Stenogramą galima rasti

Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023

(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija)

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VI (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 245

STENOGRAMA

 

2023 m. kovo 14 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos, kvie­čiu už­im­ti vie­tas. Pra­de­da­me ko­vo 14 die­nos ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas) Re­gist­ruo­ja­mės.

Už­si­re­gist­ra­vo 94 Sei­mo na­riai.

 

10.01 val.

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų Liud­vi­ko Sau­liaus Raz­mos 85-ųjų gimimo me­ti­nių ir Ju­liaus Bei­nor­to 80-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, šios die­nos Sei­mo po­sė­dį mes pra­dė­si­me Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų L. S. Raz­mos 85-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių ir J. Bei­nor­to 80-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pa­mi­nė­ji­mu. Kvie­čiu ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti sig­na­ta­rų at­mi­ni­mą.

 

Ty­los mi­nu­tė

 

Dė­ko­ju. Kvie­čiu Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rę I. An­dru­kai­tie­nę pa­si­da­lin­ti min­ti­mis apie Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą L. S. Raz­mą.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rės Ire­nos An­dru­kai­tie­nės kal­ba

 

I. ANDRUKAITIENĖ. La­ba die­na, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ger­bia­mi L. S. Raz­mos ar­ti­mie­ji. Šių me­tų va­sa­rio 7 die­ną Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rui, so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­rui L. S. Raz­mai bū­tų su­ka­kę 85-eri me­tai, bet prieš ket­ve­rius me­tus mes jį iš­ly­dė­jo­me į am­ži­ny­bę.

L. S. Raz­mos gy­ve­ni­mas pra­si­dė­jo ar­tė­jan­čių is­to­ri­nių vir­smų aki­vaiz­do­je. Tai bu­vo 1938 me­tai. Jis gi­mė Plun­gės ra­jo­ne, Pla­te­lių mies­te­ly­je ir tik­rai au­go sun­kiu ka­ro ne­gan­dų me­tu, bet gra­žio­je, jau­kio­je, rū­pes­čiu jį ap­gau­bu­sio­je šei­mo­je kar­tu su dviem jau­nes­niais bro­liais Vy­čiu ir Al­giu. Kaip ir įpras­ta tais ne­ra­miais lai­kais, mo­kyk­lą te­ko pra­dė­ti lan­ky­ti Pla­te­liuo­se, po to kaž­kur to­liau, ta­da Kau­ne, ten bu­vo baig­ta vi­du­ri­nė mo­kyk­la. To­liau – stu­di­jos Vil­niaus uni­ver­si­te­te. 1960 me­tais baig­tas Eko­no­mi­kos fa­kul­te­tas. Stu­di­jos to­liau tę­sia­mos ma­gist­ran­tū­ro­je (ta­da va­di­no­si as­pi­ran­tū­ra), ra­šo­ma kan­di­da­ti­nė di­ser­ta­ci­ja (da­bar bū­tų dak­ta­ri­nė) ir iki 1963 me­tų dės­ty­to­jau­ja­ma Vil­niaus uni­ver­si­te­te.

1964 me­tai at­ne­šė di­džiu­lę per­mai­ną L. S. Raz­mos gy­ve­ni­me, tai yra ve­dy­bos. Iš­rink­tą­ja tam­pa gar­si mū­sų ba­le­to ar­tis­tė, ba­le­to pe­da­go­gė, Lie­tu­vos ope­ros ir ba­le­to te­at­ro pri­ma­do­na L. Aš­ke­lo­vi­čiū­tė. Po ke­le­rių me­tų su­lau­kia­ma ir sū­naus Ai­nio.

Nuo 1963 me­tų sa­vo moks­li­nę ir pe­da­go­gi­nę veik­lą L. S. Raz­ma su­sie­ja su Lie­tu­vos pe­da­go­gi­niu uni­ver­si­te­tu. Dir­ba vy­riau­siuo­ju dės­ty­to­ju, do­cen­tu. 1967 me­tais ap­gi­na Eko­no­mi­kos moks­lų kan­di­da­to (da­bar dak­ta­ro) di­ser­ta­ci­ją. Ta­čiau toks, at­ro­dy­tų, tar­si sklan­dus, toks la­bai tie­sus ir moks­li­nės, ir pe­da­go­gi­nės kar­je­ros ke­lias, de­ja, nu­trau­kia­mas 1972 me­tais. L. S. Ra­z­ma buvo įskųs­tas už di­si­den­ti­nę veik­lą kaip po­li­tiš­kai ne­pa­ti­ki­mas, jam ne­ga­li­ma buvo pa­tikė­ti ta­ry­bi­nio jau­ni­mo auk­lė­ji­mo, ug­dy­mo, ren­gi­mo spe­cia­ly­bei ir gy­ve­ni­mui, todėl jis tie­siog pa­ša­li­ni­mas iš ins­ti­tu­to, iš TSKP, į ku­rią bu­vo įsto­jęs 1966 me­tais. Ką reiš­kia tais lai­kais to­kie žings­niai? Tai reiš­kia vie­na – jo moks­li­nės kar­je­ros pa­bai­gą. To­dėl nuo 1972 me­tų iki Są­jū­džio pra­džios jis dir­ba įvai­rio­se ūkio val­dy­mo or­ga­ni­za­ci­jo­se, o pas­ku­ti­niais me­tais, jau pra­si­dė­jus Są­jū­džiui, Liau­dies ūkio spe­cia­lis­tų to­bu­li­ni­mo­si ins­ti­tu­te dir­ba Va­dy­bos ka­ted­ros do­cen­tu.

1988 me­tai, Są­jū­dis, – ir L. S. Raz­ma jį pri­ima kaip dva­si­nį at­si­nau­ji­ni­mą, iš­si­gel­bė­ji­mą. Tai yra tie­siog jo anks­tes­nės di­si­den­ti­nės veik­los tą­sa. Jis, aiš­ku, yra vie­nas iš Stei­gia­mo­jo Lie­tu­vos Per­si­tvar­ky­mo Są­jū­džio su­va­žia­vi­mo de­le­ga­tų. Tai iš tie­sų bu­vo lai­kas, at­ne­šęs nau­jų lū­kes­čių ir di­de­lių iš­šū­kių, ir juos rei­kė­jo pri­si­im­ti. Vie­nas iš jų, at­si­sta­ty­di­nus tuo­me­čio Pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to rek­to­riui J. Ani­čui, L. S. Raz­ma 1989 me­tais iš­ren­ka­mas šio ins­ti­tu­to, iš ku­rio anais gū­džiais so­vie­ti­niais me­tais bu­vo su triukš­mu iš­mes­tas, rek­to­riu­mi. Vie­na ver­tus, tai yra sa­tis­fak­ci­ja, bet ne tik. At­si­ve­ria nau­jos dar­bo erd­vės, ku­rio­se at­si­skleis L. S. Raz­mos, kaip įžval­gaus švie­ti­mo po­li­ti­ko ir stra­te­go, ta­len­tas.

Kaip pa­ly­dė­ji­mą į tas nau­jas pa­rei­gas L. S. Raz­ma su­lau­kė bi­čiu­lių, šei­mos drau­gų pa­lai­ky­mo svei­ki­ni­mų. Sa­ky­ki­me, ci­tuo­ju: „Džiau­gia­mės ir di­džiuo­ja­mės ta­vi­mi, su­lau­kus to­kio di­de­lio įver­ti­ni­mo.“ Čia ra­šo kla­sės drau­gai. Ba­le­to pe­da­go­gas P. Pe­lu­ri­tis taip įver­ti­na: „Le­dyn­me­tis pa­ma­žu trau­kia­si, už­leis­da­mas vie­tą tie­sai, gė­riui, hu­ma­niz­mui.“ Lie­tu­vos lais­vės ko­vų da­ly­vis Z. Ta­ma­kaus­kas lin­ki di­de­lių kū­ry­bi­nių min­čių my­li­mos tė­vy­nės Lie­tu­vos la­bui, o Libs­kių šei­ma ra­šo: „Džiau­gia­mės, kad įver­tin­tas jū­sų ta­len­tas, darbš­tu­mas, do­ra.“ Štai ko­kio­mis mo­ra­li­nė­mis ka­te­go­ri­jo­mis api­bū­di­na­mas tas ba­ga­žas, su ku­riuo L. S. Raz­ma at­ei­na į nau­jas pa­rei­gas, tai yra tie­sa, gė­ris, hu­ma­niz­mas, darbš­tu­mas, do­ra. Tai la­bai daug pa­sa­ko apie žmo­gų.

Ant­ras iš­šū­kis – 1989 me­tais L. S. Raz­ma grįž­ta į ak­ty­vų vi­suo­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, jam jau at­kur­ta na­rys­tė TSKP, tam tik­ra pras­me jis re­a­bi­li­tuo­ja­mas. Jis da­ly­vau­ja ne­ei­li­nia­me XX su­va­žia­vi­me, iš­ren­ka­mas į LKP Cen­tro ko­mi­te­tą ir kar­tu su­stip­ri­na pa­žan­gų­jį par­ti­jos flan­gą. Tai bu­vo ir­gi svar­bu. Vė­liau, jau po 1991 me­tų, kai įvyks­ta aukš­tų­jų mo­kyk­lų de­po­li­ti­za­vi­mas, jis pa­si­trau­kia iš par­ti­jos.

Tre­čias ir tik­rai la­bai svar­bus iš­šū­kis yra 1990 me­tai – rin­ki­mai į XII šau­ki­mo LTSR Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą. Ko­vo 4 die­ną L. S. Raz­ma, Są­jū­džio rem­tas kan­di­da­tas, lai­mi 2-ojoje Žir­mū­nų rin­ki­mų apy­gar­do­je. Da­bar pa­ci­tuo­siu jo jau tie­siog eta­lo­ni­ne ta­pu­sią fra­zę, ku­ri bu­vo iš­tar­ta tuo­met po rin­ki­mų: „Kiek­vie­no do­ro lie­tu­vio ke­lias į Ko­vo 11-ąją bu­vo skir­tin­gas, bet kel­ro­dė žvaigž­dė ta pa­ti ir vie­nin­te­lė – ne­pri­klau­so­my­bė.“ Ži­no­ma, po to se­ka is­to­ri­niai jau­di­nan­tys 1990 m. ko­vo 10, 11 d. po­sė­džiai, bal­sa­vi­mas dėl Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­mos val­s­ty­bės at­kū­ri­mo. Ir vie­nas iš Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos 124 de­pu­ta­tų, ba­lsa­vu­sių už, bu­vo L. S. Ra­z­ma. Dar­bas Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je bu­vo įvai­rus. Iš pra­džių jis pri­klau­sė Są­jū­džio frak­ci­jai, Jung­ti­nei Są­jū­džio frak­ci­jai, dir­bo nuo­la­ti­nė­je Biu­dže­to ko­mi­si­jo­je, nuo 1991 me­tų – Man­da­tų ir Eti­kos ko­mi­si­jo­se. Iš kar­to po Ko­vo 11-osios L. S. Raz­ma bu­vo de­le­guo­tas į R. Ozo­lo va­do­vau­ja­mą Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos ben­drų­jų vals­ty­bės at­kū­ri­mo prin­ci­pų dar­bo gru­pę. Be to, jis, kaip rek­to­rius, bu­vo Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mo ren­gi­mo pa­grin­du su­da­ry­tos ko­mi­si­jos aukš­tų­jų mo­kyk­lų ir moks­lo ins­ti­tu­tų po­įsta­ty­mi­nei ba­zei pa­reng­ti na­rys. Jis taip pat įė­jo į Ko­mi­si­ją po­li­ti­nių par­ti­jų ir vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų nuo­sa­vy­bės klau­si­mams spręs­ti. Ir, ži­no­ma, 1991 me­tais ta­po Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stei­gi­mo ta­ry­bos na­riu.

Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je pri­ėmus Moks­lo ir stu­di­jų įsta­ty­mą, Pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to se­na­tas ir dar­buo­to­jai 1992 m. ge­gu­žės 8 d. nu­ta­rė siek­ti, kad ins­ti­tu­tas įgy­tų Lie­tu­vos pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to sta­tu­są. Ir da­bar pa­žiū­rė­ki­me, kaip ope­ra­ty­viai ir grei­tai tuo me­tu vy­ko veiks­mas. Ge­gu­žės 8 die­ną ins­ti­tu­tas pa­reiš­kė sa­vo no­rą. Ge­gu­žės 12 die­ną Lie­tu­vos moks­lo ta­ry­ba Aukš­čiau­sia­jai Ta­ry­bai tei­kė siū­ly­mą su­teik­ti uni­ver­si­te­to sta­tu­są. Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­si­ja ge­gu­žės 13 die­ną pri­ėmė spren­di­mą dėl Vil­niaus pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­mo. Na ir ta­da rek­to­riui at­si­ve­ria vėl nau­jas dar­bo ba­ras: pra­si­de­da vi­di­nė aukš­to­sios mo­kyk­los kai­ta, orien­tuo­ta į kla­si­ki­nį uni­ver­si­te­to mo­de­lį.

Su­pran­ta­ma, kad nie­kas ne­pra­ėjo tik ty­liai, ra­miai, bu­vo ir pa­si­prie­ši­ni­mo, nes nau­jo­vėms, na­tū­ra­lu, vi­sa­da yra prie­ši­na­ma­si, tam di­džiu­liam vir­smui, ku­ris tu­rė­jo įvyk­ti uni­ver­si­te­te. Bet at­ei­tis pa­ro­dė rek­to­riaus ir jo ko­man­dos ir įžval­gu­mo, ir to­lia­re­giš­ku­mo pa­tvir­ti­ni­mą.

Ži­no­ma, ne­bu­vo leng­va va­do­vau­ti to­kiai di­de­lei įstai­gai tuo me­tu, bet L. S. Raz­ma tie­siog bu­vo san­tar­vės žmo­gus, ta tik­rai di­džiu­lė vi­di­nė kul­tū­ra jam pa­dė­da­vo ras­ti žo­dį, ras­ti kal­bą ir siek­ti re­zul­ta­to. Sig­na­ta­ras L. S. Raz­ma tuo­met dė­jo vi­sas pa­stan­gas no­rė­da­mas įves­din­ti nau­ją­jį uni­ver­si­te­tą į tarp­tau­ti­nę erd­vę. Da­bar pa­žiū­rė­ki­me – gal per po­rą me­tų pa­si­ra­šo­mos ben­dra­dar­bia­vi­mo su­tar­tys su Es­ti­jos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos Olš­ty­no mies­to, Veng­ri­jos, Da­ni­jos, Šve­di­jos pe­da­go­gi­niais uni­ver­si­te­tais. Tai bu­vo pro­ver­žis.

Be to, L. S. Raz­ma da­ly­vau­ja UNESCO Tarp­tau­ti­nės mo­ky­to­jų ren­gi­mo ta­ry­bos dar­be, nes rei­kė­jo keis­ti mo­ky­to­jų ren­gi­mo po­li­ti­ką. Jis lan­ko­si Ka­na­do­je, Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, Šve­di­jo­je, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Švei­ca­ri­jo­je su Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos mi­si­ja, to­kia jo di­plo­ma­ti­ne mi­si­ja – ra­gi­ni­mu de­mo­kra­tinio pa­sau­lio vals­ty­bes rem­ti ne­pri­klau­so­mą, ką tik at­kur­tą Lie­tu­vą.

L. S. Raz­mos, vie­nin­te­lio iš tuo­me­ti­nių Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų rek­to­rių, da­ly­va­vi­mas di­džio­jo­je po­li­ti­ko­je bu­vo pi­lie­tiš­ku­mo pa­vyz­dys ne tik stu­den­ti­jai, bet ir ap­skri­tai vi­sam jau­ni­mui. Vė­liau L. S. Raz­ma pa­sa­kys: „Di­džiuo­juo­si Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to, vi­sų Lie­tu­vos stu­den­tų ir dės­ty­to­jų ak­ty­via veik­la re­miant pir­muo­sius ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės žings­nius ir ypač gi­nant ją nuo pa­vo­jaus sau­sio 13-ąją.“

L. S. Raz­ma tik­rai la­bai jaut­riai iš­gy­ve­no Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos ne­konst­ruk­ty­vaus dar­bo mo­men­tus. Bu­vo to­kių. Ir vė­liau, jau Aukš­čiau­sia­jai Ta­ry­bai nu­trau­kus sa­vo ka­den­ci­ją, L. S. Ra­z­ma ra­šė (ci­tuo­ju): „Ta­da tik iš nuo­gir­dų jau­čiau, o vė­liau Aukš­čiau­sio­jo­je Ta­ry­bo­je aki­vaiz­džiai pa­si­reiš­kė ašt­rūs iš Są­jū­džio va­do­vy­bės at­si­neš­ti gru­puo­čių prieš­ta­ra­vi­mai, pa­ra­ly­žia­vę mū­sų par­la­men­to dar­bą ir pa­si­bai­gę prieš­lai­ki­niu Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos at­si­sta­ty­di­ni­mu.“ Aiš­ku, kar­tūs, bet tei­sin­gi žo­džiai.

L. S. Raz­ma uni­ver­si­te­tui va­do­va­vo iki 1993-ių­jų, to­kių lem­tin­gų me­tų, nes rek­to­riaus idė­ja dėl to­les­nės uni­ver­si­te­to per­tvar­kos – Vil­niaus uni­ver­si­te­to ir Pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to jun­gi­mo­si – li­ko ne­su­pras­ta. Ki­lo prieš­prie­ša, su­si­da­rė kri­zi­nė si­tu­a­ci­ja, ne­no­rė­da­mas jos gi­lin­ti, rek­to­rius at­si­sta­ty­di­no. O lai­kas vis­gi pa­ro­dė, kad tie po­ky­čiai, ku­rie te­ko šiam uni­ver­si­te­tui, vė­les­ni po­ky­čiai tik pa­tvir­ti­no rek­to­riaus tų me­tų įžval­gų tei­sin­gu­mą, jo di­de­lę įžval­gą.

Pa­si­trau­kęs iš Uni­ver­si­te­to L. S. Raz­ma vie­nus me­tus dir­bo Lie­tu­vos ko­mer­ci­nių ban­kų aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­mi­nin­ku, vė­liau – Lie­tu­vos eko­no­mis­tų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tu, vi­ce­p­re­zi­den­tu, nuo 1996 me­tų dės­ty­to­ja­vo Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­jos Va­dy­bos ka­ted­roje, va­do­va­vo Me­to­di­niam cen­trui. Na, jam ne­trū­ko ir vi­suo­me­ni­nės al­truis­ti­nės veik­los, jis tik­rai ne­gai­lė­da­mas lai­ko da­ly­va­vo jo­je: ket­ve­rius me­tus bu­vo Vil­niaus „Ro­ta­ry“ klu­bo pre­zi­den­tu, mez­gė ir plė­tė to klu­bo tarp­tau­ti­nius ry­šius. Jis nuo­šir­džiai ir ne­gai­lė­da­mas nei lai­ko, nei jė­gų da­ly­va­vo Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rų klu­bo veik­lo­je. Ir ša­lia vi­so to dar bu­vo moks­li­nė veik­la. Jis yra pa­skel­bęs moks­li­nių straips­nių eko­no­mi­kos te­ori­jos, gy­ve­ni­mo ly­gio, val­dy­mo te­ori­jos ir prak­ti­kos, kul­tū­ros ir švie­ti­mo klau­si­mais, jis yra da­ręs ne vie­ną pra­ne­ši­mą moks­li­nė­se kon­fe­ren­ci­jo­se ir Lie­tu­vo­je, ir už­sie­ny­je. Žo­džiu, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro L. S. Raz­mos as­me­ny­je de­rė­jo ir moks­li­nin­kas, ir vals­ty­bi­nin­kas. Jis ap­do­va­no­tas Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­my­bės me­da­liu už nuo­pel­nus at­ku­riant ir įtvir­ti­nant Lie­tu­vos ne­pri­klau­so­mą vals­ty­bę 1990–2000 me­tais.

Tai­gi, sig­na­ta­ro L. S. Raz­mos gy­ve­ni­mo kre­do – da­ry­ti tai, kuo ti­ki, ir ti­kė­ti tuo, ką da­rai – yra aki­vaiz­dus ir tai pa­tvir­ti­na jo po­li­ti­nės ir pro­fe­si­nės kar­je­ros ke­lias, jo tvir­ta mo­ra­li­nė lai­ky­se­na – ji ir­gi pa­tvir­ti­na šiuos L. S. Raz­mos žo­džius. Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju sig­na­ta­rei I. An­dru­kai­tie­nei ir kvie­čiu į tri­bū­ną Sei­mo na­rį E. Jovai­šą.

 

Sei­mo na­rio Eu­ge­ni­jaus Jo­vai­šos kal­ba

 

E. JOVAIŠA (LVŽSF*). Ger­bia­mas Sei­me, 2019 me­tų ge­gu­žę at­si­svei­ki­no­me su Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ru ir Vil­niaus pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to rek­to­riu­mi L. S. Raz­ma. 1989–1993 me­tais mū­sų ben­dra veik­la gi­liai įsi­rė­žė į ma­no są­mo­nę. Jis bu­vo be­ga­li­nės vi­di­nės kul­tū­ros žmo­gus, įžval­gus ir to­lia­re­giš­kas. Ir tos nuo­sta­biau­sios sa­vy­bės, de­ja, ne­pa­da­rė L. S. Raz­mos gy­ve­ni­mo leng­ves­nio. 1972 me­tais dėl po­li­ti­nės di­si­den­ti­nės veik­los bu­vo pa­ša­lin­tas iš Vil­niaus pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to ir Ko­mu­nis­tų par­ti­jos. Gy­ve­nu­siems anais lai­kais tai daug ką pa­sa­ko. Dėl sa­vo įsi­ti­ki­ni­mų jis at­si­sa­kė leng­ves­nio gy­ve­ni­mo. 1987–1990 me­tų lie­tu­vių re­vo­liu­ci­ja pa­kei­tė Lie­tu­vą ir jos žmo­nes, bet L. S. Raz­ma ir gy­ve­no to­mis nuo­sta­to­mis, ku­rias iš­kė­lė Są­jū­dis. Tad rek­to­rius bu­vo tas žmo­gus, ku­rio pa­ra­šas 1990 m. ko­vo 11 d. įgy­ven­di­no jo vi­so iki­to­li­nio gy­ve­ni­mo sie­kį.

Pra­si­dė­jus Są­jū­džiui, ins­ti­tu­te iš­ki­lo rek­to­riaus klau­si­mas. Tuo­met rek­to­riu­mi bu­vęs įsi­ti­ki­nęs ate­is­tas ir ak­ty­vus Ko­mu­nis­tų par­ti­jos po­li­ti­nis vei­kė­jas J. Ani­čas ne­bu­vo žmo­nių mė­gia­mas. 1989 me­tais jis at­si­sta­ty­di­no ir rek­to­riaus rin­ki­mų me­tu mū­sų gy­ve­ni­mo ke­liai su­si­ti­ko. Są­jū­džio ir ypač ins­ti­tu­to fi­zi­kų ir jų de­ka­no D. Gra­baus­ko pa­lai­ky­mu rek­to­riu­mi bu­vo iš­rink­tas L. S. Raz­ma. Nuo to lai­ko kaip Is­to­ri­jos ka­ted­ros pro­de­ka­nas ir vė­liau de­ka­nas daž­niau su­si­tik­da­vau su rek­to­riu­mi, bet vi­sai ki­to­kia veik­la įsi­siū­ba­vo 1991 me­tais, kai rek­to­rius pa­siū­lė už­im­ti stu­di­jų pro­rek­to­riaus vie­tą. Rek­to­rius nuo­lat bu­vo už­si­ė­męs vals­ty­bės rei­ka­lais At­ku­ria­ma­ja­me Sei­me. O di­džiau­sia ins­ti­tu­to val­dy­mo naš­ta te­ko mums, trims jo pro­rek­to­riams: pro­fe­so­rei M. Bar­kaus­kai­tei, pro­fe­so­riui K. Py­ra­gui ir man.

Pra­si­dė­jo es­mi­nės ins­ti­tu­to per­tvar­kos. 1992 me­tais rek­to­riaus rū­pes­čiu ins­ti­tu­tas bu­vo per­tvar­ky­tas į uni­ver­si­te­tą. Įve­dė­me, kaip ir ki­ta­me lais­va­me pa­sau­ly­je, dvi­pa­ko­pes – ba­ka­lau­ro ir ma­gist­ro – stu­di­jas. Tai bu­vo vi­siš­kai nau­ja. Rei­kė­jo per­tvar­ky­ti vi­sas uni­ver­si­te­to pro­g­ra­mas ir jas ak­re­di­tuo­ti. Ypač di­de­lių nau­jo­vių pa­ty­rė mo­ky­to­jų ren­gi­mas. Iš tik­rų­jų tuo me­tu – 1991–1993 me­tais įkur­ta nau­jo­ji mo­ky­to­jų ren­gi­mo sis­te­ma ga­lė­jo ir tu­rė­jo pa­keis­ti mo­ky­to­jų ren­gi­mo sis­te­mą vi­so­je Lie­tu­vo­je. Jei­gu tai bū­tų to­les­nės ins­ti­tu­to ir uni­ver­si­te­to va­do­vy­bės pa­lai­ko­ma, aš ma­nau, ne­bū­tų at­si­ti­kę taip, kaip at­si­ti­ko, kaip vi­si ži­no­me. Jau ta­da mes, vi­si trys pro­rek­to­riai, su­pra­to­me (ir rek­to­rius vi­siš­kai mus pa­lai­kė), kad vie­nos spe­cia­ly­bės mo­ky­to­jų ren­gi­mas yra ne­per­spek­ty­vus, kad Lie­tu­vai rei­kia du ar net tris da­ly­kus mo­ky­ti ge­ban­čių mo­ky­to­jų.

Sun­kus bu­vo šis ke­lias. Pa­si­ro­dė, kad di­de­lė mū­sų žmo­nių da­lis ne­su­pra­to šio žings­nio reikš­min­gu­mo, bet pa­lai­kant rek­to­riui ir se­na­tui mo­ky­to­jų ren­gi­mo per­tvar­ka bu­vo pa­tvir­tin­ta. Stu­di­jų pro­gra­mos bu­vo per­tvar­ky­tos taip, kad I kur­se vi­sa­me uni­ver­si­te­te bu­vo dės­to­mi tik ben­drie­ji ir įva­di­niai spe­cia­ly­bių kur­sai, kad stu­den­tai lan­ky­da­mie­si ki­tuo­se fa­kul­te­tuo­se pa­si­rink­tų jiems ar­ti­mą an­trą spe­cia­ly­bę.

Tuos ket­ve­rius me­tus, kai rek­to­riu­mi bu­vo L. S. Raz­ma, uni­ver­si­te­tas ūžė vi­sa to žo­džio pras­me vi­suo­se ba­ruo­se: ar bū­tų po­li­ti­nis gy­ve­ni­mas, ar bū­tų stu­di­jų gy­ve­ni­mas, ar bū­tų mo­ks­li­nis gy­ve­ni­mas – vi­sur. Ypač po­li­ti­nia­me. L. S. Raz­mos lai­ky­se­na ne­daug kam pa­ti­ko. Bu­vo daug prie­ši­nin­kų ir mums rei­kė­jo at­lai­ky­ti iš tik­rų­jų di­džiu­lį spau­di­mą, ne­pra­ėjo nė vie­nas se­na­to po­sė­dis be įvai­riau­sių prie­kaiš­tų.

Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad nuo­lat bū­da­mas gre­ta jo daug ko iš jo iš­mo­kau. Ypač to­le­ran­ci­jos. Rek­to­riui už­tek­da­vo tak­to, sa­vit­var­dos ir ki­to su­pra­ti­mo, kad nie­ka­da ne­pa­kel­tų bal­so, kad nie­ka­da net sa­vo kū­no kal­ba ne­pa­ro­dy­tų žmo­gui ne­pa­gar­bos. Re­ta sa­vy­bė. Ki­ta ver­tus, da­bar, pra­ėjus tiek daug lai­ko, ne­ga­liu ne­pa­mi­nė­ti rek­to­riaus įžval­gu­mo. Bū­da­mas eko­no­mis­tas, rek­to­rius, re­gis, ne­tu­rė­tų bū­ti taip iš­ma­nąs pe­da­go­gi­kos rei­ka­lų, bet ne – jis iš­ma­nė, ir iš­ma­nė pui­kiai.

Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad pas­ku­ti­nie­ji – 1993 me­tai bu­vo la­bai sun­kūs mū­sų ben­dro dar­bo me­tai, nes, kaip jau mi­nė­jo sig­na­ta­rė I. An­dru­kai­tie­nė, rek­to­rius su­ma­nė su­jung­ti Vil­niaus pe­da­go­gi­nį uni­ver­si­te­tą su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu. Pra­si­dė­jo de­ry­bos, bet tos de­ry­bos bu­vo ap­len­ku­sios se­na­tą. Ki­lo bai­sus triukš­mas ir, kaip mi­nė­ta, rek­to­rius tu­rė­jo at­si­sta­ty­din­ti. Bet žvel­g­da­mas į da­bar­ti­nę per­spek­ty­vą ir tai, kas da­bar įvy­ko, aš su šird­gė­la ne­ga­liu ne­pa­saky­ti: jei­gu bū­tų ma­to­ma ta tei­sin­ga, vi­sa­me pa­sau­ly­je eg­zis­tuo­jan­ti mo­ky­to­jų ren­gi­mo sis­te­ma, ji bū­tų įtvir­tin­ta, aš ma­nau, ne­bū­tų rei­kė­ję ieš­ko­ti kla­si­ki­nio uni­ver­si­te­to vi­zi­jos, o vys­ty­ti spe­cia­li­zuo­to, pe­da­go­gus ren­gian­čio ins­ti­tu­to jė­gas.

Tai toks, ben­drais bruo­žais ta­riant, at­mi­ni­mas ly­di ma­ne, kai aš pri­si­me­nu švie­sų rek­to­riaus vei­dą su lū­po­se su­stin­gu­sia leng­va šyp­se­nė­le. Ačiū jums. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju ger­bia­mam E. Jo­vai­šai. Kvie­čiu Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą A. Ši­mė­ną pri­si­min­ti Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rą J. Bei­nor­tą.

 

Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Al­ber­to Ši­mė­no kal­ba

 

A. ŠIMĖNAS. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ko­le­gos sig­na­ta­rai, Sei­mo na­riai, J. Bei­nor­to ar­ti­mie­ji. Mi­ni­me Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro J. Bei­nor­to 80-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes. Sig­na­ta­ras J. Bei­nor­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Aukš­čiau­siojo­je Ta­ry­bo­je, o pas­kui dar dvie­jo­se Sei­mo ka­den­ci­jo­se, iš vi­so net de­šimt me­tų dir­bo so­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo tei­sės sri­ty­je. 1990 m. ko­vo 20 d. jis bu­vo pa­tvir­tin­tas Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­si­jos na­riu. Nuo 1996 me­tų iki 2000 me­tų jam bu­vo pa­ti­kė­tos So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo, o po to ir šio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­rei­gos.

Su J. Bei­nor­tu su­si­pa­ži­no­me 1990 me­tais po Ko­vo 11-osios, Svei­ka­tos ap­sau­gos ir so­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­si­jo­je ren­giant tei­sės ak­tus, di­džiu­lį pa­ke­tą, rei­ka­lin­gus esa­mos so­vie­ti­nės dar­bo bei so­cia­li­nės sis­te­mos per­tvar­kai. Ben­dra­me dar­be at­si­ra­du­sį tar­pu­sa­vio pa­si­ti­kė­ji­mą ro­do tai, kad po ku­rio lai­ko jis į ma­ne kreip­da­vo­si jau ne var­du, o tik jam vie­nam bū­din­gu krei­pi­niu: „Klau­syk, bro­lau.“

Sig­na­ta­ras J. Bei­nor­tas bu­vo la­bai pa­pras­ta, ta­čiau kar­tu ir iš­ki­li, nuo­lat sa­vo kraš­to rū­pes­čiais gy­ve­nan­ti as­me­ny­bė. J. Bei­nor­tas ge­rai su­vo­kė iš­šū­kius, ku­riuos kė­lė Lie­tu­vos po­li­tinės bei eko­no­mi­nės sis­te­mos per­tvar­ka ke­ly­je į ne­pri­klau­so­my­bę. Jis tei­kė kon­struk­ty­vius siū­ly­mus iš­šū­kiams įveik­ti. Pa­vyz­džiui, J. Bei­nor­tas tvir­tai lai­kė­si nuo­sta­tos, kad per­ėji­mo iš so­vie­ti­nės ūkio sis­te­mos į rin­kos eko­no­mi­ką pri­ori­te­ti­nis vals­ty­bės už­da­vi­nys yra už­tik­rin­ti mi­ni­ma­liai bū­ti­nas pa­ja­mas bei so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas la­biau­siai so­cia­liai pa­žei­džia­miems gy­ven­to­jams, šei­moms.

Štai iš­trau­ka iš 1990 m. spa­lio 23 d. Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos po­sė­džio ste­nog­ra­mos, svars­tant Kai­nų li­be­ra­li­za­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą. J. Bei­nor­tas kal­bė­jo taip: „Iš es­mės pri­tar­da­mas šiam siū­lo­mam pro­jek­tui, aš vis tik šian­dien už jį bal­suo­ti ne­ga­lė­siu, nes ma­nau, kad mes tu­rė­tu­me ly­gia­gre­čiai pa­gal­vo­ti apie tuos dar­bi­nin­kus, ku­riuos iš­tiks šo­ko si­tu­a­ci­ja, kai to­je pa­čio­je vals­ty­bi­nė­je par­duo­tu­vė­je stai­ga kai­nos bus pa­šo­ku­sios, o jų at­ly­gi­ni­mai li­kę pir­mykš­tės būk­lės. Mes tu­ri­me gal­vo­ti apie mū­sų ei­li­nių žmo­nių ap­rū­pi­ni­mą bent mi­ni­ma­lio­mis bui­ti­nė­mis pre­kė­mis, kol bus ga­ran­tuo­tas vals­ty­bi­nė­mis kai­no­mis, kol nė­ra me­cha­niz­mo dėl jų at­ly­gi­ni­mo kom­pen­sa­vi­mo.“

J. Bei­nor­to, kaip ir ki­tų to­kią pat nuo­mo­nę tu­rin­čių Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos de­pu­ta­tų, nuo­gąs­ta­vi­mai, de­ja, pa­si­tvir­ti­no. Kai­nų li­be­ra­li­za­vi­mas mais­to pro­duk­tams, to­kiam žings­niui tin­ka­mai ne­pa­si­ren­gus, da­vė pra­džią dra­ma­tiš­kiems Sau­sio įvy­kiams.

J. Bei­nor­to vi­di­nes prin­ci­pi­nes nuo­sta­tas lė­mė dar nuo vai­kys­tės šei­mo­je Ju­liui įskie­py­tos krikš­čio­niš­kos ver­ty­bės, jų jis lai­kė­si vi­są gy­ve­ni­mą, ta­ry­bi­niais me­tais da­ly­vau­da­mas žy­gei­vių ju­dė­ji­me ir puo­se­lė­da­mas lie­tu­vy­bę, ben­drau­da­mas su dva­si­nin­ki­ja, vė­liau pa­si­nė­ręs į Są­jū­džio bei at­si­kū­ru­sios Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos veik­lą. J. Bei­nor­to krikš­čio­niš­kos nuo­sta­tas ypač vai­sin­gai at­si­sklei­dė jam vyk­dant de­pu­ta­to pa­rei­gas Aukš­čiau­sio­joje Ta­ry­bo­je, o po to Sei­me.

Epi­zo­das. Kai 1973 me­tais pra­dė­jo dar­bą „Ek­ra­no“ ga­myk­los ant­ra­sis stik­lo ce­chas, juo, pra­de­dant sta­ty­bo­mis ir bai­giant ko­lek­ty­vo su­bū­ri­mu, rū­pi­no­si J. Bei­nor­tas, jam ati­te­ko šio ce­cho vir­ši­nin­ko pa­rei­gos. To­kio ly­gio va­do­vu ga­lė­jo bū­ti tik Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­rys, to­dėl jam ga­myk­los va­do­vy­bė pa­siū­lė rink­tis: ar­ba sto­ti į par­ti­ją, ar­ba ne­tek­ti ce­cho vir­ši­nin­ko pa­rei­gų. Ju­lius pa­reiš­kė, kad, ži­no­ma, sto­si­ąs į par­ti­ją. „Ge­rai, o ka­da?“ – klau­sia. „Tai ne da­bar“, – at­sa­ko jis. „O ka­da, jei­gu ne da­bar?“ – nu­stem­ba ide­o­lo­gas. „Kad da­bar nė­ra tos par­ti­jos“, – at­sa­ko Ju­lius. „Ko­kios par­ti­jos nė­ra?“ – ne­su­pran­ta ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas. „Ogi Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos“, – at­sa­ko Ju­lius. Po­kal­bis tuo ir bai­gė­si. J. Bei­nor­tas iš ce­cho vir­ši­nin­ko pa­rei­gų bu­vo per­kel­tas į že­mes­nes, ta­čiau li­ko iš­ti­ki­mas sa­vo prin­ci­pams ir į Ko­mu­nis­tų par­ti­ją taip ir ne­įsto­jo. Fe­li­ci­jos Bort­ke­vi­čie­nės kal­bos pre­mi­jos 2011 me­tų lau­re­a­tė A. Sa­la­dū­nai­tė at­si­mi­ni­muo­se apie sig­na­ta­rą J. Bei­nor­tą ra­šė: „Tu­rė­da­mas ašt­rų pro­tą, pui­kų iš­si­la­vi­ni­mą, su­kau­pęs dar­bo pa­tir­ties, Ju­lius so­viet­me­čiu ga­lė­jo gy­ven­ti ge­rai, ei­ti aukš­tas pa­rei­gas su ge­ru at­ly­gi­ni­mu, su­si­tvar­ky­ti ge­ro­vę, bet jis gy­ve­no vi­siš­kai ki­taip, ėjo prieš vi­sus vė­jus. Ide­a­lis­to li­ki­mas, po dar­bo Sei­me jis ta­po ne­la­bai rei­ka­lin­gas. Ki­ti, dar bū­da­mi Sei­me, jau dai­rė­si, kaip su­si­kur­ti at­ei­tį, o Ju­lius taip ne­ga­lė­jo. Taip, ne­ga­lė­jo, jis ne­si­rū­pi­no sa­vo sau­giu ry­to­ju­mi.“

To­liau A. Sa­la­dū­nai­tė ra­šė: „J. Bei­nor­tas bu­vo žmo­gus, ku­ris ne tik puo­se­lė­jo tuo me­tu lie­tu­vy­bę, or­ga­ni­za­vo įvai­rius kul­tū­ri­nius ren­gi­nius is­to­ri­niams įvy­kiams at­min­ti, sten­gė­si pa­trauk­ti nau­jus žmo­nes pa­žin­ti sa­vo kraš­tą ir raš­tą. Jis ne­pa­pra­tai su­pran­ta­mai mo­kė­jo per­teik­ti lie­tu­viš­ką dva­sią jau­ni­mui. Tai bu­vo vie­nas iš tų žmo­nių, dėl ku­rių skru­pu­lin­go ir sis­te­min­go dar­bo bu­vo iš­sau­go­tas mū­sų kraš­tas, jo is­to­ri­ja, iš­au­gin­ta gra­žaus jau­ni­mo kar­ta, ku­ri ži­no­jo, kur tė­vy­nės iš­ta­kos.“

Ir pa­bai­gai J. Bei­nor­tas apie Ko­vo 11-ąją. Kai sig­na­ta­rą J. Bei­nor­tą 2004 me­tais kal­bi­nęs žur­na­lis­tas B. Ru­pei­ka už­da­vė klau­si­mą, ar bal­suo­da­mas jis ta­da su­pra­to, ką da­ro, kuo ri­zi­kuo­ja? Ju­lius at­sa­kė at­vi­rai: „Dėl vis­ko tu­riu pa­sa­ky­ti, kad aš ri­zi­ką pil­nai su­pra­tau tik po Sau­sio 13-osios, o ypač lie­pos 31 die­ną. Ta­da, kai su­šau­dė mū­sų Me­di­nin­kų vy­rus. O šiaip Ko­vo 11-ąją bu­vo la­bai aiš­ku, aš ži­no­jau, kad šiuo me­tu pri­va­lau pa­da­ry­ti taip, nes ne­ga­li bū­ti, kad jei­gu mes to ne­pa­da­ry­si­me da­bar, po ke­le­rių me­tų to ga­li ne­be­iš­ei­ti, o čia yra kar­tos klau­si­mas. Aš – po­ka­rio vai­kas, aš ne­ėmiau šau­tu­vo, aš ne­mė­čiau gra­na­tų, aš ne­sė­dė­jau bun­ke­ry­je. Da­bar at­ėjo ma­no ei­lė in­te­lek­tu­a­liu, pro­tin­gu veiks­mu pa­sa­ky­ti taip. Taip, aš no­riu mū­sų ša­lies vals­ty­bin­gu­mo, aš no­riu jos ne­pri­klau­so­my­bės, aš no­riu lie­tu­vių tau­tos iš­li­ki­mo ir tęs­ti­nu­mo.“ Ačiū už dė­me­sį. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju Sig­na­ta­rui A. Ši­mė­nui. Ir į tri­bū­ną kvie­čiu ko­le­gą, Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ją P. Sau­dar­gą.

 

Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jo Pau­liaus Sau­dar­go kal­ba

 

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi sig­na­ta­rų ar­ti­mie­ji, ger­bia­mie­ji ko­le­gos. Jei­gu man rei­kė­tų iš­skir­ti tik pa­čias svar­biau­sias J. Bei­nor­to gy­ve­ni­mo li­ni­jas, be Są­jū­džio veik­los ir, ži­no­ma, pa­ra­šo ant Ko­vo 11-osios Ak­to, pra­dė­čiau nuo žy­gei­vys­tės.

1963–1990 me­tais J. Bei­nor­tas bu­vo Lie­tu­vos žy­gei­vių ju­dė­ji­mo da­ly­vis, o ir or­ga­ni­za­to­rius ne vie­nos tu­ris­ti­nės kraš­to­ty­ri­nės ak­ci­jos – Ra­sos šven­čių. Ju­lius tarp žy­gei­vių pla­ti­no „Lie­tu­vos Ka­ta­li­kų Baž­ny­čios kro­ni­ką“, „Rū­pin­to­jė­lį“, ki­tą ne­le­ga­lią li­te­ra­tū­rą. Kaip vi­si pui­kiai su­pran­ta­me, tai bu­vo ne tik svar­bu, bet ir la­bai drą­su tuo laik­me­čiu. Su ben­dra­žy­giais tvar­kė 1863 me­tų su­ki­li­mo da­ly­vių, knyg­ne­šių, Lie­tu­vos par­ti­za­nų ka­pus. Vie­nas ryš­kiau­sių žy­gių, prie ku­rio ini­ci­ja­vi­mo ir or­ga­ni­za­vi­mo pri­si­dė­jo ir J. Bei­nor­tas, bu­vo žy­gis S. Dau­kan­to ta­ku.

Kar­to­jan­tie­ji S. Dau­kan­to žy­gį į Vil­nių pės­čio­mis ėjo ne tik jo že­mės ke­liu. Ėjo min­ties, idė­jos ke­liu – idė­jos apie lais­vą tau­tą, apie kal­bą, apie tą et­no­kul­tū­ri­nį gai­va­lą, vis dar glū­din­tį mū­sų že­mė­je, dar ne­spė­tą oku­pan­to iš­rau­ti, iš­trin­ti, už­mar­šin­ti. Žy­gei­vys­tė, sa­vo kraš­to ty­ri­nė­ji­mas bu­vo lyg dar vie­na at­vi­ra po­grin­di­nės re­zis­ten­ci­jos for­ma, ba­lan­suo­jan­ti ant so­vie­ti­nio pa­sau­lio le­ga­lu­mo ri­bos ir flir­tuo­jan­ti su gel­mė­se sly­pin­čiu mil­ži­niš­ku tau­tos re­vo­liu­ci­niu po­ten­cia­lu. Puo­se­lė­ti tai, kas tik­ra, tai, kas gy­va, tik gal pri­snū­dę, tirp­dy­ti es­mės le­dus, ku­rie an­ks­čiau ar vė­liau iš­virs į są­jū­di­nį lais­vės po­tvy­nį, griau­nan­tį im­pe­ri­jos sta­bus ir re­te­žius.

Na­tū­ra­lu, kad ir pa­ne­vė­žie­tis J. Bei­nor­tas 1988 me­tais tam­pa vie­nu iš Są­jū­džio Pa­ne­vė­žio gru­pės stei­gė­ju, vė­liau – Są­jū­džio mies­to ta­ry­bos na­riu. Vė­liau iš­ren­ka­mas ir į pir­mą­jį Są­jū­džio Sei­mą, tam­pa Są­jū­džio Stei­gia­mo­jo su­va­žia­vi­mo de­le­ga­tu. Ir, ži­no­ma, jau kaip Są­jū­džio kan­di­da­tas 1990 me­tais Pa­ne­vė­žio 52-oje apy­gar­do­je už­tik­rin­tai iš­ren­ka­mas į Aukš­čiau­si­ą­ją Ta­ry­bą.

Te­ko gar­bė pa­žin­ti J. Bei­nor­tą jau kaip ne­pri­klau­so­mos vals­ty­bės krikš­čio­nį de­mok­ra­tą. Tai vie­nin­te­lė jo gy­ve­ni­mo par­ti­nė pri­klau­so­my­bė ir ta­pa­ty­bė. Tą epi­zo­dą jau gra­žiai ap­ta­rė ger­bia­mas sig­na­ta­ras A. Ši­mė­nas, aš ne­kar­to­siu. Kaip jis pats sa­kė, pa­gal pa­žiū­ras vi­suo­met ir bu­vęs krikš­čio­niu de­mok­ra­tu.

Nuo 1993 me­tų J. Bei­nor­tas tam­pa Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos ta­ry­bos, vė­liau – ir val­dy­bos na­riu. Ke­le­tą ka­den­ci­jų bu­vo ren­ka­mas į Sei­mą, kur dir­bo Svei­ka­tos bei So­cia­li­nių rei­ka­lų ko­mi­te­tuo­se. Krikš­čio­nių de­mok­ra­tų gre­to­se daug dir­bo reng­da­mas do­ku­men­tas, kur­da­mas tu­ri­nio da­ly­kus. Nuo žy­gei­vys­tės lai­kų su­kaup­tas es­mės iš­ma­ny­mas ta­po ver­sme lais­vos vals­ty­bės kū­ry­bo­je. Juk dau­ge­lį vals­ty­bės są­ran­gos da­ly­kų rei­kė­jo jei ne per­sta­ty­ti nuo gal­vos ant ko­jų, tai iš­vis nuo nu­lio su­kur­ti. Ir čia ger­bia­mas J. Bei­nor­tas ne­gai­lė­da­mas jė­gų dir­bo ir kū­rė.

Pri­si­me­nu, kad ger­bia­mas Ju­lius vi­sa­da spin­du­lia­vo vi­di­nę in­te­li­gen­ci­ją, rim­tį bei iš­min­tį. Gre­ta bū­nan­tie­ji jaus­da­vo na­tū­ra­lią pa­gar­bą, tar­si šis žmo­gus bū­tų kaž­koks ki­toks nei iš ei­li­nio mo­lio drėb­tas, o lyg iš ko­kio gra­ni­to ar mar­mu­ro – rim­tas, tvir­tas, ta­čiau švie­sus, tik­ras lie­tu­vis in­te­li­gen­tas. Am­ži­na pa­gar­ba švie­siam sig­na­ta­ro at­mi­ni­mui. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju P. Sau­dar­gui. Kvie­čiu Sig­na­ta­rų klu­bo pre­zi­den­tę B. Va­lio­ny­tę ir Sig­na­ta­rų klu­bo kanc­le­rę I. An­dru­kai­tie­nę.

B. VALIONYTĖ. Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rai, Sau­liaus Raz­mos sū­nau Ai­ni. Šian­dien mi­ni­me sig­na­ta­ro L. S. Raz­mos 85-ųjų gi­mi­mo me­ti­nių su­kak­tį. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad kiek­vie­nam iš mū­sų gy­ve­ni­me, kai su­si­tin­ki žmo­gų le­mia­mais at­ve­jais, iš­lie­ka, ži­no­te, to­kia tra­fa­re­ti­nė at­min­tis, iko­na. Tai štai ma­no at­min­ty­je L. S. Raz­ma yra eru­di­ci­jos ir ele­gan­ci­jos iko­na vi­so­mis pras­mė­mis – tiek vi­di­nė­mis, tiek iš­ori­nė­mis. Jo žmo­na bu­vo Ope­ros ir ba­le­to te­at­ro pri­ma­do­na L. Aleš­ke­vi­čiū­tė, tai bu­vo ta po­ra, ku­rią ma­tant no­rė­jo­si pa­si­temp­ti. Šian­dien su mu­mis yra sū­nus Ai­nis. Ai­ni, mes, Sig­na­ta­rų klu­bas, lin­ki­me pa­čiam gar­sin­ti tė­vo at­mi­ni­mą, per­duo­ti sa­vo at­ža­loms, kad vi­sa Raz­mų gi­mi­nė, ku­ri yra la­bai gar­bin­ga ir iš­ki­li, vi­sa­da pri­si­min­tų, o kas gi bu­vo ne tik tė­vas, bet ir se­ne­lis. (Plo­ji­mai)

A. Raz­mai do­va­no­ja­me R. Mi­ča­jie­nės „Lais­vės vė­ją“, ypač Sau­liui tai bū­tų prie šir­dies. (Plo­ji­mai)

J. Bei­nor­tas su Vi­da už­au­gi­no po­rą duk­rų, vie­na yra kar­tu su mu­mis. J. Bei­nor­tas bu­vo la­bai šil­tas žmo­gus, tik­ras lie­tu­vis, tik­ras toks, ži­no­te, pa­ti­ki­mas iš kai­mo lie­tu­vis. Ko­dėl sa­kau žo­džius „iš kai­mo“, nors jis ne­bu­vo kai­mie­tis? Jis bu­vo be ga­lo pa­pras­tas, bet eru­di­tas. Ju­lius bu­vo tas žmo­gus, ku­rio kai ko nors pa­klau­si, jis nie­ka­da ne­pa­sa­kys: ži­nai, ne­ži­nau, sa­kys – su­ži­no­siu. Jis be ga­lo my­lė­jo Lie­tu­vos is­to­ri­ją, jis Lietuvą bu­vo vi­są pės­čio­mis iš­vaikš­čio­jęs ir jis istoriją per­da­vė sa­vo vai­kams. Tai­gi, mie­la Auš­ra, no­ri­me jums taip pat tė­ve­lio at­mi­ni­mui per­duo­ti „Lais­vės vė­jo“. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju B. Va­lio­ny­tei, sig­na­ta­rų L. S. Raz­mos ir J. Bei­nor­to ar­ti­mie­siems, Lie­tu­vos Ne­pri­klau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­rams, ku­rie šian­dien ste­bė­jo po­sė­dį iš bal­ko­no, vi­siems da­ly­va­vu­siems šia­me mi­nė­ji­me ir skel­biu mi­nė­ji­mą baig­tą.

Ger­bia­mi ko­le­gos, dar tu­riu po­rą ma­lo­nių pa­reiš­ki­mų. No­rė­čiau Sei­mo ir sa­vo var­du pa­svei­kin­ti ger­bia­mą A. Ažu­ba­lį pra­ėju­sio la­bai gra­žaus ju­bi­lie­jaus pro­ga. Pra­šom. (Plo­ji­mai) Ger­bia­mi ko­le­gos, šian­dien taip pat gra­žų ju­bi­lie­jų mi­ni J. Raz­ma. Svei­ki­na­me! (Plo­ji­mai) Ir taip pat gra­žų gim­ta­die­nį, nors ir ne ju­bi­lie­ji­nį, mi­ni E. Gent­vi­las, gė­lės jam jau įteik­tos, bet svei­ki­na­me. (Plo­ji­mai) Dė­ko­ju.

 

10.45 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2023 m. ko­vo 14 d. (ant­ra­die­nio) po­sė­džių darbotvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, per­ei­na­me prie dar­bo­tvarkės. Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – dar­bo­tvar­kės tvir­ti­ni­mas. Dėl dar­bo­tvarkės – G. Sur­plys.

G. SURPLYS (LVŽSF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Aš tu­riu pa­siū­ly­mą dėl 1-5 klau­si­mo, dėl re­zo­liu­ci­jos, su­si­ju­sios su „Wag­ner“ gru­puo­te. Iš tik­rų­jų klau­si­mų dėl to, kaip tą gru­puo­tę trak­tuo­ti, tur­būt ne­ky­la, ta­čiau tu­ri­me ne­ra­šy­tą tai­syk­lę, kad re­zo­liu­ci­jos, su­si­ju­sios su už­sie­nio po­li­ti­ka, yra ap­svars­to­mos Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­te. Tai pa­pras­tai pa­si­tar­nau­ja tam, kad ga­lė­tu­me dar pa­pil­dy­ti re­zo­liu­ci­jas, ap­tar­ti. Aš siū­ly­čiau tos pa­čios tai­syk­lės lai­ky­tis ir šiuo klau­si­mu: pir­ma ap­svars­ty­ti re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą ko­mi­te­te, o pas­kui Sei­mo po­sė­dy­je. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ž. Pa­vi­lio­nis, Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Pra­šau.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš tik­rai pri­ta­riu Gied­riaus pa­sta­bai, bet ka­dan­gi da­bar iš tik­rų­jų yra ypa­tin­ga sku­ba, mes ban­do­me kiek įma­no­ma dau­giau to­kių na­cio­na­li­nių par­la­men­tų su­rink­ti obal­siu, kai jau re­mia ši­tą rei­ka­lą, kad mes Eu­ro­pos Są­jun­gos lyg­me­niu įtrauk­tu­me tą „Wag­ne­rį“. Tie­siog ži­nant, kad vyks­ta ka­ras ir sku­ba yra di­de­lė, ko­le­gos, siū­ly­čiau pri­tar­ti ir to­kiu bū­du.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar yra pa­siū­ly­mų dėl dar­bo­tvarkės? Dau­giau ne­ma­tau. Ar ga­li­me pri­tar­ti šios die­nos dar­bo­tvarkei ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) No­ri­te bal­suo­ti? Pra­šau. Bal­suo­ja­me dėl dar­bo­tvarkės.

Už­si­re­gist­ra­vo 115, bal­sa­vo 115: už – 101, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 14. Dar­bo­tvarkei pritar­ta.

 

10.47 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2492(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2492(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Kvie­čiu į tri­bū­ną ko­mi­te­tų pra­ne­šė­jus. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas S. Šed­ba­ras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pro­jek­to es­mė – nuo 2023 m. ko­vo 17 d. 00 val. 00 min. įve­da­ma ne­pa­pras­to­ji pa­dė­tis pa­sie­ny­je. Kaip pa­grin­di­nis Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas šį pro­jek­tą svars­tė 2023 m. ko­vo 10 d. ir pri­ta­rė ko­mi­te­to pa­to­bu­lin­tam Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai bu­vo to­kie: už – 4, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 3.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką L. Kas­čiū­ną pri­sta­ty­ti ko­mi­te­to iš­va­dą dėl pro­jek­to.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas ap­svars­tė ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties pra­tę­si­mo klau­si­mą. Kal­bė­jo­me ir apie tai, kad jei­gu kuo grei­čiau su­tvar­ky­si­me vi­sus tei­si­nius da­ly­kus, ga­lė­si­me jau ją ir at­šauk­ti. Bu­vo ge­ra dis­ku­si­ja. Už – 6, prieš – 0, su­si­lai­kė 1. Pri­tar­ta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ko­mi­te­tų nuo­mo­nės pri­sta­ty­tos. Dis­ku­tuo­ti šiuo klau­si­mu už­si­ra­šiu­sių nė­ra.

Per­ei­na­me prie mo­ty­vų. (Šur­mu­lys sa­lė­je) Prieš kal­ba R. Že­mai­tai­tis, ta­čiau R. Že­mai­tai­čio sa­lė­je nė­ra. Tai­gi bal­suo­si­me dėl šio pro­jek­to po svars­ty­mo nu­ma­ty­tu lai­ku. Bal­sa­vi­mo lai­kas šian­die­ną pra­si­de­da nuo 11 val. 5 min. Tai­gi jau ne­tru­kus.

 

10.49 val.

Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 52 straips­nio ir 1 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2319(2) (svars­ty­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 52 straips­nio ir 1 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2319(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Tri­bū­no­je L. Kas­čiū­nas.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Tai yra pro­jek­tai, su­si­ję su mū­sų ke­tu­rių žvaigž­du­čių rei­ka­lais. Ki­taip ta­riant, da­bar tu­rė­si­me ga­li­my­bę, jei­gu pri­im­si­me ši­tą įsta­ty­mą, kad ka­riuo­me­nės va­das ga­lė­tų gau­ti ke­tu­rias ge­ne­ro­lo žvaigž­du­tes. Tai su­si­ję, pir­miau­sia, su so­li­des­niu, di­des­nį svo­rį tu­rin­čiu at­sto­va­vi­mu NATO struk­tū­ro­se. Daug ma­žes­nės ša­lys ir jų ka­riuo­me­nių va­dai jau tu­ri ke­tu­rias žvaigž­du­tes, Lie­tu­vo­je tai dar nė­ra pa­da­ry­ta. Be to, ka­dan­gi jau svars­to­me ju­dė­ti link di­vi­zi­jos lyg­mens ka­riuo­me­nės for­ma­vi­mo, va­di­na­si, dar stip­res­nio lyg­mens, aukš­tes­nio lyg­mens siek­si­me, na­tū­ra­lu, tai ir­gi ati­tin­ka pa­čią dva­sią. Ju­da­me į prie­kį su ka­ri­niu po­ten­cia­lu, tu­ri­me ju­dė­ti į prie­kį ir su mū­sų ka­riš­kių laips­niais. Ko­mi­te­tas svars­tė, čia ir ko­mi­te­to ini­cia­ty­va at­ėjo, to­dėl tur­būt ne­nuos­ta­bu, kad pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu ir vie­nam, ir ki­tam, ly­di­ma­jam, pro­jek­tui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Į tri­bū­ną dis­ku­tuo­ti kvie­čiu A. Po­cių.

A. POCIUS (TS-LKDF). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi te­ko su ke­le­tu ko­le­gų dis­ku­tuo­ti ir kai ku­riems ki­lo abe­jo­nių, kam čia rei­ka­lin­ga ket­vir­to­ji žvaigž­dė, koks čia skir­tu­mas, ar trys, ar ke­tu­rios, tai­gi, aš no­riu kaip prak­ti­kas pa­teik­ti ke­le­tą pa­vyz­džių. Lie­tu­va yra NATO na­rė. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­das at­sto­vau­ja Lie­tu­vai NATO Ka­ri­nia­me ko­mi­te­te. Di­džio­sios da­lies NATO ša­lių ka­riuo­me­nių va­dai tu­ri ke­tu­rias žvaigž­du­tes, na, o ad­mi­ro­lai ant sa­vo ran­ko­vių tu­ri ati­tin­ka­mą kie­kį juos­te­lių. At­sto­vau­jant Lie­tu­vai, su­si­ė­jus į tam tik­rus po­sė­džius, na, vis dėl­to yra ta hie­rar­chi­ja, kur ke­tu­rios žvaigž­dės ati­tin­ka ir kva­li­fi­ka­ci­ją, ir bū­tent pa­rei­gas. Čia vie­naip žiū­rint, at­ro­do, nie­ko to­kio, bet NATO Ka­ri­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko ka­den­ci­ja yra ket­ve­ri me­tai ir kiek­vie­nos NATO ša­lies ka­riuo­me­nės va­das bū­na ren­ka­mas NATO Ka­ri­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku. Šiuo me­tu NATO Ka­ri­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ku yra bu­vęs Ny­der­lan­dų ka­riuo­me­nės va­das ad­mi­ro­las R. Bau­e­ris. Ne­se­niai taip pat ka­riuo­me­nės va­du bu­vo Če­ki­jos ka­riuo­me­nės va­das P. Pa­ve­las, ku­ris vi­sai ne­se­niai ta­po Če­ki­jos pre­zi­den­tu… At­ei­ty­je ga­li bū­ti, kad Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­dui taip pat bus pa­siū­ly­ta už­im­ti NATO Ka­ri­nio ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pos­tą, ir to­kiu at­ve­ju tik­rai bū­tų ne­ko­rek­tiš­ka ir ne­su­pras­ta, jei­gu Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­das at­vyk­tų su tri­mis žvaigž­dė­mis, kai pats aukš­čiau­sias ka­ri­nis laips­nis yra ge­ne­ro­lo – bū­tent ke­tu­rios žvaigž­dės. Čia vie­na pu­sė.

Ir dar vie­nas da­ly­kas. Yra NATO ka­ri­niai šta­bai, yra ope­ra­ci­nis šta­bas, kaip ži­no­te, SHAPE’as, jam taip pat va­do­vau­ja ke­tu­rių žvaigž­džių ge­ne­ro­las. Ki­ti ge­ne­ro­lai, pa­va­duo­to­jai taip pat bū­na ke­tu­rių žvaigž­džių tiek re­gio­ni­nė­se va­da­vie­tė­se, tiek NATO trans­for­ma­ci­jos va­da­vie­tė­je Ame­ri­ko­je ir at­sto­vau­ja vals­ty­bėms, vals­ty­bių ka­ri­nin­kams. Į vi­sas po­zi­ci­jas yra ski­ria­mi ka­riai su ati­tin­ka­mais ka­ri­niais laips­niais. Ki­tais me­tais jau bus 20 me­tų kaip Lie­tu­va NATO na­rė. Aš ma­nau, kad Lie­tu­vos ka­ri­nin­kai yra pa­kan­ka­mai už­au­gę, įgi­ję pa­tir­ties, įgi­ję pa­čius aukš­čiau­sius ka­ro moks­lus, bai­gę stu­di­jas bū­tent pres­ti­ži­nė­se NATO ša­lių aka­de­mi­jo­se, uni­ver­si­te­tuo­se, ko­le­džuo­se, to­dėl aš ma­nau, kad rei­kė­tų pa­lai­ky­ti šį L. Kas­čiū­no siū­ly­mą. Aš ma­nau, kad to­kiu bū­du Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­das daug ge­riau jau­sis at­sto­vau­da­mas Lie­tu­vai įvai­riuo­se su­si­ti­ki­muo­se, tiek dvi­ša­liuo­se, tiek dau­gia­ša­liuo­se, ir at­sto­vaus Lie­tu­vai, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei su pres­ti­žu, su pa­si­di­džia­vi­mu. Ačiū, tai tiek.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau dis­ku­tuo­ti nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Dėl mo­ty­vų po svars­ty­mo taip pat nie­kas… At­si­pra­šau, už­si­ra­šė. J. Ja­ru­tis kal­bės už.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Pri­ta­riu pa­siū­ly­tai idė­jai ir pa­si­ra­šiau po ši­ta idė­ja. Iš tik­rų­jų žvaigž­du­tė yra ne tik žvaigž­du­tė, bet ir mū­sų ka­riuo­me­nės įver­ti­ni­mas. Mes, šiaip ar taip, jau dau­gy­bę me­tų esa­me NATO na­riai ir esa­me tur­būt tre­je­tu­ke pa­gal ski­ria­mas lė­šas gy­ny­bai. Ap­skri­tai ka­riuo­me­nė yra hie­rar­chi­nė struk­tū­ra, pa­rem­ta ne tik no­ru už­im­ti ko­kias nors pa­rei­gas, bet ir iš­gy­ve­ni­mo kai ku­riais da­ly­kais.

Tai­gi ši­tas pa­vė­luo­tas, sa­ky­čiau, pri­pa­ži­ni­mas, kad mū­sų ka­riuo­me­nės va­dai ir aukš­čiau­si pa­rei­gū­nai tu­rė­tų bū­ti ly­gia­ver­čiai su ki­tų NATO ša­lių va­do­vais, ma­nau, ver­tas dė­me­sio. Kvie­čiu pri­tar­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti, bal­sa­vi­mas dėl pro­jek­tų bus jau ne­tru­kus.

 

10.55 val.

Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 pakei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-1179 28 ir 29 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2320(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar ly­di­ma­sis 1-4.2 klau­si­mas – Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2320(2). Vėl kvie­čiu L. Kas­čiū­ną į tri­bū­ną, kad pri­sta­ty­tų Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to po­zi­ci­ją.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dis­ku­tuo­ti svars­ty­mo sta­di­jo­je už­si­ra­šiu­sių nė­ra. Už­si­ra­šiu­sių dėl mo­ty­vų taip pat nė­ra. Ap­si­sprę­si­me bal­suo­ti nu­ma­ty­tu lai­ku. Pri­me­nu, kad bal­sa­vi­mas jau ne­tru­kus nuo 11 val. 5 min.

 

10.56 val.

Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl pri­va­čios ka­ri­nės ben­dro­vės „Wag­ner“ pri­pa­ži­ni­mo teroristi­ne or­ga­ni­za­ci­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2485 (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl pri­va­čios ka­ri­nės ben­dro­vės „Wag­ner“ pri­pa­ži­ni­mo te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2485. Pra­ne­šė­jas – L. Ka­s­čiū­nas.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tas yra pa­teik­tas, jūs ge­rai ga­lė­jo­te su juo su­si­pa­žin­ti, ga­li­te ir da­bar. Ge­rai ži­no­te pro­ble­mą, ži­no­te, apie ką mes kal­ba­me. Aš tik pri­min­siu kai ku­riuos da­ly­kus, bet po to pa­sa­ky­siu kai ką, ma­no po­žiū­riu, ir­gi svar­baus, ko­dėl to­kia re­zo­liu­ci­ja yra rei­ka­lin­ga.

Ši­ta gru­pė „Wag­ner“, aiš­ku, kei­čia pa­va­di­ni­mus. Tur­būt dau­giau rei­kia kal­bė­ti apie tam tik­rą fe­no­me­ną, tai yra tos ne­va pri­va­čios ka­ri­nio sau­gu­mo kom­pa­ni­jos lei­džia daž­nai įvai­riems re­ži­mams pri­si­deng­ti, ban­dy­mą ban­dy­ti pri­si­deng­ti, ati­duo­ti pa­čius bjau­riau­sius dar­bus da­ry­ti fron­te. Tą mes ma­to­me ir liu­di­ja­me Uk­rai­no­je.

Mes ge­rai ži­no­me, kad ši­ta gru­pė, ši­ta kom­pa­ni­ja yra ar­ti­mo V. Pu­ti­nui ver­sli­nin­ko J. Pri­go­ži­no. Jam už ki­ši­mą­si į už­sie­nio vals­ty­bių de­mo­kra­tinius pro­ce­sus, pri­si­dė­ji­mą prie Krem­liaus im­pe­ria­lis­ti­nių am­bi­ci­jų įgy­ven­di­ni­mo tiek Eu­ro­pos Są­jun­ga, tiek Jung­ti­nės Ame­ri­kos Vals­ti­jos tai­ko sank­ci­jas. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ben­dro­vė „Wag­ner“ yra še­šė­li­nis Ru­si­jos ga­lios įran­kis, iš Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Vy­riau­sy­bės ji ne­mo­ka­mai gau­na ka­ri­nę tech­ni­ką, taip pat nau­do­ja­si Ru­si­jos ka­ri­ne in­fra­struk­tū­ra, ben­dro­vės ko­vo­to­jus ap­mo­ko Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ka­ri­nės žval­gy­bos tar­ny­ba GRU.

Pri­va­čios ka­ri­nės ben­dro­vės „Wag­ner“ sam­di­niai dar 2014 me­tais pa­dė­jo Ru­si­jos Fe­de­raci­jai oku­puo­ti ir anek­suo­ti Kry­mą. 2015 me­tais da­ly­va­vo ka­ri­niuo­se veiks­muo­se Ry­tų Uk­rai­no­je prie De­bal­ce­vės mies­to, kur pa­dė­jo pro­ru­siš­kiems se­pa­ra­tis­tams. Taip pat ben­dro­vės sam­di­niai įta­ria­mi vyk­dę žiau­rias eg­ze­ku­ci­jas Si­ri­jo­je, o pas­ta­rai­siais me­tais ben­dro­vė iš­plė­tė sa­vo veik­lą Cen­tri­nės Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je, su ku­rios Vy­riau­sy­be yra su­da­riu­si va­di­na­muo­sius sau­gu­mo su­si­ta­ri­mus dėl ka­ri­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo, ma­nais gau­da­ma pri­ei­gą prie gam­ti­nių iš­tek­lių ka­sy­bos pro­jek­tų, iš ku­rių gau­tos lė­šos nau­do­ja­mos nau­jiems gin­klams ir sam­di­niams įsi­gy­ti.

No­riu pa­sa­ky­ti ir tai, kad to­kios ne­va pri­va­čios ka­ri­nės sau­gu­mo kom­pa­ni­jos nė­ra nau­jas reiš­ki­nys pa­sau­ly­je. Va­ka­ruo­se jos yra to­kios, ku­rios vei­kia pa­gal įsta­ty­mus, at­lie­ka to­kias gal­būt dau­giau ant­ra­ei­les funk­ci­jas, o ben­dro­vė „Wag­ner“ yra še­šė­li­nis Ru­si­jos ga­lios įran­kis. Ru­si­jo­je vis pla­čiau ka­ri­niuo­se kon­flik­tuo­se (tą ma­to­me ir Uk­rai­no­je) nau­do­ja­mos bū­tent to­kios kom­pa­ni­jos. Jos la­biau­siai ati­tin­ka sam­di­nių sam­pra­tą ir, aiš­ku, kaip jau mi­nė­jau, yra ku­ruo­ja­mos Ru­si­jos žval­gy­bos tar­ny­bų.

Ką tik mū­sų Lie­tu­vos žval­gy­bos tar­ny­bų pa­teik­ta­me vie­ša­me grės­mių ver­ti­ni­me dėl to­kios pri­va­čios ka­ri­nės ir sau­gu­mo kom­pa­ni­jos, kal­bant apie Ru­si­jos pri­va­čias sau­gu­mo ir ka­ri­nes kom­pa­ni­jas, tei­gia­ma, kad jos ga­li bū­ti pa­jė­gios vyk­dy­ti prieš Lie­tu­vą ri­bo­to mas­to ope­ra­ci­jas, dau­giau­sia su­si­ju­sias su ne­ki­ne­ti­ne veik­la, to­kias kaip tai­ki­nių žval­gy­ba, in­for­ma­ci­jos apie svar­biau­sius vals­ty­bės ob­jek­tus rin­ki­mas. Ge­bė­ji­mas veik­ti prie­dan­go­je ir na­rių tu­ri­ma ko­vi­nė pa­tir­tis su­da­ro są­ly­gas di­ver­si­nių veiks­mų, sa­bo­ta­žo ope­ra­ci­joms, so­cia­li­niams ne­ra­mu­mams vi­suo­me­nė­je ska­tin­ti. To­dėl, pri­pa­ži­nę „Wag­ne­rį“ te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja, aiš­kiai kon­sta­tuo­tu­me, kad Ru­si­jos kva­zi­vals­ty­bi­nių struk­tū­rų ka­ri­nės, kad ir ri­bo­to mas­to, ope­ra­ci­jos bū­tų trak­tuo­ja­mos ly­giai taip pat, kaip ir Ru­si­jos ag­re­si­ja. Mums svar­bu ne­leis­ti Ru­si­jai nu­trin­ti ri­bos tarp ka­ro ir tai­kos, pri­mes­ti mums hib­ri­di­nių grės­mių dar­bo­tvarkę, kai ag­re­si­jos at­ve­ju Ru­si­ja ne­va ne­bū­tų at­sa­kin­ga už ta­ria­mai pri­va­čių ka­ri­nių sau­gu­mo kom­pa­ni­jų ope­ra­ci­jas. Taip mes pa­sa­ko­me šia re­zo­liu­ci­ja, kad Ru­si­ja bu­vo, yra ir bus at­sa­kin­ga.

Taip pat no­riu pa­brėž­ti, kad Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bė­se fik­suo­ja­mi at­ve­jai, kai Ru­si­jos ne­va pri­va­čios ka­ri­nės ir sau­gu­mo kom­pa­ni­jos įsi­trau­kia į ko­vi­nės sa­vi­gy­nos mo­ky­mų, pir­mo­sios pa­gal­bos kur­sų ir pa­na­šių pa­slau­gų tei­ki­mą. Šią veik­los sri­tį Ru­si­jos žval­gy­ba nau­do­ja kaip vie­ną iš plat­for­mų kan­di­da­tų pa­ieš­kai ir ver­ba­vi­mui. Nors to­kių at­ve­jų Lie­tu­vo­je ne­fik­suo­ta, ne­at­mes­ti­na, kad ir mū­sų ša­ly­je tiek Ru­si­jos žval­gy­bos tar­ny­bos, tiek ne­va pri­va­čios ka­ri­nės ir sau­gu­mo kom­pa­ni­jos ga­li ban­dy­ti veik­ti pa­na­šiais me­to­dais. To­dėl ne­at­sa­kin­gas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių įsi­trau­ki­mas į to­kių as­me­nų ar gru­pių or­ga­ni­zuo­ja­mą veik­lą su­da­ry­tų są­ly­gas ver­ba­vi­mui. Gru­pės „Wag­ner“ pri­pa­ži­ni­mas te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja pri­si­dė­tų prie mū­sų vi­suo­me­nės at­spa­ru­mo, nes mes pa­siųs­tu­me sig­na­lą ne­da­ly­vau­ti to­kiuo­se pro­jek­tuo­se.

Kar­tu vi­sas tas pro­ble­mi­nis lau­kas, apie ku­rį kal­bu, bran­di­na po­rei­kį Lie­tu­vai tu­rė­ti sa­vo Te­ro­ris­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mą, kur bū­tų nu­ma­ty­tos sank­ci­joms ne tik toms or­ga­ni­za­ci­joms, bet ir as­me­nims, ku­rie pa­lai­ko ry­šį su šio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis ar yra or­ga­ni­za­ci­jų na­riai. Jei­gu jie kreip­tų­si dėl nuo­la­ti­nio gy­ven­to­jo sta­tu­so Lie­tu­vo­je ar tei­sės tu­rė­ti gin­klą, toks įsta­ty­mas bū­tų rei­ka­lin­gas. Re­zo­liu­ci­jo­je kal­ba­ma apie jo po­rei­kį.

Ki­taip ta­riant, ne tik tei­sin­gu­mo klau­si­mas – „Wag­ne­rio“ pri­pa­ži­ni­mas te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja, bet ir, kaip mi­nė­jau, la­bai aiš­kiai fik­suo­jant, kad jei­gu bū­tų ne­ty­čia even­tu­a­li ag­re­si­ja prieš Lie­tu­vą pla­nuo­ja­ma pa­nau­do­jant šias pri­va­čias ka­ri­nio sau­gu­mo struk­tū­ras, kad nie­kam ne­kur­tų įspū­džio, kad ne­va Ru­si­ja čia nie­kuo dė­ta, čia tik pri­va­tūs as­me­nys ir pri­va­čios gru­pės. Šį žai­di­mą, ku­rį jie ban­do žais­ti… Mes šia re­zo­liu­ci­ja aiš­kiai pa­sa­ko­me, kad šio žai­di­mo mes ne­žai­si­me ir mes ži­no­si­me, kad jūs ly­giai taip pat esa­te te­ro­ris­ti­nės Ru­si­jos ag­re­si­jos da­lis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju už pri­sta­ty­mą. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti sep­ty­ni Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia S. Tu­mė­nas.

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, jūs pui­kiai ži­no­te ma­no ga­na skep­tiš­ką po­žiū­rį į re­zo­liu­ci­jas, nes tai, ką mes iš­sa­ko­me re­zo­liu­ci­jo­je, aš ma­nau, kad jau pa­sa­kė­me sa­vo Sei­mo na­rio prie­sai­ko­je daž­niau­siai. Pa­vyz­džiui, pra­ei­tą ket­vir­ta­die­nį pri­ėmė­me re­zo­liu­ci­ją, ku­ria pa­smer­kė­me vals­ty­bių ag­re­so­rių spor­ti­nin­kų da­ly­va­vi­mą var­žy­bo­se, olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir taip to­liau, ir tuo pa­tu me­tu, ga­na ci­niš­kai skam­ba, tuo pa­čiu me­tu Ser­bi­jo­je vy­ku­sia­me Eu­ro­pos šach­ma­tų čem­pio­na­te da­ly­va­vo 484 žai­dė­jai, tarp jų pen­ki Lie­tu­vos at­sto­vai ir 40 vals­ty­bių ag­re­so­rių at­sto­vų. Ir mū­sų at­sto­vai žai­dė ir prieš juos. Tai ci­niz­mas.

Ar tai reiš­kia, ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, kad mes šian­dien pri­im­da­mi šią re­zo­liu­ci­ją ro­do­me, kad pri­pa­žįs­ta­me, kad Uk­rai­no­je ka­riau­ja dvi ka­riuo­me­nės, tai yra Ru­si­jos ka­riuo­me­nė ir „Wag­ne­rio“?

PIRMININKĖ. Ger­bia­mas ko­le­ga, lai­kas!

S. TUMĖNAS (LVŽSF). Aš į tai žiū­riu kaip į vie­nu­mą. Ar tai ro­do, kad pri­pa­žįs­ta­me, kad dvi au­to­no­mi­nės ka­riuo­me­nės ka­riau­ja?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Sta­sy, man at­ro­do, aš vi­sa tai ban­džiau įžan­gi­nia­me žo­dy­je ir pa­sa­ky­ti, kad ši re­zo­liu­ci­ja la­bai aiš­kiai pa­sa­ko, kad „Wag­ne­ris“ nė­ra jo­kia pri­va­ti kom­pa­ni­ja pa­gal va­ka­rie­tiš­kus stan­dar­tus, o kaip tik ji yra še­šė­li­nis Ru­si­jos ga­lios įran­kis, ku­riuo ji, be abe­jo, vyk­do ir uk­rai­nie­čių ge­no­ci­dą. Ir ne­at­mes­ki­me, kad ga­li tu­rė­ti tam tik­rus sce­na­ri­jus, pla­nus, kai, pri­si­deng­da­ma ne­va tų gru­pių pri­va­tu­mu, pro­jek­tuo­tų ko­kią nors ag­re­si­ją, kad ir ri­bo­to mas­to, pa­vyz­džiui, kur nors NATO erd­vė­je, kur ne­va sa­ko­ma, kad, ži­no­te, yra da­bar nyks­tan­ti tai­kos ir ka­ro ri­ba, kad yra hib­ri­di­nis pa­sau­lis, ir kur iš kar­to mus įvels į klau­si­mą ar ban­dy­tų įvel­ti į klau­si­mą, ar čia vals­ty­bė, ar ne.

Mes pa­sa­ky­da­mi, kad tai yra te­ro­ris­ti­nė or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri iš es­mės yra ly­giai to­kia pa­ti Ru­si­jos at­ša­ka, tik še­šė­li­nė at­ša­ka, aiš­kiai pa­sa­ko­me, kad tas žai­di­mas pri­si­den­giant pri­va­čio­mis, ne­va pri­va­čio­mis, struk­tū­ro­mis yra ne­ga­li­mas. Aš šiuo at­ve­ju esu vi­siš­kai jū­sų pu­sė­je, kad tai yra vis ta pa­ti struk­tū­ra, tik įgau­nan­ti vi­so­kių for­mų, jas mes tu­ri­me pa­ste­bė­ti, įvar­din­ti ir už­kar­dy­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Ly­de­ka. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

A. LYDEKA (LSF). La­bai ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Mes Sei­me esa­me pri­pa­ži­nę, kad pa­ti Ru­si­ja kaip vals­ty­bė vyk­do te­ro­ris­ti­nę veik­lą. Jūs pri­sta­ty­da­mas at­krei­pė­te dė­me­sį, kad „Wag­ner“ or­ga­ni­za­ci­ja ofi­cia­liai va­di­na­ma pri­va­ti, ta­čiau ver­ti­nant net­gi pa­gal Ru­si­jos įsta­ty­mus to­kių pri­va­čių ka­ri­nių gru­puo­čių ne­ga­li bū­ti, tai jau yra kaž­koks non­sen­sas, o tai, kad tie­sio­giai su­au­gu­si su vals­ty­bi­nė­mis struk­tū­ro­mis, na, ir­gi aki­vaiz­dus da­ly­kas. Tad bet ko­kia vals­ty­bi­nė struk­tū­ra, ku­ri taip pat vyk­do tą ag­re­sy­vią te­ro­ris­ti­nę veik­lą, kaip ir vi­sa vals­ty­bė, lai­ky­ti­na te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja. Ta­čiau bet ko­kiu at­ve­ju aš pri­ta­riu, kad pa­pil­do­mai dar bū­tų at­kreip­tas dė­me­sys į to­kią…

PIRMININKĖ. Lai­kas.

A. LYDEKA (LSF). …or­ga­ni­za­ci­ją ir ji lai­ko­ma te­ro­ris­ti­ne. Ta­čiau klau­si­mas bū­tų apie tai, kaip jūs ma­no­te, jei­gu daug vals­ty­bių nu­ei­tų tuo ke­liu ir pri­pa­žin­tų „Wag­ne­rį“ kaip te­ro­ris­ti­nę or­ga­ni­za­ci­ją, ar pa­si­keis­tų san­ty­kis ki­tų struk­tū­rų, ka­ri­nių struk­tū­rų su „Wag­ne­riu“? Pir­miau­sia tu­riu ome­nyje Sa­he­lio re­gio­ną, kur net­gi mū­sų są­jun­gi­nin­kai tu­ri tam tik­rą ry­šį su „Wag­ne­riu“.

PIRMININKĖ. Lai­kas.

A. LYDEKA (LSF). Ačiū.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū jums, ger­bia­mas Ar­mi­nai, už klau­si­mą, jis toks, sa­ky­čiau, tu­rin­tis la­bai įdo­mią min­tį, nes, vie­na ver­tus, iš tik­rų­jų da­bar pra­si­dė­jo pro­ce­sai Eu­ro­pos Są­jun­go­je, kaip pri­pa­žin­ti „Wag­ne­rį“ te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja. Es­tai tą pa­da­rė, Eu­ro­pos Par­la­men­tas re­ko­men­da­vo Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bai įtrauk­ti „Wag­ne­rį“ į te­ro­ris­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų Eu­ro­po­są­jun­gi­nį są­ra­šą, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės par­la­men­tas dis­ku­tuo­ja ir­gi ly­giai dėl to pa­ties. Vi­sur vyks­ta pro­ce­sai, vyks­ta jie ir Lie­tu­vo­je ir mes kaip vi­sa­da esa­me gal­būt ir žings­ne­liu prie­ky­je. Yra la­bai tei­sin­ga. Gal­būt po­vei­kio pa­čiai Ru­si­jai ne­pa­da­rys, čia yra su­slėg­ta ar­chi­tek­tū­ra, ten ki­tuo­se, sa­ky­ki­me taip, re­gio­nuo­se, jei­gu tai bus vie­nin­gas Eu­ro­pos Są­jun­gos bal­sas ir tos ša­lys, jei­gu iš tik­rų­jų, na, bent šiek tiek yra pri­klau­so­mos nuo Eu­ro­pos rin­kos, nuo Eu­ro­pos pa­gal­bos, jos tik­rai tu­rė­tų pa­gal­vo­ti, ar ver­ta dė­tis į ben­drą kaž­ko­kį tan­de­mą su „Wag­ne­riu“, gau­ti po to per na­gus iš Eu­ro­pos Są­jun­gos ki­to­se sri­ty­se, nes ta­da bus ir Eu­ro­pos Są­jun­gos už­da­vi­nys po tų re­zo­liu­ci­jų įtrauk­ti „Wag­ne­rį“, na, kaip ne­ben­dra­dar­bia­vi­mo są­ly­gą, pa­vyz­džiui, dėl jų hu­ma­ni­ta­ri­nės pa­gal­bos, kad ne­at­ei­tų į ku­rią nors ša­lį, duo­da hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą, o ša­lia sto­vi „Wag­ner“, ku­ris ten kaž­ko­kias funk­ci­jas at­lie­ka. Čia la­bai ge­ra min­tis, kad su­ka­bi­ni­mas įvyk­tų eu­ro­pi­niu lyg­me­niu, ir tai yra mū­sų ir tur­būt Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to ir Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to na­rių da­bar mi­si­ja vi­sa tai per­kel­ti į eu­ro­pi­nį lyg­me­nį. Aš ma­nau, kad jūs la­bai iš­min­tin­gą pa­siū­ly­mą pa­tei­kė­te. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Skar­džius. Ruo­šia­si V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, iš­ties pa­lai­kau jū­sų ini­cia­ty­vą, ta­čiau kaip au­to­no­mi­nis vie­ne­tas Uk­rai­ną siau­bia ne tik „Wag­ner“, bet ir R. Ka­dy­ro­vo or­dos, če­čė­nų or­dos. Gal­būt rei­kė­tų ir šį au­to­no­mi­nį vie­ne­tą pri­pa­žin­ti te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja? O jei­gu kal­bant rim­tai, tai vis dėl­to kiek­vie­ną po­sė­dį mes pri­ima­me po nau­ją re­zo­liu­ci­ją ka­ro te­ma, gal­būt rei­ka­lin­gas ir tam tik­ras rin­ki­nys, ko­dek­sas mū­sų pri­im­tų re­zo­liu­ci­jų ka­ro Uk­rai­no­je te­ma? Mes tai šiek tiek su­si­gau­do­me, ka­dan­gi svars­to­me, bet vi­suo­me­nei gal bū­tų toks su­sis­te­min­tas da­ly­kas, na, pri­ei­na­mes­nis ir aiš­kes­nis? Ačiū.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš gal­būt tru­pu­tį ap­ver­siu at­sa­ky­mą į klau­si­mą. Šis klau­si­mas tu­ri sa­vo lo­gi­kos, to­dėl pa­čio­je re­zo­liu­ci­jos pa­bai­go­je yra pas­ku­ti­nė pa­strai­pa. Mums rei­kia su­kur­ti Tarp­tau­ti­nio te­ro­riz­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mą ir įpa­rei­go­ti Vy­riau­sy­bę, su­teik­ti jai įga­lio­ji­mus, kad ji su sa­vo at­ša­ko­mis, mi­nis­te­ri­jo­mis ga­lė­tų to­kį są­ra­šą for­muo­ti su iš to iš­plau­kian­čio­mis tam tik­ro­mis sank­ci­jo­mis. Re­zo­liu­ci­ja tai yra po­li­ti­nis veiks­mas, na, mū­sų va­lios pa­reiš­ki­mas, tam tik­ra Sei­mo nuo­mo­nė, bet iš jos ne­plau­kia ko­kios nors ri­bo­jan­čios prie­mo­nės, sank­ci­jos. Jei­gu mes tu­rė­tu­me to­kį įsta­ty­mą, prie jo aš jau pra­dė­jau dirb­ti, ir, pa­vyz­džiui, ga­lė­tu­me su­kur­ti to­kį kri­te­ri­jų, me­cha­niz­mą, kad jei­gu yra as­me­nų, ku­rie yra kaž­kur, ban­do at­va­žiuo­ti į Lie­tu­vą, ban­do gau­ti nuo­la­ti­nio gy­ven­to­jo sta­tu­są, ban­do įsi­gy­ti nuo­sa­vy­bę, ku­rie yra tin­kluo­se ši­tų tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų, o jos yra pri­pa­žin­tos te­ro­ris­ti­nė­mis, tai „Wag­ner“, ki­tos ir pa­na­šiai, LNR, DNR ir vi­si ši­tie da­ly­kai, ta­da jie ne­ga­lė­tų Lie­tu­vo­je tu­rė­ti to, to, to ir to – nuo tei­sės į gin­klą iki nuo­la­ti­nio gy­ven­to­jo sta­tu­so. Ta­da mes jau tu­rė­tu­me me­cha­niz­mą, kaip sank­cio­nuo­ti, ne tik po­li­tiš­kai įvar­din­ti, bet ir tas są­sa­jas, ban­dy­ti bent jau Lie­tu­vos vi­suo­me­nę nuo jų ap­sau­go­ti. Ma­nau, kad mes tu­ri­me ju­dė­ti ta kryp­ti­mi. Ti­kiuo­si, kad po 2–3 sa­vai­čių aš vi­suo­me­nei pri­sta­ty­siu to­kio įsta­ty­mo pro­jek­tą.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė. Ruo­šia­si J. Ja­ru­tis.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik­rai svei­ki­nu šios re­zo­liu­ci­jos ini­cia­ty­vą, nes ji, ne­abe­jo­ju, taps po­stū­miu pri­im­ti įsta­ty­mą. La­bai ap­gai­les­tau­ju, kad kom­po­zi­to­riaus R. Vag­ne­rio šei­ma ir pa­li­kuo­nys ne­si­krei­pė į teis­mus, gin­da­mi sa­vo gar­saus pro­tė­vio var­dą ir leis­da­mi jį val­kio­ti te­ro­ris­ti­nei gru­puo­tei.

Ki­ta ver­tus, „Wag­ner“ iš tie­sų yra sim­bo­li­nis pa­va­di­ni­mas, nes yra tik da­lis Ru­si­jos glo­ba­laus te­ro­riz­mo. Pa­sau­ly­je vei­kia bent tu­zi­nas or­ga­ni­za­ci­jų įvai­riais pa­va­di­ni­mais ir vi­sos tos or­ga­ni­za­ci­jos yra fi­nan­suo­ja­mos Ru­si­jos, iš­lai­ko­mos Ru­si­jos ir vyk­do tą glo­ba­li­nę te­ro­riz­mo po­li­ti­ką. Ar jūs ne­ma­no­te, kad at­ėjo lai­kas tarp­tau­ti­niuo­se fo­ru­muo­se at­kreip­ti į tai dė­me­sį, nes tai yra grės­mė jau vi­sam pa­sau­liui?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Vi­li­ja, ačiū už ge­rus žo­džius. Ačiū už ge­rą pa­sta­bą dėl R. Vag­ne­rio pa­var­dės. Iš tik­rų­jų čia yra klau­si­mas, ku­rį gal­būt ir rei­kė­tų iš­kel­ti. Ši­ta re­zo­liu­ci­ja pri­si­dė­tų prie mū­sų stip­res­nio bal­so tuo­se tarp­tau­ti­niuo­se fo­ru­muo­se.

PIRMININKĖ. J. Ja­ru­tis.

J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas ko­le­ga, mes ši­to­je sa­lė­je esa­me pri­ėmę re­zo­liu­ci­ją ir pri­pa­ži­nę Ru­si­ją te­ro­ris­ti­ne vals­ty­be, ir man vi­siš­kai ne­ky­la abe­jo­nių, kad ir „Wag­ner“, ir vi­sos ki­tos or­ga­ni­za­ci­jos, esan­čios Ru­si­jo­je ir ka­riau­jan­čios da­bar Uk­rai­no­je, yra te­ro­ris­ti­nės. Tie­siog „Wag­ner“ vie­šo­jo­je erd­vė­je yra la­biau mi­ni­ma. Ar ne­ver­tė­tų su­ras­ti vi­sų tų or­ga­ni­za­ci­jų ko­kį nors baig­ti­nį skai­čių ir įtrauk­ti į ši­tą są­ra­šą? Vie­nas da­ly­kas.

Ki­tas da­ly­kas. Kaip ir ko­le­ga S. Tu­mė­nas sa­kė, mums tos re­zo­liu­ci­jos kar­tais yra to­kios… tie­siog žiups­ne­lis dė­me­sio tuo mo­men­tu, kai pri­ima­me, o po to gy­ve­ni­mas ei­na sa­vo va­ga. Ži­no­ma, aš pa­lai­ky­siu, bet dėl to klau­si­mo – ap­skri­tai tur­būt rei­kė­tų vi­sas įma­no­mas or­ga­ni­za­ci­jas pri­pa­žin­ti te­ro­ris­ti­nė­mis, ta­da gal­būt bū­tų pra­smin­giau, o ne vie­ną iš­si­rink­ti. Ačiū.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš la­bai trum­pai at­sa­kau. Ger­bia­mas Jo­nai, ta idė­ja, ku­ri yra įtvir­tin­ta re­zo­liu­ci­jo­je dėl Te­ro­ris­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų įsta­ty­mo, kad mes ga­lė­tu­me su­ra­šy­ti są­ra­šą (Vy­riau­sy­bė, tu­rė­da­ma žval­gy­bi­nius duo­me­nis ir vi­sa ki­ta), ko­di­fi­kuo­ti jas, ir ne tik „Wag­ne­rį“, ir ki­tas, po to net­gi tai­ky­ti tam tik­ras na­cio­na­li­nes sank­ci­jas, kiek tai lei­džia mū­sų na­cio­na­li­nė Lie­tu­vos kom­pe­ten­ci­ja, ar as­me­nims, ku­rie gal­būt ga­li­mai bū­tų su­si­ję su jo­mis, tai ir yra tai, link ko aš no­riu ju­dė­ti, kad ne tik kiek­vie­na re­zo­liu­ci­ja sek­tų pas­kui įvy­kius, bet kad tu­rė­tu­me įsta­ty­mą, or­ga­ni­za­ci­jų, ku­rios yra sank­cio­nuo­ja­mos, są­ra­šą ir ta­da kirs­ti per na­gus tų or­ga­ni­za­ci­jų na­riams, jei­gu ban­dy­tų Lie­tu­vo­je plės­ti veik­lą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas pra­ne­šė­jau. Lai­kas klaus­ti bai­gė­si.

Dis­ku­tuo­ti už­si­ra­šiu­sių nė­ra.

Per­ei­na­me prie pri­ėmi­mo. Pri­ėmi­mo sta­di­ja, mo­ty­vai. Už kal­ba Ž. Pa­vi­lio­nis. (Bal­sas sa­lė­je) Ger­bia­mas Ema­nu­e­li, dar ga­li­ma už­si­ra­šy­ti.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū, Pir­mi­nin­ke. No­rė­jau dar kar­tą pa­dė­ko­ti Lau­ry­nui už ši­tą ini­cia­ty­vą, nes iš tik­rų­jų šiuo me­tu ban­do­ma šią or­ga­ni­za­ci­ją įtrauk­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­giu į to­kį juo­dą­jį są­ra­šą. To­dėl la­bai pra­šy­čiau ko­le­gų kiek įma­no­ma pla­tes­nio pa­lai­ky­mo, nes vi­si tu­ri­me iš­ėji­mus į sa­vo po­li­ti­nes gru­pes Eu­ro­pos Są­jun­go­je ir gal­būt pa­nau­do­si­me šį mū­sų ben­drą pa­reiš­ki­mą, kad pa­ska­tin­tu­me di­des­nę ko­a­li­ci­ją. De­ja, ne vi­sos ša­lys yra pri­ta­ru­sios, kad Ru­si­ja yra te­ro­ris­ti­nė vals­ty­bė. No­rė­da­mi, kad to­kios or­ga­ni­za­ci­jos at­si­dur­tų to­kia­me są­ra­še, mes pri­va­lo­me šį ce­men­tą su­kal­ti kiek įma­no­ma pla­čiau vi­so­se Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se. Bū­ki­te ge­ri, pri­tar­ki­te kuo pla­čiau. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai už – V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš už­si­ra­šiau tam, kad at­kreip­čiau dė­me­sį į Ru­si­jos te­ro­ris­ti­nių ka­ri­nių gru­puo­čių veiks­mo ge­og­ra­fi­ją. Tie­siog pa­ci­tuo­siu: „Si­ri­ja, Su­da­nas, Pie­tų Su­da­nas, Li­bi­ja, Cen­tri­nės Af­ri­kos Res­pub­li­ka, Ma­da­gas­ka­ras, Mo­zam­bi­kas, Bot­sva­na, Bu­run­dis, Ča­das, Kon­go De­mo­kra­tinė Res­pub­li­ka, Kon­go Bra­za­vi­lis, Gvi­nė­ja, Bi­sau Gvi­nė­ja, Ni­ge­ri­ja, Zim­bab­vė, Ko­mo­rų sa­los.“ Vi­sur šio­se vals­ty­bė­se esa­ma pro­ble­mų, įvai­rių pro­ble­mų, taip pat ir, sa­ky­kim, ko­lo­nia­liz­mo pa­li­ki­mo. Bū­da­mi ten ši­tie sam­di­niai in­stru­men­ta­li­zuo­ja Af­ri­kos skur­dą, Af­ri­kos, sa­ky­kim, ko­lo­nia­li­nius pri­si­mi­ni­mus ir vis­ką ren­gia­si nu­kreip­ti prieš Va­ka­rų pa­sau­lį. To­dėl tik­rai at­ėjo lai­kas ne tik pri­pa­žin­ti ši­tas gru­puo­tes te­ro­ris­ti­nė­mis, bet ir Va­ka­rams, ku­rie da­bar la­bai sle­gia­mi pa­gal­bos Uk­rai­nai naš­tos, at­si­min­ti, kad mums, Va­ka­rams, yra ruo­šia­ma nau­ja pro­ble­mų por­ci­ja. Tai ma­žų ma­žiau­siai ga­li tap­ti nau­ja di­džiu­le pa­bė­gė­lių ban­ga, bet bus iš­nau­do­ja­mi ir Af­ri­kos ša­lių gam­ti­niai re­sur­sai, vis­ką ruo­šia­ma­si nu­kreip­ti prieš Va­ka­rus. To­dėl Va­ka­rams lai­kas at­ei­ti į Af­ri­ką ir dirb­ti su šio­mis ša­li­mis, teik­ti pa­gal­bą ir ne­leis­ti im­pe­ria­lis­ti­nei Ru­si­jai įsi­ga­lė­ti tre­čia­ja­me pa­sau­ly­je. Ačiū.

PIRMININKĖ. E. Zin­ge­ris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Čia yra mil­ži­niš­kos svar­bos klau­si­mas. Ko­le­gai G. Sur­pliui, bi­čiu­liui G. Sur­pliui, no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad re­zo­liu­ci­jos pa­gal Sta­tu­tą pri­ima­mos sa­lė­je ir jo­se nie­kur ne­pa­mi­nė­ti jo­kie ko­mi­te­tai, re­zo­liu­ci­jo­se, tu­riu gal­vo­je, mū­sų Sta­tu­te, to­dėl šis po­no Žy­gi­man­to ir Lau­ry­no pa­siū­ly­mas bu­vo vi­siš­kai tei­sin­gas.

Ant­ras es­mi­nis klau­si­mas, kad Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja vyk­do te­ro­rą įvai­riais bū­dais, įskai­tant ir Ka­dy­ro­vo gru­pę, ku­ri bu­vo nau­do­ja­ma ir ru­sų de­mok­ra­tams nai­kin­ti. Su­kan­ka B. Nem­co­vo žu­dy­nių me­ti­nės lap­kri­čio 28 die­ną, tai V. Pu­ti­no už­sa­ky­mu Ka­dy­ro­vo gru­pė tai at­li­ko – net­gi pa­gal teis­mo nu­ta­ri­mus. Mes tu­rė­tu­me ši­tas te­ro­ris­ti­nes gru­pes įtei­sin­ti tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je ir jei­gu jie… Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, jei­gu jie ban­do gau­dy­ti mū­sų tei­sė­jus, ru­sų vy­riau­sy­bė, per In­ter­po­lą dėl Sau­sio 13-osios by­los, mes tu­ri­me taip pat tei­sę per In­ter­po­lą pa­teik­ti pa­var­des vi­sų aukš­tes­nių­jų ka­ri­nin­kų ir pa­skelb­ti juos pa­ieš­ko­mais jau da­bar, ne­lauk­da­mi Eu­ro­pos Są­jun­gos ben­drų­jų su­ta­ri­mų ir bū­da­mi ne­pri­klau­so­mi nuo de­mo­kra­tinio pa­sau­lio bū­si­mų do­ku­men­tų. Mes jau da­bar per In­ter­po­lą tu­ri­me pa­skelb­ti juos pa­ieš­ko­mais, šiuos nu­si­kal­tė­lius. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Per­ei­na­me prie bal­sa­vi­mo lai­ko. Kvie­čiu vi­sus už­im­ti vie­tas ir bal­suo­ti dėl Sei­mo re­zo­liu­ci­jos „Dėl pri­va­čios ka­ri­nės ben­dro­vės „Wag­ner“ pri­pa­ži­ni­mo te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja“. Kas pri­ta­ria­te šiai re­zo­liu­ci­jai be pa­tai­sų, bal­suo­ja­te už, kad ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

Šios re­zo­liu­ci­jos pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 117, bal­sa­vo 117: už – 117. Sei­mo re­zo­liu­ci­ja „Dėl pri­va­čios ka­ri­nės ben­dro­vės „Wag­ner“ pri­pa­ži­ni­mo te­ro­ris­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja“ pri­im­ta. (Gon­gas)

 

11.19 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2492(2) (svars­ty­mo tę­si­nys ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-3 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas. Dis­ku­si­jo­je jau vi­si pa­si­sa­kė. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Be­li­ko bal­suo­ti po svars­ty­mo. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 120, bal­sa­vo 120 Sei­mo na­rių: už – 79, prieš – 12, su­si­lai­kė 29. Po svars­ty­mo pri­im­ta.

Dėl ve­di­mo tvar­kos R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū. Dėl bal­sa­vi­mo prieš tai. Ma­no bal­sas už, nepa­si­spau­dė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Ačiū. Dėl pro­to­ko­lo įskai­ty­si­me. E. Zin­ge­ris. Pra­šom.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). At­si­pra­šau, ma­no kor­te­lė ir­gi ne­vei­kė. Dėl bal­sa­vi­mo dėl te­ro­ris­to „Wag­no­riaus“ gru­pės ir­gi už. Ačiū. (Juo­kas sa­lė­je) „Wag­ne­rio“, ger­bia­mas ju­bi­lia­te. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas Ema­nu­e­li. Grįž­ta­me prie bal­sa­vi­mo.

Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pro­jek­tas. Pa­straips­niui.

Dėl 1 straips­nio pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl 2 straips­nio pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Dėl 3 straips­nio pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl mo­ty­vų už kal­ba E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Gal ir bū­čiau ne­kal­bė­jęs, ta­čiau bal­sa­vi­mas svars­ty­mo sta­di­jo­je pa­ro­dė, kad opo­zi­ci­ja vis tik skep­tiš­kai žiū­ri į tą ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties pra­tę­si­mą, tai aš no­riu pa­agi­tuo­ti vis dėl­to pa­lai­ky­ti ši­tą po­zi­ci­ją dėl nu­ta­ri­mo. Ti­kiuo­si, la­bai ti­kiuo­si, kad tai bus trum­pai, ti­kė­ki­mės, kad pas­ku­ti­nį kar­tą.

Aš no­riu pri­min­ti pra­ėju­sių me­tų ko­vo mė­ne­sį, se­si­jos pra­džio­je, vy­ku­sias dis­ku­si­jas. Ta­da ir­gi įve­di­nė­jo­me ne­pa­pras­tą­ją pa­dė­tį. Bu­vo įvai­rių gąs­di­ni­mų, jie ne­pa­si­tei­si­no. Kaip ma­tome, me­tus mes gy­ve­no­me pa­gal tą re­ži­mą, Lie­tu­vo­je yra rim­tis, už­tik­rin­ti vi­si rei­ka­lin­gi de­mo­kra­tiniai pro­ce­sai. To­dėl aš ra­gi­nu bal­suo­ti, pa­lai­ky­ti, ne­tu­rė­ti to skep­tiš­ku­mo, o ypač ne­gąs­din­ti vi­suo­me­nės, kad čia kaž­kas yra ne­ge­rai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Bal­suo­ja­me dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl ne­pa­p­ras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Už­si­re­gist­ra­vo 123, bal­sa­vo 123 Sei­mo na­riai: už – 80, prieš – 16, su­si­lai­kė 27. Sei­mo nu­ta­ri­mas „Dėl ne­pa­pras­to­sios pa­dė­ties įve­di­mo“ pri­im­tas. (Gon­gas)

 

11.23 val.

Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 52 straips­nio ir 1 prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2319(2) (svars­ty­mo tęsinys)

 

To­liau bal­suo­da­mi tu­rė­tu­me ap­si­spręs­ti dėl dar­bo­tvarkės 1-4.1 klau­si­mo – Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2319. Bal­suo­ja­me.

Už­si­re­gist­ra­vo 120, bal­sa­vo 120 Sei­mo na­rių: už – 117, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 3. Po svar­s­ty­mo pri­tar­ta.

 

11.24 val.

Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo Nr. VIII-723 pakei­ti­mo įsta­ty­mo Nr. XIV-1179 28 ir 29 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2320(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

Da­bar ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi dėl dar­bo­tvarkės 1-4.2 klau­si­mo – Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos or­ga­ni­za­vi­mo ir ka­ro tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2320. Bal­suo­ja­me.

Bal­sa­vo 116 Sei­mo na­rių: už – 113, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 3. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus pir­ma­sis pa­va­duo­to­jas J. Raz­ma.

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). La­ba die­na, ko­le­gos, tę­sia­me po­sė­dį. Da­bar bal­sa­vi­mo in­ter­va­las pa­si­bai­gė kaip tik nu­sta­ty­tu lai­ku.

 

11.25 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jos Dan­guo­lės Bub­lie­nės sky­ri­mo šio teis­mo pir­mi­nin­ke“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2527(2) (svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Svars­ty­si­me dar­bo­tvarkės 1-7 klau­si­mą – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jos Dan­guo­lės Bub­lie­nės sky­ri­mo šio teis­mo pir­mi­nin­ke“ pro­jek­tą Nr. XIVP-2527(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Pra­ne­šė­jas Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas S. Šed­ba­ras pa­teiks ko­mi­te­to iš­va­dą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą svars­tė 2023 m. ko­vo 10 d. Spren­di­mas bu­vo pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tui ir ko­mi­te­to iš­va­doms. Vi­si 7 da­ly­va­vę ko­mi­te­to po­sė­dy­je bal­sa­vo už šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą.

PIRMININKAS. Da­bar dis­ku­si­ja. Jo­je pir­ma­sis už­si­ra­šęs ko­le­ga A. Vin­kus. Jei jis iš­girs­tų, tai su­pras­tų, kad yra kvie­čia­mas į tri­bū­ną. Ko­le­gos, at­kreip­ki­te A. Vin­kaus dė­me­sį, kad jis yra kvie­čia­mas į tri­bū­ną.

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­mas pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Ma­nau, kad Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to dek­re­tu pa­teik­tas siū­ly­mas Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­ją D. Bub­lie­nę skir­ti šio Teis­mo pir­mi­nin­ke yra lo­giš­kas, ar­gu­men­tuo­tas ir, ma­no nuo­mo­ne, pa­grįs­tas.

D. Bub­lie­nė yra la­bai kom­pe­ten­tin­ga, aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos, tu­ri di­džiu­lę pa­tir­tį tiek kaip tei­si­nin­kė, tiek dar­bo Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me. Jos dar­bo kar­je­ra su­da­rė ga­li­my­bę su­kaup­ti la­bai įvai­ria­pu­sių ži­nių ba­ga­žą, nes ji dir­bo Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jo­je, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­te, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je, Ad­vo­ka­tų pro­fe­si­nė­je ben­dri­jo­je, na ir, kaip jau mi­nė­jau, da­bar – Aukš­čiau­sia­ja­me Teis­me. Taip pat pa­tir­ties įgi­jo eidama įvai­raus ly­gio pa­rei­ga­s: nuo spe­cia­lis­tės iki pa­da­li­nio va­do­vės, lek­to­rės, ad­vo­ka­tės ir mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­rės. Prieš 16 me­tų po­niai Dan­guo­lei bu­vo su­teik­tas so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ro laips­nis.

Tai­gi api­ben­dri­ni­mas: no­rė­čiau re­ziu­muo­ti, kad kan­di­da­tė į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kus po­nia D. Bub­lie­nė tu­ri te­ori­nės, prak­ti­nės, pe­da­go­gi­nės, moks­li­nio dar­bo ir pri­va­čios veik­los pa­tir­ties. Už­imant Teis­mo pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, ma­nau, la­bai ver­tin­ga yra tai, kad ji dir­bo bū­tent to pa­ties Teis­mo tei­sė­ja, pa­žįs­ta šios įstai­gos dar­bo sti­lių, ko­lek­ty­vą ir įstai­gos tra­di­ci­jas. Kvie­čiu ger­bia­mus ko­le­gas na­rius pa­lai­ky­ti šią kan­di­da­tū­rą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dė­kui. To­liau dis­ku­si­jo­je kal­bės V. Se­meš­ka.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­ma kan­di­da­te. Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas ir jo pir­mi­nin­kas yra ypač svar­bu mū­sų vals­ty­bei, mū­sų pa­si­ti­kė­ji­mui teis­mais. Ati­džiai per­žiū­rė­jau kan­di­da­tės biog­ra­fi­ją ir, ži­no­ma, tam tik­rų klau­si­mų ki­lo. To­dėl čia ir sto­viu, šio­je tri­bū­no­je, nes klau­si­mas yra, ar yra šim­tap­ro­cen­ti­nis pa­si­ti­kė­ji­mas, ar taip, kaip ma­no prie­sai­ka „są­ži­nin­gai tar­nau­ti tau­tai“ bal­suo­jant už kan­di­da­tę bus iš­lai­ky­ta, ar aš tu­riu abe­jo­nių? Ir tų abe­jo­nių šian­dien tu­riu. No­rė­jau su ju­mis, ko­le­gos, pa­si­da­lin­ti.

Ger­bia­ma kan­di­da­tė į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kus D. Bub­lie­nė pa­te­ko į Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą tie­siai iš dar­bo ad­vo­ka­tų pro­fe­si­nė­se ben­dri­jo­se. O tai reiš­kia, kad kan­di­da­tė vi­siš­kai ne­tu­ri pa­tir­ties nei pir­mo­sios ins­tan­ci­jos, nei ant­ro­sios ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­muo­se.

Dar dau­giau. Kal­bant apie va­do­va­vi­mo pa­tir­tį, vis dėl­to Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą su­da­ro ne­ma­žas ko­lek­ty­vas: daug tei­sė­jų, ad­mi­nist­ra­ci­ja. Ji tu­ri tik ke­le­tą mė­ne­sių va­do­va­vi­mo pa­tir­ties, tai yra 2022 m. lap­kri­čio 13 d. ji bu­vo pa­skir­ta Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ke. Va­di­na­si, ne­įti­kė­ti­nas kar­je­ros šuo­lis: pa­te­ku­si į Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą, ke­le­tą mė­ne­sių Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kė ir jau tei­kia­ma į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kus.

La­bai svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, o ko­kia vis dėl­to pa­tir­tis yra be tų, ku­rios iš­var­din­tos. Kan­di­da­tė bu­vo ad­vo­ka­tų pro­fe­si­nės ben­dri­jos „Bal­tic Le­gal So­lu­tions“ ad­vo­ka­tė. Žiū­ri­me į tai, kas yra vie­šo­jo­je erd­vė­je. Ger­bia­mai tei­sė­jai, pa­skir­tai į Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą, te­ko nu­si­ša­lin­ti nuo la­bai svar­bios by­los – Vi­jū­nė­lės dva­ro by­los. Kaip pra­ne­ša LAT’o at­sto­vė spau­dai, tei­sė­ja tu­rė­jo nu­si­ša­lin­ti dėl to, kad ad­vo­ka­tų kon­to­ro­je bu­vo at­lik­ti su šia by­la su­si­ję pro­ce­si­niai veiks­mai gi­nant at­sto­vų in­te­re­sus.

Dar dau­giau. Ta pa­ti kon­to­ra, ar­ba pro­fe­si­nė ben­dri­ja, at­sto­va­vo ir va­di­na­mie­siems „Sno­ro“ vei­kė­jams, vie­nam iš vei­kė­jų V. An­to­no­vui. Vė­liau, de­šimt me­tų dir­bu­si ad­vo­ka­te, kan­di­da­tė kar­tu su ko­le­go­mis įstei­gė ki­tą pro­fe­si­nę ben­dri­ją – RIDD: Ro­lan­das Ti­lin­dis – R rai­dė, Ir­man­tas Do­bi­las – I rai­dė, Dai­va Dum­čiu­vie­nė – D rai­dė ir Dan­guo­lė Bub­lie­nė – taip pat D rai­dė. Lyg ir vis­kas ge­rai: ad­vo­ka­tė įstei­gė pro­fe­si­nę ben­dri­ją ir dir­bo, ta­čiau šian­dien at­si­ver­tę tos ben­dri­jos tin­kla­la­pį ma­to­me, kad ji, ta ben­dri­ja, yra pri­glau­du­si to­kį vei­kė­ją E. Lau­ži­ką. E. Lau­ži­kas, kaip ži­no­te, bu­vęs Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas, at­leis­tas iš pa­rei­gų pa­gal Pre­zi­den­to G. Nau­sė­dos dek­re­tą ir Sei­mo spren­di­mą dėl kal­ti­ni­mo ko­rup­ci­ja. Tos ben­dri­jos, kaip ir mi­nė­jau, stei­gė­ja taip pat ir yra kan­di­da­tė į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kus.

Tie še­šė­liai, tos abe­jo­nės ir ver­čia su ju­mis pa­si­da­lin­ti sa­vo įspū­džiu, kad aš vis dėl­to ne­su tik­ras, kad ga­lė­čiau tei­gia­mai bal­suo­ti už šią kan­di­da­tę. Džiau­giuo­si, kad mū­sų frak­ci­jo­je, Tė­vy­nės są­jun­gos frak­ci­jo­je, mes ap­si­spren­dė­me bal­suo­ti lais­vai. Šian­dien aš vis dėl­to ma­ny­čiau, kad pre­ten­den­tė ar­ba kan­di­da­tė į Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kus tu­rė­tų bū­ti tu­rin­ti pa­tir­ties įvai­rio­se ins­tan­ci­jo­se, tu­ri tu­rė­ti ben­druo­me­nės pa­si­ti­kė­ji­mą, tu­ri tu­rė­ti va­do­vau­ja­mos pa­tir­ties ir ne­tu­rė­ti jo­kių še­šė­lių, su­si­ju­sių su to­mis by­lo­mis, ku­rios vi­siš­kai ne­tru­kus at­ke­liaus į Aukš­čiau­si­ą­jį Teis­mą. Tai ir „MG Bal­tic“ by­la, ir tei­sė­jų ko­rup­ci­jos by­la.

Tai tiek, ko­le­gos. La­bai ačiū, kad iš­klau­sė­te.

PIRMININKAS. Dis­ku­si­jo­je vi­si pa­si­sa­kė. Da­bar klaus­čiau kan­di­da­tės, ar pa­gei­dau­ja pa­si­sa­ky­ti? Ne? Ge­rai. Per­ei­na­me prie pri­ėmi­mo sta­di­jos. Už, prieš nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ta­da pa­si­tvir­tin­ki­me slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį, jis tra­di­ci­nės for­mos – trys lan­ge­liai: už, prieš, su­si­lai­ko­ma. Pa­lie­ka­mas tas, ku­ris iš­reiš­kia bal­suo­jan­čio va­lią. Tvir­ti­na­me to­kį biu­le­te­nį.

Pri­min­siu bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pės su­dė­tį. Tai yra G. Bu­ro­kie­nė, V. Gap­šys, S. Leng­vi­nie­nė, E. Sa­bu­tis, M. Skri­tuls­kas, R. Ta­ma­šu­nie­nė, V. Tar­ga­ma­dzė, R. Vait­kus. Kaip ma­to­te dar­bo­tvarkėje, slap­to bal­sa­vi­mo pra­džia bus 13 va­lan­dą. Da­bar to klau­si­mo pau­zė. Bal­suo­si­me 15 mi­nu­čių.

11.35 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Nor­tau­to Stat­kaus sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos žval­gy­bos kon­tro­lie­riu­mi“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2526 (pa­tei­ki­mas)

 

Da­bar 1-8 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Nor­tau­to Stat­kaus sky­ri­mo Lie­tu­vos Res­pu­b­li­kos žval­gy­bos kon­tro­lie­riu­mi“ pro­jek­tas. Pra­ne­šė­ja – Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, dar 2021 m. gruo­džio 9 d. Sei­mas pri­ėmė Žval­gy­bos kon­tro­lie­rių įsta­ty­mą, juo nu­spren­dė su­kur­ti ne­pri­klau­so­mos iš­ori­nės žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų prie­žiū­ros tei­si­nį re­gu­lia­vi­mą, ku­ris ga­ran­tuos žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų veik­los ne­pri­klau­so­mu­mą, tei­sė­tu­mą ir ati­tiks žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ap­sau­gos rei­ka­la­vi­mus.

Aki­vaiz­du, kad ke­lias iki žval­gy­bos kon­tro­lie­rių pa­sky­ri­mo ir įstai­gos veik­los pra­džios ne­bu­vo ir nė­ra nei leng­vas, nei trum­pas. Žval­gy­bos kon­tro­lie­rių įsta­ty­mas bu­vo ve­tuo­tas, o Sei­mui at­me­tus Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to ve­to, ap­skųs­tas Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui, jis tik 2022 me­tų pa­bai­go­je kon­sta­ta­vo, kad nau­jas tei­si­nis re­gu­lia­vi­mas ne­pri­eš­ta­rau­ja Kon­sti­tu­ci­jai. Tei­si­nis ne­apib­rėž­tu­mas pa­sun­ki­no kan­di­da­tų į žval­gy­bos kon­tro­lie­rius pa­ieš­kas, bet aš la­bai džiau­giuo­si, kad šian­dien ga­liu jums pri­sta­ty­ti pa­ty­ru­sį ir gar­bin­gą kan­di­da­tą į šias at­sa­kin­gas ir ku­pi­nas iš­šū­kių pa­rei­gas.

Pa­gal Žval­gy­bos kon­tro­lie­rių įsta­ty­mo 7 straips­nį Sei­mo Pir­mi­nin­ko tei­ki­mu, ap­svars­čius žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų par­la­men­ti­nę kon­tro­lę at­lie­kan­čiam Sei­mo ko­mi­te­tui ir už žmo­gaus tei­sių ir lais­vių už­tik­ri­ni­mą at­sa­kin­gam Sei­mo ko­mi­te­tui, Sei­mas ski­ria du žval­gy­bos kon­tro­lie­rius pen­ke­rių me­tų ka­den­ci­jai. At­si­žvelg­da­ma į tai, tei­kiu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus kan­di­da­tū­rą. Tai, ma­nau, bent jau da­liai Sei­mo na­rių pui­kiai pa­žįs­ta­mas kan­di­da­tas dak­ta­ras N. Stat­kus.

N. Stat­kus bu­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to biu­ro pa­ta­rė­jas. Šiuo me­tu dir­ba Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos vy­riau­siuo­ju pa­ta­rė­ju. N. Stat­kus dir­bo Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­te ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je. 2018–2020 me­tais va­do­va­vo ge­ne­ro­lo J. Že­mai­čio Lie­tu­vos ka­ro aka­de­mi­jos moks­lo cen­trui. Pa­gal iš­si­la­vi­ni­mą kan­di­da­tas yra is­to­ri­kas, bai­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­tą ir Cen­tri­nės Eu­ro­pos uni­ver­si­te­tą Bu­da­peš­te. Lon­do­no uni­ver­si­te­te įgi­jo ma­gist­ro laips­nį, Vil­niaus uni­ver­si­te­te – so­cia­li­nių moks­lų sri­ties po­li­ti­kos moks­lų kryp­ties dak­ta­ro laips­nį. Dės­tė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­te.

Ša­lies vi­du­je ir iš­orė­je ky­lant nau­joms ri­zi­koms bei grės­mėms, ne­abe­jo­ti­nai rei­kia, kad į jų už­kar­dy­mą ak­ty­viau įsi­trauk­tų žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bos, ta­čiau kar­tu tu­ri bū­ti stip­ri­na­ma ir žmo­gaus tei­sių bei lais­vių ap­sau­ga, ben­dra žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bų kon­tro­lė, nes žval­gy­bos tar­ny­bų tai­ko­mi me­to­dai ne­re­tai kves­tio­nuo­ja­mi dėl ga­li­mų žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mų. To­dėl žval­gy­bos kon­tro­lie­rių ins­ti­tu­ci­jos su­kū­ri­mas yra la­bai svar­bus žings­nis už­tik­ri­nant to­kių ga­li­mų pa­žei­di­mų ob­jek­ty­vų ty­ri­mą ir pre­ven­ci­ją. Ypač svar­bu ku­riant to­kį ne­pri­klau­so­mą prie­žiū­ros me­cha­niz­mą skir­ti į žval­gy­bos kon­tro­lie­rius tin­ka­mos kva­li­fi­ka­ci­jos ir mo­ra­li­nių sa­vy­bių as­me­nis, ku­rie ga­lės kom­pe­ten­tin­gai ir ne­pri­klau­so­mai ver­tin­ti žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų ir jų pa­rei­gū­nų veiks­mų ati­tik­tį įsta­ty­mams, žval­gy­bos me­to­dų tai­ky­mo pa­grįs­tu­mą bei tei­sė­tu­mą, iš­sa­miai iš­tir­ti as­me­nų skun­dus.

Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad kan­di­da­tas šiuos rei­ka­la­vi­mus ati­tin­ka ir taps pui­kiu žval­gy­bos kon­tro­lie­riu­mi, to­dėl pra­šau pa­lai­ky­ti šį ma­no tei­ki­mą. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Dė­ko­ja­me pra­ne­šė­jai.

Da­bar pats kan­di­da­tas apie sa­ve ir at­sa­kys į klau­si­mus.

N. STATKUS. Ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, dė­ko­ju už skir­tą lai­ką. No­rė­čiau trum­pai pri­sis­ta­ty­ti ir pa­teik­ti žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus veik­los vi­zi­ją. Ma­no CV jūs tu­ri­te. Tau­py­da­mas lai­ką, biog­ra­fi­jos fak­tų ne­kar­to­siu, tik pa­brė­šiu, kas man svar­biau­sia.

Sėk­min­gai tar­na­vau įvai­rio­se svar­bio­se na­cio­na­li­nį sau­gu­mą už­tik­ri­nan­čio­se ins­ti­tu­ci­jo­se. Pir­mi­nin­ka­vau Eu­ro­pos Ta­ry­bos Ko­vos su te­ro­riz­mu dar­bo gru­pei, tu­riu moks­li­nės ir aka­de­mi­nės dar­bo pa­tir­ties. Kad ir ko­kias pa­rei­gas ei­čiau, kad ir ko­kio­je ins­ti­tu­ci­jo­je dirb­čiau, nė su vie­na ne­su­si­ta­pa­ti­nau, vi­sa­da pir­miau­sia są­ži­nin­gai tar­na­vau Lie­tu­vos vals­ty­bei.

Kaip ži­no­ma, vie­nas iš pa­grin­di­nių de­mo­kra­tinio val­dy­mo prin­ci­pų yra vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų at­skai­to­my­bė pi­lie­čiams, ta­čiau žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų spe­ci­fi­ka yra to­kia, jog, no­rint už­tik­rin­ti jų veik­los veiks­min­gu­mą, jų veik­la ne­ga­li bū­ti vi­siš­kai ži­no­ma vi­suo­me­nei. Jos tu­ri tu­rė­ti slap­tus įran­kius ir di­de­lius įga­lio­ji­mus veik­ti, to­dėl de­mo­kra­tija tu­ri nu­sta­ty­ti ki­tą prie­žiū­ros me­cha­niz­mą nei vie­ša at­skai­to­my­bė. Prie­žiū­ra tu­ri su­ba­lan­suo­ti na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sus ir žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ap­sau­gą.

Žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus ins­ti­tu­ci­ja pa­gal kom­pe­ten­ci­ją ir tu­rės pri­si­dė­ti prie ge­res­nės žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ap­sau­gos žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų veik­lo­je už­tik­ri­ni­mo. Kar­tu ji tu­rės tap­ti in­te­gralia na­cio­na­li­nio sau­gu­mo sis­te­mos da­li­mi, bū­da­ma kiek įma­no­ma ob­jek­ty­vi, pro­fe­sio­na­li, sa­va­ran­kiš­ka ir ne­ša­liš­ka. To­dėl vi­suo­me­nės, po­li­ti­kų, žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų pa­si­ti­kė­ji­mas šia ins­ti­tu­ci­ja yra es­mi­nis, jo sėk­min­gos veik­los lai­das. Jei bū­siu pa­skir­tas, dė­siu vi­sas pa­stan­gas, kad žval­gy­bos kon­tro­lie­rius bū­tų ne­ša­liš­kas, au­to­ri­te­tin­gas sub­jek­tas, ku­ris pri­rei­kus, ki­lus gin­čui ar abe­jo­nėms kon­kre­čio­je si­tu­a­ci­jo­je ga­lė­tų gau­ti vi­są rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją, pri­im­ti aiš­kų, ob­jek­ty­vų, duo­me­ni­mis grįs­tą ver­ti­ni­mą ir pa­teik­ti re­ko­men­da­ci­jas. Svar­bu pa­brėž­ti, kad Žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus ins­ti­tu­ci­ja nė­ra skir­ta bau­džia­ma­jam per­se­kio­ji­mui, bet ge­res­nei žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ap­sau­gai žval­gy­bų veik­lo­je ska­tin­ti, ge­res­nėms prak­ti­koms kur­ti. Sis­te­mi­nių pro­ble­mų, spra­gų, pil­kų­jų zo­nų pa­ieš­ka bus svar­bi, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias tei­sė­tu­mo pa­žei­di­mams ap­skri­tai at­si­ras­ti. Sis­te­mi­nių pro­ble­mų ty­ri­mai ga­li at­si­ras­ti tiek iš skun­dų, pra­ne­ši­mų tiek pi­lie­čių, tiek pa­rei­gū­nų, tiek ir pa­čios ins­ti­tu­ci­jos ini­cia­ty­va per at­lie­ka­mus pa­tik­ri­ni­mus.

Ko­kie bū­tų pir­mie­ji dar­bai? Pir­mas dar­bas – Žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus įstai­gos kū­ri­mas, jos ta­pi­mas pa­slap­čių sub­jek­tu. Rei­kia pa­reng­ti nuo­sta­tus, dar­bo reg­la­men­tą, pa­rei­gy­bių są­ra­šus, pa­rei­gy­bių ap­ra­šus, be to joks ty­ri­mas ap­skri­tai ne­ga­lė­tų pra­si­dė­ti. Bū­ti­na įreng­ti dar­bui su įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja tin­ka­mas pa­tal­pas, pa­reng­ti įstai­gos fi­zi­nio per­so­na­lo, įslap­tin­tos in­for­ma­ci­jos ir ry­šių in­for­ma­ci­nių sis­te­mų ap­sau­gos tvar­kas. To rei­kia, kad bū­tų ga­li­ma sau­giai gau­ti ir nau­do­tis įslap­tin­ta in­for­ma­ci­ja, ir ypač svar­bu už­tik­rin­ti pra­ne­šė­jo kon­fi­den­cia­lu­mą. At­li­kus šiuos kū­ri­mo dar­bus, su­si­pa­ži­nus su žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ap­sau­gos si­tu­a­ci­ja žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jo­se ir pa­sky­rus ant­rą­jį žval­gy­bos kon­tro­lie­rių, bus ga­li­ma su­da­ry­ti me­ti­nę vei­k­los dar­bo­tvarkę, tai yra nu­ma­ty­ti pa­tik­ri­ni­mų, kon­sul­ta­ci­jų sri­tis bei te­mas, ir taip ga­lė­tų pra­si­dė­ti šios ins­ti­tu­ci­jos veik­la.

Trum­pai tiek. Dė­ko­ju už dė­me­sį. Mie­lai at­sa­ky­siu į ki­lu­sius klau­si­mus.

PIRMININKAS. Pir­mo­ji jū­sų klau­sia D. Ša­ka­lie­nė.

D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Iš tie­sų mes vi­si, dir­ban­tys Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te, pui­kiai pa­žįs­ta­me ger­bia­mą Nor­tau­tą, to­dėl kaip tik ir yra su­si­jęs ma­no klau­si­mas su ben­dru dar­bu ko­mi­te­te. Tu­rint ome­ny­je, kad jū­sų pa­grin­di­nis dar­bas ir už­duo­tis bu­vo bū­tent Žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus įsta­ty­mo ren­gi­mas, jo ra­šy­mas, ar jums at­ro­do, kad tai ati­tin­ka de­kla­ruo­tą tiks­lą, kad Žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus ins­ti­tu­ci­ja bus skir­ta bū­tent su­stip­rin­ti skaid­ru­mą, su­stip­rin­ti žmo­gaus tei­sių ap­sau­gą žval­gy­bos dar­be? Jū­sų pa­ties ver­ti­ni­mu, ar žmo­gus, ku­ris iš es­mės pa­ra­šė Žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus įsta­ty­mą, tik­rai nu­vei­kė­te di­džiu­lį dar­bą, ga­li po to sa­vo pa­ra­šy­tas, ap­ra­šy­tas, pa­reng­tas pa­rei­gas ir ei­ti?

N. STATKUS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to biu­re tu­rė­jau ne­ma­žai už­duo­čių. Pir­miau­sia tos už­duo­tys bu­vo tarp­sek­to­ri­nės, jos apė­mė ke­lias na­cio­na­li­nio sau­gu­mo sri­tis, ren­giau, tiks­liau, pri­si­dė­jau ren­giant ir Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­jos nau­ją re­dak­ci­ją, taip pat pri­si­dė­jau in­teg­ruo­jant ci­vi­li­nę sau­gą ir kri­zių val­dy­mo sis­te­mą, dir­bu to­je dar­bo gru­pė­je, taip pat iš tie­sų pri­si­dė­jau ren­giant jū­sų mi­ni­mą Žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus įsta­ty­mą. Bet jį ren­gė Sei­mo val­dy­bos pa­tvir­tin­ta dar­bo gru­pė, jo­je dir­bo ir ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas L. Kas­čiū­nas, ir S. Skver­ne­lis, ir V. Ba­kas, ir R. Lo­pa­ta. Taip, iš tik­rų­jų pa­dė­jau tvar­ky­ti do­ku­men­ta­ci­ją, bet ma­no vaid­muo, sa­ky­čiau, bū­tų per­dė­tas, kad aš bū­čiau pa­grin­di­nis ren­gė­jas.

PIRMININKAS. Klau­sia V. Ba­kas.

V. BAKAS (DFVL). Iš tie­sų kuk­liai jūs čia pri­sis­ta­tė­te. Aš ma­nau, tai, ką mes ma­tė­me, tik­rai tu­rė­jo di­de­lį krū­vį ren­giant Žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus įsta­ty­mą. Bu­vo dau­gy­bė pa­siū­ly­mų, il­gas lai­kas, ke­li pro­jek­tai, ir tą krū­vį sėk­min­gai at­lai­kė­te, iš­gir­do­te vi­sas nuo­mo­nes. Mes pri­ėmė­me su­ba­lan­suo­tą tei­sės ak­tą ir už tai no­rė­čiau pa­dė­ko­ti. Tik­rai eta­pas bu­vo at­lik­tas pui­kiai.

Da­bar yra ant­ras eta­pas, ir čia aš no­riu už­duo­ti klau­si­mus. Be abe­jo, jū­sų as­me­ni­nės sa­vy­bės, ži­nios, kom­pe­ten­ci­ja ne­ke­lia abe­jo­nių, kiek yra su­si­jusios su na­cio­na­li­nio sau­gu­mo sri­ti­mi. Bet žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus už­da­vi­nys yra už­tik­rin­ti žval­gy­bos veik­los tei­sė­tu­mo kon­tro­lę, su­si­jęs su žmo­gaus tei­sių ap­sau­ga.

Ma­no klau­si­mas. Jū­sų pa­tir­tis gi­nant žmo­gaus tei­ses, žmo­gaus tei­sių sri­ty­je yra men­kes­nė, ir tai na­tū­ra­lu. Ir kaip ke­ti­na­te tai kom­pen­suo­ti, kaip ma­no­te, ką da­ry­si­te, kad vis dėl­to tos žmo­gaus tei­sių as­pek­tas bū­tų la­biau at­liep­tas Sei­mo žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus veik­lo­je? Ir, jei­gu ga­li­ma, ant­ras klau­si­mas. Be to, kad jūs kur­si­te Žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus ins­ti­tu­tą, vis dėl­to yra tam tik­rų pro­ble­mų, su­si­ju­sių su žmo­gaus tei­sių ap­sau­ga žval­gy­bų veik­lo­je. Ko­kias ten ma­to­te pa­grin­di­nes sri­tis ir ri­zi­kas, į ku­rias su­telk­si­te sa­vo dė­me­sį?

N. STATKUS. Dė­ko­ju, ger­bia­mas Sei­mo na­ry. Iš tie­sų tu­riu dau­giau te­ori­nės nei prak­ti­nės pa­tir­ties žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ap­sau­gos sri­ty­je, ka­dan­gi aka­de­mi­nė­je sri­ty­je ma­no vie­nas iš moks­li­nių in­te­re­sų bu­vo eti­nių kon­flik­tų re­gu­lia­vi­mo ty­ri­mai, o tau­ti­nių ma­žu­mų, tau­tinių ben­dri­jų tei­sės yra ir­gi su­dė­ti­nė tei­sių ap­sau­gos, as­me­nų, pri­klau­san­čių tau­ti­nėms ma­žumoms, ap­sau­gos da­lis. Ta­čiau kom­pen­sa­vi­mo me­cha­niz­mas yra la­bai pa­pras­tas. Įstai­go­je tik­rai bus tei­si­nin­kų, tik­rai ti­kiuo­si, kad bus pri­im­ti kva­li­fi­kuo­ti eks­per­tai, tu­rin­tys pa­tir­ties žmo­gaus tei­sių ir lais­vių ap­sau­gos sri­ty­je.

Dėl ant­ro­jo klau­si­mo tu­rė­čiau pa­sa­ky­ti, kad da­bar, ma­tyt, bū­tų la­bai sun­ku pa­sa­ky­ti, kiek gi­liai ir pla­čiai rei­kė­tų ei­ti su­da­rant dar­bo pro­gra­mą. Ma­ny­čiau, kad la­bai pras­min­ga pir­miau­sia su­si­pa­žin­ti su vi­so­mis žval­gy­bas kon­tro­liuo­jan­čio­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis – tai ir su Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­bos Žval­gy­bos ko­or­di­na­vi­mo gru­pe, su pa­čiu NSGK, su apy­gar­dų teis­mais, su as­mens duo­me­nų ins­pek­ci­ja, su Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­ja. Ir su­rin­kus, ir su­si­pa­ži­nus su kon­kre­čia si­tu­a­ci­ja bū­tų ga­li­ma spręs­ti, kiek gi­liai ir kiek pla­čiai rei­kė­tų ei­ti ir prie ko­kių te­mų ap­si­sto­ti. Taip pat la­bai svar­bu yra ant­ro­jo kon­tro­lie­riaus pa­sky­ri­mas, nes ma­nau, kad bū­tų la­bai svei­ka veiks­mus de­rin­ti su an­tru kon­tro­lie­riu­mi, nors mes ir bū­tu­me, jei­gu bū­čiau pa­skir­tas, ly­gia­ver­čiai, ly­gia­ver­čiai sa­vo įga­lio­ji­mais, tei­sė­mis ir pa­rei­go­mis, bet dar­bų de­ri­ni­mas vi­sa­da yra la­bai svar­bus ir pra­smin­gas.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia E. Gent­vi­las.

E. GENTVILAS (LSF). Ger­bia­mas pre­ten­den­te, kaip jūs žiū­ri­te į po­rą to­kių si­tu­a­ci­jų – pa­čiam sa­vo ini­cia­ty­va ana­li­za­vi­mas vie­šuo­se in­for­ma­ci­jos šal­ti­niuo­se at­si­ra­du­sios me­džia­gos? Nei koks nors teis­mo spren­di­mas, nei kas, o tie­siog ma­to­te, kad štai kaž­kas vyks­ta. Ar tai ga­lė­tų bū­ti įtrauk­ta į jū­sų dar­bus? Ir ki­tas da­ly­kas – po­li­ti­nių už­sa­ky­mų ar nu­ro­dy­mų ana­li­za­vi­mas. Pa­vyz­džiui, aš da­bar­ti­nė­je si­tu­a­ci­jo­je įsi­vaiz­duo­ju, kny­ga „Pra­ne­šė­jas ir Pre­zi­den­tas“, ir Sei­mas krei­pia­si į žval­gy­bos kon­tro­lie­rių, tai yra į jus. Kaip jūs tai trak­tuo­tu­mė­te, ar kaip re­a­lų pa­grin­dą tir­ti, ar kaip po­li­ti­nį nu­ro­dy­mą sa­vo pa­skir­tam om­bud­sme­nui? Jūs at­si­dur­tu­mė­te dvi­pras­miš­ko­je pa­dė­ty­je, pa­vyz­džiui, ga­vęs Sei­mo NSGK nu­ro­dy­mą, pra­šy­mą ar pa­siū­ly­mą. Ko­kia jū­sų lai­ky­se­na?

N. STATKUS. Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo na­ry. Ma­to­te, bet ko­kią ma­no lai­ky­se­ną, bet ko­kią re­ak­ci­ją vi­sa­da lė­mė, šiuo at­ve­ju lem­tų, įsta­ty­mas – Žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus įsta­ty­mas. Žval­gy­bos kon­tro­lie­riaus įsta­ty­mo 4 straips­ny­je yra iš­dės­ty­ti veik­los prin­ci­pai ir vie­nas iš tų prin­ci­pų, tre­čias, yra sa­va­ran­kiš­ku­mas – kad spren­di­mus žval­gy­bos kon­tro­lie­rius pri­ima sa­va­ran­kiš­kai, ne­pri­klau­so­mai nuo ki­tų val­džios ins­ti­tu­ci­jų. Tai­gi jo­kie Sei­mo NSGK ar ki­tų ko­mi­te­tų, ar ki­tų ins­ti­tu­ci­jų pa­ve­di­mai ne­ga­lė­tų bū­ti vyk­do­mi. In­for­ma­ci­ja vi­sa­da ga­li bū­ti pri­im­ta kaip pre­teks­tas pra­dė­ti pa­tik­ri­ni­mą, ar yra pa­grin­do at­lik­ti vie­ną ar ki­tą ty­ri­mą. Bet bet ko­kiu at­ve­ju tai pri­klau­sy­tų nuo fak­ti­nio tu­ri­nio ir nuo fak­ti­nių ap­lin­ky­bių.

Tas pats lie­čia ir pir­mą­jį klau­si­mą. Iš tik­rų­jų tai pri­klau­sy­tų nuo fak­ti­nių ap­lin­ky­bių tu­ri­nio, kad bū­tų ga­li­ma ob­jek­ty­viai ver­tin­ti.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia J. Sa­ba­taus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, jūs pats ką tik at­sa­ky­da­mas į ki­to ko­le­gos klau­si­mą pri­pa­ži­no­te, kad pa­tir­ties žmo­gaus tei­sių ir lais­vių gy­ni­mo sri­ty­je ne­tu­ri­te. Prak­ti­nės pa­tir­ties. Sa­kė­te jū­sų la­biau te­ori­nės ži­nios. Iš tik­rų­jų no­rė­čiau ta­da pa­klaus­ti, ko­kia ta jū­sų as­me­ni­nė žmo­gaus tei­sių ir lais­vių kon­cep­ci­ja? Jūs tru­pu­tį už­si­mi­nė­te apie et­ni­nius kon­flik­tus, apie tau­ti­nių ma­žu­mų klau­si­mus. Bet da­bar yra ir ki­tų klau­si­mų, ku­rie su­si­ję, tiek žmo­gaus oru­mas, pri­va­tus gy­ve­ni­mas, tas pat ir ma­žu­mų klau­si­mas, bet ne vien tau­ti­nių ma­žu­mų, ir pa­na­šiai.

Ko­kia jū­sų as­me­ni­nė kon­cep­ci­ja žmo­gaus tei­sių gy­ni­mo sri­ty­je, nes jums teks pri­im­ti spren­di­mus, ne­pai­sant to, ko­kie kom­pe­ten­tin­gi tei­si­nin­kai bus pri­im­ti jū­sų tar­ny­bo­je, spren­di­mai bus jū­sų.

N. STATKUS. Tik­rai taip, su­tin­ku, ger­bia­mas Sei­mo na­ry, bet ma­no kon­cep­ci­ja ne­ga­li bū­ti skir­tin­ga nuo tos, ku­ri iš­dės­ty­ta Jung­ti­nių Tau­tų Vi­suo­ti­nė­je žmo­gaus tei­sių de­kla­ra­ci­jo­je, Eu­ro­pos žmo­gaus pa­grin­di­nių tei­sių ir lais­vių de­kla­ra­ci­jo­je, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jo­je. As­mens oru­mas, žmo­gaus tei­sės ir lais­vės yra pri­gim­ti­nės, būs­to ne­lie­čia­my­bė, as­mens ir šei­mos pri­va­taus gy­ve­ni­mo ne­lie­čia­my­bė, tei­sė į tai­kius su­si­rin­ki­mus, tei­sė lais­vai bur­tis į aso­cia­ci­jas. Bet koks šių tei­sių ri­bo­ji­mas tu­ri bū­ti įsta­ty­mu ri­bo­ja­mas ir tai tu­ri da­ry­ti kom­pe­ten­tin­gi sub­jek­tai – teis­mai. Tai­gi va­do­vau­siuo­si įsta­ty­mu, griež­tai įsta­ty­mų rai­de.

PIRMININKAS. A. Skar­džius klau­sia.

A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas pre­ten­den­te į la­bai at­sa­kin­gą pos­tą, no­rė­čiau jū­sų pa­si­tei­rau­ti. Vis dėl­to, jums tur­būt ne pa­slap­tis, vie­šo­je erd­vė­je yra nu­skam­bė­ję daug at­ve­jų, kai pa­rei­gū­nai pri­si­pa­žįs­ta, kaip bu­vo 2019–2020 me­tais ver­čia­mi ne­tei­sė­tai sek­ti Sei­mo na­rius, ki­tus as­me­nis. Tai bu­vo tar­si už­sa­ky­mų sta­las spe­cia­lio­sioms tar­ny­boms pik­t­nau­džiau­ti sa­vo ga­lia. Ne­re­tai tai bu­vo da­ro­ma ir už pi­ni­gus, su­mo­kant už tai.

Jūs il­gą lai­ką dir­bo­te VSD val­dy­bos vir­ši­nin­ku, val­dy­bos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ju. Ar jūs ne­ma­tė­te to­kių fak­tų dėl to­kios ne­tei­sė­tos veik­los? Ir jei­gu jums bus tie fak­tai pa­teik­ti, ar jūs at­lik­si­te ty­ri­mus sa­vo bu­vu­sių ko­le­gų at­žvil­giu? Tur­būt kai ku­rie jau iš­va­ry­ti iš Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to, dir­ba ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se, bet tu­ri po­li­ti­nę glo­bą. Kaip jūs elg­si­tės, ger­bia­mas ko­le­ga?

N. STATKUS. Dė­ko­ju, ger­bia­mas Sei­mo na­ry. Žval­gy­bos kon­tro­lie­rius tu­ri bū­ti ne­ša­liš­kas ir im­tis vi­sų skun­dų, pi­lie­čių skun­dų, pa­reiš­kė­jų skun­dų, jei­gu jie ati­tin­ka skun­dams ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Tai­gi vi­si skun­dai bus ati­tin­ka­mai ver­ti­na­mi pa­gal įsta­ty­mų nuo­sta­tas.

PIRMININKAS. R. Šar­knic­kas klau­sia.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ži­no­ma, da­bar, ko ge­ro, žval­gy­ba ste­bės žval­gy­bą. Gai­la, kad Lie­tu­vo­je yra ne­pa­si­ti­ki­ma vie­ni ki­tais. Įvai­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se yra daug pri­kur­tų val­dy­bų. Aš šiek tiek keis­tai žiū­riu į ši­tą da­ly­ką. Skun­dai nu­gu­la stal­čiuo­se, net ap­dul­ka ir pa­na­šiai. Dėl jū­sų as­mens aš tik­rai nie­ko ne­tu­riu, tik tie­siog no­riu nuo­mo­nės, kaip jūs pats ver­ti­na­te, ar iš tik­rų­jų rei­ka­lin­ga dar vie­na žval­gy­ba? Ačiū.

N. STATKUS. Ne­ga­liu ver­tin­ti. Ka­dan­gi įsta­ty­mų lei­dė­jas ap­si­spren­dė dėl ins­ti­tu­ci­jos, to­dėl dau­giau ko­men­ta­rų ne­ga­liu pa­teik­ti.

PIRMININKAS. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­ko­ju. Ger­bia­mas pre­ten­den­te, jūs tap­si­te Lie­tu­vos Res­pub­li­kos žval­gy­bos kon­tro­lie­riu­mi. Kaip ži­no­me, ne vie­na ins­ti­tu­ci­ja už­si­i­ma šia veik­la. Gal ga­li­te pa­sa­ky­ti, kiek to­kių or­ga­ni­za­ci­jų, to­kių ins­ti­tu­ci­jų, ku­rių veik­la ap­ima ter­mi­ną „žval­gy­ba“, už­si­ima žval­gy­ba, yra? Mes ne kar­tą esa­me gir­dė­ję, kad dub­liuo­ja­si tos funk­ci­jos, kar­tais net ne­svei­ka kon­ku­ren­ci­ja, kei­ti­ma­sis duo­me­ni­mis ten kar­tais keis­tai vyks­ta. Ko­kias es­mi­nes pro­ble­mas jūs ma­to­te? Kiek tų or­ga­ni­za­ci­jų jūs ža­da­te kon­tro­liuo­ti? Kaip jūs ma­to­te, ar pa­pras­tas, ar su­dė­tin­gas bus jų veik­los ko­or­di­na­vi­mas? Ko­kios pro­ble­mos bus pa­čios pir­mos, nuo ku­rių jūs pra­dė­si­te veik­ti? Ką šian­dien ak­tu­a­liau­sia bū­tų su­de­rin­ti, ko­or­di­nuo­ti šių žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų veik­lo­je? Ačiū.

N. STATKUS. Ačiū, Sei­mo na­ry, už svar­bų klau­si­mą. Įsta­ty­mas nu­ma­to, kad žval­gy­bos kon­tro­lie­rius at­lik­tų tei­sė­tu­mo ir ati­tik­ties žmo­gaus tei­sių ir lais­vių rei­ka­la­vi­mams prie­žiū­rą dvie­jų ins­ti­tu­ci­jų, tai yra Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to ir Ant­ro­jo ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­to prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos. Jų funk­ci­jos Žval­gy­bos įsta­ty­me yra la­bai aiš­kiai at­skir­tos: vie­ni už­si­i­ma žval­gy­ba ir kontr­žval­gy­ba ci­vi­li­nė­je sri­ty­je, ki­ti – ka­ri­nė­je sri­ty­je. Čia jau jums, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ver­tin­ti, ar tas at­sky­ri­mas yra aiš­kus, dub­liuo­ja­si ar ne­si­dub­liuo­ja. Aš to ver­tin­ti ne­si­im­siu. Nors esu tik kan­di­da­tas, bet el­giuo­si taip, kad ne­su­kel­čiau jo­kių min­čių, jog ne­su po­li­tiš­kai neut­ra­lus.

Kal­bant apie pa­na­šias ins­ti­tu­ci­jas, jei­gu aš tei­sin­gai su­pra­tau klau­si­mą, kiek dar to­kių ins­ti­tu­ci­jų yra. Eu­ro­pos Są­jun­gos, NATO ir Eu­ro­pos eko­no­mi­nės ben­dri­jos ša­ly­se ši Lie­tu­vo­je įkur­ta ins­ti­tu­ci­ja bū­tų ke­tu­rio­lik­ta. Iki šiol vei­kė 13 to­kių pa­na­šių ins­ti­tu­ci­jų. Jų su­dė­tis, jų įga­lio­ji­mai, jų su­da­ry­mo prin­ci­pai ski­ria­si. Vie­nas ski­ria par­la­men­tai, ki­tas ski­ria ir par­la­men­tai, ir vyk­do­mo­ji val­džia. Žo­džiu, tų mo­de­lių yra įvai­riau­sių, sun­ku pa­sa­ky­ti, ku­ris čia bū­tų ge­riau­sias. Bet tai tik­rai nė­ra la­bai nau­ja Eu­ro­pos Są­jun­gos ir NATO erd­vė­je, be­veik pu­sė na­rių to­kias ins­ti­tu­ci­jas tu­ri. Ar at­sa­kiau į jū­sų klau­si­mą? Ačiū.

PIRMININKAS. Tai bu­vo pas­ku­ti­nis klau­si­mas. Ačiū kan­di­da­tui. Da­bar po pa­tei­ki­mo bal­suo­ti, kaip ži­no­te, ne­rei­kia. Fik­suo­ja­me, kad bus Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas ir Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Siū­lo­ma svars­ty­ti ko­vo 21 die­ną. O iki to mo­men­to – su­si­ti­ki­mai frak­ci­jo­se. Rei­kia tik fik­suo­ti, ku­ris ko­mi­te­tas bū­tų kaip pa­grin­di­nis, ar Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas, ar Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Ko­kių tu­ri­te min­čių? Čia pro­jek­te pa­ra­šy­ta kaip al­ter­na­ty­vūs pa­siū­ly­mai. La­biau gir­džiu Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to siū­ly­mą. Fik­suo­ja­me, kad kaip pa­grin­di­nis bus Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­tas. Ge­rai.

To­liau li­ku­sią po­sė­džio da­lį mus tri­bū­no­je džiu­gins eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rė. (Juo­kas sa­lė­je)

 

12.00 val.

Reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo įsta­ty­mo Nr. X-1478 1, 2, 5, 58, 59, 63 straips­nių ir 6 prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 591 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2392ES (pa­tei­ki­mas)

 

Pra­džio­je ji pa­teiks Reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo ir pa­pil­dy­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2392, po to – ki­tą pro­jek­tą ir po to dar at­sa­kys į klau­si­mus. Pra­šau.

A. ARMONAITĖ (LF). Dė­kui. Pra­dė­si­me nuo Reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Pri­sta­tau tei­kia­mą Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos pa­reng­tą Reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir 6 prie­do pa­kei­ti­mo ir įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 591 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tą. Tei­kia­mu įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma tin­ka­mai įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­ty­vą 2018/958 dėl pro­por­cin­gu­mo pa­tik­ros prieš pri­imant nau­jas pro­fe­si­jų reg­la­men­ta­vi­mo nuo­sta­tas. Įsta­ty­mo pro­jek­tas at­si­žvel­giant į gau­tą Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­grįs­tą nuo­mo­nę dėl ES tei­sės pa­žei­di­mo pro­ce­dū­ros dėl ne­tin­ka­mo pro­por­cin­gu­mo di­rek­ty­vos per­kė­li­mo… Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos pa­grįs­to­je nuo­mo­nė­je nu­ro­do­ma už­tik­rin­ti, kad tei­sės ak­tų pro­jek­tų nuo­sta­tų, ku­rio­mis ri­bo­ja­ma ga­li­my­bė už­si­im­ti reg­la­men­tuo­ja­ma pro­fe­si­ja, pro­por­cin­gu­mo ver­ti­ni­mas bū­tų tai­ko­mas vi­soms tei­sės ak­tų nuo­sta­toms, ku­rio­mis to­kia ga­li­my­bė ri­bo­ja­ma, kad bū­tų įtvir­tin­tos kon­kre­čios jau pri­im­tų tei­sės ak­tų nuo­sta­tų ste­bė­se­nos prie­mo­nės ir jų vyk­dy­mo re­gu­lia­ru­mas.

Tai­gi, at­si­žvel­giant į tai, įsta­ty­mo pro­jek­tu siū­lo­ma to­bu­lin­ti reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­jų są­ra­šo reg­la­men­ta­vi­mo tvar­ką, tai yra at­si­sa­ky­ti tei­sės ak­tu tvir­ti­na­mo reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­jų są­ra­šo. Šiuo me­tu tai da­ry­ti pa­ves­ta mū­sų mi­nis­te­ri­jai įsa­ky­mu. Taip pat pa­pil­dy­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą nuo­sta­to­mis dėl nor­mi­nių tei­sės ak­tų nuo­sta­tų ste­bė­se­nos nu­ma­tant, kad ji vyk­do­ma Vy­riau­sy­bės ar jos įga­lio­tos ins­ti­tu­ci­jos nu­sta­ty­ta tvar­ka. Taip pat to­bu­lin­ti kom­pe­ten­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų dėl pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo sky­ri­mo me­cha­niz­mą, at­si­sa­ky­ti nuo­sta­tos dėl kon­kre­čių kom­pe­ten­tin­gų ins­ti­tu­ci­jų tvir­ti­ni­mo at­ski­ru tei­sės ak­tu, tai yra Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu.

Pri­ėmus įsta­ty­mo pro­jek­tą ir tai­kant nuo­sta­tų ste­bė­se­nos prie­mo­nes bus su­da­ry­tos są­ly­gos tin­ka­mai įver­tin­ti rei­ka­la­vi­mus reg­la­men­tuo­ja­moms pro­fe­si­joms ir ste­bė­ti jų ati­tik­tį pro­por­cin­gu­mo prin­ci­pui, at­si­žvel­giant į po­ky­čius, įvy­ku­sius po ati­tin­ka­mų nuo­sta­tų pri­ėmi­mo. Ne­pro­por­cin­gas pro­fe­si­jų reg­la­men­ta­vi­mas ku­ria di­de­les kliū­tis rin­ko­je tei­kia­moms pa­slau­goms.

Taip pat dar pri­dur­siu, kad į Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to pa­teik­tas pa­sta­bas, tiks­liau, vie­ną pa­sta­bą mes at­si­žvelg­si­me Sei­mo ko­mi­te­tuo­se. Tai yra tech­ni­nė pa­sta­ba dėl ne­tiks­lios nu­me­ra­ci­jos. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Da­bar klau­si­mai. Tik­tai vie­nas klau­sian­tis – tai M. Pui­do­kas. Nė­ra sa­lė­je.

Ta­da mo­ty­vai už, prieš. Nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ta­da bai­gė­me šį klau­si­mą.

Fik­suo­ki­me, kad pa­grin­di­nis bū­tų Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas, pa­pil­do­mo ko­mi­te­to ne­siū­lo­me. Nu­ma­to­ma svars­ty­mo da­ta bū­tų ba­lan­džio 6 die­na.

 

12.03 val.

Met­ro­lo­gi­jos įsta­ty­mo Nr. I-1452 2, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38 straips­nių ir prie­do pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2447ES (pa­tei­ki­mas)

 

Ta­da ki­tas pro­jek­tas, ku­rį mi­nist­rė pri­sta­tys, yra Met­ro­lo­gi­jos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2447. Pra­šau.

A. ARMONAITĖ (LF). Dė­ko­ju. Tei­kia­mu įsta­ty­mo pro­jek­tu sie­kia­ma Met­ro­lo­gi­jos įsta­ty­mą pa­pil­dy­ti nuo­sta­to­mis sie­kiant šių tiks­lų. Pir­ma. Už­tik­rin­ti par­duo­dant sve­ria­mų, skai­čiuo­ja­mų, ma­tuo­ja­mų ar do­zuo­ja­mų pre­kių kie­kio kon­tro­lę.

An­tra. Nu­sta­ty­ti vie­no­dus rei­ka­la­vi­mus pa­skir­to­sioms įstai­goms.

Tre­čia. Su­da­ry­ti są­ly­gas ju­ri­di­niams as­me­nims pa­skir­tos bau­dos mo­kė­ji­mą iš­dės­ty­ti da­li­mis vie­nų me­tų lai­ko­tar­piu.

Ir ket­vir­ta. Pa­tiks­lin­ti įsta­ty­mu įgy­ven­di­na­mų Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės ak­tų są­ra­šą.

Šiuo me­tu Lie­tu­vos met­ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­ja ne­tu­ri įsta­ty­mu įtvir­tin­to tei­si­nio pa­grin­do at­lik­ti par­duo­dant sve­ria­mų, skai­čiuo­ja­mų, ma­tuo­ja­mų ar do­zuo­ja­mų pre­kių kie­kio kon­tro­lės. Va­do­vau­jan­tis Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis, kon­tro­li­niai pir­ki­mai ga­li bū­ti at­lie­ka­mi tik įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais at­ve­jais, to­dėl šiuo me­tu ins­pek­ci­ja ne­ga­li ati­tin­ka­mai at­lik­ti vi­sų įsta­ty­me nu­ma­ty­tų funk­ci­jų. Šiuo me­tu ju­ri­di­nis as­muo, sa­vo kom­pe­ten­ci­ją įro­dęs ki­tu ne­gu ak­re­di­ta­vi­mas bū­du, tei­sę at­lik­ti ma­ta­vi­mo prie­mo­nės pa­tik­rą įgy­ja dve­jų me­tų lai­ko­tar­piui, ta­čiau nė­ra aiš­kiai reg­la­men­tuo­ta, ar tei­sė to­kioms įstai­goms ga­li bū­ti įgy­ja­ma vie­ną kar­tą, tai yra įsta­ty­me eg­zis­tuo­ja tei­si­nė spra­ga.

Taip pat įsta­ty­me nė­ra nu­sta­ty­tos są­ly­gos, kada, pa­nai­ki­nus pa­skir­to­sios įstai­gos tei­sę at­lik­ti ma­ta­vi­mo prie­mo­nės ti­po įver­ti­ni­mą, pa­tik­rą, kon­tro­lės sis­te­mos įver­ti­ni­mą ir pa­tik­ri­ni­mus, ši tei­sė ga­li bū­ti įgy­ja­ma iš nau­jo. Tai dar vie­na tei­si­nė spra­ga, ku­rią tai­so­me.

Taip pat iki šiol įsta­ty­me ne­bu­vo nu­ma­ty­ta ga­li­my­bė ju­ri­di­niam as­me­niui pa­skir­tos bau­dos mo­kė­ji­mą iš­dės­ty­ti per lai­ko­tar­pį iki vie­ne­rių me­tų, jei­gu su­mo­kė­ti bau­dos per įsta­ty­me nu­ro­dy­tą ter­mi­ną, tai yra 30 die­nų, ju­ri­di­nis as­muo ne­ga­li.

Tai­gi, at­si­žvel­giant į tai, įsta­ty­mo pro­jek­tu bus pa­tiks­lin­tos įsta­ty­mo nuo­sta­tos ir bus su­teik­tos są­ly­gos Met­ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­jai veiks­min­gai vyk­dy­ti sa­vo veik­lą, už­tik­rin­tos vie­no­dos są­ly­gos vyk­dy­ti veik­lą pa­skir­to­sioms ins­ti­tu­ci­joms. Įstai­gų, ku­rios sa­vo kom­pe­ten­ci­ją įro­džiu­sios ki­tu nei ak­re­di­ta­vi­mas bū­du, reg­la­men­tuo­ja­ma aiš­ki tei­sės at­lik­ti pa­tik­rą ga­lio­ji­mo truk­mė ir nu­sta­to­mos pa­kar­to­ti­nės šios tei­sės įgi­ji­mo są­ly­gos. Su­vie­no­di­na­mi vi­soms pa­skir­to­sioms įstai­goms tai­ko­mi rei­ka­la­vi­mai, kai yra pa­nai­ki­na­ma tei­sė at­lik­ti ti­po įver­ti­ni­mą, pa­tik­rą, kon­t­ro­lės sis­te­mos įver­ti­ni­mą ir pa­tik­ri­ni­mus. Su­da­ro­ma ga­li­my­bė ju­ri­di­niams as­me­nims, ku­rių fi­nan­si­nė pa­dė­tis sun­ki ir dėl to jie ne­ga­li su­mo­kė­ti pa­skir­tos bau­dos iš kar­to, vyk­dy­ti ki­tus fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, sta­bi­li­zuo­ti sa­vo fi­nan­si­nę būk­lę ir su­mo­kė­ti pa­skir­tą bau­dą da­li­mis.

Dėl įsta­ty­mo pro­jek­to ne­pa­di­dės ad­mi­nist­ra­ci­nė naš­ta ir ne­bus su­kel­ta ūkio sub­jek­tams pri­si­tai­ky­mo prie nau­jo re­gu­lia­vi­mo iš­lai­dų pa­di­dė­ji­mo. Aš at­kreip­siu dė­me­sį, kad prie­šin­gai – vie­na iš nuo­sta­tų yra drau­giš­kas re­gu­lia­vi­mas, kai pa­skir­tą bau­dą įmo­nė ga­lės su­mo­kė­ti per vie­ne­rius me­tus, o ne per 30 die­nų, kaip yra nu­ma­ty­ta.

Taip pat į Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas mes at­si­žvelg­si­me Sei­mo ko­mi­te­tuo­se de­ri­ni­mo me­tu.

PIRMININKAS. Dė­kui. Ma­tau, kad klaus­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė. Pa­si­sa­ky­mai. Taip pat nė­ra pa­si­sa­kan­čių. Ap­si­sprę­si­me dėl pro­jek­to per nu­ma­ty­tą bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą. Gal­būt mi­nist­rę pra­šy­si­me grįž­ti į sa­vo vie­tą, nes iki bal­sa­vi­mo in­ter­va­lo dar 8 mi­nu­tės. Ta­da ap­si­sprę­si­me dėl jū­sų pro­jek­to ir tę­si­te at­sa­ky­mus į klau­si­mus.

 

12.09 val.

Al­ter­na­ty­vių­jų de­ga­lų įsta­ty­mo Nr. XIV-196 6, 12, 23 ir 35 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2305(2) (svars­ty­mas)

 

Da­bar mes su­tau­pę lai­ko ga­li­me pa­im­ti ką nors iš re­zer­vi­nių klau­si­mų. Ne­ma­tau L. Kas­čiū­no. R. Vait­kus yra. Mes ga­li­me re­zer­vi­nį 2 klau­si­mą – Al­ter­na­ty­vių­jų de­ga­lų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2305(2). Svars­ty­mo sta­di­ja. Kaip mi­nė­jau, R. Vait­kus pa­teiks Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to iš­va­dą.

R. VAITKUS (LSF). Dė­ko­ju, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ko­vo 8 die­ną Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas svars­tė pro­jek­tą ir bu­vo pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Dė­kui. Pa­žiū­rė­si­me, ar dis­ku­tuo­ti yra už­si­ra­šiu­sių. Ne, nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Dėl mo­ty­vų? Taip pat nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ap­si­sprę­si­me per nu­ma­ty­tą bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą. Iki jo li­ko 6 mi­nu­tės.

 

12.09 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2021 m. sau­sio 7 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-154 „Dėl Li­tu­a­nis­ti­kos tra­di­ci­jų ir pa­vel­do įpras­mi­ni­mo ko­mi­si­jos patvirtinimo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2427 (pa­tei­ki­mas)

 

Ga­li­me tęs­ti re­zer­vi­nių klau­si­mų svars­ty­mą. Ma­tau, kad yra sa­lė­je A. Žu­kaus­kas. Ji­sai ga­lė­tų pa­teik­ti re­zer­vi­nį 3 klau­si­mą – Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo anks­tes­nio nu­ta­ri­mo „Dėl Li­tu­a­nis­ti­kos tra­di­ci­jų ir pa­vel­do įpras­mi­ni­mo ko­mi­si­jos pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo pro­jek­tą. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas tei­kia Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo…

PIRMININKAS. At­si­pra­šau, iš tik­rų­jų aš gir­džiu Sei­mo na­rių klau­si­mus, kas čia vyks­ta. Va­do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­tas tu­rė­tų su­si­tvar­ky­ti su ne­tin­ka­mais veiks­mais sve­čių tri­bū­no­se. Ma­tau, kad tai ir bu­vo pa­da­ry­ta. Tę­sia­me po­sė­dį. Pra­šom.

A. ŽUKAUSKAS (LF). Tę­siu. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas tei­kia siū­ly­mą dėl… Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2021 m. sau­sio 7 d. nu­ta­ri­mo „Dėl Li­tu­a­nis­ti­kos tra­di­ci­jų ir pa­vel­do įpras­mi­ni­mo ko­mi­si­jos pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tą. Šia­me pro­jek­te iš mi­nė­tos ko­mi­si­jos na­rių nu­ma­to­ma iš­brauk­ti po­ną A. An­ta­nai­tį, po­ną T. Dau­kan­tą, ka­dan­gi po­nas A. An­ta­nai­tis nu­sto­jo ei­ti Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, o po­nas T. Dau­kan­tas ne­be­dir­ba Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­jo­je, ir tuo pa­čiu siū­ly­mu skir­ti po­nią dak­ta­rę V. Mei­liū­nai­tę, ku­ri šiuo me­tu yra Vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė, o vie­toj T. Dau­kan­to nie­ko ne­skir­ti, nes Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ja nie­ko ne­pa­siū­lė.

PIRMININKAS. Dė­kui. Klaus­ti nie­kas ne­pa­gei­dau­ja. Dė­kui, ga­li­te grįž­ti į sa­vo po­zi­ci­ją. Dėl mo­ty­vų taip pat nie­kas ne­už­si­ra­šė. Ap­si­sprę­si­me per bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą.

 

12.12 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. lap­kri­čio 13 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-6 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos su­da­ry­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2532 (pa­tei­ki­mas)

 

To­liau, jei­gu ne­pri­eš­ta­rau­tu­mė­te, aš pa­teik­čiau re­zer­vi­nį 4 klau­si­mą, tai yra Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos su­dė­ties ko­re­ga­vi­mas. Kaip ži­no­me, pa­di­dė­ju­si Miš­ri gru­pė iš­si­rin­ko nau­ją sa­vo va­do­vy­bę, šios gru­pės va­do­vė A. Ši­rins­kie­nė ir bū­tų de­le­guo­ja­ma į Se­niū­nių su­ei­gos na­res. Tai toks for­ma­lus spren­di­mas. Siū­lo­ma pa­ko­re­guo­ti Se­niū­nų su­ei­gos su­dė­tį. Klaus­ti nie­kas ne­už­si­ra­šė. Dėl mo­ty­vų nė­ra už­si­ra­šiu­sių. Ap­si­sprę­si­me ir dėl šio pro­jek­to per bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą.

 

12.13 val.

Vai­ko mi­ni­ma­lios ir vi­du­ti­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mo Nr. X-1238 2, 7, 11, 12, 15, 16, 17, 18, 21, 22, 23, 24, 28, 29, 30 ir 31 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2500 (pa­tei­ki­mas)

 

Ir dar li­ko mums 2 mi­nu­tės, gal­būt… Čia prie mū­sų ar­tė­ja mi­nist­rė J. Šiugž­di­nie­nė, ji pra­šy­tų su­da­ry­ti ga­li­my­bę pa­teik­ti iš va­ka­ri­nio po­sė­džio 2-5 klau­si­mą – Vai­ko mi­ni­ma­lios ir vi­du­ti­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą Nr. XIVP-2500. Pa­tei­ki­mo sta­di­ja. Kvie­čiu mi­nist­rę į tri­bū­ną.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui. Ko­le­gos, šiuo nu­ta­ri­mo pro­jek­tu siū­lo­ma pri­tar­ti pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui… pa­teik­ti jį Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mui ir pra­šo­ma svars­ty­ti įsta­ty­mo pro­jek­tą sku­bos tvar­ka. Sku­bos pra­šo­ma, nes Vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mas įsi­ga­lio­ja jau nuo 2023 m. ba­lan­džio 1 d., to­dėl sie­kia­ma, kad ne­at­si­ras­tų tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo spra­gos ir tei­si­nis ne­apib­rėž­tu­mas ne­su­trik­dy­tų vai­ko mi­ni­ma­lios ir vi­du­ti­nės prie­žiū­ros prie­mo­nių sis­te­mų funk­cio­na­vi­mo.

Tiks­las – su­de­rin­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vai­ko mi­ni­ma­lios ir vi­du­ti­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mo nuo­sta­tas su Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vie­tos sa­vi­val­dos įsta­ty­mo nuo­sta­to­mis. Pro­jek­tu sie­kia­ma pa­keis­ti Vai­ko mi­ni­ma­lios ir vi­du­ti­nės prie­žiū­ros įsta­ty­mo nuo­sta­tas, nu­ro­dant, kad iki šiol sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus vyk­dy­tas su vai­ko mi­ni­ma­lios ir vi­du­ti­nės prie­žiū­ros prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mu su­si­ju­sias funk­ci­jas tu­rės vyk­dy­ti sa­vi­val­dy­bės vyk­do­mo­ji in­s­ti­tu­ci­ja. Vyk­do­mo­sios ins­ti­tu­ci­jos są­vo­ka pa­si­rink­ta, at­si­žvel­gus į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos švie­ti­mo įsta­ty­mo 58 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tą, ku­ria­me reg­la­men­tuo­ja­ma, kad sa­vi­val­dy­bės vyk­do­mo­ji ins­ti­tu­ci­ja or­ga­ni­zuo­ja ir ko­or­di­nuo­ja vai­ko mi­ni­ma­lios prie­žiū­ros prie­mo­nių vyk­dy­mą.

Įver­ti­nus su­de­ri­ni­mo me­tu Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tą pa­sta­bą, at­si­žvelg­ta į Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo 11 straips­nio 1 da­lį, įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­pil­dy­tas nuo­sta­ta, kad pra­šy­mai dėl vai­ko mi­ni­ma­lios ir vi­du­ti­nės prie­žiū­ros prie­mo­nių sky­ri­mo, pra­tę­si­mo, pa­kei­ti­mo ir pa­nai­ki­ni­mo, kiek to ne­reg­la­men­tuo­ja šis įsta­ty­mas, tei­kia­mi ir nag­ri­nė­ja­mi Vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka. Tai tiek.

PIRMININKAS. Jū­sų klaus­ti už­si­ra­šė du Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ger­bia­ma mi­nist­re, ka­dan­gi bu­vau vie­nas iš tų, ku­ris pri­ėmė tą įsta­ty­mą, daug dis­ku­ta­vo­me pir­mi­nė­je sta­di­jo­je, kai at­si­ra­do šis įsta­ty­mas, tai su­pran­tu, kad jūs čia dau­giau kos­me­tiš­kai, at­si­žvelg­da­ma į Sa­vi­val­dos rin­ki­mų įsta­ty­mą. Ar vis dėl­to ne­bu­vo pa­da­ry­ta ana­li­zė, kaip šis įsta­ty­mas funk­cio­nuo­ja ir ką ga­li­ma bū­tų pa­ge­rin­ti spren­džiant šiuos su ne­pil­na­me­čiais su­si­ju­sius klau­si­mus? Nes aš pa­si­žiū­rė­jęs į kai ku­riuos straips­nius ma­tau, kad kai kas iš­brau­kia­ma. Ten, sa­ky­ki­me, anks­čiau ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius tu­rė­da­vo in­for­muo­ti Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ją apie si­tu­a­ci­ją sa­vi­val­dy­bė­je. Ka­dan­gi da­bar šios pa­rei­gos per­mes­tos me­rui, tai pa­pras­čiau­siai ši da­lis iš­brauk­ta. Kaip vyks to­les­nis ko­or­di­na­vi­mas ir kas bus at­sa­kin­gas už ši­to įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo prie­žiū­rą? Ačiū.

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Man at­ro­do, na­tū­ra­lu, kad sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos, bū­da­mos ar­čiau­siai žmo­nių ir ge­riau­siai pa­ži­no­da­mos sa­vo ap­lin­ką, ži­no­da­mos, kas vyks­ta mo­kyk­lo­se ir kam rei­ka­lin­ga mi­ni­ma­li prie­žiū­ra ar vi­du­ti­nė prie­žiū­ra, ir rū­pi­na­si šiuo klau­si­mu. Tur­būt mi­nis­te­ri­jai, ku­ri yra Vil­niu­je, la­bai su­dė­tin­ga tą kiek­vie­ną at­ve­jį ma­ty­ti ir spręs­ti. Man at­ro­do, na­tū­ra­lu, kad at­sa­ko­my­bė šiuo at­ve­ju yra sa­vi­val­dy­bės.

PIRMININKAS. Klau­sia I. Ka­čins­kai­tė-Ur­bo­nie­nė.

I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Aš, tie­są sa­kant, ir­gi taip pat no­rė­jau pa­si­tei­rau­ti apie po­vei­kį. Ma­nau, kad ta­da, ka­da mes pri­ima­me vie­nus ar ki­tus įsta­ty­mus, la­bai svar­bu pa­si­žiū­rė­ti, kaip vei­kia. Ma­to­me pa­vyz­džių, kaip vie­nos sa­vi­val­dy­bės la­bai ge­rai su­si­tvar­ko, ir tą pa­ro­dė mū­sų ana­li­zė Sa­vi­žu­dy­bių ir smur­to pre­ven­ci­jos ko­mi­si­jo­je, kai kal­bė­jo­me apie tar­p­ins­ti­tu­ci­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ko­or­di­na­to­rius, kai kur sky­rius, o kai ku­rios la­bai pras­tai, kai kur vi­siš­kai neat­si­žvel­gia­ma ar­ba la­bai for­ma­liai at­lie­ka­mos tos funk­ci­jos. Taip, mums vi­sai ne­blo­gai pa­vy­ko su­ko­or­di­nuo­ti veiks­mus tarp Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, vai­ko tei­sių, ta­čiau vis dėl­to la­bai svar­bu ste­bė­se­na ir si­tu­a­ci­jos ana­li­zė vi­so­je Lie­tu­vo­je. To­kių ty­ri­mų nė­ra at­lie­ka­ma. No­rė­jau pa­klaus­ti, mi­nist­re, gal pla­nuo­ja­te iš sa­vo biu­dže­to lė­šų nu­ma­ty­ti ty­ri­mą, kaip se­ka­si ir kaip už­tik­ri­na­ma mi­ni­ma­li ir vi­du­ti­nė vai­ko prie­žiū­ra bū­tent per TBK ir vi­są šią ins­ti­tu­ci­ją?

J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Kol kas tik­rai ne­pla­nuo­ja­me to­kios ana­li­zės at­lik­ti, ne­sa­me ga­vę la­bai daug ko­kių nors nu­si­skun­di­mų ar ne­ma­to­me la­bai di­de­lių čia tam tik­rų pro­ble­mų. Tik­rai to ne­sa­me nu­ma­tę. Ta­čiau, pa­vyz­džiui, lan­ko­mu­mo klau­si­mais esa­me nu­ma­tę tam tik­ras ana­li­zes. Lie­tu­va iki šiol ne­gau­da­vo duo­me­nų apie vai­kų lan­ko­mu­mą, o šian­dien mes jau tu­ri­me tam tik­rus duo­me­nis, kaip at­ro­do mū­sų vai­kų lan­ko­mu­mas mo­kyk­lo­se. Tai iš kar­to ga­liu pa­sa­ky­ti, kad at­ro­do la­bai pras­tai. Kai ku­riais as­pek­tais mes tik­rai gi­li­na­mės. Šiuo as­pek­tu ne­sa­me nu­ma­tę ana­li­zės.

PIRMININKAS. Dė­kui, mi­nist­re. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Ga­lė­si­me kaip tik dėl šio pro­jek­to ir ap­si­spręs­ti, nes esa­me pa­sie­kę bal­sa­vi­mo in­ter­va­lą. Kvie­čiu bal­suo­ti, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo ką tik mi­nist­rės api­bū­din­tam pro­jek­tui.

Bal­sa­vo 105 Sei­mo na­riai: už – 104, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 1. Pa­grin­di­nis – Švie­ti­mo ir mo­ks­lo ko­mi­te­tas. Pri­ta­ria­me. M. Pui­do­kas dėl ve­di­mo tvar­kos.

M. PUIDOKAS (MSNG). Pra­šau įskai­ty­ti ma­no bal­są už.

PIRMININKAS. Fik­suo­ja­me pro­to­ko­le, kad bal­sas už. Tai­gi ko­mi­te­tą įvar­di­nau.

Da­bar Vy­riau­sy­bė siū­lo sku­bos tvar­ką. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ma­tau, kad link­si.

Pra­šau, dėl ve­di­mo tvar­kos – B. Piet­kie­wicz.

B. PIETKIEWICZ (MSNG). La­bai ačiū. Aš ir­gi pra­šau už­skai­ty­ti ma­no bal­są už.

PIRMININKAS. Ge­rai, dėl pro­to­ko­lo fik­suo­si­me. Ben­dru su­ta­ri­mu pri­ta­rė­me sku­bai. Svars­ty­mo da­ta bū­tų ko­vo 23 die­na.

 

12.20 val.

Reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo įsta­ty­mo Nr. X-1478 1, 2, 5, 58, 59, 63 straips­nių ir 6 prie­do pa­kei­ti­mo ir Įsta­ty­mo pa­pil­dy­mo 591 straips­niu įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2392ES (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Da­bar grįž­ta­me prie ry­ti­nio po­sė­džio dar­bo­tvarkės pro­jek­tų. Bal­suo­si­me dėl dar­bo­tvarkės 1-9 klau­si­mo – Reg­la­men­tuo­ja­mų pro­fe­si­nių kva­li­fi­ka­ci­jų pri­pa­ži­ni­mo įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to. Ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo?

Bal­sa­vo 110:  už – 108, prieš – 1, su­si­lai­kė 1. Po pa­tei­ki­mo pri­tar­ta.

Pa­grin­di­nis bū­tų Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas. Svars­ty­mo da­ta nu­ma­to­ma ba­lan­džio 6 die­na. Pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

 

12.21 val.

Met­ro­lo­gi­jos įsta­ty­mo Nr. I-1452 2, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 38 straips­nių ir prie­do pakei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2447ES (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Ki­tas pro­jek­tas – Met­ro­lo­gi­jos įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių ir prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2447ES. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti po pa­tei­ki­mo? Ne­ma­tau prieš­ta­ra­vi­mų, pri­ta­ria­me ben­dru su­ta­ri­mu.

Pa­grin­di­nis dėl šio pro­jek­to bū­tų Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Svars­ty­mo da­ta nu­ma­to­ma ba­lan­džio 18 die­ną. Pri­ta­ria­me.

 

12.22 val.

Al­ter­na­ty­vių­jų de­ga­lų įsta­ty­mo Nr. XIV-196 6, 12, 23 ir 35 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2305(2) (svars­ty­mo tę­si­nys)

 

To­liau. Mes spė­jo­me ap­svars­ty­ti ke­le­tą re­zer­vi­nių klau­si­mų. Ei­lės tvar­ka pir­miau­sia bū­tų re­zer­vi­nis 2 klau­si­mas – Al­ter­na­ty­vių­jų de­ga­lų įsta­ty­mo kai ku­rių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2305(2). Bal­suo­si­me, ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 112: už – 105, prieš – 2, su­si­lai­kė 5. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

12.23 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2021 m. sau­sio 7 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-154 „Dėl Li­tu­a­nis­ti­kos tra­di­ci­jų ir pa­vel­do įpras­mi­ni­mo ko­mi­si­jos patvirtinimo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2427 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys)

 

Re­zer­vi­nis klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2021 m. sau­sio 7 d. nu­ta­ri­mo „Dėl Li­tu­a­nis­ti­kos tra­di­ci­jų ir pa­vel­do įpras­mi­ni­mo ko­mi­si­jos pa­tvir­ti­ni­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2427. Bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 110: už – 108, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Pri­tar­ta po pa­tei­ki­mo.

Pa­grin­di­nį ko­mi­te­tą dėl šio pro­jek­to nu­ma­ty­tu­me Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tą. Svars­ty­mo da­ta – ko­vo 21 die­na. Tin­ka? Ne­ma­tau prieš­ta­rau­jan­čių.

 

12.24 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2020 m. lap­kri­čio 13 d. nu­ta­ri­mo Nr. XIV-6 „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos su­da­ry­mo“ pa­kei­ti­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-2532 (pa­tei­ki­mo tę­si­nys, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės re­zer­vi­nis 4 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Se­niū­nų su­ei­gos su­da­ry­mo“ pa­kei­ti­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2532. Gal ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu? Ne­ga­li­me. Ge­rai, bal­suo­ja­me, ar pri­ta­ria­me po pa­tei­ki­mo.

Bal­sa­vo 113: už – 103, prieš – 1, su­si­lai­kė 9. Iš tie­sų ben­dro su­ta­ri­mo čia ne­bu­vo.

Da­bar to­kius pro­jek­tus mes iš­kart ir pri­ima­me, bet pir­miau­sia svars­ty­mo sta­di­ja. Nė­ra už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti.

Bal­suo­ja­me vėl, ar pri­ta­ria­me po svars­ty­mo.

Bal­sa­vo 114: už – 110, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 4. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

Pri­ėmi­mas. Nė­ra už­si­ra­šiu­sių kal­bė­ti.

Bal­suo­ja­me, ar pri­ima­me šį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 112: už – 109, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3. Nu­ta­ri­mas pri­im­tas. (Gon­gas)

Tai­gi bai­gė­me šio in­ter­va­lo bal­sa­vi­mus.

12.27 val.

Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rės Auš­ri­nės Ar­mo­nai­tės at­sa­ky­mai į Sei­mo na­rių klau­si­mus (pa­gal Sei­mo sta­tu­to 208 straips­nio 13 ir 14 da­lis)

 

Vėl aš kvie­čiu į tri­bū­ną eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rę A. Ar­mo­nai­tę, ji at­sa­kys į Sei­mo na­rių iš anks­to pa­teik­tus klau­si­mus.

A. ARMONAITĖ (LF). La­ba die­na. Esu pa­si­ruo­šu­si at­sa­ky­ti į gru­pės Sei­mo na­rių iš anks­to man pa­teik­tus klau­si­mus. Tik­riau­siai pa­skai­ty­siu iš pra­džių klau­si­mą, pas­kui į kiek­vie­ną klau­si­mą sa­vo at­sa­ky­mą.

Sei­mo na­rių gru­pės klau­si­mas: ar pri­ta­ria­te ir sa­vo po­li­ti­nė­je veik­lo­je, ei­da­ma mi­nist­ro pa­rei­gas, va­do­vau­ja­tės šio­mis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 25 bei 26 straips­nių nuo­sta­toms: „Žmo­gus tu­ri tei­sę tu­rė­ti sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus ir juos lais­vai reikš­ti. Žmo­gui ne­tu­ri bū­ti kliu­do­ma ieš­ko­ti, gau­ti ir skleis­ti in­for­ma­ci­ją bei idė­jas“; „Min­ties, ti­kė­ji­mo ir są­ži­nės lais­vė ne­var­žo­ma“? At­sa­ky­mas. Vi­siš­kai pri­ta­riu ir re­miu žo­džio bei min­ties lais­vę, nes tai yra ker­ti­nis lais­vos, de­mo­kra­tinės vals­ty­bės pa­ma­tas. Ma­no va­do­vau­ja­ma Lais­vės par­ti­ja yra bū­tent ta po­li­ti­nė jė­ga, ku­ri ski­ria ypa­tin­gą dė­me­sį žmo­gaus tei­sėms ir lais­vėms. De­ja, bet mū­sų Sei­me vis dar yra ne­ma­žai po­li­ti­kų, ku­riems žmo­gaus tei­sės ir lais­vės yra ant­ra­ei­lis da­ly­kas. Jų ne­trik­do tai, kad kai ku­rio­se žmo­gaus tei­sių sri­ty­se Lie­tu­va yra ne­daug te­pa­žen­gu­si nuo Ru­si­jos ir Bal­ta­ru­si­jos. Jie net ne­no­ri, kad šio­mis te­mo­mis bū­tų kal­ba­ma Sei­me, ir siū­lo šiuos klau­si­mus iš­brauk­ti iš Sei­mo po­sė­džių dar­bo­tvarkės. Ti­kiuo­si, kad man už­duo­tus klau­si­mus pa­si­ra­šiu­si po­nia A. Ši­rins­kie­nė ir ki­ti Sei­mo na­riai taps Lais­vės par­ti­jos są­jun­gi­nin­kais gi­nant žmo­gaus tei­ses ir lais­ves.

2-as klau­si­mas: kaip ver­ti­na­te cen­zū­rą? Ar ji, jū­sų ma­ny­mu, ga­li­ma de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je? Cen­zū­rą ver­ti­nu nei­gia­mai ir džiau­giuo­si, kad jos ap­raiš­kų Lie­tu­vo­je nė­ra, ta­čiau tu­ri­me bū­ti bud­rūs ir blo­kuo­ti Ru­si­jos bei ki­tų mums prie­šiš­kų vals­ty­bių pro­pa­gan­dą, ku­ri yra nu­kreip­ta prieš Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mą ir žmo­nių ge­ro­vę. Lie­tu­vo­je įtvir­tin­ta lais­vė skleis­ti in­for­ma­ci­ją yra ne­su­de­ri­na­ma su nu­si­kals­ta­mais veiks­mais. Nau­do­da­ma­si pro­ga taip pat kvie­čiu ko­le­gas iš­lik­ti bud­rius ir at­si­ren­kant, ir pla­ti­nant są­moks­lo te­ori­jas ir Lie­tu­vos prie­šams nau­din­gus na­ra­ty­vus.

3-ia­sis klau­si­mas. Il­gas, tai tru­pu­tė­lį su­trum­pin­siu. Šių me­tų va­sa­rio 23–26 die­no­mis pa­ro­dų cen­tre „Li­tex­po“ vy­ku­sio­je Kny­gų mu­gė­je šio cen­tro va­do­vy­bė (kaip klau­sia klau­sian­tie­ji) ne­va nu­ro­dė iš Kny­gų mu­gės erd­vės pa­ša­lin­ti me­ni­nę ins­ta­lia­ci­ją, ku­ria bu­vo pri­sta­to­ma kny­ga „Bai­mės me­tai“. „Li­tex­po“ va­do­vy­bė kny­gos eks­po­zi­ci­jos or­ga­ni­za­to­riams nu­ro­dė iš­mon­tuo­ti ir pa­ša­lin­ti me­ni­nę ins­ta­lia­ci­ją, nes ne­va ne­no­ri pro­ble­mų, be to, esą, yra ga­vu­si rei­ka­la­vi­mus iš O. Šu­ra­je­vo nuim­ti šią ne­va po­li­ti­zuo­tą ins­ta­lia­ci­ją. Dėl to me­ni­nę ins­ta­lia­ci­ją or­ga­ni­za­to­riai bu­vo pri­vers­ti pa­ša­lin­ti. Kaip ver­ti­na­te to­kią sa­vi­raiš­kos ir min­ties lais­vės cen­zū­rą, kuo­met nu­ro­do­ma pa­ša­lin­ti me­ni­nes ins­ta­lia­ci­jas vien dėl to, kad ant vie­nos iš jų kraš­ti­nių už­ra­šy­tas žo­dis „prem­je­rė“, net ne­pa­mi­nint jo­kio as­mens pa­var­dės?

Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja ne­or­ga­ni­zuo­ja kny­gų mu­gių. Šiuo me­tu esa­me su­si­kon­cen­tra­vę į dar­bus tam, kad Lie­tu­vo­je įvyk­tų svar­bios re­for­mos. Ino­va­ci­jų re­for­ma, su­ku­rian­ti dau­giau aukš­tos pri­dė­ti­nės ver­tės ir ge­rai ap­mo­ka­mų dar­bo vie­tų, ža­lio­ji eko­no­mi­kos trans­for­ma­ci­ja, skait­me­ni­nės eko­no­mi­kos re­for­ma, ki­tos re­for­mos, taip pat, kad Lie­tu­vos ver­slą sėk­min­gai pa­siek­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­ma. Tu­ri­me pa­ren­gę 1 mlrd. eu­rų pla­ną, ku­ris tu­rė­tų pa­ska­tin­ti ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mą ir vals­ty­bės pa­slau­gų skait­me­ni­za­vi­mą. Kvie­čiu ver­slo įmo­nes ak­ty­viai nau­do­tis šiais in­stru­men­tais, ne tik už­tik­rin­ti sa­vo kon­ku­ren­cin­gu­mą, o ir aug­ti ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir re­gio­ne. Taip pat di­de­lį pri­ori­te­tą ski­ria­me ma­žin­ti ad­mi­nis­t­ra­ci­nę naš­tą mū­sų ver­slui, kad jis ga­lė­tų ne­truk­do­mai aug­ti.

Kny­gų mu­gė­se da­ly­vau­jan­čios lei­dyk­los nuo­mo­ja plo­tą iš ben­dro­vės „Li­tex­po“ ir sa­vo nuo­žiū­ra spren­džia, ką de­monst­ruo­ti sa­vo sten­duo­se, ko­kias kny­gas pri­sta­ty­ti. Pan­de­mi­jos me­tu „Li­tex­po“ vei­kė nuos­to­lin­gai, to­dėl tu­ri­me tiks­lą, kad įmo­nės fi­nan­si­niai re­zul­ta­tai ge­rė­tų, jo­je vyk­tų kuo dau­giau ren­gi­nių. Iš­po­pu­lia­rė­ju­si Kny­gų mu­gė mums pa­de­da siek­ti šio tiks­lo.

4-asis klau­si­mas. Ar O. Šu­ra­je­vas už­ima ko­kias nors pa­rei­gas jū­sų va­do­vau­ja­mo­je mi­nis­te­ri­jo­je, Vy­riau­sy­bė­je ar „Li­tex­po“, ar tu­ri val­din­gus įga­lio­ji­mus duo­ti nu­ro­dy­mus dėl eks­po­zi­ci­jų tu­ri­nio ir for­mos?

As­muo var­du O. Šu­ra­je­vas Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jo­je ne­dir­ba. Kiek man yra ži­no­ma, toks as­muo taip pat ne­dir­ba Vy­riau­sy­bė­je ir Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­jo­je. O. Šu­ra­je­vas, kaip ir bet ku­ris pa­ro­dos lan­ky­to­jas, ga­li reikš­ti sa­vo pi­lie­ti­nę po­zi­ci­ją, kaip tai ga­ran­tuo­ja Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­ja. Su­pran­tu, kad A. Ši­rins­kie­nės ir O. Šu­ra­je­vo san­ty­kiai nė­ra pa­tys ge­riau­si, ta­čiau ma­nau, kad Sei­mo na­riai ne­tu­rė­tų nau­do­tis sa­vo pa­rei­go­mis su­ve­sdami są­skai­tas su vi­suo­me­ni­nin­kais ir bū­tent ko­vodami prieš sau ne­įtin­kan­čią nuo­mo­nę.

5-asis klau­si­mas. „Li­tex­po“ yra vals­ty­bės val­do­ma įmo­nė. Vals­ty­bei at­sto­vau­jan­ti ins­ti­tu­ci­ja – jū­sų va­do­vau­ja­ma Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja. Ar jums, kaip eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rei, nė­ra gė­da, kad „Li­tex­po“ ima­si cen­zū­ruo­ti me­ni­nes ins­ta­lia­ci­jas vien dėl to, kad jos, sub­jek­ty­viu kaž­kie­no ver­ti­ni­mu, nė­ra pa­lan­kios val­dan­čia­jai dau­gu­mai, o ki­ti vals­ty­bę val­dan­čius, ta­čiau val­dan­čia­jai dau­gu­mai ne­pri­klau­san­čius as­me­nis kri­ti­kuo­jan­tys kū­ri­niai, pa­vyz­džiui, kny­ga „Pra­ne­šė­jas ir Pre­zi­den­tas“, yra ne­truk­do­mai eks­po­nuo­ja­mi taip, kaip su­ma­ny­ta lei­dė­jų? Kaip toks cen­zū­ros to­le­ra­vi­mas su­de­ri­na­mas su jū­sų va­do­vau­ja­mos Lais­vės par­ti­jos de­kla­ruo­ja­mo­mis ver­ty­bė­mis?

Kaip jau mi­nė­jau, pa­ro­dos da­ly­viai pa­tys spren­džia, kas tu­rė­tų bū­ti eks­po­nuo­ja­ma jų sten­duo­se. Nepa­si­kliau­ki­me są­moks­lo te­ori­jo­mis ir ne­pa­grįs­tais gan­dais. Pan­de­mi­ja jau se­niai bai­gė­si ir šiuo me­tu tu­ri­me su­si­kon­cen­truo­ti į ki­tas vals­ty­bei ir Lie­tu­vos žmo­nėms ak­tu­a­lias pro­ble­mas. Dirb­ki­me, kad vals­ty­bė­je įvyk­tų svar­bios re­for­mos, kad to­liau ne­su­sto­tų mū­sų ša­lies eko­no­mi­ka, bū­tų už­tik­rin­tos pa­grin­di­nės žmo­gaus tei­sės, pra­si­dė­tų il­gai lauk­ti po­ky­čiai vals­ty­bės tar­ny­bo­je ir ge­rė­tų švie­ti­mo sis­te­ma. Šiuo­se klau­si­muo­se taip pat nuo­la­tos at­si­kar­to­ja toks su­po­na­vi­mas tar­si „Li­tex­po“ va­do­vy­bė kaž­ką lie­pė lei­dyk­lai pa­ša­lin­ti. Ir aš, ir ma­no ko­man­da kal­bė­jo­me su šios įmo­nės at­sto­vais. Nors įmo­nės Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je šiaip jau yra de­po­li­ti­zuo­tos ir jų val­dy­mas nuo po­li­ti­kų yra at­ri­bo­tas, bet te­ko pa­si­do­mė­ti, kad jau ga­vau klau­si­mus, ir gaiš­ta­me sa­vo bran­gų lai­ką nar­plio­da­mi ši­tą te­mą. To­kio rei­ka­la­vi­mo „Li­tex­po“ va­do­vy­bė pa­ro­dos da­ly­viams, ku­rie vė­liau pa­ša­li­no sa­vo ins­ta­lia­ci­ją, ne­nu­ro­dė. Pa­ti lei­dyk­la tai pa­da­rė sa­vo nuo­žiū­ra, tik­riau­siai, dėl jiems vie­niems su­pran­ta­mų prie­žas­čių. Kvie­čiu tie­siog jų pa­si­klaus­ti, ko­dėl ir kaip jie pri­ėmė tą spren­di­mą.

6-as klau­si­mas. Ar jūs kal­bė­jo­tės apie cen­zū­rą Kny­gų mu­gės me­tu su „Li­tex­po“ va­do­vy­be ir įspė­jo­te juos apie su Kon­sti­tu­ci­ja bei pa­ma­ti­nė­mis žmo­gaus lais­vė­mis ir tei­sė­mis ne­de­ran­tį el­ge­sį? Jei ne, ko­dėl to­le­ruo­ja­te Kon­sti­tu­ci­jos lau­žy­mą ir žmo­gaus tei­sių bei lais­vių su­var­žy­mą ben­dro­vė­je, už ku­rios veik­lą jūs, kaip mi­nist­rė, esa­te tie­sio­giai at­sa­kin­ga?

Dar kar­tą no­riu pa­kar­to­ti, kad kal­bė­jo­me su „Li­tex­po“ va­do­vu ir jū­sų įta­ri­mai dėl cen­zū­ros ap­raiš­kų Kny­gų mu­gės me­tu nepa­si­tvir­ti­no. Tai liu­di­ja ir ži­niask­lai­dos pub­li­ka­ci­jos apie pa­ro­dą.

Ši­tuos klau­si­mus taip pat ga­liu trak­tuo­ti kaip tam tik­rą puo­li­mą prieš „Li­tex­po“, kaip ban­dy­mą kom­pro­mi­tuo­ti vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių de­po­li­ti­za­vi­mo pro­ce­są, kai po­li­ti­kai ne­si­ki­ša į įmo­nių val­dy­mą ir yra nuo jo at­si­ri­bo­ję. Taip pat tai yra aki­vaiz­dus ir tie­sio­gi­nis truk­dy­mas mū­sų vals­ty­bės įmo­nei itin svar­biu me­tu, nes bū­tent šią va­sa­rą vyks NATO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas ir vi­si at­si­rai­to­ję ran­ko­ves ruo­šia­si jam, dir­ba, kad šiam is­to­ri­niam įvy­kiui pa­si­reng­tų. Gai­la, kad Sei­mo na­riai dau­giau ne­ma­to, kaip sa­ve ki­taip įpras­min­ti, kaip tik ra­šy­da­mi pra­ne­ši­mus spau­dai apie įvy­kius, ku­rie net­gi ir ne­įvy­ko. Tie­siog apie ma­no­mus įvy­kius, me­na­mą cen­zū­rą.

7-as klau­si­mas. Ką kaip eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nist­rė pa­da­rė­te, kad at­ei­ty­je ben­dro­vė­se, už ku­rių veik­lą esa­te tie­sio­giai at­sa­kin­ga, ne­pa­si­tai­ky­tų pa­na­šių cen­zū­ros at­ve­jų bei ki­tų an­ti­de­mok­ra­ti­nės veik­los ele­men­tų?

Vi­sų pir­ma Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja sie­kia, kad vi­sos vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės, ne­svar­bu, ko­kiai mi­nis­te­ri­jai pa­val­džios jos yra, bū­tų de­po­li­ti­zuo­tos ir jas val­dant po­li­ti­kai ne­da­ly­vau­tų. Yra ne­pri­klau­so­mi val­dy­bų na­riai, yra fi­nan­si­nės ata­skai­tos, yra skaid­rios va­do­vų at­ran­kos ir po­li­ti­kai vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių veik­lo­je ne­da­ly­vau­ja. Taip yra bet ku­rio­je pa­žan­gio­je vals­ty­bė­je, de­mo­kra­tinėje vals­ty­bė­je ir au­gan­čio­je eko­no­mi­ko­je. Mū­sų vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių po­li­ti­ka re­mia­si, pir­miau­sia, Eko­no­mi­nio ben­dra­dar­bia­vi­mo ir plėt­ros or­ga­ni­za­ci­jos re­ko­men­da­ci­jo­mis.

An­tra, vi­sa­da ska­ti­nau ir ska­tin­siu žo­džio lais­vę Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jo­je bei mums pa­val­džio­se įstai­go­se. Kaip ži­no­te, mū­sų or­ga­ni­za­ci­jo­se yra ir dir­ba da­lis įvai­rių po­li­ti­nių pa­žiū­rų žmo­nių, da­lis jų da­ly­vau­ja rin­ki­muo­se su pa­čio­mis įvai­riau­sio­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis, ir tai yra vi­siš­kai nor­ma­lu. Mes ski­ria­me daug dė­me­sio sa­vo dar­buo­to­jų mo­ty­va­ci­jai stip­rin­ti, ge­res­nei dar­bo ap­lin­kai, kas il­gus me­tus, tie­są sa­kant, ne­bu­vo da­ry­ta. Tai, kad da­bar dau­gė­ja pre­ten­den­tų į mū­sų pa­skelb­tus kon­kur­sus į lais­vas dar­bo vie­tas tiek mū­sų mi­nis­te­ri­jo­je, tiek įstai­go­se, ver­ti­nu kaip įro­dy­mą, kad tie po­ky­čiai yra ma­to­mi. Dė­kui.

PIRMININKAS. Su­pran­tu, jūs at­sa­kė­te į raš­tu pa­teik­tus klau­si­mus. Da­bar Sei­mo na­riai pa­pil­do­mai ga­li pa­klaus­ti. Pir­miau­sia klaus tie, ku­rie bu­vo pa­tei­kę klau­si­mus. Tai A. Ged­vi­las. Pra­šom.

A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū. „Lauk iš Sei­mo, lauk! Gė­da!“ – to­kio­mis skan­duo­tė­mis pi­lie­čiai kaž­ka­da krei­pė­si į par­la­men­tą ir ra­gi­no jus iš­ei­ti pa­si­kal­bė­ti. Ne­kal­bė­jo­te, kaip ir prem­je­rė, nors, skir­tin­gai nei ji, ža­dė­jo­te, kad pa­gal­vo­si­te apie at­si­sta­ty­di­ni­mą. Sei­mo rin­ki­mai ne už kal­nų. La­bai ti­kiuo­si, kad mums pa­vyks at­sto­vė­ti ne tik jū­sų įsi­vaiz­duo­ja­mos lais­vės, bet ir mū­siš­kės pa­ma­tus. „Var­dan tos…“ – kaip sa­ko­ma.

Ta­čiau vi­sa­me ka­me rei­kia ieš­ko­ti ir po­zi­ty­vo, tad no­riu pa­svei­kin­ti jus su di­des­ne drą­sa, nei de­monst­ra­vo prem­je­rė ir mi­nist­rė. Gal ga­lė­čiau bū­tent jums pa­do­va­no­ti tą kny­gą, ku­rios taip pa­niš­kai bi­jo­jo prem­je­rė? Gal jūs tu­rė­tu­mė­te dau­giau drą­sos ją per­skai­ty­ti, gal ta­da ir ins­ta­lia­ci­jos ki­to­je Kny­gų mu­gė­je bū­tų ki­to­kios – ne apie bai­mę ir prem­je­rę, o apie drą­są ir jus? Juk jūs kū­rė­te žmo­nes seg­re­guo­jan­tį, dis­kri­mi­nuo­jan­tį ga­li­my­bių pa­są. Tas dar kar­tą įro­dė, kad esa­te pa­si­ry­žu­si vis­kam.

A. ARMONAITĖ (LF). Klau­si­mas ne­nu­skam­bė­jo. Pa­sa­ky­siu, kad da­rė­me vis­ką, kad Lie­tu­vo­je žmo­nės kuo ma­žiau nu­ken­tė­tų nuo bai­sios pan­de­mi­jos, ku­ri siau­tė­jo vi­sa­me pa­sau­ly­je. Mū­sų tiks­lai bu­vo du: iš­sau­go­ti žmo­nių svei­ka­tą – ir vak­ci­nos bu­vo tas ke­lias, ku­ris pa­dė­jo mums iš­sau­go­ti žmo­nių svei­ka­tą; ant­ras da­ly­kas, pa­da­ry­ti vis­ką, kad Lie­tu­vos eko­no­mi­ka bū­tų at­vi­ra, ga­lė­tų veik­ti ir ne­nu­ken­tė­tu­me, ne­pra­si­dė­tų įmo­nių griū­tys, ne­pra­si­dė­tų di­de­li mil­ži­niš­ki at­lei­di­mai. Ir to ne­įvy­ko. Lie­tu­va bu­vo vie­na iš dvie­jų Eu­ro­pos Są­jun­gos eko­no­mi­kų, ku­rios BVP ne nu­kri­to, o prie­šin­gai – au­go. Yra sek­to­rių, ku­rie stip­rė­jo ir iš es­mės iš­ve­žė ša­lies ūkį. Jis tarp­tau­ti­nė­je are­no­je taip pat yra pri­pa­žįs­ta­mas kaip įvei­kęs ne vie­ną iš­šū­kį, tarp jų ir pan­de­mi­jos iš­šū­kį.

Da­bar jūs iš es­mės ga­li­te skleis­ti ko­kias no­ri­te są­moks­lo te­ori­jas. Apie tai ir yra ši vals­ty­bė, dėl to ji yra lais­va, kad kiek­vie­nas ga­li kal­bė­ti iš es­mės, ką no­ri, bet tie­siog kvie­čiu taip pat pa­jus­ti nors kruo­pe­lę sa­vo at­sa­ko­my­bės, nes dėl jū­sų sklei­džia­mų są­moks­lo te­ori­jų ne vie­nas žmo­gus sun­kiai su­sir­go ir dar ne­ži­nau, kiek lau­kia at­ei­ty­je.

PIRMININKAS. A. But­ke­vi­čius klau­sia.

A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Ger­bia­ma mi­nist­re, ma­no klau­si­mas ne apie Kny­gų mu­gę. Jūs čia gi­ria­tės, kad Lie­tu­va kaip at­vi­ra ša­lis ir eko­no­mi­ka yra stip­ri. Tai rei­kė­tų pa­dė­ko­ti pir­miau­sia S. Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bei dėl to, kad bu­vo su­pras­ta tuo me­tu, pan­de­mi­jos lai­ko­tar­piu, kad rei­kia pa­dė­ti fi­nan­siš­kai įmo­nėms už­tik­rin­ti lik­vi­du­mą ir iš­sau­go­ti dar­bo vie­tas. Bet ne apie tai.

Aš no­rė­čiau jū­sų pa­klaus­ti, ar jū­sų mi­nis­te­ri­ja ste­bi da­bar eko­no­mi­nius po­ky­čius, ypač ap­dir­ba­mo­jo­je pra­mo­nė­je. Kad gruo­džio mė­ne­sį kri­ti­mas bu­vo 10 %, tai čia fak­tiš­kai nor­ma­lu bū­na gruo­džio mė­ne­siais, bet ir sau­sio mė­ne­sį jau bu­vo kri­ti­mas be­veik 10 %. Ten­den­ci­jos jau ro­do, kad pra­mo­nės si­tu­a­ci­ja tik­riau­siai yra blo­gė­jan­ti. Ar tu­ri­te jūs at­sa­kin­gų žmo­nių, su ku­riais bū­tų ga­li­ma pa­dis­ku­tuo­ti, pa­klaus­ti jų ir gau­ti at­sa­ky­mą? Ačiū.

A. ARMONAITĖ (LF). Dė­kui. Vi­sų pir­ma dėl jū­sų pre­am­bu­lės klau­si­mo. Pan­de­mi­ją val­dė­me dvi vy­riau­sy­bės. Tie­są sa­kant, pir­mą die­ną, kai bu­vau pa­skir­ta mi­nist­re, ne­ra­dau nei pa­gal­bos prie­mo­nių, nes vi­sos bu­vo pa­si­bai­gu­sios, nei biu­dže­te nu­ma­ty­tų fi­nan­sų. Tai tą ir­gi rei­kė­jo pa­da­ry­ti. Nie­ko ne­kal­ti­na­me. Su­pran­ta­me, pan­de­mi­jos bu­vo ke­le­tas ban­gų, gal at­ro­dė, kad su rin­ki­mais bai­gė­si.

Da­bar dėl pra­mo­nės. Iš tie­sų si­tu­a­ci­ja ne tik dėl pra­mo­nės, bet ir ap­skri­tai dėl eko­no­mi­kos svei­ka­tos iš­lie­ka sta­bi­li, bet kon­teks­tas yra tra­pus. Ko­dėl? To­dėl, kad Lie­tu­va yra at­vi­ra, la­bai daug eks­por­tuo­jan­ti eko­no­mi­ka ir bet koks po­ky­tis mū­sų pa­grin­di­nė­se eks­por­to rin­ko­se iš kar­to tie­siai tą pa­čią, ki­tą die­ną at­si­spin­di mū­sų įmo­nių už­sa­ky­muo­se ir veik­los re­zul­ta­tuo­se. Ti­kė­ti­na, kad da­lis mū­sų ap­dir­ba­mo­sios pra­mo­nės kri­ti­mo yra dėl už­sie­nio pa­klau­sos su­si­trau­ki­mo.

Ki­ta ver­tus, ga­li­me ir­gi pa­saky­ti, kad pra­ėju­siais me­tais tik­rai ne­trū­ko iš­šū­kių: ir elek­tros kai­nos, ir du­jų kai­nos, ir vi­sa ki­ta. Ta­čiau at­lai­kė­me. Eks­por­tas au­go 29 %, tai yra ga­na svar­bus ro­dik­lis, nes iš es­mės Lie­tu­va gy­ve­na iš eks­por­to. Ste­bi­me si­tu­a­ci­ją. Ži­no­te, aš pa­sa­ky­siu, jau bu­vo bent trys kri­zės, ku­rias Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­ja tu­rė­jo val­dy­ti: pan­de­mijos da­lis (kal­bant apie ka­ran­ti­no su­var­žy­mus, at­lais­vi­ni­mus ir pa­gal­bą ver­slui), Ki­ni­jos ne­dek­la­ruo­tos sank­ci­jos Lie­tu­vai ir elek­tros kai­nos, tas pa­lie­tė ver­slą. Per vi­sas šias kri­zes mes sten­gė­mės re­a­guo­ti kaip įma­no­ma grei­čiau, mes pri­tai­kė­me lai­ki­nus spren­di­mus tam, kad iš­loš­tu­me lai­ko ir įvyk­tų il­ga­lai­kiai… bū­tų ras­ti il­ga­lai­kiai spren­di­mai šioms kri­zėms spręs­ti. Mes vi­sa­da tu­rė­da­vo­me rink­tis iš ga­na pras­tų al­ter­na­ty­vų, kai ką gal­būt taik­liau pa­da­rė­me, kai ką ne taip taik­liai, bet ne­ga­li­ma tik­riau­siai ap­kal­tin­ti nei šios Vy­riau­sy­bės, nei Eko­no­mi­kos ir ino­va­ci­jų mi­nis­te­ri­jos ko­man­dos, kad ji ne­si­kon­sul­ta­vo su ver­slu ar kad ne­re­a­ga­vo lai­ku į di­de­les, ne­ti­kė­tas kri­zes. Tą da­rė­me ir tik­rai pa­ti as­me­niš­kai esu at­vi­ra kal­bė­tis, ir ma­no ko­man­da, ir ačiū, kad iš tik­rų­jų rū­pi­na­tės, nes mū­sų ver­slo svei­ka­ta iš tik­rų­jų tie­sio­giai le­mia mū­sų biu­dže­to pa­ja­mas, mū­sų ga­li­my­bes in­ves­tuo­ti į švie­ti­mą, į ki­tas svar­bias sri­tis.

PIRMININKAS. To­liau klau­sia A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Po­nia Auš­ri­ne, kai jūs, kaip ir val­dan­čio­ji dau­gu­ma, K. Bar­to­še­vi­čiaus at­ve­ju me­la­vo­te ir pa­mirš­da­vo­te pa­skai­ty­ti iš va­ka­ro, ką me­la­vo­te, taip ir da­bar pa­ta­riu, kad kai ki­tą kar­tą ruo­ši­tės ką nors me­luo­ti, tie­siog pa­si­skai­ty­ki­te, ką „Li­tex­po“ di­rek­to­rius prieš sa­vai­tę da­li­no sa­vo in­ter­viu. O sa­vo in­ter­viu jis ir pri­pa­ži­no, kad, vie­na ver­tus, su­lau­kė pa­sta­bų dėl tos ins­ta­lia­ci­jos. Ki­ta ver­tus, jis ta­me in­ter­viu pri­pa­ži­no, kad krei­pė­si į lei­dyk­lą. To­kios si­tu­a­ci­jos, kai vals­ty­bė­je yra nu­ro­do­ma nu­griau­ti tam tik­ras ins­ta­lia­ci­jas, kai vals­ty­bė­je LRT di­rek­to­rė sau lei­džia, kaip Žur­na­lis­tų są­jun­ga va­kar įvar­di­no, už­si­im­ti mo­bin­gu žmo­nių, ku­rie, pa­sak di­rek­to­rės, pa­ten­ka ne į tą lai­dą ir ne taip pa­šne­ka, at­žvil­giu, to­kios si­tu­a­ci­jos kve­pia, kaip jūs tei­sin­gai pa­sa­kė­te sa­vo kal­bos pra­džio­je, to­kiu žo­džiu kaip Bal­ta­ru­si­ja.

Aš tik­rai pa­lin­kė­čiau, kad nei jū­sų va­do­vau­ja­mos įmo­nės už­si­i­m­tų cen­zū­ra, kaip mes ma­tė­me da­bar pa­vyz­dį, nei kad LRT di­rek­to­rė už­si­im­tų to­kiu mo­bin­gu, ko­kį ji pa­ro­dė Vil­niaus uni­ver­si­te­te, iš es­mės pri­vers­da­ma at­leis­ti žmo­gų, ku­ris nu­si­kal­to tuo, kad nu­ė­jo į ne­pa­tin­kan­čią lai­dą. Man tik­rai la­bai no­ri­si, kad Lie­tu­vo­je mes vis dėl­to pra­dė­tu­me gy­ven­ti ne pa­gal bal­ta­ru­siš­kus stan­dar­tus, o pra­dė­tu­me gy­ven­ti kaip ci­vi­li­zuo­ta, de­mo­kra­tinė vals­ty­bė, ku­rio­je žo­dis „prem­je­rė“, už­ra­šy­tas ant ko­kio nors blo­ko, ne­ke­lia prem­je­rės ar jos ben­dra­dar­bių, ar kie­no nors ki­to aler­gi­jos.

A. ARMONAITĖ (LF). Mie­la Ag­ne, žiū­rė­ki­te, kal­bė­jau su „Li­tex­po“ va­do­vu ir jo žo­džiu ti­kiu. Jis sa­kė, kad ne­bu­vo jo­kio rei­ka­la­vi­mo iš­mon­tuo­ti tą ins­ta­lia­ci­ją, pa­ti lei­dyk­la tai pri­ėmė. Ki­ta ver­tus, ži­no­te, kiek­vie­nas pra­dė­ki­me nuo sa­vęs. Gir­džiu jū­sų pa­lin­kė­ji­mą man, iš­girs­ki­te ma­no pa­lin­kė­ji­mą jums. Bal­ta­ru­si­jo­je yra taip pat nuo­la­ti­nis žmo­gaus tei­sių ir lais­vių opių pro­ble­mų ne­spren­di­mas ir, tie­są sa­kant, net­gi ne­lei­di­mas, ne­pri­lei­di­mas at­ei­ti klau­si­mams į Sei­mo dar­bo­tvarkę, pro­ak­ty­vus sie­kis juos iš­brauk­ti ir net­gi už­kirs­ti ke­lią bet ko­kiai dis­ku­si­jai. Jei­gu lin­ki­te vi­siems lai­ky­tis to­liau nuo Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos, pra­dė­ki­te tie­siog tai da­ry­ti nuo sa­vęs.

PIRMININKAS. Lai­kas, skir­tas šiam klau­si­mui, bai­gė­si. Ačiū mi­nist­rei. Prem­je­rė dėl ve­di­mo tvar­kos.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ka­dan­gi prem­je­rės var­das bu­vo pa­mi­nė­tas, ne­ga­liu ne­­re­a­guo­ti. Apie tai, kad kaž­kur bu­vo pa­ra­šy­tas žo­dis „prem­je­rė“, aš su­ži­no­jau tik iš jū­sų klau­si­mo. Jei­gu jūs gal­vo­ja­te, kad man dėl to kaž­kaip la­bai skau­da, jūs tik­rai sa­ve per­ver­ti­na­te. Ačiū.

PIRMININKAS. Ge­rai, pa­pil­do­mai iš­si­aiš­ki­no­me. Da­bar Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mų lai­kas. Pir­mo­ji pra­ne­ši­mą per­skai­tys A. Nor­kie­nė.

 

12.49 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ma­no šios die­nos pa­reiš­ki­mas yra apie de­mo­kra­tijos pro­ce­sus ir tei­sė­kū­ros skaid­ru­mą šia­me Sei­me. Kaip ir gir­dė­jo­te, jei­gu kas se­ka­te, pa­ste­bė­jo­te, kad įre­gist­ruo­tos yra Sei­mo sta­tu­to pa­tai­sos, jas įre­gist­ra­vo ke­tu­ri da­bar­ti­niai val­dan­tie­ji Sei­mo na­riai, pa­gal jas bū­tų ga­li­ma ne tik kad ig­no­ruo­ti, bet net­gi ne­teik­ti Sei­mui Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos spren­di­mų dėl Sei­mo sta­tu­to pa­žei­di­mų ar pro­ce­dū­ri­nių gin­čų. Aš ma­nau, kad tik­rai tai ke­lia grės­mę ir de­mo­kra­tijos pro­ce­sams, ir tei­sė­kū­ros skaid­ru­mui. Pa­tei­kia­mi ar­gu­men­tai ko­le­gų Sei­mo na­rių, kad ne­va ko­mi­si­jos iš­va­dos yra pri­ima­mos va­do­vau­jan­tis po­li­ti­niais in­te­re­sais ir vien pir­mi­nin­kės bal­su, yra tik­rai nie­kuo ne­pa­grįs­ta ma­ni­pu­lia­ci­ja, o kai ku­riais at­ve­jais tai yra tie­siog me­las.

No­rė­čiau pri­min­ti, kad Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja yra su­da­ro­ma kiek ki­to­kiais prin­ci­pais ne­gu ki­tos ko­mi­si­jos ir griež­tai lai­kan­tis Sei­mo frak­ci­jų pro­por­ci­nio at­sto­va­vi­mo prin­ci­po. Vie­nas iš ko­mi­si­jai nu­sta­ty­tų tiks­lų – tai pa­dė­ti Sei­mui, par­la­men­to na­riams, ko­le­goms ug­dy­ti de­mo­kra­tiškumą, de­rin­ti įvai­rius po­žiū­rius bei įsi­ti­ki­ni­mus, nag­ri­nė­ti ir teik­ti iš­va­das dėl pro­ce­dū­ri­nių gin­čų. Pa­teik­tas Sei­mo sta­tu­to siū­ly­mas iš es­mės ir pa­neig­tų Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos veik­los reikš­mę ir vaid­me­nį.

Aki­vaiz­du, kad pas­ku­ti­nius de­mo­kra­tijos ir kan­try­bės sau­gik­lius val­dan­čia­jai ko­a­li­ci­jai iš­mu­šė tur­būt su­si­da­riu­si įtam­pa ir sie­kis bet ko­kiais bū­dais pra­stum­ti įsta­ty­mų pro­jek­tus dėl ci­vi­li­nės są­jun­gos ir ne­di­de­lio kie­kio ka­na­pių dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo. Joks ki­tas pa­na­šus at­ve­jis iki šiol ne­bu­vo su­lau­kęs to­kių kraš­tu­ti­nių pa­siū­ly­mų ir mi­nė­tų įsta­ty­mų at­me­ti­mas, ma­tyt, ban­do žlug­dy­ti da­bar­ti­nę val­dan­či­ą­ją ko­a­li­ci­ją. Šiems įsta­ty­mams stin­ga pa­ra­mos ne tik Sei­me. Jei­gu mes skai­to­me ir do­mi­mės ap­klau­so­mis, tai nar­ko­ti­nių me­džia­gų dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo įsta­ty­mui ne­pri­ta­ria trys iš ke­tu­rių Lie­tu­vos gy­ven­to­jų, o Ci­vi­li­nės są­jun­gos įsta­ty­mo pro­jek­tui di­džio­ji vi­suo­me­nės da­lis – apie 70 %. To­kiu at­ve­ju ky­la klau­si­mas, kam at­sto­vau­ja­ma, ko­kių in­te­re­sų gru­pėms, jei dėl to ig­no­ruo­ja­ma pi­lie­čių va­lia ir ryž­ta­ma­si lau­žy­ti kon­sti­tu­ci­nius ir de­mo­kra­tinius prin­ci­pus?

Vie­nas iš pa­tai­sų au­to­rių ger­bia­mas A. Vyš­niaus­kas ty­čia ar ne­ty­čia, ne­ži­nau, iš ne­ži­no­ji­mo, ta­čiau bet ku­riuo at­ve­ju ne­at­sa­kin­gai pa­reiš­kė ir klai­di­na ne tik Sei­mo na­rius, bet ir vi­suo­me­nę, kad Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos spren­di­mas dėl eks­per­ti­nių ver­ti­ni­mų bu­vo pri­im­tas ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kės bal­su. Va­sa­rio 8 die­ną ko­mi­si­ja po­sė­džia­vo, da­ly­va­vo 7 ko­mi­si­jos na­riai, kvo­ru­mas bu­vo, iš jų 4 bal­sa­vo už tai, kad tai bu­vo pro­ce­dū­ri­nis pa­žei­di­mas, 2 su­si­lai­kė ir tik 1 bu­vo prieš. An­tra ver­tus, vie­nas bal­sas ne tik ko­mi­te­te ar ko­mi­si­jo­je, bet ir Sei­me ga­li, ži­no­ma, nu­lem­ti vi­so įsta­ty­mo pri­ėmi­mą, at­me­ti­mą ir tai, ži­no­ma, da­ro­ma po­li­ti­niais in­te­re­sais, bet lai­kan­tis de­mo­kra­tijos tai­syk­lių. Tas pats ka­na­pių dek­ri­mi­na­li­za­vi­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas taip pat Sei­me bu­vo pri­im­tas tur­būt ir­gi tik vie­no bal­so per­sva­ra, bet tai nė­ra pa­grin­das kves­tio­nuo­ti Sei­mo spren­di­mų.

Tad, mie­li ko­le­gos, ne­ži­nau, ar val­dan­tie­ji iš des­pe­ra­ci­jos, ar dėl tiks­lo, kad val­džia bet ko­kia kai­na, yra pa­si­ry­žę už­merk­ti akis ir to­le­ruo­ti įsta­ty­mą, tu­rin­tį Sei­mo sta­tu­to pa­žei­di­mus, o tai jau ar­ti, sa­ky­čiau, lu­ka­šen­ki­nės de­mo­kra­tijos. Mes jau ži­no­me, ne­pa­tin­ka val­džia, po dve­jų me­tų iš­si­rink­si­te ki­tą. Ne­abe­jo­ju, kad taip ir bus, jei­gu iki to lai­ko vi­siš­kai ne­su­tryp­si­me Kon­sti­tu­ci­jos, įsta­ty­mų ir de­mo­kra­tijos. Dė­kui.

PIRMININKAS. Dė­kui. J. Se­jo­nie­nė per­skai­tys ki­tą pa­reiš­ki­mą.

J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Be sa­vo pa­reiš­ki­mo ne­ga­liu ne­re­a­guo­ti į prieš tai kal­bė­ju­sios ko­le­gės pa­si­sa­ky­mą. Ne­ži­nau, nuo ka­da de­mo­kra­tija yra tik­tai dau­gu­mos nuo­mo­nės at­sto­va­vi­mas. Man at­ro­do, kad ne prie­šin­tis mes čia tu­ri­me ir ne prie­šin­ti iš tri­bū­nos, bet vie­ny­tis ir gir­dė­ti vi­sus, ma­ty­ti vi­sus ir at­sto­vau­ti vi­siems.

Ma­no pa­si­sa­ky­mas iš tie­sų yra apie tai, gal la­biau pri­mi­ni­mas, kad ket­vir­ta­die­nį, ko­vo 16 die­ną, Vit­ra­žo ga­le­ri­jo­je nuo 10 va­lan­dos iki 16 va­lan­dos vėl tę­si­me krau­jo do­no­rys­tės ak­ci­ją. La­bai kvie­čiu vi­sus ko­le­gas Sei­mo na­rius, jų ko­man­das, ad­mi­nist­ra­ci­ją, kan­ce­lia­ri­ją pri­si­jung­ti ir pa­do­va­no­ti krau­jo tiems, ku­riems šiuo me­tu jo trūks­ta, kad ga­lė­tu­me iš­sau­go­ti gy­vy­bes, kad ga­lė­tu­me iš­sau­go­ti svei­ka­tą. La­bai lau­kiu Vit­ra­žo ga­le­ri­jo­je ket­vir­ta­die­nį. Ma­nau, kad su­ra­si­me lai­ko ar per per­trau­ką, ar tarp bal­sa­vi­mų. Pra­šau pri­si­jung­ti ir pa­si­da­lin­ti sa­vo ge­ru­mu.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš su­teik­da­mas žo­dį ki­tam pa­reiš­ki­mo au­to­riui aš pri­min­siu, kad ne­tru­kus, 13 va­lan­dą, tu­ri pra­si­dė­ti slap­tas bal­sa­vi­mas dėl kan­di­da­tės į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kus. Pri­me­nu Bal­sų skai­čia­vi­mo ko­mi­si­jos su­dė­tį: G. Bu­ro­kie­nė, V. Gap­šys, S. Leng­vi­nie­nė, E. Sa­bu­tis, M. Skri­tuls­kas, R. Ta­ma­šu­nie­nė, V. Tar­ga­ma­dzė, R. Vait­kus. Ti­kiuo­si, jie sėk­min­gai or­ga­ni­zuos pro­ce­dū­rą.

To­liau – pa­reiš­ki­mą per­skai­tys R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, pas­ta­ruo­ju me­tu, sa­vi­val­dos rin­ki­mų me­tu, tu­rė­jau daug su­si­ti­ki­mų su ben­druo­me­nė­mis – aly­tiš­kiais ir ki­tų mies­tų žmo­nė­mis, bū­ta la­bai daug de­ba­tų bū­tent dėl II pa­ko­pos pen­si­jų. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad man be­ne 80 % gy­ven­to­jų kaip pro­ble­mą iš­kė­lė da­ly­va­vi­mą kaupiant pen­si­jas. Ši pro­ble­ma opi ne tik sen­jo­rams, ku­rie re­gu­lia­riai gau­na nu­sta­ty­to dy­džio se­nat­vės pen­si­ją, bet ir jau­nes­niems as­me­nims.

Dau­ge­lis žmo­nių ak­cen­ta­vo ne tik nuo­la­ti­nį ir be­veik pri­vers­ti­nį jų įtrau­ki­mą į II pa­ko­pos pen­si­jų kau­pi­mą, bet ir stip­rius ap­ri­bo­ji­mus pri­rei­kus šiuos fon­de su­kaup­tus sa­vo pi­ni­gus iš­si­im­ti. Vie­nas be­ne la­biau­siai man į at­min­tį įsi­rė­žęs vi­du­ti­nio am­žiaus švie­ti­mo dar­buo­to­jo pa­sa­ko­ji­mas, kuo­met svei­ka­tos pa­slau­goms jam pri­rei­kė žen­klios su­mos pi­ni­gi­nių lė­šų, ta­čiau dėl esa­mų ap­ri­bo­ji­mų jis ne­ga­lė­jo sa­vo pa­ties pi­ni­gų iš­si­im­ti iš pri­va­čia­me fon­de kau­pia­mos se­nat­vės pen­si­jos. Gai­la, bet bu­vo pri­im­tas spren­di­mas rei­ka­lin­gas svei­ka­tos pa­slau­gas ati­dė­ti dėl lė­šų sty­giaus.

Pas­ta­ruo­ju me­tu vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­ro­dė So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­mų, kad šio­je sri­ty­je grei­tu me­tu vyks per­mai­nos. At­si­sa­kiu­sie­ji kaup­ti II pa­ko­pos pen­si­jas pa­kar­to­ti­nai au­to­ma­tiš­kai į sis­te­mą bū­tų įtrau­kia­mi tik vie­ną kar­tą, su­stab­džiu­siems da­ly­va­vi­mą įtrau­ki­mas ne­bū­tų kar­to­ja­mas. Nau­jai įtrauk­ti as­me­nys per 3 mė­ne­sius ga­lė­tų ap­si­sprę­s­ti, ar kaup­ti pen­si­ją. At­si­sa­kius kau­pi­mo bū­tų ga­li­ma su­si­grą­žin­ti įmo­kas. Su­kau­pu­sie­ji iki 10 tūkst. 807 eu­rų ga­lė­tų pa­tys pa­si­rink­ti pa­gei­dau­ja­mą iš­mo­kos rū­šį – pe­ri­odi­nę ar­ba vien­kar­ti­nę. Ati­tin­ka­mai pri­va­lo­mų pe­ri­odi­nių iš­mo­kų su­kau­pu­siems iki 10 tūkst. 806 eu­rų ne­be­lik­tų.

Džiu­gu, kad šio­je, nors ir va­di­na­mo­jo­je sa­va­no­riš­ko­je, bet iš es­mės be­veik pri­vers­ti­nė­je pen­si­jų kau­pi­mo sis­te­mo­je bręs­ta po­ky­čiai, ta­čiau, ma­no ver­ti­ni­mu, šie po­ky­čiai tu­rė­tų bū­ti dar kar­di­na­les­ni. Ma­no ver­ti­ni­mu, au­to­ma­ti­nio įtrau­ki­mo į sis­te­mą ap­skri­tai ne­be­tu­rė­tų lik­ti nei du, nei vie­ną kar­tą. Vals­ty­bė tu­ri at­si­gręž­ti į Lie­tu­vos žmo­nes. Ko­dėl pri­va­tūs pen­si­jų fon­dai be pro­cen­ti­nių pa­lū­ka­nų šiuo me­tu au­to­ma­tiš­kai gau­na da­lį gy­ven­to­jų at­ly­gi­ni­mo kaip pen­si­jų kau­pi­mą? Ko­dėl jie be aiš­kiai iš­reikš­tos gy­ven­to­jų va­lios ga­li apy­var­tai nau­do­ti šias gy­ven­to­jų lė­šas? Jei tai yra sa­va­no­riš­kas gy­ven­to­jų pen­si­jų kau­pi­mas, jis toks ir tu­ri bū­ti, kuo­met gy­ven­to­jas pats sa­vo ini­cia­ty­va su­da­ro pen­si­jų kau­pi­mo su­tar­tį, o ne au­to­ma­tiš­kai yra įtrau­kia­mas, o vė­liau, net ir jo at­si­sa­kęs, dar kar­tą ar du į ją au­to­ma­tiš­kai grą­ži­na­mas.

Jei­gu šie au­to­ma­ti­niai pa­kar­to­ti­niai gy­ven­to­jų įtrau­ki­mai į sis­te­mą yra pa­lie­ka­mi, ne­be­ga­li lik­ti jo­kių abe­jo­nių, trik­džių iš jos bet ka­da sa­vo no­ru iš­ei­ti ir sa­vo su­kaup­tą su­mą, kad ir ko­kia ji bū­tų, iš­si­neš­ti kaip vien­kar­ti­nę iš­mo­ką. Di­de­lis dis­ba­lan­sas yra tarp gy­ven­to­jų ir fon­dų. Fon­dai au­to­ma­tiš­kai gau­na gy­ven­to­jų pa­ja­mas, jo­mis dis­po­nuo­ja, o gy­ven­to­jai, net ir nu­ta­rę šią sis­te­mą pa­lik­ti, taip pa­pras­tai sa­vo su­kaup­tų lė­šų iš­si­neš­ti ne­ga­li.

No­riu Vy­riau­sy­bę pa­ra­gin­ti im­tis kur kas kar­di­na­les­nių po­ky­čių, kur są­vo­ka „sa­va­no­riš­kas kau­pi­mas“ iš tik­rų­jų at­spin­dė­tų sa­vo es­mę ir žmo­nės bū­tų lais­vi bet ka­da pri­im­ti spren­di­mą ir be nuos­to­lių iš­ei­ti iš pri­va­čių fon­dų kau­pi­mo. Ačiū.

PIRMININKAS. Pas­ku­ti­nis pa­reiš­ki­mą per­skai­tys V. Ąžuo­las.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų ko­le­ga ge­rai pra­dė­jo apie II pa­ko­pos pen­si­jų fon­dus. Žmo­nėms ky­la la­bai pa­pras­tas klau­si­mas, ku­rią pu­sę gi­na kon­ser­va­to­riai šiuo at­ve­ju, nes jie yra val­dan­tie­ji: ar gy­ven­to­jų pu­sę, ar pen­si­jų fon­dų lo­bis­tų pu­sę? Rei­kė­tų is­to­ri­ją pri­si­min­ti šiek tiek, kai bu­vo tie pa­tys kon­ser­va­to­riai val­džio­je, ką jie pa­da­rė? Sod­ri­nę sis­te­mą ap­kro­vė mi­li­jar­di­nė­mis sko­lo­mis ir vi­sur bu­vo sklei­džia­mas toks na­ra­ty­vas, kad „Sod­ra“ tuoj ban­kru­tuos ir grei­tai bė­ki­te į II pa­ko­pą. Da­lis žmo­nių taip ir pa­da­rė.

Da­bar vėl at­ėjo tie pa­tys po­li­ti­kai į val­džią ir ką jie da­ro to­liau? Jie tik pa­sa­ko­ja pa­sa­kas, ko­kia ta sis­te­ma tva­ri, ko­kia ji gra­ži, ko­kia ji ge­ra, bet, kaip sa­ko­ma, no­ri su­ži­no­ti prie­žas­tį, sek pi­ni­gus. Ne­ty­čia pen­si­jų fon­das „BaltCap“ pa­sta­tė Land­sber­giui švie­ti­mo įstai­gą. Aš klau­siau at­sto­vo, sa­kau, o ko­dėl jūs švie­ti­mo įstai­gų ne­sta­to­te sa­vi­val­dy­bėms, juk dau­ge­liui sa­vi­val­dy­bių trūks­ta švie­ti­mo įtai­gų, taip pat vi­siems rei­kia? Ne, jie to ne­da­ro, tik po­li­ti­kams. Ži­no­ma, kad tu­rė­tų po­li­ti­kų, ku­rie gi­na jų in­te­re­sus. Ta­da at­si­ran­da įvai­rių krei­pi­mų­si į teis­mus, in­sti­tu­ci­jas, kur bū­na nuo pen­si­jų fon­dų tei­si­nin­kų nu­ra­šy­tų raš­tų. Taip pat tai vyks­ta, ta gy­ny­ba.

Ko­dėl yra to­kia di­de­lė ko­va? Pen­si­jų fon­dai, ar jie blo­gai dir­ba, ar ge­rai dir­ba, vis tiek gau­na ad­mi­nist­ra­vi­mo mo­kes­tį. Tur­būt gy­ve­ni­mo is­to­ri­jo­je to­kių da­ly­kų ne­bū­na, kad jei­gu tu ne­pa­da­rei dar­bo ar­ba pa­da­rei ža­lą, kad tau mo­kė­tų pi­ni­gus už tai. Pen­si­jų fon­duo­se tai yra ir tai yra apie 50 mln. su­ma. Da­bar žmo­nės ti­ki­si, kad įvyks kaž­ko­kie pa­kei­ti­mai ir kaž­kas bus da­ro­ma. Pa­ma­tė­me, ką at­ne­šė – sim­bo­li­nius pa­kei­ti­mus, kaž­ko­kius sim­bo­li­nius pa­kei­ti­mus, pa­ko­re­ga­vi­mus. Ką da­ro es­tai? Es­tai, kur val­džia tar­nau­ja žmo­nėms, pa­sa­kė, su­da­rė ga­li­my­bes žmo­nėms jau anks­čiau iš­ei­ti iš tų fon­dų ir pa­tiems spręs­ti, ką da­ry­ti su sa­vo pi­ni­gais.

Yra dar ki­ta me­da­lio pu­sė: žmo­nės gal­vo­ja, kad pen­si­jų fon­duo­se jų pi­ni­gai yra draus­ti, yra sau­gūs. Ir vėl tai – mi­tas. Jie nė­ra draus­ti, jie nė­ra sau­gūs. Jei­gu fon­das ban­kru­tuo­tų, ga­lė­tų at­si­tik­ti taip: at­leis­ki­te, jū­sų pi­ni­gų nė­ra. Ir, ži­no­ma, net pats pa­va­di­ni­mas „kau­pi­mas“ – ten nė­ra kau­pi­mo. Kau­pi­mas ga­lė­tų bū­ti ban­ko są­skai­ta, kur kiek­vie­ną die­ną įde­di pi­ni­gų ir to­je są­skai­to­je tie pi­ni­gai gu­li ir kau­pia­mos pa­lū­ka­nos. Jie iš kar­to yra kaž­kur iš­lei­džia­mi. Ga­li­ma sa­ky­ti, in­ves­tuo­ja­mi, įde­da­mi, bet iš­lei­džia­mi.

Ko­kia si­tu­a­ci­ja da­bar, ma­to­te, kas vyks­ta? Ame­ri­ko­je ban­kru­tuo­ja ban­kai. Pa­vyz­džiui, vie­nas iš Šve­di­jos pen­si­jų fon­dų pra­ra­do be­veik 1 mlrd. eu­rų per tą ban­kro­tą. Ko­kie mū­sų fon­dai? Taip pat skan­di­na­vų kva­po mes tu­ri­me daug. Bet gar­siai nie­kas neš­ne­ka, o kas bus su mu­mis? Apie tai net ne­kal­ba­ma. Ir ka­dan­gi pen­si­jų fon­dų in­dė­lių drau­di­mo nė­ra, kad jei­gu, pa­vyz­džiui, ban­kru­tuo­tų fon­das, žmo­nėms bū­tų iki 100 tūkst. at­ly­gi­na­ma, va­di­na­si, tie pi­ni­gai da­bar pa­na­šūs kaip Bu­ra­ti­no pa­sa­ko­je – po me­džiu pa­so­dink eu­rą ir gal­vok, kad jie už­augs.

Da­bar iš­ei­na­me į dar įdo­mes­nę si­tu­a­ci­ją, o kaip gy­ve­na mū­sų in­dė­lių drau­di­mas? Ma­ty­da­mi, kas vyks­ta Ame­ri­ko­je, la­bai svar­bu pa­si­do­mė­ti, kas vyks­ta pas mus. Tai in­dė­lių drau­dimo fon­de mes tu­ri­me 260 mln. Tik! Kai ban­kų tur­tas skai­čiuo­ja­mas mi­li­jar­dais. Tai bet ku­rio ban­ko ban­kro­tas, va­di­na­si, nu­ei­tų iš kar­to ant mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų. Ne­ga­na to, kad ban­kams bū­tų ge­res­nis gy­ve­ni­mas, tas in­dė­lių drau­di­mo fon­do mo­kes­tis yra tik sim­bo­li­nis. Vai­di­na­si, mes at­ei­na­me prie to, kad ką pri­si­dirbs ban­kai, tu­rės su­mo­kė­ti Lie­tu­vos mo­kes­čių mo­kė­to­jai.

Tai­gi ruoš­ki­mės sma­giems ame­ri­kie­tiš­kiems kal­ne­liams ir tie kal­ne­liai grei­tai at­si­ris iki mū­sų. Tik ta­da, ži­no­ma, val­džia sa­kys, rei­kia di­din­ti mo­kes­čius, rei­kia mo­kė­ti dar dau­giau, nes nė­ra iš ko at­ly­gin­ti ža­los. Ar tai bus ban­kų ža­la, ar pen­si­jų fon­dų ža­la, ar ki­ta ža­la. Kaip be­bū­tų, vi­sa­da už ban­kų, už po­li­ti­kų klai­das su­mo­kės pa­pras­ti mo­kes­čių mo­kė­to­jai. Tad lau­kia­me, kas bus. Žiū­rint į da­bar­ti­nės val­džios ty­lu­mą, kaip sa­kant, at­ei­na di­de­lė aud­ra, bet val­džia gal­vo­ja, kad, įki­šus gal­vą kaip stru­čiui į smė­lį, vis­kas pra­plauks. Bet ne­pra­plauks. At­ei­ty­je pa­ma­ty­si­me.

PIRMININKAS. Tai bu­vo pas­ku­ti­nis pa­reiš­ki­mas šian­dien. Ry­ti­nio po­sė­džio ne­bai­gia­me, kaip ži­no­te, da­bar vyks­ta slap­tas bal­sa­vi­mas, ten ir ke­liau­ja­me.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, svei­ki su­grį­žę į po­sė­džių sa­lę. Slap­tas bal­sa­vi­mas įvy­ko, tai­gi bai­giu Sei­mo ry­ti­nį po­sė­dį. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.