LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 122, 151, 167 IR 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP- 4858(2)
2023-03-22 Nr. 102-P-10
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto posėdžio pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sėjonienė, Irena Haase, Česlav Olševski, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas, Teisingumo ministerijos atstovai: Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, Baudžiamosios justicijos grupės vyriausiasis patarėjas Jevgenijus Kuzma, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiūtė, Generalinės prokuratūros atstovai: generalinio prokuroro pavaduotojai Gintas Ivanauskas ir Saulius Verseckas, Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios tiesės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo skyriaus vedėja Auksė Ruebens ir šio skyriaus patarėja Audra Ivanauskienė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-03-18 |
* |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. |
Atsižvelgti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2022-05-25 |
* |
|
|
Dėl Projektų Nr. XIIIP-4857(2)–4859(2) pastabų ir pasiūlymų neturime.
|
Atsižvelgti |
|
|
2. |
Lietuvos apeliacinis teismas, 2022-05-26 |
4 |
|
|
Dėl bylų teismingumo pakeitimų Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymų projektais siekiama teisėsaugos ir teisminių institucijų pagrindinius išteklius pirmiausia orientuoti į pačių pavojingiausių, sudėtingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą. Suderinus ir proporcingai padidinus tam tikrų nusikalstamų veikų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius, būtų užtikrinama, kad aukštesnės instancijos teismai (apygardų teismai ir Lietuvos apeliacinis teismas) nenagrinėtų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų, o turimus žmogiškuosius išteklius galėtų efektyviau paskirstyti pačioms sudėtingiausioms baudžiamosioms byloms nagrinėti, tai leistų sutrumpinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimo laiką bei užtikrintų kokybiškesnį baudžiamąjį procesą. Atsižvelgdamas į šį siekį ir jį palaikydamas, Lietuvos apeliacinis teismas siūlo atnaujinti svarstymą dėl BPK 225 straipsnio koregavimo pagal Teisėjų tarybos 2020 m. sausio 9 d. rašte Nr. 36P-4-(7.1.10) pateiktus pasiūlymus, kurių tikslas yra spręsti vieną didžiausių ir labiausiai pasitikėjimą teismais menkinančių problemų – sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę. Teisėjų taryba siūlė apsvarstyti galimybę, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėtų tik labai sunkių nusikaltimų bylas ir svarbiausias atskirų sunkių nusikaltimų, pavyzdžiui, korupcinių nusikaltimų, numatytų BK XXXIII skyriuje bei padarytų tik aiškiai apibrėžto aukščiausių šalies pareigūnų rato, bylas. Toks reglamentavimas sudarytų prielaidas ne tik spartesniam sudėtingiausių bylų nagrinėjimui, bet ir iš dalies realizuotų dažnai girdimą mintį, kad korupcinių nusikaltimų bylas galėtų nagrinėti specializuoti teismai. Teisėjų tarybos manymu, apygardų teismuose nagrinėtinų sunkių korupcinių nusikaltimų bylų ratas galėtų atitikti šiuo metu BPK 225 straipsnyje numatytų aukščiausių šalies pareigūnų ratą, papildant jį savivaldybių merais bei tarybų nariais. Lietuvos apeliacinio teismo manymu, reikia atsisakyti bylų nagrinėjimo pirmąja instancija apygardų teismuose dėl šių vadinamųjų specialiųjų subjektų arba, jei vis dėlto būtų manoma, jog toks pakeitimas per daug radikalus, šį ratą reikėtų ne plėsti, o kaip tik dar labiau susiaurinti, paliekant tik realiai aukščiausius šalies pareigūnus, kurių pareigos susijusios su priesaikos valstybei davimu (Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai). Jeigu tokiai pozicijai (apygardų teismams palikti nagrinėti tik bylas dėl labai sunkių nusikaltimų ir atsisakyti bylų teismingumo apygardų teismams pagal specialiuosius subjektus arba susiaurinti šių subjektų