LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kaimo reikalų komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4274(2)

 

2021-06-23 Nr. 110-P-25

 

2021-09-08 Nr. 110-P-29

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Viktoras Pranckietis – Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Vigilijus Jukna, Gintautas Kindurys, Kęstutis Mažeika, Andrius Vyšniauskas;

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto    nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18)

 

 

 

 

1(9)

 

 

 

2(15)

 

 

     Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą taip pat priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Jeigu toks sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar jų nenaudojimo, apie tokį sprendimą turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius <...>“.

     Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.

     Pirma, projekto nuostata ,,sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą taip pat priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų“ galėtų būti aiškinama taip, kad sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį gali būti priimamas nutraukiant sutartį kitose keičiamo įstatymo 9 straipsnio struktūrinėse dalyse nenurodytais atvejais. Kokie konkrečiai pažeidimai turimi omenyje nėra pakankamai aišku. Projekto nuostata taip pat galėtų būti aiškinama taip, kad 2 metų terminas gali būti nustatomas pažeidimams pašalinti ir esant esminiams sutarties sąlygų pažeidimams. Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti minėtą 2 metų terminą sutarties pažeidimams pašalinti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti sukonkretinta, kokiems pažeidimams pašalinti galėtų būti nustatytas dviejų metų terminas ir kuris subjektas jį turėtų teisę nustatyti.

     Antra, nuostatoje ,,jeigu toks sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar jų nenaudojimo, apie tokį sprendimą turi būti informuojama savivaldybė“ įtvirtinta sąlyga, kad žemės nuomos sutartį nutraukus dėl pastatų būklės ar jų nenaudojimo, apie tai informuojama savivaldybė. Manytina, kad visų pirma, turėtų būti įstatyme įtvirtintas atitinkamas pagrindas, kuriuo vadovaujantis būtų nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis, o tik po to nustatomas reikalavimas, nutraukus sutartį, pranešti savivaldybei. Be to, formuluotės „sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar jų nenaudojimo“ turinys nėra aiškus, t. y. nėra aišku, kokia pastato būklė turėtų būti ir, ar pastatas turėtų būti visai nenaudojamas (apleistas), ar nenaudojamas pagal jo paskirtį, kad būtų galima priimti sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Tai pat, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų detalizuoti kuri savivaldybė turėtų būti informuojama apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, t. y. ar informuojama ta savivaldybė, kurios teritorijoje yra pastatai, ar turimos omenyje kitos savivaldybės.

     Trečia, nuostata ,,priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar turimas omenyje sprendimas nesudaryti naujos valstybinės žemės nuomos sutarties, kai pasibaigė ankščiau galiojusios sutarties terminas, ar turima omenyje ir kiti atvejai, kai valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaroma. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

 

 

 

 

Iš dalies pritarti.

 

     Vyriausybės nutarimo 4 punktas (žr. išvados 18 psl., pasiūlymas Nr. 8).

     Subjektas, kuris priima sprendimą dėl  pažeidimo yra valstybinės žemės nuomotojas, kuris prieš priimant sprendimą kreipiasi į statinio priežiūros instituciją.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18)

 

1(9)

 

4(17)

 

 

 

2. Projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 ir 18 dalyse, 2 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse po žodžių „ir (ar) esamų“ įrašytinas žodis „pastatų“. Taip pat projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje po žodžių „ir (ar) esami“ įrašytinas žodis „pastatai“.

Atsižvelgti

 

 

Formuluotė priėmimui buvo redaguota Seimo kalbininkų.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18)

 

1(9)

 

5(18)

 

 

 

3. Projekto 1 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas kasmet iki pranešimo apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžią pateikimo dienos. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų nurodyti subjekto, kuriam turėtų būti pranešama apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų pastatų rekonstravimo pradžią. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti kasmetinio žemės mokesčio priedo sumokėjimo terminai ir tvarka.

     Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, subjektą, kuriam yra pranešama apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų pastatų rekonstravimo pradžią, taip pat žemės mokesčio priedo sumokėjimo terminus bei tvarką atitinkamai reikėtų nurodyti ir projekto 5 straipsnio 2 dalyje.

Pritarti iš dalies

 

Netikslinga nurodyti subjekto, kuriam turėtų būti pranešama apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų pastatų rekonstravimo pradžią. Įstatymo projektas papildytas nuostatomis dėl kasmetinio žemės mokesčio priedo sumokėjimo tvarkos.

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18)

 

2(91)

2(91)

1(1),

6(6)

 

 

 

4. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje po žodžių „kad nuomininkas teisę statyti ir (ar) rekonstruoti“ įrašytinas žodis „esamų“, o 6 dalyje po žodžių „ir (ar) rekonstruotais“ įrašytinas žodis „esamais“.

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18)

 

 

2(91)

1(1)

 

 

5. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką „atlyginimą už teisę statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus“ ir 3, 4, 5 ir 6 dalyse vartojamas sąvokas „atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje“, „atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje“, „atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje“.

 

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2(91)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3(3)

 

(3)

 

6. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomininkas už teisę statyti išsinuomotoje valstybinėje žemėje turi sumokėti sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės ,,kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas didėja nuo 11 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja nuo 11 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu“. Pastaroji nuostata tikslintina, atsižvelgiant į to paties projekto straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Pagal keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą 5 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės įmoka į valstybės biudžetą mokama, kai išnuomotoje valstybinėje žemėje statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą, pastatu užstatytas žemės plotas atitinkamai didėja iki 10 procentų ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja iki 10 procentų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio dydžio įmoka į valstybės biudžetą turėtų būti sumokama išsinuomotoje valstybinėje žemėje statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą, kai pastatu užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 10 procentų, bet neviršija 11 procentų, ir (ar) po rekonstravimo pastato bendras plotas didėja daugiau kaip 10 procentų, bet neviršija 11 procentų. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, svarstytina, ar projekto 91 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų pašalintas aukščiau nurodytas neaiškumas.

     Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pritarti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18)

 

 

2(91)

6(6)

 

 

7. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 6 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį valstybinės žemės nuomininkas privalo į valstybės biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydžio, kai nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų pastatų bendras plotas ir (ar) naujai pastatytais, ir (ar) rekonstruotais pastatais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas 91 straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyje nustatytas atlyginimas.

 

Pritarti.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18)

 

 

5

 

 

 

8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo taikymo nuostatos paprastai nustatomos teisiniams santykiams, kurie prasidėjo iki įstatymo įsigaliojimo ir tęsiasi įstatymui įsigaliojus, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „išnuomojama“ nereikėtų įrašyti žodžio „išnuomota“.

 

Pritarti.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18)

5

2

 

 

9. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės yra analogiškos projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalies nuostatoms, todėl svarstytinas šių nuostatų tikslingumas.

 

Nepritarti.

 

Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi reglamentuojama situacija, kai valstybinė žemė jau yra išnuomota.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

fEil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto    nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

*

 

 

 

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 9 ir 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4274(2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal šias pastabas bei pasiūlymus:

 

Pritarti.

 

 

 

2.

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

2(91)

 

 

 

 

 

 

 

4(4)

 

 

 

 

1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

     Šiame kontekste paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019, kurioje konstatuota, kad valstybinės žemės sklype pastatyta monolitinio betono aikštelė yra inžinerinis statinys, kuris netarnauja kitam statiniui, bet turi aiškią funkcinę technologinę paskirtį ir apibrėžtą naudojimą aikštelės savininko vykdomai ūkinei veiklai – metalo supirkimui, apdirbimui ir stambiagabaričių gaminių sandėliavimui. Aikštelė atitinka aikštelės savininko veiklai taikomų Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 „Dėl Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo“, 4 ir 8 punktus. Todėl bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą ginčo aikštelę kvalifikuoti kaip apibrėžto naudojimo inžinerinį statinį, kurio buvimas valstybinės žemės sklype atitinka tokio žemės sklypo išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygą.

     Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad valstybinės žemės sklypo nuomininko prievolė sumokėti atitinkamą atlyginimą siejama tik su pastatu užstatyto ploto ar pastato bendro ploto padidėjimu, valstybinės žemės sklype pastačius, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelę, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota savarankišku daiktu ir gali būti naudojama komercinei ūkinei veiklai, būtų išvengta Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnyje siūlomo nustatyto atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje.

     Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte nustatytą atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje sieti su statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir nustatyti, kad jeigu statant naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginius didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas ir po statybos ar rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už statinio ar įrenginio užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma, bet ne daugiau kaip 75 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo projekto 2 straipsnio dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 4 dalis), išskyrus, jeigu statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka pastato ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą, tuo atveju atlyginimas už teisę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą.

    

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 91 straipsnio 4 dalies formuluotę:

 „4. Jeigu statomų naujų ir (ar) rekonstruojamų esamų statinių ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma, bet ne daugiau kaip 75 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus, jeigu statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka pastato ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą).“

3.

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

2(91)

 

3(3)

 

 

Siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą teisę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą ar rekonstrukciją leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu statybai ar rekonstrukcijai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, – iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios, Vyriausybės nustatyta tvarka 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą (Įstatymo projekto 2 straipsnio dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 3 dalis).

 

Pritarti.

 

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies formuluotę:

“3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, – iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:

1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 10 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 10 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 20 iki 30 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 20 iki 30 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar žemės sklypo jo dalies, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 30 iki 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 30 iki 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.”

 

 

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

2(91)

 

6(6)

 

 

 

Pritarti.

 

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 91 straipsnio 6 dalies formuluotę:

 „6. Tuo atveju, jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių bendras plotas ir (ar) naujai pastatytais, ir (ar) rekonstruotais pastatais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyje nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.“

 

4.

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

2(91)

 

1(1)

 

 

2. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimo principai. Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis).

     Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto nuostatas dėl teisės statyti įtvirtinimo (suteikimo) valstybinės žemės nuomos sutartyje keisti į galimybės statyti suteikimą.

     Atkreipiame dėmesį, kad Statybos įstatyme įtvirtintos sąvokos „statybą leidžiantis dokumentas“, „statinio rekonstravimas“, vartojamos formuluotės „rekonstruoti esamą statinį“, „rekonstruojamas esamas statinys“. Atsižvelgiant į tai, siūloma atitinkamai tikslinti Įstatymo projekte vartojamas atitinkamas statybą reglamentuojančias sąvokas ir formuluotes. Taip pat siūloma Įstatymo projekte vietoj žodžių „statyba ir (ar) rekonstravimas“ įrašyti žodžius „nauja statyba ir (ar) rekonstravimas“.

 

Pritarti.

 

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 91 straipsnio 1 dalies formuluotę:

“1. Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius gali būti įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje gali būti numatyta tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs į valstybės ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetus nurodytą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius.”

 

 

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

2(91)

2(2)

 

 

 

Pritarti.

 

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalies formuluotę:

“2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal

jų paskirtį.”

 

5.

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

1(9)

 

1(14)

 

 

 

 

3. Pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą (Įstatymo projekto 3 straipsnis), išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas būtų galimas visais atvejais, jeigu tenkinamos šios sąlygos – galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami esami pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje ar jos pakeitime, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame valstybinės žemės sklype numatyta galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu, ir už tokį pakeitimą sumokėtas atlyginimas.

     Pažymėtina, kad išnuomojant be aukciono skirtingos paskirties valstybinės žemės sklypus, taikomi skirtingi reikalavimai. Be aukciono išnuomojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai, jeigu juose yra asmenų nuosavybės teise ar nuomos pagrindais valdomų statinių ir įrenginių.

     Įtvirtinus siūlomą teisinį reglamentavimą, susidarytų situacija, kai pakeitus, pavyzdžiui, žemės ūkio veiklai išnuomoto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį į kitą paskirtį, asmenys be aukciono taptų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomininkais arba be aukciono išnuomotų kitos paskirties ar miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų nuomininkai taptų žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomininkais.

     Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą būtų nustatoma tik valstybinės žemės sklypams, kurie išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniams statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), taip pat atsisakyti Įstatymo projekte nustatyto 5 procentų dydžio atlyginimo už pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimą, kadangi pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas susijęs su naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimu naudojamoje valstybinėje žemėje, o Įstatymo projekte nustatytas atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje.

     Siūloma:

     3.1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:

     „14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytus atveju. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami esami pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais, turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.“

      

­ Pritarti.

 

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 14 dalies formuluotę:

„14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami esami pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.“

6.

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

3(24)

(7)

 

 

3.2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje siūloma papildyti pirmąjį sakinį „Galimybė keisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta galimybė išnuomotame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu.“

 

­ Pritarti.

 

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 7 dalies formuluotę:

„7. Galimybė keisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta galimybė išnuomotame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu.“

 

7.

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

1(9)

2(15)

 

 

4. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti reglamentavimą, kad sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą taip pat priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Kadangi Įstatymo projekte nenustatyta, kokiais atvejais gali būti nustatomas 2 metų terminas pažeidimams pašalinti, dėl siūlomo teisinio reglamentavimo kyla klausimas, ar nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu, įspėjimo termino taikymas, pasirenkant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą arba pagal Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį, priskiriamas nuomotojo diskrecijai, ar nuomotojo reikalavimu nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartį visais atvejais nustatomas 2 metų terminas pažeidimams pašalinti.

     Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:

     „15. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių būklės ir (ar) jų nenaudojimo priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių būklės ir (ar) jų nenaudojimo turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių būklės ir (ar) jų nenaudojimo, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir (ar) įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.“

 

Pritarti.

 

    Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 15 dalies formuluotę:

„15. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.“ 

 

8.

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

1(9)

3(16)

 

 

5. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, jog laikoma, kad pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys valstybinės žemės sklype esantys pastatai, jeigu pastatų eksploatacijai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pritaikyti neatliekami jokie statybos darbai arba atliekamas paprastasis ar kapitalinis remontas.

     Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje pateikiamą apibrėžimą statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį, t. y. statybai priskiriamas statinių remontas (paprastasis ir kapitalinis).

     Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžių „neatliekami jokie statybos darbai arba atliekamas paprastasis ar kapitalinis remontas“ įrašyti žodžius „neatliekami statybos darbai, išskyrus paprastąjį ar kapitalinį remontą, nekeičiant statinio matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.)“.

 

Pritarti.

 

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 16 dalies formuluotę:

„16. Laikoma, kad pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai, jeigu statinių ar įrenginių eksploatacijai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pritaikyti neatliekami statybos darbai, išskyrus paprastąjį ar kapitalinį remontą, nekeičiant statinio matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), taip pat keičiama statinio ar įrenginio paskirtis, tačiau neatliekamas statinio ar įrenginio rekonstravimas, taip pat nestatomi nauji statiniai ar įrenginiai.

Kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma statyti naujus (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, papildomai už teisę statyti naujus (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklypo nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą ir savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, pinigų sumą, pinigų sumą, nurodytą šio įstatymo 91 straipsnio 3 ir 4 dalyse.“

 

9.

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

1(9)

5(17)

 

 

 

 

6. Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principais (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 ir 7 punktai), siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje nuostatą „Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas kasmet iki pranešimo apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžią pateikimo dienos.“ nustatyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje, kadangi šioje dalyje reglamentuojamas žemės nuomos mokesčio priedas.

 

Pritarti.

 

 

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 dalies formuluotę:

„17. Per 2 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nepradėjus naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo ir valstybinės žemės sklypo nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet iki pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią pateikimo dienos.“

 

10.

LR Vyriausybė (2021-06-11)

 

 

1(9)

5(18)

 

 

7. Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypo nuomininkas nepradėjo naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo per 5 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės sklypo nuomotojo reikalavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo naudojimas pagal ankstesnę pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą po to, kai buvo pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, laikomas žemės naudojimu ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Vadovaujantis tiek šiuo metu galiojančia, tiek Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Nustačius siūlomą teisinį reglamentavimą, nuomininkui būtų sudaryta galimybė naudoti valstybinės žemės sklypą ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, o valstybinės žemės nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta 5 metus po to, kai buvo pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas.

Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 metus valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet žemės sklypas nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

 

Pritarti.

 

 

Komitetas siūlo tokią įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalies formuluotę:

„18. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 metus valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet žemės sklypas nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.“

 

11.

LR Vyriausybė (2020-06-11)

 

 

 

2(9)

 

3(3)

 

 

8. Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose siūlomas nustatyti reglamentavimas, kaip turi būti apskaičiuojamas atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje, kai pastatu užstatytas plotas, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas yra didesnis kaip 10 procentų, bet mažesnis kaip 11 procentų, didesnis kaip 20 procentų, bet mažesnis kaip 31 procentas, ir pagal kituose atitinkamuose punktuose nurodytus, kai pastatu užstatytas plotas, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendro ploto padidėjimo intervalus, nėra aiškus.

     Siūloma nustatyti, kad, pavyzdžiui, padidėjimas iki 10 procentų apmokestinamas vienu tarifu, o padidėjimas daugiau kaip 10 procentų (iki 20 procentų) apmokestinamas didesniu tarifu, atitinkamai pakeičiant ir paskesniuose atitinkamuose punktuose nustatytus intervalus.

 

Pritarti.

 

 

 

 

 

12.

Seimo nariai K. Starkevičius, E. Sabutis, A. Butkevičius, V. Mitalas, E. Gentvilas, G. Surplys, I. Pakarklytė

(2021-06-22)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2(https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/c7298b60d35d11eb9787d6479a2b2829/content_files/image001.png)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4(4)

 

 

Argumentai:

     Atkreipiamas dėmesys, kad 2018-06-27 žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-419 iš ŽŪM, AM, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir LNTPA atstovų sudaryta darbo grupė parengė Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo projektą ir 2019-06-06 protokolu Nr. 8D-216 (5.50E) pritarė šiam įstatymo projektui, kuriuo už žemės nuomos sutartyje įtvirtinamą galimybę statyti naujus arba rekonstruoti esamus statinius buvo nustatytas atlyginimas, ne didesnis kaip 50 proc. nuo išnuomoto žemės sklypo (ar jo dalies, reikalingos statiniui eksploatuoti) vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Įstatymo projekto 2 str. 4 d. numatoma nustatyti prievolę atskirai atlyginti už pastatais užstatytos žemės ploto padidėjimą ir pastato bendrojo ploto padidėjimą. Atsižvelgiant į tai, tais atvejais, kai pastatu užstatytas plotas ir pastato bendrasis plotas padidėja daugiau nei 40 %, turėtų būti sumokėta 100 % žemės sklypo vertės, jeigu dar būtų pakeista žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, dar 5 %, t. y. iš viso 105 % . Iš Įstatymo projekto turinio nėra aišku, kokiais argumentais, analizėmis ar ekonominiais vertinimais grindžiamas toks atlyginimo dydis, nepateiktas poveikio statybos bei teritorijų planavimo sritims vertinimas. Manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas neigiamai paveiktų siekį mažinti urbanistinę drieką į priemiestines teritorijas, skatinant miestų apleistų teritorijų konversiją, t. y. iš esmės prieštarautų LRV programos 157.1 p. įtvirtintam siekiui vystyti kompaktiškus ir daugiafunkcinius miestus.

Atsižvelgiant į tai, siūlomas įstatymo projekto pakeitimas nustatant naują (papildomą) teritorijų kokybinės ir kiekybinės urbanistinės plėtros apmokestinimą ir neturint ekonominio pagrindimo, jis neturėtų viršyti darbo grupės parengtame Žemės įstatymo pakeitimo projekte nustatyto 50 proc. atlyginimo dydžio.

 

Pasiūlymas:

„2 straipsnis. Įstatymo papildymas https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/c7298b60d35d11eb9787d6479a2b2829/content_files/image001.png straipsniu

Pakeisti įstatymo https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAK/c7298b60d35d11eb9787d6479a2b2829/content_files/image001.png straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu statant naujus ir (ar) rekonstruojant esamus pastatus didėja ir pastatais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas, atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už pastatais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už pastato bendro ploto padidėjimą, suma ne didesne nei 50 procentų atlyginimo dydžio.”

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komitetas palaiko Vyriausybės pasiūlymą šiuo klausimu ir siūlo nustatyti maksimalią 75 procentų dydžio sumą.

 

 

4. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                    Viktoras Pranckietis

 

 

 

Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė