Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto derinimo su suinteresuotomis institucijomis

pažyma

 

Institucija, rašto data ir Nr.

Pastabos ir pasiūlymai

Žyma apie pastabas ir pasiūlymus

Sveikatos apsaugos ministerija

2016-01-14

Nr. (1.1.5-411)10-43

 

1. Manome, kad PAV įstatymo projekto 4 straipsnio 1–3 punktai neaiškiai perkelia Direktyvos 2014/52/ES nuostatas dėl keičiamo 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (toliau – Direktyva 2011/92/ES) 3 straipsnio, pakeičia Direktyvos 2014/52/ES nuostatų esmę (Direktyvoje 2014/52/ES nurodoma, kad vertinant poveikį aplinkai kiekvienu konkrečiu atveju yra tinkamu būdu nustatomas, apibūdinamas tiesioginis ir netiesioginis reikšmingas projekto poveikis šiems veiksniams: a) gyventojams ir žmonių sveikatai; b) biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant rūšims ir buveinėms, saugomoms pagal Direktyvą 92/43/EEB ir Direktyvą 2009/147/EB; c) žemei, dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui; d) materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui; e) a–d punktuose nurodytų veiksnių sąveikai). Atkreipiame dėmesį, kad teisės aktų, reglamentuojančių biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių, darančių poveikį visuomenės sveikatai, tarpusavio sąveikai įvertinti nėra. Be to, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnyje ir šiame PAV įstatymo projekte aplinkos elementų sampratos skiriasi. Siūlytume koreguoti PAV įstatymo projekto 4 straipsnio 1–3 punktų nuostatas pagal minėtas Direktyvos 2014/52/ES nuostatas.

Neatsižvelgta.

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje pateikiama termino „aplinka“ apibrėžtis, kuria, siekiant nuoseklumo ir vienodo įstatymuose ar kituose teisės aktuose naudojamų terminų, sąvokų interpretavimo ir tinkamo PAV direktyvos perkėlimo, remtasi įstatymo projekte. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte nurodomi aplinkos elementai apima Aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtintus aplinkos elementus (pagal Aplinkos apsaugos įstatymo apibrėžtį materialines vertybes, nekilnojamąsias kultūros vertybes apima antropogeniniai komponentai).

Manome, kad PAV direktyvos reikalavimas nustatyti, aprašyti ir vertinti eilės veiksnių sąveiką yra sietinas su reikalavimu vertinimo metu nustatyti, kaip planuojamos ūkinės veiklos sąlygojamas poveikis vienam aplinkos elementui ar veiksniui įtakoja kitą aplinkos elementą ar veiksnį ir, ar esant tokiai tarpusavio sąveikai, vykdant planuojamą ūkinę veiklą bus užtikrinamas aplinkos kokybės ar kitos normos, nustatytos teisės aktuose, laikymasis.

 

2. Atsižvelgiant į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 14 preambulėje numatytas nuostatas (tikslus), kad projekto poveikį aplinkai reikėtų vertinti atsižvelgiant į poreikį apsaugoti žmonių sveikatą, užtikrinti sveikesnę aplinką ir tuo prisidėti prie gyvenimo kokybės kūrimo, 4 straipsnio 4 punkte po žodžių „neigiamo poveikio aplinkai“ įrašyti žodžius „ir visuomenės sveikatai“.

Atsižvelgta.

 

3. 4 straipsnį papildyti nuostata, kad vienas iš poveikio aplinkai vertinimo tikslų yra nustatyti ar patikslinti sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžius, jei pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai nustatomi atliekant poveikio aplinkai vertinimą.

Neatsižvelgta.

Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas bendrasis tikslas „nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos biologinių, cheminių ir fizikinių veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai (toliau – veiksniai), poveikį visuomenės sveikatai ir šių veiksnių tarpusavio sąveikai, taip pat aplinkos elementų ir veiksnių tarpusavio sąveikai;“, kuris atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 38 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą sanitarinės apsaugos zona yra tik priemonė tam tikriems apribojimams aplink planuojamos ūkinės veiklos teritoriją nustatyti ir suteikti teisę nesilaikyti aplinkos kokybės normų. ši priemonė negali būti laikoma neigiamą poveikį aplinkai mažinančia ar švelninančia priemone, todėl ir sanitarinės apsaugos zonos nustatymas negali būti nurodomas, kaip planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tikslas.

 

4. 5 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių „sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą“, rašyti „sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos“. Atitinkamai tikslinti 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą.

Atsižvelgta.

 

5. 6 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatant sveikatos apsaugos ministro įgaliotų institucijų funkcijas nurodyti, kad šios institucijos teikia išvadas dėl planuojamos ūkinės veiklos veiksnių galimo poveikio visuomenės sveikatai (įskaitant dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžių, jei pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymą sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiai nustatomi atliekant poveikio aplinkai vertinimą).

Neatsižvelgta.

Atsižvelgiant į tai, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatymas nėra planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ar kartu su juo atliekamo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo tikslas, poveikio aplinkai vertinimo metu vertinamas galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai siekiant įvertinti, ar vykdant veiklą bus laikomasi sveikatos apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o sanitarinės apsaugos zona nėra norma, susijusi su aplinkos kokybe, todėl išskirtinis siūlymas dėl SAZ atmestinas.

 

6. Atsižvelgiant į PAV įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nustatytą prievolę atsakingai institucijai priėmus motyvuotą atrankos išvadą raštu ją pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir savivaldybės vykdomajai institucijai, siūlome PAV įstatymo 7 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:

„10. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai ir savivaldybės vykdomoji institucija per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą.“

Neatsižvelgta.

Projektu siekiama visiems atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams sudaryti vienodas sąlygas, t. y. per 20 d. d. nuo atrankos išvados paskelbimo dienos pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą. Kitu atveju atsakinga institucija nežinos, kada kas gavo atrankos išvadą, vieni gaus ir užregistruos vieną dieną, kiti kitą dieną, terminas gavimo bus neaiškus. Nustačius skirtingus pasiūlymų teikimo termino atskaitos taškus, liktų neaišku, kuri diena laikoma atrankos išvados įsigaliojimo diena.

Galiojančiame Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme PAV subjektams nustatytas 10 d. d. nuo atrankos išvados gavimo dienos prašymų persvarstyti atrankos išvadą pateikimo terminas, įstatymo projekte siūloma nustatyti 20 d. d. terminą nuo atrankos išvados paskelbimo dienos.

 

7. 7 straipsnį papildyti nuostata, jog siekiant, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektas, gavęs atsakingos institucijos atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos vertinimo atlikimo, turėtų visą informaciją, kuria vadovaudamasi atsakinga institucija priėmė atrankos išvadą ir galėtų pagal kompetenciją pateikti siūlymus, tikslinga, kad vertinimo subjektams motyvuota atrankos išvada būtų pateikiama kartu su planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija atrankai atlikti. Pateikus šią informaciją, vertinimo subjektas galėtų nesiūlyti persvarstyti poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvados tuo pagrindu, kad nepakanka informacijos sprendimui priimti (kai visa reikiama informacija buvo pateikta informacijoje atrankai atlikti). Tokiu būdu galėtų sutrumpėti poveikio aplinkai vertinimo procedūrų laikas, būtų palengvinimas institucijoms ir verslo subjektams.

Neatsižvelgta.

2006 m. birželio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-311 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo 6 punkte nustatyta, kad „Atsakinga institucija, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu turi pateikti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar PAV dokumentų rengėjui ir PAV subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti PAV (2 priedas), ir per 3 darbo dienas informuoti visuomenę paskelbdama priimtą atrankos išvadą ir informaciją atrankai savo interneto tinklalapyje, kad PAV proceso dalyviai galėtų išsamiai susipažinti su atrankos informacija ir teikti pasiūlymus dėl atsakingos institucijos priimtos atrankos išvados persvarstymo. Atrankos informacija Atsakingos institucijos interneto tinklalapyje skelbiama ne trumpiau kaip 20 darbo dienų. <...>“. Kadangi pagal galiojančių teisės aktų nuostatas priėmus atrankos išvadą atrankos informacija kartu su ja paskelbiama atsakingos institucijos tinklalapyje tokiu būdu užtikrinant atrankos informacijos prieinamumą, įstatymo projekte netikslinga nustatyti pareigą atsakingai institucijai kartu su priimta atrankos išvada poveikio aplinkai vertinimo subjektams pateikti ir atrankos informaciją. 

 

8. 7 straipsnio 12 dalį papildyti, kad, jei nurodyti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai buvo aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti ir neatvyksta į atrankos išvados svarstymą, laikoma, kad jie pritarė atsakingos institucijos galutinei atrankos išvadai.

Atsižvelgta.

 

 

9. Atkreipiame dėmesį, kad PAV įstatymo 7 straipsnio 13 punktas nustato prievolę planuojamos veiklos organizatoriui (užsakovui) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildomą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą, jei poveikio aplinkai vertinimo subjektas jos pareikalauja persvarstant atrankos išvadą, pateikti per persvarstymo metu sutartą terminą, tačiau nepateikta nuostata, kaip turėtų būti vertinama pateikta papildoma informacija nesilaikant sutarto termino. Taip pat šiame punkte patikslinti, kad vertinimo subjektai per 5 darbo dienas nuo papildomos informacijos gavimo dienos raštu informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją (jeigu jis teikė papildomą informaciją) ir atsakingą instituciją apie savo išvadas.

Neatsižvelgta.

Įstatymo projekto 7 straipsnio 13 dalyje įtvirtintos nuostatos tikslas – atrankos išvados peresvarstyme dalyvaujantiems poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams atsižvelgiant į prašpomos papildomos informacijos pobūdį sutarti dėl tokios informacijos pateikimo termino. Todėl manome, kad siūlymas įstatymo projekte nurodyti, kaip turėtų būti elgiamasi su informacija pateikta nesilaikant termino, yra perteklinis. Jeigu ši nuostata būtų įtvirtinta įstatyme, tuomet siūlymas persvarstymo metu susitarti dėl papildomos informacijos pateikimo terminų yra nereikalingas. Be to, toks terminų keitimas galėtų neribotam laikui prailginti galutinės atrankos išvados priėmimą. 

 

10. 7 straipsnio 17 dalyje po žodžių „priėmė atrankos išvadą“ įrašyti žodžius „ar galutinę atrankos išvadą“, o vietoje vartojamos sąvokos „sanitarinė apsaugos zona“ vartoti sąvoką „sanitarinės apsaugos zona“.

Neatsižvelgta.

Įstatymo projekto 7 straipsnio 17 dalyje įtvirtinama nuostata, pagal kurią negali būti inicijuojama atrankos išvados persvarstymo procedūra tam, kad planuojamai ūkinei veiklai būtų atliekamas pilnas poveikio aplinkai vertinimas vien dėl to, kad poveikio aplinkai vertinimo proceso metu būtų nustatyta ar patikslinta sanitarinės apsaugos zona.

 

11. 7 straipsnio 8 ir 15 dalis numato, kad „Atsakinga institucija, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka ir patvirtintais kriterijais, gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per 20 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo pratęsimo“. Siūlytume numatyti, kad prieš nuspręsdama pratęsti atrankos išvados galiojimą, atsakinga institucija turėtų sužinoti kitų poveikio aplinkai vertinimo subjektų ir savivaldybės vykdomosios institucijos pozicijas (nuomones) dėl pratęsimo galimybių, nes per numatytą laikotarpį (3 metus) gali būti pasikeitę ūkinę veiklą reguliuojantys teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai, vietovės, kurioje planuojama ūkinė veikla, žemėnauda ir pan.

Neatsižvelgta.

Manome, kad įstatymo projekte netikslinga atsakingai institucijai nustatyti pareigą kiekvienu konkrečios atrankos išvados ar galutinės atrankos išvados galiojimo pratęsimo atveju kreiptis į poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir savivaldybės vykdomąją instituciją, kadangi tokia nuostata prailgintų sprendimo dėl atrankos išvados ar galutinės atrankos išvados galiojimo pratęsimo priėmimo terminą. Esant būtinybei, pagal Viešojo administravimo įstatymą atsakinga institucija turi teisę kreiptis tarnybinės pagalbos į kitas institucijas jų kompetencijai priskirtais klausimais.

 

 

12. 10 straipsnio 5 dalį, kuri nustato išvadų turinio reikalavimus, papildyti, kad sveikatos apsaugos ministro įgaliota visuomenės sveikatos priežiūros institucija ir vykdomoji savivaldybės institucija pateikia išvadą ir dėl sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžio. Išvadoje tikslinga nurodyti, kokio dydžio sanitarinės apsaugos zonos ribų dydžiui yra pritariama, nes vykdant tolimesnius ūkinės veiklos planavimo, statybos leidimų ir kt. leidimų išdavimus visoms atsakingoms ir kompetentingoms institucijoms būtų aišku, kokios sanitarinės apsaugos zonos ribos turi būti nustatytos ir jos specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą ir Nekilnojamojo turto kadastrą. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kontrolę, kaip laikomasi sanitarinės apsaugos zonos nustatymo<...>, pagal kompetenciją vykdo savivaldybių institucijos, Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos ir kitos valstybės valdymo institucijos.

Neatsižvelgta.

Įstatymo projekto 10 straipsnio 5 dalyje nurodytos bendros nuostatos visiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams, todėl netikslinga išskirti vieną subjektą ir įvardinti jo kompetenciją vieno teisės akto, reglamentuojančio SAZ, kontekste. Pažymėtina, kad sanitarinės apsaugos zonos nustatymas nėra poveikio aplinkai vertinimo tikslas (žr. 5 pasiūlymo komentarą).

 

13. 10 straipsnio 9 dalį papildyti esminiais pakeitimais, dėl kurių gali būti pareikalauta pakartotinai organizuoti visuomenės supažindinimą ir šią dalį išdėstyti taip:

„9. Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuoti viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita, jeigu ji iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma (pavyzdžiui, siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos, didėja prognozuojamos taršos veiksnių dydžiai, atsiranda ir nagrinėjami nauji taršos veiksniai, keičiasi sanitarinės apsaugos zonos ribos, kai jos nustatomos atliekant poveikio aplinkai vertinimą ir t. t.) dėl gautų poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų ir (ar) atsakingos institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą“.

Neatsižvelgta.

Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Programą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis aplinkos ministro patvirtintais Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais. Programoje pateikiamas ataskaitos turinys ir joje privalomi išnagrinėti klausimai.“. Vadovaujantis šia nuostata, poveikio aplinkai vertinimo programos rengimo metu nustatomi aplinkos elementai ir poveikio visuomenės sveikatai veiksniai, kurie bus vertinami atliekant poveikio aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimo apimtis. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą ir rengiant ataskaitą, nustatoma galima tarša ir galimas poveikis, todėl vertinimo metu gali atsirasti naujų technologijų ar naujos, pvz., vietos alternatyvos, pasiūlymai. Tokiu atveju gali būti sąlygojamas kitoks poveikis aplinkos elementams ar veiksniams, todėl įstatymo projekte numatyta galimybė papildyti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir organizuoti pakartotinį viešą svarstymą. Įstatymo projekte pateikiami pavyzdžiai apima ir siūlomus detalius papildomus, manome, kad siūlomi papildymai neturi pridėtinės vertės ir yra neesminiai, todėl papildyti jais įstatymo projektą netikslinga.

 

14. 11 straipsnio 7 ir 8 dalis papildyti, kad atsakinga institucija aplinkos ministro nustatyta tvarka kviečia poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius ar turi teisę organizuoti bendrą visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pasiūlymų ir išvadų aptarimą. Atitinkamai 11 straipsnio 9 dalį papildyti, kad, jei nurodyti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai, aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti apie svarstymą, neatvyksta į svarstymą, laikoma, kad jie pritarė atsakingos institucijos sprendimui.

Iš dalies atsižvelgta.

11 straipsnio 7 dalis patikslinta pagal pateiktą pasiūlymą. 11 straipsnio 8 dalį tikslinti nereikia, kadangi joje yra nuoroda į šio straipsnio 7 dalį, kuri patikslinta pagal pasiūlymą.

 

15. 11 straipsnio 12 dalis numato, jog „Atsakingos institucijos priimtas sprendimas, kad veikla galima, galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Atsakinga institucija, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka ir patvirtintais kriterijais, gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 20 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo“. Siūlytume numatyti, kad prieš nuspręsdama pratęsti sprendimo galiojimą, atsakinga institucija turėtų sužinoti kitų poveikio aplinkai vertinimo subjektų ir savivaldybės vykdomosios institucijos pozicijas (nuomones) dėl pratęsimo, nes per numatytą laikotarpį (5 metus) gali būti pasikeitę ūkinę veiklą reguliuojantys teisės aktai, teritorijų planavimo dokumentai, vietovės, kurioje planuojama ūkinė veikla, žemėnauda ir pan.

Neatsižvelgta.

Manome, kad įstatymo projekte netikslinga atsakingai institucijai nustatyti pareigą kiekvienu konkretaus sprendimo  galiojimo pratęsimo atveju kreiptis į poveikio aplinkai vertinimo subjektus ir savivaldybės vykdomąją instituciją, kadangi tokia nuostata prailgintų sprendimo dėl sprendimo , kad veikla galiojimo pratęsimo priėmimo terminą. Esant būtinybei, pagal Viešojo administravimo įstatymą atsakinga institucija turi teisę kreiptis tarnybinės pagalbos į kitas institucijas jų kompetencijai priskirtais klausimais.

 

16. Siūlome PAV įstatymo projekte (pvz., 2 straipsnio 12 dalyje, 4 straipsnio 4 punkte, 7 straipsnio 17 dalyje, 10 straipsnio 5 dalyje) vartoti apibrėžtą sąvoką „numatomas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai“.

Neatsižvelgta.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatos taikomos planuojamai ūkinei veiklai, o tai reiškia, kad vertinamas numatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkai, manome, kad netikslinga apsunkinti įstatymo projekto tekstą nurodant jame, pvz., numatomas priemones išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai.

Energetikos ministerija

2016-01-14

Nr. (8.2-10)3-84

1. PAV įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atsakinga institucija motyvuotą atrankos išvadą, ar privalomą atlikti poveikio aplinkai vertinimą, pateikia per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos arba gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos reikalingos atrankai atlikti. Siekiant aiškumo, siūlytina nustatyti terminą, per kurį planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi pateikti papildomą informaciją. Analogiška pastaba dėl termino nustatymo papildomos informacijos pateikimui taikytina ir dėl PAV įstatymo 8 straipsnio 9 dalies, 10 straipsnio 6 dalies, 11 straipsnio 3 dalies.

Neatsižvelgta.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar PAV dokumentų rengėjui įstatyme nustatyti konkretų terminą papildomos informacijos pateikimui atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, programos ir ataskaitos nagrinėjimo etapuose pateikimui netikslinga, nes priklausomai nuo planuojamos vykdyti veiklos, pasirinktos jos vykdymo vietos gali būti pareikalauta atlikti įvairius tyrimus, pvz., paukščių stebėjimus ar archeologinius kasinėjimus planuojamoje vietovėje, kurie priklausys nuo darbų apimties ir sezoniškumo, atitinkamai šiems darbams atlikti reikės skirtingo termino. Pažymėtina, kad pagal praktiką pats užsakovas yra suinteresuotas kuo greičiau surinkti papildomą informaciją, ją pateikti atsakingai institucijai ir gauti jos pritarimą planuojamai ūkinei veiklai. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, įstatymo projekte netikslinga nustatyti konkretų terminą, per kurį atsakingai institucijai turėtų būti pateikta papildoma informacija.

 

2. PAV įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad atrankos išvada įsigalioja 21 dieną nuo jos paskelbimo dienos, tačiau to paties straipsnio 9 dalis numato, kad suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą. Siekiant išvengti situacijos, kad atrankos išvada jau įsigaliojo, o terminas pasiūlymams dėl jos persvarstymo dar nesuėjo, siūlytina peržiūrėti šiuos terminus ir juos suderinti tarpusavyje. Analogiška pastaba taikytina ir dėl 7 straipsnio 10 dalyje numatyto termino.

 

 

 

 

 

 

 

Atsižvelgta.

 

 

3. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos ir elektros energija gali būti gaminama bendrame technologiniame cikle kogeneracinėse elektrinėse, siūlytina PAV įstatymo 1 priedo 3.1 papunktyje ir 2 priedo 3.1 papunktyje nustatyti, kad ir dėl šių elektrinių įrengimo/statybos būtų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas ir atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo.

Neatsižvelgta.

Manome, kad PAV įstatymo 1 priedo 3.1 papunktyje ir 2 priedo 3.1 papunktyje nurodyta veikla ,,Šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas 150 MW ir daugiau/ar mažiau“ apima kogeneracines elektrines. Kogeneracinės elektrinės priskiriamos kitiems deginimo įrenginiams. Aplinkosaugos tikslais kogeneracinėms elektrinėms nenustatyta atskirų reikalavimų, todėl, manome, kad išskirti jas įstatymo projekte netikslinga.

Krašto apsaugos ministerija

2016-01-13

Nr. 12-01-81

1. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kaip ir kokiems objektams suteikiamas krašto apsaugos objekto statusas, ir neapibrėžia, kas yra krašto apsaugos objektas, siūlytina tikslinti kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES 1 straipsnio 1 dalies (b) punkte (žr. dokumento tekstą anglų kalba), ir išdėstyti ją taip:

„5. Kai planuojamos ūkinės veiklos tikslas – valstybės sienos apsauga, krašto apsauga, o šio įstatymo nuostatų taikymas tokiai veiklai gali turėti neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams, ar planuojama ūkinė veikla, galinti turėti neigiamą poveikį aplinkai, būtų vykdoma tik esant Civilinės saugos įstatyme nurodytai ekstremaliajai situacijai, atsakinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tokiai veiklai taikytini šio įstatymo reikalavimai.“

Atsižvelgta.

 

2. Taip pat PAV įstatymo projekto 2 priedo 11.11 papunktį siūlytina tikslinti atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES 2 priedo 11 dalies (h) punktą (žr. dokumento tekstą anglų kalba) ir išdėstyti jį taip:

„11.11. Sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar jų atliekų naudojimo įrenginių įrengimas.“

Atsižvelgta.

Kultūros ministerija

2016-01-14

Nr. S2-100

 

Pritaria, be pastabų

 

Susisiekimo ministerija

2016-01-19

Nr. 2-172(112)

 

Pritaria, be pastabų

Vidaus reikalų ministerija

2016-01-25

Nr. 1D-465(3)

1. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo (toliau – Civilinės saugos įstatymas) 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad civilinės saugos sistemos vienas iš tikslų yra padėti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, išvengti ar patirti kuo mažiau žalos, išlaikyti rimtį, išsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką. Atsižvelgdami į tai, siūlome patikslinti projekte nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka objektui, kuriame planuojama ūkinė veikla, suteiktas valstybės sienos, krašto apsaugos objekto statusas, o šio įstatymo nuostatų taikymas tokiai veiklai gali turėti neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams, ar planuojama ūkinė veikla, atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę ir nustačius galimus pavojus, gali turėti neigiamą poveikį aplinkai, atsakinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar tokiai veiklai taikytini šio įstatymo reikalavimai.“

Neatsižvelgta.

Pagal Direktyvos 2014/52/ES 1 straipsnio 3 dalies nuostatas „projektams, kurių vienintelis tikslas –atsakas į civilines avarijas“ valstybėms narėms kiekvienu konkrečiu atveju leidžiama apsispręsti, ar tokiems projektams (planuojamai ūkinei veiklai) taikomos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, t. y. ši išimtis būtų taikoma planuojamai ūkinei veiklai, kuri būtų vykdoma tik tais atvejais, kai nutinka ekstremalusis įvykis, o ne bet kokios planuojamos ūkinės veiklos atveju, atlikus galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizę ir nustačius galimus pavojus. Šios PAV direktyvos nuostatos tikslas yra ne planuojamos ūkinės veiklos priskyrimas pagal rizikos analizės vertinimo rezultatus veiklos rūšims, kai atsakinga institucija kiekvienu konkrečiu atveju gali nuspręsti, ar taikyti poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, bet tam tikros rūšies planuojamos ūkinės veiklos (susijusios su gynyba ir atsaku į civilines avarijas) įvardijimas pagal jos tikslą (vienintelis tikslas gynyba ar atsakas į civilines avarijas).

 

2. Manome, kad keičiamame įstatyme netikslinga dubliuoti Civilinės saugos įstatymo nuostatas ir įpareigoti vidaus reikalų ministrą (ir kitus ministrus) įgalioti institucijas, kurios, vadovaujantis Civilinės saugos įstatymo 12 ir 13 straipsniais, pagal kompetenciją atsako už civilinės saugos organizavimą, pasirengimą ir reagavimą ekstremaliosios situacijos metu, todėl siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros vertybių apsaugą, o tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas atliekamas pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, aplinkos ministro įgaliotos saugomų teritorijų institucijos, ir kitos valstybės institucijos, įtrauktos į poveikio aplinkai vertinimo procesą šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;“.

Neatsižvelgta.

Lietuvos Respublikos civilinės saugos ir Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymai nustato Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento  kompetenciją civilinės ir priešgaisrinės saugos srityje ir funkcijas, tačiau pagal šiuos įstatymus nesuteikti įgaliojimai vykdyti poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijas. Tam, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatos ir vykdomos konkrečios funkcijos, t. y. teikiamos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo dokumentų, institucijai (-oms) turi būti suteikti įgaliojimai.  Pažymėtina, kad tokie įgaliojimai suteikti ir patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1-133 ,,Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1-351 ,,Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programų ir ataskaitų derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

3. Vadovaudamiesi šio rašto 2 punkte išdėstytais argumentais, siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) valstybės institucija, atsakinga už priešgaisrinę ir civilinę saugą, – dėl planuojamos ūkinės veiklos vykdymo metu galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų, numatomų priemonių joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti;“.

Iš dalies atsižvelgta.

Žr. 2 pastabos komentarą.

4. Siūlome patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja, įvertina joje pateiktą informaciją ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos pateikia motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros vertybių apsaugą, atsižvelgę į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, teikdami išvadas dėl programos, turi teisę nurodyti, ar jie pageidauja nagrinėti ataskaitą. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už priešgaisrinę ir civilinę saugą, kultūros vertybių apsaugą, nurodo, kad nepageidauja nagrinėti ataskaitos, ataskaita jiems neteikiama.“

Atsižvelgta.

Žemės ūkio ministerija

2016-01-26

Nr. 2D-287(11.17)

 

1. Atsižvelgdami į tai, kad Europos Sąjungos teisės aktuose sąvoka „intensyvus“ taikoma PAV įstatymo projekto 1 priede minimoms žemės ūkio veikloms, siūlome 2 priedo 1 punkto 1.1 papunktyje išbraukti sąvoką „intensyvus“, nes 1 priede jau nurodytas „intensyvus“ konkrečių gyvūnų, kurių auginimui privalomas poveikio aplinkai vertinimas, skaičius, o 2 priede nurodyti mažiausi ir didžiausi naminių gyvūnų skaičiai, kuriuos planuojant turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tai leidžia daryti prielaidą, kad bet kokiai gyvulių auginimo veiklai, kurios mastas mažesnis už nurodytąjį 1 priede, neturi būti taikoma sąvoka „intensyvus“ gyvūnų ar paukščių auginimas. 

Neatsižvelgta.

2011/92/ES PAV direktyvos II priedo 1 e) punkte nurodyta veikla ,,statiniai intensyviam naminių gyvulių auginimui (jei neįtraukti į I priedą)“, todėl neaišku, kodėl ŽŪM teigia, kad sąvoka „intensyvus“ taikoma tik 2011/92/ES PAV direktyvos 1 priedo 17 punkte nurodytai veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad PAV direktyva leidžia nustatyti ribinius dydžius, kuomet planuojamai ūkinei veiklai taikoma atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūra, PAV įstatymo projekte kartu su žodžiu „intensyvus“ nurodomos ir skaitinės reikšmės. Manome, kad laikantis nuoseklumo ir užtikrinant tinkamą PAV direktyvos perkėlimą, PAV įstatymo projekto 2 priedo 1.1 punkte, tikslinga naudoti terminą „intensyvus“ kartu su skaitinėmis reikšmėmis.

 

2. Įvertinę siūlymus, gautus iš socialinių partnerių, atsakingų institucijų, siūlome PAV įstatymo projekto 2 priede patikslinti skirtingų gyvūnų rūšių vietų skaičių šiuose papunkčiuose:

1.1.1. kiaulėms, sunkesnėms kaip 30 kg – daugiau kaip 1500 2000, bet mažiau kaip 3000;

1.1.2. paršavedėms (su paršeliais žindukliais) – daugiau kaip 450 750, bet mažiau kaip 900;

1.1.4. karvėms, buliams – 250 300 ar daugiau;

1.1.6. galvijų prieaugliui nuo 1 iki 2 m. – 350 400 ar daugiau;

1.1.11. šinšiloms – 50 000 150 000 ar daugiau;

1.1.22. putpelėms – 40 000 100 000 ar daugiau.

Taip pat informuojame, kad Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija 2016-01-14 rašte Nr. 5-2225 yra pateikusi siūlymą 2 priede 1.1.4–1.1.9 papunkčiuose nurodytų galvijų ir arklių skaičių padidinti iki 500 gyvulių.

Iš dalies atsižvelgta.

Žemės ūkio ministerija nepagrįstai siūlo didinti kiaulių, sunkesnių kaip 30 kg vietų skaičių iki 2000 (galiojančiame PAV įstatyme atranka taikoma, kai vietų skaičius kiaulėms auginti yra 700, įstatymo projekte – 1500), paršavedžių vietų skaičių – iki 750 (galiojančiame PAV įstatyme atranka taikoma, kai vietų skaičius paršavedėms auginti yra 200, įstatymo projekte – 450).

Siūlomas padidintas kiaulių ir paršavedžių vietų skaičius priartėja prie 1 priedo kiaulių skaičiaus, nelieka reikšmingo skirtumo, kada turi būti atliekamas privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o kada tik atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Pažymėtina, kad 2010/75/ES direktyvoje dėl pramoninių išmetamų teršalų, kuri siejama su PAV direktyvomis, nustatyta pareiga turėti leidimą (Lietuvoje šis leidimas yra Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas), kai kiaulėms auginti yra daugiau kaip 2000 vietų, paršavedėms – 750 (Direktyvos 1 priedo 6.6 punktas). 2010/75/ES direktyvoje nustatomi reikalavimai dideliuose įrenginiuose vykdomai veiklai, kurios metu sukeliama didelė tarša ir daromas poveikis aplinkai, kuris turi būti valdomas. Vertinant tai, veikla, kai kiaulėms auginti yra 2000 vietų, o paršavedėms – 750, priskirtina reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai galinčiai daryti veiklai, todėl tokiai veiklai iš karto turi būti taikomas poveikio aplinkai vertinimas. Įstatyme įtvirtinus Aplinkos ministerijos siūlomus ribinius dydžius, būtų įgyvendintos esminės PAV direktyvos nuostatos, reikalaujančios, kad valstybės narės imtųsi priemonių, užtikrinančių, jog prieš suteikiant leidimą projektams, kurių įgyvendinimas gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Lietuva, labai priartinusi mažiausią gyvulių vietų skaičių tam tikroms veiklos rūšims, kurioms reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, iki PAV direktyvos 1 priede nurodyto gyvulių vietų skaičiaus negalės pagrįsti Europos Komisijai, kodėl buvo būtinas toks sprendimas ir kad jis atitinka PAV direktyvos tikslus, kertinius principus ir reikalavimus.

 

3. Tam, kad būtų išvengta dviprasmybės, siūlome patikslinti ir detalizuoti 1.5 papunktyje sąvoką „intensyvaus žemės ūkio reikmėms“, nesukultūrintuose žemės plotuose įvardijant konkrečias veiklas, kurioms bus taikoma atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

 

Iš dalies atsižvelgta.

PAV įstatymo projekte patikslintas 2 priedo 1.5 punktas: ,,1.5 Nesukultūrintų natūraliai apaugusių žemės plotų (pievos ir natūralios ganyklos, medžių ir krūmų želdiniai, pelkės ir krūmai) panaudojimas intensyviai žemės ūkio veiklai (kai naudojamas 2 ha ar didesnis plotas)“, sąvoką „intensyvaus žemės ūkio reikmėms“ pakeičiant sąvoka „intensyviai žemės ūkio veiklai“. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 22 punkte pateiktą termino „žemės ūkio veikla“ apibrėžtį (Žemės ūkio veikla – veikla, apimanti žemės ūkio produktų gamybą, savos gamybos žemės ūkio produktų perdirbimą ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimą, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimą ir (arba) geros agrarinės ir aplinkosauginės žemės būklės palaikymą.) ir 18 punkte pateiktą termino „žemės ūkio produktai“ apibrėžtį (Žemės ūkio produktai – augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės, žuvininkystės produktai, užaugintos miško uogos, vaistažolės, grybai ir iš jų gauti pirminio perdirbimo produktai, skirti vartoti arba tolesnei maisto produktų ar ne maisto produktų gamybai.), PAV įstatymo 2 priedo 1.5 punkte nurodyta veikla gali būti bet kuri žemės ūkio veikla (pvz., augalininkystė – grūdinių kultūrų auginimas, daržovių auginimas ir pan., gyvulininkystė (ganyklos ir pan.), jeigu ji bus vykdoma nesukultūrintuose natūraliai apaugusiuose žemės plotuose.

 

4. Dėl PAV įstatymo projekto 2 priedo 1.6 papunkčio:

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnyje yra nustatyta žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema ir nurodyta, kokie dokumentai šią sistemą sudaro. Tokio žemėtvarkos planavimo dokumento, kaip „Kaimo valdų pertvarkymo projektas“, nėra, todėl siūlytume PAV įstatymo projekte tikslinti Kaimo valdų pertvarkymo projekto sąvoką 2 priedo 1.6 papunktyje, nurodant planavimo dokumentą, atitinkantį Žemės įstatymo nuostatas. 

Taip pat pažymime, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas reglamentuojamas Žemės įstatymo 25–29 straipsniuose, kuriuose nėra numatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo – gyvenamoji statyba, todėl siūlome patikslinti PAV Įstatymo projekto 2 priedo 1.6 papunktį, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (būdą), atitinkantį Žemės įstatymo nuostatas.

Atsižvelgta.

PAV įstatymo projekte patikslintas 2 priedo 1.6 punktas:

,,1.6. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kai žemės ūkio paskirties žemė keičiama į bet kokią kitą paskirtį, išskyrus vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas“.

 

Ūkio ministerija

2016-02-01

Nr. (15.27-37)-3-392

1. PAV įstatymo projekto aiškinamajame rašte siūlytina plačiau paaiškinti, kuo (kokiais kriterijais) vadovaujantis į siūlomo Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 priedus (į planuojamų ūkinių veiklų, kurių poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, sąrašą ir planuojamų ūkinių veiklų, kurioms turi būti atliekama atranka, sąrašą) yra įtraukiamos būtent tokios veiklos (su prieduose nurodytais tam tikrais kiekybiniais kriterijais), nes nėra aišku, ar tokios planuojamos ūkinės veiklos prieduose nurodomos tik griežtai perkeliant aiškinamajame rašte ir atitikties lentelėse nurodytas direktyvas (su jų prieduose pateikiamais veiklų sąrašais) ar sąrašas yra išplečiamas.

Atsižvelgta.

Įstatymo projekto aiškinamasis raštas patikslintas, nurodant, kad įstatymo projekto 1 ir 2 prieduose nurodomos PAV direktyvos 1 ir 2 priede išvardintos veiklos rūšys.

 

2. Prašome papildyti PAV įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį nuostata, kad Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 5 darbo dienas nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktos informacijos gavimo išsiunčia pareiškėjui patvirtinimą, kad prašymas ir (arba) dokumentai yra gauti, kaip tai nustatyta Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje. Ta pati pastaba teikiama ir dėl PAV įstatymo projekto 8 straipsnio 3 dalies, 9 straipsnio 3 dalies, 10 straipsnio 7 dalies.

Neatsižvelgta.

Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiama termino „leidimas“ apibrėžtis, pagal kurią leidimams priskiriami dokumentai, kurių reikia „pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą“. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje ir kartu su juo teikiamo Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projekto 15 straipsnyje aiškiai nurodoma, kad tiek atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo, tiek sprendimas nėra galutinis leidimas, kuriuos gavus pagal jų reikalavimus vykdoma ūkinė veikla. Atrankos išvada ar sprendimas yra tik sąlyga statybą leidžiančiam dokumentui, leidimui naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui, taršos leidimui ar kituose įstatymuose nurodytiems leidimams, pagal kuriuos vykdoma veikla, išduoti. Atrankos išvados ar sprendimo nepakanka tam, kad būtų pradėta vykdyti konkreti veikla. Juose įtvirtinami reikalavimai tolimesniam veiklos planavimui ir įgyvendinimui, bet tai nėra leidimas, pagal kurį vykdoma veikla ir veiklos priežiūra. Kitaip tariant, turint atrankos išvadą ar sprendimą, dar negalima gaminti trąšų ar kasti smėlio, nes šie dokumentai yra planavimo etapo dokumentai, nesuteikiantys pilnos teisės pradėti ir pagal juos vykdyti veiklą. Todėl nei atrankos išvada, nei sprendimas, o taip pat poveikio aplinkai vertinimo programa nelaikytini leidimu nurodytu Paslaugų įstatyme ir atrankos išvados priėmimui, poveikio aplinkai vertinimo programos tvirtinimui ir sprendimo priėmimui netaikomi Paslaugų įstatymo reikalavimai. Be to, pagal galiojantį Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą ir įstatymo projektą atrankos išvadai gauti teikiamas vienas dokumentas – atrankos informacija (reikalavimai jai nustatyti 2005 m. gruodžio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-665 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodinių nurodymų patvirtinimo“ patvirtintuose Planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniuose nurodymuose), poveikio aplinkai vertinimo programa irgi teikiama kaip vienas dokumentas, poveikio aplinkai vertinimo ataskaita – taip pat vienas dokumentas. Reikalavimai programos ir ataskaitos turiniui ir struktūrai nustatyti 2005 m. gruodžio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-636 „Dėl Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintuose Poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatuose. Jeigu būtų nuspręsta, kad vis dėlto šių dokumentų teikimo atveju reikia nustatyti Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje nurodytą terminą ir pateikti patvirtinimą, kad dokumentas gautas, toks reikalavimas neturėtų pridėtinės vertės.

 

3. Primename, kad remiantis Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kompetentinga institucija leidimą arba motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti leidimą privalo pateikti pareiškėjui ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kompetentinga institucija gauna visus tinkamai įformintus dokumentus ir informaciją, reikalingus leidimui gauti. Be to, remiantis Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, jeigu pareiškėjas pateikia neišsamų ar netinkamai įformintą prašymą arba pateikia ne visus dokumentus ar informaciją, kurių reikia leidimui išduoti, kompetentinga institucija, per 5 darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo praneša pareiškėjui apie būtinybę pateikti trūkstamus dokumentus ar informaciją ir apie tai, kad terminas leidimui gauti skaičiuojamas nuo visų tinkamai įformintų dokumentų ir informacijos pateikimo dienos. Taip pat, poįstatyminiuose teisės aktuose turi būti nustatytas baigtinis kartu su prašymu pateikiamų dokumentų sąrašas ir negali būti reikalaujama pateikti papildomą informaciją ar dokumentus, kurie nėra įtvirtinti teisės akte. Atsižvelgiant į tai, prašome patikslinti PAV įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalį. Ta pati pastaba teikiama ir dėl PAV įstatymo projekto 8 straipsnio 9 dalies ir dėl PAV įstatymo projekto 11 straipsnio 1 ir 3 dalių.   

Neatsižvelgta.

Žr. 2 pastabos komentarą.

Dėl termino nustatymo. 2014/52/ES direktyvos 4 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad „valstybės narės kompetentinga institucija priimtų išvadą kuo greičiau per laikotarpį, neviršijantį 90 dienų, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai užsakovas pateikė visą informaciją, kurios reikalaujama pagal 4 dalį.“. Direktyvoje nustatytas 90 dienų terminas, per kurį atsakinga institucija turi pateikti atrankos išvadą, t. y. planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir atrankos išvada turi būti atliekama per 90 dienų. Šis terminas neapima poveikio aplinkai vertinimo proceso trukmės, nes pagal 2014/52/ES direktyvoje pateikiamą termino „poveikio aplinkai vertinimas“ apibrėžtį atranka nėra poveikio aplinkai vertinimo proceso dalis.  Įstatymo projekte atrankos išvada priimama per 20 darbo dienų nuo atrankos informacijos gavimo dienos. Šis terminas yra daug trumpesnis už direktyvoje nurodytą terminą ir atitinka Paslaugų įstatyme nurodytą 30 dienų terminą.

2014/52/ES direktyvoje nenustatytas konkretus poveikio aplinkai vertinimo procedūrų atlikimo terminas. Atsižvelgiant į tai, kad direktyvoje nustatytas 90 dienų terminas atrankos procedūrai atlikti ir darant prielaidą, kad poveikio aplinkai vertinimo procesas yra sudėtingesnis tiek procedūrų, tiek poveikio aplinkai vertinimo dokumentų turinio prasme, manome, kad įstatymo projekte nustatyti programos tvirtinimo ir sprendimo priėmimo terminai yra pagrįsti. Įstatymo projekte nustatytas 20 d. d. terminas poveikio aplinkai vertinimo subjektams išvadoms pateikti ir 25 d. d. terminas atsakingai institucijai išnagrinėjus visus dokumentus priimti sprendimą dėl veiklos galimybių poveikio aplinkai požiūriu. Vertinant tai, kas išdėstyta ir kad poveikio aplinkai vertinimo ataskaita yra kompleksinis dokumentas, apimantis visas aplinkos apsaugos sritis, joje detaliai aprašomi visi poveikio aplinkai vertinimo rezultatai ir išvados, be to, atsakinga institucija, priimdama sprendimą, turi nagrinėti ne tik ataskaitą, bet ir poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, darytina išvada, kad įstatymo projekte nustatyti optimalūs terminai.

 

4. PAV įstatymo projekto 8 straipsnio 9 arba 10 dalyje siūlome įtvirtinti terminą, per kurį poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi pataisyti ar papildyti programą pagal atsakingos institucijos motyvuotą reikalavimą, PAV įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalyje – papildyti ar pataisyti programą ir pakartotinai ją pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams pagal poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotus reikalavimus, PAV įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalyje – papildyti ar pataisyti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą pagal poveikio aplinkai vertinimo subjektų pateiktus motyvuotus reikalavimus, o PAV įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalyje – papildyti ar pataisyti ataskaitą pagal atsakingos institucijos motyvuotus reikalavimus.

Neatsižvelgta.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar PAV dokumentų rengėjui įstatyme nustatyti konkretų terminą papildomos informacijos pateikimui atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, programos ir ataskaitos nagrinėjimo etapuose pateikimui netikslinga, nes priklausomai nuo planuojamos vykdyti veiklos, pasirinktos jos vykdymo vietos gali būti pareikalauta atlikti įvairius tyrimus, pvz., paukščių stebėjimus ar archeologinius kasinėjimus planuojamoje vietovėje, kurie priklausys nuo darbų apimties ir sezoniškumo, atitinkamai šiems darbams atlikti reikės skirtingo terminas. Pažymėtina, kad pagal praktiką pats užsakovas yra suinteresuotas kuo greičiau surinkti papildomą informaciją, ją pateikti atsakingai institucijai ir gauti jos pritarimą planuojamai ūkinei veiklai. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, įstatymo projekte netikslinga nustatyti konkretų terminą, per kurį atsakingai institucijai turėtų būti pateikta papildoma informacija.

 

5. Kadangi nėra aišku, kodėl panašioms procedūroms yra taikomi skirtingi sprendimų priėmimo ir pateikimo terminai, siūlome suvienodinti PAV įstatymo projekto 7 straipsnio 11 ir 14 dalyse nustatytus terminus, per kuriuos priimama galutinė atrankos išvada, t.y. PAV įstatymo projekto 7 straipsnio 11 dalyje vietoje 7 darbo dienų nustatant 5 darbo dienų terminą galutinės atrankos išvados priėmimui.

Atsižvelgta.

 

6. PAV įstatymo projekto 9 straipsnyje siūlome įtvirtinti pagrindinius terminus Lietuvos kompetentingos institucijos vykdomų tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūrų.

Neatsižvelgta.

Įstatymo projekte nurodomas ne trumpesnis kaip 1 mėn. terminas, per kurį poveikį patirianti šalis turi atsakyti į poveikį sukeliančios šalies pranešimą; taip pat nurodomas  ne trumpesnis kaip 1 mėn. terminas, per kurį poveikį patirianti šalis turi pateikti pastabas pasiūlymus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai. Nustatyti kitų procedūrų terminus įstatymo lygmenyje netikslinga, kadangi pagal praktinį tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo nuostatų įgyvendinimą priklausomai nuo projekto atskirų procedūrų terminai labai skiriasi. Be to, tam tikri procedūrų terminai yra nustatyti dvišaliuose susitarimuose (pvz., 2004 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste įgyvendinimo).

 

7. Pažymime, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 964 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“ 2.5 papunkčiu, informacija, susijusi su licencijų išdavimu, licencijų patikslinimu, jų galiojimo sustabdymu, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimu ir licencijų galiojimo panaikinimu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. turi būti teikiama Licencijų informacinei sistemai. Atsižvelgiant į tai, leidimus išduodančios institucijos turi užtikrinti informacijos apie išduodamus leidimus pateikimą į Licencijų informacinę sistemą, o ūkio subjektams turi būti suteikta galimybė PAV įstatymo projekte nurodytus leidimus gauti elektronine forma. Taip pat poįstatyminiuose teisės aktuose turi būti nustatytas reikalavimas leidimus išduodančioms institucijoms informaciją skelbti Licencijų informacinėje sistemoje vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, kuriuo patvirtintas Licencijavimo pagrindų aprašas.

Neatsižvelgta.

Atsižvelgiant į tai, kad atrankos išvados ir sprendimai dėl veiklos galimybių nepriskiriami leidimams, nurodytiems Paslaugų įstatyme (žr. 2 pastabos komentarą), reikalavimas teikti informaciją apie išduodamus leidimus į Licencijų informacinę sistemą netaikomas.

 

8. Atkreipiame dėmesį, kad 2014 m. liepos 26 d. įsigaliojo Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Administracinės naštos ūkio subjektams nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – metodika) pakeitimas, kuris įpareigoja valstybės institucijas vertinti administracinės naštos ūkio subjektams pokytį. Remiantis metodika, Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitos 1 dalyje turi būti skaičiuojama numatomų keisti ir (ar) naikinti galiojančių informacinių įpareigojimų sukeliama administracinė našta, o ataskaitos 2 dalyje – teisės akto projekto galima sukelti administracinė našta. Todėl jeigu teisės akto projektu yra keičiami informaciniai įpareigojimai, reikia pildyti ir 1, ir 2 dalis. Kartu su įstatymų projektais pateiktoje Ataskaitoje yra atlikti administracinės naštos skaičiavimai tik 2 dalyje. Būtina papildyti Ataskaitos 1 dalį administracinės naštos, kurią sukelia dabar galiojantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (toliau – PAV įstatymas), skaičiavimais. Jeigu kai kurie informaciniai įpareigojimai PAV įstatymo projekte nesikeičia, lyginant su PAV įstatymu, tuomet jų sukeliamos administracinės naštos ūkio subjektams vertinti nėra būtina. Be to, atkreipiame dėmesį, kad neteisingai apskaičiuotos K1 ir M2 vykdymo veiksmais sukeliamos administracinės naštos ūkio subjektams reikšmės. Atsižvelgiant į tai, prašome papildyti/patikslinti Ataskaitą ir ją atsiųsti el. paštu adresu [email protected] galutiniam suderinimui.

Atsižvelgta.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

2016-02-11

Nr. NR-85

1. Iš Direktyvos 2014/52/ES ir teikiamų projektų atitikties lentelės (toliau – Atitikties lentelė) nematyti, kaip perkeltas Direktyvos 2014/52/ES 1 straipsnio 1 punktu keičiamo Direktyvos 2011/92/ES 1 straipsnio 2 dalies g punkto v papunktis, numatantis, kad poveikio aplinkai vertinimas apima kompetentingos valdžios institucijos pagrįstos išvados įtraukimą į bet kurį iš 8a straipsnyje nurodytų sprendimų.

 

Neatsižvelgta.

Manome, kad Direktyvos 2014/52/ES 1 straipsnio 2 dalies g punkto v papunktis perkeltas tinkamai, kadangi įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalies 5 papunktyje minimas sprendimas yra Direktyvos 2014/52/ES 8a straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas, t. y. pagal galiojančią teisę ir įstatymo projektą poveikio aplinkai vertinimo procesas baigiamas atsakingos institucijos sprendimu, atitinkančiu Direktyvos 2014/52/ES 8a straipsnio nuostatas.

 

2. i) Direktyvos 2014/52/EB 1 straipsnio 2 punkto a papunkčiu keičiamo Direktyvos 2011/92/ES 2 straipsnio 3 dalis įtvirtina valstybių narių pareigą, kai tinkama, numatyti koordinuotas ir (arba) bendras procedūras, kai pareiga įvertinti poveikį aplinkai kyla ir pagal šią direktyvą, ir pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB, ir (arba) pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB. Atitikties lentelėje nurodyta, kad PAV įstatymo projektu šios nuostatos perkėlimas yra dalinis, o visiškai tokia nuostata perkeliama ir įgyvendinama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu bei 2006 m. gegužės 22 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-255 „Dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgdami į tai, kad tokie teisės aktai yra siauresnio pobūdžio nei nurodytų direktyvų taikymo apimtis ir siekdami įvertinti, ar valstybėms narėms įtvirtinta pareiga Lietuvos Respublikos teisės aktais įgyvendinta tinkamai, manytume, kad projekto rengėjai turėtų pateikti detalesnę informaciją dėl tokių koordinuotų ir (arba) bendrų procedūrų reglamentavimo.

Neatsižvelgta.

Atsižvelgiant į tai, kad šiame etape atitikties lentelėje nurodomos tik įstatymo projektu perkeliamos Direktyvos 2014/52/ES nuostatos ir nurodomas jų perkėlimo lygis. Rengiant pilną Direktyvos 2014/52/ES perkėlimo atitikties lentelę, joje bus pateiktos konkrečios kiekvieno teisės akto, kuriuo perkeliama direktyva, nuostatos, ir jeigu reikės, bus pateikti papildomi paaiškinimai. Atkreipiame dėmesį, Tarybos direktyvos 92/43/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB nuostatos susijusios su pagal šias direktyvas reikalaujamu atlikti vertinimu yra perkeltos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, 2006 m. gegužės 22 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-255 „Dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šiuo įstatymo projektu

 

2. ii) Direktyvos 2014/52/EB 1 straipsnio 2 punkto a papunkčiu keičiamo Direktyvos 2011/92/ES 2 straipsnio 3 dalis taip pat numato, kad projektams, kurių poveikis aplinkai turi būti įvertintas ir pagal šią direktyvą, ir pagal kitus nei ankstesnėje pastraipoje nurodytos direktyvos Sąjungos teisės aktus, valstybės narės gali numatyti koordinuotas ir (arba) bendras procedūras. Kitaip tariant, tokia nuostata suteikia valstybėms narėms diskreciją spręsti dėl atitinkamų koordinuotų ir (arba) bendrų procedūrų nustatymo. Atitikties lentelėje turėtų būti nurodyta, ar Lietuvos Respublika pasirinko įgyvendinti tokią direktyva suteiktą diskrecijos teisę.

Atsižvelgta.

Atitikties lentelė papildyta paaiškinimu.

 

3. Direktyvos 2014/52/EB 1 straipsnio 11 punktu įterpiamas 9a straipsnis numato pareigą užtikrinti, kad kompetentinga valdžios institucija ar institucijos vykdytų iš šios direktyvos kylančias pareigas objektyviai ir nepatektų į padėtį, dėl kurios kiltų interesų konfliktai. Kai kompetentinga institucija yra ir užsakovas, valstybės narės savo administracinių kompetencijų sąrangoje vykdant pareigas, kylančias iš šios Direktyvos, tinkamai atskiria bent funkcijas, tarp kurių kyla konfliktas. PAV įstatymo projekto 6 straipsnio 9 punkte yra įtvirtina iš esmės analogiška nuostata, tačiau abejotume, ar deklaratyviai pakartojus direktyvoje įtvirtintą įpareigojimą ir nenustačius detalesnio jo įgyvendinimo mechanizmo į nacionalinę teisę perkeltas įpareigojimas iš tiesų efektyviai ir tinkamai būtų vykdomas praktikoje.

Neatsižvelgta.

Manome, kad įstatymo projekto 6 straipsnio 9 dalies nuostata yra pakankamas pagrindas atsakingai institucijai ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams vidaus teisės aktuose nusistatyti dokumentų nagrinėjimo, išvadų ar sprendimo priėmimo taisykles, siekiant įgyvendinti 6 straipsnio 9 dalies nuostatas.

 

4. Atitikties lentelėje pateikiant Direktyvos 2014/52/ES 3 straipsnio 1 dalį perkeliančias ir įgyvendinančias nacionalinių teisės aktų nuostatas nurodyta neteisinga PAV įstatymo projekto 2 straipsnio dalis – nuostata, kuri pateikta Atitikties lentelėje, yra PAV įstatymo projekto 2 straipsnio 3, o ne 2 dalis.

Be to, kadangi atitinkamose direktyvos nuostatose yra nurodyta tiksli data – 2017 m. gegužės 16 d. – siūlytume PAV įstatymo projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti šią konkrečią datą, o ne įstatymo įsigaliojimo, numatyto tokią dieną, aplinkybę.

Iš dalies atsižvelgta.

Atitikties lentelė patikslinta.

Dėl pasiūlymo 2 dalies žr. 5 pastabos komentarą.

 

5. Iš Atitikties lentelėje pateiktų duomenų galima daryti išvadą, kad Direktyvos 2014/52/ES 3 straipsnio 2 dalis nėra perkelta visiškai (nors toks perkėlimo lygis nurodomas trečioje lentelės grafoje): minėtoje nuostatoje nurodyta konkreti data ir pateiktos nuorodos į kitus direktyvos straipsnius, tačiau PAV įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalis, įtvirtinanti, kad „šio įstatymo normos, reglamentuojančios planuojamos ūkinės veiklos atranką ir poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui“ direktyvos nuostatos minėtų aspektų neperkelia.

Neatsižvelgta.

Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje nenurodoma Direktyvos 2014/52/ES 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta data, kadangi įstatymo projektu tiksliname ir kai kurias Direktyvos 2011/92/ES nuostatas. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad 2015-09-21 naudojantis EU Pilot informacine sistema gautas EK paklausimas Nr. 7973/15/ENVI dėl Direktyvos 2011/92/ES perkėlimo ir įgyvendinimo. Įvertindami tai, kad Direktyvoje 2014/52/ES didžioji dalis Direktyvos 2011/92/ES nuostatų, kurių tinkamu perkėlimu į Lietuvos nacionalinę teisę suabejojo EK, yra pakeistos jas aiškiau išdėstant ar patikslinant ir siekdami optimizuoti teisė aktų projektų rengimą, jei EK įvertinusi pateiktus paaiškinimus vis dar abejos tinkamu direktyvos 2011/92/ES perkėlimu į nacionalinę teisę, siekdami ištaisyti nustatytus trūkumus ir laiku perkelti direktyvą 2014/52/ES, atsakyme EK esame nurodę ankstesnį direktyvos 2014/52/ES perkėlimo terminą, kad būtų užtikrintas abiejų direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas reglamentuoja atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, nurodytą direktyvos 2014/52/ES 4 straipsnyje, ir poveikio aplinkai vertinimo procedūrą, nurodytą direktyvos 5–11 straipsniuose, ir siekdami išvengti praktinio įstatymo reikalavimų taikymo klaidų, įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje naudojame bendrą nuostatą, nepateikdami nuorodos į atskirus įstatymo straipsnius. Manome, kad siūlomos  įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatos tinkamai perkelia direktyvos 2014/52/ES 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

 

6. Direktyvos 2011/92/ES I priedo 6 dalies d punkte nurodytos augalininkystei naudojamos cheminės medžiagos, biocidai, tačiau PAV įstatymo projekto 1 priedo 6.4 punktas, perkeliantis šią direktyvos nuostatą, numato tik biocidus. Atitinkamai manytina, kad Direktyvos 2011/92/ES I priedo 6 dalies d punktas perkeliamas ir įgyvendinamas netinkamai.

Neatsižvelgta.

1 priedo 6 dalies d punktas perkeltas 1 priedo 6.3 punktu:

6.3. Fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas) gamyba ir (ar) kitų agrocheminių medžiagų gamyba pramoniniu mastu naudojant cheminės konversijos procesus;

 

7. Iš Direktyvos 2011/92/ES ir teikiamų projektų atitikties lentelės nematyti, kaip perkelti šios direktyvos nuostatos:

a) II priedo 2 dalies d punkto ii papunktis;

 

 

 

b) II priedo 2 dalies e punktas;

 

 

 

 

 

 

 

 

 

c) II priedo 3 dalies b punktas dujų perdavimo antžeminiais tinklais aspektu;

 

 

d) II priedo 3 dalies g punktas;

 

 

 

e) II priedo 4 dalies c punktas;

 

 

f) II priedo 5 dalies c punktas asbesto (ne jo produktų) gamybos aspektu;

 

 

 

 

 

 

 

g) II priedo 6 dalies b punktas farmacinių produktų gamybos aspektu;

 

 

 

 

 

 

 

 

h) II priedo 10 dalies a punktas;

 

 

 

 

i) II priedo 11 dalies g punktas.

Iš dalies atsižvelgta.

II priedo 2 dalies d punkto ii papunktis perkeltas 1 priedo 9.5 punktu:

„9.5. Radioaktyviųjų atliekų apdorojimas, naudojimas, saugojimas, laidojimas ar šalinimas ir šios veiklos nutraukimas;“

II priedo 2 dalies e punktas perkeltas 2 priedo 2.2, 2.3 ir 2.4 punktais:

2.2. Tradicinių angliavandenilių (naftos) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai išgaunama 500 ar mažiau tonų per parą naftos);

2.3. Tradicinių angliavandenilių (dujų) gavyba Lietuvos Respublikos žemyninėje dalyje (kai išgaunama 500 000 m3 ar mažiau m3 per parą dujų);

2.4. Kitų naudingųjų iškasenų gavyba (kai kasybos sklypas – mažiau kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha);

II priedo 3 dalies b punktas dujų perdavimo antžeminiais tinklais aspektu perkeltas 2 priedo 10.16 punktu:

10.16. Dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo mažiau kaip 800 mm, o ilgis – 5 ar daugiau kilometrų);

II priedo 3 dalies g punktas perkeltas 1 priedo 9.5 punktu:

9.5. Radioaktyviųjų atliekų apdorojimas, naudojimas, saugojimas, laidojimas ar šalinimas ir šios veiklos nutraukimas;

II priedo 4 dalies c punktas perkeltas patikslintu 2 priedo 4.1 punktu:

4.1. Metalų rūdų sodrinimas ir lydymas perdirbimas;

II priedo 5 dalies c punktas asbesto (ne jo produktų) gamybos aspektu perkeltas 2 priedo 5.2 punktu:

5.2. Asbesto perdirbimas, asbesto turinčių gaminių gamyba, išskyrus 1 priedo 5 punkte nurodytą veiklą;

Atkreipiame dėmesį, kad asbestas yra gamtinis mineralas, todėl nelogiškas termino „asbesto gamyba“ naudojimas. Manome, kad įstatymo projekto 2 priedo 5.2 punkte naudojama formuluotė yra korektiška tiek direktyvos, tiek asbesto apdorojimo proceso prasme.

II priedo 6 dalies b punktas farmacinių produktų gamybos aspektu perkeltas 1 priedo 6.5 punktu:

6.5. Farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu taikant cheminius ar biologinius procesus;

Toks direktyvos II priedo 6 dalies b punkto perkėlimas pasirinktas atsižvelgiant į praktinio įstatymo reikalavimų taikymo metu išryškėjusius trūkumus siekiant išvengti dvejopo PAV įstatymo reikalavimų taikymo farmacinių produktų gamybai.

II priedo 10 dalies a punktas perkeltas 2 priedo 11.14 punktu:

11.14*. Gamybos ir pramonės paskirties statinių, kuriuose numatoma vykdyti veiklą, neįtrauktą į 1 ir 2 priedus, statyba, kai užstatomas 0,5 ha ar didesnis plotas.

II priedo 11 dalies g punktas perkeltas 2 priedo 5.5 punktu:

5.5. Dirbtinių mineralinių pluoštų gamyba.

 

8. Teikiamų projektų prieduose nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus turėtų būti daromos vadovaujantis Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK „Dėl Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 106k „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 12 punktu.

Neatsižvelgta.

Pasiūlyme minimo Europos teisės departamento  generalinio direktoriaus įsakymo 12 punktas (12. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 121 straipsnio 3 dalyje, kituose teisės aktuose Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi tų teisės aktų preambulėje.) taikomas rengiant kitus teisės aktus. Rengiant įstatymų projektus pagal minėtą įsakymą turi būti vadovaujamasi įsakymo 8 punktu: 8. Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 121 straipsnio 2 dalyje, Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) darant nuorodą į įstatymo priedą.

 

9. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Direktyvos 2011/92/ES 3 straipsnio 1 dalies a punktas (kuris pakeistas Direktyva 2014/52/ES), kiek jis yra susijęs su pareiga nustatyti, apibūdinti ir įvertinti tiesioginį ir netiesioginį reikšmingą projekto poveikį gyventojams ir žmonių sveikatai, į Lietuvos teisės aktus perkeltas netinkamai. Manome, kad PAV įstatymo 4 straipsnis turi būti koreguojamas aiškiai numatant pareigą vertinti atitinkamą poveikį ne tik visuomenės sveikatai, bet gyventojams apskritai. Poveikis gyventojams yra kur kas platesnė kategorija nei poveikis sveikatai (pavyzdžiui, tam tikras projektas gali neturėti poveikio žmonių sveikatai, tačiau gali iš esmės keisti aplinkinių gyventojų gyvenimo kokybę dėl nemalonių vaizdinių, kvapų ir pan.). Todėl apsiribojant tik poveikio sveikatai vertinimu nepagrįstai susiaurinamas Direktyvos 3 straipsnio 1 dalies a punkto taikymas.

Neatsižvelgta.

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1, 4 ir 8 dalyse nurodoma:

„1. Visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė.

4. Visuomenės sveikatai darantys įtaką veiksniai – žmogaus aplinkos biologinių, cheminių, ekonominių, ergonominių, fizikinių, socialinių, psichologinių ir kitų veiksnių, darančių įtaką ir žmogaus, ir visuomenės sveikatai, visuma.

8. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, poveikio sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas.“

Perkeliant Direktyvos 2014/52/ES nuostatas remiamasi nacionalinėje teisėje įtvirtintais terminais, jų apibrėžtimis, kurie savo turiniu iš esmės atitinka direktyvoje naudojamus terminus. Remiantis Visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme pateiktomis apibrėžtimis, įstatymo projekte  naudojamas terminas „poveikis visuomenės sveikatai“ yra platesnės apimties ir susijęs ne tik su sveikata, bet ir su visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių, kurie veikia žmogaus aplinką, nustatymu ir jų daromo poveikio įvertinimu.

 

10. Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 7 dalis (pakeista Direktyva 2014/52/ES) numato, kad terminas viešosioms konsultacijoms turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų. PAV įstatymo projektas termino tokioms konsultacijoms nenustato. Atsižvelgdami į tokių konsultacijų svarbą suinteresuotajai visuomenei manome, kad terminas konsultacijoms vykdyti turėtų būti nustatomas įstatyme, o ne žemesnės teisinės galios akte, todėl siūlytume atitinkamai papildyti PAV įstatymo projekto nuostatas.

Iš dalies atsižvelgta.

Direktyvos 2014/52/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų konsultacijų su visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos terminas.

Atsižvelgiant į pastabą, kad konsultacijų terminai turėtų būti nustatyti įstatyme, patikslinta įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalis:

„3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas aplinkos ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo supažindinimo su ataskaita informuoja visuomenę ir organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita.“.

Kadangi nacionalinėje teisėje konsultacijų su visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos pareiga padalinta poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir atsakingai institucijai, siekiant išlaikyti Direktyvos 2014/52/ES 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą 30 dienų konsultacijų su visuomene dėl poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos terminą, įstatymo projekto 10 straipsnio 9 dalyje nustatyta: „9. Atsakinga institucija apie gautą ataskaitą ir galimybę su ja susipažinti, aplinkos ministro nustatyta tvarka skelbia pranešimą visuomenei ir raštu informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Suinteresuota visuomenė ir savivaldybės vykdomoji institucija per 10 darbo dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos turi teisę atsakingai institucijai raštu pateikti pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.“.

 

11. Manome, kad Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnio 1 dalis nėra perkelta tinkamai, nes Lietuvos teisės aktuose numatyta pareiga informuoti kitą valstybę narę apie galimą reikšmingą poveikį aplinkai tik tuomet, kai tai paaiškėja atliekant atranką arba rengiant programą. Kadangi ne tik PAV įstatymo 1 ir 2 priede išvardinti, bet ir kiti kriterijai gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, PAV įstatymo projekte turėtų būti numatytas įpareigojimas apie atitinkamą poveikį aplinkai informuoti kitą valstybę narę ir kitais nei PAV įstatymo 1 ir 2 prieduose įtvirtintais atvejais.

Neatsižvelgta.

Direktyvos 2014/52/ES taikymo sritis nustatyta 2 straipsnio 1 dalyje: „Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, kad prieš išduodant sutikimą planuojamai veiklai, projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl savo pobūdžio, masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Tie projektai apibrėžti 4 straipsnyje“, t. y. direktyvos nuostatos taikomos jos 1 ir 2 prieduose nurodytiems projektams. Manome, kad siūlymas įtraukti į įstatymo projektą ir tokias veiklos rūšis, kurioms netaikomos direktyvos nuostatos, tačiau jų įgyvendinimas gali turėti reikšmingą poveikį kitos valstybės narės aplinkai, išplėstų direktyvos taikymo sritį ir sukurtų papildomą naštą tiek verslui, tiek valstybės institucijoms.

 

12. Atkreipiame dėmesį į tai, kad projektu siūloma PAV įstatymo 9 straipsnio 6 dalis numato pareigą tik siūlyti planuojamų tarpvalstybinių konsultacijų trukmę, o Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnio 4 dalis numato, kad valstybės narės turi derinti klausimą dėl priimtinos konsultacijų trukmės.

Be to, Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnio 5 dalimi reikalaujama, kad nustatant konsultacijų terminus būtų vadovaujamasi Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 5–7 dalyse nurodyta tvarka ir terminais, taip pat reikalaujama užtikrinti, kad suinteresuota visuomenė poveikį patiriančios valstybės narės teritorijoje galėtų veiksmingai dalyvauti projekto sprendimų aplinkos klausimais priėmimo procedūrose. Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 7 dalis numato, kad terminas konsultacijoms su suinteresuota visuomene turi būti ne trumpesnis kaip 30 dienų, tačiau Atitikties lentelėje nurodomos Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnio 5 dalį perkeliančios nacionalinės nuostatos tokių terminų konsultacijoms su kitos valstybės narės suinteresuota visuomene nenumato, nors pažymima, kad perkėlimas yra visiškas.

Prašome papildyti PAV įstatymo projektą užtikrinant visišką Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnio 4 ir 5 dalių perkėlimą.

Iš dalies atsižvelgta.

Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnio 4 dalies nuostatos perkeltos įstatymo projekto 9 straipsnio 6 ir 7 dalimis:

6. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi iš poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informaciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, pateikia ją poveikį aplinkai patiriančiai šaliai, kartu pateikdama informaciją apie poveikio aplinkai vertinimo procedūras, siūlomas tarpvalstybines konsultacijas, jų trukmę ir prašo informuoti savo šalies visuomenę ir kompetentingas institucijas, nurodydama laikotarpį, netrumpesnį kaip 30 darbo dienų, per kurį poveikį aplinkai patirianti šalis gali pateikti savo pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai.

7. Gavusi poveikį aplinkai patiriančios šalies pasiūlymus šio straipsnio 6 dalyje nurodytais klausimais ir (ar) papildomą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą ir (ar) jos galimą reikšmingą tarpvalstybinį poveikį, Vyriausybės įgaliota institucija perduoda ją poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, ir, jeigu reikia, susitaria su poveikį aplinkai patiriančia šalimi dėl tarpvalstybinių konsultacijų dėl galimo tarpvalstybinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, numatomų priemonių poveikiui aplinkai sumažinti ar pašalinti organizuojant dvišalį ar daugiašalį susitikimą.

Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnio 4 dalies nuostata valstybės narės turi derinti klausimą dėl priimtinos konsultacijų trukmės perkeliama dviem atskiromis 9 straipsnio dalimis, pagal kurias iš pradžių poveikį patirianti šalis informuojama apie siūlomas tarpvalstybines konsultacijas ir jų trukmę, o gavusi poveikį patiriančios šalies atsakymą, kad tarpvalstybinių konsultacijų reikia susitaria dėl jų.

Direktyvos 2011/92/ES 7 straipsnio 5 dalies nuostatos perkeltos įstatymo projekto 9 straipsnio 6 dalimi:

6. Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi iš poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo informaciją, nurodytą šio straipsnio 5 dalyje, pateikia ją poveikį aplinkai patiriančiai šaliai, kartu pateikdama informaciją apie poveikio aplinkai vertinimo procedūras, siūlomas tarpvalstybines konsultacijas, jų trukmę ir prašo informuoti savo šalies visuomenę ir kompetentingas institucijas, nurodydama laikotarpį, netrumpesnį kaip 30 darbo dienų, per kurį poveikį aplinkai patirianti šalis gali pateikti savo pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Įstatymo projekte įtvirtinta nuostata, pagal kurią teikiant informaciją poveikį aplinkai patiriančiai šaliai rašte murodomas konkretus pasiūlymų pateikimo laikotarpis, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 30 darbo dienų tokiu būdu netiesiogiai užikrinamas direktyvoje nustatytas visuomenės informavimo terminas. Manome, kad įstatymo projekte negali būti nustatoma pareiga poveikį aplinkai patiriančiai šaliai informuoti savo šalies visuomenę per direktyvos 6 straipsnio 7 dalyje nurodytą terminą. Šis konsultacijų su visuomene terminas tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo atveju turi būti įtvirtintas nacionaliniuose teisės aktuose. Pažymime, kad Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos apraše, kurį tvirtina aplinkos ministras, bus perkelta direktyvos 6 straipsnio 7 dalies nuostata, nurodant direktyvoje įtvirtintus terminus, tais atvejais, kai Lietuva bus poveikį aplinkai patirianti šalis. Atitinkamai patikslinta direktyvos perkėlimo lentelė, nurodant direktyvos 6 straipsnio 7 dalies dalinį perkėlimą.

 

13. Projektu siūlomoje PAV įstatymo 11 straipsnio 14 dalyje numatyta, kad pranešti visuomenei apie sprendimą ir suteikti galimybę su juo susipažinti turi atsakinga institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas). Pažymime, kad atsižvelgiant į Direktyvos 2011/92/ES 9 straipsnio 1 dalį minėta PAV įstatymo nuostata laikytina pertekliniu reguliavimu, kiek tokia nuostata nustato informavimo pareigą ne tik kompetentingai institucijai. Kaip nurodyta Europos teisės departamento parengtose Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ir administracinės naštos pagrįstumo vertinimo rekomendacijose, perteklinis reguliavimas (angl. gold-plating) turėtų būti suprantamas kaip bet kokie reikalavimai, įskaitant ir administracinio pobūdžio reikalavimus, kuriuos siūloma įtvirtinti ar kurie yra įtvirtinti nacionaliniame teisės akte, įgyvendinančiame ES teisės aktą ir kurie viršija ES teisės akte nustatytus reikalavimus ir (arba) yra nebūtini ES teisės akte nustatytiems tikslams pasiekti[1]. Atsižvelgdami į tai, siūlytume minėtą nuostatą atitinkamai koreguoti.

Atsižvelgta.

 

14. Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta valstybėms narėms pareiga užtikrinti, kad visuomenė turėtų galimybę susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje esančia informacija, o to paties straipsnio 3 dalies b punktas numato pareigą leisti visuomenei susipažinti su svarbiausiomis ataskaitomis ir pasiūlymais, pateiktais tuo metu, kai visuomenė informuota apie prašymą dėl leidimo vykdyti planuojamą veiklą. Taigi, pareiga užtikrinti supažindinimą su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita yra atskirta nuo pareigos užtikrinti susipažinimą su svarbiausiomis ataskaitomis ir pasiūlymais. Todėl manome, kad PAV įstatymo projektas tikslintinas taip, kad šių nuostatų turinys būtų įgyvendintas visa apimtimi. 

Neatsižvelgta.

Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad valstybės narės užtikrina, kad tinkamais terminais suinteresuota visuomenė galėtų susipažinti su:

a) pagal 5 straipsnį surinkta informacija;

b) pagal nacionalinės teisės aktus – svarbiausiomis ataskaitomis ir pasiūlymais, pateiktais kompetentingai institucijai ar institucijoms tuo metu, kai suinteresuota visuomenė yra informuota pagal šio straipsnio 2 dalį; <...>. Manome, kad direktyvoje įtvirtinta pareiga tinkamais terminais informuoti visuomenę apie poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir kitas svarbias ataskaitas, susijusias su planuojama ūkine veikla, tačiau aiškios pareigos atskirti šias informavimo procedūras nėra. Nacionalinėje teisėje prašymu pagal Direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 2 dalį laikoma poveikio aplinkai vertinimo programa, apie kurią visuomenė informuojama aplinkos ministro nustatyta tvarka. Parengus programą, rengiama poveikio aplinkai vertinimo atskaita apie kurią taip pat informuojama ir su ja supažindinama visuomenė. Pažymėtina, kad pagal nacionalinius teisės aktus atliekant konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, gali būti atliekami įvairaus pobūdžio tyrimai ir rengiamos šių tyrimų ataskaitos (pvz., archeologinių tyrimų, dirvožemio užterštumo tyrimų, paukščių migracijos koridorių tyrimų, biologinės įvairovės tyrimų ir pan.), kurios pateikiamos atsakingai institucijai, poveikio aplinkai vertinimo subjektams ir visuomenei kartu su poveikio aplinkai vertinimo ataskaita ir yra poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos sudėtinė dalis. Kaip buvo minėta, įstatymo projekte ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtinta pareiga informuoti visuomenę apie ataskaitą ir su ja supažindinti visuomenę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi įvairios ataskaitos pagal teisės aktų nuostatas yra sudėtinė poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dalis, manome, kad informuodami visuomenę apie poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą informuojame ją ir apie kitas ataskaitas ir tokiu būdu užtikriname direktyvos 2011/92/ES 6 straipsnio 3 dalies b punkto perkėlimą į nacionalinę teisę.

 

Priėmus nauja redakcija dėstomą PAV įstatymą prašome jį notifikuoti Komisijai kaip Direktyvos 2014/52/ES ir Direktyvos 2011/92/ES įgyvendinimo ir perkėlimo priemonę. Atkreipiame dėmesį, kad nauja redakcija dėstant PAV įstatymą Direktyvos 2011/92/ES atitikties lentelėje nurodyti ne visi šios Direktyvos 2011/92/ES straipsniai, kurių nuostatas perkelia PAV įstatymo projektas. Prašome pateikti papildytą Direktyvos 2011/92/ES ir PAV įstatymo projekto nuostatų atitikties lentelę LINESIS sistemoje iki projektų teikimo svarstyti Lietuvos Respublikos