ratą) nebūtų pritarta, Lietuvos apeliacinio teismo įsitikinimu, vis tiek turi būti svarstomas apygardų teismams teismingų pirmosios instancijos bylų sąrašo susiaurinimo klausimas. Šis klausimas turi būti svarstomas bent jau tiek, kiek būtų pagrįsta užtikrinant sistemišką ir nuoseklų teisinį reglamentavimą, t. y. į BPK 225 straipsnyje įtvirtintą apylinkių teismams teismingų sunkių nusikaltimų sąrašą siūlytina papildomai įtraukti nusikaltimus, numatytus BK 151 straipsnio 2 dalyje (šioje dalyje numatytos veikos sunkumas siejamas su jos atlikimu nepilnamečiam asmeniui ir šiame kontekste pažymėtina, kad pagrindinis teismų psichologų korpusas suformuotas būtent apylinkių teismuose); BK 181 straipsnio 2 dalyje; pagal pateiktą derinti BK projektą – 183 straipsnio 3 dalyje (patys projekto rengėjai pripažįsta mažesnį šios veikos pavojingumą siūlydami maksimalią laisvės atėmimo bausmę mažinti iki aštuonerių metų, suvienodinant su labai didelės vertės sukčiavimu, kuris priskirtas apylinkių teismams); pagal pateiktą derinti BK projektą – 184 straipsnio 3 dalyje (šioje dalyje numatyta veika yra netgi mažesnio pavojingumo nei labai didelės vertės sukčiavimas (sankcija – laisvės atėmimas iki septynerių metų); BK 253 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamos veikos pavojingumas iš esmės siejamas su dideliu kiekiu). Lietuvos apeliacinis teismas mano, kad šie pasiūlymai dėl teismingumo pakeitimo pateisinami baudžiamojo proceso ekonomiškumo principo, kurio siekia ir Įstatymų projektų rengėjai, kontekste. Taip pat jie padėtų užtikrinti tolygesnį teismų darbo krūvį, o BK įstatymo projektu siūlomi pakeitimai, susiję su BK 207, 219, 220, 221, 222 straipsniais, kaip tik padidins bylų skaičių apygardų teismuose, kadangi pakeitimais įvedamos kvalifikuotos, sunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančios nusikalstamų veikų sudėtys, o apylinkių teismų bylų skaičiaus sumažėjimas numatomas dėl kai kurių veikų dekriminalizavimo. Be to, įgyvendinus šiuos Lietuvos apeliacinio teismo pasiūlymus, būtų nuosekliau ir veiksmingiau prisidedama prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir rodiklių sąraše numatyto poveikio rodiklio – 8.1.4. Per 12 mėnesių nuo teisminio nagrinėjimo pradžios įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis – pasiekimo, užtikrinant, kad apygardų teismai ir Lietuvos apeliacinis teismas koncentruotųsi tik į iš tiesų sudėtingų baudžiamųjų bylų nagrinėjimą ir taip trumpėtų tokių bylų nagrinėjimo trukmė. |
Nepritarti |
Pažymėtina, kad pasiūlymas teikiamas BPK projekto 225 straipsniui. Kartu pabrėžtina, kad BPK projektu siūlomais BPK 225 straipsnio pakeitimais nėra siekiama spręsti jokių BPK 225 straipsnio turinio aspektų ar kažkokiu būdu koreguoti jame nurodytas baudžiamųjų bylų teismingumo taisykles. LRV BPK projektas (įskaitant ir BPK 225 straipsnio pakeitimus) yra visiškai techninio pobūdžio ir juo yra siekiama tiesiog techniškai suderinti BK projektu daromus pakeitimus su BPK nuostatomis (pvz., patikslinti pasikeitusią BK straipsnio dalių numeraciją ar pan.). Tuo tarpu pastabų autorių pateiktas pasiūlymas yra susijęs su esminėmis BPK 225 straipsnio turinio korekcijomis ir baudžiamųjų bylų teismingumo taisyklių reikšminga peržiūra, kuri negali būti atliekama techninio pobūdžio ir turinio BPK projekte ir turi būti atskirų plačių diskusijų objektas. Pažymėtina ir tai, kad aptariami teismingumo taisyklių pakeitimai šiuo metu yra svarstomi Lietuvos Respublikos ministro pirmininko 2022 m. vasario 3 d. potvarkiu Nr. 25 „Dėl darbo grupės sudarymo„ sudarytoje darbo grupėje, kurios tikslas yra teismų veiklos efektyvumo gerinimas. Aptariama darbo grupė yra parengusi atitinkamus BPK 225 straipsnio pakeitimus, kurie buvo suderinti su teismų bendruomenės atstovais ir bus svarstoma su nauju BPK projektu. |
|
3. |
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, 2022-06-02
|
1, 2 |
|
|
Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122, 151, 167, 225 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-4858(2) (toliau - Projektas) ir šiuo projektu siekiami pakeitimai yra tiesiogiai susiję (sąlygoti) su materialiosios teisės, t. y. Baudžiamojo kodekso 156, 76, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189(1), 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199(1), 199(2), 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224(1), 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267(1), 270, 277 ir 281 straipsnių pakeitimo, Kodekso papildymo 282(1) straipsniu ir Kodekso 177, 186 ir 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-4856(2). Projekte numatyti pakeitimai gali būti svarstomi tik priėmus Baudžiamojo kodekso projekte Nr. XIIIP-4856(2) numatytus pakeitimus. 1. Dėl BPK 122 ir 151 straipsnių pakeitimo. Projekte numatyti pakeitimai iš esmės išlaikytų dabar egzistuojančią griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo pagrindą (BPK 122 straipsnis) ar laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminą (BPK 151 straipsnio 7 dalis) už savo pobūdžiu tapačias veikas numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, pasikeitus jų priskyrimui iš sunkių į apysunkius nusikaltimus kategorijai. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisėsaugos institucijų praktikoje laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas pernelyg dažnai ir šabloniškai, todėl kiekviena teisėkūros iniciatyva, kuria iš esmės plečiamos ribos procesinei prievartai taikyti, reikalauja detalaus įvertinimo ir, atitinkamai, teisėsaugos institucijų praktikos pokyčių. Negali būti toleruojama praktika, kai laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas nemotyvuotai, nevertinant reikalingumo ir tikslingumo ir išimtinai siejant taikymą su inkriminuojamomis veikomis ir (ar) byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Įtvirtinus BPK 151 straipsnyje konkrečias nusikalstamas veikas, padidėja rizika, kad tokio pobūdžio bylose visais atvejais bus taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ignoruojant bendrąsias procesinių prievartos priemonių taikymo taisykles. Siūlytina iš esmės reformuoti BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą prevencinio pobūdžio suėmimo skyrimo pagrindą, išsprendžiant teisės doktrinoje akcentuojamą problematiką (nustatant saugiklius piktnaudžiavimui šiuo suėmimo skyrimo pagrindu; išspręsti suderinamumą su nekaltumo prezumpcija ir kt.). |
Nepritarti |
Pažymėtina, kad BPK projektu siūlomais pakeitimais BPK normos tiesiog suderinamos su BK projektu padarytais pakeitimais, t. y. atsižvelgiant į tai, kad BK projekte BK XXVIII skyriuje atsirado „tarpinės“ apysunkių kategorijos nusikaltimų sudėtys (178 str. 3 d., 182 str. 2 d., 183 str. 2 d., 184 str. 2 d.), šiomis nusikaltimų sudėtimis, atsižvelgiant į tai, kad BK 122 ir 151 straipsniuose jau nurodyti tam tikri turtiniai apysnukiai nusikaltimai, pildomi ir BPK 122 ir 151 straipsniai. Kartu, siekiamais pakeitimais siekiama nepakenkti jau vykstantiems ikiteisminiams tyrimams dėl šios kategorijos nusikalstamų veikų (kadangi padidinus MGL dydžius šie nusikaltimai iš sunkių kategorijos perkeliami į apysunkius, kuriems jau BPK 151 straipsnio 7 dalies nuostatos nebūtų taikomos). Kartu pažymėtina ir tai, kad BPK projektu nėra siekiama bent kažkokiu būdu reformuoti BPK 122 straipsnio, todėl pateikti pasiūlymai peržengia BPK projekto tikslu užsibrėžtas ribas. |
|
4. |
Mykolo Romerio universiteto Teisės mokykla, 2022-06-02
|
3, 4 |
|
|
2. Dėl BPK 167 straipsnio ir 225 straipsnio Pastabų nereiškiame, nes nurodyti pakeitimai iš esmės tiesiogiai susiję su juridine technika: Baudžiamojo kodekso pakeitimais, siekiant išlaikyti dabartinį status quo pagal neteisėtos veikos faktą (pasikeitus neteisėtų veiksmų priskyrimui atitinkamai nusikalstamų veikų sunkumo kategorijai).
|
Atsižvelgti |
|
|
5. |
Generalinė prokuratūra, 2022-06-02 |
1 |
4 |
|
1. Siūlytina BPK 122 straipsnio 4 dalį papildyti ir nusikalstomis veikomis, numatytomis BK 199 straipsnio 2 dalyje, 1991 straipsnio 2 dalyje, 1992 straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje ir 207 straipsnio 2 dalyje.
|
Pritarti |
|
|
6. |
Generalinė prokuratūra, 2022-06-02 |
2 |
7 |
|
2. Siūlytina BPK 151 straipsnio 7 dalį papildyti ir nusikalstomis veikomis, numatytomis BK 1891 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 1991 straipsnio 2 dalyje, 1992 straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 246 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad į BPK 151 straipsnio 7 dalį būtina įtraukti naujus projekte numatytus apysunkius nusikaltimus, kuriais padaroma (didelė) turtinė žala (BK 207 straipsnio 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalis, 246 straipsnio 2 dalis), sudarant galimybę ir dėl šių veikų tęsti nuosavybės teisės apribojimą tiek laiko, kiek to reikia. To nepadarius, bylose dėl šių nusikaltimų galimas maksimalus nuosavybės teisės apribojimo terminas (1 metai) dažnais atvejais bus nepakankamas.
|
Pritarti |
|
|
7. |
Teisėjų taryba, 2022-06-07 |
*, 4 |
|
|
1. Dėl BPK projekto Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektais siekiama teisėsaugos ir teisminės valdžios institucijų pagrindinius išteklius pirmiausia orientuoti į pačių pavojingiausių, sudėtingiausių ir didžiausią žalą valstybei bei visuomenei darančių nusikaltimų išaiškinimą ir nagrinėjimą, jog siekiama subalansuoti ir proporcingai padidinti tam tikrų nusikaltimų kvalifikuotų sudėčių požymių dydžius. Taip būtų užtikrinama, kad aukštesnės instancijos teismai (apygardų teismai bei Lietuvos apeliacinis teismas) nenagrinėtų mažiau pavojingų nusikalstamų veikų, o turimus žmogiškuosius išteklius galėtų efektyviau paskirstyti pačių sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimui, ir tai leistų sutrumpinti baudžiamųjų bylų nagrinėjimo laiką bei užtikrintų kokybiškesnį baudžiamąjį procesą. 2.1. Dėl bylų teismingumo pakeitimų 2.1.1. Atsižvelgdama į Įstatymų projektais siekiamą tikslą ir jį palaikydama, Teisėjų taryba siūlo atnaujinti svarstymą dėl BPK 255 straipsnio koregavimo pagal Teisėjų tarybos 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. 36P-4-(7.1.10) teiktus pasiūlymus, kurių tikslas yra spręsti vieną didžiausių ir labiausiai pasitikėjimą teismais menkinančių problemų – sudėtingiausių baudžiamųjų bylų nagrinėjimo trukmę. Svarstytina galimybė, kad apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, galėtų nagrinėti tik labai sunkių nusikaltimų bylas ir svarbiausias atskirų sunkių nusikaltimų, pavyzdžiui, korupcinių nusikaltimų, numatytų BK XXXIII skyriuje bei padarytų tik aiškiai apibrėžto aukščiausių šalies pareigūnų rato, bylas. Toks reguliavimas sudarytų prielaidas ne tik spartesniam sudėtingiausių bylų nagrinėjimui, bet iš dalies realizuotų siekį, jog korupcinių nusikaltimų bylas galėtų nagrinėti specializuoti teismai. Teisėjų tarybos manymu, tikslinga atsisakyti bylų nagrinėjimo pirmąja instancija apygardų teismuose dėl šių, vadinamųjų specialiųjų, subjektų, arba, jei vis tik būtų manoma, jog toks pakeitimas per daug radikalus, šį ratą reikėtų ne plėsti, o kaip tik dar labiau susiaurinti, paliekant tik pačius aukščiausius šalies pareigūnus, kurių pareigos susijusios su priesaikos valstybei davimu (Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai). 