LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Biudžeto ir finansų komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-533

 

2022-01-05  Nr. 109-P-1

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius, Liudas Jonaitis, Antanas Čepononis, Vytautas Gapšys, Matas Maldeikis, Andrius Palionis, Simonas Gentvilas, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

 

1.    Projektu yra siūloma pakeisti 13 iš 25 keičiamo įstatymo straipsnių. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, kai keičiamame teisės akte keičiama daugiau kaip pusė jo straipsnių ar punktų, visas teisės aktas dėstomas nauja redakcija.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

1

 

 

2.    Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateiktoje „atrankos aukšto meistriškumo sporto varžybos“ sąvokoje, žodį „atrankos“, atsižvelgiant į šios sąvokos turinį, tiksliau dėstyti prieš žodį „varžybos“. Atitinkamai ši dalis, atsižvelgiant į abėcėlinį sąvokų dėstymą, keistina vietomis su projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi.

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

2

 

 

3.    Vienintelės projekto 2 straipsnio dalies numeruoti nereikia.

Pritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

3

1

2

 

 

4.    Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnyje ministro pareigos minimos nebe pirmą kartą, projekto 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

3

1

 

5.    Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė steigia žinybinį Sporto registrą, tačiau iš įstatymo nuostatų nėra aiškūs nei tokio registro paskirtis, nei jo objektas (objektai), nei steigimo tikslas. Atsižvelgiant į tai, kad šio registro steigimas numatytas įstatyme, pačiame įstatyme turėtų būti ir jo steigimo teisiniai pagrindai. Taip pat nėra aišku, kodėl valstybės sporto stebėsena remiantis Sporto registro duomenimis būtų pradėta vykdyti tik nuo 2023 m. sausio 1 d., kai tuo tarpu pats registras būtų įsteigtas ir pradėtų veikti nuo šių metų liepos 1 d.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

3

2

 

6.    Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, kuri įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., siūlytina atsisakyti formuluotės „Vyriausybė steigia žinybinį Sporto registrą“, kadangi registro steigimas yra ne tęstinis, o vienkartinis veiksmas. Šis registras jau bus įsteigtas pagal projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas, įsigaliosiančias 2021 m. liepos 1 d. Siūlytina šiuo atveju palikti tik formuluotę „Žinybinio Sporto registro valdytoja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“. Be to, šios dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „Vyriausybės nustatyta tvarka“ įrašytini žodžiai „Sporto registro nuostatuose nustatyta tvarka (nes nuostatus, vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, būtent ir tvirtins Vyriausybė).

Pritarti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

3

7

10

 

 

7.  Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai tos pačios įstatymo nuostatos yra keičiamos atskiromis įstatymo projekto straipsnio dalimis, nustatant skirtingas šių straipsnio dalių įsigaliojimo datas, projekto lyginamajame variante pakeitimai turi būti nurodomi taip, kad būtų parodyta, kuo vėlesnis pakeitimas skiriasi nuo ankstesnio pakeitimo, o ne nuo šiuo metu galiojančios redakcijos, t.y., keičiamas aktualus teisės akto tekstas, su visais vėlesniais šiame teisės akte padarytais ir įsigaliojusiais pakeitimais. Pastaba taikytina projekto 3, 7, 10 straipsnių lyginamiesiems variantams.

Pritarti.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

7

 

 

8.     Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje reikėtų patikslinti, ar fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas sudarius Sporto rėmimo fondą, kurį sudaro švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriamos valstybės biudžeto lėšos (iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų) fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti, ar, vis dėlto, šie projektai finansuojami 1) sudarius Sporto rėmimo fondą; bei 2) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti. Antruoju atveju taip pat reikėtų patikslinti iš kurių iš aukščiau nurodytų šaltinių ne mažiau kaip 10 procentų lėšų turėtų būti skiriama neįgaliųjų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

 

 

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

7

 

 

9.   Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 ir 5 dalyse reiktų atskleisti formuluotės „sprendimai dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo“ turinį, nes tokia formuluotė įstatymuose nėra vartojama. Galbūt turimi omeny sprendimai dėl projektų atitikties teisės aktuose įtvirtintiems reikalavimams įvertinimo.

Pritarti.

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

7

 

 

10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 3 punkte reikėtų nurodyti kokio pobūdžio sprendimus turi įgaliojimus priimti administruojančios įstaigos, vykdydamos projektų įgyvendinimo priežiūrą (įskaitant prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę ir stebėseną, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą).

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

7

 

 

11.   Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatos, numatančios, kad „į komisiją įtraukiami trijų valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai“, turinys nėra aiškus, nes nėra aišku, ar šia nuostata siūloma apriboti galimą valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, iš kurių skiriami atstovai, skaičių iki 3, ar siūloma nustatyti, kad ministras skiria tris atstovus iš valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, ar, vis dėlto, siūloma nustatyti, kad iš trijų valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos, ministras skiria po vieną komisijos narį. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina.

Pritarti.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

8

 

 

12.  Projekto 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje tikslintina nuoroda „šio straipsnio 8 dalyje nurodyto subjekto“, kadangi 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nėra nurodyti jokie subjektai (minėtasis subjektas nurodytas šio straipsnio 10 dalyje).

Pritarti.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

8

 

 

13.     Pažymėtina, kad nėra aiškus nei projekto 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios, kad „švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato strateginių sporto šakų kriterijus 4 metams ir tvirtina strateginių sporto šakų sąrašą“, turinys, nei jos santykis su šiame straipsnyje reglamentuojamu aukšto meistriškumo sporto programų finansavimu valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu siekiama nustatyti, kad ministras nustato tam tikrus kriterijus, kuriuos ir tam tikrą laiką turi atitikti atitinkami subjektai, pretenduojantys į valstybinį finansavimą, tai įstatyme turėtų būti nustatyta aiškiai ir nedviprasmiškai.

Pritarti.

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

8

 

 

14.      Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyti tik du subjektai, projekto 8 straipsniu keičiamoje įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų“ įrašytini žodžiai „studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų ar (ir) sporto šakų federacijų“.

Pritarti.

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

9

1

 

15.     Projekto 9 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 1 dalies 11 punkte reikėtų paaiškinti nuostatos „(išskyrus neigiamą išvadą)“ turinį ir jos santykį su reikalavimu pateikti nepriklausomo auditoriaus išvadą dėl praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų.

Pritarti.

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

9

2

 

16.    Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas neturėtų būti tikslinamas, nurodant, kad sporto šakos federacijos steigimo dokumente turi būti nustatytas ne būtent tokios konkrečios trukmės valdymo organų narių kadencijos bei jų skaičius, bet maksimali valdymo organų narių kadencijos (kadencijų) trukmė bei laikotarpis tarp jų turi atitikti šiuos įstatyme įtvirtintus kriterijus. Pagal siūlomą reguliavimą, sporto šakos federacija niekada negalėtų gauti valstybinio finansavimo, jeigu jos valdymo organų narių kadencijos trukmė būtų, pvz., 1 arba 3 metai.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

1

 

17. Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktis tobulintinas šiais aspektais.

17.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog „Turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte vartojamoje formuluotėje „turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už <...> korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas arba veikas, susijusias su <…>“ nurodyti ne nusikalstamas veikas, kurios apima tiek nusikaltimus, tiek baudžiamuosius nusižengimus[1], bet būtent nusikaltimus.

Pritarti.

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

1

 

17.2. Formuluotės „jam yra skirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą už minėtas nusikalstamas veikas“ turinys yra nesuprantamas. Baudžiamajame procese bausmė galėtų būti skiriama arba už baudžiamuosius nusižengimus, arba už šioje formuluotėje nurodytas „minėtas nusikalstamas veikas“, kurios projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunkčio kontekste baudžiamųjų nusižengimų neapima („minėtos nusikalstamos veikos“ apima tik sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams ir pan.). Be to, BK apskritai nenumato tokios kategorijos kaip „baudžiamieji nusižengimai už nusikalstamas veikas“. Dėl to siūlytina atskirame papunktyje aiškiai išvardinti, kokie baudžiamieji nusižengimai turimi omenyje.

Pritarti.

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

1

 

17.3. Abejotina, ar vienerių metų terminas, skaičiuojamas nuo bausmės paskyrimo už baudžiamąjį nusižengimą momento, padėtų užtikrinti, jog valstybės biudžeto lėšos atitinkamiems projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti visais atvejais būtų skiriamos tik tiems juridiniams asmenims, kurių vadovų ar kitų projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų su juridiniu asmeniu susijusių asmenų reputacija baudžiamosios justicijos atžvilgiu yra nepriekaištinga. Pvz., įmanomos situacijos, kai juridinio asmens vadovui ar kitam asmeniui už baudžiamojo nusižengimo padarymą būtų skiriama dviejų metų trukmės laisvės apribojimo bausmė[2]. Dėl šios priežasties siūlytina projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a papunktyje numatomų apribojimų trukmę sieti ne su griežtai apibrėžtu laikotarpiu po bausmės paskyrimo, o su bausmės atlikimo trukme, t. y. ribojimai turėtų būti taikomi tol, kol juridinio asmens vadovas ar kitas su juridiniu asmeniu susijęs asmuo yra nebaigęs atlikti bausmės, paskirtos už atitinkamo baudžiamojo nusižengimo padarymą.

Pritarti.

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

1

 

18. Remiantis projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunkčiu, valstybės biudžeto lėšos atitinkamiems projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negalėtų būti skiriamos, jeigu juridinio asmens vadovas ar kitas projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas asmuo „yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikytos administracinio poveikio priemonės už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo jų skyrimo nepraėjo vieni metai“.

 

Pastebėtina, jog iš visų išvardintų administracinių nusižengimų tik už vienintelį administracinį nusižengimą – neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę (pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų konfiskavimą). Kita vertus, ANK 27 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog administracinio poveikio priemonės skiriamos ne atskirai, bet kartu su administracine nuobauda. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar tikslinga projekte numatomus valstybės biudžeto lėšų skyrimo apribojimus sieti, be kita ko, su tam tikru terminu po administracinio poveikio priemonių skyrimo momento.

Pritarti.

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

1

 

19. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 18 pastabą, tuomet projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktis turėtų būti atitinkamai patobulintas.

19.1. Žodžiai „pritaikytos administracinio poveikio priemonės“ turėtų būti rašomi vienaskaitos forma.

Pritarti.

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

1

 

19.2. Po žodžių „viešųjų pirkimų“ įrašytinas žodis „tvarkos“. Taip pat pastebėtina, kad administracinis nusižengimas – „viešųjų pirkimų [tvarkos] pažeidimas“ – iš visų kitų projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto b papunktyje išvardintų administracinių nusižengimų išsiskiria tuo, kad jo vienintelio lingvistinė konstrukcija nevisiškai sutampa su ANK 184 straipsnio pavadinimu, kuriame atitinkamas administracinis nusižengimas įvardijamas kaip „Viešųjų pirkimų ir pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, ir koncesijų suteikimo tvarkos pažeidimas“.

Pritarti.

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

1

 

19.3. Vietoje žodžių „ir nuo jų skyrimo“ įrašytini žodžiai „ir nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimo“. Priešingu atveju, galėtų susidaryti įspūdis, kad vienerių metų terminas „nuo jų skyrimo“ apimtų tik administracinio poveikio priemones, o administracinės nuobaudos paskyrimas už atitinkamus administracinius nusižengimus galimybę gauti valstybės finansavimą įgyvendinant projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodytus projektus bei programas užkirstų neterminuotai. Toks teisinis reguliavimas nebūtų suderinamas su konstituciniu proporcingumo principu.

Pritarti.

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

1

 

20.  Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto c papunktyje žodis „nesuėjęs“ keistinas į žodį „nepasibaigęs“.

Pritarti.

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

1

 

21.   Projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte žodis „įsigaliojimo“ keistinas į „įsiteisėjimo“.

Pritarti.

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

1

 

22.  Taip pat pažymėtina, jog projekto 10 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatomas 10 metų terminas niekaip nediferencijuojamas atsižvelgiant į konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, rūšį (pvz., neatsižvelgiama į tai, ar juridinis asmuo padarė nesunkų, ar sunkų nusikaltimą ir pan.). Abejotina, ar toks teisinis reguliavimas yra suderinamas su Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje pažymima, kad „Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus (past. – pabraukta mūsų): ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (inter alia 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2019 m. birželio 25 d. nutarimai)“.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

2

 

23.   Šios išvados 17-22 pastabos taikytinos ir projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punkto a-c papunkčių bei 8 punkto atžvilgiu.

Pritarti.

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

10

2

 

24.    Projekto 10 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktas dėstytinas taip: „juridinis asmuo neteikia duomenų Sporto registrui šio registro nuostatuose nustatyta tvarka“. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nustatytas tam tikras laikotarpis, įgalinantis konstatuoti, kad, vis dėlto, tik pakankamai ilgai trunkamas įpareigojimų pagal registro nuostatus nevykdymas yra pagrindas stabdyti tam tikro projekto valstybinį finansavimą.

Pritarti.

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

14

3

5

 

25. Atsižvelgiant į Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 27 punktą, teisės akte nenurodoma, iki kada galioja tam tikra redakcija. Todėl projekto 14 straipsnio 3 ir 5 dalys brauktinos.

Pritarti.

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

14

10

11

 

26.  Projekto 14 straipsnio 10 dalyje vietoj žodžių „pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas“ įrašytina formuluotė „pagal šio įstatymo 12 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 24 straipsnio nuostatas“. Atitinkamai tikslintina ir projekto 14 straipsnio 11 dalis. Be to, siekiant teisinio aiškumo, projekto 14 straipsnio 11 dalyje prieš žodžius „toliau mokamos“ įrašytini žodžiai „perskaičiuojamos ir“.

Pritarti.

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021 m. gegužės 24 d.

14

14

 

27. Projekto 14 straipsnio 14 dalyje yra nurodyta, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 4 ir 7 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 14 straipsnyje yra numatyti skirtingi šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių įsigaliojimo terminai, svarstytina, ar nebūtų tikslinga ir šių nuostatų įgyvendinamuosius teisės aktus priimti iki atitinkamų šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių įsigaliojimo terminų.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1

Asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“, 2021 m. gegužės 31 d.

 

 

 

 

Šiuo raštu asociacija „Nacionalinė krepšinio lyga“ kartu su daugeliu šalyje veikiančių sporto klubų (kreipimasis pridedamas) Seimo narių prašo į Sporto įstatymą įtraukti šiuos, visų sporto klubų veiklai, labai svarbius aspektus kurių reglamentavimas turi atsispindėti įstatyme:

1. Sporto rėmimo fondo pertvarka: ją išdėstant taip, kad fonde atsirastų „Sporto šakų plėtojimo“, finansavimo kryptis kuri, tarpininkaujant sporto šakų federacijoms išspręstų eilę metų blogėjančių sporto rezultatų, jaunų trenerių mažėjimo, mergaičių pritraukimo į sportą ir kitas problemas. Pažymėtina, kad šis pakeitimas nereikalautų jokių papildomų lėšų, bet įneštų aiškumą tiek pareiškėjams tiek vertintojams, būtų sutaupyta daug svarbaus laiko, sportas pagaliau įgautų pamatinės grandies finansavimo alternatyvą kuri duotų impulsą sisteminiam pagerėjimui.

 

2. Manipuliavimas sporto rezultatais: Įstatyme pateiktame Seimui, labai daug dėmesio skiriama Antidopingo agentūros veiklai ir tik epizodiškai užsimenama apie manipuliavimą varžybų rezultatais. Šios problemos prevencija Įstatymu visiškai nesprendžiama. Atkreiptinas dėmesys, į tai kad būtent pastaroji problema yra ne ką mažesnė nei draudžiamų preparatų vartojimas. Todėl Sporto įstatyme reglamentuojant manipuliavimą sporto rezultatais būtina skirti tiek pat dėmesio kaip ir kovai su dopingu. Prisegame pasiūlymus iš savo pusės šiai sričiai reglamentuoti.

 

Aukščiau išvardinti pasiūlymai ir išsakyta problematika reikalauja sisteminės analinės ir kompleksinių sprendimo būdų todėl, prašytume pakviesti mus į posėdžius siūlomiems problemų sprendimams išsakyti.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

2.

Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, 2021 m. gegužės 31 d.

 

 

 

Atsižvelgiant į tai, jog koreguojamo Sporto įstatymo projekte keičiama daugiau nei pusė buvusių straipsnių, o tai pagal teisės technikos taisykles yra traktuojama kaip nauja įstatymo redakcija, gerb. Seimo narių, į teikiamą įstatymo projektą prašome pažiūrėti atsakingai, jo tobulinimui skirti daugiau laiko ir redakciją svarstyti rudens sesijoje, dėl žemiau išvardintų priežasčių:

1. Įstatymo nauja redakcija neužtikrina organizuotų fizinio aktyvumo veikų dalyvių teisių į tęstinumą (tęstinį dalyvavimą) tuo naujos redakcijos įstatymas prieštarauja LR konstitucijos 53 straipsniui;

2. Įstatymo nauja redakcija ignoruoja tarptautinius dokumentus priimtus Europos tarybos (Europos baltoji knyga dėl sporto), kuriuose masiniam ir pasiekimų sportui yra skiriamas vienodas dėmesys;

3. Įstatymo nauja redakcija turi diskriminavimo požymių: vienas sporte veikiančias sritis iškeldama aukščiau, o kitas diskriminuodama, tuo prieštaraudama ne tik Vyriausybės programos nuostatoms, bet ir vienodai piliečių teisei į įtrauktį per fizinį aktyvumą ir sportą;

4. Įstatymo naujoje redakcijos nuostatos išdėstytos skubotai ir nekompleksiškai t. y. pakeitimuose neatsispindi 2021 metų kovo 10 d. Valstybės kontrolės išsakytos pastabos. Įstatymo pakeitimų epizodiškumu programuojamas dar didesnis neaiškumas, visiškai nesprendžiamos visuomenės fizinio aktyvumo problemos;

5. Įstatymo derinimo procese ignoruota daugybė didžiausių šalyje veikiančių organizacijų pasiūlymų, jų atmetimą grindžiant ne argumentais, o hipotezėmis arba faktais neatitinkančiais tikrovės, tuo klaidinant Vyriausybės ir Seimo narius, neva Konstitucinis teismas nurodęs naikinti kai kuriuos finansavimo mechanizmus arba šaltinius, kai tuo tarpu yra atvirkščiai - Konstitucinis teismas pasisakė dėl neesminių pakeitimų, nieko neliepė naikinti ar uždaryti o sureguliavo veikiančias priemonės.

6. Naujos įstatymo redakcijos rengėjai vengia kompleksinio ir sisteminio požiūrio, nenori jog Valstybė dalyvautų nustatant tęstinius ir visą šalį apimančius bei įtrauktį per sportą, užtikrinančius fizinio aktyvumo procesus;

7. Naujos įstatymo redakcijos rengėjai neatsižvelgė į pačių užsakytą ir Lietuvos sporto universiteto prieš 2 savaites pateiktą Valstybės sporto strategijos vertinimo išvadą ir rekomendacijas.

8. Naujos įstatymo redakcijos rengėjai įstatyme naudodami normatyvinės leksikos normas kaip „sukūrus sporto rėmimo fondą" ir tuo pačiu įteig ia sporto registrą" galimai sąmoningai vienu atveju vengia atsakomybės traktuodami kai neprivalomą ketinimą, o kitu atveju nurodydami konkretų veiksmą. Tokiais dvigubais standartais didinamas neskaidrumas.

9. Galiausiai neskaidrumą iliustruoja situacija kai šio įstatymo Naujos redakcijos rengėjas kardinaliai keičia nuomonę ir painiojasi interpretuodamas Konstitucinio teismo išaiškinimą. T.y. siūlomo įstatymo pakeitimais nustoja galioti šiuo metu veikiantis sporto rėmimo fondas, kurį, pasak Įstatymo rengėjo, nurodė panaikinti Konstitucinis teismas (taip yra teikta įvairiose derinimo pagrindimuose), tačiau tuo pačiu metu, Įstatymo rengėjas naujai siūlomoje įstatymo redakcijoje vėl žada „sukurti sporto rėmimo fondą"... Taigi, norėtume paprašyti Ministerijos paaiškinti veiksmų logiką: kam tada reikia naikinti sporto rėmimo fondą j ei jis vėl bus sukurtas?

Įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Įstatymo redakcijos nuostatų prieštaravimą Konstitucijai, galimai diskriminacines apraiškas, neatitikimą Vyriausybės programai, galimai pažeidžiamas piliečių teises ir lūkesčius, komitetuoe ir komisijoje esančių Seimo narių prašome Sporto įstatymo tobulinimui duoti daugiau laiko ir jo pakeitimus svarstyti Seimo rudens sesijoje, nes jokios skubos naujos redakcijos Įstatymo pakeitimui - NĖRA.

Netgi priešingai, turint daugiau laiko būtina įvertinti Valstybės kontrolės išvadas, Olimpiados rezultatus, Įsigilinti Į Vyriausybės programos nuostatas, nustatyti ilgalaikius kriterijus padėsiančius spręsti daugybę su fiziniu pasyvumu susijusių problemų: tragiška karių fizinio pajėgumo būklė, moksleivių fizinis pasyvumas, nutukimas, širdies ir kraujagyslių ligos, socialinė atskirtis, hipertenzija ir kt.

Todėl, gerb. Seimo nariai, kviečiame Jus, vykdant parlamentinę kontrolę, neskubėti ir pažiūrėti Į ŠĮ klausimą kompleksiškai bei atsakingai (pvz. Kultūros rėmimo fondas pakeitimus dėl Konstitucinio teismo išaiškinimo atliks rudens sesijoje). Prašome suteikti galimybę išsamiai pristatyti sporto organizacijų pasiūlymus ir taip priimti sisteminius, sporto bendruomenę telkiančius ir Įtraukt j užtikrinančius sprendimus.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

3.

Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“, 2021 m. birželio 1 d.

 

 

 

Lietuvos asociacija „Gimnastika visiems“ atstovaudama daugiau kaip 42 savo narių organizacijų - sporto klubų, įvertinusi pastarųjų metų sporto reformos rezultatus, bei šiuo metu svarstomą Sporto įstatymo redakciją, gerb. Seimo narių prašo peržiūrėti įstatymo nuostatas ir reglamentuoti jas taip, kad būtų išspręstos šios problemos:

a) Sporto įstatymo nuostatuose fizinio aktyvumo veikloms būtų skelbiamas programinio finansavimo konkursas;

b) Veiklos, kurios apima ne mažiau kaip 50 proc. šalies teritorijos t. y. įtraukia ne mažiau kaip 30 šalies savivaldybių būtų finansuojamos ne projektiniu, o programiniu finansavimu jų dalyviams užtikrinant tęstinumą, ypač tokioms svarbioms tikslinėms grupėms kaip: vyresnio amžiaus žmonių įtraukimas į tęstines programas, šeimų (tėvai ir vaikai) įtraukimas į tęstines judėjimo veiklas kurių organizavimui reikalingas ne savaiminis o organizacinis įtraukimas ir palaikymas;

c) Projektinio finansavimo (laikina veikla) modelį taikyti tik lokalaus mąsto projektams, kurie neturi didelės imties, yra uždari ir veiklų prieinamumas yra sąlyginis;

Norime atkreipti Jūsų dėmesį, jog šiame rašte išvardintų problemų aktualumas neatsispindi šiuo metu svarstomame sporto įstatyme, todėl būtume dėkingi už įstatymo redakciją su spręstinais minėtų problemų būdais.

Dėkojame už bendradarbiavimą.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

4.

Lietuvos krepšinio trenerių asociacija, 2021 m. birželio 3 d.

 

 

 

Lietuvos krepšinio trenerių asociacija (LKTRA), gausiausia ir ilgiausiai veikianti atskiros sporto šakos trenerius vienijanti organizacija Lietuvoje. Šiuo metu LKTRA nariais yra 440 Lietuvos krepšinio trenerių, kurie dirba tiek su jaunaisiais krepšininkais, tiek su profesionaliais krepšinio žaidėjais Lietuvos ir užsienyje.

Pagrindinis LKTRA veiklos tikslas rūpintis Lietuvos krepšinio trenerių kvalifikacijos kėlimu, formalių ir neformalių kompetencijų stiprinimu, bei kitomis specialybės žinių gilinimo galimybėmis.

Lietuvos krepšinio ilgametės sėkmės lemiamas veiksnys yra veiksminga jaunųjų talentų atranka bei gerai organizuota treniravimo bei varžybų sistema. Lietuvos krepšinio sistemos subjektai – krepšinio mokyklos ar sporto centrai, veikia kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje. Vertinant proporcionaliai, ženkliai daugiau krepšinio sistemos subjektų veiklas vykdo periferinėse savivaldybėse, kur į krepšinio užsiėmimus įtraukiami bei krepšininko kelią pasirenka absoliuti dauguma Lietuvos krepšininkų. Tai yra Lietuvos krepšinio pagrindas.

Pastarojo dešimtmečio Lietuvos valstybės demografiniai iššūkiai sąlygojo situaciją, kad vis daugiau Lietuvos krepšinio trenerių dirbančių periferijoje, mažesnėse savivaldybėse, krepšinio trenerio darbą derina su paralelinėmis fizinio ugdymo ir sporto veiklomis, vienas dažniausių atvejų – darbas fizinio ugdymo mokytoju bendro lavinimo mokykloje. Tokia situacija leidžia sporto specialistui pilnai koncentruotis į sporto veiklas ir turėti pakankamas pajamas pragyvenimui, tuo pačiu išlaikant pakankamai aukštas jaunųjų krepšininkų rengimo kompetencijas, žinoma visų pirma įgijus reikiamą kvalifikaciją.

Turime pripažinti, kad mes, kaip gausiausios Lietuvos sporto šakos – krepšinio specialistus vienijanti organizacija ne tik nebuvome įtraukti į Lietuvos krepšiniui labai jautrų Sporto įstatymo 11 skyriaus pataisos svarstymą, bet net nebuvome informuoti apie bandymus iš esmės tai keisti.

Svarbu žinoti, kad visuotinė Lietuvos krepšinio federacijos konferencija 2020 m. rugsėjo mėn. absoliučia dauguma balsų užtvirtino galiojančios Lietuvos krepšinio trenerių kvalifikacijos kėlimo sistemos reglamentą, kuris pilnai atitinka ne tik galiojantį Sporto įstatymą, tačiau ir veiksmingos sporto sistemos esminę sąlygą – gerai parengto ir kvalifikuoto sporto specialisto kvalifikacijos įgijimo ir kėlimo logiką.

Nepaisant to, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos darbo grupėje dėl Sporto įstatymo pakeitimo buvo iškeltas klausimas dėl įstatymo keitimo – trenerių rengimo sistemą ketinant monopolizuoti vieno universiteto interesuose, vėliau šis klausimas nukeltas vėlesniam laikotarpiui, Lietuvos krepšinio trenerių asociacija bendradarbiaudama su daugelio Pasaulio ir Europos universitetų imsi lyderio vaidmens toliau keldama klausimą dėl sporto instruktorių ir trenerių rengimo reikalavimų liberalizavimo kaip tai yra daugelyje Europos šalių.

Todėl, naudodamiesi proga, jog iki birželio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimas priima pasiūlymus Sporto įstatymo redakcijai, prašome:

1. Atidėti įstatymo priėmimą Lietuvos Respublikos Seimo rudens sesijai;

2. Atnaujinti Įstatymo keitimo darbo grupę ir atsižvelgti į Vytauto Didžiojo universiteto ir Vilniaus kolegijos teiktas pastabas ir pasiūlymus;

3. Laikotarpyje iki Seimo rudens sesijos suderinti aukštųjų mokyklų ir kolegijų siūlymus minėtu klausimu;

4. Į įstatymo darbo grupę įtraukti ir kitų sporto šakų kaip: krepšinis, rankinis, futbolas, tinklinis ir kt. trenerių asociacijų atstovus (praktikus);

5. Radus sisteminius ir kompleksinius sprendimus įstatymo redakciją teikti tvirtinti Seimui rudens sesijoje.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

5.

Nacionalinė dziudo asociacija, 2021 m. birželio 4 d.

 

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti ŠMSM siūlomus 2 str. pakeitimus:

9. Aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – sporto varžybos) – sporto šakos federacijos, kuri yra tarptautinės sporto šakos federacijos narė , arba jos įgalioto juridinio asmens organizuojamas jaunučių, jaunių, jaunimo ar suaugusiųjų amžiaus (išskyrus veteranų amžiaus grupę) grupės sporto renginys, įtrauktas į sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių arba tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ar tarptautinių subjektų organizuojamos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos, įtrauktos į tarptautinės sporto šakos federacijos oficialų sporto renginių kalendorių, ir vykdomos pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms).

20.      Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.

21.      Sporto bazė – statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla.

 Pasiūlymas:

Papildyti galiojančios įstatymo redakcijos 6 str. 3 punktą:

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių nustatymo, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, nustato nacionalinių sporto šakos federacijų įgaliojimų suteikimo ir panaikinimo tvarką.

Pasiūlymas:

Į galiojančią įstatymo redakciją įtraukti papildomą straipsnį:

8. Nacionalinė sporto šakos federacija ir jos kompetencija

1. Nacionalinės sporto šakos federacijos, vykdydamos savo funkcijas, vadovaujasi šiais principais:

1)         atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas reiškia, kad nacionalinė sporto šakos federacija, prisiima atsakomybę už jos veiklos sukeltus padarinius;

2)         efektyvumo. Šis principas reiškia, kad nacionalinė sporto šakos federacija, vykdydama savo funkcijas, tam skirtus išteklius naudoja kuo mažesnėmis sąnaudomis ir siekia geriausio rezultato;

3)         įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad nacionalinės sporto šakos federacijos veikla, turi atitikti šio įstatymo nustatytus reikalavimus, negali viršyti joms suteiktų įgaliojimų ribų, o jų sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Draudžiama priimti sprendimus siekiant kitų, negu šiuo įstatymu nustatytų tikslų;

4)         lygiateisiškumo. Šis principas reiškia, kad nacionalinė sporto šakos federacija, vykdydama savo funkcijas, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, etninės priklausomybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, lytinės orientacijos, religinių ar politinių pažiūrų, įsitikinimų, išsilavinimo, amžiaus, negalios, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių; 

5)         objektyvumo. Šis principas reiškia, kad nacionalinei sporto šakos federacijai, vykdant savo funkcijas, jos priimti sprendimai ir kiti oficialūs veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs;

6)         proporcingumo. Šis principas reiškia, kad nacionalinei sporto šakos federacijai, vykdant savo funkcijas, veiklos mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus tikslus;

7)         skaidrumo. Šis principas reiškia, kad nacionalinės sporto šakos federacijos veikla turi būti vieša, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.

2.          Nacionalinės sporto šakos federacijos įgaliojimų suteikimo kriterijai:

1)         jos įstatuose numatyta tvarka, pagal kurią:

a.          sporto organizacijoms, kurios vykdo realią ir nuolatinę veiklą, susijusią su sportininkų ruošimu, sudaryta galimybė laisvai ir netrukdoma tapti jos narėmis;

b.          apribojama teisė tiems nariams, kurie daugiau kaip metus nevykdo realios veiklos ar vykdo veiklą, tiesiogiai nesusijusią su tos sporto šakos sportininkų ruošimu;

c.          jos nariai turi galimybę tiesiogiai siūlyti ir rinkti valdymo organų narius, o narių susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi 1/5 visų narių.

d.          numatytas revizijos organas, kuris be kitų jam patikėtų pareigų, prižiūri sporto federacijos veiklos atitikimą sporto ir nacionalinės sporto šakos federacijos veiklos principams, o išaiškėjus neatitikimui revizijos organas apie tai informuoja sporto šakos federacijos valdymo organus bei jos narius, taip pat neištaisius trūkumų apie tai informuoja LR Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją;

e.          į valdymo organus įtraukiami tiesiogiai, laisvai ir netrukdomai renkami sportininkų ir trenerių atstovai;

f.           yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 4 kadencijas po 2 metus arba 2 kadencijas po 4 metus tam pačiam asmeniui ir 4 metų pertrauka šioms kadencijoms pasibaigus.

2)         pagal sporto registro duomenis jos nariai sudaro ar vienija daugumą šalies sporto šakos atstovų;

3.          Nacionalinės sporto šakos federacijos funkcijos:

1)         strateginis šalies sporto šakos olimpinio ciklo (4 metų) veiklos planavimas;

2)         nacionalinės varžybų sistemos organizavimas;

3)         nacionalinių rinktinių veikla;

4)         nacionalinių sporto (fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo) programų valdymas;

5)         nacionalinių sporto šakos standartų nustatymas (tame tarpe ir pagal patronuojančių organizacijų nuorodas);

6)         nacionalinio sporto šakos veiklos reglamento (etikos kodekso) ir poveikio priemonių sistemos kūrimas (tame tarpe ir pagal patronuojančių organizacijų nuorodas);

7)         oficialios informacijos teikimas šalies sporto registrui ir suinteresuotiems asmenims;

8)         oficialių šalies sporto šakos atstovų delegavimas; 9) rekomendacijos dėl sporto šakos atstovų;

10) administracinių paslaugų, susijusių su sporto šakos plėtojimu, teikimas.

Pasiūlymas:

Papildyti galiojančios įstatymo redakcijos 19 str. 1 dalies 1 punktą ir 19 str. 6 dalį:

1) šio įstatymo nustatyta tvarka jai turi būti suteikti nacionalinės sporto šakos federacijos įgaliojimai, turi atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;

6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šiame įstatyme nurodytų sporto bei nacionalinės sporto šakos federacijos veiklos principų;

Pasiūlymas:

ŠMSM siūlomą 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pakeitimą įtraukti į siūlomą papildomą 8 straipsnį „Nacionalinė sporto šakos federacija ir jos kompetencija“

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

6.

Lietuvos krepšinio federacija, 2021 m. birželio 4 d.

 

 

 

    Lietuvos krepšinio federacija (toliau – LKF) šiuo raštu teikia pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (toliau – Sporto įstatymas) Nr. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-533 (toliau – Projektas).

    Atsižvelgiant į tai, LKF mano ir laikosi pozicijos, jog siekiant visapusiškai užtikrinti Sporto įstatymo suderinamumą su aktualiais teisės aktais bei pašalinti šiuo metu egzistuojančią teisės spragą, Projektą yra būtina papildyti nuostatomis, susijusiomis su sporto agento sąvoka (sporto agento veiklos principais, kvalifikaciniais reikalavimais, atlygiu už agentavimo paslaugas, sporto agentų veiklos licencijavimu), sporto trenerio sąvoka bei kitais sportui svarbiais momentais. Toliau dėl šių klausimų LKF pasisako plačiau.

- AGENTAI

    Šiuo metu nei galiojančiame Sporto įstatyme, nei kituose galiojančiuose teisės aktuose nėra reguliuojami klausimai, susiję su sporto agento veikla, nepaisant to, jog praktikoje tokia veikla yra vykdoma. Šiuo metu Sporto įstatyme nėra pateikta ne tik sporto agento sąvokos apibrėžimo, tačiau nėra nustatytų ir tokio agento veiklos principų, kvalifikacinių reikalavimų, nėra išspręstas atlygio už agentavimą dydžio klausimas (kuris dažnu atveju gali tapti nesąžiningo elgesio prielaida), o taip pat nėra jokio kontrolės mechanizmo, kuris prižiūrėtų ir leidžiama apimtimi kontroliuotų sporto agentų veiklą.

    Pažymėtina ir tai, jog dėl šiuo metu vyraujančio sporto agento veiklos neapibrėžtumo ir reguliavimo stokos, kyla itin daug nepatogumų ir problemų ne tik Lietuvos, tačiau ir užsienio sportininkams, kurie tam tikrais atvejais gali ir nukentėti nuo sporto agentų vykdomos veiklos, įvertinus tai, jog ši veikla nėra reglamentuota ir yra palikta tik agentavimo sutarties šalių susitarimui (pavyzdžiui, sudaromos sutartys su sporto agentais, kurie neturi tinkamų kvalifikacinių žinių, nėra registro, kuriame būtų galima pasitikrinti dėl sporto agento kvalifikacijos, imamas nepagrįstai didelis atlygis ir pan.).

    Įvertinus aukščiau pateiktus argumentus, LKF mano ir yra įsitikinusi, jog šiuo metu yra poreikis į Projektą įtraukti ir sporto agento sąvoką, pagrindinius agento veiklos principus, kvalifikacinius

reikalavimus bei išspręsti sporto agento atlygio klausimą.       Pažymėtina, jog LKF nuomone, kuri yra  grindžiama užsienio praktika, sporto agento veikla taip pat turėtų būti licencijuojama, nes tik taip būtų užtikrintas veikiantis sporto agentų priežiūros mechanizmas, o pati agentavimo veikla taptų daug skaidresnė, atviresnė visuomenei, grindžiama stipriomis profesinėmis žiniomis ir

nesudaranti prielaidų nesąžiningai sporto agentų veiklai, dėl kurios nukenčia ir nepilnamečiai sportininkai.

    Maloniai Jūsų prašome įvertinti mūsų pateiktus komentarus ir kartu su šiuo raštu pridėtą siūlomą Projekto lyginamąjį variantą, kuriame pateikiame konkrečias siūlomų nuostatų formuluotes, susijusias su sporto agento sąvoka, veikla, kvalifikacija, atlygiu bei licencijavimu ir į juos atsižvelgti svarstant Projektą (Jūsų patogumui mūsų siūlomas nuostatas pažymėjome geltonai).

- TRENERIAI

    LKF nuomone, reikalavimai šiuolaikiniam treneriui yra labai aukšti ir apima labai daug skirtingų kompetencijų. Sporto specialistai treniruodami įvairaus amžiaus ir skirtingo fizinio pajėgumo žmones, daro didžiulį poveikį jų sveikatai. Išmanydami žmogaus fiziologiją, psichologiją, suprasdami ir taisyklingai taikydami treniravimo technologijas jie gali stiprinti jų sveikatą, daryti jų gyvenimą kokybiškesniu, padėti jiems pasiekti aukščiausių sportinių rezultatų. Neturėdami reikiamų gebėjimų, kompetencijų „specialistai“ gali nepataisomai sugadinti žmonių sveikatą ir sužlugdyti talentus. Todėl, mūsų nuomone, trenerį reikia rengti nuosekliai, kryptingai, koncentruotai, remiantis šiuolaikinio mokslo pasiekimais ir aukščiausio lygio praktika. Manome, kad tiek pasiekimų, tiek laisvalaikio sporto specialistais (treneriais) gali dirbti tik baigusieji universitetines sporto krypties studijas, nes kitų krypčių programos, net ir kažkiek prisiliesdamos prie reikalingų treneriui žinių, nesuteikia visapusiškų ir visų treneriui reikalingų kompetencijų bei gebėjimų. Būtina koreguoti šiuo metu galiojančio Sporto įstatymo 11 straipsnį.

    Taip pat nemanome, kad šiuo įstatymo straipsniu yra siaurinamos galimybės kitų sričių specialistams tapti treneriais, nes pagal kitus šio įstatymo punktus, jie gali tęsti mokymus aukštojoje mokykloje ir įgyti trenerio kvalifikaciją.

    Nemanome, kad fizinio ugdymo mokytojas, baigęs tik ugdymo studijų krypties programą, turi pakankamai kompetencijų dirbti sporto ar fizinio aktyvumo specialistu. Norint tapti sporto specialistu, kuris galėtų savarankiškai treniruoti sportininkus, jis galėtų tapti tik baigęs atitinkamus mokymus. Aukštosioms mokykloms rengiant ir trenerius, ir mokytojus, manome, kad toks specialistas netaps nei geru mokytoju, nei geru treneriu. Sporto specialistai yra ir toliau turi būti rengiami sporto studijų kryptyje, o mokytojai rengiami ugdymo studijų grupėje.

    Mūsų siūlymas yra koreguoti Sporto įstatymo 11 straipsnį ir kuo greičiau įtvirtinti nuostatas, apsprendžiančias pasiekimų ir laisvalaikio sporto specialistų kvalifikacijas, kad nebeklaidintumėme būsimų ir jau dirbančių sporto srityje specialistų ir tikrai siektumėme

aukščiausios kokybės trenerių rengimo, nesiblaškant ir koncentruojant visą dėmesį į tas kompetencijas, kurios reikalingos treneriui.

- STIPENDIJOS

Šiuo metu galiojančiame Sporto įstatyme nėra apibrėžti stipendijų ir rentų mokėjimai treneriams. Įstatymo 24-ame ir 25-ame straipsniuose nurodoma, prie kokių sąlygų išmokamos stipendijos sportininkams ir rentos Lietuvos Respublikos piliečiams, baigusiems sportininko karjerą, tačiau nei galiojanti ir nei siūloma nuostata neapima trenerių apskritai.

    Manome, kad tiek stipendijas, tiek rentas turi gauti ir vyriausieji komandų ar asmeniniai sportininkų, pasiekusių nurodytus rezultatus, treneriai. Vyriausiojo trenerio darbas yra itin atsakingas, apima labai daug skirtingų kompetencijų ir reikšmingai prisideda prie komandinio ar asmeninio sporto pasiekimų.

    Mūsų siūlymas yra koreguoti Sporto įstatymo 24 ir 25 straipsnius, įtraukiant trenerius į stipendijų ir rentų mokėjimus.

   Lietuvos krepšinio federacija tvirtai palaiko iniciatyvą, kad minėti klausimai dėl sporto agentų, trenerių turi būti svarstomi ir įtraukti į Sporto įstatymo pakeitimų apimtį. Taip pat prašome Jūsų įtraukti strateginių sporto šakų federacijų atstovus į sporto įstatymo rengimo darbo grupę.

   Lietuvos krepšinio federacija yra pasiryžusi dalyvauti darbo grupėje ir atsakyti į visus Jums rūpimus klausimus.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

7.

Etninės kultūros globos taryba, 2021 m. birželio 4 d.

 

 

 

Etninės kultūros globos taryba (toliau – Taryba) kartu su Lietuvos etnosporto komitetu (toliau – Komitetas) laikosi nuostatos, kad etnosportas (iš kartos į kartą perduodami sportiniai žaidimai ir sporto šakos, kurie atspindi vietos tapatybę ir bendruomenines tradicijas) yra svarbi Lietuvos sporto, o taip pat nematerialiojo kultūros paveldo dalis. Jis gali būti panaudojamas kaip itin efektyvi visuomenės fizinį aktyvumą, sveikatingumą bei sportinį meistriškumą skatinanti forma, o taip pat kaip tautinį (etninį) tapatumą stiprinanti priemonė. Įgyvendinant Lietuvos ratifikuotą UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą jau yra įtrauktos lietuviškos ristynės (žr. http://savadas.lnkc.lt/ristynes.html), rengiamos paraiškos ir dėl kitų etnosporto šakų ar atskirų žaidimų pripažinimo nematerialiuoju kultūros paveldu (pavyzdžiui, ritinio ir kt.). Lietuvos įsipareigojimas įgyvendinti mūsų šalyje UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją reikalauja, kad valstybė etnosportui skirtų deramą dėmesį ir sudarytų sąlygas jo plėtrai.

  Tačiau šiuo metu etnosportas nėra apibrėžtas jokiuose Lietuvos įstatymuose ar kituose teisės aktuose, todėl jis neturi tinkamų sąlygų vystytis ir plėtotis. Didelė problema yra menkas etnosporto galimybių panaudojimas švietimo sistemoje, nesudarytos galimybės perduoti etnosporto žinias jaunajai kartai. Todėl Taryba kartu su Komitetu siūlo tobulinant Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-533 (toliau – Įstatymo projektą) įtraukti etnosportą į Lietuvos Respublikos sporto įstatymą: 

1.         Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamame Sporto įstatymo 2 straipsnyje tarp kitų sąvokų pateikti ir etnosporto apibrėžimą, kurį siūlome išdėstyti taip: „„Etnosportas – iš kartos į kartą perduodami sportiniai žaidimai ir sporto šakos, kurie atspindi  Lietuvos vietos tapatybę ir bendruomenines tradicijas”.

2.         Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiant Sporto įstatymo 2 straipsnį papildyti sąvokos fizinis aktyvumas apibrėžimą, papildant žodžiais „apimant ir etnosportą” ir išdėstant šią dalį taip: „12. Fizinis aktyvumas – asmens fizinė veikla, kuria siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto (apimant ir etnosportą), fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.”.

3.         Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiant Sporto įstatymo 3 straipsnį rekomenduojame tarp sporto principų išskirti ir pagarbos etnosporto tradicijoms principą, papildant šį straipsnį nauju punktu, kurį siūlome išdėstyti taip: „pagarbos etnosporto tradicijoms; šis principas reiškia, kad valstybė, vertindama etnosportą kaip reikšmingą nematerialiam kultūros paveldo dalį, skatina visuomenės susidomėjimą iš kartos į kartą perduotais ir išsaugotais vietiniais tradiciniais žaidimais, remia jų gaivinimą ir populiarinimą.”.

4.         Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiant Sporto įstatymo 5 straipsnį siūlome į sporto stebėseną įtraukti už etnosporto pripažinimą atsakingas institucijas ir organizacijas, išdėstant šį straipsnį taip: „Valstybės sporto stebėseną, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, taip pat savivaldybių administracijos; stebėseną turi teisę vykdyti ir sporto šakų federacijos, už etnosporto pripažinimą nematerialiuoju kultūros paveldu ir jo plėtrą atsakingos institucijos bei organizacijos.”.

5.         Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiant Sporto įstatymo 7 straipsnį siūlome į Nacionalinės sporto tarybos sudėtį įtraukti ir etnosporto atstovus, išdėstant 7 straipsnio 3 dalį taip: „Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę sporto tarybą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinė organizacija), veikiančių sporto politikos srityje, Lietuvos etnosporto komiteto atstovai.”.

Tikimės Jūsų supratimo, kad etnosporto plėtra Lietuvoje yra svarbi ir bus atsižvelgtą į čia pateikiamus Tarybos ir Komiteto siūlymus dėl Įstatymo projekto tobulinimo.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

8.

Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija, 2021 m. birželio 7 d.

 

 

 

Susipažinę su Sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas:

 1. Projektu numatoma keisti Sporto įstatymo 2 straipsnį įtraukiant naują sąvoką „sporto bazė“ (21 dalis), kuri suprantama kaip „statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, statinys – „nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus“. Tokiu būdu apribojamos galimybės gauti/ skirti finansavimą sporto bazių pagerinimo projektams, kurie gali būti susiję ne su (ne tik su) konkrečių statinių atnaujinimu/ pagerinimu, tačiau su sporto bazės plačiąja prasme – lenktynių trasos, aerodromo, lauko aikštelės atnaujinimu/ pagerinimu.

2. Projektu numatoma papildyti Sporto įstatymo 10 straipsnį 2 dalimi numatant, kad „Sporto šakų federacijos, įgyvendinančios aukšto meistriškumo sporto programas, privalo sudaryti sporto veiklos sutartis su sportininkais, kurie rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir (ar) gauna valstybės stipendiją.“ Manome, kad šis reikalavimas perteklinis tų federacijų, sportininkų atžvilgiu, kurie rengiami aukšto meistriškumo varžyboms, bet skiriamų valstybės biudžeto lėšų dalis sudaro nereikšmingą dalį. Siūlome arba sportinės veiklos sutarties sudarymą sieti su abiem 10 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais (sportininkai rengiami įgyvendinant aukšto meistriškumo sporto programas ir gauna valstybės stipendiją (eliminuoti alternatyvą „ar“) arba patikslinti nuostatą numatant, nuo kokio dydžio skiriamo finansavimo konkretaus sportininko rengimui, tokios sutartys turi būti sudaromos.

3. Nepritariame Projekte numatytam sportininkams skiriamų stipendijų dydžių didinimui, nes stipendijas gauna išskirtinė grupė sportininkų – olimpinių ir parolimpinių sporto šakų sportininkai. Tokie pakeitimai tik dar labiau sustiprina argumentus dėl privilegijuotos padėties olimpinėms sporto šakoms kūrimo ir kitų sporto šakų diskriminavimo.

4. Siūlome Projektu atsisakyti sporto šakų skirstymo į strategines ir ne strategines. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu skirstymu sukuriama diskriminacinė nurodytų sporto šakų padėtis, kuri nepagrįsta objektyviais kriterijais (pvz., sporto šaką atstovaujančių sportininkų pasiekimais, sporto šakos populiarumu (sportininkų skaičiumi), sukuriama pridėtine verte visuomenei ir pan.). Nors Projektu numatoma pakeisti sporto šakos priskyrimo strateginei kriterijus nustatančią instituciją (ne Vyriausybė, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija), tačiau tai problemos iš esmės nesprendžia. Pažymime, kad nuo 2011 m.1 iki šių dienų, strateginėmis sporto šakomis pripažįstamos tik olimpinės sporto šakos. Taip pat ir aktualioje 2019-04-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 435 „Dėl strateginių sporto šakų kriterijų 2019-2021 metams nustatymo“ 1 punkte numatyta, kad „2019- 2021 sporto šaka laikoma strategine sporto šaka, jeigu ji yra įtraukta į olimpinių žaidynių programą “. Šis objektyviai nepagrįstas sporto šakų skirstymas lemia diskriminacinį sporto šakų finansavimą (didesnį strateginių sporto šakų finansavimą). Strateginėms sporto šakoms tenka dvigubas pranašumas, nes pastarosios yra geresnėje padėtyje dėl to, kad yra olimpinės, tačiau dėl jų priskyrimo strateginėms, jų veiklos rezultatai dauginami iš aukštesnių koeficientų.

Nepritarus siūlymui eliminuoti strateginių sporto šakų kategoriją iš Sporto įstatymo, prašome sporto šakų priskyrimo strateginėms sporto šakoms kriterijus išdiskutuoti su suinteresuotais subjektais (įskaitant sporto bendruomenę) ir juos įtvirtinti Sporto įstatyme (kaip kad ir fizinio aktyvumo projektų, sporto bazių pagerinimo projektų atrinkimo kriterijai).

5. Pakartotinai siūlome į Projektą įtraukti Sporto įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4-c punkto, 23 straipsnio 3 dalies pakeitimą, koreguojant nustatytą 16 valstybių kriterijų. Manome, kad valstybių skaičius objektyviai nepagrįstas ir diskriminuoja tas sporto šakas, kurių atitinkamose varžybose dalyvių skaičius (automatiškai ir atstovaujamų valstybių skaičius) ribojamas dėl saugumo ar kitų objektyvių aplinkybių. Pavyzdžiui, pasaulio ralio čempionate dalyvauja 64 sportininkai, bet tik iš 14 valstybių, o Formulės 1 pasaulio čempionato laimėtojas, nepaisant to, kad čempionatas vyksta 23 etapais 21 pasaulio valstybių, nei premijos nei stipendijos negautų, neatneštų savo sporto federacijai nei vieno balo, nes čempionate dalyvauja 20 geriausių pasaulio sportininkų iš 13 pasaulio valstybių.

Atsižvelgiant į tai, siūlome valstybių skaičių sumažinti iki 12 ir taip naikinti techninio sporto federacijų bei sportininkų diskriminaciją.

6. Siūlome papildyti Sporto įstatymo 11 straipsnio 3 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

4) asmuo, atitinkantis nacionalinės arba tarptautinės technikos sporto šakos federacijos nustatytus instruktoriaus kvalifikacinius reikalavimus, baigęs mokymus pagal nacionalinės arba tarptautinės technikos sporto šakos federacijos instruktoriaus rengimo programą ir kuriam nacionalinės arba tarptautinės techninės sporto šakos federacijos nustatyta tvarka suteikta atitinkama instruktoriaus kvalifikacija.

Tokiu būdu būtų iš dalies sprendžiama techninių sporto šakų trenerių, instruktorių nepripažinimo treneriais ir instruktoriais Sporto įstatymo prasme problema.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

9.

Nacionalinė sporto federacijų asociacija, 2021 m. birželio 7 d.

 

 

 

Atsiliepdami į kvietimą, teikiame pastabas ir siūlymus Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr.  I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymui (toliau – Įstatymo projektas).         

      Siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 punkte išbraukti „...intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams“. Intelekto negalią turinčių asmenų sportas niekada nebuvo ir nėra aukšto meistriškumo sportu. Pati tarptautinė organizacija Special Olympics rašo, kad pagrindinis jos tikslas – sukurti šios negalios žmonėms integralų ir bendruomenišką pasaulį bei padėti padaryti jį geresnį, sveikesnį, džiaugsmingesnį. Taip pat jau kitame šio Įstatymo projekto staipsnyje siūloma šios organizacijoms atstovams netaikyti dopingo kontrolės, kas iš esmės prieštarauja vienam pagrindinių aukšto meistriškumo sporto principų. Panaši situacija yra ir studentų sporte. Nors studentų sporte atstovauja ir aukšto meistriškumo sportininkai, tačiau jie atstovauja ir savo sporto šakų federacijas. Negera praktika būtų, jei atsirastų dubliavimas, ypač skirstant Aukšto meistriškumo programos lėšas. Abu šie judėjimai iki šiol nebuvo finansuojami iš Aukšto meistriškumo programos lėšų. Jie finansavimą gaudavo iš Sporto rėmimo fondo, o studentų sportas dar papildomai iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžeto.

     Siūlome 1 straipsnio 4 punktą dėstyti taip:

Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma, jaunučių, jaunių, jaunimo ir suaugusiųjų amžiaus (išskyrus veteranų amžiaus grupę) grupėse (pagal tarptautinės sporto šakos federacijos ar paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo  (pasaulio ar Europos) vadovaujančios organizacijos nustatytus amžiaus reikalavimus), kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.

Siūlome nekeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio 6 punkto redakcijos, kad Aukšto meistriškumo programa yra ne vienų, o ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo planavimo dokumentas. Kadangi valstybės biudžetas yra planuojamas metams ir lėšos skiriamos metams, manytume, kad vienų metų programa, kuriai skiriamas finansavimas, turėtų būti tiksli, konkreti ir lengvai vertinamas joje užsibrėžtų tikslų pasiekimas.

Siūlome Įstatymo projekto 1 straipsnio 21 punktą papildyti po žodžių „fizinio aktyvumo“, įrašant ir

Siūlome nekeisti  Įstatymo projekto 1 straipsnio 29 punkto redakcijos, kad Strateginė sporto šaka – Lietuvos Respublikos Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą. Jau šios sąvokos apibrėžime yra minimi esminiai žodžiai „strateginė sporto šaka“ ir „valstybė teikia prioritetą“. Manytume, kad tokiam sprendimui priimti vieno ministro, ar ministerijos nuomonės ir įsipareigojimų nepakanka, nes iš to seka tolesni valstybės prioritetai ir apsisprendimai sporto srityje, kuriuos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Siūlome Įstatymo projekto 3 straipsnyje  vietoje “žinybinio Sporto registro“ vartoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje įrašytą sąvoką – Sporto valdymo duomenų bazė. Tokią bazę galėtų sukurti ir administruoti pati ministerija, arba jos įgaliota institucija. Toks sprendimas būtų greitesnis, efektyvesnis ir realiai įgyvendinamas, nes dalis reikiamos informacijos jau dabar yra kaupiama.

Siūlome Įstatymo projekto 4 straipsnyje minimos Nacionalinės sporto tarybos (toliau – NST) visiškai atsisakyti Lietuvos Respublikos sporto įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad per pastaruosius 3.5  metų NST surengė tik keletą posėdžių ir nepriėmė nė vieno sprendimo. Tokie NST veiklos rezultatai tik patvirtina jos perteklinę reikšmę ir parodo visišką neveiklumą, o dėl NST formavimo principų ir suteiktų veiklos apimčių kyla abejonių ir dėl kompetencijos. Jeigu ŠMSM prireiktų nuomonių ar pasiūlymų vienu ar kitu strategiškai svarbiu klausimu, visada galima kreiptis į tiesiogiai sporto srityje veikiančias organizacijas ir gauti kompetentingas nuomones bei pasiūlymus.

Siūlome Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte išbraukti paskutinį sakinį. Konstitucinis teismas pasisakė, kad įdinga praktika yra iš anksto nustatinėti vienokio ar kitokio finansavimo procentines išraiškas. Ir nors konkrečiai dėl šios formuluotės Konstitucinis teismas nepasisakė, tačiau būtent dėl jos jau turime blogą praktiką, kai dėl šios formuluotės keletą metų napanaudotos ir kauptos lėšos buvo grąžintos į biudžetą. Manytume, kad tokioje formuluotėje galima įžvelgti tiek neįgaliųjų, tiek sveikųjų asmenų, veikiančių sporte, diskriminaciją. Taip pat ši formuluotė tik didina atskirtį, o neskatina neįgaliųjų integracijos. Iš tarptautinės praktikos žinoma, kad dauguma pažangių šalių jau yra atsisakiusios panašių metodų taikymo.

       Siūlome Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punktą koreguoti taip, kad į komisiją būtų sudaryta galimybė deleguoti valstybės teikiamo prioriteto atstovus, t. y. strateginių sporto šakų federacijų, kaip geriausiai veikiančių sporto organizacijų, pasiūlytus asmenis.                       Siūloma tokia šio punkto redakcija:

Sporto projektų kKomisijos institucinę personalinę sudėtį nustato ir komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė švietimo, mokslo ir sporto ministras. Į sporto projektų komisiją įtraukiami trijų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija. Po vieną bendrą Du atstovąus į sporto projektų komisijos narius siūlo strateginių sporto šakų federacijos, vieną - neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Siūlome nekeisti  Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 punkto redakcijos, o palikti galioti senąją redakciją. Motyvai tie patys kaip ir siūlyme dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 29 punkto redakcijos.

Siūlome Įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punkte visur išbraukti „intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto“. Motyvai buvo išdėstyti siūlomame Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 punkto pakeitime

Siūlome Įstatymo projekto 8 straipsnio 4 punkte išbraukti žodžius „specialiosios olimpiados“.

Siūlome Įstatymo projekto 8 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina tarptautinių sporto varžybų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis vertinimo specialiuosius kriterijus. Švietimo, mokslo ir sporto ministras detalizuoja šio straipsnio 7 dalyje nurodytus bendruosius vertinimo kriterijus, nustato tarptautinių sporto varžybų projektų administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems tarptautinių sporto varžybų projektams švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš projekto vykdytojo nuosavų ar kitų šaltinių.

Siūlome Įstatymo projekto 11 straipsnio redakciją išdėstyti taip:

„3. Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sportininkų rengimo įstaigų ir organizacijų veiklos reglamentavimo rekomendacijas tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus prioritetus.“

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

10.

Saulius Lapienis, 2021 m. birželio 7 d,

 

 

 

Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komiteto ir Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai, Jūs šiandien svarstysite kai kurių Sporto įstatymo straipsnių pakeitimus. Pateiktoje naujoje Sporto įstatymo 2 straipsnio 4 ir 9 punktų redakcijoje Projekto rengėjai įterpė išlygą “išskyrus veteranų amžiaus grupę“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal siūlomą išlygą sukuriamas precedentas diskriminuojamiems vienos amžiaus grupės asmenų ribojimams įteisinti. Tokia išlyga pažeidžia Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2003 m. lapkričio 18 d. Nr. IX-1826 II skyriaus “Lygių galimybių įgyvendinimas”, 5 straipsnio, 1 punkto 1) ir 2) papunkčio nuostatas: 1. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo: 1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, Seimo kanceliarijoje GAUTA 2021-06-07 Nr. G-2021-6594 tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; 2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos; Suprantu, kad išlyga atsirado dėl finansinės paramos atskyrimo tarp skirtingų sporto bendruomenių. Manyčiau, kad aiškus aukšto meistriškumo sporto ir fizinio aktyvumo finansavimo atskyrimas gali būti išspręstas įvairiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, o ne pagrindiniame šalies Sporto įstatyme įteisinant diskriminacinę formuluotę.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021 m. birželio 14 d.

 

 

 

ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ĮSTATYMO NR. I-1151 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-533

 

 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdami į temos aktualumą, taip pat į ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose teiktas pastabas ir pasiūlymus[1], kurie ne kartą buvo aptarti susitikimuose su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (toliau – Ministerija) atstovais, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, savo iniciatyva  atlikome Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 (toliau – Įstatymas) 2, 3, 5, 7, 10, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-533 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. 

Siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo bei atsparumo korupcijai pagal kompetenciją teikiame žemiau esančias pastabas ir pasiūlymus.

1. Kritinės antikorupcinės pastabos:

Aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad Projektas parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. KT187-N15/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, siekiant patikslinti Lietuvos Respublikos sporto įstatymu (toliau – Sporto įstatymas) nustatytą teisinį reglamentavimą, taip pat siekiant aiškesnio ir efektyvesnio fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto finansavimo, sportininkų skatinimo.

Buvo planuota likviduoti ar iš esmės reorganizuoti Sporto rėmimo fondą, atsisakyti Sporto projektų komisijos, dėl kurios užtrukdavo sporto projektų vertinimo procesas bei būdavo įžvelgiami kai kurių minėtos komisijos narių interesų konfliktai (tai ne kartą akcentavome ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose bei diskusijų metu pripažino pati Ministerija). Planuota tobulinti sporto projektų rėmimo modelį, nustatyti aiškesnius projektų vertinimo kriterijus, kt. Minėti tikslai iš dalies buvo įtvirtinti pirmajame Projekto variante (TAIS Nr. 21-21490), kuris buvo derintas su Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kuriam pastabų neturėjome[2].

Tačiau 2021 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruotame Projekte, dėl kurio atliekamas antikorupcinis vertinimas, iš esmės grįžtama prie galiojančio teisinio reguliavimo nurodant, kad fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas sudarius Sporto rėmimo fondą, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų fizinio aktyvumo projektams ir sporto bazių pagerinimo projektams įgyvendinti, projektus toliau administruotų VšĮ Švietimo mainų paramos fondas (atkreiptinas dėmesys, kad Projekte minimas ne tik Švietimo mainų paramos fondas, bet ir kitas subjektas – VšĮ Švietimo ir sporto projektų agentūra „Motum“, kuriai Projektu priskiriamos identiškos funkcijos) bei Centrinė projektų valdymo agentūra, o siūlymus dėl projektų finansavimo toliau Ministerijai teiktų Komisija (Projektu keičiamas 17 Įstatymo straipsnis).   

Be to, Projektu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai būtų atrenkami taikant šiuos bendruosius vertinimo kriterijus: 1) projekto aktualumas ir svarba; 2) projekto veiksmingumas, poveikis ir tęstinumas; 3) projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas; 4) projekto valdymas.

Mūsų nuomone, minėti kriterijai ir juose nustatytos sąvokos yra pernelyg abstraktūs ir vertinamojo pobūdžio, kas sudarytų galimybę juos taikyti subjektyviai ir nevienareikšmiškai. Pavyzdžiui, nėra aiškūs, remiantis Lietuvių kalbos žodynu, sinonimiškų sąvokų „aktualumas ir svarba“ vertinimo aspektai, visiškai neatskleistas kriterijaus „projekto valdymas“ turinys, kt. Tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos dviprasmiškai aiškinti Projekte siekiamų įtvirtinti bendrųjų vertinimo kriterijų turinį, netiksliai suvokti teisinio reguliavimo ribas ir taikyti teisės akto normas nevienodai analogiškais atvejais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, mūsų nuomone, siūlomais pakeitimais nebūtų pasiekti pirmojo Projekto varianto (TAIS Nr. 21-21490) aiškinamajame rašte nustatyti tikslai bei nebūtų pašalintos ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose įvardintos korupcijos pasireiškimo rizikos dėl sporto projektų vertinimo kriterijų, procedūrų, vertintojų nešališkumo ir kt.    

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

2.

LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021 m. birželio 14 d.

17

7,

8

 

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

2.1. Projektu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Komisija įvertina jai viešosios įstaigos Švietimo mainų paramos fondo ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti fizinio aktyvumo projektus ir sporto bazių pagerinimo projektus ir teikia pasiūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo.

Mūsų nuomone, nėra pakankamai aiškus aukščiau minėtų nuostatų taikymas – ar pasiūlymai dėl „konkrečių projektų finansavimo“ reiškia, kad Komisija galėtų Švietimo mainų paramos fondo ir Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktus tinkamais valstybės biudžeto lėšomis finansuoti pripažintus fizinio aktyvumo projektus ir sporto bazių pagerinimo projektus pripažinti netinkamais finansuoti, ar Komisija spręstų dėl visų jai pateiktų tinkamais finansuoti pripažintų projektų finansavimo dydžio ar Projektu siūlomos nuostatos turėtų būti suprastinos ir taikytinos dar kitaip.  

2.2. Projektu keičiamo Įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje numatoma, kad Komisijos personalinę sudėtį ir komisijos nuostatus tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Į komisiją būtų įtraukiami trijų valstybės institucijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai. Tris atstovus į komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijas, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, turi teisę deleguoti Nacionalinė sporto taryba.

Iš aukščiau minėtų nuostatų nėra aišku nei konkretus Komisijos narių skaičius, nei jiems taikytini reikalavimai, nei jų atrankos, delegavimo ar skyrimo tvarka, nėra įtvirtinamas nešališkumo ir sąsajų su projektus teikiančiais subjektais nebuvimo reikalavimas. Būtent pastarieji aspektai yra labai svarbūs, ne kartą akcentuoti ankstesnėse antikorupcinio vertinimo išvadose bei diskusijose su Ministerijos atstovais, nes neužtikrinti galiojančiame teisiniame reguliavime, kas sudaro galimybę, kaip rodo praktika, teikti projektus tiek su Komisijos nariais, tiek su jų administracinę atitiktį vertinančiomis įstaigomis, tiek su pasitelkiamais ekspertais susijusiems subjektams. Tokia situacija yra ydinga antikorupciniu požiūriu, nes neužtikrina objektyvaus ir skaidraus projektų vertinimo bei pagrįsto lėšų skyrimo.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

3.

LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2021 m. birželio 14 d.

 

 

 

3. Kitos pastabos ir pasiūlymai:

3.1. Projektu keičiamo Įstatymo 19 straipsnyje siūlomi įtvirtinti kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti. Antikorupciniu požiūriu, Įstatymo tikslų ir valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų skirstymo ir panaudojimo racionalumo ir skaidrumo, projektų rezultatų pasiekimo aspektu svarstytinas tikslingumas nustatyti minimalius reikalavimus ir fizinio aktyvumo projektų bei sporto bazių pagerinimo projektų teikėjams (pavyzdžiui, minimalios patirties, kvalifikacijos vykdant sporto projektus turėjimas, pažeidimų vykdant ankstesnius projektus nebuvimas ir pan., siekiant išvengti neigiamai viešojoje erdvėje nuskambėjusių atvejų[3]). 

3.2. Teisinio reguliavimo aiškumo, tikslumo, skaidrumo ir taikymo vienareikšmiškumo aspektu svarstytinos kai kurių Projekte įtvirtinamos sąvokų tikslinimo galimybės.

Pavyzdžiui, Projektu siūlomo keisti Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje sporto bazė apibrėžiama kaip statinys ar jo dalis, kurioje leidžiama fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto veikla. Tačiau minėta sąvoka nesiejama su tam tikrų statinių ar jų dalių paskirtimi, dydžiu bei kitais parametrais bei savybėmis, pritaikymu ir tinkamumu sportinei veiklai bei faktiniu naudojimu šiai paskirčiai, kt. Siūlomos formuluotės loginė-lingvistinė konstrukcija suponuoja, kad sporto baze galėtų būti laikomas ir, pavyzdžiui, kambarys gyvenamosios paskirties patalpoje, kuriame vykdomos individualios mankštos ir tokiu atveju būtų galima teikti projektą dėl jo pagerinimo, kas galimai neatitiktų Įstatymo tikslų.

Atlikus antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad kai kurios Projekto nuostatos gali sudaryti sąlygas jas taikyti nevienareikšmiškai, apsunkinant statybos procedūrų kontrolę ir viešojo intereso gynimą, bei padidinant korupcijos pasireiškimo riziką, todėl siūlome svarstyti jų tobulinimo galimybes.

Apsispręsti pagrindiniame komitete.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai

J.Šiugždinienė, A.Butkevičius, V.Mitalas,

E.Gentvilas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, V.Alekna, 2021 m. gruodžio 30 d.

 

1

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad fizinį aktyvumą siūloma finansuoti per nacionalines fizinio aktyvumo programas (kaip ir aukšto meistriškumo sportą), siūloma apibrėžti nacionalinės fizinio aktyvumo programos sąvoką.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„46. Aukšto meistriškumo sporto programa arba nacionalinė fizinio aktyvumo programa – vienų ketverių kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto arba fizinio aktyvumo planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente), tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo kiekvienų einamųjų kalendorinių metų laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės.“

Pritarti.

 

2.

Seimo nariai

J.Šiugždinienė, A.Butkevičius, V.Mitalas,

E.Gentvilas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, V.Alekna, 2021 m. gruodžio 30 d.

 

1

 

 

Argumentai:

Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos sporto įstatyme (toliau – Sporto įstatymas) sporto klubo sąvoka apibrėžiama tik per fizinį aktyvumą. Atsižvelgiant į tai, kad sporto klubai dalyvauja sportininkų rengime, siūloma sporto klubo sąvoką tikslinti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1623. Sporto klubas – juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas – vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai ir (ar) sportininkus, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto fizinio aktyvumo ir (ar) aukšto meistriškumo sporto rezultatų.“

Pritarti.

 

3.

Seimo nariai

J.Šiugždinienė, A.Butkevičius, V.Mitalas,

E.Gentvilas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, V.Alekna, 2021 m. gruodžio 30 d.

 

 

 

 

Argumentai:

Siūloma įsteigti biudžetinę įstaigą „Lietuvos sporto agentūra“, kuri įgyvendintų valstybės sporto politiką, vykdytų viešojo administravimo funkcijas. Įstaigą įsteigtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Siūloma, kad įstaiga veiklą pradėtų vykdyti nuo 2022 m. liepos 1 d. 

Į įstaigą būtų perkeltos šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įgyvendinamos valstybės sporto politikos įgyvendinimo funkcijos, kurios nėra būdingos ministerijai, taip pat būtų perkeltos ir Švietimo mainų paramos fondo bei viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros vykdomos funkcijos, susijusios su sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis administravimu. Įstaigoje šioms funkcijoms būtų skirti 20–25 etatai, kurie bus finansuojami iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos valdomų asignavimų. Dalį įstaigos lėšų sudarys lėšos, skirtos sporto projektams, finansuojamiems Sporto rėmimo fondo lėšomis, administruoti – kaip iki šiol, iki 4 procentų sporto projektams skiriamų lėšų metinės dalies. Priėmus Sporto įstatymą, bus patvirtinti biudžetinės įstaigos „Lietuvos sporto agentūra“ įstatai ir organizacinė struktūra, priimti kiti įstaigos veikimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai.

 

Pasiūlymas:

1. Papildyti 6 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybės sporto politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, kuri yra biudžetinė įstaiga ir kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.“

2. Papildyti 6 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„5. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:

1)   administruoja ir finansuoja šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų aukšto meistriškumo sporto programas;

2) administruoja ir finansuoja nacionalines fizinio aktyvumo programas, nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus, sporto bazių pagerinimo projektus;

3) administruoja ir finansuoja į tarptautinės sporto šakos federacijos kalendorių įtrauktų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų organizavimą Lietuvoje;

4) administruoja ir finansuoja pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, vykdomą kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams;

5)  teikia sporto šakų federacijų konsultavimo paslaugas;

6)  skatina sportininkus ir jų trenerius už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus;

7)   atlieka kitas šiuo įstatymu nustatytas ar Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pavestas funkcijas.“

3. Papildyti 6 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6.  Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų ir organizacijų, valstybės registrų, kitų asmenų, kurių veikla susijusi su valstybės reguliuojama sporto sritimis, informaciją, būtiną nustatytoms funkcijoms atlikti.“

Pritarti.

 

4.

Seimo nariai

J.Šiugždinienė, A.Butkevičius, V.Mitalas,

E.Gentvilas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, V.Alekna, 2021 m. gruodžio 30 d.

 

4

1

 

Argumentai:

Siūloma patikslinti nuorodas į Sporto įstatymo 17 ir 18 straipsnių dalis pasikeitus šių straipsnių dalių numeracijai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Nacionalinė sporto taryba svarsto sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, poreikį organizuoti šio įstatymo 18 straipsnio 7 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas, kitus sporto sričių plėtros klausimus.“

Pritarti.

 

5.

Seimo nariai

J.Šiugždinienė, A.Butkevičius, V.Mitalas,

E.Gentvilas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, V.Alekna, 2021 m. gruodžio 30 d.

 

7

 

 

Argumentai:

Siūloma keisti fizinio aktyvumo finansavimo modelį – fizinį aktyvumą finansuoti per ketverių metų nacionalines fizinio aktyvumo programas, taip pat Sporto rėmimo fondui teikiant projektus: nacionalinius ir regioninius fizinio aktyvumo projektus bei sporto bazių pagerinimo projektus. Atsižvelgiant į tai, nacionalinę fizinio aktyvumo programą įgyvendinančiai skėtinei organizacijai, kaip ir aukšto meistriškumo sporto programas įgyvendinantiems subjektams (kriterijai įtvirtinti Sporto įstatymo 19 straipsnyje), siūloma nustatyti kriterijus. Taip pat siūloma nustatyti, kad nacionalinė fizinio aktyvumo programa turi būti vykdoma ne mažiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių. Sporto rėmimo fondui teikiamą fizinio aktyvumo projektą siūloma laikyti nacionaliniu, jei projektas būtų vykdomas ne mažiau kaip dviejose Lietuvos apskrityse, įtraukiant penkias Lietuvos savivaldybes, regioniniu fizinio aktyvumo projektu – jei būtų vykdomas vienoje Lietuvos apskrityje, t. y. projekte numatytos įgyvendinti veiklos būtų aktualios vienai Lietuvos apskričiai. Sprendimus dėl finansavimo skyrimo siūloma priimti švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai – biudžetinei įstaigai „Lietuvos sporto agentūra“ – atsižvelgiant į tai, kad tai yra valstybės sporto politikos įgyvendinimo funkcija (ne ministerijai priskirtina funkcija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu.

 

Pasiūlymas:

17 straipsnis. Fizinio aktyvumo ir Ssporto bazių pagerinimo projektų finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis

1. Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su Fizinis aktyvumas ir sporto bazių pagerinimas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka skiriant lėšų:

1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu;

2) sporto renginių organizavimu;

3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir sporto informacijos sklaida;

4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą;

5) esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu.

1) nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms;

2) nacionaliniams ir regioniniams fizinio aktyvumo projektams;

3) sporto bazių pagerinimo projektams. 

2. Nacionalinės fizinio aktyvumo programos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalines fizinio aktyvumo programas teikiančios skėtinės organizacijos turi atitikti šiuos kriterijus:

1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;

2) vienyti ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;

3) steigimo dokumente yra įtvirtinta skėtinės organizacijos valdymo organų narių rotacija, numatant 2 kadencijas po 4 metus arba 4 kadencijas po 2 metus;

4) yra atlikusi praėjusių kalendorinių metų finansinių ataskaitų auditą ir yra pateikusi nepriklausomo auditoriaus išvadą (išskyrus neigiamą išvadą); 

5) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą nacionalinei fizinio aktyvumo programai įgyvendinti;

6) turi interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti) einamųjų kalendorinių metų: metinio biudžeto sąmatą (išskiriant skėtinės organizacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), strateginį veiklos planą, nacionalinę fizinio aktyvumo programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, nacionalinių fizinio aktyvumo programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas.

3. Nacionalinėms fizinio aktyvumo programoms reikalavimus nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa turi būti vykdoma ne mažiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių.

4.  Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti projektai, sudarius Sporto rėmimo fondą, finansuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Nacionalinis fizinio aktyvumo projektas turi būti vykdomas ne mažiau kaip dviejose Lietuvos apskrityse, įtraukiant ne mažiau kaip penkias Lietuvos savivaldybes, regioninis fizinio aktyvumo projektas – vienoje Lietuvos apskrityje. Ne mažiau kaip 10 procentų valstybės biudžeto lėšų, skirtų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams finansuoti, skiriama neįgaliųjų fizinio aktyvumo plėtrą skatinantiems projektams įgyvendinti.

5. Nacionaliniai ir regioniniai fizinio aktyvumo projektai ir sporto bazių pagerinimo projektai atrenkami taikant bendruosius vertinimo kriterijus: 

1) projekto aktualumas ir svarba;

2) projekto veiksmingumas, poveikis ir tęstinumas;

3) projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas;

4) projekto valdymas.

2. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo fondo administravimui skirtos lėšos negali viršyti 4 procentų metinio Sporto rėmimo fondo biudžeto. Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti. Vyriausybė Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems sporto projektams gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį iš kitų šaltinių.

3. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtros skatinimo projektams įgyvendinti.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar Švietimo mainų paramos fondas ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra bei savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

56. Švietimo mainų paramos fondas atlieka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra – šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką, vadovaudamiesi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, administruodama šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas programas ir projektus:

1) organizuoja ir atlieka projektų atranką (vertina administracinę atitiktį ir turinio bei išlaidų pagrįstumą), priima sprendimus dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo, rengia išvadas dėl projektų tinkamumo finansuoti vertinimo ir jas teikia komisijai;

2) viešųjų pirkimų būdu organizuoja ir atlieka programų atranką;

3) priima sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo programų ir projektų įgyvendinimui;

4) sudaro valstybės biudžeto lėšomis finansuojamų programų ir projektų įgyvendinimo sutartis;

5) vykdo programų ir projektų įgyvendinimo priežiūrą, įskaitant prevencinę viešųjų pirkimų kontrolę ir stebėseną, išlaidų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą įgyvendinamose programose ir projektuose ir dėl jų priima sprendimus;

6) prižiūri projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymą, pasibaigus projektų įgyvendinimui; 

7) nustato pažeidimus, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl veiksmų, susijusių su nustatytais pažeidimais, atlieka pažeidimų tyrimus dėl programų ir projektų įgyvendinimo ir projektų tęstinumo įsipareigojimų vykdymo; 

8) įgyvendina kitas šiame įstatyme ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas funkcijas. 

7. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai lėšos šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams administruoti pagal šio straipsnio 6 dalį skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai fiziniam aktyvumo finansuoti skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir negali viršyti 4 procentų atitinkamai šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems projektams skiriamų lėšų metinės dalies.

68. Sporto projektų kKomisija įvertina jai Švietimo mainų paramos fondo ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos pateiktus tinkamus valstybės biudžeto lėšomis finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytus projektus ir teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių sporto šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytų projektų finansavimo.

79. Sporto projektų kKomisijos institucinę personalinę sudėtį nustato ir komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė švietimo, mokslo ir sporto ministras. Į sporto projektų komisiją įtraukiami trijų valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija. Po vieną bendrą Tris atstovąus į sporto projektų komisijos narius, atstovaujančius sporto organizacijas, įskaitant vieną neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų atstovą, turi teisę deleguoti: Nacionalinė sporto taryba.

1) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;

2) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;

3) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;

4) šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos.

810. Sporto projektų kKomisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Sporto projektų kKomisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

9. Sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas.

11. Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis proporcijas, finansavimo valstybės biudžeto lėšomis administravimo išlaidoms skiriamų lėšų dydį, bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų programų ir projektų vykdytojo nuosavų ar kitų šaltinių, tvirtina šio straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose nurodytų projektų finansavimo valstybės biudžeto lėšomis prioritetus ir specialiuosius vertinimo kriterijus, detalizuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytus projektų bendruosius vertinimo kriterijus.

12. Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytomis programomis ir projektais susijusią informaciją: sprendimus dėl valstybės biudžeto lėšų programoms ir projektams skyrimo, programas ir projektus pateikusių subjektų sąrašus, programų ir projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų ir projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, sprendimus dėl projektų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, programoms ir projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie programų ir projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

1013. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatytosa savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sporto fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų finansavimo tvarkosa aprašu, vykdo savivaldybei pateiktų sporto fizinio aktyvumo projektų ir sporto bazių pagerinimo projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo.“

Pritarti.

 

6.

Seimo nariai

J.Šiugždinienė, A.Butkevičius, V.Mitalas,

E.Gentvilas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, V.Alekna, 2021 m. gruodžio 30 d.

 

8

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į poreikį stiprinti aukšto meistriškumo sporto klubų veiklą, siūloma finansuoti ir klubinės veiklos plėtojimą bei stiprinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse aukšto meistriškumo sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių (išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas) organizavimu, klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto, studentų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.“

Pritarti.

 

7.

Seimo nariai

J.Šiugždinienė, A.Butkevičius, V.Mitalas,

E.Gentvilas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, V.Alekna, 2021 m. gruodžio 30 d.

 

9

 

 

Argumentai:

Siūloma nustatyti kriterijus, kuriuos turi atitikti sporto klubas, siekiant finansuoti klubinės veiklos plėtojimą ir stiprinimą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti 19 straipsnį 2 dalimi:

„2. Sporto šakos federacijai siekiant gauti valstybės biudžeto lėšų atliekamai funkcijai, susijusiai su klubinės veiklos plėtojimu ir stiprinimu, sporto klubui mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai ir turi atitikti šiuos kriterijus:

1) yra sporto šakos federacijos dalyvis ar dalyvio dalyvis;

2) turi dalyvauti sporto šakos federacijos organizuojamuose sporto šakos nacionaliniuose čempionatuose;

3) turi įgyvendinti sporto šakos federacijos parengtą šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą aukšto meistriškumo programą;

4) turi būti sudaręs sutartis su treneriais, atitinkančiais šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje ir sporto šakos federacijos nustatytus reikalavimus, aukšto meistriškumo programai įgyvendinti;

5) turi būti sudaręs sutartis dėl sporto pratyboms ir sporto varžyboms būtinos infrastruktūros aukšto meistriškumo programai įgyvendinti.“

Pritarti.

 

8.

Seimo nariai

J.Šiugždinienė, A.Butkevičius, V.Mitalas,

E.Gentvilas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, V.Alekna, 2021 m. gruodžio 30 d.

 

10

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į siūlomus Sporto įstatymo 17 ir 18 straipsnių pakeitimus, siūloma patikslinti nuorodas į šių straipsnių dalis. Taip pat šį straipsnį siūloma išdėstyti dviem dalimis, atsižvelgiant į skirtingą nuostatų įsigaliojimo terminą (20 straipsnio 1 dalies 10 punkto).

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 

„20 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas

1. Valstybės biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms (toliau – programos) ir šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 18 straipsnio 7 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:

1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);

3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;

4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;

5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;

6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;

7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą,: 

a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkiusų ar labai sunkiusų nusikaltimusą arba tyčinius nusikaltimusą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas veikas arba veikas, susijusias su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą už minėtas nusikalstamas veikas ir nuo jos skyrimo nepraėjo vieni metai;

b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikytos administracinio poveikio priemonės už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo jų skyrimo nepraėjo vieni metai;

c) turi jam pritaikytas atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijas už manipuliavimą sporto varžybomis arba antidopingo organizacijos sankcijas už antidopingo taisyklių pažeidimą ir jų galiojimo terminas yra nesuėjęs;

8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.;

9) ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus sporto projekto ar aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas sporto projektams ar toms aukšto meistriškumo sporto programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.“

2. Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 

„20 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas

1. Valstybės biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms programoms (toliau – programos) ir šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ir 18 straipsnio 7 dalyje nurodytiems projektams (toliau – projektai) įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:

1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);

3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;

4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;

5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;

6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė sporto šakos federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;

7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas nariai, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą,: 

a) turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkiusų ar labai sunkiusų nusikaltimusą arba tyčinius nusikaltimusą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas veikas arba veikas, susijusias su dopingo medžiagų neteisėtu disponavimu, platinimu ar lenkimu jas vartoti, arba jam yra skirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą už minėtas nusikalstamas veikas ir nuo jos skyrimo nepraėjo vieni metai;

b) yra baustas administracine nuobauda arba jam yra pritaikytos administracinio poveikio priemonės už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos, viešųjų pirkimų, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos, apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos, buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir nuo jų skyrimo nepraėjo vieni metai;

c) turi jam pritaikytas atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijas už manipuliavimą sporto varžybomis arba antidopingo organizacijos sankcijas už antidopingo taisyklių pažeidimą ir jų galiojimo terminas yra nesuėjęs;

8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.;

9) juridinis asmuo Sporto registrui neteikia duomenų ir nėra įregistravęs objektų Vyriausybės nustatyta tvarka; 

10) ilgiau nei 12 mėnesių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus sporto projekto ar aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas sporto projektams ar toms aukšto meistriškumo sporto programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.“

Pritarti.

 

9.

Seimo nariai

J.Šiugždinienė, A.Butkevičius, V.Mitalas,

E.Gentvilas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, V.Alekna, 2021 m. gruodžio 30 d.

 

 

 

 

Argumentai:

Funkcijas pagal kompetenciją siūloma įgyvendinti valstybės sporto politiką įgyvendinančiai įstaigai – biudžetinei įstaigai „Lietuvos sporto agentūra“ (šiuo metu šias funkcijas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kurios nėra būdingos ministerijai).

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sSportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) skiria valstybės premijas ir nustato valstybės premijų dydžius nustato Vyriausybė.“

2. Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„5. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja po sportininkui ar treneriui skirtos valstybės premijos išmokėjimo, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai.“

3. Pakeisti 23 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„6. Valstybės premijosas mokamos švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai.“

4. Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 

 „7. Valstybės premijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministras.“

5. Pakeisti 23 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„8. Informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas skelbiama Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“

Pritarti.

 

10.

Seimo nariai

J.Šiugždinienė, A.Butkevičius, V.Mitalas,

E.Gentvilas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, V.Alekna, 2021 m. gruodžio 30 d.

 

12

 

 

Argumentai:

Siūloma valstybės stipendijų dydžius ir sportininkų ratą, kuriems yra skiriamos valstybės stipendijos (Sporto įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalys), svarstymą atidėti, siekiant sistemiškai peržiūrėti valstybės stipendijų dydžius, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos loterijų 6 įstatymo Nr. IX-1661 18 ir 31 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-825 ir Lietuvos Respublikos loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-826 priimtus pakeitimus bei Vyriausybės pavedimą iki 2022 m. vasario 1 d. parengti ir pateikti Vyriausybei Sporto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.

Funkcijas pagal kompetenciją siūloma įgyvendinti valstybės sporto politiką įgyvendinančiai įstaigai – biudžetinei įstaigai „Lietuvos sporto agentūra“ (šiuo metu šias funkcijas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kurios nėra būdingos ministerijai).

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„1. Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:

1) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;

2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;

3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju;

4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1 vietos laimėtoju.“

2. Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„2. Valstybės stipendiją turi teisę gauti sportininkai:

1) olimpinių, žaidynių 1 vietos laimėtojai – 27 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

2) olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

3) olimpinių žaidynių 4–8 vietos, pasaulio čempionatų 2, 3 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojai – 21 bazinės socialinės išmokos dydžio; 

4) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 2–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 bazinių socialinių išmokų dydžio;

5) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 9–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

6) pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 4–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 bazinių socialinių išmokų dydžio;

7) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai – 9 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

8) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2, 3 vietos ar Europos jaunimo čempionatų 1 vietos laimėtojai – 5 bazinių socialinių išmokų dydžio; 

9) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 2, 3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 3 bazinių socialinių išmokų dydžio valstybės stipendiją.“

3. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos.“

4. Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 4–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 2–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 2, 3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki tos dienos, kol sueis 4 metų terminas skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos arba iki kitų tos pačios kategorijos tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos.“

5. Pakeisti 24 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„6. Sportininkas, tapęs pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kitoų tos pačios kategorijos sporto renginio tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po to sporto renginio tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriameose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kitoų tos pačios kategorijos sporto renginio tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kurios vyksta po to sporto renginio tų tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų, kuriameose buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos).“

6. Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„7. Jeigu paskutiniaisiais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjęs vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sporto renginys, kuriame turėtų galimybę dalyvauti stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šį sporto renginį organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuriame pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent viename iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sporto renginių, kuriame jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sporto renginyje nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“

7. Pakeisti 24 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„9. Vyriausybės Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija.“

8. Pakeisti 24 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„10. Sportininkas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės stipendiją mokančiai Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo. Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.“

9. Pakeisti 24 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„12. Sportininkas apie baigiamą karjerą informuoja Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“

10. Pakeisti 24 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„13. Informacija apie sportininkams skirtas valstybės stipendijas skelbiama Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“

Pritarti.

 

11.

Seimo nariai

J.Šiugždinienė, A.Butkevičius, V.Mitalas,

E.Gentvilas, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė, V.Alekna, 2021 m. gruodžio 30 d.

 

13

 

 

Argumentai:

Funkcijas pagal kompetenciją siūloma įgyvendinti valstybės sporto politiką įgyvendinančiai įstaigai – biudžetinei įstaigai „Lietuvos sporto agentūra“ (šiuo metu šias funkcijas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kurios nėra būdingos ministerijai).

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalies 8 papunktį ir jį išdėstyti taip: 

„8) jis atnaujina sportininko karjerą, apie tai informuodamas Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„4. Vyriausybės Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka rentas skiria Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.“

3. Pakeisti 25 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: 

„7. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama Vyriausybės švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“

 Pritarti.

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei LR Seimo narių pateiktus siūlymus, kuriems komitetas pritaria..

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Mitalas, Liudas Jonaitis.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Mykolas Majauskas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Gedraitytė