Projekto

Nr. XIVP-3855(2)

lyginamasis variantas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
PINIGŲ PLOVIMO IR TERORISTŲ FINANSAVIMO PREVENCIJOS
ĮSTATYMO NR. VIII-275 2, 4, 7, 9, 14, 19, 20, 22, 25, 29, 36, 49, 51 STRAIPSNIŲ, PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 361 STRAIPSNIU IR 251, 253 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

ĮSTATYMAS

 

2024 m.       d. Nr.

Vilnius

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1.   Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 31 ir 32 dalis.

31. Depozitinė virtualiųjų valiutų piniginė – viešuoju raktu sugeneruojami virtualiųjų valiutų adresai, skirti kitų fizinių ar juridinių asmenų (trečiųjų šalių) patikėtoms, tačiau jų nuosavybe liekančioms virtualiosioms valiutoms saugoti ir tvarkyti.

32. Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius – depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių valdymo klientų vardu paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas.

2. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Finansų įstaigos – Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme apibrėžtos kredito įstaigos ir finansų įmonės, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatyme apibrėžtos mokėjimo įstaigos, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme apibrėžtos elektroninių pinigų įstaigos, Lietuvos Respublikos valiutos keityklos operatorių įstatyme apibrėžti valiutos keityklos operatoriai, 2020 m. spalio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2020/1503(ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2017/1129 ir Direktyva (ES) 2019/1937, apibrėžti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme ir Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatyme apibrėžti tarpusavio skolinimo platformų operatoriai, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme apibrėžtos draudimo įmonės, vykdančios gyvybės draudimo veiklą, ir draudimo brokerių įmonės, vykdančios su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, taip pat investicinės kintamojo kapitalo bendrovės ir informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai ir tik šiuos subjektus valdančios valdymo įmonės; šių užsienio finansų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, taip pat kriptoturto paslaugų teikėjai.“

3. Pripažinti netekusiais galios 2 straipsnio 10 dalies 10 ir 11 punktus.

10) virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai;

11) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai;

4. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) finansų įstaigų tarpusavio santykiai, įskaitant atvejus, kai korespondento įstaiga teikia panašias paslaugas respondento įstaigai, ir santykius, užmegztus vertybinių popierių sandorių arba lėšų pervedimo tikslais, arba santykius, užmegztus kriptoturto operacijų ar kriptoturto pervedimų tikslu.“

5. Papildyti 2 straipsnį 121 dalimi:

„121. Kriptoturtas – kaip apibrėžta 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/1114 dėl kriptoturto rinkų, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/1937, 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte, išskyrus kriptoturtą, priskiriamą prie Reglamento (ES) 2023/1114 2 straipsnio 2–4 dalyse nurodytų kategorijų arba pagal kitus kriterijus laikomą lėšomis.“

6. Papildyti 2 straipsnį 122 dalimi:

„122. Kriptoturto adresas – viešuoju raktu iš raidžių, skaitmenų ir (ar) simbolių blokų grandinėje sugeneruojamas adresas (sąskaita), pagal kurį blokų grandinė priskiria kriptoturtą savininkui ar gavėjui.“

7. Papildyti 2 straipsnį 123 dalimi:

„123. Kriptoturto paslaugų teikėjas – Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 15 punkte apibrėžtas subjektas, teikiantis vieną ar daugiau kriptoturto paslaugų, kaip jos apibrėžtos Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, išskyrus konsultacijų dėl kriptoturto teikimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkto h papunktyje.“

8. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 171 dalį.

171. Pirminis virtualiosios valiutos siūlymas (ICO) – Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialo pirmą kartą tiesiogiai ar per tarpininką vykdomas siūlymas jo virtualiąją valiutą įsigyti už lėšas arba kitą virtualiąją valiutą siekiant pritraukti kapitalo ar investicijų.

9. Papildyti 2 straipsnį 181 dalimi:

„181. Saviprieglobis adresas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1113 3 straipsnio 20 punkte.“

10. Pripažinti netekusiomis galios 2 straipsnio 221–224 dalis.

221. Viešasis raktas – raidžių, skaitmenų ir (ar) simbolių kodas, skirtas klientui identifikuoti ir kliento virtualiosios valiutos adresui sugeneruoti.

222. Virtualioji valiuta – skaitmeninė vertę turinti, bet teisinio valiutos ar pinigų statuso neturinti priemonė, kurios neleidžia ar už kurią nelaiduoja centrinis bankas ar kita valstybės institucija ir kuri nėra būtinai susieta su valiuta, tačiau kurią fiziniai ar juridiniai asmenys pripažįsta kaip mainų priemonę ir kuri gali būti elektroninėmis priemonėmis pervedama, saugoma, parduodama, keičiama, investuojama ir naudojama atsiskaitymams.

223. Virtualiosios valiutos adresas – viešuoju raktu iš raidžių, skaitmenų ir (ar) simbolių blokų grandinėje sugeneruojamas adresas (sąskaita), pagal kurį blokų grandinė priskiria virtualiąją valiutą savininkui ar gavėjui.

224. Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius – už atlygį virtualiosios valiutos keitimo, pirkimo ir (arba) pardavimo paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas.

 

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos bankas patvirtina nustato kredito įstaigoms, elektroninių pinigų įstaigoms, mokėjimo įstaigoms, valiutos keityklos operatoriams, sutelktinio finansavimo platformų operatoriams arba sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjams, tarpusavio skolinimo platformų operatoriams, draudimo įmonėms, vykdančioms gyvybės draudimo veiklą, draudimo brokerių įmonėms, vykdančioms su gyvybės draudimu susijusią draudimo tarpininkavimo veiklą, finansų maklerio įmonėms, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms, depozitoriumui ir užsienio valstybių šioje dalyje nurodytų subjektų filialams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje, taip pat elektroninių pinigų įstaigoms ir mokėjimo įstaigoms, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, teikiančioms paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, kriptoturto paslaugų teikėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais. Kriptoturto paslaugų teikėjams skirti nurodymai nustatomi suderinus su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.“

2. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Kultūros paveldo departamentas patvirtina nustato asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir (ar) antikvariniais daiktais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.“

3. Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Lietuvos advokatūra patvirtina nustato advokatams ir advokatų padėjėjams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja advokatus ir advokatų padėjėjus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.“

4. Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Lietuvos notarų rūmai patvirtina nustato notarams, notarų atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri notarų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja notarus, notarų atstovus ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčius asmenis šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.“

5. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Lietuvos auditorių rūmai patvirtina nustato auditoriams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri auditorių veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja auditorius šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.“

6. Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Lietuvos antstolių rūmai patvirtina nustato antstoliams ir antstolio atstovams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri antstolių ir antstolio atstovų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja antstolius ir antstolio atstovus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.“

7. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Lietuvos prabavimo rūmai patvirtina nustato asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, susijusia su prekyba brangakmeniais ir (ar) tauriaisiais metalais, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri šių subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu, konsultuoja šiuos subjektus šioje dalyje nurodytų nurodymų įgyvendinimo klausimais.“

8. Pakeisti 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina nustato kitiems subjektams, nenurodytiems šio straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų piniginių operatoriams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvirtinami suderinus su Lietuvos banku ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.“

 

3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) gauti iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų, kitų valstybės institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdančių asmenų savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta ir sandorius, kitą informaciją, reikalingą šio įstatymo nustatytoms funkcijoms ir uždaviniams vykdyti;“.

2. Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) gauti iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų, kitų valstybės institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ar  sandorius arba  kriptoturto operacijas ar sandorius arba operacijas virtualiąja valiuta ir ar sandorius, kitą informaciją, reikalingą šio įstatymo nustatytoms funkcijoms ir uždaviniams vykdyti;“.

3. Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) gauti iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų, kitų valstybės institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ar sandorius arba  kriptoturto operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta ir sandorius, kitą informaciją, reikalingą šio įstatymo nustatytoms funkcijoms ir uždaviniams vykdyti;“.

 

4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) vykdydami ir priimdami pinigų pervedimus – vadovaudamiesi 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 Reglamento (ES) 2023/1113 nuostatomis;“.

2. Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

6) prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 700 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, kurios suma lygi arba viršija 700 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas (virtualiosios valiutos vertė nustatoma piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;

3. Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 11 dalies 9 punktą. 

9) per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 700 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos įnešimo į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba išėmimo iš jos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 700 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta;

4. Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 11 dalies 10 punktą.

10) per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos įgijimo iš pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdančio asmens operacijas, kurių suma lygi arba viršija 3 000 eurų arba ją atitinkančią sumą virtualiąja valiuta.

5. Pakeisti 9 straipsnio 211 dalį ir ją išdėstyti taip:

„211. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui, ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui ir kriptoturto paslaugų teikėjui draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas ar kitaip pradėti dalykinius santykius nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių duomenų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.“

6. Pakeisti 9 straipsnio 211 dalį ir ją išdėstyti taip:

„211. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui ir kriptoturto Kriptoturto paslaugų teikėjui draudžiama atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas ar kitaip pradėti dalykinius santykius nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių duomenų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.“

 

5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 14 straipsnio 1 dalį 6 punktu:

„6) kai pradedami tarptautiniai korespondentiniai santykiai, apimantys kriptoturto paslaugas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, išskyrus šio punkto h papunktyje nurodytą paslaugą, su Europos Sąjungoje neįsisteigusiu ir panašias paslaugas, įskaitant Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkto j papunktyje nurodytą paslaugą, teikiančiu subjektu respondentu.“

2. Papildyti 14 straipsnį 21 dalimi:

„21. Jeigu tarptautiniai korespondentiniai santykiai apima kriptoturto paslaugas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkte, išskyrus šio punkto h papunktyje nurodytą paslaugą, su Europos Sąjungoje neįsisteigusiu ir panašias paslaugas, įskaitant Reglamento (ES) 2023/1114 3 straipsnio 1 dalies 16 punkto j papunktyje nurodytą paslaugą, teikiančiu subjektu respondentu, užmegzdami verslo santykius su tokiu subjektu, kriptoturto paslaugų teikėjai turi:

1) nustatyti, ar subjektas respondentas yra licencijuotas ar registruotas;

2) surinkti pakankamai informacijos apie subjektą respondentą, kad visiškai suprastų subjekto respondento veiklos pobūdį ir remdamiesi viešai prieinama informacija nustatytų subjekto respondento reputaciją bei priežiūros kokybę;

3) įvertinti subjekto respondento taikomus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;

4) prieš užmegzdami naujus tarptautinius korespondentinius santykius gauti vyresniojo vadovo pritarimą;

5) dokumentuoti kiekvienos tarptautinių korespondentinių santykių šalies pareigas;

6) kiek tai susiję su perleidžiamosiomis kriptoturto sąskaitomis, įsitikinti, kad subjektas respondentas tinkamai atliko kliento tapatybės nustatymo veiksmus (įskaitant tai, ar patikrino klientų, turinčių tiesioginę prieigą prie subjekto korespondento sąskaitų, tapatybę, atliko kitus kliento tapatybės nustatymo veiksmus) ir kad kriptoturto paslaugų teikėjas, gavęs subjekto korespondento prašymą, gali jam pateikti atitinkamus duomenis kliento tapatybei nustatyti;

7) atsižvelgdami į pagal šį straipsnį surinktą informaciją, taikyti papildomas priemones, nustatytas pagal kriptoturto paslaugų teikėjo vidaus politiką rizikai, susijusiai su subjektu respondentu, sumažinti.“

3. Papildyti 14 straipsnį 22 dalimi:

„22. Jeigu kriptoturto paslaugų teikėjai nusprendžia nutraukti tarptautinius korespondentinius santykius dėl priežasčių, susijusių su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos politika, savo sprendimą jie dokumentuoja ir registruoja.“

 

6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19 straipsnis. Informacijos saugojimas

1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti pildyti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

2. Finansų įstaigos privalo tvarkyti pildyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų žurnalą, išskyrus atvejus, kai finansų įstaigos klientas yra kita finansų įstaiga arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės finansų įstaiga.

3. Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo tvarkyti pildyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų žurnalą.

4. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti pildyti šio įstatymo 9 straipsnio 9 dalyje nurodytų asmenų, operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

5. Loterijas organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti pildyti šio įstatymo 9 straipsnio 10 dalyje nurodytų asmenų, operacijų ir sandorių registracijos žurnalą.

6. Lietuvos advokatūra privalo tvarkyti pildyti advokatų ar advokatų padėjėjų praneštų jų klientų įtartinų sandorių registracijos žurnalą.

617. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai, ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai ir kriptoturto paslaugų teikėjai privalo tvarkyti pildyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų registracijos žurnalą.

78. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus subjektus, taip pat privalo tvarkyti pildyti šio įstatymo 20 straipsnio 1, 2, ir 3 ir 31 dalyse nurodytų piniginių ir kriptoturto operacijų registracijos žurnalą.

89. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tvarkyti pildyti klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą.

910. Registracijos žurnalų duomenys popierine forma arba elektroninėje laikmenoje saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Registracijos žurnalų tvarkymo pildymo taisykles nustato Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius.

1011. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai, išsaugoti elektronine forma vadovaujantis Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašu) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.

1112. Dalykinių santykių su klientu korespondencija turi būti saugoma 5 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos popierine forma arba elektroninėje laikmenoje.

1213. Piniginę operaciją ar sandorį patvirtinantys dokumentai ir duomenys ar kiti juridinę galią turintys dokumentai ir duomenys, susiję su piniginių operacijų atlikimu ar sandorių sudarymu, turi būti saugomi 8 metus nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos.

1314. Raštai, kuriais įforminami šio įstatymo 17 straipsnyje nurodyti tyrimo rezultatai, saugomi 5 metus popierine forma arba elektroninėje laikmenoje.

13115. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai, ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai ir kriptoturto paslaugų teikėjai informaciją, pagal kurią virtualiosios valiutos ar kriptoturto adresą galima susieti su virtualiosios valiutos ar kriptoturto savininko tapatybe, privalo saugoti šio straipsnio 10 11 dalyje nustatytą terminą.

1416. Saugojimo terminai gali būti papildomai pratęsti ne ilgiau kaip 2 metams, kai yra motyvuotas kompetentingos institucijos nurodymas.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai ir kriptoturto Kriptoturto paslaugų teikėjai privalo pildyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų registracijos žurnalą.“

3. Pakeisti 19 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai ir kriptoturto Kriptoturto paslaugų teikėjai informaciją, pagal kurią virtualiosios valiutos ar kriptoturto adresą galima susieti su virtualiosios valiutos ar  kriptoturto savininko tapatybe, privalo saugoti šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą.“

 

7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Finansų įstaigos, atliekančios piniginę ar kriptoturto operaciją, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktą piniginę ar kriptoturto operaciją pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, jeigu kliento vienkartinės operacijos su grynaisiais pinigais ar kriptoturtu arba kelių tarpusavyje susijusių operacijų su grynaisiais pinigais ar kriptoturtu suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta arba ją viršija.“

2.   Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 31 dalį.

31. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta, jeigu tokios piniginės operacijos ar sandorio vertė lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas. Keliomis tarpusavyje susijusiomis piniginėmis operacijomis šio straipsnio tikslais laikomos per parą atliekamos kelios virtualiosios valiutos keitimo operacijos ar sandoriai virtualiąja valiuta lėšomis, kai operacijų ir sandorių bendra suma lėšomis lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta.

3. Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šio straipsnio 1, 2, ir 3 ir 31 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Advokatai ir advokatų padėjėjai šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją Lietuvos advokatūrai pateikia nedelsdami, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo perduoda ją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“

4. Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Šio straipsnio 1, 2, ir 3 ir 31 dalyse nurodytų duomenų ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“

 

8 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

Papildyti 22 straipsnį 52 dalimi:

„52. Kriptoturto paslaugų teikėjai, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje ir kurie teikia paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, privalo Lietuvos Respublikoje įsteigti arba paskirti kontaktinį asmenį, kurio pareiga – Lietuvos banko ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prašymu teikti dokumentus ir informaciją, susijusius su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija. Apie kontaktinį asmenį ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo šio asmens įsteigimo ar paskyrimo dienos turi būti raštu pranešta Lietuvos bankui ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“

 

9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Reikalavimai juridiniams asmenims ir asmenims, susijusiems su patikos virtualiųjų valiutų keityklų, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ar bendrovių, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais (brokeriais)

 1. Visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus. Ši nuostata taikoma patikos paslaugų teikėjams tais atvejais, kai vienintelis patikėtinis ar asmuo, einantis lygiavertes pareigas, yra įsteigtas ar gyvena Lietuvos Respublikoje arba patikos tikslais turi verslo santykių ar nekilnojamojo turto tik Lietuvos Respublikoje. Jeigu patikėtiniai ar asmenys, einantys lygiavertes pareigas, yra įsteigti ar gyvena keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse arba patikos tikslais turi verslo santykių ar nekilnojamojo turto keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, patikos paslaugų teikėjas šioje dalyje nustatytą informaciją privalo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai informaciją apie savo naudos gavėjus jis pateikė kitos Europos Sąjungos valstybės narės informacijos apie tikruosius savininkus registrui.

11 2. Naudos gavėjai privalo atskleisti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją apie save juridinio asmens atstovui, vykdančiam šio straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą.

2. 3. Juridinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo,  administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie patikos ar bendrovių steigimo,  administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Fizinis asmuo, pradėjęs vykdyti patikos ar bendrovių steigimo,  administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nustatyta tvarka privalo informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie patikos ar bendrovių steigimo,  administravimo, nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, patikos ar bendrovių steigimo,  administravimo nekilnojamojo turto agento (brokerio), mokesčių konsultavimo paslaugų teikėjas patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.

3. 4. Patikos ar bendrovių steigimo,  administravimo, mokesčių konsultavimo paslaugų teikėju, nekilnojamojo turto agentu (brokeriu), juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo,  administravimo, mokesčių konsultavimo  paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento (brokerio) veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra:

1) pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;

2) pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą nesunkų arba apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 5 metai;

3) pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai.

31. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus valdymo, priežiūros organų nariu, naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra:

1) pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą sunkų arba labai sunkų nusikaltimą ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 8 metai;

2) pripažintas kaltu padaręs Baudžiamajame kodekse numatytą nesunkų arba apysunkį nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, visuomenės saugumui ar bet kurį iš šių nusikaltimų atitinkančią nusikalstamą veiką pagal kitų valstybių baudžiamuosius įstatymus ir po asmens teistumo išnykimo arba panaikinimo nepraėjo 5 metai;

3) pripažintas kaltu padaręs kitą, negu nurodyta šios dalies 1 ir 2 punktuose, Baudžiamajame kodekse arba kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatytą nusikalstamą veiką ir nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos nepraėjo 3 metai.

4. Juridinis asmuo ir Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus.

5. Juridinis asmuo arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, pradėjęs vykdyti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo turėti vyresnįjį vadovą, kuris būtų nuolatinis Lietuvos gyventojas, kaip jis suprantamas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą..

6. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, ketinantis vykdyti ar vykdantis virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, privalo:

1) akcinė bendrovė arba uždaroji akcinė bendrovė:

a) turėti įregistruotą ir apmokėtą ne mažesnį kaip 125 000 eurų įstatinį kapitalą ir nuolat palaikyti ne mažesnį kaip 125 000 eurų dydžio nuosavą kapitalą;

b) steigimo ir įstatinio kapitalo didinimo metu įstatinį kapitalą formuojančias lėšas turi įnešti į sąskaitą Lietuvos Respublikos kredito įstaigoje arba Europos Sąjungos valstybės narės kredito įstaigoje, turinčioje filialą Lietuvos Respublikoje;

2) kitos teisinės formos Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo arba Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas – visą veiklos laikotarpį turėti draudimo įmonės išduotą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos dokumentą dėl ne mažesnės kaip 100 000 eurų sumos vienai kliento pretenzijai dėl nuostolių atlyginimo ir 500 000 eurų sumos visoms klientų pretenzijoms dėl nuostolių atlyginimo per metus..

7. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį paskirti virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus vadovaujantieji darbuotojai negali tuo pačiu metu atstovauti daugiau kaip vienam virtualiųjų valiutų keityklos operatoriui ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriui, išskyrus atvejus, kai tie operatoriai priklauso vienai įmonių grupei.

8. Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius privalo nevykdyti veiklos ir neteikti paslaugų kitoje valstybėje tokiu mastu, kad Lietuvos Respublikoje liktų tik neesminės pagal jų veiklos pobūdį funkcijos ar paslaugos ir jos būtų atliekamos ar teikiamos išimtinai tik kitos valstybės klientams ar iš esmės veiklos Lietuvos Respublikoje jie nebevykdytų.“

 

10 straipsnis. 251 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 251 straipsnį.

251 straipsnis. Reikalavimai pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims

1. Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo nustatyti ir patikrinti asmens, įsigyjančio virtualiąją valiutą, ir naudos gavėjo tapatybę šio įstatymo 9–15 straipsniuose nustatyta tvarka prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 3 000 eurų ar ją atitinkančią sumą virtualiąja valiuta (virtualiosios valiutos vertė nustatoma operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas, taip pat imtis reikiamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti.

2. Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimu pateikti prašomą informaciją per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo momento. Jeigu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavime pateikti prašomą informaciją motyvuotai nustatytas trumpesnis informacijos pateikimo terminas, pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo šią informaciją pateikti per Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavime pateikti prašomą informaciją nustatytą informacijos pateikimo terminą.

3. Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius ar bet kokia kita informacija pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai.

4. Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, naudos gavėjo tapatybės duomenis, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašus, kitus duomenis, gautus asmens, įsigyjančio virtualiąją valiutą, tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentus (dokumentų originalus) bei piniginės operacijos, operacijos virtualiąja valiuta ar sandorio patvirtinimo dokumentus ir duomenis ar kitus teisinę galią turinčius dokumentus ir duomenis, susijusius su piniginių operacijų, operacijų virtualiąja valiuta atlikimu ar sandorių sudarymu, turi saugoti 8 metus nuo sandorio su asmeniu, įsigyjančiu virtualiąją valiutą, pabaigos dienos.

 

11 straipsnis. 253 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

Pripažinti netekusiu galios 253 straipsnį.

253 straipsnis. Virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus sąrašai

1. Juridinių asmenų registro tvarkytojas tvarko virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą vykdančių Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų ir Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialų sąrašus ir juos skelbia savo interneto svetainėje.

2.Virtualiųjų valiutų keityklos operatorių ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių sąrašuose nurodomi šie duomenys:

1) juridinio asmens ar filialo pavadinimas;

2) juridinio asmens ar filialo kodas;

3) buveinės adresas;

4) veiklos pradžios data;

5) elektroninio pašto adresas (jeigu jis nurodytas Juridinių asmenų registre);

6) interneto svetainės adresas (jeigu jis nurodytas Juridinių asmenų registre).

 

12 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas

Papildyti 29 straipsnį 8 dalimi:

„8. Kriptoturto paslaugų teikėjai turi nustatyti ir įvertinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, susijusią su kriptoturto pervedimu į saviprieglobį adresą ar iš jo, ir turi būti nusistatę šios rizikos valdymo vidaus politikos priemones, procedūras ir kontrolės priemones, kurių bent viena būtų: 

1) kriptoturto pervedimo į saviprieglobį adresą ar iš jo iniciatoriaus ar naudos gavėjo tapatybės arba tokio iniciatoriaus ar naudos gavėjo tikrojo savininko tapatybės nustatymas ir patikrinimas (galima pasikliauti trečiųjų asmenų turima informacija);

2) reikalavimas pateikti papildomą informaciją apie pervesto į saviprieglobį adresą ar iš jo kriptoturto kilmę ir paskirties vietą;

3) nuolatinė kriptoturto pervedimų į saviprieglobį adresą ar iš jo stebėsena;

4) kitos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, taip pat tikslinių finansinių sankcijų bei su ginklų platinimo finansavimu susijusių tikslinių finansinių sankcijų neįgyvendinimo ir vengimo rizikos valdymo priemonės.“

 

13 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

10) kai virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius priežiūros institucijai sistemingai neteikia informacijos ar teikia neteisingą informaciją, sistemingai pažeidžia šį įstatymą arba padaro šiurkštų šio įstatymo pažeidimą, arba šį įstatymą pažeidžia pakartotinai per vienus metus nuo poveikio priemonės už šio įstatymo pažeidimą paskyrimo, – laikinas ar visam laikui virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklos uždraudimas (apribojimas).

2. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba taiko šio straipsnio 1 dalies 1–6, 8, ir 9 ir 10 punktuose nurodytas poveikio priemones.“

 

14 straipsnis. Įstatymo papildymas 361 straipsniu

Papildyti Įstatymą 361 straipsniu:

„361 straipsnis. Poveikio priemonių taikymas asmenims, pažeidusiems Reglamento (ES) 2023/1113 nuostatas

Mokėjimo paslaugų teikėjams ir kriptoturto paslaugų teikėjams, pažeidusiems Reglamento (ES) 2023/1113 nuostatas, mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 36–42 straipsniai.“

 

15 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„49 straipsnis. Penktojo skirsnio nuostatų taikymas

Grynųjų pinigų deklaravimui, muitinės įstaigų veiklai ir šio įstatymo 25 straipsnio 1, 11, 2, ir 3 4 ir 6 dalyse, 252 straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrai šio įstatymo penktojo skirsnio nuostatos netaikomos.“

 

16 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) pagal šio įstatymo 25 straipsnio 2 3 dalį pateiktą informaciją apie patikos paslaugų teikėjų skaičių ir jų ypatumus;“.

 

17 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

1. Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedo 2 punktą.

2.       2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/2175

2. Pakeisti Įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2177 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1113.“

3. Papildyti Įstatymo priedą 7 punktu:

„7. 2023 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1113 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas ir tam tikrą kriptoturtą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849.“

 

18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas,  įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 1, 3, 8, 10 dalis, 2 straipsnio 8 dalį, 3 straipsnio 1 ir 3 dalis, 4 straipsnio 2, 3 ir 6 dalis, 6 straipsnio 2 ir 3 dalis, 7 straipsnio 2–4  dalis, 9–11 straipsnius, 13 straipsnį ir šio straipsnio 4–6 dalis, įsigalioja 2024 m. gruodžio 30 d.

2. Šio įstatymo 1 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnis įsigalioja nuo oficialaus paskelbimo momento.

3. Šio įstatymo 1 straipsnio 1, 3, 10 dalys, 2 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys, 6 straipsnio  2 ir 3 dalys, 7 straipsnio 2–4 dalys, 9, 11 ir 13 straipsniai įsigalioja 2025 m. birželio 1 d.

4.  Lietuvos bankas iki 2024 m. gruodžio 29  d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi dėstomo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.  

5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2025 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 11 straipsnio nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba) iki 2025 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi dėstomo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus.

6. Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba glaudžiai bendradarbiauja ir keičiasi informacija, kad būtų pasiekti efektyvios kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūros tikslai, teikia vienas kitam visą pagalbą ir informaciją, kurios reikia Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu joms pavestiems uždaviniams vykdyti. Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba iki 2024 m. rugsėjo 1 d. sudaro tarpusavio susitarimą, kuriame nustatomi šių institucijų bendradarbiavimo principai ir uždaviniai vykdant kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą: atliekant kriptoturto paslaugų teikėjų patikrinimus savo iniciatyva; atliekant bendrus patikrinimus, kurių metu šių institucijų atstovai laikosi patikrinimą organizuojančios institucijos nustatytų užduočių; teikiant vienas kitam pagalbą dėl kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūros; vienas kitą informuojant apie priemones, kurių imtasi ar ketinama imtis vykdant kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą, ir tarpusavyje derinant priežiūros priemones; reguliariai teikiant vienas kitam informaciją apie priežiūros priemonių, kurių imtasi vykdant kriptoturto paslaugų teikėjų priežiūrą, įgyvendinimą.

7. Juridinių asmenų registro tvarkytojas 2025 m. birželio 1 d. neatlyginamai išregistruoja duomenis apie tai, kad juridinis asmuo ar Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas vykdo virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir (ar) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

Respublikos Prezidentas