PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
NR. XIVP- 4217(2)
2024-12-17
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
1 |
5(1)
|
2, 3 |
Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Tačiau taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnį, susiduriama ir su kita problema, kad pagal 5 str. 1 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą įsigyti pirmumo teise turi parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, tačiau praktikoje yra tikrinamas tik nuomos sutarties teisėtumas, o nėra jokios prievolės tikrinti, ar šis asmuo iš tiesų dirba nuomojamą žemę. O jei ir ši žemė yra dirbama, ar tikrai tai daro pagal sutartį ją naudojantis asmuo. Siekiant išvengti minėto galimo piktnaudžiavimo atvejų, kada tokios nuomos sutartys sudaromos tik siekiant pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties sklypą ir taip pažeidžiant besiribojančių sklypų savininkų teises, siūlome patikslinti 5 str. 1 dalies 2 punkto nuostatas ir įtvirtinti, kad asmuo privalo ne tik sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau ir deklaruoti joje žemės ūkio naudmenas ir pasėlius. Patikslinus įstatymo nuostatą, būtų sistemiškai pakoreguotos ne tik Įstatymo projektu siūlomos Įstatymo nuostatos dėl besiribojančių sklypų savininkų pirmumo teisės įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą, bet ir nuostatos dėl tokius parduodamus sklypus naudojančių asmenų sąžiningo šių sklypų įsigijimo, nes jie įsigyti pirmumo teise privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra aukščiau nei minėtieji besiribojančių sklypų savininkai. Todėl siekiant išvengti bet kokios galimų nesąžiningų veiksmų regimybės, siūlome papildyti Įstatymą nuostata minėtiems žemės naudotojams dėl prievolės deklaruoti joje žemės ūkio naudmenas ir pasėlius.
Pasiūlymas: Patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį jį išdėstant taip:
„Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 ir 3
punkt „2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne trumpiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą (-as) sutartį (-is), išskyrus neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartį ir deklaravęs jame žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, šios išimties netaikant Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje išvardytiems artimiesiems giminaičiams (tėvams ir vaikams, seneliams ir vaikaičiams, broliams ir seserims), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams, – jeigu jis – fizinis asmuo – Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo – juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – juridinis asmuo) pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų; „3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, įplaukos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų;“ |