LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Biudžetinė įstaiga, A. Jakšto g. 6, LT-01105 Vilnius,
tel. 8 706 63 335, el. p. [email protected]
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188659948
Lietuvos Respublikos finansų ministerijai
E. pristatymas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai
E. pristatymas
Valstybinei įmonei Registrų centrui
E. pristatymas
Kopija
Lietuvos Respublikos Seimo
Biudžeto ir finansų komitetui
E. pristatymas
|
|
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL vėjo elektrinių mokestinės vertės nustatymo teisinio reglaMEntavimo
|
|
Nr.
|
1. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme Nr. VIII-1764 (toliau – Kadastro įstatymas).
2. Lietuvos Respublikos statybos įstatyme Nr. I-1240 (toliau – Statybos įstatymas).
3. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme Nr. XI-1375 (toliau – AIE įstatymas).
4. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme Nr. X-233 (toliau – NTM įstatymas).
5. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai).
6. Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1049 (toliau – NTV taisyklės).
7. Statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – Reglamentas).
Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2023 m. rugsėjo 27 d.[1] ir 2023 m. spalio 4 d.[2] posėdžiuose pateiktą informaciją dėl netinkamai nustatomos vėjo elektrinių mokestinės vertės į ją neįskaičiuojant vėjo elektrinės dalių – gondolos ir sparnuotės, įvertinusi iš Valstybinės įmonės Registrų centro (toliau – Registrų centras) gautą informaciją bei išanalizavusi vėjo elektrinių mokestinės vertės nustatymo teisinį reglamentavimą, nustatė, kad šiuo metu galiojantis vėjo elektrinių mokestinės vertės nustatymo teisinis reglamentavimas nėra pakankamai aiškus ir detalus, todėl sudaro sąlygas įvairioms nekilnojamojo turto objektų mokestinės vertės nustatymo teisinėms interpretacijoms neatsižvelgiant į įstatymo leidėjų valią ir vertintinas, kaip korupcijos rizikos veiksnys.
Atlikus antikorupcinį vertinimą nustatyta:
1. Kritinės antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:
Galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstai ir plečiamai aiškinamas vėjo elektrinių mokestinės vertės nustatymo procesas sudaro išskirtines sąlygas vėjo elektrinių savininkams nepagrįstai mokėti nekilnojamojo turto mokestį ne nuo visos vėjo elektrinės vertės
Analizuojant Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje akcentuotas vėjo elektrinių mokestinės vertės dydžio nustatymo problemas, iš Registrų centro buvo gauta informacija, kad pagal teisės aktų (Kadastro įstatymo, Kadastro nuostatų, NTM įstatymo, NTV taisyklių) reikalavimus yra nustatoma nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė, o vėjo elektrinės sparnuotė ir elektros generatorius yra laikytini įrenginiais, todėl nėra įvertinami apskaičiuojant vėjo elektrinės vidutinę rinkos vertę.
Kad vėjo elektrinės dalys – sparnuotė ir elektros generatorius – laikytini įrenginiais, Registrų centras daro išvadą atsižvelgdamas į teisės aktų (Reglamento, Statybos įstatymo ir Civilinio kodekso 4.2 str.) nuostatas bei 2010 m. gruodžio 23 d. Aplinkos ministerijos nuomonę dėl vėjo jėgainių priskyrimo statiniams.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimu, Registrų centro pateiktas vėjo elektrinių vidutinės rinkos vertės (toliau – mokestinės vertės) nustatymo teisinio reglamentavimo aiškinimas ir jo taikymas yra nepagrįsti galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir laikytini antikorupciniu požiūriu ydingais, kadangi:
1) Aplinkos ministerija 2010 m. gruodžio 23 d. rašte pabrėžė, kad Aplinkos ministerijos kompetencijai nepriskirtas įstatymų, kitų teisės aktų ir jų taikymo oficialus aiškinimas. Tokia kompetencija nėra suteikta ir Registrų centrui. Atsižvelgiant į tai, Registrų centras negali vadovautis Aplinkos ministerijos nuomone ir neturi įgaliojimų plečiamai, neatsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, aiškinti ar interpretuoti teisės aktų nuostatų kitaip nei jose nustatytas reguliavimas.
2) Registrų centro nurodytose teisės aktų nuostatose nėra nustatyta, kad vėjo elektrinės dalys, t. y. sparnuotė ir elektros generatorius, sumontuoti vėjo elektrinėje, laikomi atskirais savarankiškais daiktais ir neturi būti įvertinti nustatant bendrą vėjo elektrinės mokestinę vertę.
3) Aplinkos ministerija 2016 m. spalio 27 d. įgyvendindama Kadastro nuostatus, kuriais tiesiogiai vadovaujasi Registrų centras, Reglamento 12 punktu nustatė, kad vėjo elektrinė (neatskiriant sparnuotės ir gondolos, t. y. visa apimtimi) yra priskiriama prie kitos paskirties inžinerinių statinių, kuriems pagal NTM įstatymo 9 straipsnio 3 dalį turi būti nustatoma mokestinė vertė atkuriamosios vertės metodu. NTM įstatyme nėra nustatyta, kad atkuriamosios vertės metodu turi būti nustatoma tik dalies inžinerinio statinio – laikančiųjų konstrukcijų – mokestinė vertė, neskaičiuojant juose sumontuotų įrenginių. Be sparnuotės ir gondolos vertės apskaičiuotais laikančiųjų konstrukcijų (stiebo ar bokšto) atstatymo kaštais nebūtų įmanoma atkurti (atstatyti) vėjo elektrinės, kuri galėtų būti pilnai naudojama pagal paskirtį, t. y. gaminti elektros energiją.
4) Reglamento 4.7 papunktyje Aplinkos ministerija nustatė, kad „vėjo elektrinė - elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomas energetikos objektas, elektros energijai iš vėjo energijos gaminti, susidedantis iš vieno ar daugiau tarpusavyje technologiškai susijusių elektros energiją generuojančių įrenginių“. Vadovaujantis šia Reglamento nuostata ir atsižvelgiant į Registrų centro aiškinimą, kad elektros energiją generuojantys įrenginiai nelaikomi nekilnojamojo turto objekto dalimi, vėjo elektrinė negalėtų būti registruojama Nekilnojamojo turto kadastre kaip inžinerinis statinys – vėjo elektrinė, o turėtų būti registruojamas tik kaip atskiras stiebas ar bokštas, kad nustatyta nekilnojamojo turto objekto atstatomoji vertė, kuri atitinka mokestinę vertę, atitiktų faktą, t. y. būtų galimybės pagal nustatytą vertę ir ją padidinus taikytu fizinio nusidėvėjimo procentu pilnai atstatyti funkcionuojantį nekilnojamojo turto objektą – vėjo elektrinę.
5) Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
Civilinio kodekso 4.2 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės.
Pagal viešoje erdvėje 2016 m. vasario 24 d. paskelbtą[3] Aplinkos ministerijos atstovų išaiškinimą, „kad energetikos objekte žemės paviršiaus plote ant stacionariai įrengtų pamatų (poliai ir ant jų gelžbetoninė konstrukcija) pastatytas (sumontuotas) daiktas, susidedantis iš gamykloje pagamintų kilnojamųjų daiktų (dviejų dalių tuščiaviduris konusinis plieninis vamzdis, kitos konstrukcijos, elektros kabeliai, generatorius, sparnuotė, ir kt.), laikytinas nekilnojamuoju daiktu ir inžineriniu statiniu, turinčiu laikančiąsias konstrukcijas, skirtas laikyti konstrukcijų ir įrenginių (generatoriaus ir sparnuotės) sukeliamas apkrovas bei kitas apkrovas (vėjo, sniego, ledo it kt.) ir užtikrinančias viso inžinerinio statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą, ir toks inžinerinis statinys būtų naudojamas pagal paskirtį. Perkeliant šį inžinerinį statinį, būtina jį išmontuoti į atskiras dalis (lieka įrengti pamatai, atskiros konstrukcijos, generatorius, sparnuotė, elektros kabeliai ir kt.), šis inžinerinis statinys praranda savo naudojimo paskirtį ir vertę.“ Pagal šias nuostatas, kuriomis vadovaujasi Registrų centras, ir viešai paskelbtą Aplinkos ministerijos išaiškinimą darytina išvada, kad teisės aktuose nėra jokių pagrindų, nustatant vėjo elektrinių mokestinę vertę, sparnuotę ir gondolą laikyti atskirais savarankiškais kilnojamaisiais daiktais ir neįtraukti jų vertės į bendrą vėjo elektrinės mokestinę vertę.
6) Pagal Civilinio kodekso 4.15 straipsnį esminėmis pagrindinio daikto dalimis laikomi daiktai, kurie įeina į pagrindinio daikto sudėtį ir su juo susiję taip neatskiriamai, kad be jų pagrindinis daiktas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį arba būtų pripažintas nevisaverčiu. Šias nuostatas taikant vėjo elektrinės, kaip inžinerinio statinio, atžvilgiu, darytina išvada, kad sparnuotė ir gondola su vėjo elektrine susijusi neatskiriamai ir be jų vėjo elektrinė negali būti naudojama pagal paskirtį bei negalėtų būti laikoma vėjo elektrine.
7) Pagal Reglamento II skirsnio 1 lentelės 21 punktą 30 metrų ir aukštesnės vėjo elektrinės priskiriamos prie ypatingųjų statinių, kuriems:
7.1) pagal Statybos įstatymą reikalingi statybos leidimai;
7.2) pagal AIE įstatymo 49 straipsnio 1 dalį turi būti parengtas statinio projektas vadovaujantis nurodytų teisės aktų reikalavimais;
7.3) ypatingojo inžinerinio statinio – vėjo elektrinės statybos užbaigimo aktas negalėtų būti išduotas nesumontavus gondolos ir sparnuotės;
7.4) turi būti atliekamas poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimas;
7.5) pagal AIE įstatymo 49 straipsnio 9 dalį didesnėms kaip 30 kW galios vėjo elektrinėms yra nustatomos 4 stiebų ilgių sanitarinės apsaugos zonos, kurios nebūtų nustatomos, jeigu objekto paskirtis nebūtų elektros energijos gamyba panaudojant vėjo energiją.
Pagal šias nuostatas darytina išvada, kad vėjo elektrinė be sparnuotės ir gondolos negalėtų būti naudojama pagal paskirtį, be jų jai būtų taikomi kiti, žymiai mažesni reikalavimai statybai bei eksploatacijai, todėl mokestinė vėjo elektrinės vertė turi būti nustatoma įvertinant visą inžinerinį statinį, o ne tik laikančiąsias konstrukcijas.
Atsižvelgdama į teisės aktų nuostatomis pagrįstus argumentus, Specialiųjų tyrimų tarnyba, vertina, kad Registrų centras, nustatydamas vėjo elektrinių mokestinę vertę, nepagrįstai į ją neįskaičiuoja sparnuotės ir gondolos (elektros generatoriaus) vertės, taip vėjo elektrinių savininkams sudarydamas išskirtines sąlygas nekilnojamojo turto mokestį mokėti nuo mažesnės nekilnojamojo turto objekto vertės.
Siekdami skaidraus ir teisės normomis pagrįsto vėjo elektrinių mokestinės vertės nustatymo bei nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo nuo realios nekilnojamojo turto vertės, siūlome Registrų centrui įgyvendinti savo kompetenciją ir nustatyti nekilnojamojo turto objektų mokestines vertes laikantis nustatyto teisinio reglamentavimo, o kitoms institucijoms pagal kompetenciją, esant būtinybei, svarstyti galimybę tobulinti teisinį reglamentavimą, kad būtų panaikintos galimybės pasinaudojant teisinio reglamentavimo trūkumais subjektyviai interpretuoti teisės aktų nuostatas ir taip sudaryti išskirtines sąlygas kai kurioms subjektų grupėms.
2. Kitų antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neteikiame.
Atlikę antikorupcinį vertinimą nustatėme, kad teisės aktų nuostatomis nepagrįstas ir plečiamai aiškinamas vėjo elektrinių mokestinės vertės nustatymo procesas sudaro išskirtines sąlygas vėjo elektrinių savininkams nepagrįstai mokėti nekilnojamojo turto mokestį ne nuo visos vėjo elektrinės vertės.
Atsižvelgdami į antikorupcinio vertinimo metu teisės aktų nuostatomis pagrįstus argumentus, siūlome tobulinti teisinį reglamentavimą.
Vadovaudamiesi Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies nuostatomis, prašome Finansų ir Aplinkos ministerijas bei Registrų centrą per du mėnesius nuo antikorupcinio vertinimo išvados gavimo dienos Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją, kaip atsižvelgta (planuojama atsižvelgti) į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, arba, jeigu į antikorupcinio vertinimo išvadoje pateiktas pastabas ir pasiūlymus neatsižvelgta, nurodyti priežastis ir motyvus antikorupcinio vertinimo išvados įgyvendinimo pažymoje, kurios forma nurodyta Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo teisės aktų ar jų projektų antikorupcinio vertinimo tvarkos aprašo 3 priede[4], ir pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybai šios pažymos nuorodą.
Direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas
Aivaras Raišys, tel. 8 706 63331, el. p. [email protected]