2.1.2. Teisėjų tarybos vertinimu, net jeigu nebūtų pritarta tokiai aukščiau išdėstytai pozicijai (apygardų teismai nagrinėja tik bylas dėl labai sunkių nusikaltimų ir apygardų teismams neteismingos bylos pagal specialiuosius subjektus arba siaurinamas šių subjektų ratas), turi būti svarstoma dėl apygardų teismams teismingų baudžiamųjų bylų sąrašo susiaurinimo, užtikrinant sistemišką ir nuoseklų teisinį reguliavimą, t. y. į sunkių nusikaltimų, kurių teismingumas BPK 225 straipsniu priskiriamas apylinkių teismams, sąrašą siūlytina papildomai įtraukti ir kai kuriuos kitus nusikaltimus, kurie numatyti: BK 151 straipsnio 2 dalyje (šioje dalyje numatytos veikos sunkumas siejamas su jos atlikimu nepilnamečiam asmeniui; pastebėtina, kad daugiausia teismo psichologų dirba būtent apylinkių teismuose); 181 straipsnio 2 dalyje; pagal pateiktą derinti BK projektą – 183 straipsnio 3 dalyje (patys projekto rengėjai pripažįsta mažesnį šios veikos pavojingumą siūlydami maksimalią laisvės atėmimo bausmę mažinti iki aštuonerių metų, suvienodinant su labai didelės vertės sukčiavimu, kurio teismingumas priskirtas apylinkių teismams); pagal pateiktą derinti BK projektą – 184 straipsnio 3 dalyje (šioje dalyje numatyta veika yra netgi mažesnio pavojingumo, nei labai didelės vertės sukčiavimas (sankcija – laisvės atėmimas iki septynerių metų); 253 straipsnio 2 dalyje (nusikalstamos veikos pavojingumas iš esmės siejamas su dideliu šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų kiekiu). Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu pagal BK 225 straipsnį labai panašūs dažnai kartu inkriminuojami sunkūs nusikaltimai, pavyzdžiui, numatyti BK 178 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje, priskiriami skirtingam rūšiniam teismingumui. 2.1.3. Siūlytina teismingumo pakeitimus grįsti baudžiamojo proceso ekonomiškumo principu, kurio, kaip matyti, siekia ir Įstatymų projektų rengėjai. Taip pat jie padės užtikrinti tolygesnį darbo krūvių teismuose balansą, kai BK projektu siūlomi pakeitimai, susiję su BK 207, 219, 220, 221, 222 straipsniais, kuriais įvedamos kvalifikuotos, sunkių nusikaltimų kategoriją atitinkančios nusikalstamų veikų sudėtys, padidins bylų skaičių apygardų teismuose, tuo tarpu apylinkių teismuose baudžiamųjų bylų skaičius turėtų mažėti dėl kai kurių veikų dekriminalizavimo. Be to, įgyvendinus BPK projektu siūlomus teismingumo pokyčius, bus nuosekliai ir veiksmingiau prisidedama prie 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano strateginių tikslų, uždavinių ir rodiklių sąraše numatyto poveikio rodiklio – 8.1.4. Per 12 mėnesių nuo teisminio nagrinėjimo pradžios įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis – pasiekimo, užtikrinant, kad apygardų teismai ir Lietuvos apeliacinis teismas koncentruotųsi tik į iš tiesų sudėtingų bylų nagrinėjimą, tuo pačiu mažėtų tokių bylų nagrinėjimo trukmė. |
Nepritarti |
Žr. analogiškus argumentus dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2 pastabos. |
|
8. |
Teisėjų taryba, 2022-06-07 |
N |
|
|
2.2. Dėl privalomo gynėjo dalyvavimo 2.2.1. Pastebėtina, kad būtų tikslinga peržiūrėti BPK 250 straipsnyje numatytą privalomą kaltinamojo gynėjo dalyvavimą teismo posėdyje. Siūlytina liberalizuoti šią praktikoje nepasiteisinusią nuostatą ir numatyti, kad gynėjo neatvykimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jo dalyvavimas būtinas (analogiškas reguliavimas kaip ir BPK 249, 251 straipsniuose numatytas neatvykus kaltinamojo atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiojo atstovui). Iš esmės gynėjo privalomojo dalyvavimo norma neretai piktnaudžiaujama, byloje dalyvaujant 10 ir daugiau kaltinamųjų bei jų gynėjų, tampa itin sudėtinga suderinti teismo posėdžių laiką, neatvykus nors 1 gynėjui iš 10, teismo posėdis turi būti atidėtas, pažeidžiami 30 dienų pertraukos ar atidėjimo terminai, vilkinamas procesas. Pastebėtina, kad baudžiamajame procese gynėjas gali apginti kaltinamojo interesus nebūtinai savo asmeniniu fiziniu dalyvavimu teismo posėdyje – gali bet kada susipažinti su byla, pasidaryti jos medžiagos kopijas, konsultuoti savo ginamąjį visais klausimais, pateikti įvairius prašymus visose teisminio proceso stadijose, jam šiuo metu pagal BPK 293 straipsnio 7 dalį netgi suteikta teisė raštu pasiūlyti teismo sprendimų formuluotę. BPK 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog svarbia gynėjo nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi paprastai nelaikomas jo užimtumas kitoje byloje. Visgi praktikoje ši nuostata neveikia, nes minėtas imperatyvus BPK 250 straipsnis neleidžia teismui nagrinėti bylos teisiamajame posėdyje nesant gynėjo net ir tuomet, kai jis užimtas kitoje byloje. |
Nepritarti |
Pasiūlymas nėra susijęs su BPK projekto tikslais ir turiniu, todėl laikytinas kitos atskiros diskusijos objektu. |
|
9. |
Teisėjų taryba, 2022-06-07 |
N
|
|
|
2.2.2. Siūlytina peržiūrėti BPK 51 ir 322 straipsniuose nustatytus privalomo gynėjo dalyvavimo pagrindus. Dažnu atveju suimtieji patys samdosi gynėjus, atsisakydami jiems valstybės skiriamo advokato. Jeigu pirmojoje instancijoje būtinas gynėjo dalyvavimas yra tik BPK 51 straipsnyje numatytais atvejais, tai apeliacinėje instancijoje – visais atvejais (BPK 322 straipsnis), nesvarbu, kad neegzistuoja BPK 51 straipsnio pagrindai. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme įtariamasis bei kaltinamasis turi teisę gynėjo atsisakyti (BPK 52 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinėje instancijoje nuteistasis to padaryti negali. |
Nepritarti |
Pasiūlymas nėra susijęs su BPK projekto tikslais ir turiniu, todėl laikytinas kitos atskiros diskusijos objektu. |
|
11. |
Teisėjų taryba, 2022-06-07 |
N |
|
|
2.3. Dėl rašytinio proceso ir kitų klausimų 2.3.1. Šiuo metu galiojančio BPK 3251 straipsnio dispozicija draudžia rašytinio proceso tvarka nagrinėti apeliacinį skundą tais atvejais, kuomet apeliantas, nors ir prašo rašytinio proceso, prašo panaikinti pirmosios instancijos nuosprendį. Siūlytina inicijuoti BPK 3251 straipsnio pakeitimą ir suteikti galimybę apeliacine tvarka visas baudžiamąsias bylas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, su tam tikromis išimtimis: jeigu apeliacinis skundas paduotas asmens teisinę padėtį bloginančiais pagrindais arba jeigu pats apeliacinės instancijos teismas dėl bylos