LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LOBISTINĖS VEIKLOS ĮSTATYMO NR. VIII-1749 PAPILDYMO 7¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-06-13 Nr. XIVP-2886

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą.

Projektu siūloma papildyti Lobistinės veiklos įstatymą 7¹ straipsniu, nustatančiu, lobistinės veiklos naudos gavėjų ir lobistinės veiklos užsakovų veiksmai, atliekami lobistinės veiklos iniciavimo ar vykdymo tikslais, nėra laikomi komercine ūkine veikla. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomu pakeitimu siekiama užkardyti situacijas, kuomet komercinę ūkinę veiklą prižiūrinčių institucijų tyrimais (ar dėl tokių tyrimų grėsmės) yra ar gali būti nepagrįstai varžoma asmenų konstitucinė teisė kritikuoti savo valdžią ir dalyvauti savo šalies valdyme. Projekto nuostatos ginčytinos dėl kelių priežasčių.

Pirma, nei iš projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto argumentų nėra aišku, kaip lobistinės veiklos naudos gavėjų ir lobistinės veiklos užsakovų veiksmų priskyrimas, ar nepriskyrimas ūkinės komercinės veiklai, gali įtakoti lobistinės veiklos vykdymo sąlygas ir jų teisės vykdyti lobistinę veiklą galimus ribojimus. Manytina, kad vykdomos lobistinės veiklos priskyrimas, ar nepriskyrimas tam tikrai ekonominės veiklos rūšiai pačioms pagal Lobistinės veiklos įstatyme nustatytus reikalavimus vykdomos lobistinės veiklos sąlygoms tiesiogiai jokios įtakos neturi. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostata reikėtų aiškiau atskleisti teisinio reguliavimo tikslą bei teisines pasekmes, kurias turėtų (ar kurias sukelti siekiama) lobistinės veiklos naudos gavėjų ir lobistinės veiklos užsakovų veiksmų nelaikymas ūkine komercine veikla.

Antra, manome, kad nuostata, kad lobistinės veiklos naudos gavėjų ir lobistinės veiklos užsakovų veiksmai nėra laikomi ūkine komercine veikla, nėra pagrįsta. Lobistinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalyse apibrėžiama, kad lobistinės veiklos naudos gavėjas yra fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, kurių interesais siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kurie siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos, o lobistinės veiklos užsakovas – fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, kurie su lobistu sudaro rašytinę sutartį dėl lobistinės veiklos vykdymo. Šių nuostatų turinys suponuoja tai, kad dažniausiai ir lobistinės veiklos naudos gavėjai, ir lobistinės veiklos užsakovai sudaro tarpusavio susitarimus (ar sutartis su lobistais), kuriose aptariami tarpusavio įsipareigojimai inicijuojant ir vykdant lobistinę veiklą, lobistinės veiklos turinys, lobistine veikla siekiami tikslai bei apmokėjimas už šias paslaugas. Kitaip sakant, ir lobistinės veiklos užsakovų, ir lobistų veikloje galima įžvelgti visus tris komercinei ūkinei veiklai būdingus požymius - tęstinumą, nuolatinį veiklos pobūdį; savarankiškumą, t. y. lobistinės veiklos užsakovų arba lobistų veikimą savo rizika ir savo vardu; atlygintinumą, t. y. veikla siekiama pelno, tam tikros ekonominės naudos. Pažymėtina, kad lobistinė veiklos naudos gavėjams bei lobistinės veiklos užsakovams inicijuojant lobistinę veiklą bei ją vykdant dažniausiai būtent ir siekiama ekonominės naudos, atstovaujama verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad tarp lobistinės veiklos naudos gavėjų, lobistinės veiklos užsakovų bei lobistų susiklosto visus būtinus elementus turintys civiliniai turtiniai santykiai.

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]