamasis A. Sysas siūlė, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip!“) Ačiū. Pritarta. Svarstymas rudens sesijoje. Papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas papildomi.
Dėl projekto Nr. XIIP-3334 pagrindiniu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Ar tinka? (Balsai salėje) Klausiu, ar tinka? Pirmininkas sako, kad nelabai, bet toks yra siūlymas, kitų negirdžiu. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Projektas Nr. XIIP-3335. Pagrindiniu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pritariate bendru sutarimu? Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
Projektas Nr. XIIP-3336. Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Aš skaitau, jeigu jūs norite pasiūlyti, prieikite prie mikrofono ir pasiūlykite, nes dėl šito nebuvo siūlymo. Prašom. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, siūlau, kad dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Alternatyvus siūlymas. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, balsuojate už, kas manote, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas, balsuojate prieš.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 10, prieš – 35. Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje.
19.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3316 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Toliau rezervinis 4a klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 19 d. nutarimo Nr. XII-1556 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo VI (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-3316. (Juokas salėje)
D. PETROŠIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, prašau pritarti, nes šie du klausimai ir siūlomi įstatymai, kuriuos reikėtų įtraukti į mūsų darbų programą, yra susiję su pažymų nesusipratimais, kurie šiandien labai dažnai buvo minėti. Komisija išnagrinėjo ir siūlo realų būdą, kaip galbūt ateityje išvengti nesusipratimų su pažymomis. Pristatysiu labai greitai, nes suprantu, kad esate labai pavargę.
PIRMININKĖ. Dabar reikia apsispręsti, ar įtraukti į darbų programą. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Galime. (Balsai salėje) Į pavasario.
Svarstymo stadijoje galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojate, kas pritariate Seimo nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Galime iš karto peržengti ir į rudens. Čia jokių problemų. Jeigu į rudens, svarstysime rudenį. Jeigu tik yra pageidavimas, galime padaryti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 53 Seimo nariai: už – 52, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIIP-3316) yra priimtas. (Gongas)
Aš labai atsiprašau, per skubėjimą papildomų komitetų nepaskelbiau dėl projekto Nr. XIIP-3336, stenogramoje turi likti, papildomi yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
19.44 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3152, Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3153 (pateikimas)
Prašom pristatyti. Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3152. Pateikimo stadija. Pranešėjas – D. Petrošius. Ir lydimasis – Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 5, 8 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3153. Prašom.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš pristatysiu abu ir kaip tik pradėsiu nuo Kriminalinės žvalgybos įstatymo, sakysiu tik esmę. Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, kaip aš sakiau, svarstė ir šiandien ji siūlo 19 straipsnio pakeitimą. Jeigu prisimenate minėtą nesusipratimą su pažymom, kada buvo skiriamas švietimo ministru V. Gedvilas, buvo šokinėjama iš įstatymo į įstatymą ir skirtingi pareigūnai įvairiai traktavo savo galimybes. Žvalgybinė informacija Prezidentei buvo pateikta pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą, premjerui buvo pateikta pagal Korupcijos prevencijos įstatymą, po to premjerui tikslinta jau vėl pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą.
Kad šito nebūtų, mes siūlome, kad kriminalinės žvalgybos informacija asmens patikimumui įvertinti į vienas ar kitas pareigas būtų teikiama pagal Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatas, nes Korupcijos prevencijos įstatymas yra specialus teisės aktas, jis tam ir parašytas, kad, vykdant korupcijos prevenciją ir skiriant arba teikiant vieną ar kitą asmenį, informacija apie jį, taip pat ir kriminalinės žvalgybos, jis tai leidžia, būtų teikiama būtent pagal šitą įstatymą.
Taip pat mes kartu siūlome tikslinti dar ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnį, kur yra numatyti kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindai. Siūloma įrašyti, kad Kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas būtų turima patikima informacija apie sunkų… arba tam tikra veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso straipsnyje. Nes žodžio „patikima“ dabar nėra. Tai būtų privalomas pagrindimas vienos ar kitos informacijos, dėl ko reikia pradėti vieną ar kitą tyrimą.
Dabar Korupcijos prevencijos įstatymas. Kaip minėjau, kaip tik juo siūlome vadovautis teikiant žvalgybinę informaciją apie vieną ar kitą kandidatą. Esmė, ką siūlo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, yra 9 straipsnio 2 dalies 9 punkte. Būtent šis punktas duoda nuorodą, kad korupcijos prevencijos srityje, skirdami vieną ar kitą asmenį, mes galime naudoti kriminalinės žvalgybos informaciją. Mes siūlome, kad ne bet kokią žvalgybinę informaciją būtų galima naudoti. Ne bet kokią, aš turiu omeny pirminę, nepatikrintą, ką šiandien analizavome, ar galbūt apie privatų gyvenimą, arba kažkokią pikantišką. Bet mes siūlome, kad būtų teikiama tik įslaptinta žvalgybinė informacija apie asmens atžvilgiu atliekamus tyrimus dėl rengiamos, daromos ar padarytos nusikalstamos veikos. Tokia informacija būtų teikiama už paskutinius 10 metų, numatyta, nuo kada skaičiuojant.
Taip pat tiksliname ir kitus dalykus ir sakome, jog šita žvalgybinė informacija visa apimtimi galėtų būti pateikiama tik trims aukščiausiems šalies pareigūnams, tai yra premjerui, Prezidentui ir Seimo Pirmininkui, jeigu jie pageidautų gauti ją detalesnę, o neužtektų jiems apibendrintos. Tokia yra mūsų siūlymo esmė, kuri, mūsų manymu, šiek tiek sugriežtintų ir sudėliotų informacijos, būtent kriminalinės žvalgybos informacijos, teikimo tvarką. Tai būtų toks pristatymas.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Kiek suprantu, visi nori dirbti ilgiau šiandien, nes liko tik dvi minutės, o klausti nori 11 Seimo narių. Noriu iš karto klausti, ar sutinkate pratęsti posėdį, kol baigsime visus rezervinius klausimus? (Balsai salėje) Ar sutinkate? Galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra? Ačiū. Malonu girdėti.
Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Jūs šiandien teikiate šias įstatymo pataisas, lieka vienas posėdis antradienį. Ar tai reiškia, kad antradienį bus priėmimas, jūsų nuomone? Ačiū.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Kolega, tai nereiškia, kad antradienį bus priėmimas. Šiandien teikimas yra tam, kad pradėtume procedūrą ir kad per vasarą gautume visus atsiliepimus, nes, kiek žinome nuomonę kai kurių tarnybų, ne visi bus patenkinti tokia griežta tvarka. Todėl per vasarą mes norime gauti jų nuomones, ir manau, kad tai reikėtų daryti tikrai neskubant, normaliai apsvarstant rudens sesijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, ponia Pirmininke. Gerbiamasis Dariau, labai gaila, kad paties klausimas yra pačioje pabaigoje, tačiau tiek klausėjų rodo visą svarbą, kad mes visi pabudome. Taigi vis dėlto ar bus išvengta tų dviejų pažymų kanalų, kai viena pažyma yra teikiama pagal Korupcijos prevencijos 9 straipsnį ir pagal Kriminalinės žvalgybos 19 straipsnį, kur galima prirašyti visokių pasakų, nes čia yra parašyta, kad pagal Kriminalinės žvalgybos 19 straipsnį pažymas gaus Prezidentė, premjeras ir Seimo Pirmininkė. Ačiū. Kaip išvengsite šito dubliavimo?
D. PETROŠIUS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, kriminalinės žvalgybos informacija ne visuomet yra pasaka. Mes turime suprasti, jog visi gauti informaciją, ir dar detalią, tikrai negali. Skiriančių vienus ar kitus pareigūnus į pareigas yra labai daug, todėl išimtis yra numatyta tiktai trims pareigūnams.
Ar leis išvengti to šokinėjimo? Tos pataisos į tai ir orientuotos, nes mes turime suprasti, kad kai buvo kuriamos Kriminalinės žvalgybės įstatymo pataisos, kuriomis dabar šiek tiek, sakyčiau, galbūt nekorektiškai yra naudojamasi, jos buvo skirtos daugiau kriminalinės žvalgybos informacijos apie tam tikrus procesus pateikimui. Pavyzdžiui, dėl PVM grobstymo. Tam tikri pareigūnai turi turėti tam tikrą kriminalinės žvalgybos informaciją, kokios šiandien schemos yra naudojamos.
Kai kalbame apie asmenų tinkamumą ir patikimumą, tai mes sudėliojame, kad gali būti teikiama informacija tik apie to asmens atžvilgiu atliekamus kriminalinės žvalgybos tyrimus. Tikrai, jeigu jūs turite omeny informaciją apie bernvakarius ar kitus pikantiškus dalykus, ji automatiškai atpuola, nes kriminalinės žvalgybos tyrimo tokios informacijos pagrindu nepradėsime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš noriu priminti, kad klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Dariau, trumpas klausimas. Pirmiausia sveikinu už norą sutvarkyti ar galbūt aptvarkyti, nes, ko gero, ir dabar tie pareigūnai klausosi mūsų svarstymo, pučia į ūsą ir juokiasi. Ar neįteisinami įstatymų pakeitimų korupcijos… informacijos rinkimą ir laikymą, jeigu įstatymas įpareigoja ją naikinti, jeigu ji nepasitvirtina, ir dar po 10 metų?
Kitas labai trumpas klausimas. Ar dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindinis neturėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes ten veikos, na, apeliuojama į veikų rūšis? Ačiū.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Dėl antrojo klausimo mes turbūt šioje posėdžių salėje ir nuspręsime. Aš manau, kad bus diskusija ir išreikšime valią.
Dėl naikinimo. Atidžiai klausiausi, ką kalbėjo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Mano giliu įsitikinimu, šitų visų tarnybų paskirtis ir yra rinkti, kaupti tą informaciją, ir, jeigu mes šiandien ir sutvarkysime tą klausimą dėl riboto priėjimo prie tos informacijos, ribotos kontrolės, nes viskas yra su grifais, mes vis tiek grįšime prie panašių klausimų. Tai rodo ir pasaulinė praktika. Lengviausia yra padaryti, kad asmeninė informacija nebūtų kur nors naudojama, tai apriboti jos naudojimo galimybes. Šitą aš ir siūlau.
Jeigu jūs norėsite eiti toliau (aš kadaise buvau tos nuomonės), galbūt reikėtų apskritai atsisakyti žvalgybinės informacijos naudojimo ne baudžiamojo proceso metu. Dabar vienintelė sritis, kuri dar naudojama, tai yra būtent korupcijos prevencija. Čia galėsite pildyti tai, ką mes parašėme.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Šiandien buvo teikiamas nutarimo projektas dėl galimybės Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavesti atlikti tyrimą, ar tinkamai, vykdant kriminalinę žvalgybą, yra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės kriminalinės žvalgybos metu. Jūsų projekte yra nemažai abejonių. Siūlomame Kriminalinės žvalgybos įstatymo projekte jūs siūlote įvesti sąvoką „patikima“. Baudžiamajame procese yra dvi sąvokos – „akivaizdžiai neteisinga“ ir „akivaizdžiai teisinga“. Jeigu patikima, tai yra baudžiamasis procesas. Iš esmės jūsų pataisa eliminuoja Kriminalinės žvalgybos įstatymą, o jūs, kaip vienas iš retų kriminalinės žvalgybos mokslininkų, turėtumėte suprasti, kad patikimumas – tai sinonimas akivaizdžiai teisingos, o akivaizdžiai teisinga tai yra vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Taigi einame prie vokiškos sistemos ir nebeturime kriminalinės žvalgybos. Aš norėčiau jūsų paklausti, ar nematote grėsmių?
D. PETROŠIUS (LSDPF). Tikrai nematau, nes žodis „patikima“ ir turi būti vartojamas. Jūs žinote, kad kriminalinės žvalgybos informacija toje patikimumo skalėje naudojant įvairius analitinius metodus labai skiriasi, turiu omeny nuo – iki. Iš to, ką jūs pasakėte, šiandien mes turime… Jeigu nekalbame apie informacijos patikimumą, tai išeina taip, kad mes žmogaus teises ribojame su sankcijomis… net neturėdami patikimos informacijos. Su tuo aš nenorėčiau sutikti. Aš manau, kad tik patikimos informacijos pagrindu, kuri gali vėliau ir nepasitvirtinti, taip neretai ir būna, jūs turbūt tą žinote, bet tik patikimos ir patikrintos informacijos… sakykime, patikrinta informacija tikrai jau yra tam tikroje patikimos informacijos skalėje, mes galime sankcionuoti tam tikrus ribojančius veiksmus. Priešingu atveju nueisime iki absurdo. Teorija visą laiką buvo kriminalinės žvalgybos tyrimo pagrindas, arba operatyvinio tyrimo pagrindas visuomet buvo tik patikrinta ir patikima pirminė informacija.
PIRMININKĖ. Jūsų klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų galimybę rinkti informaciją slapta pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą turi nemažas kiekis (…). Ta surinkta informacija pagal įstatymą turėtų būti saugoma tris mėnesius. Ar šiandien yra kokia nors galimybė kam nors nepriklausomam pažiūrėti, ar tai yra daroma? Ar ta informacija nėra kur nors kitur panaudojama, ar ji nėra saugoma 5 ar 6 metus ir paskui ištraukiama, kai kam nors prireikia? Čia irgi labai svarbus momentas, kuris turi būtų išsiaiškintas.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Vieninteliai pareigūnai, kurie gali tai daryti, yra Generalinės prokuratūros prokurorai. Labai gaila, kad mes nepaskyrėme N. Meilučio generaliniu prokuroru. Kiek aš žinau, jis buvo būtent tas teisėjas, į kurį teisėsaugos pareigūnai tam tikrais atvejais vengdavo kreiptis dėl sankcijų, nes jis puikiai išmanė šitą veiklą ir labai griežtai žiūrėdavo į šituos dalykus. Ir dėl to, kad negautų neigiamo atsakymo (tikrai buvo toks periodas jo karjeroje), pareigūnai į jį tiesiog nesikreipdavo. Aš manau, jis šitą sritį gerai išmanė. Deja. Žiūrėsime, kas bus kitas kandidatas. Aš manau, kelsime kandidatui didžiulius reikalavimus kriminalinės žvalgybos kontrolės srityje, taip pat ir dėl informacijos naikinimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs ėmėtės tokio, sakyčiau, drąsaus žingsnio. Ar, rengdamas įstatymų projektus, jūs sulaukėte skambučių iš specialiųjų tarnybų, kad ne laikas užsiimti šiuo klausimu?
D. PETROŠIUS (LSDPF). Ne, nesulaukiau, tikrai nebijau specialiųjų tarnybų. Iš tiesų tai yra visiškai protingai sudėliota išeitis iš problemos. Mes visi matome, kad yra problema ir kokia yra problema. Mes šioje salėje dažniausiai susiduriame tik su viena tarnyba – Specialiųjų tyrimų tarnyba ir iš jos veiklos kylančiomis problemomis. O Kriminalinės žvalgybos įstatymu vadovaujasi tokie subjektai kaip policija, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, muitinės, pasienio ir t. t. Tai yra noras tą problemą (aš tikiuosi, kad mes ją sureguliuosime ir ji nebekils) išbraukti iš šio įstatymo ir perkelti į visiškai kitą įstatymą, Korupcijos ir prevencijos įstatymą, ten ir diskutuokime. Šiandien emociškai dažnai ne emociniais sprendimais mes pakišime labai rimtus tyrimus, susijusius su narkotikais, su organizuotomis grupėmis, su finansinėmis grupuotėmis ir t. t. To tikrai nesinorėtų daryti dėl vienos tarnybos, kurios veikla apskritai paėmus tikrai nėra labai plati, sakykim, ji sudarytų galbūt tik iki 5–10 % bendros veiksmų sistemos, gal ir tiek nėra, reikėtų pasižiūrėti.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Buvo skirta 10 minučių, jau šiek tiek viršijome laiką. Turėsime dar turbūt diskusijų, daug galimybių išklausyti ir atsakyti į klausimus.
Motyvai už ir prieš po pateikimo. Prieš – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš susilaikysiu dėl šio įstatymo projekto ir susilaikysiu vadovaudamasis vienu esminiu pagrindu. Šiandien buvo teikiamas nutarimo projektas siekiant išsiaiškinti, ar užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės renkant, kaupiant, teikiant informaciją, gautą Kriminalinės žvalgybos metu apie valstybės pareigūnus. Šis projektas iš esmės nesprendžia, nes mes neliečiame Baudžiamojo proceso aplinkos, neliečiame Žvalgybos įstatymo aplinkos. Aš tokį projektą po komisijos išvadų turbūt palaikyčiau, jeigu būtų nustatyta, kad įstatymas sudaro galimybę piktnaudžiauti žvalgybos ar kriminalinės žvalgybos, ar ikiteisminio tyrimo įstaigoms.
Vien prokuratūros rekomendacijos dėl kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų panaudojimo, mano nuomone ir mokslo nuomone, yra už įstatymo ribų, kadangi prokurorui nesuteikiama teisė rekomendacijomis reguliuoti ikiteisminio tyrimo veiksmų. Todėl iš ikiteisminio tyrimo slaptų veiksmų taip pat gaunami duomenys, kurie ne visada naudojami pagal esminę paskirtį baudžiamajame procese, o gali būti naudojami ir rekomendacijoms. Tai nėra sureguliuota. Aš manau, kad šis įstatymo projektas galėtų būti svarstomas po to, kai mes, išsamiai išnagrinėję Teisės ir teisėtvarkos komitete, atsakytume, ar įgyvendinamos Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnyje numatytos devynios pozicijos, užtikrinančios žmogaus teises ir laisves. Gerbiu teikusio mokslininko nuomonę, bet manau, kad teikėjas neišsamiai pasižiūrėjo į problemą, nes problema kur kas platesnė. Todėl aš susilaikysiu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – V. Vasiliauskas.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, ponia Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų šias dviejų įstatymų pataisas reikia remti kiek tik galime, nes Kriminalinės žvalgybos įstatymas yra kiauras kaip rėtis žmogaus teisių pažeidėjams ir specialiųjų tyrimų savivalei. Šios dvi įstatymo pataisos reguliuoja ne ikiteisminį tyrimą, o būtent tą pilkąją zoną ikiteisminio tyrimo, kur yra pažeidimų, keliančių didžiausių problemų mūsų valstybei, t. y. visa operatyvinė veikla ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Taip pat, atsakydamas į repliką, sakyčiau, kad ši mūsų tematika, visa specialiųjų tyrimų ikiteisminio tyrimo veikla, priklauso Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o ikiteisminio tyrimo periodas priklauso pono J. Sabatausko kompetencijai. Siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsiskyrė. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 51 Seimo narys: už – 48, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti Seimo rudens sesijoje. Ar pritariate? (Balsai salėje) Ne. Prašom. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Iš tiesų tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto sritis, nes būtent Kriminalinės žvalgybos įstatymą parengė, jis atsirado Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtas ir visą laiką buvo kuruojamas šio komiteto. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pagal Statutą kuruoja ikiteisminio tyrimo įstaigas, o kriminalinės žvalgybos tikslas kaip tik ir yra užkirsti kelią daromam nusikaltimui arba išsiaiškinti daromą nusikaltimą, kad būtų galima po to patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ačiū.
PIRMININKĖ. Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Manau, kad būtų tinkama, kad Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, pasvarstytų šį įstatymo projektą, nes tai yra susiję su galimais žmogaus teisių pažeidimais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis A. Paulauskas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, aš noriu atkreipti dėmesį į darbotvarkę, kad pirmasis ir pagrindinis šios problemos klausimas yra Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimai, o Kriminalinės žvalgybos yra tik lydimasis. Pagrindiniai pakeitimai daromi šio įstatymo, o šis įstatymas, kaip minėjau, pagal Statuto 63 straipsnį yra priskirtas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Todėl prašau paskirti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą pagrindiniu.
PIRMININKĖ. Turėčiau pasitikslinti. Aš supratau, kad pagrindiniu – Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašo lydimojo… Abu prašote? Jūs dėl to paties ar dar ko nors norėjote? Prašom. S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad Statuto 67 straipsnyje yra aiškiai pasakyta, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengia įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl nusikalstamumo kontrolės. Tiesiai, aiškiai ir labai suprantamai. O Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos sritys yra tik Specialiųjų tyrimo tarnybos klausimai, kiek jie susiję su vidaus reikalų sistema, o toliau yra gynybos, žvalgybos klausimai. Aš nežinau, kaip komiteto pirmininkas, dėl korupcijos prevencijos neturiu savo nuomonės, gali būti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, bet dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerai. Visus girdėjome. Balsuojame. Kitų pasiūlymų turbūt nėra? Pagrindinis yra arba Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, arba Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Kas balsuoja už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, balsuoja už, kas už Teisės ir teisėtvarkos komitetą, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 31, prieš – 18. Persvara yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.
Malonu, draugiškai pasidalijome darbus. Taigi pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Žmogaus teisių komitetas dėl abiejų projektų. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Pritariate dėl rudens sesijos? Ačiū.
20.07 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 2, 3, 4, 8, 11, 12, 13 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2259(3), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 36, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2257, Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1552 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2260 (pateikimas)
2-5a, 2-5b ir 2-5c klausimai – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-2259 ir lydimieji… (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Aš labai prašau, mielieji kolegos, rimtumo, čia vis dėlto rimti dalykai. Leiskite pateikti tris įstatymų projektus, bet pagrindinis, aišku, yra Slaugos praktikos ir akušerijos. Esmė yra galimybė mūsų gydytojų padėjėjams spręsti problemas, dėl kurių susidaro eilės poliklinikose pratęsiant biuletenį, išrašant tam tikrus vaistus, atliekant tam tikras procedūras. Paprasčiausiai siūlomi išplėstinės praktikos slaugytojai, kurių iki šiol nėra ir dėl kurių parengimo reikia priimti teisinę bazę. Aišku, pagrindinis ginčas, dėl ko atsirado ir trečiasis variantas, yra tas, kad kas juos galėtų rengti. Noriu priminti, kad gydytojus rengia dvi aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas ir Kauno sveikatos universitetas. Aišku, atsirado norinčių, kad šio lygio medicininį personalą galėtų rengti ir Klaipėda, ir Šiauliai. Turbūt gavote ir jūs, ir aš gavau įvairių laiškų. Šiuo atveju yra pakeistas 2 straipsnis, arba 3 originalus straipsnis, kad išlaikiusiems kvalifikacijos egzaminą būtų rengiamos slaugos magistrantūros studijos. Čia galbūt nuspręstų ir Sveikatos apsaugos ministerija.
Šie įstatymai yra derinti su Sveikatos apsaugos ministerija, jų prašymu ir vyksta šitas teikimas. Labai prašyčiau, kad tai būtų galima padaryti dar pavasario sesijoje, nes universitetai turi pasirengti šito personalo rengimui nuo rugsėjo 1 d. Aš manau, kad ministro nustatyta tvarka, jeigu slaugytojas galės išrašyti receptus, išduoti sveikatos pažymėjimus ar pažymas, atlikti asmens sveikatos būklės tikrinimą ir kitus dalykus, paprasčiausiai nuo to eilės, šiek tiek sumažės gydytojų apkrovimas. Iš to, manau, išloštume visi. Tai tokia trumpa šitų trijų įstatymų istorija. Ji jau turi gana ilgą uodegą, galbūt reikėjo anksčiau tą padaryti, bet, deja, vis buvo nukeliama.
PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam pranešėjui. Noriu paprašyti šiek tiek pailsėti, nes mums sutiksėjo trys valandos dėl Pridėtinės vertės mokesčio, ir negaliu pažeisti Statuto, nes minutė minutėn turiu skelbti grįžimą prie Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo. Nors jau galvojome, kad nebespėsime, bet pasirodo, kad reikia grįžti.
20.12 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3327 (svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projekto Nr. XIIP-3327 svarstymo stadijos. Norinčių diskutuoti nėra. Yra pataisa. Yra A. Skardžiaus pataisa. Prašom. A. Skardžius pristatys pataisą.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pataisos esmė labai paprasta – pratęsti ne iki 2016 m. liepos 1 d., o iki 2016 m. gruodžio 31 d. dėl lengvatinio 9 % PVM. Todėl daugiau laiko neužimsiu. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nori palaikyti pataisą S. Brundza. Prašom. Dėl pataisos ar dėl viso?
S. BRUNDZA (TTF). Dėl viso.
PIRMININKĖ. M. Zasčiurinskas dėl pataisos prieš ar dėl viso? Dėl pataisos? Dėl A. Skardžiaus pataisos?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, aš taip manau, kad kūrenimo sezonas baigiasi ne sausio 1 d., o maždaug balandžio 15 d. Jeigu tęsiame, tai pratęskime iki balandžio 1 d., o ne iki sausio 1 d. Tokia mano pastaba.
PIRMININKĖ. Jūs, gerbiamasis neįsiskaitėte, – pratęsti iki 2016 m. liepos 1 d. yra parašyta. (Balsai salėje) Ai, čia pataisa, taip. Atsiprašau. Siūloma iki 2016 m. gruodžio 31 d. Taip. Dar turiu pasakyti, kad čia susiję su biudžetiniais metais. Jums apsispręsti, nuomonės išsiskyrė. Prašau balsuoti. Kas pritariate A. Skardžiaus pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 38, prieš – 1, susilaikė 8. Pataisai pritarta.
Motyvai dėl viso. Prašom, gerbiamasis Petrošiau.
D. PETROŠIUS (LSDPF). Supainiojau mygtukus, prašau mano balsą įskaityti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis D. Petrošius – už. Motyvai dėl viso po svarstymo. Nuomonės už nėra. Nuomonė prieš – V. A. Matulevičius. Nėra. (Balsai salėje) Atsiprašau. Ne į tą pusę pažiūrėjau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Jau dingsta Seimo nariai iš salės. Gerbiamieji kolegos, kadangi tikrai jau vėlu, tai… Aš vis dėlto siūlyčiau, turėjau tokį patarimą, kad ponui Kęstučiui, teikiant šitą projektą, reikėjo pasikonsultuoti su ponu Z. Vaigausku, kada bus kiti Seimo rinkimai, ir tada siūlyti iki rinkimų šitą dalyką. Aš manau, kad jūs rasite išeitį…
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašyčiau nediskutuoti tarpusavy, turėsite galimybę. Supratome. Nuomonė už…
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). O šiaip…
PIRMININKĖ. S. Brundza – nuomonė už.
S. BRUNDZA (TTF). Šiandien iš ryto važiuojant automobiliu girdėjau premjerą sakant, kad 10 % pabrangtų šiluma. Taigi Armėnijoje pabrango 15 %, ir ten daužomi langai ir visa kita. Na, lietuvių tauta kitokia, ji pasitraukia į šalį, ir jos matome vis mažiau čia Lietuvoje. Tai galbūt viena iš priežasčių.
Taip pat palaikydamas vis dėlto šito įstatymo papildymus ar pakeitimus, noriu pasakyti, kad mes visiškai nebegirdime, kadangi dujos – vis dėlto iki šiol pagrindinis šilumos gamintojų komponentas, kada buvo „Gazpromo“ kažkiek kompensuojama atseit, kur tie pinigai dingo? Toliau buvo sumažintos kainos, vėl tie pinigai dingo. Kodėl dabar vis dėlto turi brangti šiluma padidinus PVM, kai ji galėjo galbūt likti tokia pati?
PIRMININKĖ. Aš noriu tik patikslinti, kad mus klausantys nebūtų klaidinami, tie pinigai niekur nedingo, tai buvo tam tikros užskaitos ir grynųjų neturėjo. Kartais gyventojai gali ne taip suprasti. Tai čia visas kainodaros mechanizmas. Čia dėl teisingumo.
Dabar kadangi nuomonės išsiskyrė už ir prieš, tai po svarstymo reikia balsuoti. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Tai pasakė, kaipgi nepasakė. Gerbiamasis V. A. Matulevičius. Už pasakė gerbiamasis S. Brundza. Taigi reikia klausytis.
Balsavo 48 Seimo nariai: už – 38, prieš – 2, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad galbūt iki antradienio Vyriausybė pateiktų tam tikrą analizę tos PVM lengvatos anksčiau veikusio mechanizmo. Kai mes įvedėme tą lengvatą, čia irgi buvo kalbama, kad labai gerai visi pasinaudos, bet iš principo iš esmės nukeliavo šilumininkų papildomam pelnui.
Kitas dalykas. Norėčiau atkreipti gerbiamojo S. Brundzos dėmesį, kad tokiu būdu prarasdami iš biudžeto pajamas, mes šiuo atveju iš šios lengvatos daug nelaimime, nes mažai mokantiems atlyginimą turime įvedę nuostatą, kad jų pajamos negali viršyti 20 %, ir tokiu būdu remiame juos iš biudžeto pinigų. Jeigu nedarytume šitos lengvatos, šiuos pinigus galėtume panaudoti dar pagal žemesnę paramos kartelę, išplėsti rėmėjų ratą. Dabar mes tokiu būdu paremiame tuos, kurie turi pinigų. Didelių laimėjimų čia šita lengvata konkretiems žmonėms, kuriems reikia tos paramos, neduoda. Šilumininkai savo dalį paima, ir per šitą mechanizmą prarandame. Būtų gerai, kad Vyriausybė pateiktų tam tikrą analizę, kiek mes čia išlošiame, kiek mes pralošiame.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Jeigu visi pritariate, mes galime Seimo vardu paprašyti analizės, kad pateiktų iki rudens visas lenteles, kad visi Seimo nariai galėtų susipažinti. Manau, tai būtų logiška. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Mes norėtume paprašyti ne tik lentelės, bet ir Vyriausybės išvados. Per Vyriausybės valandą premjeras aiškiai pasakė, jeigu Seimas kreipsis, Vyriausybė duos atsakymą, ir bus paprasčiau. Tai paprašykime Vyriausybės išvados, nes čia…
PIRMININKĖ. Čia skirtingi dalykai yra.
A. SYSAS (LSDPF). Tai jau šiais metais reikia pinigų – 21 mln.
PIRMININKĖ. Buvo prašyta analizės, tai mes kalbėjome apie analizę, o jūs prašote Vyriausybės išvados. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų negaliu nepasakyti klausydamasis tų dalykų, kai pasakas pasakoja, atsistoję tokie rimti žmonės kaip R. J. Dagys, apie tai, kad laimi kažkokie šilumininkai. Aš jums noriu pasakyti, kad šilumos ūkis yra kontroliuojamas Kainų ir energetikos komisijos, ir nieko jūs iš to nelaimite. O jeigu jūs įsitikinęs kalbate kažkokius dalykus, tai nekalbėkite apie tai.
Antras dalykas. Jūs norite pasakyti, kad 1500 litų gaunančiam ir gyvenančiam bute Vilniuje žmogui, kuriam reikia sumokėti 400 Lt už šildymą žiemos metu, nebus jokių kompensacijų už šildymą. Tai jis turi sumokėti tuos pinigus. Ir čia jis labai turtingas žmogus? O jūs žinote, kad 80 % Vilniaus gyventojų yra tokie žmonės? Tai kam čia šnekėti nesąmoningus dalykus apie tai, kad jūs pakelsite, kad ir (…) kitokios.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Negi nepavargote? (Balsai salėje) Ar galime dar?.. Gerbiamojo R. J. Dagio buvo paminėta pavardė. Bet A. Skardžiaus atsiprašau, nebesuteiksiu žodžio. Prašom, gerbiamasis Dagy.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pone Daukšy, jūs skaičiuoti išmokite. 50 mln., kur jūs patys pasakėte, eurų, tai yra pusė sumos, kurią mes skyrėme dotavimui už šildymą tiems žmonėms. Jeigu jūs ją paskirtumėte, tai išeitų, kad pusantro tūkst. pajamos kaip tik ir būtų paremiamos. Taigi skaičiuoti išmokite, o tada kalbėkite. Aš nesu prieš šią lengvatą, bet, sakau, nepervertinkite jos kaip labai smarkiai gerą dalyką.
PIRMININKĖ. Ačiū, viskas, diskusijas nutraukiame. Atkreipiu dėmesį, kad projekte įsigaliojimas nuo liepos 1 d., t. y. čia pat. Mes nagrinėjame ypatinga skuba, tai čia šiek tiek kitokios procedūros. Po svarstymo jau yra pritarta, jūs balsavote. Išvados nebegalime dabar kreiptis. (Balsai salėje) Tokia yra statutinė nuostata.
Dabar priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Ne. Balsuojame. 2 straipsnis kalba apie įsigaliojimo datą. Primenu, jei liepos 1 dienos nepakeičiam, įsigalioja 21 %. Kas pritariate 2 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 44 Seimo nariai: už – 37, prieš – 2, susilaikė 2. Kažkaip vienas visada užsiregistruoja, bet nebalsuoja. 45 yra. Dėl 2 straipsnio yra pritarta. Pastraipsniui baigėm.
Dabar motyvai. Galite kalbėti dėl priėmimo už ir prieš. Norinčių kalbėti nebėra, visi viską išsakėme. Priimti neužtenka balsų, todėl lieka paskutinė procedūra.
20.24 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 2, 3, 4, 8, 11, 12, 13 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2259(3), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 36, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2257, Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1552 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2260 (pateikimo tęsinys)
Kviečiu gerbiamąjį A. Sysą pristatyti, kaip iš turinio matome, tikrai labai svarbų projektą, kurį laiko terminai spaudžia. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Aš jau viską pristačiau. Dabar nebent klausimai.
PIRMININKĖ. Jūs užsirašėte klausti beveik visi, kiek čia jūsų yra. (Juokas salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Labai gerai, pasistengsiu atsakyti.
PIRMININKĖ. Gal galime bendru sutarimu sutarti neklausinėti? (Triukšmas salėje) Ar kas labai norite klausti? (Balsai salėje)
A. SYSAS (LSDPF). Leiskime tik daktarams ir, svarbiausia, akušeriams.
PIRMININKĖ. Pakelkite ranką iš užsirašiusiųjų, kas tikrai negalite atsisakyti? (Balsai salėje) Gerai, A. Matulo nėra.
A. Dumčius labai nori kalbėti, matau. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamasis Algirdai…
A. SYSAS (LSDPF). Per mikrofoną kalbėkite.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Peršokot taip greitai, taip, peršokot, paaiškinot, ir aš iš karto klausiu. Vadinasi, sugalvota ta specialybė – nepertraukiamos slaugos praktikos specialistas, ar ne? Tai kas jis iš tiesų yra? Ar gydytojas ir slaugytojas, ar tik viena dalis jo slaugytojo, bet dar ne gydytojas? Nes, žiūrėkite, sakote, receptą savarankiškai rašo, išrašo nedarbingumo lapuką. Tai jis yra gydytojas tada, jis gydo ligas. Arba jis yra priskirtas padėjėju prie gydytojo, turinčio licenciją, ir yra toks lyg tarpininkas tarp gydytojo ir… Slaugytojas jis gali būti, bet gydytojas! Kur jis toks rengiamas bus? Jūs paaiškinkite. Labai neaiškiai peršokote.
A. SYSAS (LSDPF). Aš noriu dar kartą paaiškinti, kad tikrai negreitai peršokau. Šis įstatymas parengtas dar buvusio ministro V. P. Andriukaičio, mano buvo antra pavardė. Ministro neliko, o įstatymas juda toliau. Ministerija remia ir tikrai yra noras, kad taip atsitiktų. Jis negydo. Jis tęsia tai, ką pradėjo gydytojas. Šiandien mes kiekvienas nueinam pas gydytoją, gydytoja sėdi, diktuoja slaugytojai, kad išrašytų receptą ar pratęstų pažymą. Šią teisę suteikti ne gydytojui, o išplėstinės praktikos slaugytojams, kurie tą galėtų su gydytoju tęsti Sveikatos ministerijos nustatyta tvarka. Tai yra parengta ministerijos. Sakau, jei mes norime trumpinti eiles pas gydytojus, kur sugaištamas laikas biurokratiniams dalykams rašant tam tikrus popierius, pildant, tai čia ir yra siūlymas.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gydytojo padėjėjas slaugai.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, tai derinta ir su aukštosiomis mokyklomis, kurios rengia ir slaugytojus, ir gydytojus. Yra ginčas, sakau, tarp Vilniaus ir Kauno universitetų, kitų universitetų, kurie nerengia gydytojų, vienintelis dalykas, dėl ko yra ginčas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome, kad išrašys gydytojui leidus, paprastai pasakius. Ar dar kas tikrai norite klausti? (Balsai salėje: „Ne!“) Atsiimate kiti? Gerai. Ačiū. Gal galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Dar balsuosime ne vieną kartą. Vis tiek balsuojame. Prašom. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 43 Seimo nariai. Už – 40, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta ypatingai skubai. Svarstymas. Kas norite kalbėti? Gerai. Padarysime 3 val. pertrauką, kad būtų visiškai pagal procedūrą. (Balsai salėje) Trijų valandų pertrauka, kad galėtų kas nors pateikti pasiūlymus, nes tikrai gal kam nors kas neaišku. Vadinasi, bus perkelta į antradienį. Prašau, Kęstuti.
K. DAUKŠYS (DPF). Ar rinksimės dabar dėl Rimanto 23.30 val.?
PIRMININKĖ. Ne, gerbiamieji, jūs patys pratęsėte laiką ir mes dėl ano įstatymo tiesiog patekome į tas tris valandas, nors tikrai pagal laiką buvo neplanuota ir perkelta į antradienį. Bet dabar taip yra, trys valandos – pertrauka. Grįšime antradienį.
20.29 val.
2015 m. birželio 30 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Liko dar vienas klausimas, t. y. antradienio darbotvarkė, kurią aš labai greitai pristatysiu. Kas buvo numatyta, dalį mes jau priėmėme. Kai kurie įstatymų projektai, kurie reikalavo suderinimo, persikels iš šiandienos į antradienį. Jums leidus, mes penktadienį, pirmadienį su Sekretoriatu labai atidžiai peržiūrėsime visus projektus, nes šiandien tikrai labai daug priėmėme teisės aktų, kad nepaliktume kokios nors klaidos, ir antradienį iš ryto jūs galėsite dar diskutuoti dėl darbotvarkės. Ir tikimės, kad antradienį, jei taip sėkmingai dirbsime kaip šiandien, turėtume tikrai spėti pagal numatytą laiką iki 16 val. užbaigti.
Registruojamės. Kas tie ištvermingiausi, turi likti protokolui, istorijai. Registruojamės.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Skelbiu birželio 25 d., ketvirtadienio, plenarinį posėdį baigtą. (Gongas) Ačiū visiems už ištvermę.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.