PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2021 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 308

(Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitos forma)

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija

GALIOJANČIO TEISINIO REGULIAVIMO POVEIKIO EX POST VERTINIMO ATASKAITA

2024 m.__________________ Nr. ____

(data)

1.	Galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo (toliau – ex post vertinimas) dalykas Lietuvos Respublikos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 (toliau – Įstatymas) teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimas. Įstatymu įtvirtintas teisinis reguliavimas turėjo tiesioginį poveikį žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams bei šių produktų pirkėjams.
2.	Peržiūros nuostatos šaltinis ar ministro sprendimas: Įstatymo 25 straipsnis.
3.	Duomenys apie numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą (toliau – ex ante vertinimas): 2020 m. buvo atliktas Įstatymo, Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 9¹, 11, 12, 14, 15 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9³ ir 9⁴ straipsniais įstatymo, Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2, 4, 5, 6, 7, 8, 11, 12, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 179 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektų didesnio poveikio teisės aktų projektų poveikio vertinimas. Esminės išvados: 1. Numatomas teigiamas poveikis maisto ir žemės ūkio produktų tiekimo grandinės struktūrai ir dalyviams – padidės smulkiųjų tiekėjų galimybės įeiti į rinką ir konkuruoti su stambesniais ar stambiais ūkio subjektais. Smulkieji tiekėjai turės galimybę planuoti piniginius srautus, bus apsaugoti nuo nepagrįstų ir neproporcingų nuostolių, sumažės jų patiriama rizika, šios aplinkybės didins jų konkurencingumą, palyginti su stambesniais ar stambiais (turinčiais didesnę ar didelę derybinę galią) tiekėjais. 2. Numatomas teigiamas poveikis žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų (ypač mažų ir vidutinių įmonių sutartiniuose santykiuose su daug didesniais verslo partneriais) verslo sąlygoms dėl uždraustos aiškiai įvardytos nesąžiningos prekybos praktikos. 3. Reikšmingas poveikis valstybės institucinei sandarai nenumatomas. Siūloma nesteigti naujos institucijos ir Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo priežiūros institucija paskirti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą, Įstatymo priežiūros institucija – Žemės ūkio agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (tuo metu VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra) (toliau – Agentūra), vertinimo institucija – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kadangi šių institucijų kompetencijos ir funkcijos yra panašios į numatytąsias siūlomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti. Ar atliktas ex post vertinimas patvirtino ex ante vertinimo metu gautus rezultatus 1. Remiantis apklausos duomenimis, po Įstatymo [DL1] įsigaliojimo (Įstatymas įsigaliojo 2021-11-01) net 81 proc. apklaustųjų vis tiek susiduria su įvairia nesąžiningos prekybos praktika. Tačiau priėmus Įstatymą, 12 proc. apklaustųjų verslo sąlygos pagerėjo. Apklaustųjų teigimu, verslo sąlygų pagerėjimas pasireiškė tuo, kad „prekybos centrai mažiau piktnaudžiauja padėtimi“, taip pat „laiku vykdomos sutartys“ bei „bendrąja prasme, daugiau aiškumo, daugiau įrankių“. Verslo sąlygų pablogėjimas pasireiškė tik 1 apklaustajam – „padidėjo administracinė našta dėl reikalavimo atitikti Įstatymo nuostatas. Atsirado būtinos procedūros informacijos rinkimui ir jos administravimui (kitos sutarties šalies informacijos apie apyvartas rinkimas, produktų klasifikavimas ir pan.)“. Įstatymas teigiamą poveikį turėjo 18 proc. apklaustųjų – pagerėjo santykiai tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų, taip pat keliais atvejais pirkėjai nutraukė tiekėjo atžvilgiu atliekamus nesąžiningus prekybos praktikos veiksmus bei sumažėjo patiriamos išlaidos. Neigiamą Įstatymo poveikį pajautė tik 6 proc. apklaustųjų – jų teigimu, padidėjo patiriamos išlaidos; pirkėjas (-ai) jų atžvilgiu atlieka Įstatymu draudžiamus nesąžiningus prekybos praktikos veiksmus. Paminėta, kad 52 proc. apklaustųjų net nežinojo, kad 2021-11-01 įsigaliojo Įstatymas, todėl darytina išvada, kad ši dalis apklaustųjų taip pat nežinojo, jog gali kreiptis į Agentūrą dėl savo pažeistų teisių. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymas numato priežiūros institucijai – Agentūrai – teisę pažeidimo tyrimą pradėti savo iniciatyva. Remiantis Agentūros pateikta informacija, Agentūra per laikotarpį nuo 2021 m. iki 2023 m. atlikto 194 administracines patikras ir pradėjo ne vieną pažeidimo tyrimą, tačiau pažeidimų nenustatė, todėl manytina, kad reali situacija gali būti palankesnė, lyginant su apklausoje nurodytais respondentų atsakymais. Taip pat paminėtina, kad Agentūros pateiktais duomenimis, šiuo metu Agentūra iš viso atlieka 8 pažeidimo tyrimus, kurie buvo pradėti Agentūros iniciatyva. Šie Agentūros veiksmai didina žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų interesų apsaugą, ir taip pat atlieka prevencinę funkciją – tikėtina, kad žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjai, matydami Agentūros aktyvią Įstatymo nuostatų priežiūrą, bus mažiau linkę pažeisti įstatymines nuostatas. Atsižvelgiant į tai, paminėti Agentūros veiksmai prisideda prie derybinės galios disbalanso mažinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ex post vertinimas iš dalies patvirtino ex ante vertinimo metu gautus rezultatus, susijusius su 1 esmine išvada. 2. Priėmus Įstatymą, jame buvo aiškiai įvardyta, kokie veiksmai yra laikomi nesąžiningos prekybos praktika ir užtraukia baudą, tokiu būdu sukuriant atgrasomąjį poveikį žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams. Remiantis apklausa, priėmus Įstatymą pagerėjo 12 proc. apklaustųjų verslo sąlygos. Respondentai nurodė, kad verslo sąlygų pagerėjimas pasireiškė tuo, kad „prekybos centrai mažiau piktnaudžiauja padėtimi“, taip pat „laiku vykdomos sutartys“ bei „bendrąja prasme, daugiau aiškumo, daugiau įrankių“. Taip pat pagerėjo santykiai tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų, taip pat keliais atvejais pirkėjai nutraukė tiekėjo atžvilgiu atliekamus nesąžiningus prekybos praktikos veiksmus bei sumažėjo patiriamos išlaidos. Atsižvelgiant į tai, ex post vertinimas patvirtino ex ante vertinimo metu gautus rezultatus, susijusius su 2 esmine išvada. 3. Įstatymo nuostatų laikymosi priežiūra pavesta Agentūrai, o Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kaip vertinimo institucijai, pavesta atlikti žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų kategorijos vertinimą ir teikti rekomendacinio pobūdžio išvadas bei teikti konsultacijas dėl žemės ūkio ir maisto produktų priskyrimo prie greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų kategorijos. Ex post vertinimas patvirtino ex ante vertinimo metu gautus rezultatus, susijusius su 3 esmine išvada.
4.	Ex post vertinimą atlikusi ministerija ir už ex post vertinimą atsakingas asmuo: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Asmens, kuriam pavesta teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti ir atlikti ex post vertinimą, kontaktiniai duomenys: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Šimkutė, tel. 8 680 44306, el. p. [email protected].
5.	Kiti subjektai, dalyvavę atliekant ex post vertinimą: Agentūra, Žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai, Žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjai.
6.	Koks buvo sprendimo dėl ex post vertinimo atlikimo kontekstas? Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu buvo siūloma nustatyti naują teisinį reguliavimą, į šio teisinio reguliavimo svarbą žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų ekonominei veiklai, nuspręsta Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, susijusiomis su numatomo teisinio reguliavimo ex post vertinimu.
7.	Kaip buvo atliekamas ex post vertinimas: Buvo nagrinėti žemės ūkio ministro 2023 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 3D-884 „Dėl Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo plano patvirtinimo“ patvirtinto ex post vertinimo plano 2–4 punktuose nurodyti klausimai pagal veiksmingumo, poveikio ir rezultatyvumo (efektyvumo) kriterijus. Taikyti duomenų rinkimo būdai bei ex post vertinimo metodai: žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų bei šių produktų pirkėjų apklausos raštu, Agentūros duomenų apibendrinimas. Informacijos šaltiniai: respondentų apklausos, Agentūros pateikti duomenys.
8.	Su kuo buvo konsultuotasi atliekant ex post vertinimą: Su papildomais subjektais, nei nurodyta 5 punkte, nesikonsultuota.
9.	Teisinio reguliavimo taikymas: Per laikotarpį nuo Įstatymo priėmimo (2021 m. birželio 17 d.) iki šio Įstatymo įsigaliojimo (2021 m. lapkričio 1 d.) buvo priimti visi reikalingi įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai. Nuo pat Įstatymo priėmimo daug dėmesio buvo skirta (ir vis dar skiriama) informacijos apie minėtą Įstatymą bei jo priežiūros instituciją – Agentūrą – žinomumui visuomenėje didinti: paskelbta informacija apie esmines Įstatymo nuostatas (subjektus, kuriems šis teisinis reguliavimas taikomas, pažeidimus, baudas, priežiūros instituciją, vertinimo instituciją ir pan.) Žemės ūkio ministerijos svetainėje bei Agentūros svetainėje; Agentūra periodiškai organizuoja mokymus, susijusius su Įstatymo nuostatomis, taip pat organizuoja susitikimus su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjais ir pirkėjais; periodiškai atliekamos žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų apklausos, siekiant nustatyti esamą rinkos situaciją; Agentūra periodiškai skelbia viešus informacinius pranešimus, susijusius su Įstatymo esminėmis nuostatomis ir šio Įstatymo priežiūros institucijos vykdomomis funkcijomis, taip pat teikia konsultacijas dėl Įstatymo nuostatų taikymo žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams bei pirkėjams. Taigi darytina išvada, jog buvo atlikti būtinieji darbai vertinamam teisiniam reguliavimui taikyti. Teisinio reguliavimo taikymo praktikos privalumai: · Teisinis reguliavimas buvo realiai taikomas; · Priežiūros institucija – Agentūra – aktyviai naudojasi jai Įstatymo numatyta teise savo iniciatyva pradėti pažeidimo tyrimą; · Agentūra ypatingą dėmesį skiria žemės ūkio ir maisto produktų grandinės dalyvių informavimui apie Įstatymu įtvirtintą teisinį reguliavimą – periodiškai rengia susitikimus su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjais ir pirkėjais, juos konsultuoja, inicijuoja viešinimo kampanijas; · 2023 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atlikusi visų šalies verslo priežiūros institucijų vertinimą, nustatė, kad individualūs verslo priežiūros institucijų vertinimo rezultatai rodo, jog didžiausią pažangą, palyginti su 2020 m., padarė Agentūra (+4,55 balo), Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (+3,16 balo), VšĮ Transporto kompetencijų agentūra (+2,68 balo)[1]; · Remiantis Agentūros pateikta informacija, Agentūra per laikotarpį nuo 2021 m. iki 2023 m. atlikto 194 administracines patikras ir savo iniciatyva pradėjo ne vieną pažeidimo tyrimą, tačiau pažeidimų nenustatė, o tai rodo, kad žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjai nėra linkę pažeisti Įstatymo nuostatas. Teisinio reguliavimo trūkumai: · mažas žinomumas apie Įstatymą (net 52 proc. apklaustųjų nežinojo, kad 2021-11-01 įsigaliojo Įstatymas); · mažas žinomumas apie Įstatymo priežiūros instituciją – Agentūrą (paklausus kodėl didžioji dauguma ūkio subjektų, susidūrę su įvairia nesąžiningos prekybos praktika, nepranešė priežiūros institucijai, 25 proc. pažymėjo, kad nežinojo, kad yra tokia priežiūros institucija); · žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų vis dar išliekanti baimė sugandinti santykius su žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjais (dėl to nesikreipia dėl jų atžvilgiu taikomų pažeidimų); (Paklausus kodėl didžioji dauguma ūkio subjektų nepranešė priežiūros institucijai susidūrę su įvairia nesąžiningos prekybos praktika, 15 proc. pažymėjo, kad nenori sugadinti santykių su pirkėju); · priežiūros institucijos konsultacijų kokybė turėtų būti didinama (konsultacijos į priežiūros instituciją kreipėsi tik trys ūkio subjektai, du iš jų nėra patenkinti priežiūros institucijos suteikta konsultacija dėl to, kad, jų teigimu, konsultacija buvo neišsami ir (arba) sunkiai suprantama ir konsultacijos metu nebuvo atsakyta arba buvo nevisiškai atsakyta į užduotą klausimą).
