LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Švietimo ir mokslo komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL strateginio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294

 

2020-05-27  Nr. 106-P-23

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai Viktorija Čmilytė – Nielsen, Liudas Jonaitis, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Dainius Kepenis, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, mentoriai Rūta Norkienė, Kęstutis Kaminskas, patarėjos Justina Paukštė, Aistė Kairienė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė.

Kiti posėdžio dalyviai: finansų viceministras Darius Sadeckas, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

1

1

 

1. Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“.

Pritarti

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

1

1

 

2. Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija.

Pritarti

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

2,

3

 

3. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

5

 

4. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

12

 

5.  Projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta „projektinio valdymo sąvoka“ toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

15

8

6. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

15

11

7.  Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t.y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

18

 

8. Diskutuotinas projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į  to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

24

 

9. Projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžiama „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3,

4

2

 

10. Svarstytina, ar horizontalusis principas, apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

5

2

1

11. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“.

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

6,

7

 

5

12. Projekto 6 straipsnio 6 punkte „nacionalinių darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 5 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar „nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

6

 

6

13. Projekto 6 straipsnio 6 punkto formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

7

 

1

14. Derinant projekto 7 straipsnio 1 punkto antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu.

Pritarti

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

7

 

1

15. Projekto 7 straipsnio 1 punkte apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

7

 

3

16. Projekto 7 straipsnio 3 punkte numačius galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti  numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

8

 

3

17. Tikslintina projekto 8 straipsnio 3 punkto struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose.

Pritarti

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

9

3

 

18. Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatytai nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų „padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

12, 15

1

1

 

19. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

13

1

 

20. Projekto 13 straipsnio 1 ir dalyse vartojama formuluotė „mokslo ir švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatyta terminiją.

Pritarti

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

13

 

14

1,

2

1

 

21. Projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 14 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

14

11

 

22. Projekto 14 straipsnis reglamentuoja programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

16

 

 

23. Atsižvelgiant į projekto 16 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“.

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

16

3

 

24. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“.

Pritarti

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

16

2

1

25. Projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas.

Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d.  Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d.

      Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

16

2

2

26. Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

 

 

 

27. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t.y.“) keistini pilnais žodžiais.

Pritarti

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2020-02-14

3

 

 

<...>

Dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:

1. Projekte minimas nacionalinių plėtros programų portfelis, portfelio valdytojas bei jo funkcijos. Manome, jog turėtų būti apibrėžta programų portfelio sąvoka.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

2.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2020-02-14

3

15

6

2. 3 straipsnio 15 dalies 6 punktu nustatoma, jog strateginio valdymo procesuose dalyvauja įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, joms pavaldžios biudžetinės įstaigos. Iš pirmos sakinio dalies seka, jog strateginio valdymo sistemos dalyviai yra savivaldybių administracijos ir kitos savivaldybių biudžetinės įstaigos. Tačiau neaišku, kokios biudžetinėms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos apibrėžiamos antroje sakinio dalyje, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato pavaldžių įstaigų steigimo.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.

Regioninės plėtros departamento

Prie Vidaus reikalų ministerijos

Darbo taryba,

2020-03-26

3

15

7

Argumentai:

   Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose.  Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apskričių skyriai vykdo ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) funkcijas, susijusias su regionams skiriamomis ES investicijomis 2014–2020 metų laikotarpiu ir to pasėkoje ES lėšų administravimo srityje pasiekta daug teigiamų pokyčių lyginant su 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu. Siekiant neprarasti ilgalaikes valstybės investicijas į tas funkcijas vykdžiusius žmogiškuosius išteklius yra būtina atsižvelgti į šį teikiamą pasiūlymą ir atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. Taip  būtų užtikrinamas efektyvesnis numatomų skirti ES lėšų panaudojimas 2021–2027 metų laikotarpiu ir tinkamai panaudotos regionuose sukauptos kompetencijos.

 

   Pasiūlymas:

   Papildyti 3 straipsnio 15 dalies 7 punktą nauju h papunkčiu:

  „7) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos (toliau kartu – už projektų administravimą atsakingos įstaigos):

   a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra;

   b) Europos socialinio fondo agentūra;

   c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra;

   d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;

   e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas;

   f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;

   g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra;

   h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė,

2020-01-31

 

 

 

<...>

Teikiame pastebėjimus dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:

-    Vienas įstatymo projekto tikslų – sumažinti planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių bei užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas. Įstatymo projekte (6–8 str.) numatoma rengti 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kurių kiekvienas apims skirtingą planavimo dokumentų skaičių. Todėl matome riziką, kad planavimo dokumentų skaičius nebus optimizuotas ir nebus sudarytos prielaidos įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti.

-    Įstatymo projekte nedetalizuoti tokie klausimai kaip finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas (10 str. 3 d.), planavimo dokumentų, dalis kurių yra naujo tipo dokumentai, rengimas, įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atskaitų rengimas (13–15 str.). Nurodoma, kad tai bus padaryta Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė. Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą.

-    7 viešosioms įstaigoms numatoma pavesti vykdyti projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas ir tam skirti finansavimą iš valstybės biudžeto (12 str. 4 d.). Įstatymo projektą teikiant, lėšų poreikis nėra apskaičiuotas, nes, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jis priklausys nuo naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą.

Vyriausybei vykdant pertvarką, planuojami reikšmingi strateginio planavimo sistemos pokyčiai. Tačiau įvertinę pertvarkos eigą, matome riziką, kad ji nebus baigta numatytu laiku – 2020 m. IV ketvirtį. Kol kas nepatvirtinta nė vieno pertvarkai būtino teisės akto (Strateginio valdymo įstatymas ir jame numatyti strateginio planavimo dokumentai, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, Strateginio valdymo metodika), nepradėti darbuotojų mokymai ir konsultacijos, o baigiamųjų pertvarkos etapų darbai vėluoja apie 1–1,5 metų. Detalų pertvarkos eigos vertinimą Valstybės kontrolė pateikė 2019 m. gruodžio mėn., atlikusi strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimą („Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas“, 2019-12-10 Nr. YD-10).

Atkreipiame dėmesį, kad sistemiškai ir nuosekliai naujojo reglamentavimo veiksmingumą galima bus įvertinti tik įgyvendinus minėtų teisės aktų nuostatas. Valstybės kontrolės atliekamų auditų rezultatai rodo, kad vienas viešajame sektoriuje stebimų reiškinių – planavimo dokumentų sudarymo, jų įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už veiklos rezultatus reikalavimų nevykdymas, netinkamas ir (ar) ne laiku atliekamas jų vykdymas. Būtent todėl ypatingo dėmesio reikalauja svarstomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

2.

Nacionalinė teismų administracija,

2020-02-21

 

 

 

<...>

1. Strateginio valdymo įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta 2019 m. lapkričio mėn. atsižvelgus į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo. Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų. Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

3.

Nacionalinė teismų administracija,

2020-02-21

 

 

 

2. Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 17, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 141 straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308 (toliau – Biudžeto sandaros įstatymo projektas) yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „valstybės veiklos sritis“ ir „ministro valdymo sritis“, tačiau apibrėžta tik ministro valdymo srities įstaigos sąvoka. Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką.

Pažymėtina, kad 1999 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių. Užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Konstitucinis Teismas minimame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda – teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro: Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, o teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismų veiklos klausimais ji nėra ir negali būti atstovaujama vykdomosios valdžios, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro.

Administracija, suprasdama valstybės veiklos srities sampratos įtvirtinimo poreikį valstybės veiklos sričių suskirstymui statistikos tikslais ir tam tikram valstybės veiklos sričių struktūrizavimui dokumentuose, pažymi, kad ministro valdymo srities įstaigos sąvoka ir Biudžeto sandaros įstatymo projekte numatytas reglamentavimas, susijęs su ministro valdymo sritimis, nei Lietuvos Respublikos teismams, nei Administracijai nėra taikytinas, todėl minėtų dviejų sąvokų aiškumas ir atribojimas yra reikalingas.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

4.

Etninės kultūros globos taryba,

2020-05-04

 

 

 

1. Atsižvelgiant į SVĮ projektą, EK įstatymo keitimo projektu siekiama panaikinti esmines strategines nuostatas, reikšmingas siekiant užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą. Svarbiausia, kad planuojama iš Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo išbraukti valstybinę Etninės kultūros plėtros programą (toliau - EK programa), nors ji yra pagrindinis kryptingos etninės kultūros plėtros garantas ir pasižymi horizontaliu pobūdžiu, kuriam būdingas kompleksiškumas ir nuoseklumas apimant įvairias valstybės veiklos sritis. EK programa neapsiriboja vien Kultūros ministerijos veiklos lauku ir yra tiesiogiai susijusi su kitų ministerijų kuruojamomis sritimis - su nacionaliniu saugumu, tautinės savimonės išsaugojimu (tiek Lietuvoje, tiek užsienio lietuvių bendruomenėse), švietimu ir mokslu, regionine politika ir etnografinių regionų savitumo sklaida, kultūrinio turizmo plėtra, tautinio paveldo produktų sertifikavimu ir tradicinių amatų plėtra, ekonomika, socialine apsauga ir 1.1. EK programa iki šiol būdavo rengiama vadovaujantis Strateginio planavimo metodikoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo11) įtvirtintu plėtros programų horizontaliu modeliu, apimančiu įvairių ministerijų valdymo sritis. Deja, SVĮ projekte įtvirtinamas naujas nacionalinės plėtros programos modelis atsisakant tokių programų horizontalumo - „viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai11 (žr. SVĮ 7 straipsnio 1 punktą). Akivaizdu, kad tokia nacionalinės plėtros programa nebeaprėps visų EK programos uždavinių, kuriuos turėtų įgyvendinti įvairios ministerijos ir savivaldybės. Matyt, planuojama apsiriboti vien Kultūros ministerijos veiklos lauku, tačiau etninės kultūros kryptinga plėtra nėra numatyta nei Lietuvos kultūros politikos strategijoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 665), nei jokiuose kituose strateginiuose dokumentuose. Taigi, atsisakius kompleksiškos EK programos, gali gerokai sutrikti sėkminga etninės kultūros plėtra.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

5.