sudėtingumo nuspręstų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Manytina, tai neprieštarautų kaltinamojo teisėms būti išklausytam, nes, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, žodinis procesas turi būti bent vienos (paprastai pirmosios) instancijos teisme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimas byloje Keskinen ir Veljekset Keskinen Oy prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 34721/09); 2018 m. gegužės 15 d. sprendimas byloje Sancankli prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 1385/07)), be to, tai kompleksiškai derėtų su civilinių ir administracinių nusižengimų bylų apeliaciniu procesu, kuriame asmenų apeliaciniai skundai paprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka. 2.3.2. Siūlytina atsisakyti neefektyvios, itin daug laiko užimančios bei baudžiamųjų bylų nagrinėjimo terminus ilginančios pareigos teisme prokurorui privalomai paskelbti kaltinamąjį aktą (BPK 271 straipsnio 1 dalis), teismui paskelbti visus byloje esančius dokumentus (BPK 290 straipsnio 1 dalis), kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir specialistų apklausų protokolus ir byloje esančius dokumentus (BPK 291 straipsnis), pirmiau teismo posėdžio metu duotus liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus (BPK 276 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu su bylos medžiaga visi nagrinėjimo teisme dalyviai jau būna susipažinę nuo pat ikiteisminio tyrimo pabaigos, todėl svarstytina, ar formalus dokumentų paskelbimas yra tikslingas. |
Nepritarti |
Pasiūlymas nėra susijęs su BPK projekto tikslais ir turiniu, todėl laikytinas kitos atskiros diskusijos objektu. |
|
12. |
Teisėjų taryba, 2022-06-07 |
N |
|
|
2.4. Dėl kasacinio skundo priėmimo ir bylos parengimo nagrinėti Kasaciniame teisme reikšmingą proceso dalį užima kasacinio skundo priėmimo klausimo svarstymas, kadangi pagal galiojančio BPK nuostatas teismas privalo išreikalauti bylą iš pirmosios instancijos teismo, nors to būtų galima nedaryti. Kasacijos prigimtis (nagrinėjami tik teisės klausimai, faktai byloje nebenustatinėjami) lemia, kad kasacinio skundo priėmimui paprastai pakanka tos bylos medžiagos dalies, kuri skelbiama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO). Kasaciniame skunde keliamų teisės klausimų įvertinimui šiame proceso etape pakanka LITEKO kaupiamų bylos duomenų. Kasacinis teismas minėtoje sistemoje gali susipažinti ir įvertinti bylos, kurioje pateiktas kasacinis skundas, medžiagą (teismų sprendimus, visus teismo procesinius veiksmus proceso eigoje, teismo posėdžių protokolus ir kt.), kuri teismui reikalinga siekiant visapusiškai išnagrinėti pateikto kasacinio skundo priimtinumo klausimą. Atsižvelgiant į galimybę operatyviai susipažinti su LITEKO tvarkomais bylos duomenimis, įvertinant popierinių baudžiamųjų bylų dydį (bylos daugiatomės), bylų išreikalavimas iš Lietuvos teismų, sprendžiant kasacinio skundo priėmimo klausimą, tampa neekonomiškas ir prieštarauja operatyvumo ir koncentruotumo principams. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, kai byloje sprendžiami su bausmės vykdymu susiję klausimai, bylos pateikimas kasaciniam teismui užtrunka net keletą mėnesių, o tai lemia ilgą kasacinio skundo priėmimo/nepriėmimo klausimo sprendimo trukmę. Įstatyme įtvirtinus kasaciniam teismui galimybę kasacinio skundo priėmimo klausimą spręsti pagal LITEKO esančius bylos duomenis, būtų sudarytos prielaidos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo kasacinės instancijos teisme terminams trumpėti. Taip būtų padaryta ir teigiama įtaka žmogaus teisių apsaugos aspektu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos šeštojo straipsnio kontekste, nes teisingumas baudžiamosiose bylose, įskaitant kasacijos procesą, būtų įvykdytas kaip įmanoma operatyviau. Svarbu pažymėti, kad BPK įtvirtinus nuostatą, kad kasacinio skundo priėmimo klausimas gali būti sprendžiamas neišreikalavus baudžiamosios bylos, kasacinis teismas visuomet turėtų galimybę išsireikalauti ir visą bylos medžiagą, jei nuspręstų tai esant būtina. Atsižvelgiant į tai, Teisėjų taryba siūlo keisti galiojančias BPK nuostatas, nustatant galimybę kasacinio skundo priėmimo klausimą spręsti neišreikalavus baudžiamosios bylos. 2.4.1. Siūlytina pakeisti BPK 372 straipsnį, kuriame nustatyta
kasacinio skundo priėmimo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „išreikalaujama
byla, kuri kartu su“ ir įrašyti „skundas
perduodamas“, ir išdėstyti taip: „2. Jeigu nėra šio
straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo grąžinti skundą kasatoriui, To paties straipsnio 8 dalį papildyti žodžiais „išreikalauja bylą ir“, ir išdėstyti taip: „8. Atrankos kolegija, nusprendusi priimti kasacinį skundą, ta pačia nutartimi išreikalauja bylą ir nusprendžia, ar byla turi būti nagrinėjama žodinio ar rašytinio proceso tvarka. Žodinio proceso tvarka kasacinė byla nagrinėjama šio Kodekso 3742 straipsnyje numatytais atvejais. Kitais atvejais kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.“ 2.4.2. Siūlytina pakeisti BPK 373 straipsnį. Šio
straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „Kai atrankos
kolegija priima kasacinį skundą“ ir „suderinęs su pranešėju nustato bylos
parengimo terminą. Prireikus teisėjas pranešėjas išreikalauja papildomą
medžiagą“ bei įrašyti „Lietuvos Aukščiausiajame
Teisme gavus BPK 372 straipsnio 8 dalies nustatyta tvarka išreikalautą bylą“
ir „nustato kasacinės bylos nagrinėjimo datą“, ir išdėstyti taip: „1.
BPK 373 straipsnio 2 dalyje siūlytina išbraukti
žodžius “Kai teisėjų kolegija parengia kasacinę bylą,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar Baudžiamųjų bylų skyriaus
pirmininkas paskiria kasacinės bylos nagrinėjimo datą“, ir išdėstyti taip:
„2. Kolegijos teisėjai, susipažinę su kasaciniu skundu ir byla, turi
įgaliojimus, vadovaujantis šio Kodekso 3742 straipsniu,
nuspręsti, kad byla, atrankos kolegijos sprendimu nagrinėtina rašytinio
proceso tvarka, turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. |
Nepritarti |
Pasiūlymas nėra susijęs su BPK projekto tikslais ir turiniu, todėl laikytinas kitos atskiros diskusijos objektu. |
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-4858(3) ir Komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 0, susilaikė – 4.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Irena Haase, Julius Sabatauskas.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto posėdžio pirmininkas Julius Sabatauskas
Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė