LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VETERINARIJOS ĮSTATYMO NR. I-2110 2 STRAIPSNIO, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 13¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (Nr. XIIIP-2572)

2018-11-14  Nr. 110-P-33

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, biuro patarėjai Simantė Kairienė, Augustė Matulevičienė, Rolandas Juknevičius, padėjėja Renata Činskienė.

Kviestieji asmenys: Žemė ūkio ministras – Giedrius Surplys, Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir inovacijų skyriaus vedėja - Zita Duchovskienė, Žemės ūkio ministerijos Mokslo ir inovacijų skyriaus vyr. specialistė - Skirmantė Smalskytė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris - Mindaugas Malakauskas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekanė - Prof. dr. Vita Riškevičienė, Ministro Pirmininko patarėjas Žemės ūkio klausimais – Aleksandras Muzikevičius, ŠMM  Studijų skyriaus vyr. specialistė Agnė Tautkutė-Šturo, Žemės ūkio rūmų direktorius - Sigitas Dimaitis.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Išvadų rengėjų nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572			B	1. Įstatymo projekte trūksta įstatymo priėmimo datos, o projekto lyginamajame variante – ir įstatymo priėmimo vietos rekvizitų.	Pritarti
1.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572	1(2)	1(15)	N	2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis pildomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 ir 20 dalys derintinos su Bendrojo studijų sričių ir krypčių, pagal kurias vyksta nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose, klasifikatoriaus ir pagal šias studijų kryptis suteikiamų kvalifikacijų sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 368, nuostatomis: 2.1. keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje vietoj žodžių „veterinarijos studijų krypties veterinarinės medicinos“ įrašytini žodžiai „veterinarinės medicinos studijų krypties“;	Pritarti
1.3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572	1(2)	(19)	N	2.2. keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje vietoj žodžių „veterinarijos krypties studijos“ įrašytini žodžiai „veterinarinės medicinos studijų krypties studijos“, o vietoj žodžių „veterinarijos mokslų magistro“ įrašytini žodžiai „veterinarinės medicinos magistro“;	Pritarti
1.4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572	1(2)	3(19)	N	2.3. atsižvelgiant į „veterinarijos gydytojo rezidento“ sąvokos apibrėžtyje vartojamą „veterinarijos gydytojo“ sąvoką, galbūt tikslinga keičiamame įstatyme atskirai nurodyti ir veterinarijos gydytojo statusą apibūdinančius požymius, t.y. projektu keičiamame įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinti ir „veterinarijos gydytojo“ sąvoką, nurodant, kad tai asmuo, baigęs veterinarinės medicinos studijų krypties vientisąsias studijas bei įgijęs veterinarinės medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį ir veterinarijos gydytojo profesinę kvalifikaciją (arba lygiavertę veterinarinės medicinos studijų krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją).   Atitinkamai „veterinarinės medicinos rezidentūros“ sąvoka galėtų būti dėstoma taip: „trečiosios pakopos universitetinės veterinarinės medicinos krypties studijos, skirtos veterinarijos gydytojams, siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos specializaciją“.	Pritarti iš dalies	Veterinarijos gydytojo sąvoka vartojama, kaip ji apibrėžta Farmacijos įstatyme, todėl nepritarta pasiūlymui šiame įstatyme įtvirtinti papildomą veterinarijos gydytojo sąvoką. Pažymėtina, kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 52 straipsnio 10 dalimi medicinos, odontologijos, veterinarinės medicinos studijų krypčių rezidentūra yra profesinės studijos. Rezidentūra nuo 2009 m. nėra priskiriama prie trečiosios pakopos studijų. Dėl LRS TD pastabos dėl „veterinarinės medicinos rezidentūros“ sąvokos – pritarta. Pasiūlymas: „2. Papildyti 2 straipsnį nauja 19 dalimi:  „19. Veterinarinės medicinos rezidentūra – universitetinės veterinarinės medicinos studijų krypties studijos, skirtos asmenims, turintiems veterinarinės medicinos magistro kvalifikacinį laipsnį (arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją) ir siekiantiems įgyti veterinarinės medicinos praktikos specializaciją.“
1.5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572	1(2)	3(20)		3. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis gali būti „universiteto įvertintas ir parinktas juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė)“. Pažymėtina, kad šių sąvokų turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (žr. Švietimo ir mokslo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. ISAK-969/V-445) pretenduoti tapti veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis gali veterinarinės klinikos, laboratorijos, moksliniai centrai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriai, gyvūninių žaliavų perdirbimo įmonės, maisto ir pašarų gamybos įmonės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žuvininkystės, bitininkystės ūkiai, kitos įstaigos, kuriose vykdoma veterinarinė veikla. Iš siūlomų nuostatų galima suprasti kad subjektais, galinčiais tapti veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis, galės tapti bet kokios nuosavybės formos įstaigos, o tai kelia abejonių dėl šių įstatymo projekto nuostatų atitikties teisėkūros efektyvumo principui, kadangi visais atvejais veterinarijos gydytojui rezidentui profesinės praktikos šiose įstaigose metu būtų mokama pareiginė alga iš valstybės biudžeto lėšų. Mūsų nuomone, veterinarinės medicinos rezidentūros bazė, kuriai būtų skiriami valstybės biudžeto asignavimai rezidentų pareiginei algai mokėti, turėtų būti parenkama ir įgalinama tokią funkciją vykdyti būtent kompetentingų valstybės institucijų, skiriančių valstybės biudžeto lėšas, sprendimu. Tuo tarpu siūlomas įstatyminis reguliavimas, pagal kurį žemės ūkio ministras būtų įpareigojamas skirti valstybės biudžeto asignavimus rezidentų pareiginei algai mokėti pačių universitetų pagal jų nustatytus kriterijus parinktiems privatiems ūkio subjektams, būtų ydingas, kaip nederantis su bendraisiais valstybės turto bei finansų efektyvaus ir tinkamo naudojimo principais. Siūlome vadovautis Medicinos praktikos įstatyme bei Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtintu principu, pagal kurį rezidentūros bazė yra universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, sveikatos apsaugos ministro ir švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti medicinos rezidentūrą.	Pritarti
1.6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572	1(2)	4		4. Projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalių pakeitimų esmėse brauktinas žodis „nauja“.	Pritarti
1.7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572	3 (13^1)	(1)		5. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 3 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 13^1 straipsnio 1 dalyje nereikėtų nurodyti kokia tvarka organizuojama veterinarinės medicinos rezidentūros teorinė dalis.	Nepritarti	Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 53 straipsnio 13 dalį  rezidentūros studijų programų vykdymo reikalavimus ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programų vykdymo ir priežiūros tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 14 d. nutarimu Nr.248.  Šis aprašas nustato veterinarinės medicinos rezidentūros organizavimo, vykdymo ir priežiūros tvarką.
1.8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572	3 (13^1)	(1)		6. Įstatymo projekto 3 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 13^1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „veterinarijos mokslų magistro“ įrašytini žodžiai „veterinarinės medicinos magistro“.	Pritarti
1.9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572	3 (13^1)	(1)		7. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 3 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 13^1 straipsnio 1 dalyje brauktinas žodis „rūšies“.	Pritarti
1.10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572	3 (13^1)	(2)		8. Įstatymo projekto 3 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 13^1 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad veterinarijos gydytojo rezidento pareiginė alga gali būti mokama ir iš kitų lėšų. Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus jos turinys bei paskirtis. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybė, nustatydama konkretų veterinarijos gydytojo rezidento pareiginės algos dydį, tuo pačiu įsipareigoja ją apmokėti būtent valstybės biudžeto lėšomis. Jei veterinarijos gydytojas rezidentas negauna valstybės biudžeto lėšų, o jo darbas pagal darbo sutartį praktinės veiklos vietoje apmokamas iš kitų lėšų, pvz. privataus ūkio subjekto lėšomis, šį apmokėjimą vadinti pareigine alga, kurios dydis nustatytas įstatymu, nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymo nuostatą patikslinti, aiškiai nurodant iš kokių lėšų dar gali būti mokama įstatymo nustatyto dydžio veterinarijos gydytojo rezidento pareiginė alga.	Pritarti
1.11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572				9. Įstatymo projekte neatskleistas klausimas, kokią teisinę reikšmę turės veterinarinės medicinos rezidentūra ir specializacijos įgijimas, nes norint verstis privačia veterinarijos praktika bei įgyti veterinarijos praktikos licenciją užtenka turėti veterinarijos gydytojo profesinę kvalifikaciją, t.y. būti baigus tik vientisąsias veterinarinės medicinos studijas.	Nepritarti	Europos Sąjungos šalyse veterinarijos gydytojų, baigusių veterinarinės medicinos rezidentūrą, veiklos nereglamentuoja profesinės normos ir nesuteikiamos išskirtinės teisės atlikti tam tikras funkcijas ar užimti pareigas, nors ir rezidentūros studijų metu įgyjama veterinarijos gydytojo profesinė kvalifikacija pagal pasirinktą veterinarinės medicinos praktikos specializaciją. Norint užtikrinti Europos mastu vieningą aukšto lygio profesinės kvalifikacijos veterinarijos gydytojų rengimą ir veterinarinių paslaugų teikimą, Lietuvoje taip pat nėra tikslinga numatyti ir įteisinti veterinarijos gydytojų, baigusių rezidentūrą, profesines normas, būdingas kiekvienai profesinės kvalifikacijos rūšiai. Būtina stiprinti veterinarijos gydytojų rengimą formuojant bendrą šalies veterinarijos gydytojų kompetenciją gyvūnų gydymo, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms kontrolės, zoonozių kontrolės ir kitose veterinarijos srityse.
1.12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572				10.  Siekiant teisinio aiškumo, projekto baigiamosiose nuostatose reikėtų nustatyti teisinį reguliavimą tais atvejais, kai pagal su veterinarijos gydytojais rezidentais iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytas darbo sutartis jų darbo užmokestis yra mažesnis arba didesnis nei tas, kurį siūloma nustatyti įstatymo projektu.	Nepritarti	Veterinarijos gydytojams rezidentams šiuo metu darbo užmokestis nemokamas, todėl nėra poreikio įteisinti siūlomą nuostatą.
1.13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572				11. Įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos dėstytinos mažosiomis raidėmis.	Pritarti
1. 14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2018-09-26 Nr. XIIIP-2572				12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Seime yra svarstomas Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13^1 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-92, kuriuo yra siūloma reglamentuoti analogiškus teisinius santykius, kaip ir teikiamu projektu.	Pritarti	Šiuos projektus siūloma sujungti į vieną ir Seimui pateikti svarstyti patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-2572(2).
2.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-30 Nr. XIIIP-92				Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572: 1. Įstatymo projektu yra siūloma įdarbinti veterinarinės medicinos rezidentus jų rezidentūros studijų metu, mokant jiems atlyginimą iš valstybės biudžeto, taip pat įsteigti Universiteto gyvūnų klinikas, įstatymo įsigaliojimą numatant 2017 m. sausio 1 d. Šios nuostatos svarstytinos dviem aspektais. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės papildomai skirti lėšų iš valstybės biudžeto. Taigi, įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos valstybės biudžeto lėšos turi būti numatytos jau 2017 metų valstybės biudžete, kurio projektas įstatymų nustatyta tvarka jau yra pateiktas svarstyti Seimui. Antra, projektu yra siūloma Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki 2016 m. gruodžio 31 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Manytina, kad šis terminas nėra protingas minėtiems teisės aktams parengti ir priimti. Atsižvelgiant į tai, manome, kad dėl šio įstatymo projekto turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto bei laipsnio nesuteikiančių studijų programų planuotojos, nuomonė.	Nepritarti	Šis įstatymo projektas (Nr. XIIIP-92) jungiamas su LRV teikiamu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2572), kuriame numatyta: įstatymo nuostatų įsigaliojimas nuo 2019 m. ir lėšos veterinarinės medicinos rezidentūrai planuojamos nuo 2019 m.
2.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-30 Nr. XIIIP-92	1(2)	4(20)		Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572: 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi pildomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje siūloma nustatyti, kad veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis gali būti „kita įstaiga“. Pažymėtina, kad sąvokos „kita įstaiga“ turinys nėra aiškus, nes nei įstatymo projekte, nei Įstatyme ši sąvoka nėra apibrėžta. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą (žr. Švietimo ir mokslo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. ISAK-969/V-445) pretenduoti tapti veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis gali veterinarinės klinikos, laboratorijos, moksliniai centrai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos skyriai, gyvūninių žaliavų perdirbimo įmonės, maisto ir pašarų gamybos įmonės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žuvininkystės, bitininkystės ūkiai, kitos įstaigos, kuriose vykdoma veterinarinė veikla. Iš siūlomų nuostatų galima suprasti kad subjektais, galinčiais tapti veterinarinės medicinos rezidentūros bazėmis, galės tapti bet kokios nuosavybės formos įstaigos, o tai kelia abejonių dėl šių įstatymo projekto nuostatų atitikties teisėkūros efektyvumo principui, kadangi visais atvejais veterinarijos gydytojui rezidentui profesinės praktikos šiose įstaigose metu būtų mokama pareiginė alga iš valstybės biudžeto lėšų.	Pritarti	Šis įstatymo projektas (Nr. XIIIP-92) jungiamas su LRV teikiamu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2572), ir teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas, kurio  1 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad rezidentūros bazės atrenkamos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka, kurioje bus aiškiai nurodyta kokios įstaigos gali tapti rezidentūros bazėmis.
2.3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-30 Nr. XIIIP-92	1(2)	1,4		Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572: 3. Įstatymo projekto 2 straipsniu pildomo keičiamo įstatymo 13^1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad veterinarijos gydytojas rezidentas veterinarinės medicinos rezidentūros bazėje verstis veterinarijos praktika pagal veterinarinės medicinos rezidentūros studijų programą gali tik turėdamas veterinarijos praktikos licenciją. Šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad veterinarijos gydytojo rezidento bazinei pareiginei algai mokėti Žemės ūkio ministerijai skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad veterinarijos praktikos licencija yra Vyriausybės nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad fizinis asmuo turi teisę savarankiškai verstis privačia veterinarijos praktika. Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokia pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnį veterinarijos forma – privačia ar valstybine – būtų laikoma veterinarijos gydytojo rezidento veterinarijos praktika veterinarinės medicinos rezidentūros bazėje. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „praktikos bazėje“ turinys.	Pritarti	Šis įstatymo projektas (Nr. XIIIP-92) jungiamas su LRV teikiamu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2572), ir Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2572(2)),  kurio 1 straipsnio 1 ir 4 dalyse apibrėžta veterinarijos gydytojo rezidento,  veterinarinės medicinos rezidentūros bazės sąvokos. Pažymėtina, kad Rezidentūroje studijuojantiems asmenims nėra privaloma turėti veterinarijos gydytojo licenciją.
2.4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-11-30 Nr. XIIIP-92				Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572: 4. Svarstytinas klausimas, kokią reikšmę turės veterinarinės medicinos rezidentūra, norint verstis privačia veterinarijos praktika, taip pat jos privalomumas.	Nepritarti	Europos Sąjungos šalyse veterinarijos gydytojų, baigusių veterinarinės medicinos rezidentūrą, veiklos nereglamentuoja profesinės normos ir nesuteikiamos išskirtinės teisės atlikti tam tikras funkcijas ar užimti pareigas, nors ir rezidentūros studijų metu įgyjama veterinarijos gydytojo profesinė kvalifikacija pagal pasirinktą veterinarinės medicinos praktikos specializaciją. Norint užtikrinti Europos mastu vieningą aukšto lygio profesinės kvalifikacijos veterinarijos gydytojų rengimą ir veterinarinių paslaugų teikimą, Lietuvoje taip pat nėra tikslinga numatyti ir įteisinti veterinarijos gydytojų, baigusių rezidentūrą, profesines normas, būdingas kiekvienai profesinės kvalifikacijos rūšiai. Būtina stiprinti veterinarijos gydytojų rengimą formuojant bendrą šalies veterinarijos gydytojų kompetenciją gyvūnų gydymo, atsparumo antimikrobinėms medžiagoms kontrolės, zoonozių kontrolės ir kitose veterinarijos srityse.
3.	Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-12-15 Nr. XIIIP-92	1(2)			Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572: Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse (minėto įstatymo naujos redakcijos Nr. XII-2534, įsigaliosiančios 2017 m. sausio 1 d., 7 straipsnio 1 ir 2 dalys) nustatyta, kad aukštosios mokyklos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos, taip pat aukštosios mokyklos gali būti valstybinės ir nevalstybinės. Taigi universitetinės aukštosios mokyklos gali būti tiek valstybinės, tiek nevalstybinės. Atsižvelgdami į tai, siūlome suderinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir Projekto nuostatas ir Projektu papildomo Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo 2 straipsnio 24, 25 dalyse, 13^1straipsnio 2 dalyje vietoje termino „valstybinė universitetinė aukštoji mokykla“ vartoti bendresnį terminą „universitetinė aukštoji mokykla“.	Pritarti	Šis įstatymo projektas (Nr. XIIIP-92) jungiamas su LRV teikiamu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2572) ir teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2572(2), kurio 1 straipsnyje siūlomos sąvokos  ir kitos įstatymo nuostatos suderintos su Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-08-06 Nutarimas Nr. 777					Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572: Pritarti Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 13^1straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-92 (toliau – Įstatymo projektas). Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir pateiks Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rudens sesijoje svarstyti Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektus, kuriais bus siūloma nustatyti Įstatymo projekto tikslą atitinkantį teisinį reguliavimą, analogišką teisiniam reguliavimui, nustatytam Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1410, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1411 ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 82 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1412. Pažymėtina, kad šiais įstatymais nuo 2019 m. sausio 1 d. yra didinamos rezidentūros bazėse dirbančių gydytojų rezidentų ir gydytojų odontologų rezidentų socialinės garantijos.	Pritarti	Vyriausybė jau pateikė  įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2572) kartu su lydinčiaisiais projektais.  Siūloma projektus Nr. XIIIP-92 ir XIIIP-2572 sujungti ir Seimui  pateikti vieną XIIIP-2572(2)).

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.1.	Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2018-09-19  Nr. 106-P- 46	4				Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572: Argumentai: siūloma pakeisti šio įstatymo įsigaliojimo datą, kadangi data tapo neaktuali. Pasiūlymas: „3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 9 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 20168 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“	Pritarti	Šis įstatymo projektas (Nr. XIIIP-92) jungiamas su LRV teikiamu Veterinarijos įstatymo projektu (Nr. XIIIP-2572), kurio 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse įstatymo įsigaliojimo datos patikslintos.
1.2.	Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2018-09-19  Nr. 106-P- 46					Pastaba projektui XIIIP-92, kuris komiteto sprendimu sujungtas su projektu Nr. XIIIP-2572: Sprendimas: Iš esmės pritarti Įstatymo projektui ir siūlyti Pagrindiniam komitetui atsižvelgti į tai, kad šiuo metu Vyriausybėje yra svarstomas analogiškas Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintieji įstatymų projektai, kurie yra įrašyti į Vyriausybės programą.	Pritarti	Vyriausybė jau pateikė  įstatymo projektą (Nr. XIIIP-2572) kartu su lydinčiaisiais projektais.  Siūloma projektus Nr. XIIIP-92 ir XIIIP-2572 sujungti ir Seimui  pateikti vieną XIIIP-2572(2)).

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projektui (Nr. XIIIP-2572(2)) (Projektas sujungtas su Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projektu (Nr. XIIIP-92) ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš –, susilaikė –.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis ir Kazys Starkevičius.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymo Nr. I-2110 2 straipsnio, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIIIP-2572(2)), jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                    Andriejus Stančikas

(Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)