LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komiteto

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 2, 29 IR 49
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 36⁶STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIVP-2413

2023-05-24 112-P-19

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytaustas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas; Arūnas Valinskas; Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos, Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministrė Jurga Grečienė, Teisingumo ministerijos teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giegraitytė, vyriausioji patarėja Neringa Keršienė ir Vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė; Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė, Finansų skyriaus vedėja Ingrida Skebė; Seimo kanceliarijos teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė – Akimovienė; Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1.1	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08				1. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, teikiamo projekto tikslas – „į baudžiamąjį procesą įdiegti specializuotos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instrumentą, kuomet yra atstovaujami seksualinį smurtą patyrusių vaikų teisės ir teisėti interesai“. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pagrindus, kriterijus, ją teikiančius ir teisę gauti turinčius subjektus reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2, 3 straipsnyje bei 4 straipsnio 1 dalyje siūlomą teisinį reguliavimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusiems vaikams reglamentuoti ne keičiamame, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Nepritarus šiai pastabai, žemiau pateikiamos pastabos dėl konkrečių projekto nuostatų tobulinimo.	Pritarti iš dalies dalies	Siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme palikti bendrą nuostatą dėl nuo seksualinio smurto galimai nukentėjusių vaikų teisės į teisinę pagalbą, teikiamą specialius kursus išklausiusių advokatų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme siūloma pagalbos teikimą detalizuoti.
1.2	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	2 (29)	(7)		2. Vadovaujantis teisinio reguliavimo sistemiškumo ir nuoseklumo principais, siūlytume projekto 2 straipsniu keičiamo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 29 straipsnio 7 dalies nuostatas dėstyti ne keičiamo įstatymo 29 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 20 straipsnyje, reglamentuojančiame vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto.	Pritarti	1. Papildyti 20 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Vaikas, galimai patyręs seksualinį smurtą, turi teisę į valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, teikiamą advokatų, išklausiusių specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą, su Teisingumo ministerija suderintą ir teisingumo ministro patvirtintą specialiąją mokymo programą.“ 2. Buvusią 20 straipsnio 3 dalį laikyti atitinkamai 4 dalimi.
1.3	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	2 (29)	(7)		3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai ,,tik specialiai parengti“, nes vadovaujantis Advokatūros įstatymu advokatų kvalifikacinių ir veiklos organizavimo egzaminų programos bei reikalavimai advokatu tapti siekiančiam asmeniui yra vienodi visiems advokatams, nepriklausomai nuo jų vėliau pasirenkamos teisinės veiklos specializacijos. Taigi visi advokatai yra „vienodai“ parengti, o siūlomu įstatymo projektu yra siekiama tik nustatyti reikalavimą, kad teikiant teisinio atstovavimo paslaugas galimo seksualinio smurto prieš vaiką atveju, advokatas būtų išklausęs specialius kursus.	Pritarti	Žr. pasiūlymą aukščiau.
1.4	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	2 (29)	(7)		4. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kuris subjektas tvirtintų parengtą ir suderintą specialiąją mokymo programą.	Pritarti
1.5	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	3,4			5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 ir 4 straipsniuose siūlomas teisinis reguliavimas savo turiniu yra artimesnis keičiamo įstatymo 20 straipsniui, reglamentuojančiam vaiko teisę būti apsaugotam nuo smurto, todėl siūlytume atitinkamai tikslinti projekto nuostatas.	Pritarti	Siūloma atsisakyti 3 straipsnio ir 4 straipsniu pildomo įstatymo 36⁶ straipsnio 1 dalies.
1.6	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	3			6. Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 36⁶ straipsnyje vartojama formuluotė „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“, kuri savaime nėra aiški. Nėra aišku, ar ji apimtų kartu su teikiamu įstatymo projektu teikiamame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2414 1 straipsnyje dėstomo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytus „specialiai parengtus advokatus“. Siūlytume analizuojamo straipsnio nuostatą suderinti su kartu teikiamame įstatyme projekto reg. Nr. XIVP-2414 vartojama terminija bei 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostata ir vietoje formuluotės „specializuotą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas“ įrašyti formuluotę „išklausęs specialų kursą advokatas“, o 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies pabaigoje skliaustuose įrašyti trumpinį „(toliau – išklausę specialų kursą advokatai)“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 36⁶ straipsnio 1 dalis.	Pritarti	Siūloma atsisakyti 3 straipsnio.
1.7	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	3,4			7. Projekto 3 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 36⁶ straipsnyje, atsižvelgiant į galiojančio įstatymo terminiją, vietoje formuluotės „vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai“ įrašytina formuluotė „vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintina ir projekto 4 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 36⁶ straipsnio 1 dalis.	Pritarti	Siūloma atsisakyti 3 straipsnio ir keičiamo įstatymo 36⁶ straipsnio 1 dalies.
1.8	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	4 (36⁶)	(2)		8. Tikslintina projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 36⁶straipsnio 2 dalis, vietoje žodžių „jų interesus atstovaujantiems suaugusiems“ įrašant žodžius „jų tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą“.	Pritarti
1.9	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	5 49	(2)	(5)	9. Projekto 5 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 5 punkte, siekiant teisinio aiškumo, išbrauktinas žodis „specializuotą“.	Pritarti
1.10	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	6	3		10. Tikslintina projekto 6 straipsnio 3 dalis, kadangi nėra aišku, kokius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti savivaldybių institucijos, nes projekto tekste tokie neminimi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje dalyje nėra nurodyta Lietuvos advokatūra, nors ji pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalį, turės parengti ir su Teisingumo ministerija suderinti specialiąją mokymo programą.	Pritarti
1.11	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08				11. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. balandžio 1 d. yra reali. Projektu siūloma įstatymo įsigaliojimo data nėra reali dar ir dėl to, kad projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimui – specialaus mokymo kurso parengimui, šio kurso dėstytojų parinkimui ir advokatų, kurie būtų skiriami teikti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, mokymui reikalingas tam tikras terminas.	Pritarti
1.12	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	6			12. Siūlytume atsisakyti projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatytos įstatymo taikymo taisyklės, kadangi projekte nėra jokių nuostatų, susijusių su vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo procedūros nustatymu. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 6 straipsnio pavadinimas.	Pritarti
1.13	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08	2, 3, 5			13. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 13.1. projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip“; 13.2. projekto 3 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,nauju“ ir ,,ir jį išdėstyti taip“; 13.3. projekto 5 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini pertekliniai žodžiai ,,nauju“ ir ,,ir jį išdėstyti taip“.	Pritarti
1.14	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-02-08				14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 48 straipsnio nuostatas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką, atsako už ją ir koordinuoja jos įgyvendinimą, taip pat į keičiamo įstatymo 49 straipsnyje nustatytą Teisingumo ministerijos kompetenciją, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Pritarti
2.	Teisingumo ministerijos Europos sąjungos teisės grupė				Įvertinę Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2413 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos 2011/93/ES^{^[1]} ir Direktyvos 2012/29/ES^{^[2]} nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengtos Direktyvos 2011/93/ES ir Projekto bei Direktyvos 2012/29/ES ir Projekto atitikties lentelės. Atsižvelgdami į tai ir remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi, siūlytume dėl Projekto taip pat gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Papildomai pažymime ir atkreipiame dėmesį, kad siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, būtų racionalu pateiktą Projektą Seime svarstyti kartu su Vyriausybės pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimo projektu (reg. Nr. XIVP-2357).	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. SV-S-838 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 2, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36⁶ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP‑2413 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti, kad vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų artimiesiems būtų užtikrinama psichologinė pagalba, o valstybės garantuojamą teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikiantys advokatai būtų specialiai parengti teikti teisines paslaugas tokiose bylose, tačiau nepritarti Įstatymo projektu siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
1 .1.		2	1		1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad vaikui, galimai patyrusiam seksualinį smurtą, antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (toliau – antrinė teisinė pagalba) teikia tik specialiai parengti advokatai, išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintas efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytas aiškumo principas, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Šie principai inter alia sudaro sąlygas pasirinkti tinkamiausias reguliavimo priemones tikslui pasiekti. Įstatymo projektu, be kita ko, siūlomos nuostatos, susijusios su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimu vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, nustatant papildomus reikalavimus advokatams, teikiantiems šią pagalbą (Įstatymo projekto 2, 3, 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo sąlygas ir organizavimo tvarką nustato ir šią pagalbą teikiančius bei teisę ją gauti turinčius asmenis apibrėžia Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja mokymą, susijusį su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu. Šio įstatymo 12 straipsnio 12 punkte įtvirtinta, kad nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, parinkdama advokatą, atsižvelgia į pareiškėjo siūlymą dėl konkretaus advokato paskyrimo, pareiškėjo gyvenamąją vietą, advokato darbo vietą, advokato darbo krūvį ir į kitas antrinės teisinės pagalbos teikimui reikšmingas aplinkybes. Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2357 6 straipsnyje siūloma numatyti Lietuvos advokatūros funkciją dalyvauti organizuojant advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, mokymą. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas ir siekiant teisėkūros efektyvumo, aiškumo ir Įstatymo projekto tikslo, pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. vasario 8 d. pateiktos išvados dėl Įstatymo projekto 1 punktui ir siūlytina tikslinti ne Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas numatant specialius reikalavimus advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą vaikams (pavyzdžiui, būti išklausius specialų kursą). Be to, papildomai pažymėtina, kad siūloma nuostata kelia abejonių ir šiais aspektais: 1.1. Nėra numatyta, kaip, priėmus siūlomus teisinio reguliavimo pakeitimus, turėtų būti užtikrinamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas nukentėjusiems nepilnamečiams laikotarpiu, kol būtų patvirtinta speciali kursų programa advokatams ir bent dalis advokatų juos išklausytų. Siūlomas teisinis reguliavimas tokiu atveju sukurtų teisinio reguliavimo vakuumą, kuris tam tikrą laikotarpį apskritai neleistų nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams paskirti antrinę teisinę pagalbą teiksiančio advokato, nors, pavyzdžiui, advokatas jau turėtų praktinės patirties tokio pobūdžio bylose. Tai prieštarautų Įstatymo projekto tikslui ir poreikiui užtikrinti nepilnamečių interesų atstovavimą. 1.2. Analogiško pobūdžio teisinio reguliavimo spraga atsirastų ir tuo atveju, jeigu, patvirtinus specialią kursų programą, advokatai neišreikštų noro šiuos kursus išklausyti arba išklausiusių šią programą advokatų skaičius būtų per mažas ir jie negalėtų dalyvauti visose bylose, kuriose antrinė teisinė pagalba būtų reikalinga nepilnamečiams. Pavyzdžiui, jeigu vienu metu vyktų keli ikiteisminio tyrimo ar teismo procesai ir būtų daug nukentėjusių nepilnamečių. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje advokatai verčiasi savarankiška profesine veikla, antrinę teisinę pagalbą jie teikia teisinių paslaugų sutarčių pagrindu ir su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra susiję darbo ar kitokio pobūdžio pavaldumo santykiais, kuriems būdingas privalomojo pobūdžio nurodymų teikimas ir vykdymas. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializaciją), tačiau nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenumato advokato pareigos specializuotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad turėtų būti numatytas toks teisinis reguliavimas, jog išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių aplinkybių nėra galimybės paskirti specialų kursą išklausiusio advokato, nepilnamečio interesams atstovauti gali būti paskiriamas advokatas, neišklausęs specialaus kurso, bet turintis praktinės patirties atstovaujant nepilnamečiams.	Pritarti iš dalies	Pritartina, kad valstybės garantuojama pagalba reglamentuotina Valstybės garantuojamos pagalbos įstatyme, tačiau turėtų būti spręstina situacija, ką daryti laikotarpiu kol būtų patvirtinta speciali kursų programa advokatams ir bent dalis advokatų juos išklausytų. Pavyzdžiui galėtų būti pavėlintas atitinkamų straipsnių įsigaliojimas, ar nustatyta, kad pereinamuoju laikotarpiu ir (ar) vaiko tėvams (įtėviams) ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą pageidaujant teikia pagalbą sėkmingos praktikos tokiose bylose turintys advokatai.
1.2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03				2. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose vaikams, patyrusiems seksualinį smurtą, teikiantys advokatai būtų įgiję papildomų žinių ir gebėjimų teikti teisines paslaugas tokiose bylose, vertintinas teigiamai, yra racionalus ir tikslingas. Tačiau kartu manytina, kad advokatams specialios žinios bei gebėjimai reikalingi ir teikiant teisines paslaugas vaikams, nukentėjusiems ir nuo kitų nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, nusikalstamų veikų jų sveikatai ar laisvei. Atitinkamai, atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punkte išdėstytus argumentus, tokios nuostatos turėtų būti numatytos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme.	Pritarti iš dalies	Sutinkant, kad specialiosios žinios advokatams reikalingos visais atvejais dirbant su nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiais vaikais, tačiau būtina įvertinti ir seksualiniais nusikaltimais sukeliamą ilgalaikę žalą vaiko psichinei sveikatai, dėl psichinės traumos sukeliamą pakitusią vaikų elgseną, lemiančią vaiko užsisklendimą, dėl šios priežasties esamą seksualinių nusikaltimų prieš vaikus latentiškumą. Taigi būtina užtikrinti sąlygas seksualinių nusikaltimų aukoms gauti specializuotas advokato (taip pat psichologų, psichiatrų ir kitų specialistų) paslaugas. Jei būtų galimybė biudžete numatyti lėšas, skiriamas platesniam vaikų ratui ginti (nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, vaikui ir šeimai, dorovei), užtikrinant atitinkamą advokatų darbo užmokestį ir specializuotų mokymų prieinamumą, pastabai pritartina.
1.3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-05-03	4	2		3. Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36⁶ straipsnio 2 dalyje numatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, ir jų interesams atstovaujantiems suaugusiems teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba. Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas tikslingumo principas, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje jau yra išsamiai reglamentuota vaiko ir jo šeimos narių teisė į kompleksinę pagalbą, apimančią socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, psichologinės ir kitokios pagalbos priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad šis teisinis reguliavimas suteikia teisę gauti pagalbą ne tik seksualinio smurto atvejais, bet ir visais kitais nusikalstamų veikų prieš vaiką ir veikų, už kurias nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, atvejais. Be kita ko, nurodytame įstatyme numatyta, kad vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą turi būti teikiama reikalinga kompleksinė pagalba ir užtikrinama kita apsauga, kad jie galėtų atkurti sveikatą po patirtos fizinės ar psichinės traumos, ir kad ši pagalba turi būti pradedama teikti nedelsiant ir teikiama, kol ji vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą yra reikalinga. Atsižvelgiant į tai, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme jau yra įtvirtintos visos vaikams, galimai nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų ir smurto, reikalingos pagalbos priemonės, darytina išvada, kad įstatyminis teisinis reguliavimas yra pakankamas, o papildomai įtvirtinus specializuotos psichologinės pagalbos teikimo vaikams, galimai nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos, galimybę, nebus pasiektas Įstatymo projekto tikslas suteikti vaikams reikalingą ir jų individualius poreikius atitinkančią pagalbą galimo seksualinio smurto atveju. Priešingai, galimai būtų įtvirtintas dviprasmiškas teisinis reguliavimas, t. y. būtų nustatyta, kad vaikams, nukentėjusiems nuo vieno pobūdžio nusikalstamų veikų, teikiama tik vienos rūšies pagalba – specializuota psichologinė pagalba, taip apribojant vaiko galimybę gauti visą jam reikalingą pagalbą seksualinio smurto atveju. Tai neatitiktų geriausių vaiko, galimai patyrusio seksualinį smurtą, interesų, nes pagalbos poreikis gali būti daug platesnis – ne tik psichologinės pagalbos.	Pritarti iš dalies	Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių - ypač sunkių ilgalaikių pasekmių, sukeliamų seksualiniais nusikaltimais, bendrai teikiama kompleksinė pagalba nėra pakankamas argumentas, siekiant užtikrinti įmanomai geriausią atstovavimą galimai nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams.
2.	Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė 2023-03-14				Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti. Specialiai parengtais advokatais nurodomi advokatai, kurie bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tais atvejais, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti vaiko atstovai patys sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu vaiko interesams ginti, advokatams nekeliamas reikalavimas išklausyti specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą. Tuo manytina, pažeidžiami atstovaujamo vaiko interesai gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, todėl būtina suvienodinti taikomus reikalavimus advokatams. Pasiūlymas: Siūlau papildyti 36⁶ straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1. Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu, taip pat išklausiusiu specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, vaiko interesams ginti.“	Pritarti iš dalies	1. Siūlytina pasiūlymo esmę dėstyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. 2. Pritariant tikslui, kad visiems advokatams, dirbantiems su seksualinių nusikaltimų prieš vaikus bylomis, būtinas specialus pasirengimas, atsižvelgtina į Vyriausybės išsakytą argumentą – ką daryti, jei neatsiras savarankiška profesine veikla besiverčiančių advokatų, išklausiusių specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą, ar jų skaičius nebus pakankamas. Abejotina, ar vaiko geriausius interesus atitiktų tai, kad tėvai galėtų rinktis tik valstybės garantuojamą pagalbą teikiančių advokatų (sudariusių sutartis su VGTPT) paslaugomis. Siūlytina tikslinti pasiūlymo : 1. Vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko tėvai (įtėviai) arba kiti atstovai sudaro teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu, taip pat išklausiusiu specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir teisingumo ministro patvirtintą specialiąją mokymo programą, vaiko interesams ginti arba turinčiu gerosios patirties ginant galimai patyrusius seksualinį smurtą vaikus.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui.

6.2. Pasiūlymai:

1) siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadas ir pasiūlymus;

2) atsižvelgiant į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, siūlyti pagrindiniam komitetui sujungti projektus XIVP-2414; XIVP-2416 ir XIVP-2357 pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą, numatant straipsnių, kuriais siekiama įgyvendinti projektų XIVP-2414 ir XIVP-2416 tikslus, vėlesnę įsigaliojimo datą.

7. Balsavimo rezultatai: „už“ – 6; „prieš“ – nėra; „susilaikė“ – nėra. (Vienas komiteto narys balsavime nedalyvavo).

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Vytautas Bakas.

Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius

Eglė Lukšienė,

Inga Strazdė

[2] 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR.