LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAKUOČIŲ IR PAKUOČIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO
ĮSTATYMO NR. IX-517 PAPILDYMO 83 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-04-12 Nr. XIVP-2601
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 83 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūloma nustatyti, kad viešojo maitinimo vietose draudžiama neatlygintinai dalyti gėrimų ir maisto vienkartinę pakuotę, o šio straipsnio 2 ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad viešojo maitinimo vietose, vartojimui vietoje, kaip alternatyva gėrimų ir maisto vienkartinėms pakuotėms turi būti pateikiama neatlygintinai gėrimų ir maisto daugkartinė pakuotė, išskyrus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas. Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, iš aiškinamajame rašte pateiktų projekto tikslų ir uždavinių, vis dėlto, nėra pakankamai aišku, kokiu tikslu projektu siekiama viešojo maitinimo vietose uždrausti neatlygintinai dalyti visų rūšių (t. y. ne tik plastikinę, bet, pavyzdžiui, ir popierinę, stiklinę, metalinę, kombinuotąją ir kt.) gėrimų ir maisto vienkartinę pakuotę. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte minima 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo nustato konkrečias priemones vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimui. Be to, šios direktyvos preambulės 14 punkte nustatyta, kad „Kai valstybės narės nusprendžia įgyvendinti tą pareigą nustatydamos prekybos apribojimus, jos turėtų užtikrinti, kad tokie apribojimai būtų proporcingi ir nediskriminaciniai. Valstybės narės turėtų skatinti naudoti gaminius, kuriuos tinka naudoti daug kartų ir kurie, tapę atliekomis, yra tinkami būti paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siekiamas tikslas uždrausti neatlygintinai dalyti visas gėrimų ir maisto vienkartines pakuotes atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, yra proporcingas ir skatina naudoti vietoj vienkartinių plastikinių pakuočių kitas alternatyvias, labiau aplinką tausojančias vienkartines pakuotes.
Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl viešojo maitinimo vietose, vartojimui vietoje, vietoj gėrimų ir maisto vienkartinės pakuotės kaip alternatyva privalo būti neatlygintinai teikiama gėrimų ir maisto daugkartinė pakuotė, t. y. neaišku, kodėl projektu nustatoma tik vienintelė privaloma alternatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo maitinimo vietose vartojimui vietoje gėrimai ir maistas paprastai pateikiami stalo induose, kurie, abejotina, ar pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje apibrėžtos sąvokos turinį suprantami kaip daugkartinė pakuotė. Be to, pagal su teikiamu projektu susijusių Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 1083 ir 1084 straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2603) ir Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2602) nuostatas siūloma nustatyti atsakomybę už tokios vienintelės alternatyvos nevykdymą (už neatlygintinos gėrimų ir maisto daugkartinės gėrimų pakuotės, kaip alternatyvos gėrimų ir maisto vienkartinėms pakuotėms nepateikimą). Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslingumo, proporcingumo ir aiškumo teisėkūros principus.
Trečia, projekto nuostatose vartojamos formuluotės „daugkartinė maisto pakuotė (išskyrus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas)“ turinys keičiamo įstatymo kontekste nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja užstatus už pakuotes. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aptariamoje projekto nuostatoje būtent šis keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas dėl užstatų turimas omenyje. Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą bei jį įgyvendinančius teisės aktus, Lietuvoje nėra sukurta užstato už maisto daugkartines pakuotes sistema. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kaip minėta sistema turėtų veikti Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus aiškumo ir efektyvumo teisėkūros principus, nes iš projekto bei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus užstato už maisto daugkartines pakuotes įgyvendinimo mechanizmas.
Ketvirta, projekto nuostatose vartojamos sąvokos „viešojo maitinimo vietose“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose ši sąvoka nėra apibrėžta. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Taigi, įstatyme vartojamos sąvokos paprastai turi būti apibrėžtos tame pačiame įstatyme, kuriame jos yra vartojamos, o, jeigu įstatyme vartojamos sąvokos yra apibrėžtos kitame įstatyme, tai nurodoma, kad kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kitame konkrečiame įstatyme. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, kurios būtų atskleistas sąvokos „viešojo maitinimo vietos“ turinys.
Penkta, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu ūkio subjektas turėtų pagrįsti, o vartotojas – aiškiai ir detaliai matyti, kad viešojo maitinimo vietoje dalijama maisto ar gėrimų vienkartinė pakuotė yra dalijama atlygintinai, t. y. ar ši informacija vartotojui turėtų būti nurodoma aiškiai išskiriant pakuotės kainą informaciniame užraše, meniu, ūkio subjekto išduodamame pirkimo čekyje ar panašiai. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos nenumato įstatymo įgyvendinimo nuostatų, t. y. nebus priimamas/keičiamas joks įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, detalizuojantis „atlygintinumo“ pagrindimo tvarką, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai pildomas minėta įgyvendinamąja nuostata.
2. Svarstytina, ar siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas. Pažymėtina, kad įstatymo straipsnio pavadinimas atlieka informacinę funkciją ir turėtų atspindėti reguliuojamų santykių sritį. Pavadinimas turi būti trumpas ir lakoniškas. Šiuo atveju straipsnio pavadinimas „Draudimas viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinę pakuotę ir daugkartinių pakuočių, kaip alternatyvos, pateikimas“, tarsi suponuoja du draudimus: viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinę pakuotę; kaip alternatyvą pateikti daugkartines pakuotes. Analizuojant paties straipsnio turinį matyti, kad draudimas kaip alternatyva pateikti daugkartines pakuotes nėra nustatomas, taigi, tarp straipsnio pavadinimo ir jo turinio yra atotrūkis, todėl abejotina tokio pavadinimo informacinė reikšmė. Nors straipsnio pavadinimas neapriboja paties straipsnio turinio, tačiau jis turėtų būti tikslus ir neprieštaringas teisės akto turiniui.
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „vienkartinėms gėrimų pakuotėms“ neatitinka keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje pateiktos formuluotės „vienkartinė pakuotė“, todėl ji turėtų būti tikslinama, nurodant „gėrimų vienkartinėms pakuotėms“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto keičiamo įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje vartojamos formuotės „vienkartinėms maisto pakuotėms“.
4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje pateiktas daugkartinės pakuotės sąvokos apibrėžimas. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme vartojamą formuluotę „daugkartinė pakuotė“, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „daugkartinė gėrimų pakuotė“, nurodant „gėrimų daugkartinė pakuotė“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 4 dalyje vartojamos formuotės „daugkartinė maisto pakuotė“.
5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje po žodžio „alternatyva“, turėtų būti nurodyta „šio straipsnio“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 4 dalies.
6. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pateiktą apibrėžimą, prekinė, arba pirminė, pakuotė kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams. Svarstytina, ar siekiant teisino reguliavimo nuoseklumo, atsižvelgiant į keičiamame įstatyme pateiktą prekinės, arba pirminės, pakuotės, apibrėžimą, neturėtų būti tikslinama projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje pateikta formuluotė „gėrimų pakuotėms, į kurias individualiam vartojimui skirtas gėrimas supakuotas gamybos linijoje, o po to gabenamas į prekybos vietą, esančią ne gamintojo gamybos vietoje ar sandėlyje“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 6 dalies.
7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 83 straipsnio 2 ir 4 dalyse tam tikros nuostatos yra išdėstytos skliaustuose. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgus į tai, projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų.
8. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į tai, jog projektu nustatomas naujas ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinis reguliavimas, manytina, kad dėl šio įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų (reg. Nr. XIVP-2602 ir Nr. XIVP-2603) turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
9. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto 12 punktą, projekto 2 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, kuriose būtų nurodyta iki kada konkrečios valstybės institucijos turėtų priimti šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus.
10. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).
10.1. Pagal minėtų rekomendacijų 54.1. punktą „kai teisės aktas nauja redakcija nedėstomas, dvi tos pačios keičiamo teisės akto struktūrinės dalies redakcijos dėstomos viena po kitos ir nurodomas skirtingas jų įsigaliojimas“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje turėtų būti dėstoma tik tokia keičiamo įstatymo 83 straipsnio redakcija, kuri įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o keičiamo įstatymo 83 straipsnio redakcija, įsigaliosianti 2025 m. sausio 1 d., turėtų būti dėstoma projekto 2 straipsnyje. Atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir projekto 2 straipsnis (patikslinus projektą, 3 straipsnis), kurio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“, o 2 dalis dėstytina taip: „Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“.
10.2. Reikėtų sunumeruoti projekto 2 straipsnio dvi struktūrines dalis.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]