10.	Teisinio reguliavimo veikimas: Vertinamas teisinis reguliavimas turėjo poveikį žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinei (tiesioginę įtaką pajautė žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjai ir šių produktų pirkėjai. Teigiamą šio teisinio reguliavimo poveikį rodo respondentų atsakymai – 18 proc. apklaustųjų Įstatymo teisinis reguliavimas turėjo teigiamą poveikį (o neigiamą Įstatymo poveikį pajautė tik 6 proc. apklaustųjų). Respondentai nurodė, kad verslo sąlygų pagerėjimas pasireiškė tuo, kad „prekybos centrai mažiau piktnaudžiauja padėtimi“, taip pat „laiku vykdomos sutartys“ bei „bendrąja prasme, daugiau aiškumo, daugiau įrankių“. Taip pat pagerėjo santykiai tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų, taip pat keliais atvejais pirkėjai nutraukė tiekėjo atžvilgiu atliekamus nesąžiningus prekybos praktikos veiksmus bei sumažėjo patiriamos išlaidos. Tik vienas respondentas nurodė, kad „padidėjo administracinė našta dėl reikalavimo atitikti įstatymo nuostatas. Atsirado būtinos procedūros informacijos rinkimui ir jos administravimui (kitos sutarties šalies informacijos apie apyvartas rinkimas, produktų klasifikavimas ir pan.)“. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Agentūros pateikta informacija, Agentūra per laikotarpį nuo 2021 m. iki 2023 m. atliko 194 administracines patikras ir savo iniciatyva pradėjo ne vieną pažeidimo tyrimą, tačiau pažeidimų nenustatė, todėl manytina, kad Įstatymo teisinis reguliavimas turi pakankamai stiprų atgrasomąjį poveikį žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams. Manytina, kad Įstatyme įtvirtintas teisinio reguliavimo poveikis yra ilgalaikis, kadangi, kaip nurodė dalis respondentų, po Įstatymo įsigaliojimo žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjai jų atžvilgiu nutraukė nesąžiningus prekybos praktikos veiksmus ir, tikėtina, kad šių veiksmų netęs.
11.	Išvados: 1. Nuo 2021 metų lapkričio 1 d. įsigaliojus Įstatymui, Agentūrai buvo suteikti platūs įgaliojimai ūkio subjektų, dalyvaujančių žemės ūkio produktų pirkime–pardavime, veiklos priežiūroje. Agentūra, pradėjusi vykdyti jai naujai pavestą Įstatymo priežiūros funkciją, prioritetą pirmiausia teikė (ir vis dar teikia) žemės ūkio produkcijos pirkėjų ir tiekėjų konsultacijoms ir metodinei pagalbai, o ekonominės sankcijos skiriamos tik atlikus išsamų galimo pažeidimo tyrimą. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d., ūkio subjektai turi galimybę Agentūros tinklalapio skiltyje „PRANEŠK“ https://www.litfood.lt/pranesk_1/ pranešti apie, jų manymu, pirkėjo Įstatymo pažeidimus. Agentūroje buvo įsteigtas Rinkos priežiūros tyrimų skyrius, kuris vykdo nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje prevenciją ir kontrolę. 2. Įvertinus respondentų atsakymus, manytina, kad itin didelis dėmesys ir toliau turėtų būti skiriamas visuomenės informavimui apie šį teisinį reguliavimą bei priežiūros instituciją – Agentūrą. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys, kad tokia informacija jau ne vienus metus skleidžiama įvairiomis priemonėmis. Manytina, kad respondentų identifikuotos esminės problemos – informacijos apie Įstatymu įtvirtintą teisinį reguliavimą trūkumas ir pačių žemės ūkio maisto produktų tiekėjų baimė sugadinti verslo santykius su žemės ūkio ir maisto produktų pirkėju yra didžiausia kliūtis, trukdanti pasiekti tikslą, t. y. suvienodinti derybinę galią tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų. 3. Galima teigti, kad situacija pagerėjo bent iš dalies, kadangi iki 2021 m. lapkričio 1 d. toks teisinis reguliavimas Lietuvos mastu apskritai neegzistavo. Nors šiuo metu žemės ūkio ir maisto prekių tiekėjai savo teisėmis naudojasi gan pasyviai, tačiau Agentūra stengiasi savo iniciatyva užkirsti kelią nesąžiningos prekybos praktikai, tokiu būdu didinant tiekėjų interesų apsaugą. 4. Paminėtina, kad 2023 m. lapkričio 15 d. vykusiame Europos Komisijos Žemės ūkio bendros rinkos organizavimo darbo grupės posėdyje Europos Komisija nurodė, kad direktyvos (ES) 2019/633 dėl įmonių vienų kitoms taikomos nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje vertinimą planuojama atlikti iki 2025 m. lapkričio 1 d. Šis reikalavimas yra įtvirtintas šios Direktyvos 12 straipsnyje. Taip pat bus vykdomas išorinis tyrimas tam tikriems atvejams ir tam tikroms valstybėms narėms išanalizuoti. Atsižvelgiant į tai, bus keičiamos direktyvos, o ne pavienių nacionalinių teisės aktų, nuostatos. Priedai: 1. Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimo ataskaitos priedas; 2. Ataskaita dėl atliktos apklausos dėl nesąžiningos prekybos praktikos.

Žemės ūkio ministras ___________________

(parašas)