|
Eil.
Nr.
|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
|
str.
|
str.
d.
|
p.
|
|
1.
|
|
|
|
Argumentai:
Lietuvos sporto
bendruomenė dėl sąvokų „kūno kultūra“ ir „sportas“ aktyviai
diskutuoja nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės – 1990 metų. Aiškumo ir
paprastumo sumetimais dar 2007 m. Europos Komisija Baltojoje knygoje dėl
sporto vartojo Europos Tarybos nustatytą „sporto“ apibrėžtį: „Sportas,
tai visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar
individualiai siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, kurti ir
plėtoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio
varžybose“.
Panašiai
„sporto“ sąvoka apibrėžiama ir Lietuvos Respublikos terminų banke: „Sportas –
visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai
siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichikos sveikatą (gerovę), kurti ir
plėtoti socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio
varžybose“.
Registruojant ankstesnę
Kūno kultūros ir sporto įstatymo naują redakciją buvo kreiptasi į Seimo
Kanceliarijos Teisės departamentą dėl minėto įstatymo projekto atitikimo
Konstitucijos 53 str. 2 d. Teisės departamentas (2008-03-18, raštu Nr.
V-2008-1056) pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra
konstatavęs, kad Konstitucijos negalima aiškinti vien pažodžiui, vien taikant
lingvistinį (verbalinį) metodą. Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d.,
2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimuose yra konstatuota, kad Konstitucija
neužkerta kelio įstatymuose, kituose teisės aktuose tiems patiems reiškiniams
apibūdinti vartoti kitus žodžius ar formuluotes, negu vartojami Konstitucijos
tekste. Teisės departamentas pažymėjo, kad vien tik vienokių ar kitokių
sąvokų vartojimas įstatymų pavadinimuose bei kitose įstatymų nuostatose,
negali apspręsti ir nelemia įstatymo atitikimo Konstitucijai. Būtina
sistemiškai vertinti visas įstatymo normas bei jų turinį. Taip pat
pažymėjo, kad galiojančio Kūno kultūros ir sporto įstatymo
keitimas, atsisakant pavadinime žodžių „kūno kultūros“, neprieštarauja
Konstitucijos 53 straipsnio 2 daliai, nustatančiai, kad „Valstybė
skatina visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą.“.
Seimo ŠMKK 2011-10-12
posėdyje buvo pritarta nuostatai dėl įstatymo pavadinimo keitimo, vietoj
pavadinimo „Kūno kultūros ir sporto įstatymas“ naudoti pavadinimą „Sporto
įstatymas
“.
Tokia pozicija
atsispindi ir Švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr.
V-1075 „Dėl studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos
aukštosiose mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių
sąrangos ir studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“
patvirtintose Studijų krypčių ir krypčių grupių,
pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas. Jame įtvirtinta sporto
krypties kvalifikacinis laipsnis (sporto bakalauras, sporto magistras)
ir sporto studijų krypties kodas ir pavadinimas aukštosiose mokyklose
– R01 pasiekimų sportas, R02 laisvalaikio sportas.
Atsižvelgiant į
Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. XI-1296 patvirtintą 2011-2020 metų
valstybinę sporto plėtros strategiją bei siekiant aiškumo ir paprastumo,
tiksliau profesionalaus supratimo apie sportą, kaip svarbų socialinį ir
ekonominį reiškinį, apimantį visas fizinės veiklos formas, nemenkinant
ir neišskiriant nė vienos fizinės veiklos formos (rūšies – mėgėjiško ar
profesionalaus (didelio meistriškumo) sporto, ar kurios nors sporto šakos) siūlau
pakeisti Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimą į „Švietimo, mokslo ir
sporto ministeriją“.
Pakeisti
įstatymo pakeitimo įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos
Respublikos sporto įstatymas
“
Atsižvelgiant į
Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius sporto sritį, atitinkamai
patikslinti ir tarpusavyje suderinti vartojamas projekte sąvokas, išbraukiant
„kūno kultūrą“, „kūno kultūros ir
/ar“ ir pan.
|
|
2.
|
2
|
2, 11
|
|
Argumentai:
Įstatymo
projekte įvardintos dar sovietmečiu sukurtos sąvokos, kaip kūno kultūra, kūno
kultūros pratybos ir kitos, kurios vartojamos kartu su žodžiu „sportas‘ ir įneša
daug neaiškumų, pvz., „kūno kultūros sąvoka“ ir „fizinio aktyvumo paskirtis“
aiškinamos vienodai ir jų kurių paskirtis: „šviesti (!) visuomenę
sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo
klausimais“.
Pasiūlymas:
Išbraukti 2
straipsnio 2 dalį:
„2. Kūno kultūra – fizinio ir psichinio ugdymo ar
sveikatą stiprinanti aktyvi fizinė asmens veikla, kuria tobulinamos fizinės
ir psichinės savybės bei įgūdžiai, tačiau kurios tikslas nėra rengimasis
sporto varžyboms ir (ar) dalyvavimas jose, taip pat veikla šviečiant
visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo
klausimais.“.
2. Pakeisti 2
straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Sportas,
tai visos fizinės veiklos formos, kuriomis organizuotai ar individualiai
siekiama gerinti fizinę ištvermę ir psichinę gerovę, kurti ir plėtoti
socialinius santykius ar siekti rezultatų įvairaus lygio varžybose“.
|
|
3.
|
2
|
7
|
|
Argumentai:
Siekiant sąvokų
aiškumo atsisakyti perteklinės sąvokos „kūno kultūros pratybos“ papildant
„sporto pratybų“ sąvoką, kuri padėtų visiems suprasti, kad kiekvienas gyventojas,
besimankštinantis, žaidžiantis ar bėgantis, užsiima sportu, t. y. sportuoja,
gerina savo sveikatą, savo fizines ir psichines galias, siekia arba nesiekia asmeninių
sporto rezultatų.
Pasiūlymas:
Siūloma išbraukti
2 straipsnio 7 dalį:
„7. Kūno kultūros pratybos – kūno kultūros specialisto vadovaujama
aktyvi fizinė veikla, kurios tikslas nėra rengimasis sporto varžyboms ir
(ar) dalyvavimas jose“.
|
|
4.
|
2
|
13
|
|
Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio
13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Sporto pratybos (treniruotė) –
sporto srities specialisto prižiūrima arba aktyvi asmens savarankiška fizinė
veikla, kurios tikslas
tobulinti asmens fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, gerinti bendrą ar
specialų fizinį pasirengimą (pajėgumą), visomis fizinės veiklos formomis
stiprinti sveikatą.“.
|
|
5.
|
2
|
15
|
|
Argumentai:
Švietimo ir
mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 „Dėl studijų
krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose
mokyklose, sąrašo, jo keitimo tvarkos, kvalifikacinių laipsnių sąrangos ir
studijų programų pavadinimų sudarymo principų patvirtinimo“ patvirtintos Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta
studijos aukštosiose mokyklose, sąrašas, kuriame įtvirtinta sporto
krypties kvalifikacinis laipsnis (sporto bakalauras, sporto
magistras) ir sporto studijų krypties kodas ir pavadinimas aukštosiose
mokyklose – R01 pasiekimų sportas, R02 laisvalaikio sportas.
Pasiūlymas:
Pakeisti 2
straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sporto
specialistas – sporto krypties aukštąjį išsilavinimą
turintis asmuo.“.
|
|
6.
|
4
|
|
|
Argumentai:
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis laiduoja, jog valstybė skatina
visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Todėl siūloma įstatymo projektą papildyti
nauju straipsniu apie gyventojų teises šioje srityje.
Pasiūlymas:
1.
Papildyti nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti
taip:
„4 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų teisės sporto srityje
Lietuvos
Respublikos gyventojai turi teisę:
1)
laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir
sporto šakas,
2) turėti sveiką, saugią fizinę aplinką bei gauti informaciją apie
pavojų sportuojant sveikatai šioje aplinkoje;
3) vienytis į sporto organizacijas, dalyvauti sporto valdyme,
4) užsiimti profesionalia sporto veikla, kita sporto veikla, kurios
nedraudžia įstatymai;
5) gauti
sveikatai saugų vartojimui maistą, maisto priedus, atitinkančius saugos ir
kitus privalomuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus, bei apie juos
informaciją;
6) gauti informaciją
apie sporto organizacijas (klubus ir pan.) bei jų teikiamas paslaugas;
7) gauti
informaciją apie savo sveikatą (jos būklę), fizinį pajėgumą, bei teisę į
šios informacijos konfidencialumą, taip pat rekomendacijas, kaip fizine
veikla ją stiprinti;
8) vaikams,
jaunimui gauti valstybės laiduojamą ir savivaldybių remiamą neformalųjį
sveikatinamąjį fizinį aktyvumą ir (ar) sporto ugdymą šio ir kitų įstatymų
nustatyta tvarka;
9) siekti sporto rezultatų, atstovauti regionui, valstybei atitinkamo
lygio varžybose.
“.
2. Buvusį 4 straipsnį laikyti 6 straipsniu.
|
|
7.
|
5
|
|
|
Argumentai:
Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 53 straipsnis laiduoja, jog valstybė skatina
visuomenės kūno kultūrą ir remia sportą. Todėl siūloma įstatymo projektą
papildyti nauju straipsniu apie gyventojų pareigas šioje srityje.
Pasiūlymas:
1.
Papildyti nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti
taip:
Papildyti
įstatymo projektą nauju 5 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Lietuvos Respublikos gyventojų pareigos sporto srityje
Lietuvos
Respublikos gyventojai privalo:
1) rūpintis
savo sveikatinamuoju fiziniu aktyvumu, stiprinančiu sveikatą, sveika
gyvensena;
2) rūpintis
savo nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) sveikatinamuoju fiziniu
aktyvumu, stiprinančiu sveikatą, sveika gyvensena;
3) sportuojant nekenkti aplinkai, nepažeisti kitų asmenų teisių, laikytis
teisės aktų ir saugumo reikalavimų;
4) tikrintis
sveikatą, fizinį pajėgumą sveikatos priežiūros įstaigose arba specializuotose
sporto medicinos paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose;“.
2. Buvusį straipsnį laikyti 6 straipsniu.
|
|
8.
|
6
|
1
|
|
Argumentai:
Siekiant
aiškumo – konkrečiai išdėstyti vienos iš Lietuvos valdžios institucijų –
Seimo, kompetenciją.
Pasiūlymas:
Pakeisti 6
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 4
6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo kompetencija sporto srityje
1. Lietuvos
Respublikos Seimas:
1) nustato
strategines sporto politikos kryptis;
2) tvirtina
valstybinę sporto strategiją;
3) tvirtina
valstybės biudžeto asignavimus sveikatinamajam fiziniam aktyvumui ir sporto priemonėms finansuoti;
4) ratifikuoja
ir denonsuoja svarbiausias Lietuvos Respublikos sporto tarptautines sutartis;
5) vykdo kitas
įstatymų nustatytas funkcijas.“.
|
|
9.
|
6
|
2
|
|
Argumentai:
Siekiant
aiškumo – konkrečiai išdėstyti vienos iš Lietuvos valdžios institucijų – Vyriausybės,
kompetenciją.
Pasiūlymas:
Papildyti 6
straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė:
1) rengia ir
teikia Seimui tvirtinti Valstybinę sporto strategiją;
2) tvirtina
Valstybinės sporto strategijos įgyvendinimo programą;
3) tvirtina
prioritetines sporto plėtros kryptis ir programas;
4) nustato
didelio meistriškumo sporto finansavimo kriterijus;
5) nustato
valstybės premijų didelio meistriškumo sportininkams premijų skyrimo ir
mokėjimo tvarką, valstybės stipendijų dydžius;
6) nustato
rentų buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygas ir tvarką.“.
2. Buvusią 6 straipsnio 2 dalį laikyti 3 dalimi.
|
|
10.
|
6
|
3
|
|
Pasiūlymas:
Pakeisti 6 straipsnio
3 dalį iš ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, plėtodama sportą Lietuvoje:
1) formuoja
valstybės politiką sporto srityje, organizuoja,
koordinuoja ir kontroliuoja šios politikos įgyvendinimą;
2) rengia valstybinę
sporto strategiją ir plėtros programas, institucijos strateginius veiklos
planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
3) teikia
pasiūlymus Vyriausybei dėl sporto plėtros prioritetų;
4)tvirtina
strateginių sporto šakų sąrašą;
5)
disponuoja valstybės biudžeto asignavimais, taip pat valstybės biudžeto
asignavimais, skirtais fizinio aktyvumo projektams įgyvendinti ir kitomis
teisėtai gautomis lėšomis, kontroliuoja, kaip jos naudojamos;
6) nustato
sporto įstaigų vadovų, trenerių bei specialistų kvalifikacinius reikalavimus,
jų atestavimo, kategorijų suteikimo, tvarką;
7) rengia
bendrojo ugdymo fizinio ugdymo dalyko, taip pat sveikatos, sporto ugdymo
programas, prižiūri jų įgyvendinimą, atsako už fizinio ugdymo dalyko
vadovėlių, metodinių priemonių rengimą ir būtiną kiekį sporto inventoriaus,
sporto infrastruktūros plėtrą;
8) nustato
mokinių fizinio pajėgumo ir jų testavimo tvarką, vykdo mokinių fizinio
pajėgumo stebėseną, pagal kurios rezultatus priima atitinkamus sprendimus
mokinių sveikatai stiprinti;
9) prižiūri,
kaip įgyvendinamos sveikatos, fizinio, sporto ugdymo pamokos bendrojo ugdymo
mokyklose, kontroliuoja, kaip įgyvendinami reikalavimai dėl aktyvios fizinės
veiklos vaikams ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose;
10) skatina ir
remia mokinių neformalųjį fizinį aktyvumą ir (ar) sporto ugdymą;
11)
organizuoja fizinio ugdymo (kūno kultūros), sveikos gyvensenos, sveikatos,
sporto ugdymo dalyko mokytojų poreikio ir jų rengimo būklės tyrimą, rūpinasi
jų kvalifikacija.
12)
skatina sporto mokslo plėtrą;
13) kaupia
ir analizuoja sporto statistinę informaciją;
14) Vyriausybei įgaliojus įgyvendina sporto ir medicinos
centrų ir kitų iš valstybės biudžeto ar valstybės pinigų fondų išlaikomų
biudžetinių įstaigų savininko teises ir pareigas ar viešųjų įstaigų dalininko
(savininko) turtines ir neturtines teises.“.
|
|
11.
|
6
|
4
|
|
Argumentai:
Sportas vis
didesnės reikšmės įgaunantis socialinis ir ekonominis reiškinys, padedantis
siekti valstybės gerovės tikslų, todėl būtina aptarti kitų ministerijų ir
Seimui atskaitingų valstybės institucijų kompetenciją sporto srityje.
Pasiūlymas:
Papildyti 6
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kitos ministerijos
ir Seimui atskaitingos valstybės institucijos atlieka tokias funkcijas
sporto srityje:
1) dalyvauja
sporto politiką reglamentuojančių dokumentų rengimo darbo grupėse, teikia
siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai dėl rengiamų teisės aktų
projektų, dalyvauja sporto programų įgyvendinime;
2) kartu
su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija leidžia su fiziniu aktyvumu, sportu
susijusius teisės aktus;
3) Aplinkos
ministerija kartu su savivaldybėmis rengia projektus viešųjų erdvių
pritaikymui sporto reikmėms, gyventojų fiziniam aktyvumui, sportavimui skatinti;
4) Socialinės
apsaugos ir darbo ministerija skatina neįgaliuosius dalyvauti fizinio
aktyvumo veiklose, savivaldybes ir bendruomenes didinti neįgaliesiems įvairių
sporto veiklų prieinamumą bei remia šeimos, bendruomenės
fizinio aktyvumo, sporto programas bei iniciatyvas;
5) Susisiekimo
ministerija reglamentuoja aviacijos sportininkų ir specialistų rengimo ir kvalifikacijos,
skrydžių saugos, orlaivių techninės būklės kontrolės, skrydžių, motorlaivių,
automobilių ir motociklų sporto organizavimo ir valdymo, medicinos klausimus,
koordinuoja dviračių ir pėsčiųjų takų tinklo plėtrą;
6) Sveikatos
apsaugos ministerija plėtoja sveikos gyvensenos principus, vykdo suaugusių
asmenų gyvensenos tyrimus ir su ja susijusius veiksnius,
pagal kurių rezultatus teikia Vyriausybei siūlymus ir priemones gyventojų
sveikatai stiprinti, nustato mokinių, sportininkų sveikatos tikrinimo tvarkas
ir reikalavimus, dalyvauja sprendžiant kovos su dopingo vartojimu sporte
klausimus.“.
|
|
12.
|
12
|
2
|
|
Pasiūlymas:
Papildyti 12
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Įgyvendinant
pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį
profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma yra
privalomos ne mažiau kaip trys kūno kultūros pamokos per savaitę, įgyvendinant
pradinio, pagrindinio ugdymo programas – fizinio aktyvumo ir grūdinimosi
pertraukos gryname ore kasdien. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio
ir vidurinio ugdymo programas turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti
neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti.
Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su
sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams
|
|
13.
|
12
|
3, 4,
5
|
|
Argumentai:
2017/2018 mokslo
metais Lietuvoje iš 324 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų mokinių apie 10-15
proc. yra nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai. Kai kuriose šalies
švietimo įstaigose šie skaičiai dar didesni. 2016 m. Lietuvoje 15 proc.
ikimokyklinio amžiaus vaikų nustatyti raidos sutrikimai (cerebrinis
paralyžius, protinis atsilikimas, autizmo diagnozė, kalbos, regos ir klausos,
kiti sutrikimai). Todėl būtina stiprinti tokių vaikų sveikatą sveikatinamuoju
fiziniu aktyvumu – judėjimu, mankštomis, žaidimais ir pan.
Lietuvoje iki
šiol nesukurta vaikų ir jaunimo fizinio pajėgumo vertinimo ir stebėjimo
sistema.
Pasiūlymas:
1.
Papildyti 12 straipsnį naujomis 3, 4 ir 5 dalimis
ir jas išdėstyti taip:
„3. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių fizinis ugdymas organizuojamas
Sveikatos apsaugos ministro ir Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta
tvarka.
4. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių fizinį ugdymą
įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti
švietimo teikėjai.
5. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio
ugdymo programas, fizinio pajėgumo vertinimas vykdomas ne rečiau kaip kartą
per mokslo metus pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus
rodiklius.“.
2.
Buvusias 12 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti 6 -
7 dalimis.
|
|
14.
|
12
|
8
|
|
Argumentai:
Įteisinti
švietimo teikėjo ir savininko teises ir pareigas įgyvendinančios
institucijos atsakomybę už mokinių fizinio ugdymo dalyko, kaip ypatingos
ugdymo svarbos, kokybę, saugią ir sveiką sportavimo aplinką.
Pasiūlymas:
Papildyti 12
straipsnį nauja 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Švietimo
teikėjas ir savininko teises bei pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių
susirinkimas) atsako už fizinio ugdymo dalyko ugdymo kokybę, sporto
infrastruktūros (stadionų, sporto salių, sporto aikštelių), sporto
inventoriaus ir įrangos bei mokymo priemonių būklę, saugią ir sveiką
sportavimo aplinką.“.
|
|
15.
|
15
|
7
|
|
Argumentai:
Šis projektas
nustato saugumo reikalavimus tik sporto renginio (varžybų) dalyviui ir
žiūrovui, bet ne kultūros renginio dalyviui ir žiūrovui.
Pasiūlymas:
Pakeisti 15 str.
7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo
reikalavimų, nurodytų kultūros ar sporto renginio saugumo taisyklėse.“.
|
|
16.
|
17
|
1
|
|
Argumentai:
Skirstant
valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų asignavimus fizinio aktyvumo
projektams remti siekti ne tik aiškumo ir logiškumo, bet ir laikytis
sąžiningumo, viešumo bei skaidrumo principų.
Pasiūlymas:
Pakeisti 17
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybės biudžeto lėšomis, nurodytomis šio įstatymo 16
straipsnyje, finansuojamų fizinio aktyvumo projektų, susijusių su sporto
inventoriaus ir įrangos įsigijimu, sporto renginių organizavimu bei fizinio
aktyvumo veiklomis, skatinančiomis gyventojus būti fiziškai aktyviems,
įgyvendinimui, rėmimo prioritetus, rėmimo ir vertinimo kriterijus,
projektų teikimo, lėšų skyrimo ir atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką
nustato Vyriausybė. Vyriausybė valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems
fizinio aktyvumo projektams gali nustatyti kofinansavimo dydį iš kitų
šaltinių.
Savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų fizinio aktyvumo projektų
finansavimo tvarką nustato savivaldybių tarybos.“.
|
|
17.
|
17
|
4
|
|
Argumentai:
Siekiant išvengti
nesąžiningų sprendimų dėl fizinio aktyvumo projektų įvertinimo įteisinti
ekspertų veiklą ir jų kompetenciją.
Pasiūlymas:
Pakeisti 17
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fizinio
aktyvumo projektų komisija pateiktiems projektams įvertinti gali kviesti
ekspertus:
1) Ekspertų
atrankos kriterijus ir jiems keliamus reikalavimus tvirtina Švietimo, mokslo
ir sporto ministerija;
2) Komisija
projektui įvertinti tvirtina Ekspertų grupės sudėtį ar pavienį ekspertą. Su
ekspertu sutartį pasirašo Komisijos pirmininkas ar kitas komisijos įgaliotas
asmuo. Sutartys skelbiamos viešai;
3) Atsižvelgiant
į vertinamąjį projektą, ekspertai atrenkami pagal būtinas tam objektui
įvertinti ekspertines kompetencijas, patirtį bei gebėjimus. Ekspertų skaičių,
atsižvelgdama į gautų dokumentų skaičių, pobūdį, apimtis, nustato Komisija, suderinusi
su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
4) Ekspertai
prieš pradėdami ekspertinį darbą turi pasirašyti Komisijos nustatytos formos
nešališkumo deklaraciją ir eksperto pasižadėjimą;
5) Ekspertas
ar Ekspertų grupės narys turi nusišalinti, kad nesukeltų interesų konflikto,
kai sprendžiamas su jo darboviete ar kitais giminystės ryšiais susijęs klausimas;
6) Ekspertų
teikiamų paslaugų apmokėjimo tvarką nustato Švietimo, mokslo ir sporto
ministerija. Projektų ekspertavimui skiriama ne daugiau kaip 2-4 proc. fizinio
aktyvumo projektų lėšų.“.
|
|
18.
|
17
|
6
|
|
Argumentai:
Siekiant
objektyvumo ir skaidrumo siūloma nustatyti Komisijos narių kadencijos
trukmę, Komisijos narių delegavimo tvarką.
Pasiūlymas:
Papildyti 17
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Fizinio
aktyvumo projektų komisijos institucinę sudėtį, jos sudėties pakeitimus Švietimo,
mokslo ir sporto ministro teikimu dvejiems metams ir jos
nuostatus tvirtina Vyriausybė. Komisijos sudėtis skelbiama viešai. Į
fizinio aktyvumo projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir
įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir kūno kultūros ir sporto
organizacijų atstovai. Po vieną atstovą į fizinio aktyvumo projektų komisijos
narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti
nevyriausybinė organizacija ir po vieną bendrą atstovą:
1)
neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės
organizacijos;
2) kūno
kultūrą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip
dvidešimt nevyriausybinių organizacijų; sveiką
gyvenseną propaguojančios organizacijos;
3) sporto
visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos.
Komisijos
pirmininkas renkamas pirmame komisijos posėdyje pagal Vyriausybės patvirtintus
komisijos nuostatus. Komisijos nariai konsultuoja projektų vykdytojus,
atlieka vykdomų projektų stebėseną ir analizę. Tas pats asmuo komisijos nariu
gali būti skiriamas ne daugiau kaip vieną kadenciją. Pasibaigus komisijos
nario kadencijai, komisijos narį delegavusi institucija, į komisiją
deleguoja naują narį dvejiems metams. Kai nepasibaigus komisijos nario
kadencijos laikotarpiui komisijoje atsiranda laisva vieta, komisijos
pirmininkas kreipiasi į instituciją (organizaciją), delegavusią komisijos narį,
prašydamas deleguoti naują komisijos narį iki kadencijos, kuriai buvo
patvirtintas atsistatydinęs, atšauktas ar kitaip netekęs komisijos nario
statuso, pabaigos.
Komisija turi
teisę atsistatydinti nepasibaigus kadencijai. Jeigu komisija atsistatydina, komisijos
ir visų jos narių įgaliojimai nutrūksta naujai sudarytai komisijai susirinkus
į pirmąjį posėdį.
Švietimo,
mokslo ir sporto ministerija užtikrina komisijos veiklai reikiamas
organizacines sąlygas.“.
|
|
19.
|
17
|
7
|
|
Pasiūlymas:
Pakeisti 17
straipsnio 7 dalį ir jį išdėstyti taip:
„7. Fizinio
aktyvumo projektų komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos
asmuo, turintis žinių bei gebėjimų, padedančių įgyvendinti šiai sričiai
keliamus uždavinius. Nepriekaištingos reputacijos laikomas
asmuo, kuris atitinka šiuos kriterijus:
1) jo elgesys
atitinka sporto etikos vertybes – sąžiningumo, nešališkumo;
2) nėra
įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;
3) nebuvo
atleistas iš tarnybos ar darbo už drausmės pažeidimus;
4) nepiktnaudžiauja
alkoholiu, nevartoja narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų ir neturi
azartinių lošimų priklausomybės;
5) kai
sprendžiamas klausimas, susijęs su komisijos nario delegavusia organizacija,
komisijos narys turi nusišalinti, kad nesukeltų interesų konflikto.“.
|
|
20.
|
17
|
8
|
|
Argumentai:
Siekiant
atsakomybės už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą ir jų panaudojimo
tikslingumą viešinti priimtus sprendimus.
Pasiūlymas:
Pakeisti 17
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Sprendimą dėl fizinio aktyvumo projektų finansavimo valstybės
biudžeto lėšomis priima Švietimo, mokslo ir sporto ministras fizinio
aktyvumo projektų komisijos siūlymu ar jo įgaliotos institucijos
vadovas ir skelbia viešai.“.
|