Etninės kultūros globos taryba,

2020-05-04

3

 

13

 

 

22,

15

1,

3

 

7

2. SVĮ projekto 3 straipsnio 22 dalyje suformuluotoje sąvokoje Valstybės pažangos vizija apskritai nėra įvardyta kultūra, neminimas ir švietimas - siekiama tik valstybės saugumo, socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės gerinimo. Be to, SVĮ 3 straipsnio 15 dalies 7 punkte, kuriame yra išvardintos už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos įstaigos, nėra nė vienos kultūros srityje veikiančios institucijos. Tuo tarpu kultūros ir švietimo strateginė plėtra yra pamatiniai dalykai, be kurių sunku pasiekti ir ilgalaikius valstybės saugumo, aplinkosaugos, ekonominės ir socialinės gerovės siekius. Atkreiptinas dėmesys, kad SVĮ projekto 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse, kurios reglamentuoja Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinio pažangos plano rengimą, nėra įtvirtinta prievolė konsultuotis su kultūros srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei bendruomenėmis, o Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos, veikiančios kultūros srityje, iš viso nėra paminėtos SVĮ projekte.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

6.

Etninės kultūros globos taryba,

2020-05-04

 

 

 

3. Susirūpinimą kelia SVĮ projekte įvardytas gana siauras Lietuvos Respublikos Seimo vaidmuo strateginio valdymo sistemoje, kadangi esminius valstybės politikos svertus planuojama perduoti Vyriausybei. Pritariame Seimo Europos reikalų komiteto 2020 m. balandžio 15 d. pateiktai išvadai Nr. 100-P-26, kad SVĮ projektu siūloma strateginio valdymo sistemos pertvarka galimai susilpnintų Seimo galias.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

7.

Etninės kultūros globos taryba,

2020-05-04

3

8,

9,

13,

24

 

4. SVĮ projektu iš esmės siekiama užtikrinti tik strateginį planavimą ir finansinį tvarumą, tačiau tai yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų. Ne mažiau svarbus ir strateginis mąstymas, kuris remiasi aplinkos ar situacijos analize, būklės nustatymu ir suderintų optimalių sprendimų, kaip įveikti kylančius iššūkius, priėmimu. Ne visi sprendimai susiję su lėšų paskirstymu, tačiau visais atvejais priimant sprendimus yra būtina kompetencija. Vertinant etninės kultūros srities plėtrą ne viskas pamatuojama vien finansiniais kaštais ir kiekybiniais rodikliais - daug svarbiau kokybiniai parametrai, kurių vertinimas turėtų būti patikėtas aukštą kompetenciją atitinkamoje srityje turinčioms institucijoms. Akivaizdu, kad analizuojant tautinės savimonės gyvybingumo būklę reikalingi ne tiek kiekybiniai, kiek kokybiniai vertinimai. Deja, SVĮ projekte į tai neatsižvelgta, kadangi apibrėžiant poveikio rodiklį, produkto rodiklį, rezultato rodiklį ir veiklos efektyvumo rodiklį remiamasi vien kiekybiniais parametrais (žr. SVĮ projekto 3 straipsnio 8, 9, 13 ir 24 dalis).

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

8.

Etninės kultūros globos taryba,

2020-05-04

3

3,

11

 

5. Nerimą kelia ir SVĮ projekto 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta sąvoka pažangos veikla - ja laikoma tik tokia veikla, kuri skirta sukurti naujam produktui. Tačiau etninės kultūros lauke daug svarbiau užtikrinti tradicijų tęstinumą perduodant iš kartos į kartą ir išsaugant paveldėtų etnokultūrinių vertybių esmę. Su inovacijų reikalavimu susijusi ir SVĮ 3 straipsnio 11 dalyje pateikta sąvoka projektas - tai „laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti“. Etninėje kultūroje, kurioje orientuojamasi į tęstinumą, toks požiūris yra labai nepalankus.

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai

Asta Kubilienė,

Laimutė Matkevičienė,

Darius Kaminskas,

2020-03-12

 

6

1

4

Argumentai:

Atsižvelgiant į šias aplinkybes:

1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų,  alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;

2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją  ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;

3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis;

tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami, jeigu tai numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis arba skirti vienai valstybės veiklos sričiai, jeigu tą numato įstatymas, ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus,  uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

2.

Seimo nariai

Asta Kubilienė,

Laimutė Matkevičienė,

Darius Kaminskas,

2020-03-12

 

16

3

1

Pasiūlymas:

Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo:

1) Vyriausybė:

a) patvirtina 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;

b) patvirtina nacionalines plėtros programas;

c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;

d) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai.“

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad pateiktame projekte siūloma strateginio planavimo sistema yra sudėtinga, nepakankamai sumažinamas strateginių planavimo dokumentų kiekis, nėra aiški metodika, kokie reikalavimai bus keliami valstybės pažangos strategijai ir kaip į ją bus integruoti švietimas, mokslas ir sportas, įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų organizacijų pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294.

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Eugenijus Jovaiša

 

 

 

 

 

 

 

(Biuro patarėja Aistė Kairienė)