TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO PAŽYMA

Teisės akto projekto pavadinimas: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 65, 80, 87, 93, 135, 142, 177, 189, 225 ir 231 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 231¹, ir 231² straipsniais įstatymo projektas.

Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus patarėja Reda Gabrilavičiūtė.

Antikorupciniu požiūriu rizikingos teisės akto projekto nuostatos: [nėra][1].

Antikorupciniu požiūriu rizikingos teisės akto projekto nuostatos, identifikuotos antikorupcinio vertinimo po tarpinstitucinio derinimo metu: [nurodyti kriterijaus numerį, kurį taikant identifikuotai korupcijos rizikai eliminuoti ar valdyti nėra numatyta priemonių teisės akto projekte][2].

Nr.	Kriterijus			Pagrindimas (nurodomos konkrečios teisės akto projekto ar kitų teisės aktų nuostatos, pagrindžiančios teigiamą atsakymą arba pateikiamos antikorupcinį teisės akto projekto vertinimą atliekančio specialisto pastabos ir pasiūlymai dėl korupcijos rizikos mažinimo)		Teisės akto projekto pakeitimas, mažinantis korupcijos riziką, arba teisės akto projekto tiesioginio rengėjo argumentai, kodėl neatsižvelgta į pastabą		Išvada dėl teisės akto projekto pakeitimų arba argumentų, kodėl neatsižvelgta į pastabą
				Pildo teisės akto projekto vertintojas		Pildo teisės akto projekto tiesioginis rengėjas		Pildo teisės akto projekto vertintojas
1.	Teisės akto projektas nesukuria išskirtinių ar nevienodų sąlygų subjektams, su kuriais susijęs teisės akto projekto įgyvendinimas.			Projektu siekiama skatinti civilinių ginčų mediaciją ir siūloma numatyti procesines skatinimo priemones (pvz. žyminio mokesčio lengvatas) asmenims, kurie renkasi tokį ginčų sprendimo būdą. Projekte numatytos procesinės skatinimo priemonės būtų taikomos visiems asmenims, atitinkantiems projekte numatytas sąlygas. Taip pat, projektu siūloma reglamentuoti ginčo perdavimo teisminei mediacijai tvarką, kuri būtų bendra visiems, taigi nesukurianti nevienodų sąlygų asmenims, kurie spręstų ginčą naudodamiesi mediatorių paslaugomis.				□ tenkina □ netenkina
2.	Teisės akto projekte nėra spragų ar nuostatų, leisiančių dviprasmiškai aiškinti ir taikyti teisės aktą.			Tokių spragų ar nuostatų nenustatyta.				□ tenkina □ netenkina
3.	Teisės akto projekte įtvirtinta, kad sprendimą dėl teisių suteikimo, apribojimų nustatymo, sankcijų taikymo ir pan. priimantis subjektas yra atskirtas nuo šių sprendimų teisėtumą ir jų įgyvendinimą kontroliuojančio (prižiūrinčio) subjekto.			Projektu keičiamų nuostatų tikslas nėra numatyti sprendimus priimantį ir šių sprendimų teisėtumą ir įgyvendinimą kontroliuojantį (prižiūrintį) subjektus.				□ tenkina □ netenkina
4.	Teisės akto projekte įtvirtinti subjekto įgaliojimai (teisės) atitinka subjekto vykdomas funkcijas (pareigas).			Projekte nėra siūlomi pakeitimai, kurie būtų susiję su konkrečių subjektų įgaliojimų ir funkcijų nustatymu.				□ tenkina □ netenkina
5.	Teisės akto projekte nustatytas baigtinis sprendimo priėmimo kriterijų (atvejų) sąrašas.			Projekte (231² str. 2 d.) numatytų atvejų sąrašas, kuomet mediatorius turi nusišalinti nuo ginčų sprendimo teisinės mediacijos būdu, nėra baigtinis. Projekte numatoma (231² str. 2 d. 7 p.), kad mediatorius turi nusišalinti, jei *yra kitų aplinkybių*, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme sudėtinga objektyviai numatyti visus galimus atvejus ir aplinkybes, kurioms esant mediatorius gali būti šališkas padėdamas spręsti ginčą, manytina, kad ši siūloma nuostata nėra ydinga. Priešingai – ji suteikia galimybę mediatoriui nusišalinti ir esant kitoms įstatyme nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių gali kilti abejonių teikiamų mediacijos paslaugų skaidrumu.				□ tenkina □ netenkina
6.	Teisės akto projekte nustatytas baigtinis sąrašas motyvuotų atvejų, kai priimant sprendimus taikomos išimtys.			Taip. Projekte siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 93 str. nuostata, kad „teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jei teismas nustato, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba jos metu reiškė nesąžiningus prašymus.“				□ tenkina □ netenkina
7.	Teisės akto projekte nustatyta sprendimų priėmimo, įforminimo tvarka ir priimtų sprendimų viešinimas.			Įstatymo projekte nustatyta sprendimų priėmimo, įforminimo tvarka (231¹, 232² str.). Priimtų sprendimų viešinimas nėra numatomas, kadangi jie aktualūs tik ginčo šalims ir teismui.				□ tenkina □ netenkina
8.	Teisės akto projekte nustatyta sprendimų dėl mažareikšmiškumo priėmimo tvarka.			Įstatymo projekto nuostatose, sprendimų dėl mažareikšmiškumo priėmimas nenumatomas.				□ tenkina □ netenkina
9.	Jei pagal numatomą reguliavimą sprendimus priima kolegialus subjektas, teisės akto projekte nustatyta kolegialaus sprendimus priimančio subjekto: 9.1. konkretus narių skaičius, užtikrinantis kolegialaus sprendimus priimančio subjekto veiklos objektyvumą; 9.2. jei narius skiria keli subjektai, proporcinga kiekvieno subjekto skiriamų narių dalis, užtikrinanti tinkamą valstybės interesų atstovavimą ir kolegialaus sprendimus priimančio subjekto veiklos objektyvumą bei skaidrumą; 9.3. narių skyrimo mechanizmas; 9.4. narių rotacija ir kadencijų skaičius bei jų trukmė; 9.5.veiklos pobūdis laiko atžvilgiu; 9.6.individuali narių atsakomybė.			Šis kriterijus nėra aktualus. Projekte nėra siūloma pakeitimų, kurie būtų susiję su kokių nors sprendimų priėmimu kolegialiai.				□ tenkina □ netenkina
10.	Teisės akto projektui įgyvendinti numatytos administracinės procedūros yra būtinos ir jų taikymo tvarka išsamiai reglamentuota.			Projekte administracinė procedūra, kaip ji suprantama pagal Viešojo administravimo įstatymo 19 str., nėra nustatoma.				□ tenkina □ netenkina
11.	Teisės akto projekte nustatytas baigtinis sąrašas motyvuotų atvejų, kai administracinė procedūra netaikoma.			Pažymėtina, kad projektu siūloma Civilinio proceso kodekso 80 str. 9 d. įtvirtinti nuostatą, kad „šioje dalyje nurodyta žyminio mokesčio lengvata netaikoma, jeigu teismas nustato kad šalis prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba jos metu reiškė nesąžiningus prašymus. Šioje dalyje nurodyta žyminio mokesčio lengvata netaikoma, kai Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka buvo vykdoma privalomoji mediacija“.				□ tenkina □ netenkina
12.	Teisės akto projektas nustato teisės akto projektui įgyvendinti numatytų administracinių procedūrų ir sprendimo priėmimo konkrečius terminus.			Taip. Projektu siūloma papildyti Civilinio proceso kodekso 147 str. 3 d. nuostata, numatančia, kad „jeigu prieš pareiškiant ieškinį teismui įstatymų nustatytais atvejais privaloma pasinaudoti privalomąja mediacija, terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys, pradedamas skaičiuoti nuo privalomosios mediacijos pabaigos dienos. Tokiu atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo privalo pateikti duomenis apie kreipimąsi dėl privalomosios mediacijos, o pasibaigus privalomajai mediacijai privalo nedelsdamas informuoti teismą apie privalomosios mediacijos pabaigą“. Projekto 231¹ str. 3 d. siūloma nustatyti, kad „teisminė mediacija negali trukti ilgiau kaip vieną mėnesį. Vieno mėnesio terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo nutarties priėmimo dienos. Mediatoriaus teikimu šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieną mėnesį civilinę bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų kolegijos) nutartimi“.				□ tenkina □ netenkina
13.	Teisės akto projektas nustato motyvuotas terminų sustabdymo ir pratęsimo galimybes.			Taip. Projekto 231¹ str. 5 d. siūloma nustatyti, kad „vykstant teisminei mediacijai stabdomi šiame Kodekse ir kituose įstatymuose nustatyti skundų padavimo ir (ar) bylų nagrinėjimo terminai“. Terminų stabdymo motyvas – pasinaudoti mediacijos instrumentu siekiant greitesnio ginčo išsprendimo.				□ tenkina □ netenkina
14.	Teisės akto projektas nustato administracinių procedūrų viešinimo tvarką.			Projekto nuostatos nenustato administracinių procedūrų viešinimo tvarkos, kadangi jų rezultatai aktualūs siauram subjektų ratui.				□ tenkina □ netenkina
15.	Teisės akto projektas nustato kontrolės (priežiūros) procedūrą ir aiškius jos vykdymo kriterijus (atvejus, periodiškumą, fiksavimą, kontrolės rezultatų viešinimą ir pan.).			Šis kriterijus projektui nėra aktualus. Projekte nėra numatyta kontrolės (priežiūros) procedūra.				□ tenkina □ netenkina
16.	Teisės akto projekte numatytos kontrolės (priežiūros) skaidrumo ir objektyvumo užtikrinimo priemonės[3].			Taip. Projektu siūloma Civilinio proceso kodekso 231² str. numatyti konkrečius atvejus, kuomet mediatorius turi nusišalinti nuo ginčo sprendimo teisminės mediacijos būdu.				□ tenkina □ netenkina
17.	Teisės akto projekte numatyta subjektų, su kuriais susijęs teisės akto projekto įgyvendinimas, atsakomybės rūšis (tarnybinė, administracinė, baudžiamoji ir pan.).			Šis kriterijus nėra aktualus.				□ tenkina □ netenkina
18.	Už teisės akto projekte įtvirtintų nurodymų nevykdymą numatytas baigtinis kriterijų skirti nuobaudą (sankciją) sąrašas ir aiški jų skyrimo procedūra.			Šis kriterijus nėra aktualus.				□ tenkina □ netenkina
19.	Kiti svarbūs kriterijai.			Nėra.				□ tenkina □ netenkina
Teisės akto projekto tiesioginis rengėjas:					Teisės akto projekto vertintojas:
			pareigos v. pavardė				pareigos v. pavardė

		parašas data					parašas data

[1]Jei tas pats kriterijus taikomas kelioms teisės akto projekto nuostatoms, nurodyti ir konkrečias teisės akto projekto nuostatas, dėl kurių galima korupcijos rizika nėra eliminuota ar kuriai valdyti nėra numatytos priemonės teisės akto projekte.

[3]Pavyzdžiui, aiškiai ir išsamiai apibrėžtos kontroliuojančio subjekto teisės ir pareigos, standartizuota kontrolės atlikimo procedūra, reikalavimas fiksuoti atskirus kontrolės procedūros etapus ir jų rezultatus, atsakingų specialistų rotacija, kontroliuojančio ir kontroliuojamo subjekto tiesioginio kontakto be liudininkų eliminavimas ir pan.