Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
posėdžio NR. 413
STENOGRAMA
2024 m. rugsėjo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame rugsėjo 19 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 105 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, norėčiau viso Seimo vardu pasveikinti D. Labanavičių, kuris ką tik paminėjo labai gražų jubiliejų. (Plojimai)
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. rugsėjo 19 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Kolegos, turėtume apsispręsti dėl darbotvarkės. Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG*). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš norėčiau, kad Seimo skiriamas pareigūnas, Ekonomikos komiteto pirmininkas ponas M. Skritulskas paaiškintų čia viešai, kokį velnio ratą Palangoje jisai su kitais konservatoriais suka. Atsakymo negauna žiniasklaidos priemonės, negauna žurnalistai, nemokami mokesčiai valstybei. Pareigūnas kažkaip turėtų mums ir žurnalistams atsakyti į klausimus. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš norėčiau M. Navickienę informuoti, kad Vilniaus miesto savivaldybė jūsų labai ieško ir nori įteikti pranešimus apie patikrinimus. Tai jūs žinokite ir tikrai būtų smagu, jeigu atsiimtumėte.
PIRMININKĖ. M. Navickienė buvo paminėta. Prašom.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Agne, aš esu tikrai labai sujaudinta jūsų asmeninio ir personalinio dėmesio, bet, žinokite, ir be jūsų pagalbos su savivaldybe puikiai pavyksta bendrauti ne tik registruotais laiškais, bet ir elektroniniu paštu. Taigi būkite rami, bendraujame, susisiekia, ir galite lengviau atsikvėpti.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš buvau paminėta. Tikrai smagu, kad pradėjote bendrauti, nes prieš tai savivaldybei jūsų nepavyko surasti net keletą mėnesių. Tikrai labai džiaugiuosi, kad pagaliau visi galės įsitikinti.
PIRMININKĖ. Pasiūlymų dėl pačios darbotvarkės nebuvo. Tuomet turėtume apsispręsti dėl visos darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu.
10.03 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 2, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3647(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo projektas Nr. XIVP-3647. Kviečiu pranešėją A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas rugsėjo 4 dieną svarstė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje pateiktus pasiūlymus ir Teisės departamento pastabas, taip pat buvo gautas Lietuvoje veikiančių mobiliojo ryšio operatorių kolektyvinis siūlymas papildyti projektą viena nuostata, tai iš esmės patobulino projektą, papildė jį naujomis struktūrinėmis dalimis, naujais straipsniais. Balsavimo rezultatai: už – 10. Žodžiu, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau pakviesti A. Kupčinską, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą. Gerbiamas Andriau, ar galėtumėte pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl 1-2 klausimo?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiama Pirmininke, kolegos. Komitetas svarstė ir, kaip visada, tobuliausias komitetas, kuris veikia Seime, bendru sutarimu palaimino šitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų užsirašė V. Semeška. Kalbės už. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Žvalgyba ir VSD įvardina, kad dešimtys Lietuvos įmonių savo noru padeda Rusijai išvengti sankcijų. Akivaizdus noras pasipelnyti neretai nusveria žmogiškąsias vertybes.
Taigi šiuo projektu mes praplečiame nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos kompetencijos ribas. Komisija tikrintų, ar sandorio šalis, subtiekėjai vykdo veiklą Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose nustatytose teritorijose, ar jie yra įmonių grupių, kurios bet kuris narys vykdo veiklą tokioje valstybėje, nariai ir jų vadovai, kiti asmenys, turintys teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, jį kontroliuoti, ir nustatytų, ar tai kelia riziką nacionalinio saugumo interesams, ar atitinka nacionalinio saugumo interesus.
Nustatomas naujas pagrindas komisijai prašyti institucijų pateikti informaciją, reikalingą sandoriams vertinti. Komisijai nustačius, kad sandorio šalis, pasitelkiami subtiekėjai kelia riziką arba neatitinka nacionalinio saugumo interesų, sandoris būtų laikomas rizikingu arba neatitinkančiu nacionalinio saugumo interesų.
Taigi šis įstatymo projektas praplečia komisijos kompetencijas ir užtikrina, kad bendrovės arba susiję asmenys, taip pat ir subtiekėjai, negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, atliekamuose gynybos ir saugumo srityje. Tai ypač svarbu atsižvelgiant į mūsų nacionalinį saugumą. Kviečiu balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Kolegos, primenu, kad balsavimas šiandieną prasidės nuo 11 val. 30 min.
10.07 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3444(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3444. Pranešėjas – V. Rakutis. Kviečiu į tribūną.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, šio įstatymo esmė: Lietuvos šaulių sąjungos naudojami bepiločiai orlaiviai yra priskiriami civiliniams ir yra didelių problemų, kai reikia kartu su kariuomene vykdyti mokymus, nes, kaip žinoma, mūsų erdvė turi tam tikrų apribojimų.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, rugsėjo 11 dieną apsvarstė pakeitimo projektą. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos pastabos bei Vyriausybės išvada. Į visas gautas pastabas buvo atsižvelgta ir pagal jas atitinkamai patobulintas projektas.
Pats komitetas suformulavo tris pasiūlymus. Kadangi projekto rengėjo siūlomos nuostatos buvo šiek tiek per plačiai suformuluotos, apėmė visus bepiločius orlaivius, tai buvo pasiūlyta susiaurinti tik iki Šaulių sąjungos tam tikrų bepiločių orlaivių. Pakeitimo esmė ta, kad kariuomenės vadas turėtų nustatyti tik Lietuvos šaulių sąjungos bepiločių orlaivių naudojimo kariniais tikslais naudojimo tvarką. Pirmuoju komiteto siūlymu siūloma patikslinti įstatymo 16 straipsnio pavadinimą, antruoju – papildomas įstatymo 16 straipsnis žodžiais „karinei įrangai priskiriamų“, na ir ten šiek tiek pakoreguoti terminai, kurie, na, kaip yra pirmajame projekte, jau nėra realūs.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.09 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4006, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4007 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4006. Į tribūną kviečiu M. Skritulską. Tai yra pateikimas. Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – pagrindinis įstatymas. Lydimasis – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Projekto esmė yra nustatyti skirtingas sanitarinės apsaugos zonas priklausomai nuo kapinių dydžio. Didžiausioms kapinėms, kur, priminsiu, dabar leistina yra 40 hektarų, siūloma nustatyti 300 metrų. Gyventojai neretai baiminasi, kad šalia didžiųjų miestų atsiras kapinės tiesiogiai prieš jų gyvenamųjų namų langus, taigi, ne tik bus patiriamas emocinis diskomfortas, bet taip pat dėl objektyvių priežasčių, kad mažės jų nekilnojamojo turto kaina. Tai galbūt pagrindiniai argumentai, kad būtų galima rasti tam tikrą kompromisą, kad ne tiesiai prieš langus statytų, bet bent jau 300 metrų atstumu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmas klausia A. Stončaitis, antras A. Skardžius. Prašau.
A. STONČAITIS (DFVL). Iš tikrųjų, gerbiamas Mindaugai, sutinku su jūsų išsakytais argumentais, kad reikėtų pasvarstyti dėl šito klausimo, nes prie pat namų kapinės, ypač kai plėtra vyksta miestuose, mes turime, pažiūrėkime, čionai ir Vilniuje, Justiniškėse, ir kitur aibę tokių pavyzdžių. Tai yra didžiulis psichologinis diskomfortas. Tačiau mano klausimas būtų, pagal kokius kriterijus jūs imate? Visgi sutikite, ar 10 hektarų kapinės, ar 20 hektarų kapinės, ar 40, matyt, problema, man atrodo, absoliučiai yra ta pati visomis prasmėmis. Todėl tas toks atskyrimas apskritai ką duoda? Kad reikia spręsti, taip, sutinku, bet patys kriterijai ar tokie?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Šiuo projektu siūlomi būtent kriterijai atsižvelgiant į kapinių dydį, tačiau neatmestina, kad gali būti nustatyti ir kiti kriterijai, bet tai būtų galima padaryti, jeigu bus pritarta pateikimui projekto svarstymo metu svarstant komitetuose.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti A. Skardžius. Ruošiasi A. Kupčinskas.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamas komiteto pirmininke, aš norėčiau jūsų paklausti dėl tų kriterijų ir dėl jūsų verslo Palangoje. Kaip čia išeina, kad vienai įmonei apžvalgos ratas didina kultūros paveldo zonoje vizualinę taršą, bet kada kreipėsi jūsų šeimos įmonė „Rota fortūna“, tada jau vizualinės taršos šitas apžvalgos ratas nebedidina. Jūs paaiškinkite apie dvipusius standartus ir kokį ten velnią sukate su tuo velnio ratu Palangoje. Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš dar kartą noriu pasikartoti, kur ne kartą esu sakęs, kad aš jokio verslo neturiu – turi žmona.
Kitas dalykas. Šitas klausimas niekaip nėra susijęs su kapinėmis. Sutikite. Tiksliau, šita šmeižto kampanija, kuri yra paskleista prieš rinkimus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas. Ruošiasi L. Girskienė.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš apie projektą, negu prieš tai kalbėjęs kolega visai nuklysta į pievas ir kalba apie kažin kokias jūras, bet aš apie projektą. Šiuo atveju tiesiog noriu filosofiškai, taip dvasiškai paklausti, ar tų zonų, sakykime, tų metrų siaurinimas, man, pavyzdžiui, atrodo, kad ten jokios dvasios ar negeri dalykai iš kapinių nekyla. Kaip tik žmonės atgulė amžino poilsio ir dar ramiau gyventi, jeigu netoliese yra kapinės, ypač, sakykime, dabartiniu metu, kai jau kremavimas vyksta. Šiuo atveju, man atrodo, kaip tik galbūt reikia diskutuoti ir žmones įtikinėti, kad kapinės nėra grėsmė, kaip koks nors krematoriumas ar koks dūmijantis fabrikas ir panašiai. Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gali būti. Sutinku su jūsų tam tikrais argumentais, bet, tarkime, jeigu jūs pakalbėtumėte su Kauno rajono gyventojais, pavyzdžiui, Domeikavos ir panašiai, aš net neabejoju, kad jie išsakytų tam tikrus nuogąstavimus dėl kapinių atsiradimo tiesiai priešais jų langus.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia L. Girskienė.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Mano klausimas būtų toks. Gavau laišką, žinutę, kad galbūt su jumis susiję asmenys Palangoje vandenvietės sanitarinės apsaugos zonoje vykdo veiklą, tai yra automobilių parkavimą. Ar tai yra teisybė?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Nesuprantu, apie kokius jūs kliedesius kalbate.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Pateikimo stadijoje A. Stončaitis norėtų kalbėti prieš.
A. STONČAITIS (DFVL). Žinote, aš tai prieš truputį… Galbūt yra per griežtai pasakyta, kad prieš. Mano prieš būtų dėl supratimo, kad ar visgi iš tikrųjų būtent toks Mindaugo pateiktas reguliavimas yra pats teisingiausias, ką aš ir savo klausime kėliau, kad galbūt mažai skiriasi žmogui psichologiškai, kai kaimynystėje po langais pastoviai yra 10, 20, 30 ar 40 hektarų kapinės. Yra, matyt, kategorija žmonių, kurie labai mėgsta kapinių teritorijoje apsigyventi ir ta kaimynystė ypač artima. Čia yra, taip sakant, skonio ir pasirinkimo reikalas. Gerbiamasis A. Kupčinskas, matyt, atstovauja tai grupei žmonių, kuriems patinka mirusiųjų kaimynystė, laidojimo vietų kaimynystė. Aš manyčiau, kad, be abejo, spręsti, kaip sakiau, šitą klausimą reikia, nes steigiasi dabar naujos privačios kapinės ir turi būti aiškiai reglamentuota paskui užstatymo artumas gyvenamaisiais pastatais. Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas. Visgi, kolegos, aš manau, kad jeigu imame spręsti, labai pagalvokime, ar kad ir 10 hektarų kapinių artumas per 100 metrų, šitas sprendimas yra teisingas visomis prasmėmis? Nepamirškime, kad šiandien yra plačiai naudojami paviršiniai vandenys buitinėms reikmėms. Na, ir galų gale, kaip minėjau, miesto plėtra. Jinai galbūt tiesiog reikalauja truputį kitaip pažvelgti į tai. Aš nesu apskirtai prieš šitą pateikimą, tačiau patį reguliavimą…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. STONČAITIS (DFVL). …reikėtų pasižiūrėti plačiau.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad 11 val. 30 min. prasidės balsavimas šiandieną.
10.17 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 22, 27, 30, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2522 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3923 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3923, taip pat yra pateikimas. Ir vėlgi kviečiu pranešėją M. Skritulską į tribūną. Prašau.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Statybos įstatymo projekto esmė yra ta, kad nuo lapkričio 1 dienos įsigalioja tam tikri pakeitimai, kurie palengvintų statytojams statytis namus, tai yra iki 50 kv. metrų ploto namams statyti būtų nereikalingas statybos leidimas. Buvo tokia panaši situacija prieš kokius penkerius ar šešerius metus, kuomet nebuvo reikalaujama leidimo tokiems statiniams statyti.
Praktika parodė, kad kurortuose ir saugotinose teritorijose masiškai buvo pradedami statyti šitokie nedideli statiniai viename sklype po penkis, po septynis ir po dešimt ir tokiu būdu buvo tankinami plotai, mažinami žalieji plotai, kildavo problemų dėl parkavimo, nes atsirasdavo papildomas poreikis, o nebūdavo vietos, kur išplėsti. Todėl šiuo įstatymo projektu siūloma, išskyrus kurortinėse ir saugotinose teritorijose, leisti be statybos leidimo, bet kurortuose ir kurortinėse bei saugotinose teritorijose būtų vis dėlto reikalingi statybos leidimai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius. Ruošiasi A. Stončaitis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamas komiteto pirmininke, norėčiau vis dėlto paklausti, kodėl jūs ne kartu su S. Gentvilu, aplinkos ministru, teikiate šiuos projektus? Norima suvaryti kaip sovietmečiu į šuns būdas, mažinant nuo 80 kv. metrų iki 50 kv. metrų. Prisiminkite, sovietmečiu buvo sodo namelis 45 kv. metrai tam, kad sovietiniai žmonės nesijaustų praturtėję. Taip manė tuometiniai sovietiniai funkcionieriai. Dabar grįžtame į sovietinius laikus. Ir man apmaudu, kad ši valdžia, liberalai ir konservatoriai, vėlgi žmones varo į šuns būdas iki 50 kv. metrų. Ne iš gero gyvenimo žmonės statosi tokius 80 kv. metrų namus soduose.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs kalbate visišką netiesą. Paaiškinsiu kodėl. Statybos įstatymas yra liberalizavęs ir kaip tik leidęs žmonėms statant nedidelius statinius, pavyzdžiui, ūkinius statinius, statyti be statybos leidimo. Tai yra palengvinimas žmonėms, kad jiems nereikėtų pereiti įvairių procedūrų, nekainuotų techninio projekto parengimas, derinimas ir panašiai. Niekas nedraudžia statyti didesnių statinių, juk nėra draudimo. Tiesiog statant didesnius statinius, natūralu, būtų reikalingas statybos leidimas ir projektas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stončaitis. Ruošiasi K. Vilkauskas.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas Mindaugai, kai rengėte šitą teisės aktų pakeitimo projektą, tai, matyt, rinkote ir statistiką. Pasakykite, galbūt galite išvardinti keletą skaičių, aktualumą šitos problematikos? Iš tikrųjų, aš palaikau, kad reikia spręsti, nes šiandien jau yra truputį chaotinis, nevaldomas procesas. Bet kiek tai yra aktualu, gal galite kokią statistiką, jeigu turite?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš tik pastebėčiau, kad į mane kreipėsi kurortų, kurortinių teritorijų asociacijos prezidentas su susirūpinimu, tai tikrai rūpi kurortams, kurortų savivaldybėms. Kaip aš ir minėjau, praktika buvo parodžiusi, kai buvo galima statyti nedidelius statinius be statybų leidimo, tai žmonės tiesiog be atvangos statė viename sklype, kaip aš ir minėjau, iki dešimties tokių statinių, užstatydami visus žaliuosius plotus. Aš nemanau, kad tokia turėtų būti Lietuvos kurortų ateitis, be žalių plotų, tik su smulkiais statiniais.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas. Ruošiasi L. Nagienė.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, taip, gal kurortams, ten, kur yra intensyviausia ir daugiausiai atvykstančių žmonių, ir noras daryti verslą… Suprantu, kurortinės teritorijos tai nėra tokios intensyvios. Aišku, kalbant apie Trakus, tai yra tokia intensyviausia, bet ten galioja istorinio nacionalinio parko reglamentas. Bet kitos projektinės teritorijos nėra labai užgultos. Sakykime, ar nemanote, kad kurortines teritorijas vystant savo infrastruktūrą, teikiant paslaugas tai galėtų šiek tiek pristabdyti? Kaip jūs galvojate, ar nepristabdytų šitas procesas? Galbūt taikyti tik kurortams pradžioje? O su kurortinėms teritorijoms… Galbūt reikėtų su tų kurortinių teritorijų merais pakalbėti, paklausti, ar tai konkrečiai nepristabdytų to verslo? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ačiū, dėkoju už gerą klausimą. Aš tik noriu priminti, kad kurortinės teritorijos iš esmės yra tose savivaldybėse, kurios siekia tapti kurortais. Aš manyčiau, nebūtų logiška apsistatyti, sumažinti tose teritorijose žaliuosius plotus ir būtent taip perspektyvoje siekti tapti kurortais. Vis dėlto būtų logiška, kad tose teritorijose, kurias mes vadiname kurortinėmis teritorijomis, galiotų ta pati taisyklė.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi R. Šarknickas
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų tai šita įstatymo pataisa labiausiai yra aktuali Neringai ir Palangai, aš taip manyčiau. Kaip būtų su tokiais, kai jau yra tiesiog tie kiemai užstatyti, kaip jūs sakote, tokiais statinukais? Kas ateityje laukia ir kaip jūs spręstumėte? Iš tikrųjų mūsų aplinka ir gamta dovanoja labai gražų kurorto miestą, bet kartais tikrai praėjus pamatai, kiek ten yra prikišta ir vagonėlių, ir visko yra pristatyta. Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš tiktai papildyčiau jus – ne tik Palangai ir Neringai, bet ne mažiau aktualu yra ir Birštonui, ir Druskininkams. Ten taip pat yra norima išlaikyti žaliuosius plotus.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš išgirdau atsakymą į L. Nagienės klausimą. Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, neišgirdau, gal galite pakartoti?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš išgirdau atsakymą į kolegės klausimą, tai daugiau neklausiu.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). A, aišku. Ačiū.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai po pateikimo. A. Stončaitis kalba už.
A. STONČAITIS (DFVL). Žinote, mieli kolegos, aš manau, kad yra truputį netgi pavėluota su šio įstatymo projekto pateikimu. Aš jau kalbu, apibendrindamas Seimo Antikorupcijos komisijos praktiką, kur yra aibė posėdžių. Pažiūrėkime: saugomos teritorijos, kurortinės vietovės… Tai yra praktiškai piktnaudžiavimas. Na, nebuvo piktnaudžiavimo, nes nebuvo šito reguliavimo. Šiandieną yra sukurti ištisi labai įdomūs verslai, labai greiti verslai, labai pelningi verslai, kai, aš manyčiau, pasinaudojus šia spraga, visuomenė yra labai labai nuturtinama. Mes paskui turėsime galvoti apie šio įstatymo kokį nors galbūt net ir didesnį išplėtimą. Gink Dieve, ne visoje šalies teritorijoje aš siūlau, bet visgi reikės galvoti. Niekas, pavyzdžiui, negalėjo sugalvoti, kad šiandieną jau egzistuos didžiulė problema dėl tokių mažų nesuderintų statybų ant vandenų. Tokia problema egzistuoja gražiausiose vietose, tai yra praktiškai piktnaudžiaujama ir piktnaudžiaujama, nes nėra reikiamo teisinio reguliavimo.
Vis dėlto mes supraskime, kalbame apie kurortus ir kurortines vietoves. Tai yra vietos, kur visuomenė turi teisę į rekreacines zonas, į poilsį, į šių teritorijų prieinamumą, o ne matyti kad ir paprasčiausius kokius nors statinukus, laikinus, nelaikinus, tačiau tikrai nieko bendro neturinčius su tuo išskirtiniu landšaftu ir gamta. Todėl aš siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ponia Pirmininke. Jūs neatsakėte į klausimą, ar Seimo skiriamas pareigūnas atsakys į visuomenei rūpimus klausimus dėl savo šeimos verslo ir išskirtinių sąlygų? Dabar atėjęs į tribūną naujai iškeptas komiteto pirmininkas postringauja, kad jo, čia apribosime mes dabar visus kurorte, o pats ką išdarinėja? Ką išdarinėja vizualinę taršą keliantis objektas vienai įmonei, kuri vadinasi „Virintos vingis“? Savivaldybė dėl vizualinės taršos atsisakė išduoti leidimą apžvalgos ratui statyti, tačiau M. Skritulsko šeimos verslui, kurį, kaip matome, kartu su Palangos meru ponu Š. Vaitkumi suka „Rota fortuna“, šis leidimas buvo išduotas. Ar jums tai atrodo normalu, gerbiamoji Pirmininke?
Vos spėjęs apšilti komiteto pirmininkas iš karto visiems įveda ribojimus visus suvaryti (kaip ir S. Gentvilas) į būdą, į 50 kv. metrų. Primenu, sovietmečiu buvo sovietai, suvarė visi komuniagos į 45 kv. metrus soduose. Vėl skiriama, kasamas didžiulis griovys tarp elito ir tų runkelių, kuriuos reikia apmokestinti. Uždėjo aplinkos ministras įvairiausių institucijų kontrolę, pažiūrėkite, kiek atsirado papildomų dykaduonių, kurie iš to pelnosi. Dar nustatyti klasę reikia, dar priežiūrą. Buto įperkamumas Lietuvoje yra pats mažiausias, tai ir tą paskutinį pagalį atima iš visuomenės. Negalima taip elgtis!
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, aš tik atsakysiu, kadangi ir man buvo adresuotas jūsų pasisakymas. Jūsų frakcija ar kuri nors kita frakcija tikrai gali ir net turi prievolę kviesti, jei turite klausimų kolegai. Tai nėra mano frakcijos kolega, tai yra visai kitos frakcijos Seimo narys. Jeigu turite klausimų, jūs tikrai turite įrankių jį pasikviesti. Siūlau tą ir daryti.
Dabar J. Razma, po to A. Skardžius. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Artūrai Skardžiau, jeigu jūs buvote susiplanavęs tų nedidelių statinių pristatyti saugomose teritorijose ar kurortuose, na, nesinervinkite taip, žinome, nepasisekė jūsų žmonai Trakų aplinkoje statant. Ką darysi, bet turime rūpintis visuomenės interesais.
PIRMININKĖ. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamoji Pirmininke, kai reikia Seimo teritoriją, 2 hektarus, atriekti Vilniaus savivaldybei, tai jūs vienašališkai: be frakcijų, be Seimo, priimate sprendimus, o kai reikia atsakingą pareigūną poną M. Skritulską iškviesti į tribūną, tai sakote: ne, čia jau ne mano reikalas. Negalima taip elgtis.
PIRMININKĖ. Jūs kalbate netiesą, jūs kalbate netiesą.
10.30 val.
Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3894 (pateikimas)
Toliau mes einame pagal darbotvarkę ir yra 1-6 klausimas – Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3894. Kviečiu pranešėją M. Skritulską.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projekto esmė yra pailginti apskundimo terminą dėl nelegalių statinių statybos. Šiuo metu, priminsiu, yra tiktai 6 mėnesiai, siūloma nustatyti 12 mėnesių, tai yra vienerių metų, laikotarpį. Į mane kreipėsi ne viena savivaldybė su tokiu prašymu, kad tai yra per trumpas terminas, kuris dabar yra 6 mėnesiai, nes kartais būna, kad paaiškėja vėliau faktų apie nelegalios statybos statinius, tarkime, po 7 mėnesių. Tuomet, kai kreipiamasi į statybų priežiūrą vykdančią instituciją, kitaip tariant, Statybų inspekciją, ji motyvuoja tuo, kad ji net negali pradėti nagrinėti nelegalios statybos fakto, nes yra pasibaigęs 6 mėnesių terminas. Aš vis dėlto linkęs manyti, kad bent jau 12 mėnesių terminas būtų tinkamesnis tam.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti A. Skardžius. Ruošiasi A. Stončaitis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Kaip ten, komiteto pirmininke, dabar bus su tuo terminu? Tai „Virintos vingis“, kuriam savivaldybė atsisakė išduoti leidimą neva dėl taršos saugojamoje kultūros paveldo teritorijoje, J. Basanavičiaus gatvėje, galės dabar skųsti jūsų šeimos įmonę „Rota fortuna“, kuriai savivaldybė neatsisakė, nes jūs su meru dalyvaujate šiame biznyje? Ar jūs ir toliau grasinsite Seimo nariams, kad juos užtampysite po teismus, ką jau darėte čia prieš tai? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš nesu savivaldybė, todėl už savivaldybę komentuoti negaliu ir tegul komentuoja savivaldybė šituos klausimus.
PIRMININKĖ. Klausia A. Stončaitis. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas pranešėjau Mindaugai, ar visgi mes čionai dar, sakykime, teisingai mąstome, kad pratęsiame šituos terminus? Ar tuo nepateisiname savivaldybių valdininkų ir institucijų tiesiog tokio neveikimo, delsimo ir rodymo kažkokio neįgalumo? Yra tokie aparatai sukuriami.
Kita vertus, gal paprasčiausia daugiausia yra apskundimo nenoras kaip išreiškimas to nenoro, o ne tai, kad nepakanka laiko? Savivaldybėse (ir vakar kalbėjome) toks nepotizmas, kai savivaldybėse ir jų įmonėse iki 35 % dirbančiųjų yra giminės tarpusavyje, tai gal čia yra problema, o ne terminai? Jau ilginame terminus, ilginame procesus. Ar tai yra gerai vystytojams, žmonėms, ar visgi per naudą ir savivaldybių neveiklumo pateisinimą mes nedarome čia meškos paslaugos bendrajam viešajam interesui?
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Žiūrėkite, statybų priežiūrą vykdo ne savivaldybė, o kitos institucijos – Statybų inspekcija. Gal sutinku su tam tikrais jūsų argumentais dėl žmogiškųjų išteklių, kad jie yra per menki. Kuomet yra išduodama, tarkime, vienoje savivaldybėje per metus 300 statybų leidimų, o darbuojasi, sakykime, vienas valstybės tarnautojas prižiūri tą teritoriją arba netgi kelias savivaldybes, tai reikia sutikti, kad nėra paprasta sužiūrėti per 6 mėnesius visas statybas, visas situacijas. Todėl ir siūloma, kad šis terminas būtų ne 6 mėnesiai, bet bent 12 mėnesių. Tai tikrai neištęs procesų ar procedūrų, kaip jūs kalbate.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi – A. Širinskienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Praėjusioje kadencijoje buvo nemažai diskusijų apie tai, kad reikėtų trumpinti iš tikrųjų tuos terminus. Dabar yra siūlymas pailginti iki metų, o ką teismai dirba? Toks retorinis klausimas, bet, gerbiamas Mindaugai, juk teismai gali atnaujinti tuos tyrimus, tai kam pailginti? Ačiū.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš tiktai noriu pastebėti, kad galbūt ne visai aiškiai paaiškinau: čia ne nagrinėjimo procedūros, bet apskundimo terminas nuo paaiškėjusio nelegalios statybos fakto.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš tiesiog ne tiek klausimą turiu, kiek patarimą kolegai, nes išties jūsų tas bendras darbas su meru ir visi tie apžvalgos ratai, ir labai abejotinos aplinkybės, kurias netgi ir LRT tyrimai jau neapsikentę atskleidžia, labai sukompromitavo jūsų bet kokius pasiūlymus statybų versle. Tai aš tikrai nuoširdžiai patariu: nekompromituokite jūs tų įstatymų projektų savo asmeniu, gal tiesiog jau atidėkite kitai kadencijai, kad rinkėjai tiesiog patikrintų, ar jumis, kaip asmeniu, pasitiki, nes išties yra labai apmaudu, kai matai žmogų, matai konkrečius pasiūlymus ir prieš akis kirba klausimas: o tai ką dabar prisidirbo jūsų Palangos savivaldybė, kad tokius įstatymų projektus reikia teikti ir bandyti kaip nors taisyti padėtį? Tikrai apmaudu. Mes, matyt, frakcijoje šnekėsimės dėl antikorupcinio vertinimo šitų projektų. Aš bent jau tikrai siūlysiu, ir frakcijos turi galimybę užsakyti, nes atrodo labai negražiai.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Aš su jumis tikrai sutinku, kad atrodo tikrai negražiai, kuomet yra nukreipta šmeižto kampanija prieš mane ir prieš mano šeimą, ir dar prieš rinkimus. Yra pateikti tiesos neatitinkantys ir melagingi faktai, iškraipyti faktai, kuriuos tikrai aš viešai paaiškinsiu. Yra paaiškinusi ir žmona, ir savivaldybė, kiek aš žinau. Deja, tenka pripažinti, kad tiktai dalis tų paaiškinimų atsidūrė žiniasklaidoje ir kažkodėl išsamesnio paaiškinimo neatsirado. Tai rodo, suponuoja faktą, kad vis dėlto buvo subjektyvus ir selektyvus tyrimas atliktas pasinaudojant melaginga arba šmeižikiškai pateikta informacija, bet platesnis paaiškinimas bus vėliau. Tai dėl to, kad tai yra negražiai ir manipuliatyviai daroma, Agne, aš su jumis sutinku.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. A. Širinskienė kalba už.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš pirmą kartą matau, kad LRT konservatorių užpultų, tai vienas dalykas, perfrazuojant jus. Tikrai labai gaila, kažkaip, matyt, netyčia čia užpuolė ir ten nieko nėra, ir, matyt, reikia balsuoti už projektus.
Neironizuojant, tai aš tikrai siūlau visam Seimui apsispręsti dėl kreipimosi į STT ir pabaigti, matyt, tą istoriją, nes apgailėtinai atrodo, kad žmogus, kuris tiek yra prisidirbęs statybų versle ir aiškėja tikrai labai apgailėtinos aplinkybės, teikia įstatymų projektus ir dar bando aiškinti, kad jį, vargšą nabagą, žurnalistai užpuolė. Na, tai jūs paaiškinkite tiems žurnalistams normaliai ir jie greičiausiai kitaip rašys. Nereikia vaidinti aukos – tiesiog reikia drąsiai atsakyti į klausimus. Matyt, tikrai išeitis būtų pasikviesti jus į posėdžių salę kitą savaitę ar dar kitą, nes dar dirbsime, ir tuos atsakymus išgirsti, nes kažkaip nejaukiai jaučiuosi. Tai vienas kokiems alaus verslo lobistams atstovaujate, tai kitas į kadencijos pabaigą, tai, duok Dieve, kad dar kokių dovanojamų dėžučių su paskolomis neišvystume.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Kolegos, aš, kaip ir savo klausime, grįžtu prie to paties, manyčiau, kad ilginant terminus reikėtų labai pasverti, ar tai yra pagrįsta. Manau, kad šiandien tas terminas, kurį mes turime – pusė metų apskųsti, yra daugiau negu pakankamas, jeigu institucijos, kas tai bebūtų, ar Statybų inspekcija, ar savivaldybių atitinkamos įgaliotos institucijos, ar įgalioti asmenys nori apskųsti. Paprasčiausiai mes pailgindami tą terminą… kad ir nelegalūs dalykai dar per visus tuos laikus judės į priekį. Nelegalūs pastatai bus statomi, sprendimai nugriauti taps kur kas labiau komplikuoti ir praktikoje kitaip priimami. Todėl aš tiesiog nematau realaus pagrindo, kodėl tai reikėtų daryti.
Taip, jeigu yra argumentų, kad reikia išduoti nedidelei savivaldybei 300 ar kiek leidimų, bet atsiprašau, tos savivaldybės gauna didžiules pajamas, surenka didžiulius mokesčius. Jeigu yra prašoma tiek įvairiausių leidimų, tai reiškia, kad ten atsiranda gyvenančių, deklaruojančių gyvenamąsias vietas ir duodančių pajamų tai savivaldybei. Tai samdykime tiek specialistų, kiek reikia, kad galėtume laiku įvertinti, laiku pamatyti, laiku apskųsti, laiku apsaugoti savivaldybės ar valstybės viešąjį interesą, ir nereikės eiti tokiu keliu – pratęsti terminų. Todėl aš tikrai nelabai čia galėčiau palaikyti. Manau, kad galima darbuotis esant tiems terminams, kokie yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.41 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 33, 35, 48, 52, 53, 54, 78, 89, 91, 93, 122, 123, 124, 125, 130, 131, 136, 150, 151, 152, 155, 163, 1713, 18024, 18611, 194, 200, 2021, 214 straipsnių ir aštuonioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Statuto papildymo 1311 straipsniu ir 133, 134 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr. XIVP-4131 (pateikimas)
Kadangi šiek tiek lenkiame darbotvarkę, norėčiau į tribūną pakviesti J. Razmą, kad pristatytų darbotvarkės 2-4 klausimą – Seimo statuto pakeitimo projektą Nr. XIVP-4131. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, parengiant šį projektą mano indėlis labai menkas, nes jį parengė Seimo kanceliarijos teisininkai siekdami, kad mūsų Seimo statuto normos atitiktų BDAR’o reikalavimus. Jokio naujo turinio, aš sakyčiau, čia projektas nesukuria – tiesiog yra sutvarkomi įvairūs formalumai dėl įvairių Seimo dokumentų skelbimo, nes dabar Statute vienur rašoma, kad jie skelbiami Seimo interneto svetainėje, kitur rašoma, kad skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje. Dabar tai, kas yra teisės aktai, sakykime, kad ir Valdybos posėdžių darbotvarkės ar protokolai, tai yra tam tikri teisės aktai, parašoma, kad jie skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje, o tokie dalykai kaip posėdžių garso įrašai, parašoma, kad jie skelbiami Seimo interneto svetainėje.
Kai kur nustatomas saugojimo laikas. Sakykime, Valdybos posėdžių garso įrašai būtų saugomi dešimt metų. Dėl to, kas patenka į Teisės aktų informacinę sistemą, suprantama, jau netenka kalbėti apie kokį nors saugojimo terminą, jie yra visą laiką. Ir panašūs visokie formalumai, kurie leis sutvarkyti Seimo statutą, kaip minėjau, kad jis atitiktų ir BDAR’o reikalavimus, ir šiaip būtų ištaisomi kai kurie dabar dar esantys netikslumai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia E. Dobrowolska. Ruošiasi A. Skardžius.
E. DOBROWOLSKA (LF). Sveiki. Visiškai suprasdama tikslą, norėčiau pasiteirauti, kaip buvo pasirinktas būtent dešimties metų saugojimas, nes BDAR’as numato, kad turi būti nustatytas terminas, bet jokiu būdu nenusako, koks. Pavyzdžiui, jeigu mes kalbėtume apie komitetų darbotvarkes ir posėdžius, kodėl pasirinkta dešimt metų? Ar tikrai pakanka, ypač kad mes turime įstatymų, kurių nesugebame priimti net po dviejų kadencijų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tiesiog buvo svarstoma, kad tas terminas būtų toks nei per ilgas, nei per trumpas. Vertinant, kiek kam čia gali prireikti pažiūrėti buvusius įrašus, man atrodo, dešimties metų terminas yra toks, kuris neapsunkina mūsų sistemų per daug didelio duomenų kiekio saugojimu, jeigu tai būtų ilgesnis terminas. Kita vertus, aš tikiuosi, kad ir žiniasklaida neišreikš priekaištų, kad tas terminas yra per trumpas, nes Seimo nariai išrenkami neretai tie patys per kelias kadencijas, tai kartais yra prasminga pažiūrėti, ką jie kalbėjo, ką darė, ką parodo garso įrašai.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi R. Baškienė.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Na, gerbiamas Jurgi, nenustojate stebinti. Ką tik Genocido centrą pertvarkėte, kad istoriją būtų galima perrašyti, dabar bandote Seime istoriją perrašyti. Tai kur parlamentinė atmintis, gerbiamas Jurgi? Ar neužtenka dabartinių laikmenų, kad būtų perkelti visi duomenys ir jie būtų prieinami? Apie ką jūs kalbate – trinate istoriją? Gerbiamas Jurgi, aš nežinau, apkaltą mažiausiai reikia už tokius dalykus jums skirti. Bet kurie parlamentarai, kurie, na, sakykime, ne vieną dešimtmetį dirba čia, Seime, tiesiog nurautų paskutinius jūsų barzdos plaukus. Kodėl jūs taip chamiškai elgiatės? Prašau atsakyti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš suprantu, jus sunervino mano klausimas apie tas statybas, tai dabar čia putojate, puolate. Kaip ir teisingumo ministrė paminėjo, turi būti nustatyti konkretūs saugojimo terminai pagal BDAR’o reikalavimus. Tai aš ir darau, ir tą pagrindą aiškiai įvardinau.
PIRMININKĖ. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke, už galimybę paklausti. Aš taip pat, aišku, abejočiau dėl dešimties metų, galbūt reikėtų kadencijomis skaičiuoti, bet čia jūsų, na, noras pateikti būtent tokį.
Noriu paklausti dėl 123 straipsnio „Seimo posėdžių stenogramos“. Ar nemanote, gerbiamas kolega, kad ir buvusią redakciją, ir dabar jūs teikėte naują tokią pat, reikėjo galbūt tikslinti, nes tikslinate labai daug Statuto punktų, kad asmenys turi teisę per 2 darbo dienas po Seimo posėdžio patikrinti parengtą savo kalbos stenogramą. Na, susidaro įspūdis, prisišnekėjau nesąmonių, ką nors pasakiau ne taip, ateinu už poros dienų, pasitaisau, kad ateičiai likčiau gražus. Ši vieta, mano supratimu, turėtų būti taisytina. Ką jau pasakėme, pasakėme, tas ir turi likti stenogramoje. Jūsų nuomonės klausiu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiama kolege, lygiai toks pat sakinys yra ir galiojančiame Seimo statute. Aš čia nieko nekeičiu. Jeigu jūs manote, kad nereikia palikti Seimo nariui tokios teisės, na, jūs siūlykite pataisą. Bet aš šioje dalyje intervencijos nedariau. Na, bet gal sutikime, kad gali būti tokių atvejų, kai stenogramų rašytojai ko nors tiksliai neišgirdo ir Seimo narys, jeigu jis labai rūpinasi, kad būtų jo pasisakymas tiksliai perteiktas, na, dabar turi tokią teisę perskaityti ir patikslinti. Neturėtų Seimo nariai čia keisti savo kalbos turinio, aš manau, kad tai stenogramų rašytojai jau užtikrina, bet jeigu koks nors žodis neaiškiai ištartas, buvo vienaip suprastas, o ten yra kitas žodis, na, turi būti galimybė jį patikslinti. Šioje dalyje, aš sakau, nieko nekeičiu. Pažiūrėkite, lygiai toks pat sakinys yra parašytas galiojančiame Statute.
PIRMININKĖ. Ir paskutinė klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Na, matyt, konservatoriai šioje kadencijoje tiek prisidirbo, kad nori kuo greičiau ištrinti visus duomenis. Na, kolega Jurgi, jūs paaiškinkite, kokie čia yra privatūs asmens duomenys, kuomet viešas asmuo, žmonių rinktas, kalba viešai, kur visi Lietuvos žmonės gali išsisaugoti, karpyti, maketuoti ir ką daryti. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas yra termino adekvatumas. Tai jūs pagalvokite, kaip vyks žurnalistų tyrimai, kaip vyks mokslininkų tyrimai, tikrai naudojasi ir studentai politologai, ir mokslininkai politologai, kaip galų gale teisėsaugos tyrimai vyks, jeigu prasidės kokie nors įtarimai dėl korupcijos, kuomet jūs būsite sunaikinę visus įrašus. Tai jūs pasakykite, ką teisėsaugai reikės daryti, nes mes matome, kad kartais tokių nelaimių Seime pasitaiko?
Aš tikrai registruosiu termino pratęsimo 99 metams siūlymą. Manau, kad tai būtų istorijos požiūriu teisinga ir sąžininga. Mes anoje kadencijoje išskaidrinome Seimo veiklą…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …atvėrėme posėdžius, jūs vėl norite įlįsti į tą rūsį. Na, baikite tos Lietuvos vertimą rūsiu.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai aš akcentuosiu, kad čia nebuvo mano idėja, tokį terminą parašė teisės specialistai iš Seimo kanceliarijos. Kaip jūs ir minėjote, anksčiau išvis nebuvo tų įrašų ir vis tiek mes, matyt, istoriją sugebėsime atkurti. Jūsų valia siūlyti ilgesnį terminą. Aš galiu pritarti ir ilgesniam terminui, man čia tikrai tas pats. Gali būti 12 metų, 16 ar bet kiek pagal kadencijas skaičiuojant. Prašau, siūlykite, bet vis tiek kažkaip tilpkime į sveiko proto rėmus, nes 99 metai, manau, ką jūs paminėjote, čia jau nelabai tinka.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Tuoj bus motyvai. Prieš tai V. Targamadzė norėtų replikuoti, pasisakyti dėl vedimo tvarkos.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ne dėl vedimo tvarkos, aš tiesiog noriu repliką pasakyti. Gal teisininkai negali politikams diktuoti, gal mes turėtume ir savo galvas turėti ir suprasti, kad tai yra labai svarbūs duomenys. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Širinskienė – motyvai prieš.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš niekaip nesuprantu, kolegos, kaip gali Seimo kanceliarija, kuri nėra politinis pasitikėjimas, rengti politikui teisės aktus? Tai yra jau kelintas atvejis. Jūs pirma atnešėte nesąmones su veto, persvarstymus Seime, kur bandote pasiekti labai aiškių tikslų. Dabar jūs per iš esmės kelių mėnesių tarpą vėl atnešate ir kai kyla klausimų, tai aiškinate, kad jums Seimo kanceliarija dirba. Jūs įkinkykite savo padėjėjus, bet neišnaudokite Seimo kanceliarijos darbuotojų, kurių funkcija nėra rengti.
Kitas dalykas. Aš tikrai kviečiu visus balsuoti prieš tokį reguliavimą. Negali būti demokratinėje valstybėje po dešimties metų, kaip kokioje Baltarusijoje, trinami įrašai ir bandoma ištrinti Lietuvos istoriją. Mūsų parlamentarizmo istorija po nepriklausomybės atkūrimo yra tiesiog per trumpa, kad galėtume šitaip neatsakingai tą istoriją naikinti ir pasunkinti ir žiniasklaidos darbą, galų gale pasunkinti ir teisėsaugos darbą, pasunkinti netgi mokslinius tyrimus.
Kas čia pradeda dėtis į kadencijos pabaigą su duomenų slėpimu? Jūs slepiate švietimo duomenis ir surandate visą krūvą priežasčių, kodėl neatsakinėti. Dabar pradedate slėpti Seimo veiklą prisidengdami BDARʼu. BDARʼas leidžia jums nustatyti didelius terminus ir palikti istorijai normalius archyvus. Ko jūs bijote? Savo kadencijos ir tų darbų, net jeigu juos iš interneto ištrinsite, jūs iš žmonių sąmonės ir pasąmonės netgi, bent jau COVIDʼo valdymo, visų tų nestabilių mūsų mokesčių reformų, visuomenės skaldymo tikrai niekuomet nebeištrinsite. Jūs turėkite…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). …gėdos pasiūlydami tokius projektus.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Kai reikia kokią niekšybę pasiūlyti, tai visą laiką į tribūną stumiamas J. Razma. Ačiū tau, Jurgi. Aš turiu siūlymą. Tiesiog galbūt reikėtų vis dėlto palikti tiktai konservatorių valdomo laiko kadencijas, o visa kita ištrinti? Tada būtų tikrai labai viskas aišku…
PIRMININKĖ. Jūs kalbate už projektą?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, aš turiu siūlymą…
PIRMININKĖ. Gerai.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …palikti tiktai konservatorių valdymo laiką ir tada tokia istorija ir būtų. Ir visi būtų labai patenkinti ir matytų, kokia visa parlamentarizmo istorija yra konservatorių valdymo istorija. Ir rašytų knygas Vilpišauskai apie krizių suvaldymą ir visa kita. Turbūt toks tikslas ir yra. Todėl mano siūlymas yra toks. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręsime netrukus balsuodami.
10.54 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4057, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4058 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas ir lydimasis. Kviečiu I. Pakarklytę, kad pristatytų Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, pakeitimo projektą Nr. XIVP-4057.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Laba diena, gerbiami kolegos. Mes birželio mėnesį priėmėme Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios papildė sąlygas, užtikrinančias, kad įmonės, kurios vis dar vykdo veiklą Rusijoje, kad jų pasiūlymą būtų galima atmesti, jei tas tiekėjas, dalyvaujantis viešajame pirkime, vykdo veiklą Rusijoje, Baltarusijoje arba Rusijos de facto kontroliuojamose teritorijose.
Šie mano du projektai yra teisinio nuoseklumo pobūdžio, jie tiesiog siekia, kad ir į kitus įstatymus būtų perkelta jau ta pati nuostata. Birželį labai greitai tas procesas vyko ir tiesiog lydimieji aktai nebuvo pateikti. Šiais projektais siekiu, kad tas nuoseklumas būtų ir kituose viešuosius pirkimus reguliuojančiuose įstatymuose, kad nesukurtume dviprasmiškų situacijų, kai Viešųjų pirkimų įstatyme yra labai aiškiai numatyta ir leidžiamas tuo pagrindu pasiūlymas atmesti, o, deja, kituose viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose įstatymuose apie tai nėra kalbama. Iš principo formuluotė išlieka ta pati, tai tiesiog dar du įstatymai, kurie kalba apie viešuosius pirkimus. Su šiandien svarstomu taip pat nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiu Objektų apsaugos įstatymu mes turėsime sistemiškai jau tikrai iš visų pusių sužiūrėję ir nepalikę teisinių spragų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia V. Ąžuolas, tačiau jo salėje nematau. A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Pirmiausia noriu pagirti pranešėją, nes tokios žalia, balta spalvos artimos kauniečiams, tai tikrai labai geras pavyzdys ir nuoseklumas, sistemiškumas. Tikiuosi, netrukus prasidės ir krepšinio sezonas.
Kalbant apie patį įstatymo projektą, ačiū už tą iniciatyvą ir jūsų domėjimąsi ta sritimi, kad vis dėlto liko spragų priimant tuos įstatymų projektus dėl viešųjų pirkimų. Ir tos įmonės, kurios atlieka tam tikrus bizniukus Rusijoje, iš to pelnosi ir prisideda prie karo finansavimo, agresijos finansavimo Ukrainoje. Aš norėčiau tiesiog klausimą užduoti. Gal pavyko išsiaiškinti, kiek yra konkrečių įmonių ir kokios jų apyvartos būtent tenai vyksta? Tada žinotume, koks tų įmonių indėlis į Rusijos karo pramonės biudžetą. Ačiū.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū. Dabar tokius tikslius duomenis, nežinau, ar apskritai kas šią akimirką galėtų pateikti, nes ta situacija nuolat keičiasi. Praėjusių metų pabaigoje (mes už šiuos metus duomenų net nelabai dar turime) buvo apie 140 skaičiuojama. Tas skaičius, tikiuosi, mažėja, nes nuo birželio 21 dienos, atrodo, įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kuriose šituo pagrindu mes numatėme tą sąlygą, kad galima atmesti tokių tiekėjų pasiūlymus, tokių tiekėjų ir subtiekėjų, na, išplečiant tą sąvoką. Aš labai tikiuosi, kad jų mažėja, tų įmonių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.57 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 3, 5 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4125 (pateikimas)
Toliau pagal darbotvarkę 1-8 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4125. Kviečiu viceministrę S. Ščajevienę į tribūną.
S. ŠČAJEVIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Norėčiau šiandien pristatyti Viešųjų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo trumpą projektą, kurio esmė yra štai tokia.
Šių metų gegužės 1 dieną įsigaliojo nauja Viešųjų įstaigų įstatymo redakcija ir, atliepiant į kontroliuojančių institucijų rekomendacijas, buvo nustatyti valstybės ir savivaldybės dalyvavimo viešosiose įstaigose pagrindai. Šiuo keitimu buvo siekiama, kad valstybės ir savivaldybės dalyvavimas viešųjų įstaigų veikloje būtų savitikslis ir sietųsi su valstybės vykdomomis funkcijomis, tokiomis kaip viešųjų paslaugų teikimas, suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas, taip pat bendradarbiavimas su ūkio priežiūros subjektais ir viešojo administravimo įstaigomis.
Taigi pirmas teikimas ir pirmas siūlymas šiame projekte yra praplėsti vieną iš tokių svarbių valstybei ir savivaldybei dalyvavimo pagrindų viešosiose įstaigose, tai, kad valstybė arba savivaldybė galėtų būti steigėja tokių viešųjų įstaigų, kurios vykdo tiriamąją, strateginių tyrimų ekspertinę veiklą, bet ne bet kokią, o tą veiklą, kuri yra skirta teikti viešojo administravimo subjektams informaciją, rekomendacijas, kurios reikalingos jų funkcijoms vykdyti. Šiuo atveju kalbame apie tokias įstaigas kaip STRATA, kaip Europos studijų centras ir kitos jums žinomos institucijos.
Kita problema, kurią siekiama išspręsti šituo projektu, yra ta, kad praktikoje išryškėjo tam tikra taikymo problema, susijusi su tuo, jog Viešųjų įstaigų įstatyme yra numatytas absoliutus draudimas perleisti viešosios įstaigos turtą dalininkui ar su juo susijusiems asmenims, įskaitant net ir tuos atvejus, kai turtas būtų perleidžiamas atlygintinai. Esant tokiai situacijai, susidaro tokia komplikuota, jog valstybė negali kartais įgyvendinti tam tikrų gerų ketinimų, susijusių, pavyzdžiui, su oro uosto plėtra ir visais kitais dalykais. Taigi, būtent šiuo projektu ir yra siekiama numatyti galimybę, jog viešosios įstaigos galėtų atlygintai perduoti savo turimą turtą (arba valdomą patikėjimo teise turtą) būtent dalininkui (ar su juo susijusiam asmeniui). Bet kokiu atveju, neatlygintino turto perdavimas liktų absoliučiai draudžiamas.
Svarbu pažymėti, kad viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, turėtų griežtai atsižvelgti į tam tikrus teisės aktus, kurie reglamentuoja tokio turto perdavimą, tai yra Turto vertinimo įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas ir Vyriausybės nutarimas, kuriame yra reglamentuota, kaip toks turtas turi būti perduodamas.
Tai trumpai tiek. Ačiū už dėmesį ir lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Miela pranešėja, mano klausimas būtų toks: ar visgi jūs, rengdami šitą projektą, arba kas jums, matyt, rengė tą projektą, ar tikrai yra įvertintos galimos korupcinės rizikos? O jų čionai, landų su tokiu siūlomu reglamentavimu, man atrodo, tikrai yra. Pirmiausia, mažių mažiausiai, tai yra visiškai neaiškus reglamentavimas dėl įvertinimo, kas tai per įvertinimas, įvertinimo privalumas, dėl kokio įvertinimo. Labai daug neaiškių procedūrų jūs siūlote čia įvelti. Taigi, ar yra projektas įvertintas antikorupcinio vertinimo požiūriu?
S. ŠČAJEVIENĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, gerus klausimus keliate, bet turime teisinį reguliavimą tokį, kad įstatymai po vieną negalioja. Perdavimo klausimai yra reguliuojami Turto disponavimo įstatymu (jau buvau užsiminusi), taip pat ir Vyriausybės nutarimu, kuriame kalbama apie turtinių teisių perdavimą subjektams. Tai antikorupciniu požiūriu yra įvertinta.
Tikrai dar kartą turbūt komitete kelsime šitą klausimą. Pažiūrėsime, kad saugikliai, kurie keltų tam tikrą riziką, būtų suvaldyti. Jeigu reikės, galėsime netgi papildomai įrašyti papildomus kriterijus, kad nekiltų klausimų ir būtų viskas aišku dėl skaidrumo.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei už suteiktą žodį. Aš tiktai pasitikslinsiu dėl turto vertintojo. Yra taip, kad kai kurios savivaldybės galimai samdo tiktai vieną turto vertintoją ir pagal rinką nustato tam tikras kainas, kurios šiek tiek pykstasi tarpusavyje. Ir viena detalė yra tokia, kad yra išperkamoji būsto nuoma ir šeima nori išsipirkti, tačiau savivaldybė, kadangi nelabai nori tuo užsiimti, tai samdo būtent tą turto vertintoją ir pakelia kainą. Ar taip nėra, toks galimas dalykas, kad dėl to paties skaidrumo nenaudinga tiems žmonėms, kurie nori įsigyti, išsipirkti?
S. ŠČAJEVIENĖ. Aišku, jūs keliate klausimus, susijusius su kito pobūdžio turto vertinimu, bet iš tikrųjų pirmiausia kokį aš kelčiau klausimą: kaip yra atrenkami turto vertintojai? Klausimas, kodėl savivaldybėje yra atrenkamas tik vienas turto vertintojas? Ar jis viešųjų pirkimų būdu atrenkamas? Turbūt čia yra atsakymai ir turbūt ten reikėtų ieškoti problemos, kodėl tokia kaina yra įvertinta. Tai siūlyčiau pasidomėti.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į klausimus. Motyvai prieš – norėtų kalbėti A. Stončaitis. Motyvai prieš. A. Stončaitis – motyvai prieš. Algirdas negirdi.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, aš vėl grįžtu prie to paties, ko klausiau viceministrės ir užduodamas klausimą. Aš manau, kad siūlomas teisinis reguliavimas, pakeitimai ir praplėtimai dėl turto perdavimo nėra iki galo apmąstyti ir tikrai nebus skaidrūs. Tikrai jau plika akimi matosi galų gale ir iš pateiktų teisininkų išvadų, yra rimtų abejonių dėl proceso skaidrumo. Todėl gaila, kad projektą teikia Vidaus reikalų ministerija ir į jį nėra iki galo įsigilinta, būtent per galimos korupcijos pasireiškimo prizmę. Kai rengiami tokie teisės aktų projektai, bent jau Vidaus reikalų ministerijos reglamente anksčiau būdavo, matyt, dabar yra panaikintas reikalavimas, kad būtų vertinama ir antikorupciniu požiūriu. To aš čia pasigedau. Jeigu projektas eitų, čia, kaip suprantu, dabar yra pateikimas, tuomet, be abejo, bent jau aš prašyčiau antikorupcinio vertinimo išvados. Galima ir tokia išeitis.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
11.05 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4136 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4136. Kviečiu į tribūną viceministrą E. Meilūną.
E. MEILŪNAS. Gerbiama Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektą. Jį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kreipimąsi, teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Įstatymo projekto tikslas – denonsuoti Lietuvos dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos su Baltarusija. Sutartį denonsuoti tikslinga atsižvelgiant, pirma, į geopolitinę situaciją, besitęsiantį Baltarusijos bendrininkavimą karinėje Rusijos agresijoje prieš Ukrainą ir jos šiurkščiai pažeidžiamą tarptautinę teisę. Taip pat į tai, kad praktikoje tarpvalstybinis ekonominis bendradarbiavimas su Baltarusija yra visiškai sustabdytas ir neįmanomas, valstybės agresorės bendrininkės verslo investicijos Lietuvoje nėra skatintinos, o Lietuvos verslas turėtų įvertinti valstybės agresorės bendrininkės rinkų rizikingumą ir tai, kad sutarties nuostatos neatitinka šiuolaikinių investicijų apsaugos sutarčių standartų.
Primintina, kad Lietuvos Respublika jau denonsavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Ministrų Kabineto susitarimą dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Priėmus įstatymą dėl sutarties denonsavimo, diplomatiniais kanalais bus pranešta Baltarusijos Respublikos Vyriausybei apie Lietuvos sprendimą nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimas įsigalios po 12 mėnesių pranešus apie nutraukimą. Priėmus denonsavimo įstatymą ir nutraukus sutartį, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įsigaliojus sutarties nutraukimui, investicijų apsaugai bus taikomi nacionalinės teisės aktai.
Pabrėžtina, kad sutartyje yra įtvirtinta laikino galiojimo sąlyga, kuri reiškia, kad nutraukus sutartį apsauga investicijoms, atliktoms iki sutarties nutraukimo, dar galioja dešimt metų ir lieka galimybė sutarties šalių investuotojams kreiptis į arbitražą siekiant apginti savo investicijas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktos pastabos bus įvertintos projekto svarstymo Seimo komitetuose metu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis klausia Ž. Pavilionis. Ruošiasi A. Skardžius.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Viceministre, norėčiau paklausti. Iš tikrųjų labai svarbu nutraukti tas sutartis. Mes paprastai esame tie, kurie raginame tokias sutartis nutraukti ir kiek įmanoma sumažinti prekybinius, ekonominius santykius su Rusija. Žinome, kad šiuo metu bent 10 %, kaip vaizdžiai pasakė mūsų ministras, karo finansuoja vis dėlto Europos Sąjunga būtent per tokias sutartis. Kodėl, jūs manote, taip ilgai buvo delsiama pateikti šios sutarties denonsavimą? Aišku, matome Užsienio reikalų komiteto pirmininką, aš tikiuosi, kad mes kuo greičiau tas sutartis denonsuosime Seime. Bet pradžioje, jeigu galite, viceministre, atsakykite, kodėl 5 mėnesius buvo delsiama pateikti denonsavimą?
E. MEILŪNAS. Dėkoju, gerbiamas Seimo nary, už klausimą. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad, Rusijai pradėjus agresiją prieš Ukrainą, kartu su kitų žinybų atstovais iš karto pradėjome nagrinėti galimybes nutraukti atitinkamas sutartis su šalimi agresore ir jos bendrininke. Kadangi Lietuva yra teisinė valstybė, yra tam tikros procedūros – reikia atlikti teisės aktų nutraukimo galimų pasekmių analizę, suderinimą. Kai tai buvo atlikta, Užsienio reikalų ministerija, kaip koordinatorė, pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir šių metų gegužės mėnesį tas atitinkamas nutarimas dėl sutarčių su tomis dviem valstybėmis buvo priimtas. O šiandien, aš manau, yra svarbu, kad šio įstatymo projektas yra pateiktas Seimui. Manau, tikimės, kad bus priimti atitinkami Lietuvos Respublikos interesus atspindintys sprendimai dėl šių sutarčių nutraukimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti A. Skardžius. Ruošiasi E. Zingeris.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip atsilieps tas sutarčių nutraukimas, tarkime, tranzitui? Ne tik tranzitą geležinkeliais, keliais aš turiu omeny, bet tranzitą, apie kurį vengiama kažkaip kalbėti, apie dujų tranzitą per Lietuvą iš Baltarusijos taško Kotlovkos į Kaliningradą? Tranzitas vyksta, Lietuva už tranzitą turbūt gauna dideles lėšas. Tai yra kruvini pinigai. Kiek gauna Lietuva, kur tuos pinigus deda ir koks galbūt bus poveikis nutraukus šias šio tranzito sutartis? Galbūt reikėtų užsukti ir šį vamzdį? Ačiū.
E. MEILŪNAS. Gerbiamas Seimo nary, dėkoju už klausimą. Aš primenu, kad sutartis vadinasi „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutartis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos“. Manau, kad jūsų minimas tranzito klausimas… (Balsas salėje) Prašau? Jūsų klausimas šiek tiek iš kitos srities. Šios sutarties nutraukimas, kaip minėjau, mūsų vertinimu (tas vertinimas yra parengtas remiantis bendradarbiavimo su kitomis atsakingomis Lietuvos žinybomis), neigiamų pasekmių Lietuvos Respublikai neturės. Tiktai primenu nuostatą, kad po sutarties nutraukimo dėl tam tikrų sąlygų, kurios yra numatytos sutartyje, apsauga investicijoms galios dar dešimt metų.
PIRMININKĖ. Klausia E. Zingeris. Ruošiasi L. Nagienė.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia noriu jus pasveikinti su jūsų sėkmingais namų darbais, jūsų asmeniškai Užsienio reikalų ministerijoje. Tai buvo didelis gyvenimo jūsų etapas. Kaip ilgametis Užsienio komiteto narys ir pirmininkas sveikinu jus pereinant į kitą gyvenimo fazę ir vėl grįžtant į tiesioginį ambasadoriaus darbą Kanadoje.
Žinoma, klausimas susijęs su sutartimi. Kokios dar sutartys būtų mums reikalingos, kad parodytume Lietuvos visuomenei, kad pokyčiai Rytuose yra ilgalaikiai? Į Rusiją demokratija nebegrįš, ji mūsų draugu nebetaps, demokratai išžudyti arba kalėjimuose nuo B. Nemcovo iki A. Politkovskajos. Ateities perspektyvos Lietuvoje tiems, kurie nori uždirbti teisėtai pinigus, ten tapti jų spaudimu…
PIRMININKĖ. Laikas!
E. ZINGERIS (TS-LKDF). …būti nuolat ir tapti faktiškai jų valdžios įtakojamais yra pražūtis tiek Rusijoje, tiek Baltarusijoje. Ką mes dar galėtume papildomai padaryti, remdamiesi jūsų didžiule patirtimi, mielas bičiuli? Ačiū.
E. MEILŪNAS. Dėkoju, gerbiamas Seimo nary, už jūsų klausimą. Aš gal pamėginčiau atsakyti dėl dviejų jūsų pabrėžtų aspektų. Konkrečiai kalbant apie teisinę sutartinę bazę su Baltarusija, kaip esu minėjęs, jau esame denonsavę atitinkamą susitarimą dėl prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo. Taip pat yra praėjusiais metais denonsuotas susitarimas dėl pagrindinių bendradarbiavimo per sieną principų. Taip pat bendradarbiavimo atitinkama tvarka, susijusi su šituo mano minėtu susitarimu, irgi yra nutraukta. Šiuo metu projektų stadijos turime dviejų susitarimų denonsavimo klausimą: susitarimo su Baltarusija dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės įstatymų pažeidimais bei susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su muitinės… muitinės įstatymų pažeidimais, taip, čia du paminėti.
Atsakydamas į jūsų antrą klausimo dalį, ką galime daugiau padaryti, manyčiau, kad per pastaruosius metus iš tikrųjų nemažai buvo padaryta didinant ekonominį bendradarbiavimą su pažangiomis vienmintėmis valstybėmis, kurios priklauso tokioms organizacijoms, kurių ir Lietuva yra narė: Europos Sąjungai, NATO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, taip pat su Europos ekonominės erdvės valstybėmis. Šitame kontekste tikrai žvelgiant į 2023 metų statistiką džiugu matyti, kad beveik 90 % lietuviškos kilmės prekių eksporto būtent keliauja į tas vienmintes valstybes. Yra stipriai, iki minimumo, sumažėjęs eksportas į autokratines valstybes, tokias kaip čia minima Baltarusija, Rusija ar Kinija. Jeigu kalbame apie paslaugų eksportą, tai tas procentas, paslaugų iš Lietuvos į vienmintes valstybes dalis yra dar aukštesnė, yra apie 95 %. Manau, čia yra ta kryptis, kuria ir toliau užsienio ekonominio bendradarbiavimo kelyje turime eiti – didinti bendradarbiavimą su vienmintėmis valstybėmis.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausimas – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas viceministre, prašom pasakyti, kaip iš tikrųjų dabar nukentės verslas, kuris investavo ir galbūt jau buvo pasirašytos sutartys, gal turite duomenis? Jūs paminėjote, kad dešimt metų apsauga investicijoms lieka lyg. Kaip tokiais atvejais, gal turite duomenis ir skaičius, kiek mes turime tokių įmonių ir kiek investuota yra, ir kaip dabar iš tikrųjų atsilieps mūsų verslui? Ačiū.
E. MEILŪNAS. Dėkoju už klausimą. Turiu statistinius duomenis šių metų I ketvirčio, tai jeigu kalbame apie investicijas iš Lietuvos į Baltarusiją, tai yra 119,08 mln. eurų, tai yra labai nedidelė dalis visų Lietuvos verslo subjektų investicijų į užsienį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Už kalba R. Lopata.
R. LOPATA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Pasisakau, aišku, už sutarties nutraukimą, bet viena problema yra. Problema, kodėl taip ilgai Prezidentas delsė teikti Seimui denonsuoti šią sutartį, išlieka. Manau, kad galimos dvi interpretacijos: a) galimai denonsavimas buvo siejamas su naujo Seimo laukimu bei nuotaikų Europos Sąjungoje pasikeitimu, nuotaikų, kurios yra susijusios su sankcijų baltarusiškoms trąšoms švelninimu ar net jų atšaukimu; b) galimai delsimas sietinas su tarptautinio arbitražo byla, kurioje prieš Lietuvą kovoja gerai žinoma Klaipėdoje įsikūrusi baltarusiškomis trąšomis prekiaujanti bendrovė, bendrovė, kurios 30 % kapitalo sudaro A. Lukašenkos pinigai. Suprantama, tokia nenutraukta sutartis šiai bendrovei buvo labai naudinga kaunantis prieš Lietuvą. Šiais klausimais domiuosi ir toliau, informuosiu Seimą apie tai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. Balsavimas jau netrukus.
11.19 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4137 (pateikimas)
Dabar gerbiamo viceministro norėčiau paprašyti pristatyti darbotvarkės 1-10 klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektą Nr. XIVP-4137. Prašau.
E. MEILŪNAS. Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektą, kurį, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kreipimąsi, teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Įstatymo projekto tikslas – denonsuoti Lietuvos dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos su Rusija. Sutartį denonsuoti tikslinga atsižvelgiant, pirma, į geopolitinę situaciją, besitęsiančią beprecedentę brutalią Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir šiurkščiai pažeidžiamą tarptautinę teisę, taip pat į tai, kad praktikoje tarpvalstybinis ekonominis bendradarbiavimas su Rusija yra visiškai sustabdytas ir neįmanomas, o valstybės agresorės verslo investicijos Lietuvoje nėra skatintinos. Lietuvos verslas turėtų įvertinti valstybės agresorės rinkos rizikingumą. Beje, atsižvelgiant į tai, kad sutarties nuostatos neatitinka šiuolaikinių investicijų apsaugos sutarčių standartų. Primintina, kad Lietuvos Respublika jau denonsavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimą dėl prekybinių ir ekonominių santykių. Priėmus įstatymą dėl sutarties denonsavimo, diplomatiniais kanalais bus pranešta Rusijos Federacijos Vyriausybei apie Lietuvos sprendimą nutraukti sutartį. Sutarties nutraukimas įsigalios po 12 mėnesių po pranešimo apie nutraukimą.
Priėmus denonsavimo įstatymą ir nutraukus sutartį, neigiamų pasekmių nenumatoma. Įsigaliojus sutarties nutraukimui, investicijų apsaugai bus taikomi nacionalinės teisės aktai. Pabrėžtina, kad sutartyje įtvirtinta vadinamoji laikino galiojimo sąlyga, kuri reiškia, kad nutraukus sutartį apsauga investicijoms, atliktoms iki sutarties nutraukimo, dar galioja dešimt metų ir išlieka galimybė sutarties šalių investuotojams kreiptis į arbitražą, siekiant apginti savo investicijas.
Seimo Teisės departamento pateiktos pastabos bus įvertintos projekto svarstymo Seimo komitetuose metu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, jūs neišgirdote mano klausimo. Mano klausimas buvo toks: ką darysime su dujų tranzitu per Lietuvą? Ar mes imame tuos kruvinus pinigus iš „Gazpromo“ už tą tranzitą? Jeigu imame, tai kur juos padedame? Kiek tų pinigų gauname ir kada tą vamzdį užsuksime? Juk Kaliningradas pasiruošė, jisai įsigijo laivą, aišku, pigesnį negu Lietuvos, atrodo, buvo skelbiama, už 300 mln., mes sumokėsime 2 mlrd. Bet čia yra Lietuva, aišku, ten korupcijos lygis yra didesnis. Ne pas mus, ten, kaip sakoma. Tai prašom atsakyti į mano klausimą.
E. MEILŪNAS. Dėkoju, gerbiamas Seimo nary. Bet, kaip ir mėginau anksčiau atsakyti, jūsų keliamas klausimas nėra šiandien svarstomo klausimo objektas. Tiesiog, jeigu jus domina konkretūs skaičiai dėl to tranzito, bus galima pasiruošti iki kito karto. Šiandien aš tikrai neturiu tos statistikos ir negaliu jums atsakyti į tą klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Norėčiau paantrinti profesoriaus R. Lopatos klausimą. Kaip jūs manote, ar tas sutarties nenutraukimas galėjo padėti tiems, kurie bylinėjasi prieš Lietuvą šitoje trąšų sankcijos byloje?
E. MEILŪNAS. Gerbiamas Seimo nary, dėkoju jums už klausimą. Aš tik noriu referuoti tai, ką savo pristatyme sakiau. Jeigu jūs, gerbiami Seimo nariai, priimsite atitinkamą sprendimą dėl šių dviejų sutarčių – investicijų skatinimo ir apsaugos su Rusija ir Baltarusija, tai priėmus šitą sprendimą sutarties nutraukimas įsigalios po 12 mėnesių nuo pranešimo apie sutarties nutraukimą datos. Nutraukus sutartį, atsižvelgiant į abiejose sutartyse įtvirtintą laikino galiojimo sąlygą, apsauga investicijoms dar galioja dešimt metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Galėsime balsuoti jau visai netrukus.
11.24 val.
Seimo savaitės (2024-09-23 – 2024-09-27) – 2024 m. rugsėjo 24 d. (antradienio) ir 26 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
O prieš balsavimą į tribūną norėčiau pakviesti J. Razmą, kad pristatytų kitos savaitės darbotvarkę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kitos savaitės antradienį, kaip įprasta, pradėsime nuo tų projektų, kurie pasiekė svarstymo stadiją, kuriuos komitetai svarstė šį trečiadienį. Tai įvairių sričių projektai.
Dabar paskelbtame projekte dar nebuvo įrašyti ką tik pristatyti projektai dėl sutarčių denonsavimo, tai laikykime, kad jie yra įrašyti, nes Užsienio reikalų komitetas, kaip mane informavo, planuoja rytoj apsvarstyti. Taigi, mes turėsime galimybę antradienį šiuos projektus matyti jau Seime, posėdyje, svarstymo stadijos.
Toliau. Antradienį, kaip dabar po Statuto pakeitimo jau yra numatyta, bus opozicinių frakcijų darbotvarkė. Šiuo atveju Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ jungtinė darbotvarkė.
Ketvirtadienį toks išskirtinis momentas: posėdį pradėsime išklausydami Vokietijos Federacinės Respublikos federalinio gynybos ministro B. Pistoriuso kalbą ir iš karto po to apsispręsime per pateikimo stadiją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl bendradarbiavimo gynybos srityje ratifikavimo.
Toliau projektai, kurie pasiekė priėmimo stadiją. Kaip šiandien sutarta Seniūnų sueigoje, čia atsiras ir Valstybinės kalbos įstatymo pataisų projektas, tikintis, kad Švietimo komitetas trečiadienį apsvarstys įregistruotus pasiūlymus, na ir kai kurie kiti projektai. Turėtume taip pat ketvirtadienį apsispręsti dėl D. Beinoravičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu ir keletas kitų projektų.
Na, kaip dabar įprasta, darbotvarkės nėra labai ilgos. Iki 16 valandos planuojamas ketvirtadienio posėdis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamasis Seimo pirmasis vicepirmininke, kodėl jūs kabinėjatės prie mano sutuoktinės? Šiandieną du kartus skleidėte melagingą informaciją, neatitinkančią tikrovės, skleidėte melą. Ar su jumis reikia vyriškai pasišnekėti? (Balsai salėje)
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, jūsų valia, kaip šnekėtis, aš maniau, kad mes šnekamės lietuviškai, gal yra kokia nors dar kita kalba. Tikiuosi, kad viskas gerai su jūsų statybos planais, nepaisant čia M. Skritulsko iniciatyvų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Ačiū, pritarta.
11.28 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4138 (pateikimas)
Dabar norėčiau į tribūną pakviesti G. Skaistę, kad pristatytų darbotvarkės 1-11 klausimą, projektą Nr. XIVP-4138. Taip pat norėčiau pakviesti J. Razmą, kad toliau pirmininkautų posėdžiui.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Tai išties panašus klausimas, kaip ir užsienio reikalų viceministro pristatytas, – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimo“ projektas.
2023 m. rugpjūčio 14 d. Rusija pateikė Lietuvai notą, kuria informavo, kad dėl Lietuvos nedraugiškų veiksmų Rusijos atžvilgiu Rusija laikinai stabdo daugumos sutarties straipsnių taikymą. Stabdomi buvo būtent tie sutarties straipsniai, kurie turi realų poveikį susitariančiųjų valstybių apmokestinimo teisėms. Vėliau, reaguodama į Lietuvos atsakomąją notą, raginančią laikytis sutarties nuostatų, Rusija pakartotinai nurodė, kad sutarties nuostatos sustabdytos dėl Lietuvos vykdomų veiksmų, pavyzdžiui, prisijungimo prie Europos Sąjungos taikomų sankcijų Rusijos atžvilgiu.
Atsižvelgdama į Rusijos vienašalį sprendimą stabdyti sutarties nuostatas, į geopolitinę situaciją ir besitęsiančią karinę agresiją prieš Ukrainą, šiurkščiai pažeidžiamą tarptautinę teisę ir realaus bendradarbiavimo negalimumą dėl visų šių aplinkybių (net vienas iš sutarties sudarymo tikslų kaip tik ir buvo būtent stiprinti abiejų šalių ekonominį bendradarbiavimą, kas jau nebėra tikslas), 2024 m. vasario 26 d. Užsienio reikalų ministerija priėmė sprendimą dėl sutarties denonsavimo tikslingumo.
Atsižvelgiant į tai, kad sutartis, kaip tarptautinė ilgalaikė ekonominė sutartis, buvo ratifikuota Seime, ji gali būti nutraukta tik Seimo sprendimu. Iš esmės šios sutarties nuostatos praktikoje jau nėra taikomos. Tiesiog norime teisinio aiškumo ir siūlome sutartį denonsuoti.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Jūsų paklausti užsirašė du Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, aš dėkingas jums už skrupulingą pristatymą. Tik ką paminėjo gerbiamas ambasadorius, viceministras E. Meilūnas, kad nuostoliai Lietuvai yra minimalūs, maži. Jūs galite patvirtinti, kad mūsų verslas perorientuotas į Vakarus ir kad nebetenkame galimybės, kad mūsų verslą šantažuotų perimdami nuosavybę, kaip tai buvo Kryme ir kitose okupuotose zonose, rusų politiniai sluoksniai? Kitaip sakant, tai yra verslo išlaisvinimas iš spaudimo zonos. Galite pasakyti jūsų nuomonę, kad mūsų verslininkai žinotų, kad tai yra minimalūs nuostoliai? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš esmės Lietuvos verslas jau seniai pradėjo persiorientuoti į Vakarų rinkas ir mes tai matome nuo Rusijos krizės pradžios. Kadangi nelabai galima prognozuoti šios konkrečios šalies veiksmų, tas pats buvo ir tolimesnė evoliucija šito atsigręžimo į Vakarus ir po Krymo okupacijos, tas pats tęsiasi ir po plačios apimties invazijos į Ukrainą. Sakyčiau, Lietuvos verslas tikrai orientuojasi į Vakarų rinkas, atveria naujas rinkas Pietryčių Azijoje.
Pagrindinis poveikis, kuris ateina mūsų ekonomikai per sankcijų taikymą, yra reeksporto sumažėjimas. Reeksportas reiškia, kad tai nėra lietuviškos kilmės prekės. Tai yra prekės, keliaujančios iš kitų Europos Sąjungos valstybių, tiesiog keliaudavo per Lietuvą dėl mūsų geografinės lokacijos. Mes nebenorime būti vartais į Rusiją. Pritaikę sankcijas visa apimtimi ir jas suderinę su kitomis regiono valstybėmis, matome, kad ir eksportas tikrai per Lietuvą yra sumažėjęs.
PIRMININKAS. Ir klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū. Gerbiamoji ministre, viceministras E. Meilūnas išsuko uodegą nuo mano klausimo. Bet kadangi apie pajamas klausimas, aš norėčiau jūsų paklausti. Ar Lietuva gauna pajamų iš dujų tranzito per Lietuvą į Kaliningradą? Jeigu gauna, tai kiek gauna, ir kur tie kruvini pinigai nukeliauja? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Manau, kad klausimas pirmiausia turėtų būti susijęs su teikiamu įstatymo projektu. Kadangi šis nutarimas, kuris yra teikiamas, susijęs su visai kita tema, aš manau, kad tiesiog atsakysiu į klausimą tiek, kiek yra susiję su teikiamu klausimu. Klausimas yra apie sutarties dėl dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo denonsavimą.
PIRMININKAS. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Dabar kaip tik iš karto galėsime ir apsispręsti balsuodami dėl šio projekto, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 111: už – 107, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu būtų skiriamas Užsienio reikalų komitetas ir svarstymo data, kaip aš minėjau pristatydamas darbotvarkę, žinant komiteto posėdžių numatytą datą, būtų rugsėjo 24 diena. Galime bendrai sutarti? Nematau prieštaraujančių, priimame.
11.34 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 2, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3647(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar balsuosime eilės tvarka, kaip projektai surašyti darbotvarkėje. Pirmiausia dėl 1-2 darbotvarkės klausimo – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3647(2), ar pritariame po svarstymo.
Už – 117, prieš nėra, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta.
11.34 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3444(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas 1-3 klausimas – Aviacijos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3444(2). Balsuojame, ir pritariame po svarstymo.
Už – 118, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta.
11.35 val.
Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4006, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4007 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1, 1-4.2 klausimai – Žmonių palaikų laidojimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4006 ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4007. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 118: už – 83, prieš – 1, susilaikė 34. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų projektų būtų skiriamas Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo data siūloma lapkričio 7 diena. Priimame bendru sutarimu.
A. Gedvilienė dėl vedimo tvarkos?
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Fiksuojame, kad prašome Vyriausybės išvados.
11.36 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 22, 27, 30, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2522 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3923 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Statybos įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3923. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 59, prieš – 16, susilaikė 45. Nepritarta.
Balsuojame, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Už – grąžinimas tobulinti, prieš – atmetimas.
Balsavo 122: už – 72, prieš – 50. Pritarta. Pagrindinis būtų… Atsiprašau, grąžinta tobulinti.
Dabar V. Aleknaitė-Abramikienė, replika.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, štai kartą nutiko ir man. Prašau mano balsavimą dėl Statybos įstatymo įskaityti už.
PIRMININKAS. Na, gaila, kad čia suklydote, nes balsavimo rezultatas būtų buvęs kitoks. Jūsų balsas lėmė, kad projektui buvo nepritarta. Bet į protokolą įrašome. (Šurmulys salėje)
11.38 val.
Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3894 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-6 klausimas – Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3894. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 61, prieš – 6, susilaikė 54. Čia vieno balso skirtumu pritarta. (Triukšmas salėje) Jeigu prašysite perbalsuoti, tai aš duosiu perbalsuoti ir dėl Statybos įstatymo projekto. Ar pageidaujate dėl abiejų perbalsuoti? (Triukšmas salėje) Niekas rimtų priežasčių dėl perbalsavimo neįvardijo, o kad ir koks būtų skirtumas, jis yra ir nėra pagrindo teikti perbalsuoti. A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, rimtų priežasčių jūs nematėte, bet dėl protokolo yra ir Vilijos balsas buvęs, tai aš manyčiau, kad dėl tų dviejų klausimų būtų galima perbalsuoti. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. V. Fiodorovas.
V. FIODOROVAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl praėjusio balsavimo, suprantu, nėra pagrindo grįžti, nes jau klausimas baigtas, bet dėl šito yra, nes spėjau užsiregistruoti, bet nespėjau pabalsuoti. Tas vienas balsas ir yra, ir akivaizdžiai matosi balsavime. Taigi, prašyčiau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Dėl praeito balsavimo šiaip yra daugiau pagrindo (Triukšmas salėje), kai V. Aleknaitė-Abramikienė ne taip balsavo. Tai aš klausiu: ar reikalaujate balsuoti dėl abiejų? Nes yra vieno balso skirtumas – tiek ten, tiek ten. Arba nei dėl vieno. Tai aš išklausau A. Skardžiaus. Prašom.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Pirmininke, paskelbkite balsavimo rezultatus dėl praėjusio projekto, dėl kurio gerbiama V. Aleknaitė-Abramikienė pasakė, kad jos balsas už, ir pamatysite, kad ten tikrai nelygu, kad ir balsas būtų už.
PIRMININKAS. Ten būtų lygus balsavimas ir balsuotume iš naujo. (Triukšmas salėje)
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, ar galima ir man, K. Masiuliui?
PIRMININKAS. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pirmininke, dėl praeito balsavimo aš irgi prašyčiau perbalsuoti, nes balsavau susilaikydamas, nepastebėjęs, kad mes balsuojame ne už 1-4.2 klausimą, o už 1-5 klausimą. Dėl 1-4.2 klausimo turėjau nuomonę, nepalankią įstatymui. O dėl šito mano balsas būtų teigiamas.
11.41 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 22, 27, 30, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2522 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3923 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerai, tada grįžtame ir balsuosime iš naujo dėl abiejų projektų. Pirmiausia, balsuojame iš naujo dėl Statybos įstatymo pataisų projekto Nr. XIVP-3923.
Už – 59, prieš – 60, susilaikė 4. (Ovacijos salėje) Balsavimo rezultatas įtikinamas, projektui nepritarta. Turbūt ir J. Jarutis nebenorės nieko sakyti.
11.42 val.
Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3894 (pateikimo tęsinys)
Dabar iš naujo balsuojame dėl Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo projekto, kaip buvo prašyta. Aš sakiau, kad dėl abiejų duosiu perbalsuoti. Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas pagal 121 straipsnį. Taigi, aš teisėtai čia elgiuosi, jeigu kam kyla neaiškumų. (Balsas salėje: „Bet jie nesusiję!“)
Už – 62, prieš – 51, susilaikė 11. (Šūksniai salėje) Čia keblesnis reikalas. Tai prašom, teikiu dar kartą balsuoti, nes rezultatas yra lygus. Balsuosime iš naujo ir jūs balsuosite.
Balsavo 125: už – 63, prieš – 54, susilaikė 8. Ir čia balsavimo rezultatas nepasikeitė: yra pritarta. Viskas gerai, pasitikrinome, kad Seimo nario narių valia buvo būtent tokia. Prašom, dėl vedimo tvarkos.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Dėl pirmojo perbalsuoto – ar grąžinti tobulinti, ar kaip? Dar kartą reikėtų taip pat balsuoti?
PIRMININKAS. Kadangi ten balsavimo rezultatas buvo aiškus ir pagrindas…
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ne, čia yra visai kitas balsavimas, pirmininke.
11.43 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 3, 4, 9, 15, 18, 20, 21, 22, 27, 30, 34 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2522 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3923 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKAS. Gerai. Aš galiu pakartoti dėl pirmo balsavimo. Ar grąžiname tobulinti, ar atmetame?
Už – 63, prieš – 61. Kad ir kuklesniu santykiu, bet sprendimas toks pat – grąžinamas tobulinti.
Dabar prie Teritorijų planavimo, statybos įstatymo pataisos, kuriai pritarėme po pateikimo. Pagrindinis komitetas būtų Aplinkos apsaugos komitetas. Svarstymo data – lapkričio 7 diena. Priimame bendru sutarimu? Priimame.
11.45 val.
Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4057, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4058 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-7 klausimas, dviejų projektų paketas, susijęs su viešaisiais pirkimais. Projektai Nr. XIVP-4057 ir Nr. XIVP-4058. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 105, prieš nėra, susilaikė 17. Pritarta.
Pagrindinis komitetas dėl šių projektų būtų Ekonomikos komitetas. Svarstymo data numatoma lapkričio 5 diena. Priimame bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja, pritarta.
11.45 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 3, 5 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4125 (pateikimo tęsinys)
Toliau 1-8 klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-4125. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 64, prieš nėra, susilaikė 59. Pritarta.
Pagrindinis komitetas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstymo data – spalio 15 diena. Galime sutarti?
A. Stončaitis. Prašau.
A. STONČAITIS (DFVL). Aš ir pasisakydamas prašiau, tai prašyčiau antikorupcinio vertinimo išvados.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu priimame antikorupcinio vertinimo užsakymą? Priimta.
11.46 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4136 (pateikimo tęsinys)
Dabar pora denonsavimo projektų. Pirmiausia 1-9 klausimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Baltarusijos Respublikos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir apsaugos denonsavimo projektas Nr. XIVP- 4136. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 120, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Svarstymo data, kaip minėjau, būtų rugsėjo 24 diena. Priimame bendru sutarimu.
11.47 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4137 (pateikimo tęsinys)
Kita denonsavimo sutartis. Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės sutarties dėl investicijų skatinimo ir abipusės apsaugos denonsavimo“ projektas Nr. XIVP-4137. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 118: už –117, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų komitetas. Svarstymo data – rugsėjo 24 diena. Priimame bendru sutarimu.
11.48 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 33, 35, 48, 52, 53, 54, 78, 89, 91, 93, 122, 123, 124, 125, 130, 131, 136, 150, 151, 152, 155, 163, 1713, 18024, 18611, 194, 200, 2021, 214 straipsnių ir aštuonioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Statuto papildymo 1311 straipsniu ir 133, 134 straipsnių pripažinimo netekusiais galios“ projektas Nr. XIVP-4131 (pateikimas)
Buvo dar kai kurie projektai iš vakarinio posėdžio. Darbotvarkės 2-4 klausimas – projektas Nr. XIVP-4131. Aš jį pateikiau. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 57, prieš – 39, susilaikė 23. Nepritarta.
Dabar įprastas balsavimas: už – grąžinti tobulinti, prieš – atmesti.
Už – 62, prieš – 59. Grąžinta tobulinti.
Liko 10 minučių. Mes turime du variantus. Jeigu opozicija sutiktų, kad apsiriboja Vyriausybės pusvalandžiu, mes galėtume rytiniame posėdyje pabaigti visus projektus. (Balsai salėje) Aš teikiu balsuoti. Kas pritaria, kad būtų tik Vyriausybės pusvalandis ir baigtume šios dienos darbą per rytinį posėdį?
Už – 107, prieš – 9, susilaikė 5. Tai bus Vyriausybės pusvalandis.
Aš dabar pratęsiu pusvalandžiu balsavimo intervalą, per jį, man atrodo, mes spėsime visus likusius projektus išnagrinėti. Tada Seimo narių pareiškimai ir Vyriausybės pusvalandis.
Prašau. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Posėdžio pirmininke, iš tikrųjų absurdišką situaciją sumodeliavote. Suprantu, kada nespėjame pagal darbotvarkę, bet tada, kada darbotvarkė yra itin trumpa, jūs mažinate opozicijos galimybę užduoti klausimus Vyriausybės nariams. Tai iš tikrųjų netoleruotina praktika.
PIRMININKAS. Paprastai visi, kas iš opozicijos užsirašo, spėja paklausti. Tikiuosi, bus taip ir šį kartą. A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Aš kaip tik norėčiau padėkoti už tai, kad pirmininkas geba produktyviai vesti posėdį, kad einame lenkdami darbotvarkę ir demonstruojame, kad galime nešvaistyti laiko, būti labai produktyvūs ir apsisukti per vieną posėdį, jeigu tai yra įmanoma. Man atrodo, Seimo balsavimas parodė, kad visi jaučiame šiandien jums padėką.
PIRMININKAS. Ačiū. Tada tęsiame posėdį. Kaip minėjau, pratęsiu pusvalandžiu balsavimo intervalą.
11.52 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3825 (pateikimas)
Dabar tada Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projektas Nr. XIVP-3825. Pranešėja – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, teikiu Mokslo ir studijų įstatymo 721 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Dėl šio įstatymo norisi kreiptis į jus, nes Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme numatyti sutampantys mokslo institutų darbuotojų pareiginės algos koeficientai. Akcentuoju – sutampantys. Toks teisinis reguliavimas lemia tai, kad praktikoje pasitaiko tokių situacijų, kuomet mokslo darbuotojas, pretenduodamas į aukštesnes pareigas toje pačioje mokslo institucijoje, gali gauti net mažesnį atlyginimą, negu gaudavo eidamas žemesnes pareigas, nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo kvalifikaciniais reikalavimais, šiam asmeniui buvo nustatyti didesni. Manytina, kad tokia situacija iškreipia mokslo darbuotojų karjeros galimybes ir ne tik demotyvuoja, bet ji galimai ir diskriminuoja asmenis, atitinkančius aukštesnius kvalifikacinius reikalavimus, neatitinka protingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų.
Mes jau turime ne vieną tokį atvejį. Dabar neseniai, kadangi aš esu Švietimo ir mokslo komitete, gavome net ir iš vieno doktoranto, kuris atėjo į bendrojo ugdymo mokyklą, žinią. Jis ir sako: aš turiu pradėti visiškai savo kvalifikaciją, aš esu doktorantas, tai irgi gausiu tokį pat mažą atlyginimą kaip neturintis stažo, o mano mokslinis laipsnis niekam nereikalingas. Čia lygiai taip pat asmuo siekia karjeros, jis nori aukštesnių pareigų ir geresnio atlyginimo. Aš manau, visada turėtume tai įvertinti. Čia šiuo atveju, kadangi yra sutapimas, jeigu peržiūrėtume lentelę, tai aš paimčiau, pavyzdžiui, vyresniojo mokslo darbuotojo koeficientą, jis yra nuo 1,13 iki 1,8, o vyriausiojo mokslo darbuotojo – nuo 1,29 iki 2,32. Tarkime, vyresnysis mokslinis darbuotojas pretenduoja į vyriausiojo mokslo darbuotojo poziciją, tai jam buvo nustatytas 1,8 koeficientas. Jis laimi konkursą, jam nustato 1,29 – jis automatiškai gauna mažesnį darbo užmokestį. To neturėtų būti.
Kviesčiau palaikyti, nes iš tikrųjų mokslo darbuotojų mums reikia. Mielai atsakysiu į klausimus. Žinau, kad Edmundas užsirašęs. Žiūriu, Edmundai, į jus. O, kiek daug!
PIRMININKAS. Taip, nemažai Seimo narių nori jūsų klausti. E. Pupinis – pirmas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų reikėtų visada daugiau mokėti už darbą nei už pareigybę. Turbūt ir valstybės tarnyboje bus panašių atvejų, kuomet, tarkime, už viršininką daugiau gaus jo pavaduotojas, nes galbūt mokės už kompetenciją ir už kitus dalykus, ypač atsižvelgiant į darbo rinką, kai trūksta vieno ar kito specialisto. Bet aš norėčiau paklausti, ar nebus taip, kad vis dėlto kai kurie universitetai keis, pavyzdžiui, pareigybes paprasčiausiai jas žemindami tam, kad galbūt tam tikroje vietoje būtų dirbantis kompetentingas asmuo, bet nereikėtų tiek mokėti atlyginimo? Ačiū.
L. NAGIENĖ (DFVL). Universitetai nusistatė, čia neliečia universitetų. Čia kalbame apie mokslo institutus, apie institutus, čia tiktai apie juos.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar teko jums dirbti kokiame nors mokslo institute?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ne, neteko. Tai yra iš praktikos ir aš kalbu apie tai, kad mano… Čia teisininkė, kuri dirba tokį tiriamąjį darbą, dalyvavo konkurse, tokia situacija čia yra iš praktikos.
PIRMININKAS. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama pranešėja, mes žinome, kokie nedideli atlyginimai yra tų mokslininkų, nesvarbu, kokias tas pareigas užima. Ar nereiktų apskritai kalbėti apie šitos visos grupės žmonių atlyginimų didinimą? Vienas dalykas.
Antras. Konkrečiai jūs dabar, kaip ir profesoriui pasakėte, pati nedirbote toje sistemoje, bet ar jūs remiatės tik vienos, kaip sakėte, vienos doktorantės pavyzdžiu, na, ar į jus kreipėsi daugiau akademinių bendruomenių atstovų, ar tiktai jūs išmąstėte iš vienos doktorantės šitokių teiginių?
L. NAGIENĖ (DFVL). Yra ne vienas pavyzdys, ne vienas. Mokslininkai, kurie dirba mokslo tiriamąjį darbą, jeigu jie dalyvauja konkurse ir nori užimti aukštesnę pareigybę tame pačiame institute… tokie atvejai yra dažni, labai dažni. Aš manau, kadangi persidengia koeficientai, dėl to ir nukenčia jų darbo užmokestis. Mes kalbame apie tai, jeigu jis dalyvauja konkurse konkrečiai tame pačiame institute, tarkime. Jeigu jis kreipiasi ir dalyvauja konkurse užimti atitinkamą pareigybę universitete ar kitur, ten jau yra visai kitaip, pats universitetas nustato.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū, Laima. Matyt, palaikysiu šį įstatymo projektą, bet truputį turėjome diskusiją su jumis ir prieš tai. Jūs dabar, na, procesą lyg bandote suvaldyti tame pačiame institute pereinant iš vienos pakopos į kitą, bet ar nematote, kad, na, vis dėlto reikėtų sutvarkyti tas vadinamąsias šakutes tiek, kad koeficientai nepersidengtų ir netgi kad tada pereinant iš vienos institucijos į kitą būtų kaip ir teisingas atlygis?
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Edita. Aš manau, apie tai galime diskutuoti svarstydami komitete būtent šitą projektą. Iš kolegų lygiai taip pat girdėjau tokį patį pasiūlymą. Reikėtų pasižiūrėti, kad nebūtų šakučių pakeitimas, galbūt tas intervalų pakeitimas būtų, galbūt tada galėtume teikti dar ir kitą siūlymą, nes čia jau būtų nebe tas straipsnis ir negalėtume taisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. V. Rakutis – už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Aš norėčiau kolegę L. Nagienę palaikyti. Man tikrai daug metų teko dirbti pagal tas pareigybes ir tos šakutės tikrai labai keistos, dažniausiai dugnas jų būna visiškai vienodas, na, skiriasi šiek tiek lubos. Tai turėtų būti kažkoks nuoseklumas. Esu matęs žmonių, kurių alga, perkėlus į aukštesnes pareigas, likdavo arba ta pati, arba net ir mažesnė. Taigi, labai rimtas reikalas ir siūlau pritarti.
PIRMININKAS. K. Masiulis prieš kalbės.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Man teko dirbti ir universitetuose, ir labai ilgą laiką Mokslo tiriamajame institute, ir, skirtingai nei kai kurie kiti kolegos, aš labai greitai dariau karjerą, nes greitai apgyniau disertaciją ir tapau vyr. moksliniu bendradarbiu, tiesiai iš doktoranto, atėjau doktorantas, vyr. mokslinis bendradarbis. Bet šalia dirbo kolegos, kurie virš 20 metų buvo asistentai. Jų patirtis, lyginant su mano, tapusio vyr. moksliniu bendradarbiu, erudicija, apimtis buvo nepalyginamai platesnė. Ir aš, būdamas vyr. mokslinis bendradarbis, neretai prašydavau jų konsultacijų, patarimų ir panašiai. Tai kas iš to, kad aš esu VMB, o jis yra asistentas, jeigu jo erudicija ir išmanymas didesnis?
Jūs atrasite laborantų, kurie negina disertacijų, nežinau, kodėl negina, ir negali pereiti į kitas pareigas, nes negali paduoti dokumentų į konkursą. O jūs dabar net ir kažkokias šakutes sulyginsite. Leiskite universitetams, institutams, mokslo tiriamosioms įstaigoms pačioms spręsti dėl žmonių. Tikrai yra labai aukštų kompetencijų žmonių, kurie nesigina disertacijų ir todėl negali greitai kilti karjeros laiptais, kaip kurie žmonės, kurie sugeba daryti karjerą.
Čia yra blogas sprendimas. Aš kalbu iš praktikos, nes dirbau ten. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Balsuosime, ar pritariame po pateikimo šiam projektui.
Už – 82, prieš – 1, susilaikė 3. Pritarta.
Pagrindinis būtų Švietimo ir mokslo komitetas. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data būtų lapkričio 5 diena. Priimame bendru sutarimu.
12.02 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3793 (pateikimas)
Kitas Mokslo ir studijų įstatymo projektas yra Nr. XIVP-3793. Pranešėja – E. Rudelienė.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, trumpai pristatysiu įstatymo projektą.
Iš tiesų šis įstatymo projektas kilo po diskusijų su Studentų sąjunga. Pastaraisiais metais, be to, kad brango pačios studijos, universitetai ar kitos aukštosios mokyklos ima dar papildomą mokestį, vadinamąjį sutarties mokestį arba stojimo mokestį. Jis skirtingose įstaigose svyruoja, yra skirtingas: gali būti 20 eurų, kitur 50, dabar, pastarąjį stojimą, gal net daugiau, nes šį įstatymo projektą registravau šiek tiek anksčiau.
Tiesiog siūlome, kad studentai nebūtų apmokestinti tokiu mokesčiu, nes mokestis neturėtų būti imamas, net jeigu dabar yra centralizuota sistema, suprantu, kad jinai turi būti ir išlaikoma, bet tas mokestis būtent iš studentų neturėtų būti imamas.
PIRMININKAS. Jūsų klausti nori labai daug Seimo narių. E. Pupinis – pirmasis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, aš norėčiau paklausti dėl autonomijos. Vis dėlto universitetai galėtų nusistatyti savo tam tikras įmokas ir panašiai. Jūs dabar pažymite, kad čia stojimo mokestis. O jeigu pavadins kitaip – atėjimo arba priėmimo, galbūt dar dėl kažko, mokslo pradžios ir taip toliau? Ar iš tikrųjų vis dėlto verta kai kada kištis į autonomiją? Galbūt universitetai įvairiai galėtų taikyti savo veiklą, reguliuoti savo veiklą, kaupdami lėšas tam tikriems reikalams. Ačiū.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Tikrai nesiūlau kištis į universitetų autonomiją, bet yra stojamasis mokestis ir jisai šiandien, sakyčiau, nėra pagrįstas iki galo, nes mes matome skirtingas sumas. Aš manau, kad diskusija šiuo atveju tikrai turi būti. Aš sutinku, kad kai kurios paslaugos galbūt turėtų būti mokamos, diskutavome, gal pažymėjimo išdavimas ar kitas procesas, bet kai ima mokestį, sakykime, lyg ir už dokumentų sutvarkymą, kai dabar viskas yra elektroninėje erdvėje, aš drįsčiau, matyt, teigti, kad tiesiog ima už vadinamosios LAMA BPO apmokėjimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiama Edita, aš asmeniškai palaikau jūsų teikiamą projektą. Tačiau norėčiau paklausti: kodėl taip santykinai siaurai jūs paimate? Tai yra vienas klausimas.
O kitas klausimas: kiek tai kainuotų ir kas tai kompensuotų? Na, turėtų būti numatyta, kad būtų kompensuojama, matyt. Vis vien, na, yra kažkokios išlaidos patiriamos. Tai turėtų būti įkalkuliuota, biudžetuota kaip nors.
E. RUDELIENĖ (LSF). Na, mano įstatymo projektu siūloma trumposios pakopos, pirmosios pakopos arba vientisosios pakopos studentams. Na, tai tie, kurie pirmą kartą įstoja į universitetus, į studijas, tai būtent jiems. Kitiems, matyt, na, galbūt diskusija gali būti, bet čia kalbu apie tuos, kurie, na, pirmą kartą įstoja į universitetus. O sumos negalėčiau šiandieną įvardinti, kokia susidarytų suma kartu paėmus.
PIRMININKAS. Klausia J. Šiugždinienė.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui pranešėjai. Noriu paklausti: ar šis įstatymo projektas būtų taikomas ir valstybės nefinansuojamiems studentams, ir užsienio studentams? Na, iš tikrųjų vykdo universitetai ir kolegijos ir motyvacinius pokalbius su užsienio studentais, yra tikrai gana sudėtinga atrankos sistema, kuri kainuoja. Ar jūs mąstote, kad ir čia neturėtų būti registracijos mokesčio, nes tuomet tikrai, na, vis tiek tai yra išlaidos ir gana ženklios išlaidos universitetams ir kolegijoms priimant į magistrantūrą užsienio studentus ir valstybės nefinansuojamus studentus?
E. RUDELIENĖ (LSF). Aš ką tik atsakydama gerbiamam A. Stončaičiui sakiau ir minėjau, kad tai yra trumposios, pirmosios ir vientisosios pakopos. Na, jeigu vientisosios, tai apima ir magistrantūrą tuo metu. Atskirai apie antrosios pakopos studijas nekalba šitas įstatymo projektas, bet, matyt, diskusija, na, galės būti komitete, jeigu pereis pateikimą. Galbūt, na, bus numatyta ne visai neimti, gal lubos bus, bet kad tiesiog sistema būtų aiški, už ką mokama, nes vienur moka už sutarties pasirašymą, kitur už paties priėmimo procesą. Na, tiesiog turėtų būti aiški tvarka.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasiteirauti apie jūsų požiūrį apskritai į stojimo proceso finansavimą, nes, mano giliu įsitikinimu, kadangi valstybė yra nustačiusi tam tikrus kriterijus dėl studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas, tai valstybė kaip ir duoda tam tikrą ir įsipareigojimą sau, mano supratimu, organizuoti šį procesą. Dabar gi šiais metais aukštosios mokyklos pačios dėjosi pinigus, dar papildomai paėmė tų pinigų ir iš studentų, o koks valstybės prisidėjimas šiuo atveju, man jau kyla klausimų.
Kitas dalykas, aukštosios mokyklos pačios galėtų atsirinkti studentus ir organizuoti šį procesą, bet to neleidžia valstybė. Tai koks jūsų požiūris yra apskritai, kas turėtų šį procesą finansuoti?
O asmeniškai sveikinu jus su puikia iniciatyva. Daugiau tokių iš valdančiųjų, Lietuva ir švietimas bus gražesni.
E. RUDELIENĖ (LSF). Na, mano įstatymo projektas neapima dabar sistemos, visos stojimo sistemos šiuo metu, kalbu tik apie vadinamąjį stojimo mokestį. Žinoma, pinigų visada norisi visur daugiau. Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu švietimui yra skiriamos tikrai papildomos lėšos ir papildomas finansavimas. O, matyt, diskusijų įvairiais klausimais, įvairiomis nuomonėmis, na, dar bus nemažai.
PIRMININKAS. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma reikia labai gerai žinoti finansavimo tvarką. LAMA BPO dabar yra nebefinansuojama. Vadinasi, kaip ir gerbiama Ieva minėjo, reikia susimesti universitetams ir kolegijoms. Tai viena. Antra, tai yra universitetų autonomija ir kolegijų savarankiškumas. Manau, kad yra pajėgūs spręsti. Ir trečia, iš tikrųjų dėl užsienio studentų. Aš tikrai susilaikysiu, nes reikia labai išmanyti finansavimo tvarką. Ačiū.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū už pasisakymą. O klausimas koks?
PIRMININKAS. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Tai mano klausimas. Ačiū, Edita. Aš iš tikrųjų palaikysiu šį projektą. Norisi paklausti: kai buvo finansuojama iš Europos Sąjungos, tada mokesčio nereikėjo mokėti, nes… Taip, gal buvo minimalus mokestis nustatytas. Dabar, manyčiau, kad vis dėlto šičia pasekmė to, kad nebuvo laiku išspręstas klausimas ir nenupirkta programinė įranga Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Čia ir yra didžiausia problema, nes mes diskutavome ir komitete dėl to klausimo. Kaip galvojate, ar 100 % turėtų būti finansavimas ir vienodas įkainis visiems, ar, sakysime, kokia nors dalis turėtų būti finansuojama iš valstybės biudžeto, ar galų gale galbūt ne valstybės, o pačios aukštosios mokyklos finansuoja? Bet pateikimo kaina turėtų būti vienoda.
E. RUDELIENĖ (LSF). Matyt, diskutuosime komitete. Kaip jau minėjau, jeigu praeis pateikimas, šitas įstatymo projektas… Taip, lyg paradoksalu atrodo, kad kuo labiau einame į skaitmenizaciją… Darbo jėgos ir studentų priėmimui reikia, lyg vis mažiau žmonių, kurie aptarnautų, bet mokestis kyla. Taip, kyla ir pragyvenimo lygis, bet negalėčiau sakyti, kad mokesčio nebuvo niekada. Jisai, matyt, gal buvo mažesnis, kai kurio gal nebūdavo visai, bet šiuo metu tikrai jisai ne kiekvienais metais… Pernai buvo, pavyzdžiui, 50, žinau, ir šiais metais 50, bet ypač atvažiavusiems, kurie įstoja į nemokamas vietas, pirmą kartą atrodo… Gal kam nors ir nedidelis tas mokestis yra, bet kai kam jis vis tiek yra reikšmingas ir nemanau, kad jis turėtų būti imamas.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Aš manau, pagal visą tą Lietuvos švietimo, mokslo politiką ir panašiai, jeigu mes norime pritraukti tų studentų daugiau į universitetus, kolegijas ar net susigrąžinti iš užsienio, idealiausia būtų tiesiog, kad valstybė prisidėtų prie studentų ir būtų mokslas nemokamas.
Norėjau paklausti, ar daugiau ateitų studentų, jeigu nereikėtų to mokesčio mokėti? O gal yra kitas variantas, gal valstybė tiesiog kiekvienam universitetui galėtų duoti po 10 tūkst. popieriui, spausdintuvui ir panašiai, ir nereikėtų tada to mokesčio imti? Ačiū.
E. RUDELIENĖ (LSF). Negalėčiau teigti, kad studentų būtų daugiau ar mažiau nesant šito mokesčio. Manau, jų būtų panašiai tiek. Tiesiog aš šiandien manau, tą patį mano ir studentai, kad mokestis nėra teisingas.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kaip liberaliai mąstantis žmogus, aš noriu jūsų paklausti. Jūs jau perėjote į Socialdemokratų partiją ir nutarėte iš kairės juos apeiti?
E. RUDELIENĖ (LSF). Ne, neperėjau. Ir į konservatorius neperėjau…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ar turite dar gražių idėjų? Aš galiu jums pasufleruoti. Pavyzdžiui, įvairūs registrai, ten yra visokių mokesčių. Nuvažiuoji į Palangą, ten reikalauja negeriečiai susimokėti už tai, kad tu tris dienas prabuvai viešbutyje.
E. RUDELIENĖ (LSF). Taip, bet ten reikalauja dviejų eurų.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dar yra gerų idėjų, pavyzdžiui, visokias maisto prekes atpiginti ir sureguliuoti. Čia jūs ir tas idėjas tokias paimsite? Žinokite, prieš rinkimus jos geros.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Du klausimai. Du.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, Kęstuti. Jau atsakiau, neperėjau, nesiruošiu niekur eiti. Tikrai rinkimuose dalyvauju su Liberalų sąjūdžiu ir tuo džiaugiuosi. (Balsas salėje)
Iš tiesų taip, mokesčių yra įvairių. Šitas mokestis, kaip aš sakau, vertas diskusijos. Ta prasme, reikia atverti diskusijai, nes šiandien vienos aukštosios mokyklos ima didesnį, kitos mažesnį, o vis dėlto tai yra stojamasis mokestis. Jau pats mokslas kai kuriems studentams yra mokamas ir dar prie mokamo mokslo reikia pridėti stojamąjį mokestį.
PIRMININKAS. Ačiū. Atsakėte į visus klausimus.
Motyvai – A. Stončaitis už.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, aš tikrai siūlau palaikyti pateiktą Editos projektą, nes šiandieną studento mokestis, apie kurį mes kalbame, jis iš principo, iš pačios idėjos, mano nuomone, jau tikrai yra neteisingas ir keistinas. Netgi nekalbėkime dėl pačių dydžių. Jie yra nerealūs jau vien todėl, kad tikriausiai dauguma yra visgi skaitmenizuoti procesai, duomenys skaitmenizuoti ir, matyt, čia ne kaštų padengimas, o jau yra ir kokio nors pelno siekimas. Bet netgi ne apie tai.
Pati idėja, kad šiandieną valstybė ieško visų kelių, kaip pritraukti jaunimą atvažiuoti, kaip pritraukti iš regionų jaunimą atvažiuoti, na, netgi pasakyti, kad mes turime tendenciją mažinti įvairiausius mokesčius, kad jis galėtų užsikabinti, jau pats tos idėjos skleidimas yra Seimo valios rodymas į priekį. Net neabejoju, kad čia kyla kai kurių klausimų, reikės ieškoti, kas padengs. Čia nėra tokie pinigai. Iš tikrųjų aukštosios mokyklos uždirba, gali pačios ieškoti. Kitas kelias, kad čia ir valstybė nedideliais finansais gali prisidėti. Čia tikrai ne pinigai yra esmė, juos tikrai galima rasti, bet nežudykime šitos pateikto projekto idėjos. Svarstant bus įvairiausių pastabų ir, matyt, į visas bus atsakyta, rasti sprendimai. Taigi, kolegos, aš tikrai siūlau palaikyti šitą projektą.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Vis dėlto iš tikrųjų čia buvo teisingai pastebėta, kad universitetai turi autonomiją, lygiai taip pat kaip savivaldybės turi autonomiją ir jos nutaria, kokius mokesčius rinkti. Ne visos vienodus renka ir nevienodo dydžio. Vieni apmokestina įvažiavimą į senamiestį ir panašiai. Prieš rinkimus keisčiausių idėjų dar net iš liberalų ateina.
Argumentas, kad jeigu yra informatikos era, tai nėra kaštų, neveikia. Registrai yra tiktai informaciniai ir jie kainuoja, ir nemažai, tikrai tai kainuoja. Teisingas buvo A. Stončaičio pastebėjimas, kas vis dėlto tai kompensuos? Bet jisai, pasirodo, į tą savo argumentą nesureaguoja ir pritaria sprendimui neturėdamas atsakymo, kas kompensuos.
Kolegos, neikime į tą popsą, pripažinkime, kad universitetai turi autonomiją ir jie tegul sprendžia, kaip jiems atrodo, kas yra geriau. Kodėl mes dabar turime sureglamentuoti visokius keisčiausius dalykus?
PIRMININKAS. Taip, motyvai išsakyti. Balsuojame, ar pritariame šiam projektui po pateikimo.
Už – 62, prieš – 2, susilaikė 28. Pritarta. Pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas. Svarstymo data būtų planuojama spalio 15 diena. Pritariame? E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Vis dėlto, kolegos, sutarėme, kad mes kišamės į universitetų autonomiją ir, aišku, tas išlaidas, kurias jos patiria, reikės kažkaip kompensuoti. Tai siūlau paprašyti Vyriausybės išvados ir tam tikros analizės, nes mes tikrai nežinome nei skaičių, nei nieko, kaip iš tikrųjų yra.
PIRMININKAS. I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (MSNG). Gerbiamas kolega, prašau neklaidinti nei Seimo, nei visuomenės, stebinčios šitą transliaciją. Tai nėra kišimasis į universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų autonomiją, tai yra stojimo proceso organizavimas. Liberalų sąjūdis šiandien pirmą kartą atnešė gerą projektą švietimo srityje, todėl labai sveikinu su šituo projektu.
PIRMININKAS. Buvo Edmundo pasiūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Kadangi skirtingos nuomonės dėl to siūlymo, balsuojame, ar pritariame, kad būtų Vyriausybės išvada.
Už – 52, prieš – 27, susilaikė 18. Taigi prašome išvados. Apsisprendėme dėl šio projekto.
Kolegos, taupykime laiką. K. Masiulis dar dėl vedimo tvarkos.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš pusę sakinio. Kolegos, sveikinu liberalus, pagaliau pirmas geras įstatymas per kadenciją. (Šurmulys salėje)
12.19 val.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 5, 6, 7, 8, 14, 21, 23, 25, 29, 30, 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIV-451 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4129 (pateikimas)
PIRMININKAS. Taip, dar vienas įstatymo projektas ir tai bus paskutinis – Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4129. Pranešėjas – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pats projektas tikrai yra mažos apimties, bet svarba nemenka. Teikiamu projektu siekiama įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarimą. Nuo 2021 m. liepos 15 d. įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymo redakcija, pagal kurią negali būti nurašomi reikalavimai, kylantys iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus kitų įstatymų pažeidimus. Pažymėtina, kad šio įstatymo baigiamosiose nuostatose buvo įtvirtinta, jog ši nuostata galioja ir iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems, nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams. Konstitucinis Teismas pripažino, kad būtent ši nuostata prieštarauja Konstitucijai. Taigi, šis siūlymas įgyvendina Konstitucinio Teismo nutarimą.
Siūloma nustatyti, kad negali būti nurašomi reikalavimai dėl kitų įstatymų pažeidimų, jeigu fizinio asmens bankrotas pradėtas ir nebaigtas iki įstatymo įsigaliojimo. Visas Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs tokios pataisos siūlymui, įgyvendinant šį konstitucinį nutarimą. Tai siūlau ir Seimui pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori klausti. Motyvai? Niekas neužsirašė. Galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaravimų. Pritariame bendru sutarimu. Biudžeto ir finansų komitetas būtų skiriamas kaip pagrindinis komitetas. Svarstymo data – spalio 1 diena. Pritariame bendru sutarimu.
Vieno projekto, kuris buvo numatytas vakariniame posėdyje, nėra pranešėjo. Mes visus projektus išnagrinėjome.
12.21 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar Seimo narių pareiškimai ir po to bus Vyriausybės pusvalandis. K. Vilkauskas pirmasis perskaitys panešimą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, kreipiuosi mūsų regionui, mūsų apskričiai svarbiu klausimu ir ypač Elektrėnų savivaldybės gyventojams svarbiu klausimu. Mūsų Elektrėnų savivaldybės gyventojai tiesiog kenčia kiekvieną dieną nuo kvapų, nuo smarvės, kuri eina iš Kazokiškių sąvartyno. Žmonės kovojo dar tada, kai tas sąvartynas buvo steigiamas, ir gavo pažadus, kad 2027 metais sąvartynas bus uždaromas. Deja, realijos yra kitokios.
Dabar, užuot uždarius, sąvartynas yra plečiamas, iš tų dviejų sekcijų dar neužpildytos penkios, ir motyvuojama tuo, kad sąvartynas turi toliau gyvuoti. Ir kieno gi sąskaita? Kad visos savivaldybės veža šiukšles, ir Elektrėnų savivaldybės žmonės pasmerkti toliau gyventi tokiomis sąlygomis, tai siūlyčiau tikrai persikelti kam nors, kas nori tolimesnio sąvartyno gyvavimo, pagyventi toje teritorijoje.
Vakar žmonės skundėsi dėl to, kad, anksčiau būdavo, tas kvapas eidavo tiktai prie pat sąvartyno, dabar pasiekia ir Elektrėnų savivaldybės gyventojus. Aišku, yra sudaryta Aplinkos apsaugos departamento ir Visuomenės sveikatos centro grupė, bet lėtai!.. Žmonės dabar kenčia, o išvadų vis dar nėra, kaip panaikinti tuos kvapus. Sąvartynas yra tvarkomas, iš šonų kasamos tos atliekos ir jos pilamos ant viršaus. Tai dar labiau padidina koncentraciją.
Kai buvau asmeniškai apsilankęs sąvartyne, tai neranda priemonių, kaip panaikinti. Tai tokiu atveju reikia stabdyti sąvartyno veiklą, kol nebus panaikinti, bent šiuo atveju, kvapai, ir žmonės galės gyventi kokybiškai. Net vaikų negali išvesti į lauką, nes tiesiog neįmanoma, kenksminga sveikatai!
Aš kviečiu visas institucijas, kurios užsiima tuo, kad kuo skubiau rastų sprendimus arba priimtų sprendimą ir uždarytų. Aš kreipiuosi į Aplinkos ministeriją, kuriai parašiau raštus, į Vilniaus apskrities Atliekų tvarkymo centrą, į Aplinkos departamentą, Visuomenės sveikatos centrą: stabdykime veiklą, jeigu mes neužtikriname žmonių gyvenimo kokybės. Taip pat Elektrėnų savivaldybės meras kreipėsi jau prieš penkerius metus į visas savivaldybes dėl to sąvartyno uždarymo. Rezultatas nulinis, niekas nereaguoja.
Tai jeigu mes kalbame apie kelias Lietuvas, tai čia yra pats didžiausias pavyzdys, kad yra kelios Lietuvos, tai yra vieniems patogu vežti šiukšles ir dar neišrūšiuojant. Turime atliekų deginimo įmones. Jos nepriima visų šiukšlių, mano žiniomis, net įsiveža iš kitur, nors tam ir yra skirtos. O čia žmonės priversti dėl to kentėti ir gyventi pasibaisėtinomis sąlygomis.
Aš kreipiuosi į visas institucijas ir dar kartą prašau kuo greičiau spręsti šį klausimą. Kitaip žmonės tikrai neturės kitos išeities, tik imtis gal kokių drastiškesnių priemonių ir blokuoti sąvartyno veiklą. Ačiū, kad išklausėte.
PIRMININKAS. Toliau pranešimą perskaitys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Mieli Lietuvos žmonės, kolegos, pastaruoju metu dažnai girdime apie Desovietizacijos komisiją, jos sprendimus, nemažai girdėjome apie poetus, asmenybes. Gal kartais jau ir atsibosta kai kam, bet šios temos yra labai aktualios, yra labai daug reakcijų iš mūsų tautos žmonių. Taigi, bausti, negalima pasigailėti.
Buvo kreipimasis dėl S. Nėries vertinimo. Aš tikrai nesiimu jos vertinti, nes toks tas buvo laikmetis, tuose marškiniuose tikrai negyvenau. Yra tam tikros komisijos, kurios sprendžia, kas teisus, kas neteisus. Dabar, aišku, mes irgi matome su dėmėmis įvairių politikų, kurie drąsiai baudžia kitus, pamiršdami save. Šių metų vasario 28 dieną vadinamoji Desovietizacijos komisija pateikė išvadas, kad Lietuvos savivaldybėse esantys S. Nėries gatvių pavadinimai pažeidžia draudimą propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas viešuosiuose objektuose, todėl turi būti pakeisti. Šios išvados pagrindžiamos vieninteliu dokumentu, pavadintu „Galutinė ekspertinė istorinė išvada apie S. Nėrį“. Jį pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, parengė žurnalistė D. Vilkelytė.
Nepriklausomybės laikotarpiu buvo atlikti nuoseklūs S. Nėries biografijos ir kūrybos moksliniai tyrimai, publikuota iki tol neskelbta archyvinė medžiaga, pateikti nauji istoriniai ir literatūrologiniai vertinimai. Deja, Desovietizacijos komisija, priimdama minėtus sprendimus, nepasitelkė kvalifikuotų mokslininkų ir ekspertų, tyrusių S. Nėries palikimą, nors pagal savo nuostatus turi teisę tai daryti. Suvokiant S. Nėries kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai ir kolektyvinei atminčiai, viešus debatus dėl jos vertinimo, tai turėjo būti ir komisijos pareiga. Tik toks kelias galėjo užtikrinti komisijos sprendimų objektyvumą. Tačiau galutinė išvada apie S. Nėrį buvo parengta mokslinio laipsnio neturinčios žurnalistės. Tai tendencingas publicistinis ir mėgėjiškas rašinys, neturintis objektyvios ekspertinės vertės ir neatitinkantis šiuolaikinio S. Nėries kūrybos, biografijos ir sovietmečio kontekstų išskirtinumo lygio.
Aš dar kartą pabrėžiu. Ne man čia teisti, kas buvo su jos klaidomis ir panašiai, tačiau turi būti adekvati istorinė tiesa. Taigi raginimas Desovietizacijos komisijai ir jos pirmininkui V. Karčiauskui iš naujo svarstyti klausimą dėl S. Nėries biografijos ir kūrybos vertinimo, jos vardo naudojimo viešiems objektams ir dėl to užsakyti objektyvią kvalifikuotų tyrėjų, istorikų, literatų mokslinę ekspertizę. Šiuo pareiškimu kreipiasi labai daug profesorių, mokslų daktarų. Prašau elgtis adekvačiai ir pateikti istorinę tiesą visuomenei. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. A. Butkevičius dėl vedimo tvarkos.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, šiandien Seime lankosi Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos moksleiviai ir mokytojai. (Plojimai)
PIRMININKAS. Sveikiname moksleivius, tikiuosi, bus įdomu stebėti mūsų posėdį, nors ir pustuštėje salėje. (Balsai salėje) Toliau pareiškimą perskaitys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Sveiki, gerbiamas posėdžio pirmininke, Vyriausybės atstovai. Atsiprašau, kad aš čia uzurpuoju šią tribūną. Dabar jau tuoj pat bus Vyriausybės valandos laikas, bet negaliu nereaguoti. Ypač kreipiuosi į R. Šarknicką, K. Mažeiką, A. Palionį, O. Leiputę… (Balsas salėje) …galima ir į V. Valkiūną, iš tiesų dėl kelio Kaunas–Prienai situacijos. Vienas meras neseniai savo pamfletuose, užsakomuosiuose rašinėliuose parašė, kad niekas nepadaryta dėl 130-ojo kelio Kaunas–Prienai. Dabar truputį, aišku, aš sugadinsiu tą rašinėlio istoriją faktais ir tiesiog jus informuosiu, kas vyksta.
Nuo 2020 metų, šios kadencijos pradžios, kelias buvo įtrauktas į Vyriausybės programą. Pagaliau! Priminsiu, ankstesnių Vyriausybių šiam keliui dėmesys buvo numatytas 2033 metais. Atkreipkite dėmesį – dar po devynerių metų! Per tą laiką išbraukėme iš Lietuvos strateginio plano, visi kartu sutarėme, nebuvo pozicijos, opozicijos. Kauno bičiulių grupė irgi buvo susirinkusi per kadenciją ne du, ne tris, ne keturis kartus. Gaila, tas meras, kuris dabar tuos pamfletus ir rašinėlius rašo, tiesiog neateidavo į Kauno regiono bičiulių grupės susirinkimus, kurie buvo. Dalyvaudavo ir Kęstutis, ir Robertas, ir Andrius, ir Orinta, ir visi. Aišku, vėl faktai trukdytų gražiam rašinėliui ir istorijai.
Dabar informuoju, kas padaryta: išbraukta iš Lietuvos strateginio plano, įrašyta į Vyriausybės programą, kad turi prasidėti realūs darbai. Bet kai ateini… Gaila, nėra susisiekimo ministro, bet, manau, jisai paliudys tai, ką aš kalbu. Susisiekimo ministerijos stalčiuose jokio projekto nebuvo. Kaip pradėti projektą, jeigu nėra projekto? Šitoje situacijoje išties darė daug kartu visa koalicija. Ačiū ir opozicijai, prisidėjusiai ir neabejingai, kaip jau minėjau, ji prisidėjo ir reiškė rūpestį dėl to kelio, jis įrašytas į darbų programą. Vėlgi pasižiūrime – kažkoks projektėlis, matyt, ranka rašytas, palikta: du plius vienas kelias. Koks tai nonsensas, kokia tai situacija? Pradedame aiškintis, kalbėti, kad vis dėlto tas kelias vienas intensyvesnių ir atitinka vos ne Alfonso Meškinio tiltą (Kleboniškio tiltą) ir du plius du reikalingą situaciją, kai yra 4 juostos. Susisiekimo ministerija priima sprendimą kartu su „Via Lietuva“, Kelių direkcija, kad toks turi būti kelias – du plius du.
Įsirašome į visas darbų programas, bet trūksta žemės. Reikia paimti 40 hektarų žemės. Vėl nepatogus faktas tai pačiai istorijai ir mero rašinėliui, publikuotam viešai ir užsakomai. Taigi pradedame išpirkti žemes. Dalyvauja V. Pranckietis, dalyvauja K. Starkevičius Išlauže, Garliavoje, dalyvaujame susirinkimuose, ne mažiau nei keturiuose, kaip paimti žemes, ir už 2,5 mln. daugiau kaip iš 200 savininkų išperkama 40 hektarų žemės: 15 hektarų – Prienų rajone… atsiprašau, Kauno rajone, 25 hektarai – Prienų rajone.
Einame toliau. Užsakomas techninis projektas už 4 mln., tai būtent šios Vyriausybės numatyta ir įgyvendinama. Gal tas projektavimas nevyksta taip sklandžiai, bet jau metų gale turėsime statybos leidimą. Kad ir kas ateis po Kalėdų, ras pilnus stalčius gerų projektų. Šitoje situacijoje, patikėkite, darbas padarytas ir prašau – šitie rinkimai yra apie tiesą ir netiesą. Nemažai jūsų, bent 10, buvo Šiluvoje ir atlaiduose, tai ten buvo sakoma: kalbėkite daugiau tiesos, tiesiog politikų buvo prašoma: kalbėkite daugiau tiesos. Aš manau, kad… Aišku, šitie faktai… Galbūt Laurynas irgi… O, Laurynas irgi, tiesa, prisiėjo prie to kelio.
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. (Plojimai)
12.35 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKAS. Dabar žadėtasis Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu Vyriausybės narius užimti vietas. Suteikiu žodį pirmam užsirašiusiam A. Dumbravai. Gerbiamasis Algimantai, galite klausti, įvardinkite, į ką…
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. (Balsai salėje) Gerai, atėjo ministrė. Gerbiama ekonomikos ir inovacijų ministre, jums klausimas būtų pirmas. Prieš 3 mėnesius jūs labai iniciatyviai ir su optimizmu pasakėte dėl Visagino laisvosios ekonominės zonos. Nusiųsti dokumentai į ministeriją, tačiau kažkaip labai vangiai tas dalykas, kokios nors diskusijos vyksta. Savivaldybės atstovai buvo susitikę su viceministru K. Žemaičiu, tačiau taip vis sunkiai. Būkite maloni, pažadėkite, kad vis dėlto iš ministerijos kils iniciatyva dėl Visagino laisvosios ekonominės zonos ir tas projektas pagaliau pasieks Seimą dar šią kadenciją. Labai ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Labai ačiū. Taip, kaip ir pasakėte, politinis dėmesys yra didelis. Ir viceministrai, mano komanda, kartu su Visagino miesto savivaldybe, su verslu rengia laisvosios ekonominės zonos projektą. Yra keletas dalykų, neabejoju, kad jūs žinote. Viena vertus, yra teritorija ir yra Vyriausybėje įstaigų, kurios gal dar turi ir kitokį įsivaizdavimą, kam, pavyzdžiui, tie sklypai galėtų būti naudojami, dėl to mums reikia turėti vieningą valstybės matymą, kad ten mes matome, pirmiausia, pramoninę teritoriją, tai pirmas dalykas. Antras dalykas, žinoma, reikia ir su švietimo institucijomis suderinti vis dėlto, kas dirbs tose įmonėse. Talentų dalis visada, steigiant laisvąsias ekonomines zonas, irgi turi būti vertinama. Bet mano matymas visiškai nepasikeitęs – Visagine turi atsirasti laisvoji ekonominė zona ir tą darysime. Ar iki rinkimų suspėsime įsteigti? Jūs gi puikiai žinote, kad įstatymai turi tam tikrą tvarką, ar ne? Jeigu iki kadencijos pabaigos nepadarysime, tai padarysime po rinkimų su rinkėjų pagalba. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą finansų ministrei, tikriausiai smarkiai nenustebinsiu, kokia tema. Mes įvairiausiuose debatuose labai dažnai susitinkame ir kalbamės ta pačia tema – kaipgi mums sekasi investuoti RRF’o lėšas? Aš vis remiuosi jūsų paskutine teikta informacija, kad praėjusius metus jūs baigėte viso labo investavusi tik 11 % gautų pinigų, jūs remiatės informacija, kad jūs esate gavę maždaug 35 % pinigų iš Europos Komisijos. Tikriausiai visi puikiai suprantame, kad tai yra du skirtingi dalykai – investicijos, kurios pasiekia mūsų įmones ir žmones, ir pinigai, kuriuos mes gauname į savo biudžetą iš Europos Komisijos. Taigi aš į jus kreipiausi kaip į finansų ministrę rugpjūčio 22 dieną raštu. Šiandien iki darbo dienos pabaigos pagal galiojančius teisės aktus jūs turėtumėte atsakyti. Tai gal informuosite, ar atsakysite man šiandien raštu, ar galite skaičių įvardinti šiandien vietoje? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš jau jums ne kartą sakiau, kad 99 % kvietimų yra paskelbta, dėl 90 % lėšų yra sudarytos sutartys. Konkretūs pinigai įplaukia į ekonomiką ir atsiskaitymas Europos Komisijai už pasiektus rodiklius niekaip nestabdo investicijų, kurios yra vykdomos.
Taip pat priminsiu, kad su Europos Komisija mes nuosekliai, konstruktyviai dirbame, nepaisydami tų diskusijų, kurias galbūt turime kitais aspektais. Europos Komisija visiškai neseniai pateikė pozityvų vertinimą dėl mūsų 4 mlrd. „Naujos kartos Lietuvos“ plano atnaujinimo, taip pat pateikė preliminarų neformalų pozityvų vertinimą dėl mūsų atsiskaitymo už rodiklius. Kaip tik šią savaitę Lietuva pateiks naują mokėjimo paraišką ir tikimės iki metų pabaigos sulaukti dar 0,5 mlrd. eurų, kurie atplauktų jau už atsiskaitytus rodiklius. Tačiau investicijos yra nestabdomos, jos pasiekia ekonomiką ir, kaip minėjau, šiuo metu 90 % lėšų yra jau sukontraktuota. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Kaip jūs, kolega, ir akcentavote, išsamus atsakymas bus raštu. Luktelkite. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas būtų apie artėjantį šildymo sezoną. Tai gal premjerei ar energetikos ministrui.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad kompensacijų prašytojų gali būti daugiau, apie 180 tūkst., negu praėjusiais metais. Tam gali pritrūkti apie 10 mln. eurų lėšų, tai yra jų suplanuota šiek tiek mažiau. Energetikų skaičiavimais, už šildymą gali tekti mokėti dešimtadaliu daugiau, tokios išlaidos. Jūsų nuomone, ar, nemažėjant socialinei atskirčiai, teisingai pasielgta, kad nebuvo pratęsta šildymo lengvata centralizuotam šildymui, ir ar tai nepastūmės į dar didesnį skurdą ir taip sunkiai besiverčiančių žmonių? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gerbiama Orinta, lengvata nebuvo panaikinta. Todėl, kad lengvata, ta, kuri galiojo, kuri buvo priimta praėjusio Seimo, 9 % pridėtinės vertės mokesčio lengvata, galioja ir toliau. Kas buvo panaikinta? Buvo panaikintas laikinas pridėtinės vertės mokesčio panaikinimas. Jis buvo nustatytas dvejiems metams tada, kai kainos padidėjo kartais per labai labai trumpą laiką. Akivaizdu, kad siekiant… Nes socialinės apsaugos sistema yra skirta pirmiausia padėti tiems, kurių pajamos yra pačios mažiausios, tačiau tuomet, kai buvo didelis (…) šuolis, buvo mūsų pačių pasirinkimas, kad ta parama būtų taip pat taikoma horizontaliai ir žmonėms, turintiems vidutines, sakykime, pajamas. Nors čia dėl tokios lengvatos teisingumo galima ginčytis, bet vis dėlto ji buvo nustatyta tokiu laiku, kai situacija buvo išties ekstremali.
Dabar ta ekstremalioji situacija yra pasibaigusi. Pagal tuos skaičiavimus, kuriuos man teko matyti VERT’o padarytus būsimo sezono kainomis, tikrai yra savivaldybėse, priklausomai nuo kuro rūšies, tų kainų pokyčių ir į vieną, ir į kitą pusę įvairesnių. Bet kokių nors pavojingų tendencijų mes nematome. Tuo tarpu per visą šitą laiką ir pajamos padidėjo visų grupių gana ženkliai, ir vidutinio darbo užmokesčio augimą prognozuojame gana ženklų. Tai natūralu, kad tie žmonės, kuriems reikės socialinės paramos, kreipsis ir jie ją, neabejotina, gaus.
Bet esant mūsų perskirstymo lygiui, mūsų mokesčių ir BVP santykiui, mes sau netaiklios paramos taikyti šiaip jau neturime prabangos. Todėl net ir 9 % tarifas, kuriuo naudojasi turbūt ir šioje salėje esantys žmonės, kurie gali savo šildymo sąskaitas apmokėti, – jau čia mes galime turėti diskusijų dėl teisingumo, bet kadangi tokia lengvata galiojo daug metų, ji galioja. Bet jau kai mes dar labiau mažiname savo biudžeto pajamas, tai turi būti tam tikrai kažkokios labai išskirtinės aplinkybės. Jos buvo 2022 metais, jos iš dalies tęsėsi 2023 metais. Dabar situaciją vertiname kaip susinormalizavusią ir grįžtame prie to, kas visada buvo Lietuvoje, tai yra lengvatinis PVM tarifas ir socialinė parama tiems žmonėms, kuriems sunku apsimokėti sąskaitas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš dar truputėlį norėčiau papildyti dėl energetikų. Realiai šiandien yra fiksuojamos 20 % žemesnės biokuro kainos, negu buvo praeitais metais tuo pačiu metu. Tai reiškia, kad ateities sandoriams, žiemai, biokuras dabar perkamas 20 % pigiau. 84 % viso šildymo ateina iš biokuro. Taigi mes nematome didėjimo – priešingai, matome žaliavos pigimą ir kainos realiai turėtų būti žemesnės.
V. ŠILINSKAS. Parama turi būti tiems, kam jos reikia, o ne jums ar mums.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Pasinaudosiu reta proga ir užduosiu klausimą ponui G. Landsbergiui.
Gerbiamas Landsbergi, štai „BaltCapas“ investavo 11 mln. į jūsų privatų sklypą, į jūsų privatų verslą, pastatė mokyklą 2020 metais. Tačiau ten buvo sukišti pensinių fondų pinigai. Š. Stepukonio dėka, nežinau kieno. Todėl pensiniai fondai gauna labai menką investicinę grąžą, 8 tūkst. grynojo pelno, 24 tūkst. Pastarųjų metų duomenys apskritai slepiami. Ar jūs nesijaučiate apvogę pensinius fondus dėl tokios mažos grąžos? Jūs lobstate iš to, o kapitalo grąžos pensiniai fondai negauna.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). O jums pačiam susijungia galvoje dalykai, kurie šiaip niekaip kitaip nesusijungia? Ar tiesiog paimti atsitiktinių faktų kratinį, išvirti šiupininę sriubą ir pasakyti, kad štai čia yra koks nors produktas, jums atrodo, kad tai yra normalus klausimas?
Žiūrėkite, aš nepagerbsiu jūsų atsakydamas į šį klausimą. Jeigu turite klausimų, kurie yra skirti man, kaip ministrui, tai užduokite. Jeigu yra klausimų, kurie yra skirti verslui, užduokite verslininkams. Jeigu yra klausimų, skirtų finansuotojams, užduokite jiems. Jeigu yra klausimų, skirtų pensijų fondams, užduokite jiems. Sėkmės.
PIRMININKAS. Tikrai, kolegos, formuluokime klausimus pagal ministrų kompetencijas. Klausia V. Bukauskas. (Balsai salėje)
V. BUKAUSKAS (LRPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolega, ramybės truputėlį. Aš norėčiau užduoti klausimą vidaus reikalų ministrei.
Gerbiama kolege ministre, artimiausiu metu, spalio viduryje, Seimas svarstys ir pristatysite kitų metų valstybės biudžetą. Vakar LNK žinių laidoje būtent buvo jau vienos iš valstybinių saugos institucijų, tai yra iš Policijos departamento, nuogąstavimų dėl lėšų biudžete trūkumo. Prašoma yra 100 mln. eurų papildomai, nes ir portalas parodė, kad Radviliškyje būtent nesukomplektuojami budėjimo pareigūnai, keturi pareigūnai dirba visą savaitę pasikeisdami ir taip toliau. Ar jūs girdite būtent šią žinią, ar jūs ginate būtent šią instituciją ir apsaugosite, kad mūsų visuomenė nepatirtų pasikėsinimų būtent ilgapirščių į visuomenės laisvę ir turtą? Labai ačiū.
A. BILOTAITĖ ((TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Pirmiausia turėčiau pažymėti, kad tiek, kiek ši Vyriausybė skiria viešojo saugumo sričiai, nėra buvę, tai tikrai yra rekordinės sumos, skirtos mūsų tarnybų darbo užmokesčiui augti. Tai yra per visą kadenciją darbo užmokesčio fondas augo 40 %, aprūpinimas, tai yra aprūpinimui lėšos buvo iki 80 %. Tai tikrai pasijautė.
Aš norėčiau tiesiog palyginimui papasakoti, kaip viskas atrodė. Praeitą kadenciją ta pati policija ir jos biudžetas augo 13 mln., šią kadenciją policijos biudžetas augo 100 mln. Tai yra tikri skaičiai, aš kalbu realiais skaičiais, kurie yra. Na, suprasdama, kad labai svarbu yra mūsų pareigūnų motyvacija, nes jie kasdien užtikrina savo darbu mūsų viešąjį saugumą ir per krizines situacijas, visada keliu kaip prioritetą pareigūnų motyvacijos didinimą ir aprūpinimą. Tai yra pagrindinis klausimas. Tai darau ne tik žodžiais, bet ir savo darbais. Ir tai planuojame tęsti.
Kalbant apie nekomplekto klausimą, taip, iš tikrųjų demografinė situacija yra tokia, kad pareigūnų skaičius mažėja, bet didžiausias mažėjimas buvo 2014–2018 metais, jeigu žiūrėtume į skaičius. Mums pavyko pristabdyti, sulėtinti tą visą procesą. Dedame daug pastangų, kad ateitų naujų pareigūnų. Yra skiriamos atitinkamos priemonės. Dėl to buvo priimtas ir Vidaus tarnybos statutas.
Tikrai norėčiau paprašyti visų politinių partijų susitarti, kad biudžetas Vidaus reikalų ministerijos pavaldumo tarnyboms būtų tokio pat tempo, kaip ir buvo per visus šiuos ketverius metus. Įsipareigokime ir tikrai pareigūnai pajus.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui dėl kelio Kaunas–Prienai. Norėjau paklausti, koks dabar yra procesas, nes čia neseniai kalbėjo prie tribūnos kolega iš dešinės pusės, kad reikalai turbūt kaip ir pajudės, kai bus jau kita Vyriausybė. Kada įsivažiuos tie kelio darbai? Ar techninis projektas yra jau visiškai galutinis, žemės išpirktos? Tiesiog, jeigu galite, paaiškinkite, koks dabar yra procesas. Ačiū jums.
M. SKUODIS. Dėl žemių gal ten kokie nors teisiniai procesai dar yra nepasibaigę, bet iš esmės žemės yra išpirktos. Tai mums kainavo daug. Projektavimas vyksta abiejų atkarpų, nes visas kelias padalintas į dvi dalis nuo Kauno iki Prienų. Abiejų atkarpų projektavimas vyksta. Kelias bus du plius du, kas yra labai svarbu, nes anksčiau buvo įvairių diskusijų.
Ir lygiai taip pat „Via Lietuva“ – už kelią atsakinga įmonė šiuo metu rengia analizę, kaip projektą būtų galima įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės būdu. Vadinasi, mes jau ir dabar rūpinamės finansavimu jam. Kitais metais bus projektas ir tuomet bus klausimas, kaip judėti į rangą, kokiu būdu. Projektavimas šiuo metu dar vyksta.
PIRMININKAS. Toliau klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Aš taip pat norėčiau klausti susisiekimo ministro. Kalbėjimas apie regionus ir jų stiprinimo svarbą iš tikrųjų tapo dažnu ir labai pagirtinu kalbėjimu. Paklausiu kur kas kuklesnių klausimų, negu kolega klausė. Ar gali tikėtis Gruzdžių miestelio Šiaulių rajone gyventojai, kurie kreipėsi (jų gyvena apie 1 tūkst.) dėl labai kuklaus prašymo, kad būtų įrengtas paštomatas? Jie kreipėsi į įvairias bendruomenes, kurios tą funkciją vykdo. Miestelyje neliko pašto ir vis dėlto ta kukli jų problema jiems yra labai labai svarbi. Lietuvos paštas, kuris priklauso Susisiekimo ministerijai, gal galėtų būti dėmesingesnis ir jūsų paraginimas išgirsti kaimo žmones jiems svarbiu klausimu būtų labai pagirtinas. Ar galime to tikėtis?
M. SKUODIS. Dėkui už klausimą. Mes tikrai pasidomėsime. Pirmiausia tuos sprendimus dėl paštomatų tinklo plėtros priima pati įmonė, bet neseniai jinai pradėjo taikyti net ir tokį sprendimą, pavyzdžiui, įrengti laikiną kilnojamąjį paštomatą, jeigu kyla diskusija, ar tikrai bus pakankamas srautas, kas juo naudosis. Asmeniškai pasidomėsiu Lietuvos pašto vadovybės, kokie yra sprendimai konkrečiai dėl šitos vietos.
PIRMININKAS. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Atsiprašau, norėjau paklausti sveikatos apsaugos ministro, bet galbūt tą klausimą perduosiu raštu, ar galiu čia klausti tiesiog apie kompensuojamuosius vaistus?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš nežinau, Jurgis turbūt neinformavo, ministras yra susitikime su Pasaulinės sveikatos organizacijos vadovu ir čia negalėjo šiandien dalyvauti. Jūs galite įgarsinti tą klausimą, bet vargu ar aš turėsiu visas detales ir galėsiu atsakyti. Galite įgarsinti ir mes iš stenogramos jį nusirašysime, galite raštu kreiptis.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerai. Dėkoju, premjere. Aš norėčiau įgarsinti tą klausimą. Rugpjūčio mėnesį kreipiausi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir tikrai netrukus gavau atsakymą apie retos ligos gydymą, tai yra, kai yra augimo sutrikimų, tokį labai brangų vaistą, kuris vadinasi (labai keistas pavadinimas, tuoj pat aš jums pasakysiu)… Tai yra „Voxzogo“. Tokie vaistai.
Šiuo metu, kaip ministras paaiškino man atsakyme raštu, vyksta derybos. Mano žiniomis, nes į mane kreipėsi tėvų asociacija, kurie augina tokius vaikus, derybos jau iš tiesų yra įgavusios labai gerą pagreitį. Aš labai norėčiau gauti papildomą atsakymą iš ministerijos, ko tikėtis tiems vaikams ir tiems tėvams. Labai ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia yra tas klausimas, kuriuo aš šį bei tą taip pat žinau. Galiu pasakyti, kad taip, derybos yra labai toli pasistūmėjusios. Yra alokuoti pinigai sėkmingos derybų baigties atveju ir šiems metams, ir ateinantiems metams, bet dar derybos nebaigtos. Šiuo metu ta stadija, kai kamuolys yra gamintojo rankose, bet labai tikiuosi, kad neužtruks pabaigti derybas ir tada bus galima jau šitą klausimą baigti.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turiu gerbiamam sveikatos ministrui klausimą. Prieš kelias dienas viceministras lankėsi Sveikatos komitete ir ten pateikė absurdišką pasiūlymą apie neatvykimą nepranešus bausti pacientus bauda. Suprantu tikslą mažinti eiles gydymo įstaigose, suprantu, kad paveldėjo tragišką situaciją, kurią pirmtakas žlugdė visus ketverius metus. Įvesti tvarką per kelias savaites turbūt užduotis yra neįmanoma. Bet ar ministras vis dėlto nemano, kad to jau yra per daug? Puikiai žino, kad pacientai turi laukti eilėse ne savaites, o mėnesius. Per tą laiką jie gali ir pamiršti apie vizitą, gali susimokėti paskutinius pinigus, nuvykti į privačias klinikas, galų gale ir numirti, nesulaukę pagalbos.
Kodėl ministerija linkusi kaltinti pacientus ir nemato akivaizdaus darbo broko? Kokią baudą jie numato sau, ministerijos vadovams, kai žmogui yra nesuteikiama savalaikė medicininė pagalba? Tokie klausimai, jeigu galite kas nors atsakyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Sveikatos ministro, kaip aš ir minėjau, nėra, o jūs kaip paprastai meluojate, tai jums atsakinėti yra be galo sudėtinga.
Aš nesiimu komentuoti, ką kas kur nors komitete sakė, bet galiu pasakyti labai paprastą dalyką, kad pagal apmokėtą paslaugų skaičių tai ir praėjusiais metais, ir šiais metais apmokėtas paslaugų skaičius yra didesnis, negu paslaugų buvo suteikiama prieš kovidą. Taip, natūralu, kad kovido metu susidarė tam tikras atidėtas vartojimas, nes žmonės tuo metu visų paslaugų gauti negalėjo dėl įvairiausių apribojimų ir dėl to susidarė tam tikras kalnas, kuriam šiek tiek užtruks laiko išsivaikščioti. Tačiau niekas nestabdo paslaugų teikimo, priešingai, visos viršsutartinės paslaugos, kurios yra suteikiamos, yra apmokamos.
Kai jūs kalbate apie ministerijos darbo broką, jūs kažkaip įvardinkite tą broką, o jūs tiesiog mėtotės žodžiais be turinio ir nieko daugiau negalite pasakyti. Bet faktas yra ir tas, kad taip pat yra problema, kai žmonės užsiregistruoja pas gydytoją ir pas gydytoją neatvyksta, nes tas laikas būna paskirtas, užrezervuotas, vadinasi, kažkas to laiko negauna ir tuomet ta eilė tiktai dar labiau kaupiasi.
Tai čia yra jau ne iš pasiūlos, o iš paklausos pusės susidarymas papildomų butelio kaklelių, kurių neturėtų būti, nes visi turime gerbti medikų darbą, įskaitant ir tuos, kurie mano, kad jiems medikų paslaugos reikia, užsiregistruoja ir paskui pamiršta. Na, jeigu reikia paslaugos, tai nepamiršti, kad tau reikia paslaugos, o jeigu ją kažkur gavai nesulaukęs, tai išsiregistruoji tuomet iš tos paslaugos ir tiesiog palieki tą laiką laisvą, kad medikas galėtų priimti kitą žmogų. Niekas čia kokių nors sprendimų dabar nesiūlo ir nedaro. Bet jūsų interpretacijos kaip visą laiką yra toli nuo teisybės. Tai tiek.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Susisiekimo ministro noriu paklausti. Vasaros pradžioje rengėme konferenciją, kurioje šnekėjome apie dviračių takų žymėjimą. Deja, šiandien didesnė dalis savivaldybių taip ir nesutvarkė dviračių takų žymėjimo ir tai sudaro sunkumų važiuojant dviračiu ar į darbą, ar pailsėti. Dabar yra Europos judumo savaitė, visi sėda ant dviračių. Praeitoje kadencijoje svarstėme klausimą, kaip dviračiu važiuoti per perėjas nenulipant, nes ne visi žmonės, taip sakant, lengvai lipa, nulipa.
Ar jūs palaikytumėte šitą pervažiavimą per perėją supaprastintu būdu, kaip padarė daugybė Europos šalių? Mes darome pačiu sudėtingiausiu būdu. Ir kaip paveikti savivaldybes, kad jos padėtų dviratininkams tuos takus tvarkingai sužymėti, kad neatsimuštų kur nors į sieną dviratininkas ir panašiai, kaip kad šiandien pasitaiko. Ačiū už atsakymą.
M. SKUODIS. Dabar dėl paties žymėjimo. Žinau, kad ir ministerijoje vyksta ta diskusija, tai mes artimiausiu metu papildomai kaip ministerija kreipsimės į savivaldybes dėl prašymo peržiūrėti ženklinimą. Vilniaus savivaldybės tikrai yra geras pavyzdys, yra tikrai labai daug kas sutvarkyta, kitur galima pasimokyti vieniems iš kitų ir apsikeisti ta gerąja praktika.
Dabar dėl nulipimo nuo dviračio per pėsčiųjų perėjas, na, tikrai yra labai daug įvairiausių diskusijų – ir praeita Vyriausybė svarstė, ir mūsų ministerijoje diskusijos tęsiasi, ir Seime, man atrodo, gal ne vienas pasiūlymas net yra registruotas. Kol kas yra tikrai neblogas sprendimas. Kur yra pažymėtas pervažiavimas per perėją, ten dviratis gali važiuoti atitinkamai. Tai čia, man atrodo… Žinau, kad ir Seime tų diskusijų yra, tai kokie sprendimai bus, tokių ir laikysimės.
PIRMININKAS. Klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Mano klausimas užsienio reikalų ministrui. Gerbiamas ministre, viena Rusijos opozicijos struktūra, kurios būstinė yra Vilniuje, apkaltino kitą Rusijos opozicijos struktūrą, kurios didžioji dalis personalo yra būstinėje Vilniuje, pagrindinį partnerį sunkiais nusikaltimais. Ar jums neatrodo, kad reikėtų tokio išsamesnio Užsienio reikalų ministerijos komentaro? Ar pritariate Prezidento išsakytoms mintims? Kadangi tas apkaltintas asmuo šiaip dažnai lankosi Vilniuje, ar, pavyzdžiui, jis finansuoja ką nors Lietuvoje?
Man tai asmeniškai baisu, kad kokios nors marginalinės jėgos pradės išnaudoti tokį informacijos vakuumą, kuris juntamas. Nesinorėtų, kad P. Gražulis komentuotų šitas temas ir kad kas nors diskredituotų mūsų tą ilgą darbą dėl Baltarusijos ir Rusijos demokratijos.
Man neaišku, ar iš viso bus kreipiamasi į Izraelį dėl kokios nors to asmens apklausos, ar tik jo pareiškimas yra tyrimo pagrindas? Aš suprantu, kad jūs negalite atskleisti detalių, bet turbūt gal jų ir nežinote. Sutikite, kad situacija labai neeilinė ir čia reikėtų ne tik teisėsaugos institucijų, bet ir Užsienio reikalų ministerijos aiškios komunikacijos. Ačiū.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Kaip paprastai tokiose situacijose yra komentuojama? Tai kaip tik nesiekiant klausimo, apie kurį gali neturėti visos informacijos, padaryti politiniu klausimu, ypač tol, kol neturime visos informacijos. Tuomet savo žodį turi tarti institucijos. Mano žiniomis, institucijos gilinasi, renka informaciją ir tikiu, kad pateiks tam tikras išvadas ir pasiūlymus. Kitaip tariant, būtų gerai politikams neužbėgti už akių tuomet, kai situacija yra tik tiriama.
Tai, kas yra paviešinta, skamba rimtai, kaltinimai yra rimti ir į juos reikia žiūrėti taip, kaip valstybėje žiūrima į tokius paskelbimus, jeigu jie yra nebūtinai susiję su užsienio politikos sritimi. Kitaip tariant, lygiai taip pat, jei kažkas apkaltintų, Lietuvos pilietis kitą Lietuvos pilietį, institucijos taip pat turėtų atlikti tyrimą ir pasakyti, ar tas kaltinimas yra teisingas, ar ne, ir nuo tada būtų priimami sprendimai. Bet situaciją stebime, žiūrime. Tikrai nėra žiūrima pro pirštus.
PIRMININKAS. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu paklausti gerbiamo kultūros ministro. Situacija ministrui yra žinoma dėl Karaimų gatvės humanizavimo projekto. Nors visos institucijos pasisakė, kad tai yra vizualinė tarša, ir Kultūros vertybių apsaugos departamentas įpareigojo iki rugpjūčio 31 dienos pašalinti tuos betoninius pigios gamybos luitus (taip aš juos pavadinsiu, ne gėlinėmis ar kitaip), savivaldybė to įpareigojimo nevykdo.
Aš norėčiau paklausti, ar jau priėjote prie teisminių procedūrų? Kiek dar žinau, ar jums žinoma, savivaldybė ruošiasi toliau tęsti tą „humanizavimo“ projektą ir statyti prekybinius paviljonus prieš karaimų sakralinius tris langus, ir netgi padaryti užtvarą, kas apribotų tų pačių gyventojų teisę patekti į savo namus, į maldos namus (kenesą) ir panašiai. Gal turite kokios naujos informacijos? Ačiū, gerbiamasis.
S. KAIRYS. Pirmiausia, kaip jau ne kartą esame mudu kalbėję, kad esminis dalykas yra, ar ta gatvė tampa pėsčiųjų zona, ar jinai netampa pėsčiųjų zona? Ar ten toje gatvėje automobiliai trukdo ir lemia vizualinę taršą, ar keli vazonai, – tai aš čia nematau didelio skirtumo, ir tą vazoną, kuris nepatiko, gali paimti ir nunešti kitur.
Tie visi sprendiniai nėra kažkokie projektiniai, derintini, nes tas pats projektas, kaip aš suprantu, bus ateityje. O Kultūros paveldo departamentas, kaip ir privalo, nesvarbu, kas atsitinka šalia paveldo objektų, ar tai yra konkrečiai kaip projektas tvirtintas dalykas, ar kažkokie laikini sprendiniai, jeigu tai yra kažkokia grėsmė paveldui, reaguoja.
Bet jūs irgi, mačiau, kažkaip truputėlį kitaip interpretuojate KPD sprendimus ir ministerijos poziciją. Taip, ten buvo truputėlį įsimaišęs atostogų metas ar kažkas, mano žiniomis, kad tas klausimas dėl tų didžiausių vazonų ten kažkaip juda. Bet aš kelčiau iš principo klausimą ir jums pačiam: ar tai, kas dabar vyksta, yra tikrai okay? Kai pėsčiųjų gatvėje mašina važiuoja po mašinos, parkavimas vyksta visu intensyvumu, koks vyko toliau… Tai šiuo atveju aš ten kažko iš principo nesuprantu.
Šiuo atveju aš manau, kad pagrindinis dalykas tai yra būtent tas dehumanizavimas, tas humanizavimas, kaip jūs ar kažkaip ten pasakėte. Bet iš principo aš manau, kad tos laikinos detalės čia nėra esminis dalykas, jas tikrai galima suderinti, o visa kita – irgi visokie, matyt, rinkimų kontekstai, pasiėmus tą vieną ar kitą vazoną tampyti iš vieno gatvės galo į kitą.
PIRMININKAS. Ir Vyriausybės pusvalandį savo klausimu užviršuos V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ačiū, Jurgi. Man visada įdomu išklausyti premjerės meilės apraiškų A. Gedvilui, tačiau klausimas ne jai, o krašto apsaugos ministrui. Matau, buvo atsipalaidavęs ir ruošiasi karui toliau. Mano techninis klausimas. Jūs dažnai būnate, gerbiamas ministre, Ukrainoje, važiuojate. Jie daugiausia kariauja su Kalašnikovo automatais, tačiau Lietuva jau nori utilizuoti visus tuos ginklus, galbūt jau utilizavo. Kaip čia yra? Jeigu mes ruošiamės kariauti su Rusija, tai kokie ginklai geresni, ar tie patys kaip ukrainiečių, kalašnikovas prieš kalašnikovą, ar čia kiti ginklai efektyvesni, kad mes nepraloštume, neprisižaistume? Atsakykite, gerbiamas ministre.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Valdemarai, labai ačiū už klausimą. Iš tiesų pradėkime nuo to, kad visus turimus kalašnikovus, pakeistus moderniais G-36 arba kiek senesniais AK-4, mes stengiamės atiduoti ukrainiečiams, bet patys turime gana daug automatinių ginklų, kurie gali duoti atkirtį priešui. Priešui atkirtį gali duoti ne tik automatai, bet ir daug sunkesnė technika. Todėl, be jokios abejonės, vykdome visus projektus, stiprinančius Lietuvos kariuomenę.
Pirma, stipriname oro gynybą. Antra, pirmasis pėstininkų kovos mašinų etapas baigiamas, eisime prie antrojo etapo. Planuojamas kurti tankų batalionas, turime du (vienas jau yra) artilerijos batalionus, planuojame trečią artilerijos batalioną. 2026 metais atvažiuoja HIMARS gynybos sistemos, tai galėsime suduoti tolimus smūgius priešui. Kitaip tariant, judame visomis kryptimis ir su jūsų parama tikrai padarysime viską, kad priešo kojos čia nebūtų. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Šalaševičiūtė dėl vedimo tvarkos.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Pirmininke, buvote žadėjęs, kad visi spėsime paklausti. Liko septyni žmonės, tai apie 10–15 minučių. Savo pažadą prašau vykdyti. Mes patikėjome ir sėdime.
PIRMININKAS. Na, aš tikėjausi, kad greičiau viskas vyks. Atsiprašau, kad mano viltys neišsipildė. Neturiu pagrindo ilgiau laikyti Vyriausybės narių, jie turi svarbias savo dienotvarkes. Deja, rytinį posėdį turiu baigti. (Gongas)
Taigi, šios dienos posėdžiai yra baigti. Vakarinio posėdžio, kaip žinote, nebus.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.