LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-1268
PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2093(3)
2023-04-28 Nr. 113-P-11
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Domas Griškevičius, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.
Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Seimo komitetų biurų atstovai: Kultūros komiteto biuro patarėjai Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė.
Seimo nariai: Vytautas Juozapaitis, Gintautas Paluckas, Rasa Petrauskienė, Jurgis Razma, Kęstutis Vilkauskas.
Seimo narių padėjėjai/patarėjai: Jurgitos Šiugždinienės padėjėjai Antanas Jankūnas ir Vytautas Vaitiekūnas, Vytauto Juozapaičio patarėjas Kęstutis Kaminskas.
Kviestieji asmenys: Etninės kultūros globos tarybos Strateginių veiklos krypčių administravimo skyriaus patarėjas Valdas Voveris; Finansų ministerijos atstovai: viceministras Gediminas Norkūnas, Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Personalo valdymo skyriaus patarėja Arūnė Šerepkaitė; Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Karo tarnybos ir personalo departamento Personalo valdymo skyriaus vedėja Liana Naujalytė ir patarėja Erika Batisienė, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius; Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovai: Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus vedėja Edita Galiauskaitė ir patarėja Rūta Mockevičienė; Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė; Lietuvos kultūros tarybos vyresnioji patarėja Gerda Leonavičienė; Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai: pirmininko pavaduotoja Lina Urbonovičienė ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė; Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai: pirmininkas Rimantas Bagdzevičius ir Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Respublikos Prezidento patarėjai Paulius Baltokas ir Simonas Mikšys; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė; Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai: pirmininkė Irena Petraitienė ir pirmininko pavaduotojas Vidmantas Punelis; Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atstovai: Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė, Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Miškelevičiūtė; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai: lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas Gintautas Vilkelis; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktorė Natalija Kaminskienė, direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas; Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai: prezidentas Gintaras Radavičius ir valdybos pirmininkė Daiva Čeporiūtė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Vytautas Šilinskas ir Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, vyresnioji patarėja Agnė Nakčerienė, patarėja Indrė Vaicekauskaitė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Goda Kuznecovaitė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė; Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Teisingumo ministerijos atstovai: kancleris Augustas Ručinskas ir Teisinio atstovavimo grupės vyresnioji patarėja Lina Urbaitė; Regionų plėtros tarybų atstovai: Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Valerijus Simulik ir Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, ministro patarėjas Edvardas Žukauskas, Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, patarėja Giedrė Sušinskaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai: direktorius Darius Vedrickas ir Teisės skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė; Vyriausybės atstovų įstaigos atstovai: vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas; Vyriausybės kanceliarijos atstovai: Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis ir Viešojo valdymo grupės vadovė Jurgita Žilinskienė; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, |
* |
|
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu keičiamas Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1268, kuriuo Vietos savivaldos įstatymas išdėstytas nauja redakcija ir kuris įsigalios 2023 m. balandžio 1 d.. Pažymime, kad projektu siūlomi pakeitimai susiję su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu, reg. Nr. XIVP-2066(3), dėstoma nauja Valstybės tarnybos redakcija ir tame įstatyme daromais pakeitimais. Minėto projekto įsigaliojimo data siūloma 2023 m. liepos 1 d., todėl jį priėmus susidarys situacija, kad 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojus projektu keičiamam įstatymui, iki 2023 m. birželio 30 d. galios Vietos savivaldos įstatymo nuostatos, neatitinkančios galiojančių Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų. |
Nepritarti |
Argumentai: Pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymas išdėstytas nauja redakcija įsigaliojo 2023 m. balandžio 1 d., o jo nuostatos pradėtos taikyti, kai 2023 metais išrinktos savivaldybių tarybos susirinko į savo pirmuosius posėdžius. Taigi, įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui, reg. Nr. XIVP-2066(4), dėstomam nauja Valstybės tarnybos redakcija, Vietos savivaldos įstatymas, išdėstytas nauja redakcija jau galios. Kadangi kitu įregistruotu įstatymo projektu Nr. XIVP-2092(3) yra dėstomi pakeitimai Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymo projekte, todėl tikslinga šiame įstatyme išdėstytus straipsnius perkelti į aną įstatymo projektą. Priešingu atveju, priėmus šį įstatymą, jame išdėstytos nuostatos nepersikeltų į jau įsigaliojusį naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą ir klausimai liktų nesureguliuoti. |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2022-10-10 |
2 |
|
|
Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija (toliau - ir VSVAA), gindama savo profesinės bendruomenės Lietuvos Respublikos (toliau ir - Lietuva) viešosios finansų kontrolės subjektų - viešojo sektoriaus Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių teisėtus statusą, teises ir lūkesčius, aktyviai ir intensyviai teikė argumentus dėl viešosios finansų kontrolės subjektų - viešojo sektoriaus Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių santykių reguliavimo pažeidimų naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte ir su juo siejamuose įstatymų projektuose (LR Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 974 „ Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui", užregistruota TAR: 2022-09-30, identifikacinis kodas: 2022- 19882)(toliau ir - įstatymų projektai, įstatymų projektų paketas), ir tuo pagrindu teikė motyvuotus prašymus panaikinti neteisėtą reguliavimą įstatymų projektuose ir užkirsti jam kelią ateityje (VSVAA raštai: 2022-07-17 rašte Nr. S-6 „Dėl Valstybės tarnybos įstatymo projekto", 2022-09-09 rašte Nr.S7 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto", 2022-09-14 rašte Nr. S-9 „Dėl valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų", 2022-09-30 rašte Nr. S-14 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų"). Iki įstatymų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui, į VSVAA argumentus ir prašymus teisėkūros subjektai neatsižvelgė. VSVAA pažymi, kad: 1. Tiek Europos Sąjungos (toliau - ir ES) teisės, tiek ES sutarties, tiek kitų teisės aktųreguliavime Viešosios finansų kontrolės subjektai / kaijeros valstybės tarnautojai: Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai, - turi išskirtinius požymius, vykdo išskirtines funkcijas valstybės valdyme ir užima išskirtinę vietą ir svarbą Lietuvos valdymo ir kontrolės sistemoje. Įstatymų projektų pakete teisėkūros subjektai pažeidė minėtuose aktuose įtvirtintus Vidaus audito tarnybų karjeros valstybės tarnautojų statusą, teises, teisėtus interesus, teisėtus lūkesčius. Vykdydami neteisingą teisėkūrą, teisėkūros subjektai pažeidė ES ir nacionalinę teisę. 2. Teisėkūros subjektai nepagrindė, kokių tikslų negalima pasiekti esamomis Vidaus audito teisės instituto reguliavimo priemonėmis ir nepagrindė tikslingumo, kodėl Įstatymų projektų pakete yra sumenkinti Lietuvos viešosios finansų kontrolės subjektų Vidaus audito tarnybų statusas, kompetencija, funkcijos. Todėl akivaizdu, kad minėtame pakete nesivadovauta LR teisėkūros pagrindų įstatymo teisėkūros principu „tikslingumas", kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis. 3. Įstatymų projektų pakete teisėkūros subjektai pažeidė Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus Vidaus audito tarnybų karjeros valstybės tarnautojų statusą, teises, teisėtus interesus ir taip pažeidė LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, reiškiančio, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų. 4. Teisėkūros subjektai iki šiol nepašalino grubių teisinio reguliavimo pažeidimų dėl savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų, kadangi teisiniame reguliavime slepia pagal LR Konstituciją privalomą minėtų tarnybų statusą: „savivaldybės vykdomoji institucija", kuri sudaroma savivaldybių tarybų įgaliojimų laikui, ir kartu paslepia minėtų tarnybų neįgalumą vykdyti nepriklausomą auditą aplamai. Būdamos neintegruotos į LR valstybės kontrolės institucinę struktūrą savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos pagal įsipareigojimus ES negali vykdyti viešosios finansų kontrolės - išorės audito, tačiau minėtą auditą vykdo, kas reiškia, kad neteisėtai vykdo LR valstybės kontrolės funkcijas. Teisėkūros subjektai, nepašalinę esamo neteisėto reguliavimo, kuris galimai neleidžia pasiekti tam tikrų tikslų, be jokios svarios priežasties, nepagrįstai, o ir manytina, kad galimai daromo poveikio pasėkoje, Įstatymų projektų pakete pažeidė Vidaus audito tarnybų statusą, teises, teisėtus lūkesčius. 5. VSVAA paminėti viešosios finansų kontrolės reguliavimo pažeidimai, jeigu jie bus priimti Lietuvos Respublikos Seime, pažeis ES teisės aktus, įskaitant ES sutartį, išderins viešosios finansų kontrolės mechanizmą ES, pažeis nacionalinius teisės aktus, tuo pačiu ir valstybės finansinę valdymo veiklą ir neišvengiamai sutrikdys valstybės finansinius ekonominius santykius ir sukels materialinę ir moralinę žalą Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojams. Dėl to VSVAA dar kartą kreipiasi į Lietuvos teisėkūros subjektus ir dar kartą teikia argumentus, įrodančius, kad įstatymų projektuose yra padaryti grubūs pažeidimai dėl viešosios finansų kontrolės subjektų: viešojo sektoriaus Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių santykių reguliavimo, dėl ko minėti įstatymai negali būti priimti. Argumentai: 1. Lietuva, galutinai suderinusi savo teisę su Europos Sąjungos teise, prisiėmė konkrečius įsipareigojimus įdiegti konkretų viešosios finansų kontrolės mechanizmą, kurį sudaro tik vidaus kontrolė, vidaus auditas ir išorės auditas (išorės viešąją finansų kontrolę gali vykdyti tik Lietuvos aukščiausia audito institucija - Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė). Jokių kitų viešosios finansų kontrolės subjektų, kuriems rezervuojamos Lietuvos biudžeto lėšos, pagal įsipareigojimus ES, Lietuva steigti negali. Lietuvos stojimo į ES sutartis buvo patvirtinta Baigiamuoju aktu. Baigiamajame akte yra nustatyta, kad Lietuvos Respublika supranta, kad sąvoka „neįvykdo stojimo derybų kontekste prisiimtų įsipareigojimų apima tuos įsipareigojimus, kurie kyla iš pirminių Sutarčių, taikomų Lietuvos Respublikai pagal Stojimo akte nustatytas sąlygas, ir šiame Akte apibrėžtus įsipareigojimus". Pirminė Sutartis įpareigojo Lietuvą laipsniškai savo teisę derinti su Bendrijos teise. Baigiamojo akto 38 straipsnis nurodo, kad jei Lietuva neįvykdo stojimo derybų kontekste prisiimtų įsipareigojimų, Komisija gali imtis reikiamų priemonių. Priemonės gali būti taikomos, kol neįvykdomi atitinkami įsipareigojimai. 2. Prisijungimo sutartis, kurią Lietuva pasirašė tik suderinusi savo teisinius pagrindus su ES teisiniais pagrindais, ir Stojimo konferencijoje uždarė visas derybines pozicijas, yra nekvestionuojama (nepaneigiama). Tai Lietuva konstituciškai įteisino 2004-07-13, LR Konstituciją papildant Konstituciniu aktu Nr. IX-2343 „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“. Minėto Konstitucinio akto antroje dalyje yra nustatyta, kad „Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus“. Minėtas Konstitucinis aktas nustatė, kad LR stojimo į ES sutartis ir visi Lietuvos Vyriausybės nutarimais patvirtinti suderėti klausimai (derybinės pozicijos) yra aukščiau už nacionalinius įstatymus ir kitus ES teisės aktus (pvz. reglamentus, direktyvas), ir įtvirtino tarptautinių sutarčių viršenybę nacionalinei teisei ir tai, kad Lietuva visose srityse, kurios yra perduotos ES, apribojo savo galias veikti priešingai. 3. Europos Sąjungos sutartyje Europos Sąjunga valstybių finansiniams interesams kenkiančiam sukčiavimui ir kitoms neteisėtoms veikoms taiko nustatytas viešosios finansų kontrolės priemones, kurių paskirtis yra nurodyta ES sutarties dalyje „Finansinės nuostatos“, ir kuri susijusi išimtinai tik su ES biudžetiniais santykiais, būtent tik su viešąja valdžia ir viešuoju sektoriumi, ir minėta paskirtis yra atgrasinti ir valstybėse narėse užtikrinti veiksmingą apsaugą (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinės redakcijos straipsnis Nr. 325 (ex 280 str.). Akcentuotina, kad ES sutarties dalis „Finansinės nuostatos“ aiškiai tiesiogiai įtvirtina valstybių finansinius interesus ir taikoma veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu (Europos Sąjungoje iš laisvo darbuotojų ir laisvo kapitalo judėjimo išimta viešojo administravimo sritis turi imunitetą rinkai ir konkurencijai, ir nėra rinkos ir konkurencijos objektas ir yra nepavaldi privačiam verslo sektoriui). Lietuvoje viešosios finansų kontrolės subjektai / kaijeros valstybės tarnautojai: Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai (toliau - ir vidaus auditas) yra įsteigti pagal Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos sutarties reikalavimus ir vykdo viešosios finansų kontrolės mechanizmą, kuris yra imperatyvi sudėtinė ir neatskiriama Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo mechanizmo dalis, privaloma Lietuvai vykdyti. 4. ES sutarčiai įgyvendinti atsakingos ES institucijos priima antrinės teisės aktus (direktyvas, reglamentus, sprendimus ir kt.), kurie privalomi Lietuvai. Lietuvos vidaus audito teisės institutas yra suderintas su ES teise ir nuo jos neatsiejamas. Lietuvos vidaus audito teisės institutui yra privalomai taikomi ES Finansinis reglamentas 77/123 l/EEB, Komisijos reglamentas 97/2064/EB; Tarybos 1999 m. reglamentas 99/1260/EB, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų valdymo, įskaitant finansų kontrolę, Tarybos reglamentas 99/1266/EB, nustatantis pagrindinius reikalavimus dėl integracinių instrumentų valdymo ir kontrolės. Lietuvos vidaus audito teisės institutui privalomai taikomi Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato Aiškinamojo dokumento dėl viešosios vidaus finansų kontrolės reikalavimai dėl vidaus audito subjektų vykdomos viešosios finansų kontrolės - vidaus audito, vadinamasis "kietas" acąuis (teisynas). Viešojo sektoriaus Vidaus audito tarnybų ir vidaus auditorių veiklą nustatantys teisės aktai ir normos privalo atitikti Lietuvos įsipareigojimus pagal ES sutartį. Iš Lietuvos įsipareigojimų ES akivaizdu, kad: 1) viešosios finansų kontrolės subjektai / karjeros valstybės tarnautojai - Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai yra valdymo ir kontrolės subjektai, kurie savo statuso ir funkcijų apimtimi užtikrina veiksmingą ES vidaus, įskaitant Lietuvą, finansinės kontrolės sistemą; 2) Vidaus audito tarnybos ir jų kaijeros valstybės tarnautojai, prižiūrėdami ir kontroliuodami vidaus kontrolę, veiklą ir valdymą yra vykdomųjų institucijų aukščiausių vadovybių patarėjai ne ūkinės techninės srities, bet veiklos ir valdymo srities, ir vidaus audito funkcijos yra neatsiejamai susiję su Lietuvos valstybės interesais ir priskiriamos Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijoms; 3) nesilaikydama su ES teise suderintų įsipareigojimų dėl viešosios finansų kontrolės reikalavimų, ir naikindama, iškraipydama, ignoruodama tinkamo ir suderinto ES lygiu saugaus finansų kontrolės mechanizmo dalį - vidaus auditą, Lietuva LR teisės aktuose tampa neįgali taikyti visus ES antrinės teisės aktus (direktyvas, reglamentus, sprendimus ir kt.), ir dėl to Lietuva negali užtikrinti tinkamo valstybės lėšų ir kartu ES paramos panaudojimo. Visa tai akivaizdžiai įrodo, kad Lietuvoje viešosios finansų kontrolės subjektai - Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai vykdo viešosios finansų kontrolės mechanizmą, kuris yra imperatyvi sudėtinė ir neatskiriama Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo mechanizmo dalis. Vidaus auditas yra vienas iš svarbiausių valstybės valdymo ir kontrolės sistemos instrumentų, be kurio Lietuva negali būti ES nare. Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai, prižiūrėdami ir kontroliuodami valdymą ir vidaus kontrolę, yra ne ūkinės techninės srities, ne kažin kokios neaiškios vidaus administravimo srities, bet yra viešojo administravimo - veiklos ir valdymo srities subjektai, kas neišvengiamai įrodo, kad viešosios finansų kontrolės vidaus audito veikla priskiriama kontrolės, priežiūros ir vertinimo sričių veiklai ir vidaus audito funkcijos priskiriamos "Valstybės valdymo sričiai" "Bendroms valstybės funkcijoms". 5. Vidaus audito svarba, jo išskirtiniai bruožai, jam būdingas imperatyvus metodas ir aukštas teisinės reglamentacijos lygis aiškiai įtvirtinti ir INTOSAI Limos deklaracijoje, kurios nare Lietuva privalėjo tapti siekdama būti ES nare. Pagal INTOSAI vidaus kontrolės standartų gaires vidaus auditas aukščiausiai vadovybei reguliariai teikia informaciją apie vidaus kontrolės veikimą, teikia rekomendacijas dėl jos tobulinimo, vidaus auditas yra nepriklausoma, objektyvi užtikrinimo ir konsultavimo veikla, vidaus auditoriai negali būti kitų darbuotojų, atsakingų už vidaus kontrolę, vidaus kontrolės sistemos pakaitalas. Vidaus auditas yra nepriklausomas nuo vadovybės, dirba nešališkai, teisingai ir sąžiningai ir atsiskaito aukščiausiajai vadovybei. Vidaus auditui keliami aukšti kvalifikaciniai ir etikos reikalavimai. Pagal minėtus reikalavimus vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai, prižiūrėdami ir kontroliuodami valdymą ir vidaus kontrolę, yra aukščiausios vadovybės patarėjai ne ūkinės techninės srities, ne kažkokios neidentifikuotinos vidaus administravimo srities, bet veiklos ir valdymo srities, kas neišvengiamai įrodo, kad viešosios finansų kontrolės vidaus audito veikla priskiriama kontrolės, priežiūros ir vertinimo sričių veiklai ir vidaus audito funkcijos priskiriamos "Valstybės valdymo sričiai" "Bendroms valstybės funkcijoms". 6. Finansų kontrolės subjektai Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai, yra tiesiogiai susiję su viešojo intereso realizavimu, su Valstybės valdymu, jiems būdingas imperatyvus metodas, būdingas aukštas teisinės reglamentacijos lygis ir statusas, kurie įtvirtinti įstatymiškai. Vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių veikimo santykius reguliuoj a finansų teisės šakos specialioji norma - LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas, - kuris ir jo lydimieji teisės aktai yra skirti konkretinti, plėtoti finansų bendrosios normos reikalavimus, atsižvelgiant į reguliuojamų santykių specifiką. LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas detalizuoja vidaus audito institutą ir jį išsamiai reglamentuoja. LR vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas įtvirtina specialiąsias vidaus audito teisės normas, nustato pagrindinius vidaus audito funkcionavimo viešajame juridiniame asmenyje teisinius pagrindus, tikslus, uždavinius, Valstybės tarnybos įstatymas reguliuoja vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių pagrindinius valstybės tarnybos principus, kaijeros valstybės tarnautojo teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus, ir visi kiti įstatymai turi koreliatyviai minėtus santykius reguliuoti, nepažeidžiant vidaus audito, kaip imperatyvios sudėtinės ir neatskiriamos Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo mechanizmo dalies, statuso, vidaus audito svarbos, jo išskirtinių požymių. Pagal savo aukštą statusą vidaus auditas vertina aukščiausios vadovybės sukurtą vidaus kontrolę, viešųjų finansų apimtimi vertina viešųjų juridinių asmenų, įskaitant privatinius asmenis, religines bendruomenes ir t.t., kuriems skiriami biudžetiniai asignavimai ir / ar biudžetų programų lėšos, vidaus kontrolės rizikų valdymą atsižvelgiant į juridinių asmenų veiklos specifiką, vertina visas viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų sritis, teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo ir kontroliuoja rekomendacijų įgyvendinimą. Vidaus audito tarnybos savo veiklos planus derina su vykdomųjų institucijų aukščiausia vadovybe, už savo veiklą atsiskaito vykdomųjų institucijų aukščiausiai vadovybei, todėl visiškai akivaizdu, kad vidaus auditas nevykdo jokių techninių ūkinių funkcijų. Vidaus audito veikla priskiriama kontrolės, priežiūros ir vertinimo sričių veiklai ir vidaus audito funkcijos priskiriamos "Valstybės valdymo sričiai" "Bendroms valstybės funkcijoms". 7. Pagal išskirtinius požymius, funkcijas, svarbą Lietuvos įsipareigojimuose ES, viešoji finansų kontrolė - vidaus auditas yra susijęs su valstybės interesais. Viešosios finansų kontrolės / Vidaus audito veikla yra valstybės valdymo mechanizmo dalis ir ji steigiama tik viešajam administravimui vykdyti. Vidaus auditas, būdamas privaloma valdžios ir valdymo mechanizmo sudėtine dalimi, identifikuotinas Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (parengtame pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. reglamentą Nr. 1893/2006) sekcijoje „ 0 “ „Viešasis valdymas ir gynyba“, ir yra valstybės valdymo veikla. 8. Europos Komisija savo praktikoje konstatavo, kad valstybės tarnybos išimtis taikoma įstaigų, pavaldžių atskiroms ministerijoms, vietos savivaldos institucijoms, taip pat kitų valstybinių įstaigų, kaip pavyzdžiui valstybės centrinis bankas, darbuotojams, jei jų pareigos susijusios su viešųjų funkcijų atlikimu ar valstybės interesų apsauga. Tai būtų tokios funkcijos: teisės aktų rengimas ir priėmimas, teisės aktų įgyvendinimas bei vykdymo kontrolė. Vertindama funkcijų tiesioginį ar netiesioginį dalyvavimą vykdant viešąsias funkcijas, Europos Komisija nereikšmina klausimo dėl tiesioginio ar netiesioginio dalyvavimo kriterijaus funkcijų priskyrimui ar nepriskyrimui valstybinės valdžios viešosioms funkcijoms (kurios neišvengiamai yra viešosios valdžios / viešojo administravimo funkcijos), bet sprendžia ar tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas daro įtaką valstybės saugumui, sprendimų priėmimui ir valstybės interesams, ir kaip minėtos funkcijos susiję su teisės aktų rengimu ir priėmimu, teisės aktų įgyvendinimu bei vykdymo kontrole. Atsižvelgiant į Vidaus audito tarnybų imperatyvumą Lietuvos narystėje ES, į jų valstybės tarnautojų vykdomos veiklos įtaką valstybės interesams, atsižvelgiant į tai, kad Vidaus audito tarnybų karjeros valstybės tarnautojų funkcijos konkrečiai ir tiesiogiai susiję su teisės aktų įgyvendinimo bei vykdymo kontrole, Lietuvos teisėkūros subjektai neturi nė menkiausio pagrindo kvestionuoti, kad būdami imperatyvūs viešosios finansų kontrolės subjektais, kurių funkcijos yra specialios valstybės valdyme ir itin svarbios valstybės interesams viešųjų finansų apsaugoje pagal ES sutartį, ir kad vykdydami teisės aktų įgyvendinimo bei vykdymo kontrolės funkcijas, Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai visiškai atitinka Europos Komisijos sprendimų praktiką dėl funkcijų priskyrimo valstybinei tarnybai. Lietuvos teisėkūros subjektai privalo vykdyti sąžiningą ir teisingą teisėkūrą ir negali naikinti Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių karjeros valstybės tarnautojų statuso. 9. Europos komisija savo sprendimuose konstatavo ir tai, kad svarbus momentas yra viešųjų funkcijų atlikimas, kuris išimtinai siejamas tik su valstybe ir kurio negalima perleisti privatiems asmenims. Todėl Lietuvos teisėkūros subjektai neturi nė menkiausio pagrindo kvestionuoti, kad narystėje ES Lietuva pagal ES sutartį, ES direktyvas ir reglamentus, pagal kitus ES dokumentus įtvirtino savo imperatyvią pareigą vykdyti viešąją finansų kontrolę - vidaus auditą, kurio, kaip itin svarbaus valstybės finansų valdymo instrumento, negalima perleisti privatiems asmenims. Tokiu būdu Lietuvos teisėkūros subjektai negali naikinti Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių kaijeros valstybės tarnautojų statuso, kadangi Vidaus audito tarnybų vadovai ir vidaus auditoriai yra imperatyvūs "Valstybės valdymo srities" "Bendrųjų valstybės funkcijų" vykdytojai ir viešosios finansų kontrolės subjektai, kurių funkcijas perleisti privatiems asmenims Lietuva negali. 10. Europos Sąjungos teisingumo teismas (ETT) bylose yra pasisakęs dėl techninio ūkinio darbo, ir visose bylose pripažino, kad vietos valdžios institucijose bei valstybinėse įmonėse dirbantys nekvalifikuoti darbininkai, medicinos seserys, slaugytojos, amatininkai, vandentiekio darbininkai, elektrikai, valstybinėse ligoninėse ir socialinėse įstaigose dirbantys gydytojai, medicinos seserys, slaugytojos, vidurinių mokyklų mokytojai, mokytojai praktikantai, sekretorės, mašininkės, techninio, ūkinio personalo darbuotojų darbas ar patarimai techniniais, ūkiniais klausimais ir pan. negali būti vertinami kaip tiesioginis ar netiesioginis dalyvavimas viešųjų funkcijų atlikime. Europos Sąjungos teisingumo teismo jurisprudencijoje konstatuotos pareigybės, kurių atžvilgiu negalima taikyti viešosios valdžios valstybės tarnybos santykių, tik patvirtina, kad viešosios finansų kontrolės subjektų Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų veikla jokiu būdu nėra techninio - ūkinio pobūdžio veikla, nėra jokia vidaus administravimo veikla, bet yra valstybės finansinė veikla, kuri daro esminį poveikį valstybės interesams, ir kurios funkcijų Lietuva negali perleisti privatiems asmenims. Todėl akivaizdu, kad Lietuvos teisėkūros subjektai negali naikinti Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių karjeros valstybės tarnautojų statuso, ir privalo Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų vykdomas funkcijas imperatyviai priskirti „Valstybės valdymo srities Bendrosioms valstybės funkcijoms“. 11. Iš paskutinės Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos išplaukia išvados, kad viešųjų funkcijų atlikimas turi sudaryti esminę asmens pareigų dalį, kas reiškia, kad valstybės tarnautojams viešojo administravimo funkcijas turi būti pavedama atlikti taip, kad jos sudarytų esminę asmens pareigų dalį. VSVAA akcentuoja, kad Vidaus audito tarnybų ir jų valstybės tarnautojų viešosios finansų kontrolės funkcijos, tokios kaip teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra (teisės aktų vykdymo kontrolė) bei konsultavimas sudaro esminę minėtų valstybės tarnautojų vykdomų pareigų dalį ir atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Todėl akivaizdu, kad Lietuvos teisėkūros subjektai negali naikinti Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių karjeros valstybės tarnautojų statuso, ir privalo Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų vykdomas funkcijas imperatyviai priskirti „Valstybės valdymo srities Bendrosioms valstybės funkcijoms“. 12. Vidaus audito tarnybos nėra struktūriniai vienetai, užtikrinantys valstybės ir savivaldybinstitucijų darbą ir funkcijas. Vidaus audito tarnybų funkcijos yra teisės aktų įgyvendinimo bei vykdymo kontrolė, ir minėta kontrolė akivaizdžiai yra valstybės ir savivaldybių institucijų vykdoma viešojo administravimo sritis - viešoji finansų kontrolė. Vidaus audito tarnyboms įstatymiškai įtvirtintas nepriklausomumas nuo vidaus kontrolės, kas reiškia, kad įtvirtintas nepriklausomumas ir nuo vidaus administravimo, Vidaus audito tarnybos nėra už juos atsakingos, o būtent kontroliuoja vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, veiklą, teikia dėl jų išvadas ir rekomendacijas vykdomųjų institucijų aukščiausiai vadovybei, ir minėtų rekomendacijų pagrindu, suderinusi su Vidaus audito tarnybų vadovu, vykdomųjų institucijų aukščiausia vadovybė priima sprendimus (leidžia teisės aktus, tvirtina taisykles, reglamentus, tvarkas, keičia struktūrą ir t.t). Pabrėžtina, kad būtent Vidaus audito tarnybos turi skiriamuosius bruožus, kad jos nėra atsakingos už vidaus kontrolę, įskaitant vidaus administravimą. Todėl akivaizdu, kad Lietuvos teisėkūros subjektai negali naikinti Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių karjeros valstybės tarnautojų statuso, ir privalo Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų vykdomas funkcijas imperatyviai priskirti „Valstybės valdymo srities Bendrosioms valstybės funkcijoms“. 13. Įstatymų projektų pakete padaryti LR teisėkūros pagrindų įstatymo pažeidimai, dėl kuriųviešosios finansų kontrolės valdžios ir valdymo viešojo administravimo subjektai - Vidaus audito tarnybos priskirti ne „Valstybės valdymo srities" „Bendrosioms valstybės funkcijoms", bet neteisėtai priskirti „Vidaus administravimo sričiai“, kas reiškia, ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio aptarnaujančiai sričiai. VSVAA pažymi, kad pagal administracinės teisės normas vidaus administravimas yra sukonkretinta ne viešojo administravimo, bet viešųjų paslaugų teikimo įstaigų administravimo veikla, kuria užtikrinamas konkrečios institucijos funkcionavimas (struktūros, personalo tvarkyba ir valdymas, turimų materialinių-finansinių resursų tvarkymas ir valdymas, informacinių technologijų plėtra ir pan.), kad ji galėtų tinkamai vykdyti jai priskirtus administravimo uždavinius. Todėl VSVAA ragina teisėkūros subjektus atsisakyti viešojo administravimo įstatyme „vidaus administravimo“ sąvokos, ir Viešojo administravimo įstatyme sureguliuoti sąvoką ne „vidaus administravimas“, bet „viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimas“ (veiklos struktūrizavimas, veiklos organizavimo nuostatai, reglamentai, dokumentų valdymas, tvarkos, taisyklės, personalo tvarkyba, informacinių sistemų plėtra ir t.t.). Šiuo siūlomu būdu būtų teisingai identifikuojamas vidaus kontrolės sistemos organizavimas viešojo administravimo subjekte pagal Lietuvai keliamus reikalavimus narystėje ES, ir būtų apsaugota teisėkūra nuo pažeidimų ir klaidų, tokių, kaip pavyzdžiui, viešosios finansų kontrolės valdžios ir valdymo viešojo administravimo subjektus - Vidaus audito tarnybas priskirti ne „Valstybės valdymo srities" „Bendrosioms valstybės funkcijoms", bet neteisėtai priskirti „Vidaus administravimo sričiai“ ir pan. Pagrindimas: 13.1. Lietuvos teisės aktai neapibrėžia aiškiai ir suprantamai projektiniame Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio reguliavime esančios „vidaus administravimo“ sąvokos, minėta sąvoka galima manipuliuoti, ją galima interpretuoti savaip, minėta sąvoka sukuria teisinius neaiškumus, sudaro sąlygas piktnaudžiauti valdžia, diskriminuoti valstybės tarnautojus ir darbuotojus, daryti jiems neteisėtą poveikį ir pan., ir tokiu būdu minėta sąvoka pažeidžia LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip „aiškumas“, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.; 13.2. įstatyme neteisėtai palikta vietos nesureguliuotiems, sureguliuotiems neaiškiai ir pan. santykiams, tokiems kaip: „Vidaus administravimas - kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla“, nes toks reguliavimas sudaro sąlygas interpretacijoms, dviprasmiškumui, neteisingam teisės taikymui, neteisėtai diskrecijai, neteisėtam „kitos ūkinio ar techninio pobūdžio veiklos“ taikymui per plačiai ir neteisingai ir t.t., ir tokiu būdu minėtas reguliavimas pažeidžia LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip „aiškumas“, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Įstatymuose negali būti palikta tokių sąvokų, kaip „kitos veiklos“, nes neišvengiamai sudaromos teisinės spragos ir nišos. 13.3. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, viešojo administravimo subjekto veiklos organizavimo priemonės (nuostatai, reglamentai, dokumentų valdymas, tvarkos, taisyklės, personalo tvarkyba, informacinių sistemų plėtra ir t.t.) neišvengiamai yra vidaus kontrolės sistema ir jos priemonės, už kurias tiesiogiai atsakingi viešųjų juridinių asmenų vadovai ir pagal jiems pavestas funkcijas konkrečios institucijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai (išskyrus Vidaus auditą), todėl „vidaus administravimo“ sąvoka nekoreliuoja su pagal ES teisę aukštesnės galios teisės aktuose įtvirtinta privaloma „vidaus kontrolės“ sąvoka. Tokiu būdu pažeidžiamas LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 7 p. reikalavimas dėl teisėkūros principo, tokio kaip „sistemiškumas“, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams ; 13.4. vykdomosios valdžios institucijos, vykdančios viešąjį administravimą, yra viešojo administravimo subjektai, kurie pagal administracinės teisės esmę nevykdo vidaus administravimo, bet vykdo viešąjį administravimą ir vidaus kontrolę. Minėtuose subjektuose nėra vidinių struktūrų - administracijų, minėti subjektai patys yra administracijos, kaip pavyzdžiui, savivaldybės administracijos direktoriaus vykdomoji institucija dėl funkcijų gausos yra struktūrizuota į savivaldybės administraciją. Tokiu būdu, Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio reguliavime projektuojamas reguliavimas: „Vidaus administravimas - veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, teisinis atstovavimas, korupcijos prevencija ir vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.“ - yra neaiškus, teisiškai neatpažįstamas, dviprasmiškas, besidubliuojantis su vidaus kontrole ir viešųjų paslaugų teikėjų bei privatinių subjektų vykdomu vidaus administravimu, todėl pažeidžia LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. reikalavimas dėl teisėkūros principo, tokio kaip „aiškumas“, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, ir LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 7 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip „sistemiškumas“, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams . Pažymėtina, kad įstatymuose negali būti palikta tokių sąvokų, kaip „kita veikla“, „panašiai“ ar „taip toliau“, kas neišvengiamai sudaro teisines spragas ir nišas. 13.5. kadangi pagal projektinio Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio reguliavimą vidaus administravimo veikla užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas, todėl visi viešojo administravimo subjekto dirbantieji asmenys (išskyrus Vidaus audito tarnybas) privalo vykdyti vidaus administravimą, kas reiškia, kad visi dirbantieji (išskyrus Vidaus audito tarnybas) turi būti asmenys, dirbantys tik pagal darbo sutartis, nes visi minėti asmenys (išskyrus Vidaus audito tarnybas) turi užtikrinti viešojo administravimo subjekto, turinčio juridinio asmens statusą, savarankišką funkcionavimą. Jeigu viešojo administravimo subjekto dirbantieji (išskyrus Vidaus audito tarnybas) neužtikrina viešojo administravimo subjekto savarankiško funkcionavimo, tai tokios pareigybės (išskyrus Vidaus audito tarnybas) subjektui nereikalingos. Akivaizdu, kad Įstatymų projektų pakete dėl neteisingos teisėkūros yra įtvirtintas teisinis kuriozas. 14. Įstatymų projektų pakete teisėkūros subjektai pažeidė LR teisėkūros pagrindų įstatymą beisukūrė teisės normų koliziją: 14.1. Valstybės tarnybos įstatyme (suvestinė redakcija (2022-09-01 - 2023-03-31 ir redakcijoje, kuri įsigalios nuo 2022-04-01) teisėkūros subjektai suprojektavo neaiškų, nesuprantamą, nelogišką, dviprasmišką reguliavimą, pagal kurį nėra galimybių identifikuoti sąvokų „Karjeros valstybės tamautojas“ ir „Valstybės tarnautojas“. Pagal minėtą reguliavimą Karjeros valstybės tarnautojo funkcijos yra siekti karjeros valstybės tarnyboje („Karjeros valstybės tarnautojasvalstybės tarnautojas, priimtas į pareigas neterminuotam laikui arba įstatymų nustatytai kadencijai ir šio įstatymo nustatyta tvarka galintis siekti karjeros valstybės tarnyboje “), o Valstybės tarnautojo funkcijos yra eiti pareigas valstybės tarnyboje („Valstybės tarnautojas - fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje'j. Suprojektuotu reguliavimu yra pažeistas LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. reikalavimas dėl teisėkūros principo, tokio kaip „aiškumas“, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 14.2. Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatyme suprojektavo reguliavimą, kad „Vidaus auditorius - vidaus audito tarnybos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, arba kitą įstatymuose nustatytą statusą turintis asmuo, atliekantys vidaus auditą“ ir tokiu būdu leido Vidaus audito tarnybos vadovams ir vidaus auditoriams turėti teisiškai neaiškų kitą statusą, o Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatyme suprojektavo reguliavimą, kad „Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. “ ir tokiu būdu kvestionavo specialų vidaus audito institutą ir savivaldybių Vidaus audito tarnybos vadovams ir vidaus auditoriams užkardino galimybę turėti kitą statusą. Tokiu būdu sukūrė koliziją tarp esminio teisės akto, detalizuojančio vidaus audito institutą ir vidaus audito teisinius santykius, ir tarp reglamentuojančio savivaldybių bendrąjį administracinį - teisinį statusą teisės akto. Kadangi LR audito įstatymas yra specialioji teisės norma lyginant su LR savivaldos įstatymu, tai specialioji teisės norma konkurencijos atveju turi pirmenybę prieš bendrąją teisės normą - Vietos savivaldos įstatymą. Minėtas pažeidimas įtvirtina ir valstybės institucijų ir vietos savivaldos institucijų Vidaus audito tarnybų diskriminaciją. Taip pat paminėtuose Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo Nr. IX-1253 2 straipsnio pakeitimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatyme suprojektavo neaiškų, nenuoseklų, nesuprantamą, nelogišką, dviprasmišką, nederantį tarpusavyje reguliavimą, kuriuo pažeidė: 1) LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip „aiškumas“, reiškiančio, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas; 2) LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 7 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip „sistemiškumas“, reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams . Kaip jau pažymėta, įstatymuose taip pat negali būti palikta teisinių spragų ir nišų. 15. VSVAA pažymi, kad Vidaus auditas yra imperatyvi valstybės valdymo mechanizmo daviešoji finansų kontrolė, kurios atlikimas išimtinai siejamas tik su valdžia ir viešuoju administravimu ir kurios perleidimas privatiems asmenims nebūtų suderinamas su valstybės interesais ir jos suverenitetu. Vidaus auditas yra tame pačiame kaip ir Valstybės kontrolė, finansų kontrolės mechanizme. Vidaus audito misija yra tapati aukščiausios audito institucijos - Valstybės kontrolės misijai. Skiriasi tik viešosios finansų kontrolės lygiai, priklausomai, kuris viešosios finansų kontrolės subjektas vykdo kontrolę: 1) valstybės lygmuo - kai kontrolę vykdo Valstybės kontrolė; 2) viešojo administravimo subjekto lygmuo - kai kontrolę vykdo Vidaus audito tarnybos, tačiau abu minėti viešosios finansų kontrolės subjektai nagrinėja vidaus kontrolę, įskaitant vidaus administravimą, ir prisideda prie viešųjų juridinių asmenų veiklos gerinimo savo vertinimais bei rekomendacijomis, todėl atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant valstybės valdymą ir viešųjų juridinių asmenų vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, efektyvumą. Abiejų subjektų: Vidaus audito ir Valstybės kontrolės - vykdomi finansiniai ir veiklos auditai yra esminiai dalykai, kurių metu kontroliuojamas valstybės, įskaitant savivaldybes, valdymas. Vidaus auditas, kaip ir Valstybės kontrolė, neatsako už vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, planavimą, įgyvendinimą, palaikymą ir dokumentavimą. Už vidaus kontrolės planavimą, įgyvendinimą, palaikymą ir dokumentavimą yra atsakingi viešųjų juridinių asmenų vadovai. Vidaus auditas, kaip ir Valstybės kontrolė, vykdo teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūrą (teisės aktų vykdymo kontrolę), kas aiškiai reiškia, kad Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai yra viešojo administravimo subjektai. Vidaus audito funkcijos patenka į viešojo administravimo funkcijas pagal: 1) Europos Komisijos, kuri yra daugumos bylų prieš valstybes nares iniciatorė ir dalyvė dėl ES sutarties, konstatavimą, kad viešosios valdžios funkcijos yra įstaigų, pavaldžių atskiroms ministerijoms, vietos savivaldos institucijų, taip pat kitų valstybinių įstaigų, darbuotojų pareigos, jei jos susijusios su viešųjų funkcijų atlikimu ar valstybės interesų apsauga, tokia, kaip: teisės aktų rengimas ir priėmimas, teisės aktų įgyvendinimas bei vykdymo kontrolė; 2) LR Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalies reguliavimą kad Viešasis administravimas - teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra; 3) LR Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio reikalavimą, kad konsultuoja asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais . 16. Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai, kaip ir Valstybės kontrolė, nedalyvauja viešųjų juridinių asmenų veikloje ir valdyme, ir turi imunitetą dalyvavimui veikloje, įskaitant vidaus administravimą, o kas svarbiausia - Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai vertina vidaus administravimą ir dėl jo teikia išvadas ir rekomendacijas vadovybei. Priskyrus Vidaus audito tarnybų ir jų valstybės tarnautojų funkcijas vidaus administravimui, reikštų, kad Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai vertina savo veiklą, kas teisiškai neleidžiama ir pažeistų Lietuvos teisinius pagrindus ES dėl Vidaus audito tarnybų ir jų valstybės tarnautojų nepriklausomumo nuo viešojo juridinio asmens veiklos, įskaitant vidaus kontrolę, kas reiškia įskaitant ir vidaus administravimą, nepriklausomumą nuo vadovybės, nuo poveikio vidaus auditui ir kitų neleistinų poveikių ir veiksnių. 17. Vidaus audito tarnybos ir jų valstybės tarnautojai konsultuoja vidaus kontrolės, įskaitant vidaus administravimą, srityje valstybės ir savivaldybių viešųjų juridinių asmenų vadovus, kas atitinka viešojo administravimo reikalavimus pagal LR Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio reguliavimą. Pažymėtina, kad visi viešojo administravimo subjektai neišvengiamai turi viešosios finansų kontrolės - vidaus audito kompetenciją. 18. Europos Komisijos Biudžeto generalinio direktorato Aiškinamajame dokumente nurodyti reikalavimai, kad Viešosios vidaus finansų kontrolės sistemą turi valdyti centrinė institucija, kuri veikia kaip sąsaja tarp Aukščiausiosios audito institucijos (Lietuvos atveju - Valstybės kontrolės) ir Viešosios vidaus finansų kontrolės (Lietuvos atveju - Viešojo administravimo subjektų Vidaus audito tarnybų). Todėl Lietuva, derindama savo teisę su ES teise, privalomai įsteigė Finansų ministerijoje savarankišką padalinį, kuris yra atsakingas už vidaus audito sistemos veikimą. Toks santykių įtvirtinimas viešojoje finansų kontrolėje tik dar kartą įrodo išskirtinį Vidaus audito, kaip viešosios finansų kontrolės subjekto, statusą ir skiriamuosius bruožus, ir Vidaus auditas neišvengiamai negali būti vidaus administravime, negali būti techniniame ūkiniame aptarnavime ir pan., ir jis akivaizdžiai yra viešojo administravimo subjektas. Ir kadangi pagal administracinės teisės normas tiek valstybinio administravimo subjektai, tiek savivaldybių administravimo subjektai yra Valstybės valdymo organų sistemos neatsiejama dalis, todėl akivaizdu, kad Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir jų vidaus auditoriai, kaip viešosios finansų kontrolės subjektai, kuriems suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, turi būti teisingai priskiriami viešosios finansų kontrolės „Valstybės valdymo srities": „Bendrosios valstybės funkcijos". 19. Įstatymų projektų pakete teisėkūros subjektai pažeidė Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus Vidaus audito tarnybų kaijeros valstybės tarnautojų statusą, teises, teisėtus interesus ir taip pažeidė LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip „pagarbos asmens teisėms ir laisvėms“, reiškiančio, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, ir įtvirtino Vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojo ir vidaus auditorių pareigybių diskriminavimą, minėtų pareigybių statuso ignoravimą, nevienodą teisės taikymą reguliavime. VSVAA pažymi, kad nors Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės atitinka „specialumo“ kriterijų, jos yra specialios ir jos nustatytos specialiame teisės institute, kituose įstatymuose, jų lydimuosiuose teisės aktuose (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, jo lydimuosiuose teisės aktuose, Vietos savivaldos įstatyme), tačiau Valstybės tarnybos įstatymo projekto 1 priede minėtos pareigybės nėra išskirtos, minėtoms pareigybėms nėra nustatyti ir pareiginių algų koeficientai (baziniais dydžiais). Kai tuo tarpu Projekto 1 priede yra išskirtos pareigybės ir nustatyti pareiginių algų koeficientai pareigybėms, kurios nustatytos kituose įstatymuose, pavyzdžiui: 1) prokuroro padėjėjas (1 priedo 7 eilutė), teisėjo padėjėjas (1 priedo 7 eilutė), teismo konsultantas (1 priedo 7 eilutė), savivaldybės administracijos direktorius (2 priedo 2 eilutė); 2) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (2 priedo 4 eilutė); 3) savivaldybės kontrolierius (1 priedo 3 eilutė); 4) savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas (1 priedo 4 eilutė); 5) seniūnas (1 priedo 5 eilutė). Tokiu būdu Projekte įtvirtinamas nevienodas teisės taikymas Vidaus audito tarnyboms ir minėtų tarnybų valstybės tarnautojų diskriminacija. Atsižvelgiant j VSVAA šiame rašte ir ankstesniuose raštuose (nurodyta šio rašto 1 puslapyje) išdėstytus pažeidimus, nurodytus argumentus ir aplinkybes, VSVAA prašo Lietuvos Respublikos Seimą: [...] 4. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 pakeitimo įstatymo Nr.XIV1268 pakeitimo įstatymo projektą, dėl 68 straipsnio 2 dalies pakeitimo („2. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso komisijos nariu turi būti kviečiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas. “) atmesti ir palikti salioti esamu Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 pakeitimo įstatymo Nr.XIV-1268 pakeitimo įstatymo 68 straipsnio 2 dalies reslamentavimą : „2. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra 10 11 karjeros valstybės tarnautojai. Pretendentu i vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso komisiją sudaro savivaldybės administracijos direktorius. Būti šios komisijos nariu turi būti kviečiamas Finansų ministerijos atstovas.“; [...] 6. Užtikrinti, kad teisingi teisiniai reikalavimai, kriterijai, VSVAA argumentai būtų taikomi ne fragmentuotai, bet teisingai ir sistemiškai visame teisyne, susijusiame su Vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių statuso reguliavimu, jų nepažeisti, nepažeisti Lietuvos įsipareigojimų narystėje ES, nepažeisti ES sutarties ir išjos išplaukiančių Reglamentų ir direktyvų. |
Nepritarti |
Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIVP-2066(4), dėstomam nauja Valstybės tarnybos redakcija, siūloma patikslinti valstybės tarnautojo sąvoką, nustatant kad valstybės tarnautojais nelaikomi asmenys, atliekantys vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai atlieka vidaus administravimo funkcijas. |
|
2. |
Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2022-10-19 |
2 |
|
|
Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija (toliau - ir VSVAA) pakartotinai atkreipia teisėkūros subjektų dėmesį, kad Lietuvoje viešosios finansų kontrolės subjektai - Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai - yra įsteigti pagal Lietuvos prisijungimo prie Europos Sąjungos sutarties reikalavimus ir vykdo viešosios finansų kontrolės mechanizmą, kuris yra imperatyvi sudėtinė ir neatskiriama Lietuvos valstybinės valdžios ir valdymo mechanizmo dalis, privaloma Lietuvai vykdyti. Tiek Europos Sąjungos teisės, tiek Europos Sąjungos sutarties, tiek kitų ES ir nacionalinių teisės aktų reguliavime Viešosios finansų kontrolės subjektai turi išskirtinius požymius, vykdo išskirtines funkcijas valstybės valdyme ir užima išskirtinę vietą ir svarbą Lietuvos valdymo ir kontrolės sistemoje. Vidaus audito veikla savo esme yra kontrolės, priežiūros ir vertinimo sričių veikla, priskiriama "Valstybės valdymo sričiai" "Bendroms valstybės funkcijoms", dėl ko Vidaus audito tarnybos, jų vadovai ir vidaus auditoriai neišvengiamai yra karjeros valstybės tarnautojai. Šiuo metu projektuojamas valstybės tarnybos santykių reguliavimas yra neatitinkantis įstatyminės, jurisprudencinės, Lietuvos integracijos ES teisinėje sistemoje esmės, stipriai blogina valstybės tarnautojų padėtį ir kelia grėsmę valstybės tarnautojų tarnybos Valstybei sąlygoms, darbo apmokėjimo sistemai, socialinėms garantijoms, o tuo pačiu - ir Valstybei. Jeigu Valstybės tarnybos teisės instituto pažeidimai bus įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatyme, jie pažeis teisės doktriną, administracinės teisės principus, nacionalinių ir ES teismų ir kitų institucijų jurisprudenciją, pažeis LR Konstituciją, ES teisės aktus, įskaitant ES sutartį, iš esmės sunaikins Valstybės, kaip valstybės tarnautojo darbdavio, esmę, sudarys sąlygas valstybės tarnybos aukštos reglamentacijos kriterijaus pažeidimams bei iš esmės išderins visus valstybės tarnybos, kaip viešo intereso įgyvendinimo mechanizmo, saugiklius, sutrikdys valstybės finansinius ekonominius santykius, sukels materialinę ir moralinę žalą Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojams bei pažeis pačios Valstybės suverenumą ir interesus. VSVAA pateikia argumentus: 1. Administracinė teisė yra viešojo administravimo teisinis pagrindas. Tai valdymo teisė, nreguliuoja valdymo santykius, tokius kaip Valstybinis valdymas. Valstybinis valdymas yra valstybinių institucijų vykdoma tam tikra viešoji tvarka, viešasis administravimas, kurį įgyvendina valstybės tarnautojai. Vietos savivaldos lygmeniu Valstybės vardu valstybės valdžią vykdo savivaldybių tarybos ir savivaldybių tarybų sudaromų ir joms atskaitingų vykdomųjų organų valstybės tarnautojai. Akivaizdu kad, visi valdžios organai veikia tik Valstybės vardu. Valstybės tarnybos santykiai yra teisiniai santykiai, griežtai reglamentuoti teisės aktuose, turintys savų ypatumų, kurie iš esmės skiriasi nuo darbo teisinių santykių, valstybės tarnybos santykiams keliami dideli reglamentacijos reikalavimai. Valstybės tarnybos santykių negalima tapatinti su darbo santykiais. Valstybės tarnyba skirta viešajam interesui įgyvendinti ir užtikrinti. 2. Pagal Konstitucinio Teismo (KT) ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) jurisprudenciją valstybės tarnautoją nuo darbuotojo skiria pagrindiniai požymiai, tai: 1) valstybės tarnautojas priimamas pagal įstatymą ir visos tarnybos sąlygos yra nustatytos įstatymu, t. y. dėl tarnybos sąlygų nesiderama. Asmenims, siekiantiems eiti valstybės tarnautojo pareigas ir jau einantiems valstybės tarnautojo pareigas, keliami aukšti kvalifikaciniai, etikos, elgesio, atsakomybės ir pan. reikalavimai ir šie reikalavimai turi būti nustatyti įstatymu (tuo tarpu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, su darbdaviu sudaro darbo sutartį, kurioje yra nustatomos šalių sulygtos darbo sąlygos: darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos, darbo užmokesčio mokėjimo sąlygos, kitos sutarties sąlygos); 2) valstybės tarnautoju laikomas asmuo, jei jis vykdo viešojo administravimo veiklą. Europos Komisija ir Europos Sąjungos teisingumo teismas savo praktikoje įtvirtino funkcinį valstybės tarnybos aiškinimo metodą, valstybės tarnybos vykdomų funkcijų svarbą valstybės interesams bei nurodė, kurios funkcijos nepriskiriamos valstybės tarnybai. Pagal Europos Komisijos ir Europos Sąjungos teisingumo teismo praktiką valstybės tarnybos funkcijos yra šios: teisės aktų rengimas ir priėmimas, teisės aktų įgyvendinimas, teisės aktų vykdymo kontrolė. 3. Įstatymine ir jurisprudencine prasme valstybės tarnyba yra Valstybės pavedimu asmenų, einančių pareigas valstybinėje tarnyboje, atliekama visuomenei naudinga veikla. Valstybės tarnyba glaudžiai susijusi su viešuoju administravimu kaip sėkmingo ir veiksmingo jo vykdymo, įgyvendinimo ir užtikrinimo prielaida, o valstybės tarnautojai tarnauja valstybės ir savivaldybės įstaigose ir institucijose, vadinasi, tarnautojai turi būti lojalūs ne tik savo darbdaviui - Valstybei, atstovaujamai konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, bet ir tuo pat metu tarnauti visuomenei. Todėl iš esmės valstybės tarnautoją galima apibūdinti kaip asmenį, einantį pareigas valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir tarnaujantį visuomenei. Tarnavimo visuomenei principas įtvirtintas LR Konstitucijos 5 straipsnyje, yra ne kartą pabrėžtas KT ir LVAT jurisprudencijoje[1]. 4. Valstybės tarnybos santykiai yra teisiniai santykiai. Akivaizdu, kad valstybės tarnautoji}, veikiančių išimtinai tik Valstybės vardu ir pykdančių išimtinai tik Valstybės pavedimus, darbdavys yra tik Valstybė, kuri būtent Valstybės tarnybos įstatyme privalo nustatyti visas valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas, privalo užtikrinti jų įgyvendinimo ir vykdymo kontrolę. Pažymėtina, kad Lietuva į valstybinės tarnybos santykių reguliavimą Valstybės tarnybos įstatyme yra įdiegusi ES teisę atitinkantį valstybinės tarnybos teisinį reguliavimą, kurio neleistina griauti, naikinti, iškraipyti, kuriame neleistina bloginti valstybės tarnautojų padėtį ir tarnybos sąlygas. 5. Lietuva, siekdama narystės ES, į valstybinės tarnybos santykių sistemą įdiegė ES teisę atitinkantį valstybinės tarnybos teisinį reguliavimą, kad Lietuvai prisijungus prie ES, Lietuvos viešojo administravimo subjektai ir jų valstybės tarnautojai gebėtų užtikrinti Bendrijos tikslų siekimą, įgyvendinant viešosios valdžios reguliacines pareigas pagal nustatytas Bendrijos veiklos sritis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinėje redakcijoje[2] (1 straipsnyje (ex 1 straipsnis), 2 straipsnyje (ex 2 straipsnis), 3 straipsnyje (ex 3 straipsnis), 4 straipsnyje (ex 3a straipsnyje) ir kituose straipsniuose). Todėl šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimas tinkamai įtvirtina Valstybės, kaip valstybės tarnautojo darbdavio, pareigas ir atsakomybę ir minėtą reguliavimą galima tik plėtoti, bet negalima jo naikinti, menkinti, iškraipyti ar išderinti. 6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimuose išaiškino konstitucinę valstybės tarnybos prasmę. Aiškindamas konstitucinę valstybės tarnybos prasmę, Konstitucinis Teismas, išimtinai atsižvelgdamas į konstitucines nuostatas, jų turinį ir sąsajas, pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtintos valstybės tarnybos esminis bruožas tas, kad ji suvokiama kaip tarnyba Lietuvos Valstybei ir pilietinei Tautai, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės - pilietinės Tautos viešasis interesas, santykių sistema. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, kad Valstybės tarnybos teisiniai santykiai susiklosto tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri atlieka darbdavio vaidmenį, ir yra netapatūs teisiniams santykiams, su si klostantiems sutartiniuose darbo santykiuose[3] Iš minėtos jurisprudencijos visiškai aiški išvada, kad su valstybės tarnautojais sutartys nėra sudaromos, o valstybės tarnautojų statusas, darbo užmokestis, priedai, atsakomybė, socialinės ir kitos garantijos bei reikalavimai turi būti nustatomi tik įstatymu, ir jie turi būti aiškūs ir bendri visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, ir stojantiems į valstybės tarnybą, ir turi būti žinomi iš anksto. Todėl akivaizdu, kad būtent Valstybė yra valstybės tarnautojo darbdavys. Akivaizdu ir tai, kad viešojo administravimo subjekto vadovas nėra valstybės tarnautojo darbdavys, ir jis neturi kompetencijos įstatymu nustatyti valstybės tarnautojų statusą, darbo užmokestį, priedus, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas bei reikalavimus, todėl akivaizdžiai yra neįgalus perimti ir įgyvendinti išimtines Valstybės darbdavio funkcijas. Todėl būtent Valstybė Valstybės tarnybos įstatyme ir jo lydimuosiuose teisės aktuose privalo išsamiai numatyti ir užtikrinti valstybės tarnautojų statusą, pareigas, funkcijas, darbo apmokėjimą, priedus, socialines garantijas ir pan., ir Valstybė negali minėtų pareigų perleisti viešojo administravimo subjekto vadovams. Neteisėtai, pažeidžiant daugybę teisinių reikalavimiį, išimtinai tik Valstybei priklausančias pareigas perleidus viešojo administravimo subjekto vadovams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų teisių pažeidimams, diskriminacijai, moralinei ir materialinei žalai, kas reiškia, kad būtų sudarytos sąlygos ir pačios valstybės interesų pažeidimams (pavyzdžiui, neveikiant Valstybės tarnybos Įstatymo saugikliams: 1) institucijos vadovas to paties sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims galėtų nustatyti skirtingas socialines garantijas, skirtingas kitas darbo sąlygas ir pan. ne pagal lojalumą Valstybei, bet pagal lojalumą sau ir taip piktnaudžiauti institucijos vadovo valdiniais Įgalinimais ir priversti valstybės tarnautoją atsisakyti Įstatymų vykdymo ar juos interpretuoti institucijos vadovui palankiai, atsisakyti principingumo, teisingumo ir 1.1; 2) institucijos vadovas Įgytų jam konstituciškai nepriklausančią diskreciją vienodo sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims nustatyti skirtingo dydžio apmokėjimą ir kitas tarnybos sąlygas, Įtvirtinti valstybės tarnautojų diskriminaciją, o kadangi darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos yra vieni iš svarbiausių valstybės tarnautoją motyvuojančių instrumentų, tai tokiu būdu institucijos vadovas Įgytų galimybes apmokėjimo už tarnybą, socialinių garantijų ir pan. sąlygas taikyti partiniu principu, daryti poveikį valstybės tarnautojui, paveikti jo atsparumą korupcijai ir neįstatyminiams reikalavimams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų principingumo, nepriklausomumo pažeidimams ir pan. Visa tai reiškia, kad institucijos vadovui turint konstituciškai jam nepriklausančią išimtinai tik Valstybei priklausančią valstybės tarnautojo darbdavio diskreciją, būtų iš esmės sunaikinta Valstybės, kaip valstybės tarnautojo darbdavio, esmė, sudarytos sąlygos valstybės tarnybos aukštos reglamentacijos kriterijaus pažeidimams bei iš esmės būtų išderinti visi valstybės tarnybos, kaip viešo intereso Įgyvendinimo mechanizmo, saugikliai, ir būtų pažeisti pačios Valstybės suverenumas ir interesai. 7. Pabrėžtina taip pat, kad ES sutartyje yra aiškiai atskirtas viešosios valdžios / viešojo administravimo valstybinės tarnybos sektorius nuo privataus kapitalo sektoriaus. Akcentuotina, kad ES sutartis numato aiškias išimtis veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, t.y., dėl visuomeninių interesų numato aiškias išimtis veiklai, kuriomis grindžiamas laisvas darbuotojų, asmenų, prekių, paslaugų, kapitalo judėjimo ribojimas (ES sutarties 45 straipsnis (ex 55 straipsnis): „Veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, šio skyriaus (ES sutarties dalies „Laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas" skyriaus „Įsisteigimo teisė“ dėl savarankiškai dirbančių asmenų, dėl privataus kapitalo verslo įmonių, bendrovių, dukterinių bendrovių ir tt - VSVAA pastaba.) nuostatos netaikomos". Akcentuotina, kad Europos Sąjungoje iš laisvo darbuotojų ir laisvo kapitalo judėjimo yra išimta viešojo administravimo sritis, kuri turi imunitetą rinkai ir konkurencijai, ir nėra rinkos ir konkurencijos objektas ir negali juo tapti, todėl viešojo administravimo sritis yra nepavaldi privačiam verslo sektoriui, o priešingai - Valstybė, vykdydama valdymą, turi valinę ir kontrolės galią ir reguliuoja privataus verslo sektoriaus santykius, nepažeisdama ES sutarties, ES direktyvų ir reglamentų. Todėl akivaizdu, kad viešojo administravimo - valstybinės tarnybos sektorius nėra ir negali būti tapatinamas su privačiu verslo sektoriumi, ir valstybės valdymo veikla ir rinkos santykiais susaistytas privatus sektorius negali būti sujungti į vieną bendrą sektorių, nes tai pažeistų valstybės suverenitetą, valstybės saugumą ir valstybės interesus. 8. Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta teisė į tinkamą apmokėjimą už darbą yra daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, tai ji turi būti garantuojama valstybės tarnautojui ne mažesne apimtimi nei kitiems dirbantiesiems asmenims. Valstybės tarnautojui turi būti mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, jį sumažinti galima tik esant aplinkybėms, nesusijusioms su valstybės tarnautojo dalykinėmis savybėmis, bei atsižvelgiant į konstitucinius proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus4. Minėta jurisprudencija dėl valstybės tarnautojo veikimo konstitucinio proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų ir atsižvelgiant, kad valstybės tarnautojas priimamas į tarnybą tik įstatymu, suponuoja išvadą, kad Valstybės tarnybos įstatyme negalima naikinti valstybės tarnautojo socialinių garantijų, įskaitant valstybės tarnautojo atostogas, negalima naikinti valstybės tarnautojų atlyginimų priedų (pvz., už stažą valstybės tarnyboje) ir pan., kadangi kito valstybės tarnautojo statuso, pareigų, funkcijų, darbo apmokėjimo, socialinių garantijų užtikrinimo, įgyvendinimo ir priežiūros instrumento negu Valstybės tarnybos įstatymas, Valstybė tiesiog negali turėti ir jo neturi. 9. Visi išdėstyti argumentai patvirtina akivaizdžius teisinius pagrindus, pagal kuriuosLietuvos teisėkūros subjektai, reguliuodami Valstybės tarnybos institutą, privalo laikytis ES, Lietuvos nacionalinių, konstitucinių teisės normų, privalo atsižvelgti į nacionalinių ir ES teismų jurisprudenciją ir jos nekvestionuoti, privalo vykdyti Lietuvos pareigas narystėje ES pagal ES sutartį, ir teisėkūros subjektai Valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo statuso, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių, reguliavimą privalo vykdyti, tik atsižvelgdami į ES sutarties ir kitų teisės aktų imperatyviomis nuostatomis saistomą teisinių santykių sistemą, į Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudenciją, į Europos Komisijos išreikštas pozicijas, į Europos Sąjungos teisingumo teismo jurisprudenciją ir 1.1., kas akivaizdžiai neleidžia menkinti, naikinti ar kitaip pažeisti valstybės tarnautojo teisinio statuso, bloginti arba daryti rizikingais valstybės tarnautojo darbo apmokėjimo, socialinių garantijų ir pan. užtikrinimą, nes kartu su valstybės tarnautojo teisinio statuso pažeidimais yra daromi ir Valstybės interesų, suverenumo ir saugumo pažeidimai. Todėl Lietuvos teisėkūros subjektai negali tapatinti viešosios valdžios ir valstybės valdymo administracinės veiklos sektoriaus su privačiu verslo sektoriumi, valstybės valdymo ir administracinės veiklos sektorių negali sujungti į vieną bendrą sektorių, negali griauti valstybės tarnybos santykių, negali jų pažeisti, negali naikinti „ribos tarp privataus kapitalo ir viešojo sektoriaus subjektų". Teisėkūros subjektai negali valstybės tarnautojų darbdavio funkcijų perleisti viešojo administravimo subjekto vadovams, kadangi valstybės tarnautojų darbdavys yra išimtinai tik Valstybė, valstybės tarnautojai išimtinai veikia tik Valstybės vardu ir išimtinai vykdo tik Valstybės pavedimus. Būtent Valstybės tarnybos įstatyme Valstybė privalo nustatyti aiškias visas valstybės tarnautojų, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių, statuso, veiklos, funkcijų, atsakomybės, darbo apmokėjimo, priedų, atostogų, socialinių garantijų ir kitas sąlygas, ir privalo kontroliuoti minėtų sąlygų laikymąsi, nes tik stiprus valstybinės tarnybos institutas yra Valstybės interesų ir jos suverenumo garantas, konstitucinis valdymo pamatas. Atsižvelgiant j aukščiau išdėstytą, ir atsižvelgiant j visus VSVAA pateiktus raštus Lietuvos teisėkūros subjektams, VSVAA dar kartą prašo Lietuvos teisėkūros subjektus: 1. plėtoti valstybės tarnybos ir susijusių teisinių santykių, įskaitant viešosios finanskontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių valstybės tarnybos santykių reguliavimą, stiprinant valstybės tarnautojų teisių, pareigų, darbo apmokėjimo, priedų, atostogų, socialinių garantijų, atsparumo poveikiui bei priklausomumui nuo viešojo 4 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 18. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 3 straipsnio 4 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 18 straipsnio 1 dalies (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 8, 15 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), 21 straipsnio 1 dalies 1, 5, 7, 9, 12, 15, 16, 17, 18 punktų (2000 m. spalio 12 d. redakcija), šios dalies 6 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. rugsėjo 25 d. redakcijos) ir šios dalies 14 punkto (2000 m. spalio 12 d. ir 2001 m. lapkričio 8 d. redakcijos), taip pat dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimo įstatymo taikymo tvarkos konstitucinio įstatymo įrašymo į konstitucinių įstatymų sąrašą įstatymo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai". Atitaisymas Nr. 186. 6 administravimo subjekto vadovo ir kitiems galimiems poveikiams ir t.t. reguliavimą Valstybės tarnybos įstatyme (ir susijusiuose teisės aktuose), kuris yra Valstybės interesų ir suverenumo pamatinis konstitucinis garantas, taip pat pakartotinai prašo neperleisti išimtinės Valstybės kompetencijos - valstybės tarnautojo Darbdavio kompetencijos, institucijų vadovams, kurie nėra valstybės tarnautojų darbdaviai, - ir taip užtikrinti Valstybės interesus, Valstybės tarnybą Tautai ir Valstybės suverenumą; [...] 5. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 pakeitimo įstatymo Nr.XIV-1268 pakeitimo įstatymo projektą, dėl 68 straipsnio 2 dalies pakeitimo („2. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Pretendentų į vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso komisijos nariu turi būti kviečiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas. “) atmesti ir palikti galioti esama Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. 1-533 pakeitimo įstatymo Nr.XIV-1268 pakeitimo įstatymo 68 straipsnio 2 dalies reslamentavima : „2. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai yra karjeros valstybės tarnautojai. Pretendentu i vidaus audito tarnybos vadovo pareigas konkurso komisiją sudaro savivaldybės administracijos direktorius. Būti šios komisijos nariu turi būti kviečiamas Finansų ministerijos atstovas.“. [...] 7. Užtikrinti, kad teisingi teisiniai reikalavimai, kriterijai, VSVAA argumentai būtų taikomi ne fragmentuotai, bet teisingai ir sistemiškai visame teisyne, susijusiame su Vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių statuso ir valstybinės tarnybos reguliavimu, jų nepažeisti, nepažeisti Lietuvos įsipareigojimų narystėje ES, nepažeisti ES sutarties ir iš jos išplaukiančių Reglamentų ir direktyvų. |
Nepritarti |
Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte, reg. Nr. XIVP-2066(4), dėstomam nauja Valstybės tarnybos redakcija, siūloma patikslinti valstybės tarnautojo sąvoką, nustatant kad valstybės tarnautojais nelaikomi asmenys, atliekantys vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Vidaus audito tarnybos vadovas ir vidaus auditoriai atlieka vidaus administravimo funkcijas. |
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-2093(3) atmesti, kadangi šiame įstatymo projekte dėstomi pakeitimai yra perkelti ir dėstomi kitame įregistruotame Vietos savivaldos įstatymo projekte Nr. XIVP-2092(4), kuriam komitetas pritarė.
7.2. Pasiūlymai: nėra.
8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška
Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas