PASIŪLYMAS
DĖL ŽELDYNŲ ĮSTATYMO NR. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3100
2024-03-26
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|
|
|
1. |
3 |
1
|
|
Argumentai: Lietuvos Respublikos želdyno įstatymo Nr. X-1241 5, 7, 8, 12, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-3100 (toliau – Projektas) numatyta, kad priklausomųjų želdynų norma žemės sklype atsižvelgiant į tam tikras sąlygas gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir (ar) jų stogų apželdinimu, su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar planuojamų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais. Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingose valstybėse žaliųjų stogų įrengimas skatinamas tose miestų vietose, kur ekosisteminės funkcijos yra sutrikusios, trūksta želdynų, siekiant juos kompensuoti kitais būdais. Priešingai nei kitose valstybėse, Lietuvoje Lietuvos Respublikos želdynų įstatyme numatytos priemonės leidžia sumažinti įprastus pilnaverčius želdynus pakeičiant juos želdynais ant pastatų sienų ir (ar) stogų, kurie kur kas silpniau gali prisidėti prie ekosisteminių funkcijų stiprinimo. Kitose šalyse naudojamų skatinamųjų priemonių apžvalga parodo, kad žaliųjų stogų įrengimas yra skatinamas leidžiant intensyviau užstatyti (t.y. leisti pristatyti papildomus aukštus, bet ne didinti užstatomo ploto vietoje želdynų), suteikiant nekilnojamo turto lengvatas, subsidijuojant pačių žaliųjų stogų įrengimą, ar tiesiog nustatant privalomus reikalavimus. Lietuvoje taip pat kol kas nėra įtvirtintas „žaliojo indekso” skaičiavimas, kuris leistų sistemiškai parinkti ekosisteminių funkcijų užtikrinimo sprendimus, aiškiau nustatytų teritorijas, kuriose alternatyvūs žalieji sprendimai (kaip žalieji stogai) yra reikalingi, o kur – ne. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvoje nėra nustatyta, kaip žalieji stogai turi būti įrengti, kokie želdynai juose prideda vertės, kurie - ne. Be to, nėra nustatyta teisinė atsakomybė už žaliųjų stogų panaikinimą jau po statybų pridavimo, nėra nustatyti reikalavimai jų priežiūrai. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, siūlytina leisti kompensuoti želdynų trūkumą tik itin užstatytose teritorijose (remiantis teritorijų planavimo normų apibrėžimais[1], leidžiama būtų centrų zonose, miesto rajonų centrų zonose, pramonės ir kt. zonose), tačiau neleisti kompensuoti priklausomųjų želdynų gyvenamosios paskirties funkcinėse zonose.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Priklausomųjų želdynų minimalų privalomą santykinį plotą žemės sklype, skirtą išimtinai tik želdiniams augti (toliau – priklausomųjų želdynų norma), jo apskaičiavimo tvarką ir teritorijas, kurioms priklausomųjų želdynų norma nenustatoma, tvirtina aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į esamą ar numatomą žemės sklypo naudojimo būdą (būdus), žemės sklype esančių ir projektuojamų pastatų paskirtį, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytą teritorijų funkcinį zonavimą. Priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama vertikaliuoju pastatų ir (ar) jų stogų apželdinimu (išskyrus gyvenamosios paskirties funkcinėse zonose), su žemės sklypu besiribojančių ar ne didesniu kaip 200 metrų atstumu nuo žemės sklypo ribos esančių ar planuojamų įveisti atskirųjų želdynų arba rekreacijai pritaikytų miškų plotais – didžiausius leidžiamus kompensuoti priklausomųjų želdynų normų dydžius ir jų apskaičiavimo tvarką nustato aplinkos ministras. Priklausomųjų želdynų norma privaloma rengiant teritorijų planavimo dokumentus, statinio projektus.““ |