PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 

UŽIMTUMO ĮSTATYMO NR. XII-2470

5¹, 13, 24, 35, 37, 41, 42, 44 IR 49 STRAIPSNIŲ

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-4658

2020-03-31

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
1. 2. 3.	6 6 6	1 4 5		Argumentai: Lietuvos bankas prognozuoja, kad pagal bazinį scenarijų, šalies ekonomika 2020 m. galėtų susitraukti 11,4 proc. o nedarbas pakilti iki 12,5 proc. Esant pačiam blogiausiam scenarijui ir karantinui užsitęsus iki 4 mėnesių, šalies BVP smuktų net 20,8 proc. o nedarbas išaugtų iki 16 proc. Atsižvelgiant į šias prognozes, didelė dalis darbdavių šiais metais privalės mažinti darbo vietų skaičių, siekdami išlikti. Nepaisant oficialių darbo rinkos prognozių, valstybės subsidija darbo vietoms yra apribojama tik tiems sektoriams ir įmonėms, kurie jau šiandien žino, kad neketina atleisti tų darbuotojų, kuriems prašoma subsidija. Tačiau esamomis neapibrėžtumo sąlygomis absoliuti dauguma darbdavių nežino, koks bus darbuotojų poreikis pasibaigus karantinui. Todėl toks ribojimas nepagrįstai diskriminuoja organizacijas esančias sunkesnėje padėtyje ar tiesiog veikiančias itin pažeidžiamuose kelionių, apgyvendinimo, transporto ir maitinimo sektoriuose. Remiantis šiais argumentais, siūloma trumpinti terminą, nustatantį kiek laiko darbdavys, gaunantis valstybės subsidiją prastovos metu mokamam darbo užmokesčiui padengti, privalo išlaikyti nepakitusį darbo vietų skaičių. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:  „1. Pakeisti 41 straipsnio 2^1dalį ir ją išdėstyti taip: „2^1. Darbdaviams, kurie laikotarpiu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir karantiną, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbė prastovą, jų neatleido pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės  ir (ar) darbdavio valia ir nesuteikė jiems nemokamų atostogų Lietuvos Respublikos darbo kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu ir taip išlaikė darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo jiems priskaičiuoto darbo užmokesčio. Subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas procentais nuo užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, kuris negali būti didesnis negu užimto asmens darbo sutartyje iki Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbiant ekstremaliąją situaciją ir karantiną nustatytas darbo užmokestis, ir, darbdavio pasirinkimu,  sudaro 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio arba 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Jeigu užimtam asmeniui prastova Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta ne visą mėnesio darbo laiką, subsidijos darbo užmokesčiui dydis apskaičiuojamas proporcingai darbdavio paskelbtam užimto asmens prastovos laikui. Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims, kurių darbo vietoms išlaikyti buvo mokėta subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne trumpiau kaip 3 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos.“ Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Papildyti 41 straipsnį 4^1dalimi: „4^1. Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui, sudariusios 70 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio, mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5^1dalimi, per 6 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo bent vieną užimtą asmenį, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už jį mokama šio straipsnio 2^1dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 2^1 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.“ Pakeisti įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Papildyti 41 straipsnį 4^2 dalimi: „4^2. Darbdaviai, kuriems subsidijos darbo užmokesčiui, sudariusios 90 procentų apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, mokėjimas buvo nutrauktas vadovaujantis šio straipsnio 5^1dalimi, per 3 2 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos atleidę iš darbo bent vieną užimtą asmenį, kuriam Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova ir už jį mokama šio straipsnio 2^1dalyje nurodyta subsidija darbo užmokesčiui, išskyrus užimtus asmenis, atleistus pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ar dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės bei nesant darbo sutarties šalių valios, ar dėl darbuotojo mirties, dalyvauti remiamojo įdarbinimo, darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse gali ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti šio straipsnio 2^1 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui.“

Teikia

Seimo narys                                                                                         Mykolas Majauskas